P rojekto lyginamasis variantas
2, 92 , 12, 13, 40, 57, 64, 71, 711 , 75, 78,781 , 79,
xii SKYRIAUS
2020 m. d. Nr. Vilnius
dalimi: „10
1. Europos Sąjungos vidaus nuotolinė prekyba prekėmis – prekių, kurias tiekėjas siunčia ar gabena arba kurios siunčiamos ar gabenamos jo vardu, tiekimas, įskaitant atvejus, kai tiekėjas netiesiogiai dalyvauja gabenant ar siunčiant prekes, kaip tai suprantama pagal 2011 m. kovo 15 d. Tarybos įgyvendinimo reglamento (ES) Nr. 282/2011, kuriuo nustatomos Direktyvos 2006/112/EB dėl pridėtinės vertės mokesčio bendros sistemos įgyvendinimo priemonės, su visais pakeitimais (toliau
1) prekių pirkėjas yra apmokestinamasis asmuo arba juridinis asmuo, kuris nėra apmokestinamasis asmuo, kai šių asmenų prekių įsigijimas kitoje valstybėje narėje pagal Direktyvos 2006/112/EB 3 straipsnio 1 dalies nuostatas yra ne PVM objektas, arba kitas neapmokestinamasis asmuo;
2) tiekiamos prekės nėra naujos transporto priemonės, taip pat nėra prekės, kurias tiekėjas patiekia pirkėjui pats ar savo užsakymu surinkdamas (sumontuodamas) ar instaliuodamas jas pirkėjo nurodytoje vietoje (neatsižvelgiant, ar jos išbandomos)
10110
2. Grandininis prekių tiekimo sandoris (toliau – grandininis sandoris) – vienas po kito vykdomo tų pačių prekių tiekimo sandoris, kuriame dalyvauja tarpinis veiklos vykdytojas, kai prekės gabenamos iš vienos valstybės narės į kitą valstybę narę tiesiogiai iš pirmojo prekių tiekėjo paskutiniam prekių tiekimo grandinėje esančiam tas prekes įsigyjančiam asmeniui. 3. Papildyti 2 straipsnį 191 dalimi: „19
1. Nuotolinė prekyba iš trečiųjų teritorijų ar trečiųjų valstybių importuojamomis prekėmis – prekių, kurias tiekėjas siunčia ar gabena arba kurios siunčiamos ar gabenamos jo vardu, tiekimas, įskaitant atvejus, kai tiekėjas netiesiogiai dalyvauja gabenant ar siunčiant prekes , kaip tai suprantama pagal Reglamento (ES) Nr. 282/2011 5a straipsnį, iš trečiosios teritorijos ar trečiosios valstybės, pirkėjui valstybėje narėje, jeigu tenkinamos visos šios sąlygos:
1) prekių pirkėjas yra apmokestinamasis asmuo arba juridinis asmuo, kuris nėra apmokestinamasis asmuo, kai šių asmenų prekių įsigijimas kitoje valstybėje narėje pagal Direktyvos 2006/112/EB 3 straipsnio 1 dalies nuostatas yra ne PVM objektas, arba kitas neapmokestinamasis asmuo;
2) tiekiamos prekės nėra naujos transporto priemonės, taip pat nėra prekės, kurias tiekėjas patiekia pirkėjui pats ar savo užsakymu surinkdamas (sumontuodamas) ar instaliuodamas jas pirkėjo nurodytoje vietoje (neatsižvelgiant, ar jos išbandomos) . “
straipsniu Papildyti Įstatymą 43 straipsniu: „43 straipsnis. Prekių tiekimas naudojantis elektronine sąsaja
prekyvietę, platformą, portalą ar panašias priemones, sudaro sąlygas, kaip tai suprantama pagal Reglamento (ES) Nr.
282/2011 5b straipsnį, nuotolinei prekyb ai iš trečiųjų teritorijų ar trečiųjų valstybių importuojamomis prekėmis, kurios importuojamos siuntose, kurių savoji (pačių prekių) vertė neviršija 150 eurų, laikoma, kad tas apmokestinamasis asmuo pats gauna ir tiekia tas prekes. 2. Jeigu apmokestinamasis asmuo, naudodamas elektroninę sąsają – prekyvietę, platformą, portalą ar panašias priemones, Europos Sąjungoje neįsikūrusiam apmokestinamajam asmeniui sudaro sąlygas, kaip tai suprantama pagal Reglamento (ES) Nr. 282/2011 5b straipsnį, tiekti prekes neapmok estinamajam asmeniui Europos Sąjungoje, laikoma, kad sąlygas tiekti prekes sudarantis apmokestinamasis asmuo pats gauna ir tiekia tas prekes.
straipsnyje nustatytiems prekių tiekimo atvejams. “
straipsniu Papildyti Įstatymą 93 straipsniu: „93 straipsnis. Gabenimui, kai prekės tiekiamos naudojantis elektronine sąsaja, taikoma taisyklė Jeigu pagal šio Įstatymo 43 straipsnį laikoma, kad apmokestinamasis asmuo pats gauna ir tiekia prekes, prekių siuntimas arba gabenimas priskiriamas to apmokestinamojo asmens vykdomam tiekimui. “
straipsnio pakeitimas
1Pakeisti 12 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
„1. Jeigu tiekiamos prekės turi būti gabenamos, laikoma, kad prekių tiekimas įvyko
šalies teritorijoje tuo atveju, kai šių prekių gabenimas pirkėjui prasidėjo šalies teritorijoje (neatsižvelgiant į tai, kas (prekių tiekėjas, pirkėjas ar bet kurio iš jų užsakymu trečioji šalis) prekes gabena).
Tais atvejais, kai tiekiamų prekių gabenimas prasidėjo trečiojoje teritorijoje ar trečiojoje valstybėje, prekių tiekimas, kai prekes tiekia importuotojas, ir bet koks tolesnis tiekimas laikomas įvykusiu šalies teritorijoje, jeigu prekės buvo importuotos Lietuvos Respublikoje. Šios dalies nuostatos netaikomos ir prekių tiekimas nelaikomas įvykusiu šalies teritorijoje, jeigu prekės išgabenamos į kitą valstybę narę, kurioje šis prekių tiekimas bus laikomas įvykusiu dėl tos valstybės narės atitinkamų teisės aktų reikalavimų ar dėl prekių tiekėjui suteiktos teisės taikant nuostatas, iš esmės tolygias šio straipsnio 3 dalies nuostatoms. Prekių tiekėjas (jei pagal šios dalies nuostatas jo prekių, tiekiamų ir gabenamų į kitą valstybę narę šio straipsnio 3 dalyje nustatytomis sąlygomis, tiekimo vieta būtų šalies teritorijoje), kuris pats pageidauja jo tiekiamų prekių tiekimo vieta laikyti kitą valstybę narę, privalo centrinio mokesčio administratoriaus nustatyta tvarka kreiptis į vietos mokesčio administratorių su prašymu suteikti tokią teisę. Suteiktos teisės negalima atsisakyti ne trumpiau kaip 24 mėnesius nuo jos suteikimo. “
2Pakeisti 12 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip:
„3. Neatsižvelgiant į šio straipsnio 1 dalies nuostatas, prekių tiekimas laikomas
įvykusiu šalies teritorijoje:
Sąjungos vidaus nuotolinę prekybą prekėmis jos yra šalies teritorijoje tuo momentu, kai baigiasi šių prekių siuntimas ar gabenimas pirkėjui prekės tiekėjo arba jo užsakymu kito asmens yra iš kitos valstybės narės atgabentos į šalies teritoriją (t. y. prekių gabenimas baigėsi šalies teritorijoje).
Tais atvejais, kai tiekiamų ir į šalies teritoriją atgabentų prekių gabenimas prasidėjo trečiojoje teritorijoje ar trečiojoje valstybėje, o jų tiekėjas jas importavo kitoje valstybėje narėje, šios prekės laikomos išgabentomis iš tos kitos valstybės narės ;
nuotolinę prekybą iš trečiųjų teritorijų ar trečiųjų valstybių importuojamomis prekėmis, kurios importuojamos į kitą valstybę narę, jos yra šalies teritorijoje tuo momentu, kai baigiasi šių prekių siuntimas ar gabenimas pirkėjui prekių pirkėjas yra vienas iš šio Įstatymo 71
apmokestinamasis asmuo ;3 ) vykdant nuotolinę prekybą iš trečiųjų teritorijų ar trečiųjų valstybių importuojamomis prekėmis, jos importuojamos šalies teritorijoje ir joje baigiasi šių prekių siuntimas ar gabenimas pirkėjui, jeigu šioms prekėms taikomas PVM turi būti deklaruotas pagal šio Įstatymo XII skyriaus septintajame skirsnyje nurodytą specialią schemą tiekiamos prekės nėra naujos transporto priemonės, taip pat nėra prekės, kurios tiekiamos po jų surinkimo arba instaliavimo .“
3Pripažinti netekusia galios 12 straipsnio 4 dalį. 4.
šio straipsnio 3 dalyje nurodytas prekių tiekimas įvyko šalies teritorijoje, jeigu tenkinamos visos šios sąlygos:
1) tiekiamos prekės, kurios nėra akcizais apmokestinamos prekės;
2) to prekių tiekėjo šio straipsnio 3 dalyje nurodytomis sąlygomis tiekiamų į Lietuvos Respubliką atgabentų visų prekių vertė (neįskaitant PVM) neviršija 35 000 eurų per einamuosius kalendorinius metus;
3) to prekių tiekėjo šio straipsnio 3 dalyje nurodytomis sąlygomis tiekiamų į Lietuvos Respubliką atgabentų visų prekių, kurios yra kitos negu akcizais apmokestinamos prekės, vertė (neįskaitant PVM) praėjusiais kalendoriniais metais neviršijo 35 000 eurų;
4) prekių tiekėjas nėra įsikūręs Lietuvos Respublikoje (t. y. jo buveinė (jeigu tai ne fizinis asmuo) arba nuolatinė gyvenamoji vieta (jeigu tai fizinis asmuo) nėra Lietuvos Respublikoje) arba Lietuvos Respublikoje neturi padalinio;
5) prekių išgabenimo vietos kompetentinga institucija nėra prekių tiekėjui suteikusi teisės taikyti šio straipsnio 3 dalies nuostatas. 6 straipsnis. 13 straipsnio pakeitimas
taip:
„15. Telekomunikacijų paslaugos, radijo ir televizijos transliavimo
paslaugos, elektroniniu būdu teikiamos paslaugos (nurodytos
d. Tarybos įgyvendinimo reglamente (ES) Nr. 282/2011, kuriuo nustatomos Direktyvos 2006/112/EB dėl pridėtinės vertės mokesčio bendros sistemos įgyvendinimo priemonės (OL 2011 L 77, p. 1), su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2013 m. spalio 7 d. Tarybos įgyvendinimo reglamentu (ES) Nr. 1042/2013, kuriuo iš dalies keičiamos Įgyvendinimo reglamento (ES) Nr. 282/2011 nuostatos, susijusios su paslaugų teikimo vieta (OL 2013 L 284, p. 1) (toliau – Reglament e as (ES) Nr.
282/2011), ir kitos panašios paslaugos) asmeniui, kuris nėra apmokestinamasis asmuo, laikomos suteiktomis šalies teritorijoje, jeigu šis asmuo yra įsikūręs šalies teritorijoje, t. y. jeigu jo buveinė (jeigu tai ne fizinis asmuo) arba nuolatinė gyvenamoji vieta (jeigu tai fizinis asmuo) yra Lietuvos Respublikoje. Jeigu prekių tiekėjas arba paslaugų teikėjas ir pirkėjas bendrauja elektroniniu būdu, tačiau pati prekė patiekiama arba paslauga suteikiama ne elektroniniu būdu, toks bendravimas nelaikomas elektroniniu būdu suteiktomis paslaugomis.“
,152 , 153 dalis. 151 . Neatsižvelgiant į šio straipsnio 15 dalies nuostatas, nelaikoma, kad šio straipsnio 15 dalyje nurodytos paslaugos suteiktos šalies teritorijoje, jeigu tenkinamos visos šios sąlygos:
1) paslaugų teikėjas įsikūręs (t. y. jo buveinė arba nuolatinė gyvenamoji vieta yra) tik vienoje kitoje valstybėje narėje ir jis neturi padalinių valstybėse narėse, o jeigu jis įsikūręs (t. y. jo buveinė arba nuolatinė gyvenamoji vieta yra) už Europos Sąjungos teritorijos ribų, jis turi padalinį tik vienoje kitoje valstybėje narėje;
2) paslaugų teikėjo šio straipsnio 15 dalyje nurodytų paslaugų asmenims, kurie nėra apmokestinamieji asmenys ir kurie yra įsikūrę (t. y. kurių buveinė arba nuolatinė gyvenamoji vieta yra) kitoje, negu šios dalies 1 punkte nurodytoje, valstybėje narėje, vertė (neįskaitant PVM) einamaisiais kalendoriniais metais neviršija ir praėjusiais kalendoriniais metais neviršijo
dalyje nurodytos sąlygos dėl paslaugų sumos, įskaitant paslaugas, kurias teikiant ši suma buvo viršyta, taikomos šio straipsnio 15 dalies nuostatos);
3) paslaugų teikėjas nėra pasirinkęs taikyti nuostatų, iš esmės tolygių šio straipsnio 153 dalies nuostatoms. 152 .
15
2. Neatsižvelgiant į šio straipsnio 15 dalies nuostatas, kai apmokestinamasis asmuo, įsikūręs tik Lietuvos Respublikoje (t. y. tik šalies teritorijoje yra jo buveinė (jeigu jis ne fizinis asmuo) arba nuolatinė gyvenamoji vieta (jeigu jis fizinis asmuo), arba, jeigu jis įsikūręs (t. y. jo buveinė arba nuolatinė gyvenamoji vieta yra) už Europos Sąjungos teritorijos ribų, tik šalies teritorijoje jis turi padalinį, teikia šio straipsnio 15 dalyje nurodytas paslaugas asmenims, kurie nėra apmokestinamieji asmenys ir kurie yra įsikūrę (t. y. kurių buveinė arba nuolatinė gyvenamoji vieta yra) kitose valstybėse narėse, ir suteiktų paslaugų vertė (neįskaitant PVM) einamaisiais kalendoriniais metais neviršija ir praėjusiais kalendoriniais metais neviršijo 10 000 eurų, laikoma, kad šios paslaugos suteiktos šalies teritorijoje (šios dalies nuostatos netaikomos paslaugoms, kurias teikiant netenkinamos šioje dalyje nurodytos sąlygos dėl paslaugų sumos, įskaitant paslaugas, kurias teikiant ši suma buvo viršyta). 153 . Šio straipsnio 152 dalyje nurodytas sąlygas atitinkantis Lietuvos Respublikoje įsikūręs ar šalies teritorijoje padalinį turintis paslaugų teikėjas turi teisę pasirinkti šio straipsnio 15 dalyje nurodytų paslaugų, teikiamų asmenims, kurie nėra apmokestinamieji asmenys ir kurie yra įsikūrę (t. y. kurių buveinė arba nuolatinė gyvenamoji vieta yra) kitose valstybėse narėse, suteikimo vieta laikyti ne Lietuvos Respublikos teritoriją. Šis pasirinkimas galioja ne trumpiau kaip 24 mėnesius nuo dienos, nuo kurios asmuo pasirinko nurodytų paslaugų vieta laikyti ne Lietuvos Respublikos teritoriją, visiems jo sudaromiems atitinkamiems sandoriams. Dėl šios pasirinkimo teisės paslaugų teikėjas su prašymu centrinio mokesčių administratoriaus nustatyta tvarka privalo kreiptis į vietos mokesčių administratorių. 7 straipsnis. Įstatymo papildymas 132 straipsniu Papildyti Įstatymą 132 straipsniu: „13
Tam tikrų prekių tiekimo ir tam tikrų paslaugų suteikimo vietos nustatymo išimtys 1.
Vykdant Europos Sąjungos vidaus nuotolinę prekybą prekėmis ir (arba) teikiant šio Įstatymo 13 straipsnio 15 dalyje nurodytas paslaugas asmenims, kurie nėra apmokestinamieji asmenys, š io Įstatymo 12 straipsnio 3 dalies 1 punkto ir (arba) 13 straipsnio 15 dalies nuostatos netaikomos (nurodytos prekės laikomos patiektomis ir paslaugos laikomos suteiktomis šalies teritorijoje, kai atitinka atitinkamai šio Įstatymo 12 straipsnio 1 dalies ir (arba) 13 straipsnio 2 dalies 2 punkto nuostatas) , jeigu tenkinamos visos šios sąlygos:
1) asmuo, tiekiantis prekes ir (arba) teikiantis paslaugas, įsikūręs (t. y. jo buveinė arba nuolatinė gyvenamoji vieta yra) tik vienoje valstybėje narėje ir jis neturi padalinių valstybėse narėse, o jeigu jis įsikūręs (t. y. jo buveinė arba nuolatinė gyvenamoji vieta yra) už Europos Sąjungos teritorijos ribų, jis turi padalinį tik vienoje valstybėje narėje;
2) šios dalies 1 punkte nurodyto asmens bendra šio Įstatymo 12 straipsnio 3 dalies 1 punkte nurodytų siunčiamų ar gabenamų į kitą, negu nurodyta šios dalies 1 punkte, valstybę narę prekių ir (arba) šio Įstatymo 13 straipsnio
asmenys ir kurie yra įsikūrę (t. y. kurių buveinė arba nuolatinė gyvenamoji vieta yra) kitoje, negu nurodyta šios dalies 1 punkte, valstybėje narėje, vertė (neįskaitant PVM) einamaisiais kalendoriniais metais neviršija ir praėjusiais kalendoriniais metais neviršijo 10 000 eurų (kai netenkinama šioje dalyje nurodyta sąlyga dėl tiekiamų prekių ir (arba) teikiamų paslaugų sumos, įskaitant prekes, kurias tiekiant, ir (arba) paslaugas, kurias teikiant ši suma viršijama, atitinkamai taikomos šio Įstatymo 12 straipsnio 3 dalies 1 punkto ir
(arba) 13 straipsnio 15 dalies nuostatos);
3) šios dalies 1 punkte nurodytas asmuo nėra pasirinkęs taikyti nuostatų, iš esmės tolygių šio straipsnio 2 dalies nuostatoms. 2.
tiekėjas, vykdantis Europos Sąjungos vidaus nuotolinę prekybą prekėmis, kurių siuntimas ar gabenimas į kitą valstybę narę prasideda šalies teritorijoje, ir (arba) šio straipsnio 1 dalyje nurodytas sąlygas atitinkantis Lietuvos Respublikoje įsikūręs ar šalies teritorijoje padalinį turintis paslaugų teikėjas turi teisę pasirinkti atitinkamai taikyti šio Įstatymo 12 straipsnio 3 dalies 1 punkto ir (arba) 13 straipsnio 15 dalies nuostatas . Šis pasirinkimas galioja ne trumpiau kaip 24 mėnesius nuo pasirinkimo dienos visiems prekių tiekėjo ir
sandoriams. Dėl šios pasirinkimo teisės prekių tiekėjas ir (arba) paslaugų teikėjas su prašymu centrinio mokesčio administratoriaus nustatyta tvarka privalo kreiptis į vietos mokesčio administratorių. “
straipsniu Papildyti Įstatymą 141 straipsniu: „141 straipsnis. Specialūs apmokestinimo momento nustatymo atvejai Neatsižvelgiant į šio Įstatymo 14 straipsnio
apmokestinamasis asmuo pats gauna ir tiekia prekes, jo vykdomo prekių tiekimo apmokestinimo momentas ir tiekimo tam apmokestinamajam asmeniui apmokestinimo momentas yra ir prievolė apskaičiuoti PVM atsiranda tuo metu, kai įvyksta mokėjimas, kaip tai suprantama pagal Reglamento (ES) Nr. 282/2011 41a straipsnį;
2) v ykdant nuotolinę prekybą iš trečiųjų teritorijų ar trečiųjų valstybių importuojamomis prekėmis, kurioms taikomos šio Įstatymo XII skyriaus septintojo skirsnio nuostatos , apmokestinimo momentas yra ir prievolė apskaičiuoti PVM atsiranda atlikus tokių prekių tiekimą, kuris laikomas atliktu tada, kai įvyksta mokėjimas, kaip tai suprantama pagal Reglamento (ES) Nr. 282/2011 61b straipsnį. “
straipsniu Papildyti Įstatymą 341 straipsniu: „34
Prekės, kurioms taikoma speciali schema Importo PVM neapmokestinamos importuojamos prekės, kurioms taikomas PVM turi būti deklaruotas pagal šio Įstatymo XII skyriaus septintajame skirsnyje nurodytą specialią schemą, jeigu muitinei ne vėliau kaip pateikiant importo deklaraciją nurodomas prekių tiekėjui arba jo vardu veikiančiam importo tarpininkui suteiktas atskiras PVM mokėtojo kodas, skirtas šiai specialiai schemai taikyti. “
1Pripažinti netekusiu galios 40 straipsnio 1 dalies 24 punktą. 24) prekės, jeigu bendra tokių prekių vertė
neviršija 22 eurų, išskyrus etilo alkoholį, alkoholinius gėrimus, apdorotą tabaką ir etilo alkoholio turinčius skystus parfumerijos, kosmetikos, tualetinius preparatus;
pastraipą ir ją išdėstyti taip: „4. Importo PVM neapmokestinamos prekės, fizinio asmens atsiunčiamos nedidelės vertės nekomercinio pobūdžio siuntmenose (dokumentų siuntose, pašto siuntose ar pašto siuntiniuose). Siuntmena laikoma nedidelės vertės, jeigu bendra jos vertė neviršija 45 eurų. Siuntmena laikoma nekomercinio pobūdžio, jeigu tenkinamos visos šios sąlygos:“. 11 straipsnis. Įstatymo papildymas 531 straipsniu Papildyti Įstatymą 531 straipsniu: „531 straipsnis. Prekių tiekimui naudojantis elektronine sąsaja taikoma speciali taisyklė Jeigu pagal šio Įstatymo 43 straipsnio 2 dalį laikoma, kad apmokestinamasis asmuo pats gauna ir tiekia prekes, tų prekių tiekimas tam apmokestinamajam asmeniui apmokestinamas taikant 0 procentų PVM tarifą. “
Pakeisti 57 straipsnio 1 dalies 1 punktą ir jį išdėstyti taip: „
1) PVM mokėtojai, išskyrus:
a) asmenis, kurie PVM mokėtojais įregistruoti vien dėl prekių įsigijimo iš kitų valstybių narių ir nevykdo jokios ekonominės veiklos; b ) apmokestinamuosius asmenis, kurie PVM mokėtojais įregistruoti vien dėl šio Įstatymo XII skyriaus penktajame, šeštajame ar septintajame skirsniuose nustatytų schemų taikymo įsikūrusius už Europos Sąjungos teritorijos ribų (kaip jie apibrėžti šio Įstatymo XII skyriaus penktajame skirsnyje), kuriems taikomos šio Įstatymo XII skyriaus penktojo skirsnio nuostatos;
c) apmokestinamuosius asmenis, įsikūrusius Europos Sąjungos teritorijoje, tačiau ne vartojimo valstybėje narėje (kaip jie apibrėžti šio Įstatymo XII skyriaus penktajame skirsnyje) ir PVM mokėtojais registruotus vien dėl šio Įstatymo XII skyriaus penktajame skirsnyje nustatytos specialios telekomunikacijų, radijo ir televizijos transliavimo ir (arba) elektroniniu būdu teikiamų paslaugų, kurias teikia Europos Sąjungos teritorijoje, tačiau ne vartojimo valstybėje narėje įsikūrę apmokestinamieji asmenys, apmokestinimo schemos (toliau – Sąjungoje įsikūrusių asmenų schema) taikymo ;
“. 13 straipsnis. 64 straipsnio pakeitimas
Pakeisti 64 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip: „3.
Pirkimo PVM, šio Įstatymo nustatyta tvarka apskaičiuotas už iš kitos valstybės narės įsigyjamas prekes, į PVM atskaitą gali būti įtrauktas tik tuo atveju, kai įsigytų prekių apmokestinamoji vertė ir pardavimo PVM, apskaičiuotas už šias prekes, yra deklaruoti šio Įstatymo nustatyta tvarka teikiamoje PVM deklaracijoje, o PVM mokėtojas turi PVM sąskaitą faktūrą, kuria įformintas prekių tiekimas ir kuri atitinka reikalavimus, keliamus PVM sąskaitai faktūrai, kuria įforminamas prekių tiekimas kitoje valstybėje narėje registruotam PVM mokėtojui. Jeigu PVM sąskaita faktūra nėra gauta, tačiau prievolė apskaičiuoti pardavimo PVM pagal šio Įstatymo 14 arba 141 straipsnį atsirado, pirkimo PVM gali būti atskaitytas, jeigu tenkinami kiti šioje dalyje nustatyti reikalavimai. Ta pačia tvarka atskaitomos ir pirkimo PVM sumos už prekes ir paslaugas, kai pagal šio Įstatymo nuostatas prievolė apskaičiuoti pardavimo PVM už tiekiamas prekes ir teikiamas paslaugas tenka jų pirkėjui.“
1Pakeisti 71 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
„1. Prievolė registruotis PVM mokėtoju ir skaičiuoti PVM bei mokėti jį į biudžetą
tenka apmokestinamiesiems asmenims, kurie šalies teritorijoje tiekia prekes arba teikia paslaugas, išskyrus atvejus, kai šalies teritorijoje tiekiamos tik tokios prekės ir (arba) teikiamos tik tokios paslaugos, už kurias prievolė apskaičiuoti ir sumokėti į biudžetą PVM pagal šio Įstatymo 95 straipsnio 2, 3 ir 4 dalių nuostatas tenka pirkėjui. Privalantis registruotis PVM mokėtoju asmuo privalo pateikti prašymą įregistruoti jį PVM mokėtoju, neatsižvelgiant į tai, ar jis buvo registruotas PVM mokėtoju šio Įstatymo XII skyriaus penktajame , šeštajame ir septintajame skirsnyje skirsniuose nustatyta tvarka.“
2Pakeisti 71 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip:
„ 3.
Užsienio apmokestinamasis asmuo PVM mokėtoju privalo registruotis per šalies teritorijoje esantį padalinį, o jeigu tokio padalinio nėra, – per paskirtą Lietuvos Respublikoje esantį fiskalinį agentą. Reikalavimas paskirti fiskalinį agentą netaikomas kitose valstybėse narėse ar teritorijose, kuriose taikomos savitarpio pagalbos taikymo dokumentų nuostatos, iš esmės savo taikymo sritimi tolygios 2010 m. kovo 16 d. Tarybos direktyvos 2010/24/ES dėl savitarpio pagalbos vykdant reikalavimus, susijusius su mokesčiais, muitais ir kitomis priemonėmis (OL 2010 L 84, p. 1) (toliau
, ir 2010 m. spalio 7 d. Tarybos reglamento (ES) Nr. 904/2010 dėl administracinio bendradarbiavimo ir kovos su sukčiavimu pridėtinės vertės mokesčio srityje su visais paskutiniais pakeitimais , padarytais Tarybos reglamentu (ES) Nr. 517/2013 (OL 2013 L 158, p. 1) (toliau – Reglamentas (ES) Nr. 904/2010), nuostatoms, įsikūrusiems apmokestinamiesiems asmenims ir apmokestinamiesiems asmenims, kurie PVM mokėtojais registruojasi specialios telekomunikacijų, radijo ir televizijos transliavimo ir (arba) elektroniniu būdu teikiamų paslaugų, kurias teikia už Europos Sąjungos teritorijos ribų įsikūrę apmokestinamieji asmenys, apmokestinimo schemos (toliau –Sąjungoje neįsikūrusių asmenų schema) taikymo tikslais dėl šio Įstatymo XII skyriaus penktajame, šeštajame ir septintajame skirsniuose nurodytų specialių schemų taikymo (jie PVM mokėtojais gali būti registruojami tiesiogiai).
Užsienio apmokestinamasis asmuo neprivalo registruotis PVM mokėtoju, jeigu jis šalies teritorijoje vykdo tik šią veiklą:
1) tiekia prekes ir (arba) teikia paslaugas, kurios pagal šį Įstatymą neapmokestinamos PVM;
2) tiekia prekes ir (arba) teikia paslaugas, kurios pagal šį Įstatymą nėra PVM objektas;
3) tiekia prekes ir (arba) teikia paslaugas, kurios pagal šį Įstatymą būtų apmokestinamos taikant 0 procentų PVM tarifą, išskyrus šio Įstatymo 41, 49 straipsniuose, taip pat 53 straipsnio 1 dalies 1, 2, 5 ir
ir 531 straipsnyje nurodytą veiklą.“
straipsnio 8 dalį. 8. Jeigu asmuo pageidavo, kad jo tiekiamoms prekėms, atitinkančioms šio Įstatymo 12 straipsnio 4 dalies nuostatas, būtų taikoma šio Įstatymo 12 straipsnio 3 dalis ir prekių išgabenimo valstybės narės kompetentinga institucija jam tokią teisę suteikė, registruojant asmenį PVM mokėtoju privalo būti pateiktas šis kitos valstybės narės suteiktas leidimas. 4. Pakeisti 71 straipsnio 11 dalį ir ją išdėstyti taip: „11.
Už Europos Sąjungos teritorijos ribų įsikūręs apmokestinamasis asmuo (kaip jis apibrėžtas šio Įstatymo XII skyriaus penktajame skirsnyje), šalies teritorijoje teikiantis telekomunikacijų, radijo ir televizijos transliavimo ir (arba) elektroniniu būdu teikiamas paslaugas asmenims, kurie nėra apmokestinamieji asmenys, ir jau įsiregistravęs PVM mokėtoju kurioje nors valstybėje narėje pagal tos valstybės narės teisės aktų nuostatas, iš esmės tolygias šio Įstatymo XII skyriaus penktojo skirsnio nuostatoms, registruotis PVM mokėtoju Lietuvos Respublikoje neprivalo, tačiau tik tuo atveju, jeigu jo prievolė registruotis PVM mokėtoju atsiranda vien dėl tokių paslaugų teikimo. Europos Sąjungos teritorijoje, tačiau ne vartojimo valstybėje narėje įsikūręs apmokestinamasis asmuo (kaip jis apibrėžtas šio Įstatymo XII skyriaus penktajame skirsnyje), kuris Lietuvos Respublikoje neturi buveinės ar padalinio ir kuris šalies teritorijoje teikia telekomunikacijų, radijo ir televizijos transliavimo ir
(arba) elektroniniu būdu teikiamas paslaugas asmenims, kurie nėra apmokestinamieji asmenys, ir yra įsiregistravęs PVM mokėtoju kurioje nors valstybėje narėje pagal tos valstybės narės teisės aktų nuostatas, iš esmės tolygias šio Įstatymo XII skyriaus penktojo skirsnio nuostatoms, registruotis PVM mokėtoju Lietuvos Respublikoje neprivalo, tačiau tik tuo atveju, jeigu jo prievolė registruotis PVM mokėtoju atsiranda vien dėl tokių paslaugų teikimo.
A pmokestinamieji asmenys, kuriems taikomos šio Įstatymo XII skyriaus penktojo ir (arba) šeštojo, ir
(arba) septintojo skirsnių nuostatos, kurie šalies teritorijoje teikia paslaugas ir (arba) tiekia prekes, nurodytas atitinkamai šio Įstatymo XII skyriaus penktajame ir (arba) šeštajame, ir (arba) septintajame skirsniuose, ir jau yra įsiregistravę PVM mokėtojais kurioje nors valstybėje narėje pagal tos valstybės narės teisės aktų nuostatas, iš esmės tolygias atitinkamai šio Įstatymo XII skyriaus penktojo ir (arba) šeštojo, ir (arba) septintojo skirsnių nuostatoms, registruotis PVM mokėtojais Lietuvos Respublikoje neprivalo, tačiau tik tuo atveju, jeigu jų prievolė registruotis PVM mokėtoju atsiranda vien dėl tokių paslaugų teikimo ir (arba) prekių tiekimo. “
straipsnio pakeitimas
711 straipsnio 1 dalies pirmąją pastraipą ir ją išdėstyti taip: „1.
Jeigu apmokestinamasis asmuo, kuris nėra ir neprivalo būti įregistruotas PVM mokėtoju pagal šio Įstatymo 71 arba 72 straipsnį, taip pat juridinis asmuo, kuris nėra apmokestinamasis asmuo, įsigyja šalies teritorijoje prekes iš kitos valstybės narės, jis privalo už prekes, įsigyjamas iš kitos valstybės narės, skaičiuoti PVM ir jį mokėti į biudžetą, taip pat pateikti prašymą įregistruoti jį PVM mokėtoju, neatsižvelgiant į tai, ar jis buvo registruotas PVM mokėtoju šio Įstatymo XII skyriaus penktajame , šeštajame ir septintajame skirsnyje skirsniuose nurodyta tvarka, išskyrus atvejus, kai tenkinamos visos šiuose punktuose nurodytos sąlygos:“. 16 straipsnis. 75 straipsnio pakeitimas Pakeisti 75 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:
„2. Jeigu asmuo įsiregistravo PVM mokėtoju savanoriškai pagal šio Įstatymo 72
straipsnio 2 dalį ar dėl to, kad savanoriškai pasirinko, kad jo tiekiamoms prekėms, atitinkančioms šio Įstatymo 12 straipsnio 4 dalies nuostatas, būtų taikoma šio Įstatymo 12 straipsnio 3 dalis , jis negali būti išregistruotas iš PVM mokėtojų nepraėjus 24 kalendoriniams mėnesiams nuo jo įregistravimo, išskyrus atvejus, kai asmuo likviduojamas.“
dalimi: „5
2. Jeigu apmokestinamasis asmuo, naudodamas elektroninę sąsają – prekyvietę, platformą, portalą ar panašias priemones, sudaro sąlygas , kaip tai suprantama pagal Reglamento (ES) Nr.
282/2011 54b straipsnį, tiekti prekes ar teikti paslaugas Europos Sąjungoje neapmokestinamajam asmeniui pagal šio Įstatymo 12, 121 , 13 ir 132 straipsnių arba atitinkamas kitų valstybių narių teisės aktų nuostatas, sąlygas tiekti prekes ar teikti paslaugas sudarantis apmokestinamasis asmuo privalo saugoti su tuo prekių tiekimu ar paslaugų teikimu susijusius apskaitos registrus 10 kalendorinių metų, skaičiuojamų nuo metų, kuriais buvo įvykdytas sandoris, pabaigos, taip pat privalo sudaryti galimybę šiuo 10 metų laikotarpiu valstybės narės, kurioje prekės laikomos patiektomis ir (arba) paslaugos laikomos suteiktomis, kompetentingoms institucijoms jų reikalavimu šiuos apskaitos duomenis gauti elektroninėmis priemonėmis, juos skaityti ir kitaip naudoti priežiūros tikslais. Su prekių (paslaugų) neapmokestinamajam asmeniui pagal šio Įstatymo 12, 121 , 13 ir 132 straipsnių arba atitinkamas kitų valstybių narių teisės aktų nuostatas tiekimu (teikimu) susijusių apskaitos registrų tvarkymo reikalavimus ir juose pateikiamus duomenis detalizuoja centrinis mokesčio administratorius. “
2Pakeisti 78 straipsnio 7 dalį ir ją išdėstyti taip:
„7. Apmokestinamieji asmenys privalo užtikrinti, kad jų (ar jų vardu pirkėjų arba
trečiosios šalies) išrašytos PVM sąskaitos faktūros, taip pat jų gautos PVM sąskaitos faktūros būtų saugomos šiame straipsnyje nustatyta tvarka. PVM sąskaitos faktūros, kuriomis įformintas prekių tiekimas ar paslaugų teikimas šalies teritorijoje, taip pat Lietuvos Respublikoje įsikūrusių apmokestinamųjų asmenų gautos PVM sąskaitos faktūros privalo būti saugomos 10 metų nuo jų išrašymo.
Apmokestinamieji asmenys privalo saugoti dokumentus tokios formos (rašytinės ar elektroninės), kokios jie buvo išsiųsti ar pateikti, ir užtikrinti, kad per visą dokumentų saugojimo laikotarpį būtų išlaikytas PVM sąskaitų faktūrų kilmės autentiškumas ir turinio vientisumas, taip pat kad dokumentai išliktų įskaitomi , tačiau tais atvejais, kai tiekiamos prekės ar teikiamos paslaugos, nurodytos šio Įstatymo 14 straipsnio 6 dalyje, apmokestinamųjų asmenų išsiųstos rašytinės formos PVM sąskaitos faktūros gali būti saugomos tik elektronine forma . Jeigu PVM sąskaitos faktūros yra elektroninės formos ir (arba) saugomos elektronine forma , kartu naudojant elektronines priemones turi būti saugomi ir duomenys, užtikrinantys šių PVM sąskaitų faktūrų kilmės autentiškumą ir turinio vientisumą. Lietuvos Respublikos apmokestinamieji asmenys privalo šiuos dokumentus saugoti šalies teritorijoje, jeigu dokumentai nėra saugomi naudojant elektronines priemones. Jeigu Lietuvos Respublikos apmokestinamieji asmenys saugo dokumentus naudodami elektronines priemones ir užtikrina visišką prieigą prie juose esančių duomenų (t. y. galimybę gauti šiuos dokumentus elektroninėmis priemonėmis, juos skaityti ir kitaip naudoti Mokesčių administravimo įstatymo nustatytais pagrindais), dokumentai gali būti saugomi ir ne šalies teritorijoje. Lietuvos Respublikos apmokestinamieji asmenys privalo informuoti vietos mokesčio administratorių apie dokumentų saugojimo vietą, jeigu dokumentai saugomi ne šalies teritorijoje.
PVM sąskaitos faktūros, kuriomis įformintas prekių tiekimas ar paslaugų teikimas šalies teritorijoje, taip pat Lietuvos Respublikoje įsikūrusių apmokestinamųjų asmenų gautos PVM sąskaitos faktūros ir kiti su šiais dokumentais susiję duomenys bet kokiu atveju negali būti saugomi teritorijose, kuriose netaikoma Direktyva 2010/24/ES ir Reglamentas (ES) Nr. 904/2010 ar jiems iš esmės savo taikymo sritimi tolygūs savitarpio pagalbos taikymo dokumentai. Apmokestinamieji asmenys, kurie šalies teritorijoje saugo savo (ar jų vardu pirkėjų arba trečiosios šalies) išrašytas PVM sąskaitas faktūras, taip pat gautas PVM sąskaitas faktūras, naudodami elektronines priemones, kurios užtikrina visišką prieigą prie jose esančių duomenų, privalo sudaryti valstybių narių, kuriose šie apmokestinamieji asmenys yra įsikūrę arba kuriose tiekiamos prekės ar teikiamos paslaugos, kompetentingoms institucijoms galimybę gauti šiuos dokumentus elektroninėmis priemonėmis, juos skaityti ir kitaip naudoti priežiūros tikslais.“
straipsnio pakeitimas
781 straipsnio 5 dalį ir ją išdėstyti taip: „5.
Neatsižvelgiant į šio straipsnio 1 dalies nuostatas, šio Įstatymo reikalavimai dėl prekių tiekimo ir (arba) paslaugų teikimo įforminimo PVM sąskaita faktūra taikomi tais atvejais, kai apmokestinamasis asmuo tiekia prekes ir
(arba) teikia paslaugas, kurioms taikomos šio Įstatymo XII skyriaus penktojo, šeštojo ar septintojo skirsnių nuostatos, ir šis asmuo šio Įstatymo 13 straipsnio 15 dalyje nurodytas paslaugas, kurioms taikomos Sąjungoje įsikūrusių asmenų schemos arba Sąjungoje neįsikūrusių asmenų schemos, teikia apmokestinamasis asmuo, kuris Lietuvos Respublikoje registruojasi šių šio Įstatymo XII skyriaus penktajame, šeštajame ar septintajame skirsnyje nurodytų specialių schemų taikymo tikslais.“ 19 straipsnis. 79 straipsnio pakeitimas Pakeisti 79 straipsnio 1 dalies 2 punktą ir jį išdėstyti taip:
„2) prekių tiekimą pagal šio Įstatymo 12 straipsnio 3 dalį dalies 1 punktą, išskyrus atvejus, kai apmokestinamasis asmuo taiko šio Įstatymo XII skyriaus šeštajame skirsnyje nurodytą specialią schemą ;“. 20 straipsnis. 84 straipsnio pakeitimas Pakeisti 84 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
„1. Mokestinis laikotarpis yra kalendorinis mėnuo, jeigu šiame straipsnyje ar šio Įstatymo XII skyriaus penktajame , šeštajame ir septintajame skirsniuose nenustatyta kitaip.“ 21 straipsnis. 85 straipsnio pakeitimas
1Papildyti 85 straipsnį 5 dalimi:
„
5Jeigu taikomos šio Įstatymo XII skyriaus šeštojo skirsnio nuostatos, PVM deklaracijos pateikimo terminas yra nustatytas šio Įstatymo 1158 straipsnyje.
“
2Papildyti 85 straipsnį 6 dalimi:
„
6Jeigu taikomos šio Įstatymo XII skyriaus septintojo skirsnio nuostatos, PVM deklaracijos pateikimo terminas yra nustatytas šio Įstatymo 11513 straipsnyje.
“ 22 straipsnis. 90 straipsnio pakeitimas Pakeisti 90 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
„1.
Už mokestinį laikotarpį mokėtina į biudžetą PVM suma, apskaičiuota šio Įstatymo
vėliau kaip iki šio Įstatymo 85 ar 115 (3 ) straipsnyje nustatyto mokestinio laikotarpio PVM deklaracijos pateikimo termino pabaigos , o jeigu taikomos šio Įstatymo XII skyriaus penktojo, šeštojo ar septintojo skirsnio nuostatos, mokėtina į biudžetą PVM suma privalo būti sumokėta atitinkamai iki 1153 ,1158 ar11513 straipsnyje nustatyto mokestinio laikotarpio PVM deklaracijos pateikimo termino pabaigos. “
skirsnio pakeitimas Pakeisti XII skyriaus penktąjį skirsnį ir jį išdėstyti taip:
1151 straipsnis. Šio skirsnio nuostatų taikymas
tik toms šio Įstatymo 13 straipsnio 15 dalyje nurodytoms telekomunikacijų, radijo ir televizijos transliavimo ir (arba) elektroniniu būdu teikiamoms paslaugoms , kurias asmenims, kurie nėra apmokestinamieji asmenys, teikia apmokestinamasis asmuo, įsikūręs už Europos Sąjungos teritorijos ribų arba Europos Sąjungos teritorijoje, tačiau ne vartojimo valstybėje narėje . 2.
teritorijos ribų ir Europos Sąjungos teritorijoje teikiantis telekomunikacijų, radijo ir televizijos transliavimo ir (arba) elektroniniu būdu teikiamas paslaugas skirtingų valstybių narių asmenims, kurie nėra apmokestinamieji asmenys, turi teisę pasirinkti taikyti specialią paslaugų, kurias teikia už Europos Sąjungos teritorijos ribų įsikūrę apmokestinamieji asmenys, apmokestinimo schemą (toliau
Sąjungoje neįsikūrusių asmenų schema), schemą ir įsiregistruoti PVM mokėtoju vienoje kurioje nors valstybėje narėje ir per šią valstybę narę vykdyti įsipareigojimus, susijusius su mokestinėmis prievolėmis visoje Europos Sąjungos teritorijoje. Europos Sąjungoje neįsikūrusių asmenų schema taikoma visoms tokio apmokestinamojo asmens Europos Sąjungos teritorijoje teikiamoms atitinkamoms paslaugoms. Šio skirsnio nuostatos taikomos, kai už Europos Sąjungos teritorijos ribų įsikūręs apmokestinamasis asmuo pasirenka taikyti Sąjungoje neįsikūrusių asmenų schemą ir registruotis PVM mokėtoju Lietuvos Respublikoje. Taikant Europos Sąjungoje neįsikūrusių asmenų schemą:
1) apmokestinamuoju asmeniu, įsikūrusiu už Europos Sąjungos teritorijos ribų, laikomas apmokestinamasis asmuo, kuris Europos Sąjungos teritorijoje neturi buveinės arba padalinio;
2) registravimosi valstybe nare laikoma ta valstybė narė, kurioje apmokestinamasis asmuo, įsikūręs už Europos Sąjungos teritorijos ribų, nusprendžia registruotis . ; 3.
Europos Sąjungos teritorijoje, tačiau ne vartojimo valstybėje narėje įsikūręs apmokestinamasis asmuo, teikiantis telekomunikacijų, radijo ir televizijos transliavimo ir (arba) elektroniniu būdu teikiamas paslaugas skirtingų valstybių narių, kuriose jis neturi buveinės ar padalinio, asmenims, kurie nėra apmokestinamieji asmenys, turi teisę pasirinkti taikyti Sąjungoje įsikūrusių asmenų schemą ir per savo valstybę narę, kurioje jis turi buveinę ar padalinį, vykdyti įsipareigojimus, susijusius su mokestinėmis prievolėmis, atsirandančiomis dėl tų valstybių narių, kuriose jis neturi buveinės ar padalinio, asmenims, kurie nėra apmokestinamieji asmenys, teikiamų telekomunikacijų, radijo ir televizijos transliavimo ir (arba) elektroniniu būdu teikiamų paslaugų. Šio skirsnio nuostatos taikomos, kai Sąjungoje įsikūrusių asmenų schemą pasirenka taikyti ir įsiregistruoti PVM mokėtoju, neatsižvelgdamas į tai, ar buvo registruotas PVM mokėtoju pagal šio Įstatymo 71, 711 arba 72 straipsnį, Lietuvos Respublikos apmokestinamasis asmuo arba už Europos Sąjungos teritorijos ribų įsikūręs apmokestinamasis asmuo, kuris turi padalinį Lietuvos Respublikoje. Jeigu už Europos Sąjungos teritorijos ribų įsikūręs apmokestinamasis asmuo turi padalinius Lietuvos Respublikoje ir kitoje valstybėje narėje (ar kitose valstybėse narėse), šio skirsnio nuostatos taikomos, kai už Europos Sąjungos teritorijos ribų įsikūręs apmokestinamasis asmuo Lietuvos Respubliką pasirenka laikyti registravimosi valstybe nare.
Taikant Sąjungoje įsikūrusių asmenų schemą:
1) Europos Sąjungos teritorijoje, tačiau ne vartojimo valstybėje narėje įsikūrusiu apmokestinamuoju asmeniu laikomas apmokestinamasis asmuo, kuris turi buveinę arba padalinį (padalinius) Europos Sąjungos teritorijoje, tačiau ne vartojimo valstybėje narėje;
2) registravimosi valstybe nare laikoma ta valstybė narė, kurioje apmokestinamasis asmuo turi buveinę, arba, jeigu jis Europos Sąjungos teritorijoje buveinės neturi, – ta valstybė narė, kurioje šis asmuo turi padalinį. Jeigu apmokestinamasis asmuo, kuris neturi buveinės Europos Sąjungos teritorijoje, turi padalinius keliose valstybėse narėse, registravimosi valstybe laikoma ta valstybė narė, kurioje šis asmuo turi padalinį ir kurią jis pasirenka laikyti registravimosi valstybe nare (šis apmokestinamojo asmens pasirinkimas dėl registravimosi valstybės narės galioja ne trumpiau kaip einamuosius ir ateinančius dvejus kalendorinius metus, išskyrus atvejus, kai apmokestinamasis asmuo neatitinka šiame punkte nustatytų sąlygų dėl buveinės ar padalinio registravimosi valstybėje narėje turėjimo). 4. 3) Šiame skirsnyje vartojimo valstybe nare laikoma valstybė narė, kurioje, remiantis šio Įstatymo 121 , 13, 132 straipsnių ar atitinkamomis kitų valstybių narių teisės aktų nuostatomis , kuriomis vadovaujantis nustatoma paslaugų suteikimo vieta, telekomunikacijų, radijo ir televizijos transliavimo ir (arba) elektroniniu būdu teikiamos paslaugos laikomos suteiktomis. 3.
skirsnio nuostatos taikomos, kai už Europos Sąjungos teritorijos ribų įsikūręs apmokestinamasis asmuo pasirenka taikyti Europos Sąjungoje neįsikūrusių asmenų schemą ir registruotis PVM mokėtoju Lietuvos Respublikoje, neatsižvelgdamas į tai, ar buvo registruotas PVM mokėtoju šio Įstatymo 71, 711 arba
straipsnis. Registravimas
apmokestinamieji asmenys, pasirinkę taikyti Europos Sąjungoje neįsikūrusių asmenų schemą ir registruotis PVM mokėtojais Lietuvos Respublikoje, taip pat Lietuvos Respublikos apmokestinamieji asmenys arba padalinį Lietuvos Respublikoje turintys už Europos Sąjungos teritorijos ribų įsikūrę apmokestinamieji asmenys, pasirinkę taikyti Sąjungoje įsikūrusių asmenų schemą ir Lietuvos Respubliką laikyti registravimosi valstybe nare, registruojami, išregistruojami ir PVM mokėtojo kodas , skirtas Europos Sąjungoje neįsikūrusių asmenų schemai taikyti, jiems sudaromas ir suteikiamas centrinio mokesčio administratoriaus nustatyta tvarka. 2. Š io straipsnio 1 dalyje nurodytas apmokestinamasis asmuo reikalingą informaciją mokesčio administratoriui, taip pat mokesčio administratorius informaciją apmokestinamajam asmeniui teikia elektroninėmis priemonėmis. 1153 straipsnis. PVM deklaracijos pateikimas ir PVM sumokėjimas
taikyti šiame skirsnyje nustatytą Europos Sąjungoje neįsikūrusių asmenų schemą, ar Sąjungoje įsikūrusių asmenų schemą, kiekvienam kalendoriniam ketvirčiui pasibaigus iki kito ketvirčio pirmo mėnesio paskutinės dienos
privalo pateikti PVM deklaraciją , naudodamas bendrą elektroninį pranešimą, nustatytą
įgyvendinimo reglamente (ES) Nr. 815/2012, kuriuo nustatomos išsamios Tarybos reglamento (ES) Nr.
904/2010, kiek tai susiję su specialiomis schemomis neįsisteigusiems apmokestinamiesiems asmenims, teikiantiems telekomunikacijų, transliavimo ar elektronines paslaugas neapmokestinamiesiems asmenims, taikymo taisyklės (OL 2012 L 249, p. 3) . PVM deklaracijai užpildyti reikalingus duomenis, PVM deklaracijos užpildymo ir pateikimo tvarką nustato centrinis mokesčio administratorius. PVM deklaracija teikiama neatsižvelgiant į tai, ar apmokestinamasis asmuo tą kalendorinį ketvirtį teikė paslaugas, kurioms taikomos šio skirsnio nuostatos, ar ne. Prireikus patikslinti pateiktos PVM deklaracijos duomenis, patikslinti duomenys įtraukiami į paskesnę deklaraciją per trejus metus po dienos, kurią reikėjo pateikti pirminę deklaraciją. 2. Apmokestinamasis asmuo, Lietuvos Respublikoje pasirinkęs taikyti šiame skirsnyje nustatytą Europos Sąjungoje neįsikūrusių asmenų schemą ar Sąjungoje įsikūrusių asmenų schemą , centrinio mokesčio administratoriaus nustatyta tvarka ne vėliau kaip iki šio straipsnio 1 dalyje nurodyto PVM deklaracijos pateikimo termino pabaigos privalo sumokėti PVM deklaracijoje nurodytą PVM sumą, apskaičiuotą už visas suteiktas paslaugas, kurioms taikomos šio skirsnio nuostatos. 3. Apmokestinamojo asmens, Lietuvos Respublikoje pasirinkusio taikyti šiame skirsnyje nustatytą Europos Sąjungoje neįsikūrusių asmenų schemą ar Sąjungoje įsikūrusių asmenų schemą , sumokėtas PVM laikantis Reglamento (ES) Nr. 904/2010 nuostatų paskirstomas atitinkamoms valstybėms narėms , kurių teritorijoje šis asmuo teikė paslaugas . Detalią šio PVM paskirstymo tvarką nustato finansų ministras. 1154 straipsnis.
1154 straipsnis. Apskaitos reikalavimai Apmokestinamieji asmenys Apmokestinamasis asmuo , kuri ems am taikomos šio skirsnio nuostatos, privalo tvarkyti telekomunikacijų, radijo ir televizijos transliavimo ir (arba) elektroniniu būdu teikiamų paslaugų, už kurias PVM mokamas šiame skirsnyje nustatyta tvarka, apskaitą taip , kaip tai nustatyta Reglamento (ES) Nr. 282/2011 63c straipsnyje. Apmokestinamieji asmenys Apmokestinamasis asmuo privalo saugoti apskaitos duomenis 10 kalendorinių metų, skaičiuojamų nuo metų, kuriais buvo suteiktos telekomunikacijų, radijo ir televizijos transliavimo ir (arba) elektroniniu būdu teikiamos paslaugos , kurioms taikomos šio skirsnio nuostatos , taip pat sudaryti galimybę šiuo 10 metų laikotarpiu vartojimo valstybės narės ar registravimosi valstybės narės kompetentingoms institucijoms jų reikalavimu šiuos apskaitos duomenis gauti elektroninėmis priemonėmis, juos skaityti ir kitaip naudoti priežiūros tikslais. 1155 straipsnis. Atvejai, kai šio skirsnio nuostatų taikymas nutraukiamas Šio skirsnio nuostatos nebetaikomos, jeigu apmokestinamasis asmuo:
1) praneša, kad nutraukia telekomunikacijų, radijo ir televizijos transliavimo ir (arba) elektroniniu būdu teikiamų paslaugų , kurioms taikomos šio skirsnio nuostatos, teikimą Europos Sąjungos teritorijoje, arba
2) mokesčio administratoriaus duomenimis, nebevykdo ekonominės veiklos, nurodytos šiame skirsnyje, arba
3) nebeatitinka reikalavimų, keliamų asmeniui, pageidaujančiam, kad jam būtų taikomos šio skirsnio nuostatos, arba
4) nuolat , kaip tai suprantama Reglamento (ES) Nr. 282/2011 58b straipsnyje, pažeidinėja šio skirsnio nuostatas.“
XII skyriaus papildymas šeštuoju skirsniu Papildyti XII skyrių šeštuoju skirsniu: „
1156 straipsnis. Šio skirsnio nuostatų taikymas
1Šio skirsnio nuostatos taikomos:
1) apmokestinamojo asmens vykdomai Europos Sąjungos vidaus nuotolinei prekybai prekėmis;
2) prekėms, kurias tiekia apmokestinamasis asmuo, laikomas tiekiančiu šias prekes pagal šio Įstatymo 43 straipsnio 2 dalies nuostatas, jeigu šių tiekiamų prekių gabenimas prasideda ir baigiasi toje pačioje valstybėje narėje;
3) paslaugoms, kurias teikia apmokestinamasis asmuo, įsikūręs Europos Sąjungos teritorijoje, tačiau ne vartojimo valstybėje narėje (kurioje jis neturi buveinės ar padalinio), asmenims, kurie nėra apmokestinamieji asmenys. 2. Šio straipsnio 1 dalyje nurodytas apmokestinamasis asmuo turi teisę pasirinkti taikyti specialią Europos Sąjungos vidaus nuotolinės prekybos prekėmis, prekių tiekimo valstybėje narėje naudojant elektronines sąsajas, kuriomis sudaromos sąlygos tiekti prekes, ir paslaugų, kurias teikia Europos Sąjungoje, tačiau ne vartojimo valstybėje narėje įsisteigę apmokestinamieji asmenys, apmokestinimo schemą (toliau – Europos Sąjungoje įsikūrusių asmenų schema) ir per savo registravimosi valstybę narę, kaip ji apibrėžta šios dalies 2 punkte, vykdyti įsipareigojimus, susijusius su mokestinėmis prievolėmis, atsirandančiomis dėl tų valstybių narių, kuriose apmokestinamasis asmuo tiekia prekes ir (arba) teikia paslaugas, nurodytas šios straipsnio 1 dalyje.
Europos Sąjungoje įsikūrusių asmenų schema taikoma visoms apmokestinamojo asmens Europos Sąjungos teritorijoje tiekiamoms prekėms ir teikiamoms paslaugoms. Taikant Europos Sąjungoje įsikūrusių asmenų schemą:
1) Europos Sąjungos teritorijoje, tačiau ne vartojimo valstybėje narėje įsikūrusiu apmokestinamuoju asmeniu laikomas apmokestinamasis asmuo, kuris turi buveinę arba padalinį (padalinius) Europos Sąjungos teritorijoje, tačiau ne vartojimo valstybėje narėje;
2) registravimosi valstybe nare laikoma ta valstybė narė, kurioje apmokestinamasis asmuo turi buveinę, arba, jeigu jis Europos Sąjungos teritorijoje buveinės neturi, – ta valstybė narė, kurioje šis asmuo turi padalinį. Jeigu apmokestinamasis asmuo, kuris neturi buveinės Europos Sąjungos teritorijoje, turi padalinius keliose valstybėse narėse, registravimosi valstybe laikoma ta valstybė narė, kurioje šis asmuo turi padalinį ir kurią jis pasirenka laikyti registravimosi valstybe nare (šis apmokestinamojo asmens pasirinkimas dėl registravimosi valstybės narės galioja ne trumpiau kaip einamuosius ir ateinančius dvejus kalendorinius metus).
Jeigu apmokestinamasis asmuo neturi buveinės Europos Sąjungos teritorijoje ir joje neturi padalinio, registravimosi valstybė narė yra valstybė narė, kurioje prasideda prekių siuntimas arba gabenimas. Jeigu valstybė narė, kurioje prasideda prekių siuntimas arba gabenimas, yra ne viena, apmokestinamasis asmuo nurodo, kuri iš šių valstybių narių yra registravimosi valstybė narė (šis apmokestinamojo asmens pasirinkimas dėl registravimosi valstybės narės galioja ne trumpiau kaip einamuosius ir ateinančius dvejus kalendorinius metus);
3) vartojimo valstybe nare laikoma:
a) kai teikiamos paslaugos, – valstybė narė, kurioje remiantis šio Įstatymo 121 , 13, 132 straipsniais ar atitinkamomis kitų valstybių narių teisės aktų nuostatomis, kuriomis vadovaujantis nustatoma paslaugų suteikimo vieta, paslaugos laikomos suteiktomis;
Sąjungos vidaus nuotolinė prekyba prekėmis, – valstybė narė, kurioje baigiasi prekių siuntimas ar gabenimas pirkėjui (klientui);
apmokestinamojo asmens, kuris laikomas tiekiančiu šias prekes pagal šio Įstatymo 43 straipsnio 2 dalį, o tiekiamų prekių siuntimas arba gabenimas prasideda ir baigiasi toje pačioje valstybėje narėje, – ta valstybė narė. 3.
nuostatos taikomos, kai Europos Sąjungoje įsikūrusių asmenų schemą pasirenka taikyti ir įsiregistruoti PVM mokėtoju, neatsižvelgdamas į tai, ar buvo registruotas PVM mokėtoju šio Įstatymo 71, 711 arba 72 straipsnyje nustatyta tvarka, Lietuvos Respublikos apmokestinamasis asmuo arba padalinį Lietuvos Respublikoje turintis apmokestinamasis asmuo, kurio buveinė yra už Europos Sąjungos teritorijos ribų. Jeigu apmokestinamasis asmuo, kurio buveinė yra už Europos Sąjungos teritorijos ribų, turi padalinius Lietuvos Respublikoje ir kitoje valstybėje narėje (ar kitose valstybėse narėse), šio skirsnio nuostatos taikomos, kai šis apmokestinamasis asmuo Lietuvos Respubliką pasirenka laikyti registravimosi valstybe nare. Jeigu apmokestinamasis asmuo, kurio buveinė yra už Europos Sąjungos teritorijos ribų, neturi padalinio Europos Sąjungos teritorijoje, šio skirsnio nuostatos taikomos, kai šis apmokestinamasis asmuo prekių siuntimą arba gabenimą pradeda šalies teritorijoje, o tuo atveju, jeigu prekių siuntimas arba gabenimas pradedamas Lietuvos Respublikoje ir kitoje valstybėje narėje (ar kitose valstybėse narėse), šio skirsnio nuostatos taikomos, kai apmokestinamasis asmuo
straipsnis. Registravimas
straipsnio 1 dalyje nurodyti apmokestinamieji asmenys, pasirinkę taikyti Europos Sąjungoje įsikūrusių asmenų schemą ir registruotis PVM mokėtojais Lietuvos Respublikoje, registruojami, išregistruojami ir PVM mokėtojo kodas, skirtas šiai specialiai schemai taikyti, jiems sudaromas ir suteikiamas centrinio mokesčio administratoriaus nustatyta tvarka. 2. Apmokestinamasis asmuo reikalingą informaciją mokesčio administratoriui, taip pat mokesčio administratorius informaciją apmokestinamajam asmeniui teikia elektroninėmis priemonėmis. 1158 straipsnis. PVM deklaracijos pateikimas ir PVM sumokėjimas 1.
Apmokestinamasis asmuo, Lietuvos Respublikoje pasirinkęs taikyti Europos Sąjungoje įsikūrusių asmenų schemą, kiekvienam kalendoriniam ketvirčiui pasibaigus iki kito ketvirčio pirmo mėnesio paskutinės dienos privalo pateikti PVM deklaraciją. PVM deklaracijai užpildyti reikalingus duomenis, PVM deklaracijos užpildymo ir pateikimo tvarką nustato centrinis mokesčio administratorius. PVM deklaracija teikiama neatsižvelgiant į tai, ar apmokestinamasis asmuo tą kalendorinį ketvirtį tiekė prekes ir (arba) teikė paslaugas, kurioms taikomos šio skirsnio nuostatos, ar ne. Prireikus patikslinti pateiktos PVM deklaracijos duomenis, patikslinti duomenys įtraukiami į paskesnę deklaraciją per trejus metus po dienos, kurią reikėjo pateikti pirminę deklaraciją. 2. Apmokestinamasis asmuo, Lietuvos Respublikoje pasirinkęs taikyti Europos Sąjungoje įsikūrusių asmenų schemą, centrinio mokesčio administratoriaus nustatyta tvarka ne vėliau kaip iki šio straipsnio 1 dalyje nurodyto PVM deklaracijos pateikimo termino pabaigos privalo sumokėti PVM deklaracijoje nurodytą PVM sumą, apskaičiuotą už visas patiektas prekes ir (arba) suteiktas paslaugas, kurioms taikomos šio skirsnio nuostatos. 3. Apmokestinamojo asmens, Lietuvos Respublikoje pasirinkusio taikyti Europos Sąjungoje įsikūrusių asmenų schemą, sumokėtas PVM laikantis Reglamento (ES) Nr. 904/2010 nuostatų paskirstomas atitinkamoms valstybėms narėms. Detalią šio PVM paskirstymo tvarką nustato finansų ministras. 1159 straipsnis. Apskaitos reikalavimai Apmokestinamasis asmuo, kuriam taikomos šio skirsnio nuostatos, privalo tvarkyti prekių ir (arba) paslaugų, už kurias PVM mokamas šiame skirsnyje nustatyta tvarka, apskaitą, kaip nustatyta Reglamento (ES) Nr. 282/2011 63c straipsnyje.
282/2011 63c straipsnyje. Apmokestinamasis asmuo privalo saugoti apskaitos duomenis 10 kalendorinių metų, skaičiuojamų nuo metų, kuriais buvo patiektos prekės ir (arba) suteiktos paslaugos, kurioms taikomos šio skirsnio nuostatos, taip pat sudaryti galimybę šiuo 10 metų laikotarpiu vartojimo valstybės narės ar registravimosi valstybės narės kompetentingoms institucijoms jų reikalavimu šiuos apskaitos duomenis gauti elektroninėmis priemonėmis, juos skaityti ir kitaip naudoti priežiūros tikslais. 11510 straipsnis. Atvejai, kai šio skirsnio nuostatų taikymas nutraukiamas Šio skirsnio nuostatos nebetaikomos, jeigu apmokestinamasis asmuo:
1) praneša, kad nebetiekia prekių ir nebeteikia paslaugų, kurioms taikomos šio skirsnio nuostatos, arba
2) mokesčio administratoriaus duomenimis, nebevykdo ekonominės veiklos, nurodytos šiame skirsnyje, arba
3) nebeatitinka reikalavimų, keliamų asmeniui, pageidaujančiam, kad jam būtų taikomos šio skirsnio nuostatos, arba
4) nuolat, kaip tai suprantama Reglamento (ES) Nr. 282/2011 58b straipsnyje, pažeidinėja šio skirsnio nuostatas. “
Papildyti XII skyrių septintuoju skirsniu: „
11511 straipsnis. Šio skirsnio nuostatų taikymas
nuotolinei prekybai iš trečiųjų teritorijų ar trečiųjų valstybių importuojamomis prekėmis, kurios importuojamos siuntose, kurių savoji (pačių prekių) vertė neviršija 150 eurų, išskyrus akcizais apmokestinamas prekes. 2.
nuotolinės prekybos iš trečiųjų teritorijų ar trečiųjų valstybių importuojamomis prekėmis apmokestinimo schemą (toliau – importuojamų prekių schema) :
1) apmokestinamuoju asmeniu, įsikūrusiu už Europos Sąjungos teritorijos ribų, laikomas apmokestinamasis asmuo, kuris Europos Sąjungos teritorijoje neturi buveinės arba padalinio;
2) importo tarpininku laikomas Europos Sąjungoje teritorijoje įsikūręs (buveinę ar padalinį turintis) asmuo, kurį apmokestinamasis asmuo, vykdantis nuotolinę prekybą iš trečiųjų teritorijų ar trečiųjų valstybių importuojamomis prekėmis, paskyrė asmeniu, atsakingu už PVM mokėjimą ir importuojamų prekių schemoje nustatytų prievolių vykdymą jo vardu ir jo naudai;
3) registravimosi valstybe nare laikoma:
a) jeigu apmokestinamasis asmuo yra įsikūręs už Europos Sąjungos teritorijos ribų,
apmokestinamasis asmuo, kuris neturi buveinės Europos Sąjungos teritorijoje, turi padalinį vienoje valstybėje narėje arba padalinius keliose valstybėse narėse, – ta valstybė narė, kurioje šis asmuo turi padalinį ir kurią jis nurodo kaip valstybę narę, kurioje jis taikys importuojamų prekių schemą (taikant šį papunktį, jeigu apmokestinamasis asmuo turi daugiau negu vieną padalinį Europos Sąjungos teritorijoje, apmokestinamajam asmeniui privaloma nurodyti registravimosi valstybę narę einamiesiems ir ateinantiems dvejiems kalendoriniams metams );
c) jeigu apmokestinamasis asmuo turi buveinę valstybėje narėje, – ta valstybė narė;
d) jeigu importo tarpininkas turi buveinę valstybėje narėje, – ta valstybė narė;
kuris neturi buveinės Europos Sąjungos teritorijoje, turi padalinį vienoje valstybėje narėje arba padalinius keliose valstybėse narėse, – ta valstybė narė, kurioje šis asmuo turi padalinį ir kurią jis nurodo kaip valstybę narę, kurioje jis taikys importuojamų prekių schemą (taikant šį papunktį, jeigu importo tarpininkas turi daugiau negu vieną padalinį Europos Sąjungos teritorijoje, importo tarpininkui privaloma nurodyti registravimosi valstybę narę einamiesiems ir ateinantiems dvejiems kalendoriniams metams);
4) vartojimo valstybe nare laikoma valstybė narė, kurioje baigiasi prekių siuntimas ar gabenimas pirkėjui.
Taikant specialią nuotolinės prekybos iš trečiųjų teritorijų ar trečiųjų valstybių importuojamomis prekėmis apmokestinimo schemą (toliau – importuojamų prekių schema) :
1) apmokestinamuoju asmeniu, įsikūrusiu už Europos Sąjungos teritorijos ribų, laikomas apmokestinamasis asmuo, kuris Europos Sąjungos teritorijoje neturi buveinės arba padalinio;
2) importo tarpininku laikomas Europos Sąjungoje teritorijoje įsikūręs (buveinę ar padalinį turintis) asmuo, kurį apmokestinamasis asmuo, vykdantis nuotolinę prekybą iš trečiųjų teritorijų ar trečiųjų valstybių importuojamomis prekėmis, paskyrė asmeniu, atsakingu už PVM mokėjimą ir importuojamų prekių schemoje nustatytų prievolių vykdymą jo vardu ir jo naudai;
3) registravimosi valstybe nare laikoma:
a) jeigu apmokestinamasis asmuo yra įsikūręs už Europos Sąjungos teritorijos ribų,
apmokestinamasis asmuo, kuris neturi buveinės Europos Sąjungos teritorijoje, turi padalinį vienoje valstybėje narėje arba padalinius keliose valstybėse narėse, – ta valstybė narė, kurioje šis asmuo turi padalinį ir kurią jis nurodo kaip valstybę narę, kurioje jis taikys importuojamų prekių schemą (taikant šį papunktį, jeigu apmokestinamasis asmuo turi daugiau negu vieną padalinį Europos Sąjungos teritorijoje, apmokestinamajam asmeniui privaloma nurodyti registravimosi valstybę narę einamiesiems ir ateinantiems dvejiems kalendoriniams metams );
c) jeigu apmokestinamasis asmuo turi buveinę valstybėje narėje, – ta valstybė narė;
d) jeigu importo tarpininkas turi buveinę valstybėje narėje, – ta valstybė narė;
kuris neturi buveinės Europos Sąjungos teritorijoje, turi padalinį vienoje valstybėje narėje arba padalinius keliose valstybėse narėse, – ta valstybė narė, kurioje šis asmuo turi padalinį ir kurią jis nurodo kaip valstybę narę, kurioje jis taikys importuojamų prekių schemą (taikant šį papunktį, jeigu importo tarpininkas turi daugiau negu vieną padalinį Europos Sąjungos teritorijoje, importo tarpininkui privaloma nurodyti registravimosi valstybę narę einamiesiems ir ateinantiems dvejiems kalendoriniams metams);
4) vartojimo valstybe nare laikoma valstybė narė, kurioje baigiasi prekių siuntimas ar gabenimas pirkėjui. 3.
eisę pasirinkti taikyti importuojamų prekių schemą ir per savo registravimosi valstybę narę, kaip ji apibrėžta šio straipsnio 2 dalies 3 punkte, vykdyti įsipareigojimus, susijusius su importuojamų prekių schemoje nustatytomis prievolėmis, atsirandančiomis dėl tų valstybių narių, kuriose baigiasi prekių siuntimas ar gabenimas pirkėjui, turi:
1) apmokestinamasis asmuo, įsikūręs Europos Sąjungos teritorijoje ir vykdantis nuotolinę prekybą iš trečiųjų teritorijų ar trečiųjų valstybių importuojamomis prekėmis;
asmuo, įsikūręs Europos Sąjungos teritorijoje ar įsikūręs už Europos Sąjungos teritorijos ribų, vykdantis nuotolinę prekybą iš trečiųjų teritorijų ar trečiųjų valstybių importuojamomis prekėmis, kai jam atstovauja Europos Sąjungos teritorijoje įsikūręs importo tarpininkas;
3) apmokestinamasis asmuo, įsikūręs trečiojoje valstybėje, kurioje taikomos savitarpio pagalbos taikymo dokumentų nuostatos, iš esmės savo taikymo sritimi tolygios Direktyvos 2010/24/ES ir Reglamento (ES) Nr. 904/2010 nuostatoms, ir vykdantis nuotolinę prekybą iš tos trečiosios valstybės importuojamomis prekėmis. 4. Šio straipsnio 3 dalyje nurodyti apmokestinamieji asmenys importuojamų prekių schemą taiko visai nuotolinei prekybai iš trečiųjų teritorijų ar trečiųjų valstybių importuojamomis prekėmis. Apmokestinamasis asmuo, kuriam atstovauja Europos Sąjungos teritorijoje įsikūręs importo tarpininkas, tuo pat metu negali paskirti daugiau kaip vieno importo tarpininko. 5.
nuostatos taikomos, kai importuojamų prekių schemą pasirenka taikyti ir įsiregistruoti PVM mokėtoju, neatsižvelgdamas į tai, ar buvo registruotas PVM mokėtoju šio Įstatymo 71, 711 arba 72 straipsnyje nustatyta tvarka, Lietuvos Respublikos apmokestinamasis asmuo, už Europos Sąjungos teritorijos ribų įsikūręs apmokestinamasis asmuo, kuris turi padalinį Lietuvos Respublikoje, arba importo tarpininkas, kuris yra Lietuvos Respublikos apmokestinamasis asmuo arba kuris turi padalinį Lietuvos Respublikoje. Jeigu už Europos Sąjungos teritorijos ribų įsikūręs apmokestinamasis asmuo turi padalinius Lietuvos Respublikoje ir kitoje valstybėje narėje (ar kitose valstybėse narėse), šio skirsnio nuostatos taikomos, kai už Europos Sąjungos teritorijos ribų įsikūręs apmokestinamasis asmuo Lietuvos Respubliką pasirenka laikyti registravimosi valstybe nare. Jeigu importo tarpininkas turi padalinius Lietuvos Respublikoje ir kitoje valstybėje narėje (ar kitose valstybėse narėse), šio skirsnio nuostatos taikomos, kai importo tarpininkas Lietuvos Respubliką pasirenka laikyti registravimosi valstybe nare. Taip pat šio skirsnio nuostatos taikomos, kai už Europos Sąjungos teritorijos ribų įsikūręs apmokestinamasis asmuo pasirenka taikyti importuojamų prekių schemą ir registruotis PVM mokėtoju Lietuvos Respublikoje. 6. Apmokestinamasis asmuo, įsikūręs už Europos Sąjungos teritorijos ribų, valstybėje, kurioje nėra taikomos savitarpio pagalbos taikymo dokumentų nuostatos, iš esmės savo taikymo sritimi tolygios Direktyvos 2010/24/ES ir Reglamento (ES) Nr. 904/2010 nuostatoms, ir vykdantis nuotolinę prekybą iš tos trečiosios valstybės importuojamomis prekėmis, pasirinkęs taikyti importuojamų prekių schemą Lietuvos Respublikoje, privalo paskirti importo tarpininką. 11512 straipsnis. Registravimas 1.
straipsnio 3 dalyje nurodyti apmokestinamieji asmenys, pasirinkę taikyti importuojamų prekių schemą ir registruotis PVM mokėtojais Lietuvos Respublikoje, ir jiems atstovaujantys importo tarpininkai (tuo atveju, kai šie apmokestinamieji asmenys paskyrė jiems atstovauti importo tarpininkus), pasirinkę registruotis PVM mokėtojais Lietuvos Respublikoje, registruojami, išregistruojami ir PVM mokėtojo kodas, skirtas šiai specialiai schemai taikyti, jiems sudaromas ir suteikiamas centrinio mokesčio administratoriaus nustatyta tvarka. 2. Apmokestinamasis asmuo ir importo tarpininkas (tuo atveju, kai šis apmokestinamasis asmuo paskyrė jam atstovauti importo tarpininką) reikalingą informaciją mokesčio administratoriui, taip pat mokesčio administratorius informaciją apmokestinamajam asmeniui ir importo tarpininkui teikia elektroninėmis priemonėmis. 11513 straipsnis. PVM deklaracijos pateikimas ir PVM sumokėjimas
tarpininkas, Lietuvos Respublikoje pasirinkę taikyti importuojamų prekių schemą, kiekvienam kalendoriniam mėnesiui pasibaigus iki kito mėnesio, einančio po pasibaigusio mokestinio laikotarpio, už kurį pateikiama deklaracija, paskutinės dienos privalo pateikti PVM deklaraciją. PVM deklaracijai užpildyti reikalingus duomenis, PVM deklaracijos užpildymo ir pateikimo tvarką nustato centrinis mokesčio administratorius. PVM deklaracija teikiama neatsižvelgiant į tai, ar apmokestinamasis asmuo tą kalendorinį mėnesį vykdė nuotolinę prekybą iš trečiųjų teritorijų ar trečiųjų šalių importuojamomis prekėmis, kuriai taikomos šio skirsnio nuostatos, ar ne. Prireikus patikslinti pateiktos PVM deklaracijos duomenis, patikslinti duomenys įtraukiami į paskesnę deklaraciją per trejus metus po dienos, kurią reikėjo pateikti pirminę deklaraciją. 2.
importo tarpininkas, Lietuvos Respublikoje pasirinkę taikyti importuojamų prekių schemą , centrinio mokesčio administratoriaus nustatyta tvarka ne vėliau kaip iki šio straipsnio 1 dalyje nurodyto PVM deklaracijos pateikimo termino pabaigos privalo sumokėti PVM deklaracijoje nurodytą PVM sumą, apskaičiuotą už visas patiektas prekes, vykdant nuotolinę prekybą iš trečiųjų teritorijų ar trečiųjų šalių importuojamomis prekėmis, kuriai taikomos šio skirsnio nuostatos. 3. Apmokestinamojo asmens arba jam atstovaujančio importo tarpininko, Lietuvos Respublikoje pasirinkusio taikyti importuojamų prekių schemą , sumokėtas PVM laikantis Reglamento (ES) Nr. 904/2010 nuostatų paskirstomas atitinkamoms valstybėms narėms. Detalią šio PVM paskirstymo tvarką nustato finansų ministras. 11514 straipsnis. Apskaitos reikalavimai Apmokestinamasis asmuo arba jam atstovaujantis importo tarpininkas, kuriems taikomos šio skirsnio nuostatos, privalo tvarkyti prekių, už kurias PVM mokamas šiame skirsnyje nustatyta tvarka, apskaitą, kaip nustatyta Reglamento (ES) Nr. 282/2011 63c straipsnyje. Apmokestinamasis asmuo arba jam atstovaujantis importo tarpininkas privalo saugoti apskaitos duomenis 10 kalendorinių metų, skaičiuojamų nuo metų, kuriais buvo patiektos prekės, kurioms taikomos šio skirsnio nuostatos, taip pat sudaryti galimybę šiuo 10 metų laikotarpiu vartojimo valstybės narės ar registravimosi valstybės narės kompetentingoms institucijoms jų reikalavimu šiuos apskaitos duomenis gauti elektroninėmis priemonėmis, juos skaityti ir kitaip naudoti priežiūros tikslais. 11515 straipsnis. Atvejai, kai šio skirsnio nuostatų taikymas nutraukiamas 1.
Šio skirsnio nuostatos nebetaikomos, jeigu apmokestinamasis asmuo:
1) praneša, kad nutraukia nuotolinę prekybą iš trečiųjų teritorijų ar trečiųjų valstybių importuojamomis prekėmis , arba
2) mokesčio administratoriaus duomenimis, nebevykdo nuotolinės prekybos iš trečiųjų teritorijų ar trečiųjų valstybių importuojamomis prekėmis , arba
3) nebeatitinka reikalavimų, keliamų asmeniui, pageidaujančiam, kad jam būtų taikomos šio skirsnio nuostatos, arba
4) nuolat, kaip tai suprantama Reglamento (ES) Nr. 282/2011 58b straipsnyje, pažeidinėja šio skirsnio nuostatas. 2. Šio skirsnio nuostatos nebetaikomos, jeigu importo tarpininkas:
1) per du iš eilės kalendorinius ketvirčius nebevykdo importo tarpininko veiklos apmokestinamojo asmens, taikančio importuojamų prekių schemą, vardu arba
2) nebeatitinka reikalavimų, keliamų asmeniui, pageidaujančiam vykdyti importo tarpininko veiklą, kuriai taikomos šio skirsnio nuostatos, arba
3) nuolat, kaip tai suprantama Reglamento (ES) Nr. 282/2011 58b straipsnyje, pažeidinėja šio skirsnio nuostatas. 3. Kai apmokestinamajam asmeniui atstovauja importo tarpininkas, šio skirsnio nuostatos nebetaikomos, jeigu:
1) importo tarpininkas praneša, kad tas apmokestinamasis asmuo nutraukia nuotolinę prekybą iš trečiųjų teritorijų ar trečiųjų valstybių importuojamomis prekėmis, arba
2) mokesčio administratoriaus duomenimis, tas apmokestinamasis asmuo nebevykdo nuotolinės prekybos iš trečiųjų teritorijų ar trečiųjų valstybių importuojamomis prekėmis , arba
3) tas apmokestinamasis asmuo nebeatitinka reikalavimų, keliamų asmeniui, pageidaujančiam, kad jam būtų taikomos šio skirsnio nuostatos, arba
4) tas apmokestinamasis asmuo nuolat, kaip tai suprantama Reglamento (ES) Nr. 282/2011 58b straipsnyje, pažeidinėja šio skirsnio nuostatas, arba
5) importo tarpininkas praneša, kad jis tam apmokestinamajam asmeniui nebeatstovauja. “
XII skyriaus papildymas aštuntuoju skirsniu Papildyti XII skyrių aštuntuoju skirsniu: „
11516 straipsnis. Šio skirsnio nuostatų taikymas
prekėms (i šskyrus akcizais apmokestinamas prekes), siunčiamoms siuntose, kurių savoji (pačių prekių) vertė neviršija 150 eurų ir kurioms netaikoma šio skyriaus septintajame skirsnyje nurodyta importuojamų prekių schema. 2. S pecialią importo PVM deklaravimo ir mokėjimo procedūrą (toliau – speciali importo PVM procedūra) turi teisę taikyti šio straipsnio 1 dalyje nurodytas prekes, kurių siuntimas ar gabenimas baigiasi Lietuvos Respublikoje, muitinei pateikiantis asmuo, kuris jas deklaruoja asmens, kuriam skirtos šios prekės, naudai . 3. Taikant specialią importo PVM procedūrą:
1) prievolė sumokėti importo PVM tenka asmeniui, kuriam skirtos prekės ir kuris jį sumoka asmeniui, pateikiančiam prekes muitinei ;
2) asmuo, pateikiantis prekes muitinei, surenka importo PVM iš asmens, kuriam skirtos prekės, ir jį sumoka;
3) asmuo, pateikiantis prekes muitinei, ir asmuo, kuriam prekės skirtos, solidariai atsako už importo PVM sumokėjimą. 4. Asmuo, pateikiantis prekes muitinei, turi imtis tinkamų priemonių, kad asmuo, kuriam skirtos prekės, sumokėtų tinkamo dydžio mokestį. 11517 straipsnis. Deklaracijos pateikimas ir PVM sumokėjimas
prekes muitinei, kiekvienam kalendoriniam mėnesiui pasibaigus, turi muitinei elektroninėmis priemonėmis pateikti ataskaitą, kurioje pateikiama informacija apie importo PVM, surinktą taikant specialią importo PVM procedūrą. Šiai ataskaitai užpildyti reikalingus duomenis, ataskaitos užpildymo ir pateikimo tvarką nustato Muitinės departamentas. 2.
straipsnio 1 dalyje nurodytoje ataskaitoje nurodytas importo PVM sumokamas ir jo sumokėjimas užtikrinamas šio Įstatymo 94 straipsnio nustatyta tvarka. 3. Neatsižvelgiant į tai, ar asmuo, pateikiantis prekes muitinei, surinko importo PVM iš asmens, kuriam skirtos prekės, jis, laikydamasis šio Įstatymo 94 straipsnyje nustatytos importo PVM sumokėjimo tvarkos, importo PVM turi sumokėti ne vėliau kaip iki antro mėnesio, einančio po mėnesio, kurį atsirado prievolė mokėti importo PVM, pabaigos. 4. Jeigu importo PVM nebuvo surinktas dėl to, kad prekės nebuvo įteiktos asmeniui, kuriam jos buvo skirtos, asmuo, pateikęs prekes muitinei, turi teisę pateikti prašymą muitinei muitų teisės aktų nustatyta tvarka atsisakyti išieškoti importo PVM arba, jeigu jis jau buvo sumokėtas, grąžinti šį importo PVM. 11518 straipsnis. Apskaitos reikalavimai Asmenys, kurie taiko specialią importo PVM procedūrą, privalo kompetentingoms šalies institucijoms sudaryti galimybę apskaitos duomenis gauti elektroninėmis priemonėmis, juos skaityti ir kitaip naudoti priežiūros tikslais teisės aktų nustatytu duomenų saugojimo laikotarpiu. 11519 straipsnis. PVM tarifo taikymas Neatsižvelgiant į šio Įstatymo 19 straipsnio nuostatas, prekėms, kurios importuojamos taikant specialią importo PVM procedūrą, taikomas standartinis PVM tarifas. “
Pakeisti 116 straipsnio 2 dalies 1 punktą ir jį išdėstyti taip:
„1) už Europos Sąjungos teritorijos ribų įsikūrusiems
apmokestinamiesiems asmenims, kuriems taikomos šio Įstatymo XII skyriaus penktojo ir (arba) šeštojo, ir (arba) septintojo skirsnių nuostatos ar bet kurios kitos valstybės narės tolygios nuostatos ir kurie pageidauja susigrąžinti Lietuvos Respublikoje sumokėtą PVM už prekes (paslaugas), skirtas telekomunikacijų, radijo ir televizijos transliavimo ir (arba) elektroniniu būdu teikiamoms paslaugoms Europos Sąjungos teritorijoje atitinkamai minėtose nuostatose nurodytoms paslaugoms teikti ir (arba) prekėms tiekti .“
straipsnio pakeitimas Pakeisti 117 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip: „2.
Teisę pateikti prašymą turi ir toks užsienio apmokestinamasis asmuo, kuris atitinka šio straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatytą kriterijų, o tuo laikotarpiu, kuriuo sumokėtą PVM prašo grąžinti, šalies teritorijoje:
1) teikė tik prekių vežimo ir papildomas vežimo paslaugas, kurios pagal šio Įstatymo 43, 45, 47, 52, 53 straipsnių nuostatas būtų apmokestinamos taikant 0 procentų PVM tarifą, ir (arba)
2) teikė tik tokias paslaugas ir tiekė tik tokias prekes, už kurias mokestį pagal šio Įstatymo 95 straipsnio 2–4 dalių nuostatas privalo apskaičiuoti ir sumokėti jų pirkėjas ; , ir (arba)
3) vykdė tik veiklą, kuriai taikoma Europos Sąjungoje neįsikūrusių asmenų schema , nurodyta pagal kitos valstybės narės teisės aktų nuostatas, iš esmės tolygias šio Įstatymo XII skyriaus penktajame skirsnyje penktojo skirsnio nuostatoms, taip pat tais atvejais, kai kartu su veikla, kuriai taikoma Europos Sąjungoje neįsikūrusių asmenų schema pagal kitos valstybės narės teisės aktų nuostatas, iš esmės tolygias šio Įstatymo XII skyriaus penktojo skirsnio nuostatoms, vykdė kitą veiklą, dėl kurios šis asmuo nėra ir neprivalo būti įregistruotas PVM mokėtoju Lietuvos Respublikoje , ir (arba)
4) vykdė tik veiklą, kuriai taikoma Sąjungoje įsikūrusių asmenų Europos Sąjungoje įsikūrusių asmenų schema pagal kitos valstybės narės teisės aktų nuostatas, iš esmės tolygias šio Įstatymo XII skyriaus penktojo šeštojo skirsnio nuostatoms, taip pat tais atvejais, kai kartu su veikla, kuriai taikoma Sąjungoje įsikūrusių asmenų Europos Sąjungoje įsikūrusių asmenų schema pagal kitos valstybės narės teisės aktų nuostatas, iš esmės tolygias šio Įstatymo XII skyriaus penktojo šeštojo skirsnio nuostatoms, vykdė kitą veiklą, dėl kurios šis asmuo nėra ir neprivalo būti įregistruotas PVM mokėtoju Lietuvos Respublikoje . , ir (arba)
5) vykdė tik veiklą, kuriai taikoma importuojamų prekių schema pagal kitos valstybės narės teisės aktų nuostatas, iš esmės tolygias šio Įstatymo XII skyriaus septintojo skirsnio nuostatoms, taip pat tais atvejais, kai kartu su veikla, kuriai taikoma importuojamų prekių schema pagal kitos valstybės narės teisės aktų nuostatas, iš esmės tolygias šio Įstatymo XII skyriaus septintojo skirsnio nuostatoms, vykdė kitą veiklą, dėl kurios šis asmuo nėra ir neprivalo būti įregistruotas PVM mokėtoju Lietuvos Respublikoje. “
Teisę pateikti prašymą turi ir toks užsienio apmokestinamasis asmuo, kuris atitinka šio straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatytą kriterijų, o tuo laikotarpiu, kuriuo sumokėtą PVM prašo grąžinti, šalies teritorijoje:
1) teikė tik prekių vežimo ir papildomas vežimo paslaugas, kurios pagal šio Įstatymo 43, 45, 47, 52, 53 straipsnių nuostatas būtų apmokestinamos taikant 0 procentų PVM tarifą, ir (arba)
2) teikė tik tokias paslaugas ir tiekė tik tokias prekes, už kurias mokestį pagal šio Įstatymo 95 straipsnio 2–4 dalių nuostatas privalo apskaičiuoti ir sumokėti jų pirkėjas ; , ir (arba)
3) vykdė tik veiklą, kuriai taikoma Europos Sąjungoje neįsikūrusių asmenų schema , nurodyta pagal kitos valstybės narės teisės aktų nuostatas, iš esmės tolygias šio Įstatymo XII skyriaus penktajame skirsnyje penktojo skirsnio nuostatoms, taip pat tais atvejais, kai kartu su veikla, kuriai taikoma Europos Sąjungoje neįsikūrusių asmenų schema pagal kitos valstybės narės teisės aktų nuostatas, iš esmės tolygias šio Įstatymo XII skyriaus penktojo skirsnio nuostatoms, vykdė kitą veiklą, dėl kurios šis asmuo nėra ir neprivalo būti įregistruotas PVM mokėtoju Lietuvos Respublikoje , ir (arba)
4) vykdė tik veiklą, kuriai taikoma Sąjungoje įsikūrusių asmenų Europos Sąjungoje įsikūrusių asmenų schema pagal kitos valstybės narės teisės aktų nuostatas, iš esmės tolygias šio Įstatymo XII skyriaus penktojo šeštojo skirsnio nuostatoms, taip pat tais atvejais, kai kartu su veikla, kuriai taikoma Sąjungoje įsikūrusių asmenų Europos Sąjungoje įsikūrusių asmenų schema pagal kitos valstybės narės teisės aktų nuostatas, iš esmės tolygias šio Įstatymo XII skyriaus penktojo šeštojo skirsnio nuostatoms, vykdė kitą veiklą, dėl kurios šis asmuo nėra ir neprivalo būti įregistruotas PVM mokėtoju Lietuvos Respublikoje . , ir (arba)
5) vykdė tik veiklą, kuriai taikoma importuojamų prekių schema pagal kitos valstybės narės teisės aktų nuostatas, iš esmės tolygias šio Įstatymo XII skyriaus septintojo skirsnio nuostatoms, taip pat tais atvejais, kai kartu su veikla, kuriai taikoma importuojamų prekių schema pagal kitos valstybės narės teisės aktų nuostatas, iš esmės tolygias šio Įstatymo XII skyriaus septintojo skirsnio nuostatoms, vykdė kitą veiklą, dėl kurios šis asmuo nėra ir neprivalo būti įregistruotas PVM mokėtoju Lietuvos Respublikoje. “
straipsnio pakeitimas Pakeisti 120 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: „1.
PVM, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytą atvejį, mokėjimą kontroliuoja Valstybinė mokesčių inspekcija. Valstybinė mokesčių inspekcija kontroliuoja PVM mokėjimą ir už importuotas prekes, jeigu jų importo PVM įskaitomas šio Įstatymo 94 straipsnyje nustatyta tvarka , taip pat PVM mokėjimą už prekes, kurioms taikoma šio Įstatymo XII skyriaus septintajame skirsnyje nurodyta importuojamų prekių schema .“30 straipsnis. Įstatymo 2 priedo pakeitimas Pakeisti Įstatymo 2 priedą ir jį išdėstyti taip: „Lietuvos Respublikos pridėtinės vertės mokesčio įstatymo2 priedas
mokesčio įstatymo nuostatos
41. 1986 m. lapkričio 17 d. Tryliktoji Tarybos direktyva 86/560/EEB dėl valstybių narių apyvartos mokesčių
įstatymų suderinimo – pridėtinės vertės mokesčio grąžinimo apmokestinamiesiems asmenims, kurie nėra įsisteigę Bendrijos teritorijoje, tvarka (OL 2004 m. specialusis leidimas, 9 skyrius, 1 tomas, p. 129) . 5. 2006 m. liepos 24 d. Tarybos direktyva 2006/69/EB iš dalies keičianti Direktyvos 77/388/EEB nuostatas, susijusias su tam tikromis priemonėmis, kuriomis siekiama supaprastinti apmokestinimo pridėtinės vertės mokesčiu tvarką ir padėti užkirsti kelią mokesčių slėpimui ar vengimui, bei panaikinanti tam tikrus sprendimus dėl leidžiančių nukrypti nuostatų (OL 2006 L 221, p. 9). 6. 2. 2006 m. spalio 5 d. Tarybos direktyva 2006/79/EB dėl nekomercinio pobūdžio smulkių prekių siuntų importo iš trečiųjų šalių atleidimo nuo mokesčių (kodifikuota redakcija) (OL 2006 L 286, p. 15) . 7. 3. 2006 m. lapkričio 28 d. Tarybos direktyva 2006/112/EB dėl pridėtinės vertės mokesčio bendros sistemos (OL
su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2019 m. lapkričio 21 d. Tarybos direktyva (ES) 2019/1995 . 8. 2006 m. gruodžio 19 d.
keičianti Tarybos direktyvos 2006/112/EB dėl bendros pridėtinės vertės mokesčio sistemos nuostatas dėl pridėtinės vertės mokesčio priemonių, taikomų radijo ir televizijos transliacijų paslaugoms ir tam tikroms elektroninėmis priemonėmis teikiamoms paslaugoms, taikymo laikotarpio (OL 2006 L 384, p. 92). 9. 4. 2007 m. gruodžio 20 d. Tarybos direktyva 2007/74/EB dėl keliaujančių iš trečiųjų šalių asmenų importuojamų prekių neapmokestinimo pridėtinės vertės mokesčiu ir akcizais (OL 2007 L 346, p. 6) . 10. 2008 m. vasario 12 d. Tarybos direktyva 2008/8/EB, iš dalies keičianti Direktyvos 2006/112/EB nuostatas, susijusias su paslaugų teikimo vieta (OL 2008 L 44, p. 11). 11. 5. 2008 m. vasario 12 d. Tarybos direktyva 2008/9/EB, nustatanti Direktyvoje 2006/112/EB numatyto pridėtinės vertės mokesčio grąžinimo apmokestinamiesiems asmenims, kurie nėra įsisteigę PVM grąžinančioje valstybėje narėje, o yra įsisteigę kitoje valstybėje narėje, išsamias taisykles (OL 2008 L 44, p. 23) . 12. 2008 m. gruodžio 16 d. Tarybos direktyva 2008/117/EB, iš dalies keičianti Direktyvą 2006/112/EB dėl pridėtinės vertės mokesčio bendros sistemos, siekiant kovoti su mokestiniu sukčiavimu, susijusiu su sandoriais Bendrijos viduje (OL 2009 L 14, p. 7). 13. 2009 m. gegužės 5 d. Tarybos direktyva 2009/47/EB, iš dalies keičianti Direktyvos 2006/112/EB nuostatas, susijusias su lengvatiniais pridėtinės vertės mokesčio tarifais (OL 2009 L 116, p. 18). 14. 2009 m. birželio 25 d. Tarybos direktyva 2009/69/EB, iš dalies keičianti Direktyvos 2006/112/EB dėl pridėtinės vertės mokesčio bendros sistemos nuostatas, susijusias su mokesčių slėpimu importo srityje (OL 2009 L 175, p. 12). 15. 2009 m. spalio 19 d. Tarybos direktyva 2009/132/EB dėl Direktyvos 2006/112/EB 143 straipsnio b ir c punktų taikymo, neapmokestinant galutinio tam tikrų prekių importo pridėtinės vertės mokesčiu (OL 2009 L 292, p. 5). 16. 2009 m. gruodžio 22 d.
keičianti Direktyvos 2006/112/EB dėl pridėtinės vertės mokesčio bendros sistemos įvairias nuostatas (OL 2010 L 10, p. 14). 17. 6. 2011 m. gegužės 30 d. Tarybos įgyvendinimo sprendimas 2011/335/ES, kuriuo leidžiama Lietuvos Respublikai taikyti priemonę, kuria nukrypstama nuo Tarybos direktyvos 2006/112/EB dėl pridėtinės vertės mokesčio bendros sistemos 287 straipsnio (OL 2011 L 150, p. 6) . 18. 2010 m. liepos 13 d. Tarybos direktyva 2010/45/ES, kuria iš dalies keičiamos Direktyvos 2006/112/EB dėl pridėtinės vertės mokesčio bendros sistemos nuostatos dėl sąskaitų faktūrų išrašymo taisyklių (OL 2010 L 189, p. 1). 19. 2016 m. birželio 27 d. Tarybos direktyva (ES) 2016/1065, kuria iš dalies keičiamos Direktyvos 2006/112/EB nuostatos dėl kuponų apmokestinimo tvarkos (OL 2016 L 177, p. 9). 20. 2017 m. gruodžio 5 d. Tarybos direktyva (ES) 2017/2455, kuria iš dalies keičiamos Direktyvos 2006/112/EB ir Direktyvos 2009/132/EB nuostatos, susijusios su tam tikromis pridėtinės vertės mokesčio prievolėmis, taikomomis paslaugų teikimui ir nuotolinei prekybai prekėmis (OL 2017 L 348, p. 7). 21. 2018 m. gruodžio 4 d. Tarybos direktyva (ES) 2018/1910, kuria dėl tam tikrų pridėtinės vertės mokesčio sistemos taisyklių suderinimo ir supaprastinimo, susijusio su valstybių narių tarpusavio prekybos apmokestinimu, iš dalies keičiama Direktyva 2006/112/EB (OL 2018 L 311, p. 3). “
įsigaliojimas, taikymas ir įgyvendinimas
1Šis įstatymas, išskyrus šio straipsnio 3 dalį,
įsigalioja 2021 m. sausio 1 d. 2. Prekėms, dėl kurių prievolė apskaičiuoti pridėtinės vertės mokestį arba importo pridėtinės vertės mokestį atsirado iki šio įstatymo įsigaliojimo, taikomos iki šio įstatymo įsigaliojimo galiojusios taisyklės. 3.
Lietuvos Respublikos finansų ministerijos iki šio įstatymo įsigaliojimo priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas
P rojekto lyginamasis variantas
2, 92 , 12, 13, 40, 57, 64, 71, 711 , 75, 78,781 , 79,
xii SKYRIAUS
2020 m. d. Nr. Vilnius
dalimi: „10
1. Europos Sąjungos vidaus nuotolinė prekyba prekėmis – prekių, kurias tiekėjas siunčia ar gabena arba kurios siunčiamos ar gabenamos jo vardu, tiekimas, įskaitant atvejus, kai tiekėjas netiesiogiai dalyvauja gabenant ar siunčiant prekes, kaip tai suprantama pagal 2011 m. kovo 15 d. Tarybos įgyvendinimo reglamento (ES) Nr. 282/2011, kuriuo nustatomos Direktyvos 2006/112/EB dėl pridėtinės vertės mokesčio bendros sistemos įgyvendinimo priemonės, su visais pakeitimais 5a straipsnį, iš kitos valstybės narės negu ta, kurioje baigiasi prekių siuntimas ar gabenimas pirkėjui, jeigu tenkinamos visos šios sąlygos:
1) prekių pirkėjas yra apmokestinamasis asmuo arba juridinis asmuo, kuris nėra apmokestinamasis asmuo, kai šių asmenų prekių įsigijimas kitoje valstybėje narėje pagal Direktyvos 2006/112/EB 3 straipsnio 1 dalies nuostatas yra ne PVM objektas, arba kitas neapmokestinamasis asmuo;
2) tiekiamos prekės nėra naujos transporto priemonės, taip pat nėra prekės, kurias tiekėjas patiekia pirkėjui pats ar savo užsakymu surinkdamas (sumontuodamas) ar instaliuodamas jas pirkėjo nurodytoje vietoje (neatsižvelgiant, ar jos išbandomos)
10110
2. Grandininis prekių tiekimo sandoris (toliau – grandininis sandoris) – vienas po kito vykdomo tų pačių prekių tiekimo sandoris, kuriame dalyvauja tarpinis veiklos vykdytojas, kai prekės gabenamos iš vienos valstybės narės į kitą valstybę narę tiesiogiai iš pirmojo prekių tiekėjo paskutiniam prekių tiekimo grandinėje esančiam tas prekes įsigyjančiam asmeniui. 3. Papildyti 2 straipsnį 191 dalimi: „19
1. Nuotolinė prekyba iš trečiųjų teritorijų ar trečiųjų valstybių importuojamomis prekėmis – prekių, kurias tiekėjas siunčia ar gabena arba kurios siunčiamos ar gabenamos jo vardu, tiekimas, įskaitant atvejus, kai tiekėjas netiesiogiai dalyvauja gabenant ar siunčiant prekes , kaip tai suprantama pagal Reglamento (ES) Nr. 282/2011 5a straipsnį, iš trečiosios teritorijos ar trečiosios valstybės pirkėjui valstybėje narėje, jeigu tenkinamos visos šios sąlygos:
1) prekių pirkėjas yra apmokestinamasis asmuo arba juridinis asmuo, kuris nėra apmokestinamasis asmuo, kai šių asmenų prekių įsigijimas kitoje valstybėje narėje pagal Direktyvos 2006/112/EB 3 straipsnio 1 dalies nuostatas yra ne PVM objektas, arba kitas neapmokestinamasis asmuo;
2) tiekiamos prekės nėra naujos transporto priemonės, taip pat nėra prekės, kurias tiekėjas patiekia pirkėjui pats ar savo užsakymu surinkdamas (sumontuodamas) ar instaliuodamas jas pirkėjo nurodytoje vietoje (neatsižvelgiant, ar jos išbandomos) . “
4Pakeisti 2 straipsnio 40 dalį ir ją išdėstyti taip:
„40. Kitos šiame Įstatyme vartojamos sąvokos suprantamos taip, kaip jos apibrėžtos
Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatyme (toliau – Mokesčių administravimo įstatymas), 2013 m. spalio 9 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (ES) Nr. 952/2013, kuriuo nustatomas Sąjungos muitinės kodeksas ( OL 2013 L 269, p.
civiliniame kodekse (toliau – Civilinis kodeksas), – kiek tai neprieštarauja šiam Įstatymui (išskyrus Civilinio kodekso įsakmiai nurodytus atvejus), tačiau mokesčio administratoriumi šiame Įstatyme vadinama tik Valstybinė mokesčių inspekcija.“
straipsniu Papildyti Įstatymą 43 straipsniu: „43 straipsnis. Prekių tiekimas naudojantis elektronine sąsaja
prekyvietę, platformą, portalą ar panašias priemones, sudaro sąlygas, kaip tai suprantama pagal Reglamento (ES) Nr. 282/2011 5b straipsnį, nuotolinei prekyb ai iš trečiųjų teritorijų ar trečiųjų valstybių importuojamomis prekėmis, kurios importuojamos siuntose, kurių savoji (pačių prekių) vertė neviršija 150 eurų, laikoma, kad tas apmokestinamasis asmuo pats gauna ir tiekia tas prekes. 2. Kai apmokestinamasis asmuo, naudodamas elektroninę sąsają – prekyvietę, platformą, portalą ar panašias priemones, Europos Sąjungoje neįsikūrusiam apmokestinamajam asmeniui sudaro sąlygas, kaip tai suprantama pagal Reglamento (ES) Nr. 282/2011 5b straipsnį, tiekti prekes neapmok estinamajam asmeniui Europos Sąjungoje, laikoma, kad sąlygas tiekti prekes sudarantis apmokestinamasis asmuo pats gauna ir tiekia tas prekes.
straipsnyje nustatytais prekių tiekimo atvejais. “
straipsniu Papildyti Įstatymą 93 straipsniu: „93 straipsnis. Gabenimui, kai prekės tiekiamos naudojantis elektronine sąsaja, taikoma taisyklė Jeigu pagal šio Įstatymo 43 straipsnį laikoma, kad apmokestinamasis asmuo pats gauna ir tiekia prekes, prekių siuntimas arba gabenimas priskiriamas to apmokestinamojo asmens vykdomam tiekimui. “
12 straipsnio pakeitimas
1Pakeisti 12 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
„1. Jeigu Kai tiekiamos prekės turi būti gabenamos, laikoma, kad prekių tiekimas įvyko šalies teritorijoje tuo atveju, kai šių prekių gabenimas pirkėjui prasidėjo šalies teritorijoje (neatsižvelgiant į tai, kas (prekių tiekėjas, pirkėjas ar bet kurio iš jų užsakymu trečioji šalis) prekes gabena). Tais atvejais, kai tiekiamų prekių gabenimas prasidėjo trečiojoje teritorijoje ar trečiojoje valstybėje, prekių tiekimas, kai prekes tiekia importuotojas, ir bet koks tolesnis tiekimas laikomas įvykusiu šalies teritorijoje, jeigu prekės buvo importuotos Lietuvos Respublikoje. Šios dalies nuostatos netaikomos ir prekių tiekimas nelaikomas įvykusiu šalies teritorijoje, jeigu prekės išgabenamos į kitą valstybę narę, kurioje šis prekių tiekimas bus laikomas įvykusiu dėl tos valstybės narės atitinkamų teisės aktų reikalavimų ar dėl prekių tiekėjui suteiktos teisės taikant nuostatas, iš esmės tolygias šio straipsnio 3 dalies nuostatoms. Prekių tiekėjas (jei pagal šios dalies nuostatas jo prekių, tiekiamų ir gabenamų į kitą valstybę narę šio straipsnio 3 dalyje nustatytomis sąlygomis, tiekimo vieta būtų šalies teritorijoje), kuris pats pageidauja jo tiekiamų prekių tiekimo vieta laikyti kitą valstybę narę, privalo centrinio mokesčio administratoriaus nustatyta tvarka kreiptis į vietos mokesčio administratorių su prašymu suteikti tokią teisę. Suteiktos teisės negalima atsisakyti ne trumpiau kaip 24 mėnesius nuo jos suteikimo. “
2Pakeisti 12 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip:
„3.
Neatsižvelgiant į šio straipsnio 1 dalies nuostatas, prekių tiekimas laikomas įvykusiu šalies teritorijoje šiais atvejais:
Europos Sąjungos vidaus nuotolinę prekybą prekėmis jos yra šalies teritorijoje tuo momentu, kai baigiasi šių prekių siuntimas ar gabenimas pirkėjui prekės tiekėjo arba jo užsakymu kito asmens yra iš kitos valstybės narės atgabentos į šalies teritoriją (t. y. prekių gabenimas baigėsi šalies teritorijoje). Tais atvejais, kai tiekiamų ir į šalies teritoriją atgabentų prekių gabenimas prasidėjo trečiojoje teritorijoje ar trečiojoje valstybėje, o jų tiekėjas jas importavo kitoje valstybėje narėje, šios prekės laikomos išgabentomis iš tos kitos valstybės narės ;
vykdant nuotolinę prekybą iš trečiųjų teritorijų ar trečiųjų valstybių importuojamomis prekėmis, kurios importuojamos į kitą valstybę narę, jos yra šalies teritorijoje tuo momentu, kai baigiasi šių prekių siuntimas ar gabenimas pirkėjui prekių pirkėjas yra vienas iš šio Įstatymo 71
asmuo ;3 ) kai vykdant nuotolinę prekybą iš trečiųjų teritorijų ar trečiųjų valstybių importuojamomis prekėmis, jos importuojamos šalies teritorijoje ir joje baigiasi šių prekių siuntimas ar gabenimas pirkėjui, jeigu šioms prekėms taikomas PVM turi būti deklaruotas pagal šio Įstatymo XII skyriaus septintajame skirsnyje nurodytą specialią schemą tiekiamos prekės nėra naujos transporto priemonės, taip pat nėra prekės, kurios tiekiamos po jų surinkimo arba instaliavimo .“
3Pripažinti netekusia galios 12 straipsnio 4 dalį. 4.
šio straipsnio 3 dalyje nurodytas prekių tiekimas įvyko šalies teritorijoje, jeigu tenkinamos visos šios sąlygos:
1) tiekiamos prekės, kurios nėra akcizais apmokestinamos prekės;
2) to prekių tiekėjo šio straipsnio 3 dalyje nurodytomis sąlygomis tiekiamų į Lietuvos Respubliką atgabentų visų prekių vertė (neįskaitant PVM) neviršija 35 000 eurų per einamuosius kalendorinius metus;
3) to prekių tiekėjo šio straipsnio 3 dalyje nurodytomis sąlygomis tiekiamų į Lietuvos Respubliką atgabentų visų prekių, kurios yra kitos negu akcizais apmokestinamos prekės, vertė (neįskaitant PVM) praėjusiais kalendoriniais metais neviršijo 35 000 eurų;
4) prekių tiekėjas nėra įsikūręs Lietuvos Respublikoje (t. y. jo buveinė (jeigu tai ne fizinis asmuo) arba nuolatinė gyvenamoji vieta (jeigu tai fizinis asmuo) nėra Lietuvos Respublikoje) arba Lietuvos Respublikoje neturi padalinio;
5) prekių išgabenimo vietos kompetentinga institucija nėra prekių tiekėjui suteikusi teisės taikyti šio straipsnio 3 dalies nuostatas. 6 straipsnis. 13 straipsnio pakeitimas
taip:
„15. Telekomunikacijų paslaugos, radijo ir televizijos transliavimo
paslaugos, elektroniniu būdu teikiamos paslaugos (nurodytos
d. Tarybos įgyvendinimo reglamente (ES) Nr. 282/2011, kuriuo nustatomos Direktyvos 2006/112/EB dėl pridėtinės vertės mokesčio bendros sistemos įgyvendinimo priemonės (OL 2011 L 77, p. 1), su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2013 m. spalio 7 d. Tarybos įgyvendinimo reglamentu (ES) Nr. 1042/2013, kuriuo iš dalies keičiamos Įgyvendinimo reglamento (ES) Nr. 282/2011 nuostatos, susijusios su paslaugų teikimo vieta (OL 2013 L 284, p. 1) (toliau – Reglament e as (ES) Nr.
282/2011), ir kitos panašios paslaugos) asmeniui, kuris nėra apmokestinamasis asmuo, laikomos suteiktomis šalies teritorijoje, jeigu šis asmuo yra įsikūręs šalies teritorijoje, t. y. jeigu jo buveinė (jeigu tai ne fizinis asmuo) arba nuolatinė gyvenamoji vieta (jeigu tai fizinis asmuo) yra Lietuvos Respublikoje. Jeigu prekių tiekėjas arba paslaugų teikėjas ir pirkėjas bendrauja elektroniniu būdu, tačiau pati prekė patiekiama arba paslauga suteikiama ne elektroniniu būdu, toks bendravimas nelaikomas elektroniniu būdu suteiktomis paslaugomis.“
,152 ir 153 dalis. 151 . Neatsižvelgiant į šio straipsnio 15 dalies nuostatas, nelaikoma, kad šio straipsnio 15 dalyje nurodytos paslaugos suteiktos šalies teritorijoje, jeigu tenkinamos visos šios sąlygos:
1) paslaugų teikėjas įsikūręs (t. y. jo buveinė arba nuolatinė gyvenamoji vieta yra) tik vienoje kitoje valstybėje narėje ir jis neturi padalinių valstybėse narėse, o jeigu jis įsikūręs (t. y. jo buveinė arba nuolatinė gyvenamoji vieta yra) už Europos Sąjungos teritorijos ribų, jis turi padalinį tik vienoje kitoje valstybėje narėje;
2) paslaugų teikėjo šio straipsnio 15 dalyje nurodytų paslaugų asmenims, kurie nėra apmokestinamieji asmenys ir kurie yra įsikūrę (t. y. kurių buveinė arba nuolatinė gyvenamoji vieta yra) kitoje, negu šios dalies 1 punkte nurodytoje, valstybėje narėje, vertė (neįskaitant PVM) einamaisiais kalendoriniais metais neviršija ir praėjusiais kalendoriniais metais neviršijo
dalyje nurodytos sąlygos dėl paslaugų sumos, įskaitant paslaugas, kurias teikiant ši suma buvo viršyta, taikomos šio straipsnio 15 dalies nuostatos);
3) paslaugų teikėjas nėra pasirinkęs taikyti nuostatų, iš esmės tolygių šio straipsnio 153 dalies nuostatoms. 152 .
15
2. Neatsižvelgiant į šio straipsnio 15 dalies nuostatas, kai apmokestinamasis asmuo, įsikūręs tik Lietuvos Respublikoje (t. y. tik šalies teritorijoje yra jo buveinė (jeigu jis ne fizinis asmuo) arba nuolatinė gyvenamoji vieta (jeigu jis fizinis asmuo), arba, jeigu jis įsikūręs (t. y. jo buveinė arba nuolatinė gyvenamoji vieta yra) už Europos Sąjungos teritorijos ribų, tik šalies teritorijoje jis turi padalinį, teikia šio straipsnio 15 dalyje nurodytas paslaugas asmenims, kurie nėra apmokestinamieji asmenys ir kurie yra įsikūrę (t. y. kurių buveinė arba nuolatinė gyvenamoji vieta yra) kitose valstybėse narėse, ir suteiktų paslaugų vertė (neįskaitant PVM) einamaisiais kalendoriniais metais neviršija ir praėjusiais kalendoriniais metais neviršijo 10 000 eurų, laikoma, kad šios paslaugos suteiktos šalies teritorijoje (šios dalies nuostatos netaikomos paslaugoms, kurias teikiant netenkinamos šioje dalyje nurodytos sąlygos dėl paslaugų sumos, įskaitant paslaugas, kurias teikiant ši suma buvo viršyta). 153 . Šio straipsnio 152 dalyje nurodytas sąlygas atitinkantis Lietuvos Respublikoje įsikūręs ar šalies teritorijoje padalinį turintis paslaugų teikėjas turi teisę pasirinkti šio straipsnio 15 dalyje nurodytų paslaugų, teikiamų asmenims, kurie nėra apmokestinamieji asmenys ir kurie yra įsikūrę (t. y. kurių buveinė arba nuolatinė gyvenamoji vieta yra) kitose valstybėse narėse, suteikimo vieta laikyti ne Lietuvos Respublikos teritoriją. Šis pasirinkimas galioja ne trumpiau kaip 24 mėnesius nuo dienos, nuo kurios asmuo pasirinko nurodytų paslaugų vieta laikyti ne Lietuvos Respublikos teritoriją, visiems jo sudaromiems atitinkamiems sandoriams. Dėl šios pasirinkimo teisės paslaugų teikėjas su prašymu centrinio mokesčių administratoriaus nustatyta tvarka privalo kreiptis į vietos mokesčių administratorių. 7 straipsnis. Įstatymo papildymas 132 straipsniu Papildyti Įstatymą 132 straipsniu: „13
Tam tikrų prekių tiekimo ir tam tikrų paslaugų suteikimo vietos nustatymo išimtys 1.
Vykdant Europos Sąjungos vidaus nuotolinę prekybą prekėmis ir (arba) teikiant šio Įstatymo 13 straipsnio 15 dalyje nurodytas paslaugas asmenims, kurie nėra apmokestinamieji asmenys, š io Įstatymo 12 straipsnio 3 dalies 1 punkto ir (arba) 13 straipsnio 15 dalies nuostatos netaikomos (nurodytos prekės laikomos patiektomis ir paslaugos laikomos suteiktomis šalies teritorijoje, kai atitinka atitinkamai šio Įstatymo 12 straipsnio 1 dalies ir (arba) 13 straipsnio 2 dalies 2 punkto nuostatas) , jeigu tenkinamos visos šios sąlygos:
1) asmuo, tiekiantis prekes ir (arba) teikiantis paslaugas, yra įsikūręs (t. y. jo buveinė arba nuolatinė gyvenamoji vieta yra) tik vienoje valstybėje narėje ir jis neturi padalinių valstybėse narėse, o jeigu šis asmuo yra įsikūręs (t. y. jo buveinė arba nuolatinė gyvenamoji vieta yra) už Europos Sąjungos teritorijos ribų, jis turi padalinį tik vienoje valstybėje narėje;
2) šios dalies 1 punkte nurodyto asmens bendra šio Įstatymo 12 straipsnio 3 dalies 1 punkte nurodytų siunčiamų ar gabenamų į kitą, negu nurodyta šios dalies 1 punkte, valstybę narę prekių ir (arba) šio Įstatymo 13 straipsnio
asmenys ir kurie yra įsikūrę (t. y. kurių buveinė arba nuolatinė gyvenamoji vieta yra) kitoje, negu nurodyta šios dalies 1 punkte, valstybėje narėje, vertė (neįskaitant PVM) einamaisiais kalendoriniais metais neviršija ir praėjusiais kalendoriniais metais neviršijo 10 000 eurų (kai netenkinama šioje dalyje nurodyta sąlyga dėl tiekiamų prekių ir (arba) teikiamų paslaugų sumos, įskaitant prekes, kurias tiekiant, ir (arba) paslaugas, kurias teikiant ši suma viršijama, taikomos atitinkamai šio Įstatymo 12 straipsnio 3 dalies 1 punkto ir
(arba) 13 straipsnio 15 dalies nuostatos);
3) šios dalies 1 punkte nurodytas asmuo nėra pasirinkęs taikyti nuostatų, iš esmės tolygių šio straipsnio 2 dalies nuostatoms.
Vykdant Europos Sąjungos vidaus nuotolinę prekybą prekėmis ir (arba) teikiant šio Įstatymo 13 straipsnio 15 dalyje nurodytas paslaugas asmenims, kurie nėra apmokestinamieji asmenys, š io Įstatymo 12 straipsnio 3 dalies 1 punkto ir (arba) 13 straipsnio 15 dalies nuostatos netaikomos (nurodytos prekės laikomos patiektomis ir paslaugos laikomos suteiktomis šalies teritorijoje, kai atitinka atitinkamai šio Įstatymo 12 straipsnio 1 dalies ir (arba) 13 straipsnio 2 dalies 2 punkto nuostatas) , jeigu tenkinamos visos šios sąlygos:
1) asmuo, tiekiantis prekes ir (arba) teikiantis paslaugas, yra įsikūręs (t. y. jo buveinė arba nuolatinė gyvenamoji vieta yra) tik vienoje valstybėje narėje ir jis neturi padalinių valstybėse narėse, o jeigu šis asmuo yra įsikūręs (t. y. jo buveinė arba nuolatinė gyvenamoji vieta yra) už Europos Sąjungos teritorijos ribų, jis turi padalinį tik vienoje valstybėje narėje;
2) šios dalies 1 punkte nurodyto asmens bendra šio Įstatymo 12 straipsnio 3 dalies 1 punkte nurodytų siunčiamų ar gabenamų į kitą, negu nurodyta šios dalies 1 punkte, valstybę narę prekių ir (arba) šio Įstatymo 13 straipsnio
asmenys ir kurie yra įsikūrę (t. y. kurių buveinė arba nuolatinė gyvenamoji vieta yra) kitoje, negu nurodyta šios dalies 1 punkte, valstybėje narėje, vertė (neįskaitant PVM) einamaisiais kalendoriniais metais neviršija ir praėjusiais kalendoriniais metais neviršijo 10 000 eurų (kai netenkinama šioje dalyje nurodyta sąlyga dėl tiekiamų prekių ir (arba) teikiamų paslaugų sumos, įskaitant prekes, kurias tiekiant, ir (arba) paslaugas, kurias teikiant ši suma viršijama, taikomos atitinkamai šio Įstatymo 12 straipsnio 3 dalies 1 punkto ir
(arba) 13 straipsnio 15 dalies nuostatos);
3) šios dalies 1 punkte nurodytas asmuo nėra pasirinkęs taikyti nuostatų, iš esmės tolygių šio straipsnio 2 dalies nuostatoms. 2.
tiekėjas, vykdantis Europos Sąjungos vidaus nuotolinę prekybą prekėmis, kurių siuntimas ar gabenimas į kitą valstybę narę prasideda šalies teritorijoje, ir (arba) šio straipsnio 1 dalyje nurodytas sąlygas atitinkantis Lietuvos Respublikoje įsikūręs ar šalies teritorijoje padalinį turintis paslaugų teikėjas turi teisę pasirinkti taikyti atitinkamai šio Įstatymo 12 straipsnio 3 dalies 1 punkto ir (arba) 13 straipsnio 15 dalies nuostatas . Šis pasirinkimas galioja ne trumpiau kaip 24 mėnesius nuo pasirinkimo dienos visiems prekių tiekėjo ir
sandoriams. Dėl šios pasirinkimo teisės prekių tiekėjas ir (arba) paslaugų teikėjas su prašymu centrinio mokesčio administratoriaus nustatyta tvarka privalo kreiptis į vietos mokesčio administratorių. “
straipsniu Papildyti Įstatymą 141 straipsniu: „141 straipsnis. Specialūs apmokestinimo momento nustatymo atvejai Neatsižvelgiant į šio Įstatymo 14 straipsnio
apmokestinamasis asmuo pats gauna ir tiekia prekes, jo vykdomo prekių tiekimo apmokestinimo momentas ir tiekimo tam apmokestinamajam asmeniui apmokestinimo momentas yra ir prievolė apskaičiuoti PVM atsiranda tuo metu, kai įvyksta mokėjimas, kaip tai suprantama pagal Reglamento (ES) Nr. 282/2011 41a straipsnį;
2) v ykdant nuotolinę prekybą iš trečiųjų teritorijų ar trečiųjų valstybių importuojamomis prekėmis, kurioms taikomos šio Įstatymo XII skyriaus septintojo skirsnio nuostatos , apmokestinimo momentas yra ir prievolė apskaičiuoti PVM atsiranda atlikus šių prekių tiekimą, kuris laikomas atliktu tada, kai įvyksta mokėjimas, kaip tai suprantama pagal Reglamento (ES) Nr. 282/2011 61b straipsnį. “
straipsniu Papildyti Įstatymą 341 straipsniu: „34
Prekės, kurioms taikoma speciali schema Importo PVM neapmokestinamos importuojamos prekės, kurioms taikomas PVM turi būti deklaruotas pagal šio Įstatymo XII skyriaus septintajame skirsnyje nurodytą specialią schemą, jeigu muitinei ne vėliau kaip pateikiant importo deklaraciją nurodomas prekių tiekėjui arba jo vardu veikiančiam importo tarpininkui suteiktas atskiras PVM mokėtojo kodas, skirtas šiai specialiai schemai taikyti. “
1Pripažinti netekusiu galios 40 straipsnio 1 dalies 24 punktą. 24) prekės, jeigu bendra tokių prekių vertė
neviršija 22 eurų, išskyrus etilo alkoholį, alkoholinius gėrimus, apdorotą tabaką ir etilo alkoholio turinčius skystus parfumerijos, kosmetikos, tualetinius preparatus;
pastraipą ir ją išdėstyti taip: „4. Importo PVM neapmokestinamos prekės, fizinio asmens atsiunčiamos nedidelės vertės nekomercinio pobūdžio siuntmenose (dokumentų siuntose, pašto siuntose ar pašto siuntiniuose). Siuntmena laikoma nedidelės vertės, jeigu bendra jos vertė neviršija 45 eurų. Siuntmena laikoma nekomercinio pobūdžio, jeigu tenkinamos visos šios sąlygos:“. 11 straipsnis. Įstatymo papildymas 531 straipsniu Papildyti Įstatymą 531 straipsniu: „531 straipsnis. Prekių tiekimui naudojantis elektronine sąsaja taikoma speciali taisyklė Jeigu pagal šio Įstatymo 43 straipsnio 2 dalį laikoma, kad apmokestinamasis asmuo pats gauna ir tiekia prekes, tų prekių tiekimas tam apmokestinamajam asmeniui apmokestinamas taikant 0 procentų PVM tarifą. “
Pakeisti 57 straipsnio 1 dalies 1 punktą ir jį išdėstyti taip: „
1) PVM mokėtojai, išskyrus:
a) asmenis, kurie PVM mokėtojais įregistruoti vien dėl prekių įsigijimo iš kitų valstybių narių ir nevykdo jokios ekonominės veiklos; b ) apmokestinamuosius asmenis, kurie PVM mokėtojais įregistruoti vien dėl šio Įstatymo XII skyriaus penktajame, šeštajame ar septintajame skirsnyje nustatytų schemų taikymo įsikūrusius už Europos Sąjungos teritorijos ribų (kaip jie apibrėžti šio Įstatymo XII skyriaus penktajame skirsnyje), kuriems taikomos šio Įstatymo XII skyriaus penktojo skirsnio nuostatos;
c) apmokestinamuosius asmenis, įsikūrusius Europos Sąjungos teritorijoje, tačiau ne vartojimo valstybėje narėje (kaip jie apibrėžti šio Įstatymo XII skyriaus penktajame skirsnyje) ir PVM mokėtojais registruotus vien dėl šio Įstatymo XII skyriaus penktajame skirsnyje nustatytos specialios telekomunikacijų, radijo ir televizijos transliavimo ir (arba) elektroniniu būdu teikiamų paslaugų, kurias teikia Europos Sąjungos teritorijoje, tačiau ne vartojimo valstybėje narėje įsikūrę apmokestinamieji asmenys, apmokestinimo schemos (toliau – Sąjungoje įsikūrusių asmenų schema) taikymo ;
“. 13 straipsnis. 64 straipsnio pakeitimas
Pakeisti 64 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip: „3.
Pirkimo PVM, šio Įstatymo nustatyta tvarka apskaičiuotas už iš kitos valstybės narės įsigyjamas prekes, į PVM atskaitą gali būti įtrauktas tik tuo atveju, kai įsigytų prekių apmokestinamoji vertė ir pardavimo PVM, apskaičiuotas už šias prekes, yra deklaruoti šio Įstatymo nustatyta tvarka teikiamoje PVM deklaracijoje, o PVM mokėtojas turi PVM sąskaitą faktūrą, kuria įformintas prekių tiekimas ir kuri atitinka reikalavimus, keliamus PVM sąskaitai faktūrai, kuria įforminamas prekių tiekimas kitoje valstybėje narėje registruotam PVM mokėtojui. Jeigu PVM sąskaita faktūra nėra gauta, tačiau prievolė apskaičiuoti pardavimo PVM pagal šio Įstatymo 14 arba 141 straipsnį atsirado, pirkimo PVM gali būti atskaitytas, jeigu tenkinami kiti šioje dalyje nustatyti reikalavimai. Ta pačia tvarka atskaitomos ir pirkimo PVM sumos už prekes ir paslaugas, kai pagal šio Įstatymo nuostatas prievolė apskaičiuoti pardavimo PVM už tiekiamas prekes ir teikiamas paslaugas tenka jų pirkėjui.“
1Pakeisti 71 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
„1. Prievolė registruotis PVM mokėtoju ir skaičiuoti PVM bei mokėti jį į biudžetą
tenka apmokestinamiesiems asmenims, kurie šalies teritorijoje tiekia prekes arba teikia paslaugas, išskyrus atvejus, kai šalies teritorijoje tiekiamos tik tokios prekės ir (arba) teikiamos tik tokios paslaugos, už kurias prievolė apskaičiuoti ir sumokėti į biudžetą PVM pagal šio Įstatymo 95 straipsnio 2, 3 ir 4 dalių nuostatas tenka pirkėjui. Privalantis registruotis PVM mokėtoju asmuo privalo pateikti prašymą įregistruoti jį PVM mokėtoju, neatsižvelgiant į tai, ar jis buvo registruotas PVM mokėtoju šio Įstatymo XII skyriaus penktajame , šeštajame ir septintajame skirsnyje skirsniuose nustatyta tvarka.“
2Pakeisti 71 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip:
„ 3.
Užsienio apmokestinamasis asmuo PVM mokėtoju privalo registruotis per šalies teritorijoje esantį padalinį, o jeigu tokio padalinio nėra, – per paskirtą Lietuvos Respublikoje esantį fiskalinį agentą. Reikalavimas paskirti fiskalinį agentą netaikomas kitose valstybėse narėse ar teritorijose, kuriose taikomos savitarpio pagalbos taikymo dokumentų nuostatos, iš esmės savo taikymo sritimi tolygios 2010 m. kovo 16 d. Tarybos direktyvos 2010/24/ES dėl savitarpio pagalbos vykdant reikalavimus, susijusius su mokesčiais, muitais ir kitomis priemonėmis (OL 2010 L 84, p. 1) (toliau
, ir 2010 m. spalio 7 d. Tarybos reglamento (ES) Nr. 904/2010 dėl administracinio bendradarbiavimo ir kovos su sukčiavimu pridėtinės vertės mokesčio srityje su visais paskutiniais pakeitimais , padarytais Tarybos reglamentu (ES) Nr. 517/2013 (OL 2013 L 158, p. 1) (toliau – Reglamentas (ES) Nr. 904/2010), nuostatoms, įsikūrusiems apmokestinamiesiems asmenims ir apmokestinamiesiems asmenims, kurie PVM mokėtojais registruojasi specialios telekomunikacijų, radijo ir televizijos transliavimo ir (arba) elektroniniu būdu teikiamų paslaugų, kurias teikia už Europos Sąjungos teritorijos ribų įsikūrę apmokestinamieji asmenys, apmokestinimo schemos (toliau –Sąjungoje neįsikūrusių asmenų schema) taikymo tikslais dėl šio Įstatymo XII skyriaus penktajame, šeštajame ir septintajame skirsniuose nurodytų specialių schemų taikymo (jie PVM mokėtojais gali būti registruojami tiesiogiai).
Užsienio apmokestinamasis asmuo neprivalo registruotis PVM mokėtoju, jeigu jis šalies teritorijoje vykdo tik šią veiklą:
1) tiekia prekes ir (arba) teikia paslaugas, kurios pagal šį Įstatymą neapmokestinamos PVM;
2) tiekia prekes ir (arba) teikia paslaugas, kurios pagal šį Įstatymą nėra PVM objektas;
3) tiekia prekes ir (arba) teikia paslaugas, kurios pagal šį Įstatymą būtų apmokestinamos taikant 0 procentų PVM tarifą, išskyrus šio Įstatymo 41, 49 straipsniuose, taip pat 53 straipsnio 1 dalies 1, 2, 5 ,
bei 531 straipsnyje nurodytą veiklą.“
straipsnio 8 dalį. 8. Jeigu asmuo pageidavo, kad jo tiekiamoms prekėms, atitinkančioms šio Įstatymo 12 straipsnio 4 dalies nuostatas, būtų taikoma šio Įstatymo 12 straipsnio 3 dalis ir prekių išgabenimo valstybės narės kompetentinga institucija jam tokią teisę suteikė, registruojant asmenį PVM mokėtoju privalo būti pateiktas šis kitos valstybės narės suteiktas leidimas. 4. Pakeisti 71 straipsnio 11 dalį ir ją išdėstyti taip: „11.
Už Europos Sąjungos teritorijos ribų įsikūręs apmokestinamasis asmuo (kaip jis apibrėžtas šio Įstatymo XII skyriaus penktajame skirsnyje), šalies teritorijoje teikiantis telekomunikacijų, radijo ir televizijos transliavimo ir
(arba) elektroniniu būdu teikiamas paslaugas asmenims, kurie nėra apmokestinamieji asmenys, ir jau įsiregistravęs PVM mokėtoju kurioje nors valstybėje narėje pagal tos valstybės narės teisės aktų nuostatas, iš esmės tolygias šio Įstatymo XII skyriaus penktojo skirsnio nuostatoms, registruotis PVM mokėtoju Lietuvos Respublikoje neprivalo, tačiau tik tuo atveju, jeigu jo prievolė registruotis PVM mokėtoju atsiranda vien dėl tokių paslaugų teikimo. Europos Sąjungos teritorijoje, tačiau ne vartojimo valstybėje narėje įsikūręs apmokestinamasis asmuo (kaip jis apibrėžtas šio Įstatymo XII skyriaus penktajame skirsnyje), kuris Lietuvos Respublikoje neturi buveinės ar padalinio ir kuris šalies teritorijoje teikia telekomunikacijų, radijo ir televizijos transliavimo ir (arba) elektroniniu būdu teikiamas paslaugas asmenims, kurie nėra apmokestinamieji asmenys, ir yra įsiregistravęs PVM mokėtoju kurioje nors valstybėje narėje pagal tos valstybės narės teisės aktų nuostatas, iš esmės tolygias šio Įstatymo XII skyriaus penktojo skirsnio nuostatoms, registruotis PVM mokėtoju Lietuvos Respublikoje neprivalo, tačiau tik tuo atveju, jeigu jo prievolė registruotis PVM mokėtoju atsiranda vien dėl tokių paslaugų teikimo.
A pmokestinamieji asmenys, kuriems taikomos šio Įstatymo XII skyriaus penktojo ir (arba) šeštojo, ir
(arba) septintojo skirsnių nuostatos, kurie šalies teritorijoje teikia paslaugas ir (arba) tiekia prekes, nurodytas atitinkamai šio Įstatymo XII skyriaus penktajame ir (arba) šeštajame, ir (arba) septintajame skirsniuose, ir jau yra įsiregistravę PVM mokėtojais kurioje nors valstybėje narėje pagal tos valstybės narės teisės aktų nuostatas, iš esmės tolygias atitinkamai šio Įstatymo XII skyriaus penktojo ir (arba) šeštojo, ir (arba) septintojo skirsnių nuostatoms, registruotis PVM mokėtojais Lietuvos Respublikoje neprivalo, tačiau tik tuo atveju, kai jų prievolė registruotis PVM mokėtoju atsiranda vien dėl tokių paslaugų teikimo ir (arba) prekių tiekimo. “
straipsnio pakeitimas
711 straipsnio 1 dalies pirmąją pastraipą ir ją išdėstyti taip: „1.
Jeigu apmokestinamasis asmuo, kuris nėra ir neprivalo būti įregistruotas PVM mokėtoju pagal šio Įstatymo 71 arba 72 straipsnį, taip pat juridinis asmuo, kuris nėra apmokestinamasis asmuo, įsigyja šalies teritorijoje prekes iš kitos valstybės narės, jis privalo už prekes, įsigyjamas iš kitos valstybės narės, skaičiuoti PVM ir jį mokėti į biudžetą, taip pat pateikti prašymą įregistruoti jį PVM mokėtoju, neatsižvelgiant į tai, ar jis buvo registruotas PVM mokėtoju šio Įstatymo XII skyriaus penktajame , šeštajame ir septintajame skirsnyje skirsniuose nustatyta tvarka, išskyrus atvejus, kai tenkinamos visos šios šiuose punktuose nurodytos sąlygos:“. 16 straipsnis. 75 straipsnio pakeitimas Pakeisti 75 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:
„2. Jeigu asmuo įsiregistravo PVM mokėtoju savanoriškai pagal šio Įstatymo 72
straipsnio 2 dalį ar dėl to, kad savanoriškai pasirinko, kad jo tiekiamoms prekėms, atitinkančioms šio Įstatymo 12 straipsnio 4 dalies nuostatas, būtų taikoma šio Įstatymo 12 straipsnio 3 dalis , jis negali būti išregistruotas iš PVM mokėtojų nepraėjus 24 kalendoriniams mėnesiams nuo jo įregistravimo, išskyrus atvejus, kai asmuo likviduojamas.“
dalimi: „5
2. Jeigu apmokestinamasis asmuo, naudodamas elektroninę sąsają – prekyvietę, platformą, portalą ar panašias priemones, sudaro sąlygas , kaip tai suprantama pagal Reglamento (ES) Nr.
282/2011 54b straipsnį, tiekti prekes ar teikti paslaugas Europos Sąjungoje neapmokestinamajam asmeniui pagal šio Įstatymo 12, 121 , 13 ir 132 straipsnių arba atitinkamas kitų valstybių narių teisės aktų nuostatas, šias sąlygas tiekti prekes ar teikti paslaugas sudarantis apmokestinamasis asmuo privalo saugoti su tuo prekių tiekimu ar paslaugų teikimu susijusius apskaitos registrus 10 kalendorinių metų, skaičiuojamų nuo metų, kuriais buvo įvykdytas sandoris, pabaigos, taip pat privalo sudaryti galimybę šiuo 10 metų laikotarpiu valstybės narės, kurioje prekės laikomos patiektomis ir (arba) paslaugos laikomos suteiktomis, kompetentingoms institucijoms jų reikalavimu šių apskaitos registrų duomenis gauti elektroninėmis priemonėmis, juos skaityti ir kitaip naudoti priežiūros tikslais. Su prekių (paslaugų) tiekimu (teikimu) neapmokestinamajam asmeniui pagal šio Įstatymo 12, 121 , 13 ir 132 straipsnių arba atitinkamas kitų valstybių narių teisės aktų nuostatas tiekimu (teikimu) susijusių apskaitos registrų tvarkymo reikalavimus ir šiuose registruose pateiktinus duomenis detalizuoja centrinis mokesčio administratorius. “
2Pakeisti 78 straipsnio 7 dalį ir ją išdėstyti taip:
„7. Apmokestinamieji asmenys privalo užtikrinti, kad jų (ar jų vardu pirkėjų arba
trečiosios šalies) išrašytos PVM sąskaitos faktūros, taip pat jų gautos PVM sąskaitos faktūros būtų saugomos šiame straipsnyje nustatyta tvarka. PVM sąskaitos faktūros, kuriomis įformintas prekių tiekimas ar paslaugų teikimas šalies teritorijoje, taip pat Lietuvos Respublikoje įsikūrusių apmokestinamųjų asmenų gautos PVM sąskaitos faktūros privalo būti saugomos 10 metų nuo jų išrašymo.
Apmokestinamieji asmenys privalo saugoti dokumentus tokios formos (rašytinės ar elektroninės), kokios jie buvo išsiųsti ar pateikti, ir užtikrinti, kad per visą dokumentų saugojimo laikotarpį būtų išlaikytas PVM sąskaitų faktūrų kilmės autentiškumas ir turinio vientisumas, taip pat kad dokumentai išliktų įskaitomi , tačiau tais atvejais, kai tiekiamos prekės ar teikiamos paslaugos, nurodytos šio Įstatymo 14 straipsnio 6 dalyje, apmokestinamųjų asmenų išsiųstos rašytinės formos PVM sąskaitos faktūros gali būti saugomos tik elektronine forma . Jeigu PVM sąskaitos faktūros yra elektroninės formos ir (arba) saugomos elektronine forma , kartu naudojant elektronines priemones turi būti saugomi ir duomenys, užtikrinantys šių PVM sąskaitų faktūrų kilmės autentiškumą ir turinio vientisumą. Lietuvos Respublikos apmokestinamieji asmenys privalo šiuos dokumentus saugoti šalies teritorijoje, jeigu dokumentai nėra saugomi naudojant elektronines priemones. Jeigu Lietuvos Respublikos apmokestinamieji asmenys saugo dokumentus naudodami elektronines priemones ir užtikrina visišką prieigą prie juose esančių duomenų (t. y. galimybę gauti šiuos dokumentus elektroninėmis priemonėmis, juos skaityti ir kitaip naudoti Mokesčių administravimo įstatymo nustatytais pagrindais), dokumentai gali būti saugomi ir ne šalies teritorijoje. Lietuvos Respublikos apmokestinamieji asmenys privalo informuoti vietos mokesčio administratorių apie dokumentų saugojimo vietą, jeigu dokumentai saugomi ne šalies teritorijoje.
PVM sąskaitos faktūros, kuriomis įformintas prekių tiekimas ar paslaugų teikimas šalies teritorijoje, taip pat Lietuvos Respublikoje įsikūrusių apmokestinamųjų asmenų gautos PVM sąskaitos faktūros ir kiti su šiais dokumentais susiję duomenys bet kokiu atveju negali būti saugomi teritorijose, kuriose netaikoma Direktyva 2010/24/ES ir Reglamentas (ES) Nr. 904/2010 ar jiems iš esmės savo taikymo sritimi tolygūs savitarpio pagalbos taikymo dokumentai. Apmokestinamieji asmenys, kurie šalies teritorijoje saugo savo (ar jų vardu pirkėjų arba trečiosios šalies) išrašytas PVM sąskaitas faktūras, taip pat gautas PVM sąskaitas faktūras, naudodami elektronines priemones, kurios užtikrina visišką prieigą prie jose esančių duomenų, privalo sudaryti valstybių narių, kuriose šie apmokestinamieji asmenys yra įsikūrę arba kuriose tiekiamos prekės ar teikiamos paslaugos, kompetentingoms institucijoms galimybę gauti šiuos dokumentus elektroninėmis priemonėmis, juos skaityti ir kitaip naudoti priežiūros tikslais.“
straipsnio pakeitimas
781 straipsnio 5 dalį ir ją išdėstyti taip: „5.
Neatsižvelgiant į šio straipsnio 1 dalies nuostatas, šio Įstatymo reikalavimai dėl prekių tiekimo ir (arba) paslaugų teikimo įforminimo PVM sąskaita faktūra taikomi tais atvejais, kai apmokestinamasis asmuo tiekia prekes ir (arba) teikia paslaugas, kurioms taikomos šio Įstatymo XII skyriaus penktojo, šeštojo ar septintojo skirsnio nuostatos, ir šis asmuo šio Įstatymo 13 straipsnio 15 dalyje nurodytas paslaugas, kurioms taikomos Sąjungoje įsikūrusių asmenų schemos arba Sąjungoje neįsikūrusių asmenų schemos, teikia apmokestinamasis asmuo, kuris Lietuvos Respublikoje registruojasi šių šio Įstatymo XII skyriaus penktajame, šeštajame ar septintajame skirsnyje nurodytų specialių schemų taikymo tikslais.“ 19 straipsnis. 79 straipsnio pakeitimas Pakeisti 79 straipsnio 1 dalies 2 punktą ir jį išdėstyti taip:
„2) prekių tiekimą pagal šio Įstatymo 12 straipsnio 3 dalį dalies 1 punktą, išskyrus atvejus, kai apmokestinamasis asmuo taiko šio Įstatymo XII skyriaus šeštajame skirsnyje nurodytą specialią schemą ;“. 20 straipsnis. 84 straipsnio pakeitimas Pakeisti 84 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
„1. Mokestinis laikotarpis yra kalendorinis mėnuo, jeigu šiame straipsnyje ar šio Įstatymo XII skyriaus penktajame , šeštajame ir septintajame skirsniuose nenustatyta kitaip.“ 21 straipsnis. 85 straipsnio pakeitimas
1Papildyti 85 straipsnį 5 dalimi:
„
5Jeigu taikomos šio Įstatymo XII skyriaus šeštojo skirsnio nuostatos, PVM deklaracijos pateikimo terminas yra nustatytas šio Įstatymo 1158 straipsnyje.
“
2Papildyti 85 straipsnį 6 dalimi:
„
6Jeigu taikomos šio Įstatymo XII skyriaus septintojo skirsnio nuostatos, PVM deklaracijos pateikimo terminas yra nustatytas šio Įstatymo 11513 straipsnyje.
“ 22 straipsnis. 90 straipsnio pakeitimas Pakeisti 90 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
„1.
Už mokestinį laikotarpį mokėtina į biudžetą PVM suma, apskaičiuota šio Įstatymo
vėliau kaip iki šio Įstatymo 85 ar 115 (3 ) straipsnyje nustatyto mokestinio laikotarpio PVM deklaracijos pateikimo termino pabaigos , o kai taikomos šio Įstatymo XII skyriaus penktojo, šeštojo ar septintojo skirsnio nuostatos, mokėtina į biudžetą PVM suma privalo būti sumokėta atitinkamai iki 1153 ,1158 ar11513 straipsnyje nustatyto mokestinio laikotarpio PVM deklaracijos pateikimo termino pabaigos. “
skirsnio pakeitimas Pakeisti XII skyriaus penktąjį skirsnį ir jį išdėstyti taip:
1151 straipsnis. Šio skirsnio nuostatų taikymas
tik toms šio Įstatymo 13 straipsnio 15 dalyje nurodytoms telekomunikacijų, radijo ir televizijos transliavimo ir (arba) elektroniniu būdu teikiamoms paslaugoms , kurias asmenims, kurie nėra apmokestinamieji asmenys, teikia apmokestinamasis asmuo, įsikūręs už Europos Sąjungos teritorijos ribų arba Europos Sąjungos teritorijoje, tačiau ne vartojimo valstybėje narėje . 2.
teritorijos ribų ir Europos Sąjungos teritorijoje teikiantis telekomunikacijų, radijo ir televizijos transliavimo ir (arba) elektroniniu būdu teikiamas paslaugas skirtingų valstybių narių asmenims, kurie nėra apmokestinamieji asmenys, turi teisę pasirinkti taikyti specialią paslaugų, kurias teikia už Europos Sąjungos teritorijos ribų įsikūrę apmokestinamieji asmenys, apmokestinimo schemą (toliau
Sąjungoje neįsikūrusių asmenų schema), schemą ir įsiregistruoti PVM mokėtoju vienoje kurioje nors valstybėje narėje ir per šią valstybę narę vykdyti įsipareigojimus, susijusius su mokestinėmis prievolėmis visoje Europos Sąjungos teritorijoje. Europos Sąjungoje neįsikūrusių asmenų schema taikoma visoms tokio apmokestinamojo asmens Europos Sąjungos teritorijoje teikiamoms atitinkamoms paslaugoms. Šio skirsnio nuostatos taikomos, kai už Europos Sąjungos teritorijos ribų įsikūręs apmokestinamasis asmuo pasirenka taikyti Sąjungoje neįsikūrusių asmenų schemą ir registruotis PVM mokėtoju Lietuvos Respublikoje. Taikant Europos Sąjungoje neįsikūrusių asmenų schemą:
1) apmokestinamuoju asmeniu, įsikūrusiu už Europos Sąjungos teritorijos ribų, laikomas apmokestinamasis asmuo, kuris Europos Sąjungos teritorijoje neturi buveinės arba padalinio;
2) registravimosi valstybe nare laikoma ta valstybė narė, kurioje apmokestinamasis asmuo, įsikūręs už Europos Sąjungos teritorijos ribų, nusprendžia registruotis . ; 3.
Europos Sąjungos teritorijoje, tačiau ne vartojimo valstybėje narėje įsikūręs apmokestinamasis asmuo, teikiantis telekomunikacijų, radijo ir televizijos transliavimo ir (arba) elektroniniu būdu teikiamas paslaugas skirtingų valstybių narių, kuriose jis neturi buveinės ar padalinio, asmenims, kurie nėra apmokestinamieji asmenys, turi teisę pasirinkti taikyti Sąjungoje įsikūrusių asmenų schemą ir per savo valstybę narę, kurioje jis turi buveinę ar padalinį, vykdyti įsipareigojimus, susijusius su mokestinėmis prievolėmis, atsirandančiomis dėl tų valstybių narių, kuriose jis neturi buveinės ar padalinio, asmenims, kurie nėra apmokestinamieji asmenys, teikiamų telekomunikacijų, radijo ir televizijos transliavimo ir (arba) elektroniniu būdu teikiamų paslaugų. Šio skirsnio nuostatos taikomos, kai Sąjungoje įsikūrusių asmenų schemą pasirenka taikyti ir įsiregistruoti PVM mokėtoju, neatsižvelgdamas į tai, ar buvo registruotas PVM mokėtoju pagal šio Įstatymo 71, 711 arba 72 straipsnį, Lietuvos Respublikos apmokestinamasis asmuo arba už Europos Sąjungos teritorijos ribų įsikūręs apmokestinamasis asmuo, kuris turi padalinį Lietuvos Respublikoje. Jeigu už Europos Sąjungos teritorijos ribų įsikūręs apmokestinamasis asmuo turi padalinius Lietuvos Respublikoje ir kitoje valstybėje narėje (ar kitose valstybėse narėse), šio skirsnio nuostatos taikomos, kai už Europos Sąjungos teritorijos ribų įsikūręs apmokestinamasis asmuo Lietuvos Respubliką pasirenka laikyti registravimosi valstybe nare.
Taikant Sąjungoje įsikūrusių asmenų schemą:
1) Europos Sąjungos teritorijoje, tačiau ne vartojimo valstybėje narėje įsikūrusiu apmokestinamuoju asmeniu laikomas apmokestinamasis asmuo, kuris turi buveinę arba padalinį (padalinius) Europos Sąjungos teritorijoje, tačiau ne vartojimo valstybėje narėje;
2) registravimosi valstybe nare laikoma ta valstybė narė, kurioje apmokestinamasis asmuo turi buveinę, arba, jeigu jis Europos Sąjungos teritorijoje buveinės neturi, – ta valstybė narė, kurioje šis asmuo turi padalinį. Jeigu apmokestinamasis asmuo, kuris neturi buveinės Europos Sąjungos teritorijoje, turi padalinius keliose valstybėse narėse, registravimosi valstybe laikoma ta valstybė narė, kurioje šis asmuo turi padalinį ir kurią jis pasirenka laikyti registravimosi valstybe nare (šis apmokestinamojo asmens pasirinkimas dėl registravimosi valstybės narės galioja ne trumpiau kaip einamuosius ir ateinančius dvejus kalendorinius metus, išskyrus atvejus, kai apmokestinamasis asmuo neatitinka šiame punkte nustatytų sąlygų dėl buveinės ar padalinio registravimosi valstybėje narėje turėjimo). 4. 3) Šiame skirsnyje vartojimo valstybe nare laikoma valstybė narė, kurioje pagal šio Įstatymo 121 , 13, 132 straipsnių ar atitinkamų kitų valstybių narių teisės aktų nuostatas , kuriomis vadovaujantis nustatoma paslaugų suteikimo vieta, telekomunikacijų, radijo ir televizijos transliavimo ir (arba) elektroniniu būdu teikiamos paslaugos laikomos suteiktomis. 3.
skirsnio nuostatos taikomos, kai už Europos Sąjungos teritorijos ribų įsikūręs apmokestinamasis asmuo pasirenka taikyti Europos Sąjungoje neįsikūrusių asmenų schemą ir registruotis PVM mokėtoju Lietuvos Respublikoje, neatsižvelgdamas į tai, ar buvo registruotas PVM mokėtoju šio Įstatymo 71, 711 arba
straipsnis. Registravimas
apmokestinamieji asmenys, pasirinkę taikyti Europos Sąjungoje neįsikūrusių asmenų schemą ir registruotis PVM mokėtojais Lietuvos Respublikoje, taip pat Lietuvos Respublikos apmokestinamieji asmenys arba padalinį Lietuvos Respublikoje turintys už Europos Sąjungos teritorijos ribų įsikūrę apmokestinamieji asmenys, pasirinkę taikyti Sąjungoje įsikūrusių asmenų schemą ir Lietuvos Respubliką laikyti registravimosi valstybe nare, registruojami, išregistruojami ir PVM mokėtojo kodas , skirtas Europos Sąjungoje neįsikūrusių asmenų schemai taikyti, jiems sudaromas ir suteikiamas centrinio mokesčio administratoriaus nustatyta tvarka. 2. Š io straipsnio 1 dalyje nurodytas a A pmokestinamasis asmuo reikalingą informaciją mokesčio administratoriui, taip pat mokesčio administratorius informaciją apmokestinamajam asmeniui teikia elektroninėmis priemonėmis. 1153 straipsnis. PVM deklaracijos pateikimas ir PVM sumokėjimas
taikyti šiame skirsnyje nustatytą Europos Sąjungoje neįsikūrusių asmenų schemą, ar Sąjungoje įsikūrusių asmenų schemą, kiekvienam kalendoriniam ketvirčiui pasibaigus iki kito ketvirčio pirmo mėnesio paskutinės dienos
privalo pateikti PVM deklaraciją , naudodamas bendrą elektroninį pranešimą, nustatytą
įgyvendinimo reglamente (ES) Nr. 815/2012, kuriuo nustatomos išsamios Tarybos reglamento (ES) Nr.
904/2010, kiek tai susiję su specialiomis schemomis neįsisteigusiems apmokestinamiesiems asmenims, teikiantiems telekomunikacijų, transliavimo ar elektronines paslaugas neapmokestinamiesiems asmenims, taikymo taisyklės (OL 2012 L 249, p. 3) . PVM deklaracijai užpildyti reikalingus duomenis, PVM deklaracijos užpildymo ir pateikimo tvarką nustato centrinis mokesčio administratorius. PVM deklaracija teikiama neatsižvelgiant į tai, ar apmokestinamasis asmuo tą kalendorinį ketvirtį teikė paslaugas, kurioms taikomos šio skirsnio nuostatos, ar ne. Prireikus patikslinti pateiktos PVM deklaracijos duomenis, patikslinti duomenys įtraukiami į paskesnę deklaraciją per trejus metus po dienos, kurią reikėjo pateikti pirminę deklaraciją. 2. Apmokestinamasis asmuo, Lietuvos Respublikoje pasirinkęs taikyti šiame skirsnyje nustatytą Europos Sąjungoje neįsikūrusių asmenų schemą ar Sąjungoje įsikūrusių asmenų schemą , centrinio mokesčio administratoriaus nustatyta tvarka ne vėliau kaip iki šio straipsnio 1 dalyje nurodyto PVM deklaracijos pateikimo termino pabaigos privalo sumokėti PVM deklaracijoje nurodytą PVM sumą, apskaičiuotą už visas suteiktas paslaugas, kurioms taikomos šio skirsnio nuostatos. 3. Apmokestinamojo asmens, Lietuvos Respublikoje pasirinkusio taikyti šiame skirsnyje nustatytą Europos Sąjungoje neįsikūrusių asmenų schemą ar Sąjungoje įsikūrusių asmenų schemą , sumokėtas PVM laikantis Reglamento (ES) Nr. 904/2010 nuostatų paskirstomas atitinkamoms valstybėms narėms , kurių teritorijoje šis asmuo teikė paslaugas . Detalią šio PVM paskirstymo tvarką nustato finansų ministras. 1154 straipsnis.
1154 straipsnis. Apskaitos reikalavimai Apmokestinamieji asmenys Apmokestinamasis asmuo , kuri ems am taikomos šio skirsnio nuostatos, privalo tvarkyti telekomunikacijų, radijo ir televizijos transliavimo ir (arba) elektroniniu būdu teikiamų paslaugų, už kurias PVM mokamas šiame skirsnyje nustatyta tvarka, apskaitą taip , kaip tai nustatyta Reglamento (ES) Nr. 282/2011 63c straipsnyje. Apmokestinamieji asmenys Apmokestinamasis asmuo privalo saugoti apskaitos duomenis 10 kalendorinių metų, skaičiuojamų nuo metų, kuriais buvo suteiktos telekomunikacijų, radijo ir televizijos transliavimo ir (arba) elektroniniu būdu teikiamos paslaugos , kurioms taikomos šio skirsnio nuostatos , taip pat sudaryti galimybę šiuo 10 metų laikotarpiu vartojimo valstybės narės ar registravimosi valstybės narės kompetentingoms institucijoms jų reikalavimu šiuos apskaitos duomenis gauti elektroninėmis priemonėmis, juos skaityti ir kitaip naudoti priežiūros tikslais. 1155 straipsnis. Atvejai, kuriais šio skirsnio nuostatų taikymas nutraukiamas Šio skirsnio nuostatos nebetaikomos, jeigu kai apmokestinamasis asmuo:
1) praneša, kad nutraukia telekomunikacijų, radijo ir televizijos transliavimo ir (arba) elektroniniu būdu teikiamų paslaugų , kurioms taikomos šio skirsnio nuostatos, teikimą Europos Sąjungos teritorijoje, arba
2) mokesčio administratoriaus duomenimis, nebevykdo ekonominės veiklos, nurodytos šiame skirsnyje, arba
3) nebeatitinka reikalavimų, keliamų asmeniui, pageidaujančiam, kad jam būtų taikomos šio skirsnio nuostatos, arba
4) nuolat , kaip tai suprantama pagal Reglamento (ES) Nr. 282/2011 58b straipsnį, pažeidinėja šio skirsnio nuostatas.“
XII skyriaus papildymas šeštuoju skirsniu Papildyti XII skyrių šeštuoju skirsniu: „
1156 straipsnis. Šio skirsnio nuostatų taikymas
1Šio skirsnio nuostatos taikomos:
1) apmokestinamojo asmens vykdomai Europos Sąjungos vidaus nuotolinei prekybai prekėmis;
2) prekėms, kurias tiekia apmokestinamasis asmuo, laikomas tiekiančiu šias prekes pagal šio Įstatymo 43 straipsnio 2 dalies nuostatas, jeigu šių tiekiamų prekių gabenimas prasideda ir baigiasi toje pačioje valstybėje narėje;
3) paslaugoms, kurias teikia apmokestinamasis asmuo, įsikūręs Europos Sąjungos teritorijoje, tačiau ne vartojimo valstybėje narėje (kurioje jis neturi buveinės ar padalinio), asmenims, kurie nėra apmokestinamieji asmenys. 2. Šio straipsnio 1 dalyje nurodytas apmokestinamasis asmuo turi teisę pasirinkti taikyti specialią Europos Sąjungos vidaus nuotolinės prekybos prekėmis, prekių tiekimo valstybėje narėje naudojant elektronines sąsajas, kuriomis sudaromos sąlygos tiekti prekes, ir paslaugų, kurias teikia Europos Sąjungoje, tačiau ne vartojimo valstybėje narėje įsisteigę apmokestinamieji asmenys, apmokestinimo schemą (toliau – Europos Sąjungoje įsikūrusių asmenų schema) ir per savo registravimosi valstybę narę, kaip ji apibrėžta šios dalies 2 punkte, vykdyti įsipareigojimus, susijusius su mokestinėmis prievolėmis, atsirandančiomis dėl tų valstybių narių, kuriose apmokestinamasis asmuo tiekia prekes ir (arba) teikia paslaugas, nurodytas šios straipsnio 1 dalyje.
Europos Sąjungoje įsikūrusių asmenų schema taikoma visoms apmokestinamojo asmens Europos Sąjungos teritorijoje tiekiamoms prekėms ir teikiamoms paslaugoms. Taikant Europos Sąjungoje įsikūrusių asmenų schemą:
1) Europos Sąjungos teritorijoje, tačiau ne vartojimo valstybėje narėje įsikūrusiu apmokestinamuoju asmeniu laikomas apmokestinamasis asmuo, kuris turi buveinę arba padalinį (padalinius) Europos Sąjungos teritorijoje, tačiau ne vartojimo valstybėje narėje;
2) registravimosi valstybe nare laikoma ta valstybė narė, kurioje apmokestinamasis asmuo turi buveinę, arba, jeigu jis Europos Sąjungos teritorijoje buveinės neturi, – ta valstybė narė, kurioje šis asmuo turi padalinį. Jeigu apmokestinamasis asmuo, kuris neturi buveinės Europos Sąjungos teritorijoje, turi padalinius keliose valstybėse narėse, registravimosi valstybe laikoma ta valstybė narė, kurioje šis asmuo turi padalinį ir kurią jis pasirenka laikyti registravimosi valstybe nare (šis apmokestinamojo asmens registravimosi valstybės narės pasirinkimas galioja ne trumpiau kaip einamuosius ir ateinančius dvejus kalendorinius metus).
Jeigu apmokestinamasis asmuo neturi buveinės Europos Sąjungos teritorijoje ir joje neturi padalinio, registravimosi valstybe nare laikoma valstybė narė, kurioje prasideda prekių siuntimas arba gabenimas. Jeigu valstybė narė, kurioje prasideda prekių siuntimas arba gabenimas, yra ne viena, apmokestinamasis asmuo nurodo, kuri iš šių valstybių narių yra registravimosi valstybė narė (šis apmokestinamojo asmens pasirinkimas dėl registravimosi valstybės narės pasirinkimas galioja ne trumpiau kaip einamuosius ir ateinančius dvejus kalendorinius metus);
3) vartojimo valstybe nare laikoma:
a) kai teikiamos paslaugos, – valstybė narė, kurioje pagal šio Įstatymo 121 , 13, 132 straipsnius ar atitinkamų kitų valstybių narių teisės aktų nuostatas, kuriomis vadovaujantis nustatoma paslaugų suteikimo vieta, paslaugos laikomos suteiktomis;
Sąjungos vidaus nuotolinė prekyba prekėmis, – valstybė narė, kurioje baigiasi prekių siuntimas ar gabenimas pirkėjui (klientui);
apmokestinamojo asmens, kuris laikomas tiekiančiu šias prekes pagal šio Įstatymo 43 straipsnio 2 dalį, o tiekiamų prekių siuntimas arba gabenimas prasideda ir baigiasi toje pačioje valstybėje narėje, – ta valstybė narė. 3.
nuostatos taikomos, kai Europos Sąjungoje įsikūrusių asmenų schemą pasirenka taikyti ir įsiregistruoti PVM mokėtoju, neatsižvelgdamas į tai, ar buvo registruotas PVM mokėtoju šio Įstatymo 71, 711 arba
arba padalinį Lietuvos Respublikoje turintis apmokestinamasis asmuo, kurio buveinė yra už Europos Sąjungos teritorijos ribų. Jeigu apmokestinamasis asmuo, kurio buveinė yra už Europos Sąjungos teritorijos ribų, turi padalinius Lietuvos Respublikoje ir kitoje valstybėje narėje (ar kitose valstybėse narėse), šio skirsnio nuostatos taikomos, kai šis apmokestinamasis asmuo Lietuvos Respubliką pasirenka laikyti registravimosi valstybe nare. Jeigu apmokestinamasis asmuo, kurio buveinė yra už Europos Sąjungos teritorijos ribų, neturi padalinio Europos Sąjungos teritorijoje, šio skirsnio nuostatos taikomos, kai šis apmokestinamasis asmuo prekių siuntimą arba gabenimą pradeda šalies teritorijoje, o tuo atveju, kai prekių siuntimas arba gabenimas pradedamas Lietuvos Respublikoje ir kitoje valstybėje narėje (ar kitose valstybėse narėse), šio skirsnio nuostatos taikomos, kai šis apmokestinamasis asmuo
straipsnis. Registravimas
straipsnio 1 dalyje nurodyti apmokestinamieji asmenys, pasirinkę taikyti Europos Sąjungoje įsikūrusių asmenų schemą ir registruotis PVM mokėtojais Lietuvos Respublikoje, registruojami, išregistruojami ir PVM mokėtojo kodas, skirtas šiai specialiai schemai taikyti, jiems sudaromas ir suteikiamas centrinio mokesčio administratoriaus nustatyta tvarka. 2. Apmokestinamasis asmuo reikalingą informaciją mokesčio administratoriui, taip pat mokesčio administratorius informaciją apmokestinamajam asmeniui teikia elektroninėmis priemonėmis. 1158 straipsnis. PVM deklaracijos pateikimas ir PVM sumokėjimas 1.
Apmokestinamasis asmuo, Lietuvos Respublikoje pasirinkęs taikyti Europos Sąjungoje įsikūrusių asmenų schemą, kiekvienam kalendoriniam ketvirčiui pasibaigus iki kito ketvirčio pirmo mėnesio paskutinės dienos privalo pateikti PVM deklaraciją. PVM deklaracijai užpildyti reikalingus duomenis, PVM deklaracijos užpildymo ir pateikimo tvarką nustato centrinis mokesčio administratorius. PVM deklaracija teikiama neatsižvelgiant į tai, ar apmokestinamasis asmuo tą kalendorinį ketvirtį tiekė prekes ir (arba) teikė paslaugas, kurioms taikomos šio skirsnio nuostatos, ar ne. Prireikus patikslinti pateiktos PVM deklaracijos duomenis, patikslinti duomenys įtraukiami į paskesnę deklaraciją per trejus metus po dienos, kurią reikėjo pateikti pirminę deklaraciją. 2. Apmokestinamasis asmuo, Lietuvos Respublikoje pasirinkęs taikyti Europos Sąjungoje įsikūrusių asmenų schemą, centrinio mokesčio administratoriaus nustatyta tvarka ne vėliau kaip iki šio straipsnio 1 dalyje nurodyto PVM deklaracijos pateikimo termino pabaigos privalo sumokėti PVM deklaracijoje nurodytą PVM sumą, apskaičiuotą už visas patiektas prekes ir (arba) suteiktas paslaugas, kurioms taikomos šio skirsnio nuostatos. 3. Apmokestinamojo asmens, Lietuvos Respublikoje pasirinkusio taikyti Europos Sąjungoje įsikūrusių asmenų schemą, sumokėtas PVM laikantis Reglamento (ES) Nr. 904/2010 nuostatų paskirstomas atitinkamoms valstybėms narėms. Detalią šio PVM paskirstymo tvarką nustato finansų ministras. 1159 straipsnis. Apskaitos reikalavimai Apmokestinamasis asmuo, kuriam taikomos šio skirsnio nuostatos, privalo tvarkyti prekių ir (arba) paslaugų, už kurias PVM mokamas šiame skirsnyje nustatyta tvarka, apskaitą, kaip nustatyta Reglamento (ES) Nr. 282/2011 63c straipsnyje.
282/2011 63c straipsnyje. Apmokestinamasis asmuo privalo saugoti apskaitos duomenis 10 kalendorinių metų, skaičiuojamų nuo metų, kuriais buvo patiektos prekės ir (arba) suteiktos paslaugos, kurioms taikomos šio skirsnio nuostatos, taip pat sudaryti galimybę šiuo 10 metų laikotarpiu vartojimo valstybės narės ar registravimosi valstybės narės kompetentingoms institucijoms jų reikalavimu šiuos apskaitos duomenis gauti elektroninėmis priemonėmis, juos skaityti ir kitaip naudoti priežiūros tikslais. 11510 straipsnis. Atvejai, kuriais šio skirsnio nuostatų taikymas nutraukiamas Šio skirsnio nuostatos nebetaikomos, jeigu apmokestinamasis asmuo:
1) praneša, kad nebetiekia prekių ir nebeteikia paslaugų, kurioms taikomos šio skirsnio nuostatos, arba
2) mokesčio administratoriaus duomenimis, nebevykdo ekonominės veiklos, nurodytos šiame skirsnyje, arba
3) nebeatitinka reikalavimų, keliamų asmeniui, pageidaujančiam, kad jam būtų taikomos šio skirsnio nuostatos, arba
4) nuolat, kaip tai suprantama pagal Reglamento (ES) Nr. 282/2011 58b straipsnyje, pažeidinėja šio skirsnio nuostatas. “
Papildyti XII skyrių septintuoju skirsniu: „
11511 straipsnis. Šio skirsnio nuostatų taikymas
nuotolinei prekybai iš trečiųjų teritorijų ar trečiųjų valstybių importuojamomis prekėmis, kurios importuojamos siuntose, kurių savoji (pačių prekių) vertė neviršija 150 eurų, išskyrus akcizais apmokestinamas prekes. 2.
nuotolinės prekybos iš trečiųjų teritorijų ar trečiųjų valstybių importuojamomis prekėmis apmokestinimo schemą (toliau – importuojamų prekių schema) :
1) apmokestinamuoju asmeniu, įsikūrusiu už Europos Sąjungos teritorijos ribų, laikomas apmokestinamasis asmuo, kuris Europos Sąjungos teritorijoje neturi buveinės arba padalinio;
2) importo tarpininku laikomas Europos Sąjungoje teritorijoje įsikūręs (buveinę ar padalinį turintis) asmuo, kurį apmokestinamasis asmuo, vykdantis nuotolinę prekybą iš trečiųjų teritorijų ar trečiųjų valstybių importuojamomis prekėmis, paskyrė asmeniu, atsakingu už PVM mokėjimą ir importuojamų prekių schemoje nustatytų prievolių vykdymą jo vardu ir jo naudai;
3) registravimosi valstybe nare laikoma:
a) jeigu apmokestinamasis asmuo yra įsikūręs už Europos Sąjungos teritorijos ribų,
apmokestinamasis asmuo, kuris neturi buveinės Europos Sąjungos teritorijoje, turi padalinį vienoje valstybėje narėje arba padalinius keliose valstybėse narėse, – ta valstybė narė, kurioje šis asmuo turi padalinį ir kurią jis nurodo kaip valstybę narę, kurioje jis taikys importuojamų prekių schemą (taikant šį papunktį, jeigu apmokestinamasis asmuo turi daugiau negu vieną padalinį Europos Sąjungos teritorijoje, apmokestinamajam asmeniui privaloma nurodyti registravimosi valstybę narę einamiesiems ir ateinantiems dvejiems kalendoriniams metams );
c) jeigu apmokestinamasis asmuo turi buveinę valstybėje narėje, – ta valstybė narė;
d) jeigu importo tarpininkas turi buveinę valstybėje narėje, – ta valstybė narė;
kuris neturi buveinės Europos Sąjungos teritorijoje, turi padalinį vienoje valstybėje narėje arba padalinius keliose valstybėse narėse, – ta valstybė narė, kurioje šis asmuo turi padalinį ir kurią jis nurodo kaip valstybę narę, kurioje jis taikys importuojamų prekių schemą (taikant šį papunktį, jeigu importo tarpininkas turi daugiau negu vieną padalinį Europos Sąjungos teritorijoje, importo tarpininkui privaloma nurodyti registravimosi valstybę narę einamiesiems ir ateinantiems dvejiems kalendoriniams metams);
4) vartojimo valstybe nare laikoma valstybė narė, kurioje baigiasi prekių siuntimas ar gabenimas pirkėjui.
Taikant specialią nuotolinės prekybos iš trečiųjų teritorijų ar trečiųjų valstybių importuojamomis prekėmis apmokestinimo schemą (toliau – importuojamų prekių schema) :
1) apmokestinamuoju asmeniu, įsikūrusiu už Europos Sąjungos teritorijos ribų, laikomas apmokestinamasis asmuo, kuris Europos Sąjungos teritorijoje neturi buveinės arba padalinio;
2) importo tarpininku laikomas Europos Sąjungoje teritorijoje įsikūręs (buveinę ar padalinį turintis) asmuo, kurį apmokestinamasis asmuo, vykdantis nuotolinę prekybą iš trečiųjų teritorijų ar trečiųjų valstybių importuojamomis prekėmis, paskyrė asmeniu, atsakingu už PVM mokėjimą ir importuojamų prekių schemoje nustatytų prievolių vykdymą jo vardu ir jo naudai;
3) registravimosi valstybe nare laikoma:
a) jeigu apmokestinamasis asmuo yra įsikūręs už Europos Sąjungos teritorijos ribų,
apmokestinamasis asmuo, kuris neturi buveinės Europos Sąjungos teritorijoje, turi padalinį vienoje valstybėje narėje arba padalinius keliose valstybėse narėse, – ta valstybė narė, kurioje šis asmuo turi padalinį ir kurią jis nurodo kaip valstybę narę, kurioje jis taikys importuojamų prekių schemą (taikant šį papunktį, jeigu apmokestinamasis asmuo turi daugiau negu vieną padalinį Europos Sąjungos teritorijoje, apmokestinamajam asmeniui privaloma nurodyti registravimosi valstybę narę einamiesiems ir ateinantiems dvejiems kalendoriniams metams );
c) jeigu apmokestinamasis asmuo turi buveinę valstybėje narėje, – ta valstybė narė;
d) jeigu importo tarpininkas turi buveinę valstybėje narėje, – ta valstybė narė;
kuris neturi buveinės Europos Sąjungos teritorijoje, turi padalinį vienoje valstybėje narėje arba padalinius keliose valstybėse narėse, – ta valstybė narė, kurioje šis asmuo turi padalinį ir kurią jis nurodo kaip valstybę narę, kurioje jis taikys importuojamų prekių schemą (taikant šį papunktį, jeigu importo tarpininkas turi daugiau negu vieną padalinį Europos Sąjungos teritorijoje, importo tarpininkui privaloma nurodyti registravimosi valstybę narę einamiesiems ir ateinantiems dvejiems kalendoriniams metams);
4) vartojimo valstybe nare laikoma valstybė narė, kurioje baigiasi prekių siuntimas ar gabenimas pirkėjui. 3.
eisę pasirinkti taikyti importuojamų prekių schemą ir per savo registravimosi valstybę narę, kaip ji apibrėžta šio straipsnio 2 dalies 3 punkte, vykdyti įsipareigojimus, susijusius su importuojamų prekių schemoje nustatytomis prievolėmis, atsirandančiomis dėl tų valstybių narių, kuriose baigiasi prekių siuntimas ar gabenimas pirkėjui, turi:
1) apmokestinamasis asmuo, įsikūręs Europos Sąjungos teritorijoje ir vykdantis nuotolinę prekybą iš trečiųjų teritorijų ar trečiųjų valstybių importuojamomis prekėmis;
asmuo, įsikūręs Europos Sąjungos teritorijoje ar įsikūręs už Europos Sąjungos teritorijos ribų, vykdantis nuotolinę prekybą iš trečiųjų teritorijų ar trečiųjų valstybių importuojamomis prekėmis, kai jam atstovauja Europos Sąjungos teritorijoje įsikūręs importo tarpininkas;
3) apmokestinamasis asmuo, įsikūręs trečiojoje valstybėje, kurioje taikomos savitarpio pagalbos taikymo dokumentų nuostatos, iš esmės savo taikymo sritimi tolygios Direktyvos 2010/24/ES ir Reglamento (ES) Nr. 904/2010 nuostatoms, ir vykdantis nuotolinę prekybą iš šios trečiosios valstybės importuojamomis prekėmis. 4. Šio straipsnio 3 dalyje nurodyti apmokestinamieji asmenys importuojamų prekių schemą taiko visai nuotolinei prekybai iš trečiųjų teritorijų ar trečiųjų valstybių importuojamomis prekėmis. Apmokestinamasis asmuo, kuriam atstovauja Europos Sąjungos teritorijoje įsikūręs importo tarpininkas, tuo pat metu negali paskirti daugiau kaip vieno importo tarpininko. 5.
nuostatos taikomos, kai importuojamų prekių schemą pasirenka taikyti ir įsiregistruoti PVM mokėtoju, neatsižvelgdamas į tai, ar buvo registruotas PVM mokėtoju šio Įstatymo 71, 711 arba 72 straipsnyje nustatyta tvarka, Lietuvos Respublikos apmokestinamasis asmuo, už Europos Sąjungos teritorijos ribų įsikūręs apmokestinamasis asmuo, kuris turi padalinį Lietuvos Respublikoje, arba importo tarpininkas, kuris yra Lietuvos Respublikos apmokestinamasis asmuo arba kuris turi padalinį Lietuvos Respublikoje. Jeigu už Europos Sąjungos teritorijos ribų įsikūręs apmokestinamasis asmuo turi padalinius Lietuvos Respublikoje ir kitoje valstybėje narėje (ar kitose valstybėse narėse), šio skirsnio nuostatos taikomos, kai už Europos Sąjungos teritorijos ribų įsikūręs apmokestinamasis asmuo Lietuvos Respubliką pasirenka laikyti registravimosi valstybe nare. Jeigu importo tarpininkas turi padalinius Lietuvos Respublikoje ir kitoje valstybėje narėje (ar kitose valstybėse narėse), šio skirsnio nuostatos taikomos, kai importo tarpininkas Lietuvos Respubliką pasirenka laikyti registravimosi valstybe nare. Be to šio skirsnio nuostatos taikomos, kai už Europos Sąjungos teritorijos ribų įsikūręs apmokestinamasis asmuo pasirenka taikyti importuojamų prekių schemą ir registruotis PVM mokėtoju Lietuvos Respublikoje. 6. Apmokestinamasis asmuo, įsikūręs už Europos Sąjungos teritorijos ribų, valstybėje, kurioje nėra taikomos savitarpio pagalbos taikymo dokumentų nuostatos, iš esmės savo taikymo sritimi tolygios Direktyvos 2010/24/ES ir Reglamento (ES) Nr. 904/2010 nuostatoms, ir vykdantis nuotolinę prekybą iš tos trečiosios valstybės importuojamomis prekėmis, pasirinkęs taikyti importuojamų prekių schemą Lietuvos Respublikoje, privalo paskirti importo tarpininką. 11512 straipsnis. Registravimas 1.
straipsnio 3 dalyje nurodyti apmokestinamieji asmenys, pasirinkę taikyti importuojamų prekių schemą ir registruotis PVM mokėtojais Lietuvos Respublikoje, ir jiems atstovaujantys importo tarpininkai (tuo atveju, kai šie apmokestinamieji asmenys paskyrė jiems atstovauti importo tarpininkus), pasirinkę registruotis PVM mokėtojais Lietuvos Respublikoje, registruojami, išregistruojami ir PVM mokėtojo kodas, skirtas šiai specialiai schemai taikyti, jiems sudaromas ir suteikiamas centrinio mokesčio administratoriaus nustatyta tvarka. 2. Apmokestinamasis asmuo ir importo tarpininkas (tuo atveju, kai šis apmokestinamasis asmuo paskyrė jam atstovauti importo tarpininką) reikalingą informaciją mokesčio administratoriui, taip pat mokesčio administratorius informaciją apmokestinamajam asmeniui ir importo tarpininkui teikia elektroninėmis priemonėmis. 11513 straipsnis. PVM deklaracijos pateikimas ir PVM sumokėjimas
tarpininkas, Lietuvos Respublikoje pasirinkę taikyti importuojamų prekių schemą, kiekvienam kalendoriniam mėnesiui pasibaigus iki kito mėnesio, einančio po pasibaigusio mokestinio laikotarpio, už kurį teikiama deklaracija, paskutinės dienos privalo pateikti PVM deklaraciją. PVM deklaracijai užpildyti reikalingus duomenis, PVM deklaracijos užpildymo ir pateikimo tvarką nustato centrinis mokesčio administratorius. PVM deklaracija teikiama neatsižvelgiant į tai, ar apmokestinamasis asmuo tą kalendorinį mėnesį vykdė nuotolinę prekybą iš trečiųjų teritorijų ar trečiųjų šalių importuojamomis prekėmis, kuriai taikomos šio skirsnio nuostatos, ar ne. Prireikus patikslinti pateiktos PVM deklaracijos duomenis, patikslinti duomenys įtraukiami į paskesnę deklaraciją per trejus metus po dienos, kurią reikėjo pateikti pirminę deklaraciją. 2.
importo tarpininkas, Lietuvos Respublikoje pasirinkę taikyti importuojamų prekių schemą , centrinio mokesčio administratoriaus nustatyta tvarka ne vėliau kaip iki šio straipsnio 1 dalyje nurodyto PVM deklaracijos pateikimo termino pabaigos privalo sumokėti PVM deklaracijoje nurodytą PVM sumą, apskaičiuotą už visas patiektas prekes, vykdant nuotolinę prekybą iš trečiųjų teritorijų ar trečiųjų šalių importuojamomis prekėmis, kuriai taikomos šio skirsnio nuostatos, patiektas prekes. 3. Apmokestinamojo asmens arba jam atstovaujančio importo tarpininko, Lietuvos Respublikoje pasirinkusių taikyti importuojamų prekių schemą , sumokėtas PVM laikantis Reglamento (ES) Nr. 904/2010 nuostatų paskirstomas atitinkamoms valstybėms narėms. Detalią šio PVM paskirstymo tvarką nustato finansų ministras. 11514 straipsnis. Apskaitos reikalavimai Apmokestinamasis asmuo arba jam atstovaujantis importo tarpininkas, kuriems taikomos šio skirsnio nuostatos, privalo tvarkyti prekių, už kurias PVM mokamas šiame skirsnyje nustatyta tvarka, apskaitą, kaip nustatyta Reglamento (ES) Nr. 282/2011 63c straipsnyje. Apmokestinamasis asmuo arba jam atstovaujantis importo tarpininkas privalo saugoti apskaitos duomenis 10 kalendorinių metų, skaičiuojamų nuo metų, kuriais buvo patiektos prekės, kurioms taikomos šio skirsnio nuostatos, taip pat sudaryti galimybę šiuo 10 metų laikotarpiu vartojimo valstybės narės ar registravimosi valstybės narės kompetentingoms institucijoms jų reikalavimu šiuos apskaitos duomenis gauti elektroninėmis priemonėmis, juos skaityti ir kitaip naudoti priežiūros tikslais. 11515 straipsnis. Atvejai, kuriais šio skirsnio nuostatų taikymas nutraukiamas 1.
Šio skirsnio nuostatos nebetaikomos, kai apmokestinamasis asmuo:
1) praneša, kad nutraukia nuotolinę prekybą iš trečiųjų teritorijų ar trečiųjų valstybių importuojamomis prekėmis , arba
2) mokesčio administratoriaus duomenimis, nebevykdo nuotolinės prekybos iš trečiųjų teritorijų ar trečiųjų valstybių importuojamomis prekėmis , arba
3) nebeatitinka reikalavimų, keliamų asmeniui, pageidaujančiam, kad jam būtų taikomos šio skirsnio nuostatos, arba
4) nuolat, kaip tai suprantama pagal Reglamento (ES) Nr. 282/2011 58b straipsnį, pažeidinėja šio skirsnio nuostatas. 2. Šio skirsnio nuostatos nebetaikomos, kai importo tarpininkas:
1) per du iš eilės kalendorinius ketvirčius nebevykdo importo tarpininko veiklos apmokestinamojo asmens, taikančio importuojamų prekių schemą, vardu arba
2) nebeatitinka reikalavimų, keliamų asmeniui, pageidaujančiam vykdyti importo tarpininko veiklą, kuriai taikomos šio skirsnio nuostatos, arba
3) nuolat, kaip tai suprantama pagal Reglamento (ES) Nr. 282/2011 58b straipsnį, pažeidinėja šio skirsnio nuostatas. 3. Kai apmokestinamajam asmeniui atstovauja importo tarpininkas, šio skirsnio nuostatos nebetaikomos, jeigu:
1) importo tarpininkas praneša, kad tas apmokestinamasis asmuo nutraukia nuotolinę prekybą iš trečiųjų teritorijų ar trečiųjų valstybių importuojamomis prekėmis, arba
2) mokesčio administratoriaus duomenimis, tas apmokestinamasis asmuo nebevykdo nuotolinės prekybos iš trečiųjų teritorijų ar trečiųjų valstybių importuojamomis prekėmis , arba
3) tas apmokestinamasis asmuo nebeatitinka reikalavimų, keliamų asmeniui, pageidaujančiam, kad jam būtų taikomos šio skirsnio nuostatos, arba
4) tas apmokestinamasis asmuo nuolat, kaip tai suprantama Reglamento (ES) Nr. 282/2011 58b straipsnyje, pažeidinėja šio skirsnio nuostatas, arba
5) importo tarpininkas praneša, kad jis tam apmokestinamajam asmeniui nebeatstovauja. “
XII skyriaus papildymas aštuntuoju skirsniu Papildyti XII skyrių aštuntuoju skirsniu: „
11516 straipsnis. Šio skirsnio nuostatų taikymas
prekėms (i šskyrus akcizais apmokestinamas prekes), siunčiamoms siuntose, kurių savoji (pačių prekių) vertė neviršija 150 eurų ir kurioms netaikoma šio skyriaus septintajame skirsnyje nurodyta importuojamų prekių schema. 2. S pecialią importo PVM deklaravimo ir mokėjimo procedūrą (toliau – speciali importo PVM procedūra) turi teisę taikyti šio straipsnio 1 dalyje nurodytas prekes, kurių siuntimas ar gabenimas baigiasi Lietuvos Respublikos teritorijoje, muitinei pateikiantis asmuo, kuris jas deklaruoja asmens, kuriam skirtos šios prekės, naudai . 3. Taikant specialią importo PVM procedūrą:
1) prievolė sumokėti importo PVM tenka asmeniui, kuriam skirtos prekės ir kuris jį sumoka asmeniui, pateikiančiam prekes muitinei ;
2) asmuo, pateikiantis prekes muitinei, surenka importo PVM iš asmens, kuriam skirtos prekės, ir jį sumoka;
3) asmuo, pateikiantis prekes muitinei, ir asmuo, kuriam prekės skirtos, solidariai atsako už importo PVM sumokėjimą. 4. Asmuo, pateikiantis prekes muitinei, turi imtis tinkamų priemonių, kad asmuo, kuriam skirtos prekės, sumokėtų tinkamo dydžio mokestį. 11517 straipsnis. Deklaracijos pateikimas ir PVM sumokėjimas
prekes muitinei, kiekvienam kalendoriniam mėnesiui pasibaigus, turi muitinei elektroninėmis priemonėmis pateikti ataskaitą, kurioje nurodoma informacija apie importo PVM, surinktą taikant specialią importo PVM procedūrą. Šiai ataskaitai užpildyti reikalingus duomenis, ataskaitos užpildymo ir pateikimo tvarką nustato Muitinės departamentas. 2.
straipsnio 1 dalyje nurodytoje ataskaitoje nurodytas importo PVM sumokamas ir jo sumokėjimas užtikrinamas šio Įstatymo 94 straipsnyje nustatyta tvarka. 3. Neatsižvelgiant į tai, ar asmuo, pateikiantis prekes muitinei, surinko importo PVM iš asmens, kuriam skirtos prekės, jis, laikydamasis šio Įstatymo 94 straipsnyje nustatytos importo PVM sumokėjimo tvarkos, importo PVM turi sumokėti ne vėliau kaip iki antro mėnesio, einančio po mėnesio, kurį atsirado prievolė mokėti importo PVM, pabaigos. 4. Jeigu importo PVM nebuvo surinktas dėl to, kad prekės nebuvo įteiktos asmeniui, kuriam jos buvo skirtos, asmuo, pateikęs prekes muitinei, turi teisę pateikti prašymą muitinei muitų teisės aktų nustatyta tvarka atsisakyti išieškoti importo PVM arba, jeigu jis jau buvo sumokėtas, grąžinti šį importo PVM. 11518 straipsnis. Apskaitos reikalavimai Asmenys, kurie taiko specialią importo PVM procedūrą, privalo kompetentingoms šalies institucijoms sudaryti galimybę apskaitos duomenis gauti elektroninėmis priemonėmis, juos skaityti ir kitaip naudoti priežiūros tikslais teisės aktų nustatytu duomenų saugojimo laikotarpiu. 11519 straipsnis. PVM tarifo taikymas Neatsižvelgiant į šio Įstatymo 19 straipsnio nuostatas, prekėms, kurios importuojamos taikant specialią importo PVM procedūrą, taikomas standartinis PVM tarifas. “
Pakeisti 116 straipsnio 2 dalies 1 punktą ir jį išdėstyti taip:
„1) už Europos Sąjungos teritorijos ribų įsikūrusiems
apmokestinamiesiems asmenims, kuriems taikomos šio Įstatymo XII skyriaus penktojo ir (arba) šeštojo, ir (arba) septintojo skirsnių nuostatos ar bet kurios kitos valstybės narės tolygios nuostatos ir kurie pageidauja susigrąžinti Lietuvos Respublikoje sumokėtą PVM už prekes (paslaugas), skirtas telekomunikacijų, radijo ir televizijos transliavimo ir (arba) elektroniniu būdu teikiamoms paslaugoms Europos Sąjungos teritorijoje atitinkamai šio Įstatymo XII skyriaus penktajame ir (arba) šeštajame, ir (arba) septintajame skirsniuose nurodytoms paslaugoms teikti ir (arba) prekėms tiekti .“
straipsnio pakeitimas Pakeisti 117 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip: „2.
Teisę pateikti prašymą turi ir toks užsienio apmokestinamasis asmuo, kuris atitinka šio straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatytą kriterijų, o tuo laikotarpiu, kuriuo sumokėtą PVM prašo grąžinti, šalies teritorijoje:
1) teikė tik prekių vežimo ir papildomas vežimo paslaugas, kurios pagal šio Įstatymo 43, 45, 47, 52, 53 straipsnių nuostatas būtų apmokestinamos taikant 0 procentų PVM tarifą, ir (arba)
2) teikė tik tokias paslaugas ir tiekė tik tokias prekes, už kurias mokestį pagal šio Įstatymo 95 straipsnio 2, 3 ir 4 dalių nuostatas privalo apskaičiuoti ir sumokėti jų pirkėjas ; , ir (arba)
3) vykdė tik veiklą, kuriai taikoma Europos Sąjungoje neįsikūrusių asmenų schema , nurodyta pagal kitos valstybės narės teisės aktų nuostatas, iš esmės tolygias šio Įstatymo XII skyriaus penktajame skirsnyje penktojo skirsnio nuostatoms, taip pat tais atvejais, kai kartu su veikla, kuriai taikoma Europos Sąjungoje neįsikūrusių asmenų schema pagal kitos valstybės narės teisės aktų nuostatas, iš esmės tolygias šio Įstatymo XII skyriaus penktojo skirsnio nuostatoms, vykdė kitą veiklą, dėl kurios šis asmuo nėra ir neprivalo būti įregistruotas PVM mokėtoju Lietuvos Respublikoje , ir (arba)
4) vykdė tik veiklą, kuriai taikoma Sąjungoje įsikūrusių asmenų Europos Sąjungoje įsikūrusių asmenų schema pagal kitos valstybės narės teisės aktų nuostatas, iš esmės tolygias šio Įstatymo XII skyriaus penktojo šeštojo skirsnio nuostatoms, taip pat tais atvejais, kai kartu su veikla, kuriai taikoma Sąjungoje įsikūrusių asmenų Europos Sąjungoje įsikūrusių asmenų schema pagal kitos valstybės narės teisės aktų nuostatas, iš esmės tolygias šio Įstatymo XII skyriaus penktojo šeštojo skirsnio nuostatoms, vykdė kitą veiklą, dėl kurios šis asmuo nėra ir neprivalo būti įregistruotas PVM mokėtoju Lietuvos Respublikoje . , ir (arba)
5) vykdė tik veiklą, kuriai taikoma importuojamų prekių schema pagal kitos valstybės narės teisės aktų nuostatas, iš esmės tolygias šio Įstatymo XII skyriaus septintojo skirsnio nuostatoms, taip pat tais atvejais, kai kartu su veikla, kuriai taikoma importuojamų prekių schema pagal kitos valstybės narės teisės aktų nuostatas, iš esmės tolygias šio Įstatymo XII skyriaus septintojo skirsnio nuostatoms, vykdė kitą veiklą, dėl kurios šis asmuo nėra ir neprivalo būti įregistruotas PVM mokėtoju Lietuvos Respublikoje. “
Teisę pateikti prašymą turi ir toks užsienio apmokestinamasis asmuo, kuris atitinka šio straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatytą kriterijų, o tuo laikotarpiu, kuriuo sumokėtą PVM prašo grąžinti, šalies teritorijoje:
1) teikė tik prekių vežimo ir papildomas vežimo paslaugas, kurios pagal šio Įstatymo 43, 45, 47, 52, 53 straipsnių nuostatas būtų apmokestinamos taikant 0 procentų PVM tarifą, ir (arba)
2) teikė tik tokias paslaugas ir tiekė tik tokias prekes, už kurias mokestį pagal šio Įstatymo 95 straipsnio 2, 3 ir 4 dalių nuostatas privalo apskaičiuoti ir sumokėti jų pirkėjas ; , ir (arba)
3) vykdė tik veiklą, kuriai taikoma Europos Sąjungoje neįsikūrusių asmenų schema , nurodyta pagal kitos valstybės narės teisės aktų nuostatas, iš esmės tolygias šio Įstatymo XII skyriaus penktajame skirsnyje penktojo skirsnio nuostatoms, taip pat tais atvejais, kai kartu su veikla, kuriai taikoma Europos Sąjungoje neįsikūrusių asmenų schema pagal kitos valstybės narės teisės aktų nuostatas, iš esmės tolygias šio Įstatymo XII skyriaus penktojo skirsnio nuostatoms, vykdė kitą veiklą, dėl kurios šis asmuo nėra ir neprivalo būti įregistruotas PVM mokėtoju Lietuvos Respublikoje , ir (arba)
4) vykdė tik veiklą, kuriai taikoma Sąjungoje įsikūrusių asmenų Europos Sąjungoje įsikūrusių asmenų schema pagal kitos valstybės narės teisės aktų nuostatas, iš esmės tolygias šio Įstatymo XII skyriaus penktojo šeštojo skirsnio nuostatoms, taip pat tais atvejais, kai kartu su veikla, kuriai taikoma Sąjungoje įsikūrusių asmenų Europos Sąjungoje įsikūrusių asmenų schema pagal kitos valstybės narės teisės aktų nuostatas, iš esmės tolygias šio Įstatymo XII skyriaus penktojo šeštojo skirsnio nuostatoms, vykdė kitą veiklą, dėl kurios šis asmuo nėra ir neprivalo būti įregistruotas PVM mokėtoju Lietuvos Respublikoje . , ir (arba)
5) vykdė tik veiklą, kuriai taikoma importuojamų prekių schema pagal kitos valstybės narės teisės aktų nuostatas, iš esmės tolygias šio Įstatymo XII skyriaus septintojo skirsnio nuostatoms, taip pat tais atvejais, kai kartu su veikla, kuriai taikoma importuojamų prekių schema pagal kitos valstybės narės teisės aktų nuostatas, iš esmės tolygias šio Įstatymo XII skyriaus septintojo skirsnio nuostatoms, vykdė kitą veiklą, dėl kurios šis asmuo nėra ir neprivalo būti įregistruotas PVM mokėtoju Lietuvos Respublikoje. “
straipsnio pakeitimas Pakeisti 120 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: „1.
PVM, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytą atvejį, mokėjimą kontroliuoja Valstybinė mokesčių inspekcija. Valstybinė mokesčių inspekcija kontroliuoja PVM mokėjimą ir už importuotas prekes, jeigu jų importo PVM įskaitomas šio Įstatymo 94 straipsnyje nustatyta tvarka , taip pat PVM mokėjimą už prekes, kurioms taikoma šio Įstatymo XII skyriaus septintajame skirsnyje nurodyta importuojamų prekių schema .“30 straipsnis. Įstatymo 2 priedo pakeitimas Pakeisti Įstatymo 2 priedą ir jį išdėstyti taip: „Lietuvos Respublikos pridėtinės vertės mokesčio įstatymo2 priedas
mokesčio įstatymo nuostatos
41. 1986 m. lapkričio 17 d. Tryliktoji Tarybos direktyva 86/560/EEB dėl valstybių narių apyvartos mokesčių
įstatymų suderinimo – pridėtinės vertės mokesčio grąžinimo apmokestinamiesiems asmenims, kurie nėra įsisteigę Bendrijos teritorijoje, tvarka (OL 2004 m. specialusis leidimas, 9 skyrius, 1 tomas, p. 129) . 5. 2006 m. liepos 24 d. Tarybos direktyva 2006/69/EB iš dalies keičianti Direktyvos 77/388/EEB nuostatas, susijusias su tam tikromis priemonėmis, kuriomis siekiama supaprastinti apmokestinimo pridėtinės vertės mokesčiu tvarką ir padėti užkirsti kelią mokesčių slėpimui ar vengimui, bei panaikinanti tam tikrus sprendimus dėl leidžiančių nukrypti nuostatų (OL 2006 L 221, p. 9). 6. 2. 2006 m. spalio 5 d. Tarybos direktyva 2006/79/EB dėl nekomercinio pobūdžio smulkių prekių siuntų importo iš trečiųjų šalių atleidimo nuo mokesčių (kodifikuota redakcija) (OL 2006 L 286, p. 15) . 7. 3. 2006 m. lapkričio 28 d. Tarybos direktyva 2006/112/EB dėl pridėtinės vertės mokesčio bendros sistemos (OL
su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2019 m. lapkričio 21 d. Tarybos direktyva (ES) 2019/1995 . 8. 2006 m. gruodžio 19 d.
keičianti Tarybos direktyvos 2006/112/EB dėl bendros pridėtinės vertės mokesčio sistemos nuostatas dėl pridėtinės vertės mokesčio priemonių, taikomų radijo ir televizijos transliacijų paslaugoms ir tam tikroms elektroninėmis priemonėmis teikiamoms paslaugoms, taikymo laikotarpio (OL 2006 L 384, p. 92). 9. 4. 2007 m. gruodžio 20 d. Tarybos direktyva 2007/74/EB dėl keliaujančių iš trečiųjų šalių asmenų importuojamų prekių neapmokestinimo pridėtinės vertės mokesčiu ir akcizais (OL 2007 L 346, p. 6) . 10. 2008 m. vasario 12 d. Tarybos direktyva 2008/8/EB, iš dalies keičianti Direktyvos 2006/112/EB nuostatas, susijusias su paslaugų teikimo vieta (OL 2008 L 44, p. 11). 11. 5. 2008 m. vasario 12 d. Tarybos direktyva 2008/9/EB, nustatanti Direktyvoje 2006/112/EB numatyto pridėtinės vertės mokesčio grąžinimo apmokestinamiesiems asmenims, kurie nėra įsisteigę PVM grąžinančioje valstybėje narėje, o yra įsisteigę kitoje valstybėje narėje, išsamias taisykles (OL 2008 L 44, p. 23) . 12. 2008 m. gruodžio 16 d. Tarybos direktyva 2008/117/EB, iš dalies keičianti Direktyvą 2006/112/EB dėl pridėtinės vertės mokesčio bendros sistemos, siekiant kovoti su mokestiniu sukčiavimu, susijusiu su sandoriais Bendrijos viduje (OL 2009 L 14, p. 7). 13. 2009 m. gegužės 5 d. Tarybos direktyva 2009/47/EB, iš dalies keičianti Direktyvos 2006/112/EB nuostatas, susijusias su lengvatiniais pridėtinės vertės mokesčio tarifais (OL 2009 L 116, p. 18). 14. 2009 m. birželio 25 d. Tarybos direktyva 2009/69/EB, iš dalies keičianti Direktyvos 2006/112/EB dėl pridėtinės vertės mokesčio bendros sistemos nuostatas, susijusias su mokesčių slėpimu importo srityje (OL 2009 L 175, p. 12). 15. 2009 m. spalio 19 d. Tarybos direktyva 2009/132/EB dėl Direktyvos 2006/112/EB 143 straipsnio b ir c punktų taikymo, neapmokestinant galutinio tam tikrų prekių importo pridėtinės vertės mokesčiu (OL 2009 L 292, p. 5). 16. 2009 m. gruodžio 22 d.
keičianti Direktyvos 2006/112/EB dėl pridėtinės vertės mokesčio bendros sistemos įvairias nuostatas (OL 2010 L 10, p. 14). 17. 6. 2011 m. gegužės 30 d. Tarybos įgyvendinimo sprendimas 2011/335/ES, kuriuo leidžiama Lietuvos Respublikai taikyti priemonę, kuria nukrypstama nuo Tarybos direktyvos 2006/112/EB dėl pridėtinės vertės mokesčio bendros sistemos 287 straipsnio (OL 2011 L 150, p. 6) . 18. 2010 m. liepos 13 d. Tarybos direktyva 2010/45/ES, kuria iš dalies keičiamos Direktyvos 2006/112/EB dėl pridėtinės vertės mokesčio bendros sistemos nuostatos dėl sąskaitų faktūrų išrašymo taisyklių (OL 2010 L 189, p. 1). 19. 2016 m. birželio 27 d. Tarybos direktyva (ES) 2016/1065, kuria iš dalies keičiamos Direktyvos 2006/112/EB nuostatos dėl kuponų apmokestinimo tvarkos (OL 2016 L 177, p. 9). 20. 2017 m. gruodžio 5 d. Tarybos direktyva (ES) 2017/2455, kuria iš dalies keičiamos Direktyvos 2006/112/EB ir Direktyvos 2009/132/EB nuostatos, susijusios su tam tikromis pridėtinės vertės mokesčio prievolėmis, taikomomis paslaugų teikimui ir nuotolinei prekybai prekėmis (OL 2017 L 348, p. 7). 21. 2018 m. gruodžio 4 d. Tarybos direktyva (ES) 2018/1910, kuria dėl tam tikrų pridėtinės vertės mokesčio sistemos taisyklių suderinimo ir supaprastinimo, susijusio su valstybių narių tarpusavio prekybos apmokestinimu, iš dalies keičiama Direktyva 2006/112/EB (OL 2018 L 311, p. 3). “
dalį, 17 straipsnio 2 dalį ir šio straipsnio 4 dalį, įsigalioja 2021 m. liepos 1 d. 2. Šio įstatymo 10 straipsnio 2 dalis ir 17 straipsnio 2 dalis įsigalioja 2021 m. sausio 1 d. 3. Prekėms, dėl kurių prievolė apskaičiuoti pridėtinės vertės mokestį arba importo pridėtinės vertės mokestį atsirado iki šio įstatymo įsigaliojimo, taikomos iki šio įstatymo įsigaliojimo galiojusios taisyklės. 4.
Lietuvos Respublikos finansų ministerijos iki 2021 m. birželio 30 d. priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas
, 12, 13, 40, 57, 64, 71, 711 , 75, 78, 781 , 79, 84, 85, 90,
projekto rengimą paskatinusios priežastys, parengto projekto tikslai ir uždaviniai Lietuvos Respublikos pridėtinės vertės mokesčio įstatymo Nr. IX-751 2, 92 , 12, 13, 40, 57, 64, 71, 711 , 75, 78, 781 , 79, 84, 85, 90, 116, 117, 120 straipsnių,
šeštuoju, septintuoju, aštuntuoju skirsniais įstatymo projektu (toliau – įstatymo projektas) perkeliami ir įgyvendinami šie Europos Sąjungos (toliau – ES) teisės aktai:
Direktyvos 2009/132/EB nuostatos, susijusios su tam tikromis pridėtinės vertės mokesčio prievolėmis, taikomomis paslaugų teikimui ir nuotolinei prekybai prekėmis, 2 ir 3 straipsniai (t. y. nuostatos, kurias ES valstybės narės turi taikyti nuo 2021 m. sausio 1 d.);
prekyba prekėmis ir tam tikromis šalies viduje tiekiamomis prekėmis. Taip pat įstatymo projektu siekiama aiškiau reglamentuoti kai kuriuos apmokestinimo pridėtinės vertės mokesčiu (toliau – PVM) tvarkos aspektus. Kartu teikiamas įstatymo projekto lydimasis įstatymo projektas ‑ Lietuvos Respublikos muitinės įstatymo Nr. IX-2183
. 2.
ar piliečių įgalioti atstovai) ir rengėjai Įstatymo projektą parengė Finansų ministerijos Mokesčių politikos departamento (direktorė – Jūratė Laurikėnaitė, tel. 239 0151) Netiesioginių mokesčių skyriaus vedėja Asta Zelo (tel. 219 9383) ir vyr. specialistė Giedrė Morkūnienė (tel. 239 0229). 3. Kaip šiuo metu yra reguliuojami įstatymo projekte aptarti teisiniai santykiai Šiuo metu apmokestinamieji asmenys, teikiantys telekomunikacijų paslaugas, radijo ir televizijos transliavimo paslaugas ar elektroniniu būdu teikiamas paslaugas (toliau – elektroninės paslaugos) kitų valstybių narių neapmokestinamiesiems asmenims ( jei viršija 10 tūkst. eurų ribą) , laikomi jas suteikusiais pirkėjo valstybėje narėje ir ten turi registruotis PVM mokėtojais tiesiogiai arba mokėti tų valstybių narių PVM naudodamiesi specialiomis vieno langelio principu grįstomis sistemomis:
teikia ES teritorijoje, tačiau ne vartojimo valstybėje narėje įsikūrę apmokestinamieji asmenys, apmokestinimo schemą (toliau – Sąjungoje įsikūrusių asmenų schema);
teikia už ES teritorijos ribų įsikūrę apmokestinamieji asmenys, apmokestinimo schemą (toliau – Sąjungoje neįsikūrusių asmenų schema). Šių schemų principas toks: PVM surenkamas vienoje valstybėje narėje ir paskirstomas kitoms valstybėms narėms. Tais atvejais, kai apmokestinamieji asmenys teikia kitų valstybių narių neapmokestinamiesiems asmenims kitas nei elektronines paslaugas, kurios apmokestinamos PVM tose kitose valstybėse narėse, paslaugų teikėjai turi registruotis tiesiogiai tose kitose valstybėse narėse ir ten deklaruoti bei mokėti PVM.
Be to, š iuo metu apmokestinamieji asmenys, parduodami prekes kitų valstybių narių asmenims (išskyrus PVM mokėtojus), t. y. vykdydami vadinamąją nuotolinę prekybą ES viduje ir viršydami tam tikras (kiekvienoje valstybėje narėje skirtingas) nustatytas pardavimų pajamų ribas, privalo tiesiogiai registruotis PVM mokėtojais ir mokėti PVM kiekvienoje valstybėje narėje, kurioje tos ribos yra viršytos. Tai lemia papildomus administravimo kaštus. Taip pat vartotojai iš trečiųjų šalių tiekėjų šiuo metu gali įsigyti ir į ES be PVM importuoti prekes, neviršydami šiuo metu siuntai taikomos 22 eurų ribos. Be to, Lietuvos Respublikos pridėtinės vertės mokesčio įstatyme (toliau
vertės, jeigu bendra jos vertė neviršija 45 eurų. Taip pat šiuo metu apmokestinamieji asmenys privalo saugoti dokumentus tokios formos (rašytinės ar elektroninės), kokios jie buvo išsiųsti ar pateikti, išskyrus atvejus, kai teikiamos tam tikros ilgalaikės paslaugos. Tokiu atveju apmokestinamųjų asmenų išsiųstos rašytinės formos PVM sąskaitos faktūros gali būti saugomos tik elektronine forma. 4. Kokios siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama Siūlomi pakeitimai (nuo 2021 m. sausio 1 d.): 1.
Siekiant sumažinti administracinę naštą, siūloma plėsti Sąjungoje neįsikūrusių asmenų ir Sąjungoje įsikūrusių asmenų schemas, kurios dabar taikomos tik elektroninėms paslaugoms, numatant:
O vykstant nuotolinei prekybai ES viduje tokios nustatytos ribos nėra, kas lemia nepalankią ES asmenų konkurencinę padėtį, nes jie parduodami prekes ES vartotojams PVM turi mokėti, neatsižvelgdami į prekės vertę. Todėl siūloma ES mastu suvienodinti šias taisykles, t. y. atsisakyti importo PVM lengvatos taikymo tokioms smulkioms prekių siuntoms (PVM įstatymo 40 straipsnio 1 dalies pakeitimas). Kartu siūloma tokių importuojamų prekių, kai jų vertė neviršija 150 eurų (siuntoms, kurių apmokestinamoji vertė viršija 150 eurų, pradedami skaičiuoti muitai, jas įvežant į ES teritoriją, pildoma standartinė muitinės deklaracija), apmokestinimui PVM irgi leisti taikyti vieno langelio principą (PVM įstatymo papildymas XII skyriaus septintuoju skirsniu), t. y. trečiųjų šalių asmenys irgi galės deklaruoti ir sumokėti PVM pardavimo metu toje valstybėje, kurioje registruosis patys arba per privalomus tarpininkus (t. y. naudosis nuotolinės prekybos iš trečiųjų teritorijų ar trečiųjų valstybių importuojamomis prekėmis apmokestinimo schema (toliau – importuojamų prekių schema ). Importuojant tokias siuntas, kurioms taikoma importuojamų prekių schema, papildomai importo PVM jos bus neapmokestinamos (PVM įstatymo papildymas 341 straipsniu), PVM už šias prekes bus sumokamas jų pardavimo metu. PVM įstatyme taip pat apibrėžiama nuotolinės prekybos iš trečiųjų valstybių ar trečiųjų teritorijų importuojamomis prekėmis sąvoka (PVM įstatymo 2 straipsnis).
Tuo atveju, kai asmenims, kurie tieks prekes, kurių vertė neviršija 150 eurų, ir nepasirinks taikyti importuojamų prekių schemos, bus leidžiama taikyti specialią importo PVM sumokėjimo ir deklaravimo procedūrą, pagal kurią prekes muitinei pateikiantis asmuo (paprastai pašto paslaugų teikėjas arba skubių siuntų tarnyba) asmens, kuriam skirtos prekės, sąskaita praneštų apie mokėtiną šioms siuntoms taikomą PVM ir jį sumokėtų elektroniniu būdu pateikdamas mėnesinę ataskaitą. Siekiant dar supaprastinti deklaravimo procesą, šioms prekėms bus taikomas standartinis PVM tarifas. Jei nebūtų pasinaudojama šia priemone, importo PVM būtų sumokamas pateikiant standartinę muitinės deklaraciją. Prievolė sumokėti importo PVM tokiu atveju tektų asmeniui, kuriam skirtos prekės, tačiau jį surinktų ir muitinei sumokėtų asmuo, pateikiantis prekes muitinei. Pagal šias nuostatas už atsiradusios importo PVM mokestinės prievolės įvykdymą atsakingi abu asmenys – tiek asmuo, kuriam skirtos prekės, tiek asmuo, pateikiantis prekes muitinei. Pagal siūlomas Muitinės įstatymo pataisas asmenys, pateikiantys prekes muitinei, bus deklarantai (Sąjungos muitinės kodekso 5 straipsnio 15 punktas), atsakingi už visos teisingos informacijos, reikalingos mokestinei prievolei nustatyti, pateikimą muitinei. Pagal Sąjungos muitinės kodeksą (77 straipsnio 3 dalis) netiesioginio atstovavimo atveju skolininku laikomi ir deklarantas, ir asmuo, dėl kurio interesų pateikta muitinės deklaracija. Kadangi už importo PVM mokestinės prievolės vykdymą atsakingas ir asmuo, kuriam prekės skirtos, ir asmuo, pateikiantis prekes muitinei, taip pat siekiant efektyvaus importo PVM išieškojimo, jeigu mokestis nebūtų nustatytu laiku sumokėtas, siūloma nustatyti, kad abu minėti asmenys solidariai atsako už importo PVM sumokėjimą. 3.
PVM mokėjimo atsakomybę iš dalies perkelti internetinėms prekyvietėms, per kurias ES viduje neapmokestinamiesiems asmenims parduodamos prekės, t. y. PVM apmokestinimo tikslais internetinės prekyvietės būtų laikomos prekių tiekėjomis, nepriklausomai nuo to, ar platforma fiziškai gauna prekes, ar ne (PVM įstatymo43 , 93 straipsniai). Toks traktavimas būtų taikomas tik tokiais atvejais, kai per internetinę prekyvietę butų vykdoma nuotolinė prekyba iš trečiųjų teritorijų ar trečiųjų šalių importuojamoms prekėms, kurių vertė neviršija 150 eurų, taip pat ES vidaus nuotolinei prekybai prekėmis. Tokiu atveju būtų laikoma, kad įvyko du tiekimai: pardavėjo – prekyvietei (B2B) ir prekyvietės
PVM atsiras tada, kai bus atliekamas apmokėjimas (PVM įstatymo papildymas 141 straipsniu). Kartu teikiamu Lietuvos Respublikos muitinės įstatymo Nr. IX-2183
nustatyti, kad tais atvejais, kai taikoma speciali nuotolinės prekybos prekėmis, kurios importuojamos iš trečiųjų teritorijų ar trečiųjų valstybių, apmokestinimo schema, asmenys, deklaruojantys prekes, laikomi turinčiais gavėjų įgaliojimą deklaruoti prekes savo vardu, jeigu tokių prekių gavėjai nėra iš anksto informavę minėtų asmenų, kad pageidauja deklaruoti jų gaunamas prekes patys arba paskirdami kitą atstovą muitinėje.
Analogiškai siūloma, kad asmenys, taikantys specialią importo PVM deklaravimo ir mokėjimo procedūrą, laikomi turinčiais gavėjų įgaliojimą deklaruoti prekes, kurioms taikoma minėta procedūra, savo vardu, jeigu tokių prekių gavėjai nėra iš anksto informavę minėtų asmenų, kad pageidauja deklaruoti jų gaunamas prekes patys arba paskirdami kitą atstovą muitinėje. Prekių apmokestinimo pavyzdžiai pateikiami prie aiškinamojo rašto pridedamame priede. Tarybos direktyvos (ES) 2017/2455 ir Tarybos direktyvos (ES) 2019/1995 nuostatas įgyvendinantys pakeitimai turėtų įsigalioti 2021 m. sausio 1 d. Atkreiptinas dėmesys, kad Europos Komisija, atsižvelgdama į tai, kad dėl naujojo koronaviruso (COVID-19) protrūkio valstybėms narėms teko keisti savo prioritetus ir perskirstyti finansinius išteklius , 2020 m. gegužės 8 d. yra pateikusi Pasiūlymą dėl Tarybos sprendimo, kuriuo dėl naujojo koronaviruso (COVID-19) protrūkio keičiamos direktyvų (ES) 2017/2455 ir (ES) 2019/1995 perkėlimo į nacionalinę teisę ir taikymo datos ir siūloma šių direktyvų nuostatų įgyvendinimą atidėti šešiems mėnesiams. Kartu, atsižvelgiant į tai, kad 2006 m. spalio 5 d. Tarybos direktyvoje 2006/79/EB dėl nekomercinio pobūdžio smulkių prekių siuntų importo iš trečiųjų šalių atleidimo nurodyta, kad atleidimas nuo importo PVM taikomas tada, kai siuntą fiziniam asmeniui siunčia fizinis asmuo, siūloma atitinkamai patikslinti PVM įstatymo 40 straipsnio 4 dalį.
Be to, siūloma nustatyti, kad rašytinės PVM sąskaitos faktūros galėtų būti saugomos elektronine forma (PVM įstatymo 78 straipsnio 7 dalies pakeitimas). 5. Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai (jeigu rengiant įstatymo projektą toks vertinimas turi būti atliktas ir jo rezultatai nepateikiami atskiru dokumentu), galimos neigiamos priimto įstatymo pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta Neigiamų pasekmių nenumatoma. 6. Kokią įtaką priimtas įstatymas turės kriminogeninei situacijai, korupcijai Nenumatoma. 7. Kaip įstatymo įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai Įstatymo projektas turės teigiamą įtaką verslo sąlygoms, nes siūlomomis nuostatomis supaprastinamas PVM prievolių vykdymas skirtingose valstybėse narėse, taip pat užtikrinamas ES veikiančių ūkio subjektų konkurencingumas. Taip pat bus aiškiau reglamentuotos kai kurios apmokestinimo PVM nuostatos. 8. Įstatymo inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios:
Kartu teikiamas Lietuvos Respublikos muitinės įstatymo Nr. IX-2183
projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, o įstatymo projekto sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka Įstatymo projektas parengtas laikantis Valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymo reikalavimų ir atitinka bendrinės lietuvių kalbos normas.
Įstatymo projekto sąvokos ir jas įvardinantys terminai suderinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka. 10. Ar įstatymo projektas atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus Įstatymo projektas atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir ES dokumentus. 11. Jeigu įstatymui įgyvendinti reikia įgyvendinamųjų teisės aktų, – kas ir kada juos turėtų priimti Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos turės nustatyti registravimo, išregistravimo ir PVM mokėtojo kodo, skirto atitinkamai ES neįsikūrusių asmenų schemos, ES įsikūrusių asmenų schemos ar importuojamų prekių schemos tikslais, suteikimo tvarką, nustatyti PVM deklaracijai užpildyti reikalingus duomenis, jų užpildymo ir pateikimo tvarką, turės parengti apmokestinamųjų asmenų, norinčių prekių tiekimo ar paslaugų suteikimo vieta laikyti ne Lietuvos Respublikos teritoriją, kreipimosi į mokesčių administratorių tvarkos aprašą, turės detalizuoti apskaitos registrų tvarkymo reikalavimus ir registruose reikalingus pateikti duomenis. Ataskaitai, kurioje pateikiama informacija apie importo PVM, surinktą taikant specialią importo PVM procedūrą, užpildyti reikalingus duomenis, jos užpildymo ir pateikimo tvarką turės nustatyti Muitinės departamentas prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos.
Taip pat turės būti keičiamos Muitinės administruojamų mokesčių mokėjimo ir su jais susijusių sumų mokėjimo taisyklės, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1996 m. birželio 24 d. nutarimu Nr. 748 „Dėl Muitinės administruojamų mokesčių ir su jais susijusių sumų mokėjimo taisyklių patvirtinimo“, ir pakeistas Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos generalinio direktoriaus 2008 m. lapkričio 27 d. įsakymas Nr. 1B-741 „Dėl Mokesčių ir su mokesčiais susijusių sumų permokų bei per klaidą sumokėtų sumų grąžinimo taisyklių patvirtinimo“. Taip pat turės būti keičiamas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gegužės 29 d. nutarimas Nr. 780 „Dėl Mokesčiams apskaičiuoti naudojamų apskaitos dokumentų išrašymo ir pripažinimo taisyklių patvirtinimo“ ir Lietuvos Respublikos finansų ministro
„ Dėl Pridėtinės vertės mokesčio, sumokėto už telekomunikacijų, radijo ir televizijos transliavimo ir
fondų lėšų prireiks įstatymui įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti (pateikiami prognozuojami rodikliai einamaisiais ir artimiausiais 3 biudžetiniais metais) Numatoma, kad Valstybinės mokesčių inspekcijos dalies elektroninės sistemos sukūrimo kaštai sieks apie 1,4 mln. eurų , Muitinės departamento – apie 160 tūkst. eurų. 13. Įstatymo projekto rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados Negauta. 14.
paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno „Eurovoc“ terminus, temas bei sritis
„Pridėtinės vertės mokestis“, „Europos Sąjungos vidaus nuotolinė
prekyba prekėmis“, „nuotolinė prekyba iš trečiųjų valstybių ar trečiųjų teritorijų importuojamomis prekėmis“. 15. Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai Nėra. [1] Sąjungoje neįsikūrusių asmenų schema bus pervadinta į Europos Sąjungoje neįsikūrusių asmenų schemą. [2] Sąjungoje įsikūrusių asmenų schema bus pervadinta į Europos Sąjungoje įsikūrusių asmenų schemą.
, 12, 13, 40, 57, 64, 71, 711 , 75, 78,781 , 79,
Vilnius Įvertinus projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, Europos Sąjungos teisės aktams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, s varstytina, ar atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2020 m. kovo 6 d. įsakymą „Dėl Nuorodų į Europos Sąjungos teisės aktus teikimo teisės aktuose reikalavimų aprašo patvirtinimo“, kartu projekte nevertėtų atitinkamai pakoreguoti ir keičiamo įstatymo 2 straipsnio 40 dalies. Departamento direktorius Andrius Kabišaitis R. Dirgėlienė, tel. (8 5) 239 6350, el. p. [email protected] A. Dulevičiūtė – Akimovienė, tel. (8 5) 239 6164, el. p. [email protected]
LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO KANCELIARIJOS TEISĖS DEPARTAMENTAS IŠVADA DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS
, 75, 78,78 1 , 79, 84, 85, 90, 116, 117, 120 STRAIPSNIŲ, XII SKYRIAUS PENKTOJO SKIRSNIO, 2 PRIEDO PAKEITIMO IR ĮSTATYMO PAPILDYMO 43 , 93 ,13
STRAIPSNIAIS IR XII SKYRIAUS ŠEŠTUOJU, SEPTINTUOJU, AŠTUNTUOJU SKIRSNIAIS ĮSTATYMO PROJEKTO 2020-10-15 Nr. XIIIP-5055(2) Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, Europos Sąjungos teisės aktams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, pastabų neturime. Departamento direktorius Andrius Kabišaitis R. Dirgėlienė, tel. (8 5) 239 6350, el. p. [email protected] A. Dulevičiūtė – Akimovienė, tel. (8 5) 239 6164, el. p. [email protected]
Biudžeto ir finansų komitetas
, 12, 13, 40, 57, 64, 71, 711 , 75, 78, 781
2020-09-30
: Valius Ąžuolas, Kęstutis Glaveckas, Mykolas Majauskas, Viktoras Rinkevičius, Rasa Budbergytė (nuotoliniu), Vida Ačienė, Gintarė Skaistė, Rita Tamašunienė (nuotoliniu), Juozas Varžgalys (nuotoliniu). Biudžeto ir finansų komiteto biuras: patarėjai: Alina Brazdilienė, Dalia Mudėnienė, Jolanta Dzikaitė, Jolanta Žaltkauskienė, vyr. specialistė Agnė Gedraitytė, padėjėjos Danguolė Zabulėnienė ir Jolanta Matiliauskienė. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. LRS Teisės Departamentas, 2020-07-31 Įvertinus projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, Europos Sąjungos teisės aktams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, s varstytina, ar atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2020 m. kovo 6 d. įsakymą „Dėl Nuorodų į Europos Sąjungos teisės aktus teikimo teisės aktuose reikalavimų aprašo patvirtinimo“, kartu projekte nevertėtų atitinkamai pakoreguoti ir keičiamo įstatymo 2 straipsnio 40 dalies. Pritarti
kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: negauta. 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai: negauta. 5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai: negauta
paskirtų papildomų komitetų, komisijų pasiūlymai: nėra 7.
Komiteto sprendimas ir pasiūlymai: 7.1. Sprendimas: Pritarti Komiteto patobulintam įstatymo projektui Nr. XIIIP-5055(2), atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos Seimo Kanceliarijos Teisės departamento pateiktą pastabą, Komiteto pasiūlymą, kuriam Komitetas pritarė ir Komiteto išvadoms. 7.2. Pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pastabos Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Seimo Biudžeto ir finansų komitetas, 2020-09-30 Argumentai: Projekte yra numatyta nuostatų įsigaliojimo data
į COVID-19 protrūkį bei į valstybių narių prioritetus, 2020 m. liepos mėnesį priėmė direktyvų pakeitimus direktyvų nuostatų įgyvendinimą atidėdama šešiems mėnesiams, todėl būtų tikslinga į tai atsižvelgti ir patikslinti įsigaliojimo datą, nurodant 2021 m. liepos 1 dieną. Pasiūlymas:
Projekto 31 straipsnį išdėstyti taip:
įgyvendinimas
dalį ir šio straipsnio 4 dalį, įsigalioja 2021 m. liepos 1 d. 2. Šio įstatymo 10 straipsnio 2 dalis ir 17 straipsnio 2 dalis įsigalioja 2021 m. sausio 1 d. 3. Prekėms, dėl kurių prievolė apskaičiuoti pridėtinės vertės mokestį arba importo pridėtinės vertės mokestį atsirado iki šio įstatymo įsigaliojimo, taikomos iki šio įstatymo įsigaliojimo galiojusios taisyklės. 4. Centrinis mokesčių administratorius ir Muitinės departamentas prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos iki šio įstatymo įsigaliojimo priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus. Pritarti
8Balsavimo rezultatai:
pritarta bendru sutarimu . 9. Komiteto paskirti pranešėjai: Vida Ačienė , Mykolas Majauskas. 10. Komiteto narių atskiroji nuomonė: negauta. ir
Projektas XIIIP-5055(2) ir jo lyginamasis variantas. Komiteto pirmininkas Valius Ąžuolas Komiteto biuro patarėja Dalia Mudėnienė