Projekto lyginamasis variantas
2020
Papildyti 14 straipsnį 7 dalimi: „7. Žuvų išteklių naudotojai, užsiimantys versline žvejyba vidaus vandenyse, turi pildyti žvejybos žurnalus ir naudoti telemetrinę laivų stebėjimo sistemą aplinkos ministro nustatyta tvarka.“
Pakeisti 20 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip: „„4. Be rašytinio sutikimo, nurodyto šio straipsnio 3 dalyje, specialiosios žvejybos leidimai gali būti išduodami tik žvejybai mokslinių, veterinarinių tyrimų ar stebėsenos tikslais (išskyrus žvejybą privačiuose dirbtiniuose vandens telkiniuose), arba ypatingos ekologinės situacijos atvejais (epizootijos židinys, nepageidaujamų gyvūnų rūšių atsiradimas ir kt.). Apie specialiosios žvejybos datą ir laiką aplinkos ministro nustatyta tvarka informuojami vandens telkinių savininkai arba žvejybos ploto naudotojai.“ 3 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas, įgyvendinimas ir taikymas
1Šis įstatymas įsigalioja 2020 m. lapkričio 1 d. 2. Lietuvos Respublikos aplinkos ministras iki 2020 m. spalio
įgyvendinamuosius teisės aktus. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas Teikia: Seimo narys Kęstutis Mažeika
rengimą paskatinusios priežastys, įstatymo projekto tikslai ir uždaviniai Lietuvos Respublikos žuvininkystės įstatymo Nr. VIII-1756 14 ir 20 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas (toliau
Verslinę žvejybą vykdantys ūkio subjektai turi ilgalaikius leidimus žvejybai, jiems nereikia informuoti aplinkos apsaugos valstybinė kontrolės pareigūnų apie žvejybos laiką ir todėl kontroliuoti šias žvejybas sudėtinga. Įstatymo projektu siūloma verslinę žvejybą vykdantiems ūkio subjektams nustatyti reikalavimą žvejyboje turėti ir aplinkos ministro nustatyta tvarka naudoti telemetrinę stebėjimo sistemą (GPS įrenginį). Ši sistema leistų asmens buvimo duomenis priskirti konkrečiam ūkio subjektui ir juos automatizuotu būdu teikti žvejybą kontroliuojančioms institucijoms. Įdiegus telemetrinę stebėjimo sistemą, būtų galima atsisakyti kai kurių privalomų reikalavimų verslinę žvejybą vykdantiems ūkio subjektams dėl laimikio registravimo žvejybos metu, informavimo apie žvejybos įrankių Kuršių mariose tikrinimo laiką. Tokia žvejybos kontrolės sistema padės apsaugoti žuvų išteklius nuo pereikvojimo, bus užtikrintos skaidresnės verslo plėtros sąlygos, sumažinta korupcijos rizika. Telemetrinės stebėjimo įrangos įdiegimui iš Aplinkos apsaugos rėmimo programos lėšų skirta 30 tūkst. Eur. Žemė, miškai, parkai, vandens telkiniai yra ypatingi nuosavybės teisės objektai, nes žemės, miškų, parkų, vandens telkinių tinkamas naudojimas ir apsauga yra žmogaus egzistavimo, žmogaus ir visuomenės išlikimo bei raidos sąlyga, tautos gerovės pagrindas (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2005 m. gegužės 13 d. nutarimas). Lietuvos Respublikos Konstitucijos 54 straipsnio 1 dalyje nustatyta valstybės pareiga rūpintis natūraliais gamtinės aplinkos, gyvūnijos ir augalijos, atskirų gamtos objektų ir ypač vertingų vietovių apsauga, prižiūrėti, kad su saiku būtų naudojami, taip pat atkuriami ir gausinami gamtos ištekliai.
Kaip savo 2005 m. gegužės 13 d. nutarime pažymėjo Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas, „iš Konstitucijos 54 straipsnio valstybei kyla priedermė nustatyti tokį teisinį reguliavimą ir veikti taip, kad būtų apsaugota natūrali gamtinė aplinka, atskiri jos objektai, kad būtų užtikrintas racionalus gamtos išteklių naudojimas ir jų atkūrimas bei gausinimas. Tam tikslui turi būti sukurta ir deramai funkcionuoti atitinkama valstybės institucijų sistema, valstybės biudžete turi būti numatytos lėšos, reikalingos apsaugoti natūralią gamtinę aplinką, atskirus jos objektus, užtikrinti racionalų gamtos išteklių naudojimą, atkūrimą bei jų gausinimą. Iš Konstitucijos 54 straipsnio kyla pareigos ir visiems Lietuvos Respublikos teritorijoje esantiems asmenims: jie privalo susilaikyti nuo tokių veiksmų, kuriais būtų daroma žala žemei, jos gelmėms, vandeniui, orui, augalijai ir gyvūnijai.“ Vadovaujantis Laukinės gyvūnijos įstatymo 3 str. nuostatomis laisvėje gyvenantys laukiniai gyvūnai nuosavybės teise priklauso valstybei. Vadovaujantis Žuvininkystės įstatymo 24 str. nuostatomis tik akvakultūros tvenkinių ir uždarųjų akvakultūros sistemų žuvų ištekliai nuosavybės teise priklauso šių tvenkinių ar uždarųjų akvakultūros sistemų savininkams arba valdytojams. Šiais principais grindžiamos ir Mėgėjų žvejybos įstatymo nuostatos
Žuvininkystės įstatymo 3 straipsniu Aplinkos ministerijai pavesta formuoti vidaus vandenų žuvų išteklių naudojimo ir kontrolės politiką, organizuoti, koordinuoti ir kontroliuoti jos įgyvendinimą, žuvininkystės tyrimus vidaus vandenyse. Tik žuvų išteklių tyrimų duomenys suteikia galimybę valstybės institucijoms nustatyti tinkamas žvejybos reglamentavimo ir kontrolės priemones, stebėti žuvų išteklių būklę, kad būtų palaikomas optimalus vandens telkinių produktyvumas ir išvengta neigiamų vandens ekosistemų pakitimų. Žuvininkystės įstatymo 20 straipsnio nuostatos suteikia teisę valstybinių vandens telkinių žvejybos plotų naudotojams ir privačių vandens telkinių savininkams neleisti atlikti žuvų išteklių tyrimų jų naudojamuose telkiniuose. Vadovaujantis Mėgėjų žvejybos įstatymo 10 straipsnio nuostatomis žvejybos plotų naudotojams yra teikiama valstybės parama, skirta žuvų ištekliams atkurti ir apsaugoti. Dažniausiai paramai žvejybos plotų naudotojams valstybės lėšomis į jų naudojamus vandens telkinius įveisiami unguriai. Tačiau nustatyti geltonųjų ungurių išteklių gausumą ar įvykdyti kitus įsipareigojimus, nustatytus Lietuvos nacionalinėje žuvininkystės 2020–2021 metų duomenų rinkimo programoje, parengtoje įgyvendinant Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2017/1004 ir kitų ES teisės aktų, nustatančių privalomų mokslinių tyrimų ir duomenų žuvininkystės sektoriuje sąrašą, be žvejybos ploto naudotojo sutikimo nėra galimybių.
Pagal Žuvininkystės įstatymo 22 straipsnio nuostatas Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba kontroliuoja vandens telkinių epizootinę būklę, o masiškai pasireiškus užkrečiamosioms žuvų ligoms atlieka diagnostinius tyrimus ir organizuoja gydymo ir profilaktikos darbus, tačiau, atsižvelgiant į Žuvininkystės įstatymo 20 straipsnio nuostatas, tik tuo atveju, jei epizootinės būklės tyrimui neprieštarauja žvejybos ploto naudotojas. Šiais metais Gamtos tyrimų centras negalėjo atlikti žuvų išteklių mokslinių tyrimų septiniuose vandens telkiniuose, į kuriuos išduoti leidimai naudoti žvejybos plotus, nes negavo žvejybos plotų naudotojų sutikimo. Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (ES) Nr. 1143/2014 dėl invazinių svetimų rūšių introdukcijos ir plitimo prevencijos ir valdymo šalys įpareigotos atlikti išsamią invazinių svetimų rūšių introdukcijos ir plitimo kelių analizę ir imtis veiksmų šių rūšių plitimui kontroliuoti. Žuvininkystės įstatymo 20 straipsnio nuostatos labai apsunkina invazinių rūšių plitimo stebėseną ir kontrolę. Šios nuostatos trukdo įgyvendinti Valstybinę aplinkos monitoringo 2018–2023 metų programą ir spręsti biologinės įvairovės nykimo, invazinių rūšių, keliančių pavojų biologinei įvairovei, ekonomikai ir žmonių sveikatai, plitimo ir kitas aplinkosaugos problemas. 2. Įstatymo projekto iniciatoriai (institucija, asmenys ar piliečių įgalioti atstovai) ir rengėjai Įstatymo projektą rengė Lietuvos Respublikos Seimo narys Kęstutis Mažeika. 3.
reguliuojami įstatymo projekte aptarti teisiniai santykiai Šiuo metu vidaus vandenyse verslinę žvejybą vykdantys ūkio subjektai žvejybos metu pildo žvejybos žurnalus aplinkos ministro nustatyta tvarka. Specializuotą seliavų, migruojančių ungurių, stintų verslinę žvejybą vykdantys ūkio subjektai neturi informuoti apie žvejybos laiką. Kuršių mariose žvejojantys asmenys informuoja tik apie gaudyklių tikrinimo laiką. Pagal Žuvininkystės įstatymo 20 straipsnio 3 ir 4 dalies nuostatas, specialiosios žvejybos leidimai, reikalingi žvejoti privačiuose vidaus vandenų telkiniuose arba telkiniuose, naudojamuose kaip žvejybos plotai, išduodami tik gavus šių vandens telkinių savininkų arba žvejybos ploto naudotojų rašytinį sutikimą. Be rašytinio sutikimo specialiosios žvejybos leidimai gali būti išduodami tik ypatingos ekologinės situacijos atvejais (epizootijos židinys, nepageidaujamų gyvūnų rūšių atsiradimas ir kt.). Išduodant leidimą naudoti žvejybos plotą asmeniui suteikiama teisė naudoti valstybei priklausančius žuvų išteklius valstybiniame vandens telkinyje, tačiau Žuvininkystės įstatymo 20 straipsnio nuostatos apriboja valstybės teisę prižiūrėti kaip yra naudojamas jos turtas. 4. Kokios siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama Įstatymo projektu siūloma nustatyti pareigą žuvų išteklių naudotojams, užsiimantiems versline žvejyba vidaus vandenyse, pildyti žvejybos žurnalą aplinkos ministro nustatyta tvarka. Toks reikalavimas iki šiol Žuvininkystės įstatyme nebuvo nustatytas, nors aplinkos ministro nustatytų žvejybos vidaus vandenyse žurnalų pildymo taisyklių pažeidimai, atitinkantys tam tikrus kriterijus, pagal Žuvininkystės įstatymo 16 straipsnio 2 dalį yra laikytini šiurkščiais pažeidimais.
Įdiegus telemetrinę stebėjimo sistemą, būtų galima atsisakyti kai kurių privalomų reikalavimų verslinę žvejybą vykdantiems ūkio subjektams dėl laimikio registravimo žvejybos metu, informavimo apie žvejybos įrankių Kuršių mariose tikrinimo laiką. Tokia žvejybos kontrolės sistema padės apsaugoti žuvų išteklius nuo pereikvojimo, bus užtikrintos skaidresnės verslo plėtros sąlygos, sumažinta korupcijos rizika. Įstatymo projekte numatyta, kad be rašytinio žvejybos ploto naudotojo ar privataus ežero ar upelio savininko sutikimo specialiosios žvejybos leidimai galėtų būti išduodami žvejybai mokslinių, veterinarinių tyrimų ar stebėsenos tikslais, arba ypatingos ekologinės situacijos atvejais (epizootijos židinys, nepageidaujamų gyvūnų rūšių atsiradimas ir kt.). Apie specialiosios žvejybos datą ir laiką aplinkos ministro nustatyta tvarka būtų informuojami vandens telkinių savininkai arba žvejybos ploto naudotojai. Išliktų prievolė gauti rašytinį sutikimą žvejojant žuvivaisos, biologinės melioracijos ar mokymo tikslais. Priėmus įstatymo projektą bus sudarytos palankesnės sąlygos stebėti žuvų išteklių būklę, kontroliuoti invazinių rūšių ir ligų plitimą, išvengti žalos biologinei įvairovei, ekonomikai ir žmonių sveikatai,
reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai (jeigu rengiant įstatymo projektą toks vertinimas turi būti atliktas ir jo rezultatai nepateikiami atskiru dokumentu), galimos neigiamos priimto įstatymo pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta Įstatymo projektu numatoma įdiegti verslinę žvejybą vykdančių ūkio subjektų telemetrinę stebėjimo sistemą ir tuo pačiu palengvinti jiems laimikio registravimo ir tikrinimo tvarką.
Tokia žvejybos kontrolės sistema padės apsaugoti žuvų išteklius nuo pereikvojimo, bus užtikrintos skaidresnės verslo plėtros sąlygos, sumažinta korupcijos rizika Įstatymo projektu taip pat numatoma išimtis išduodant specialiosios žvejybos leidimus žuvų išteklių tyrimams, veterinariniams tyrimams ar stebėsenai nereikalauti rašytinio žvejybos ploto naudotojo ar vandens telkinio savininko sutikimo, tačiau apie specialiosios žvejybos datą ir laiką jie būtų informuojami. Tai sumažins administracinę naštą, sutaupys tyrimus atliekančių institucijų, leidimus išduodančios institucijos, žvejybos plotų naudotojų, vandens telkinių savininkų laiko sąnaudų ir lėšų. Neigiamų įstatymo projekto priėmimo pasekmių nenumatoma. 6. Kokią įtaką priimtas įstatymas turės kriminogeninei situacijai, korupcijai Priėmus įstatymo projektą, poveikio kriminogeninei situacijai nenumatoma. 7. Kaip įstatymo įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai Įstatymo įgyvendinimas neturės įtakos verslo sąlygoms ir jų plėtrai. 8. Įstatymų inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti ir kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios Įstatymo įgyvendinimui reikės pakeisti Specialiosios žvejybos vidaus vandenyse tvarkos aprašą, patvirtintą Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2009 m. birželio 15 d. įsakymu Nr. D1-331 „Dėl Specialiosios žvejybos vidaus vandenyse tvarkos aprašo patvirtinimo“. 9.
valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, o įstatymo projekto sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka Įstatymo projektas atitinka Valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimus ir bendrinės lietuvių kalbos normas. 10. Ar įstatymo projektas atitinka Žmogaus teisų ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus Įstatymo projektas atitinka Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos teisė aktus. 11. Jeigu įstatymui įgyvendinti reikia įgyvendinamųjų teisės aktų, – kas ir kada juos turėtų priimti Aplinkos ministras turės priimti aiškinamojo rašto 8 punkte nurodyto teisės akto pakeitimus iki 2020 m. spalio 31 d. 12. Kiek valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymams įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti (pateikiami prognozuojami rodikliai einamaisiais ir artimiausiais 3 biudžetiniais metais) Papildomų lėšų Įstatymo projektui įgyvendinti nereikės. 13. Įstatymo projekto rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados Įstatymo projekto rengimo metu specialistų vertinimų ir išvadų negauta. 14. Reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiam projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno Eurovoc terminus, temas bei sritis „žvejyba“, „žuvininkystė“. Teikia:
Seimo narys Kęstutis Mažeika
Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
straipsniu Žuvininkystės įstatymo (toliau – keičiamas įstatymas) 14 straipsnio
versline žvejyba vidaus vandenyse, turi pildyti žvejybos žurnalus ir naudoti telemetrinę laivų stebėjimo sistemą aplinkos ministro nustatyta tvarka.“ Vertinamoji projekto nuostata svarstytina šiais aspektais: Pirma, iš šios projekto nuostatos turinio nėra aišku, ar žvejybos žurnalai turėtų būti pildomi žvejybos vykdymo metu, ar baigus žvejybą, jos rezultatams užfiksuoti. Atitinkamai nėra aišku, ar telemetrinę laivų stebėjimo sistemą žuvų išteklių naudotojai turėtų naudoti tik verslinės žvejybos vidaus vandenų telkiniuose metu, ar visais atvejais, t. y., ir tuomet, kai jų laivai tokios žvejybos nevykdytų, bet plauktų vidaus vandenyse kitais nei žvejyba tikslais. Konstitucinis Teismas savo nutarimuose ne kartą pažymėjo, kad nustatyti esmines ūkinės veiklos sąlygas, draudimus ir ribojimus, darančius esminį poveikį ūkinei veiklai galima tik įstatymu (Konstitucinio Teismo 2005 m. lapkričio 3 d., 2006 m. gegužės 31 d. nutarimai). Taigi manytina, kad atvejai, kada turėtų būti pildomi žvejybos žurnalai, taip pat naudojama telemetrinė laivų stebėjimo sistema, jų naudojimo tikslai ir panašiai turėtų būti įtvirtinti keičiamame įstatyme. Antra, svarstytina, ar, siekiant aiškumo bei siekiant išvengti galimo nevienodo įstatymo nuostatų aiškinimo taikant įstatymą, keičiamame įstatyme neturėtų būti apibrėžtas sąvokos ,,telemetrinė laivų stebėjimo sistema“ turinys.
Konstitucinis Teismas 2006 m. lapkričio 13 d. nutarime pažymėjo, kad įstatymuose vartojamų sąvokų turinys gali būti apibrėžiamas (inter alia aiškinamas) tik įstatymu, o ne žemesnės galios teisės aktu. Trečia, projekto aiškinamajame rašte nurodoma, kad telemetrinės stebėjimo įrangos įdiegimui iš Aplinkos apsaugos rėmimo programos lėšų bus skirta 30 tūkstančių eurų. Iš projekto nuostatų nėra aišku, ar nupirkta įranga būtų aprūpinami žuvų išteklių vidaus vandenyse naudotojai, t. y., jiems tokia įranga būtų suteikta panaudos ar nuomos pagrindais, ar jie tokią įrangą privalėtų įsigyti už savo lėšas. Projektą reikėtų papildyti nuostatomis, pašalinančiomis šiuos neaiškumus. Ketvirta, keičiamo įstatymo
vandenyse tvarkos pažeidimais taip pat laikomi aplinkos ministro nustatytų žvejybos vidaus vandenyse žurnalų pildymo taisyklių pažeidimai. Atkreipiame dėmesį, kad pagal projektu keičiamo įstatymo 14 straipsnio 7 dalyje siūlomą teisinį reguliavimą aplinkos ministras nustatytų ne žvejybos vidaus vandenyse žurnalų pildymo tvarką, bet žvejybos žurnalų pildymo tvarką. Atsižvelgiant į tai, projekte siūlomą vartoti sąvoką reikėtų suderinti su keičiamame įstatyme vartojama sąvoka. Be to, nėra aišku, kokiais argumentais remiantis šiurkščiu verslinės žvejybos vidaus vandenyse pažeidimu būtų laikomas tik žvejybos vidaus vandenyse žurnalo pildymo taisyklių pažeidimas, o tuo tarpu telemetrinės laivų stebėjimo sistemos naudojimo tvarkos pažeidimas jau nebūtų laikomas šiurkščiu verslinės žvejybos vidaus vandenyse pažeidimu.
Atsižvelgiant į tai, svarstytina, ar projektu nereikėtų papildyti ir keičiamo įstatymo 16 straipsnio 2 dalį, nustatant, kad aukščiau minėti pažeidimai taip pat priskiriami prie šiurkščių verslinės žvejybos vidaus vandenyse pažeidimų. 2. Projekto 3 straipsnio pavadinime reikėtų išbraukti žodžius ,,ir taikymas” arba šį straipsnį papildyti atskira struktūrine dalimi, kurioje būtų reglamentuojamas įstatymo nuostatų taikymas. 3. Projekto 3 straipsnio 1 dalyje po žodžio ,,įstatymas“ įrašytini žodžiai ,,išskyrus šio straipsnio 2 dalį“. 4. Atsižvelgiant į tai, kad projektu siūloma reglamentuoti verslinę žvejybą vidaus vandenyse, taip pat specialiosios žvejybos leidimų išdavimą, o pagal keičiamo įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 2-3 punktuose nustatytą teisinį reguliavimą žuvininkystės sektoriaus vidaus vandenyse valstybinį valdymą atlieka Žemės ūkio bei Aplinkos ministerijos, manytina, kad dėl projektu siūlomo teisinio reguliavimo reikėtų gauti Vyriausybės išvadą. Departamento direktorius Andrius Kabišaitis N. Azguridienė, tel. (8 5) 239 6546, el. p. [email protected] S. Švedas, tel. (8 5) 239 6165, el. p. [email protected]