Projekto lyginamasis variantas
Pakeisti 416 straipsnio 7 dalį ir ją išdėstyti taip: „7. Už šio straipsnio 4 dalyje numatytą administracinį nusižengimą pradedantiesiems vairuotojams, transporto priemonių, kurių didžiausioji leidžiamoji masė didesnė negu 3,5 t arba kuriose yra daugiau kaip 9 sėdimos vietos, motociklų vairuotojams privaloma skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo trijų iki šešių mėnesių. Už šio straipsnio 5 dalyje numatytą administracinį nusižengimą pradedantiesiems vairuotojams, transporto priemonių, kurių didžiausioji leidžiamoji masė didesnė negu 3,5 t arba kuriose yra daugiau kaip 9 sėdimos vietos, motociklų vairuotojams privaloma skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo šešių mėnesių iki vienų metų. Už šio straipsnio 6 dalyje numatytą administracinį nusižengimą vairuotojams privaloma skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo vieno iki šešių mėnesių, o pradedantiesiems vairuotojams, transporto priemonių, kurių didžiausioji leidžiamoji masė didesnė negu 3,5 t arba kuriose yra daugiau kaip 9 sėdimos vietos, motociklų vairuotojams privaloma skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo vienų metų iki vienų metų ir šešių mėnesių.“
Šis įstatymas įsigalioja 2021 m. sausio 1 d. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas Teikia Seimo narys Gintaras Vaičekauskas
projektų rengimą paskatinusios priežastys, parengtų projektų tikslai ir uždaviniai
straipsnio 7 dalyje numatyti diferencijuoti atvejai, kada tam tikrų rūšių transporto priemones vairuojantiems ar atitinkamo vairavimo stažo neturintiems asmenims privalomai skiriamas teisės vairuoti transporto priemones atėmimas. Motociklų vairuotojai nepagrįstai yra priskirti pavojingiausiems vairuotojams ir taikoma pati griežčiausia atsakomybė: pvz., gyvenamojoje zonoje, kur leidžiamas maksimalus greitis 20 km/h, motociklininkui, vairavusiam motociklą, kurio darbinis tūris yra 51 cm3, ir važiavusiam 51 km/h greičiu privalomai gali būti paskirtas teisės vairuoti transporto priemones atėmimas ir šešiems mėnesiams, kai tuo tarpu vairuotojui, kuris kartu veždamas dar 7 keleivius ir mieste važiuodamas kad ir 150 km/h greičiu gali būti nubaustas teisės vairuoti transporto priemones atėmimu tam pačiam šešių mėnesių laikotarpiui. Automobilio vairuotojas viršijęs leistiną greitį 30 km/h gali ir toliau vairuoti visas transporto priemones, tačiau jei tai padaro motociklo vairuotojas, jis negali vairuoti jokių transporto priemonių, t. y. jam uždraudžiama vairuoti ir automobilį, su kuriuo nerizikuodamas prarasti teisės vairuoti galėtų viršyti greitį net iki 50 km/h. Akivaizdu, kad tai neproporcinga motociklų vairuotojų atžvilgiu, kad sankcijos nėra subalansuotos pagal pažeidimo pavojingumą ir galinčios kilti žalos dydį. ANK
administracinio poveikio priemonė skiriamos vadovaujantis teisės viršenybės, teisingumo, operatyvumo, protingumo ir proporcingumo principais, tačiau paminėtuoju atveju protingumo ir proporcingumo principų neįmanoma taikyti dėl logiškai tarpusavyje nesuderintų įstatymo nuostatų.
ANK projektu siekiama panaikinti motociklų vairuotojus diskriminuojančias nuostatas ir taikyti tokią pačią atsakomybę už tokio paties pavojingumo pažeidimus kaip ir kitiems vairuotojams, vairuojantiems įprastas transporto priemones. 2. Įstatymų projektų iniciatoriai (institucija, asmenys ar piliečių įgalioti atstovai) ir rengėjai Įstatymų projektus inicijavo ir parengė Seimo narys Gintaras Vaičekauskas. 3. Kaip šiuo metu yra reguliuojami įstatymų projektuose aptarti teisiniai santykiai Šiuo metu ANK
vairuotojams privalomai skiriamas teisės vairuoti transporto priemones atėmimas nuo trijų iki šešių mėnesių, jei greitis viršytas daugiau kaip 30 km/h, tačiau ne daugiau kaip 40 km/h; nuo šešių mėnesių iki vienų metų – jei greitis viršytas daugiau kaip 40 km/h, bet ne daugiau kaip 50 km/h; nuo vienų metų iki vienų metų ir šešių mėnesių – kai greitis viršytas daugiau kaip 50 km/h. 4. Kokios siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama Siūloma pakeisti (panaikinti) motociklų vairuotojus nepagrįstai diskriminuojančias ANK nuostatas ir taikyti analogišką atsakomybę kaip ir įprastas transporto priemones vairuojantiems asmenims greičio viršijimo atvejais. 5. Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai, galimos neigiamos priimtų įstatymų pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta Priėmus įstatymus, neigiamų pasekmių nenumatoma. Sumažės pakartotinius pažeidimus darančių vairuotojų skaičius. 6.
Įstatymų priėmimas kriminogeninės situacijos ir korupcijos neigiamai neįtakos. 7. Kaip įstatymų įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai Įstatymų priėmimas neigiamos įtakos verslo sąlygoms ir jo plėtrai neturės. 8. Įstatymų inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios Įstatymus inkorporuojant į teisinę sistemą, kitų įstatymų priimti, keisti ar pripažinti netekusiais galios nereikės. 9. Ar įstatymai projektai parengti laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatym ų reikalavimų, o įstatymų projektų sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka Įstatymų projektai parengti laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Lietuvos Respublikos t eisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų ir atitinka bendrinės lietuvių kalbos normas, esamos sąvokos nėra keičiamos. 10. Ar į statymų projektai atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus Įstatymų projektai neprieštarauja Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatoms ir Europos Sąjungos dokumentams. 11. Jeigu įstatymams įgyvendinti reikia įgyvendinamųjų teisės aktų, – kas ir kada juos turėtų priimti Įstatymams įgyvendinti nereikės priimti įgyvendinamųjų teisės aktų. 12. Kiek valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymams įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti (pateikiami prognozuojami rodikliai einamaisiais ir artimiausiais 3 biudžetiniais metais) Įstatymams įgyvendinti nereikės papildomų valstybės biudžeto lėšų. 13. Rengiant į statymų projektus gauti specialistų vertinimai ir išvados Išvadu negauta. 14.
14Reikšminiai žodžiai,
kurių reikia šiems projektams įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno Eurovoc terminus, temas bei sritis Reikšminiai žodžiai, kurių reikia įstatymų projektams įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą:
„motociklų vairuotojai“, „greičio viršijimas“. 15. Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi
pagrindimai ir paaiškinimai Nėra. Teikia Seimo narys Gintaras Vaičekauskas
416
Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
tsižvelgiant į tai, kad pagal Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 7 straipsnį valstybinę eismo saugumo užtikrinimo politiką formuoja, Valstybinę eismo saugumo programą ir šios programos įgyvendinimo priemonių planą tvirtina Vyriausybė, siūlytume dėl šio projekto prašyti Vyriausybės išvados. 2. Projekto lyginamojo varianto pavadinime brauktinas perteklinis kablelis po skaičiaus
„416“. 3. Tikslintina projekto lyginamojo varianto straipsnių numeracija. 4. Projekto 2 straipsnio pavadinime brauktinas perteklinis taškas po skaičiaus
„2“. 5. Projekto apačioje po žodžių „Skelbiu šį Lietuvos Respublikos“ įrašytinas žodis
„Seimo“. Departamento direktorius Andrius Kabišaitis S. Mikšys, tel. (85) 239 6891, el. p. [email protected] E. Sadauskienė, tel. (85) 239 6167, el. p. erika.sadauskiene @lrs.lt
Teisės ir teisėtvarkos komitetas
komiteto pirmininkas Stasys Šedbaras, komiteto pirmininko pavaduotoja Agnė Širinskienė, komiteto nariai: Aušrinė Armonaitė, Irena Haase, Gabrielių Landsbergį pavaduojantis Andrius Navickas, Česlav Olševski, Julius Sabatauskas, Algirdas Stončaitis. Komiteto biuro vedėja Dalia Komparskienė, patarėjos: Martyna Civilkienė, Jurgita Janušauskienė, Rita Karpavičiūtė, Dalia Latvelienė, Irma Leonavičiūtė, Rita Varanauskienė, Loreta Zdanavičienė, padėjėjos:
Aidena Bacevičienė, Meilė Čeputienė. Lietuvos kelių policijos atstovas Vytautas Grašys, Teisingumo ministerijos Baudžiamosios justicijos grupės vyresnysis patarėjas Germantas Politika, Susisiekimo ministerijos Kelių ir oro transporto politikos grupės, Transporto saugos klausimais, patarėjas Gintaras Pilipavičius. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
2020-07-08 Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
keliais įstatymo 7 straipsnį valstybinę eismo saugumo užtikrinimo politiką formuoja, Valstybinę eismo saugumo programą ir šios programos įgyvendinimo priemonių planą tvirtina Vyriausybė, siūlytume dėl šio projekto prašyti Vyriausybės išvados. Pritarti Komitetas kreipėsi į Seimo valdybą dėl Vyriausybės išvados. Išvada yra gauta. 2. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2020-07-08 2.
skaičiaus „416“. Pritarti
kanceliarijos Teisės departamentas
kanceliarijos Teisės departamentas
„2“. Pritarti
kanceliarijos Teisės departamentas
ministerijos Europos teisės departamentas 2020-07-16 Įvertinę Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 416 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIIIP5045 atitiktį Europos Sąjungos teisei, pažymime, kad pastabų neturime. Atsižvelgti
kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: negauta. 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
departamentas prie Vidaus reikalų ministerijos Informuojame, kad susipažinome su Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 416 straipsnio pakeitimo įstatymo projektu Nr. XIIIP-5045. Motociklai laikytini viena pavojingiausių eismo saugumo požiūriu transporto rūšių, o jų vairuotojai yra priskiriami pažeidžiamiausių eismo dalyvių grupei. 2011 m. Europos Parlamento rezoliucijoje dėl 2011–2020 m. Europos kelių eismo saugos buvo pažymėta, kad motociklininkui tikimybė žūti per eismo įvykį yra 18 kartų didesnė nei lengvojo automobilio vairuotojui. 2020 m. Lietuvos keliuose žuvo 17 motociklų vairuotojų,228 buvo sužeisti. 2019 m. eismo įvykiuose žuvo 19 motociklų vairuotojų, 235 buvo sužeisti. 2018 m. žuvo 13 motociklų vairuotojų, sužeista 190.
vairuotojų, sužeisti atitinkamai 124 ir 163. Pažymėtina, kad 2019 m. 100 tūkst. Lietuvoje įregistruotų motociklų (2019 m. pabaigoje įregistruoti 39
žmonės, o 100 tūkst. Lietuvoje įregistruotų lengvųjų automobilių (2019 m. pabaigoje įregistruoti 1 498 688 lengvieji automobiliai) teko 10 eismo įvykiuose, kuriuose dalyvavo lengvieji automobiliai, žuvusių eismo dalyvių. Atkreiptinas dėmesys, kad motociklai kartu su kitomis atitinkamos rūšies transporto priemonėmis (mopedais, triračiais, lengvaisiais keturračiais, keturračiais, galingaisiais keturračiais, transporto priemonėmis, kurių didžiausioji leidžiamoji masė didesnė kaip 3,5 t arba kurios turi daugiau kaip 9 sėdimąsias vietas, arba kuriomis vežami pavojingieji kroviniai), kaip pavojingesnės už lengvuosius automobilius transporto priemonės, išskiriami ir Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 2 straipsnio 43 dalyje įtvirtintoje neblaivumo sąvokoje, t. y. motociklų ir kitų atitinkamos rūšies transporto priemonių (mopedų, triračių, lengvųjų keturračių, keturračių, galingųjų keturračių, transporto priemonių, kurių didžiausioji leidžiamoji masė didesnė kaip 3,5 t arba kurios turi daugiau kaip 9 sėdimąsias vietas, arba kuriomis vežami pavojingieji kroviniai) vairuotojai, pradedantieji vairuotojai, taksi automobilių vairuotojai laikomi neblaiviais, kai etilo alkoholio koncentracija jų iškvėptame ore, kraujyje, šlapime, seilėse ar kituose organizmo skysčiuose yra daugiau kaip 0 promilių (lengvųjų automobilių vairuotojams leistina etilo alkoholio koncentracija vairuojant yra 0,4 promilės). Pažymėtina ir tai, kad motociklų važiavimo greičio kontrolė yra gerokai sudėtingesnė nei kitų motorinių transporto priemonių.
Dažniausiai stacionariomis ir mobiliosiomis teisės pažeidimų fiksavimo sistemomis fiksuojamas atvažiuojančių transporto priemonių greitis. Dėl reikalavimo tvirtinti valstybinio numerio ženklą tik motociklo gale greitį viršijantys motociklų vairuotojai atsiduria geresnėje padėtyje nei automobilių vairuotojai. Dėl šios priežasties 2018 m. tyrimas nebuvo atliekamas dėl 10 452, 2019 m. – dėl 5 649, 2020 m. – dėl 3 241 motociklų vairuotojų greičio viršijimo atvejų, o per šį laikotarpį (2018 m., 2019 m., 2020 m.) atsakomybėn už greičio viršijimą daugiau kaip 30 km/val. patraukti 927 motociklų vairuotojai. Nepritariame pasiūlymui keisti galiojantį Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 416 straipsnio reglamentavimą. Pažymėtina, kad leistino greičio viršijimas yra viena pagrindinių eismo įvykių priežasčių, o žinojimas, kad už greičio viršijimą daugiau kaip 30 km/val. taikomas teisės vairuoti transporto priemones atėmimas, skatina motociklų vairuotojus važiuoti leistinu greičiu. Pritarti
5Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai:
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pastabos Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
Respublikos Vyriausybė 2021-03-01 Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Seimo statuto 138 straipsnio 3 dalimi ir atsižvelgdama į Lietuvos Respublikos Seimo valdybos 2020 m. lapkričio
punktą, Lietuvos Respublikos Vyriausybė nutari a: Nepritarti Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 416 straipsnio pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIIIP-5045 (toliau – Projektas) dėl šių priežasčių: 1.
Siūlymas, kurio esmė – atsisakyti Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 416 straipsnyje taikomo sankcijų diferencijavimo pagal transporto priemonės rūšį, sušvelninant motociklų vairuotojų atsakomybę už nustatyto greičio viršijimą, ir atsisakyti tam tikrais atvejais motociklų vairuotojams skirti privalomo teisės vairuoti transporto priemones atėmimo nuobaudą, neatitinka Lietuvos Respublikos Vyriausybės programos, kuriai pritarta Lietuvos Respublikos Seimo 2020 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. XIV-72 „Dėl Aštuonioliktosios Lietuvos Respublikos Vyriausybės programos“, 141.6 papunkčio nuostatos, kuria įsipareigojama įgyvendinti valstybinę eismo saugumo programą „Vizija – nulis“, taip pat yra nepriimtinas eismo saugumo požiūriu. Vienas iš pagrindinių rodiklių Europos Sąjungoje, apibūdinantis eismo saugumo situaciją, – žuvusiųjų eismo įvykiuose skaičius vienam milijonui šalies gyventojų, kuris 2019 metais Lietuvoje buvo 66 ir 1,3 karto viršijo Europos Sąjungos valstybių narių vidurkį – 51 (Europos Komisijos informacija „Road safety: Europe’s roads are getting safer but progress remains too slow. 11/06/2020“). Eismo saugumo užtikrinimo srityje motociklai laikytini viena iš pavojingiausių transporto priemonių rūšių, o jų vairuotojai yra priskiriami pažeidžiamiausių eismo dalyvių grupei. Motociklų konstrukcija, skirtingai negu automobilių, neapsaugo eismo dalyvių įvykus susidūrimui, jie neturi vairuotoją ir keleivius saugančio rėmo ir kitų pasyviosios saugos priemonių (saugos diržų, oro pagalvių, bamperių, kitų deformacijos zonų ir pan.), skirtų smūgiui sušvelninti ir padedančių išvengti sužalojimų, o esant avariniam stabdymui yra didelė tikimybė apvirsti ir susižaloti arba žūti. Tikimybė žūti per eismo įvykį motociklininkui yra 18 kartų didesnė negu lengvojo automobilio vairuotojui (2011 m. rugsėjo 27 d. Europos Parlamento rezoliucijos dėl 2011–2020 m. Europos kelių eismo saugos duomenys).
Todėl motociklai yra pavojingesnė transporto priemonė ir reikalauja iš jų vairuotojų didesnio dėmesio bei atsakomybės. Eismo įvykių informacinės sistemos duomenimis, paskutinius penkerius metus žuvusių ir sužeistų eismo įvykiuose motociklų vairuotojų skaičius augo: jei 2016 m. žuvo 10, o sužeisti buvo 163 vairuotojai, tai 2020 m. jų žuvo 17 ir 228 buvo sužeisti. Daugiausia minėtu laikotarpiu vairuotojų žuvo ir buvo sužeista 2019 m. – atitinkamai 19 ir 235. 2019 m. 100 tūkst. Lietuvoje įregistruotų motociklų teko 48 eismo įvykiuose, kuriuose dalyvavo motociklai, žuvę žmonės, o 100 tūkst. Lietuvoje įregistruotų lengvųjų automobilių teko 4,8 kartus mažiau eismo įvykiuose, kuriuose dalyvavo lengvieji automobiliai, žuvusių eismo dalyvių – 10. Be to, dėl motociklų vairuotojų kaltės sukeltuose eismo įvykiuose nukenčia ne tik patys motociklų vairuotojai, bet ir kiti eismo dalyviai. 2020 m. eismo įvykiuose dėl motociklų vairuotojų kaltės buvo sužeista 20 kitų eismo dalyvių, 2019 m. –
atliktais skaičiavimais, 2018 m. žala Lietuvos ekonomikai dėl viename eismo įvykyje žuvusio žmogaus buvo 591 538 eurai, dėl sunkiai sužeisto – 84 686 eurai, o dėl lengvai sužeisto žmogaus – 5 693 eurai. Dėl visų 2018 m. eismo įvykių Lietuvos valstybė patyrė 271,51 mln. eurų žalą, todėl eismo saugumo užtikrinimas tebėra labai svarbi valstybei sritis ekonominiu ir socialiniu požiūriais. Darbingo amžiaus žmonių mirties atveju valstybė netenka šių žmonių sukuriamos pridėtinės ekonominės vertės, jiems patyrus sužalojimų didėja socialinės išmokos, o tai neigiamai atsiliepia šalies ūkiui.
Taip pat mažesnė dviračių motorinių transporto priemonių, įskaitant motociklus, kaina ir eksploatacinės išlaidos, palyginti su automobiliais, daro jas populiariomis, kasdien naudojamomis transporto priemonėmis, ypač tarp jaunų žmonių, todėl Projektu siūlomos pataisos dėl atsakomybės sušvelninimo neigiamai paveiktų eismo saugumo užtikrinimą minėtoje vairuotojų amžiaus grupėje. 2. Projekto aiškinamajame rašte nurodoma, kad Projektu siekiama panaikinti motociklų vairuotojus diskriminuojančias nuostatas ir taikyti vienodą atsakomybę už tokio pat pavojingumo pažeidimus kaip ir kitiems vairuotojams, vairuojantiems įprastas transporto priemones. V adovaujantis Lietuvos Respublikos lygių galimybių įstatymo 2 straipsnio 1, 5 ir
tai daroma dėl lyties, rasės, tautybės, pilietybės, kalbos, kilmės, socialinės padėties, tikėjimo, įsitikinimų ar pažiūrų, amžiaus, lytinės orientacijos, negalios, etninės priklausomybės, religijos. Todėl Administracinių nusižengimų kodekse numatyti diferencijuoti atvejai, kai tam tikrų rūšių transporto priemones vairuojantiems ar atitinkamo vairavimo stažo neturintiems asmenims skiriamos skirtingos sankcijos, nelaikytini diskriminacija. Be to, sisteminiu požiūriu diferencijuotų sankcijų taikymas motociklų vairuotojams nėra išskirtinis atvejis, nes galioja ir kitiems eismo dalyviams.
Pavyzdžiui, Administracinių nusižengimų kodekso 416 straipsnio 7 dalyje griežtesnė atsakomybė taikoma ir pradedantiesiems vairuotojams, ir vairuotojams, kurių transporto priemonių didžiausioji leidžiamoji masė didesnė negu 3,5 t arba kuriose yra daugiau kaip 9 sėdimos vietos, o Administracinių nusižengimų kodekso 422 straipsnyje už transporto priemonių vairavimą, kai tai daro neblaivūs vairuotojai, griežtesnė atsakomybė taikoma taksi automobilių, mopedų, motociklų, triračių, lengvųjų keturračių, keturračių, galingųjų keturračių, transporto priemonių, kurių didžiausioji leidžiamoji masė didesnė negu 3,5 t arba kuriose yra daugiau kaip 9 sėdimos vietos, taip pat pavojinguosius krovinius vežančių transporto priemonių vairuotojams bei pradedantiesiems vairuotojams. Administracinių nusižengimų kodekso nuostatų diferencijavimas iš esmės leidžia pasirinkti tinkamas poveikio priemones skirtingoms eismo dalyvių grupėms. 3. Projekto aiškinamajame rašte kaip numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatas nurodoma, kad, priėmus įstatymą, neigiamų pasekmių nėra numatoma, be to, sumažės pakartotinius pažeidimus darančių vairuotojų skaičius. Kontroliuoti motociklų važiavimo greitį yra kur kas sudėtingiau negu kitų motorinių transporto priemonių. Dažniausiai stacionariomis ir mobiliomis teisės pažeidimų fiksavimo sistemomis yra fiksuojamas atvažiuojančių transporto priemonių greitis. Dėl reikalavimo tvirtinti valstybinio numerio ženklą tik motociklo galinėje dalyje greitį viršijantys motociklų vairuotojai, palyginti su automobilių vairuotojais, yra pranašesni. Administracinių nusižengimų registro duomenimis, dėl to per 2020 m. 10 mėn. administracinio nusižengimo tyrimas dėl motociklų greičio viršijimo nebuvo atliekamas 2 734 atvejais, 2019 m. – 5 649 atvejais, o 2018 m. – 10 452 atvejais.
Šiais laikotarpiais atsakomybėn už greičio viršijimą daugiau kaip
pakeitimas turės neigiamos įtakos bendrai Kelių eismo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950 „Dėl Kelių eismo taisyklių patvirtinimo“, pažeidimų prevencijai. Projektu siūlomas atsakomybės sušvelninimas motociklų vairuotojams pakartotinius pažeidimus darančių vairuotojų skaičiaus nesumažintų – atvirkščiai – galimai jį tik padidintų, nes už tam tikrus nustatyto greičio viršijimo atvejus motociklų vairuotojams nebūtų privaloma skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimo nuobaudos, taigi būtų panaikinta papildoma veiksminga ir atgrasanti priemonė, įgalinanti pakartotinai nedaryti pažeidimų. Pritarti
6Seimo paskirtų papildomų komitetų /komisijų pasiūlymai:
negauta. 7. Komiteto sprendimas ir pasiūlymai: įstatymo projektą atmesti, atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir Policijos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos pastabas ir argumentus. 8. Balsavimo rezultatai: už –8 , prieš – nėra, susilaikė – nėra. 9. Komiteto paskirti pranešėjai:
Agnė Širinskienė, Stasys Šedbaras. 10. Komiteto narių atskiroji nuomonė: negauta. Komiteto pirmininkas (Parašas) Stasys Šedbaras Komiteto biuro patarėja Loreta Zdanavičienė