Projekto lyginamasis variantas
1 straipsnis. 60 straipsnio pakeitimas Pakeisti 60 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „60 straipsnis. Išeitinės išmokos pareigūnams, atleidžiamiems iš tarnybos Specialiųjų tyrimų tarnyboje
1Atleidžiant pareigūnus iš tarnybos Specialiųjų tyrimų tarnyboje šio įstatymo 13 straipsnio
ar 15 punkte, 2 dalies 1, 2, 3 ar 5 punkte nustatytais pagrindais, išmokama 2 mėnesių jų vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinė išmoka. Šio įstatymo 13 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatytu pagrindu atleidžiamiems iš pareigų pareigūnams, kurie atsistatydina savo noru dėl socialinio draudimo senatvės pensijos amžiaus sukakties, išmokama 2 mėnesių jų vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinė išmoka. 2. Šio straipsnio 1 dalyje nustatyta išeitinė išmoka, išskyrus išeitinę išmoką, mokėtiną atleidžiant pareigūną šio įstatymo 13 straipsnio 1 dalies
(dėl socialinio draudimo senatvės pensijos amžiaus sukakties),
ar 15 punkte ir 2 dalies 1 punkte nustatytais pagrindais, pradedama mokėti praėjus vienam mėnesiui nuo pareigūno atleidimo dienos ir mokama kas mėnesį lygiomis dalimis, bet kiekviena šių dalių turi būti ne mažesnė negu vieno mėnesio jo gauto vidutinio darbo užmokesčio dydžio. Išeitinės išmokos mokėjimas nutraukiamas, jeigu asmuo pradeda eiti valstybės tarnautojo pareigas ar priimamas į darbą įstaigoje, išlaikomoje iš valstybės ar savivaldybės biudžeto, Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto ar iš kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų, valstybės ar savivaldybės įmonėje, viešojoje įstaigoje, kurių savininkė yra valstybė arba savivaldybė, ar Lietuvos banke.
Jeigu asmuo pradeda eiti valstybės tarnautojo pareigas ne pirmą mėnesio dieną, šio straipsnio 1 dalyje nustatyta išeitinė išmoka mokama tik už to mėnesio dienas iki priėmimo į valstybės tarnautojo pareigas ar priėmimo į darbą įstaigoje, išlaikomoje iš valstybės ar savivaldybės biudžeto, Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto ar iš kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų, valstybės ar savivaldybės įmonėje, viešojoje įstaigoje, kurių savininkė yra valstybė arba savivaldybė, ar Lietuvos banke dienos. 3. Šio straipsnio 1 dalyje nustatyto dydžio išeitinė išmoka , išskyrus išeitinę išmoką, mokėtiną atleidžiant pareigūnus šio įstatymo 13 straipsnio 1 dalies 1 punkte (dėl socialinio draudimo senatvės pensijos amžiaus sukakties) ar 40 straipsnio 1 dalies 15 punkte nustatytais pagrindais, pareigūnams, turintiems didesnį kaip 5 metų tarnybos stažą, didinama pusantro karto, didesnį kaip 10 metų – du kartus, didesnį kaip 20 metų
Šis įstatymas įsigalioja 2021 m. sausio 1 d. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas
Projekto Nr. XIIIP-5085(2) lyginamasis variantas
Nr. Vilnius
Pakeisti 51 straipsnio 1 dalies 3 punktą ir jį išdėstyti taip: „
3) priedas už ištarnautus tarnybos Lietuvos valstybei metus stažą ; “
Pakeisti 52 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:
„2. Pareigūno darbo užmokesčiui apskaičiuoti
taikomas darbo užmokesčio ir pareiginės algos bazinis dydis (toliau – bazinis dydis), kurį ateinantiems metams Vyriausybės teikimu, įvertinus praėjusių metų vidutinę metinę infliaciją (skaičiuojant nacionalinį vartotojų kainų indeksą) ir kitų vidutinio darbo užmokesčio viešajame sektoriuje dydžiui ir kitimui poveikį turinčių veiksnių įtaką, tvirtina Seimas iki Seimo pavasario sesijos pabaigos. Tvirtinamas naujas bazinis dydis negali būti mažesnis už esamą bazinį dydį, išskyrus atvejus, kai iš esmės pablogėja valstybės ekonominė ir finansinė būklė. Pareiginės algos koeficiento vienetas yra Lietuvos Respublikos Seimo patvirtintas atitinkamų metų valstybės politikų, teisėjų, valstybės pareigūnų, valstybės tarnautojų bei valstybės ir savivaldybių biudžetinių įstaigų darbuotojų pareiginės algos (atlyginimo) bazinis dydis (toliau – bazinis dydis). “3 straipsnis. 54 straipsnio pakeitimas Pakeisti 54 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „54 straipsnis. Priedas už ištarnautus tarnybos Lietuvos valstybei metus stažą
Lietuvos valstybei metus nuo 1990 m. kovo 11 d. einant pareigas, nurodytas Valstybės tarnybos įstatymo 4 straipsnio 1–4 dalyse ir 5 dalies 1–4 punktuose (išskyrus savivaldybės tarybos narius, kurie nebuvo merais ir mero pavaduotojais). Į ištarnautus metus įskaitomi laikotarpiai, nurodyti Valstybės tarnybos įstatymo 42 straipsnio 1 dalyje, apskaičiuoti Vyriausybės nustatyta tvarka.
Pareigūnams mokamas priedas už tarnybos Lietuvos valstybei stažą, nurodytą Valstybės tarnybos įstatymo 47 straipsnio 1 ir
ištarnautus valstybei metus
pareigūno pareiginės algos už kiekvienus3 tarnybos Lietuvos valstybei metus, tačiau šio priedo dydis negali viršyti 30 procentų pareigūno pareiginės algos.“
Pakeisti 60 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„60 straipsnis. Išeitinės išmokos pareigūnams, atleidžiamiems iš tarnybos Specialiųjų tyrimų
tarnyboje
1Atleidžiant pareigūnus iš tarnybos Specialiųjų tyrimų tarnyboje šio įstatymo 13 straipsnio
ar 15 punkte, 2 dalies 1, 2, 3 ar 5 punkte nustatytais pagrindais, išmokama 2 mėnesių jų vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinė išmoka. Šio įstatymo 13 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatytu pagrindu atleidžiamiems iš pareigų pareigūnams, kurie atsistatydina savo noru dėl socialinio draudimo senatvės pensijos amžiaus sukakties, išmokama 2 mėnesių jų vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinė išmoka. 2. Šio straipsnio 1 dalyje nustatyta išeitinė išmoka, išskyrus išeitinę išmoką, mokėtiną atleidžiant pareigūną šio įstatymo 13 straipsnio 1 dalies
(dėl socialinio draudimo senatvės pensijos amžiaus sukakties),
ar 15 punkte ir 2 dalies 1 punkte nustatytais pagrindais, pradedama mokėti praėjus vienam mėnesiui nuo pareigūno atleidimo dienos ir mokama kas mėnesį lygiomis dalimis, bet kiekviena šių dalių turi būti ne mažesnė negu vieno mėnesio jo gauto vidutinio darbo užmokesčio dydžio.
Išeitinės išmokos mokėjimas nutraukiamas, jeigu asmuo pradeda eiti valstybės tarnautojo pareigas ar priimamas į darbą įstaigoje, išlaikomoje iš valstybės ar savivaldybės biudžeto, Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto ar iš kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų, valstybės ar savivaldybės įmonėje, viešojoje įstaigoje, kurių savininkė yra valstybė arba savivaldybė, ar Lietuvos banke. Jeigu asmuo pradeda eiti valstybės tarnautojo pareigas ne pirmą mėnesio dieną, šio straipsnio 1 dalyje nustatyta išeitinė išmoka mokama tik už to mėnesio dienas iki priėmimo į valstybės tarnautojo pareigas ar priėmimo į darbą įstaigoje, išlaikomoje iš valstybės ar savivaldybės biudžeto, Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto ar iš kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų, valstybės ar savivaldybės įmonėje, viešojoje įstaigoje, kurių savininkė yra valstybė arba savivaldybė, ar Lietuvos banke dienos. 3. Šio straipsnio 1 dalyje nustatyto dydžio išeitinė išmoka , išskyrus išeitinę išmoką, mokėtiną atleidžiant pareigūnus šio įstatymo 13 straipsnio 1 dalies 1 punkte (dėl socialinio draudimo senatvės pensijos amžiaus sukakties) ar 40 straipsnio 1 dalies 15 punkte nustatytais pagrindais, pareigūnams, turintiems didesnį kaip 5 metų tarnybos stažą, didinama pusantro karto, didesnį kaip 10 metų – du kartus, didesnį kaip 20 metų
Šis įstatymas įsigalioja 2021 m. sausio 1 d.
Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas Teikia Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto vardu komiteto pirmininkė Guoda Burokienė
PROKURATŪROS ĮSTATYMO NR. I-599 47 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMO, LIETUVOS RESPUBLIKOS KRAŠTO
PAKEITIMO ĮSTATYMO, LIETUVOS RESPUBLIKOS VADOVYBĖS APSAUGOS ĮSTATYMO NR. IX-1183 19, 23, 36, 54, 61, 62 IR 66 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO ĮSTATYMO,
priežastys, parengtų įstatymų projektų tikslai ir uždaviniai Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Seimo statuto 138 straipsnio 3 dalimi ir atsižvelgdama į Lietuvos Respublikos Seimo valdybos 2019 m. lapkričio
Respublikos Vyriausybė 2020 m. sausio 15 d. priėmė nutarimą Nr. 35 „Dėl Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo Nr. XIII-1370 48 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIIIP-3798“, kuriuo pritarė Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo Nr. XIII-137048 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto Nr.
XIIIP-3798 (toliau ‒ įstatymo projektas) tikslui – sulyginti valstybės tarnautojų ir darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis, atleidžiamų iš darbo sukakus senatvės pensinį amžių, teises gauti išeitinę išmoką, tačiau pasiūlė Lietuvos Respublikos Seimui nesvarstyti įstatymo projekto, nes jame nustačius išeitinės išmokos mokėjimą iš pareigų atleidžiamiems valstybės tarnautojams, kuriems sukako 65 metai, būtų neužtikrinta bendra ir subalansuota išeitinių išmokų (kompensacijų) mokėjimo sistema kitiems viešojo sektoriaus darbuotojams. Pavyzdžiui, šiuo metu išeitinę išmoką (kompensaciją) turi teisę gauti teisėjai, sulaukę 65 metų, generalinis prokuroras ir jo pavaduotojai, sulaukę 65 metų, žvalgybos pareigūnai, sulaukę
senatvės pensijos amžiaus (jei jų tarnyba buvo pratęsta iki socialinio draudimo senatvės pensijos amžiaus). Tačiau vidaus tarnybos sistemos pareigūnai, diplomatai, dalis valstybės pareigūnų (pavyzdžiui, prokurorai, Specialiųjų tyrimų tarnybos pareigūnai) neturi teisės gauti išeitinę išmoką (kompensaciją) sulaukę 65 metų ar kito amžiaus, su kuriuo siejamas maksimalus tarnybos laikas. Taigi toks teisinis reguliavimas gali neatitikti lygiateisiškumo principo ir neįvertinti viešojo sektoriaus darbuotojų lojalumo valstybei. Šiuo Vyriausybės nutarimu Vyriausybė įsipareigojo kompleksiškai įvertinti galiojantį teisinį reguliavimą ir Lietuvos Respublikos Seimo 2020 metų pavasario sesijai pateikti įstatymų projektus, kuriais bus siūloma sistemiškai spręsti išeitinių išmokų (kompensacijų) ir kitų išmokų, mokamų pasibaigus tarnybos laikui, mokėjimo, jų dydžių ir sąlygų nustatymo ne tik valstybės tarnautojams, bet ir kitiems viešojo sektoriaus darbuotojams (vidaus tarnybos sistemos pareigūnams, diplomatams, valstybės pareigūnams) klausimus, kartu įvertinant ir lėšų poreikį tokiems pakeitimams įgyvendinti.
Atsižvelgus į tai, parengti šie įstatymų projektai:
1) Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo Nr. VIII-1316 5, 48 ir 51 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas;
2) Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto 77 ir 78 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas;
3) Lietuvos Respublikos diplomatinės tarnybos įstatymo Nr. VIII-1012 92 ir 95 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas;
4) Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnybos įstatymo Nr. VIII-1649 60 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas;
5) Lietuvos Respublikos prokuratūros įstatymo Nr. I-599 47 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas;
6) Lietuvos Respublikos krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatymo Nr. VIII-723 40 ir 48 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas;
7) Lietuvos Respublikos vadovybės apsaugos įstatymo Nr. IX-1183 19, 23, 36, 54, 61, 62 ir 66 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas;
8) Lietuvos Respublikos savivaldybių administracinės priežiūros įstatymo Nr. VIII-730 10 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas;
9) Lietuvos Respublikos elektroninių ryšių įstatymo Nr. IX-2135 7 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas. Įstatymų projektų tikslai:
valstybės tarnautojų ir pareigūnų lojalumą ir ilgametę tarnybą Lietuvos valstybei;
2) didinti valstybės tarnybos patrauklumą.
Įstatymų projektų uždaviniai – sudaryti lygias galimybes (teises) gauti išeitinę išmoką iš pareigų atleidžiamiems valstybės tarnautojams ir pareigūnams, kuriems sukako 65 metai ar suėjo kitas maksimalus tarnybos laikas, nustatyti šios išmokos dydžius ir mokėjimo sąlygas. 2. Į statymų projektų iniciatoriai (institucija, asmenys ar piliečių įgalioti atstovai) ir rengėjai Įstatymų projektus parengė Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerija. 3. Kaip šiuo metu reguliuojami įstatymų projektuose aptarti teisiniai santykiai Įvertinus valstybės tarnautojų, Valstybės politikų ir valstybės pareigūnų darbo apmokėjimo įstatyme nurodytų valstybės pareigūnų (toliau – valstybės pareigūnai) ir karių veiklą (tarnybą) reglamentuojančius įstatymus [1] , teikiama ši apibendrinta informacija apie galiojantį teisinį reguliavimą: 3.1.
Maksimali tarnybos (darbo) trukmė:
. – valstybės tarnautojai, diplomatai, teisėjai, prokurorai, Specialiųjų tyrimų tarnybos (toliau – STT) vadovas ir jo pavaduotojai, Vadovybės apsaugos tarnybos vadovas, jo pavaduotojai, Vadovybės apsaugos tarnybos struktūrinių padalinių vadovai ir jų pavaduotojai;
. su galimybe pratęsti iki sukaks senatvės pensijos amžius – STT pareigūnai, išskyrus STT vadovą ir jo pavaduotojus; 60 m. be galimybės pratęsti – Vadovybės apsaugos tarnybos pareigūnai (išskyrus Vadovybės apsaugos tarnybos vadovą, jo pavaduotojus, Vadovybės apsaugos tarnybos struktūrinių padalinių vadovus ir jų pavaduotojus); 55 m. su galimybe pratęsti iki sukaks senatvės pensijos amžius – žvalgybos pareigūnai (Valstybės saugumo departamento ir Antrojo operatyvinių tarnybų departamento prie Krašto apsaugos ministerijos pareigūnai); 55 m.
. – vidurinės grandies vidaus tarnybos sistemos pareigūnai ir
. – aukštesniosios ir aukščiausiosios grandies vidaus tarnybos sistemos pareigūnai; Skirtingas išėjimo į atsargą laikas nustatytas profesinės karo tarnybos kariams Krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatyme; Valstybės pareigūnų pareigos yra kadencinės (4, 5 metų ar kitos trukmės), dažniausiai nustatomas ribojimas eiti pareigas ne daugiau kaip 2 kadencijas iš eilės;
Maksimali tarnybos trukmė ar amžius, iki kurio leidžiama eiti pareigas, valstybės pareigūnams nenustatyti išskyrus Ryšių reguliavimo tarnybos direktoriui ir Vyriausybės atstovams (Ryšių reguliavimo tarnybos direktoriaus ir Vyriausybės atstovų įgaliojimai nutrūksta (atleidžiami iš pareigų) – sulaukus senatvės pensijos amžiaus) .
Maksimali tarnybos (darbo) trukmė:
. – valstybės tarnautojai, diplomatai, teisėjai, prokurorai, Specialiųjų tyrimų tarnybos (toliau – STT) vadovas ir jo pavaduotojai, Vadovybės apsaugos tarnybos vadovas, jo pavaduotojai, Vadovybės apsaugos tarnybos struktūrinių padalinių vadovai ir jų pavaduotojai;
. su galimybe pratęsti iki sukaks senatvės pensijos amžius – STT pareigūnai, išskyrus STT vadovą ir jo pavaduotojus; 60 m. be galimybės pratęsti – Vadovybės apsaugos tarnybos pareigūnai (išskyrus Vadovybės apsaugos tarnybos vadovą, jo pavaduotojus, Vadovybės apsaugos tarnybos struktūrinių padalinių vadovus ir jų pavaduotojus); 55 m. su galimybe pratęsti iki sukaks senatvės pensijos amžius – žvalgybos pareigūnai (Valstybės saugumo departamento ir Antrojo operatyvinių tarnybų departamento prie Krašto apsaugos ministerijos pareigūnai); 55 m.
. – vidurinės grandies vidaus tarnybos sistemos pareigūnai ir
. – aukštesniosios ir aukščiausiosios grandies vidaus tarnybos sistemos pareigūnai; Skirtingas išėjimo į atsargą laikas nustatytas profesinės karo tarnybos kariams Krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatyme; Valstybės pareigūnų pareigos yra kadencinės (4, 5 metų ar kitos trukmės), dažniausiai nustatomas ribojimas eiti pareigas ne daugiau kaip 2 kadencijas iš eilės;
Maksimali tarnybos trukmė ar amžius, iki kurio leidžiama eiti pareigas, valstybės pareigūnams nenustatyti išskyrus Ryšių reguliavimo tarnybos direktoriui ir Vyriausybės atstovams (Ryšių reguliavimo tarnybos direktoriaus ir Vyriausybės atstovų įgaliojimai nutrūksta (atleidžiami iš pareigų) – sulaukus senatvės pensijos amžiaus) . Į Valstybės kontrolieriaus ir jo pavaduotojų pareigas skiriami asmenys ne vyresni kaip 65 m ., tačiau sulaukus šio amžiaus Valstybės kontrolės įstatyme nėra nustatytas atleidimo iš pareigų pagrindas. Darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis, darbo laikas neribojamas amžiaus kriterijumi. 3.2 .
3.2 . Išeitinės išmokos suėjus maksimaliai tarnybos (darbo) trukmei nemokamos:
pavaduotojus);
atsistatydina iš pareigų sukakus senatvės pensijos ar 65 metų amžių. 3.3. Išeitinės išmokos suėjus maksimaliai tarnybos (darbo) trukmei mokamos:
1) žvalgybos pareigūnams;
sutartį, savo noru išeinantiems iš darbo sulaukus senatvės pensijos amžiaus. 3.4. Išeitinių išmokų dydžiai suėjus maksimaliai tarnybos (darbo) trukmei 2 mėnesių vidutinio darbo užmokesčio (toliau – VDU):
1) žvalgybos pareigūnams (papildomai išeitinė išmoka didinama 1,5, 2 arba 3 kartus priklausomai nuo ištarnauto laiko);
2) teisėjams;
3) Generaliniam prokurorui ir jo pavaduotojams (papildomai išeitinė išmoka didinama 1,5, 2 arba 3 kartus priklausomai nuo ištarnauto laiko);
4) Vadovybės apsaugos tarnybos pareigūnams (papildomai išeitinė išmoka didinama 1,5, 2 ar 3 kartus priklausomai nuo ištarnauto laiko);
5) darbuotojams, dirbantiems pagal darbo sutartį ( jeigu darbo santykiai tęsiasi trumpiau negu vienerius metus,
dydžio išeitinė išmoka) . 1 mėnesio tarnybinio atlyginimo dydžio;2 mėnesių tarnybinių atlyginimų dydžio;
tarnybinių atlyginimų dydžio;
tarnybinių atlyginimų dydžio – profesinės karo tarnybos kariams, išėjusiems į atsargą. Dalis valstybės pareigūnų, pasibaigus jų kadencijai (įgaliojimų laikui) , gauna išeitines išmokas pagal jų veiklą (tarnybą) reglamentuojančius specialiuosius įstatymus.
Teisėjui, kuris atleidžiamas iš pareigų, suėjus 65 metams arba senatvės pensijos amžiui, išeitinė išmoka nemokama, jeigu iš teisėjo pareigų asmuo atleistas ar pašalintas dėl jo kaltų veiksmų . Darbo kodekso nuostatos: Pagal Darbo kodekso 56 straipsnio 1 dalį, išeitinės išmokos iš darbo savo noru išeinantiems darbuotojams priklauso, kai darbuotojui sukanka pensinis amžius ir jis dirba pagal neterminuotą darbo sutartį. Minėtu atveju darbuotojui privaloma išmokėti2 jo vidutinio darbo užmokesčių dydžio išeitines išmokas , o jeigu darbo santykiai tęsiasi trumpiau negu vienerius metus, –
užmokesčio dydžio išeitinę išmoką. Krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatymo nuostatos:
„1. Kai profesinės karo tarnybos sutartis nutraukiama vadovybės iniciatyva
arba valia ne dėl kario kaltės (šio įstatymo 38 straipsnio 2 dalies 1, 2, 5, 6, 12,
nustatytas išleidimo į atsargą amžius (šio įstatymo 38 straipsnio 1 dalies
sutartis, o išleidžiamas į atsargą karys neturi teisės į kario valstybinę pensiją, jam išmokama išeitinė pašalpa. Išeitinės pašalpos dydis priklauso nuo kario tarnybos krašto apsaugos sistemoje stažo:
1) turinčiam iki 5 metų stažą – 1 mėnesio tarnybinio atlyginimo dydžio;
2) turinčiam didesnį kaip 5 metų stažą – 2 mėnesių tarnybinių atlyginimų dydžio;
3) turinčiam didesnį kaip 10 metų stažą – 3 mėnesių tarnybinių atlyginimų dydžio;
4) turinčiam didesnį kaip 15 metų stažą – 4 mėnesių tarnybinių atlyginimų dydžio. 2.
profesinės karo tarnybos sutartis nutraukiama vadovybės iniciatyva arba valia ne dėl kario kaltės (šio įstatymo 38 straipsnio 2 dalies 1, 2, 5, 6, 12, 13 punktai), tačiau išleidžiamas į atsargą karys turi teisę į kario valstybinę pensiją, jam išmokama 2 mėnesių tarnybinių atlyginimų dydžio išeitinė pašalpa, neatsižvelgiant į tarnybos krašto apsaugos sistemoje stažą. 3. Visiems kariams, su kuriais nutraukiama profesinės karo tarnybos sutartis ne dėl jų kaltės (šio įstatymo 38 straipsnio 2 dalies 1, 2, 5, 6, 12, 13 punktai) ir jei jie iš anksto neįspėjami, išmokama 1 mėnesio tarnybinio atlyginimo dydžio, o kariui, auginančiam vaiką ar vaikų iki 14 metų, išmokama 2 mėnesių tarnybinių atlyginimų dydžio papildoma kompensacija. 4. Nustatant šio straipsnio 1–2 dalyse nurodytas išmokas, skaičiuojamas tik tiesioginės tarnybos krašto apsaugos sistemoje laikas (be užskaitų).“
reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama
išeitinę išmoką sulaukus 65 metų arba įstatymuose nustatytos maksimalios tarnybos trukmės. Šiuo metu išeitinę išmoką turi teisę gauti teisėjai, sulaukę 65 metų, generalinis prokuroras ir jo pavaduotojai, sulaukę 65 metų, žvalgybos pareigūnai, sulaukę 55 metų (jei jų tarnyba nebuvo pratęsta) arba sulaukę socialinio draudimo senatvės pensijos amžiaus (jei jų tarnyba buvo pratęsta iki socialinio draudimo senatvės pensijos amžiaus). Tačiau valstybės tarnautojai, vidaus tarnybos sistemos pareigūnai, diplomatai, dalis valstybės pareigūnų (pavyzdžiui, prokurorai, Specialiųjų tyrimų tarnybos pareigūnai) neturi teisės gauti išeitinę išmoką sulaukę 65 metų ar kito amžiaus, su kuriuo siejamas maksimalus tarnybos laikas. Toks teisinis reguliavimas nėra objektyviai pagrįstas, tad gali neatitikti lygiateisiškumo principo ir neįvertinti viešojo sektoriaus darbuotojų lojalumo valstybei.
Todėl įstatymų projektuose siūloma sudaryti teisines prielaidas išeitines išmokas gauti visiems valstybės tarnautojams ir pareigūnams, kuriems sukanka 65 metai ar kitas įstatymuose nustatytas amžius, su kuriuo siejama maksimali tarnybos trukmė, taip užtikrinant lygiateisiškumo principo laikymąsi. Be to, valstybės tarnautojai, sulaukę 65 metų ar kito įstatymuose nustatyto amžiaus, su kuriuo siejama maksimali tarnybos trukmė, daugiau nebegali eiti pareigų valstybės tarnyboje (atleidžiami iš pareigų), taigi mažėja ir jų galimybės įsidarbinti ne tik viešajame, bet ir privačiame sektoriuje. Įvertinus tai, kad 65 metų ar kito įstatymuose nustatyto amžiaus, su kuriuo siejama maksimali tarnybos trukmė, sulaukę valstybės tarnautojai būna įgiję ilgametę patirtį valstybės tarnyboje, siūloma įtvirtinti pareigą šiems asmenims mokėti išeitinę išmoką, nes pagal įstatymų įgyvendinamuosius teisės aktus, pvz., Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. liepos 19 d. nutarimą Nr. 1167 „Dėl Vienkartinių piniginių išmokų valstybės tarnautojams skyrimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ yra nustatyta tik galimybė (ne pareiga) vienkartine pinigine išmoka (iki 100 procentų pareiginės algos dydžio) paskatinti valstybės tarnautojus ir diplomatus, kurie savo noru (prašymu) atleidžiami iš pareigų sulaukus senatvės pensijos amžiaus ar 65 metų. Pažymėtina, kad pagal Darbo kodekso 56 straipsnio 1 dalį, išeitinės išmokos iš darbo savo noru išeinantiems darbuotojams priklauso , kai darbuotojui sukanka pensinis amžius ir jis dirba pagal neterminuotą darbo sutartį. Taigi, siekiant realaus garantijų užtikrinimo, įstatymų projektuose siūloma nustatyti pareigą, o ne galimybę mokėti išeitines išmokas valstybės tarnautojams ir pareigūnams.
Siekiant, kad teisinis reguliavimas atitiktų lygiateisiškumo principą, įstatymų projektuose:
diplomatams ir prokurorams, kai jie iš pareigų atleidžiami sukakus 65 m. (suėjo maksimali tarnybos trukmė); Siekiant nepažeisti lygiateisiškumo principo, Valstybės tarnybos įstatyme siūloma nustatyti, kad išeitinė išmoka sulaukus 65 metų mokama ir politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojams, jeigu jie iš pareigų atsistatydina savo noru (prašymu) dėl 65 metų sukakties. 2. siūloma vidaus tarnybos sistemos pareigūnams išeitines išmokas mokėti, kai jie iš vidaus tarnybos atleidžiami sukakus Vidaus tarnybos statuto 73 straipsnyje nustatytam amžiui: 55 m.
.
. – aukštesniosios ir aukščiausiosios grandies vidaus tarnybos sistemos pareigūnai;
pavaduotojus) mokėti išeitines išmokas, kai jie iš pareigų atleidžiami sulaukus
. amžiaus, jeigu jų tarnybos laikas nebuvo pratęstas arba baigėsi jų tarnybos laikas pratęstas iki senatvės pensijos amžiaus. Specialiųjų tyrimų tarnybos įstatymo 12 straipsnyje nustatyta, kad STT vadovas skiriamas 5 m. kadencijai (ne daugiau kaip 2 kadencijoms iš eilės), STT vadovo pavaduotojų įgaliojimų trukmė susieta su STT vadovo trukme. Pagal minėto įstatymo 57 straipsnio 2 dalį STT vadovas ir jo pavaduotojai tarnauja iki įsigalioja Respublikos Prezidento dekretas dėl jų atleidimo iš pareigų . Pažymėtina, kad Specialiųjų tyrimų tarnybos įstatymo 13 straipsnyje nėra nustatytas maksimalus amžius, kurio sulaukę STT vadovas ir jo pavaduotojai būtų atleidžiami iš pareigų.
Atsižvelgus į šias nuostatas ir siekiant nepažeisti lygiateisiškumo principo, keičiamo Specialiųjų tyrimų tarnybos įstatymo 60 straipsnyje, siūloma nustatyti, kad STT vadovui ir jo pavaduotojams išeitinė išmoka taip pat mokama, jeigu jie iš pareigų atsistatydina savo noru (Specialiųjų tyrimų tarnybos įstatymo 13 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatytas atleidimo pagrindas) dėl to, kad jiems sukanka senatvės pensijos amžius . Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnybos įstatymo Nr. VIII-1649 60 straipsnio pakeitimo įstatymo projekte išeitinės išmokos mokėjimas STT vadovui ir jo pavaduotojams siejamas su senatvės pensijos amžiumi, kadangi Specialiųjų tyrimų tarnybos įstatyme (40 straipsnio 1 dalies 10 punktas, 57 straipsnio 3 ir 4 dalys) ir kitų STT pareigūnų maksimali tarnybos trukmė siejama su senatvės pensijos amžiumi . 4. kadangi valstybės pareigūnų veiklą (tarnybą) reglamentuojantys specialieji įstatymai nenustato maksimalios tarnybos trukmės, kuriai suėjus valstybės pareigūnai, išskyrus Ryšių reguliavimo tarnybos direktorių ir Vyriausybės atstovus, būtų atleidžiami iš pareigų, siūloma Valstybės tarnybos įstatymo 5 straipsnio 2 ir 3 dalyse, reglamentuojančiose Valstybės tarnybos įstatymo nuostatų taikymą valstybės pareigūnams, nustatyti, kad valstybės pareigūnams, kurie savo noru (prašymu) atsistatydina (atleidžiami) iš pareigų dėl 65 metų sukakties, mutatis mutandis taikomos Valstybės tarnybos įstatymo 48 straipsnio 1 dalies nuostatos dėl išeitinių išmokų mokėjimo valstybės tarnautojams, sukakusiems 65 metus, jeigu specialūs įstatymai nenustato kitaip.
Valstybės pareigūnams Valstybės tarnybos įstatymo 48 straipsnio 1 dalies nuostatos būtų taikomos mutatis mutandis dėl šių priežasčių:
Valstybės pareigūnams Valstybės tarnybos įstatymo 48 straipsnio 1 dalies nuostatos būtų taikomos mutatis mutandis dėl šių priežasčių:
Elektroninių ryšių įstatyme ir Savivaldybių administracinės priežiūros įstatyme atsisakyti nuostatos, kad Ryšių reguliavimo tarnybos direktoriaus ir Vyriausybės atstovų įgaliojimai nutrūksta, kai jie sulaukia senatvės pensijos amžiaus.
Atsisakius šios nuostatos nurodytiems valstybės pareigūnams pagal Valstybės tarnybos įstatymo 5 straipsnio 2 dalies pataisas būtų taikomos Valstybės tarnybos įstatymo 48 straipsnio 1 dalies nuostatos dėl išeitinės išmokos mokėjimo sukakus 65 metus bei 61 straipsnio 4 dalies nuostatos dėl atsistatydinimo tvarkos. Įstatymų projektuose tuo pačiu tikslu pasirinktas skirtingas kriterijus – „dėl socialinio draudimo senatvės pensijos amžiaus“ ( Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnybos įstatymo Nr. VIII-1649
), „dėl 65 metų sukakties“ ( Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo Nr. VIII-1316 5, 48 ir 51 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas ir Lietuvos Respublikos diplomatinės tarnybos įstatymo Nr. VIII-1012 92 ir 95 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas ) ir jis skiriasi nuo Darbo kodekso 56 str. 1 d. 4 p. įtvirtinto kriterijaus „sukako įstatymų nustatytą senatvės pensijos amžių ir įgijo teisę į visą senatvės pensiją“. Šiuo aspektu pabrėžtina, kad įstatymų projektais nesiekiama suvienodinti atskirų viešojo sektoriaus darbuotojų veiklos ir tarnybos sąlygų, kadangi konstitucinė doktrina pripažįsta galimybę diferencijuotai reguliuoti valstybės tarnybos santykius. Įstatymų projektais nustatomos tik lygios galimybės (teisės) gauti išeitinę išmoką suėjus 65 m. ar kitam maksimaliam tarnybos laikui, atsižvelgiant į tarnybos sąlygų specifiką.
Pagal S pecialiųjų tyrimų tarnybos įstatymą ir Žvalgybos įstatymą maksimalus tarnybos laikas (atitinkamai 55 m. ir 60 m.) gali būti pratęstas iki socialinio draudimo senatvės pensijos amžiaus , todėl ir Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnybos įstatymo Nr. VIII-1649 60 straipsnio pakeitimo įstatymo projekte, siekiant išsaugoti esamas garantijas, teisėtus pareigūnų lūkesčius ir nepabloginti pareigūnų tarnybos sąlygų, vartojama „socialinio draudimo senatvės pensijos amžiaus“ sąvoka. Darbo kodekso 56 str. 1 d. 4 p. įtvirtintas kriterijus „sukako įstatymų nustatytą senatvės pensijos amžių ir įgijo teisę į visą senatvės pensiją “ įstatymų projektuose nenustatomas, o išeitinių išmokų mokėjimas su socialinio draudimo senatvės pensijos amžiumi nesiejamas, nes remiantis Valstybės tarnautojų registro duomenimis, 2019 m. lapkričio mėn. (amžiaus grupėje – nuo 62,6 metų iki 65 metų) valstybės tarnautojų pareigas ėjo apie 1 018 valstybės tarnautojų (~4 proc. visų valstybės tarnautojų), tuo tarpu 2017–2019 m. laikotarpiu tik apie 190 valstybės tarnautojų (amžiaus grupėje – nuo 62,6 metų iki 65 metų) savo noru atsistatydino iš valstybės tarnautojo pareigų nesukakę 65 metų amžiaus. Taigi savo noru iš pareigų atsistatydinusių valstybės tarnautojų (amžiaus grupėje – nuo 62,6 iki 65 metų) dalis yra santykinai nedidelė, be to, senatvės pensijos amžius nuolat ilginamas ir pagal Lietuvos Respublikos socialinio draudimo pensijų įstatymo 15 straipsnį nuo 2026 m. sausio 1 d. pasieks 65 metus.
Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto 77 ir 78 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto 3 straipsnio 3 dalyje siūloma nustatyti, kad išeitinės išmokos būtų mokamos ir Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto pakeitimo įstatymo 2 straipsnio 20 dalyje nurodytiems Lietuvos Respublikos finansų ministro valdymo srities statutinių įstaigų pareigūnams, kuriems 65 metai sukanka po šio įstatymo įsigaliojimo, taip pat Vidaus tarnybos statuto pakeitimo įstatymo 2 straipsnio 21 dalyje nurodytiems pareigūnams, kuriems sprendime dėl tarnybos pratęsimo nustatytas amžius sukanka po šio įstatymo įsigaliojimo . Tokiu būdu išeitinės išmokos būtų mokamos tik maksimalų tarnybos laiką ištarnavusiems vidaus tarnybos sistemos pareigūnams, neturintiems galimybės grįžti į vidaus tarnybą. Tuo tarpu Vidaus tarnybos statuto pakeitimo įstatymo 2 straipsnio 19 dalyje nurodyti vidaus tarnybos sistemos pareigūnai ar Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnybos įstatymo Nr. VIII-1649 pakeitimo įstatymo 2 straipsnio 9 dalyje nurodyti Specialiųjų tyrimų tarnybos pareigūnai, neišreiškę valios (nepateikę prašymo) tarnauti Lietuvos valstybei iki maksimalaus tarnybos laiko, išeitinių išmokų negautų dėl jų ištarnauto trumpesnio tarnybos laiko. Šie pareigūnai turėtų galimybę grįžti į tarnybą ir atitarnavę iki maksimalaus tarnybos laiko, gautų išeitinę išmoką bendra tvarka. 4.2. Nustatomas išeitinių išmokų dydis.
Atsižvelgus į tai, kad pagal galiojantį teisinį reguliavimą žvalgybos pareigūnams, teisėjams, Generaliniam prokurorui ir jo pavaduotojams, Vadovybės apsaugos tarnybos pareigūnams bei darbuotojams, dirbantiems pagal darbo sutartį, mokamos išeitinės išmokos dydis yra 2 mėnesių jų vidutinio darbo užmokesčio dydžio (su tam tikromis išimtimis), įstatymų projektuose siūloma nustatyti, kad ir valstybės tarnautojams, pareigūnams ir profesinės karo tarnybos kariams, išleistiems į atsargą, būtų mokama 2 mėnesių jų vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinė išmoka. Siekiant nepažeisti teisėtų lūkesčių apsaugos principo, Prokuratūros įstatyme siūloma ir toliau palikti galimybę indeksuoti (t. y., didinti 1,5, 2 ar 3 kartus priklausomai nuo tarnybos stažo) išeitinę išmoką, kuri mokama Generaliniam prokurorui ir jo pavaduotojams juos atleidžiant iš pareigų dėl 65 metų sukakties. Kitiems prokurorams siūloma nustatyti 2 mėnesių jų vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinę išmoką, jos nedidinant priklausomai nuo tarnybos prokuroru stažo. Atsižvelgiant į kario statuso ypatumus, teisėtų lūkesčių ir lygiateisiškumo principus, Krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatymo 40 straipsnio 1 dalies pakeitimu siūloma kariams mokamų išeitinių išmokų dydžius nustatyti atsižvelgiant į vidaus tarnybos sistemos pareigūnams Vidaus tarnybos statuto 77 straipsnio 1 dalyje nustatytus išeitinių išmokų dydžius – t. y., k ai profesinės karo tarnybos sutartis nutraukiama vadovybės iniciatyva arba valia ne dėl kario kaltės (šio įstatymo 38 straipsnio 2 dalies 1, 2, 5, 6, 12, 13 punktai), taip pat pasibaigus profesinės karo tarnybos sutarties terminui, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytu atveju, jam išmokama 2 mėnesių Vyriausybės nustatyta tvarka apskaičiuoto vidutinio jo atlyginimo dydžio išeitinė išmoka.
Ši išmoka kariams, nepertraukiamai ištarnavusiems krašto apsaugos sistemoje daugiau kaip 5 metus, didinama pusantro karto, daugiau kaip 10 metų – du kartus, daugiau kaip 20 metų – tris kartus. 4.3. Nustatomos išeitinių išmokų mokėjimo sąlygos.
Pagal įstatymų projektuose siūlomą teisinį reguliavimą:
Remiantis tuo, atitinkamai keičiami ir nepriekaištingos reputacijos reikalavimai, nustatyti Vadovybės apsaugos įstatymo 19 straipsnyje. Taip būtų užtikrinta, jog valstybės tarnyboje pareigas eitų tik nepriekaištingos reputacijos asmenys.
(asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojai apie atsistatydinimą savo noru (prašymu) dėl 65 metų sukakties turi iš anksto (atitinkamai prieš 14 kalendorinių dienų iki 65 metų sukakties) įspėti į pareigas priimantį asmenį. Ši nuostata būtų taikoma ir valstybės pareigūnams.
Siūlomu teisiniu reguliavimu būtų įgyvendinama vienoda išeitinių išmokų mokėjimo tvarka, t. y. išeitinė išmoka būtų mokama suėjus 65 metams, bet ne vėliau, pvz., suėjus 66 ar daugiau metų;
nustatyti, kad išeitinė išmoka kariams nebūtų siejama su teisės į pareigūnų ir karių valstybinę pensiją įgijimu, kai profesinės karo tarnybos kariai išleidžiami į atsargą sukakę įstatyme nustatytą išleidimo į atsargą amžių ar kai profesinės karo tarnybos sutartis nutraukiama vadovybės iniciatyva arba valia ne dėl kario kaltės Krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatymo 38 straipsnio 2 dalies 1, 2, 5, 6, 12, 13 punktuose nustatytais atvejais, kadangi analogiškos išeitinių išmokų dydį ribojančios sąlygos nenustato ir valstybės tarnautojų bei pareigūnų veiklą reglamentuojantys specialieji įstatymai. 4.3. Daromi kiti pakeitimai.
. Valstybinės duomenų apsaugos inspekcijos vadovui tarnybinę atsakomybę reglamentuojantys šio įstatymo straipsniai taikomi tik tais atvejais, kai jis įtariamas šiurkštaus tarnybinio nusižengimo padarymu.
Valstybinės duomenų apsaugos inspekcijos vadovas atleidžiamas iš pareigų specialiame įstatyme arba tiesiogiai taikomame Europos Sąjungos teisės akte nustatytais pagrindais.“ Taigi pagal šią nuostatą Valstybinės duomenų apsaugos inspekcijos vadovui Valstybės tarnybos įstatymo 51 straipsnio 1 dalies 6 punkte nustatytas atleidimo pagrindas (sukanka 65 metai) netaikomas, tačiau Valstybės tarnybos įstatymo 48 straipsnis, reglamentuojantis išeitinių išmokų dydžius ir mokėjimo tvarką, kai valstybės tarnautojai atleidžiami iš pareigų Valstybės tarnybos įstatymo 51 straipsnyje nustatytais pagrindais, taikomas. Asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo 9 straipsnio 5 dalies 5 punkte nustatyta, kad Valstybinės duomenų apsaugos inspekcijos vadovas atleidžiamas iš pareigų kai jam sukanka 65 metai.
Atsižvelgus į šias nuostatas ir siekiant teisinio aiškumo, Valstybės tarnybos įstatymo 48 straipsnio 1 dalyje siūloma nustatyti, kad išeitinė išmoka valstybės tarnautojui mokama ir tuomet, kai specialiame įstatyme (šiuo atveju Asmens duomenų teisinės apsaugos įstatyme) yra nustatytas atleidimo pagrindas – sukanka 65 metai;
straipsnio 1 dalies pakeitimus ir siekiant teisinio aiškumo, 48 straipsnio 1 dalyje patikslinama, kad politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojui mokama vieno mėnesio jo vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinė išmoka.
nustatyta, kad visais šiame įstatyme nustatytais atvejais sprendimus dėl Vadovybės apsaugos tarnybos direktoriaus pavaduotojų tarnybos santykių (išskyrus sprendimus dėl skyrimo į pareigas ir atleidimo iš pareigų) priima Vadovybės apsaugos tarnybos direktorius, atitinkamai keičiama šio įstatymo 36 straipsnio 1 dalis, joje darant išlygą ir tokiu būdu nustatant, kad tarnybinį rangą Vadovybės apsaugos tarnybos direktoriaus pavaduotojams suteikia ne juos į pareigas skiriantis subjektas (Vyriausybė), bet Vadovybės apsaugos tarnybos direktorius. Šiuo pakeitimu tarpusavyje suderinamos aptartos įstatymo nuostatos. 5. N umatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai, g alimos neigiamos priimtų įstatymų pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta Nenumatoma. 6. Kokią įtaką įstatymai turės kriminogeninei situacijai, korupcijai Įstatymai neigiamos įtakos kriminogeninei situacijai ir korupcijai neturės. 7. Kaip įstatymų įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai Įstatymai nesusiję su verslo sąlygomis ir jų plėtra. 8.
statymų įtraukimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios Priėmus įstatymus, kitų įstatymų priimti, keisti ar pripažinti netekusiais galios nereikės. 9. A r įstatymų projektai parengti laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, o įstatymo projekto sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka Įstatymų projektai parengti laikantis nustatytų Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų. Įstatymų p rojektuose neapibrėžiamos naujos sąvokos, kurias reikėtų įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka. 10. Ar įstatymų projektai atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus Įstatymų projektų nuostatos Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatoms ir Europos Sąjungos dokumentams neprieštarauja. 11. Jeigu įstatymams įgyvendinti reikia įstatymų įgyvendinamųjų teisės aktų, kas ir kada juos turėtų priimti Iki įstatymo įsigaliojimo:
reikalų ministerija parengs Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. liepos 19 d. nutarimo Nr. 1167 „Dėl Vienkartinių piniginių išmokų valstybės tarnautojams skyrimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ pakeitimo projektą, kuriame bus atsisakyta nuostatos, jog vienkartinė piniginė išmoka valstybės tarnautojui, vidaus tarnybos sistemos pareigūnui ar diplomatui gali būti skiriama esant įstatymuose nustatytiems skatinimo pagrindams, kai valstybės tarnautojas, vidaus tarnybos sistemos pareigūnas ar diplomatas savo noru atsistatydina iš pareigų arba atleidžiant juos iš pareigų dėl amžiaus ar tarnybos pratęsimo termino pabaigos . 2.
2Vadovybės apsaugos tarnybos direktorius pakeis Vadovybės apsaugos įstatymo 66 straipsnio
panaikinimo tvarką. 12. Kiek valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymams įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti (pateikiami prognozuojami rodikliai einamaisiais ir artimiausiais 3 biudžetiniais metais) Preliminarus lėšų poreikis išeitinėms išmokoms mokėti (eurais):
sektoriaus darbuotojai 2021 m. 2022 m. 2023 m. Valstybės tarnautojai
382,1 tūkst. 590,6 tūkst. 765,5 tūkst. Diplomatai 51,2 tūkst. 35,9 tūkst. 15,4 tūkst. Prokurorai (išskyrus Generalinį prokurorą ir jo pavaduotojus)
1 mln. 510 tūkst. 1 mln. 520 tūkst. 1 mln. 730 tūkst. Viso:
išmokos bus mokamos iš asignavimų valdytojams atitinkamais metais valstybės ar savivaldybės biudžetuose patvirtintų asignavimų, todėl įstatymų projektų nuostatoms įgyvendinti papildomų valstybės ir savivaldybių biudžetų lėšų skirti nereikės. Pažymėtina, kad pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. liepos 19 d. nutarimą Nr.
1167
„Dėl Vienkartinių piniginių išmokų valstybės tarnautojams skyrimo tvarkos
aprašo patvirtinimo“ yra galimybė (ne pareiga) vienkartine pinigine išmoka (iki
diplomatus, kurie savo noru (prašymu) atleidžiami iš pareigų sulaukus senatvės pensijos amžiaus ar 65 metus, be to, pagal Valstybės tarnybos įstatymą, Diplomatinės tarnybos įstatymą yra galimybė atleisti valstybės tarnautojus ir diplomatus iš pareigų šalių susitarimu , kuriame galima sulygti ir dėl išeitinės išmokos dydžio, todėl naudojantis šiomis teisinėmis galimybėmis ir šiuo metu iš pareigų atleidžiami valstybės tarnautojai, diplomatai dėl senatvės pensijos amžiaus ar 65 metų sukakties yra skatinami vienkartinėmis piniginėmis ar išeitinėmis išmokomis pagal valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų turimas finansines galimybes. 13. Įstatymų projektų rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados Įstatymų projektų rengimo metu specialistų vertinimų ir išvadų negauta. 14. Reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiems įstatymų projektams įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno „Eurovoc“ terminus, temas bei sritis Nėra. 15.
Nėra. [1] Valstybės tarnybos įstatymas, Vidaus tarnybos statutas, Diplomatinės tarnybos įstatymas, Specialiųjų tyrimų tarnybos įstatymas, Prokuratūros įstatymas, Žvalgybos įstatymas, Teismų įstatymas, Darbo kodeksas, Krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatymas, Valstybės kontrolės įstatymas, Seimo kontrolierių įstatymas, Lygių galimybių įstatymas, Vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus įstatymas, Visuomenės informavimo įstatymas, Mokslo ir studijų įstatymas, Konkurencijos įstatymas, Lietuvos kultūros tarybos įstatymas, Viešųjų pirkimų tarnybos įstatymas, Vadovybės apsaugos įstatymas, Elektroninių ryšių įstatymas, Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos įstatymas, Valstybinės lietuvių kalbos komisijos įstatymas, Valstybinės kultūros paveldo komisijos įstatymas, Vyriausiosios rinkimų komisijos įstatymas, Mokesčių administravimo įstatymas, Ikiteisminio administracinių ginčų nagrinėjimo tvarkos įstatymas, Gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro įstatymas, Savivaldybių administracinės priežiūros įstatymas, Energetikos įstatymas, Sveikatos sistemos įstatymas, Etninės kultūros valstybinės globos pagrindų įstatymas.
LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO KANCELIARIJOS TEISĖS DEPARTAMENTAS IŠVADA DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS SPECIALŲJŲ TYRIMŲ TARNYBOS ĮSTATYMO NR. VIII-1649
Vilnius Įvertinę įstatymo projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklių reikalavimams, pastabų neturime. Privatinės teisės skyriaus vedėja, pavaduojanti departamento direktorių Daina Petrauskaitė J. Meškienė, tel. (8 5) 239 6089, el. p. [email protected] I. Šambaraitė, tel. (8 5) 239 6850, el. p. irena.sambaraite @ lrs.lt
DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS SPECIALŲJŲ TYRIMŲ TARNYBOS ĮSTATYMO NR. VIII-1649 51, 52, 54 IR 60 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO ĮSTATYMO PROJEKTO 2020-11-06 Nr. XIIIP-5085(2) Vilnius Įvertinę įstatymo projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklių reikalavimams, pastabų neturime. Departamento direktorius Andrius Kabišaitis J. Meškienė, tel. (8 5) 239 6089, el. p. [email protected] I. Šambaraitė, tel. (8 5) 239 6850, el. p. irena.sambaraite @ lrs.lt
Socialinių reikalų ir darbo komitetas
(
2020-09-30
1Komiteto posėdyje dalyvavo:
R. Šalaševičiūtė – Komiteto pirmininkė, R. Baškienė, R. J. Dagys, A. Dumbrava, J. Džiugelis, P. Kuzmickienė, M. Navickienė, V. Rastenis, J. Rimkus, A. Sysas, T. Tomilinas, J. Varkalys; Komiteto biuras – E. Bulotaitė – biuro vedėja, patarėjos: D. Aleksejūnienė, A. Kazlauskienė, I. Kuodienė, padėjėja R. Liekienė; kviestieji asmenys: I. Barauskaitė – Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Pensijų skyriaus patarėja, I. Malūkienė – Vidaus reikalų ministerijos Valstybės tarnybos ir vidaus tarnybos politikos grupės vadovė, A. Kazlauskienė – Krašto apsaugos ministerijos Socialinės saugos ir sveikatos priežiūros politikos skyriaus vedėja. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
kanceliarijos Teisės departamentas 2020-08-12 Įvertinę įstatymo projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklių reikalavimams, pastabų neturime. Pritarti. 3. Piliečių, asociacijų, politinių partijų, lobistų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: negauta . 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai: negauta . 5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai: negauta. 6. Komiteto sprendimas: pritarti iniciatorių pateiktam Įstatymo projektui. 7. Balsavimo rezultatai: už – 10, prieš – 0, susilaikė – 0. 8. Komiteto paskirtas pranešėjas: Jonas Varkalys.
Komiteto pirmininkė Rimantė Šalaševičiūtė SRDK biuro patarėja Ieva Kuodienė
LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas paPILDOMO KOMITETO I Š V A D a DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS SPECIALIŲJŲ TYRIMŲ TARNYBOS ĮSTATYMO NR. VIII-1649 60 STRAIPSNIO PAKEITIMO
1Komiteto posėdyje dalyvavo :
Komiteto pirmininkas Dainius Gaižauskas, Komiteto nariai: Laurynas Kasčiūnas, Virgilijus Alekna, Arvydas Anušauskas, Vytautas Bakas, Arūnas Gumuliauskas, Jonas Jarutis, Gediminas Kirkilas, Michal Mackevič, Dovilė Šakalienė, Audrys Šimas. Komiteto biuro vedėjas Vitalij Dmitrijev, Komiteto biuro patarėjai: Evaldas Sinkevičius, Mantas Lapinskas, Vilma Greckaitė, Vilma Kaminskienė, Komiteto biuro padėjėjas Justas Gaidys. Kviestieji asmenys: Specialiųjų tyrimų tarnybos direktoriaus pavaduotojas Egidijus Radzevičius, Specialiųjų tyrimų tarnybos Teisės skyriaus vyriausiasis specialistas Mindaugas Guščius, Vidaus reikalų ministerijos Valstybės tarnybos ir vidaus tarnybos politikos grupės patarėjas Dainius Cicėnas. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2020-08-12 Įvertinę įstatymo projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklių reikalavimams, pastabų neturime. Pritarti
3Piliečių, asociacijų, politinių partijų, lobistų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai:
negauta
4Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai:
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1. Specialiųjų tyrimų tarnyba, 2020-09-23 raštas Nr. 4-01-77691 (60) (1) Atsižvelgiant į tai, kad Lietuvos Respublikos Seime svarstomas Specialiųjų tyrimų tarnybos įstatymo Nr.
VIII-1649 60 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-5085 (toliau – STTĮ projektas), Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnyba (toliau – STT) projektą svarstantiems komitetams teikia siūlymus dėl minėto įstatymo pakeitimo įstatymo projekto:
tarnybos įstatymo (toliau – STTĮ) Nr. VIII-1649 pakeitimo įstatymo 2 straipsnio 9 dalyje yra numatytas maksimalus tarnybos laikas asmenims, priimtiems iki Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnybos statuto pakeitimo įstatymo Nr. XII-2136 įsigaliojimo dienos, tai yra iki 2016 m. sausio 1 d. Remiantis minėta nuostata, į šia kategoriją patenkantys STT pareigūnai galiojant naujos redakcijos Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnybos įstatymui ir nepateikę atskiro prašymo tarnauja atitinkamai:
1) iki vyresniojo specialiojo agento įskaitytinai – iki jiems sukanka 50 metų; 2) vyriausieji specialieji agentai – iki jiems sukanka 55 metai. Atsižvelgiant į tai kas išdėstyta, siūlome STTĮ projekto 1 straipsniu keičiamo 60 straipsnio 1 dalyje papildomai numatyti, kad išeitinė išmoka skiriama būtų ir Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnybos įstatymo Nr. VIII-1649 pakeitimo įstatymo 2 straipsnio 9 dalyje numatytiems atleidimo iš tarnybos pagrindams. STT manymu šis siūlymas užtikrintų lygiateisiškumo principą, o tokia nuostata galioja ne atgal, o į ateitį. Kartu atkreipiame dėmesį, kad būtent šis teisinis pagrindas yra naudojamas atleidžiant pareigūnus iš tarnybos susiklosčius prieš tai aptartai situacijai.
Nepapildžius STTĮ projekto 60 straipsnio atitinkama norma, susiklostytų teisiškai ydinga situacija, kad asmuo sulauktų išėjimo į
„atsargą“ amžiaus, tačiau negalėtų gauti išmokos palikdamas tarnybą, kai tuo
tarpu „naująją“ amžiaus ribą pasiekęs asmuo, atleidžiamas iš esmės analogišku ir lygiaverčiu pagrindu (būtent dėl atitinkamo amžiaus suėjimo), tokią kompensaciją gautų. Nepritarti Pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnybos įstatymo Nr. VIII-1649 pakeitimo įstatymo 2 straipsnio 9 dalyje nustatytais pagrindais iš tarnybos atleidžiami pareigūnai bus ištarnavę tarnybos laiką, trumpesnį nei nustatytas galiojančio Specialiųjų tyrimų tarnybos įstatymo 60 straipsnyje, todėl taikyti tą pačią garantiją būtų nepagrįsta. Šie pareigūnai tarnaus trumpiau, nors turėjo galimybę pasirinkti ir kitą, ilgesnę, tarnybos trukmę. Minėti pareigūnai galės grįžti ir tęsti tarnybą, ištarnauti iki nustatyto ilgesnio tarnybos laiko ir gauti išmoką, tuo tarpu sukakę maksimalų amžių pagal galiojantį įstatymą į tarnybą grįžti negali. Priešingu atveju, pareigūnai, baigę tarnybą pagal ankstesnį reguliavimą anksčiau ir gavę išmoką, galėtų grįžti į tarnybą, o sulaukę nustatyto amžiaus pagal naują įstatymą atleidžiant juos vėl gautų išeitinę išmoką. 2. Specialiųjų tyrimų tarnyba, 2020-09-23 raštas Nr. 4-01-7769
54 )
projektų aiškinamajame rašte deklaruojamą lygiateisiškumo principą ir siekį, kad esamas teisinis reguliavimas atitiktų lygiateisiškumo principą, norime atkreipti dėmesį į STTĮ 54 straipsnį (priedas už ištarnautus Lietuvos valstybei metus).
STTĮ 54 straipsnyje numatytas reglamentavimas neatitinka kitų valstybės tarnybos ar statutinius santykius reguliuojančių įstatymų ir juose numatyto stažo priedo už tarnybos Lietuvos valstybei stažo skaičiavimo, kadangi STTĮ yra numatytas senasis teisinis reguliavimas, jog priedas už ištarnautus Lietuvos valstybei metus sudaro 3 procentus pareigūno pareiginės algos už kiekvienus 3 metus, o ne 1 procentas pareiginės algos už kiekvienus metus. Atsižvelgiant į teisėkūros tikslingumo, ekonomiškumo ir sistemiškumo principus, taip pat į tai, kad teisės aktai būtų keičiami tik būtinais atvejais, taip užtikrinant galiojančio teisės akto stabilumą, siūlome pakeisti STTĮ 54 straipsnį ir jame numatyti, kad pareigūnams mokamas priedo už tarnybos Lietuvos valstybei stažą dydis yra 1 procentas pareiginės algos už kiekvienus metus (kuris negali viršyti 30 procentų pareiginės algos). Pritarti Žr. Komiteto pasiūlymus. 5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai: negauta. 6. Komiteto sprendimas ir pasiūlymai: 6.1. Sprendimas: siūlyti pagrindiniam Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetui pritarti iniciatorių pateiktam įstatymo projektui Nr. XIIIP-5085 ir jį patobulinti atsižvelgiant į komiteto pasiūlymus. 6.2. Pasiūlymai:
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1. Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas, 2020-09-30 Argumentai: Atsižvelgiant į tai, kad projektas pildomas nauju 54 straipsniu, būtina pakeisti projekto pavadinimą. Pasiūlymas:
Pakeisti projekto pavadinimą ir jį išdėstyti taip: „
O Ų
2Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas,
2020-09-301
Argumentai: Atsižvelgiant į Specialiųjų tyrimų tarnybos 2020-09-23 rašte Nr. 4-01-7769 išdėstytus argumentus, siūlome pakeisti STTĮ
Lietuvos valstybei stažą dydis yra 1 procentas pareiginės algos už kiekvienus metus (kuris negali viršyti 30 procentų pareiginės algos). Pasiūlymas: Pakeisti Projekto 1 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „1 straipsnis. 54 straipsnio 2 dalies pakeitimas
taip: „
ištarnautus valstybei metus sudaro 3 procentai pareigūno pareiginės algos už kiekvienus 3 metus, tačiau priedo dydis neturi viršyti 30 procentų pareiginės algos. Pareigūnams priedą už tarnybos stažą sudaro vienas procentas pareiginės algos už kiekvienus tarnybos Lietuvos valstybei metus. Šio priedo suma negali viršyti
.“
3Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas,
2020-09-301 (60),2 Argumentai: Atsižvelgiant į tai, kad projektas papildytas nauju 1 straipsniu, būtina pakeisti kitų straipsnių numeraciją. Pasiūlymas: Projekto buvusius 1 ir 2 straipsnius atitinkamai laikyti
ir juos išdėstyti taip: „1
straipsnio pakeitimas Pakeisti 60 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „
išmokos pareigūnams, atleidžiamiems iš tarnybos Specialiųjų tyrimų tarnyboje
pareigūnus iš tarnybos Specialiųjų tyrimų tarnyboje šio įstatymo
mėnesių jų vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinė išmoka.
Šio įstatymo 13 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatytu pagrindu atleidžiamiems iš pareigų pareigūnams, kurie atsistatydina savo noru dėl socialinio draudimo senatvės pensijos amžiaus sukakties, išmokama 2 mėnesių jų vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinė išmoka. 2. Šio straipsnio 1 dalyje nustatyta išeitinė išmoka, išskyrus išeitinę išmoką, mokėtiną atleidžiant pareigūną šio įstatymo 13 straipsnio 1 dalies 1 punkte (dėl socialinio draudimo senatvės pensijos amžiaus sukakties), 4 punkte, 40 straipsnio 1 dalies 6 ar 15 punkte ir 2 dalies 1 punkte nustatytais pagrindais, pradedama mokėti praėjus vienam mėnesiui nuo pareigūno atleidimo dienos ir mokama kas mėnesį lygiomis dalimis, bet kiekviena šių dalių turi būti ne mažesnė negu vieno mėnesio jo gauto vidutinio darbo užmokesčio dydžio. Išeitinės išmokos mokėjimas nutraukiamas, jeigu asmuo pradeda eiti valstybės tarnautojo pareigas ar priimamas į darbą įstaigoje, išlaikomoje iš valstybės ar savivaldybės biudžeto, Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto ar iš kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų, valstybės ar savivaldybės įmonėje, viešojoje įstaigoje, kurių savininkė yra valstybė arba savivaldybė, ar Lietuvos banke. Jeigu asmuo pradeda eiti valstybės tarnautojo pareigas ne pirmą mėnesio dieną, šio straipsnio 1 dalyje nustatyta išeitinė išmoka mokama tik už to mėnesio dienas iki priėmimo į valstybės tarnautojo pareigas ar priėmimo į darbą įstaigoje, išlaikomoje iš valstybės ar savivaldybės biudžeto, Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto ar iš kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų, valstybės ar savivaldybės įmonėje, viešojoje įstaigoje, kurių savininkė yra valstybė arba savivaldybė, ar Lietuvos banke dienos. 3.
dalyje nustatyto dydžio išeitinė išmoka, išskyrus išeitinę išmoką, mokėtiną atleidžiant pareigūnus šio įstatymo 13 straipsnio 1 dalies 1 punkte (dėl socialinio draudimo senatvės pensijos amžiaus sukakties) ar 40 straipsnio 1 dalies 15 punkte nustatytais pagrindais, pareigūnams, turintiems didesnį kaip 5 metų tarnybos stažą, didinama pusantro karto, didesnį kaip 10 metų – du kartus, didesnį kaip 20 metų – tris kartus.“2
įsigaliojimas Šis įstatymas įsigalioja 2021 m. sausio 1 d.“
7Balsavimo rezultatai:
už – 8, prieš – 0, susilaikė – 2. 8. Komiteto paskirti pranešėjai: Dainius Gaižauskas. 9. Komiteto narių atskiroji nuomonė : nepareikšta. Komiteto pirmininkas Dainius Gaižauskas Komiteto biuro patarėja Vilma Kaminskienė
Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas
DĖL
1Komiteto posėdyje dalyvavo:
Komiteto pirmininkė Guoda Burokienė, komiteto pirmininko pavaduotojas Algis Strelčiūnas, komiteto nariai: Valentinas Bukauskas, Ričardas Juška, Vytautas Kamblevičius, Vanda Kravčionok, Povilas Urbšys. Komiteto biuras: vedėja Lina Milonaitė, patarėjai: Eglė Jonevičienė, Ieva Lavišienė, Rasa Mačiulytė, Kristina Šimkutė, Juras Taminskas, padėjėja Vilma Keidūnė. Kviestieji asmenys: Vidaus reikalų ministerijos Valstybės tarnybos ir vidaus tarnybos politikos grupės vadovė Irina Malukienė, Seimo narys Petras Čimbaras, Specialiųjų tyrimų tarnybos direktoriaus pavaduotojas Egidijus Radzevičius ir Administravimo valdybos Teisės skyriaus vyriausiasis specialistas Mindaugas Guščius. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2020-08-121 Įvertinę įstatymo projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklių reikalavimams, pastabų neturime. Pritarti
3Piliečių, asociacijų,
politinių partijų, lobistų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: negauta. 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Specialiųjų tyrimų tarnyba, 2020-09-29, G-2020-80131 Atsižvelgiant į tai, kad Lietuvos Respublikos Seime svarstomas Specialiųjų tyrimų tarnybos įstatymo Nr. VIII-1649 60 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr.
XIIIP-5085 (toliau – STTĮ projektas), Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnyba (toliau – STT) projektą svarstantiems komitetams teikia siūlymus dėl minėto įstatymo pakeitimo įstatymo projekto:
specialiųjų tyrimų tarnybos įstatymo (toliau – STTĮ) Nr. VIII-1649 pakeitimo įstatymo 2 straipsnio 9 dalyje yra numatytas maksimalus tarnybos laikas asmenims, priimtiems iki Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnybos statuto pakeitimo įstatymo Nr. XII-2136 įsigaliojimo dienos, tai yra iki 2016 m. sausio 1 d. Remiantis minėta nuostata, į šia kategoriją patenkantys STT pareigūnai galiojant naujos redakcijos Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnybos įstatymui ir nepateikę atskiro prašymo tarnauja atitinkamai:
1) iki vyresniojo specialiojo agento įskaitytinai – iki jiems sukanka 50 metų; 2) vyriausieji specialieji agentai – iki jiems sukanka 55 metai. Atsižvelgiant į tai kas išdėstyta, siūlome STTĮ projekto 1 straipsniu keičiamo 60 straipsnio 1 dalyje papildomai numatyti, kad išeitinė išmoka skiriama būtų ir Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnybos įstatymo Nr. VIII-1649 pakeitimo įstatymo 2 straipsnio 9 dalyje numatytiems atleidimo iš tarnybos pagrindams. STT manymu šis siūlymas užtikrintų lygiateisiškumo principą, o tokia nuostata galioja ne atgal, o į ateitį. Kartu atkreipiame dėmesį, kad būtent šis teisinis pagrindas yra naudojamas atleidžiant pareigūnus iš tarnybos susiklosčius prieš tai aptartai situacijai. Nepapildžius STTĮ projekto 60 straipsnio atitinkama norma, susiklostytų teisiškai ydinga situacija, kad asmuo sulauktų išėjimo į „atsargą“ amžiaus, tačiau negalėtų gauti išmokos palikdamas tarnybą, kai tuo tarpu „naująją“ amžiaus ribą pasiekęs asmuo, atleidžiamas iš esmės analogišku ir lygiaverčiu pagrindu (būtent dėl atitinkamo amžiaus suėjimo), tokią kompensaciją gautų. Nepritarti Specialiųjų tyrimų tarnybos įstatymo Nr.
VIII-1649 pakeitimo įstatymo 2 straipsnio 9 dalyje nustatytais pagrindais iš tarnybos atleidžiami pareigūnai bus ištarnavę tarnybos laiką, trumpesnį nei nustatytas galiojančio Specialiųjų tyrimų tarnybos įstatymo 60 straipsnyje, todėl taikyti tą pačią garantiją būtų nepagrįsta. Šie pareigūnai tarnaus trumpiau, nors keičiantis teisiniam reguliavimui užtikrinant jų teisėtus lūkesčius galėjo pasirinkti ir naująją, ilgesnę, tarnybos trukmę (su kitomis naujojo teisinio reguliavimo režimo garantijomis). Svarbu paminėti, kad minėti pareigūnai galės grįžti ir tęsti tarnybą, ištarnauti iki nustatyto ilgesnio tarnybos laiko ir gauti išmoką, tuo tarpu sukakę maksimalų amžių pagal galiojantį įstatymą į tarnybą grįžti negali. Priešingu atveju, pareigūnai, baigę tarnybą pagal ankstesnį reguliavimą anksčiau ir gavę išmoką, galėtų grįžti į tarnybą, o sulaukę nustatyto amžiaus pagal naują įstatymą atleidžiant juos vėl antrą kartą gautų išeitinę išmoką . 2. Specialiųjų tyrimų tarnyba, 2020-09-29,
projektų aiškinamajame rašte deklaruojamą lygiateisiškumo principą ir siekį, kad esamas teisinis reguliavimas atitiktų lygiateisiškumo principą, norime atkreipti dėmesį į STTĮ 54 straipsnį (priedas už ištarnautus Lietuvos valstybei metus). STTĮ 54 straipsnyje numatytas reglamentavimas neatitinka kitų valstybės tarnybos ar statutinius santykius reguliuojančių įstatymų ir juose numatyto stažo priedo už tarnybos Lietuvos valstybei stažo skaičiavimo, kadangi STTĮ yra numatytas senasis teisinis reguliavimas, jog priedas už ištarnautus Lietuvos valstybei metus sudaro 3 procentus pareigūno pareiginės algos už kiekvienus 3 metus, o ne 1 procentas pareiginės algos už kiekvienus metus.
Atsižvelgiant į teisėkūros tikslingumo, ekonomiškumo ir sistemiškumo principus, taip pat į tai, kad teisės aktai būtų keičiami tik būtinais atvejais, taip užtikrinant galiojančio teisės akto stabilumą, siūlome pakeisti STTĮ 54 straipsnį ir jame numatyti, kad pareigūnams mokamas priedo už tarnybos Lietuvos valstybei stažą dydis yra 1 procentas pareiginės algos už kiekvienus metus (kuris negali viršyti 30 procentų pareiginės algos). Pritarti Žr. Komiteto pasiūlymus prie NSGK pasiūlymų. 5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai: negauta. 6. Seimo paskirtų papildomų komitetų / komisijų pasiūlymai:
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pastabos Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Socialinių reikalų ir darbo komitetas,
2Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas,
2020-09-30 Siūlyti pagrindiniam Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetui pritarti iniciatorių pateiktam įstatymo projektui Nr. XIIIP-5085 ir jį patobulinti atsižvelgiant į komiteto pasiūlymus. Iš dalies pritarti Žr. Komiteto poziciją prie NSGK pasiūlymų tobulinti atskirus įstatymo projekto straipsnius. 3. Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas, 2020-09-30 I Argumentai:
Atsižvelgiant į tai, kad projektas pildomas nauju 54 straipsniu, būtina pakeisti projekto pavadinimą. Pasiūlymas: Pakeisti projekto pavadinimą ir jį išdėstyti taip: „
VIII-1649 54 IR 60 STRAIPSNI O Ų PAKEITIMO ĮSTATYMAS“ Iš dalies pritarti Argumentai: Siekiant suderinti Specialiųjų tyrimų tarnybos (toliau – STT) įstatymo nuostatas su atitinkamomis Valstybės tarnybos įstatymo nuostatomis, siūlome papildomai į įstatymo projektą įtraukti ne tik 54, bet ir 51 bei 52 straipsnių keitimą. Pasiūlymas:
Įstatymo projekto pavadinimą išdėstyti taip:
51, 52, 54 IR
4Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas, 2020-09-303 N Argumentai:
Atsižvelgiant į Specialiųjų tyrimų tarnybos 2020-09-23 rašte Nr. 4-01-7769 išdėstytus argumentus, siūlome pakeisti STTĮ 54 straipsnį ir jame numatyti, kad pareigūnams mokamas priedo už tarnybos Lietuvos valstybei stažą dydis yra 1 procentas pareiginės algos už kiekvienus metus (kuris negali viršyti 30 procentų pareiginės algos). Pasiūlymas:
Pakeisti Projekto 1 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„1 straipsnis. 54 straipsnio 2 dalies pakeitimas
1Pakeisti 54 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:
„2. Priedą už ištarnautus valstybei metus sudaro 3 procentai pareigūno pareiginės algos už kiekvienus 3 metus, tačiau priedo dydis neturi viršyti 30 procentų pareiginės algos. Pareigūnams priedą už tarnybos stažą sudaro vienas procentas pareiginės algos už kiekvienus tarnybos Lietuvos valstybei metus. Šio priedo suma negali viršyti 30 procentų pareiginės algos .“ Iš dalies pritarti Argumentai:
Siekiant suvienodinti STT įstatyme ir Valstybės tarnybos įstatyme vartojamą sąvoką – priedas už tarnybos Lietuvos valstybei stažą, siūlome nauja redakcija išdėstyti visą 54 straipsnį. Pasiūlymas: „ 3 straipsnis. 54 straipsnio pakeitimas Pakeisti 54 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„54 straipsnis. Priedas už ištarnautus tarnybos Lietuvos valstybei metus stažą 1.
Pareigūnams mokamas priedas už ištarnautus Lietuvos valstybei metus nuo 1990 m. kovo 11 d. einant pareigas, nurodytas Valstybės tarnybos įstatymo 4 straipsnio 1–4 dalyse ir 5 dalies 1–4 punktuose (išskyrus savivaldybės tarybos narius, kurie nebuvo merais ir mero pavaduotojais). Į ištarnautus metus įskaitomi laikotarpiai, nurodyti Valstybės tarnybos įstatymo 42 straipsnio 1 dalyje, apskaičiuoti Vyriausybės nustatyta tvarka. Pareigūnams mokamas priedas už tarnybos Lietuvos valstybei stažą, nurodytą Valstybės tarnybos įstatymo 47 straipsnio 1 ir 2 dalyse. 2. Priedą už ištarnautus valstybei metus tarnybos Lietuvos valstybei stažą sudaro31 procenta i s pareigūno pareiginės algos už kiekvienus3 tarnybos Lietuvos valstybei metus, tačiau šio priedo dydis negali viršyti 30 procentų pareigūno pareiginės algos.“
5Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas,
2020-09-30 4,5 Argumentai: Atsižvelgiant į tai, kad projektas papildytas nauju 1 straipsniu, būtina pakeisti kitų straipsnių numeraciją. Pasiūlymas: Projekto buvusius 1 ir 2 straipsnius atitinkamai laikyti
išdėstyti taip: „1
straipsnio pakeitimas Pakeisti 60 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „
išmokos pareigūnams, atleidžiamiems iš tarnybos Specialiųjų tyrimų tarnyboje
Specialiųjų tyrimų tarnyboje šio įstatymo 13 straipsnio 1 dalies 4 ar 7 punkte, 40 straipsnio 1 dalies 6 ar 15 punkte, 2 dalies 1, 2, 3 ar 5 punkte nustatytais pagrindais, išmokama 2 mėnesių jų vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinė išmoka. Šio įstatymo 13 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatytu pagrindu atleidžiamiems iš pareigų pareigūnams, kurie atsistatydina savo noru dėl socialinio draudimo senatvės pensijos amžiaus sukakties, išmokama 2 mėnesių jų vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinė išmoka. 2.
išeitinė išmoka, išskyrus išeitinę išmoką, mokėtiną atleidžiant pareigūną šio įstatymo 13 straipsnio 1 dalies 1 punkte (dėl socialinio draudimo senatvės pensijos amžiaus sukakties), 4 punkte, 40 straipsnio 1 dalies 6 ar 15 punkte ir 2 dalies 1 punkte nustatytais pagrindais, pradedama mokėti praėjus vienam mėnesiui nuo pareigūno atleidimo dienos ir mokama kas mėnesį lygiomis dalimis, bet kiekviena šių dalių turi būti ne mažesnė negu vieno mėnesio jo gauto vidutinio darbo užmokesčio dydžio. Išeitinės išmokos mokėjimas nutraukiamas, jeigu asmuo pradeda eiti valstybės tarnautojo pareigas ar priimamas į darbą įstaigoje, išlaikomoje iš valstybės ar savivaldybės biudžeto, Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto ar iš kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų, valstybės ar savivaldybės įmonėje, viešojoje įstaigoje, kurių savininkė yra valstybė arba savivaldybė, ar Lietuvos banke. Jeigu asmuo pradeda eiti valstybės tarnautojo pareigas ne pirmą mėnesio dieną, šio straipsnio 1 dalyje nustatyta išeitinė išmoka mokama tik už to mėnesio dienas iki priėmimo į valstybės tarnautojo pareigas ar priėmimo į darbą įstaigoje, išlaikomoje iš valstybės ar savivaldybės biudžeto, Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto ar iš kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų, valstybės ar savivaldybės įmonėje, viešojoje įstaigoje, kurių savininkė yra valstybė arba savivaldybė, ar Lietuvos banke dienos. 3. Šio straipsnio 1 dalyje nustatyto dydžio išeitinė išmoka, išskyrus išeitinę išmoką, mokėtiną atleidžiant pareigūnus šio įstatymo 13 straipsnio 1 dalies 1 punkte (dėl socialinio draudimo senatvės pensijos amžiaus sukakties) ar 40 straipsnio 1 dalies
tarnybos stažą, didinama pusantro karto, didesnį kaip 10 metų – du kartus, didesnį kaip 20 metų – tris kartus.“2
Įstatymo įsigaliojimas Šis įstatymas įsigalioja 2021 m. sausio 1 d.“ Iš dalies pritarti Argumentai: Papildžius įstatymo projektą 1-3 naujais straipsniais, pernumeruoti įstatymo projekto 1 ir 2 straipsniai laikytini atitinkamai 4 ir 5 sraipsniais. 7. Komiteto sprendimas ir pasiūlymai: 7.1. Sprendimas pritarti Komiteto patobulintam įstatymo projektui Nr. XIIIP-5085(2) ir Komiteto išvadoms. 7.2. Pasiūlymai:
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pastabos Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę str. str. d. p. 1. Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas, 2020-10-141 N Argumentai: Siekiant suvienodinti STT įstatyme ir Valstybės tarnybos įstatyme vartojamą sąvoką – priedas už tarnybos Lietuvos valstybei stažą, siūlome įstatymo projektą papildyti nauju 1 straipsniu, kuriame atitinkamai būtų tikslinamas ir STT įstatymo 51 straipsnio 1 dalies (reglamentuojančio darbo užmokesčio dalis) 3 punktas. Pasiūlymas:
Papildyti įstatymo projektą nauju 1 straipsniu:
„ 1 straipsnis. 51 straipsnio pakeitimas Pakeisti 51 straipsnio 1 dalies 3 punktą ir jį išdėstyti taip:
„3) priedas už ištarnautus tarnybos Lietuvos valstybei metus stažą ;“ Pritarti
2Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas, 2020-10-142 N Argumentai:
Didžiosios dalies viešajame sektoriuje dirbančiųjų grupių (tame tarpe ir STT pareigūnų) darbo užmokesčiui apskaičiuoti yra taikomas pareiginės algos bazinis dydis, kuris kiekvienais metais Seimo yra tvirtinamas įstatymu .
Kriterijai, kuriais vadovaujantis yra apskaičiuojamas pareiginės algos bazinis dydis yra įtvirtinti Valstybės tarnybos įstatymo 29 straipsnio 2 dalyje. Taigi netikslinga specialiuose įstatymuose (tokiuose kaip STT įstatymas) reglamentuoti bazinio dydžio nustatymo ir tvirtinimo tvarkos, nes toks reguliavimas yra perteklinis ir gali būti netikslus. Taigi siūlome STT įstatyme numatyti, kad STT pareigūno pareiginės algos koeficiento vienetas yra pareiginės algos bazinis dydis, kurį tvirtina Seimas ir kuris tarp išvardytų grupių yra taikomas ir valstybės pareigūnams. Čia svarbu paminėti, kad STT įstatymo 2 straipsnio 7 dalyje nustatyta, kad STT pareigūnas yra valstybės pareigūnas. Pasiūlymas:
Papildyti projektą nauju 2 straipsniu: „
Pakeisti 52 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:
darbo užmokesčio ir pareiginės algos bazinis dydis (toliau – bazinis dydis), kurį ateinantiems metams Vyriausybės teikimu, įvertinus praėjusių metų vidutinę metinę infliaciją (skaičiuojant nacionalinį vartotojų kainų indeksą) ir kitų vidutinio darbo užmokesčio viešajame sektoriuje dydžiui ir kitimui poveikį turinčių veiksnių įtaką, tvirtina Seimas iki Seimo pavasario sesijos pabaigos. Tvirtinamas naujas bazinis dydis negali būti mažesnis už esamą bazinį dydį, išskyrus atvejus, kai iš esmės pablogėja valstybės ekonominė ir finansinė būklė.
Pareiginės algos koeficiento vienetas yra Lietuvos Respublikos Seimo patvirtintas atitinkamų metų valstybės politikų, teisėjų, valstybės pareigūnų, valstybės tarnautojų bei valstybės ir savivaldybių biudžetinių įstaigų darbuotojų pareiginės algos (atlyginimo) bazinis dydis (toliau – bazinis dydis). “ Pritarti
8Balsavimo rezultatai:
pritarta bendru sutarimu. 9. Komiteto paskirti išvadų rengėjai: Guoda Burokienė. 10. Komiteto narių atskiroji nuomonė: nėra. PRIDEDAMA. Komiteto siūlomas įstatymo projektas, jo lyginamasis variantas. Komiteto pirmininkė (Parašas) Guoda Burokienė Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto biuro patarėja Kristina Šimkutė