Projekto lyginamasis variantas
1 straipsnis. 5 straipsnio pakeitimas
išdėstyti taip: „
Lietuvos Respublikos Vyriausybės kancleriui šis įstatymas taikomas be išlygų. Seimo kancleriui šis įstatymas taikomas tiek, kiek jo statuso nereglamentuoja Lietuvos Respublikos Seimo statutas. Seimo ar Respublikos Prezidento paskirtiems valstybės institucijų ir įstaigų vadovams, kitiems Seimo ar Respublikos Prezidento paskirtiems valstybės pareigūnams, Vyriausybės priimamiems ir Ministro Pirmininko skiriamiems valstybės pareigūnams taikomi šio įstatymo 4, 38 ir 39 straipsniai. Šiems Šioje dalyje nurodytiems valstybės pareigūnams, išskyrus tuos, kurių kasmetines atostogas reglamentuoja specialūs įstatymai, taip pat taikomas šio įstatymo 42 straipsnis. Šioje dalyje nurodytiems valstybės pareigūnams, kurie savo noru (prašymu) atsistatydina (atleidžiami) iš pareigų dėl 65 metų sukakties, mutatis mutandis taikomos šio įstatymo 48 straipsnio 1 dalies nuostatos dėl išeitinių išmokų mokėjimo valstybės tarnautojams, sukakusiems 65 metus, ir šio įstatymo 51 straipsnio
tarnautojų atsistatydinimo, jeigu specialūs įstatymai nenustato kitaip .“
2Pakeisti 5 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip:
„3. Seimo ar Respublikos Prezidento paskirtiems valstybinių
(nuolatinių) komisijų ir tarybų pirmininkams, jų pavaduotojams ir nariams, taip pat pagal specialius įstatymus įsteigtų komisijų, tarybų, fondų valdybų pirmininkams ir nariams taikomi šio įstatymo 4, 38 ir 39 straipsniai.
Šiems Šioje dalyje nurodytiems valstybės pareigūnams, išskyrus tuos, kurie tik periodiškai dalyvauja šioje dalyje nurodytų komisijų, tarybų, fondų valdybų posėdžiuose, ir tuos, kurių kasmetines atostogas reglamentuoja specialūs įstatymai, taip pat taikomas šio įstatymo 42 straipsnis. Šioje dalyje nurodytiems valstybės pareigūnams, kurie savo noru (prašymu) atsistatydina (atleidžiami) iš pareigų dėl 65 metų sukakties, išskyrus tuos, kurie tik periodiškai dalyvauja šioje dalyje nurodytų komisijų, tarybų, fondų valdybų posėdžiuose, mutatis mutandis taikomos šio įstatymo 48 straipsnio 1 dalies nuostatos dėl išeitinių išmokų mokėjimo valstybės tarnautojams, sukakusiems 65 metus, ir šio įstatymo 51 straipsnio 4 dalies nuostatos dėl politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojų atsistatydinimo, jeigu specialūs įstatymai nenustato kitaip .“2 straipsnis. 48 straipsnio pakeitimas
48 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
„1. Šio įstatymo 51 straipsnio 1 dalies 12 punkte nurodytais
pagrindais atleidžiamam iš pareigų valstybės tarnautojui jo atleidimo iš pareigų dieną išmokama vieno mėnesio jo vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinė išmoka. Šio įstatymo 51 straipsnio 1 dalies 13 punkte nurodytu pagrindu atleidžiamam iš pareigų valstybės tarnautojui jo atleidimo iš pareigų dieną išmokama 2 mėnesių jo vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinė išmoka.
Šio įstatymo 51 straipsnio 1 dalies 6 punkte nurodytu pagrindu (valstybės tarnautojui sukanka 65 metai), specialiame įstatyme nustatytu pagrindu (valstybės tarnautojui sukanka 65 metai) atleidžiamam iš pareigų valstybės tarnautojui arba šio įstatymo 51 straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodytu pagrindu atleidžiamam iš pareigų politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojui, kuris iš pareigų atsistatydina savo noru dėl 65 metų sukakties (toliau kartu – valstybės tarnautojas, kuriam sukako 65 metai), jo atleidimo iš pareigų dieną išmokama 2 mėnesių jo vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinė išmoka. Jeigu iš pareigų atleidžiamo valstybės tarnautojo, kuriam sukako 65 metai, atžvilgiu yra pradėtas ir nebaigtas šio įstatymo 34 straipsnio
išmoka valstybės tarnautojui, kuriam sukako 65 metai, išmokama per 5 darbo dienas nuo jį į pareigas priimančio asmens sprendimo, atlikus tarnybinio nusižengimo tyrimą, priėmimo dienos. Atlikus šio įstatymo 34 straipsnio 2 dalies
asmens, ėjusio valstybės tarnautojo pareigas, pripažinimo padarius tarnybinį nusižengimą, už kurį jam turėtų būti skirta tarnybinė nuobauda – atleidimas iš pareigų, išeitinė išmoka iš pareigų atleistam valstybės tarnautojui, kuriam sukako 65 metai, nemokama.
Šio įstatymo 51 straipsnio 1 dalies 6 punkte nurodytu pagrindu (baigiasi politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautoją į pareigas pasirinkusio valstybės politiko ar kolegialios valstybės institucijos įgaliojimai) atleistam iš pareigų politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojui vieno mėnesio jo vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinė išmoka mokama, jeigu jis ėjo pareigas ne mažiau kaip pusę jį į pareigas pasirinkusio valstybės politiko ar kolegialios valstybės institucijos teisės aktuose nustatytos kadencijos trukmės. Ši išeitinė išmoka politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojui išmokama praėjus mėnesiui nuo jo atleidimo iš pareigų dienos. Jeigu iki šios išmokos išmokėjimo asmuo pradėjo eiti valstybės tarnautojo pareigas ar buvo priimtas į darbą valstybės ar savivaldybės įstaigoje, išlaikomoje iš valstybės ar savivaldybės biudžeto, Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto ar iš kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų, valstybės ar savivaldybės įmonėje, viešojoje įstaigoje, kurių savininkė yra valstybė arba savivaldybė, ar Lietuvos banke, išeitinė išmoka mokama tik už laikotarpį iki asmens priėmimo į valstybės tarnautojo pareigas ar priėmimo į darbą valstybės ar savivaldybės įstaigoje, išlaikomoje iš valstybės ar savivaldybės biudžeto, Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto ar iš kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų, valstybės ar savivaldybės įmonėje, viešojoje įstaigoje, kurių savininkė yra valstybė arba savivaldybė, ar Lietuvos banke dienos.“
dalį ir ją išdėstyti taip: „5.
Šio įstatymo 51 straipsnio 1 dalyje nurodytais pagrindais , specialiame įstatyme arba tiesiogiai taikomame Europos Sąjungos teisės akte nustatytais pagrindais atleidžiamam, pagal šio įstatymo 21 straipsnio 2 dalį, 22 straipsnio 3 dalį, 26 straipsnio 1 dalį perkeliamam į kitą valstybės ar savivaldybės instituciją ar įstaigą valstybės tarnautojui jo atleidimo (perkėlimo) iš pareigų dieną išmokamos visos jam priklausančios pinigų sumos, išskyrus šio straipsnio 1 dalyje nurodytą išeitinę išmoką, kai atliekamas tarnybinio nusižengimo tyrimas, šio straipsnio 1 dalyje nurodytą išeitinę išmoką, mokamą politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojams, atleidžiamiems iš pareigų šio įstatymo 51 straipsnio 1 dalies 6 punkte nurodytu pagrindu (baigiasi politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautoją į pareigas pasirinkusio valstybės politiko ar kolegialios valstybės institucijos įgaliojimai), ir šio straipsnio 2 dalyje nurodytą išeitinę išmoką.“
Pakeisti 51 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip:
„4. Ketinantis atsistatydinti savo noru valstybės tarnautojas
privalo apie atsistatydinimą įspėti jį į pareigas priimantį asmenį ne vėliau kaip prieš 14 kalendorinių dienų. Valstybės tarnautoją į pareigas priimančio asmens sutikimu valstybės tarnautojas gali būti atleistas ir anksčiau, išskyrus kai politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojas atsistatydina savo noru dėl 65 metų sukakties . Politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojas, ketinantis atsistatydinti savo noru dėl 65 metų sukakties, privalo apie atsistatydinimą įspėti jį į pareigas priimantį asmenį ne vėliau kaip prieš
atšaukti prašymą dėl atsistatydinimo savo noru turi teisę ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo prašymo pateikimo dienos.
Po to jis gali atšaukti prašymą tik jį į pareigas priimančio asmens sutikimu.“4 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas, įgyvendinimas ir taikymas
1Šis įstatymas, išskyrus šio straipsnio 2 dalį, įsigalioja 2021 m. sausio 1 d. 2. Lietuvos Respublikos Vyriausybė iki 2020 m. gruodžio 31 d. priima
šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus. 3. Šio įstatymo nuostatos taikomos pareigas einantiems valstybės tarnautojams ir valstybės pareigūnams, kuriems 65 metai sukanka po šio įstatymo įsigaliojimo. 4. Jeigu pareigas einantiems politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojams ir valstybės pareigūnams 65 metai sukanka laikotarpiu nuo 2021 m. sausio 1 d. iki 2021 m. sausio 14 d. ir jie savo noru (prašymu) atsistatydina dėl 65 metų sukakties, šiems valstybės tarnautojams ir pareigūnams netaikomas šio įstatymo 3 straipsnyje išdėstyto Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 51 straipsnio 4 dalyje nustatytas įspėjimo apie atsistatydinimą terminas. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas
Projekto Nr. XIIIP-5082(2) lyginamasis variantas
2020 m. d. Nr. Vilnius1 straipsnis. 5 straipsnio pakeitimas
1Pakeisti 5 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:
„
Lietuvos Respublikos Vyriausybės kancleriui šis įstatymas taikomas be išlygų. Seimo kancleriui šis įstatymas taikomas tiek, kiek jo statuso nereglamentuoja Lietuvos Respublikos Seimo statutas. Seimo ar Respublikos Prezidento paskirtiems valstybės institucijų ir įstaigų vadovams, kitiems Seimo ar Respublikos Prezidento paskirtiems valstybės pareigūnams, Vyriausybės priimamiems ir Ministro Pirmininko skiriamiems valstybės pareigūnams taikomi šio įstatymo 4, 38 ir 39 straipsniai. Šiems Šioje dalyje nurodytiems valstybės pareigūnams, išskyrus tuos, kurių kasmetines atostogas reglamentuoja specialūs įstatymai, taip pat taikomas šio įstatymo 42 straipsnis. Šioje dalyje nurodytiems valstybės pareigūnams, kurie savo noru (prašymu) atsistatydina (atleidžiami) iš pareigų dėl 65 metų sukakties, mutatis mutandis taikomos šio įstatymo 48 straipsnio 1 dalies nuostatos dėl išeitinių išmokų mokėjimo valstybės tarnautojams, sukakusiems 65 metus, jeigu specialūs įstatymai nenustato kitaip .“
2Pakeisti 5 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip:
„3. Seimo ar Respublikos Prezidento paskirtiems valstybinių
(nuolatinių) komisijų ir tarybų pirmininkams, jų pavaduotojams ir nariams, taip pat pagal specialius įstatymus įsteigtų komisijų, tarybų, fondų valdybų pirmininkams ir nariams taikomi šio įstatymo 4, 38 ir 39 straipsniai. Šiems Šioje dalyje nurodytiems valstybės pareigūnams, išskyrus tuos, kurie tik periodiškai dalyvauja šioje dalyje nurodytų komisijų, tarybų, fondų valdybų posėdžiuose, ir tuos, kurių kasmetines atostogas reglamentuoja specialūs įstatymai, taip pat taikomas šio įstatymo 42 straipsnis.
Šioje dalyje nurodytiems valstybės pareigūnams, kurie savo noru (prašymu) atsistatydina (atleidžiami) iš pareigų dėl 65 metų sukakties, išskyrus tuos, kurie tik periodiškai dalyvauja šioje dalyje nurodytų komisijų, tarybų, fondų valdybų posėdžiuose, mutatis mutandis taikomos šio įstatymo
tarnautojams, sukakusiems 65 metus, jeigu specialūs įstatymai nenustato kitaip .“
straipsnio pakeitimas
išdėstyti taip:
„1. Šio įstatymo 51 straipsnio 1 dalies 12 punkte nurodytais pagrindais
atleidžiamam iš pareigų valstybės tarnautojui jo atleidimo iš pareigų dieną išmokama vieno mėnesio jo vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinė išmoka. Šio įstatymo 51 straipsnio 1 dalies 13 punkte nurodytu pagrindu atleidžiamam iš pareigų valstybės tarnautojui jo atleidimo iš pareigų dieną išmokama 2 mėnesių jo vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinė išmoka. Šio įstatymo 51 straipsnio
(valstybės tarnautojui sukanka 65 metai) arba specialiame įstatyme nustatytu pagrindu (valstybės tarnautojui sukanka 65 metai) atleidžiamam iš pareigų valstybės tarnautojui (toliau kartu – valstybės tarnautojas, kuriam sukako 65 metai), jo atleidimo iš pareigų dieną išmokama 2 mėnesių jo vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinė išmoka.
Jeigu dėl iš pareigų atleidžiamo valstybės tarnautojo, kuriam sukako 65 metai, yra pradėtas ir nebaigtas šio įstatymo 34 straipsnio 2 dalies
valstybės tarnautojui, kuriam sukako 65 metai, išmokama per 5 darbo dienas nuo jį į pareigas priimančio asmens sprendimo, atlikus tarnybinio nusižengimo tyrimą, priėmimo dienos. Atlikus šio įstatymo 34 straipsnio 2 dalies
asmens, ėjusio valstybės tarnautojo pareigas, pripažinimo padarius tarnybinį nusižengimą, už kurį jam turėtų būti skirta tarnybinė nuobauda – atleidimas iš pareigų, išeitinė išmoka iš pareigų atleistam valstybės tarnautojui, kuriam sukako 65 metai, nemokama. Šio įstatymo 51 straipsnio 1 dalies 6 punkte nurodytu pagrindu (baigiasi politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautoją į pareigas pasirinkusio valstybės politiko ar kolegialios valstybės institucijos įgaliojimai) atleistam iš pareigų politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojui vieno mėnesio jo vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinė išmoka mokama, jeigu jis ėjo pareigas ne mažiau kaip pusę jį į pareigas pasirinkusio valstybės politiko ar kolegialios valstybės institucijos teisės aktuose nustatytos kadencijos trukmės. Ši išeitinė išmoka politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojui išmokama praėjus mėnesiui nuo jo atleidimo iš pareigų dienos.
Jeigu iki šios išmokos išmokėjimo asmuo pradėjo eiti valstybės tarnautojo pareigas ar buvo priimtas į darbą valstybės ar savivaldybės įstaigoje, išlaikomoje iš valstybės ar savivaldybės biudžeto, Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto ar iš kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų, valstybės ar savivaldybės įmonėje, viešojoje įstaigoje, kurių savininkė yra valstybė arba savivaldybė, ar Lietuvos banke, išeitinė išmoka mokama tik už laikotarpį iki asmens priėmimo į valstybės tarnautojo pareigas ar priėmimo į darbą valstybės ar savivaldybės įstaigoje, išlaikomoje iš valstybės ar savivaldybės biudžeto, Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto ar iš kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų, valstybės ar savivaldybės įmonėje, viešojoje įstaigoje, kurių savininkė yra valstybė arba savivaldybė, ar Lietuvos banke dienos.“
2Pakeisti 48 straipsnio 5 dalį ir ją išdėstyti taip:
„5.
Šio įstatymo 51 straipsnio 1 dalyje nurodytais pagrindais , specialiame įstatyme arba tiesiogiai taikomame Europos Sąjungos teisės akte nustatytais pagrindais atleidžiamam, pagal šio įstatymo 21 straipsnio 2 dalį, 22 straipsnio 3 dalį, 26 straipsnio 1 dalį perkeliamam į kitą valstybės ar savivaldybės instituciją ar įstaigą valstybės tarnautojui jo atleidimo (perkėlimo) iš pareigų dieną išmokamos visos jam priklausančios pinigų sumos, išskyrus šio straipsnio 1 dalyje nurodytą išeitinę išmoką, kai atliekamas tarnybinio nusižengimo tyrimas, šio straipsnio 1 dalyje nurodytą išeitinę išmoką, mokamą politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojams, atleidžiamiems iš pareigų šio įstatymo 51 straipsnio 1 dalies 6 punkte nurodytu pagrindu (baigiasi politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautoją į pareigas pasirinkusio valstybės politiko ar kolegialios valstybės institucijos įgaliojimai), ir šio straipsnio 2 dalyje nurodytą išeitinę išmoką.“3 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas, įgyvendinimas ir taikymas
įstatymas, išskyrus šio straipsnio 2 dalį, įsigalioja 2021 m. sausio 1 d. 2. Lietuvos Respublikos Vyriausybė iki 2020 m. gruodžio 31 d. priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus. 3. Šio įstatymo nuostatos taikomos pareigas einantiems valstybės tarnautojams ir valstybės pareigūnams, kuriems 65 metai sukanka po šio įstatymo įsigaliojimo. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas Teikia Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto vardu komiteto pirmininkė Guoda Burokienė
PROKURATŪROS ĮSTATYMO NR. I-599 47 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMO, LIETUVOS RESPUBLIKOS KRAŠTO
PAKEITIMO ĮSTATYMO, LIETUVOS RESPUBLIKOS VADOVYBĖS APSAUGOS ĮSTATYMO NR. IX-1183 19, 23, 36, 54, 61, 62 IR 66 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO ĮSTATYMO,
priežastys, parengtų įstatymų projektų tikslai ir uždaviniai Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Seimo statuto 138 straipsnio 3 dalimi ir atsižvelgdama į Lietuvos Respublikos Seimo valdybos 2019 m. lapkričio
Respublikos Vyriausybė 2020 m. sausio 15 d. priėmė nutarimą Nr. 35 „Dėl Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo Nr. XIII-1370 48 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIIIP-3798“, kuriuo pritarė Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo Nr. XIII-137048 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto Nr.
XIIIP-3798 (toliau ‒ įstatymo projektas) tikslui – sulyginti valstybės tarnautojų ir darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis, atleidžiamų iš darbo sukakus senatvės pensinį amžių, teises gauti išeitinę išmoką, tačiau pasiūlė Lietuvos Respublikos Seimui nesvarstyti įstatymo projekto, nes jame nustačius išeitinės išmokos mokėjimą iš pareigų atleidžiamiems valstybės tarnautojams, kuriems sukako 65 metai, būtų neužtikrinta bendra ir subalansuota išeitinių išmokų (kompensacijų) mokėjimo sistema kitiems viešojo sektoriaus darbuotojams. Pavyzdžiui, šiuo metu išeitinę išmoką (kompensaciją) turi teisę gauti teisėjai, sulaukę 65 metų, generalinis prokuroras ir jo pavaduotojai, sulaukę 65 metų, žvalgybos pareigūnai, sulaukę
senatvės pensijos amžiaus (jei jų tarnyba buvo pratęsta iki socialinio draudimo senatvės pensijos amžiaus). Tačiau vidaus tarnybos sistemos pareigūnai, diplomatai, dalis valstybės pareigūnų (pavyzdžiui, prokurorai, Specialiųjų tyrimų tarnybos pareigūnai) neturi teisės gauti išeitinę išmoką (kompensaciją) sulaukę 65 metų ar kito amžiaus, su kuriuo siejamas maksimalus tarnybos laikas. Taigi toks teisinis reguliavimas gali neatitikti lygiateisiškumo principo ir neįvertinti viešojo sektoriaus darbuotojų lojalumo valstybei. Šiuo Vyriausybės nutarimu Vyriausybė įsipareigojo kompleksiškai įvertinti galiojantį teisinį reguliavimą ir Lietuvos Respublikos Seimo 2020 metų pavasario sesijai pateikti įstatymų projektus, kuriais bus siūloma sistemiškai spręsti išeitinių išmokų (kompensacijų) ir kitų išmokų, mokamų pasibaigus tarnybos laikui, mokėjimo, jų dydžių ir sąlygų nustatymo ne tik valstybės tarnautojams, bet ir kitiems viešojo sektoriaus darbuotojams (vidaus tarnybos sistemos pareigūnams, diplomatams, valstybės pareigūnams) klausimus, kartu įvertinant ir lėšų poreikį tokiems pakeitimams įgyvendinti.
Atsižvelgus į tai, parengti šie įstatymų projektai:
1) Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo Nr. VIII-1316 5, 48 ir 51 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas;
2) Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto 77 ir 78 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas;
3) Lietuvos Respublikos diplomatinės tarnybos įstatymo Nr. VIII-1012 92 ir 95 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas;
4) Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnybos įstatymo Nr. VIII-1649 60 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas;
5) Lietuvos Respublikos prokuratūros įstatymo Nr. I-599 47 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas;
6) Lietuvos Respublikos krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatymo Nr. VIII-723 40 ir 48 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas;
7) Lietuvos Respublikos vadovybės apsaugos įstatymo Nr. IX-1183 19, 23, 36, 54, 61, 62 ir 66 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas;
8) Lietuvos Respublikos savivaldybių administracinės priežiūros įstatymo Nr. VIII-730 10 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas;
9) Lietuvos Respublikos elektroninių ryšių įstatymo Nr. IX-2135 7 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas. Įstatymų projektų tikslai:
valstybės tarnautojų ir pareigūnų lojalumą ir ilgametę tarnybą Lietuvos valstybei;
2) didinti valstybės tarnybos patrauklumą.
Įstatymų projektų uždaviniai – sudaryti lygias galimybes (teises) gauti išeitinę išmoką iš pareigų atleidžiamiems valstybės tarnautojams ir pareigūnams, kuriems sukako 65 metai ar suėjo kitas maksimalus tarnybos laikas, nustatyti šios išmokos dydžius ir mokėjimo sąlygas. 2. Į statymų projektų iniciatoriai (institucija, asmenys ar piliečių įgalioti atstovai) ir rengėjai Įstatymų projektus parengė Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerija. 3. Kaip šiuo metu reguliuojami įstatymų projektuose aptarti teisiniai santykiai Įvertinus valstybės tarnautojų, Valstybės politikų ir valstybės pareigūnų darbo apmokėjimo įstatyme nurodytų valstybės pareigūnų (toliau – valstybės pareigūnai) ir karių veiklą (tarnybą) reglamentuojančius įstatymus [1] , teikiama ši apibendrinta informacija apie galiojantį teisinį reguliavimą: 3.1.
Maksimali tarnybos (darbo) trukmė:
. – valstybės tarnautojai, diplomatai, teisėjai, prokurorai, Specialiųjų tyrimų tarnybos (toliau – STT) vadovas ir jo pavaduotojai, Vadovybės apsaugos tarnybos vadovas, jo pavaduotojai, Vadovybės apsaugos tarnybos struktūrinių padalinių vadovai ir jų pavaduotojai;
. su galimybe pratęsti iki sukaks senatvės pensijos amžius – STT pareigūnai, išskyrus STT vadovą ir jo pavaduotojus; 60 m. be galimybės pratęsti – Vadovybės apsaugos tarnybos pareigūnai (išskyrus Vadovybės apsaugos tarnybos vadovą, jo pavaduotojus, Vadovybės apsaugos tarnybos struktūrinių padalinių vadovus ir jų pavaduotojus); 55 m. su galimybe pratęsti iki sukaks senatvės pensijos amžius – žvalgybos pareigūnai (Valstybės saugumo departamento ir Antrojo operatyvinių tarnybų departamento prie Krašto apsaugos ministerijos pareigūnai); 55 m.
. – vidurinės grandies vidaus tarnybos sistemos pareigūnai ir
. – aukštesniosios ir aukščiausiosios grandies vidaus tarnybos sistemos pareigūnai; Skirtingas išėjimo į atsargą laikas nustatytas profesinės karo tarnybos kariams Krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatyme; Valstybės pareigūnų pareigos yra kadencinės (4, 5 metų ar kitos trukmės), dažniausiai nustatomas ribojimas eiti pareigas ne daugiau kaip 2 kadencijas iš eilės;
Maksimali tarnybos trukmė ar amžius, iki kurio leidžiama eiti pareigas, valstybės pareigūnams nenustatyti išskyrus Ryšių reguliavimo tarnybos direktoriui ir Vyriausybės atstovams (Ryšių reguliavimo tarnybos direktoriaus ir Vyriausybės atstovų įgaliojimai nutrūksta (atleidžiami iš pareigų) – sulaukus senatvės pensijos amžiaus) .
Maksimali tarnybos (darbo) trukmė:
. – valstybės tarnautojai, diplomatai, teisėjai, prokurorai, Specialiųjų tyrimų tarnybos (toliau – STT) vadovas ir jo pavaduotojai, Vadovybės apsaugos tarnybos vadovas, jo pavaduotojai, Vadovybės apsaugos tarnybos struktūrinių padalinių vadovai ir jų pavaduotojai;
. su galimybe pratęsti iki sukaks senatvės pensijos amžius – STT pareigūnai, išskyrus STT vadovą ir jo pavaduotojus; 60 m. be galimybės pratęsti – Vadovybės apsaugos tarnybos pareigūnai (išskyrus Vadovybės apsaugos tarnybos vadovą, jo pavaduotojus, Vadovybės apsaugos tarnybos struktūrinių padalinių vadovus ir jų pavaduotojus); 55 m. su galimybe pratęsti iki sukaks senatvės pensijos amžius – žvalgybos pareigūnai (Valstybės saugumo departamento ir Antrojo operatyvinių tarnybų departamento prie Krašto apsaugos ministerijos pareigūnai); 55 m.
. – vidurinės grandies vidaus tarnybos sistemos pareigūnai ir
. – aukštesniosios ir aukščiausiosios grandies vidaus tarnybos sistemos pareigūnai; Skirtingas išėjimo į atsargą laikas nustatytas profesinės karo tarnybos kariams Krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatyme; Valstybės pareigūnų pareigos yra kadencinės (4, 5 metų ar kitos trukmės), dažniausiai nustatomas ribojimas eiti pareigas ne daugiau kaip 2 kadencijas iš eilės;
Maksimali tarnybos trukmė ar amžius, iki kurio leidžiama eiti pareigas, valstybės pareigūnams nenustatyti išskyrus Ryšių reguliavimo tarnybos direktoriui ir Vyriausybės atstovams (Ryšių reguliavimo tarnybos direktoriaus ir Vyriausybės atstovų įgaliojimai nutrūksta (atleidžiami iš pareigų) – sulaukus senatvės pensijos amžiaus) . Į Valstybės kontrolieriaus ir jo pavaduotojų pareigas skiriami asmenys ne vyresni kaip 65 m ., tačiau sulaukus šio amžiaus Valstybės kontrolės įstatyme nėra nustatytas atleidimo iš pareigų pagrindas. Darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis, darbo laikas neribojamas amžiaus kriterijumi. 3.2 .
3.2 . Išeitinės išmokos suėjus maksimaliai tarnybos (darbo) trukmei nemokamos:
pavaduotojus);
atsistatydina iš pareigų sukakus senatvės pensijos ar 65 metų amžių. 3.3. Išeitinės išmokos suėjus maksimaliai tarnybos (darbo) trukmei mokamos:
1) žvalgybos pareigūnams;
sutartį, savo noru išeinantiems iš darbo sulaukus senatvės pensijos amžiaus. 3.4. Išeitinių išmokų dydžiai suėjus maksimaliai tarnybos (darbo) trukmei 2 mėnesių vidutinio darbo užmokesčio (toliau – VDU):
1) žvalgybos pareigūnams (papildomai išeitinė išmoka didinama 1,5, 2 arba 3 kartus priklausomai nuo ištarnauto laiko);
2) teisėjams;
3) Generaliniam prokurorui ir jo pavaduotojams (papildomai išeitinė išmoka didinama 1,5, 2 arba 3 kartus priklausomai nuo ištarnauto laiko);
4) Vadovybės apsaugos tarnybos pareigūnams (papildomai išeitinė išmoka didinama 1,5, 2 ar 3 kartus priklausomai nuo ištarnauto laiko);
5) darbuotojams, dirbantiems pagal darbo sutartį ( jeigu darbo santykiai tęsiasi trumpiau negu vienerius metus,
dydžio išeitinė išmoka) . 1 mėnesio tarnybinio atlyginimo dydžio;2 mėnesių tarnybinių atlyginimų dydžio;
tarnybinių atlyginimų dydžio;
tarnybinių atlyginimų dydžio – profesinės karo tarnybos kariams, išėjusiems į atsargą. Dalis valstybės pareigūnų, pasibaigus jų kadencijai (įgaliojimų laikui) , gauna išeitines išmokas pagal jų veiklą (tarnybą) reglamentuojančius specialiuosius įstatymus.
Teisėjui, kuris atleidžiamas iš pareigų, suėjus 65 metams arba senatvės pensijos amžiui, išeitinė išmoka nemokama, jeigu iš teisėjo pareigų asmuo atleistas ar pašalintas dėl jo kaltų veiksmų . Darbo kodekso nuostatos: Pagal Darbo kodekso 56 straipsnio 1 dalį, išeitinės išmokos iš darbo savo noru išeinantiems darbuotojams priklauso, kai darbuotojui sukanka pensinis amžius ir jis dirba pagal neterminuotą darbo sutartį. Minėtu atveju darbuotojui privaloma išmokėti2 jo vidutinio darbo užmokesčių dydžio išeitines išmokas , o jeigu darbo santykiai tęsiasi trumpiau negu vienerius metus, –
užmokesčio dydžio išeitinę išmoką. Krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatymo nuostatos:
„1. Kai profesinės karo tarnybos sutartis nutraukiama vadovybės iniciatyva
arba valia ne dėl kario kaltės (šio įstatymo 38 straipsnio 2 dalies 1, 2, 5, 6, 12,
nustatytas išleidimo į atsargą amžius (šio įstatymo 38 straipsnio 1 dalies
sutartis, o išleidžiamas į atsargą karys neturi teisės į kario valstybinę pensiją, jam išmokama išeitinė pašalpa. Išeitinės pašalpos dydis priklauso nuo kario tarnybos krašto apsaugos sistemoje stažo:
1) turinčiam iki 5 metų stažą – 1 mėnesio tarnybinio atlyginimo dydžio;
2) turinčiam didesnį kaip 5 metų stažą – 2 mėnesių tarnybinių atlyginimų dydžio;
3) turinčiam didesnį kaip 10 metų stažą – 3 mėnesių tarnybinių atlyginimų dydžio;
4) turinčiam didesnį kaip 15 metų stažą – 4 mėnesių tarnybinių atlyginimų dydžio. 2.
profesinės karo tarnybos sutartis nutraukiama vadovybės iniciatyva arba valia ne dėl kario kaltės (šio įstatymo 38 straipsnio 2 dalies 1, 2, 5, 6, 12, 13 punktai), tačiau išleidžiamas į atsargą karys turi teisę į kario valstybinę pensiją, jam išmokama 2 mėnesių tarnybinių atlyginimų dydžio išeitinė pašalpa, neatsižvelgiant į tarnybos krašto apsaugos sistemoje stažą. 3. Visiems kariams, su kuriais nutraukiama profesinės karo tarnybos sutartis ne dėl jų kaltės (šio įstatymo 38 straipsnio 2 dalies 1, 2, 5, 6, 12, 13 punktai) ir jei jie iš anksto neįspėjami, išmokama 1 mėnesio tarnybinio atlyginimo dydžio, o kariui, auginančiam vaiką ar vaikų iki 14 metų, išmokama 2 mėnesių tarnybinių atlyginimų dydžio papildoma kompensacija. 4. Nustatant šio straipsnio 1–2 dalyse nurodytas išmokas, skaičiuojamas tik tiesioginės tarnybos krašto apsaugos sistemoje laikas (be užskaitų).“
reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama
išeitinę išmoką sulaukus 65 metų arba įstatymuose nustatytos maksimalios tarnybos trukmės. Šiuo metu išeitinę išmoką turi teisę gauti teisėjai, sulaukę 65 metų, generalinis prokuroras ir jo pavaduotojai, sulaukę 65 metų, žvalgybos pareigūnai, sulaukę 55 metų (jei jų tarnyba nebuvo pratęsta) arba sulaukę socialinio draudimo senatvės pensijos amžiaus (jei jų tarnyba buvo pratęsta iki socialinio draudimo senatvės pensijos amžiaus). Tačiau valstybės tarnautojai, vidaus tarnybos sistemos pareigūnai, diplomatai, dalis valstybės pareigūnų (pavyzdžiui, prokurorai, Specialiųjų tyrimų tarnybos pareigūnai) neturi teisės gauti išeitinę išmoką sulaukę 65 metų ar kito amžiaus, su kuriuo siejamas maksimalus tarnybos laikas. Toks teisinis reguliavimas nėra objektyviai pagrįstas, tad gali neatitikti lygiateisiškumo principo ir neįvertinti viešojo sektoriaus darbuotojų lojalumo valstybei.
Todėl įstatymų projektuose siūloma sudaryti teisines prielaidas išeitines išmokas gauti visiems valstybės tarnautojams ir pareigūnams, kuriems sukanka 65 metai ar kitas įstatymuose nustatytas amžius, su kuriuo siejama maksimali tarnybos trukmė, taip užtikrinant lygiateisiškumo principo laikymąsi. Be to, valstybės tarnautojai, sulaukę 65 metų ar kito įstatymuose nustatyto amžiaus, su kuriuo siejama maksimali tarnybos trukmė, daugiau nebegali eiti pareigų valstybės tarnyboje (atleidžiami iš pareigų), taigi mažėja ir jų galimybės įsidarbinti ne tik viešajame, bet ir privačiame sektoriuje. Įvertinus tai, kad 65 metų ar kito įstatymuose nustatyto amžiaus, su kuriuo siejama maksimali tarnybos trukmė, sulaukę valstybės tarnautojai būna įgiję ilgametę patirtį valstybės tarnyboje, siūloma įtvirtinti pareigą šiems asmenims mokėti išeitinę išmoką, nes pagal įstatymų įgyvendinamuosius teisės aktus, pvz., Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. liepos 19 d. nutarimą Nr. 1167 „Dėl Vienkartinių piniginių išmokų valstybės tarnautojams skyrimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ yra nustatyta tik galimybė (ne pareiga) vienkartine pinigine išmoka (iki 100 procentų pareiginės algos dydžio) paskatinti valstybės tarnautojus ir diplomatus, kurie savo noru (prašymu) atleidžiami iš pareigų sulaukus senatvės pensijos amžiaus ar 65 metų. Pažymėtina, kad pagal Darbo kodekso 56 straipsnio 1 dalį, išeitinės išmokos iš darbo savo noru išeinantiems darbuotojams priklauso , kai darbuotojui sukanka pensinis amžius ir jis dirba pagal neterminuotą darbo sutartį. Taigi, siekiant realaus garantijų užtikrinimo, įstatymų projektuose siūloma nustatyti pareigą, o ne galimybę mokėti išeitines išmokas valstybės tarnautojams ir pareigūnams.
Siekiant, kad teisinis reguliavimas atitiktų lygiateisiškumo principą, įstatymų projektuose:
diplomatams ir prokurorams, kai jie iš pareigų atleidžiami sukakus 65 m. (suėjo maksimali tarnybos trukmė); Siekiant nepažeisti lygiateisiškumo principo, Valstybės tarnybos įstatyme siūloma nustatyti, kad išeitinė išmoka sulaukus 65 metų mokama ir politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojams, jeigu jie iš pareigų atsistatydina savo noru (prašymu) dėl 65 metų sukakties. 2. siūloma vidaus tarnybos sistemos pareigūnams išeitines išmokas mokėti, kai jie iš vidaus tarnybos atleidžiami sukakus Vidaus tarnybos statuto 73 straipsnyje nustatytam amžiui: 55 m.
.
. – aukštesniosios ir aukščiausiosios grandies vidaus tarnybos sistemos pareigūnai;
pavaduotojus) mokėti išeitines išmokas, kai jie iš pareigų atleidžiami sulaukus
. amžiaus, jeigu jų tarnybos laikas nebuvo pratęstas arba baigėsi jų tarnybos laikas pratęstas iki senatvės pensijos amžiaus. Specialiųjų tyrimų tarnybos įstatymo 12 straipsnyje nustatyta, kad STT vadovas skiriamas 5 m. kadencijai (ne daugiau kaip 2 kadencijoms iš eilės), STT vadovo pavaduotojų įgaliojimų trukmė susieta su STT vadovo trukme. Pagal minėto įstatymo 57 straipsnio 2 dalį STT vadovas ir jo pavaduotojai tarnauja iki įsigalioja Respublikos Prezidento dekretas dėl jų atleidimo iš pareigų . Pažymėtina, kad Specialiųjų tyrimų tarnybos įstatymo 13 straipsnyje nėra nustatytas maksimalus amžius, kurio sulaukę STT vadovas ir jo pavaduotojai būtų atleidžiami iš pareigų.
Atsižvelgus į šias nuostatas ir siekiant nepažeisti lygiateisiškumo principo, keičiamo Specialiųjų tyrimų tarnybos įstatymo 60 straipsnyje, siūloma nustatyti, kad STT vadovui ir jo pavaduotojams išeitinė išmoka taip pat mokama, jeigu jie iš pareigų atsistatydina savo noru (Specialiųjų tyrimų tarnybos įstatymo 13 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatytas atleidimo pagrindas) dėl to, kad jiems sukanka senatvės pensijos amžius . Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnybos įstatymo Nr. VIII-1649 60 straipsnio pakeitimo įstatymo projekte išeitinės išmokos mokėjimas STT vadovui ir jo pavaduotojams siejamas su senatvės pensijos amžiumi, kadangi Specialiųjų tyrimų tarnybos įstatyme (40 straipsnio 1 dalies 10 punktas, 57 straipsnio 3 ir 4 dalys) ir kitų STT pareigūnų maksimali tarnybos trukmė siejama su senatvės pensijos amžiumi . 4. kadangi valstybės pareigūnų veiklą (tarnybą) reglamentuojantys specialieji įstatymai nenustato maksimalios tarnybos trukmės, kuriai suėjus valstybės pareigūnai, išskyrus Ryšių reguliavimo tarnybos direktorių ir Vyriausybės atstovus, būtų atleidžiami iš pareigų, siūloma Valstybės tarnybos įstatymo 5 straipsnio 2 ir 3 dalyse, reglamentuojančiose Valstybės tarnybos įstatymo nuostatų taikymą valstybės pareigūnams, nustatyti, kad valstybės pareigūnams, kurie savo noru (prašymu) atsistatydina (atleidžiami) iš pareigų dėl 65 metų sukakties, mutatis mutandis taikomos Valstybės tarnybos įstatymo 48 straipsnio 1 dalies nuostatos dėl išeitinių išmokų mokėjimo valstybės tarnautojams, sukakusiems 65 metus, jeigu specialūs įstatymai nenustato kitaip.
Valstybės pareigūnams Valstybės tarnybos įstatymo 48 straipsnio 1 dalies nuostatos būtų taikomos mutatis mutandis dėl šių priežasčių:
Valstybės pareigūnams Valstybės tarnybos įstatymo 48 straipsnio 1 dalies nuostatos būtų taikomos mutatis mutandis dėl šių priežasčių:
Elektroninių ryšių įstatyme ir Savivaldybių administracinės priežiūros įstatyme atsisakyti nuostatos, kad Ryšių reguliavimo tarnybos direktoriaus ir Vyriausybės atstovų įgaliojimai nutrūksta, kai jie sulaukia senatvės pensijos amžiaus.
Atsisakius šios nuostatos nurodytiems valstybės pareigūnams pagal Valstybės tarnybos įstatymo 5 straipsnio 2 dalies pataisas būtų taikomos Valstybės tarnybos įstatymo 48 straipsnio 1 dalies nuostatos dėl išeitinės išmokos mokėjimo sukakus 65 metus bei 61 straipsnio 4 dalies nuostatos dėl atsistatydinimo tvarkos. Įstatymų projektuose tuo pačiu tikslu pasirinktas skirtingas kriterijus – „dėl socialinio draudimo senatvės pensijos amžiaus“ ( Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnybos įstatymo Nr. VIII-1649
), „dėl 65 metų sukakties“ ( Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo Nr. VIII-1316 5, 48 ir 51 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas ir Lietuvos Respublikos diplomatinės tarnybos įstatymo Nr. VIII-1012 92 ir 95 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas ) ir jis skiriasi nuo Darbo kodekso 56 str. 1 d. 4 p. įtvirtinto kriterijaus „sukako įstatymų nustatytą senatvės pensijos amžių ir įgijo teisę į visą senatvės pensiją“. Šiuo aspektu pabrėžtina, kad įstatymų projektais nesiekiama suvienodinti atskirų viešojo sektoriaus darbuotojų veiklos ir tarnybos sąlygų, kadangi konstitucinė doktrina pripažįsta galimybę diferencijuotai reguliuoti valstybės tarnybos santykius. Įstatymų projektais nustatomos tik lygios galimybės (teisės) gauti išeitinę išmoką suėjus 65 m. ar kitam maksimaliam tarnybos laikui, atsižvelgiant į tarnybos sąlygų specifiką.
Pagal S pecialiųjų tyrimų tarnybos įstatymą ir Žvalgybos įstatymą maksimalus tarnybos laikas (atitinkamai 55 m. ir 60 m.) gali būti pratęstas iki socialinio draudimo senatvės pensijos amžiaus , todėl ir Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnybos įstatymo Nr. VIII-1649 60 straipsnio pakeitimo įstatymo projekte, siekiant išsaugoti esamas garantijas, teisėtus pareigūnų lūkesčius ir nepabloginti pareigūnų tarnybos sąlygų, vartojama „socialinio draudimo senatvės pensijos amžiaus“ sąvoka. Darbo kodekso 56 str. 1 d. 4 p. įtvirtintas kriterijus „sukako įstatymų nustatytą senatvės pensijos amžių ir įgijo teisę į visą senatvės pensiją “ įstatymų projektuose nenustatomas, o išeitinių išmokų mokėjimas su socialinio draudimo senatvės pensijos amžiumi nesiejamas, nes remiantis Valstybės tarnautojų registro duomenimis, 2019 m. lapkričio mėn. (amžiaus grupėje – nuo 62,6 metų iki 65 metų) valstybės tarnautojų pareigas ėjo apie 1 018 valstybės tarnautojų (~4 proc. visų valstybės tarnautojų), tuo tarpu 2017–2019 m. laikotarpiu tik apie 190 valstybės tarnautojų (amžiaus grupėje – nuo 62,6 metų iki 65 metų) savo noru atsistatydino iš valstybės tarnautojo pareigų nesukakę 65 metų amžiaus. Taigi savo noru iš pareigų atsistatydinusių valstybės tarnautojų (amžiaus grupėje – nuo 62,6 iki 65 metų) dalis yra santykinai nedidelė, be to, senatvės pensijos amžius nuolat ilginamas ir pagal Lietuvos Respublikos socialinio draudimo pensijų įstatymo 15 straipsnį nuo 2026 m. sausio 1 d. pasieks 65 metus.
Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto 77 ir 78 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto 3 straipsnio 3 dalyje siūloma nustatyti, kad išeitinės išmokos būtų mokamos ir Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto pakeitimo įstatymo 2 straipsnio 20 dalyje nurodytiems Lietuvos Respublikos finansų ministro valdymo srities statutinių įstaigų pareigūnams, kuriems 65 metai sukanka po šio įstatymo įsigaliojimo, taip pat Vidaus tarnybos statuto pakeitimo įstatymo 2 straipsnio 21 dalyje nurodytiems pareigūnams, kuriems sprendime dėl tarnybos pratęsimo nustatytas amžius sukanka po šio įstatymo įsigaliojimo . Tokiu būdu išeitinės išmokos būtų mokamos tik maksimalų tarnybos laiką ištarnavusiems vidaus tarnybos sistemos pareigūnams, neturintiems galimybės grįžti į vidaus tarnybą. Tuo tarpu Vidaus tarnybos statuto pakeitimo įstatymo 2 straipsnio 19 dalyje nurodyti vidaus tarnybos sistemos pareigūnai ar Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnybos įstatymo Nr. VIII-1649 pakeitimo įstatymo 2 straipsnio 9 dalyje nurodyti Specialiųjų tyrimų tarnybos pareigūnai, neišreiškę valios (nepateikę prašymo) tarnauti Lietuvos valstybei iki maksimalaus tarnybos laiko, išeitinių išmokų negautų dėl jų ištarnauto trumpesnio tarnybos laiko. Šie pareigūnai turėtų galimybę grįžti į tarnybą ir atitarnavę iki maksimalaus tarnybos laiko, gautų išeitinę išmoką bendra tvarka. 4.2. Nustatomas išeitinių išmokų dydis.
Atsižvelgus į tai, kad pagal galiojantį teisinį reguliavimą žvalgybos pareigūnams, teisėjams, Generaliniam prokurorui ir jo pavaduotojams, Vadovybės apsaugos tarnybos pareigūnams bei darbuotojams, dirbantiems pagal darbo sutartį, mokamos išeitinės išmokos dydis yra 2 mėnesių jų vidutinio darbo užmokesčio dydžio (su tam tikromis išimtimis), įstatymų projektuose siūloma nustatyti, kad ir valstybės tarnautojams, pareigūnams ir profesinės karo tarnybos kariams, išleistiems į atsargą, būtų mokama 2 mėnesių jų vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinė išmoka. Siekiant nepažeisti teisėtų lūkesčių apsaugos principo, Prokuratūros įstatyme siūloma ir toliau palikti galimybę indeksuoti (t. y., didinti 1,5, 2 ar 3 kartus priklausomai nuo tarnybos stažo) išeitinę išmoką, kuri mokama Generaliniam prokurorui ir jo pavaduotojams juos atleidžiant iš pareigų dėl 65 metų sukakties. Kitiems prokurorams siūloma nustatyti 2 mėnesių jų vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinę išmoką, jos nedidinant priklausomai nuo tarnybos prokuroru stažo. Atsižvelgiant į kario statuso ypatumus, teisėtų lūkesčių ir lygiateisiškumo principus, Krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatymo 40 straipsnio 1 dalies pakeitimu siūloma kariams mokamų išeitinių išmokų dydžius nustatyti atsižvelgiant į vidaus tarnybos sistemos pareigūnams Vidaus tarnybos statuto 77 straipsnio 1 dalyje nustatytus išeitinių išmokų dydžius – t. y., k ai profesinės karo tarnybos sutartis nutraukiama vadovybės iniciatyva arba valia ne dėl kario kaltės (šio įstatymo 38 straipsnio 2 dalies 1, 2, 5, 6, 12, 13 punktai), taip pat pasibaigus profesinės karo tarnybos sutarties terminui, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytu atveju, jam išmokama 2 mėnesių Vyriausybės nustatyta tvarka apskaičiuoto vidutinio jo atlyginimo dydžio išeitinė išmoka.
Ši išmoka kariams, nepertraukiamai ištarnavusiems krašto apsaugos sistemoje daugiau kaip 5 metus, didinama pusantro karto, daugiau kaip 10 metų – du kartus, daugiau kaip 20 metų – tris kartus. 4.3. Nustatomos išeitinių išmokų mokėjimo sąlygos.
Pagal įstatymų projektuose siūlomą teisinį reguliavimą:
Remiantis tuo, atitinkamai keičiami ir nepriekaištingos reputacijos reikalavimai, nustatyti Vadovybės apsaugos įstatymo 19 straipsnyje. Taip būtų užtikrinta, jog valstybės tarnyboje pareigas eitų tik nepriekaištingos reputacijos asmenys.
(asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojai apie atsistatydinimą savo noru (prašymu) dėl 65 metų sukakties turi iš anksto (atitinkamai prieš 14 kalendorinių dienų iki 65 metų sukakties) įspėti į pareigas priimantį asmenį. Ši nuostata būtų taikoma ir valstybės pareigūnams.
Siūlomu teisiniu reguliavimu būtų įgyvendinama vienoda išeitinių išmokų mokėjimo tvarka, t. y. išeitinė išmoka būtų mokama suėjus 65 metams, bet ne vėliau, pvz., suėjus 66 ar daugiau metų;
nustatyti, kad išeitinė išmoka kariams nebūtų siejama su teisės į pareigūnų ir karių valstybinę pensiją įgijimu, kai profesinės karo tarnybos kariai išleidžiami į atsargą sukakę įstatyme nustatytą išleidimo į atsargą amžių ar kai profesinės karo tarnybos sutartis nutraukiama vadovybės iniciatyva arba valia ne dėl kario kaltės Krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatymo 38 straipsnio 2 dalies 1, 2, 5, 6, 12, 13 punktuose nustatytais atvejais, kadangi analogiškos išeitinių išmokų dydį ribojančios sąlygos nenustato ir valstybės tarnautojų bei pareigūnų veiklą reglamentuojantys specialieji įstatymai. 4.3. Daromi kiti pakeitimai.
. Valstybinės duomenų apsaugos inspekcijos vadovui tarnybinę atsakomybę reglamentuojantys šio įstatymo straipsniai taikomi tik tais atvejais, kai jis įtariamas šiurkštaus tarnybinio nusižengimo padarymu.
Valstybinės duomenų apsaugos inspekcijos vadovas atleidžiamas iš pareigų specialiame įstatyme arba tiesiogiai taikomame Europos Sąjungos teisės akte nustatytais pagrindais.“ Taigi pagal šią nuostatą Valstybinės duomenų apsaugos inspekcijos vadovui Valstybės tarnybos įstatymo 51 straipsnio 1 dalies 6 punkte nustatytas atleidimo pagrindas (sukanka 65 metai) netaikomas, tačiau Valstybės tarnybos įstatymo 48 straipsnis, reglamentuojantis išeitinių išmokų dydžius ir mokėjimo tvarką, kai valstybės tarnautojai atleidžiami iš pareigų Valstybės tarnybos įstatymo 51 straipsnyje nustatytais pagrindais, taikomas. Asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo 9 straipsnio 5 dalies 5 punkte nustatyta, kad Valstybinės duomenų apsaugos inspekcijos vadovas atleidžiamas iš pareigų kai jam sukanka 65 metai.
Atsižvelgus į šias nuostatas ir siekiant teisinio aiškumo, Valstybės tarnybos įstatymo 48 straipsnio 1 dalyje siūloma nustatyti, kad išeitinė išmoka valstybės tarnautojui mokama ir tuomet, kai specialiame įstatyme (šiuo atveju Asmens duomenų teisinės apsaugos įstatyme) yra nustatytas atleidimo pagrindas – sukanka 65 metai;
straipsnio 1 dalies pakeitimus ir siekiant teisinio aiškumo, 48 straipsnio 1 dalyje patikslinama, kad politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojui mokama vieno mėnesio jo vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinė išmoka.
nustatyta, kad visais šiame įstatyme nustatytais atvejais sprendimus dėl Vadovybės apsaugos tarnybos direktoriaus pavaduotojų tarnybos santykių (išskyrus sprendimus dėl skyrimo į pareigas ir atleidimo iš pareigų) priima Vadovybės apsaugos tarnybos direktorius, atitinkamai keičiama šio įstatymo 36 straipsnio 1 dalis, joje darant išlygą ir tokiu būdu nustatant, kad tarnybinį rangą Vadovybės apsaugos tarnybos direktoriaus pavaduotojams suteikia ne juos į pareigas skiriantis subjektas (Vyriausybė), bet Vadovybės apsaugos tarnybos direktorius. Šiuo pakeitimu tarpusavyje suderinamos aptartos įstatymo nuostatos. 5. N umatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai, g alimos neigiamos priimtų įstatymų pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta Nenumatoma. 6. Kokią įtaką įstatymai turės kriminogeninei situacijai, korupcijai Įstatymai neigiamos įtakos kriminogeninei situacijai ir korupcijai neturės. 7. Kaip įstatymų įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai Įstatymai nesusiję su verslo sąlygomis ir jų plėtra. 8.
statymų įtraukimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios Priėmus įstatymus, kitų įstatymų priimti, keisti ar pripažinti netekusiais galios nereikės. 9. A r įstatymų projektai parengti laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, o įstatymo projekto sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka Įstatymų projektai parengti laikantis nustatytų Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų. Įstatymų p rojektuose neapibrėžiamos naujos sąvokos, kurias reikėtų įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka. 10. Ar įstatymų projektai atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus Įstatymų projektų nuostatos Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatoms ir Europos Sąjungos dokumentams neprieštarauja. 11. Jeigu įstatymams įgyvendinti reikia įstatymų įgyvendinamųjų teisės aktų, kas ir kada juos turėtų priimti Iki įstatymo įsigaliojimo:
reikalų ministerija parengs Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. liepos 19 d. nutarimo Nr. 1167 „Dėl Vienkartinių piniginių išmokų valstybės tarnautojams skyrimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ pakeitimo projektą, kuriame bus atsisakyta nuostatos, jog vienkartinė piniginė išmoka valstybės tarnautojui, vidaus tarnybos sistemos pareigūnui ar diplomatui gali būti skiriama esant įstatymuose nustatytiems skatinimo pagrindams, kai valstybės tarnautojas, vidaus tarnybos sistemos pareigūnas ar diplomatas savo noru atsistatydina iš pareigų arba atleidžiant juos iš pareigų dėl amžiaus ar tarnybos pratęsimo termino pabaigos . 2.
2Vadovybės apsaugos tarnybos direktorius pakeis Vadovybės apsaugos įstatymo 66 straipsnio
panaikinimo tvarką. 12. Kiek valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymams įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti (pateikiami prognozuojami rodikliai einamaisiais ir artimiausiais 3 biudžetiniais metais) Preliminarus lėšų poreikis išeitinėms išmokoms mokėti (eurais):
sektoriaus darbuotojai 2021 m. 2022 m. 2023 m. Valstybės tarnautojai
382,1 tūkst. 590,6 tūkst. 765,5 tūkst. Diplomatai 51,2 tūkst. 35,9 tūkst. 15,4 tūkst. Prokurorai (išskyrus Generalinį prokurorą ir jo pavaduotojus)
1 mln. 510 tūkst. 1 mln. 520 tūkst. 1 mln. 730 tūkst. Viso:
išmokos bus mokamos iš asignavimų valdytojams atitinkamais metais valstybės ar savivaldybės biudžetuose patvirtintų asignavimų, todėl įstatymų projektų nuostatoms įgyvendinti papildomų valstybės ir savivaldybių biudžetų lėšų skirti nereikės. Pažymėtina, kad pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. liepos 19 d. nutarimą Nr.
1167
„Dėl Vienkartinių piniginių išmokų valstybės tarnautojams skyrimo tvarkos
aprašo patvirtinimo“ yra galimybė (ne pareiga) vienkartine pinigine išmoka (iki
diplomatus, kurie savo noru (prašymu) atleidžiami iš pareigų sulaukus senatvės pensijos amžiaus ar 65 metus, be to, pagal Valstybės tarnybos įstatymą, Diplomatinės tarnybos įstatymą yra galimybė atleisti valstybės tarnautojus ir diplomatus iš pareigų šalių susitarimu , kuriame galima sulygti ir dėl išeitinės išmokos dydžio, todėl naudojantis šiomis teisinėmis galimybėmis ir šiuo metu iš pareigų atleidžiami valstybės tarnautojai, diplomatai dėl senatvės pensijos amžiaus ar 65 metų sukakties yra skatinami vienkartinėmis piniginėmis ar išeitinėmis išmokomis pagal valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų turimas finansines galimybes. 13. Įstatymų projektų rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados Įstatymų projektų rengimo metu specialistų vertinimų ir išvadų negauta. 14. Reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiems įstatymų projektams įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno „Eurovoc“ terminus, temas bei sritis Nėra. 15.
Nėra. [1] Valstybės tarnybos įstatymas, Vidaus tarnybos statutas, Diplomatinės tarnybos įstatymas, Specialiųjų tyrimų tarnybos įstatymas, Prokuratūros įstatymas, Žvalgybos įstatymas, Teismų įstatymas, Darbo kodeksas, Krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatymas, Valstybės kontrolės įstatymas, Seimo kontrolierių įstatymas, Lygių galimybių įstatymas, Vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus įstatymas, Visuomenės informavimo įstatymas, Mokslo ir studijų įstatymas, Konkurencijos įstatymas, Lietuvos kultūros tarybos įstatymas, Viešųjų pirkimų tarnybos įstatymas, Vadovybės apsaugos įstatymas, Elektroninių ryšių įstatymas, Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos įstatymas, Valstybinės lietuvių kalbos komisijos įstatymas, Valstybinės kultūros paveldo komisijos įstatymas, Vyriausiosios rinkimų komisijos įstatymas, Mokesčių administravimo įstatymas, Ikiteisminio administracinių ginčų nagrinėjimo tvarkos įstatymas, Gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro įstatymas, Savivaldybių administracinės priežiūros įstatymas, Energetikos įstatymas, Sveikatos sistemos įstatymas, Etninės kultūros valstybinės globos pagrindų įstatymas.
DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS VALSTYBĖS TARNYBOS ĮSTATYMO NR. VIII-1316 5, 48 IR 51 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO ĮSTATYMO PROJEKTO 2020-08-12 Nr. XIIIP-5082 Vilnius Įvertinę įstatymo projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklių reikalavimams, pastabų neturime. Privatinės teisės skyriaus vedėja, pavaduojanti departamento direktorių Daina Petrauskaitė J. Meškienė, tel. (8 5) 239 6089, el. p. [email protected] I. Šambaraitė, tel. (8 5) 239 6850, el. p. irena.sambaraite @ lrs.lt
DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS VALSTYBĖS TARNYBOS ĮSTATYMO NR. VIII-1316 5 IR 48 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO
06 Nr. XIIIP-5082(2) Vilnius Įvertinę įstatymo projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklių reikalavimams, pastabų neturime. Departamento direktorius Andrius Kabišaitis J. Meškienė, tel. (8 5) 239 6089, el. p. [email protected] I. Šambaraitė, tel. (8 5) 239 6850, el. p. irena.sambaraite @ lrs.lt
Socialinių reikalų ir darbo komitetas
(
2020-09-30
1Komiteto posėdyje dalyvavo:
R. Šalaševičiūtė – Komiteto pirmininkė, R. Baškienė, R. J. Dagys, A. Dumbrava, J. Džiugelis, P. Kuzmickienė, M. Navickienė, V. Rastenis, J. Rimkus, A. Sysas, T. Tomilinas, J. Varkalys; Komiteto biuras – E. Bulotaitė – biuro vedėja, patarėjos: D. Aleksejūnienė, A. Kazlauskienė, I. Kuodienė, padėjėja R. Liekienė; kviestieji asmenys: I. Barauskaitė – Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Pensijų skyriaus patarėja, I. Malūkienė – Vidaus reikalų ministerijos Valstybės tarnybos ir vidaus tarnybos politikos grupės vadovė, A. Kazlauskienė – Krašto apsaugos ministerijos Socialinės saugos ir sveikatos priežiūros politikos skyriaus vedėja. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
kanceliarijos Teisės departamentas 2020-08-12 Įvertinę įstatymo projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklių reikalavimams, pastabų neturime. Pritarti. 3. Piliečių, asociacijų, politinių partijų, lobistų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: negauta . 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai: negauta . 5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai: negauta. 6. Komiteto sprendimas: pritarti iniciatorių pateiktam Įstatymo projektui. 7. Balsavimo rezultatai: pritarta bendru sutarimu. 8. Komiteto paskirtas pranešėjas:
Jonas Varkalys.
Komiteto pirmininkė Rimantė Šalaševičiūtė SRDK biuro patarėja Ieva Kuodienė
Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas
DĖL
1Komiteto posėdyje dalyvavo:
Komiteto pirmininkė Guoda Burokienė, komiteto pirmininko pavaduotojas Algis Strelčiūnas, komiteto nariai: Valentinas Bukauskas, Ričardas Juška, Vytautas Kamblevičius, Vanda Kravčionok, Povilas Urbšys. Komiteto biuras: vedėja Lina Milonaitė, patarėjai: Eglė Jonevičienė, Ieva Lavišienė, Rasa Mačiulytė, Kristina Šimkutė, Juras Taminskas, padėjėja Vilma Keidūnė. Kviestieji asmenys: Vidaus reikalų ministerijos Valstybės tarnybos ir vidaus tarnybos politikos grupės vadovė Irina Malukienė, Seimo narys Petras Čimbaras, Specialiųjų tyrimų tarnybos direktoriaus pavaduotojas Egidijus Radzevičius ir Administravimo valdybos Teisės skyriaus vyriausiasis specialistas Mindaugas Guščius. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2020-08-121 Įvertinę įstatymo projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklių reikalavimams, pastabų neturime. Pritarti
3Piliečių, asociacijų,
politinių partijų, lobistų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: negauta. 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai: negauta. 5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai: negauta. 6. Seimo paskirtų papildomų komitetų / komisijų pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pastabos Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Socialinių reikalų ir darbo komitetas, 2020-09-30 Pritarti iniciatorių pateiktam Įstatymo projektui.
7Komiteto sprendimas ir pasiūlymai:
7.1. Sprendimas pritarti Komiteto patobulintam įstatymo projektui Nr. XIIIP-5082(2), Komiteto išvadoms ir sujungti su įstatymo projektu Nr. XIIIP-3798. 7.2. Pasiūlymai: nėra. Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pastabos Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę str. str. d. p. 1. Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas, 2020-10-14 I Argumentai:
Žr. argumentus prie Komiteto pasiūlymo Nr. 2, kuriam pritarus būtina tikslinti ir į statymo projekto pavadinimą. Pasiūlymas: Pakeisti įstatymo projekto pavadinimą ir jį išdėstyti taip:
, IR
1 Argumentai: Įvertinus politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojo statuso ypatumus ir tai, jog politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojui Valstybės tarnybos įstatyme yra numatyta 1 m ė nesio išeitinė išmoka, jei jis šias pareigas eina ne mažiau nei pusę politikui teisės aktuose numatytos kadencijos trukmės, siūlome atsisakyti galimybės šios rūšies tarnautojams mokėti 2 mėnesių išeitinę atsistatydinus dėl 65 metų amžiaus sukakties. Čia svarbu paminėti, kad Valstybės tarnybos įstatyme politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojų tarnybos pabaiga nėra siejama su 65 metais (skirtingai nei karjeros valstybės tarnautojų). Taip pat svarbu sistemiškai įvertinti, kad Darbo kodekso 56 straipsnio 1 dalies 4 punkte numatyta, kad pagrindas nutraukti darbo sutartį ir teis ė į dviej ų mėnesių išeitinę išmoką atsiranda sukakus pensijiniam amžiui ir dirbant pagal neterminuotą darbo sutartį.
Taip pat svarbu paminėti, kad teoriškai politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojas vieną dieną atsistatydinęs iš pareigų šiuo pagrindu ir gavęs išeitinę, jau kitą darbo dieną galėtų būti priimtas į tas pačias ar kitas politinio (asmeninio) pasitikėjimo tarnautojo pareigas, nes galiojantis Valstybės tarnybos įstatyme numatyti šios rūšies valstybės tarnautojų tarnybos ypatumai to nedraudžia. Pasiūlymas:
Pakeisti įstatymo projekto
ir ją išdėstyti taip: „1. Pakeisti 5 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip: „
Prezidento kanceliarijos kancleriui ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės kancleriui šis įstatymas taikomas be išlygų. Seimo kancleriui šis įstatymas taikomas tiek, kiek jo statuso nereglamentuoja Lietuvos Respublikos Seimo statutas. Seimo ar Respublikos Prezidento paskirtiems valstybės institucijų ir įstaigų vadovams, kitiems Seimo ar Respublikos Prezidento paskirtiems valstybės pareigūnams, Vyriausybės priimamiems ir Ministro Pirmininko skiriamiems valstybės pareigūnams taikomi šio įstatymo 4, 38 ir 39 straipsniai. Šioje dalyje nurodytiems valstybės pareigūnams, išskyrus tuos, kurių kasmetines atostogas reglamentuoja specialūs įstatymai, taip pat taikomas šio įstatymo 42 straipsnis. Šioje dalyje nurodytiems valstybės pareigūnams, kurie savo noru (prašymu) atsistatydina (atleidžiami) iš pareigų dėl 65 metų sukakties, mutatis mutandis taikomos šio įstatymo 48 straipsnio 1 dalies nuostatos dėl išeitinių išmokų mokėjimo valstybės tarnautojams, sukakusiems 65 metus, ir šio įstatymo 51 straipsnio 4 dalies nuostatos dėl politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojų atsistatydinimo, jeigu specialūs įstatymai nenustato kitaip.“ Pritarti 3.
Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas,
2 Argumentai: Žr. argumentus prie komiteto pasiūlymo Nr. 2. Pasiūlymas: Pakeisti įstatymo projekto
ir ją išdėstyti taip:
„2. Pakeisti 5 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip:
„3. Seimo ar Respublikos Prezidento paskirtiems valstybinių (nuolatinių) komisijų ir tarybų pirmininkams, jų pavaduotojams ir nariams, taip pat pagal specialius įstatymus įsteigtų komisijų, tarybų, fondų valdybų pirmininkams ir nariams taikomi šio įstatymo 4, 38 ir 39 straipsniai. Šioje dalyje nurodytiems valstybės pareigūnams, išskyrus tuos, kurie tik periodiškai dalyvauja šioje dalyje nurodytų komisijų, tarybų, fondų valdybų posėdžiuose, ir tuos, kurių kasmetines atostogas reglamentuoja specialūs įstatymai, taip pat taikomas šio įstatymo
noru (prašymu) atsistatydina (atleidžiami) iš pareigų dėl 65 metų sukakties, išskyrus tuos, kurie tik periodiškai dalyvauja šioje dalyje nurodytų komisijų, tarybų, fondų valdybų posėdžiuose, mutatis mutandis taikomos šio įstatymo 48 straipsnio 1 dalies nuostatos dėl išeitinių išmokų mokėjimo valstybės tarnautojams, sukakusiems 65 metus, ir šio įstatymo 51 straipsnio 4 dalies nuostatos dėl politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojų atsistatydinimo, jeigu specialūs įstatymai nenustato kitaip.“
komitetas,
1 Argumentai: Žr. argumentus prie komiteto pasiūlymo Nr. 2.
: Pakeisti įstatymo projekto
į ir ją išdėstyti taip:
„1. Pakeisti 48 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
„1. Šio įstatymo 51 straipsnio 1 dalies 12 punkte
nurodytais pagrindais atleidžiamam iš pareigų valstybės tarnautojui jo atleidimo iš pareigų dieną išmokama vieno mėnesio jo vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinė išmoka. Šio įstatymo 51 straipsnio 1 dalies 13 punkte nurodytu pagrindu atleidžiamam iš pareigų valstybės tarnautojui jo atleidimo iš pareigų dieną išmokama 2 mėnesių jo vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinė išmoka. Šio įstatymo 51 straipsnio 1 dalies
arba specialiame įstatyme nustatytu pagrindu (valstybės tarnautojui sukanka 65 metai) atleidžiamam iš pareigų valstybės tarnautojui arba šio įstatymo 51 straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodytu pagrindu atleidžiamam iš pareigų politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojui, kuris iš pareigų atsistatydina savo noru dėl 65 metų sukakties (toliau kartu – valstybės tarnautojas, kuriam sukako 65 metai), jo atleidimo iš pareigų dieną išmokama
pareigų atleidžiamo valstybės tarnautojo, kuriam sukako 65 metai, yra pradėtas ir nebaigtas šio įstatymo 34 straipsnio 2 dalies 2 punkte nurodytas tarnybinio nusižengimo tyrimas, išeitinė išmoka valstybės tarnautojui, kuriam sukako 65 metai, išmokama per 5 darbo dienas nuo jį į pareigas priimančio asmens sprendimo, atlikus tarnybinio nusižengimo tyrimą, priėmimo dienos. Atlikus šio įstatymo 34 straipsnio 2 dalies 2 punkte nurodytą tarnybinio nusižengimo tyrimą ir priėmus sprendimą dėl asmens, ėjusio valstybės tarnautojo pareigas, pripažinimo padarius tarnybinį nusižengimą, už kurį jam turėtų būti skirta tarnybinė nuobauda – atleidimas iš pareigų, išeitinė išmoka iš pareigų atleistam valstybės tarnautojui, kuriam sukako 65 metai, nemokama.
Šio įstatymo 51 straipsnio 1 dalies 6 punkte nurodytu pagrindu (baigiasi politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautoją į pareigas pasirinkusio valstybės politiko ar kolegialios valstybės institucijos įgaliojimai) atleistam iš pareigų politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojui vieno mėnesio jo vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinė išmoka mokama, jeigu jis ėjo pareigas ne mažiau kaip pusę jį į pareigas pasirinkusio valstybės politiko ar kolegialios valstybės institucijos teisės aktuose nustatytos kadencijos trukmės. Ši išeitinė išmoka politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojui išmokama praėjus mėnesiui nuo jo atleidimo iš pareigų dienos. Jeigu iki šios išmokos išmokėjimo asmuo pradėjo eiti valstybės tarnautojo pareigas ar buvo priimtas į darbą valstybės ar savivaldybės įstaigoje, išlaikomoje iš valstybės ar savivaldybės biudžeto, Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto ar iš kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų, valstybės ar savivaldybės įmonėje, viešojoje įstaigoje, kurių savininkė yra valstybė arba savivaldybė, ar Lietuvos banke, išeitinė išmoka mokama tik už laikotarpį iki asmens priėmimo į valstybės tarnautojo pareigas ar priėmimo į darbą valstybės ar savivaldybės įstaigoje, išlaikomoje iš valstybės ar savivaldybės biudžeto, Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto ar iš kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų, valstybės ar savivaldybės įmonėje, viešojoje įstaigoje, kurių savininkė yra valstybė arba savivaldybė, ar Lietuvos banke dienos.“ Pritarti 5.
Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas, 2020-10-143 Argumentai: Atsižvelgiant į Komiteto pasiūlymą Nr. 4, sistemi škai siūlome atsisakyti keisti ir
į, t. y. siūlome Valstybės tarnybos įstatyme palikti esamą teisinį reguliavimą. Pasiūlymas: Išbraukti įstatymo projekto
į. 3 straipsnis. 51 straipsnio pakeitimas Pakeisti 51 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip: „4. Ketinantis atsistatydinti savo noru valstybės tarnautojas privalo apie atsistatydinimą įspėti jį į pareigas priimantį asmenį ne vėliau kaip prieš 14 kalendorinių dienų. Valstybės tarnautoją į pareigas priimančio asmens sutikimu valstybės tarnautojas gali būti atleistas ir anksčiau , išskyrus kai politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojas atsistatydina savo noru dėl 65 metų sukakties . Politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojas, ketinantis atsistatydinti savo noru dėl 65 metų sukakties, privalo apie atsistatydinimą įspėti jį į pareigas priimantį asmenį ne vėliau kaip prieš 14 kalendorinių dienų iki jam sukaks 65 metai.
Valstybės tarnautojas atšaukti prašymą dėl atsistatydinimo savo noru turi teisę ne vėliau kaip per
tik jį į pareigas priimančio asmens sutikimu.“ Buvusį įstatymo projekto 4 straipsn į laikyti atitinkamai 3 straipsniu. Pritarti
komitetas,
4 Argumentai: Atsižvelgiant į Komiteto pasiūlymą Nr. 4 , sistemiškai siūlome atsisakyti ir pernumeruoto 3 straipsnio 4 dalyje numatytos taikymo taisyklės. Pasiūlymas:
pasitikėjimo valstybės tarnautojams ir valstybės pareigūnams 65 metai sukanka laikotarpiu nuo 2021 m. sausio 1 d. iki 2021 m. sausio 14 d. ir jie savo noru (prašymu) atsistatydina dėl 65 metų sukakties, šiems valstybės tarnautojams ir pareigūnams netaikomas šio įstatymo 3 straipsnyje išdėstyto
nustatytas įspėjimo apie atsistatydinimą terminas. Pritarti
8Balsavimo rezultatai:
pritarta bendru sutarimu. 9. Komiteto paskirti pranešėjai: Guoda Burokienė. 10. Komiteto narių atskiroji nuomonė: nėra. PRIDEDAMA. Komiteto siūlomas įstatymo projektas, jo lyginamasis variantas. Komiteto pirmininkė (Parašas) Guoda Burokienė Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto biuro patarėja Kristina Šimkutė