Projekto lyginamasis variantas
1 straipsnis. 10 straipsnio pakeitimas
1Pripažinti netekusiu galios 10 straipsnio 1 dalies 2 punktą. 2) jam sukanka senatvės pensijos amžius;
2Pakeisti 10 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip:
„3. Vyriausybės atstovo sutikimu, šio straipsnio 1 dalies 1
, 2 ir 3 punktuose nustatytais atvejais Vyriausybės atstovas eina pareigas tol, kol paskiriamas naujas Vyriausybės atstovas, bet ne ilgiau kaip 3 mėnesius.“2 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas Šis įstatymas įsigalioja 2021 m. sausio 1 d. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas
Projekto Nr. XIIIP-5089(2) lyginamasis variantas
1 straipsnis. 10 straipsnio pakeitimas
1Pripažinti netekusiu galios 10 straipsnio 1 dalies 2 punktą. 2) jam sukanka senatvės pensijos amžius;
2Pakeisti 10 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip:
„3. Vyriausybės atstovo sutikimu, šio straipsnio 1 dalies 1
, 2 ir 3 punktuose nustatytais atvejais Vyriausybės atstovas eina pareigas tol, kol paskiriamas naujas Vyriausybės atstovas, bet ne ilgiau kaip 3 mėnesius.“2 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas Šis įstatymas įsigalioja 2021 m. sausio 1 d. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas Teikia Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto vardu komiteto pirmininkė Guoda Burokienė
PROKURATŪROS ĮSTATYMO NR. I-599 47 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMO, LIETUVOS RESPUBLIKOS KRAŠTO
PAKEITIMO ĮSTATYMO, LIETUVOS RESPUBLIKOS VADOVYBĖS APSAUGOS ĮSTATYMO NR. IX-1183 19, 23, 36, 54, 61, 62 IR 66 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO ĮSTATYMO,
priežastys, parengtų įstatymų projektų tikslai ir uždaviniai Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Seimo statuto 138 straipsnio 3 dalimi ir atsižvelgdama į Lietuvos Respublikos Seimo valdybos 2019 m. lapkričio
Respublikos Vyriausybė 2020 m. sausio 15 d. priėmė nutarimą Nr. 35 „Dėl Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo Nr. XIII-1370 48 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIIIP-3798“, kuriuo pritarė Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo Nr. XIII-137048 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto Nr.
XIIIP-3798 (toliau ‒ įstatymo projektas) tikslui – sulyginti valstybės tarnautojų ir darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis, atleidžiamų iš darbo sukakus senatvės pensinį amžių, teises gauti išeitinę išmoką, tačiau pasiūlė Lietuvos Respublikos Seimui nesvarstyti įstatymo projekto, nes jame nustačius išeitinės išmokos mokėjimą iš pareigų atleidžiamiems valstybės tarnautojams, kuriems sukako 65 metai, būtų neužtikrinta bendra ir subalansuota išeitinių išmokų (kompensacijų) mokėjimo sistema kitiems viešojo sektoriaus darbuotojams. Pavyzdžiui, šiuo metu išeitinę išmoką (kompensaciją) turi teisę gauti teisėjai, sulaukę 65 metų, generalinis prokuroras ir jo pavaduotojai, sulaukę 65 metų, žvalgybos pareigūnai, sulaukę
senatvės pensijos amžiaus (jei jų tarnyba buvo pratęsta iki socialinio draudimo senatvės pensijos amžiaus). Tačiau vidaus tarnybos sistemos pareigūnai, diplomatai, dalis valstybės pareigūnų (pavyzdžiui, prokurorai, Specialiųjų tyrimų tarnybos pareigūnai) neturi teisės gauti išeitinę išmoką (kompensaciją) sulaukę 65 metų ar kito amžiaus, su kuriuo siejamas maksimalus tarnybos laikas. Taigi toks teisinis reguliavimas gali neatitikti lygiateisiškumo principo ir neįvertinti viešojo sektoriaus darbuotojų lojalumo valstybei. Šiuo Vyriausybės nutarimu Vyriausybė įsipareigojo kompleksiškai įvertinti galiojantį teisinį reguliavimą ir Lietuvos Respublikos Seimo 2020 metų pavasario sesijai pateikti įstatymų projektus, kuriais bus siūloma sistemiškai spręsti išeitinių išmokų (kompensacijų) ir kitų išmokų, mokamų pasibaigus tarnybos laikui, mokėjimo, jų dydžių ir sąlygų nustatymo ne tik valstybės tarnautojams, bet ir kitiems viešojo sektoriaus darbuotojams (vidaus tarnybos sistemos pareigūnams, diplomatams, valstybės pareigūnams) klausimus, kartu įvertinant ir lėšų poreikį tokiems pakeitimams įgyvendinti.
Atsižvelgus į tai, parengti šie įstatymų projektai:
1) Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo Nr. VIII-1316 5, 48 ir 51 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas;
2) Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto 77 ir 78 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas;
3) Lietuvos Respublikos diplomatinės tarnybos įstatymo Nr. VIII-1012 92 ir 95 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas;
4) Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnybos įstatymo Nr. VIII-1649 60 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas;
5) Lietuvos Respublikos prokuratūros įstatymo Nr. I-599 47 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas;
6) Lietuvos Respublikos krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatymo Nr. VIII-723 40 ir 48 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas;
7) Lietuvos Respublikos vadovybės apsaugos įstatymo Nr. IX-1183 19, 23, 36, 54, 61, 62 ir 66 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas;
8) Lietuvos Respublikos savivaldybių administracinės priežiūros įstatymo Nr. VIII-730 10 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas;
9) Lietuvos Respublikos elektroninių ryšių įstatymo Nr. IX-2135 7 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas. Įstatymų projektų tikslai:
valstybės tarnautojų ir pareigūnų lojalumą ir ilgametę tarnybą Lietuvos valstybei;
2) didinti valstybės tarnybos patrauklumą.
Įstatymų projektų uždaviniai – sudaryti lygias galimybes (teises) gauti išeitinę išmoką iš pareigų atleidžiamiems valstybės tarnautojams ir pareigūnams, kuriems sukako 65 metai ar suėjo kitas maksimalus tarnybos laikas, nustatyti šios išmokos dydžius ir mokėjimo sąlygas. 2. Į statymų projektų iniciatoriai (institucija, asmenys ar piliečių įgalioti atstovai) ir rengėjai Įstatymų projektus parengė Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerija. 3. Kaip šiuo metu reguliuojami įstatymų projektuose aptarti teisiniai santykiai Įvertinus valstybės tarnautojų, Valstybės politikų ir valstybės pareigūnų darbo apmokėjimo įstatyme nurodytų valstybės pareigūnų (toliau – valstybės pareigūnai) ir karių veiklą (tarnybą) reglamentuojančius įstatymus [1] , teikiama ši apibendrinta informacija apie galiojantį teisinį reguliavimą: 3.1.
Maksimali tarnybos (darbo) trukmė:
. – valstybės tarnautojai, diplomatai, teisėjai, prokurorai, Specialiųjų tyrimų tarnybos (toliau – STT) vadovas ir jo pavaduotojai, Vadovybės apsaugos tarnybos vadovas, jo pavaduotojai, Vadovybės apsaugos tarnybos struktūrinių padalinių vadovai ir jų pavaduotojai;
. su galimybe pratęsti iki sukaks senatvės pensijos amžius – STT pareigūnai, išskyrus STT vadovą ir jo pavaduotojus; 60 m. be galimybės pratęsti – Vadovybės apsaugos tarnybos pareigūnai (išskyrus Vadovybės apsaugos tarnybos vadovą, jo pavaduotojus, Vadovybės apsaugos tarnybos struktūrinių padalinių vadovus ir jų pavaduotojus); 55 m. su galimybe pratęsti iki sukaks senatvės pensijos amžius – žvalgybos pareigūnai (Valstybės saugumo departamento ir Antrojo operatyvinių tarnybų departamento prie Krašto apsaugos ministerijos pareigūnai); 55 m.
. – vidurinės grandies vidaus tarnybos sistemos pareigūnai ir
. – aukštesniosios ir aukščiausiosios grandies vidaus tarnybos sistemos pareigūnai; Skirtingas išėjimo į atsargą laikas nustatytas profesinės karo tarnybos kariams Krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatyme; Valstybės pareigūnų pareigos yra kadencinės (4, 5 metų ar kitos trukmės), dažniausiai nustatomas ribojimas eiti pareigas ne daugiau kaip 2 kadencijas iš eilės;
Maksimali tarnybos trukmė ar amžius, iki kurio leidžiama eiti pareigas, valstybės pareigūnams nenustatyti išskyrus Ryšių reguliavimo tarnybos direktoriui ir Vyriausybės atstovams (Ryšių reguliavimo tarnybos direktoriaus ir Vyriausybės atstovų įgaliojimai nutrūksta (atleidžiami iš pareigų) – sulaukus senatvės pensijos amžiaus) .
Maksimali tarnybos (darbo) trukmė:
. – valstybės tarnautojai, diplomatai, teisėjai, prokurorai, Specialiųjų tyrimų tarnybos (toliau – STT) vadovas ir jo pavaduotojai, Vadovybės apsaugos tarnybos vadovas, jo pavaduotojai, Vadovybės apsaugos tarnybos struktūrinių padalinių vadovai ir jų pavaduotojai;
. su galimybe pratęsti iki sukaks senatvės pensijos amžius – STT pareigūnai, išskyrus STT vadovą ir jo pavaduotojus; 60 m. be galimybės pratęsti – Vadovybės apsaugos tarnybos pareigūnai (išskyrus Vadovybės apsaugos tarnybos vadovą, jo pavaduotojus, Vadovybės apsaugos tarnybos struktūrinių padalinių vadovus ir jų pavaduotojus); 55 m. su galimybe pratęsti iki sukaks senatvės pensijos amžius – žvalgybos pareigūnai (Valstybės saugumo departamento ir Antrojo operatyvinių tarnybų departamento prie Krašto apsaugos ministerijos pareigūnai); 55 m.
. – vidurinės grandies vidaus tarnybos sistemos pareigūnai ir
. – aukštesniosios ir aukščiausiosios grandies vidaus tarnybos sistemos pareigūnai; Skirtingas išėjimo į atsargą laikas nustatytas profesinės karo tarnybos kariams Krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatyme; Valstybės pareigūnų pareigos yra kadencinės (4, 5 metų ar kitos trukmės), dažniausiai nustatomas ribojimas eiti pareigas ne daugiau kaip 2 kadencijas iš eilės;
Maksimali tarnybos trukmė ar amžius, iki kurio leidžiama eiti pareigas, valstybės pareigūnams nenustatyti išskyrus Ryšių reguliavimo tarnybos direktoriui ir Vyriausybės atstovams (Ryšių reguliavimo tarnybos direktoriaus ir Vyriausybės atstovų įgaliojimai nutrūksta (atleidžiami iš pareigų) – sulaukus senatvės pensijos amžiaus) . Į Valstybės kontrolieriaus ir jo pavaduotojų pareigas skiriami asmenys ne vyresni kaip 65 m ., tačiau sulaukus šio amžiaus Valstybės kontrolės įstatyme nėra nustatytas atleidimo iš pareigų pagrindas. Darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis, darbo laikas neribojamas amžiaus kriterijumi. 3.2 .
3.2 . Išeitinės išmokos suėjus maksimaliai tarnybos (darbo) trukmei nemokamos:
pavaduotojus);
atsistatydina iš pareigų sukakus senatvės pensijos ar 65 metų amžių. 3.3. Išeitinės išmokos suėjus maksimaliai tarnybos (darbo) trukmei mokamos:
1) žvalgybos pareigūnams;
sutartį, savo noru išeinantiems iš darbo sulaukus senatvės pensijos amžiaus. 3.4. Išeitinių išmokų dydžiai suėjus maksimaliai tarnybos (darbo) trukmei 2 mėnesių vidutinio darbo užmokesčio (toliau – VDU):
1) žvalgybos pareigūnams (papildomai išeitinė išmoka didinama 1,5, 2 arba 3 kartus priklausomai nuo ištarnauto laiko);
2) teisėjams;
3) Generaliniam prokurorui ir jo pavaduotojams (papildomai išeitinė išmoka didinama 1,5, 2 arba 3 kartus priklausomai nuo ištarnauto laiko);
4) Vadovybės apsaugos tarnybos pareigūnams (papildomai išeitinė išmoka didinama 1,5, 2 ar 3 kartus priklausomai nuo ištarnauto laiko);
5) darbuotojams, dirbantiems pagal darbo sutartį ( jeigu darbo santykiai tęsiasi trumpiau negu vienerius metus,
dydžio išeitinė išmoka) . 1 mėnesio tarnybinio atlyginimo dydžio;2 mėnesių tarnybinių atlyginimų dydžio;
tarnybinių atlyginimų dydžio;
tarnybinių atlyginimų dydžio – profesinės karo tarnybos kariams, išėjusiems į atsargą. Dalis valstybės pareigūnų, pasibaigus jų kadencijai (įgaliojimų laikui) , gauna išeitines išmokas pagal jų veiklą (tarnybą) reglamentuojančius specialiuosius įstatymus.
Teisėjui, kuris atleidžiamas iš pareigų, suėjus 65 metams arba senatvės pensijos amžiui, išeitinė išmoka nemokama, jeigu iš teisėjo pareigų asmuo atleistas ar pašalintas dėl jo kaltų veiksmų . Darbo kodekso nuostatos: Pagal Darbo kodekso 56 straipsnio 1 dalį, išeitinės išmokos iš darbo savo noru išeinantiems darbuotojams priklauso, kai darbuotojui sukanka pensinis amžius ir jis dirba pagal neterminuotą darbo sutartį. Minėtu atveju darbuotojui privaloma išmokėti2 jo vidutinio darbo užmokesčių dydžio išeitines išmokas , o jeigu darbo santykiai tęsiasi trumpiau negu vienerius metus, –
užmokesčio dydžio išeitinę išmoką. Krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatymo nuostatos:
„1. Kai profesinės karo tarnybos sutartis nutraukiama vadovybės iniciatyva
arba valia ne dėl kario kaltės (šio įstatymo 38 straipsnio 2 dalies 1, 2, 5, 6, 12,
nustatytas išleidimo į atsargą amžius (šio įstatymo 38 straipsnio 1 dalies
sutartis, o išleidžiamas į atsargą karys neturi teisės į kario valstybinę pensiją, jam išmokama išeitinė pašalpa. Išeitinės pašalpos dydis priklauso nuo kario tarnybos krašto apsaugos sistemoje stažo:
1) turinčiam iki 5 metų stažą – 1 mėnesio tarnybinio atlyginimo dydžio;
2) turinčiam didesnį kaip 5 metų stažą – 2 mėnesių tarnybinių atlyginimų dydžio;
3) turinčiam didesnį kaip 10 metų stažą – 3 mėnesių tarnybinių atlyginimų dydžio;
4) turinčiam didesnį kaip 15 metų stažą – 4 mėnesių tarnybinių atlyginimų dydžio. 2.
profesinės karo tarnybos sutartis nutraukiama vadovybės iniciatyva arba valia ne dėl kario kaltės (šio įstatymo 38 straipsnio 2 dalies 1, 2, 5, 6, 12, 13 punktai), tačiau išleidžiamas į atsargą karys turi teisę į kario valstybinę pensiją, jam išmokama 2 mėnesių tarnybinių atlyginimų dydžio išeitinė pašalpa, neatsižvelgiant į tarnybos krašto apsaugos sistemoje stažą. 3. Visiems kariams, su kuriais nutraukiama profesinės karo tarnybos sutartis ne dėl jų kaltės (šio įstatymo 38 straipsnio 2 dalies 1, 2, 5, 6, 12, 13 punktai) ir jei jie iš anksto neįspėjami, išmokama 1 mėnesio tarnybinio atlyginimo dydžio, o kariui, auginančiam vaiką ar vaikų iki 14 metų, išmokama 2 mėnesių tarnybinių atlyginimų dydžio papildoma kompensacija. 4. Nustatant šio straipsnio 1–2 dalyse nurodytas išmokas, skaičiuojamas tik tiesioginės tarnybos krašto apsaugos sistemoje laikas (be užskaitų).“
reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama
išeitinę išmoką sulaukus 65 metų arba įstatymuose nustatytos maksimalios tarnybos trukmės. Šiuo metu išeitinę išmoką turi teisę gauti teisėjai, sulaukę 65 metų, generalinis prokuroras ir jo pavaduotojai, sulaukę 65 metų, žvalgybos pareigūnai, sulaukę 55 metų (jei jų tarnyba nebuvo pratęsta) arba sulaukę socialinio draudimo senatvės pensijos amžiaus (jei jų tarnyba buvo pratęsta iki socialinio draudimo senatvės pensijos amžiaus). Tačiau valstybės tarnautojai, vidaus tarnybos sistemos pareigūnai, diplomatai, dalis valstybės pareigūnų (pavyzdžiui, prokurorai, Specialiųjų tyrimų tarnybos pareigūnai) neturi teisės gauti išeitinę išmoką sulaukę 65 metų ar kito amžiaus, su kuriuo siejamas maksimalus tarnybos laikas. Toks teisinis reguliavimas nėra objektyviai pagrįstas, tad gali neatitikti lygiateisiškumo principo ir neįvertinti viešojo sektoriaus darbuotojų lojalumo valstybei.
Todėl įstatymų projektuose siūloma sudaryti teisines prielaidas išeitines išmokas gauti visiems valstybės tarnautojams ir pareigūnams, kuriems sukanka 65 metai ar kitas įstatymuose nustatytas amžius, su kuriuo siejama maksimali tarnybos trukmė, taip užtikrinant lygiateisiškumo principo laikymąsi. Be to, valstybės tarnautojai, sulaukę 65 metų ar kito įstatymuose nustatyto amžiaus, su kuriuo siejama maksimali tarnybos trukmė, daugiau nebegali eiti pareigų valstybės tarnyboje (atleidžiami iš pareigų), taigi mažėja ir jų galimybės įsidarbinti ne tik viešajame, bet ir privačiame sektoriuje. Įvertinus tai, kad 65 metų ar kito įstatymuose nustatyto amžiaus, su kuriuo siejama maksimali tarnybos trukmė, sulaukę valstybės tarnautojai būna įgiję ilgametę patirtį valstybės tarnyboje, siūloma įtvirtinti pareigą šiems asmenims mokėti išeitinę išmoką, nes pagal įstatymų įgyvendinamuosius teisės aktus, pvz., Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. liepos 19 d. nutarimą Nr. 1167 „Dėl Vienkartinių piniginių išmokų valstybės tarnautojams skyrimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ yra nustatyta tik galimybė (ne pareiga) vienkartine pinigine išmoka (iki 100 procentų pareiginės algos dydžio) paskatinti valstybės tarnautojus ir diplomatus, kurie savo noru (prašymu) atleidžiami iš pareigų sulaukus senatvės pensijos amžiaus ar 65 metų. Pažymėtina, kad pagal Darbo kodekso 56 straipsnio 1 dalį, išeitinės išmokos iš darbo savo noru išeinantiems darbuotojams priklauso , kai darbuotojui sukanka pensinis amžius ir jis dirba pagal neterminuotą darbo sutartį. Taigi, siekiant realaus garantijų užtikrinimo, įstatymų projektuose siūloma nustatyti pareigą, o ne galimybę mokėti išeitines išmokas valstybės tarnautojams ir pareigūnams.
Siekiant, kad teisinis reguliavimas atitiktų lygiateisiškumo principą, įstatymų projektuose:
diplomatams ir prokurorams, kai jie iš pareigų atleidžiami sukakus 65 m. (suėjo maksimali tarnybos trukmė); Siekiant nepažeisti lygiateisiškumo principo, Valstybės tarnybos įstatyme siūloma nustatyti, kad išeitinė išmoka sulaukus 65 metų mokama ir politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojams, jeigu jie iš pareigų atsistatydina savo noru (prašymu) dėl 65 metų sukakties. 2. siūloma vidaus tarnybos sistemos pareigūnams išeitines išmokas mokėti, kai jie iš vidaus tarnybos atleidžiami sukakus Vidaus tarnybos statuto 73 straipsnyje nustatytam amžiui: 55 m.
.
. – aukštesniosios ir aukščiausiosios grandies vidaus tarnybos sistemos pareigūnai;
pavaduotojus) mokėti išeitines išmokas, kai jie iš pareigų atleidžiami sulaukus
. amžiaus, jeigu jų tarnybos laikas nebuvo pratęstas arba baigėsi jų tarnybos laikas pratęstas iki senatvės pensijos amžiaus. Specialiųjų tyrimų tarnybos įstatymo 12 straipsnyje nustatyta, kad STT vadovas skiriamas 5 m. kadencijai (ne daugiau kaip 2 kadencijoms iš eilės), STT vadovo pavaduotojų įgaliojimų trukmė susieta su STT vadovo trukme. Pagal minėto įstatymo 57 straipsnio 2 dalį STT vadovas ir jo pavaduotojai tarnauja iki įsigalioja Respublikos Prezidento dekretas dėl jų atleidimo iš pareigų . Pažymėtina, kad Specialiųjų tyrimų tarnybos įstatymo 13 straipsnyje nėra nustatytas maksimalus amžius, kurio sulaukę STT vadovas ir jo pavaduotojai būtų atleidžiami iš pareigų.
Atsižvelgus į šias nuostatas ir siekiant nepažeisti lygiateisiškumo principo, keičiamo Specialiųjų tyrimų tarnybos įstatymo 60 straipsnyje, siūloma nustatyti, kad STT vadovui ir jo pavaduotojams išeitinė išmoka taip pat mokama, jeigu jie iš pareigų atsistatydina savo noru (Specialiųjų tyrimų tarnybos įstatymo 13 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatytas atleidimo pagrindas) dėl to, kad jiems sukanka senatvės pensijos amžius . Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnybos įstatymo Nr. VIII-1649 60 straipsnio pakeitimo įstatymo projekte išeitinės išmokos mokėjimas STT vadovui ir jo pavaduotojams siejamas su senatvės pensijos amžiumi, kadangi Specialiųjų tyrimų tarnybos įstatyme (40 straipsnio 1 dalies 10 punktas, 57 straipsnio 3 ir 4 dalys) ir kitų STT pareigūnų maksimali tarnybos trukmė siejama su senatvės pensijos amžiumi . 4. kadangi valstybės pareigūnų veiklą (tarnybą) reglamentuojantys specialieji įstatymai nenustato maksimalios tarnybos trukmės, kuriai suėjus valstybės pareigūnai, išskyrus Ryšių reguliavimo tarnybos direktorių ir Vyriausybės atstovus, būtų atleidžiami iš pareigų, siūloma Valstybės tarnybos įstatymo 5 straipsnio 2 ir 3 dalyse, reglamentuojančiose Valstybės tarnybos įstatymo nuostatų taikymą valstybės pareigūnams, nustatyti, kad valstybės pareigūnams, kurie savo noru (prašymu) atsistatydina (atleidžiami) iš pareigų dėl 65 metų sukakties, mutatis mutandis taikomos Valstybės tarnybos įstatymo 48 straipsnio 1 dalies nuostatos dėl išeitinių išmokų mokėjimo valstybės tarnautojams, sukakusiems 65 metus, jeigu specialūs įstatymai nenustato kitaip.
Valstybės pareigūnams Valstybės tarnybos įstatymo 48 straipsnio 1 dalies nuostatos būtų taikomos mutatis mutandis dėl šių priežasčių:
Valstybės pareigūnams Valstybės tarnybos įstatymo 48 straipsnio 1 dalies nuostatos būtų taikomos mutatis mutandis dėl šių priežasčių:
Elektroninių ryšių įstatyme ir Savivaldybių administracinės priežiūros įstatyme atsisakyti nuostatos, kad Ryšių reguliavimo tarnybos direktoriaus ir Vyriausybės atstovų įgaliojimai nutrūksta, kai jie sulaukia senatvės pensijos amžiaus.
Atsisakius šios nuostatos nurodytiems valstybės pareigūnams pagal Valstybės tarnybos įstatymo 5 straipsnio 2 dalies pataisas būtų taikomos Valstybės tarnybos įstatymo 48 straipsnio 1 dalies nuostatos dėl išeitinės išmokos mokėjimo sukakus 65 metus bei 61 straipsnio 4 dalies nuostatos dėl atsistatydinimo tvarkos. Įstatymų projektuose tuo pačiu tikslu pasirinktas skirtingas kriterijus – „dėl socialinio draudimo senatvės pensijos amžiaus“ ( Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnybos įstatymo Nr. VIII-1649
), „dėl 65 metų sukakties“ ( Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo Nr. VIII-1316 5, 48 ir 51 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas ir Lietuvos Respublikos diplomatinės tarnybos įstatymo Nr. VIII-1012 92 ir 95 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas ) ir jis skiriasi nuo Darbo kodekso 56 str. 1 d. 4 p. įtvirtinto kriterijaus „sukako įstatymų nustatytą senatvės pensijos amžių ir įgijo teisę į visą senatvės pensiją“. Šiuo aspektu pabrėžtina, kad įstatymų projektais nesiekiama suvienodinti atskirų viešojo sektoriaus darbuotojų veiklos ir tarnybos sąlygų, kadangi konstitucinė doktrina pripažįsta galimybę diferencijuotai reguliuoti valstybės tarnybos santykius. Įstatymų projektais nustatomos tik lygios galimybės (teisės) gauti išeitinę išmoką suėjus 65 m. ar kitam maksimaliam tarnybos laikui, atsižvelgiant į tarnybos sąlygų specifiką.
Pagal S pecialiųjų tyrimų tarnybos įstatymą ir Žvalgybos įstatymą maksimalus tarnybos laikas (atitinkamai 55 m. ir 60 m.) gali būti pratęstas iki socialinio draudimo senatvės pensijos amžiaus , todėl ir Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnybos įstatymo Nr. VIII-1649 60 straipsnio pakeitimo įstatymo projekte, siekiant išsaugoti esamas garantijas, teisėtus pareigūnų lūkesčius ir nepabloginti pareigūnų tarnybos sąlygų, vartojama „socialinio draudimo senatvės pensijos amžiaus“ sąvoka. Darbo kodekso 56 str. 1 d. 4 p. įtvirtintas kriterijus „sukako įstatymų nustatytą senatvės pensijos amžių ir įgijo teisę į visą senatvės pensiją “ įstatymų projektuose nenustatomas, o išeitinių išmokų mokėjimas su socialinio draudimo senatvės pensijos amžiumi nesiejamas, nes remiantis Valstybės tarnautojų registro duomenimis, 2019 m. lapkričio mėn. (amžiaus grupėje – nuo 62,6 metų iki 65 metų) valstybės tarnautojų pareigas ėjo apie 1 018 valstybės tarnautojų (~4 proc. visų valstybės tarnautojų), tuo tarpu 2017–2019 m. laikotarpiu tik apie 190 valstybės tarnautojų (amžiaus grupėje – nuo 62,6 metų iki 65 metų) savo noru atsistatydino iš valstybės tarnautojo pareigų nesukakę 65 metų amžiaus. Taigi savo noru iš pareigų atsistatydinusių valstybės tarnautojų (amžiaus grupėje – nuo 62,6 iki 65 metų) dalis yra santykinai nedidelė, be to, senatvės pensijos amžius nuolat ilginamas ir pagal Lietuvos Respublikos socialinio draudimo pensijų įstatymo 15 straipsnį nuo 2026 m. sausio 1 d. pasieks 65 metus.
Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto 77 ir 78 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto 3 straipsnio 3 dalyje siūloma nustatyti, kad išeitinės išmokos būtų mokamos ir Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto pakeitimo įstatymo 2 straipsnio 20 dalyje nurodytiems Lietuvos Respublikos finansų ministro valdymo srities statutinių įstaigų pareigūnams, kuriems 65 metai sukanka po šio įstatymo įsigaliojimo, taip pat Vidaus tarnybos statuto pakeitimo įstatymo 2 straipsnio 21 dalyje nurodytiems pareigūnams, kuriems sprendime dėl tarnybos pratęsimo nustatytas amžius sukanka po šio įstatymo įsigaliojimo . Tokiu būdu išeitinės išmokos būtų mokamos tik maksimalų tarnybos laiką ištarnavusiems vidaus tarnybos sistemos pareigūnams, neturintiems galimybės grįžti į vidaus tarnybą. Tuo tarpu Vidaus tarnybos statuto pakeitimo įstatymo 2 straipsnio 19 dalyje nurodyti vidaus tarnybos sistemos pareigūnai ar Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnybos įstatymo Nr. VIII-1649 pakeitimo įstatymo 2 straipsnio 9 dalyje nurodyti Specialiųjų tyrimų tarnybos pareigūnai, neišreiškę valios (nepateikę prašymo) tarnauti Lietuvos valstybei iki maksimalaus tarnybos laiko, išeitinių išmokų negautų dėl jų ištarnauto trumpesnio tarnybos laiko. Šie pareigūnai turėtų galimybę grįžti į tarnybą ir atitarnavę iki maksimalaus tarnybos laiko, gautų išeitinę išmoką bendra tvarka. 4.2. Nustatomas išeitinių išmokų dydis.
Atsižvelgus į tai, kad pagal galiojantį teisinį reguliavimą žvalgybos pareigūnams, teisėjams, Generaliniam prokurorui ir jo pavaduotojams, Vadovybės apsaugos tarnybos pareigūnams bei darbuotojams, dirbantiems pagal darbo sutartį, mokamos išeitinės išmokos dydis yra 2 mėnesių jų vidutinio darbo užmokesčio dydžio (su tam tikromis išimtimis), įstatymų projektuose siūloma nustatyti, kad ir valstybės tarnautojams, pareigūnams ir profesinės karo tarnybos kariams, išleistiems į atsargą, būtų mokama 2 mėnesių jų vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinė išmoka. Siekiant nepažeisti teisėtų lūkesčių apsaugos principo, Prokuratūros įstatyme siūloma ir toliau palikti galimybę indeksuoti (t. y., didinti 1,5, 2 ar 3 kartus priklausomai nuo tarnybos stažo) išeitinę išmoką, kuri mokama Generaliniam prokurorui ir jo pavaduotojams juos atleidžiant iš pareigų dėl 65 metų sukakties. Kitiems prokurorams siūloma nustatyti 2 mėnesių jų vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinę išmoką, jos nedidinant priklausomai nuo tarnybos prokuroru stažo. Atsižvelgiant į kario statuso ypatumus, teisėtų lūkesčių ir lygiateisiškumo principus, Krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatymo 40 straipsnio 1 dalies pakeitimu siūloma kariams mokamų išeitinių išmokų dydžius nustatyti atsižvelgiant į vidaus tarnybos sistemos pareigūnams Vidaus tarnybos statuto 77 straipsnio 1 dalyje nustatytus išeitinių išmokų dydžius – t. y., k ai profesinės karo tarnybos sutartis nutraukiama vadovybės iniciatyva arba valia ne dėl kario kaltės (šio įstatymo 38 straipsnio 2 dalies 1, 2, 5, 6, 12, 13 punktai), taip pat pasibaigus profesinės karo tarnybos sutarties terminui, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytu atveju, jam išmokama 2 mėnesių Vyriausybės nustatyta tvarka apskaičiuoto vidutinio jo atlyginimo dydžio išeitinė išmoka.
Ši išmoka kariams, nepertraukiamai ištarnavusiems krašto apsaugos sistemoje daugiau kaip 5 metus, didinama pusantro karto, daugiau kaip 10 metų – du kartus, daugiau kaip 20 metų – tris kartus. 4.3. Nustatomos išeitinių išmokų mokėjimo sąlygos.
Pagal įstatymų projektuose siūlomą teisinį reguliavimą:
Remiantis tuo, atitinkamai keičiami ir nepriekaištingos reputacijos reikalavimai, nustatyti Vadovybės apsaugos įstatymo 19 straipsnyje. Taip būtų užtikrinta, jog valstybės tarnyboje pareigas eitų tik nepriekaištingos reputacijos asmenys.
(asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojai apie atsistatydinimą savo noru (prašymu) dėl 65 metų sukakties turi iš anksto (atitinkamai prieš 14 kalendorinių dienų iki 65 metų sukakties) įspėti į pareigas priimantį asmenį. Ši nuostata būtų taikoma ir valstybės pareigūnams.
Siūlomu teisiniu reguliavimu būtų įgyvendinama vienoda išeitinių išmokų mokėjimo tvarka, t. y. išeitinė išmoka būtų mokama suėjus 65 metams, bet ne vėliau, pvz., suėjus 66 ar daugiau metų;
nustatyti, kad išeitinė išmoka kariams nebūtų siejama su teisės į pareigūnų ir karių valstybinę pensiją įgijimu, kai profesinės karo tarnybos kariai išleidžiami į atsargą sukakę įstatyme nustatytą išleidimo į atsargą amžių ar kai profesinės karo tarnybos sutartis nutraukiama vadovybės iniciatyva arba valia ne dėl kario kaltės Krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatymo 38 straipsnio 2 dalies 1, 2, 5, 6, 12, 13 punktuose nustatytais atvejais, kadangi analogiškos išeitinių išmokų dydį ribojančios sąlygos nenustato ir valstybės tarnautojų bei pareigūnų veiklą reglamentuojantys specialieji įstatymai. 4.3. Daromi kiti pakeitimai.
. Valstybinės duomenų apsaugos inspekcijos vadovui tarnybinę atsakomybę reglamentuojantys šio įstatymo straipsniai taikomi tik tais atvejais, kai jis įtariamas šiurkštaus tarnybinio nusižengimo padarymu.
Valstybinės duomenų apsaugos inspekcijos vadovas atleidžiamas iš pareigų specialiame įstatyme arba tiesiogiai taikomame Europos Sąjungos teisės akte nustatytais pagrindais.“ Taigi pagal šią nuostatą Valstybinės duomenų apsaugos inspekcijos vadovui Valstybės tarnybos įstatymo 51 straipsnio 1 dalies 6 punkte nustatytas atleidimo pagrindas (sukanka 65 metai) netaikomas, tačiau Valstybės tarnybos įstatymo 48 straipsnis, reglamentuojantis išeitinių išmokų dydžius ir mokėjimo tvarką, kai valstybės tarnautojai atleidžiami iš pareigų Valstybės tarnybos įstatymo 51 straipsnyje nustatytais pagrindais, taikomas. Asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo 9 straipsnio 5 dalies 5 punkte nustatyta, kad Valstybinės duomenų apsaugos inspekcijos vadovas atleidžiamas iš pareigų kai jam sukanka 65 metai.
Atsižvelgus į šias nuostatas ir siekiant teisinio aiškumo, Valstybės tarnybos įstatymo 48 straipsnio 1 dalyje siūloma nustatyti, kad išeitinė išmoka valstybės tarnautojui mokama ir tuomet, kai specialiame įstatyme (šiuo atveju Asmens duomenų teisinės apsaugos įstatyme) yra nustatytas atleidimo pagrindas – sukanka 65 metai;
straipsnio 1 dalies pakeitimus ir siekiant teisinio aiškumo, 48 straipsnio 1 dalyje patikslinama, kad politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojui mokama vieno mėnesio jo vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinė išmoka.
nustatyta, kad visais šiame įstatyme nustatytais atvejais sprendimus dėl Vadovybės apsaugos tarnybos direktoriaus pavaduotojų tarnybos santykių (išskyrus sprendimus dėl skyrimo į pareigas ir atleidimo iš pareigų) priima Vadovybės apsaugos tarnybos direktorius, atitinkamai keičiama šio įstatymo 36 straipsnio 1 dalis, joje darant išlygą ir tokiu būdu nustatant, kad tarnybinį rangą Vadovybės apsaugos tarnybos direktoriaus pavaduotojams suteikia ne juos į pareigas skiriantis subjektas (Vyriausybė), bet Vadovybės apsaugos tarnybos direktorius. Šiuo pakeitimu tarpusavyje suderinamos aptartos įstatymo nuostatos. 5. N umatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai, g alimos neigiamos priimtų įstatymų pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta Nenumatoma. 6. Kokią įtaką įstatymai turės kriminogeninei situacijai, korupcijai Įstatymai neigiamos įtakos kriminogeninei situacijai ir korupcijai neturės. 7. Kaip įstatymų įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai Įstatymai nesusiję su verslo sąlygomis ir jų plėtra. 8.
statymų įtraukimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios Priėmus įstatymus, kitų įstatymų priimti, keisti ar pripažinti netekusiais galios nereikės. 9. A r įstatymų projektai parengti laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, o įstatymo projekto sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka Įstatymų projektai parengti laikantis nustatytų Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų. Įstatymų p rojektuose neapibrėžiamos naujos sąvokos, kurias reikėtų įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka. 10. Ar įstatymų projektai atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus Įstatymų projektų nuostatos Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatoms ir Europos Sąjungos dokumentams neprieštarauja. 11. Jeigu įstatymams įgyvendinti reikia įstatymų įgyvendinamųjų teisės aktų, kas ir kada juos turėtų priimti Iki įstatymo įsigaliojimo:
reikalų ministerija parengs Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. liepos 19 d. nutarimo Nr. 1167 „Dėl Vienkartinių piniginių išmokų valstybės tarnautojams skyrimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ pakeitimo projektą, kuriame bus atsisakyta nuostatos, jog vienkartinė piniginė išmoka valstybės tarnautojui, vidaus tarnybos sistemos pareigūnui ar diplomatui gali būti skiriama esant įstatymuose nustatytiems skatinimo pagrindams, kai valstybės tarnautojas, vidaus tarnybos sistemos pareigūnas ar diplomatas savo noru atsistatydina iš pareigų arba atleidžiant juos iš pareigų dėl amžiaus ar tarnybos pratęsimo termino pabaigos . 2.
2Vadovybės apsaugos tarnybos direktorius pakeis Vadovybės apsaugos įstatymo 66 straipsnio
panaikinimo tvarką. 12. Kiek valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymams įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti (pateikiami prognozuojami rodikliai einamaisiais ir artimiausiais 3 biudžetiniais metais) Preliminarus lėšų poreikis išeitinėms išmokoms mokėti (eurais):
sektoriaus darbuotojai 2021 m. 2022 m. 2023 m. Valstybės tarnautojai
382,1 tūkst. 590,6 tūkst. 765,5 tūkst. Diplomatai 51,2 tūkst. 35,9 tūkst. 15,4 tūkst. Prokurorai (išskyrus Generalinį prokurorą ir jo pavaduotojus)
1 mln. 510 tūkst. 1 mln. 520 tūkst. 1 mln. 730 tūkst. Viso:
išmokos bus mokamos iš asignavimų valdytojams atitinkamais metais valstybės ar savivaldybės biudžetuose patvirtintų asignavimų, todėl įstatymų projektų nuostatoms įgyvendinti papildomų valstybės ir savivaldybių biudžetų lėšų skirti nereikės. Pažymėtina, kad pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. liepos 19 d. nutarimą Nr.
1167
„Dėl Vienkartinių piniginių išmokų valstybės tarnautojams skyrimo tvarkos
aprašo patvirtinimo“ yra galimybė (ne pareiga) vienkartine pinigine išmoka (iki
diplomatus, kurie savo noru (prašymu) atleidžiami iš pareigų sulaukus senatvės pensijos amžiaus ar 65 metus, be to, pagal Valstybės tarnybos įstatymą, Diplomatinės tarnybos įstatymą yra galimybė atleisti valstybės tarnautojus ir diplomatus iš pareigų šalių susitarimu , kuriame galima sulygti ir dėl išeitinės išmokos dydžio, todėl naudojantis šiomis teisinėmis galimybėmis ir šiuo metu iš pareigų atleidžiami valstybės tarnautojai, diplomatai dėl senatvės pensijos amžiaus ar 65 metų sukakties yra skatinami vienkartinėmis piniginėmis ar išeitinėmis išmokomis pagal valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų turimas finansines galimybes. 13. Įstatymų projektų rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados Įstatymų projektų rengimo metu specialistų vertinimų ir išvadų negauta. 14. Reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiems įstatymų projektams įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno „Eurovoc“ terminus, temas bei sritis Nėra. 15.
Nėra. [1] Valstybės tarnybos įstatymas, Vidaus tarnybos statutas, Diplomatinės tarnybos įstatymas, Specialiųjų tyrimų tarnybos įstatymas, Prokuratūros įstatymas, Žvalgybos įstatymas, Teismų įstatymas, Darbo kodeksas, Krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatymas, Valstybės kontrolės įstatymas, Seimo kontrolierių įstatymas, Lygių galimybių įstatymas, Vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus įstatymas, Visuomenės informavimo įstatymas, Mokslo ir studijų įstatymas, Konkurencijos įstatymas, Lietuvos kultūros tarybos įstatymas, Viešųjų pirkimų tarnybos įstatymas, Vadovybės apsaugos įstatymas, Elektroninių ryšių įstatymas, Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos įstatymas, Valstybinės lietuvių kalbos komisijos įstatymas, Valstybinės kultūros paveldo komisijos įstatymas, Vyriausiosios rinkimų komisijos įstatymas, Mokesčių administravimo įstatymas, Ikiteisminio administracinių ginčų nagrinėjimo tvarkos įstatymas, Gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro įstatymas, Savivaldybių administracinės priežiūros įstatymas, Energetikos įstatymas, Sveikatos sistemos įstatymas, Etninės kultūros valstybinės globos pagrindų įstatymas.
Vilnius Įvertinę įstatymo projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklių reikalavimams, pastabų neturime. Privatinės teisės skyriaus vedėja, pavaduojanti departamento direktorių Daina Petrauskaitė J. Meškienė, tel. (8 5) 239 6089, el. p. [email protected] I. Šambaraitė, tel. (8 5) 239 6850, el. p. irena.sambaraite @ lrs.lt
LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO KANCELIARIJOS TEISĖS DEPARTAMENTAS IŠVADA DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS SAVIVALDYBIŲ ADMINISTRACINĖS PRIEŽIŪROS ĮSTATYMO NR. VIII-730 10 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMO PROJEKTO 2020-11-06 Nr. XIIIP-5089(2) Vilnius Įvertinę įstatymo projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklių reikalavimams, pastabų neturime. Departamento direktorius Andrius Kabišaitis J. Meškienė, tel. (8 5) 239 6089, el. p. [email protected] I. Šambaraitė, tel. (8 5) 239 6850, el. p. irena.sambaraite @ lrs.lt
Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas
DĖL
1Komiteto posėdyje dalyvavo:
Komiteto pirmininkė Guoda Burokienė, komiteto pirmininko pavaduotojas Algis Strelčiūnas, komiteto nariai: Valentinas Bukauskas, Ričardas Juška, Vytautas Kamblevičius, Vanda Kravčionok, Povilas Urbšys. Komiteto biuras: vedėja Lina Milonaitė, patarėjai: Eglė Jonevičienė, Ieva Lavišienė, Rasa Mačiulytė, Kristina Šimkutė, Juras Taminskas, padėjėja Vilma Keidūnė. Kviestieji asmenys: Vidaus reikalų ministerijos Valstybės tarnybos ir vidaus tarnybos politikos grupės vadovė Irina Malukienė, Seimo narys Petras Čimbaras, Specialiųjų tyrimų tarnybos direktoriaus pavaduotojas Egidijus Radzevičius ir Administravimo valdybos Teisės skyriaus vyriausiasis specialistas Mindaugas Guščius. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2020-08-121 Įvertinę įstatymo projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklių reikalavimams, pastabų neturime. Pritarti
asmenų pasiūlymai: negauta. 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai: negauta. 5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai: negauta. 6. Seimo paskirtų papildomų komitetų /komisijų pasiūlymai: nepaskirta. 7. Komiteto sprendimas ir pasiūlymai: 7.1. Sprendimas: pritarti Komiteto patobulintam įstatymo projektui Nr. XIIIP-5089(2) ir Komiteto išvadoms. 7.2. Pasiūlymai: nėra. 8. Balsavimo rezultatai: pritarta bendru sutarimu. 9.
9Komiteto paskirti išvadų rengėjai:
Guoda Burokienė. 10. Komiteto narių atskiroji nuomonė: nėra. PRIDEDAMA. Komiteto siūlomas įstatymo projektas, jo lyginamasis variantas. Komiteto pirmininkė (Parašas) Guoda Burokienė Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto biuro patarėja Kristina Šimkutė