P rojekto lyginamasis variantas
2020 m. d. Nr. Vilnius
užtikrinant užsienio valstybių, Europos Sąjungos, NATO ar kitų tarptautinių organizacijų informacijos, kurios teikimas ar platinimas yra ribojamas, apsaugą, taikomi Lietuvos Respublikos tarptautinių sutarčių, šiomis sutartimis grindžiamų bei jas įgyvendinančių NATO ar kitų tarptautinių organizacijų sprendimų, Europos Sąjungos teisės aktų nustatyti informacijos apsaugos standartai ir taisyklės
straipsnis. 9 straipsnio pakeitimas
1Pakeisti 9 straipsnio 3 dalies 6 punktą ir jį išdėstyti taip:
„6) administruoti viešosios informacijos apie krašto
apsaugos sistemą teikimą, kariuomenės, kitų krašto apsaugos sistemos institucijų bendradarbiavimą su civilinėmis institucijomis, Lietuvos šaulių sąjunga, ir kitomis Lietuvos Respublikos asociacijomis bei viešosiomis įstaigomis ir kitais juridiniais asmenimis ir organizacijomis , tiesiogiai prisidedančiomis prisidedančiais prie krašto apsaugos sistemos, NATO, Europos Sąjungos, Lietuvos kariuomenės gynybinių pajėgumų stiprinimo ir visuomenės parengimo gynybai;“. 2. Papildyti 9 straipsnio 4 dalį 10 punktu: „
10) finansuoti eksperimentinę plėtrą ir inovacinę veiklą gynybos ir saugumo srityje Lietuvos Respublikos technologijų ir inovacijų įstatymo ir Lietuvos Respublikos nacionalinių plėtros įstaigų įstatymo nustatyta tvarka. “
straipsniu Papildyti Įstatymą 102 straipsniu: „102 straipsnis. Krašto apsaugos sistemos tarnybinio naudojimo informacija 1.
Valstybės ir tarnybos paslapties nesudaranti informacija apie karinių vienetų pajėgumus ir jų vystymą, tarptautinį gynybos ir karinį bendradarbiavimą, karinių teritorijų saugumo organizavimą laikoma krašto apsaugos sistemos tarnybinio naudojimo informacija tol, kol jos atskleidimas gali pakenkti valstybės saugumo ir gynybos interesams. 2. Krašto apsaugos sistemos tarnybinio naudojimo informacija teikiama ir prieinama tik asmenims, kuriems vykdant tarnybines funkcijas būtina su ja dirbti ar susipažinti. 3. Krašto apsaugos sistemos tarnybinio naudojimo informacija kitiems asmenims teikiama, jeigu pareiga teikti šią informaciją yra numatyta įstatymuose ar jų pagrindu priimtuose kituose norminiuose teisės aktuose. 4. Krašto apsaugos sistemos tarnybinio naudojimo informacijos administravimo sąlygas ir tvarką nustato krašto apsaugos ministras. “
Pakeisti 59 straipsnio 11 dalį ir ją išdėstyti taip: „11. Kariams savanoriams ir kitiems savanoriškos nenuolatinės karo tarnybos kariams, nepertraukiamai dalyvaujantiems tarptautinėje operacijoje 6 mėnesius, suteikiamos 15 kalendorinių dienų atostogos, o už kiekvienus 2 paskesnius nepertraukiamo dalyvavimo tarptautinėje operacijoje mėnesius papildomai suteikiamos 5 kalendorinės dienos atostogų, tačiau bendra šių atostogų trukmė negali būti ilgesnė kaip 30 kalendorinių dienų per metus.
Kariams savanoriams ir kitiems savanoriškos nenuolatinės karo tarnybos kariams tarnybos tarptautinėje operacijoje metu krašto apsaugos ministro nustatyta tvarka suteikiamos iki
dėl šeiminių aplinkybių , o dėl grįžimo iš tarnybos tarptautinėje operacijoje ar ilgalaikio plaukiojimo kariams savanoriams ir kitiems savanoriškos nenuolatinės karo tarnybos kariams krašto apsaugos ministro nustatyta tvarka suteikiamos iki
kario savanorio ar kito savanoriškos nenuolatinės karo tarnybos kario grįžimo iš tarptautinės operacijos ar ilgalaikio plaukiojimo, ir 15 kalendorinių dienų reabilitacijos ir (ar) reintegracijos atostogos. Reabilitacijos ir reintegracijos atostogos suteikiamos sveikatai stiprinti ir reintegracijai vykdyti, kai karys turi sveikatos sutrikimų. Reintegracijos atostogos suteikiamos reintegracijai vykdyti, kai karys neturi sveikatos sutrikimų. Atostogų metu kariams savanoriams ir kitiems savanoriškos nenuolatinės karo tarnybos kariams mokamas atitinkamo laipsnio profesinės karo tarnybos kariui pirmaisiais tarnybos metais nustatyto dydžio mėnesinis tarnybinis atlyginimas, apskaičiuotas proporcingai pagal atostogų dienų skaičių.
Jeigu tarptautinių operacijų kariniame vienete tarnaujantiems kariams savanoriams ir kitiems savanoriškos nenuolatinės karo tarnybos kariams, atsižvelgiant į karinio vieneto buvimo vietą ir jo parengties reikalavimus, šioje dalyje nustatytų atostogų suteikti negalima, už nepanaudotas atostogų dienas jiems išmokama vienkartinė Vyriausybės nustatyta tvarka apskaičiuoto vidutinio jų atlyginimo dydžio išmoka . “5 straipsnis. 69 straipsnio pakeitimas Papildyti 69 straipsnį 2 dalimi ir visą straipsnį išdėstyti taip: „69 straipsnis. Karių skatinimas
kitas savanoriškos nenuolatinės karo tarnybos karys, kuris pavyzdingai tarnavo ne mažiau kaip 5 metus ir sukako nustatytą ribinį savanoriškos nenuolatinės karo tarnybos amžių, premijuojamas už pavyzdingą tarnybą. Premijos dydį nustato vadas, atsižvelgdamas į kario tarnybą ir neviršydamas šių maksimalių dydžių:
ištarnavusiam nuo 5 iki 10 metų, – iki 2 savanorišką nenuolatinę karo tarnybą atliekančio kario tarnybinių atlyginimų dydžio;
ištarnavusiam daugiau kaip 10 metų, – iki 3 savanorišką nenuolatinę karo tarnybą atliekančio kario tarnybinių atlyginimų dydžio. 2. Pratęsus kario savanorio ar kito savanoriškos nenuolatinės karo tarnybos kario sutartį papildomam 4 metų terminui, kariui savanoriui ar kitam savanoriškos nenuolatinės karo tarnybos kariui Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatytomis sąlygomis ir tvarka gali būti teikiama parama studijų kainos daliai padengti. “
Įstatymo įsigaliojimas, įgyvendinimas ir taikymas
1 d. 2. Kariams savanoriams ir kitiems aktyviojo rezervo kariams, pradėjusiems tarnybą tarptautinėje operacijoje iki šio įstatymo įsigaliojimo datos, suteikiamos Krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatymo 59 straipsnio 11 dalyje numatytos atostogos vadovaujantis iki šio įstatymo įsigaliojimo galiojusia Krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatymo redakcija. 3. Lietuvos Respublikos Vyriausybė ir Krašto apsaugos ministras iki
Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas
Projekto XIIIP-5026(2) lyginamasis variantas ` LIETUVOS RESPUBLIKOS KRAŠTO APSAUGOS SISTEMOS ORGANIZAVIMO IR KARO TARNYBOS ĮSTATYMO NR. VIII-723 3, 9, 59, 60 ir 69 STRAIPSNIŲ
102 STRAIPSNIU ĮSTATYMAS 2020 m. d. Nr. Vilnius 1 straipsnis. 3 straipsnio pakeitimas Papildyti 3 straipsnio 2 dalį 51 punktu: „5 1 ) užtikrinant užsienio valstybių, Europos Sąjungos, NATO ar kitų tarptautinių organizacijų informacijos, kurios teikimas ar platinimas yra ribojamas, apsaugą, taikomi Lietuvos Respublikos tarptautinių sutarčių, šiomis sutartimis grindžiamų ir jas įgyvendinančių NATO ar kitų tarptautinių organizacijų sprendimų, Europos Sąjungos teisės aktų nustatyti informacijos apsaugos standartai ir taisyklės ;“. 2 straipsnis. 9 straipsnio pakeitimas
1Pakeisti 9 straipsnio 3 dalies 6 punktą ir jį išdėstyti taip:
„6) administruoti viešosios informacijos apie krašto apsaugos sistemą teikimą, kariuomenės, kitų krašto apsaugos sistemos institucijų bendradarbiavimą su civilinėmis institucijomis, Lietuvos šaulių sąjunga, ir kitomis asociacijomis bei viešosiomis įstaigomis, kitais juridiniais asmenimis ir organizacijomis , tiesiogiai prisidedančiomis prisidedančiais prie krašto apsaugos sistemos, NATO, Europos Sąjungos, Lietuvos kariuomenės gynybinių pajėgumų stiprinimo ir visuomenės parengimo gynybai;“. 2. Papildyti 9 straipsnio 4 dalį 10 punktu:
„
10) finansuoti eksperimentinę plėtrą ir inovacinę veiklą gynybos ir saugumo srityje Lietuvos Respublikos technologijų ir inovacijų įstatymo ir Lietuvos Respublikos nacionalinių plėtros įstaigų įstatymo nustatyta tvarka.
“ 3 straipsnis. Įstatymo papildymas 102 straipsniu Papildyti Įstatymą 102 straipsniu:
„10 2 straipsnis. Krašto apsaugos sistemos tarnybinio naudojimo informacija 1.
Valstybės ir tarnybos paslapties nesudaranti informacija apie karinių vienetų pajėgumus ir jų vystymą, tarptautinį gynybos ir karinį bendradarbiavimą, karinių teritorijų saugumo organizavimą laikoma krašto apsaugos sistemos tarnybinio naudojimo informacija tol, kol jos atskleidimas gali pakenkti valstybės saugumo ir gynybos interesams. 2. Krašto apsaugos sistemos tarnybinio naudojimo informacija teikiama ir prieinama tik asmenims, kuriems atliekant tarnybines funkcijas būtina su ja dirbti ar susipažinti. 3. Krašto apsaugos sistemos tarnybinio naudojimo informacija kitiems asmenims teikiama, jeigu pareiga teikti šią informaciją yra numatyta įstatymuose ar jų pagrindu priimtuose kituose norminiuose teisės aktuose. 4. Krašto apsaugos sistemos tarnybinio naudojimo informacijos administravimo sąlygas ir tvarką nustato krašto apsaugos ministras. “
Pakeisti 59 straipsnio 11 dalį ir ją išdėstyti taip: „11. Kariams savanoriams ir kitiems savanoriškos nenuolatinės karo tarnybos kariams, nepertraukiamai dalyvaujantiems tarptautinėje operacijoje 6 mėnesius, suteikiamos 15 kalendorinių dienų atostogos, o už kiekvienus 2 paskesnius nepertraukiamo dalyvavimo tarptautinėje operacijoje mėnesius papildomai suteikiamos 5 kalendorinės dienos atostogų, tačiau bendra šių atostogų trukmė negali būti ilgesnė kaip 30 kalendorinių dienų per metus. Jeigu tarptautinių operacijų kariniame vienete tarnaujančiam kariui savanoriui ir kitam savanoriškos nenuolatinės karo tarnybos kariui, atsižvelgiant į karinio vieneto buvimo vietą ir jo parengties reikalavimus, šių atostogų suteikti negalima, už nesuteiktų atostogų dienas jam išmokama atitinkamo kario laipsnio profesinės karo tarnybos kariui pirmaisiais tarnybos metais nustatyto tarnybinio atlyginimo dalis, apskaičiuota proporcingai nesuteiktų atostogų dienų ir atitinkamo mėnesio darbo dienų skaičiui.
Kariams savanoriams ir kitiems savanoriškos nenuolatinės karo tarnybos kariams tarnybos tarptautinėje operacijoje metu krašto apsaugos ministro nustatyta tvarka suteikiamos iki
dienų atostogos dėl šeiminių aplinkybių , o dėl grįžimo iš tarnybos tarptautinėje operacijoje ar ilgalaikio plaukiojimo kariams savanoriams ir kitiems savanoriškos nenuolatinės karo tarnybos kariams krašto apsaugos ministro nustatyta tvarka suteikiamos iki 5 kalendorinių dienų persikėlimo atostogos, kurių pradžia – kita darbo diena po kario savanorio ar kito savanoriškos nenuolatinės karo tarnybos kario grįžimo iš tarptautinės operacijos ar ilgalaikio plaukiojimo, ir 15 kalendorinių dienų reabilitacijos ir (ar) reintegracijos atostogos. Reabilitacijos ir reintegracijos atostogos suteikiamos sveikatai stiprinti ir reintegracijai vykdyti, kai karys turi sveikatos sutrikimų. Reintegracijos atostogos suteikiamos reintegracijai vykdyti, kai karys neturi sveikatos sutrikimų. Atostogų metu kariui savanoriui ir kitam savanoriškos nenuolatinės karo tarnybos kariui mokama atitinkamo kario laipsnio profesinės karo tarnybos kariui pirmaisiais tarnybos metais nustatyto tarnybinio atlyginimo dalis , apskaičiuota proporcingai suteiktų atostogų dienų ir atitinkamo mėnesio darbo dienų skaičiui. “5 straipsnis. 60 straipsnio pakeitimas Pakeisti 60 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip: „3.
Profesinės karo tarnybos karių pareiginę algą sudaro tarnybinis atlyginimas ir šio straipsnio 4 dalyje nustatyti priedai. Tarnybinis atlyginimas apskaičiuojamas šio įstatymo 1 priede nustatytą tarnybinio atlyginimo koeficientą, kuris priklauso nuo kario laipsnio ir pagal šį laipsnį ištarnautų metų, padauginus iš Lietuvos Respublikos Seimo patvirtinto atitinkamų metų pareiginės algos bazinio dydžio, kuris taikomas apskaičiuojant valstybės politikų, teisėjų, valstybės pareigūnų, valstybės tarnautojų ir valstybės ir savivaldybių biudžetinių įstaigų darbuotojų pareigines algas (atlyginimus) (toliau – bazinis dydis). Kai tarnybinio atlyginimo koeficientas nebekinta, jis padidinamas 0,1 bazinio dydžio ir taikomas trejus metus. Pasibaigus pirmam trejų metų laikotarpiui, kas trejus po to einančius tarnybos metus paskutinis taikytas tarnybinio atlyginimo koeficientas papildomai didinamas 0,2 bazinio dydžio. Jeigu profesinės karo tarnybos kariui suteikus aukštesnį kario laipsnį apskaičiuotas tarnybinis atlyginimas yra mažesnis už kariui taikytą tarnybinį atlyginimą, profesinės karo tarnybos kariui paliekamas iki aukštesnio kario laipsnio suteikimo nustatytas tarnybinis atlyginimas tol, kol jis susilygina su už aukštesnį kario laipsnį apskaičiuotu tarnybiniu atlyginimu. “6 straipsnis. 69 straipsnio pakeitimas Papildyti 69 straipsnį 2 dalimi ir visą straipsnį išdėstyti taip: „69 straipsnis. Karių skatinimas
kitas savanoriškos nenuolatinės karo tarnybos karys, kuris pavyzdingai tarnavo ne mažiau kaip 5 metus ir sukako nustatytą ribinį savanoriškos nenuolatinės karo tarnybos amžių, premijuojamas už pavyzdingą tarnybą.
Premijos dydį nustato vadas, atsižvelgdamas į kario tarnybą ir neviršydamas šių maksimalių dydžių:
ištarnavusiam nuo 5 iki 10 metų, – iki 2 savanorišką nenuolatinę karo tarnybą atliekančio kario tarnybinių atlyginimų dydžio;
ištarnavusiam daugiau kaip 10 metų, – iki 3 savanorišką nenuolatinę karo tarnybą atliekančio kario tarnybinių atlyginimų dydžio. 2. Pratęsus kario savanorio ar kito savanoriškos nenuolatinės karo tarnybos kario sutartį papildomam 4 metų terminui, kariui savanoriui ar kitam savanoriškos nenuolatinės karo tarnybos kariui Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatytomis sąlygomis ir tvarka gali būti teikiama parama studijų kainos daliai padengti. “ 7 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas, įgyvendinimas ir taikymas
apsaugos ministras iki 2020 m. lapkričio 30 d. priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus. 3. Kariams savanoriams ir kitiems aktyviojo rezervo kariams, pradėjusiems tarnybą tarptautinėje operacijoje iki šio įstatymo įsigaliojimo datos, suteikiamos Krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatymo 59 straipsnio 11 dalyje numatytos atostogos vadovaujantis iki šio įstatymo įsigaliojimo galiojusia Krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatymo redakcija. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas
Teisės aktų projektų tikslas – papildyti Diplomatinės tarnybos įstatymo
ministro prašymu išduoti diplomatinius pasus profesinės karo tarnybos kariams, turintiems ne žemesnį kaip pul
IR
aiškinamasis raštas
projekto rengimą paskatinusios priežastys, parengto projekto tikslai ir uždaviniai Lietuvos Respublikos krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatymo Nr. VIII-723 3, 9, 59 ir 69 straipsnių pakeitimo ir Įstatymo papildymo 102 straipsniu įstatymo projekto (toliau – Įstatymo projektas) rengimą paskatinusios priežastys:
valstybių, Europos Sąjungos, NATO ar kitų tarptautinių organizacijų neplatintinos, krašto apsaugos sistemos tarnybinės informacijos apsaugos Krašto apsaugos sistemos institucijoms bendradarbiaujant su partneriais užsienio valstybėse, dalyvaujant Europos Sąjungos, NATO ar kitų tarptautinių organizacijų veikloje gaunama neįslaptinta, tačiau tretiesiems asmenims neteiktina ir neplatintina informacija. Ši informacija būna pažymėta žymomis NATO UNCLASSIFIED, LIMITE, FOR OFFICIAL USE ONLY, SENSITIVE ar pan. Nors šių žymų naudojimo praktika nevienoda, tačiau esmė ta pati – žymomis pažymėta informacija gali būti naudojama tik tarnybos tikslais ir negali būti platinama viešai. Informacijos teikimo apribojimai ir administravimo reikalavimai būna nustatyti atitinkamais užsienio valstybių, Europos Sąjungos ar tarptautinių organizacijų teisės aktais. Įsipareigojimas taikyti šiuos apsaugos standartus ir taisykles Lietuvos Respublikos krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatyme (toliau – KASOKTĮ) nenumatytas.
Krašto apsaugos sistemos institucijų veikloje sukuriama daug informacijos, kurios paviešinimas ar praradimas sukeltų neigiamas pasekmes valstybės saugumo, gynybos, institucijų interesams. Pagal šiuo metu galiojantį teisinį reguliavimą informaciją galima apsaugoti suteikiant jai valstybės ar tarnybos paslapties statusą. Vertinant informacijos turinį bei galimą žalą, kuri būtų patirta neteisėtai atskleidus ar praradus informaciją, apsisprendžiama dėl informacijai taikytino apsaugos lygio (įslaptinimo žymos). Kitų galimybių apsaugoti svarbią krašto apsaugos sistemai informaciją įstatymai nenumato. Remiantis NATO, Europos Sąjungos neįslaptintos informacijos apsaugos praktika, atsižvelgiant į poreikį apsaugoti krašto apsaugos sistemos institucijų veikloje sukuriamą neįslaptintą, tačiau neviešintiną informaciją, KASOKTĮ siūloma įtvirtinti krašto apsaugos sistemos tarnybinės informacijos institutą. Įstatymo projekto tikslas – užtikrinti krašto apsaugos sistemai svarbios neviešintinos informacijos apsaugą. Įstatymo projekto uždaviniai: · nustatyti, kad užsienio valstybių, tarptautinių organizacijų, Europos Sąjungos informacijai, kuri nėra laikoma įslaptinta informacija, tačiau kurios viešinimas yra ribojamas, taikomi tarptautinių sutarčių ir Europos Sąjungos apsaugos standartai ir taisyklės; · sukurti krašto apsaugos sistemos tarnybinio naudojimo informacijos apsaugos sąlygas. 1.2. Dėl gynybos ir saugumo srities technologijų ir inovacijų finansavimo Siekiama vystyti Lietuvos Respublikos gynybos ir saugumo pramonę, didinti jos konkurencingumą, todėl atsiranda poreikis finansuoti gynybos ir saugumo srities technologijas ir inovacijas, jų vystymą, tobulinti ginkluotę, karinę techniką, diegiant pažangias technologijas, ir stiprinti NATO, Europos Sąjungos, Lietuvos kariuomenės gynybinį pajėgumą.
Europos gynybos agentūros 2018 m. spalio 25 d. pranešime Nr. EDA201810186 nustatyti ginkluotės ir karinės technikos techniniai-operaciniai reikalavimai, siekis tobulinti ginkluotę, karinę techniką, pasitelkiant pažangias technologijas (integruota programinė įranga, skaitmeninės technologijos, pažangesnių medžiagų gamyboje naudojimas, integruotas maskuotės, sekimo valdymas elektroninėmis bangomis ir kitos pažangios technologijos). NATO 2016 m. yra nustačiusi, kad NATO planavimo procese pirmenybę teiks inovatyvių ir pažangių technologijų diegimui, kuriamų kompleksiškai įvertinus įvairių mokslo sričių pasiekimus, tokiai ginkluotei ir karinei technikai, kuri užtikrintų tikslius kovos veiksmus, tikslų duomenų rinkimą ir valdymą, pažangių sistemų integravimą ir kitas sritis, susijusias su NATO gynybinių pajėgumų stiprinimu. Nacionalinio saugumo strategijos, patvirtintos Lietuvos Respublikos Seimo 2002 m. gegužės 28 d. nutarimu Nr. IX-907 „Dėl Nacionalinio saugumo strategijos patvirtinimo“, vienas iš Lietuvos Respublikos nacionalinio saugumo politikos prioritetų ir uždavinių, numatytų 18 punkte, – nacionalinių gynybos pajėgumų stiprinimas. Siekiant stiprinti Lietuvos kariuomenės gynybinius pajėgumus, būtina finansuoti gynybos ir saugumo srities technologijas, inovacijas ir jų vystymąsi. Gynybos pramonės konkurencingumas nepaprastai svarbus siekiant kuriamos bendros NATO, Europos Sąjungos saugumo ir gynybos politikos patikimumo.
Lietuvos Respublikos ekonomikos ir inovacijų ministro
2018–2026 metais gairių 7 punkte numatyta, kad bus siekiama skatinti gynybos ir saugumo pramonės vystymąsi – sukurti reikiamą teisinę bazę, skirti finansavimą gynybos ir dvigubos paskirties produktams tobulinti, moksliniams tyrimams, inovacijoms ir eksperimentinei plėtrai, atsižvelgiant į Lietuvos gynybos ir saugumo pajėgumų plėtros planus. Siekiant nustatytų tikslų būtų tikslinga Krašto apsaugos ministerijai (toliau – KAM) finansuoti gynybos ir saugumo srities technologijas, inovacijas, jų vystymąsi ir taip skatinti smulkaus ir vidutinio verslo plėtrą gynybos ir saugumo srityje. Įstatymo projekto tikslas – vystyti Lietuvos Respublikos gynybos ir saugumo pramonę, didinti jos konkurencingumą. Įstatymo projekto uždaviniai: · nustatyti, kad KAM administruoja kariuomenės ir kitų krašto apsaugos sistemos institucijų bendradarbiavimą su Lietuvos Respublikos juridiniais asmenims ir organizacijomis, tiesiogiai prisidedančiais prie NATO, Europos Sąjungos, Lietuvos kariuomenės gynybinių pajėgumų stiprinimo; · siūloma numatyti galimybę KAM finansuoti gynybos ir saugumo pramonę – eksperimentinę plėtrą ir inovacinę veiklą gynybos ir saugumo srityje. 1.3. Dėl atostogų KASOKTĮ 59 straipsnio 11 dalyje kariams savanoriams ir kitiems savanoriškos nenuolatinės karo tarnybos kariams tarptautinės operacijos metu nustatyta 15 kalendorinių dienų atostogų garantija nesiejama su tarnybos tarptautinėje operacijoje trukme. Esant tokiam reglamentavimui susidaro situacijų, kai karys per 12 mėnesių trukmės tarptautinę operaciją gauna tas pačias 15 kalendorinių dienų atostogas, kaip kitas karys per 6 mėnesių tarptautinę operaciją.
Taip pat nėra numatyti nepanaudotų atostogų kompensavimo mechanizmai, kai dėl tarptautinės operacijos specifikos nėra galimybės karį išleisti atostogų. Nenumatyta galimybė kariams savanoriams ir kitiems savanoriškos nenuolatinės karo tarnybos kariams tarptautinės operacijos metu išeiti atostogų dėl šeiminių aplinkybių. Tarptautinės operacijos metu gali įvykti įvykių šeimoje (pvz., mirti šeimos narys), kuriuose negalėdamas dalyvauti karys patirtų didelių emocinių išgyvenimų, todėl reikia numatyti tikslinių atostogų galimybę. Įstatymo projekto tikslas – patikslinti kariams savanoriams ir kitiems savanoriškos nenuolatinės karo tarnybos kariams , dalyvavusiems tarptautinėse operacijose, suteikiamų atostogų rūšis ir terminus. Įstatymo projekto uždaviniai: · nustatyti, kad kariams savanoriams ir kitiems savanoriškos nenuolatinės karo tarnybos kariams, nepertraukiamai dalyvaujantiems tarptautinėje karinėje operacijoje 6 mėnesius, būtų suteikiamos atostogos; · nustatyti, kad kariams savanoriams ir kitiems savanoriškos nenuolatinės karo tarnybos kariams tarnybos tarptautinėje operacijoje metu būtų atostogos dėl šeiminių aplinkybių. 1.4. Dėl KASOKTĮ 69 straipsnio
krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatymo Nr. VIII-723 2, 8, 10, 101 , 13, 21, 22, 23, 28, 29, 321 , 34, 35, 36, 37, 38, 43, 44, 48, 49, 50, 54, 55, 59, 60, 61, 611 , 63, 64, 65, 68, 69 straipsnių pakeitimo ir Įstatymo papildymo 322 straipsniu įstatyme Nr. XIII-2671 KASOKTĮ 69 straipsnis dėl techninės klaidos nauja redakcija išdėstytas be galiojančios 3 dalies.
Įstatymo projektas tikslas – ištaisyti techninę klaidą Įstatymo projekto uždavinys – patikslinti Lietuvos Respublikos krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatymo (toliau – KASOKTĮ) 69 straipsnį. 2. Įstatymo projekto iniciatoriai ir rengėjai Įstatymo projekto rengimą inicijavo KAM specialistai. 3. Kaip šiuo metu reguliuojami Įstatymo projekte aptarti teisiniai santykiai
valstybių, Europos Sąjungos, NATO ar kitų tarptautinių organizacijų neplatintinos, krašto apsaugos sistemos tarnybinės informacijos apsaugos KASOKTĮ 3 straipsnio 2 dalies 5 punkte yra numatytas įsipareigojimas taikyti NATO ir Europos Sąjungos įslaptintos informacijos apsaugos standartus. Įsipareigojimas taikyti užsienio valstybių, Europos Sąjungos, NATO ar kitų tarptautinių organizacijų informacijos, kurios teikimas ar platinimas yra ribojamas, apsaugos standartus ir taisykles nenumatytas. Krašto apsaugos sistemos tarnybinės informacijos institutas KASOKTĮ nenumatytas. 3.2. Dėl gynybos ir saugumo srities technologijų ir inovacijų finansavimo Lietuvos Respublikos investicijų įstatymo 12 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad valstybė remia investicijas, kai investuojama į inovacijas (naujų technologijų, idėjų, metodų kūrimą ir komercinį pritaikymą pateikiant rinkai naujus arba patobulintus produktus ar procesus). Investicijų įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad investicijos Lietuvos Respublikoje leidžiamos į visas teisėtas komercines-ūkines veiklas, atsižvelgiant į šio ir kitų Lietuvos Respublikos įstatymų nustatytus apribojimus. Taip pat Investicijų įstatymo 12 straipsnio 4 dalyje numatyta, kad valstybė, siekdama skatinti investicijas smulkiojo ir vidutinio verslo ar ūkio subjektų veiklos pradžiai, vykdymui ar plėtrai, gali skirti lėšų finansinėms priemonėms įgyvendinti.
Lietuvos Respublikos technologijų ir inovacijų įstatymo 12 straipsnio 1 straipsnio 2 punkte numatyta, kad ministerijos pagal kompetenciją rengia ir (arba) koordinuoja ministrų valdymo sričių taikomųjų mokslinių tyrimų, eksperimentinės plėtros ir inovacinės veiklos programas ir jų įgyvendinimą, užtikrina joms reikalingą finansavimą. Tačiau įstatymuose nenumatyta, kad KAM gali finansuoti eksperimentinę plėtrą ir inovacinę veiklą gynybos ir saugumo srityje. Lietuvos Respublikos nacionalinių plėtros įstaigų įstatymo 13 straipsnio 1 dalis numato, kad nacionalinės plėtros įstaigų funkcijų (įgyvendina skatinamąsias priemones, dalyvauja jas įgyvendinant veikdama kaip fondų valdytoja, vykdo kitas funkcijas, susijusias su skatinamojo finansavimo veikla) įgyvendinimas gali būti finansuojamas iš valstybės biudžeto. Vadovaujantis Nacionalinių plėtros įstaigos skatinamojo finansavimo poreikio vertinimo tvarkos aprašu, patvirtintu Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2018 m. rugsėjo 12 d. nutarimu Nr. 910 „Dėl Lietuvos Respublikos nacionalinių plėtros įstaigų įstatymo įgyvendinimo“, gali būti atliekamas skatinamojo finansavimo poreikio vertinimas ir nustatoma, ar tam tikroms gynybos ir saugumo srities pramonės šakoms finansavimas nepakankamas. Jei finansavimas nepakankamas, gali būti siūlomos įvairios skatinamosios finansinės priemonės (pvz., steigiamas rizikos kapitalo fondas, kuris finansuotų smulkaus ir vidutinio verslo ar ūkio subjektų veiklos pradžios, vykdymo ar plėtros projektus ar teiktų subsidijas ir kt.). Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2018 m. spalio 17 d. nutarimu Nr.
veiklą“ pavedė Lietuvos Respublikos įsteigtai uždarajai akcinei bendrovei
„Investicijų ir verslo garantijos“ (toliau – INVEGA) vykdyti nacionalinės
plėtros įstaigos veiklą smulkiojo ir vidutinio verslo ir ūkio subjektų veiklos pradžios, vykdymo ir plėtros srityse, įskaitant inovacijas. Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2001 m. liepos 11 d. nutarimo Nr. 887 „Dėl uždarosios akcinės bendrovės „Investicijų ir verslo garantijos“ veiklos“ 2.1.6 papunkčiu pavedė INVEGAI įgyvendinti finansinės paramos verslui priemones ir valdyti fondų fondus. 3.3. Dėl atostogų KASOKTĮ 59 straipsnio 11 dalyje kariams savanoriams ir kitiems savanoriškos nenuolatinės karo tarnybos kariams tarptautinės operacijos metu nustatyta 15 kalendorinių dienų atostogų garantija nesiejama su tarnybos tarptautinėje operacijoje trukme. Esant tokiam reglamentavimui susidaro situacijų, kai karys per 12 mėnesių trukmės tarptautinę operaciją gauna tas pačias 15 kalendorinių dienų atostogas, kaip kitas karys per 6 mėnesių tarptautinę operaciją. Taip pat nėra numatyti nepanaudotų atostogų kompensavimo mechanizmai, kai dėl tarptautinės operacijos specifikos nėra galimybės karį išleisti atostogų. Nenumatyta galimybė kariams savanoriams ir kitiems savanoriškos nenuolatinės karo tarnybos kariams tarptautinės operacijos metu išeiti atostogų dėl šeiminių aplinkybių. Tarptautinės operacijos metu gali įvykti įvykių šeimoje (pvz., mirti šeimos narys), kuriuose negalėdamas dalyvauti karys patirtų didelių emocinių išgyvenimų, todėl reikia numatyti tikslinių atostogų galimybę. 3.4. Dėl KASOKTĮ 69 straipsnio Naujai įsigaliosianti KASOKTĮ 69 straipsnio redakcija bus išdėstyta be šiuo metu galiojančios 3 dalies. 4. Siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama 4.1.
Dėl užsienio valstybių, Europos Sąjungos, NATO ar kitų tarptautinių organizacijų neplatintinos, krašto apsaugos sistemos tarnybinės informacijos apsaugos KASOKTĮ 3 straipsnio 2 dalį siūloma papildyti 51 punktu ir numatyti įsipareigojimą užtikrinti užsienio valstybių, Europos Sąjungos, NATO ar kitų tarptautinių organizacijų informacijos, kurios teikimas ar platinimas yra ribojamas, apsaugą, taikant užsienio valstybių, Europos Sąjungos ar tarptautinių organizacijų nustatytus informacijos apsaugos standartus ir taisykles. KASOKTĮ siūloma papildyti 102 straipsniu, reguliuojančiu krašto apsaugos sistemos tarnybinės informacijos institutą. Krašto apsaugos sistemos tarnybine informacija siūloma pripažinti valstybės ir tarnybos paslapties nesudarančią informaciją apie: · karinių vienetų pajėgumus ir jų vystymą, · tarptautinį gynybos ir karinį bendradarbiavimą, · karinių teritorijų saugumo organizavimą. Aukščiau išvardyta informacija galėtų būti laikoma krašto apsaugos sistemos tarnybine informacija tik įvertinus ją laiko ir galimos žalos požiūriu, t. y. tik tol, kol jos praradimas arba atskleidimas gali pakenkti valstybės saugumo ir gynybos interesams. Krašto apsaugos sistemos tarnybine informacija galės būti pripažįstama, pavyzdžiui, atskirų karinių padalinių pajėgumų analizė, pajėgumų įgyvendinimo studija; KAM Gynybos resursų tarybos posėdžių medžiaga; tezės ir kita medžiaga KAM vadovybės ir kariuomenės vado susitikimams su užsienio šalių institucijų ir tarptautinių organizacijų atstovais; atmintinės iš neviešų tarptautinio bendradarbiavimo renginių, derybų; karinių teritorijų apsaugos instrukcijos apsaugos darbuotojams; informacija apie karinėje teritorijoje taikomas priemones įvedus aukštesnį nei „įprastinis“ budrumo lygį ir pan.
Siūloma numatyti, kad krašto apsaugos sistemos tarnybinio naudojimo informacija gali būti teikiama ir prieinama tik asmenims, kuriems vykdant tarnybines funkcijas būtina su ja dirbti ar susipažinti, kitiems asmenims teikiama, jeigu pareiga teikti šią informaciją yra numatyta įstatymuose ar jų pagrindu priimtuose kituose norminiuose teisės aktuose. Procedūrines krašto apsaugos sistemos tarnybinio naudojimo informacijos administravimo sąlygas ir tvarką (kaip informacija yra žymima, kaip administruojama, kas kiek laiko atliekamas jos vertinimas ir pan.) siūloma palikti nustatyti krašto apsaugos ministrui. Dėl vartojamų formuluočių Lietuvos Respublikos mobilizacijos ir priimančiosios šalies paramos įstatyme vartojama formuluotė „civiliniai ir kariniai pajėgumai“, o Lietuvos Respublikos mobilizacijos ir priimančiosios šalies paramos įstatymo pakeitimo įstatymo projekte XIIIP-4355(2) „karinių vienetų pajėgumų“ formuluotė. Atsižvelgiant į planuojamą teisinį reguliavimą, Įstatymo projekte pasirinkta formuluotė „karinių vienetų pajėgumai“. Karinio vieneto pajėgumas apibrėžiamas karinio vieneto personalo skaičiumi, atsargų dydžiu, ginkluote, įranga, transporto priemonėmis, visomis logistikos galimybėmis ir kt. objektyviomis charakteristikomis.
Formuluotė „tarptautinis gynybos ir karinis bendradarbiavimas“ KASOKTĮ neapibrėžta, tačiau vartojama 2 straipsnio 19 dalyje, 10 straipsnio 2 dalyje, 16 straipsnio 5 dalyje. „Karinių teritorijų“ sąvoka apibrėžta KASOKTĮ 2 straipsnio 10 dalyje. Atsižvelgiant į tai, kad šios formuluotės yra bendrojo pobūdžio, teisės aktuose ir praktikoje plačiai vartojamos, dėl jų vartojimo problemų nekyla, o poreikis jas apibrėžti nėra kilęs, nesiūloma KASOKTĮ 2 straipsnio pildyti šiomis sąvokomis ir jų apibrėžtimis. Priėmus siūlomus pakeitimus bus užtikrinama užsienio valstybių, Europos Sąjungos, NATO ar kitų tarptautinių organizacijų informacijos, kurios teikimas ar platinimas yra ribojamas, apsauga, sukurtos sąlygos apriboti neįslaptintos, tačiau valstybės saugumo ir gynybos interesų apsaugai svarbios krašto apsaugos sistemos informacijos teikimą tretiesiems asmenims. 4.2. Dėl gynybos ir saugumo srities technologijų ir inovacijų finansavimo Įstatymo projektu KASOKTĮ
kariuomenės ir kitų krašto apsaugos sistemos institucijų bendradarbiavimą su Lietuvos Respublikos juridiniais asmenims ir organizacijomis, tiesiogiai prisidedančiais prie NATO, Europos Sąjungos, Lietuvos kariuomenės gynybinių pajėgumų stiprinimo.
Įstatymo projektu KASOKTĮ
gynybos ir saugumo pramonę – eksperimentinę plėtrą ir inovacinę veiklą gynybos ir saugumo srityje Lietuvos Respublikos technologijų ir inovacijų įstatymo ir Lietuvos Respublikos nacionalinių plėtros įstaigų įstatymo nustatyta tvarka, siekiama sudaryti galimybę gauti reikiamą finansavimą Lietuvos Respublikos gynybos ir saugumo pramonės smulkaus ir vidutinio verslo ar ūkio subjektų veiklos pradžiai, vykdymui ar plėtrai, kurių kuriami produktai gali būti skirti NATO, Europos Sąjungos ir Lietuvos gynybiniams pajėgumams stiprinti. Vadovaujantis Nacionalinių plėtros įstaigos skatinamojo finansavimo poreikio vertinimo tvarkos aprašu, patvirtintu Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2018 m. rugsėjo 12 d. nutarimu Nr. 910 „Dėl Lietuvos Respublikos nacionalinių plėtros įstaigos įstatymo įgyvendinimo“, bus atliekamas skatinamojo finansavimo poreikio vertinimas ir nustatoma, ar tam tikroms gynybos ir saugumo pramonės šakoms finansavimas nepakankamas. Jei bus nustatyta, kad finansavimas nepakankamas, bus sprendžiama, kokios skatinamosios finansinės priemonės galėtų būti siūlomos, pvz., galės būti steigiami rizikos kapitalo fondai, kurie finansuos smulkaus ir vidutinio verslo ar ūkio subjektų veiklos pradžios, vykdymo ar plėtros projektus, kuriais siekiama tobulinti ar kurti pažangią ginkluotę ir karinę techniką, teikiamos subsidijos ar kt.).
Jei bus nuspręsta steigti atitinkamus fondus, KAM į juos galės pervesti jai skirtus valstybės biudžeto asignavimus, kuriais bus finansuojama gynybos ir saugumo srities ūkio subjektų veiklos pradžia, vykdymas, plėtra, kartu siekiant finansuoti gynybos ir saugumo srities technologijas, inovacijas, jų vystymąsi ir komercinį pritaikymą. Taip bus skatinamas gynybos ir saugumo pramonės Lietuvoje vystymasis, stiprinami NATO, Europos Sąjungos ir Lietuvos kariuomenės gynybiniai pajėgumai. Siūlomu reguliavimu taip pat bus suteikta teisė KAM rengti ir (ar) koordinuoti KAM valdymo srities taikomųjų mokslinių tyrimų, eksperimentinės plėtros ir inovacinės veiklos programas ir užtikrinti joms reikalingą finansavimą. Priėmus siūlomą pakeitimą, bus vystoma gynybos ir saugumo pramonė, didinamas jos konkurencingumas. 4.3. Įstatymo projektu KASOKTĮ 59 straipsnio 11 dalyje siūloma nustatyti, kad kariams savanoriams ir kitiems savanoriškos nenuolatinės karo tarnybos kariams, nepertraukiamai dalyvaujantiems tarptautinėje karinėje operacijoje 6 mėnesius, būtų suteikiamos 15 kalendorinių dienų atostogos, o už kiekvienus du paskesnius nepertraukiamo dalyvavimo tarptautinėje operacijoje mėnesius papildomai suteikiamos 5 kalendorinės dienos atostogų, bendrai šių atostogų trukmei negalint būti ilgesnei nei 30 kalendorinių dienų per metus. Jeigu dėl tarptautinės operacijos specifikos nėra galimybės suteikti atostogų, numatoma kompensuoti nepanaudotas atostogas.
Taip pat siūloma nustatyti, kad kariams savanoriams ir kitiems savanoriškos nenuolatinės karo tarnybos kariams tarnybos tarptautinėje operacijoje metu krašto apsaugos ministro nustatyta tvarka būtų suteikiamos iki 15 kalendorinių dienų atostogos dėl šeiminių aplinkybių. Priėmus siūlomą pakeitimą, bus sukurtos proporcingesnės ir teisingesnės atostogų šiai karių grupei suteikimo sąlygos. 4.4. Dėl KASOKTĮ 69 straipsnio Siūloma KASOKTĮ 69 straipsnį išdėstyti nauja redakcija ir šiuo metu galiojančią KASOKTĮ 69 straipsnio 3 dalį laikyti 2 dalimi. Priėmus siūloma pakeitimą, bus ištaisyta techninė klaida, o kariai savanoriai ar kito aktyviojo rezervo kariai nepraras nustatytų garantijų. 5. Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai, galimos neigiamos priimto įstatymo pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta Teikiamu Įstatymo projektu teisinis reguliavimas nekeičiamas iš esmės, Įstatymo projektu nesiekiama reglamentuoti iki šiol nereglamentuotų santykių, todėl, vadovaujantis Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymo 15 straipsnio 1 dalimi, Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo metodikos, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. vasario 26 d. nutarimu Nr. 276 „Dėl Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo metodikos patvirtinimo“, 4 punktu, numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimas neatliekamas. Galimų neigiamų pasekmių nenumatoma. 6. Galima priimto įstatymo įtaka kriminogeninei situacijai, korupcijai Priimtas įstatymas neturės įtakos kriminogeninei situacijai ir korupcijai. 7.
ir jo plėtrai Teikiamo Įstatymo projekto įgyvendinimas sudarys palankesnes sąlygas gynybos ir saugumo pramonės vystymuisi ir plėtrai, nes bus sudaroma galimybė gauti reikiamą finansavimą Lietuvos Respublikos gynybos ir saugumo pramonės smulkaus ir vidutinio verslo ar ūkio subjektų veiklos pradžiai, vykdymui ar plėtrai, kurių kuriami produktai gali būti skirti NATO, Europos Sąjungos ir Lietuvos gynybiniams pajėgumams stiprinti. 8. Įstatymo inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios Priėmus įstatymą, kitų įstatymų priimti ar keisti nereikės. 9. Įstatymo projekto atitiktis Valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimams, sąvokų ir terminų įvertinimas Įstatymo projektas parengtas laikantis Valstybinės kalbos ir Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų. 10. Įstatymo projekto atitiktis Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatoms ir Europos Sąjungos teisei Įstatymo projektas neprieštarauja Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatoms ir Europos Sąjungos teisei. 11. Įstatymui įgyvendinti reikalingi įgyvendinamieji teisės aktai, juos priimti turintys subjektai Iki įstatymo įsigaliojimo turės būti priimti (pakeisti):
Respublikos Vyriausybės 2007 m. sausio 11 d. nutarimas Nr. 32 „Dėl Profesinės karo tarnybos karių vidutinio atlyginimo apskaičiavimo tvarkos aprašo patvirtinimo“;
2) Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministerijos nuostatai, patvirtinti Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1998 m. liepos 23 d. nutarimu Nr. 924 „Dėl Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministerijos nuostatų patvirtinimo“;
3) krašto apsaugos ministro įsakymas dėl krašto apsaugos sistemos tarnybinio naudojimo informacijos administravimo sąlygų ir tvarkos. 12.
kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymui įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti Įstatymas bus įgyvendinamas iš bendrų KAM skirtų asignavimų. Lėšų poreikis siūlomiems KASOKTĮ 9 straipsnio pakeitimams įgyvendinti priklausys nuo priimtų sprendimų dėl gynybos ir saugumo srities technologijų ir inovacijų finansavimo . 13. Įstatymo projekto rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados Įstatymo projekto rengimo metu specialistų vertinimų, rekomendacijų ir išvadų nebuvo gauta. 14. Reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiam projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno „Eurovoc“ terminus, temas bei sritis „Informacijos apsauga“, „investicijos“,
„gynybos ir saugumo pramonė“. 15. Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi
pagrindimai ir paaiškinimai Nėra.
DĖL
Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Lietuvos Respublikos Konstitucijai, galiojantiems įstatymams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
Respublikos krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatymo (toliau –keičiamas įstatymas) 9 straipsnio 3 dalies 6 punkte siūlytina vietoj žodžių ,,Lietuvos Respublikos asociacijomis“ įrašyti žodį ,,asociacijomis“, kadangi oficialusis valstybės pavadinimas „Lietuvos Respublika“ gali būti vartojamas, jeigu juridinis asmuo steigiamas arba įsteigtas pagal Lietuvos Respublikos įstatymą ar, jeigu įstatymuose numatyta, kitą teisės aktą, taip pat kai valstybės institucija priima atitinkamą teisės aktą dėl viešojo juridinio asmens steigimo. Pažymėtina, kad pagal Lietuvos Respublikos asociacijų įstatymą, asociacijos steigėjais gali būti 18 metų sulaukę veiksnūs fiziniai asmenys ir (ar) juridiniai asmenys, sudarę asociacijos steigimo sutartį (šiame įstatyme nėra numatyta, kad Lietuvos Respublika steigia asociacijas). Be to, pagal šio įstatymo 2 straipsnio 3 dalį, asociacijos buveinė turi būti Lietuvos Respublikoje, todėl projekte numatytas siekis krašto apsaugos sistemos institucijoms bendradarbiauti su Lietuvoje Respublikoje veikiančiomis asociacijomis nebus paneigtas. 2.
straipsnio 11 dalyje, be kita ko, siūloma nustatyti, kad ,, jeigu tarptautinių operacijų kariniame vienete tarnaujantiems kariams savanoriams ir kitiems savanoriškos nenuolatinės karo tarnybos kariams, atsižvelgiant į karinio vieneto buvimo vietą ir jo parengties reikalavimus, šioje dalyje nustatytų atostogų suteikti negalima, už nepanaudotas atostogų dienas jiems išmokama vienkartinė Vyriausybės nustatyta tvarka apskaičiuoto vidutinio jų atlyginimo dydžio išmoka“. Siūlomas reguliavimas tikslintinas dėl šių priežasčių. Visų pirma pažymėtina, kad šioje dalyje numatytos įvairių rūšių atostogos (pvz, iki 15 kalendorinių dienų atostogos dėl šeiminių aplinkybių, iki 5 kalendorinių dienų persikėlimo atostogos, iki 15 kalendorinių dienų reabilitacijos ir (ar) reintegracijos atostogos ir kt.), todėl siekiant teisinio reguliavimo aiškumo, turėtų būti aiškiai nurodoma, dėl kurių nepanaudotų atostogų turėtų būti mokama vienkartinė išmoka (tikėtina, kad vienkartinė išmoka galėtų būti mokama tik dėl šios dalies pirmajame sakinyje nurodytų atostogų, t.y. dėl nepertraukiamo dalyvavimo tarptautinėje operacijoje suteiktų atostogų ). Antra, iš siūlomo reguliavimo neaišku, ar nepanaudotų atostogų dienų skaičius turės įtakos vienkartinės išmokos dydžiui. 3. Tikslintina įstatymo projekto lyginamojo varianto 4 straipsniu keičiamo įstatymo 59 straipsnio 11 dalies redakcija, atsižvelgiant į tai, kad 2020 m. liepos 1 d. įsigalioja 2019 m. gruodžio 12 d. priimtas Lietuvos Respublikos krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatymo Nr. VIII-723 2, 8, 10, 101 , 13, 21, 22, 23, 28, 29, 321 , 34, 35, 36, 37, 38, 43, 44, 48, 49, 50, 54, 55, 59, 60, 61, 611 , 63, 64, 65, 68, 69 straipsnių pakeitimo ir Įstatymo papildymo 322 straipsniu įstatymas Nr. XIII-2671, kuriuo keičiamo įstatymo 59 straipsnio 11 dalis išdėstyta nauja redakcija. 4.
straipsnio 2 dalyje siūloma nustatyti, kad ,,kariui savanoriui ar kitam savanoriškos nenuolatinės karo tarnybos kariui Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatytomis sąlygomis ir tvarka gali būti teikiama parama studijų kainos daliai padengti“. Manytina, kad įstatyme turėtų būti įtvirtinti tam tikri valstybės paramos studijų kainos daliai ribiniai dydžiai, nes siūlomas reguliavimas, pagal kurį nenurodytas joks maksimalus valstybės paramos dydis, nedera su tinkamo ir racionalaus valstybės finansų tvarkymo bei ekonomiškumo principais. 5. Įstatymo projekto 6 straipsnis reglamentuoja įstatymo įsigaliojimą, įgyvendinimą ir taikymą. Atsižvelgiant į nurodytą eiliškumą, sukeistinos vietomis įstatymo projekto 6 straipsnio 2 ir 3 dalys. Pritarus šiai pastabai, tikslintina 6 straipsnio 1 dalyje pateikta nuoroda į šio straipsnio 3 dalį. 6. Įstatymo projekto 6 straipsnio 3 dalyje prieš žodžius
„krašto apsaugos ministras“ įrašytini žodžiai „Lietuvos Respublikos“. Departamento
direktorius Andrius Kabišaitis M. Griščenko, tel. (85) 239 6552, el. p. [email protected] S. Mikšys, tel. (85) 239 6891, el. p. [email protected] I. Šambaraitė, tel. (8 5) 239 6850, el. p. irena.sambaraite @ lrs.lt
DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS KRAŠTO APSAUGOS SISTEMOS ORGANIZAVIMO IR KARO TARNYBOS ĮSTATYMO NR. VIII-723 3, 9, 59, 60 IR 69 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO IR ĮSTATYMO PAPILDYMO 102 STRAIPSNIU ĮSTATYMO PROJEKTO 2020-11-06 Nr. XIIIP-5026(2) Vilnius Įvertinę įstatymo projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklių reikalavimams, atkreipiame dėmesį į tai, kad įstatymo projekto 3 ir 6 straipsniais dėstomų 102 ir 69 straipsnių pavadinimai rašytini paryškintomis raidėmis. Departamento direktorius Andrius Kabišaitis M. Griščenko, tel. (85) 239 6552, el. p. [email protected] S. Mikšys, tel. (85) 239 6891, el. p. [email protected] I. Šambaraitė, tel. (8 5) 239 6850, el. p. irena.sambaraite @ lrs.lt
nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas
2020-10-14 P-
dalyvavo : Komiteto pirmininkas Dainius Gaižauskas, Komiteto nariai: Virgilijus Alekna, Arvydas Anušauskas, Arūnas Gumuliauskas, Jonas Jarutis, Gediminas Kirkilas, Gabrielius Landsbergis, Laurynas Kasčiūnas, Michal Mackevič, Dovilė Šakalienė. Komiteto biuras: vedėjas Vitalijus Dmitrijevas, patarėjai: Vilma Kaminskienė, Mantas Lapinskas, Evaldas Sinkevičius, Agnė Tumkevič, padėjėjas Justas Gaidys. Kviestiniai: Krašto apsaugos ministras Raimundas Karoblis, Ministro patarėja Greta Monika Tučkutė, Krašto apsaugos ministerijos Teisės departamento direktorė Judita Nagienė, Krašto apsaugos ministerijos, Gynybos resursų agentūros, Tyrimų ir technologijų skyriaus vedėjas Laurynas Mockaitis. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2020-06-262 Įvertinę projekto atitiktį Lietuvos Respublikos Konstitucijai, galiojantiems įstatymams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas: 1.
Įstatymo projekto 2 straipsniu keičiamo Lietuvos Respublikos krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatymo (toliau –keičiamas įstatymas) 9 straipsnio 3 dalies 6 punkte siūlytina vietoj žodžių ,,Lietuvos Respublikos asociacijomis“ įrašyti žodį ,,asociacijomis“, kadangi oficialusis valstybės pavadinimas „Lietuvos Respublika“ gali būti vartojamas, jeigu juridinis asmuo steigiamas arba įsteigtas pagal Lietuvos Respublikos įstatymą ar, jeigu įstatymuose numatyta, kitą teisės aktą, taip pat kai valstybės institucija priima atitinkamą teisės aktą dėl viešojo juridinio asmens steigimo. Pažymėtina, kad pagal Lietuvos Respublikos asociacijų įstatymą, asociacijos steigėjais gali būti 18 metų sulaukę veiksnūs fiziniai asmenys ir (ar) juridiniai asmenys, sudarę asociacijos steigimo sutartį (šiame įstatyme nėra numatyta, kad Lietuvos Respublika steigia asociacijas). Be to, pagal šio įstatymo 2 straipsnio 3 dalį, asociacijos buveinė turi būti Lietuvos Respublikoje, todėl projekte numatytas siekis krašto apsaugos sistemos institucijoms bendradarbiauti su Lietuvoje
Teisės departamentas, 2020-06-264 Įstatymo projektu 4 straipsniu keičiamo įstatymo 59 straipsnio 11 dalyje, be kita ko, siūloma nustatyti, kad ,,jeigu tarptautinių operacijų kariniame vienete tarnaujantiems kariams savanoriams ir kitiems savanoriškos nenuolatinės karo tarnybos kariams, atsižvelgiant į karinio vieneto buvimo vietą ir jo parengties reikalavimus, šioje dalyje nustatytų atostogų suteikti negalima, už nepanaudotas atostogų dienas jiems išmokama vienkartinė Vyriausybės nustatyta tvarka apskaičiuoto vidutinio jų atlyginimo dydžio išmoka“. Siūlomas reguliavimas tikslintinas dėl šių priežasčių.
Visų pirma pažymėtina, kad šioje dalyje numatytos įvairių rūšių atostogos (pvz, iki 15 kalendorinių dienų atostogos dėl šeiminių aplinkybių, iki 5 kalendorinių dienų persikėlimo atostogos, iki 15 kalendorinių dienų reabilitacijos ir (ar) reintegracijos atostogos ir kt.), todėl siekiant teisinio reguliavimo aiškumo, turėtų būti aiškiai nurodoma, dėl kurių nepanaudotų atostogų turėtų būti mokama vienkartinė išmoka (tikėtina, kad vienkartinė išmoka galėtų būti mokama tik dėl šios dalies pirmajame sakinyje nurodytų atostogų, t.y. dėl nepertraukiamo dalyvavimo tarptautinėje operacijoje suteiktų atostogų). Antra, iš siūlomo reguliavimo neaišku, ar nepanaudotų atostogų dienų skaičius turės įtakos vienkartinės išmokos dydžiui. Pritarti
Teisės departamentas, 2020-06-264 Tikslintina įstatymo projekto lyginamojo varianto 4 straipsniu keičiamo įstatymo 59 straipsnio 11 dalies redakcija, atsižvelgiant į tai, kad 2020 m. liepos
apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatymo Nr. VIII-723 2, 8, 10, 101 , 13, 21, 22, 23, 28, 29, 321 , 34, 35, 36, 37, 38, 43, 44, 48, 49, 50, 54, 55, 59, 60, 61, 611 , 63, 64, 65, 68,
straipsniu įstatymas Nr. XIII-2671, kuriuo keičiamo įstatymo 59 straipsnio 11 dalis išdėstyta nauja redakcija. Pritarti
Teisės departamentas, 2020-06-265 Įstatymo projekto 5 straipsniu keičiamo įstatymo 69 straipsnio 2 dalyje siūloma nustatyti, kad ,,kariui savanoriui ar kitam savanoriškos nenuolatinės karo tarnybos kariui Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatytomis sąlygomis ir tvarka gali būti teikiama parama studijų kainos daliai padengti“.
Manytina, kad įstatyme turėtų būti įtvirtinti tam tikri valstybės paramos studijų kainos daliai ribiniai dydžiai, nes siūlomas reguliavimas, pagal kurį nenurodytas joks maksimalus valstybės paramos dydis, nedera su tinkamo ir racionalaus valstybės finansų tvarkymo bei ekonomiškumo principais. Nepritarti Santykiai, susiję su stipendijų ir kitą paramos skyrimu studentams reguliuojami Mokslo ir studijų įstatymo 82 straipsnyje, kurio pagrindu yra priimtas Paramos aukštųjų mokyklų studentams teikimo tvarkos aprašas, patvirtintas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2017 m. kovo 1 d. nutarimu Nr. 149 „Dėl Lietuvos Respublikos mokslo ir studijų įstatymo įgyvendinimo“. Paramos aukštųjų mokyklų studentams teikimo tvarkos aprašu yra įgyvendinamos ir KASOKTĮ 69 straipsnio 3 dalies redakcijos, galiojusios iki
straipsnio 2 dalyje. Pastebėtina, kad nustatant bendrą valstybės politika dėl stipendijų ir kitos paramos skyrimo studentams, Mokslo ir studijų įstatymo 82 straipsnyje paramos ribiniai dydžiai nėra nustatomi. Atsižvelgiant į tai, kad reguliuojant santykius, susijusius su stipendijų ir kitą paramos skyrimu studentams, Mokslo ir studijų įstatymas turėtų būti laikomas pagrindiniu, siekiant neiškreipti bendros stipendijų ir kitos paramos teikimo studentams sistemos, siūlytina ir KASOKTĮ nenustatinėti maksimalių valstybės paramos dydžių. 5. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2020-06-266 Įstatymo projekto 6 straipsnis reglamentuoja įstatymo įsigaliojimą, įgyvendinimą ir taikymą.
Atsižvelgiant į nurodytą eiliškumą, sukeistinos vietomis įstatymo projekto 6 straipsnio 2 ir 3 dalys. Pritarus šiai pastabai, tikslintina 6 straipsnio 1 dalyje pateikta nuoroda į šio straipsnio 3 dalį. Pritarti
Teisės departamentas,
3 Įstatymo projekto 6 straipsnio 3 dalyje prieš žodžius „krašto apsaugos ministras“ įrašytini žodžiai „Lietuvos Respublikos“. Pritarti
ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: negauta. 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai: negauta. 5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai: negauta. 6. Seimo paskirtų papildomų komitetų /komisijų pasiūlymai: nepaskirta. 7 . Komiteto sprendimas ir pasiūlymai: pritarti komiteto patobulintam įstatymo projektui ir komiteto išvadai. Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1. Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas, 2020-10-145 Argumentai:
Šiuo metu KASOKTĮ 60 straipsnio
visada užtikrina, kad suteikus aukštesnį kario laipsnį kariui mokamas tarnybinis atlyginimas nesumažės. Tokie pavieniai atvejai galimi, kai karys ilgą laiką tarnauja turėdamas tą patį laipsnį, o tai reiškia, kad už ištarnautą laiką turint tą laipsnį jam padidėja tarnybinio atlyginimo koeficientas, kuris gali būti didesnis nei nustatytas pirmaisiais metais tarnaujant gavus aukštesnį karinį laipsnį. Gavus naują laipsnį, tarnybinis atlyginimas yra perskaičiuojamas iš naujo pagal to laipsnio pirmuosius tarnybos metus (KASOKTĮ 1 priedas), dėl to tam tikroms karių grupėms tarnybinis atlyginimas laikinai gali sumažėti.
Vadovaujantis pagrindiniais karių karjeros principais ir siekiant užtikrinti motyvaciją siekti aukštesnio laipsnio ir tobulėti profesinėje srityje, kariui suteikus aukštesnį kario laipsnį, tarnybinis atlyginimas neturėtų sumažėti. Atsižvelgiant į tai, Įstatymo projektą siūloma papildyti KASOKTĮ 60 straipsnio 3 dalies pakeitimu ir nustatyti, kad jeigu, profesinės karo tarnybos kariui suteikus aukštesnį karinį laipsnį, naujas apskaičiuotas tarnybinis atlyginimas yra mažesnis, jam paliekamas iki aukštesnio kario laipsnio suteikimo nustatytas tarnybinis atlyginimas. Pasiūlymas:
Įstatymo projektą papildyti nauju 5 straipsniu ir jį išdėstyti taip: „
pakeitimas Pakeisti 60 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip: „3. Profesinės karo tarnybos karių pareiginę algą sudaro tarnybinis atlyginimas ir šio straipsnio 4 dalyje nustatyti priedai. Tarnybinis atlyginimas apskaičiuojamas šio įstatymo 1 priede nustatytą tarnybinio atlyginimo koeficientą, kuris priklauso nuo kario laipsnio ir pagal šį laipsnį ištarnautų metų, padauginus iš Lietuvos Respublikos Seimo patvirtinto atitinkamų metų pareiginės algos bazinio dydžio, kuris taikomas apskaičiuojant valstybės politikų, teisėjų, valstybės pareigūnų, valstybės tarnautojų ir valstybės ir savivaldybių biudžetinių įstaigų darbuotojų pareigines algas (atlyginimus) (toliau – bazinis dydis). Kai tarnybinio atlyginimo koeficientas nebekinta, jis padidinamas 0,1 bazinio dydžio ir taikomas trejus metus. Pasibaigus pirmam trejų metų laikotarpiui, kas trejus po to einančius tarnybos metus paskutinis taikytas tarnybinio atlyginimo koeficientas papildomai didinamas 0,2 bazinio dydžio.
Jeigu profesinės karo tarnybos kariui suteikus aukštesnį kario laipsnį apskaičiuotas tarnybinis atlyginimas yra mažesnis už kariui taikytą tarnybinį atlyginimą, profesinės karo tarnybos kariui paliekamas iki aukštesnio kario laipsnio suteikimo nustatytas tarnybinis atlyginimas tol, kol jis susilygina su už aukštesnį kario laipsnį apskaičiuotu tarnybiniu atlyginimu. “
2Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas,
2020-10-14 Argumentai: Atsižvelgiant, kad įstatymas pildomas nauju 5 straipsniu (60 straipsnio pakeitimas) būtina esamus projekto 5-6 straipsnius laikyti 6-7 straipsniais, bei papildyti projekto pavadinimą. Pasiūlymas: Papildyti projekto pavadinimą ir jį išdėstyti taip:
3Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas,
2020-10-147 Argumentai: Būtina pakeisti įstatymo įsigaliojimo datą iš
1 d. Pasiūlymas: Pakeisti 7 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„7 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas, įgyvendinimas
ir taikymas
32 dalį, įsigalioja 2020 m. spalio 1 d. gruodžio 1 d . 2. Lietuvos Respublikos Vyriausybė ir Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministras iki 2020 m . rugsėjo 30d lapkričio 30 d . priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus. 3.
3Kariams savanoriams ir kitiems aktyviojo rezervo kariams,
pradėjusiems tarnybą tarptautinėje operacijoje iki šio įstatymo įsigaliojimo datos, suteikiamos Krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatymo
įsigaliojimo galiojusia Krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatymo redakcija.“
8Balsavimo rezultatai:
pritarta bendru sutarimu. 9. Komiteto paskirti pranešėjai: Dainius Gaižauskas. Komiteto pirmininkas Dainius Gaižauskas Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto biuro patarėjas Mantas Lapinskas