Projekto lyginamasis variantas
1 straipsnis. Įstatymo papildymas 101 straipsniu Papildyti Įstatymą 101 straipsniu: „101 straipsnis. Valstybinio socialinio draudimo įmokų skaičiavimas ir mokėjimas už darbuotojus, dirbančius pagal darbo sutartis ne visą darbo laiką
1. Valstybinio socialinio draudimo įmokos už darbuotojus, dirbančius pagal darbo sutartis ne visą darbo laiką, skaičiuojamos ir mokamos nuo nustatyto darbo užmokesčio, bet ne mažesnio kaip minimalioji mėnesinė alga, išskyrus atvejus, kai jie atitinkamą mėnesį:1 ) buvo drausti pas kitą draudėją pagal Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 4 straipsnio 1, 2, 3, 4 dalis;2 ) gavo valstybinę socialinio draudimo senatvės ar netekto darbingumo (invalidumo) pensiją;3 ) buvo ne vyresni nei 29 metų (taikoma nuo kito kalendorinio mėnesio, kai asmeniui sukanka 29 metai). 2 . Ne visą darbo laiką pagal darbo sutartį dirbančiam darbuotojui, kuriam priskaičiuotas darbo užmokestis yra mažesnis nei minimalioji mėnesinė alga dėl to, kad jis nedirbo dėl nedraudiminio laikotarpio ar gavo ligos, motinystės, tėvystės arba motinystės (tėvystės) išmoką, valstybinio socialinio draudimo įmokos skaičiuojamos ir mokamos nuo nustatyto darbo užmokesčio, bet ne mažesnio kaip minimalioji mėnesinė alga, perskaičiuoto proporcingai dirbtam laikui.“. 2 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas ir įgyvendinimas
1. Šis įstatymas, išskyrus šio straipsnio 2 dalį, įsigalioja 2018 m. sausio 1 d. 2 . Lietuvos Respublikos Vyriausybė iki 2017 m. gruodžio 31 d. priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas Teikia Seimo narys ALGIRDAS SYSAS
DĖL lietuvos respublikos VALSTYBINIO SOCIALINIO
Į
projekto rengimą paskatinusios priežastys, parengto projekto tikslai ir uždaviniai: Lietuvos Respublikos valstybino socialinio draudimo įstatymo papildymo 10(1) straipsniu projekto (toliau – Projektas) rengimą paskatino siekis užtikrinti pagal įstatymus ne visą darbo laiką dirbančių asmenų valstybinio socialinio draudimo garantijas. Šiuo metu pagal darbo sutartis dirbančių asmenų socialinio draudimo stažas nustatomas pagal priskaičiuotų valstybinio socialinio draudimo įmokų į Valstybinio socialinio draudimo fondą (toliau – VSDF) laikotarpį ir ligos, profesinės reabilitacijos, motinystės, tėvystės, motinystės (tėvystės), ligos dėl nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo išmokų, taip pat nedarbo socialinio draudimo išmokų iš VSDF gavimo laikotarpius. Jei įmokos priskaičiuotos nuo minimaliosios mėnesinės algos (toliau – MMA) dydžio sumos, įgyjamas vieno mėnesio socialinio draudimo stažas. Tais atvejais, kai įmokos priskaičiuotos nuo mažesnės nei minimalioji mėnesinė alga sumos, socialinio draudimo stažas laikomas proporcingai mažesniu. Pagal VSDF valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos pateiktus Lietuvos Respublikos apdraustųjų valstybiniu socialiniu draudimu ir valstybinio socialinio draudimo išmokų gavėjų registro duomenis, 2017 m. sausio mėn. Lietuvoje buvo 122 tūkst. (neįskaitant asmenų iki 29 metų ir pensinio amžiaus asmenų) pagal darbo sutartis dirbančių asmenų, pas darbdavį (draudėją) dirbusių visą mėnesį, ir šiems asmenims buvo priskaičiuotos valstybinio socialinio draudimo įmokos nuo sumos, mažesnės negu MMA. Šių asmenų vidutinės draudžiamosios pajamos per mėnesį buvo tik 203 EUR, todėl šių asmenų per kalendorinius metus įgytas socialinio draudimo stažas būtų proporcingai mažesnis.
Siūlomu teisiniu reguliavimu taip pat būtų užkirstas kelias piktnaudžiavimui, kai darbdavys savo darbuotojui faktiškai apskaičiuoja minimalios mėnesinės algos dydžio su darbo santykiais susijusias pajamas, tačiau valstybiniam socialiniam draudimui deklaruoja ir moka valstybinio socialinio draudimo įmokas nuo sumos, mažesnės negu MMA. 2. Įstatymo projekto iniciatoriai (institucija, asmenys ar piliečių įgalioti atstovai) ir rengėjai:
Įstatymo projekto iniciatorius ir rengėjas – Seimo narys Algirdas Sysas. Įstatymo projekto rengimo procese dalyvavo VSDFV atstovai (kontaktinis asmuo – VSDFV direktoriaus pavaduotojas Ježy Miskis (8 5 2724306). 3. Kaip šiuo metu yra reguliuojami įstatymo projekte aptarti teisiniai santykiai: Remiantis šiuo metu galiojančiu įstatymu ir Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto sudarymo ir vykdymo taisyklėmis, patvirtintomis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005 m. birželio 14 d. nutarimu Nr. 647 „Dėl Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto sudarymo ir vykdymo taisyklių patvirtinimo“, pagal darbo sutartis dirbančių asmenų valstybinio socialinio draudimo įmokos skaičiuojamos nuo kiekvienam apdraustajam asmeniui apskaičiuotos darbo užmokesčio sumos, ne mažesnės kaip Vyriausybės patvirtinta minimalioji mėnesinė alga, perskaičiuota proporcingai dirbtam laikui. 4. Kokios siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama:
Įstatymo projektu siūloma nustatyti, kad ne visą darbo laiką dirbančių asmenų valstybinio socialinio draudimo įmokos būtų skaičiuojamos ir mokamos nuo sumos, ne mažesnės negu MMA.
Socialinio draudimo įmokos galėtų būti skaičiuojamos nuo mažesnės negu MMA sumos, jeigu atitinkamą mėnesį asmuo buvo draustas pas kitą draudėją pagal Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 4 straipsnio 1, 2, 3, 4 dalis arba gavo valstybinio socialinio draudimo senatvės ar netekto darbingumo (invalidumo) pensiją, arba jeigu asmuo yra ne vyresnis nei 29 metų. Socialinio draudimo įmokos taip pat galėtų būti skaičiuojamos nuo mažesnės negu MMA sumos, jeigu darbuotojui priskaičiuotas faktiškas darbo užmokestis yra mažesnis negu MMA dėl to, kad darbuotojas dalį jam priklausančio dirbti laiko nedirbo dėl nedraudiminio laikotarpio arba gavo ligos, motinystės, tėvystės arba motinystės (tėvystės) išmoką. 5. Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai (jeigu rengiant įstatymo projektą toks vertinimas turi būti atliktas ir jo rezultatai nepateikiami atskiru dokumentu), galimos neigiamos priimto įstatymo pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta:
Priėmus Įstatymą, neigiamų pasekmių nenumatoma. 6. Kokią įtaką priimtas įstatymas turės kriminogeninei situacijai, korupcijai: Priimtas Įstatymas įtakos kriminogeninei situacijai ir /ar korupcijai neturės. 7. Kaip įstatymo įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai: Priėmus Įstatymą, atitinkamas darbdavys (draudėjas) turėtų vidutiniškai per mėnesį priskaičiuoti 71 EUR didesnes valstybinio socialinio draudimo (įskaitant ir privalomojo sveikatos draudimo) įmokas.
Tikėtina, kad pagerėtų verslo sąlygos tiems asmenims, kurie ir šiuo metu skaičiuoja valstybinio socialinio draudimo įmokas nuo sumos, ne mažesnės negu MMA, nes draudėjai, kurie faktiškai priskaičiuoja minimaliąją mėnesinę algą, tačiau valstybiniam socialiniam draudimui deklaruoja ir moka valstybinio socialinio draudimo įmokas nuo sumos, mažesnės negu MMA, netektų konkurencinio pranašumo. 8. Įstatymo inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios:
Priėmus Įstatymą, reikės keisti įgyvendinamuosius teisės aktus, t.y. Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto sudarymo ir vykdymo taisykles. 9. A r įstatymo projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, o įstatymo projekto sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka:
Įstatymo projektas parengtas laikantis teisės aktų nustatytų reikalavimų. 10. Ar įstatymo projektas atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus: Įstatymo projektas neprieštarauja Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatoms bei Europos Sąjungos dokumentams. 11. Jeigu įstatymui įgyvendinti reikia įgyvendinamųjų teisės aktų, – kas ir kada juos turėtų priimti:
Priėmus Įstatymą, Lietuvos Respublikos Vyriausybė turės parengti įgyvendinamuosius teisės aktus. 12.
valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymui įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti (pateikiami prognozuojami rodikliai einamaisiais ir artimiausiais 3 biudžetiniais metais): Priėmus Įstatymą, būtų papildomai surinkta apytiksliai 104 mln. EUR valstybinio socialinio draudimo (iš jų 23 mln. EUR privalomojo sveikatos draudimo) įmokų. 13. Įstatymo projekto rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados:
Įstatymo projekto rengimo metu specialistų vertinimų ir išvadų negauta. 14. Reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiam projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno „Eurovoc“ terminus, temas bei sritis: Asmenys, dirbantys pagal darbo sutartis; valstybinio socialinio draudimo įmokos; minimalioji mėnesinė alga; draudėjas. 15. Kiti , iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai:
Nėra. Teikia Seimo narys Parašas
DĖL
NR. I-1336 101
Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teis ės technikos taisyklėms, pastabų neturime. Departamento direktorius Andrius Kabišaitis J. Andriuškevičiūtė, tel. (8 5) 2396159, el. p. jadvyga.andriuskeviciute @lrs.lt J. Raškauskaitė, tel. (8 5) 2396842, el. p. [email protected]
Blankas
Biudžetinė įstaiga, Vilniaus g. 23-7A, LT-01402 Vilnius, tel. 8 706 63 687, faks. 8 706 63 679, el. p. [email protected] . Duomenys kaupiami ir saugomi Juridinių asmenų registre, kodas 188600362 2017-04- Nr. Į 2017-03-29 Nr. S-2017-3025 Lietuvos Respublikos Seimui dėl lietuvos respublikos VALSTYBINIO SOCIALINIO DRAUDIMO ĮSTATYMO NR. I-1336 PAPILDYMO 101
atitikties europos sąjungos teisei Išnagrinėję Lietuvos Respublikos Seimo pateiktą derinti Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatymo Nr. I-1336 papildymo 101 straipsniu įstatymo projektą Nr. XIIIP-504, pažymime, kad pastabų ar pasiūlymų dėl projekto atitikties Europos Sąjungos teisei neturime. Generalinio direktoriaus pavaduotojas Karolis Dieninis Justė Prasauskienė, tel. 8 706 63 695, el. p. [email protected]
Socialinių reikalų ir darbo komitetas
DĖL lietuvos respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatymo NR. I-1336 PAPILDYMO 101 straipsniu įstatymo projekto nr. xiiip-504 2017-11-15
1Komiteto posėdyje dalyvavo:
Komiteto nariai: A. Sysas – Komiteto pirmininkas, R. Baškienė, R. J. Dagys, A. Dumbrava, L. Matkevičienė, M. Navickienė, G. Skaistė, T. Tomilinas, J. Varkalys, G. Vasiliauskas; Komiteto biuras: vedėja E. Bulotaitė, patarėjos: A. Dolmantienė, D. Jonėnienė, I. Kuodienė, R. Molienė, padėjėja R. Liekienė; kviestieji asmenys: R. Guobaitė-Kirslienė – Respublikos Prezidentės patarėja, A. Gratulevičienė – Vyriausybės kanceliarijos Socialinių ir sveikatos reikalų skyriaus vedėja, L. Kukuraitis – socialinės apsaugos ir darbo ministras, E. Radišauskienė – socialinės apsaugos ir darbo viceministrė, A. Aranauskienė – Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Socialinio draudimo ir pensijų departamento direktorė, V. Kalinauskas – Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Socialinio draudimo skyriaus vedėjas, M. Sinkevičius – Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos direktorius, J. Miskis – Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos direktoriaus pavaduotojas, M. Jautakis – Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Teisės skyriaus vedėjas, R. Domarkienė – Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Fondo finansų ir apskaitos skyriaus vedėja, D. Janušauskaitė – Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Statistikos, analizės ir prognozės skyriaus vedėjo pavaduotoja, E. Kiškis – Finansų ministerijos Skolinimosi ir pinigų valdymo skyriaus vedėjo pavaduotojas. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1.
1Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
2017-03-30 * Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teis ės technikos taisyklėms, pastabų neturime. Atsižvelgti. 2. Europos teisės departamentas prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, 2017-04-12 * Išnagrinėję Lietuvos Respublikos Seimo pateiktą derinti Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatymo Nr. I-1336 papildymo 101 straipsniu įstatymo projektą Nr. XIIIP-504, pažymime, kad pastabų ar pasiūlymų dėl projekto atitikties Europos Sąjungos teisei neturime. Atsižvelgti. 3. Piliečių, asociacijų, politinių partijų, lobistų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai:
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Lietuvos laisvosios rinkos instituto prezidentas Ž. Šilėnas, 2017-04-14 Nr. g-2017-47824
straipsniu projektu (Nr. X IIIP-504) siūloma nustatyti, kad valstybinio socialinio draudimo įmokos būtų mokamos nuo sumos ne mažesnės kaip minimalioji mėnesinė alga (toliau - MMA), tiems asmenims, kurie dirba ne visą darbo dieną; yra vyresni kaip 29 m.; dirba pas vieną draudėją; nėra senatvės ir invalidumo pensijų gavėjai ir nėra laikinai nedarbingi. Manome, jog priėmus šį projektą labiausiai būtų pakenkta mažiausias pajamas gaunantiems asmenims, kuriems tektų mokėti didesnius mokesčius. Mokesčių padidinimas pakenktų dirbantiems ne pilną darbo dieną, o biudžeto pajamos nepadidėtų planuojamu dydžiu dėl išaugusios šešėlinės ekonomikos. Taip pat minimali VSD įmoka būtų didesnė nei Estijoje, kuri dažnai pasitelkiama kaip tokio pasiūlymo įgyvendinimo geras pavyzdys. Dėl šių priežasčių siūlome palikti šiuo metu galiojančią tvarką, kai VSD įmokos skaičiuojamos nuo MMA proporcingai dirbtam laikui. Valstybinio socialinio draudimo įstatymo Nr.
I-1336 papildymo 10(1) straipsniu projektu (toliau - Projektas) (Nr. XIIIP-504) siūloma nustatyti, kad valstybinio socialinio draudimo (toliau - VSD) įmokos būtų mokamos nuo sumos ne mažesnės kaip minimalioji mėnesinė alga (toliau - MMA), tiems asmenims, kurie:
ir invalidumo pensijų gavėjai ir nėra laikinai nedarbingi (toliau-asmenys). Nepritariame šiam pasiūlymui dėl žemiau nurodytų priežasčių: Priėmus pasiūlymą labiausiai būtų pakenkta mažiausias pajamas gaunantiems asmenims , kuriems tektų mokėti didesnius mokesčius Atkreipiame dėmesį, kad patvirtinto Vyriausybės programos įgyvendinimo plano darbo 4.3.2 2 dalyje numatytas mokesčių naštos nuoseklus mažinimas mažiausias pajamas gaunantiems asmenims ir vaikus auginantiems asmenims. Priėmus Projektą, mokesčių našta mažiausias pajamas uždirbantiems asmenims būtų padidinta. Atkreiptinas dėmesys, jog viešojoje erdvėje nuolat pabrėžiamas LR finansų ministerijos siekis mažinti „Sodros“ įmokų naštą mažiausias pajamas uždirbantiems asmenims (pvz., taikant „Sodros“ įmokos neapmokestinamąjį pajamų dydį). Dėl aukšto darbo santykių apmokestinimo Lietuva yra kritikuojama tarptautinių organizacijų (Tarptautinio valiutos fondo (TVF)1, Europos komisijos (EK)2 ir kt.). Valstybinio socialinio draudimo (VSD) įmokų mažinimas 12 p.p. buvo numatytas ir mokslininkų parengtame Socialiniame modelyje. Šis siūlomas pakeitimas atvirkščiai - padidintų mokesčių naštą didelei daliai šalies dirbančiųjų. Projekto rengėjų teigimu, 2017 m. sausio mėnesį nepilną darbo dieną dirbo ir mažiau nei MMA uždirbo 122 tūkst. žmonių (neįskaitant jaunesnių nei 29 m. asmenų ir pensinio amžiaus asmenų). Šių asmenų vidutinės draudžiamosios pajamos per mėnesį siekė 203 eurus.
Mokesčių padidinimas pakenktų dirbantiems ne pilną darbo dieną Didėjant darbo vietos kainai, tikėtina, kad būtų atleista dalis ne pilnu etatu dirbančiųjų už MMA (arba dėl padidėjusių darbo sąnaudų būtų mažinami/nedidinami atlyginimai kitiems darbuotojams). Taip nukentėtų norintieji derinti darbą ir šeimyninius įsipareigojimus (pvz., asmenys, auginantys mažus vaikus ir dirbantys puse etato). Planuojant surinkti daugiau mokesčių neatsižvelgiama į šešėlinę ekonomiką Tikėtina, kad priėmus Projektu siūlomus pakeitimus, dalis darbo santykių būtų perkelta į šešėlinę ekonomiką. Dėl to nebūtų pasiektas ir projekto aiškinamajame rašte prognozuojamas biudžeto pajamų padidėjimas. Jau ir dabar mokesčiai sudaro ~31 proc. asmens, kurio draudžiamosios pajamos yra 203 eurai, darbo vietos kainos. Mokant VSD įmokas nuo MMA neproporcingai dirbtam darbo laikui, šis santykis pasiektų ~45 proc. VSD įmoka būtų didesnė nei Estijoje Priėmus šį pasiūlymą VSD įmoka nuo mažiausiai uždirbančių asmenų pajamų viršytų net tą įmoką, kuri yra Estijoje (ši šalis dažnai pasitelkiama kaip tokio pasiūlymo įgyvendinimo geras pavyzdys). Minimali VSD įmoka 2016 m. Estijoje siekė 128,70 eurų, o Lietuvoje ji būtų 151,92 eur. Didesnė nei Estijoje VSD įmoka būtų ne tik nominaliai, bet ir santykinai - minimalios VSD įmokos ir MMA santykis Estijoje siektų ~30 proc. ir ~40 proc. Lietuvoje. Siūlome: Palikti šiuo metu galiojančią tvarką, kai VSD įmokos skaičiuojamos nuo MMA proporcingai dirbtam laikui. Nepritarti. Pritarta Komiteto patobulintame jungtiniame projekte Nr. XIIIP-1219(2) (Vyriausybės teiktą įstatymo projektą Nr. XIIIP-1219 sujungus su įstatymo projektu Nr. XIIIP-504) nurodytoms 4 straipsnio 7 ir 8 dalių formuluotėms. 2. Lietuvos įdarbinimo įmonių asociacijos valdybos pirmininkas A.
Mieželis, 2017-09-044
Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatymo papildymo 101 straipsniu projektas įregistruotas 2017-03-28 numatant, kad:
straipsniu Papildyti Įstatymą 101 straipsniu: „101 straipsnis. Valstybinio socialinio draudimo įmokų skaičiavimas ir mokėjimas už darbuotojus, dirbančius pagal darbo sutartis ne visą darbo laiką
pagal darbo sutartis ne visą darbo laiką, skaičiuojamos ir mokamos nuo nustatyto darbo užmokesčio, bet ne mažesnio kaip minimalioji mėnesinė alga, išskyrus atvejus, kai jie atitinkamą mėnesį:
1) buvo drausti pas kitą draudėją pagal Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 4 straipsnio 1, 2, 3, 4 dalis;
2) gavo valstybinę socialinio draudimo senatvės ar netekto darbingumo (invalidumo) pensiją;
3) buvo ne vyresni nei 29 metų (taikoma nuo kito kalendorinio mėnesio, kai asmeniui sukanka 29 metai). 2. Ne visą darbo laiką pagal darbo sutartį dirbančiam darbuotojui, kuriam priskaičiuotas darbo užmokestis yra mažesnis nei minimalioji mėnesinė alga dėl to, kad jis nedirbo dėl nedraudiminio laikotarpio ar gavo ligos, motinystės, tėvystės arba motinystės (tėvystės) išmoką, valstybinio socialinio draudimo įmokos skaičiuojamos ir mokamos nuo nustatyto darbo užmokesčio, bet ne mažesnio kaip minimalioji mėnesinė alga, perskaičiuoto proporcingai dirbtam laikui.“ . Lietuvos Respublikos Seimo narys projekto aiškinamajame rašte nurodo, kad: „Lietuvos Respublikos valstybino socialinio draudimo įstatymo papildymo 10(1) straipsniu projekto (toliau - Projektas) rengimą paskatino siekis užtikrinti pagal įstatymus ne visą darbo laiką dirbančių asmenų valstybinio socialinio draudimo garantijas.
Pagal VSDF valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos pateiktus Lietuvos Respublikos apdraustųjų valstybiniu socialiniu draudimu ir valstybinio socialinio draudimo išmokų gavėjų registro duomenis, 2017 m. sausio mėn. Lietuvoje buvo 122 tūkst. (neįskaitant asmenų iki 29 m etų ir pensinio amžiaus asmenų) pagal darbo sutartis dirbančių asmenų, pas darbdavį (draudėją) dirbusių visą mėnesį, ir šiems asmenims buvo priskaičiuotos valstybinio socialinio draudimo įmokos nuo sumos, mažesnės negu MMA. Šių asmenų vidutinės draudžiamosios pajamos per mėnesį buvo tik 203 Eur, todėl šių asmenų per kalendorinius metus įgytas socialinio draudimo stažas būtų proporcingai mažesnis. <...> Siūlomu teisiniu reguliavimu būtų užkirstas kelias piktnaudžiavimui, kai darbdavys savo darbuotojui faktiškai apskaičiuoja minim alios mėnesinės algos dydžio su darbo santykiais susijusias pajamas, tačiau valstybiniam socialiniam draudimui deklaruoja ir moka valstybinio socialinio draudimo įmokas nuo sumos, mažesnės negu MMA .“. Siūlome, kad Įstatymo projekte pateiktos trys išimtys būtų papildytos ketvirtąja išimtimi:
4) buvo įdarbinti (dirbo) pagal laikinojo darbo sutartį (LR darbo kodekso 72 str.). Žemiau nurodomi motyvai, kodėl Įstatymo projektas turėtų būti papildytas, sudarant išimtį darbuotojams, dirbantiems pagal laikinojo darbo sutartį, bei pateikiamas siūlomo pakeisti Įstatymo projekto tekstas. Pirma, statistika pagrindžia, kad valstybėse, kuriose yra didesnės laikino įdarbinimo apimtys, yra mažesnė šešėlinė ekonomika ir nelegalus darbas.
Laikinas įdarbinimas suteikia darbo naudotojams greitą ir patogų būdą užpildyti laikinas darbo vietas legaliai įdarbintais laikinais darbuotojais ir sąlygoja papildomų darbo vietų kūrimą, tai yra, sukuriami papildom i deklaruojami ir apmokestinami darbo santykiai, kurie, neegzistuojant šiam modeliui, taptų nelegalaus darbo atvejais. Pažymime, kad papildžius jstatymo projektą siūloma papildoma išimtimi būtų didinamas gyventojų) užimtumas, kas, kaip minėta, sudarytų) sąlygas mažinti šešėlinę ekonomiką ir užtikrintų sklandų darbo rinkos veikimą bei užkirstų kelią projekto tikslų aiškinamajame rašte nurodytam piktnaudžiavimui. Antra, analizuojant laikinojo įdarbinimo įmonių ir jų paslaugomis besinaudojančių darbo naudotojų įmonių veiklą, matyti, kad šios įmonės tinkamai laikosi įstatymų normų, moka mokesčius ir veikia skaidriai. Laikino įdarbinimo įmonių kontrolę vykdo LR Valstybinė darbo inspekcija, laikinųjų darbuotojų skaičius registruojamas nustatyta tvarka, o nuo kitų metų liepos 1 d. Laikino įdarbinimo įmonės turės atitikti ir LR Vyriausybės patvirtintus kriterijus. Tokiu būdu užtikrinami: tinkamas mokesčių surinkimas, darbuotojų apsauga ir užkertamas kelias piktnaudžiavimui. Vadinasi, jei būtų numatyta šio įstatymo projekto ketvirtoji išimtis laikiniesiems darbuotojams, mokestinių įmokų bazė didėtų, nes šešėlio laikino įdarbinimo sektoriuje nėra. Trečia, į statymo projektas, kuriame nėra sudaroma išimtis laikiniesiems darbuotojams, pažeidžia pačių darbuotojų interesus - tai akivaizdžiai riboja asmenų lygias galimybes į darbą bei riboja darbuotojų teisę rinktis darbą.
Be kita ko, atsirastų darbuotojų konkurencinis pranašumas (darbdavio požiūriu) tiems darbuotojams, kurie gali dirbti visą darbo laiką, prieš tuos, kurie negali dirbti pilnos darbo savaitės – o tokiais yra ir socialiai jautrių darbuotojų grupės:
Darbdaviai pradėtų sudarinėti trumpalaikes darbo sutartis, kurias nuolatos nutraukinėtų, t.y. veiktų tokiu modeliu: suėjus nustatytam trumpesniam darbo sutarties terminui darbuotoją atleisti), o kitą mėnesį vėl priimtų į darbą. Tokiu būdu, netikslingai padidėtų formalaus administravimo našta darbdaviams, darbuotojams ir SODRAI. Todėl siūlome minėtą Įstatymo projektą papildyti ketvirtąja išimtimi - pagal pateikiamą tekstą:
101 straipsniu: „101 straipsnis. Valstybinio socialinio draudimo įmokų skaičiavimas ir mokėjimas už darbuotojus, dirbančius pagal darbo sutartis ne visą darbo laiką
pagal darbo sutartis ne visą darbo laiką, skaičiuojamos ir mokamos nuo nustatyto darbo užmokesčio, bet ne mažesnio kaip minimalioji mėnesinė alga, išskyrus atvejus, kai jie atitinkamą mėnesį:
1) buvo drausti pas kitą draudėją pagal Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 4 straipsnio 1, 2, 3, 4 dalis;
2) gavo valstybinę socialinio draudimo senatvės ar netekto darbingumo (invalidumo) pensiją;
3) buvo ne vyresni nei 29 metų (taikoma nuo kito kalendorinio mėnesio, kai asmeniui sukanka 29 metai);
4) buvo įdarbinti (dirbo) pagal laikinojo darbo sutartį (LR darbo kodekso 72 str.). 2. Ne visą darbo laiką pagal darbo sutartį dirbančiam darbuotojui, kuriam priskaičiuotas darbo užmokestis yra mažesnis nei minimalioji mėnesinė alga dėl to, kad jis nedirbo dėl nedraudiminio laikotarpio ar gavo ligos, motinystės, tėvystės arba motinystės (tėvystės) išmoką, valstybinio socialinio draudimo įmokos skaičiuojamos ir mokamos nuo nustatyto darbo užmokesčio, bet ne mažesnio kaip minimalioji mėnesinė alga, perskaičiuoto proporcingai dirbtam laikui.“.
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, konstatuotina, kad aukščiau pateiktas Įstatymo projekto koregavimas atitiktų darbuotojų ir darbdavio interesus, užtikrintų teisinį aiškumą, mažintų šešėlinę ekonomiką ir nelegalų darbą, o taip pat, šio įstatymo projekto ketvirtoji išimtis turėtų teigiamos įtakos gyventojų užimtumo didinimui, o kartu ir ekonomikos augimui. Nepritarti . Dirbantiems pagal laikinojo įdarbinimo sutartis asmenims, išskyrus draustus socialiniu draudimu kitur, senatvės ar netekto darbingumo (invalidumo) pensijų gavėjus, taip pat ne vyresnius nei 24 metų asmenis ir nustatytų išmokų gavėjus (kaip nurodyta jungtiniame įstatymo projekte Nr. XIIIP-1219(2)), turi būti užtikrintos socialinio draudimo garantijos, mokant valstybinio socialinio įmokas nuo nustatyto darbo užmokesčio, ne mažesnio kaip minimalioji mėnesinė alga. 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai: negauta. 5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai:
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pastabos Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Lietuvos Respublikos Vyriausybė, 2017-08-02 nutarimas Nr. 650 * Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Seimo statuto 138 straipsnio 3 dalimi ir atsižvelgdama į Lietuvos Respublikos Seimo valdybos 2017 m. birželio 21 d. sprendimo Nr. SV-S-312 „Dėl įstatymų projektų išvadų“ 4 punktą, Lietuvos Respublikos Vyriausybė nutari a:
1. Pritarti Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatymo Nr.
I-1336 papildymo 101 straipsniu įstatymo projektui Nr. XIIIP-504 (toliau – Įstatymo projektas). 2 . Atsižvelgiant tai, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybės programos įgyvendinimo plano, patvirtinto Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2017 m. kovo 13 d. nutarimu Nr. 167 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės programos įgyvendinimo plano patvirtinimo“ (toliau – Programos įgyvendinimo planas), 4.3.2 darbu numatoma 2017 m. IV ketvirtį tobulinti mokesčių sistemos struktūrą ekonomikos augimui palankia kryptimi ir optimizuoti mokesčių bazę bei nuosekliai mažinti mokesčių naštą mažiausias pajamas gaunantiems asmenims ir vaikus auginantiems asmenims, pasiūlyti Lietuvos Respublikos Seimui Įstatymo projektą svarstyti kartu su kitais įstatymų projektais, kuriuos Lietuvos Respublikos Vyriausybė parengs ir pateiks Lietuvos Respublikos Seimui, vykdydama nurodytą Programos įgyvendinimo plano darbą. Pritarti iš dalies. Pritarta Komiteto patobulintame jungtiniame projekte Nr. XIIIP-1219(2) (Vyriausybės teiktą įstatymo projektą Nr. XIIIP-1219 sujungus su įstatymo projektu Nr. XIIIP-504) nurodytoms 4 straipsnio 7 ir 8 dalių formuluotėms. 6. Seimo paskirtų papildomų komitetų pasiūlymai: nepaskirta. 7. Komiteto sprendimas ir pasiūlymai: 7.1.1. vadovaujantis Seimo statuto 137 straipsnio 4 dalimi Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatymo Nr. I-1336 2, 8, 10, 11, 12, 13, 19, 25, 35 ir 40 straipsnių pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIIP-1219 ir Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatymo Nr. I-1336 papildymo 101 straipsniu įstatymo projektą Nr. XIIIP-504 svarstyti kartu ir juos sujungti; 7.1.2. pritarti Komiteto patobulintam įstatymo projektui Nr. XIIIP-1219(2) ir Komiteto išvadoms. 8. Balsavimo rezultatai: pritarta bendru sutarimu. 9. Komiteto paskirtas pranešėjas:
Algirdas Sysas, Tomas Tomilinas,
10Komiteto narių atskiroji nuomonė:
nepareikšta.
Komiteto pirmininkas Algirdas Sysas Komiteto biuro patarėja D. Jonėnienė