Projekto Projekto lyginamasis variantas
3, 7, 12,
1 straipsnis. 3 straipsnio pakeitimas Pakeisti 3 straipsnio 9 punktą ir jį išdėstyti taip:
„9) taiko aplinkos apsaugą ir gamtos išteklių
naudojimą reglamentuojančių teisės aktų pažeidėjams šiame ir kituose įstatymuose nustatytas teisinio poveikio priemones – nustatyta tvarka skiria administracines nuobaudas (įstatymų nustatytais atvejais perduoda medžiagą teisėsaugos institucijoms spręsti klausimą dėl kaltų asmenų patraukimo baudžiamojon atsakomybėn) ir ekonomines baudas, sustabdo aplinkai kenksmingą veiklą, panaikina taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimų, taršos leidimų galiojimą, taiko kitas įstatymų nustatytas teisinio poveikio priemones;“2 straipsnis. 7 straipsnio pakeitimas Pakeisti 7 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„7 straipsnis. Aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės priežiūra
Aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės Lietuvos Respublikoje priežiūrą atlieka Aplinkos ministerija ir(arba) jos įgaliotos institucijos.“. 3 straipsnis. 12 straipsnio pakeitimas 1.
jį išdėstyti taip:
„1) pateikę tarnybinį pažymėjimą, netrukdomi
patekti (įeiti, įvažiuoti) į visų įmonių, įstaigų, organizacijų, ūkių, karinių dalinių, pasienio ruožo bei privačias teritorijas ir jose esančius objektus (statinius, įrenginius, patalpas ir kt.), kitus ūkinės veiklos objektus ir tikrinti, ar juose laikomasi aplinkos apsaugą, gamtos išteklių naudojimą ir atkūrimą reglamentuojančių įstatymų ir kitų teisės aktų reikalavimų, atlikti kontrolinius tyrimus ir matavimus, fiksuoti patikrinimą garso ir (ar) vaizdo fiksavimo priemonėmis, neatlygintinai gauti cheminių medžiagų ir preparatų pavyzdžius tyrimams, jų sudėčiai bei savybėms ištirti ar bandymams atlikti, taip pat įstatymų nustatyta tvarka gauti informaciją bei duomenis, kurie yra valstybės ar tarnybos, komercinė ar pramoninė paslaptis, cheminių medžiagų ir preparatų kontrolei atlikti, Lietuvos Respublikos aplinkos ministro nustatyta tvarka paimti dokumentus ir (ar) patvirtintas jų kopijas ir daiktus, reikalingus patikrinimui atlikti, ir baigus patikrinimą ne vėliau kaip per 5 darbo dienas juos grąžinti.“
2Pakeisti 12 straipsnio 1 dalies 16 punktą ir jį išdėstyti taip:
„16) išaiškinę aplinkos apsaugą reglamentuojančių įstatymų ar kitų teisės aktų pažeidimą, kuriuo aplinkai buvo padaryta žala, privalo per 30 dienų nuo žalos apskaičiavimo pasiūlyti pažeidėjui gera valia atlyginti žalą. Jei pažeidėjas per aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūno nurodytą terminą savanoriškai žalos neatlygina, aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnas ne vėliau kaip per 30 dienų nuo šio termino pabaigos privalo pateikti ieškinį teisme dėl padarytos aplinkai žalos atlyginimo.“
3Papildyti 12 straipsnio 1 dalį 18 punktu:
„18) pasitelkti ekspertus ar kitus asmenis dalyvauti patikrinime ir
(ar) vertinti patikrinimo duomenis;“ 4.
Papildyti 12 straipsnio 1 dalį 19 punktu:
„19) Lietuvos Respublikos Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos
nustatyta tvarka specialiosiomis techninėmis priemonėmis, kurių metrologinė patikra atlikta, tikrinti medžiotojų, dalyvaujančių medžioklėje, blaivumą.“
išdėstyti taip:
„8. Aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnas turi teisę ne
darbo metu aplinkos ministro nustatyta tvarka būti pasirengęs bet kuriuo metu pradėti vykdyti aplinkos apsaugos valstybinę kontrolę. Pareigūnas, būdamas pasirengęs priimti pranešimus ir pradėti vykdyti aplinkos apsaugos valstybinę kontrolę bet kuriuo laiku ne darbo metu, privalo priimti pranešimus, susijusius su aplinkos apsaugos įstatymų pažeidimais. Laikas, kada pareigūnas yra pasirengęs priimti pranešimus ir pradėti vykdyti aplinkos apsaugos valstybinę kontrolę ne darbo metu, neįskaitomas į pareigūno darbo laiką ir už tai jam mokama 10 proc. pareiginės algos dydžio kompensacija 25 procentų Vyriausybės nustatyto minimaliojo mėnesinio darbo užmokesčio dydžio kompensacija proporcingai laikui, kada jis buvo pasirengęs vykdyti aplinkos apsaugos valstybinę kontrolę.“
Pakeisti 15 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „15 straipsnis.
Aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnų veiksmai atliekant fizinių asmenų veiklos patikrinimą Tikrindamas fizinio asmens veiklą, aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnas privalo:
1) prisistatyti asmeniui, kurio veikla tikrinama, pateikti parodyti savo galias patvirtinantį dokumentą, nurodyti patikrinimo priežastį;
2) asmens, kurio veikla tikrinama, prašymu pateikti papildomą informaciją, tiesiogiai susijusią su patikrinimu;
3) nustatęs pažeidimą, trumpai nurodyti pažeidėjui pažeidimo esmę, pareigą nutraukti pažeidimą;
4) jei reikia, įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka bei atvejais surašyti protokolą, patikrinimo aktą ar kitą dokumentą, fiksuojantį pažeidimą ar patį patikrinimo faktą., bei pateikti asmeniui, kurio veikla tikrinama, su juo susipažinti ir jį pasirašyti (tais atvejais, kai tikrindamas fizinio asmens veiklą aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnas surašo patikrinimo aktą ir šį patikrinimo aktą fizinis asmuo atsisako pasirašyti arba šis patikrinimo aktas surašomas jam nedalyvaujant, aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnas patikrinimo aktą privalo registruotu laišku išsiųsti fiziniam asmeniui, kurio veikla tikrinta);
5) asmens, kurio veikla tikrinama, prašymu išklausyti ir, jei reikia, užrašyti jo paaiškinimus skundus, pareiškimus arba, jei jie pateikiami raštu, juos priimti ir pridėti prie patikrinimo medžiagos. ir perduoti savo tiesioginiam vadovui.“
Pakeisti 16 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „16 straipsnis.
Aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnų veiksmai atliekant juridinių asmenų veiklos patikrinimą Tikrindamas juridinių asmenų veiklą, aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnas privalo:
(toliau – juridinio asmens atstovui) ir pateikti parodyti galias patvirtinantį dokumentą, paaiškinti patikrinimo tikslą nurodyti patikrinimo priežastį,
2) paaiškinti juridinio asmens atstovui jo teisę dalyvauti patikrinime ir paprašius, pateikti papildomą informaciją, tiesiogiai susijusią su patikrinimu pateikti su patikrinimu susijusius prašymus ir pasiūlymus;
asmens atstovui pažeidimo esmę ir pareigą nutraukti pažeidimą;
egzemplioriais. Patikrinimo akte turi būti nurodomas patikrinimą atlikusio aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūno vardas, pavardė, ir pareigos, tarnybos vieta, patikrinimo data, patikrinimo priežastys, patikrinimo metu nustatyti pažeidimai. Patikrinimo aktą pasirašo patikrinimą atlikęs pareigūnas bei juridinio asmens atstovas. Patikrinimą atlikęs aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnas vieną patikrinimo akto egzempliorių perduoda juridinio asmens atstovui, kitą ne vėliau kaip per 3 darbo dienas užregistruoja patikrinimų žurnale. Tokiais atvejais, kai juridinio asmens atstovas patikrinime nedalyvauja dėl to, kad negalima jo rasti, arba vengia dalyvauti patikrinime, turi dalyvauti liudytojas ir apie tai įrašoma patikrinimo akte.
Patikrinimo aktas paštu išsiunčiamas juridiniam asmeniui arba pasirašytinai perduodamas jo atstovui;
reikia, užrašyti jo paaiškinimus arba, jei jie pateikiami raštu, priimti tikrinamo juridinio asmens atstovo raštu pateiktus paaiškinimus ir pridėti prie patikrinimo medžiagos. prašymus, paaiškinimus aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnas privalo įrašyti į patikrinimo aktą ir jį pateikti savo tiesioginiam vadovui. )“
straipsniu Papildyti Įstatymą 16¹straipsniu: „16¹straipsnis. Patikrinimo akto surašymas ir įteikimas
akto formą ir jos pildymo reikalavimus tvirtina Lietuvos Respublikos aplinkos ministras. 2. Patikrinimo aktą surašius patikrinimo vietoje, jo antras egzempliorius pasirašytinai įteikiamas patikrintam fiziniam asmeniui ar jo atstovui arba patikrinto juridinio asmens atstovui. Kai nėra galimybės fiziniam asmeniui ar jo atstovui arba juridinio asmens atstovui pasirašytinai įteikti surašyto patikrinimo akto arba šie asmenys atsisako jį pasirašyti, patikrinimo akto antras egzempliorius ne vėliau kaip kitą darbo dieną nuo jo surašymo išsiunčiamas šiems asmenims registruotu laišku. 3. Surašytas patikrinimo aktas privalo būti pasirašytas patikrinimą atlikusio pareigūno.“
Pakeisti 20 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„20 straipsnis. Privalomojo nurodymo turinys ir
privalomojo nurodymo įteikimas 1.
Privalomajame nurodyme turi būti šie duomenys:
1) aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūno, duodančio privalomąjį nurodymą, vardas, pavardė, pareigos, tarnybos vieta;
2) privalomojo nurodymo surašymo data ir vieta;
3) kam duodamas privalomasis nurodymas – juridinio asmens pavadinimas, adresas. Jei privalomasis nurodymas duodamas fiziniam asmeniui – jo vardas, pavardė, asmens kodas, gyvenamoji vieta;
4) kokius pažeidimus ar jų pasekmes arba veiksnius, sudarančius sąlygas aplinkos apsaugos įstatymų ir kitų teisės aktų pažeidimams ar žalai aplinkai atsirasti, turi pašalinti asmuo, kuriam duodamas privalomasis nurodymas, arba kokias aplinkos atkūrimo priemones turi įgyvendinti asmuo, kuriam duodamas privalomasis nurodymas, ir per kokius terminus jis tai turi padaryti;
5) privalomojo nurodymo apskundimo tvarka. 2. Privalomasis nurodymas Privalomojo nurodymo antras egzempliorius pasirašytinai pateikiamas pasirašyti ir įteikiamas juridinio asmens atstovui ar fiziniam asmeniui fiziniam asmeniui ar jo atstovui arba patikrinto juridinio asmens atstovui, kuriam šis nurodymas duodamas. Kai nėra galimybės fiziniam asmeniui ar jo atstovui arba juridinio asmens atstovui pasirašytinai įteikti privalomojo nurodymo arba šie asmenys atsisako jį pasirašyti, patikrinimo akto antras egzempliorius ne vėliau kaip kitą darbo dieną nuo jo surašymo išsiunčiamas šiems asmenims registruotu laišku. Jeigu juridinio asmens atstovas ar fizinis asmuo atsisako pasirašyti, tai įrašoma privalomajame nurodyme ir šis išsiunčiamas jiems registruotu laišku.“
Pripažinti netekusiu galios 30 straipsnį: „30 straipsnis.
Aplinkai kenksmingos veiklos sustabdymas panaikinant taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimo arba taršos leidimo galiojimą Jeigu aplinkai kenksmingą veiklą vykdo fizinis ar juridinis asmuo, kuriam yra išduotas taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimas arba taršos leidimas, šią veiklą sustabdyti galima panaikinant taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimo arba taršos leidimo galiojimą. Taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimo arba taršos leidimo galiojimą panaikina regionų aplinkos apsaugos departamentai arba regionų aplinkos apsaugos departamentų aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės priežiūrą atliekanti institucija Aplinkos ministerijos nustatyta tvarka.“
taikymas
aplinkos ministras iki 2017 m. birželio 30 d. priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus. 3. Šio įstatymo 3 straipsnio 5 dalyje nustatyta kompensacija skaičiuojama nuo 2017 m. liepos 1 d. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas
Projekto Projekto lyginamasis variantas
3, 12, 15,
1 straipsnis. 3 straipsnio pakeitimas Pakeisti 3 straipsnio 17 punktą ir jį išdėstyti taip:
„17) prireikus atlieka patikrinimus prieš išduodant ar pakeičiant
taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimus, taršos leidimus, taip pat prireikus ir jeigu būtina ištirti su aplinkosauga susijusius skundus, ekologinius įvykius, jų priežastis ir pasekmes, teršimo incidentus ir kitus aplinkos apsaugą ir gamtos išteklių naudojimą reglamentuojančių įstatymų ir kitų teisės aktų reikalavimų pažeidimus, nustatyti, ar laikomasi aplinkos apsaugą ir gamtos išteklių naudojimą reglamentuojančių įstatymų ir kitų teisės aktų reikalavimų.“
1.
jį išdėstyti taip:
„1) pateikę tarnybinį pažymėjimą, netrukdomi
patekti (įeiti, įvažiuoti) į visų įmonių, įstaigų, organizacijų, ūkių, karinių dalinių, pasienio ruožo bei privačias teritorijas ir jose esančius objektus (statinius, įrenginius, patalpas ir kt.), kitus ūkinės veiklos objektus ir tikrinti, ar juose laikomasi aplinkos apsaugą ir gamtos išteklių naudojimą ir atkūrimą reglamentuojančių įstatymų ir kitų teisės aktų reikalavimų, atlikti kontrolinius tyrimus ir matavimus, fiksuoti patikrinimą garso ir (ar) vaizdo fiksavimo priemonėmis, neatlygintinai gauti cheminių medžiagų ir preparatų pavyzdžius tyrimams, jų sudėčiai bei savybėms ištirti ar bandymams atlikti, taip pat įstatymų nustatyta tvarka gauti informaciją bei duomenis, kurie yra valstybės ar tarnybos, komercinė ar pramoninė paslaptis, cheminių medžiagų ir preparatų kontrolei atlikti, aplinkos ministro nustatyta tvarka ne ilgiau kaip 20 darbo dienų (aplinkos apsaugos valstybinę kontrolę vykdančios institucijos vadovo ar jo įgalioto asmens sprendimu šis terminas gali būti pratęstas ne daugiau kaip 20 darbo dienų) paimti dokumentus ar patvirtintas jų kopijas ir daiktus, reikalingus patikrinimui atlikti, jei šių dokumentų ar daiktų paėmimo nereglamentuoja Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymas.“
2Pakeisti 12 straipsnio 1 dalies 16 punktą ir jį išdėstyti taip:
„16) išaiškinę nustačius aplinkos apsaugą ir gamtos išteklių naudojimą reglamentuojančių įstatymų ar kitų teisės aktų pažeidimą, kuriuo aplinkai buvo padaryta žala, ir apskaičiavus padarytą žalą aplinkai, išskyrus atvejus, kai padarytas reikšmingas neigiamas poveikis aplinkai dėl kurio turi būti taikomas aplinkos būklės atkūrimas iki pirminės būklės, privalo per 30 dienų aplinkos ministro nustatyta tvarka pasiūlyti pažeidėjui gera valia atlyginti žalą.
Jei pažeidėjas per aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūno nurodytą terminą savanoriškai žalos neatlygina, aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnas ne vėliau kaip per 30 dienų nuo šio termino pabaigos aplinkos ministro nustatyta tvarka privalo pateikti ieškinį teisme dėl padarytos aplinkai žalos atlyginimo.“
3Papildyti 12 straipsnio 1 dalį 19 punktu:
„19) pasitelkti ekspertus ar specialistus, turinčius reikiamų
specialių žinių ar patirties, dalyvauti patikrinime ir (ar) vertinti patikrinimo duomenis, kai reikalingos specialios žinios ar patirtis;“. 4. Papildyti 12 straipsnio 1 dalį 20 punktu:
„20) Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka
specialiosiomis techninėmis priemonėmis, kurių metrologinė patikra atlikta, tikrinti medžioklėje dalyvaujančių medžiotojų blaivumą.“
taip:
„8. Aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnas turi teisę ne
darbo metu aplinkos ministro nustatyta tvarka būti pasirengęs bet kuriuo metu pradėti vykdyti aplinkos apsaugos valstybinę kontrolę (pasyvusis budėjimas namie). Pareigūnas, būdamas pasirengęs priimti pranešimus ir pradėti vykdyti aplinkos apsaugos valstybinę kontrolę bet kuriuo laiku ne darbo metu, privalo priimti pranešimus, susijusius su aplinkos apsaugos apsaugą ir gamtos išteklių naudojimą reglamentuojančių įstatymų ir kitų teisės aktų pažeidimais.
Laikas, kada pareigūnas yra pasirengęs priimti pranešimus ir pradėti vykdyti aplinkos apsaugos valstybinę kontrolę ne darbo metu, neįskaitomas į pareigūno darbo laiką ir už tai jam mokama 10 proc. pareiginės algos dydžio kompensacija.“
Pakeisti 15 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „15 straipsnis.
Aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnų veiksmai atliekant fizinių asmenų veiklos patikrinimą Tikrindamas fizinio asmens veiklą, aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnas privalo:
1) prisistatyti asmeniui, kurio veikla tikrinama, pateikti parodyti savo galias patvirtinantį dokumentą, nurodyti patikrinimo priežastį;
2) asmens, kurio veikla tikrinama, prašymu pateikti papildomą informaciją, tiesiogiai susijusią su patikrinimu;
3) nustatęs pažeidimą, trumpai nurodyti pažeidėjui pažeidimo esmę, pareigą nutraukti pažeidimą;
4) atlikęs patikrinimą, jei reikia, įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka bei atvejais surašyti protokolą, aktą ar kitą patikrinimą įforminantį dokumentą, fiksuojantį pažeidimą ar patį patikrinimo faktą, bei pateikti asmeniui, kurio veikla tikrinama, su juo susipažinti ir jį pasirašyti (tais atvejais, kai tikrindamas fizinio asmens veiklą aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnas surašo patikrinimo aktą ir šį patikrinimo aktą fizinis asmuo atsisako pasirašyti arba šis patikrinimo aktas surašomas jam nedalyvaujant, aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnas patikrinimo aktą privalo registruotu laišku išsiųsti fiziniam asmeniui, kurio veikla tikrinta);
5) asmens, kurio veikla tikrinama, prašymu išklausyti ir, jei reikia, užrašyti jo paaiškinimus skundus, pareiškimus arba, jei jie pateikiami raštu, juos priimti ir pridėti prie patikrinimo medžiagos ir perduoti savo tiesioginiam vadovui.“
Pakeisti 16 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „16 straipsnis.
Aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnų veiksmai atliekant juridinių asmenų veiklos patikrinimą Tikrindamas juridinių asmenų veiklą, aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnas privalo:
(toliau – juridinio asmens atstovui) ir pateikti parodyti galias patvirtinantį dokumentą, paaiškinti patikrinimo tikslą nurodyti patikrinimo priežastį;
2) paaiškinti juridinio asmens atstovui jo teisę dalyvauti patikrinime, jam paprašius, suteikti papildomą informaciją, susijusią su patikrinimu pateikti su patikrinimu susijusius prašymus ir pasiūlymus;
asmens atstovui pažeidimo esmę ir pareigą nutraukti pažeidimą;
dokumentą. Jis surašomas dviem egzemplioriais. Patikrinimo akte turi būti nurodomas patikrinimą atlikusio aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūno vardas, pavardė, ir pareigos, tarnybos vieta, patikrinimo data, patikrinimo priežastys, patikrinimo metu nustatyti pažeidimai. Patikrinimo aktą pasirašo patikrinimą atlikęs pareigūnas bei juridinio asmens atstovas. Patikrinimą atlikęs aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnas vieną patikrinimo akto egzempliorių perduoda juridinio asmens atstovui, kitą ne vėliau kaip per 3 darbo dienas užregistruoja patikrinimų žurnale. Tokiais atvejais, kai Jei juridinio asmens atstovas patikrinime nedalyvauja dėl to, kad negalima jo rasti, arba vengia dalyvauti patikrinime, turi dalyvauti liudytojas ir apie tai įrašoma patikrinimo akte patikrinimą įforminančiame dokumente.
Patikrinimo aktas paštu išsiunčiamas juridiniam asmeniui arba pasirašytinai perduodamas jo atstovui;
reikia, užrašyti jo paaiškinimus arba, jei jie pateikiami raštu, priimti tikrinamo juridinio asmens atstovo raštu pateiktus paaiškinimus ir pridėti prie patikrinimo medžiagos prašymus, paaiškinimus aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnas privalo įrašyti į patikrinimo aktą ir jį pateikti savo tiesioginiam vadovui.“
straipsniu Papildyti Įstatymą 16¹straipsniu: „16¹straipsnis. Patikrinimą įforminančio dokumento surašymas ir įteikimas
įforminančių dokumentų formas ir jų pildymo reikalavimus tvirtina Lietuvos Respublikos aplinkos ministras. Patikrinimą įforminantį dokumentą privalo pasirašyti patikrinimą atlikęs pareigūnas. 2. Surašius patikrinimą įforminantį dokumentą, jo antrasis egzempliorius pasirašytinai įteikiamas patikrintam fiziniam asmeniui ar jo atstovui arba patikrinto juridinio asmens atstovui.
Kai patikrinimą įforminantis dokumentas surašomas ne tikrinamo fizinio asmens ar juridinio asmens veiklos vietoje, kai nėra galimybės fiziniam asmeniui ar jo atstovui arba juridinio asmens atstovui pasirašytinai įteikti surašyto patikrinimą įforminančio dokumento arba kai šie asmenys atsisako jį pasirašyti, patikrinimą įforminančio dokumento antrasis egzempliorius ne vėliau kaip kitą darbo dieną nuo jo surašymo išsiunčiamas šiems asmenims registruotu laišku (fizinio asmens deklaruotos gyvenamosios vietos adresu ar kitu jo nurodytu dokumentų įteikimo adresu, jei fizinio asmens deklaruotos gyvenamosios vietos adresas ar kitas dokumentų įteikimo adresas nežinomas – darbdavio registruotos buveinės adresu, Juridinių asmenų registre nurodytos juridinio asmens buveinės adresu).“
Pakeisti 20 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„20 straipsnis. Privalomojo nurodymo turinys ir
privalomojo nurodymo įteikimas
1Privalomajame nurodyme turi būti šie duomenys:
1) aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūno, duodančio privalomąjį nurodymą, vardas, pavardė, pareigos, tarnybos vieta;
2) privalomojo nurodymo surašymo data ir vieta;
3) kam duodamas privalomasis nurodymas – juridinio asmens pavadinimas, adresas.
Jei privalomasis nurodymas duodamas fiziniam asmeniui, – jo vardas, pavardė, asmens kodas, gyvenamoji vieta;
4) kokius pažeidimus ar jų pasekmes arba veiksnius, sudarančius sąlygas aplinkos apsaugos apsaugą ir gamtos išteklių naudojimą reglamentuojančių įstatymų ir kitų teisės aktų pažeidimams ar žalai aplinkai atsirasti, turi pašalinti asmuo, kuriam duodamas privalomasis nurodymas, arba kokias aplinkos atkūrimo priemones turi įgyvendinti asmuo, kuriam duodamas privalomasis nurodymas, ir per kokius terminus jis tai turi padaryti;
5) privalomojo nurodymo apskundimo tvarka. 2. Privalomasis nurodymas Privalomojo nurodymo antrasis egzempliorius pasirašytinai pateikiamas pasirašyti ir įteikiamas juridinio asmens atstovui ar fiziniam asmeniui, kuriam šis nurodymas duodamas, arba juridinio asmens, kuriam šis nurodymas duodamas, atstovui. Kai nėra galimybės fiziniam asmeniui ar jo atstovui arba juridinio asmens atstovui pasirašytinai įteikti privalomojo nurodymo arba šie asmenys atsisako jį pasirašyti, privalomojo nurodymo antrasis egzempliorius ne vėliau kaip kitą darbo dieną nuo jo surašymo išsiunčiamas šiems asmenims registruotu laišku (fizinio asmens deklaruotos gyvenamosios vietos adresu ar kitu jo nurodytu dokumentų įteikimo adresu, jei fizinio asmens deklaruotos gyvenamosios vietos adresas ar kitas dokumentų įteikimo adresas nežinomas – darbdavio registruotos buveinės adresu, Juridinių asmenų registre nurodytos juridinio asmens buveinės adresu). Jeigu juridinio asmens atstovas ar fizinis asmuo atsisako pasirašyti, tai įrašoma privalomajame nurodyme ir šis išsiunčiamas jiems registruotu laišku.“
1.
1Pakeisti 25 straipsnio 2 punktą ir jį išdėstyti taip:
„2) jei dėl taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimo ar taršos leidimo sąlygų nesilaikymo kyla grėsmė, kad bus padarytas tiesioginis reikšmingas neigiamas poveikis aplinkai, ir kitais atvejais, jei dėl fizinio ar juridinio asmens vykdomo vandens, aplinkos oro, žemės ar kitų aplinkos komponentų teršimo masiškai žūsta gyvūnai ar augalai;“. 2. Pakeisti 25 straipsnio 3 punktą ir jį išdėstyti taip: „3) jei dėl taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimo ar taršos leidimo sąlygų nesilaikymo kyla tiesioginis pavojus žmonių sveikatai ar gyvybei, ir kitais atvejais, jei fizinis ar juridinis asmuo teršia aplinkos orą, žemę, vandenį ir tai kelia tiesioginį pavojų žmonių sveikatai ar gyvybei.“
įsigaliojimas, įgyvendinimas ir taikymas
straipsnius ir šio straipsnio 2 dalį, įsigalioja 2018 m. lapkričio 1 d. 2. Lietuvos Respublikos Vyriausybė ir aplinkos ministras iki 2018 m. rugsėjo 30 d. priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas
Projekto Projekto 3 lyginamasis variantas
3, 12, 15,
1 straipsnis. 3 straipsnio pakeitimas Pakeisti 3 straipsnio 17 punktą ir jį išdėstyti taip:
„17) prireikus atlieka patikrinimus prieš išduodant ar pakeičiant
taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimus, taršos leidimus, taip pat prireikus ir jeigu būtina ištirti su aplinkosauga susijusius skundus, ekologinius įvykius, jų priežastis ir pasekmes, teršimo incidentus ir kitus aplinkos apsaugą ir gamtos išteklių naudojimą reglamentuojančių įstatymų ir kitų teisės aktų pažeidimus, nustatyti, ar laikomasi aplinkos apsaugą ir gamtos išteklių naudojimą reglamentuojančių įstatymų ir kitų teisės aktų reikalavimų.“
1.
jį išdėstyti taip:
„1) pateikę tarnybinį pažymėjimą, netrukdomi
patekti (įeiti, įvažiuoti) į visų įmonių, įstaigų, organizacijų, ūkių, karinių dalinių, pasienio ruožo bei privačias teritorijas ir jose esančius objektus (statinius, įrenginius, patalpas ir kt.), kitus ūkinės veiklos objektus ir tikrinti, ar juose laikomasi aplinkos apsaugą ir gamtos išteklių naudojimą ir atkūrimą reglamentuojančių įstatymų ir kitų teisės aktų reikalavimų, atlikti kontrolinius tyrimus ir matavimus, fiksuoti patikrinimą garso ir (ar) vaizdo fiksavimo priemonėmis, neatlygintinai gauti cheminių medžiagų ir preparatų pavyzdžius tyrimams, jų sudėčiai bei savybėms ištirti ar bandymams atlikti, taip pat įstatymų nustatyta tvarka gauti informaciją bei duomenis, kurie yra valstybės ar tarnybos, komercinė ar pramoninė paslaptis, cheminių medžiagų ir preparatų kontrolei atlikti, aplinkos ministro nustatyta tvarka ne ilgiau kaip 20 darbo dienų (aplinkos apsaugos valstybinę kontrolę vykdančios institucijos vadovo ar jo įgalioto asmens sprendimu šis terminas gali būti pratęstas ne daugiau kaip 20 darbo dienų) paimti dokumentus ar patvirtintas jų kopijas ir daiktus, reikalingus patikrinimui atlikti, jeigu šių dokumentų ar daiktų paėmimo nereglamentuoja Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymas.“
2Pakeisti 12 straipsnio 1 dalies 16 punktą ir jį išdėstyti taip:
„16) išaiškinę nustačius aplinkos apsaugą ir gamtos išteklių naudojimą reglamentuojančių įstatymų ar kitų teisės aktų pažeidimą, kuriuo aplinkai buvo padaryta žala, ir apskaičiavus padarytą žalą aplinkai, išskyrus atvejus, kai padarytas reikšmingas neigiamas poveikis aplinkai, dėl kurio turi būti taikomas aplinkos būklės atkūrimas iki pirminės būklės, privalo per 30 dienų aplinkos ministro nustatyta tvarka pasiūlyti pažeidėjui gera valia atlyginti žalą ir kitus susijusius nuostolius.
Jeigu pažeidėjas per aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūno nurodytą terminą savanoriškai žalos ir kitų susijusių nuostolių neatlygina, aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnas ne vėliau kaip per 30 dienų nuo šio termino pabaigos aplinkos ministro nustatyta tvarka privalo pateikti ieškinį teisme dėl padarytos aplinkai žalos ir kitų susijusių nuostolių atlyginimo.“
3Papildyti 12 straipsnio 1 dalį 19 punktu:
„19) pasitelkti ekspertus ar specialistus, turinčius reikiamų
specialių žinių ar patirties, dalyvauti patikrinime ir (ar) vertinti patikrinimo duomenis, kai reikalingos specialios žinios ar patirtis;“. 4. Papildyti 12 straipsnio 1 dalį 20 punktu:
„20) Vyriausybės nustatyta tvarka specialiosiomis techninėmis
priemonėmis, kurių metrologinė patikra atlikta, tikrinti medžioklėje dalyvaujančių medžiotojų blaivumą.“
išdėstyti taip:
„8. Aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnas turi teisę ne
darbo metu aplinkos ministro nustatyta tvarka būti pasirengęs bet kuriuo metu pradėti vykdyti aplinkos apsaugos valstybinę kontrolę (pasyvusis budėjimas namie). Pareigūnas, būdamas pasirengęs priimti pranešimus ir pradėti vykdyti aplinkos apsaugos valstybinę kontrolę bet kuriuo laiku ne darbo metu, privalo priimti pranešimus, susijusius su aplinkos apsaugos apsaugą ir gamtos išteklių naudojimą reglamentuojančių įstatymų ir kitų teisės aktų pažeidimais.
Laikas, kada pareigūnas yra pasirengęs priimti pranešimus ir pradėti vykdyti aplinkos apsaugos valstybinę kontrolę ne darbo metu, neįskaitomas į pareigūno darbo laiką ir už tai jam mokama 10 proc. pareiginės algos dydžio kompensacija.“
Pakeisti 15 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „15 straipsnis.
Aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnų veiksmai atliekant fizinių asmenų veiklos patikrinimą Tikrindamas fizinio asmens veiklą, aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnas privalo:
1) prisistatyti asmeniui, kurio veikla tikrinama, pateikti parodyti savo galias patvirtinantį dokumentą, nurodyti patikrinimo priežastį;
2) asmens, kurio veikla tikrinama, prašymu pateikti papildomą informaciją, tiesiogiai susijusią su patikrinimu;
3) nustatęs pažeidimą, trumpai nurodyti pažeidėjui pažeidimo esmę ir pareigą nutraukti pažeidimą;
4) atlikęs patikrinimą, jei reikia, įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka bei atvejais surašyti protokolą, aktą ar kitą patikrinimą įforminantį dokumentą, fiksuojantį pažeidimą ar patį patikrinimo faktą, bei pateikti asmeniui, kurio veikla tikrinama, su juo susipažinti ir jį pasirašyti (tais atvejais, kai tikrindamas fizinio asmens veiklą aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnas surašo patikrinimo aktą ir šį patikrinimo aktą fizinis asmuo atsisako pasirašyti arba šis patikrinimo aktas surašomas jam nedalyvaujant, aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnas patikrinimo aktą privalo registruotu laišku išsiųsti fiziniam asmeniui, kurio veikla tikrinta);
5) asmens, kurio veikla tikrinama, prašymu išklausyti ir, jei reikia, užrašyti jo paaiškinimus skundus, pareiškimus arba, jeigu jie pateikiami raštu, juos priimti ir pridėti prie patikrinimo medžiagos ir perduoti savo tiesioginiam vadovui.“
Pakeisti 16 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „16 straipsnis.
Aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnų veiksmai atliekant juridinių asmenų veiklos patikrinimą Tikrindamas juridinių asmenų veiklą, aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnas privalo:
(toliau – juridinio asmens atstovas) ir pateikti parodyti savo galias patvirtinantį dokumentą, paaiškinti patikrinimo tikslą nurodyti patikrinimo priežastį;
2) paaiškinti juridinio asmens atstovui jo teisę dalyvauti patikrinime, jo prašymu, pateikti papildomą informaciją, tiesiogiai susijusią su patikrinimu pateikti su patikrinimu susijusius prašymus ir pasiūlymus;
asmens atstovui pažeidimo esmę ir pareigą nutraukti pažeidimą;
dokumentą. Jis surašomas dviem egzemplioriais. Patikrinimo akte turi būti nurodomas patikrinimą atlikusio aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūno vardas, pavardė, ir pareigos, tarnybos vieta, patikrinimo data, patikrinimo priežastys, patikrinimo metu nustatyti pažeidimai. Patikrinimo aktą pasirašo patikrinimą atlikęs pareigūnas bei juridinio asmens atstovas. Patikrinimą atlikęs aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnas vieną patikrinimo akto egzempliorių perduoda juridinio asmens atstovui, kitą ne vėliau kaip per 3 darbo dienas užregistruoja patikrinimų žurnale. Tokiais atvejais, kai Jeigu juridinio asmens atstovas patikrinime nedalyvauja dėl to, kad negalima jo rasti, arba vengia dalyvauti patikrinime, patikrinime turi dalyvauti liudytojas ir apie tai įrašoma patikrinimo akte patikrinimą įforminančiame dokumente.
Patikrinimo aktas paštu išsiunčiamas juridiniam asmeniui arba pasirašytinai perduodamas jo atstovui;
reikia, užrašyti jo paaiškinimus arba, jeigu jie pateikiami raštu, priimti tikrinamo juridinio asmens atstovo raštu pateiktus paaiškinimus ir juos pridėti prie patikrinimo medžiagos prašymus, paaiškinimus aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnas privalo įrašyti į patikrinimo aktą ir jį pateikti savo tiesioginiam vadovui.“
straipsniu Papildyti Įstatymą 16¹straipsniu: „16¹straipsnis. Patikrinimą įforminančio dokumento surašymas ir įteikimas
įforminančių dokumentų formas ir jų pildymo reikalavimus tvirtina aplinkos ministras. Patikrinimą įforminantį dokumentą privalo pasirašyti patikrinimą atlikęs pareigūnas. 2. Surašius patikrinimą įforminantį dokumentą, jo antrasis egzempliorius pasirašytinai įteikiamas patikrintam fiziniam asmeniui ar jo atstovui arba patikrinto juridinio asmens atstovui.
Kai patikrinimą įforminantis dokumentas surašomas ne tikrinamo fizinio asmens ar juridinio asmens veiklos vietoje, kai nėra galimybės fiziniam asmeniui ar jo atstovui arba juridinio asmens atstovui pasirašytinai įteikti surašyto patikrinimą įforminančio dokumento arba kai šie asmenys atsisako jį pasirašyti, patikrinimą įforminančio dokumento antrasis egzempliorius ne vėliau kaip kitą darbo dieną nuo jo surašymo išsiunčiamas šiems asmenims registruotu laišku (fizinio asmens deklaruotos gyvenamosios vietos adresu ar kitu jo nurodytu dokumentų įteikimo adresu, jeigu fizinio asmens deklaruotos gyvenamosios vietos adresas ar kitas dokumentų įteikimo adresas nežinomas, – darbdavio registruotos buveinės adresu, Juridinių asmenų registre nurodytos juridinio asmens buveinės adresu).“
Pakeisti 20 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„20 straipsnis. Privalomojo nurodymo turinys ir
privalomojo nurodymo įteikimas
1Privalomajame nurodyme turi būti šie duomenys:
1) aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūno, duodančio privalomąjį nurodymą, vardas, pavardė, pareigos, tarnybos vieta;
2) privalomojo nurodymo surašymo data ir vieta;
3) kam duodamas privalomasis nurodymas – juridinio asmens pavadinimas, adresas.
Jeigu privalomasis nurodymas duodamas fiziniam asmeniui, – jo vardas, pavardė, asmens kodas, gyvenamoji vieta;
4) kokius pažeidimus ar jų pasekmes arba veiksnius, sudarančius sąlygas aplinkos apsaugos apsaugą ir gamtos išteklių naudojimą reglamentuojančių įstatymų ir kitų teisės aktų pažeidimams ar žalai aplinkai atsirasti, turi pašalinti asmuo, kuriam duodamas privalomasis nurodymas, arba kokias aplinkos atkūrimo priemones turi įgyvendinti asmuo, kuriam duodamas privalomasis nurodymas, ir per kokius terminus jis tai turi padaryti;
5) privalomojo nurodymo apskundimo tvarka. 2. Privalomasis nurodymas Privalomojo nurodymo antrasis egzempliorius pasirašytinai pateikiamas pasirašyti ir įteikiamas juridinio asmens atstovui ar fiziniam asmeniui, kuriam šis nurodymas duodamas, ar jo atstovui arba juridinio asmens, kuriam šis nurodymas duodamas, atstovui. Kai nėra galimybės fiziniam asmeniui ar jo atstovui arba juridinio asmens atstovui pasirašytinai įteikti privalomojo nurodymo arba šie asmenys atsisako jį pasirašyti, privalomojo nurodymo antrasis egzempliorius ne vėliau kaip kitą darbo dieną nuo jo surašymo išsiunčiamas šiems asmenims registruotu laišku (fizinio asmens deklaruotos gyvenamosios vietos adresu ar kitu jo nurodytu dokumentų įteikimo adresu, jeigu fizinio asmens deklaruotos gyvenamosios vietos adresas ar kitas dokumentų įteikimo adresas nežinomas, – darbdavio registruotos buveinės adresu, Juridinių asmenų registre nurodytos juridinio asmens buveinės adresu). Jeigu juridinio asmens atstovas ar fizinis asmuo atsisako pasirašyti, tai įrašoma privalomajame nurodyme ir šis išsiunčiamas jiems registruotu laišku.“
1.
1Pakeisti 25 straipsnio 2 punktą ir jį išdėstyti taip:
„2) jei dėl taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimo ar taršos leidimo sąlygų nesilaikymo kyla grėsmė, kad bus padarytas tiesioginis reikšmingas neigiamas poveikis aplinkai, ir kitais atvejais, jei dėl fizinio ar juridinio asmens vykdomo vandens, aplinkos oro, žemės ar kitų aplinkos komponentų teršimo masiškai žūsta gyvūnai ar augalai;“. 2. Pakeisti 25 straipsnio 3 punktą ir jį išdėstyti taip: „3) jei dėl taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimo ar taršos leidimo sąlygų nesilaikymo kyla tiesioginis pavojus žmonių sveikatai ar gyvybei ir kitais atvejais, jei fizinis ar juridinis asmuo teršia aplinkos orą, žemę, vandenį ir tai kelia tiesioginį pavojų žmonių sveikatai ar gyvybei.“
įsigaliojimas ir įgyvendinimas
straipsnius ir šio straipsnio 2 dalį, įsigalioja 2018 m. lapkričio 1 d. 2. Lietuvos Respublikos Vyriausybė ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministras iki 2018 m. rugsėjo 30 d. priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas Teikia Aplinkos apsaugos komiteto pirmininkas Kęstutis Mažeika
Projekto Projekto 3 lyginamasis variantas
3, 12, 15,
1 straipsnis. 3 straipsnio pakeitimas Pakeisti 3 straipsnio 17 punktą ir jį išdėstyti taip:
„17) prireikus atlieka patikrinimus prieš išduodant ar pakeičiant
taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimus, taršos leidimus, taip pat prireikus ir jeigu būtina ištirti su aplinkosauga susijusius skundus, ekologinius įvykius, jų priežastis ir pasekmes, teršimo incidentus ir kitus aplinkos apsaugą ir gamtos išteklių naudojimą reglamentuojančių įstatymų ir kitų teisės aktų pažeidimus, nustatyti, ar laikomasi aplinkos apsaugą ir gamtos išteklių naudojimą reglamentuojančių įstatymų ir kitų teisės aktų reikalavimų.“
1.
jį išdėstyti taip:
„1) pateikę tarnybinį pažymėjimą, netrukdomi
patekti (įeiti, įvažiuoti) į visų įmonių, įstaigų, organizacijų, ūkių, karinių dalinių, pasienio ruožo bei privačias teritorijas ir jose esančius objektus (statinius, įrenginius, patalpas ir kt.), kitus ūkinės veiklos objektus ir tikrinti, ar juose laikomasi aplinkos apsaugą ir gamtos išteklių naudojimą ir atkūrimą reglamentuojančių įstatymų ir kitų teisės aktų reikalavimų, atlikti kontrolinius tyrimus ir matavimus, fiksuoti patikrinimą garso ir (ar) vaizdo fiksavimo priemonėmis, neatlygintinai gauti cheminių medžiagų ir preparatų pavyzdžius tyrimams, jų sudėčiai bei savybėms ištirti ar bandymams atlikti, taip pat įstatymų nustatyta tvarka gauti informaciją bei duomenis, kurie yra valstybės ar tarnybos, komercinė ar pramoninė paslaptis, cheminių medžiagų ir preparatų kontrolei atlikti, aplinkos ministro nustatyta tvarka ne ilgiau kaip 20 darbo dienų (aplinkos apsaugos valstybinę kontrolę vykdančios institucijos vadovo ar jo įgalioto asmens sprendimu šis terminas gali būti pratęstas ne daugiau kaip 20 darbo dienų) paimti dokumentus ar patvirtintas jų kopijas ir daiktus, reikalingus patikrinimui atlikti, jeigu šių dokumentų ar daiktų paėmimo nereglamentuoja Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymas.“
2Pakeisti 12 straipsnio 1 dalies 16 punktą ir jį išdėstyti taip:
„16) išaiškinę nustačius aplinkos apsaugą ir gamtos išteklių naudojimą reglamentuojančių įstatymų ar kitų teisės aktų pažeidimą, kuriuo aplinkai buvo padaryta žala, ir apskaičiavus padarytą žalą aplinkai, išskyrus atvejus, kai padarytas reikšmingas neigiamas poveikis aplinkai, dėl kurio turi būti taikomas aplinkos būklės atkūrimas iki pirminės būklės, privalo per 30 dienų aplinkos ministro nustatyta tvarka pasiūlyti pažeidėjui gera valia atlyginti žalą ir kitus susijusius nuostolius.
Jeigu pažeidėjas per aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūno nurodytą terminą savanoriškai žalos ir kitų susijusių nuostolių neatlygina, aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnas ne vėliau kaip per 30 dienų nuo šio termino pabaigos aplinkos ministro nustatyta tvarka privalo pateikti ieškinį teisme dėl padarytos aplinkai žalos ir kitų susijusių nuostolių atlyginimo.“
3Papildyti 12 straipsnio 1 dalį 19 punktu:
„19) pasitelkti nešališkus ekspertus ar specialistus, turinčius
reikiamų specialių žinių ar patirties, dalyvauti patikrinime ir (ar) vertinti patikrinimo duomenis, kai reikalingos specialios žinios ar patirtis;“. 4. Papildyti 12 straipsnio 1 dalį 20 punktu:
„20) Vyriausybės nustatyta tvarka specialiosiomis techninėmis
priemonėmis, kurių metrologinė patikra atlikta, tikrinti medžioklėje dalyvaujančių medžiotojų blaivumą.“
išdėstyti taip:
„8. Aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnas turi teisę ne
darbo metu aplinkos ministro nustatyta tvarka būti pasirengęs bet kuriuo metu pradėti vykdyti aplinkos apsaugos valstybinę kontrolę (pasyvusis budėjimas namie). Pareigūnas, būdamas pasirengęs priimti pranešimus ir pradėti vykdyti aplinkos apsaugos valstybinę kontrolę bet kuriuo laiku ne darbo metu, privalo priimti pranešimus, susijusius su aplinkos apsaugos apsaugą ir gamtos išteklių naudojimą reglamentuojančių įstatymų ir kitų teisės aktų pažeidimais.
Laikas, kada pareigūnas yra pasirengęs priimti pranešimus ir pradėti vykdyti aplinkos apsaugos valstybinę kontrolę ne darbo metu, neįskaitomas į pareigūno darbo laiką ir už tai jam mokama 10 proc. pareiginės algos dydžio kompensacija.“
Pakeisti 15 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „15 straipsnis.
Aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnų veiksmai atliekant fizinių asmenų veiklos patikrinimą Tikrindamas fizinio asmens veiklą, aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnas privalo:
1) prisistatyti asmeniui, kurio veikla tikrinama, pateikti parodyti savo galias patvirtinantį dokumentą, nurodyti patikrinimo priežastį;
2) asmens, kurio veikla tikrinama, prašymu pateikti papildomą informaciją, tiesiogiai susijusią su patikrinimu;
3) nustatęs pažeidimą, trumpai nurodyti pažeidėjui pažeidimo esmę ir pareigą nutraukti pažeidimą;
4) atlikęs patikrinimą, jei reikia, įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka bei atvejais surašyti protokolą, aktą ar kitą patikrinimą įforminantį dokumentą, fiksuojantį pažeidimą ar patį patikrinimo faktą, bei pateikti asmeniui, kurio veikla tikrinama, su juo susipažinti ir jį pasirašyti (tais atvejais, kai tikrindamas fizinio asmens veiklą aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnas surašo patikrinimo aktą ir šį patikrinimo aktą fizinis asmuo atsisako pasirašyti arba šis patikrinimo aktas surašomas jam nedalyvaujant, aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnas patikrinimo aktą privalo registruotu laišku išsiųsti fiziniam asmeniui, kurio veikla tikrinta);
5) asmens, kurio veikla tikrinama, prašymu išklausyti ir, jei reikia, užrašyti jo paaiškinimus skundus, pareiškimus arba, jeigu jie pateikiami raštu, juos priimti ir pridėti prie patikrinimo medžiagos ir perduoti savo tiesioginiam vadovui.“
Pakeisti 16 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „16 straipsnis.
Aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnų veiksmai atliekant juridinių asmenų veiklos patikrinimą Tikrindamas juridinių asmenų veiklą, aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnas privalo:
(toliau – juridinio asmens atstovas) ir pateikti parodyti savo galias patvirtinantį dokumentą, paaiškinti patikrinimo tikslą nurodyti patikrinimo priežastį;
2) paaiškinti juridinio asmens atstovui jo teisę dalyvauti patikrinime, jo prašymu, pateikti papildomą informaciją, tiesiogiai susijusią su patikrinimu pateikti su patikrinimu susijusius prašymus ir pasiūlymus;
asmens atstovui pažeidimo esmę ir pareigą nutraukti pažeidimą;
dokumentą. Jis surašomas dviem egzemplioriais. Patikrinimo akte turi būti nurodomas patikrinimą atlikusio aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūno vardas, pavardė, ir pareigos, tarnybos vieta, patikrinimo data, patikrinimo priežastys, patikrinimo metu nustatyti pažeidimai. Patikrinimo aktą pasirašo patikrinimą atlikęs pareigūnas bei juridinio asmens atstovas. Patikrinimą atlikęs aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnas vieną patikrinimo akto egzempliorių perduoda juridinio asmens atstovui, kitą ne vėliau kaip per 3 darbo dienas užregistruoja patikrinimų žurnale. Tokiais atvejais, kai Jeigu juridinio asmens atstovas patikrinime nedalyvauja dėl to, kad negalima jo rasti, arba vengia dalyvauti patikrinime, patikrinime turi dalyvauti liudytojas ir apie tai įrašoma patikrinimo akte patikrinimą įforminančiame dokumente.
Patikrinimo aktas paštu išsiunčiamas juridiniam asmeniui arba pasirašytinai perduodamas jo atstovui;
reikia, užrašyti jo paaiškinimus arba, jeigu jie pateikiami raštu, priimti tikrinamo juridinio asmens atstovo raštu pateiktus paaiškinimus ir juos pridėti prie patikrinimo medžiagos prašymus, paaiškinimus aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnas privalo įrašyti į patikrinimo aktą ir jį pateikti savo tiesioginiam vadovui.“
straipsniu Papildyti Įstatymą 16¹straipsniu: „16¹straipsnis. Patikrinimą įforminančio dokumento surašymas ir įteikimas
įforminančių dokumentų formas ir jų pildymo reikalavimus tvirtina aplinkos ministras. Patikrinimą įforminantį dokumentą privalo pasirašyti patikrinimą atlikęs pareigūnas. 2. Surašius patikrinimą įforminantį dokumentą, jo antrasis egzempliorius pasirašytinai įteikiamas patikrintam fiziniam asmeniui ar jo atstovui arba patikrinto juridinio asmens atstovui.
Kai patikrinimą įforminantis dokumentas surašomas ne tikrinamo fizinio asmens ar juridinio asmens veiklos vietoje, kai nėra galimybės fiziniam asmeniui ar jo atstovui arba juridinio asmens atstovui pasirašytinai įteikti surašyto patikrinimą įforminančio dokumento arba kai šie asmenys atsisako jį pasirašyti, patikrinimą įforminančio dokumento antrasis egzempliorius ne vėliau kaip kitą darbo dieną nuo jo surašymo išsiunčiamas šiems asmenims registruotu laišku (fizinio asmens deklaruotos gyvenamosios vietos adresu ar kitu jo nurodytu dokumentų įteikimo adresu, jeigu fizinio asmens deklaruotos gyvenamosios vietos adresas ar kitas dokumentų įteikimo adresas nežinomas, – darbdavio registruotos buveinės adresu, Juridinių asmenų registre nurodytos juridinio asmens buveinės adresu).“
Pakeisti 20 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„20 straipsnis. Privalomojo nurodymo turinys ir
privalomojo nurodymo įteikimas
1Privalomajame nurodyme turi būti šie duomenys:
1) aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūno, duodančio privalomąjį nurodymą, vardas, pavardė, pareigos, tarnybos vieta;
2) privalomojo nurodymo surašymo data ir vieta;
3) kam duodamas privalomasis nurodymas – juridinio asmens pavadinimas, adresas.
Jeigu privalomasis nurodymas duodamas fiziniam asmeniui, – jo vardas, pavardė, asmens kodas, gyvenamoji vieta;
4) kokius pažeidimus ar jų pasekmes arba veiksnius, sudarančius sąlygas aplinkos apsaugos apsaugą ir gamtos išteklių naudojimą reglamentuojančių įstatymų ir kitų teisės aktų pažeidimams ar žalai aplinkai atsirasti, turi pašalinti asmuo, kuriam duodamas privalomasis nurodymas, arba kokias aplinkos atkūrimo priemones turi įgyvendinti asmuo, kuriam duodamas privalomasis nurodymas, ir per kokius terminus jis tai turi padaryti;
5) privalomojo nurodymo apskundimo tvarka. 2. Privalomasis nurodymas Privalomojo nurodymo antrasis egzempliorius pasirašytinai pateikiamas pasirašyti ir įteikiamas juridinio asmens atstovui ar fiziniam asmeniui, kuriam šis nurodymas duodamas, ar jo atstovui arba juridinio asmens, kuriam šis nurodymas duodamas, atstovui. Kai nėra galimybės fiziniam asmeniui ar jo atstovui arba juridinio asmens atstovui pasirašytinai įteikti privalomojo nurodymo arba šie asmenys atsisako jį pasirašyti, privalomojo nurodymo antrasis egzempliorius ne vėliau kaip kitą darbo dieną nuo jo surašymo išsiunčiamas šiems asmenims registruotu laišku (fizinio asmens deklaruotos gyvenamosios vietos adresu ar kitu jo nurodytu dokumentų įteikimo adresu, jeigu fizinio asmens deklaruotos gyvenamosios vietos adresas ar kitas dokumentų įteikimo adresas nežinomas, – darbdavio registruotos buveinės adresu, Juridinių asmenų registre nurodytos juridinio asmens buveinės adresu). Jeigu juridinio asmens atstovas ar fizinis asmuo atsisako pasirašyti, tai įrašoma privalomajame nurodyme ir šis išsiunčiamas jiems registruotu laišku.“
1.
1Pakeisti 25 straipsnio 2 punktą ir jį išdėstyti taip:
„2) jei dėl taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimo ar taršos leidimo sąlygų nesilaikymo kyla grėsmė, kad bus padarytas tiesioginis reikšmingas neigiamas poveikis aplinkai, ir kitais atvejais, jei dėl fizinio ar juridinio asmens vykdomo vandens, aplinkos oro, žemės ar kitų aplinkos komponentų teršimo masiškai žūsta gyvūnai ar augalai;“. 2. Pakeisti 25 straipsnio 3 punktą ir jį išdėstyti taip: „3) jei dėl taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimo ar taršos leidimo sąlygų nesilaikymo kyla tiesioginis pavojus žmonių sveikatai ar gyvybei ir kitais atvejais, jei fizinis ar juridinis asmuo teršia aplinkos orą, žemę, vandenį ir tai kelia tiesioginį pavojų žmonių sveikatai ar gyvybei.“
įsigaliojimas ir įgyvendinimas
straipsnius ir šio straipsnio 2 dalį, įsigalioja 2018 m. lapkričio 1 d. 2. Lietuvos Respublikos Vyriausybė ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministras iki 2018 m. rugsėjo 30 d. priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas Teikia Aplinkos apsaugos komiteto pirmininkas Kęstutis Mažeika
projekto rengimą paskatinusios priežastys, parengto projekto tikslai ir uždaviniai Projektu siekiama stiprinti aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės priežiūros funkcijų vykdymą (nustatyti Aplinkos ministerijai teisę įgalioti atlikti kontrolės priežiūrą kitoms institucijoms), tobulinti aplinkos apsaugos valstybinę kontrolę vykdančių pareigūnų teisių ir pareigų teisinį reguliavimą (patikslinti patikrinimo procedūras ir terminus, užtikrinti galimybę pareigūnams paimti visus patikrinimui atlikti reikalingus dokumentus ir daiktus, patikrinimo metu daryti vaizdo ir garso įrašą, suteikti teisę tikrinti medžiotojų, dalyvaujančių medžioklėje, blaivumą, pakeisti (suvienodinti) kompensacijos dydį už laiką, kada pareigūnas yra pasirengęs priimti pranešimus ir pradėti vykdyti aplinkos apsaugos valstybinę kontrolę ne darbo metu, taip pat Projektu siekiama pripažinti netekusiomis galiomis nebeaktualias nuostatas (Aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatymo 3 straipsnio 9 punkto nuostata, numatanti aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnams teisę panaikinti taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimų, taršos leidimų galiojimą ir 30 straipsnį, numatantį kenksmingos aplinkai veiklos sustabdymą panaikinant šiuos leidimus), pasikeitus teisiniam leidimų reglamentavimui (leidimus išduoda ir panaikina Aplinkos apsaugos agentūra, o kenksminga aplinkai veikla stabdoma surašant privalomąjį nurodymą), taip pat 12 straipsnio 2 dalies 16 punkto nuostatą, įpareigojančią pareigūnus per 30 dienų pareikšti ieškinį teisme dėl žalos aplinkai atlyginimo (terminas prieštarauja Aplinkos apsaugos įstatymo 33 straipsnio 2 dalyje nustatytam 5 metų ieškinio senaties terminui). 2.
projekto iniciatoriai (institucija, asmenys ar piliečių įgalioti atstovai) ir rengėjai Pirminis Projektų siūlytojas – Aplinkos ministerija. Projektų rengėjas ‒ Aplinkos ministerijos Aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės politikos skyrius (vedėjas Vaidas Jusis, tel. 8 706 63553, el. p. [email protected]) ir Teisės ir personalo departamento (direktorius Egidijus Anulis, tel. 8 706 63655) Teisėkūros skyriaus (vedėja Irena Sabaliūtė, tel. 8 706 63603) vyriausioji specialistė Margarita Šakalytė, tel. 8 706 63262, el.paštas [email protected].). 3. Kaip šiuo metu yra reguliuojami įstatymo projekte aptarti teisiniai santykiai Galiojančio Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatymo 7 straipsnis nustato, kad aplinkos apsaugos kontrolės priežiūrą vykdo Aplinkos ministerija. Aplinkos ministerijoje šią funkciją vykdo Teisės ir personalo departamento Kontrolės skyrius, kuriame dirba 4 specialistai. Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatymas, kaip specialusis teisės aktas, nenumato teisės aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnams tikrinti medžiotojus, dalyvaujančius medžioklėje, neblaivumui nustatyti. Įstatymo 12 straipsnio 2 dalies 16 punktas nustato, kad aplinkos apsaugos pareigūnas privalo per 30 dienų pasiūlyti pažeidėjui savanoriškai atlyginti apskaičiuotą žalą aplinkai, o savanoriškai jos neatlyginus – per 30 dienų pareikšti ieškinį teisme.
Aplinkos apsaugos įstatymo 33 straipsnio 2 dalis nustato, kad Aplinkos ministerija, jai pavaldžios ar kitos valstybės ar savivaldybių institucijos pagal kompetenciją ieškinius dėl žalos aplinkai bei kitų nuostolių, įskaitant prevencinių ir (arba) aplinkos atkūrimo priemonių vykdymą, atlyginimo gali pareikšti ūkio subjektui arba kitam asmeniui, padariusiam aplinkai žalos arba sukėlusiam realią jos grėsmę, per penkerius metus nuo dienos, kada šios priemonės buvo baigtos taikyti arba buvo nustatytas atsakingas ūkio subjektas arba kitas asmuo, atsižvelgus į tai, kuri iš minėtų aplinkybių atsirado vėliau. Įstatymo 12 straipsnio 8 dalyje nustatyta, kad laikas, kada pareigūnas yra pasirengęs priimti pranešimus ir pradėti vykdyti aplinkos apsaugos valstybinę kontrolę ne darbo metu, neįskaitomas į pareigūno darbo laiką ir už tai jam mokama 10 proc. pareiginės algos dydžio kompensacija, t.y. kompensacijos dydis skiriasi priklausomai nuo būdraujančio pareigūno pareiginės algos dydžio.
Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatymo 15 str. numatyta, kad atliekant fizinio asmens veiklos patikrinimą pareigūnas turi: prisistatyti asmeniui, pateikti savo galias patvirtinantį dokumentą, nurodyti patikrinimo priežastį, asmens, kurio veikla tikrinama, prašymu pateikti papildomą informaciją, tiesiogiai susijusią su patikrinimu; nustatęs pažeidimą, trumpai nurodyti pažeidėjui pažeidimo esmę, pareigą nutraukti pažeidimą; jei reikia, įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka bei atvejais surašyti protokolą, aktą ar kitą dokumentą, fiksuojantį pažeidimą ar patį patikrinimo faktą, bei pateikti asmeniui, kurio veikla tikrinama, su juo susipažinti ir jį pasirašyti (tais atvejais, kai tikrindamas fizinio asmens veiklą aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnas surašo patikrinimo aktą ir šį patikrinimo aktą fizinis asmuo atsisako pasirašyti arba šis patikrinimo aktas surašomas jam nedalyvaujant, aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnas patikrinimo aktą privalo registruotu laišku išsiųsti fiziniam asmeniui, kurio veikla tikrinta); asmens, kurio veikla tikrinama, prašymu išklausyti, ir, jei reikia, užrašyti jo skundus, pareiškimus arba, jei jie pateikiami raštu, juos priimti ir perduoti savo tiesioginiam vadovui.
Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatymo 15 str. numatyta, kad atliekant fizinio asmens veiklos patikrinimą pareigūnas turi: prisistatyti asmeniui, pateikti savo galias patvirtinantį dokumentą, nurodyti patikrinimo priežastį, asmens, kurio veikla tikrinama, prašymu pateikti papildomą informaciją, tiesiogiai susijusią su patikrinimu; nustatęs pažeidimą, trumpai nurodyti pažeidėjui pažeidimo esmę, pareigą nutraukti pažeidimą; jei reikia, įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka bei atvejais surašyti protokolą, aktą ar kitą dokumentą, fiksuojantį pažeidimą ar patį patikrinimo faktą, bei pateikti asmeniui, kurio veikla tikrinama, su juo susipažinti ir jį pasirašyti (tais atvejais, kai tikrindamas fizinio asmens veiklą aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnas surašo patikrinimo aktą ir šį patikrinimo aktą fizinis asmuo atsisako pasirašyti arba šis patikrinimo aktas surašomas jam nedalyvaujant, aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnas patikrinimo aktą privalo registruotu laišku išsiųsti fiziniam asmeniui, kurio veikla tikrinta); asmens, kurio veikla tikrinama, prašymu išklausyti, ir, jei reikia, užrašyti jo skundus, pareiškimus arba, jei jie pateikiami raštu, juos priimti ir perduoti savo tiesioginiam vadovui. Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatymo 16 str. numatyta, kad atliekant juridinio asmens veiklos patikrinimą pareigūnas turi: prisistatyti juridinio asmens savininkui, vadovui ar jų įgaliotam atstovui (toliau – juridinio asmens atstovui) ir pateikti galias patvirtinantį dokumentą, paaiškinti patikrinimo tikslą; paaiškinti juridinio asmens atstovui jo teisę dalyvauti patikrinime, pateikti su patikrinimu susijusius prašymus ir pasiūlymus; nustatęs pažeidimą, dėl kurio yra kaltas juridinis asmuo, nurodyti juridinio asmens atstovui pažeidimo esmę ir pareigą nutraukti pažeidimą; atlikęs patikrinimą – surašyti patikrinimo aktą. Jis surašomas dviem egzemplioriais.
Patikrinimo akte turi būti nurodomas patikrinimą atlikusio aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūno vardas, pavardė, ir pareigos, tarnybos vieta, patikrinimo data, patikrinimo priežastys, patikrinimo metu nustatyti pažeidimai. Patikrinimo aktą pasirašo patikrinimą atlikęs pareigūnas bei juridinio asmens atstovas. Patikrinimą atlikęs aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnas vieną patikrinimo akto egzempliorių perduoda juridinio asmens atstovui, kitą ne vėliau kaip per 3 darbo dienas užregistruoja patikrinimų žurnale. Tokiais atvejais, kai juridinio asmens atstovas patikrinime nedalyvauja dėl to, kad negalima jo rasti, arba vengia dalyvauti patikrinime, turi dalyvauti liudytojas ir apie tai įrašoma patikrinimo akte. Patikrinimo aktas paštu išsiunčiamas juridiniam asmeniui arba pasirašytinai perduodamas jo atstovui; tikrinamo juridinio asmens atstovo prašymus, paaiškinimus aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnas privalo įrašyti į patikrinimo aktą ir jį pateikti savo tiesioginiam vadovui. Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatymo 20 str. 2 d. numatyta, kad privalomasis nurodymas pateikiamas pasirašyti ir įteikiamas juridinio asmens atstovui ar fiziniam asmeniui, kuriam šis nurodymas duodamas. Jeigu juridinio asmens atstovas ar fizinis asmuo atsisako pasirašyti, tai įrašoma privalomajame nurodyme ir šis išsiunčiamas jiems registruotu laišku. Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatymo 30 str. numatyta, kad, jeigu aplinkai kenksmingą veiklą vykdo fizinis ar juridinis asmuo, kuriam yra išduotas taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimas arba taršos leidimas, šią veiklą sustabdyti galima panaikinant taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimo arba taršos leidimo galiojimą.
Taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimo arba taršos leidimo galiojimą panaikina regionų aplinkos apsaugos departamentai arba regionų aplinkos apsaugos departamentų aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės priežiūrą atliekanti institucija Aplinkos ministerijos nustatyta tvarka. 4. Kokios siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama
kontrolės įstatymo Nr.IX-1005 6 ir 7 straipsnio pakeitimai, kuriais 2014 m. liepos 1 d. įsteigta Valstybinė aplinkos apsaugos tarnyba išbraukta iš minėtų straipsnių kaip aplinkos apsaugos valstybinę kontrolę vykdanti ir kontrolės priežiūrą atliekanti įstaiga. Aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatymo 7 straipsnyje, reglamentuojančiame aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės priežiūrą, išbraukus iš straipsnio nuostatą „ir (arba) jos įgaliotos institucijos“, liko tik viena institucija, įgaliota vykdyti kontrolės priežiūrą
Vyriausybės įstatymo 30 straipsnio 1 dalies nuostatas steigiamos įstaigos prie ministerijos“. Nors Vyriausybės įstatymo 29 str.
ministerijai vykdyti politikos įgyvendinimo funkcijas ministerijai, tačiau tik laikinai (apibrėžus įstatyme šį laikinumą). Aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatymo 8 straipsnyje nurodyta, kad kontrolės priežiūrą vykdanti institucija vykdo fizinių ir juridinių asmenų tikrinimus siekiant nustatyti kontrolės efektyvumą. Šio straipsnio nuostatos suponuoja tai, kad šių kontrolės priežiūros funkcijų negali vykdyti Aplinkos ministerija, todėl projektu siūloma šią funkciją pavesti vykdyti ir(arba) Aplinkos ministerijos įgaliotoms institucijoms. Tačiau kol bus įgyvendinta kontrolės institucijų reforma, siūlome kontrolės priežiūros funkciją palikti Aplinkos ministerijai ir jos įgaliotai institucijai, nes kontrolės sritys skirtingos (žemės gelmės, statyba, saugomos teritorijos, miškai), todėl įgalioti kiekvienai specifinei sričiai instituciją vykdyti visą kontrolės priežiūrą netikslinga, o pagal Vyriausybės įstatymą ministerija gali kontroliuoti suformuotos politikos įgyvendinimą, todėl tam tikras kontrolės priežiūros funkcijas atlikti gali (pvz. nagrinėti skundus, kuriems ištirti nereikia atlikti patikrinimų). Tačiau valstybinės aplinkos apsaugos kontrolės priežiūra (apibrėžta įstatymo 8 straipsnyje) yra platesnė, ir apima pvz., patikrinimus, kurių ministerija negali vykdyti, todėl šias funkcijas vykdyti gali būti pavesta pavaldžiai Aplinkos ministerijos institucijai. Atliekant patikrinimus tam tikrais atvejais aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnai, siekdami, kad patikrinimo duomenys būtų nepaneigiami, patikrinimo faktus fotografuoja ar filmuoja, taip pat tikrinant kartais būtina iš tikrinamo asmens (ypač juridinio) paimti dokumentus išsamiai analizei pareigūno nuolatinėje darbo vietoje atlikti.
Šiuo metu tokia teisė įstatymu tiesiogiai nenumatyta (galima tik susipažinti vietoje su dokumentais, tačiau dažnai dokumentų būna daug, vietoje ne visi dokumentai yra, būtina atlikti išsamesnį daiktų ir dokumentų ištyrimą, kai kyla įtarimų dėl klastojimo), todėl kyla ginčų (kartais net teismuose) tarp tikrinamų asmenų ir aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnų, t. y. keliamas klausimas, ar aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnai, nepradėję administracinės teisenos, teisėtai (neviršiję jiems suteiktų galių) paėmė patikrinimui atlikti reikalingus dokumentus. Dažni atvejai, kad tik išanalizavus paimtus dokumentus (ypač atliekų srityje) galima nustatyti, ar buvo pažeisti įstatymai, užtraukiantys baudžiamąją atsakomybę, todėl būtina užtikrinti galimybę pareigūnams paimti visus patikrinimui atlikti reikalingus dokumentus. AAVKĮ pakeitimo projekto 12 str. 1 d. 1 ir 18 p. tokia teisė aiškiai reglamentuota, nes šio straipsnio galiojantys 1 d. 5 p. ir 13 p., nors ir numato dokumentų paėmimą ir susipažinimą su informacija, reglamentuoja ne patikrinimo metu paimamus dokumentus, o Administracinių teisės pažeidimų kodekso nustatytas priemones ir susipažinimą su informacija, nepaimant dokumentų ar jų kopijų, todėl šis reglamentavimas tinkamai atlikti patikrinimą yra nepakankamas. Detalesnę dokumentų ir daiktų, reikalingų patikrinimui atlikti, tvarką nustatytų aplinkos ministras, tačiau pačią teisę būtina įtvirtinti įstatyme. Dokumentai ir daiktai, paimami patikrinimui, turėtų būti aprašyti, paimami tik reikalingi patikrinimui objektai, tikrinamo subjekto prašymu paimamos dokumentų kopijos, daiktų pavyzdžiai.
Jie turėtų būti aprašyti bei kiek įmanoma greičiau grąžinti. Įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 16 punkte nustatyta, kad aplinkos apsaugos pareigūnas privalo per 30 dienų pasiūlyti pažeidėjui savanoriškai atlyginti apskaičiuotą žalą aplinkai, o savanoriškai jos neatlyginus – per 30 dienų pareikšti ieškinį teisme. Tačiau tokia nuostata prieštarauja Aplinkos apsaugos įstatymo 33 straipsnio 2 daliai, kuri nustato, kad Aplinkos ministerija, jai pavaldžios ar kitos valstybės ar savivaldybių institucijos pagal kompetenciją ieškinius dėl žalos aplinkai bei kitų nuostolių, įskaitant prevencinių ir (arba) aplinkos atkūrimo priemonių vykdymą, atlyginimo gali pareikšti ūkio subjektui arba kitam asmeniui, padariusiam aplinkai žalos arba sukėlusiam realią jos grėsmę, per penkerius metus nuo dienos, kada šios priemonės buvo baigtos taikyti arba buvo nustatytas atsakingas ūkio subjektas arba kitas asmuo, atsižvelgus į tai, kuri iš minėtų aplinkybių atsirado vėliau. Šioje nuostatoje įtvirtintas specialus 5 metų ieškinio senaties terminas (bendrasis – 10 metų, žalos (turtinės, neturtinės) atlyginimui – 3 metai), kuris perkeltas iš 2004 m. balandžio 21 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2004/35/EB dėl atsakomybės už aplinkos apsaugą siekiant išvengti žalos aplinkai ir ją ištaisyti (atlyginti). Todėl pakeitimu siūloma išbraukti 30 dienų terminą ieškiniui pareikšti (pareigą pareigūnui ją pareikšti), nes jis gali būti reiškiamas tik apskaičiavus žalą, o žalos apskaičiavimas gali užtrukti (pasitelkus ekspertus, kai taikomos atkūrimo ar kitos priemonės žalai išvengti/ištaisyti/sumažinti – šiais atvejais tik jas baigus taikyti tampa aišku, kokia žala aplinkai liko neištaisyta). Žalos apskaičiavimas įforminamas Žalos apskaičiavimo aplinkai aktu, kurį surašo pažeidimą tiriantis pareigūnas.
Dėl šios priežasties taip pat siūlytina pareigūnams teikiant pasiūlymą žalai atlyginti savanoriškai, patikslinti terminą – „per 30 dienų nuo žalos apskaičiavimo pasiūlyti pažeidėjui savanoriškai atlyginti apskaičiuotą žalą aplinkai” . Medžioklės Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklėse numatyta, kad draudžiama medžioti neblaiviems ar apsvaigusiems nuo narkotinių ar psichotropinių medžiagų. Šiuo metu teisės aktuose nenumatyta, kad aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnai turi teisę tikrinti medžiotojų, dalyvaujančių medžioklėje, neblaivumą (girtumą). Pagal galiojantį teisinį reguliavimą šiuo metu aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnai, tikrindami reikalavimų laikymąsi medžioklėje, pagal požymius (nerišli kalba, nekoordinuoti judesiai ir kt.) įtarę, kad medžiotojas yra neblaivus, privalo kreiptis į policijos pareigūnus tarnybinės pagalbos, kad atvyktų į vietą galimam medžiotojo neblaivumui nustatyti. Kadangi medžioklės dažniausiai vyksta ne darbo metu ir teritorijose, nutolusiose nuo rajono centrų (policijos būstinės), išsikviesti policijos pareigūnus dažnai sunku. Be to, aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnai pristatyti medžiotojo į policijos įstaigą vien tik galimam neblaivumui nustatyti (jeigu jis nepažeidė medžioklėje kitų teisės aktų reikalavimų) neturi teisinio pagrindo. Įvertinus šias priežastis AAVKĮ pakeitimo projektas papildytas atitinkama pareigūno teise, kuri užtikrins minėto draudimo tinkamą kontrolę. Apsvaigimą nuo narkotinių ar psichotropinių medžiagų ištirtų medicinos įstaigos pagal policijos pareigūnų siuntimą, nes tokius siuntimus turi teisę išrašyti ir pristatyti į medicinos įstaigas tik policijos pareigūnai (teisė tikrinti girtumą Vyriausybės nutarimu suteikta platesniam pareigūnų ratui).
Įstatymo 12 straipsnio 8 dalis nustato aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnams
pranešimus ir pradėti vykdyti aplinkos apsaugos valstybinę kontrolę ne darbo metu. Pakeitimu siūloma nustatyti 25 procentus Vyriausybės nustatyto minimaliojo mėnesinio darbo užmokesčio dydžio kompensaciją proporcingai laikui, kada pareigūnas buvo pasirengęs vykdyti aplinkos apsaugos valstybinę kontrolę. Pakeitimu siekiama, kad kompensacijos dydis būtų visiems pareigūnams vienodas (kaip, pavyzdžiui, komandiruotės išlaidos), tai skatintų juos pasirinkti atlikti šias funkcijas, užtikrintų socialinę pareigūnų lygybę atliekant analogiškas funkcijas, nes šiuo metu kompensacijos dydis priklauso nuo būdraujančio pareigūno pareiginės algos dydžio (pareigūnų pareiginio atlyginimo vidurkis – 10,3 koeficiento), o siūlomu pakeitimu siūloma jį skaičiuoti nuo visiems vienodos minimalaus mėnesinės algos dydžio (pagal siūlomą reglamentavimą už valandą būdravimo būtų skaičiuojama 0,568 Eur neatskaičius mokesčių, 0,431 Eur atskaičius). Pažymėtina, kad bendras lėšų šiam tikslui poreikis iš esmės nesikeistų (jeigu nepakistų būdravimo laikas). Toks būdravimas atitiktų 2017 m. liepos 1 d. įsigaliosiančio Darbo kodekso 118 straipsnyje apibrėžto pasyvaus budėjimo namie sąvoką. Įsigaliojus kodeksui, būdravimui bus taikytinos šiame straipsnyje nustatytos taisyklės.
Įstatymo 12 straipsnio 8 dalyje nustatyta, kad pareigūno būdravimo laikas neįskaitomas į pareigūno darbo laiką (tai nėra budėjimas), pareigūnai būdrauja tik kai pageidauja patys, todėl nedidelei pareigūnų daliai sumažėjus kompensacijos dydžiui (jas suvienodinus), nebus pažeisti socialinių garantijų ar teisėtų lūkesčių principai. AAVKĮ pakeitimo projekte keičiami 15 ir 16 straipsniai ir papildoma nauju 16¹ straipsniu. AAVKĮ pakeitimo projekte 15 ir 16 str. keičiami numatant, kad tikrinant fizinį ar juridinį asmenį, pareigūnas privalo ne pateikti galias įrodantį dokumentą, o jį tik parodyti. Galiojančiame įstatyme „pateikimas“ nėra apibrėžtas, praktikoje susiklostė taisyklė parodyti dokumentą ir manome, kad ji pakankama, nes „pateikimo“ tikslas – įsitikinti, kad patikrinimą atlieka įgaliotas pareigūnas ir identifikuoti jį (žinoti vardą ir pavardę pareigūno, atliekančio patikrinimą). AAVKĮ pakeitimo projektu taip pat atsisakoma reikalavimo, kad surašytą patikrinimo aktą visais atvejais privaloma įteikti patikrintiems asmenims pasirašytinai. Daugeliu atveju toks reikalavimas labai didina darbo krūvį pareigūnams, taip pat yra nepatogus ir tikrinamiems asmenims – paprastai patikrinimo aktas surašomas institucijoje ir pareigūnui reikia važiuoti į vietą įteikti patikrintam asmeniui surašytą patikrinimo aktą arba prašyti patikrinto asmens atvykti į instituciją. Manome, kad tokia patikrinimo akto įteikimo procedūra yra tobulintina, todėl AAVKĮ pakeitimo projekto 16¹ straipsnyje numatoma, kad tik vietoje surašyto patikrinimo akto antrasis egzempliorius turi būti pasirašytinai įteikiamas patikrintam asmeniui ar jo atstovui. Kai patikrinimo aktas bus surašomas ne patikrinimo vietoje arba kai atsisakoma jį pasirašyti, patikrinimo akto antrasis egzempliorius gali būti išsiunčiamas patikrintiems asmenims registruotu laišku arba pasirašytinai įteiktas šiems asmenims.
AAVKĮ pakeitimo projekte keičiamas 20 str. tobulinant pareigūnų surašyto privalomojo nurodymo įteikimą. Šiuo metu reikalavimas, kad pareigūnas visų pirma bandytų įteikti surašytą privalomąjį nurodymą asmenims pasirašytinai, kaip ir surašyto patikrinimo akto atveju, labai didina darbo krūvį pareigūnams. Pakeitimu siūloma, kad surašytą privalomojo nurodymo antrąjį egzempliorių pareigūnai savo pasirinkimu galės įteikti asmeniui pasirašytinai arba išsiųs jį asmenims registruotu laišku. AAVKĮ pakeitimo projekte 30 str. pripažįstamas netekusiu galios, nes neatitinka Aplinkos apsaugos įstatymo 19¹ ir 19²straipsnių nuostatų, pagal kuriuos Taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimo ar Taršos leidimo galiojimas panaikinamas, kai įrenginys (jo dalis, keli įrenginiai ar jų dalys) eksploatuojamas nesilaikant leidimuose nustatytų sąlygų ir asmuo, kurio vykdoma aplinkai kenksminga veikla buvo sustabdyta Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatyme nustatytais pagrindais, per aplinkos apsaugos valstybinę kontrolę vykdančių institucijų nurodytą laikotarpį nepašalina nustatytų pažeidimų. Tačiau panaikinti leidimą gali tik Aplinkos apsaugos agentūra (Aplinkos apsaugos įstatymo 19¹ straipsnio 3 dalis), teikdama administracines paslaugas (leidimų išdavimas), o ne vykdydama kontrolę AAVKĮ 3 straipsnio prasme, taip pat ir pareigūnai, nors ir atlieka leidimų sąlygų kontrolę, nebegali panaikinti leidimų galiojimo. Todėl pakeitimu taip pat siūlome išbraukti projekto 3 straipsnio 9 punkto nuostatą dėl šių poveikio priemonių. 5.
teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai (jeigu rengiant įstatymo projektą toks vertinimas turi būti atliktas ir jo rezultatai nepateikiami atskiru dokumentu), galimos neigiamos priimto įstatymo pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta Priėmus įstatymus neigiamų pasekmių nenumatoma. Išplėtus kontrolės priežiūrą atliekančių institucijų ratą, stiprėtų aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės priežiūra; suteikus aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnams papildomas teises- fiksuoti patikrinimų eigą, tikrinti medžiotojų girtumą, patikrinimo metu paimti reikalingus daiktus ir dokumentus –bus efektyviau vykdoma aplinkos apsaugos kontrolė. Suvienodinus būdraujančių pareigūnų kompensacijų dydžius – bus gyvendintas socialinis teisingumas, nes atliekama funkcija yra vienoda nepriklausomai nuo pareiginės pareigūno algos, o suteikus galimybę įteikti patikrinimo aktą ar privalomąjį nurodymą registruotu paštu, kai nėra galimybės įteikti šių dokumentų pasirašytinai ar asmuo atsisako šiuos dokumentus pasirašyti – bus tausojami žmogiškieji vykdomos kontrolės ištekliai. Pripažinus netekusiomis galios prieštaraujančius kitiems įstatymams nuostatas, reglamentavimas taps aiškesniu. 6. Kokią įtaką priimtas įstatymas turės kriminogeninei situacijai, korupcijai Įstatymai neturės neigiamos įtakos kriminogeninei situacijai ir korupcijai. 7. Kaip įstatymo įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai Įstatymų įgyvendinimas verslo sąlygoms ir jo plėtrai neigiamos įtakos neturės. 8. Įstatymo inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios Įstatymams inkorporuoti į teisinę sistemą įstatymų keisti nereiks. 9.
įstatymo projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, o įstatymo projekto sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka Įstatymų projektai parengti laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų. Įstatymų projektų sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka. 10. Ar įstatymo projektas atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus Įstatymų projektai neprieštarauja Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatoms, Europos Sąjungos teisei. 11. Jeigu įstatymui įgyvendinti reikia įgyvendinamųjų teisės aktų, – kas ir kada juos turėtų priimti Įstatymams įgyvendinti reikės pakeisti Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2006 m. gegužės 12 d. nutarimą Nr. 452 „Dėl Transporto priemones vairuojančių ir kitų asmenų neblaivumo (girtumo) ar apsvaigimo nustatymo taisyklių patvirtinimo“ numatant aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnams teisę tikrinti medžiotojų, dalyvaujančių medžioklėje, neblaivumą ar apsvaigimą. Projektą parengs Aplinkos ministerija. 12. Kiek valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymui įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti (pateikiami prognozuojami rodikliai einamaisiais ir artimiausiais 3 biudžetiniais metais) Įstatymų projektams įgyvendinti papildomų valstybės, savivaldybės biudžetų ar kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų nereikės. 13. Įstatymo projekto rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados Įstatymų projektų rengimo metu specialistų vertinimų ar išvadų nebuvo gauta. 14.
paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno „Eurovoc“ terminus, temas bei sritis Reikšminiai žodžiai, kurių reikia Įstatymų projektams įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą: aplinkos apsaugos valstybinė kontrolė, ikiteisminė tyrimo įstaiga. 15. Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai Nėra.
Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
Aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatymo (toliau – keičiamo įstatymo) 7 straipsnyje siūloma nustatyti, kad aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės Lietuvos Respublikoje priežiūrą atlieka ne tik Aplinkos ministerija, bet „ir
(arba) jos įgaliotos institucijos“. Projekto aiškinamajame rašte nurodoma, kad „2016 m. kovo 1 d. įsigaliojo Aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatymo Nr. IX-1005 6 ir 7 straipsnių pakeitimai, kuriais 2014 m. liepos 1 d. įsteigta Valstybinė aplinkos apsaugos tarnyba išbraukta iš minėtų straipsnių kaip aplinkos apsaugos valstybinę kontrolę vykdanti ir kontrolės priežiūrą atliekanti įstaiga“. Tačiau iš projekto aiškinamojo rašto nėra pakankamai aišku, ar, priėmus teikiamo įstatymo projektą, Valstybinei aplinkos apsaugos tarnybai būtų pavestos aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės priežiūros funkcijos bei užtikrintas šių funkcijų vykdymo finansavimas. Taip pat nėra aišku, kokioms dar Aplinkos ministerijos įgaliotoms institucijoms galėtų būti pavestos aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės priežiūros funkcijos. 2. Siekiant aiškumo, projekto 3 straipsnio 1 dalimi keičiamo įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 1 punkto nuostatose siūlytume nustatyti, kad aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnai galėtų paimti dokumentus ar patvirtintas jų kopijas, nes, manytina, kad paimti ir originalius dokumentus, ir jų patvirtintas kopijas nėra tikslinga. 3.
siūloma keičiamo įstatymo 12 straipsnio 1 dalį papildyti nauju 18 punktu, tačiau atkreiptinas dėmesys, kad galiojančio keičiamo įstatymo 12 straipsnio 1 dalis jau turi 18 punktą. Atsižvelgiant į tai projekto 3 straipsnio 3 dalis tikslintina pernumeruojant nurodytą punktą. Jei būtų pritarta šiai pastabai, atitinkamai reikėtų pernumeruoti ir projekto 3 straipsnio 4 dalimi siūlomą keičiamo įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 19 punktą. 4. Projekto 3 straipsnio 4 dalimi keičiamo įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 19 punkte siūloma nustatyti, kad aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnai turi teisę Lietuvos Respublikos Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka specialiosiomis techninėmis priemonėmis, kurių metrologinė patikra atlikta, tikrinti medžiotojų, dalyvaujančių medžioklėje blaivumą. Šios projekto nuostatos svarstytinos šiais aspektais. Pirma, atkreiptinas dėmesys, kad šiuo metu galioja Transporto priemones vairuojančių ir kitų asmenų neblaivumo (girtumo) ar apsvaigimo nustatymo taisyklės, patvirtintos Vyriausybės. Projekto aiškinamajame rašte nurodoma, kad būtent šios taisyklės turėtų būti keičiamos kaip įstatymą įgyvendinantis teisės aktas. Atsižvelgiant į tai, manytina, kad projektų nuostatų formuluotė „ar jos įgaliotos institucijos“ brauktina kaip perteklinė. Antra, atkreiptinas dėmesys, kad pagal Administracinių nusižengimų kodekso 589 straipsnį administracinių nusižengimų teiseną pradeda, administracinių nusižengimų tyrimą atlieka ir administracinių nusižengimų protokolus dėl kodekso 290 straipsnyje (medžioklę reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų pažeidimas) numatytų nusižengimų surašo ne tik aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnai, bet ir valstybiniai miškų pareigūnai, savivaldybių administracijų pareigūnai. Atsižvelgiant į tai, svarstytina, ar analogiškos teisės įstatymais neturėtų būti suteiktos ir šiems pareigūnams. 5.
keičiamo įstatymo 12 straipsnio 8 dalies nuostatas reikėtų suderinti su Lietuvos Respublikos darbo kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymu Nr. XII-2603, kurio įsigaliojimo data numatyta 2017 m. liepos 1 d., patvirtinto Darbo kodekso 118 straipsnio 4 dalimi, kurioje numatytos darbuotojo apmokėjimo pasyviojo budėjimo namie sąlygos ir apmokėjimo dydžiai. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad pagal minėto Darbo kodekso 3 straipsnio 2 dalį, jeigu yra šio kodekso ir kitų įstatymų prieštaravimų, taikomos šio kodekso normos, išskyrus atvejus, kai šis kodeksas pirmenybę suteikia kitų įstatymų normoms. 6. Siekiant aiškumo, projekto 7 straipsniu keičiamo įstatymo 20 straipsnio 2 dalyje vietoj formuluotės
„patikrinimo akto antras egzempliorius“ reikėtų įrašyti formuluotę „privalomojo
nurodymo antras egzempliorius“. 7. Projekto 9 straipsnio pavadinime po žodžio „įsigaliojimas“ įrašytini žodžiai „įgyvendinimas ir“. Departamento direktorius Andrius Kabišaitis N. Azguridienė, tel. (8
5) 239 6546, el. p. [email protected] R. Rutkauskaitė, tel. (8 5) 239 6545, el. p. [email protected]
Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
1Projekto 2 straipsnio 2 dalimi keičiamo Aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatymo
(toliau – keičiamo įstatymo) 12 straipsnio 1 dalies 16 punkto nuostatos nėra aiškios santykyje su Aplinkos apsaugos įstatymo 32 straipsnio 3 dalies nuostatomis, pagal kurias padariusieji žalos aplinkai asmenys privalo šio įstatymo nustatyta tvarka atlyginti žalą aplinkai ir kitus susijusius nuostolius, žalos aplinkai ir kitų susijusių nuostolių dydis sumažinamas asmenų savo lėšomis įgyvendintų priemonių, kuriomis buvo atkurta aplinka ar sumažinta padaryta žala, išlaidų dydžiu, bei 34 straipsnio 2 dalies nuostatomis, pagal kurias Aplinkos ministerija, jai pavaldžios institucijos ieškinius dėl žalos aplinkai bei kitų nuostolių atlyginimo gali pareikšti per penkerius metus nuo įstatyme nustatytų aplinkybių atsiradimo dienos. Taip pat šiose projekto nuostatose nėra aiškus formuluotės „pareigūnas aplinkos ministro nustatyta tvarka privalo pateikti ieškinį teisme“ turinys, nes ieškinio pateikimo tvarka nustatyta procesiniuose įstatymuose, todėl nėra aišku, ką savo tvarkoje nustatytų aplinkos ministras. 2. Projekto 5 straipsniu keičiamo įstatymo 16¹ straipsnio 1 dalyje brauktini žodžiai
„Lietuvos Respublikos“, nes kitose tiek projekto, tiek keičiamo įstatymo
nuostatose vartojamas trumpinys „aplinkos ministras“. 3.
įstatymo 20 straipsnio 2 dalies pirmajame sakinyje siūloma nustatyti, kad privalomojo nurodymo antrasis egzempliorius pasirašytinai įteikiamas tik fiziniam asmeniu, kuriam šis nurodymas duodamas, tačiau iš šios dalies antrojo sakinio darytina išvada, kad minėtas dokumentas gali būti įteikiamas ne tik fiziniam asmeniui, bet ir jo atstovui. Siekiant aiškumo, reikėtų šias projekto nuostatas suderinti tarpusavyje. 4. Projekto 8 straipsnio pavadinime po žodžio „įsigaliojimas“ įrašytinas žodis „ir“ bei brauktini žodžiai „ir taikymas“, nes jokio įstatymo taikymo šios projekto nuostatos nenustato. 5. Projekto 2 straipsnio 4 dalimi keičiamo įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 20 punkte siūloma nustatyti, kad aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnai turi teisę Lietuvos Respublikos Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka specialiosiomis techninėmis priemonėmis, kurių metrologinė patikra atlikta, tikrinti medžiotojų, dalyvaujančių medžioklėje blaivumą. Atkreiptinas dėmesys, kad pagal Administracinių nusižengimų kodekso 589 straipsnį administracinių nusižengimų teiseną pradeda, administracinių nusižengimų tyrimą atlieka ir administracinių nusižengimų protokolus dėl kodekso 290 straipsnyje (medžioklę reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų pažeidimas) numatytų nusižengimų surašo ne tik aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnai, bet ir valstybiniai miškų pareigūnai, savivaldybių administracijų pareigūnai. Atsižvelgiant į tai, svarstytina, ar analogiškos teisės įstatymais neturėtų būti suteiktos ir šiems pareigūnams. 6. Atkreiptinas dėmesys, kad Seime yra registruotas Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatymo Nr. IX-1005 12 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas (reg. Nr.
Nr. XIIIP-1706), kurio nuostatose siūloma kiek plačiau reglamentuoti aplinkos apsaugos valstybinių pareigūnų teises tikrinti neblaivius ar apsvaigusius nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų asmenis. Departamento direktorius Andrius Kabišaitis N. Azguridienė, tel. (8
5) 239 6546, el. p. [email protected]
LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO KANCELIARIJOS TEISĖS DEPARTAMENTAS IŠVADA DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS APLINKOS APSAUGOS VALSTYBINĖS KONTROLĖS ĮSTATYMO NR. IX-1005 3, 12, 15, 16, 20, 25 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO IR ĮSTATYMO PAPILDYMO 16¹STRAIPSNIU ĮSTATYMO PROJEKTO 2018-06-22 Nr. XIIIP-502(4) Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, pastabų neturime. Departamento direktorius Andrius Kabišaitis N. Azguridienė, tel. (8
5) 239 6546, el. p. [email protected]
DĖL Aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatymo Nr. IX-1005 3, 12, 15, 16, 20, 25 straipsnių pakeitimo, Įstatymo papildymo 16(1) straipsniu įstatymo projektO
2018-05-23
dalyvavo: Komiteto pirmininkas Kęstutis Mažeika, Komiteto pirmininko pavaduotojas Simonas Gentvilas, Komiteto nariai: Kęstutis Bacvinka, Linas Balsys, Juozas Imbrasas, Radvilė Morkūnaitė-Mikulėnienė, Petras Nevulis, Paulius Saudargas, Artūras Skardžius, Virginija Vingrienė; komiteto biuro darbuotojai: biuro vedėja Birutė Pūtienė, padėjėja Vida Katinaitė. kviestieji asmenys:
Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija: ministerijos vyr. patarėjas Raimondas Sakalauskas, Teisės ir personalo departamento Teisėkūros skyriaus vyr. specialistė Neringa Mažeikė. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai): Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
2 Projekto 2 straipsnio 2 dalimi keičiamo Aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatymo (toliau – keičiamo įstatymo) 12 straipsnio 1 dalies 16 punkto nuostatos nėra aiškios santykyje su Aplinkos apsaugos įstatymo 32 straipsnio 3 dalies nuostatomis, pagal kurias padariusieji žalos aplinkai asmenys privalo šio įstatymo nustatyta tvarka atlyginti žalą aplinkai ir kitus susijusius nuostolius, žalos aplinkai ir kitų susijusių nuostolių dydis sumažinamas asmenų savo lėšomis įgyvendintų priemonių, kuriomis buvo atkurta aplinka ar sumažinta padaryta žala, išlaidų dydžiu, bei 34 straipsnio 2 dalies nuostatomis, pagal kurias Aplinkos ministerija, jai pavaldžios institucijos ieškinius dėl žalos aplinkai bei kitų nuostolių atlyginimo gali pareikšti per penkerius metus nuo įstatyme nustatytų aplinkybių atsiradimo dienos.
Taip pat šiose projekto nuostatose nėra aiškus formuluotės „pareigūnas aplinkos ministro nustatyta tvarka privalo pateikti ieškinį teisme“ turinys, nes ieškinio pateikimo tvarka nustatyta procesiniuose įstatymuose, todėl nėra aišku, ką savo tvarkoje nustatytų aplinkos ministras. Pritarti Siūlome išdėstyti 12 straipsnio 1 dalies 16 punktą taip: „16) išaiškinę nustačius aplinkos apsaugą ir gamtos išteklių naudojimą reglamentuojančių įstatymų ar kitų teisės aktų pažeidimą, kuriuo aplinkai buvo padaryta žala, ir apskaičiavus padarytą žalą aplinkai, išskyrus atvejus, kai padarytas reikšmingas neigiamas poveikis aplinkai dėl kurio turi būti taikomas aplinkos būklės atkūrimas iki pirminės būklės, privalo per 30 dienų aplinkos ministro nustatyta tvarka pasiūlyti pažeidėjui gera valia atlyginti žalą ir kitus susijusius nuostolius.
Jei pažeidėjas per aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūno nurodytą terminą savanoriškai žalos ir kitų susijusių nuostolių neatlygina, aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnas ne vėliau kaip per 30 dienų nuo šio termino pabaigos aplinkos ministro nustatyta tvarka privalo pateikti ieškinį teisme dėl padarytos aplinkai žalos ir kitų susijusių nuostolių atlyginimo.“
2018-04-055 Projekto 5 straipsniu keičiamo įstatymo 16¹ straipsnio 1 dalyje brauktini žodžiai „Lietuvos Respublikos“, nes kitose tiek projekto, tiek keičiamo įstatymo nuostatose vartojamas trumpinys „aplinkos ministras“. Pritarti Siūlome 16¹ straipsnio 1 dalį išdėstyti taip: „1. Patikrinimą įforminančių dokumentų formas ir jų pildymo reikalavimus tvirtina aplinkos ministras. Patikrinimą įforminantį dokumentą privalo pasirašyti patikrinimą atlikęs pareigūnas.“
2018-04-056 Projekto 6 straipsniu keičiamo įstatymo 20 straipsnio 2 dalies pirmajame sakinyje siūloma nustatyti, kad privalomojo nurodymo antrasis egzempliorius pasirašytinai įteikiamas tik fiziniam asmeniu, kuriam šis nurodymas duodamas, tačiau iš šios dalies antrojo sakinio darytina išvada, kad minėtas dokumentas gali būti įteikiamas ne tik fiziniam asmeniui, bet ir jo atstovui. Siekiant aiškumo, reikėtų šias projekto nuostatas suderinti tarpusavyje. Pritarti „2.
Pritarti „2. Privalomasis nurodymas Privalomojo nurodymo antrasis egzempliorius pasirašytinai pateikiamas pasirašyti ir įteikiamas juridinio asmens atstovui ar fiziniam asmeniui, kuriam šis nurodymas duodamas, ar jo atstovui, arba juridinio asmens, kuriam šis nurodymas duodamas, atstovui. Kai nėra galimybės fiziniam asmeniui ar jo atstovui arba juridinio asmens atstovui pasirašytinai įteikti privalomojo nurodymo arba šie asmenys atsisako jį pasirašyti, privalomojo nurodymo antrasis egzempliorius ne vėliau kaip kitą darbo dieną nuo jo surašymo išsiunčiamas šiems asmenims registruotu laišku (fizinio asmens deklaruotos gyvenamosios vietos adresu ar kitu jo nurodytu dokumentų įteikimo adresu, jei fizinio asmens deklaruotos gyvenamosios vietos adresas ar kitas dokumentų įteikimo adresas nežinomas – darbdavio registruotos buveinės adresu, Juridinių asmenų registre nurodytos juridinio asmens buveinės adresu). Jeigu juridinio asmens atstovas ar fizinis asmuo atsisako pasirašyti, tai įrašoma privalomajame nurodyme ir šis išsiunčiamas jiems registruotu laišku.“
2018-04-058 Projekto 8 straipsnio pavadinime po žodžio „įsigaliojimas“ įrašytinas žodis „ir“ bei brauktini žodžiai „ir taikymas“, nes jokio įstatymo taikymo šios projekto nuostatos nenustato. Pritarti Projekto 8 straipsnio pavadinimą siūlome išdėstyti taip: „8 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas ir įgyvendinimas“. 5. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
4 Projekto 2 straipsnio 4 dalimi keičiamo įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 20 punkte siūloma nustatyti, kad aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnai turi teisę Lietuvos Respublikos Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka specialiosiomis techninėmis priemonėmis, kurių metrologinė patikra atlikta, tikrinti medžiotojų, dalyvaujančių medžioklėje blaivumą.
Atkreiptinas dėmesys, kad pagal Administracinių nusižengimų kodekso 589 straipsnį administracinių nusižengimų teiseną pradeda, administracinių nusižengimų tyrimą atlieka ir administracinių nusižengimų protokolus dėl kodekso 290 straipsnyje (medžioklę reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų pažeidimas) numatytų nusižengimų surašo ne tik aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnai, bet ir valstybiniai miškų pareigūnai, savivaldybių administracijų pareigūnai. Atsižvelgiant į tai, svarstytina, ar analogiškos teisės įstatymais neturėtų būti suteiktos ir šiems pareigūnams. Nepritarti Valstybinių miškų pareigūnų ir savivaldybių administracijų pareigūnų vaidmuo, tiriant ANK 290 straipsnyje (medžioklę reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų pažeidimas) numatytus nusižengimus iš esmės yra subsidiarus, todėl netikslinga šiems pareigūnams suteikti analogiškas galias, kaip aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnams. Be to, vadovaujantis Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatymo 11 straipsniu valstybiniams miškų pareigūnams gali būti suteiktos aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnų galios (Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004 m. sausio 9 d. įsakymas Nr. D1-8 „Dėl aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnų galių suteikimo“). Taigi valstybiniai miškų pareigūnai, gali įgyti teisę specialiosiomis techninėmis priemonėmis tikrinti medžiotojų, dalyvaujančių medžioklėje, blaivumą suteikiant aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnų galias. 6.
2018-04-05 Atkreiptinas dėmesys, kad Seime yra registruotas Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatymo Nr. IX-1005 12 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas (reg. Nr. XIIIP-1706), kurio nuostatose siūloma kiek plačiau reglamentuoti aplinkos apsaugos valstybinių pareigūnų teises tikrinti neblaivius ar apsvaigusius nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų asmenis. Nepritarti Seimo nario registruotame įstatymo projekte Nr. XIIIP-1706 pasiūlyta formuluotė (“5) įtardamas, kad aplinkos apsaugos įstatymų pažeidimu įtariamas asmuo yra neblaivus ar apsvaigęs nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų, Vyriausybės nustatyta tvarka tikrinti, ar jis yra neblaivus ar apsvaigęs, taip pat neleisti neblaiviam ar apsvaigusiam nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų asmeniui nešiotis A, B ir C kategorijų šaunamųjų ginklų bei vairuoti transporto priemones;”) yra labai plati, siūlomos apimties įgaliojimai aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnams nėra būtini vykdant aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės funkcijas. Pažymėtina, kad remiantis Administracinių nusižengimų kodekso (ANK) 290 straipsnio 10 dalimi pareigūnai turi teisę skirti administracinio nusižengimo padarymo įrankių, transporto priemonių, kurios buvo panaudotos gyvūnams sumedžioti ir
(ar) sumedžiotiems gyvūnams gabenti, ir kitų administracinio nusižengimo padarymo priemonių konfiskavimą. Analogiškai ANK yra/gali būti reglamentuotas ginklų konfiskavimas atsižvelgiant į kiekvieno administracinio nusižengimo pobūdį. Taip pat atkreiptinas dėmesys, kad siūloma nuostata dėl teisės nešiotis ginklą turėtų būti vertinama Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo kontekste, derinama su institucijomis, atsakingomis už ginklų kontrolės reglamentavimą.
Manytina, kad klausimas dėl teisės nešiotis ginklą nėra susijęs su įstatymo projekto tikslais ir turėtų būti svarstomas atskirai. Taip pat abejotina, ar siūlomi nustatyti įgaliojimai, kurie nėra tiesiogiai susiję su aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės tikslais, yra būtinas ir proporcingas asmens teisių apribojimas. Be to minimam projektui dar nėra pritarta po pateikimo ir jis negali būti svarstomas kartu su svarstomu projektu. 3. Piliečių, asociacijų, politinių partijų, lobistų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: negauta. 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai: negauta. 5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai: negauta. 6. Seimo paskirtų papildomų komitetų /komisijų pasiūlymai: nepaskirta. 7. Komiteto sprendimas ir pasiūlymai:
kanceliarijos Teisės departamento pastabas patobulintam Aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatymo Nr. IX-1005 3, 12, 15, 16, 20, 25 straipsnių pakeitimo, Įstatymo papildymo 16(1) straipsniu įstatymo projektui ir komiteto išvadoms. 7.2. Pasiūlymai: negauta. 8. Balsavimo rezultatai: pritarta bendru sutarimu. 9. Komiteto paskirti pranešėjai: Virginija Vingrienė. 10. Komiteto narių atskiroji nuomonė: negauta. PRIDEDAMA. Komiteto siūlomas įstatymo projektas, jo lyginamasis variantas. Komiteto pirmininkas (Parašas) Kęstutis Mažeika Biuro vedėja Birutė Pūtienė