NAUJA REDAKCIJA nuo 2003 06 13 Projekto lyginamasis variantas
Papildyti 5 straipsnį 9 dalimi: „9. Kai savivaldybės teritorijoje įvedamas tiesioginis valdymas, šio įstatymo nuostatos, reglamentuojančios savivaldybės administracijos direktoriaus, direktoriaus pavaduotojo (pavaduotojų) statusą bei mero politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojų atleidimą iš pareigų taikomos tiek, kiek šių santykių nereglamentuoja Lietuvos Respublikos laikino tiesioginio valdymo savivaldybės teritorijoje įstatymas.“2 straipsnis. 5 straipsnio pakeitimas Pakeisti 5 straipsnio 9 dalį ir ją išdėstyti taip: „9. Kai savivaldybės teritorijoje įvedamas tiesioginis valdymas, šio įstatymo nuostatos, reglamentuojančios savivaldybės administracijos direktoriaus, direktoriaus pavaduotojo (pavaduotojų) statusą bei mero politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojų atleidimą iš pareigų taikomos tiek, kiek šių santykių nereglamentuoja Lietuvos Respublikos laikino tiesioginio valdymo savivaldybės teritorijoje įstatymas.“
Šio įstatymo 2 straipsnis įsigalioja 2021 m. sausio 1 d. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas
NAUJA REDAKCIJA nuo 2003 06 13 Projekto Nr. XIIIP-5049(2) lyginamasis variantas
Papildyti 5 straipsnį 9 dalimi: „9. Kai savivaldybės teritorijoje įvedamas tiesioginis valdymas, šio įstatymo nuostatos, reglamentuojančios savivaldybės administracijos direktoriaus, direktoriaus pavaduotojo (pavaduotojų) statusą bei mero politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojų atleidimą iš pareigų taikomos tiek, kiek šių santykių nereglamentuoja Lietuvos Respublikos laikino tiesioginio valdymo savivaldybės teritorijoje įstatymas.“2 straipsnis. 5 straipsnio pakeitimas Pakeisti 5 straipsnio 9 dalį ir ją išdėstyti taip: „9. Kai savivaldybės teritorijoje įvedamas tiesioginis valdymas, šio įstatymo nuostatos, reglamentuojančios savivaldybės administracijos direktoriaus, direktoriaus pavaduotojo (pavaduotojų) statusą bei mero politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojų atleidimą iš pareigų taikomos tiek, kiek šių santykių nereglamentuoja Lietuvos Respublikos laikino tiesioginio valdymo savivaldybės teritorijoje įstatymas.“
Šio įstatymo 2 straipsnis įsigalioja 2021 m. sausio 2 d. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto vardu teikia komiteto pirmininkė Guoda Burokienė
1Įstatymų projektų rengimą paskatinusios priežastys, parengto projekto tikslai ir uždaviniai
Lietuvos Respublikos laikino tiesioginio valdymo savivaldybės teritorijoje įstatymo Nr. I-830 pakeitimo įstatymo projektas (toliau – Įstatymo projektas) parengtas siekiant aiškiau reglamentuoti tiesioginio valdymo savivaldybės teritorijoje įvedimo atvejus ir tokio valdymo įvedimo bei įgyvendinimo tvarką. Savivaldos teisės įgyvendinimo laikinas apribojimas
priemonė[1], todėl ji turi būti taikoma tik tais atvejais, kai kyla objektyvi grėsmė esminiams valstybės ir pačių savivaldos teisės subjektų – savivaldybės bendruomenės – interesams, o pagrindai, kuriems esant gali būti svarstomas tiesioginio valdymo įvedimo savivaldybės teritorijoje klausimas, būtų aiškūs ir proporcingi taikytinai poveikio priemonei. Įstatymo projekto tikslas – stiprinti vietos savivaldos sistemą, tiksliau reglamentuojant tiesioginio valdymo savivaldybės teritorijoje įvedimo pagrindus bei Vyriausybės įgaliotinio įgaliojimus įgyvendinant tiesioginį valdymą savivaldybės teritorijoje. Lietuvos Respublikos nepaprastosios padėties įstatymo Nr.
IX-938 2, 6, 12, 15, 22, 31 straipsnių pakeitimo įstatymo projektu (toliau – Nepaprastosios padėties įstatymo pakeitimo statymo projektas) siekiama suderinti Nepaprastosios padėties ir Tiesioginio valdymo savivaldybės teritorijoje įstatymų nuostatas. Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo Nr. I-533 11, 13, 14, 15, 16, 29 straipsnių pakeitimo ir įstatymo papildymo 15¹straipsniu įstatymo projekto (toliau – Vietos savivaldos įstatymo pakeitimo projektas) tikslas – užtikrinti savivaldybės tarybos opozicijos galimybes veikti, kas sąlygotų demokratiškesnę ir skaidresnę vietos savivaldą. Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo Nr. VIII-1316 5 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas parengtas siekiant suderinti Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos ir Tiesioginio valdymo savivaldybės teritorijoje įstatymų nuostatas. 2. Įstatymų projektų iniciatoriai (institucija, asmenys ar piliečių įgalioti atstovai) ir rengėjai Įstatymų projektus parengė Vidaus reikalų ministerija. 3. Kaip šiuo metu yra reguliuojami įstatymų projektuose aptarti teisiniai santykiai Lietuvos Respublikos Konstitucijos 67 straipsnio 20 punkte vartojama sąvoka „tiesioginis valdymas“; pagal Konstitucijos 123 straipsnio 4 dalies formuluotę taip pat spręstina, kad Konstitucija nustato galimybę laikinai įvesti ypatingą teisinį režimą – tiesioginį valdymą, tačiau galiojančio Lietuvos Respublikos laikino tiesioginio valdymo savivaldybės teritorijoje įstatymo pavadinime ir tekste vartojamos skirtingos sąvokos – „laikinas tiesioginis valdymas“, „tiesioginio valdymo laikinas įvedimas“, „tiesioginis valdymas“. 2016 m. gruodžio 1 d. įsigaliojo Lietuvos Respublikos laikino tiesioginio valdymo savivaldybės teritorijoje įstatymo Nr. I-830 2 straipsnio pakeitimo įstatymas Nr.
XII-2637, kuriuo buvo papildyti tiesioginio valdymo savivaldybės teritorijoje įvedimo pagrindai – buvo nustatyta, kad per Vietos savivaldos įstatyme nustatytą terminą nesudarius savivaldybės tarybos Kontrolės komiteto ir (ar) nepaskyrus šio komiteto pirmininko, taip pat nesudarius Vietos savivaldos įstatyme nustatytų savivaldybės tarybos komisijų ir (ar) nepaskyrus šių komisijų pirmininkų atsiranda pagrindas savivaldybės teritorijoje įvesti laikiną tiesioginį valdymą. Vien per 2018 m. Lietuvos Respublikos Vyriausybės kanceliarijoje iš Vyriausybės atstovų buvo gauta ir nagrinėta informacija apie pagrindus įvesti tiesioginį valdymą 4 savivaldybėse: Druskininkų savivaldybėje nebuvo sudarytas savivaldybės tarybos Kontrolės komitetas, Kelmės rajono savivaldybėje per du mėnesius nepaskirtas mero pavaduotojas, Rokiškio rajono savivaldybėje per du mėnesius nepaskirti mero pavaduotojas ir administracijos direktorius, Telšių rajono savivaldybėje per du mėnesius nepaskirtas administracijos direktorius. Remiantis Vyriausybės atstovų įstaigos pateikta informacija, 2019 m. per du mėnesius nuo pirmojo išrinktos naujos savivaldybės tarybos posėdžio sušaukimo dienos arba nuo tiesiogiai išrinkto mero priesaikos priėmimo dienos laiku nesudaryti ir /ar nepaskirti:
komisijos pirmininkas ir Antikorupcijos komisijos pirmininkas;
Kontrolės komitetas ir nepaskirtas Kontrolės komiteto pirmininkas; nesudaryta Etikos komisija ir nepaskirtas Etikos komisijos pirmininkas; nesudaryta Antikorupcijos komisija ir nepaskirtas Antikorupcijos komisijos pirmininkas; nepaskirtas Savivaldybės ūkio komiteto pirmininkas; 3.
Alytaus miesto savivaldybėje – nesudarytas Kontrolės komitetas ir nepaskirtas Kontrolės komiteto pirmininkas; nesudaryta Etikos komisija ir nepaskirtas Etikos komisijos pirmininkas; nesudaryta Antikorupcijos komisija ir nepaskirtas Antikorupcijos komisijos pirmininkas;
komisijos pirmininkas;
komisijos pirmininkas ir Antikorupcijos komisijos pirmininkas;
komisija ir nepaskirtas Etikos komisijos pirmininkas; nesudaryta Antikorupcijos komisija ir nepaskirtas Antikorupcijos komisijos pirmininkas;
komiteto pirmininkas; nesudaryta Etikos komisija ir nepaskirtas Etikos komisijos pirmininkas; nesudaryta Antikorupcijos komisija ir nepaskirtas Antikorupcijos komisijos pirmininkas;
Kontrolės komitetas ir nepaskirtas Kontrolės komiteto pirmininkas;
komisija ir nepaskirtas Etikos komisijos pirmininkas; nesudaryta Antikorupcijos komisija ir nepaskirtas Antikorupcijos komisijos pirmininkas;
pirmininkas;
pirmininkas;
pirmininkas;
pirmininkas; 14.
Palangos miesto savivaldybėje – nesudarytas Kontrolės komitetas ir nepaskirtas Kontrolės komiteto pirmininkas; nesudaryta Etikos komisija ir nepaskirtas Etikos komisijos pirmininkas; nesudaryta Antikorupcijos komisija ir nepaskirtas Antikorupcijos komisijos pirmininkas;
Etikos komisijos pirmininkas; nesudaryta Antikorupcijos komisija ir nepaskirtas Antikorupcijos komisijos pirmininkas;
nepaskirtas Etikos komisijos pirmininkas;
nepaskirtas Antikorupcijos komisijos pirmininkas;
18Telšių rajono savivaldybėje – nepaskirtas mero pavaduotojas;
dviejų). Atitinkami savivaldybių tarybų sprendimai buvo priimti 1-6 savaitėmis vėliau, nei Vietos savivaldos įstatyme nustatytas 2 mėnesių nuo pirmojo išrinktos naujos savivaldybės tarybos posėdžio sušaukimo dienos arba nuo tiesiogiai išrinkto mero priesaikos priėmimo dienos terminas. Pažymėtina, kad nei vienu minėtu atveju Vyriausybė neteikė Seimui siūlymo įvesti tiesioginį valdymą konkrečios savivaldybės teritorijoje. Laikino tiesioginio valdymo savivaldybės teritorijoje įstatymo 5 straipsnio 4 dalies nuostata, kad Vyriausybės įgaliotinis, kuris yra politinio asmeninio pasitikėjimo valstybės tarnautojas, priima į pareigas politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojus neatitinka Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 13 straipsnio 1 dalies.
Šiuo metu Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 14 ir 15 straipsnių nuostatos, reglamentuojančios savivaldybės tarybos Kontrolės komiteto ir Etikos bei Antikorupcijos komisijų sudarymą, įtvirtina pareigą visoms savivaldybės tarybos frakcijoms ir grupėms teikti atstovus į Kontrolės komitetą, savivaldybės tarybos opozijos teisę siūlyti Kontrolės komiteto, Etikos bei Antikorupcijos komisijų pirmininkų kandidatūras, o savivaldybės tarybai paliekama teisė balsuojant tvirtinti ar netvirtinti opozicijos pasiūlytas kandidatūras. Praktikoje išryškėjo, kad, sukeliant obstrukciją, t. y. savivaldybės tarybai netvirtinant savivaldybės tarybos opozicijos pasiūlytų kandidatūrų, įstatyme numatyti Kontrolės komitetas, Etikos bei Antikorupcijos komisijos gali būti nesudaryti per nustatytą terminą arba iš viso nesudaryti, kas nesąlygoja sklandžios ir skaidrios savivaldybės tarybos veiklos, taip pat sukuria teisinį pagrindą Vyriausybei siūlyti Lietuvos Respublikos Seimui įvesti laikiną tiesioginį valdymą savivaldybės teritorijoje.
Šiuo metu nėra suderintos Laikino tiesioginio valdymo savivaldybės teritorijoje įstatymo ir Nepaprastosios padėties įstatymo nuostatos: nors abu įstatymai numato, kad kartu su nepaprastąja padėtimi savivaldybės teritorijoje gali būti įvestas ir tiesioginis valdymas, kurį, pagal Laikino tiesioginio valdymo savivaldybės teritorijoje įstatymo 3 straipsnio 1 dalį, įgyvendina Vyriausybė per savo paskirtą įgaliotinį, Nepaprastosios padėties įstatyme toks subjektas net neminimas; Laikino tiesioginio valdymo savivaldybės teritorijoje įstatymo 5 straipsnio 3 dalis nustato, kad nepaprastosios padėties metu Vyriausybės įgaliotinis užtikrina, kad savivaldybės teritorijoje būtų vykdomi Nepaprastosios padėties įstatymo reikalavimai, tuo tarpu pagal Nepaprastosios padėties įstatymo 13 straipsnio 3 punktą ir 16 straipsnį šio įstatymo normų vykdymą savivaldybėse užtikrina ir už tai yra tiesiogiai atsakingi savivaldybių administracijų direktoriai. 4.
reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama Vietos savivaldos įstatyme bei Laikimo tiesioginio valdymo savivaldybės teritorijoje įstatyme nustatytas teisinis reguliavimas turi sąlygoti vietos politinių ir ekonominių procesų veiksmingumą ir nepertraukiamumą, o Vietos savivaldos įstatyme įtvirtinti reikalavimai dėl politinių/vertybinių interesų atstovavimo savivaldybės institucijose ir kituose savivaldybės tarybos sudaromuose dariniuose (komitetuose, komisijose) vertintini ne kaip savitiksliai, ir ne atsietai nuo esminės vietos savivaldos teisės įgyvendinimo paskirties – savivaldybės tarybą rinkusių vietos gyventojų poreikių ir interesų tenkinimo. Praktikoje susiklosčiusi situacija, kai dėl politinio konsensuso trūkumo per Vietos savivaldos įstatyme nustatytą terminą nesudaromi savivaldybės tarybos dariniai, gali tapti prielaida piktnaudžiavimui, todėl spręstina, kad Konstitucijoje numatytas tiesioginis valdymas, kaip kraštutinė ir laikina administracinio poveikio priemonė, eliminuojanti vieną iš pamatinių demokratijos vertybių – savivaldos teisę – nėra proporcinga šiais atvejais. Įstatymo projekte siūloma nustatyti tik tokius tiesioginio valdymo įvedimo pagrindus, kurių buvimas kelia objektyvią grėsmę esminiams valstybės ar pačių savivaldos teisės subjektų – savivaldybės bendruomenės – interesams.
Vietos savivaldos įstatyme nustatytų savivaldybės tarybos organų nesavalaikis sudarymas ar jų pirmininkų skyrimas nekelia grėsmės esminiams valstybės interesams, netrikdo savivaldybės veiklos įgyvendinant įstatymų jai pavestas funkcijas, o taip pat nesudaro problemų užtikrinant viešųjų paslaugų gyventojams teikimą, todėl Įstatymo projekte siūloma atsisakyti šių Laikino tiesioginio valdymo savivaldybės teritorijoje įstatyme nustatytų tiesioginio valdymo įvedimo pagrindų dėl šių priežasčių:
pagrindo „remdamasi teismų sprendimais, Vyriausybė konstatuoja, kad savivaldybės taryba šiurkščiai pažeidinėja Lietuvos Respublikos Konstituciją bei įstatymus;“. Konstitucijos 109 straipsnio 1 dalis nustato, kad „Teisingumą Lietuvos Respublikoje vykdo tik teismai“, todėl formuluotė „remdamasi teismų sprendimais, Vyriausybė konstatuoja“ suponuoja tai, kad Vyriausybė gali interpretuoti teismų sprendimus; taip pat, atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos Vyriausybės įstatymo nuostatas, Konstitucijos pažeidimo, juolab kvalifikuojant jį, kaip šiurkštų, konstatavimas nėra Vyriausybės kompetencija;
nustatytų pagrindų „savivaldybės taryba per Vietos savivaldos įstatyme nustatytą laiką nepaskiria mero pavaduotojo“ ir „savivaldybės taryba per Vietos savivaldos įstatyme nustatytą laiką nesudaro savivaldybės tarybos Kontrolės komiteto ir (ar) nepaskiria šio komiteto pirmininko, nesudaro Vietos savivaldos įstatyme nustatytų savivaldybės tarybos komisijų ir (ar) nepaskiria šių komisijų pirmininkų“.
Mero pavaduotojo, kuris nėra savarankiška savivaldybės institucija, nepaskyrimas ar nesavalaikis paskyrimas nevertintinas kaip esminis trukdis savivaldos teisės įgyvendinimui ir bendruomenės interesų užtikrinimui savivaldybės teritorijoje, juolab, kad pagal Vietos savivaldos įstatymo 19 straipsnio 1 dalį savivaldybės tarybos sprendimu mero pavaduotojas gali atlikti pareigas visuomeniniais pagrindais. Vietos savivaldos įstatyme nustatytų savivaldybės tarybos organų (Kontrolės komiteto, Etikos ir Antikorupcijos komisijų) nesavalaikis sudarymas ar jų pirmininkų nepaskyrimas per nustatytą terminą nekelia grėsmės esminiams valstybės interesams, netrikdo savivaldybės veiklos įgyvendinant įstatymų jai pavestas funkcijas, o taip pat nesudaro kliūčių savivaldybės bendruomenės poreikių bei interesų tenkinimui Įstatymo projekte siūloma aiškiai įvardinti, kad tiesioginis valdymas reiškia, kad savivaldybės teritorijoje laikinai apribojama savivaldos teisės įgyvendinimas.
Siūloma atsisakyti nuostatos, kad Vyriausybės įgaliotinis į pareigas skiria politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojus, kaip neatitinkančios Valstybės tarnybos įstatymo 13 straipsnio 1 dalies, tačiau siūloma nustatyti galimybę Vyriausybei skirti ne vieną, bet, prireikus, keletą Vyriausybės įgaliotinio pavaduotojų. Įstatymo projekte vienareikšmiškai nustatoma, kad įvedus tiesioginį valdymą, savivaldybės administracija, kitos savivaldybės įstaigos ir savivaldybės valdomos įmonės ir toliau tęsia savo veiklą. Įstatymo projekte siūloma nustatyti, kad prireikus savivaldybės biudžetą galėtų tikslinti Vyriausybės įgaliotinis, o jei tiesioginis valdymas įvedamas kai savivaldybės biudžetas dar nepatvirtintas, toks nepatvirtintas savivaldybės biudžetas vykdomas Lietuvos Respublikos biudžeto sandaros įstatymo 29 straipsnyje nustatyta tvarka. Atsižvelgiant į Konstitucijoje vartojamą sąvoką
„tiesioginis valdymas“ bei siekiant teisės normų kalbos
ekonomiškumo, Įstatymo projekte siūloma keisti Laikimo tiesioginio valdymo savivaldybės teritorijoje įstatymo pavadinimą, atitinkamai – įstatyme vartojamas sąvokas ir vartoti sąvoką „tiesioginis valdymas“.
Siekiant užtikrinti savivaldybės tarybos opozicijos galimybes veikti, kas sąlygotų demokratiškesnę ir skaidresnę vietos savivaldą, Vietos savivaldos įstatymo pakeitimo projekte siūloma nustatyti, kad Kontrolės komiteto ar Etikos arba Antikorupcijos komisijos pirmininkus, atitinkančius šio įstatymo 15¹straipsnyje nustatytus reikalavimus, t. y. nepriekaištingos reputacijos, kaip ji apibrėžta Įstatyme, reikalavimus, deleguoja savivaldybės tarybos opozicija raštu, pasirašytu daugiau kaip pusės visų opozicijos narių ir viešai įteiktu savivaldybės tarybos posėdžio pirmininkui. Tokiu būdu siekiama įtvirtinti savivaldybės tarybos opozicijos teisę per savo paskirtus Kontrolės komiteto ir Etikos bei Antikorupcijos komisijų pirmininkus organizuoti šių savivaldybės tarybos struktūrinių darinių veiklą, taip prisidedant prie savivaldybės tarybos veiklos skaidrumo didinimo. Įvertinus Vietos savivaldos įstatymo 15 straipsnio 1 ir 6 dalies nuostatas, darytina išvada, kad Etikos komisijos ir Antikorupcijos komisijos pirmininku gali būti skiriamas bet kuris iš šio įstatymo 15 straipsnio 6 dalyje įvardintų asmenų, tačiau pagal šio įstatymo 15 straipsnio 6¹ nuostatas savivaldybės tarybos sudaromų komisijų pirmininku (įskaitant Etikos komisijos pirmininką ir Antikorupcijos komisijos pirmininką) galėtų būti skiriamas tik nepriekaištingos reputacijos savivaldybės tarybos narys. Atsižvelgus į tai, Vietos savivaldos įstatymo pakeitimo projekte siūloma keisti Vietos savivaldos įstatymo
komisijų narių – savivaldybės tarybos narių.
Pažymėtina, kad Vietos savivaldos įstatymo 14 straipsnio 3 dalyje ir 15 straipsnio 1 dalyje nėra nustatyta papildomų sąlygų ar apribojimų tuo aspektu, kiek kartų tą pačią kandidatūrą galima siūlyti atitinkamai Kontrolės komiteto ar Etikos ar Antikorupcijos komisijos pirmininku, tačiau praktikoje išryškėjo atvejai, kai savivaldybių tarybos savo veiklos reglamentuose, t. y. žemesnės teisinės galios aktuose, šiuo aspektu nustato nepagrįstus apribojimus kandidatūrų siūlymui. Siekiant, kad šio įstatymo nuostatos būtų suprantamos ir taikomos vienodai, siūloma atsisakyti Vietos savivaldos įstatymo 14 straipsnio
nustatyta tvarka“. Pagal Vietos savivaldos įstatymo14 straipsnio 3 dalį bei Įstatymo 15 straipsnio 6¹ dalį, savivaldybės tarybos sudaromų komitetų ar komisijų pirmininku gali būti skiriamas tik nepriekaištingos reputacijos, kaip ji yra apibrėžta šiame įstatyme, savivaldybės tarybos narys; Vietos savivaldos įstatymo 14 straipsnio 9 dalis reglamentuoja, koks savivaldybės tarybos narys nelaikomas nepriekaištingos reputacijos, tačiau šio įstatymo nuostatos nenumato, kas ir kokia tvarka turėtų nustatyti (patikrinti), ar tarybos narys, pretenduojantis tapti savivaldybės tarybos komiteto ar komisijos pirmininku, yra nepriekaištingos reputacijos pagal Vietos savivaldos įstatymo 14 straipsnio
šiurkščiai pažeidęs Lietuvos Respublikos viešųjų ir privačių interesų derinimo įstatymą.
Taip pat pažymėtina, kad Vietos savivaldos įstatymo 14 straipsnis reguliuoja santykius, susijusius tik su savivaldybės tarybos sudaromų komitetų veikla (straipsnis vadinasi „Savivaldybės tarybos komitetai“), nors šio įstatymo 14 straipsnio 9 dalies reguliavimas apima ir savivaldybės tarybos komisijas, todėl nuostatos dėl komisijų pirmininkų nepatenka į šio straipsnio reguliavimo dalyką (straipsnio pavadinimas neatitinka jo turinio). Atsižvelgiant į tai, Vietos savivaldos įstatymo pakeitimo projekte siūloma pripažinti netekusia galios Vietos savivaldos įstatymo 14 straipsnio 9 dalį, o šį įstatymą papildyti 15¹straipsniu, sistemiškai reglamentuojančiu savivaldybės tarybos nario, pretenduojančio tapti savivaldybės tarybos komiteto ar komisijos pirmininku, nepriekaištingą reputaciją ir nustatančiu pareigą tokiam savivaldybės tarybos nariui užpildyti vidaus reikalų ministro patvirtintos formos deklaraciją, joje pateikiant duomenis dėl jo atitikties nepriekaištingos reputacijos reikalavimams.
Siūloma nustatyti, kad ši deklaracija turi būti pateikiama merui ir savivaldybės tarybos reglamento nustatyta tvarka skelbiama viešai, kas prisidėtų prie savivaldybės veiklos viešumo ir skaidrumo didinimo. Valstybės saugumo departamentui atliekant įslaptintos informacijos apsaugos būklės tikrinimus savivaldybių administracijose, 2016-2019 m. nustatyti net 23 atvejai, kai savivaldybių administracijų direktoriai ar jų pavaduotojai neturėjo leidimų dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija, be to, fiksuoti atvejai, kai po neigiamos Valstybės saugumo departamento išvados dėl galimybės išduoti leidimą dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija, buvo pakeistas pareigybių, kurias užimantiems asmenims reikia leidimų dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija, sąrašas (iš jo išbrauktos administracijos direktoriaus ir direktoriaus pavaduotojo pareigybės) ir tikrintas kandidatas paskirtas į pareigas.
Situacija, kai savivaldybių administracijų direktoriai ir jų pavaduotojai į pareigas paskiriami neturėdami leidimų dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija, laikytina neatitinkančia teisinio reguliavimo ir neužtikrinančia šiems asmenims priskirtų funkcijų vykdymo, kai tokios funkcijos susijusios su įslaptinta informacija (pvz., tokiu atveju savivaldybės administracijos vadovas negalėtų atlikti Lietuvos Respublikos mobilizacijos ir priimančiosios šalies paramos įstatymo 10 straipsnio 3 dalyje nustatytų funkcijų).
Įvertinus šias problemas ir siekiant teisinio apibrėžtumo, siūloma Vietos savivaldos įstatymo pakeitimo projektu keičiamo Vietos savivaldos įstatymo 29 straipsnyje įtvirtinti nuostatą, kad asmuo, priimamas į savivaldybės administracijos direktoriaus ir jo pavaduotojo pareigas, turi atitikti teisės aktuose nustatytus reikalavimus, būtinus išduodant leidimą dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija (analogiškai, kaip tai kai kurių pareigybių atžvilgiu nustatyta kituose įstatymuose, pvz., Lietuvos Respublikos diplomatinės tarnybos įstatyme, Lietuvos Respublikos Seimo nuolatinio atstovo Europos Sąjungoje įstatyme, Lietuvos Respublikos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro įstatyme ar Lietuvos Respublikos mobilizacijos ir priimančiosios šalies paramos įstatyme). Pažymėtina, kad Valstybės ir tarnybos paslapčių įstatymo 18 straipsnio 8 dalyje nustatyta, kad toks patikrinimas dėl leidimo išdavimo trunka iki 40 darbo dienų. Atsižvelgiant į teisės aktais nustatytus pažymos išdavimo terminus, akivaizdu, kad tiesioginio valdymo pagrindas dėl nepaskiriamo savivaldybės administracijos direktoriaus gali kilti daugelyje savivaldybių (ypač nepaskyrus pirmojo siūlomo kandidato ir kreipiantis į kompetentingą instituciją dėl kitos galimos kandidatūros), todėl siekiant spręsti šią problemą, Vietos savivaldos įstatymo pakeitimo projektu siūloma nustatyti 3 mėnesių terminą administracijos direktoriaus paskyrimui.
Galiojančio Vietos savivaldos įstatymo
savivaldybės tarybos sprendimo dėl savivaldybės administracijos direktoriaus (pavaduotojo) atleidimo iš pareigų, nes baigėsi jo įgaliojimų laikas, priėmimo ir siūlymo dėl pavedimo savivaldybės administracijos direktoriui (pavaduotojui) eiti savivaldybės administracijos direktoriaus pareigas tol, kol bus paskirtas savivaldybės administracijos direktorius (pavaduotojas) naujai kadencijai, neatitinka Valstybės tarnybos įstatymo reglamentavimo, nes atleidus valstybės tarnautoją iš pareigų t. y. pasibaigus tarnybos santykiams, jam būtų pavedama eiti tam tikras pareigas (be priėmimo į pareigas). Atsižvelgus į tai, siūloma pakeisti 13 straipsnio 3 dalies 3 punktą ir nustatyti, kad naujos kadencijos savivaldybės taryba atleidžia iš pareigų savivaldybės administracijos direktorių (direktoriaus pavaduotoją), nes baigėsi jo įgaliojimų laikas, ir mero, o jei meras neišrinktas – jo pareigas laikinai einančio savivaldybės tarybos nario siūlymu buvęs administracijos direktorius skiriamas į administracijos direktoriaus pareigas tol, kol bus paskirtas savivaldybės administracijos direktorius naujai kadencijai arba pavedama savivaldybės administracijos valstybės tarnautojui eiti savivaldybės administracijos direktoriaus pareigas tol, kol bus paskirtas savivaldybės administracijos direktorius naujai kadencijai.
Jei Vietos savivaldos įstatymo pakeitimo įstatymo nuostatos dėl savivaldybės tarybos komitetų ir komisijų sudarymo būtų taikomos nuo įstatymo įsigaliojimo, t. y. taikomos dirbant 2019 m. išrinktiems savivaldybių tarybų nariams, galima situacija, kad savivaldybėse, kuriose po įstatymo įsigaliojimo iškils poreikis spręsti Kontrolės komiteto, Etikos ar Antikorupcijos komisijos pirmininko skyrimo klausimą (tuo pačiu – savivaldybių tarybos privalės pakeisti savivaldybių tarybų veiklos reglamentus), Etikos ir Antikorupcijos komisijų nuostatus, taip pat šių komisijų sudėtį, tuo tarpu savivaldybėse, kur Kontrolės komiteto, Etikos ir Antikorupcijos komisijų pirmininkai nesikeis, minėti įstatymo pakeitimai bus pradėti taikyti tik po naujų savivaldybių tarybų rinkimų, sudarant naujus Kontrolės komitetą ir įstatyme numatytas komisijas. Taigi, galėtų susidaryti tokia situacija, kad vienu metu atskirose savivaldybėse būtų taikomos skirtingos Vietos savivaldos įstatymo 14 ir 15 straipsnių redakcijos.
Tokia situacija neprisidėtų prie teisinio reguliavimo nuoseklumo ir aiškumo, savivaldybių tarybų veiklos stabilumo bei sudarytų galimybę suinteresuotiems asmenims piktnaudžiauti suteikta teise, todėl siūloma nustatyti, kad Vietos savivaldos įstatymo pakeitimo įstatymo 1-7 straipsniai taikomi po šio įstatymo įsigaliojimo išrinktoms savivaldybių taryboms skiriant savivaldybės vykdomąsias institucijas, sudarant savivaldybės tarybos komitetus ir komisijas. Atsižvelgus į tai, kad pagal Nepaprastosios padėties įstatymą nepaprastosios padėties metu gali būti taikomas nepaprastosios priemonės, Įstatymo projekte siūloma nustatyti, kad kai tiesioginio valdymo savivaldybės teritorijoje ir nepaprastosios padėties įvedimo visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje ar tos savivaldybės teritorijoje laikotarpiai visiškai ar iš dalies sutampa, šis įstatymas taikomas tiek, kiek jis neprieštarauja Lietuvos Respublikos nepaprastosios padėties įstatymui. Nepaprastosios padėties įstatymo pakeitimo įstatymo projektu siekiama suderinti Tiesioginio valdymo savivaldybės teritorijoje ir Nepaprastosios padėties įstatymus, taip pat pašalinti nuostatą, neatitinkančią Konstitucijoje nustatyto reguliavimo. Nepaprastosios padėties įstatymo 6 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad Seimas, tvirtindamas Respublikos Prezidento sprendimą įvesti nepaprastąją padėtį, gali pakeisti jo nuostatas, tačiau Konstitucijos 144 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad Seimas patvirtina arba panaikina Respublikos Prezidento sprendimą įvesti nepaprastąją padėtį, o galimybė jį pakeisti nenustatyta. Atsižvelgiant į tai, siūloma keisti Neprastosios padėties įstatymo 6 straipsnį, pripažįstant netekusia galios jo 2 dalį. 5.
neigiamos priimtų įstatymų pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta Priėmus įstatymus, neigiamų pasekmių nenumatoma. 6. Kokią įtaką priimti įstatymai turės kriminogeninei situacijai, korupcijai Nustačius pareigą savivaldybės tarybos nariui užpildyti vidaus reikalų ministro patvirtintos formos deklaraciją, joje pateikiant duomenis dėl jo atitikties nepriekaištingos reputacijos reikalavimams, ir pareigą savivaldybei tokią deklaraciją skelbti viešai bus sudarytos prielaidos didesniam savivaldybės veiklos viešumui ir skaidrumui. 7. Kaip įstatymų įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai Įgyvendinant įstatymus, tiesioginio poveikio verslo sąlygoms ir jo plėtrai nenumatoma. 8. Įstatymų inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios Priėmus įstatymų projektus, kitų įstatymų keisti nereikės. 9. Ar įstatymų projektai parengti laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, o įstatymų projektų sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka Įstatymų projektai parengti laikantis nustatytų reikalavimų. 10. Ar įstatymų projektai atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus Įstatymų projektai neprieštarauja Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatoms ir Europos Sąjungos dokumentams. 11. Jeigu įstatymams įgyvendinti reikia įgyvendinamųjų teisės aktų – kas ir kada juos turėtų priimti Priėmus įstatymus, vidaus reikalų ministro įsakymu bus patvirtinta Atitikties nepriekaištingos reputacijos reikalavimams deklaracijos forma, taip pat reikės pakeisti Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1994 m. rugpjūčio 11 d. nutarimą Nr.
Vyriausybės darbo reglamento patvirtinimo“ ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. gegužės 29 d. nutarimą Nr. 685 „Dėl Viešosios tvarkos apsaugos komendantūros nuostatų ir Specialaus leidimo, suteikiančio teisę būti teritorijoje, kurioje įvesta nepaprastoji padėtis, išdavimo taisyklių patvirtinimo“. Savivaldybių institucijos turės atitinkamai pakeisti savo teisės aktus (savivaldybės tarybos veiklos reglamentą ir kt.). 12. Kiek valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymams įgyvendinti ar bus galima sutaupyti (pateikiami prognozuojami rodikliai einamaisiais ir artimiausiais 3 biudžetiniais metais) Įstatymams įgyvendinti papildomų valstybės biudžeto lėšų nereikės. 13. Įstatymų projektų rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados Įstatymų projektų rengimo metu įvertinti Vyriausybės atstovų, Lietuvos savivaldybių asociacijos, savivaldybių pateikti pasiūlymai. 14. Reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiems projektams įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno Eurovoc terminus, temas bei sritis Reikšminiai žodžiai, kurių reikia įstatymų projektams įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą: „tiesioginis valdymas“, „vietos savivalda“, „nepaprastoji padėtis“. 15. Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai Atsižvelgiant į tai, kad Lietuvos Respublikos Seime, kaip Lietuvos Respublikos mobilizacijos ir priimančiosios šalies paramos įstatymo Nr. I-1623 pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIIIP-4355 ir Lietuvos Respublikos karo padėties įstatymo Nr. VIII-1721 pakeitimo įstatymo projekto Nr.
XIIIP-4356 yra užregistruoti lydimieji įstatymų projektai – Lietuvos Respublikos nepaprastosios padėties įstatymo Nr. IX-938 2 ir 28 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-19-8951(4) ir Lietuvos Respublikos laikino tiesioginio valdymo įstatymo Nr. I-830 2, 3 ir 5 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP- 19-12665(2), taip pat užregistruotas ir Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo Nr. I-533 3, 4, 7, 12, 13, 14, 15, 16, 19, 20, 24, 27, 29, 32, 32¹, 33, 35¹, 53 straipsnių ir devintojo skirsnio pakeitimo ir įstatymo papildymo 15¹ straipsniu įstatymo projektas Nr. XIIIP-2834(2), siūlytina iki įstatymų priėmimo konsoliduoti visus šiuos įstatymų projektus. [1] Egidijus Šileikis. Alternatyvi konstitucinė teisė, 2003 Teisinės informacijos centras: Vilnius. p. 275.
Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, pastabų neturime. Departamento direktorius Andrius Kabišaitis O. Buišienė, tel. (8 5) 239 6160, el. p. [email protected] P. Žukauskas, tel. (8 5) 239 6832, el. p. [email protected]
Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, pastabų neturime. Departamento direktorius Andrius Kabišaitis O. Buišienė, tel. (8 5) 239 6160, el. p. [email protected] P. Žukauskas, tel. (8 5) 239 6832, el. p. [email protected]
Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas
DĖL
2020-11-09
1Komiteto posėdyje dalyvavo:
Komiteto pirmininkė Guoda Burokienė, komiteto pirmininko pavaduotojas Algis Strelčiūnas, komiteto nariai: Valentinas Bukauskas, Ričardas Juška, Gintautas Kindurys, Vanda Kravčionok, Kęstutis Masiulis, Povilas Urbšys. Komiteto biuras: vedėja Lina Milonaitė, patarėjai: Eglė Jonevičienė, Ieva Lavišienė, Rasa Mačiulytė, Kristina Šimkutė, Juras Taminskas, padėjėja Vilma Keidūnė. Kviestieji asmenys: Vyriausybės kanceliarijos Viešojo valdymo grupės patarėja Aušra Balčiūnaitytė; Vidaus reikalų ministerijos Viešojo administravimo ir vietos savivaldos politikos grupės vyresnioji patarėja Dalia Masaitienė; Krašto apsaugos ministerijos Teisėkūros skyriaus vedėjas Tomas Vainius. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1 Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2020-09-07 * Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, pastabų neturime. Atsižvelgti
partijų, lobistų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: negauta. 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai: negauta. 5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai: negauta. 6. Seimo paskirtų papildomų komitetų /komisijų pasiūlymai: nėra. 7. Komiteto sprendimas ir pasiūlymai:
patobulintam įstatymo projektui Nr. XIIIP-5049(2) ir Komiteto išvadoms. 7.2. Pasiūlymai: Eil. Nr.
Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pastabos Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas, 2020-11-093 Argumentai:
tiesioginio valdymo savivaldybės teritorijoje įstatymo Nr. I-830 2, 3, 4 ir 5 straipsnių pakeitimo įstatymą, kurio nuostatos įsigalioja 2021 m. sausio 1 d., todėl tikslinga įstatymo projekto įsigaliojimo datą vėlinti. Pasiūlymas: Pakeisti 3 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „3 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas Šio įstatymo 2 straipsnis įsigalioja 2021 m. sausio 12 d.“
8Balsavimo rezultatai: už – 7, prieš – 0,
susilaikė – 1. 9. Komiteto paskirti pranešėjai: Ričardas Juška. 10. Komiteto narių atskiroji nuomonė: nėra. PRIDEDAMA. Komiteto siūlomas įstatymo projektas Nr. XIIIP-5049(2), jo lyginamasis variantas. Komiteto pirmininkė (Parašas) Guoda Burokienė Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto biuro patarėja Ieva Lavišienė, tel. 239 6363