Projekto lyginamasis variantas
2020 m. d. Nr. Vilnius
Pakeisti 2 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
„1. Valstybės rezervas – mobilizaciniams, ūkio, sveikatos, krizės valdymo,
susisiekimo ir civilinės saugos sistemos funkcionavimo ir nukentėjusių gyventojų poreikiams tenkinti ekstremaliųjų situacijų ar krizės metu ir jų padariniams likviduoti, paskelbus mobilizaciją, įvedus nepaprastąją ar karo padėtį, ypatingųjų epideminių situacijų atvejais ar kitais šio įstatymo nustatytais atvejais, skirtos:
pagal preliminariąsias viešojo pirkimo-pardavimo sutartis (toliau – preliminariosios sutartys).“
Pakeisti 4 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip:
„4. Medicinos atsargos – valstybės rezervo materialinių
išteklių atsargų dalis, skiriama sveikatos priežiūrai užtikrinti ekstremaliųjų situacijų ar krizės metu, taip pat siekiant užkirsti kelią pavojingų ar ypač pavojingų užkrečiamųjų ligų plitimui, civilinės saugos pratyboms, teikiant priimančiosios šalies paramą, mobilizacinio ir priimančiosios šalies paramos mokymo pratyboms, paskelbus mobilizaciją, įvedus nepaprastąją ar karo padėtį ir kitais šio įstatymo nustatytais atvejais.“ Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas Teikia Seimo narys Aurelijus Veryga
DĖL
uždaviniai: Lietuvos Respublikos žmonių užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės įstatymo Nr. I-1553 2 straipsnio pakeitimo ir Įstatymo papildymo 18¹ straipsniu įstatymo (toliau – Projektas Nr. 1) ir Lietuvos Respublikos valstybės rezervo įstatymo Nr. VIII-1908
Projektai) tikslas ir uždaviniai – nustatyti aiškias teisinio reguliavimo nuostatas, susijusias su epidemiologinės krizės valdymu. 1) Šiuo metu nei Lietuvos Respublikos žmonių užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės įstatyme, nei kituose teisės aktuose nėra įtvirtinto sąvokos pandemija apibrėžimo, nors pati sąvoka labai plačiai naudojama. Pandemija paprastai apibrėžiama kaip neįprastai didelis užkrečiamosios ligos išplitimas valstybėse pasauliniu mastu, kurį skelbia Pasaulio sveikatos organizacija (toliau – PSO). Taip pat, pandemiją būtina įtraukti į ypatingųjų epideminių situacijų sąrašą, nustatytą Lietuvos Respublikos žmonių užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės įstatymo 2 straipsnio 19 dalyje. PSO paskelbus pandemiją, o šalyje nesant patvirtintų užkrečiamųjų ligų atvejų, atsakingos institucijos turėtų pagrindą inicijuoti pasiruošimo konkrečių užkrečiamųjų ligų valdymui procedūras, įsigyti reikiamas priemones bei imtis kitų reikalingų išankstinių veiksmų. Tęsiantis pandemijai (ypatingajai epideminei situacijai), būtų išlaikomas atitinkamas institucijų parengties valdyti epidemiologinę situaciją lygis, kas leistų operatyviai reaguoti į iškylančias situacijas.
2) Lietuvos Respublikos žmonių užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės įstatyme ir kituose teisės aktuose nėra nuostatų, numatančių fiziniams ar juridiniams asmenims privalomus asmeninės apsaugos priemonių naudojimo reikalavimus bei kitas būtinas visuomenės sveikatos saugos ir higienos sąlygas. Atsižvelgiant į dabartinę praktiką COVID-19 ligos (koronaviruso infekcijos) pandemijos atveju, privalomus asmeninės apsaugos priemonių naudojimo reikalavimus bei kitas būtinas visuomenės sveikatos saugos ir higienos sąlygas (pvz., viešosiose vietose dėvėti nosį ir burną dengiančias apsaugos priemones, prekybos bei paslaugų vietose valdyti lankytojų srautus, užtikrinti būtinų atstumų tarp lankytojų ir darbuotojų laikymąsi ir kt.) nustato arba Vyriausybė, arba jos pavedimu valstybės lygio ekstremaliosios situacijos valstybės operacijų vadovas savo sprendimais, kas nesuteikia teisinio aiškumo ir dažnai kelia abejonių dėl legitimumo. Teisės aktuose būtina numatyti, kokiais atvejais ( t. y., kai iškyla pavojingų ir ypač pavojingų užkrečiamųjų ligų išplitimo pavojus) ir koks subjektas gali nustatyti privalomus asmeninės apsaugos priemonių naudojimo reikalavimus bei kitas būtinas visuomenės sveikatos saugos ir higienos sąlygas. Kadangi tai yra visuomenės sveikatos priežiūros sritis, tokie įgaliojimai turėtų būti suteikti sveikatos apsaugos ministrui.
Kad sveikatos apsaugos ministro sprendimas būtų pagrįstas, numatomas Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos (kaip kompetentingos užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės srityje) teikimas, kuriame, atsižvelgiant į konkrečią epidemiologinę situaciją, būtų siūlomi atitinkami asmeninės apsaugos priemonių naudojimo reikalavimai ar kitos būtinos visuomenės sveikatos saugos ir higienos sąlygos. 3) Šiuo metu Lietuvos Respublikos valstybės rezervo įstatymo 2 straipsnio 1 dalyje numatyti tokie valstybės rezervo panaudojimo atvejai: mobilizaciniams, ūkio, sveikatos, krizės valdymo, susisiekimo ir civilinės saugos sistemos funkcionavimo ir nukentėjusių gyventojų poreikiams tenkinti ekstremaliųjų situacijų ar krizės metu ir jų padariniams likviduoti, paskelbus mobilizaciją, įvedus nepaprastąją ar karo padėtį ar kitais šio įstatymo nustatytais atvejais. Prie valstybės rezervo panaudojimo atvejų būtina įtraukti ypatingųjų epideminių situacijų atvejus, kai esant pavojingų užkrečiamųjų ligų protrūkiui ar epidemijos metu arba ypač pavojingų užkrečiamųjų ligų atvejais, esant protrūkiui, epidemijos ar pandemijos metu, o šalyje nepaskelbus ekstremaliosios situacijos, mobilizacijos, neįvedus nepaprastosios ar karo padėties ir pan., atsakingos institucijos turėtų pagrindą panaudoti valstybės rezervą siekiant užkirsti kelią pavojingų ar ypač pavojingų užkrečiamųjų ligų plitimui. Taip pat prie medicinos atsargų skyrimo atvejų, numatytų Lietuvos Respublikos valstybės rezervo įstatymo 4 straipsnio 4 dalyje, būtina įtraukti, kad medicinos atsargos taip pat skiriamos siekiant užkirsti kelią pavojingų ar ypač pavojingų užkrečiamųjų ligų plitimui.
Tokiu atveju esant ypatingųjų epideminių situacijų atvejams, siekiant užkirsti kelią pavojingų ar ypač pavojingų užkrečiamųjų ligų plitimui, būtų išlaikomas atitinkamas institucijų parengties valdyti epidemiologinę situaciją lygis, kas leistų operatyviai reaguoti į iškylančias situacijas. 2. Įstatymų projektų iniciatoriai ir rengėjai:
Projektus parengė Lietuvos Respublikos Seimo narys Aurelijus Veryga. 3. Kaip šiuo metu reguliuojami įstatymų projektuose aptarti teisiniai santykiai: Šiuo metu Lietuvos Respublikos žmonių užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės įstatyme nėra sąvokos „pandemija“ apibrėžimo. Taip pat nėra nuostatų, numatančių fiziniams ar juridiniams asmenims privalomus asmeninės apsaugos priemonių naudojimo reikalavimus bei kitas būtinas visuomenės sveikatos saugos ir higienos sąlygas bei įgalioto subjekto, galinčio jas nustatyti. Taip pat šiuo metu Lietuvos Respublikos valstybės rezervo įstatyme prie valstybės rezervo panaudojimo atvejų nėra įtraukti ypatingųjų epideminių situacijų atvejai, o prie valstybės rezervo medicinos atsargų skyrimo atvejų nėra įtraukta, kad medicinos atsargos taip pat skiriamos siekiant užkirsti kelią pavojingų ar ypač pavojingų užkrečiamųjų ligų plitimui. 4. Kokios siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių rezultatų laukiama:
Projektu Nr. 1 siūloma papildyti Lietuvos Respublikos žmonių užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės įstatymo 2 straipsnį nauja sąvoką pandemija bei papildyti nauju 18¹ straipsniu, numatančiu kokiais atvejais ir koks subjektas gali nustatyti privalomus asmeninės apsaugos priemonių naudojimo reikalavimus bei kitas būtinas visuomenės sveikatos saugos ir higienos sąlygas. Projekto Nr.
Projekto Nr. 1 nauda: nustatomos aiškios teisinio reguliavimo nuostatos, susijusios su epidemiologinės krizės valdymu. Operatyviau pasiruošiama užkrečiamųjų ligų plitimo valdymui, visuomenė apsaugota nuo užkrečiamųjų ligų išplitimo šalies teritorijoje. Projektu Nr. 2 siūloma papildyti Lietuvos Respublikos valstybės rezervo įstatymo 2 straipsnio 1 dalyje numatytus valstybės rezervo panaudojimo atvejus, įtraukiant ypatingųjų epideminių situacijų atvejus bei papildyti 4 straipsnio 4 dalyje numatytus medicinos atsargų skyrimo atvejus, numatant, kad medicinos atsargos taip pat galėtų būti skiriamos siekiant užkirsti kelią pavojingų ar ypač pavojingų užkrečiamųjų ligų plitimui. Projekto Nr. 2 nauda: esant ypatingųjų epideminių situacijų atvejams, šalyje nepaskelbus ekstremaliosios situacijos, mobilizacijos, neįvedus nepaprastosios ar karo padėties ir pan., atsakingos institucijos turėtų pagrindą panaudoti valstybės rezervą siekiant užkirsti kelią pavojingų ar ypač pavojingų užkrečiamųjų ligų plitimui. 5. Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai (jeigu rengiant įstatymo projektą toks vertinimas turi būti atliktas ir jo rezultatai nepateikiami atskiru dokumentu), galimos neigiamo priimto įstatymo pasekmės ir kokių priemonių reikės imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta:
Priėmus Projektus, neigiamų pasekmių nenumatoma. 6. Kokią įtaką priimti įstatymai turės kriminogeninei situacijai, korupcijai: Projektai neturės įtakos kriminogeninei situacijai ir korupcijai. 7. Kaip įstatymų įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai: Pasekmių nenumatoma. 8. Įstatymų inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios:
Priimti naujų, pakeisti ar pripažinti netekusiais galios galiojančių įstatymų nereikės. 9.
valstybės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, o įstatymų projektuose sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka: Projektai parengti laikantis Lietuvos Respublikos valstybės kalbos įstatymo ir Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymo reikalavimų. Projektuose nenumatyta terminų, kurie turėtų būti įvertinti Lietuvos Respublikos terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka. 10. Ar įstatymų projektai atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus:
Projektai atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas, Europos Sąjungos teisei neprieštarauja. 11. Jeigu įstatymams įgyvendinti reikia įstatymų įgyvendinamųjų aktų, kas ir kada juos turėtų parengti: Priėmus Projektus kitų teisės aktų priimti nereikės. 12. Kiek valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymams įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti (pateikiami prognozuojami rodikliai einamaisiais ir artimiausiais 3 biudžetiniais metais):
Projektų įgyvendinimui papildomų biudžeto lėšų nereikės. 13. Įstatymų projektų rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados: Nėra. 14. Reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiam projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno Eurovoc terminus bei sritis: „Pandemija“, „Asmeninės apsaugos priemonės“, „Visuomenės sveikatos saugos ir higienos sąlygos“. 15. Kiti, iniciatoriaus nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai:
Nėra. Teikia Seimo narys Aurelijus Veryga
Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, galiojantiems įstatymams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
pakeitimus, siūlytina atitinkamai papildyti ir keičiamo įstatymo 2 straipsnio
ir kontrolės įstatymą. 2. Atsižvelgiant į projekto 1 straipsniu siūlomus pakeitimus, svarstytina, ar atitinkamai nereikėtų papildyti ir keičiamo įstatymo 4 straipsnio 2 dalies bei 13 straipsnio 4 dalies, jose nurodant ir ypatingąsias epidemines situacijas. 3. Keičiamo įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad Vyriausybė tvirtina valstybės rezervo lėšų dydį ir sukaupimo terminus, valstybės rezervo materialinių išteklių atsargų nomenklatūrą ir jos sudarymo principus, valstybės rezervo materialinių išteklių atsargų kiekį, sukaupimo terminus ir valstybės rezervo atsakinguosius saugotojus, taip pat pagal preliminariąsias sutartis planuojamų prireikus įsigyti materialinių išteklių nomenklatūrą ir kiekius. Atsižvelgiant į projektu siūlomus pakeitimus, manytina, kad dėl siūlomo teisinio reguliavimo turėtų būti gauta Vyriausybės nuomonė. Departamento direktorius Andrius Kabišaitis R. Dirgėlienė, tel. (8 5) 239 6350, el. p. [email protected] J. Jarmakovič, tel. (8 5) 239 6055, el. p. [email protected]