Lyginamasis variantas
2020 m. d. Nr. Vilnius
Papildyti 6.578 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip: ,,4. Nuomotojas neturi teisės atsisakyti sudaryti gyvenamosios patalpos nuomos sutartį su asmeniu, ją pratęsti arba nustatyti labiau nuomininką suvaržančias sąlygas vien todėl, kad tas asmuo yra neįgalusis, nėščia moteris arba tas asmuo turi nepilnamečių vaikų, išskyrus atvejus, kai tokį atsisakymą pateisina gyvenamosios patalpos dydis arba jos areštas (šio kodekso 6.587 straipsnio 2 dalis)“. 2 straipsnis. 6.587 straipsnio pakeitimas Papildyti 6.587 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip: ,,2. Nuomotojas neturi teisės atsisakyti sudaryti gyvenamosios patalpos nuomos sutartį arba ją pratęsti ar nustatyti sunkesnes nuomos sąlygas vien tuo pagrindu, kad nuomininkas ar jo šeimos narys yra neįgalusis, nuomininkė ar jos šeimos narė yra nėščia arba nuomininkas ar jo šeimos narys turi vaikų, išskyrus atvejus, kai nuomotojas negali išnuomoti gyvenamosios patalpos dėl jos arešto ar dydžio (šio kodekso 6.578 straipsnio 4 dalis)“. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas Teikia Seimo narys Gediminas Vasiliauskas
RESPUBLIKOS CIVILINIO KODEKSO 6.578 STRAIPSNIO IR 6.587 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMO projekto
Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Lietuvos Respublikos Konstitucijai, galiojantiems įstatymams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
projekto pavadinimas dėstytinas taip: ,,LIETUVOS RESPUBLIKOS CIVILINIO
IR 6.587 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO ĮSTATYMAS“. 2. Atkreipiame dėmesį, kad projektu siūlomas teisinis reguliavimas būtų taikomas tiek sudarant gyvenamosios patalpos nuomos sutartis, tiek pratęsiant sudarytų sutarčių galiojimo terminą, taip pat nustatant tokių sutarčių sąlygas. Iš projekto nuostatų nėra aišku, ar įstatymo nuostatos būtų taikomos tik po įstatymo įsigaliojimo sudarytų gyvenamųjų patalpų nuomos sutarčių termino pratęsimui ir sąlygų nustatymui, ar taip pat ir iki įstatymo įsigaliojimo sudarytoms sutartims, kai jų terminas būtų pratęsiamas ar sutarties sąlygos nustatomos jau įsigaliojus įstatymui. Svarstytina, ar projektą nereikėtų papildyti atskiru straipsniu, kuriame būtų reglamentuojamas įstatymo taikymas, pašalinant aukščiau nurodytus neaiškumus. Departamento direktorius Andrius Kabišaitis M. Masteikienė, tel. (8 5) 239 6843, el. p. [email protected] S. Švedas, tel. (8 5) 239 6165, el. p. [email protected]
Teisės ir teisėtvarkos komitetas
DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS civilinio kodekso
STRAIPSNIO pakeitimo ĮSTATYMO
pirmininko pavaduotoja Agnė Širinskienė, nariai: Aušrinė Armonaitė, Irena Haase, Andrius Navickas, pavaduojantis Gabrielių Landsbergį, Česlav Olševski, Julius Sabatauskas, Algirdas Stončaitis. Komiteto biuro vedėja Dalia Komparskienė, patarėjai: Martyna Civilkienė, Jurga Janušauskienė, Rita Karpavičiūtė, Dalia Latvelienė, Irma Leonavičiūtė, Rita Varanauskienė, Loreta Zdanavičienė, padėjėjos Aidena Bacevičienė, Meilė Čeputienė. Teisingumo viceministrė Jurga Greičienė, Teisingumo ministerijos Teisminės justicijos ir civilinės teisės grupės vadovė Reda Gabrilavičiūtė, Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Piniginės paramos ir būsto skyriaus vyresnioji patarėja Soneta Brinienė, patarėja Asta Misiukienė, Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos Teisės grupės vyresnioji patarėja Audronė Daukšaitė – Timpė, Lietuvos sutrikusios psichikos žmonių globos bendrijos atstovas Linas Vinickas. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2020-07-30 Įvertinę projekto atitiktį Lietuvos Respublikos Konstitucijai, galiojantiems įstatymams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
projekto pavadinimas dėstytinas taip: ,,LIETUVOS RESPUBLIKOS
Pastaba aktuali, jei būtų pritarta Projektui. 2. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2020-07-303 2.
Atkreipiame dėmesį, kad projektu siūlomas teisinis reguliavimas būtų taikomas tiek sudarant gyvenamosios patalpos nuomos sutartis, tiek pratęsiant sudarytų sutarčių galiojimo terminą, taip pat nustatant tokių sutarčių sąlygas. Iš projekto nuostatų nėra aišku, ar įstatymo nuostatos būtų taikomos tik po įstatymo įsigaliojimo sudarytų gyvenamųjų patalpų nuomos sutarčių termino pratęsimui ir sąlygų nustatymui, ar taip pat ir iki įstatymo įsigaliojimo sudarytoms sutartims, kai jų terminas būtų pratęsiamas ar sutarties sąlygos nustatomos jau įsigaliojus įstatymui. Svarstytina, ar projektą nereikėtų papildyti atskiru straipsniu, kuriame būtų reglamentuojamas įstatymo taikymas, pašalinant aukščiau nurodytus neaiškumus. Pritarti Pastaba aktuali, jei būtų pritarta Projektui. 3. Teisingumo ministerijos Europos teisės departamentas 2020-08-05 Įvertinę Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.578 straipsnio ir 6.587 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIIIP5080 atitiktį Europos Sąjungos teisei, pažymime, kad pastabų neturime. Atsižvelgti
partijų, lobistų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Sutrikusio intelekto žmonių globos bendrija „Vilniaus viltis“, Lietuvos sutrikusios psichikos žmonių bendrija 2021-02-04 I. Pažymėtina, kad LR Seimo neįgaliųjų teisių komitetas pagrįstai ir teisėtai ėmėsi teisėkūros iniciatyvos ir parengė bei pateikė įstatymo projektą Nr. XIIIP-5080, vadovaudamasis visais LR teisėkūros pagrindų įstatymo pagrindais, t.y. įvertino numatomo teisinio reguliavimo poveikį bei įvertino galiojančio teisinio poveikio vertinimą (ex post) pagal LR teisėkūros pagrindų įstatymo 2 str. l p.; 3 str. 2 d.
kontrolieriaus tarnybos specialistų pateiktas išvadas ir rekomendacijas bei nevyriausybinių neįgaliųjų organizacijų ir pačių neįgaliųjų asmenų šeimos narių pateiktus teisinius ir faktinius įrodymus, argumentus ir aplinkybes su kuriomis susidūrė šie asmenys, siekdami ir sudarydami socialinio būsto, savivaldybės būsto, nuomos sutartis su savivaldybėmis. II. Buvusios Vyriausybės narių raštas 2020-11-25 Nr 1336 yra nuomonė, kuri remiasi hipotetinio ir sąlyginio pobūdžio pareiškimais ir prieštarauja LR teisėkūros pagrindų išvardintoms aukščiau įstatymo teisės normoms, nes šie buvę Vyriausybės nariai turi žalingą Valstybei nuomonę, kad pažeisdami ir nepaisydami neįgalių asmenų ir jų šeimos narių pagarbos asmens teisėms ir laisvėms principą savo norų pageidavimų ar vizijų pagrindu, mėgina pateisinti savo neveikimą. Mūsų pastebėjimai yra tai, kad šie buvę Vyriausybės nariai nesuprato šio įstatymo projekto paskirtį ir esmę, nes šio įstatymo projekto paskirtis yra siekiai, kad neįgalūs asmenys ir jų šeimos nariai įgautų teisinį tikrumą ir teisinį saugumą (įstatymo pagrindu), o ne siekiai spręsti Paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatymo sąlygų ar tvarkos. Ir tai ne tik padėtų išvengti neįgaliems asmenims ir jų šeimos nariams nepageidaujamų, neigiamų pasekmių, bet Valstybei būtų proga pradėti įgyvendinti prisiimtus tarptautinius įsipareigojimus, kuriuos LR Seimas ratifikavo Konstitucijos 138 str. pagrindu ir tai neprieštarautų LR Teisėkūros pagrindų įstatymo 3 str. 2d. 3p., 7p. Buvusios Vyriausybės nariai galimai nelabai yra susipažinę su konstitucine inter alia socialinės apsaugos, socialinės paramos doktrina, Konstitucinio teismo nutarimais (išaiškinimais) ir savo nuožiūra, vizijų pagrindu, interpretuoja šios konstitucinės socialinės paramos tikslus ir uždavinius, kurie tame tarpe yra reglamentuoti ir Europos Sąjungos bei tarptautiniais teisės aktais. Vyriausybės narių minimas Civilinio kodekso 6.156 str.
„įtvirtintas sutarčių laisvės principas“ yra orientuotas į
tuos asmenis (šalis) ir juo gali pasinaudoti tik tie asmenys (šalys), kurie yra finansiškai bei fiziškai sveiki ir pajėgūs nepriklausyti nuo Valstybės socialinės paramos ir gali turėti teisę bei gali sau leisti laisvai sudaryti savo nuožiūra nuomos sutartis ar jas nesudaryti. Būtent tai ir reglamentuoja CK 6.156 str. Tuo tarpu sutrikusio intelekto, sutrikusios psichikos neįgalūs asmenys, kuriems nustatytas darbingumo lygis - nedarbingas (0-25 proc.), nustatyti slaugos, priežiūros spec. poreikiai, Valstybės nustatytos socialinės išmokos 140 Eur. (neįgalumo šalpos pensijos), tokių teisių ir galimybių neturi, kurios minimos CK 6.156 str. Manytumėme, kad buvusiems ir esamiems Vyriausybės nariams, LR Seimo komitetams nereikėtų kurti butaforinių samprotavimų ir vizijų apie Lygių galimybių įstatymą, nes šiuo klausimu jau yra išreiškusi savo poziciją LR Lygių galimybių kontrolieriaus tarnyba ir pateikusi išvadas ir rekomendacijas. Atkreipiame Jūsų dėmesį, kad LR Konstitucinis teismas savo nutartimis (išaiškino) inter alia 2010-12-14; 2014-04-14, kokioms socialinėms visuomenės grupėms taikoma visuomenės solidarumo idėja ir Konstitucinio teismo jurisprudencijoje laikomasis teisinės pozicijos, jog valstybės socialinė orientacija suponuoja įstatymo leidėjo diskreciją nustatyti tam tikroms socialiai jautriausioms asmenų grupėms, kurioms reikalinga ypatinga socialinė pagalba (parama) taikytinas visuomenės solidarumu grindžiamo bendrojo teisinio reguliavimo išimtis (2012-02-06; 2013-05-16 Konstitucinio teismo nutarimai).
Ir šiuo konkrečiu atveju iškyla teisinis klausimas, kokiais teisės aktais yra reglamentuota, kad neįgalūs asmenys, kuriems nustatytas darbingumo lygis (0-25 proc.) su nustatytais slaugos, priežiūros spec. poreikiais, sergantys lėtinėmis ligomis ir jų šeimos nariai - turėtų tenkintis mažesnėmis teisėmis, laisvėmis, teisėtais interesais ar mažiau įgyvendinti konstitucinį teisėtų lūkesčių principą, kurio neatsiejami elementai yra teisinis tikrumas ir teisinis saugumas, negu asmenys auginantys vaikus iki 18 m. ar nėščios moterys pagal CK 6.578 str. 4 d.ir CK 6.587 str. 2d.
2d. Mūsų nuomonė yra ta, kad teisės taikymo požiūriu buvusi Vyriausybė demonstruoja savo požiūrį neįgalių asmenų atžvilgiu ir išskiria šiuos asmenis iš kitų ir elgiasi su jais mažiau palankiau nei su kitais ir tai yra vertinama kaip teisių sumažinimas arba atėmimas, kuris prieštarauja diskriminacijos draudimo principo ir nediskriminavimo principo sampratai ir tai siejama su lygių galimybių lygiateisiškumo pažeidimu, su neįgalių asmenų lygaus traktavimo ir lygių galimybių realizavimo kategorijomis ir ši akivaizdi teisinė padėtis yra nesuderinama su neįgalaus asmens gerbimu ir gali būti keliamas klausimas dėl neįgalaus žmogaus orumą žeminančio elgesio pagal EŽTK 3 str. ir tai yra Valstybės atsakomybė, nes sutrikusio intelekto ir sutrikusios psichikos žmonės atsidūrė tokioje padėtyje, kai yra visiškai priklausomi nuo Valstybės paramos ir Valstybės teisėkūros. Tikimės, kad LR Seimo teisės ir teisėtvarkos komitetas nevilkins šio klausimo ir apsvarstys šį klausimą pagrindiniame Teisės ir teisėtvarkos komiteto posėdyje ir priims teigiamą sprendimą. Atsižvelgti Projekto aiškinamajame rašte, atskleidžiant įstatymo projekto rengimą paskatinusias priežastis, nurodyta, kad „Neįgaliųjų nevyriausybinės organizacijos pastebi, kad sudarant gyvenamųjų patalpų nuomos sutartis, savivaldybės vienašališkai nustato visiems vienodas sutarties sąlygas, nors neįgaliųjų galimybės pasirūpinti savo gerove, atsižvelgiant į darbingumo lygį, negalios sunkumą ir gaunamas pajamas yra skirtingos. Pavyzdžiui, neįgaliam asmeniui, gaunančiam šalpos neįgalumo pensiją, dažnai nepakanka lėšų, kad įvykdytų gyvenamųjų patalpų nuomos sutarties sąlygas dėl nuomojamo būsto remonto ir gedimų šalinimo išlaidų padengimo. Asmeniui, kuris yra iš dalies darbingas ir kurio pajamos viršija nustatytą pajamų dydį, vertinamą sudarant gyvenamųjų patalpų nuomos sutartį, savivaldybė siūlo sudaryti 1 m. laikotarpiui savivaldybės būsto nuomos sutartį.
Tokia sutartis keletą kartų padidina būsto nuomos kainą, tuo pačiu sutrumpėja ir įstatyme numatytas 5 m. būsto nuomos terminas.“ Atsižvelgiant į Projekto teikėjo nurodytas Projekto rengimą paskatinusias priežastis, pažymėtina, kad paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti teikimo asmenims ir šeimoms principus, finansavimo šaltinius, formas, paramą būstui įsigyti ar išsinuomoti gaunančių asmenų teises ir pareigas, taip pat socialinio būsto ir savivaldybės būsto nuomos bei savivaldybės būsto pardavimo sąlygas ir tvarką, nustato Paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatymas. Projekto aiškinamajame rašte nurodytų problemų reglamentavimas yra būtent šio įstatymo reguliavimo dalykas. Nors Sutrikusio intelekto žmonių globos bendrijos „Vilniaus viltis“ ir Lietuvos sutrikusios psichikos žmonių bendrijos pateiktame rašte nurodyta, kad projekto paskirtis - siekiai, kad neįgalūs asmenys ir jų šeimos nariai gautų teisinį tikrumą ir teisinį saugumą (įstatymo pagrindu), o ne siekiai spręsti Paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatymo sąlygų ar tvarkos, jų pateiktame rašte taip pat nurodoma, kad Projektas parengtas, atsižvelgiant į teisinius ir faktinius įrodymus, argumentus ir aplinkybes, su kuriomis susidūrė asmenys, „siekdami ir sudarydami socialinio būsto, savivaldybės būsto, nuomos sutartis su savivaldybėmis“. Būtent įstatyminiu pagrindu papildomą apsaugą neįgaliems asmenims, atsižvelgiant į praktikoje kylančias nurodytas problemas, galima tobulinti keičiant Paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatymą, o ne Civilinį kodeksą – kurio pakeitimas nespręstų nurodytų problemų. Tuo tarpu praktinės problemos, kurias spręstų Civilinio kodekso pataisos, kartu su projektu nėra nurodytos, t.y.
Projektas nėra grindžiamas konkrečiomis priežastimis sąlygojusiomis būtent šio reguliavimo pataisas. Poreikį keisti Paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatymą Komitetui nurodė ir Lygių galimybių kontrolierė, teigdama, kad „į Tarnybą dažnai kreipiasi asmenys su negalia, susiduriantys su problema, kuomet jų pajamų lygis nežymiai viršija Lietuvos Respublikos paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatyme numatytą asmenų ir šeimų vertinamų pajamų ir turto metinį dydį, pagal kurį nustatoma teisė į paramą būstui įsigyti ar išsinuomoti. Tokiu būdu, dėl savo negalios turėdami ribotas galimybes dirbti ir gauti pajamas, asmenys su negalia kartu susiduria su aprūpinimo būstu, negalėjimo lengvatinėmis sąlygomis nuomotis būstą problema.“ Atkreiptinas dėmesys į tai, kad nurodytos problemos siejamos būtent su specialaus įstatymo nuostatomis ir jų taikymu. Pažymėtina, kad Vyriausybės išvadoje (2020 m. lapkričio 25 d. nutarimas Nr. 1336) siūlant nepritarti Projektui, nėra siekio diskriminuoti neįgalius asmenis, priešingai, išvadoje pabrėžiama, kad asmenų diskriminacija negalios pagrindu yra draudžiama Lygių galimybių įstatymo nuostatomis. Pažymėtina, kad Lygių galimybių įstatyme diskriminacija yra suprantama kaip tiesioginė ir netiesioginė diskriminacija, priekabiavimas, nurodymas diskriminuoti negalios, o taip pat ir kitais pagrindais, t.y.: lyties, rasės, tautybės, pilietybės, kalbos, kilmės, socialinės padėties, tikėjimo, įsitikinimų ar pažiūrų, amžiaus, lytinės orientacijos, etninės priklausomybės, religijos.
Atsižvelgiant į nevyriausybinių organizacijų keliamą klausimą dėl įstatymo leidėjo diskrecijos nustatyti tam tikroms socialiai jautriausioms asmenų grupėms, kurioms reikalinga ypatinga socialinė pagalba (parama) taikytinas visuomenės solidarumu grindžiamo bendrojo teisinio reguliavimo išimtis, pažymėtina, kad be kitų teisės aktų tam ir yra priimtas specialus Paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatymas, kuriame, be kita ko, tam tikrose nuostatose neįgaliems asmenims yra nustatytas palankesnis teisinis reguliavimas nei kitiems asmenims, kuriems taikomas šis įstatymas (9 str. 1 d. 2 p., 9 str. 2 d., 16 str. 7 d.). Atsižvelgiant į praktikoje kylančias problemas, teisės aktų nustatyta tvarka turi būti svarstomas poreikis tobulinti Paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatyme įtvirtintą teisinį reguliavimą. Remiantis tuo, kas išdėstyta bei atsižvelgiant į Lygių galimybių įstatymo bei Paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatymo reguliavimo dalykus, manytina, kad teikiamos Civilinio kodekso pataisos, kaip nesuteiksiančios neįgaliesiems kitų, nei šiuo metu įtvirtinta, jų teisių apsaugos garantijų, savivaldybėms nuomojant socialinį ar kitą savivaldybės būstą pagal Lietuvos Respublikos paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatymą, netikslingos. 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai:
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1.
2021-02-23 Lygių galimybių kontrolieriaus tarnyba (toliau - Tarnyba), išnagrinėjusi Lietuvos Respublikos Seimo Teisės ir Teisėtvarkos komiteto raštą „Dėl įstatymo projekto Nr. XIIIP-5080“, teikia nuomonę. Nuomonė teikiama vadovaujantis Lietuvos Respublikos lygių galimybių įstatymo 17 str. 2 dalimi, pagal kurią lygių galimybių kontrolieriui suteikta teisė atlikti nepriklausomus tyrimus, susijusius su diskriminacijos atvejais, ir nepriklausomas diskriminacijos padėties apžvalgas, skelbti nepriklausomas ataskaitas, teikti išvadas ir rekomendacijas bet kokiais su diskriminacija susijusiais klausimais dėl šio įstatymo įgyvendinimo, taip pat pasiūlymus valstybės ir savivaldybių institucijoms ir įstaigoms dėl teisės aktų tobulinimo ir lygių teisių įgyvendinimo politikos prioritetų, vykdyti prevencinę ir švietėjišką veiklą, lygių galimybių užtikrinimo sklaidą. Pažymime, jog Tarnyba pritaria Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.578 straipsnio 4 dalies bei 6.87 straipsnio 2 dalies pakeitimui, įtraukiant į minėtas straipsnių dalis nuostatas, užtikrinančias papildomą apsaugą asmenims su negalia, nuomojantiems būstą (t. y. draudimą nuomotojui atsisakyti sudaryti gyvenamosios patalpos nuomos sutartį su asmeniu, ją pratęsti arba nustatyti labiau nuomininką suvaržančias sąlygas, nustatyti sunkesnes nuomos sąlygas vien dėl to, kad tas asmuo yra neįgalusis). Manytina, kad šios nuostatos galėtų papildomai užtikrinti asmenų su negalia apsaugą nuo diskriminacijos minėtoje srityje. Jungtinių Tautų neįgaliųjų teisių konvencijos (toliau
Valstybės, Konvencijos šalys, draudžia bet kokį diskriminavimą dėl neįgalumo ir garantuoja neįgaliesiems vienodą ir veiksmingą teisinę apsaugą nuo diskriminavimo dėl bet kokios priežasties (Konvencijos 5 straipsnio 2 dalis). Konvencijos 2 straipsnyje nurodoma, jog diskriminacija dėl neįgalumo-tai bet koks išskyrimas, atstūmimas ar apribojimas dėl neįgalumo, kuriais siekiama pabloginti ar paneigti arba dėl kurių pabloginamas ar paneigiamas visų žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių pripažinimas, įgyvendinimas ar naudojimasis jomis lygiai su kitais asmenimis politinėje, ekonominėje, socialinėje, kultūrinėje, pilietinėje ar bet kurioje kitoje srityje. Konvencijos 28 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta nuostata, jog valstybės, Konvencijos šalys, pripažįsta neįgaliųjų teisę į pakankamą gyvenimo lygį sau ir savo šeimos nariams, įskaitant pakankamą maistą, aprangą ir būstą, ir į nuolatinį gyvenimo sąlygų gerinimą ir imasi atitinkamų veiksmų, kad užtikrintų ir skatintų šios teisės įgyvendinimą nediskriminuojant dėl neįgalumo. Lygių galimybių įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje nurodoma, kad, įgyvendindamas lygias galimybes, prekių pardavėjas, gamintojas ar paslaugų teikėjas, nepaisydamas inter alia negalios privalo visiems vartotojams sudaryti vienodas sąlygas gauti tokius pačius gaminius, prekes ir paslaugas, įskaitant aprūpinimą būstu, ir taikyti vienodas apmokėjimo sąlygas ir garantijas už tokius pačius ir vienodos vertės gaminius, prekes ir paslaugas.
Pažymėtina, jog į Tarnybą dažnai kreipiasi asmenys su negalia, susiduriantys su problema, kuomet jų pajamų lygis nežymiai viršija Lietuvos Respublikos paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatyme numatytą asmenų ir šeimų vertinamų pajamų ir turto metinį dydį, pagal kurį nustatoma teisė į paramą būstui įsigyti ar išsinuomoti. Tokiu būdu, dėl savo negalios turėdami ribotas galimybes dirbti ir gauti pajamas, asmenys su negalia kartu susiduria su aprūpinimo būstu, negalėjimo lengvatinėmis sąlygomis nuomotis būstą problema. Atkreiptinas dėmesys, jog šiuo atveju būtų tikslinga peržiūrėti ir Lietuvos Respublikos paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatymo nuostatas, numatant galimybę asmenims su negalia lengviau gauti būsto nuomos išlaidų kompensaciją. Atsižvelgti Kaip ir nurodyta Vyriausybės išvadoje (2020 m. lapkričio 25 d. nutarimas Nr. 1336) - siūlomi teisinio reguliavimo pakeitimai nesuteiktų neįgaliesiems kitų, nei šiuo metu įtvirtinta, jų teisių apsaugos garantijų, savivaldybėms nuomojant socialinį ar kitą savivaldybės būstą pagal Lietuvos Respublikos paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatymą. Paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti reglamentavimas nėra Civilinio kodekso reguliavimo dalykas. Tuo tarpu Lietuvos Respublikos paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatymo pataisos šiuo atveju nėra teikiamos. 5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai:
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pastabos Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1.
2020-11-25 * Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Seimo statuto 138 straipsnio 3 dalimi ir atsižvelgdama į Lietuvos Respublikos Seimo valdybos
1.5 papunktį, Lietuvos Respublikos Vyriausybė nutaria: Nepritarti Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.578 straipsnio ir 6.587 straipsnio pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIIIP-5080 (toliau – Įstatymo projektas) dėl šių priežasčių:
išsinuomoti teikimo problemas, su kuriomis, kaip nurodyta Įstatymo projekto aiškinamajame rašte, susiduria neįgalieji, sudarydami gyvenamųjų patalpų nuomos sutartis su savivaldybėmis. Tačiau atkreiptinas dėmesys į tai, kad Įstatymo projektu siūlomi teisinio reguliavimo pakeitimai nesuteiktų neįgaliesiems kitų, nei šiuo metu įtvirtinta, jų teisių apsaugos garantijų, savivaldybėms nuomojant socialinį ar kitą savivaldybės būstą pagal Lietuvos Respublikos paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatymą. Parama būstui išsinuomoti teikiama Paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatyme nustatytomis sąlygomis ir tvarka, laikantis lygiateisiškumo ir socialinio teisingumo principų, o socialinis ar kitas savivaldybės būstas nuomojamas asmenims ar šeimoms, atitinkantiems šiame įstatyme nustatytus reikalavimus. Pažymėtina ir tai, kad pagal Paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatymą neįgaliesiems taikomos palankesnės socialinio būsto nuomos sąlygos. Pavyzdžiui, pagal Paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatymo
pretenduoti į socialinio būsto nuomą, jei nuosavybės teise turimo būsto naudingasis plotas, tenkantis vienam asmeniui ar šeimos nariui, yra mažesnis kaip 14 kvadratinių metrų (kitiems asmenims ir šeimoms taikomas 10 kvadratinių metrų būsto naudingojo ploto normatyvas).
Be to, neįgaliesiems nustatytas palankesnis teisinis reguliavimas dėl socialinio būsto nuomos sąlygų pagerinimo pagal minėto įstatymo 9 straipsnio 2 dalį, neįgaliesiems socialinis būstas gali būti išnuomojamas ir nesilaikant eiliškumo (Paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatymo 16 straipsnio 7 dalis). Paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatymo 16 straipsnio 8 dalyje nustatytais atvejais socialinis būstas gali būti išnuomojamas ir neįrašytiems į Asmenų ir šeimų, turinčių teisę į socialinio būsto nuomą, sąrašą neįgaliesiems ar šeimoms, kuriose yra neįgaliųjų, jeigu šie asmenys ir šeimos Lietuvos Respublikos teritorijoje nuosavybės teise neturi kito būsto. Atsižvelgiant į tai, kad Įstatymo projektu siekiama spręsti problemas, kurios susijusios ne su Civiliniame kodekse nustatytu teisiniu reguliavimu, o su Paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatymu reglamentuojamais teisiniais santykiais, darytina išvada, kad Įstatymo projektu siūlomi pakeitimai neatitinka Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymo
straipsnyje įtvirtintą efektyvumo principą, taip pat pažymėtina, kad Įstatymo projektu siūlomi Civilinio kodekso pakeitimai nepadėtų išvengti nepageidaujamų neigiamų pasekmių, jei nuomotojai, įvertinę pasikeitusį teisinį reguliavimą, atsisakytų sudaryti gyvenamosios patalpos nuomos sutartis su neįgaliaisiais, remdamiesi argumentais, nesusijusiais su neįgalumu.
Sutartiniuose teisiniuose santykiuose taikomas Civilinio kodekso
turi teisę laisvai sudaryti sutartis ir savo nuožiūra nustatyti tarpusavio teises bei pareigas, taip pat sudaryti ir šio kodekso nenumatytas sutartis, jeigu tai neprieštarauja įstatymams. Pritarti
lygių galimybių įgyvendinimas vartotojų teisių apsaugos srityje, kuriame numatyta, kad, įgyvendindamas lygias galimybes, prekių pardavėjas, gamintojas ar paslaugų teikėjas, nepaisydamas lyties, rasės, tautybės, pilietybės, kalbos, kilmės, socialinės padėties, tikėjimo, įsitikinimų ar pažiūrų, amžiaus, lytinės orientacijos, negalios, etninės priklausomybės, religijos, privalo visiems vartotojams sudaryti vienodas sąlygas gauti tokius pačius gaminius, prekes ir paslaugas, įskaitant aprūpinimą būstu, ir taikyti vienodas apmokėjimo sąlygas ir garantijas už tokius pačius ir vienodos vertės gaminius, prekes ir paslaugas. Atsižvelgiant į tai, kad asmenų diskriminacija negalios pagrindu draudžiama vadovaujantis Lygių galimybių įstatymo nuostatomis, o Paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatymo nuostatos, sudarant savivaldybių gyvenamųjų patalpų nuomos sutartis, nesukuria prielaidų diskriminuoti asmenis dėl negalios, darytina išvada, kad Įstatymo projektu siūlomi Civilinio kodekso pakeitimai iš esmės yra pertekliniai. Pritarti . 6. Seimo paskirtų papildomų komitetų /komisijų pasiūlymai: nėra. 7. Komiteto sprendimas ir pasiūlymai: 7.1.
Sprendimas: Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.578 ir 6.587 straipsnių pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIIP-5080 atmesti, atsižvelgiant į tai, kad:
Lietuvos Respublikos paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatymą;
Respublikos civilinio kodekso, o Lietuvos Respublikos paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatymo nuostatas;
draudžiama vadovaujantis Lygių galimybių įstatymo nuostatomis. 7.2. Pasiūlymas: Atsižvelgiant į neįgaliems asmenims kylančias problemas, savivaldybėms nuomojant socialinį ar kitą savivaldybės būstą, pasiūlyti Lietuvos Respublikos Vyriausybei spręsti klausimą dėl Lietuvos Respublikos paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatymo pataisų bei būtinybės keisti kitus įstatymus. 8. Balsavimo rezultatai: už –8 , prieš – nėra, susilaikė –nėra. 9. Komiteto paskirti pranešėjai: Stasys Šedbaras, Agnė Širinskienė. 10. Komiteto narių atskiroji nuomonė: nėra. Komiteto pirmininkas Stasys Šedbaras Teisės ir teisėtvarkos komiteto biuro patarėja Martyna Civilkienė