Projekto lyginamasis variantas
41, 43, 44, 45, 49, 61, 62, 64, 65, 66, 67, 70, 71, 84, 85, 87, 89, 90, 92, 95, 96, 97 STRAIPSNIŲ, ĮSTATYMO 1 PRIEDO
1Papildyti 3 straipsnį nauja 7 dalimi:
„7. Lietuvos Respublikos specialusis atašė
(toliau – specialusis atašė) – diplomatinėje atstovybėje ar konsulinėje įstaigoje dirbantis Lietuvos Respublikos valstybės tarnautojas, karys, valstybės pareigūnas, Lietuvos banko tarnautojas arba įstatymų nustatytais atvejais ir tvarka ministerijos, kitos valstybės institucijos ar įstaigos darbuotojas, dirbantis pagal terminuotą darbo sutartį, pagal juos paskyrusios, perkėlusios arba į pareigas priėmusios ministerijos, kitos valstybės institucijos ar įstaigos kompetenciją padedantys įgyvendinti Lietuvos Respublikos užsienio politiką.“
Pakeisti 8 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„8 straipsnis. Diplomatų atestacijos komisija
Diplomatų atestacijos komisija (toliau – Atestacijos komisija) užsienio reikalų ministro nustatyta tvarka svarsto diplomatų tarnybinės veiklos vertinimo klausimus, taip pat diplomatų skyrimo į kitas pareigas, šio įstatymo ir užsienio reikalų ministro nustatytais atvejais – diplomato tarnybos sutarties ar terminuotos diplomato sutarties nutraukimo, rotacijos ir laikino perkėlimo, diplomatų siuntimo tobulinti kvalifikaciją, dalyvauti mokymuose ar stažuotėse užsienio valstybėse, diplomatinių rangų suteikimo ar atėmimo ir kitus užsienio reikalų ministro pavestus klausimus ir teikia rekomendacijas šiais klausimais užsienio reikalų ministrui. Atestacijos komisijos nuostatus ir jos sudėtį tvirtina užsienio reikalų ministras.
Daugiau nei pusę Atestacijos komisijos narių sudaro pagal diplomato tarnybos sutartį dirbantys diplomatai.“
1Pakeisti 17 straipsnio 1 dalies 1 punktą ir jį išdėstyti taip:
„1) diplomatinis personalas – diplomatai, Lietuvos Respublikos
specialieji atašė ir jų pavaduotojai, karinis atstovas ir jo pavaduotojai, specialieji patarėjai ir jų pavaduotojai, dirbantys diplomatinėje atstovybėje ar konsulinėje įstaigoje ar esantys specialiosios misijos nariais;“
2Pakeisti 17 straipsnio 5 dalį ir ją išdėstyti taip:
„5. Lietuvos Respublikos specialiųjų Specialiųjų atašė,
tarp jų ir Lietuvos Respublikos gynybos atašė, ir jų pavaduotojų skyrimą ir veiklą reglamentuoja Vyriausybės patvirtinti Lietuvos Respublikos specialiųjų atašė nuostatai.“
Pakeisti 25 straipsnio 2 dalies 1 punktą ir jį išdėstyti taip:
„1) gauna diplomatinį rangą šio įstatymo 60 straipsnyje ir 61
straipsnio 3 2 dalyje nustatyta tvarka ir“
1Pakeisti 28 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:
„2. Su asmeniu, Respublikos Prezidento skiriamu
diplomatiniu atstovu ir iki paskyrimo nesudariusiu su Užsienio reikalų ministerija diplomato tarnybos sutarties, su asmeniu, užsienio reikalų ministro skiriamu užsienio reikalų viceministru, ir su asmeniu, užsienio reikalų ministro skiriamu laikinuoju reikalų patikėtiniu diplomatinėje atstovybėje, konsulinės įstaigos vadovu ar diplomatinės atstovybės, konsulinės įstaigos ar specialiosios misijos ministru patarėju, jeigu jie iki šio paskyrimo dienos nėra sudarę su Užsienio reikalų ministerija diplomato tarnybos sutarties, sudaroma terminuota diplomato tarnybos sutartis.“
2Pakeisti 28 straipsnio 7 dalį ir ją išdėstyti taip:
„7.
Pasibaigus ne trumpiau nei 2 metus galiojusios terminuotos diplomato tarnybos sutarties, sudarytos su šio straipsnio 2 ir 3 dalyse nurodytu asmeniu, terminui, toks asmuo, neatsižvelgiant į jo turėtą ar turimą diplomatinį rangą ir eitas pareigas, ne vėliau kaip per 3 mėnesius nuo terminuotos diplomato tarnybos sutarties pasibaigimo gali kreiptis į užsienio reikalų ministrą, kad su juo būtų sudaryta diplomato tarnybos sutartis. Sprendimą dėl diplomato tarnybos sutarties sudarymo be konkurso ir tokio asmens skyrimo į jo diplomatinį rangą atitinkančias pareigas priima užsienio reikalų ministras, atsižvelgdamas į Atestacijos komisijos rekomendacijas. Asmeniui, su kuriuo šioje dalyje nurodytu atveju sudaroma diplomato tarnybos sutartis, pareiginės algos koeficientas nustatomas šio įstatymo 37 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka.“
Pakeisti 35 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:
„2. Diplomatų pareigybės skirstomos į 11 9 grupes grupių. Aukščiausia yra 1 grupė, žemiausia – 11 9 grupė.“
išdėstyti taip: „1. Pareiginę algą Pareiginės algos koeficientą nustato diplomatą į pareigas priimantis asmuo. Diplomato pareiginės algos koeficientas nustatomas iš šio įstatymo 1 priede diplomato pareigybei nustatyto pareiginės algos koeficientų intervalo. Pareiginės algos koeficiento vienetas yra Seimo patvirtintas atitinkamų metų Lietuvos Respublikos valstybės politikų, teisėjų, valstybės pareigūnų, valstybės tarnautojų bei valstybės ir savivaldybių biudžetinių įstaigų darbuotojų pareiginės algos (atlyginimo) bazinis dydis (toliau – pareiginės algos bazinis dydis). Pareiginė alga apskaičiuojama atitinkamą pareiginės algos koeficientą dauginant iš pareiginės algos bazinio dydžio.“
taip: „3.
Kitais atvejais, negu nurodyta šio straipsnio 2 dalyje ir šio įstatymo 43 straipsnio 4, ir 5 ir
nustatomas taip:
1) skiriamam ar perkeliamam ar laikinai perkeliamam į aukštesnes pareigas diplomatui jo perkėlimo laikotarpiu nustatomas pareigybės, į kurią skiriama ar perkeliama ar laikinai perkeliama, pareiginės algos koeficientų intervale esantis pareiginės alga algos koeficientas, kuris yra nustatomas, taikant 0,5 didesnį koeficientą, negu jam iki paskyrimo ar perkėlimo ar diplomato tarnybos sutarties nutraukimo arba terminuotos diplomato tarnybos nutraukimo nustatytas pareiginės algos koeficientas, tačiau ne didesnį didesnis negu tai pareigybei nustatytas didžiausias koeficientas ir ne mažesnį mažesnis negu tai pareigybei nustatytas mažiausias koeficientas;
2) laikinai perkeliamam į lygiavertes ar žemesnes pareigas nustatomas jo turėtas pareiginės alga į aukštesnes pareigas diplomatui jo perkėlimo laikotarpiui nustatomas 0,5 didesnis pareiginės algos koeficientas, negu jam iki laikino perkėlimo nustatytas pareiginės algos koeficientas, tačiau ne didesnis negu tai pareigybei, į kurią diplomatas laikinai perkeliamas, nustatytas didžiausias koeficientas ir ne mažesnis negu tai pareigybei nustatytas mažiausias koeficientas;
3) skiriamam, perkeliamam, laikinai perkeliamam arba atkuriančiam statusą į eitas, lygiavertes ar žemesnes pareigas arba atkuriančiam statusą į eitas pareigas nustatomas jo turėtas jam iki paskyrimo, perkėlimo, laikino perkėlimo ar diplomato tarnybos sutarties nutraukimo nustatytas pareiginės alga algos koeficientas, tačiau ne didesnis negu tai pareigybei nustatytas didžiausias koeficientas ir ne mažesnis negu tai pareigybei nustatytas mažiausias koeficientas;
4) perkeliamam arba atkuriančiam statusą į žemesnes pareigas, nustatomas šios pareigybės pareiginės algos koeficientų intervale esantis pareiginės alga, kuris yra nustatomas, taikant 0,5 mažesnį koeficientą, negu jam iki perkėlimo nustatytas pareiginės algos koeficientas, tačiau ne didesnį negu tai pareigybei nustatytas didžiausias koeficientas ir ne mažesnį negu tai pareigybei nustatytas mažiausias koeficientas;
5) diplomato tarnybinę veiklą įvertinus labai gerai arba nepatenkinamai – šio įstatymo 41 straipsnio 4 ir 5 dalyse nustatyta tvarka.”
Kitais atvejais, negu nurodyta šio straipsnio 2 dalyje ir šio įstatymo 43 straipsnio 4, ir 5 ir
nustatomas taip:
1) skiriamam ar perkeliamam ar laikinai perkeliamam į aukštesnes pareigas diplomatui jo perkėlimo laikotarpiu nustatomas pareigybės, į kurią skiriama ar perkeliama ar laikinai perkeliama, pareiginės algos koeficientų intervale esantis pareiginės alga algos koeficientas, kuris yra nustatomas, taikant 0,5 didesnį koeficientą, negu jam iki paskyrimo ar perkėlimo ar diplomato tarnybos sutarties nutraukimo arba terminuotos diplomato tarnybos nutraukimo nustatytas pareiginės algos koeficientas, tačiau ne didesnį didesnis negu tai pareigybei nustatytas didžiausias koeficientas ir ne mažesnį mažesnis negu tai pareigybei nustatytas mažiausias koeficientas;
2) laikinai perkeliamam į lygiavertes ar žemesnes pareigas nustatomas jo turėtas pareiginės alga į aukštesnes pareigas diplomatui jo perkėlimo laikotarpiui nustatomas 0,5 didesnis pareiginės algos koeficientas, negu jam iki laikino perkėlimo nustatytas pareiginės algos koeficientas, tačiau ne didesnis negu tai pareigybei, į kurią diplomatas laikinai perkeliamas, nustatytas didžiausias koeficientas ir ne mažesnis negu tai pareigybei nustatytas mažiausias koeficientas;
3) skiriamam, perkeliamam, laikinai perkeliamam arba atkuriančiam statusą į eitas, lygiavertes ar žemesnes pareigas arba atkuriančiam statusą į eitas pareigas nustatomas jo turėtas jam iki paskyrimo, perkėlimo, laikino perkėlimo ar diplomato tarnybos sutarties nutraukimo nustatytas pareiginės alga algos koeficientas, tačiau ne didesnis negu tai pareigybei nustatytas didžiausias koeficientas ir ne mažesnis negu tai pareigybei nustatytas mažiausias koeficientas;
4) perkeliamam arba atkuriančiam statusą į žemesnes pareigas, nustatomas šios pareigybės pareiginės algos koeficientų intervale esantis pareiginės alga, kuris yra nustatomas, taikant 0,5 mažesnį koeficientą, negu jam iki perkėlimo nustatytas pareiginės algos koeficientas, tačiau ne didesnį negu tai pareigybei nustatytas didžiausias koeficientas ir ne mažesnį negu tai pareigybei nustatytas mažiausias koeficientas;
5) diplomato tarnybinę veiklą įvertinus labai gerai arba nepatenkinamai – šio įstatymo 41 straipsnio 4 ir 5 dalyse nustatyta tvarka.”
pakeitimas Pakeisti 41 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „41 straipsnis.
tarnybinė veikla vertinama kiekvienais metais. Vertinama diplomatų, ne trumpiau kaip 6 mėnesius ėjusių pareigas diplomatinėje tarnyboje, tarnybinė veikla. Diplomatų tarnybinės veiklos vertinimo tikslai:
1) įvertinti diplomato kvalifikaciją ir gebėjimus atlikti pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas ir pasiektus rezultatus, vykdant jiems suformuluotas užduotis;
2) užtikrinti diplomato teisės į karjerą diplomatinėje tarnyboje įgyvendinimą. 2. Diplomato tarnybinę veiklą vertina tiesioginis vadovas ir Atestacijos komisija užsienio reikalų ministro nustatyta tvarka. Diplomato tarnybinė veikla gali būti vertinama:
1) labai gerai;
2) gerai;
tarnybinė veikla įvertinama gerai, jo teisinė padėtis nesikeičia ir diplomato tarnybinės veiklos vertinimas yra baigiamas. 4. Kai diplomato tarnybinė veikla įvertinama labai gerai, Atestacijos komisijos siūlymu užsienio reikalų ministras priima vieną iš šių sprendimų:
1) nustatyti diplomatui didesnę pareiginę algą, taikant ne mažiau kaip 0,5 ir ne daugiau kaip 1,5 didesnį pareiginės algos koeficientą, negu jam iki tarnybinės veiklos vertinimo nustatytas pareiginės algos koeficientas, tačiau neviršijant tai pareigybei nustatyto didžiausio koeficiento;
2) perkelti diplomatą į nuosekliai aukštesnes pareigas (išskyrus pareigas, kurioms įstatymais yra nustatyta kadencija, ir padalinių vadovų ar kitas pareigas, į kurias užsienio reikalų ministro nustatyta tvarka turi būti organizuojama atranka);
3) suteikti nuosekliai aukštesnį diplomatinį rangą, atsižvelgiant į šio įstatymo 61 straipsnio 2 dalies nuostatas;
4) 3) taikyti šio įstatymo 68 straipsnio 1 dalyje nurodytas skatinimo priemones. 5.
tarnybinė veikla įvertinama nepatenkinamai, Atestacijos komisijos siūlymu užsienio reikalų ministras priima vieną iš šių sprendimų:
1) nustatyti mažesnę pareiginę algą, taikant ne daugiau kaip 0,5 mažesnį pareiginės algos koeficientą, negu jam iki tarnybinės veiklos vertinimo nustatytas pareiginės algos koeficientas, tačiau ne mažesnį, negu tai pareigybei nustatytas mažiausias koeficientas;
2) jeigu diplomatui diplomato pareiginė alga iki tarnybinės veiklos vertinimo buvo nustatytas nustatyta taikant žemiausią žemiausias jo pareigybei nustatytą nustatytas pareiginės algos koeficientas koeficientą, – perkelti diplomatą į žemesnes pareigas ir nustatyti mažesnę pareiginę algą, taikant ne daugiau kaip 0,5 mažesnį pareiginės algos koeficientą, negu jam iki tarnybinės veiklos vertinimo nustatytas pareiginės algos koeficientas, tačiau ne mažesnį, negu pareigybei, į kurią diplomatas perkeliamas, nustatytas mažiausias koeficientas;
3) nutraukti diplomato tarnybos sutartį arba terminuotą diplomato tarnybos sutartį, pasibaigus diplomato tarnybinės veiklos gerinimo plano laikotarpiui ir diplomato tarnybinę veiklą neeilinio vertinimo metu įvertinus nepatenkinamai. 6. Diplomato tarnybinę veiklą įvertinus nepatenkinamai ir užsienio reikalų ministrui priėmus šio straipsnio 5 dalies 1 arba 2 punkte nurodytą sprendimą, gali būti sudaromas ne trumpesnis negu 2 mėnesių ir ne ilgesnis negu 6 mėnesių diplomato tarnybinės veiklos gerinimo planas. 6. 7. Tiesioginio vadovo rašytiniu motyvuotu siūlymu arba, esant diplomato prašymui nustatyti jam didesnę didesnį pareigybės pareiginės algos koeficientų intervale esančią esantį pareiginę algą pareiginės algos koeficientą, užsienio reikalų ministro sprendimu gali būti atliekamas neeilinis diplomato tarnybinės veiklos vertinimas.
Neeilinis diplomato tarnybinės veiklos vertinimas taip pat atliekamas tais atvejais, kai kasmetinio vertinimo metu diplomato tarnybinė veikla buvo įvertinta nepatenkinamai ir buvo sudarytas jo tarnybinės veiklos gerinimo planas. 7. 8. Neeilinis diplomato tarnybinės veiklos vertinimas atliekamas ne dažniau kaip vieną kartą per kalendorinius metus, jeigu nuo kasmetinio diplomato tarnybinės veiklos vertinimo praėjo ne mažiau kaip 6 mėnesiai, išskyrus tuos atvejus, kai nustatomas trumpesnis diplomato tarnybinės veiklos gerinimo plano laikotarpis ir jeigu diplomatas ne trumpiau kaip 6 mėnesius eina pareigas diplomatinėje tarnyboje. 9. Diplomato, laikinai perkelto į karjeros valstybės tarnautojo pareigas šio įstatymo 43 straipsnio 4 dalyje nustatyta tvarka, tarnybinė veikla vertinama valstybės institucijoje, kurioje jis eina pareigas, į kurias jis perkeltas, Valstybės tarnybos įstatymo nustatyta tvarka.“
1Pakeisti 43 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip:
„4. Esant tarnybinei būtinybei ir kai institucijų vadovai šį klausimą
suderina, užsienio reikalų ministro įsakymu diplomatas jo rašytiniu sutikimu gali būti laikinai perkeltas iš Užsienio reikalų ministerijos į karjeros valstybės tarnautojo pareigas Respublikos Prezidento kanceliarijoje, Seimo kanceliarijoje, Vyriausybės kanceliarijoje ar kitoje valstybės institucijoje, jeigu diplomatas atitinka pareigybės, į kurią perkeliama, aprašyme nustatytus specialiuosius reikalavimus. Laikino perkėlimo terminas – 2 metai nuo diplomato perkėlimo dienos.
Esant tarnybinei būtinybei, šis terminas gali būti pratęstas iki vienų metų ir bendras laikino perkėlimo laikas negali viršyti 3 metų per penkerius tarnybos metus. Perkėlimo laikas įskaitomas į diplomatinės tarnybos stažą. Laikinai perkeltam diplomatui paliekamas iki perkėlimo turėtas diplomatinis rangas. Perkėlimo laikotarpiu valstybės institucija, į kurią diplomatas perkeltas, diplomatui moka ne mažesnį, negu iki perkėlimo nustatytas, darbo užmokestį, tačiau ne didesnį negu pagal tai pareigybei, į kurią jis perkeltas, nustatytą didžiausią pareiginės algos koeficientą. Pasibaigus perkėlimo laikotarpiui, diplomatas grąžinamas į Užsienio reikalų ministeriją ir paskiriamas į pareigas, kurios yra ne žemesnės negu tos, kurias jis ėjo iki laikino perkėlimo į karjeros valstybės tarnautojo pareigas, o jeigu tokios galimybės nėra, Atestacijos komisijos siūlymu diplomatas gali būti skiriamas į žemesnes pareigas. Kai diplomatas skiriamas į pareigas Užsienio reikalų ministerijoje, kurios yra lygiavertės ar žemesnės nei tos, kurias jis ėjo iki laikino perkėlimo į karjeros valstybės tarnautojo pareigas, ir jam nustatomas iki jo laikino perkėlimo į karjeros valstybės tarnautojo pareigas nustatytas, o jo pareiginė alga nustatoma šio įstatymo 37 straipsnio 3 dalies 1 ar 3 punkte nustatyta tvarka. Jeigu tokios galimybės nėra, Atestacijos komisijos siūlymu diplomatas gali būti kai skiriamas į žemesnes aukštesnes pareigas, ir jam nustatomas – 0,5 didesnis nei iki jo laikino perkėlimo į karjeros valstybės tarnautojo pareigas nustatytas pareiginės algos koeficientas, tačiau ne didesnis negu pareigybei, į kurią jis skiriamas, nustatytas didžiausias ir ne mažesnis negu tai pareigybei nustatytas mažiausias koeficientas. Diplomatas gali būti iš karto skiriamas į diplomatinę atstovybę ar konsulinę įstaigą.
Diplomatas negali būti grąžinamas į Užsienio reikalų ministeriją ir (ar) paskiriamas į diplomatinę atstovybę ar konsulinę įstaigą, jeigu iš karjeros ar statutinio valstybės tarnautojo pareigų, į kurias asmuo buvo perkeltas, jis buvo atleistas dėl jam paskirtos tarnybinės nuobaudos – atleidimo iš pareigų, diplomato tarnybos sutarties ar terminuotos diplomato tarnybos sutarties nutraukimo, prarastos Lietuvos Respublikos pilietybės, šio įstatymo 23 straipsnio 3 dalyje nurodytų aplinkybių ar kitų aplinkybių, dėl kurių diplomatą į pareigas priimantis asmuo konstatuoja diplomato neatitiktį diplomato nepriekaištingos reputacijos reikalavimams, nurodytiems šio įstatymo 6 straipsnyje. Diplomatui jo laikino perkėlimo į karjeros valstybės tarnautojo pareigas laikotarpiu taikomos šios dalies ir mutatis mutandis Valstybės tarnybos įstatymo nuostatos.“
2Pakeisti 43 straipsnio 5 dalį ir ją išdėstyti taip:
„5. Diplomatas Asmenų delegavimo į tarptautines ir Europos Sąjungos
institucijas ar užsienio valstybių institucijas įstatymo nustatyta tvarka gali būti laikinai perkeltas į pareigas tarptautinėje ir Europos Sąjungos institucijoje ar užsienio valstybės institucijoje. Dėl tokio perkėlimo diplomato tarnybos sutartis nenutrūksta, diplomatui paliekamas diplomatinis rangas, perkėlimo laikas įskaitomas į diplomatinės tarnybos stažą. Diplomatams, laikinai perkeltiems į tarptautines ir Europos Sąjungos institucijas ar užsienio valstybės institucijas, Asmenų delegavimo į tarptautines ir Europos Sąjungos institucijas ar užsienio valstybių institucijas įstatymo nustatyta tvarka mokamas darbo užmokestis ir kitos su delegavimu susijusios delegavimo išlaidos.
Diplomatams darbo tarptautinėje ir Europos Sąjungos institucijoje ar užsienio valstybės institucijoje laikotarpiu taikomos tarptautinių ir Europos Sąjungos institucijų darbo sąlygas reglamentuojančios taisyklės ar užsienio valstybės darbo santykius reglamentuojantys teisės aktai. Pasibaigus perkėlimo laikui, diplomatas grąžinamas į Užsienio reikalų ministeriją ir paskiriamas į pareigas, kurios yra ne žemesnės negu tos, kurias jis ėjo iki perkėlimo į pareigas tarptautinėje ir Europos Sąjungos institucijoje ar užsienio valstybės institucijoje, ir jo pareiginė alga nustatoma šio įstatymo 37 straipsnio 3 dalies 1 arba 3 punkte nustatyta tvarka. Jei o jeigu tokios galimybės nėra, Atestacijos komisijos siūlymu diplomatas gali būti skiriamas į žemesnes pareigas. Diplomato pareiginės algos koeficientas šioje dalyje nurodytais atvejais ir jam nustatomas šio įstatymo 37 straipsnio 3 dalies 1 arba 3 punkte nustatyta tvarka iki laikino perkėlimo į pareigas tarptautinėje ir Europos Sąjungos institucijoje ar užsienio valstybės institucijoje nustatytas pareiginės algos koeficientas, tačiau ne didesnis negu pareigybei, į kurią jis skiriamas, nustatytas didžiausias ir ne mažesnis negu tai pareigybei nustatytas mažiausias koeficientas. Diplomatas gali būti iš karto skiriamas į diplomatinę atstovybę ar konsulinę įstaigą.“
3Pakeisti 43 straipsnio 7 dalį ir ją išdėstyti taip:
„7. Diplomatas į Užsienio reikalų ministerijos kanclerio ar
užsienio reikalų viceministro pareigas skiriamas politinio (asmeninio) pasitikėjimo pagrindu. Į Užsienio reikalų ministerijos kanclerio pareigas gali būti skiriamas tik diplomatas, dirbantis pagal diplomato tarnybos sutartį.
Lietuvos Respublikos Vyriausybės įstatyme nustatytai kadencijai skiriamas atrankos, organizuojamos šio straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka, būdu. Diplomatas užsienio reikalų ministro sprendimu gali būti skiriamas į ministerijos kanclerio pareigas antrai kadencijai iš eilės, tokiu atveju atranka neorganizuojama. Pasibaigus Vyriausybės įstatyme nustatytai ministerijos kanclerio kadencijai, Atleidus Užsienio reikalų ministerijos kanclerį ar užsienio reikalų viceministrą, su kuriuo sudaryta diplomato tarnybos sutartis, iš politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojo pareigų Valstybės tarnybos įstatymo 51 straipsnio 1 dalies 6 ar 7 punktuose nurodytais pagrindais, diplomatas, ėjęs šias pareigas, atšaukiamas iš pareigų ir perkeliamas arba paskiriamas į kitas pareigas šio straipsnio įstatymo nustatyta tvarka, laikantis šioje dalyje nustatytų principų. Jeigu iš ministerijos kanclerio pareigų atšaukiamas diplomatas perkeliamas arba skiriamas į kitas pareigas Užsienio reikalų ministerijoje, jis perkeliamas arba paskiriamas į pareigas, kurios yra ne žemesnės negu tos, kurias jis ėjo iki paskyrimo į Užsienio reikalų ministerijos kanclerio ar užsienio reikalų viceministro pareigas, arba, jo pareiginė alga nustatoma šio įstatymo 37 straipsnio 3 dalies 1 arba 3 punkte nustatyta tvarka. Jeigu jeigu tokios galimybės nėra, Atestacijos komisijos siūlymu diplomatas gali būti – paskiriamas į žemesnes pareigas.
Diplomatui nustatomas ne mažesnis nei iki paskyrimo į Užsienio reikalų ministerijos kanclerio ar užsienio reikalų viceministro pareigas jam nustatytas pareiginės algos koeficientas, bet ne didesnis negu pareigybei, į kurią jis perkeliamas arba skiriamas, nustatytas didžiausias ir ne mažesnis negu tai pareigybei nustatytas mažiausias koeficientas. ir jam nustatomas iki paskyrimo į ministerijos kanclerio pareigas nustatytas pareiginės algos koeficientas, tačiau ne didesnis negu pareigybei, į kurią jis skiriamas, nustatytas didžiausias ir ne mažesnis negu tai pareigybei nustatytas mažiausias koeficientas.“
Pakeisti 44 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
„1. Diplomatas, išdirbęs diplomatinėje atstovybėje ar
konsulinėje įstaigoje šio įstatymo 42 straipsnio 1 dalies 1, 2 ir 3 punktuose nustatytą laikotarpį, paskiriamas į ne žemesnes pareigas Užsienio reikalų ministerijoje, o jeigu tokios galimybės nėra, Atestacijos komisijos siūlymu diplomatas gali būti skiriamas į žemesnes pareigas. Diplomato , kurios yra ne žemesnės negu tos, kurias jis ėjo iki išvykdamas dirbti į diplomatinę atstovybę ar konsulinę įstaigą, ir jo pareiginė alga nustatoma pareiginės algos koeficientas šioje dalyje nurodytais atvejais nustatomas šio įstatymo
galimybės nėra, Atestacijos komisijos siūlymu diplomatas gali būti skiriamas į žemesnes pareigas ir jam nustatomas iki paskyrimo nustatytas pareiginės algos koeficientas, tačiau ne didesnis negu pareigybei, į kurią jis skiriamas, nustatytas didžiausias ir ne mažesnis negu tai pareigybei nustatytas mažiausias koeficientas. Šio įstatymo 42 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatyta tvarka diplomatas gali būti iš karto skiriamas į kitą diplomatinę atstovybę ar konsulinę įstaigą.“
Pakeisti 45 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip:
„4. Jeigu terminuotai diplomato tarnybos sutarčiai pasibaigus asmenį
Respublikos Prezidentas vėl skiria diplomatiniu atstovu arba užsienio reikalų ministras pakartotinai skiria dirbti diplomatinėje atstovybėje laikinuoju reikalų patikėtiniu, konsulinės įstaigos vadovu ar diplomatinės atstovybės, konsulinės įstaigos ar specialiosios misijos ministru patarėju, su juo sudaroma nauja terminuota diplomato tarnybos sutartis.“
Pakeisti 49 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip:
„3. Diplomatiniu atstovu gali būti tik diplomatas,
turintis Lietuvos Respublikos nepaprastojo ir įgaliotojo ambasadoriaus ar Lietuvos Respublikos nepaprastojo pasiuntinio ir įgaliotojo ministro diplomatinį rangą. Diplomatiniu atstovu paskirtas diplomatas eina ambasadoriaus pareigas pagal šį įstatymą, nepriklausomai nuo to, kokios pareigos pagal tarptautinę praktiką įvardijamos Lietuvos Respublikos teisės aktuose jį skiriant.“
Pakeisti 61 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„61 straipsnis. Diplomatinių rangų teikimo eilė
parengiamajam laikotarpiui, taip pat asmeniui, sėkmingai išdirbusiam parengiamąjį laikotarpį, suteikiamas žemiausias diplomatinis rangas. Nuosekliai aukštesnis negu turėtas diplomatinis rangas suteikiamas ne anksčiau kaip po 4 metų nuo turimo diplomatinio rango suteikimo (į šį laikotarpį įskaitomas parengiamasis laikotarpis), jeigu diplomatas neturi galiojančių tarnybinių nuobaudų. Ši rangų teikimo tvarka taikoma ir diplomatams, laikinai perkeltiems dirbti į tarptautines ir Europos Sąjungos institucijas ar užsienio valstybės institucijas. 2.
priimamas diplomato tarnybinės veiklos vertinimo būdu ne anksčiau kaip po 2 metų nuo turimo diplomatinio rango suteikimo dienos, išskyrus šio įstatymo 60 straipsnio 1 dalyje nurodytus diplomatinius rangus. 3. Asmeniui, skiriamam diplomatiniu atstovu, taip pat asmeniui, su kuriuo sudaroma terminuota diplomato tarnybos sutartis, išskyrus atvejus, kai terminuota diplomato tarnybos sutartis sudaroma šio įstatymo 24 straipsnyje nustatyta tvarka, diplomatinis rangas suteikiamas neatsižvelgiant į šio straipsnio 1 ir 2 dalių dalies nuostatas. Šiems asmenims diplomatinis rangas suteikiamas atsižvelgus į jų einamas pareigas, kompetenciją ir darbo užsienio politikos srityje patirtį.“14 straipsnis. 62 straipsnio pakeitimas
1Pakeisti 62 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
„1. Asmuo ministro patarėjo, patarėjo, pirmojo
sekretoriaus, antrojo sekretoriaus, trečiojo sekretoriaus ar atašė diplomatinį rangą turi iki gyvos galvos, jeigu, sukakęs teisės gauti senatvės pensiją pensijos amžių, išeina iš diplomatinės tarnybos.“
Pakeisti 64 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:
„2. Diplomatinio paso pavyzdį tvirtina užsienio
reikalų ministras, suderinęs su Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministru.“
1Pakeisti 65 straipsnio 1 dalies 10 punktą ir jį išdėstyti taip:
„10) etatiniams diplomatiniams kurjeriams;“
2Pakeisti 65 straipsnio 1 dalies 19 punktą ir jį išdėstyti taip:
„19) kitiems karjeros valstybės tarnautojams
ir statutiniams valstybės tarnautojams ar pareigūnams kitais šioje dalyje nenumatytais išimtiniais atvejais – užsienio reikalų ministro sprendimu, kai tai būtina įgyvendinant Seimo priimtuose teisės aktuose numatytus užsienio politikos ir nacionalinio saugumo tikslus.“
3Pakeisti 65 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip:
„3.
Diplomatiniai pasai diplomatinėse atstovybėse, konsulinėse įstaigose dirbančių ar laikinai perkeltų į pareigas tarptautinėse ir Europos Sąjungos institucijose ar užsienio valstybių institucijose diplomatų, specialiųjų atašė ar jų pavaduotojų, karinių atstovų ar jų pavaduotojų, specialiųjų patarėjų ar jų pavaduotojų, asmenų, kuriems diplomatinis pasas išduotas šio straipsnio 1 dalies 19 punkto pagrindu, prašymu gali būti išduodami kartu su jais gyvenantiems jų šeimos nariams, nurodytiems šio įstatymo 18 straipsnyje. Diplomatų, specialiųjų atašė ir jų pavaduotojų, karinių atstovų ir jų pavaduotojų, specialiųjų patarėjų ir jų pavaduotojų, asmenų, kuriems diplomatinis pasas išduotas šio straipsnio 1 dalies 19 punkto pagrindu, prašymu jų šeimos nariams, nevykstantiems į užsienio valstybę gyventi kartu su jais, gali būti išduodami diplomatiniai pasai kelionėms pas diplomatą, specialųjį atašė ar jo pavaduotoją, karinį atstovą ar jo pavaduotoją, specialųjį patarėją ar jo pavaduotoją, asmenį, kuriam diplomatinis pasas išduotas šio straipsnio 1 dalies 19 punkto pagrindu.“
1Pakeisti 66 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:
„2. Diplomatiniame pase taip pat daromi įrašai, atitinkantys
diplomatinio paso išdavimo pagrindą pagal šio įstatymo 65 straipsnį. nurodoma:
1) paso savininko pareigos, kai diplomatinis pasas išduodamas pagal šio įstatymo 65 straipsnio 1 dalį;
2) giminystės ryšys su asmeniu, dėl kurio pareigų išduodamas diplomatinis pasas, kai diplomatinis pasas išduodamas pagal šio įstatymo 65 straipsnio 2 ar 3 dalį;
3) kad asmuo yra Lietuvos Nepriklausomybės Akto signataras, kadenciją baigęs Respublikos Prezidentas, buvęs Seimo Pirmininkas, buvęs Ministras Pirmininkas, buvęs užsienio reikalų ministras ar asmuo, turintis Respublikos Prezidento suteiktą diplomatinį rangą, kai diplomatinis pasas išduodamas pagal šio įstatymo 65 straipsnio 4 dalį.“ 2.
Pakeisti 66 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip:
„3. Visi Asmens tapatybės kortelės ir paso įstatymo 5 straipsnyje ir
šio straipsnio 1 ir 2 dalyje dalyse nurodyti duomenys diplomatiniame pase įrašomi lietuviškais rašmenimis, taip pat pateikiamas šio straipsnio 2 dalyje nurodytų įrašų vertimas į anglų kalbą.“
Pakeisti 67 straipsnio 1 dalies 5 punktą ir jį išdėstyti taip:
„5) šio įstatymo 18 straipsnyje nurodyti diplomatų, specialiųjų atašė
ar jų pavaduotojų, karinių atstovų ar jų pavaduotojų, specialiųjų patarėjų ar jų pavaduotojų, asmenų, kuriems diplomatinis pasas išduotas šio įstatymo 65 straipsnio 1 dalies 19 punkto pagrindu, šeimos nariai, kai diplomatai, specialieji atašė ar jų pavaduotojai, kariniai atstovai ar jų pavaduotojai, specialieji patarėjai ar jų pavaduotojai, asmenys, kuriems diplomatinis pasas išduotas šio įstatymo 65 straipsnio 1 dalies 19 punkto pagrindu, grįžta į Lietuvos Respubliką baigę darbą diplomatinėse atstovybėse, konsulinėse įstaigose, diplomatinėje tarnyboje arba pasibaigus diplomatų laikino perkėlimo į pareigas tarptautinėse ir Europos Sąjungos institucijose ar užsienio valstybių institucijose laikui, taip pat grįžę iš kelionės diplomatų, specialiųjų atašė ar jų pavaduotojų, karinių atstovų ar jų pavaduotojų, specialiųjų patarėjų ar jų pavaduotojų, asmenų, kuriems diplomatinis pasas išduotas šio įstatymo 65 straipsnio 1 dalies 19 punkto pagrindu, šeimos nariai, jeigu diplomatinis pasas diplomato, specialiojo atašė ar jo pavaduotojo, karinio atstovo ar jo pavaduotojo, specialiojo patarėjo ar jo pavaduotojo, asmens, kuriam diplomatinis pasas išduotas šio įstatymo 65 straipsnio
diplomatą, specialųjį atašė ar jo pavaduotoją, karinį atstovą ar jo pavaduotoją, specialųjį patarėją ar jo pavaduotoją;“
Pakeisti 70 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „70 straipsnis. Diplomatų atsakomybė 1.
1Diplomatai už tarnybinius nusižengimus,
išskyrus mažareikšmius tarnybinius nusižengimus, traukiami tarnybinėn atsakomybėn. Tarnybiniu nusižengimu laikomas diplomato pareigų neatlikimas ar netinkamas atlikimas dėl diplomato kaltės. 2. Mažareikšmiu tarnybiniu nusižengimu laikomas tarnybinis nusižengimas, kuris yra formalaus pobūdžio, nesukėlęs neigiamų pasekmių, o tarnybinės nuobaudos skyrimas būtų neproporcingas tarnybinio nusižengimo sunkumui. 3. Už Užsienio reikalų ministerijai padarytą materialinę žalą diplomatai traukiami materialinėn atsakomybėn. 2. 4. Ginčai dėl diplomatų atsakomybės nagrinėjami administracinių bylų procesą reglamentuojančio įstatymo nustatyta tvarka.“
Pakeisti 71 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:
„2. Tarnybinė nuobauda skiriama atsižvelgiant į kaltę, tarnybinio
nusižengimo padarymo priežastis, aplinkybes ir pasekmes padarinius, į diplomato veiklą iki tarnybinio nusižengimo padarymo, tarnybinę atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, į Korupcijos prevencijos įstatymo ar į Lietuvos Respublikos kriminalinės žvalgybos įstatymo nustatytais atvejais ir tvarka pateiktą informaciją. Pagal Korupcijos prevencijos įstatymą gauta informacija gali būti panaudota skiriant diplomatui tarnybinę nuobaudą tik tuo atveju, kai ši informacija yra išslaptinama teisės aktų nustatyta tvarka.“
Papildyti Įstatymą 71¹straipsniu: „71¹ straipsnis.
Asmenų, dėl kurių pradėtas tarnybinio nusižengimo tyrimas, teisės Diplomatas ar asmuo, ėjęs diplomato pareigas, dėl kurio pradėtas tarnybinio nusižengimo tyrimas, turi teisę:
1) būti raštu informuotas apie pradėtą tarnybinio nusižengimo tyrimą ir jo prašymu susipažinti su Užsienio reikalų ministerijos turimais neįslaptintais duomenimis apie jo galimai padarytą tarnybinį nusižengimą arba gauti šiuos duomenis;
2) teikti paaiškinimus, įrodymus, prašymus ar kitą informaciją dėl jo galimai padaryto tarnybinio nusižengimo;
3) dalyvauti tikrinant su jo galimai padarytu tarnybiniu nusižengimu susijusius faktinius duomenis vietoje, išskyrus atvejus, kai tokios galimybės nėra, nes faktiniai duomenys tikrinami užsienio valstybėje;
4) pareikšti motyvuotą nušalinimą tarnybinį nusižengimą tirti įgaliotiems asmenims dėl jų galimo šališkumo, apskųsti šių asmenų veikimą ar neveikimą;
5) baigus tarnybinio nusižengimo tyrimą, gauti priimtą sprendimą, jo prašymu susipažinti su neįslaptinta tarnybinio nusižengimo tyrimo medžiaga arba gauti jos kopiją;
6) turėti atstovą. Atstovas turi tokias pačias teises kaip ir asmuo, kuriam jis atstovauja;
7) skųsti sprendimus dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo ar asmens, ėjusio diplomato pareigas, pripažinimo padarius tarnybinį nusižengimą ir tarnybinės nuobaudos, kuri turėtų būti jam skirta, nustatymo.“22 straipsnis. Įstatymo papildymas 79¹straipsniu Papildyti įstatymą 79¹straipsniu: „79¹ straipsnis. Renta senatvės pensijos amžių sukakusiems diplomatams
turintis diplomatinį rangą iki gyvos galvos, įgijęs ne mažesnį kaip 25 metų diplomatinės tarnybos stažą ir išėjęs iš diplomatinės tarnybos sukakęs senatvės pensijos amžių, šiame straipsnyje nustatytomis sąlygomis turi teisę iki gyvos galvos kas mėnesį gauti 2 pareiginės algos bazinių dydžių per mėnesį dydžio rentą (toliau – renta). 2.
skiria ir kas mėnesį moka Užsienio reikalų ministerija iš jai patvirtintų valstybės biudžeto asignavimų. Renta skiriama nuo asmens prašymo skirti rentą pateikimo dienos, bet ne anksčiau nei išėjimo iš diplomatinės tarnybos sukakus senatvės pensijos amžių dienos (kitą dieną po paskutinės tarnybos dienos). 3. Renta asmeniui neskiriama, o paskirtoji nemokama, kai yra bent viena iš šių aplinkybių:
1) jis neteko Lietuvos Respublikos pilietybės;
2) jis įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu yra pripažintas kaltu dėl tyčinio nusikaltimo padarymo ir turi neišnykusį ar nepanaikintą teistumą;
3) jam šio įstatymo 63 straipsnio nustatyta tvarka atimamas diplomatinis rangas;
4) jis gauna valstybinę pensiją ar kitą pensinio pobūdžio išmoką iš valstybės biudžeto (nuo sprendimo skirti valstybinę pensiją ar kitą pensinio pobūdžio išmoką iš valstybės biudžeto dienos);
5) jis gauna bet kokios rūšies pensiją iš tarptautinės ar Europos Sąjungos arba užsienio valstybės institucijos;
6) jam mokamas priedas už diplomatinį rangą. 4. Rentos gavėjas privalo pranešti Užsienio reikalų ministerijai apie šio straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes per 5 darbo dienas nuo jų atsiradimo. 5. Jeigu apie šio straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes nepranešama ir dėl to renta permokama, permokėtos rentos dydis išieškomas iš rentos gavėjo įstatymų nustatyta tvarka.“
Papildyti Įstatymą 83¹straipsniu: „83¹straipsnis. Gyvenamosios vietos pragyvenimo išlaidų koeficientai ir jų korekciniai koeficientai 1.
Vyriausybė nustato gyvenamosios vietos pragyvenimo išlaidų koeficientus užsienio valstybėms ir/ar miestams, taikomus šio įstatymo 84 straipsnyje, 86 straipsnio 2 dalyje, 89 straipsnio 9 dalyje nurodytoms kompensacijoms, išmokoms, išlaidų normoms arba riboms, taip pat – šio įstatymo 17 straipsnio 4 dalyje nurodytų darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis, pareiginei algai nustatyti, išskyrus šio įstatymo 89 straipsnio 9 dalyje nurodytas persikėlimo išlaidas. 2. Užsienio reikalų ministras, atsižvelgdamas į Lietuvos ekonominę padėtį, valiutos kurso svyravimus, valstybės ar miesto, kuriame yra diplomatinė atstovybė ar konsulinė įstaiga, ypatumus, įskaitant nusikalstamumo, taršos, klimato rodiklius, sveikatos apsaugos lygį, religinius ir kultūrinius skirtumus, gyvenamųjų patalpų nuomos rinkos kainas, kitas svarbias aplinkybes, turi teisę nustatyti gyvenamosios vietos pragyvenimo išlaidų korekcinius koeficientus. Korekcinis koeficientas gali būti nustatomas visoms ar atskiroms išlaidų rūšims, kurioms taikomas gyvenamosios vietos pragyvenimo išlaidų koeficientas, ir negali Vyriausybės nustatyto gyvenamosios vietos pragyvenimo išlaidų koeficiento padidinti daugiau kaip 50 procentų ar sumažinti daugiau kaip 25 procentais. Užsienio reikalų ministro nustatyti korekciniai koeficientai peržiūrimi ir keičiami ne dažniau kaip vieną kartą per ketvirtį. Priimant šioje dalyje nurodytus užsienio reikalų ministro sprendimus, konsultuojamasi su kitus valstybės tarnautojus į kitas pareigas diplomatinėse atstovybėse ar konsulinėse įstaigose perkėlusiomis ar paskyrusiomis valstybės institucijomis.“
Pakeisti 84 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „84 straipsnis.
Su darbu užsienyje susijusių išlaidų kompensavimas Diplomatui, dirbančiam diplomatinėje atstovybėje ar konsulinėje įstaigoje, mokama su darbu užsienyje susijusių išlaidų kompensacija pagal diplomato pareigas, taikant šio įstatymo 3 priede nurodytą koeficientą bei gyvenamosios gyvenimo lygio vietos pragyvenimo išlaidų koeficientą, kurio dydį nustato Vyriausybė. Su darbu užsienyje susijusių išlaidų kompensacijos koeficiento vieneto vertė eurais lygi pareiginės algos baziniam dydžiui.“
straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip: „3. Kai su diplomatu, dirbančiu diplomatinėje atstovybėje ar konsulinėje įstaigoje, kartu gyvena šio įstatymo 18 straipsnio 1 dalies 2 ir 4 punktuose nurodyti šeimos nariai – vaikai (įvaikiai), taip pat šio įstatymo 18 straipsnio 1 dalies 6 punkte nurodyti nepilnamečiai vaikai, kurių globėju įstatymų nustatyta tvarka yra paskirtas diplomatas ar jo sutuoktinis, diplomatui , neviršijant Vyriausybės nustatytų normų, mokama kompensacija visiškai ar iš dalies padengti vaikų ikimokyklinio ugdymo išlaidas. Vyriausybė nustato ikimokyklinio ugdymo išlaidų kompensuojamąją dalį, priklausomą nuo ikimokyklinio ugdymo išlaidų dydžio, o užsienio reikalų ministras – kompensuojamas ikimokyklinio ugdymo išlaidas, jų apskaičiavimo ir kompensavimo tvarką.“
straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip: „4.
Kai su diplomatu, dirbančiu diplomatinėje atstovybėje ar konsulinėje įstaigoje, kartu gyvena ir mokosi šio įstatymo 18 straipsnio 1 dalies 2, 3, 4 ir 5 punktuose nurodyti šeimos nariai – vaikai (įvaikiai), taip pat vaikai, kurių globėju ar rūpintoju įstatymų nustatyta tvarka yra paskirtas diplomatas ar jo sutuoktinis, diplomatui, neviršijant Vyriausybės nustatytų normų, mokama kompensacija vaiko (įvaikio) paprastai nuo 6 metų mokymosi išlaidoms visiškai ar iš dalies padengti, kol jis įgis vidurinį išsilavinimą, bet ne ilgiau, iki jam sueis 20 metų. Vyriausybė nustato mokymosi išlaidų kompensuojamąją dalį, priklausomą nuo mokymosi išlaidų dydžio, o užsienio reikalų ministras – kompensuojamas mokymosi išlaidas, jų apskaičiavimo ir kompensavimo tvarką.“
3Papildyti 85 straipsnį 7 dalimi:
„7. Kai toje pačioje ar skirtingose diplomatinėse atstovybėse ar
konsulinėse įstaigose dirba kartu gyvenantys sutuoktiniai diplomatai, šio straipsnio 2 dalyje nurodyta kompensacija mokama tam sutuoktiniui, kuriam ji priklausytų didesnė, o šio straipsnio 3 ir 4 dalyse nurodytos kompensacijos mokamos sutuoktinių pasirinkimu vienam iš jų arba atitinkamas paslaugas teikiančiai įstaigai .“
Pakeisti 87 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:
„2. Pensijų, motinystės ir nedarbo socialinio draudimo įmokos už
diplomatų sutuoktinius tuo laikotarpiu, kurį diplomato sutuoktinis praleido užsienyje dėl to, kad jis ten gyveno kartu su diplomatu, dirbančiu diplomatinėje atstovybėje ar konsulinėje įstaigoje, mokamos iš Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto. Įmokų dydis skaičiuojamas nuo 0,5 diplomato darbo užmokesčio pareiginės algos, arba, jeigu 0,5 diplomato pareiginės algos darbo užmokesčio sudaro mažiau, negu Vyriausybės patvirtinta minimalioji mėnesinė alga (toliau – minimalioji mėnesinė alga), – nuo minimaliosios mėnesinės algos.
Šis reikalavimas netaikomas diplomato sutuoktiniui, sukakusiam senatvės pensijos amžių ar turinčiam Valstybinio socialinio draudimo įstatyme nurodytų draudžiamųjų pajamų.“
straipsnio 7 dalį ir ją išdėstyti taip:
„7. Diplomatinėje atstovybėje, konsulinėje įstaigoje arba specialiojoje
misijoje dirbančiam diplomatui (išskyrus diplomatinį atstovą) jo pasirinkimu kas mėnesį skiriama išmoka apsirūpinti jo pareigybę ir šeimos narių skaičių atitinkančiomis gyvenamosiomis patalpomis ir komunalinėms bei ryšių išlaidoms padengti arba esant galimybei suteikiamos jo pareigybę ir šeimos narių skaičių atitinkančios Užsienio reikalų ministerijos patikėjimo teise valdomos gyvenamosios patalpos arba gyvenamosios patalpos, nuomojamos kartu su diplomatinės atstovybės, konsulinės įstaigos ar specialiosios misijos patalpomis. Diplomatiniam atstovui suteikiamos jo pareigybę ir šeimos narių skaičių atitinkančios gyvenamosios patalpos – rezidencija. Suteikiant gyvenamąsias patalpas, Vyriausybės nustatyta tvarka apmokamos su gyvenamųjų patalpų suteikimu ir išlaikymu susijusios komunalinės, ir ryšių išlaidos.
Taip pat apmokamos diplomato ir jo šeimos narių persikėlimo (įskaitant asmeninio krovinio nugabenimą neviršijant Vyriausybės nustatytų limitų) iš Lietuvos Respublikos į užsienio valstybę ir iš užsienio valstybės į Lietuvos Respubliką (ar į kitą priimančiąją valstybę arba kitą tos pačios priimančiosios valstybės miestą, kai diplomatas paskiriamas ten dirbti ir dėl to keičia gyvenamąją vietą) išlaidos ir išmokama vienkartinė įsikūrimo užsienio valstybėje (ar kitame tos pačios priimančiosios valstybės mieste) išmoka (toliau – vienkartinė įsikūrimo išmoka).“
2Pakeisti 89 straipsnio 8 dalį ir ją išdėstyti taip:
„8. Kartą per metus, skaičiuojant nuo paskyrimo dirbti į diplomatinę
atstovybę, konsulinę įstaigą arba specialiąją misiją, diplomatui ir kartu gyvenantiems jo šeimos nariams kompensuojamos kelionės į Lietuvos Respubliką ir atgal išlaidos, o kartu negyvenantiems šeimos nariams – kelionės pas diplomatą ir atgal į Lietuvos Respubliką išlaidos. Jeigu sutuoktiniai diplomatai yra paskirti dirbti į skirtingas priimančiąsias valstybes arba skirtingus tos pačios priimančiosios valstybės miestus, diplomato pasirinkimu vietoj šioje dalyje nurodytos kelionės į Lietuvos Respubliką ir atgal gali būti kompensuojamos jo ir kartu su juo gyvenančių šeimos narių kelionės į kitą priimančiąją valstybę ar kitą tos pačios priimančiosios valstybės miestą, kur paskirtas dirbti kitas sutuoktinis, ir atgal išlaidos.“
3Pakeisti 89 straipsnio 9 dalį ir ją išdėstyti taip:
„9.
Išmokų apsirūpinti gyvenamosiomis patalpomis komunalinėms bei ryšių išlaidoms padengti dydžius ir jų skyrimo, gyvenamųjų patalpų suteikimo tvarką, su rezidencijų suteikimu ir išlaikymu susijusių išlaidų apmokėjimo tvarką ir rezidencijų gyvenamųjų patalpų nuomos metų išlaidų normą, persikėlimo išlaidų apmokėjimo sąlygas ir tvarką, vienkartinės įsikūrimo išmokos dydį bei mokėjimo tvarką nustato Vyriausybė.“
4Pakeisti 89 straipsnio 11 dalį ir ją išdėstyti taip:
„11. Diplomatui, paskirtam dirbti į diplomatinę atstovybę, konsulinę
įstaigą ar specialiąją misiją, ir kartu su juo vyksiančiam ir (ar) išvykusiam sutuoktiniui užsienio reikalų ministro nustatyta tvarka gali būti apmokamos vienos iš oficialių valstybės, kurioje yra diplomatinė atstovybė, konsulinė įstaiga ar specialioji misija, kalbų ar kitos pagal poreikį užsienio kalbos mokymosi išlaidos.“
5Papildyti 89 straipsnį nauja 13 dalimi:
„13. Diplomatinėje atstovybėje, konsulinėje įstaigoje ar
specialiojoje misijoje dirbančiam diplomatui Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka apmokamos ar kompensuojamos važiavimo tarnybos tikslais keleivių vežimą vietinio (miesto ir priemiestinio) reguliaraus susisiekimo maršrutais vykdančiomis transporto priemonėmis išlaidos tais atvejais, kai toks važiavimas nėra laikomas komandiruote. Šioje dalyje nurodytos išlaidos neapmokamos ir nekompensuojamos, jeigu diplomatas gauna šio straipsnio 12 dalyje nurodytą kompensaciją.“
dalimis. 28 straipsnis. 90 straipsnio pakeitimas Pakeisti 90 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „90 straipsnis. Kitų valstybės tarnautojų, specialiųjų atašė ir jų pavaduotojų, kurie nėra kiti valstybės tarnautojai, ir jų šeimos narių socialinės garantijos“ 1.
Kitiems valstybės tarnautojams ir jų šeimos nariams taikomos šio įstatymo 84, 85, 86, 87 straipsniuose, 89 straipsnio 7, 8, ir 12 ir 13 dalyse diplomato ir jo šeimos nariams nustatytos socialinės garantijos. Šio įstatymo 85 straipsnio
sąlygos taikomos ir tais atvejais, kai sutuoktiniai yra kiti valstybės tarnautojai ar diplomatas ir kitas valstybės tarnautojas. Įstatymai gali nustatyti kitų kitiems valstybės tarnautojams taikomų socialinių garantijų. 2. Išlaidas, susijusias su kitiems valstybės tarnautojams ir jų šeimos nariams taikomomis socialinėmis garantijomis, padengia kitą valstybės tarnautoją perkėlusi ar paskyrusi valstybės institucija, išskyrus tuos atvejus, kai kiti įstatymai ar Vyriausybė nustato kitaip. 3. Specialiesiems atašė ir jų pavaduotojams, kurie nėra kiti valstybės tarnautojai, ir jų šeimos nariams taikomos šiame įstatyme kitiems valstybės tarnautojams ir jų šeimos nariams nustatytos garantijos, jeigu kiti įstatymai nenustato kitaip.“
1Papildyti 92 straipsnio 2 dalį 9 punktu:
„9) pagal terminuotą diplomato tarnybos sutartį diplomatinėje
atstovybėje, konsulinėje įstaigoje ar specialiojoje misijoje dirbantis diplomatas atšaukiamas iš pareigų priimančiosios valstybės prašymu ar Atestacijos komisijos siūlymu.“
2Pakeisti 92 straipsnio 6 dalį ir ją išdėstyti taip:
„6. Diplomato tarnybos sutartis ar terminuota diplomato tarnybos
sutartis su nėščia diplomate, taip pat su diplomatu, vienu auginančiu vaiką
(įvaikį) iki 3 metų, išskyrus diplomatinius atstovus, negali būti nutraukta pagal šio straipsnio 2 dalį, jeigu nėra tokio diplomato kaltės, išskyrus diplomatinius atstovus ir šio straipsnio 2 dalies 9 punkte nurodytus atvejus.“ 3.
Pakeisti 92 straipsnio 13 dalį ir ją išdėstyti taip:
„13. Jeigu diplomatas tampa valstybės politiku arba pradeda eiti
politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojo pareigas, diplomato tarnybos sutartis turi būti nutraukta, išskyrus atvejus, kai diplomatas skiriamas Užsienio reikalų ministerijos kancleriu, ir šio įstatymo 28 straipsnio 2 dalyje nustatytą atvejį, kai asmuo, užsienio reikalų ministro skiriamas užsienio reikalų viceministru, jo skyrimo metu yra sudaręs diplomato tarnybos sutartį. Šie asmenys turi teisę atkurti diplomato statusą šio įstatymo 62 straipsnio 5 dalyje nustatyta tvarka.“
Papildyti 95 straipsnį 3¹ dalimi:
„3¹. Diplomatui, su kuriuo sudaryta terminuota
diplomato tarnybos sutartis nutraukiama šio įstatymo 92 straipsnio 2 dalies 9 punkte nurodytu pagrindu, išmokama 2 mėnesių jo gauto vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinė išmoka, o diplomatui, kuriam atšaukimo iš pareigų dieną iki terminuotos diplomato tarnybos sutarties pasibaigimo buvo likę mažiau kaip vienas mėnuo, išmokama vieno mėnesio jo vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinė išmoka.“
1Pakeisti 96 straipsnio 3 dalies 3 punktą ir jį išdėstyti taip:
„3) vyriausiojo specialiojo kurjerio, valytojo, kiemsargio – 5,75;“
2Pakeisti 96 straipsnio 5 dalį ir ją išdėstyti taip:
„5.
Pareiginės algos dydis apskaičiuojamas pareiginės algos koeficientą, kuris gali būti padidintas šio straipsnio 6, 7 ir 8 dalyse nustatyta tvarka, dauginant iš šio straipsnio 3 dalyje nurodyto pareiginės algos bazinio dydžio ir iš Vyriausybės nustatyto gyvenimo lygio gyvenamosios vietos pragyvenimo išlaidų koeficiento.“ 32 straipsnis. 97 straipsnio pakeitimas
1Pakeisti 97 straipsnio pavadinimą ir jį išdėstyti taip:
„97 straipsnis. Darbuotojų socialinės garantijos”
2Papildyti 97 straipsnį 5 dalimi:
„5. Darbuotojui taikomos šio įstatymo 89 straipsnio 13 dalyje nurodytos garantijos.“
33 straipsnis. Įstatymo 1 priedo pakeitimas Pakeisti Įstatymo 1 priedą ir jį išdėstyti taip:
„Lietuvos Respublikos diplomatinės tarnybos įstatymo 1 priedas
Diplomatų pareigybių grupė Diplomatų pareigybės Užsienio reikalų ministerijoje Diplomatų pareigybės diplomatinėse atstovybėse, konsulinėse įstaigose ir specialiosiose misijose Pareiginės algos koeficientai
1Ministerijos kancleris - 19,5–22,5 1.2. Politikos direktorius - 14,8–19,5 Generalinis inspektorius
23. Departamento direktorius, grupės vadovas, ambasadorius, reziduojantis Lietuvos Respublikoje, generalinis inspektorius Ambasadorius 13,4–18,0 Grupės vadovas
34. Ambasadorius ypatingiems pavedimams Departamento direktoriaus pavaduotojas, įgaliotasis ministras Ambasadorius ypatingiems pavedimams, laikinasis reikalų patikėtinis, generalinis konsulas, įgaliotasis ministras 12,5 10,0–18,0 Laikinasis reikalų patikėtinis Generalinis konsulas Įgaliotasis ministras
45. Departamento direktoriaus pavaduotojas Skyriaus vedėjas, ministras patarėjas Konsulas – konsulinės įstaigos vadovas, ministras patarėjas 10,0 9,4–16,0 Skyriaus, kuris nėra kitame struktūriniame padalinyje, vedėjas Ministras patarėjas
5. 6.
Patarėjas Patarėjas 9,4 8,8–15,0 Skyriaus, kuris yra kitame struktūriniame padalinyje, vedėjas
Pirmasis sekretorius, konsulas
Antrasis sekretorius, vicekonsulas
sekretorius Trečiasis sekretorius
Atašė 6,6–11,0“
Respublikos užsienio reikalų ministrui Lietuvos Respublikos Vyriausybė ir Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministras iki 2021 m. birželio 30 d. priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus. 35 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas ir taikymas
1Šis įstatymas, išskyrus šio įstatymo 34 straipsnį,
įsigalioja 2021 m. liepos 1 d. 2. Asmenims, atitinkantiems šio įstatymo 22 straipsnyje išdėstyto Lietuvos Respublikos diplomatinės tarnybos įstatymo 79¹straipsnio 1 ir 3 dalyse nustatytas rentos skyrimo sąlygas ir išėjusiems iš diplomatinės tarnybos sukakus senatvės pensijos amžių iki šio įstatymo įsigaliojimo dienos, renta skiriama nuo prašymo skirti rentą pateikimo Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerijai dienos, bet ne anksčiau kaip nuo šio įstatymo įsigaliojimo dienos. 3. Šio įstatymo 5 straipsnio 2 dalyje išdėstytoje Diplomatinės tarnybos įstatymo 28 straipsnio 7 dalyje nurodyti terminai taikomi ir Diplomatinės tarnybos įstatymo 28 straipsnio 2 ir 3 dalyse nurodytiems asmenims, su kuriais terminuotos diplomato tarnybos sutartys sudarytos iki šio įstatymo įsigaliojimo dienos. 4. Lietuvos Respublikos diplomatinių atstovybių, Lietuvos Respublikos konsulinių įstaigų ar Lietuvos Respublikos specialiųjų misijų sutartims dėl gyvenamųjų patalpų suteikimo, sudarytoms iki šio įstatymo įsigaliojimo ir jo neatitinkančioms, iki jų pasibaigimo taikomos tų sutarčių ir iki šio įstatymo įsigaliojimo galiojusio teisinio reguliavimo nuostatos. 5.
pavaduotojas, iki šio įstatymo įsigaliojimo dienos priimtas į pareigas pagal terminuotą darbo sutartį, kurio priėmimo atvejai ir tvarka nebuvo nustatyti įstatymuose, eina pareigas iki su juo sudarytos terminuotos darbo sutarties pasibaigimo. 6. Iki šio įstatymo įsigaliojimo diplomatams nustatyti pareiginės algos koeficientai dėl pareiginės algos koeficientų pakeitimų, padarytų šio įstatymo 33 straipsniu, nemažinami. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas
TARNYBOS ĮSTATYMO NR. VIII-723 61 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMO, LIETUVOS RESPUBLIKOS ŽVALGYBOS ĮSTATYMO NR. VIII-1861 64¹STRAIPSNIO
uždaviniai. Lietuvos Respublikos diplomatinės tarnybos įstatymo Nr.
28, 35, 37, 41, 43, 44, 45, 49, 61, 62, 64, 65, 66, 67, 70, 71, 84, 85, 87, 89, 90, 92, 95, 96, 97 straipsnių, Įstatymo 1 priedo pakeitimo ir Įstatymo papildymo 71¹ , 79¹ ir 83¹ straipsniais įstatymo projektas (toliau – DTĮ projektas arba Įstatymo projektas) parengtas siekiant:
šiuo metu galiojantį Lietuvos Respublikos diplomatinės tarnybos įstatymo (toliau
Respublikos konsulinėse įstaigose ir Lietuvos Respublikos specialiosiose misijose (toliau kartu – atstovybės) dirbančių diplomatų pareigybių pavadinimus, siekiant užtikrinti ministerijoje ir atstovybėse dirbančių diplomatų lygiaverčių pareigų balansą rotacijos atvejais;
URM darbuotojų atstovų (Užsienio reikalų ministerijos darbuotojų profesinės sąjungos ir Užsienio reikalų ministerijos darbo tarybos) pasiūlymus dėl DTĮ tobulinimo ir garantijų diplomatams ir kitiems ministerijos ir atstovybių darbuotojams užtikrinimo ir: 2.1. nustatyti, kad Diplomatų atestacijos komisijoje daugiau kaip pusę narių sudarytų pagal diplomatinės tarnybos sutartį dirbantys diplomatai (t. y. asmenys, kurie yra karjeros diplomatai, o ne į pareigas priimti terminuotai).
28, 35, 37, 41, 43, 44, 45, 49, 61, 62, 64, 65, 66, 67, 70, 71, 84, 85, 87, 89, 90, 92, 95, 96, 97 straipsnių, Įstatymo 1 priedo pakeitimo ir Įstatymo papildymo 71¹ , 79¹ ir 83¹ straipsniais įstatymo projektas (toliau – DTĮ projektas arba Įstatymo projektas) parengtas siekiant:
šiuo metu galiojantį Lietuvos Respublikos diplomatinės tarnybos įstatymo (toliau
Respublikos konsulinėse įstaigose ir Lietuvos Respublikos specialiosiose misijose (toliau kartu – atstovybės) dirbančių diplomatų pareigybių pavadinimus, siekiant užtikrinti ministerijoje ir atstovybėse dirbančių diplomatų lygiaverčių pareigų balansą rotacijos atvejais;
URM darbuotojų atstovų (Užsienio reikalų ministerijos darbuotojų profesinės sąjungos ir Užsienio reikalų ministerijos darbo tarybos) pasiūlymus dėl DTĮ tobulinimo ir garantijų diplomatams ir kitiems ministerijos ir atstovybių darbuotojams užtikrinimo ir: 2.1. nustatyti, kad Diplomatų atestacijos komisijoje daugiau kaip pusę narių sudarytų pagal diplomatinės tarnybos sutartį dirbantys diplomatai (t. y. asmenys, kurie yra karjeros diplomatai, o ne į pareigas priimti terminuotai). Darbuotojų atstovų nuomone, šiuo metu Atestacijos komisijos sudėtį užsienio reikalų ministras tvirtina be jokių įstatyme nustatytų gairių ar ribų, todėl yra visos sąlygos užsienio reikalų ministrui sudaryti ne objektyviai profesionalią, o asmeniškai ministrui lojalią komisiją, šiuo metu komisijai vadovauja politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojas ir tokį statusą turinčių asmenų komisijoje gali būti dauguma; 2.2. nustatyti, kad asmuo, su kuriuo sudaryta terminuota diplomato tarnybos sutartis, į užsienio reikalų ministrą dėl nuolatinės diplomato tarnybos sutarties sudarymo galėtų kreiptis tik tuo atveju, jei su juo sudaryta terminuota diplomato tarnybos sutartis galiojo ne trumpiau kaip 2 metus (siūlomas protingas terminas, per kurį asmuo gali parodyti savo gebėjimus ir kvalifikaciją; kadangi diplomatų rotacijos trukmė – paprastai 3 m., siekiama, kad terminas būtų panašus) ir kad toks asmuo kreiptis dėl sutarties sudarymo galėtų ne vėliau kaip per 3 mėnesius nuo terminuotos diplomato tarnybos sutarties pasibaigimo (manytina, kad per tokį terminą asmuo turi galimybę apgalvoti ir nuspręsti, ar tokį prašymą teikti, toks terminas nepalieka galimybės delsti ar piktnaudžiauti teise, taip pat asmuo nespėja prarasti įgytų kompetencijų); taip pat – aiškiai įtvirtinti, kad tokiems asmenims, su kuriais šiuos pagrindu sudaroma diplomato tarnybos sutartis, pareiginė alga nustatoma bendrais pagrindais (t. y. žemiausia atitinkamos pareigybės pareiginės algos intervalo riba).
Darbuotojų atstovų nuomone, šiuo metu Atestacijos komisijos sudėtį užsienio reikalų ministras tvirtina be jokių įstatyme nustatytų gairių ar ribų, todėl yra visos sąlygos užsienio reikalų ministrui sudaryti ne objektyviai profesionalią, o asmeniškai ministrui lojalią komisiją, šiuo metu komisijai vadovauja politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojas ir tokį statusą turinčių asmenų komisijoje gali būti dauguma; 2.2. nustatyti, kad asmuo, su kuriuo sudaryta terminuota diplomato tarnybos sutartis, į užsienio reikalų ministrą dėl nuolatinės diplomato tarnybos sutarties sudarymo galėtų kreiptis tik tuo atveju, jei su juo sudaryta terminuota diplomato tarnybos sutartis galiojo ne trumpiau kaip 2 metus (siūlomas protingas terminas, per kurį asmuo gali parodyti savo gebėjimus ir kvalifikaciją; kadangi diplomatų rotacijos trukmė – paprastai 3 m., siekiama, kad terminas būtų panašus) ir kad toks asmuo kreiptis dėl sutarties sudarymo galėtų ne vėliau kaip per 3 mėnesius nuo terminuotos diplomato tarnybos sutarties pasibaigimo (manytina, kad per tokį terminą asmuo turi galimybę apgalvoti ir nuspręsti, ar tokį prašymą teikti, toks terminas nepalieka galimybės delsti ar piktnaudžiauti teise, taip pat asmuo nespėja prarasti įgytų kompetencijų); taip pat – aiškiai įtvirtinti, kad tokiems asmenims, su kuriais šiuos pagrindu sudaroma diplomato tarnybos sutartis, pareiginė alga nustatoma bendrais pagrindais (t. y. žemiausia atitinkamos pareigybės pareiginės algos intervalo riba). Toks pasiūlymas teikiamas atsižvelgiant į darbuotojų atstovų poziciją, kad
„įdiplomatinimas“ demotyvuoja diplomatinę tarnybą, tačiau kartu suprantant, kad
turi būti sudaryta išimtinė galimybė profesinėje srityje itin pasižymėjusius, stiprių kompetencijų turinčius asmenis, įrodžiusius savo gebėjimus, priimti į diplomatinę tarnybą nuolatiniais pagrindais ne tik nuo žemiausios diplomato pareigybės su atitinkama pareigine alga (tokiu atveju patyrę specialistai karjeros nuo žemiausio karjeros laiptelio nesirinktų);.
galimybę, numatytą Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatyme (toliau - VTĮ), diplomato tarnybinės veiklos vertinimo metu įvertinus diplomatą nepatenkinamai, sudaryti jo tarnybinės veiklos gerinimo planą.
Taip pat nustatyti, kad nutraukti su diplomatu sudarytą terminuotą diplomato tarnybos sutartį ar diplomato tarnybos sutartį po jo tarnybinės veiklos vertinimo galima tik tuo atveju, kai diplomatui buvo sudarytas jo veiklos gerinimo planas ir šiam pasibaigus diplomatas įvertinamas nepatenkinamai;
darbuotojų garantijų aprėptį: 2.4.1. nustatyti, kad už diplomatų ir kitų valstybės tarnautojų sutuoktinius pensijų, motinystės ir nedarbo socialinio draudimo įmokos mokamos nuo 0,5 diplomato ar valstybės tarnautojo darbo užmokesčio, o ne pareiginės algos, taip suvienodinant diplomatų ir kitų valstybės tarnautojų bei asmenų, deleguotų pagal delegavimo sutartis, ir Respublikos Prezidento sutuoktinių, kuriems minėtos įmokos mokamos nuo deleguoto asmens ar Respublikos Prezidento darbo užmokesčio, teisinę padėtį;
DTĮ galimybę atstovybių darbuotojams kompensuoti ar apmokėti važiavimo tarnybos tikslais viešuoju transportu išlaidas (toks reguliavimas anksčiau buvo nustatytas Vyriausybės nutarimu), atsižvelgiant į tai, kad atstovybėse paprastai yra labai nedidelis tarnybinių automobilių skaičius ir tinkamam atstovybės funkcijų vykdymui neretai tenka keliems atstovybės darbuotojams vienu metu vykti skirtingais adresais, o užtikrinti turimų tarnybinio transporto priemonių nėra galimybių.
Taip pat nustatyti, kad nutraukti su diplomatu sudarytą terminuotą diplomato tarnybos sutartį ar diplomato tarnybos sutartį po jo tarnybinės veiklos vertinimo galima tik tuo atveju, kai diplomatui buvo sudarytas jo veiklos gerinimo planas ir šiam pasibaigus diplomatas įvertinamas nepatenkinamai;
darbuotojų garantijų aprėptį: 2.4.1. nustatyti, kad už diplomatų ir kitų valstybės tarnautojų sutuoktinius pensijų, motinystės ir nedarbo socialinio draudimo įmokos mokamos nuo 0,5 diplomato ar valstybės tarnautojo darbo užmokesčio, o ne pareiginės algos, taip suvienodinant diplomatų ir kitų valstybės tarnautojų bei asmenų, deleguotų pagal delegavimo sutartis, ir Respublikos Prezidento sutuoktinių, kuriems minėtos įmokos mokamos nuo deleguoto asmens ar Respublikos Prezidento darbo užmokesčio, teisinę padėtį;
DTĮ galimybę atstovybių darbuotojams kompensuoti ar apmokėti važiavimo tarnybos tikslais viešuoju transportu išlaidas (toks reguliavimas anksčiau buvo nustatytas Vyriausybės nutarimu), atsižvelgiant į tai, kad atstovybėse paprastai yra labai nedidelis tarnybinių automobilių skaičius ir tinkamam atstovybės funkcijų vykdymui neretai tenka keliems atstovybės darbuotojams vienu metu vykti skirtingais adresais, o užtikrinti turimų tarnybinio transporto priemonių nėra galimybių. Tokia garantija nebūtų taikoma tais atvejais, kai kompensuojamas netarnybinių transporto priemonių naudojimas tarnybos tikslais ar tuos atvejus, kai važiavimas laikomas komandiruote;
diplomatinę tarnybą ir joje pasilikti, taip užtikrinant kompetencijų kaupimą ir patirties bei institucinės atminties išsaugojimą, skirti rentas į pensiją iš diplomatinės tarnybos išėjusiems diplomatams, ištarnavusiems 25 ir daugiau metų.
Pažymėtina, kad nuo 2014 m. iki 2019 m. į pareigas konkurso būdu priimti 36 asmenys, o iš diplomatinės tarnybos išėjo 26 jauni diplomatai, tendencinga, kad jauni diplomatai nelinkę likti diplomatinėje tarnyboje, o tai gali lemti diplomatinės tarnybos stagnaciją ir patyrusio personalo mažėjimą ateityje. Siekiama įtvirtinti motyvacinį mechanizmą ne tik rinktis diplomatinę tarnybą, bet ir joje likti iki pat išėjimo į pensiją. Pažymėtina, kad ilgametė diplomatinės tarnybos patirtis ir per ilgametę tarnybą išugdytos kompetencijos itin vertinamos tarptautiniuose santykiuose, derybose ir reikalingos atstovaujant Lietuvos Respublikai. Atkreiptinas dėmesys, kad diplomatai yra statutiniai valstybės tarnautojai, tačiau skirtingai nei kitiems statutiniams valstybės tarnautojams, jiems, išėjusiems į pensiją iš diplomatinės tarnybos, nesuteikiama jokių papildomų garantijų (diplomatinė tarnyba yra vienintelė statutinė tarnyba, neįtraukta į valstybinių pensijų sistemą). DTĮ projektu siūloma bent iš dalies užtikrinti statutinių valstybės tarnautojų lygiateisiškumą ir diplomatams, kaip statutiniams valstybės tarnautojams, taikomų garantijų išėjus į pensiją, apimtį, atsižvelgiant į tarnybos ypatumus (pavyzdžiui, diplomatams yra privaloma rotacija į užsienio valstybes, kuri lemia sutuoktinių ir šeimos narių statuso, gyvenamosios ir socialinės aplinkos, darbo ir mokymosi sąlygų neapibrėžtumą, socialinių ryšių nutraukimą ir pan., o nepaklusimas ministro įsakymui dėl paskyrimo gali būti priežastis nutraukti diplomato tarnybos sutartį.
Siūloma nustatyti visiems vienodą rentos dydį – 2 pareiginės algos bazinius dydžius per mėnesį, atsižvelgiant į tai, kad toks dydis daugmaž atitinka visų pareigybių diplomatų gaunamų priedų už diplomatinius rangus, atskaičius mokesčius, vidurkį; 3.
DTĮ nuostatas, susijusias su ministerijos kanclerio statusu, suderinti su pasikeitusiu Lietuvos Respublikos Vyriausybės įstatymo ir VTĮ teisiniu reguliavimu, nustatančiu, kad ministerijos kancleris yra politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojas, taip pat nustatyti, kad į ministerijos kanclerio pareigas būtų skiriamas diplomatas, dirbantis pagal neterminuotą diplomato tarnybos sutartį;
kylančius klausimus ir problemas:
su diplomatų, grįžtančių į pareigas URM po rotacijos, lygiaverčių pareigų nebuvimu ir pareiginės algos nustatymu;
su diplomatų, perkeltų į karjeros valstybės tarnautojų pareigas kitose valstybės institucijose, teisiniu statusu ir jų perkėlimo laikotarpiu taikytinais Lietuvos Respublikos teisės aktais;
suteiktų įgaliojimų nustatyti atstovybių personalo nariams taikytinas išmokas ir koeficientus, nepakankamumo, dėl šiuo metu Vyriausybės nutarime įtvirtintų koeficientų, kurių nemini DTĮ, taikymo, taip pat dėl to, kad įstatymu užsienio reikalų ministrui nėra suteikta diskrecija indeksuoti Vyriausybės tvirtinamų koeficientų, nors Vyriausybė tokią diskreciją nustato;
išlaidų, susijusių su gyvenamojo ploto nuoma: siūloma atsisakyti galimybės diplomatui ar kitam valstybės tarnautojui pasirinkti, ar gauti išmoką apsirūpinti gyvenamosiomis patalpomis, ar būti aprūpintu gyvenamosiomis patalpomis, taip pat – panaikinti galimybę atstovybei nuomoti darbuotojui gyvenamąsias patalpas (išskyrus rezidencijas); patikslinti išlaidų, kurios dengiamos suteikiant gyvenamąsias patalpas, sąrašą;
užsienio kalbų mokymosi išlaidų padengimo diplomatų sutuoktiniams: siūloma įtvirtinti, kad diplomatų sutuoktiniams būtų galima apmokėti užsienio kalbų mokymosi išlaidas ne tik prieš išvykimą kartu su diplomatu, bet ir priimančiojoje valstybėje;
atstovybėse dirbančių diplomatų ir valstybės tarnautojų vaikų ikimokyklinio ugdymo ir mokymosi išlaidų: šiuo metu Vyriausybė nustato procentinę tokių išlaidų kompensuojamąją dalį ir įtvirtina nebaigtinį kompensuojamųjų išlaidų sąrašą, nors tai ne visiškai atitinka jai DTĮ suteiktų įgaliojimų formuluotę.
DTĮ nuostatas, susijusias su ministerijos kanclerio statusu, suderinti su pasikeitusiu Lietuvos Respublikos Vyriausybės įstatymo ir VTĮ teisiniu reguliavimu, nustatančiu, kad ministerijos kancleris yra politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojas, taip pat nustatyti, kad į ministerijos kanclerio pareigas būtų skiriamas diplomatas, dirbantis pagal neterminuotą diplomato tarnybos sutartį;
kylančius klausimus ir problemas:
su diplomatų, grįžtančių į pareigas URM po rotacijos, lygiaverčių pareigų nebuvimu ir pareiginės algos nustatymu;
su diplomatų, perkeltų į karjeros valstybės tarnautojų pareigas kitose valstybės institucijose, teisiniu statusu ir jų perkėlimo laikotarpiu taikytinais Lietuvos Respublikos teisės aktais;
suteiktų įgaliojimų nustatyti atstovybių personalo nariams taikytinas išmokas ir koeficientus, nepakankamumo, dėl šiuo metu Vyriausybės nutarime įtvirtintų koeficientų, kurių nemini DTĮ, taikymo, taip pat dėl to, kad įstatymu užsienio reikalų ministrui nėra suteikta diskrecija indeksuoti Vyriausybės tvirtinamų koeficientų, nors Vyriausybė tokią diskreciją nustato;
išlaidų, susijusių su gyvenamojo ploto nuoma: siūloma atsisakyti galimybės diplomatui ar kitam valstybės tarnautojui pasirinkti, ar gauti išmoką apsirūpinti gyvenamosiomis patalpomis, ar būti aprūpintu gyvenamosiomis patalpomis, taip pat – panaikinti galimybę atstovybei nuomoti darbuotojui gyvenamąsias patalpas (išskyrus rezidencijas); patikslinti išlaidų, kurios dengiamos suteikiant gyvenamąsias patalpas, sąrašą;
užsienio kalbų mokymosi išlaidų padengimo diplomatų sutuoktiniams: siūloma įtvirtinti, kad diplomatų sutuoktiniams būtų galima apmokėti užsienio kalbų mokymosi išlaidas ne tik prieš išvykimą kartu su diplomatu, bet ir priimančiojoje valstybėje;
atstovybėse dirbančių diplomatų ir valstybės tarnautojų vaikų ikimokyklinio ugdymo ir mokymosi išlaidų: šiuo metu Vyriausybė nustato procentinę tokių išlaidų kompensuojamąją dalį ir įtvirtina nebaigtinį kompensuojamųjų išlaidų sąrašą, nors tai ne visiškai atitinka jai DTĮ suteiktų įgaliojimų formuluotę. Valstybės tarnautojus į atstovybes paskyrusioms ar perkėlusioms institucijoms dažnai kyla klausimų dėl nebaigtinio kompensuojamųjų išlaidų sąrašo ar jų apskaičiavimo, kai, pavyzdžiui, vaikas mokosi ne visus mokslo metus ir pan., tačiau užsienio reikalų ministras neturi įgaliojimų nustatyti tvarkos, kuria vadovaujantis išlaidos būtų apskaičiuojamos ir apmokamos.
Dėl šios priežasties užsienio reikalų ministrui siūloma suteikti įgaliojimus nustatyti tokių išlaidų apskaičiavimo ir mokėjimo tvarką, taip pat – kokios išlaidos turėtų būti kompensuojamos. 5.
nustatyti diplomatinio atstovo, kurio skyrimą ir statusą reglamentuoja DTĮ, ir DTĮ 1 priede nurodytos ambasadoriaus pareigybės ryšį, t. y. aiškiai įtvirtinti, kad diplomatiniu atstovu paskirto diplomato DTĮ 1 priede nurodyta pareigybė yra ambasadorius;
galimybes užsienio reikalų ministro sprendimu išduoti diplomatinius pasus karjeros, statutiniams valstybės tarnautojams ar pareigūnams, kai tai būtina įgyvendinant Seimo priimtuose teisės aktuose nustatytus užsienio politikos ir nacionalinio saugumo tikslus, ir jų šeimos nariams, atsižvelgiant į praktikoje kilusias problemas, kai tam tikrose valstybėse atsisakyta akredituoti diplomatinio paso neturinčius valstybės tarnautojo šeimos narius, taip pat į tai, kad tam tikrose valstybėse turėdamas diplomatinį pasą asmuo yra mažiau pažeidžiamas; 7. nustatyti, kad specialiesiems atašė, kurie nėra kiti valstybės tarnautojai (kaip tai suprantama DTĮ kontekste), taikomos tos pačios socialinės ir kitos garantijos kaip ir specialiesiems atašė, kurie yra kiti valstybės tarnautojai, taip pat – įtvirtinti specialiojo atašė sąvokos apibrėžimą, siekiant nustatyti atvejus, kada specialiuoju atašė gali būti ne valstybės tarnautojas;
tarptautine teise ar praktika, gali atsirasti poreikis atšaukti atstovybėje dirbantį diplomatą, pavyzdžiui, asmuo priimančiojoje valstybėje paskelbiamas persona non grata, esama situacijų, kai priimančioji valstybė pati neinicijuoja diplomato išsiuntimo iš šalies, bet reikalauja, kad siunčiančioji valstybė atšauktų diplomatą pati.
DTĮ aiškiai nustatyti diplomatinio atstovo, kurio skyrimą ir statusą reglamentuoja DTĮ, ir DTĮ 1 priede nurodytos ambasadoriaus pareigybės ryšį, t. y. aiškiai įtvirtinti, kad diplomatiniu atstovu paskirto diplomato DTĮ 1 priede nurodyta pareigybė yra ambasadorius;
galimybes užsienio reikalų ministro sprendimu išduoti diplomatinius pasus karjeros, statutiniams valstybės tarnautojams ar pareigūnams, kai tai būtina įgyvendinant Seimo priimtuose teisės aktuose nustatytus užsienio politikos ir nacionalinio saugumo tikslus, ir jų šeimos nariams, atsižvelgiant į praktikoje kilusias problemas, kai tam tikrose valstybėse atsisakyta akredituoti diplomatinio paso neturinčius valstybės tarnautojo šeimos narius, taip pat į tai, kad tam tikrose valstybėse turėdamas diplomatinį pasą asmuo yra mažiau pažeidžiamas; 7. nustatyti, kad specialiesiems atašė, kurie nėra kiti valstybės tarnautojai (kaip tai suprantama DTĮ kontekste), taikomos tos pačios socialinės ir kitos garantijos kaip ir specialiesiems atašė, kurie yra kiti valstybės tarnautojai, taip pat – įtvirtinti specialiojo atašė sąvokos apibrėžimą, siekiant nustatyti atvejus, kada specialiuoju atašė gali būti ne valstybės tarnautojas;
tarptautine teise ar praktika, gali atsirasti poreikis atšaukti atstovybėje dirbantį diplomatą, pavyzdžiui, asmuo priimančiojoje valstybėje paskelbiamas persona non grata, esama situacijų, kai priimančioji valstybė pati neinicijuoja diplomato išsiuntimo iš šalies, bet reikalauja, kad siunčiančioji valstybė atšauktų diplomatą pati. Tačiau šiuo metu galiojantis teisinis reguliavimas yra nepakankamas atšaukti pagal terminuotą diplomato tarnybos sutartį pareigas einantį asmenį ir šiuo pagrindu nutraukti su juo sudarytą sutartį;
į užsienio šalių diplomatinių pasų įrašų praktiką, atsisakyti perteklinio diplomatinio paso išdavimo pagrindo aprašymo diplomatiniame pase ir leisti diplomatiniame pase daryti įrašus, kurie būtų pakankami diplomatinio paso išdavimo pagrindui nurodyti, tačiau paliekantys galimybę nenurodyti konkrečių paso turėtojo pareigų, kai tai galėtų sukelti kliūčių diplomatinio paso turėtojui vykdyti tarnybines pareigas;
specialiojo kurjerio pareigybę, siekiant nustatyti trijų lygių pareigybes, atsižvelgiant į kitų viešojo sektoriaus institucijų darbuotojų pareigybių tinklo pavyzdžius, sudaryti galimybę nustatyti jiems specifinių aukštesnės kvalifikacijos ir patirties reikalaujančių funkcijų (pvz. apmokyti naujus darbuotojus ir Specialiosios tranzito schemos rezerve įrašytus asmenis, prižiūrėti, kaip laikomasi klientų aptarnavimo standarto ir kt.);
DTĮ nuostatas su Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo Nr.
, 9, 16, 18, 19, 32, 33, 34, 48, 53, 54 straipsnių, 2 priedo pakeitimo ir Įstatymo papildymo 33¹ straipsniu įstatymo projektu (reg. Nr. XIIIP-4521) (toliau – VTĮ projektas Nr. XIIIP-4521) siūlomu teisiniu reguliavimu ir įgyvendinti Konstitucinio Teismo 2019 m. balandžio 18 d. nutarime Nr. KT13-N5/2019 „Dėl Lietuvos Respublikos kriminalinės žvalgybos įstatymo, Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo ir Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto nuostatų atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai“ (toliau – LRKT nutarimas) pateiktas rekomendacijas dėl teisinio reguliavimo tobulinimo. Kartu taip pat siūloma nustatyti, kokios veiklos yra laikomos tarnybiniu nusižengimu ir nustatyti mažareikšmio tarnybinio nusižengimo sąlygas; 12.
Atsisakyti diplomatinio rango suteikimo pirma laiko kaip skatinimo priemonės ir tarnybinės veiklos vertinimo rezultato, atsižvelgiant į tai, kad skatinimo priemonių yra pakankamai, o diplomatinio rango suteikimas anksčiau nustatyto laiko dažnai demotyvuoja diplomatus, kuriems tokia skatinimo priemonė nepritaikoma. 13. patikslinti kai kurių DTĮ nuostatų formuluotes, siekiant teisinio aiškumo. DTĮ projekto lydimasis Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatymo Nr. I-1336 6 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas (toliau – Valstybinio socialinio draudimo įstatymo projektas) parengtas siekiant tinkamai į teisinę sistemą inkorporuoti DTĮ projektu siūlomus DTĮ pakeitimus, susijusius su diplomatų ir kitų valstybės tarnautojų sutuoktinių socialiniu draudimu jų paskyrimo dirbti į atstovybes laikotarpiu. DTĮ projekto lydimasis Lietuvos Respublikos asmenų delegavimo į tarptautines ir Europos Sąjungos institucijas ar užsienio valstybių institucijas įstatymo Nr. X-1262 25 straipsnio ir Įstatymo priedo pakeitimo įstatymo projektas (toliau – Delegavimo įstatymo projektas) parengtas siekiant patikslinti Lietuvos Respublikos asmenų delegavimo į tarptautines ir Europos Sąjungos institucijas ar užsienio valstybių institucijas įstatymo (toliau – Delegavimo įstatymas) priedą atsižvelgiant į DTĮ projektu keičiamą diplomatų pareigybių grupių skaičių, taip pat – atsižvelgiant į pakeitimus, susijusius su gyvenimo lygio vietos koeficiento ir jo taikymo sistemos pakeitimu. DTĮ projekto lydimieji Lietuvos Respublikos krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatymo Nr. VIII-723 61 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas (toliau – KASOKTĮ projektas) bei Lietuvos Respublikos žvalgybos įstatymo Nr.
VIII-1861 64¹ straipsnio pakeitimo įstatymo projektas (toliau – ŽĮ projektas) teikiami atsižvelgiant į DTĮ projektu keičiamą teisinį reguliavimą, susijusį su kompensacijomis ir išmokomis, kurių dydžiams siūloma taikyti gyvenamosios vietos pragyvenimo išlaidų koeficientus ir jų korekcinius koeficientus, kitomis numatytomis garantijomis, kurios yra aktualios ir laikinai perkeltiems tarnauti į užsienio valstybių ar tarptautines karines ar gynybos institucijas kariams bei žvalgybos pareigūnams, kurių statusą ir aprūpinimo sąlygas nustato atitinkamai Krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatymas (toliau – KASOKTĮ) ir Žvalgybos įstatymas (toliau – ŽĮ). 2. Įstatymo projekto iniciatoriai (institucija, asmenys ar piliečių įgalioti atstovai) ir rengėjai. DTĮ projekto iniciatorius – Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerija, rengėjas – darbo grupė, sudaryta Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministro 2019 m. birželio 28 d. įsakymu Nr. V-203 „Dėl darbo grupės Lietuvos Respublikos diplomatinės tarnybos įstatymo pakeitimo įstatymo projektui parengti sudarymo“ (darbo grupės vadovas – Teisės ir tarptautinių sutarčių departamento direktorius Andrius Namavičius, tel. 870652530, el. p. [email protected]). DTĮ projektas parengtas atsižvelgiant į URM darbuotojų atstovų pasiūlymus ir suderintas su Užsienio reikalų ministerijos darbo taryba (pirmininkas Saulius Valainis, tel. 8706 5 2252, el. p. [email protected]). KASOKTĮ projektą ir ŽĮ projektą parengė Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministerija, tiesioginės rengėjos - Jelena Mėlinienė (tel. (8 5) 273 5714, el. p. [email protected]), Greta Borkienė (tel. (8 5) 265 7512, el. p. [email protected]) ir Audronė Jakučionienė (tel. 8 680 62 219, el. p. [email protected]). 3. Kaip šiuo metu yra reguliuojami įstatymo projekte aptarti teisiniai santykiai.
Šiuo metu DTĮ nustato skirtingas pareigybes Užsienio reikalų ministerijoje ir atstovybėse, kai kurioms žemesnei pareigybių grupei priskirtoms pareigybėms nėra lygiaverčių pareigų (pavyzdžiui, skyriaus patarėjui), taip pat nors pagal šiuo metu galiojantį DTĮ Lietuvos Respublikos diplomatinis atstovas (ambasadorius) gali reziduoti Lietuvos Respublikoje, tačiau tokios pareigybės Užsienio reikalų ministerijos pareigybių lentelėje nėra. DTĮ nustato, kad užsienio reikalų ministras sudaro Diplomatų atestacijos komisiją ir tvirtina jos nuostatus, tačiau nenustato jokių ribojimų dėl jos sudėties. DTĮ nustatyta galimybė asmeniui, su kuriuo DTĮ nustatytais atvejais buvo sudaryta terminuota diplomatinės tarnybos sutartis, jai pasibaigus kreiptis į užsienio reikalų ministrą ir prašyti sudaryti nuolatinę diplomato tarnybos sutartį, tačiau nenustatytas minimalus tokios terminuotos diplomato tarnybos sutarties terminas, kad asmuo įgytų teisę kreiptis į užsienio reikalų ministrą su atitinkamu prašymu. DTĮ 37 straipsnio 2 d. nustato, kad priimant asmenį į diplomato pareigas, nustatomas žemiausias atitinkamai pareigybei nustatytas pareiginės algos koeficientas. Tačiau aiškiai nenurodyta, kad ši nuostata taikytina ir sudarant nuolatines diplomato tarnybos sutartis su asmenimis, kurie anksčiau ėjo diplomato pareigas terminuotos diplomato tarnybos sutarties pagrindu. DTĮ nenumato galimybės sudaryti diplomatui, kurio tarnybinė veikla įvertinta nepatenkinamai, jo tarnybinės veiklos gerinimo plano (tokia galimybė įtvirtinta valstybės tarnautojams VTĮ), taip pat įtvirtinta galimybė su diplomatu iškart jo veiklą įvertinus nepatenkinamai, nutraukti diplomato tarnybos sutartį ar terminuotą diplomato tarnybos sutartį.
Nors diplomatai yra statutiniai valstybės tarnautojai, skirtingai nei kitiems statutiniams valstybės tarnautojams, jiems, išėjusiems į pensiją iš diplomatinės tarnybos, nesuteikiama jokių papildomų garantijų (diplomatinė tarnyba yra vienintelė statutinė tarnyba, neįtraukta į valstybinių pensijų sistemą). DTĮ nustato atvejus, kai asmuo išlaiko diplomatinį rangą iki gyvos galvos (Lietuvos Respublikos nepaprastojo ir įgaliotojo ambasadoriaus, Lietuvos Respublikos nepaprastojo pasiuntinio ir įgaliotojo ministro rangai, taip pat iki gyvos galvos išlaikomi ministro patarėjo, patarėjo, pirmojo sekretoriaus, antrojo sekretoriaus, trečiojo sekretoriaus ar atašė diplomatiniai rangai, jeigu asmuo išeina iš diplomatinės tarnybos sukakęs teisės gauti senatvės pensiją amžių), tačiau tokio diplomatinio rango turėjimas nesiejamas su jokiais teisiniais padariniais. Lietuvos Respublikos diplomatinės tarnybos įstatymo įgyvendinimo įstatymo 4 straipsnio 2 dalis nustato, kad Vyriausybės nustatyta tvarka ir sąlygomis renta Vyriausybės nutarimu skiriama 1940-1990 metais Lietuvos Respublikai atstovavusiems diplomatams arba jų našlėms. Diplomatų ir kitų valstybės tarnautojų, dirbančių atstovybėse, sutuoktiniai pagal DTĮ ir Valstybinio socialinio draudimo įstatymą draudžiami valstybės lėšomis pensijų, motinystės, nedarbo socialiniu draudimu. Jie draudžiami valstybės lėšomis atitinkamai nuo diplomato ar kito valstybės tarnautojo 0,5 pareiginės algos, o kai nurodytos 0,5 pareiginės algos suma nesiekia Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintos minimaliosios mėnesinės algos, – nuo Vyriausybės patvirtintos minimaliosios mėnesinės algos.
Atitinkamos įmokos už Respublikos Prezidento ir pagal delegavimo sutartį deleguoto asmens sutuoktinius skaičiuojamos nuo 0,5 darbo užmokesčio, o ne pareiginės algos. Iki 2018 m. gruodžio 31 d. galiojęs Vyriausybės 1999 m. lapkričio 5 d. nutarimas Nr. 1235
„Dėl Lietuvos Respublikos diplomatinės tarnybos veiklos“ numatė galimybę
apmokėti atstovybės darbuotojų išlaidas už naudojimąsi viešuoju transportu tarnybos reikmėms. Atsižvelgiant į tai, kad nurodyta nuostata neturėjo įstatyminio teisinio pagrindo, nuo 2019 m. sausio 1 d. įsigaliojusiame Socialinių ir kitų garantijų, susijusių su darbu Lietuvos Respublikos diplomatinėse atstovybėse, konsulinėse įstaigose ir specialiosiose misijose, suteikimo ir jų taikymo tvarkos apraše, patvirtintame Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2018 m. gruodžio 27 d. nutarimu Nr. 1393 „Dėl Lietuvos Respublikos diplomatinės tarnybos įstatymo įgyvendinimo“ (toliau – Nutarimas Nr. 1393), jos buvo atsisakyta. Lietuvos Respublikos Vyriausybės įstatymo Nr. I-464 6, 13, 18, 22, 24, 26, 29¹, 30, 31¹, 38, 45 ir 46 straipsnių pakeitimo įstatymo Nr. XIII-1371 9 ir 13 straipsnių pakeitimo ir Įstatymo papildymo 8¹ straipsniu įstatymas, priimtas 2018 m. gruodžio 20 d., įtvirtino, kad ministerijos kancleris yra politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojas, tačiau DTĮ teisinis reguliavimas šiuo aspektu nebuvo keičiamas.
DTĮ šiuo metu, atsižvelgiant į anksčiau galiojusios Vyriausybės įstatymo redakcijos nuostatas, nustato, kad diplomatas, į ministerijos kanclerio pareigas Vyriausybės įstatyme nustatytai kadencijai skiriamas atrankos būdu, gali būti skiriamas antrai kadencijai iš eilės ir tokiu atveju atranka neorganizuojama; DTĮ taip pat nustato ministerijos kanclerio pareiginę algą, nors kitų politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojų, įskaitant viceministrus, pareiginė alga nustatyta VTĮ. Atitinkamai DTĮ reglamentuoja teisinių santykių, susijusių su kitais ministerijos politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojais – viceministrais – ypatumus, tačiau analogiški ypatumai dėl ministerijos kanclerio nenustatomi. Egzistuoja kolizija tarp Vyriausybės įstatymo, VTĮ ir DTĮ. DTĮ ir VTĮ nustato galimybę diplomatą perkelti į karjeros valstybės tarnautojo pareigas kitoje valstybės institucijoje (Lietuvos Respublikos Prezidento kanceliarijoje, Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijoje, Lietuvos Respublikos Vyriausybės kanceliarijoje ir kt.), kartu DTĮ įtvirtina, kad tokiu atveju diplomatas išlaiko savo diplomatinį rangą, tačiau minėtuose įstatymuose aiškiai nenurodyta, kuris įstatymas – VTĮ ar DTĮ – turėtų būti taikomas diplomato, perkelto į karjeros valstybės tarnautojo pareigas, teisinei padėčiai, teisėms ir pareigoms apibrėžti. DTĮ 1 priede numatyta 11 pareigybių grupių, lygiavertės diplomatų pareigos išdėstytos taip, kad tam tikrais atvejais nėra galimybių po rotacijos diplomato paskirti į lygiavertes pareigas, taip susidaro situacija, lemianti nuoseklios karjeros nebuvimą.
DTĮ 37 straipsnio 3 dalyje kalbama tik apie perkeliamo, laikinai perkeliamo, atkuriančio statusą diplomato pareiginę algą, tačiau yra pareigų, į kurias diplomatas yra ne perkeliamas, o skiriamas (pavyzdžiui, diplomatinis atstovas). Pagal šiuo metu galiojantį teisinį reguliavimą į žemesnes pareigas perkeliamam ar atkuriančiam statusą diplomatui nustatomas 0,5 mažesnis pareiginės algos koeficientas nei turėtas. DTĮ 37 straipsnio 3 dalis nustato taisykles dėl pareiginės algos nustatymo kitais atvejais, nei nustatyti DTĮ 43 straipsnio 4 dalyje, tačiau DTĮ 43 straipsnio 4 dalyje nurodyta, kad diplomatų, į pareigas ministerijoje grįžtančių pagal šį straipsnį, pareiginė alga nustatoma DTĮ 37 straipsnio 3 dalies 1 arba 3 punkte nustatyta tvarka. Nuostatos tarpusavyje nėra suderintos. Nutarimas Nr. 1393 nustato, kad:
DTĮ nenustato įgaliojimo įstaigos vadovui indeksuoti Vyriausybės patvirtintus koeficientus;
Vaikų, paprastai nuo 6 metų, mokymosi išlaidoms, kurių sąrašas nustatomas, padengti, kol jie įgis vidurinį išsilavinimą, bet ne ilgiau iki jiems sukaks 20 metų, diplomatą ar kitą valstybės tarnautoją į atstovybę paskyrusi ar perkėlusi institucija kompensuoja 100 procentų mokymosi išlaidų, jei tokios išlaidos sudaro iki 8 000 eurų (įskaitytinai) kiekvienam vaikui (įvaikiui) ar išlaikytiniui per mokslo metus ir, prireikus, 80 procentų mokymosi išlaidų dalies, nurodytą sumą. Nutarimu Nr. 1393 nustatomas nebaigtinis kompensuojamųjų išlaidų sąrašas, t. y. jis apima ir mokymosi išlaidas, kurias ugdymo įstaiga nustato kaip privalomas. DTĮ nustato, kad atstovybėje dirbančiam diplomatui (išskyrus diplomatinį atstovą) ar kitam valstybės tarnautojui jo pasirinkimu kas mėnesį skiriama išmoka apsirūpinti jo pareigybę ir šeimos narių skaičių atitinkančiomis gyvenamosiomis patalpomis ir komunalinėms bei ryšių išlaidoms padengti arba esant galimybei suteikiamos jo pareigybę ir šeimos narių skaičių atitinkančios gyvenamosios patalpos. Pagal Nutarimą Nr. 1393 diplomatui ar kitam valstybės tarnautojui gali būti suteiktos tiek gyvenamosios patalpos, Užsienio reikalų ministerijos valdomos patikėjimo teise ar nuomojamos kartu su atstovybės patalpomis, tiek gyvenamosios patalpos, išnuomotos atstovybės vardu.
Jeigu darbuotojui suteikiamos atstovybės vardu išnuomotos patalpos, negali būti viršyta gyvenamųjų patalpų nuomos metų išlaidų norma, atitinkanti diplomatui ar kitam valstybės tarnautojui nustatytą išmokos apsirūpinti gyvenamosiomis patalpomis ir komunalinėms bei ryšių išlaidoms padengti dydį. Nutarimas Nr. 1393 nustato rezidencijos nuomos metų išlaidų normą, taip pat nustato, kokios išlaidos įskaičiuojamos į rezidencijos nuomos metų išlaidų normą. DTĮ 89 straipsnio 11 dalyje nustatyta, kad kartu su diplomatu, paskirtu dirbti į atstovybę, vyksiančiam jo sutuoktiniui užsienio reikalų ministro nustatyta tvarka gali būti apmokamos vienos iš oficialių valstybės, kurioje yra diplomatinė atstovybė, konsulinė įstaiga ar specialioji misija, kalbų ar kitos pagal poreikį užsienio kalbos mokymosi išlaidos. DTĮ pateikta Lietuvos Respublikos diplomatinio atstovo sąvoka, taip pat nustatoma jo skyrimo į pareigas ir atšaukimo iš jų tvarka ir pan., tačiau DTĮ 1 priede tokios pareigybės nėra, jame įtvirtinta ambasadoriaus pareigybė ir, nors praktikoje diplomatinis atstovas ir yra suprantamas kaip ambasadorius, DTĮ kontekste šis sąryšis nėra aiškiai įtvirtintas. Skiriant diplomatinius atstovus, Vyriausybės nutarimuose ir Respublikos Prezidento dekretuose, priklausomai nuo tarptautinės praktikos, jie įvardijami nepaprastaisiais ir įgaliotaisiais ambasadoriais ir/ar nuolatiniais atstovais. DTĮ 61 straipsnio 1 dalyje nurodyta bendra taisyklė, kad nuosekliai aukštesnis negu turėtas diplomatinis rangas suteikiamas ne anksčiau kaip po 4 metų nuo turimo diplomatinio rango suteikimo. Ši bendra taisyklė netaikoma aukščiausiems, t. y.
Respublikos Prezidento teikiamiems, diplomatiniams rangams, taip pat pirma laiko (bet ne anksčiau kaip 2 metai po ankstesnio diplomatinio rango suteikimo) diplomatinis rangas gali būti suteiktas įvertinus diplomato tarnybinę veiklą labai gerai. Pagal DTĮ 65 straipsnio 1 dalies 19 punktą karjeros ir statutiniams valstybės tarnautojams ar pareigūnams, jei jiems netaikomos kitos diplomatinių pasų išdavimo sąlygos, diplomatiniai pasai išduodami tik išimtiniais atvejais, kai tai būtina įgyvendinant Seimo priimtuose teisės aktuose numatytus užsienio politikos ir nacionalinio saugumo tikslus. Sprendimą dėl diplomatinių pasų išdavimo tokiems asmenims priima užsienio reikalų ministras. Lietuvos Respublikos specialiųjų atašė nuostatuose, patvirtintuose Lietuvos Respublikos Vyriausybės Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. gruodžio 12 d. nutarimu Nr. 1407 „Dėl Lietuvos Respublikos specialiųjų atašė nuostatų patvirtinimo“, įtvirtinta Lietuvos Respublikos specialiojo atašė sąvoka ir nurodyta, kad specialusis atašė paprastai yra valstybės tarnautojas. Specialiųjų atašė, turinčių valstybės tarnautojo, žvalgybos pareigūno, kario ar panašų statusą, socialines garantijas, dirbant atstovybėse, nustato atitinkamai DTĮ ar Lietuvos Respublikos krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatymas ar kiti specialieji įstatymai, tačiau specialiųjų atašė, dirbančių pagal darbo sutartis, kurių statuso nereglamentuoja specialūs įstatymai, socialinės garantijos prilygintos taikomoms valstybės tarnautojams tik Nutarimu Nr. 1393. DTĮ 66 straipsnio 2 dalis nustato, kad diplomatiniame pase daromi konkretūs įrašai apie diplomatinio paso išdavimo pagrindą (turi būti įvardijamos asmens einamos ar eitos pareigos ar giminystės ryšiai ir pan.).
DTĮ 45 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad terminuotoje diplomato tarnybos sutartyje inter alia nurodoma, kad sutartis pasibaigia diplomatą atšaukus iš pareigų šio įstatymo nustatyta tvarka arba pasibaigus sutarties terminui. Šio straipsnio 2 dalis nustato, kad užsienio reikalų ministras turi teisę šio įstatymo 92 straipsnyje nustatytais pagrindais nutraukti terminuotą diplomato tarnybos sutartį ir atšaukti iš pareigų paskirtą dirbti diplomatinėje atstovybėje, konsulinėje įstaigoje ar į specialiąją misiją paskirtą diplomatą. Tačiau DTĮ 92 straipsnis nenustato pagrindo, kuriuo remiantis būtų galima atšaukti pagal terminuotą diplomato tarnybos sutartį dirbantį diplomatą, kai to oficialiai, pavyzdžiui, Vienos konvencijos dėl diplomatinių santykių 9 straipsniu, ar neoficialiai to prašo priimančioji institucija. DTĮ 96 straipsnio 3 dalis įtvirtina specialiojo kurjerio ir vyresniojo specialiojo kurjerio pareigybes ir nustato jiems pareiginės algos koeficientus, vyriausiojo specialiojo kurjerio pareigybės nėra. DTĮ ir VTĮ teisinis reguliavimas dėl valstybės tarnautojų ir diplomatų tarnybinės atsakomybės yra analogiškas, dėl šios priežasties LRKT nutarimo nuostatos dėl VTĮ teisinio reguliavimo yra aktualios ir dėl DTĮ teisinio reguliavimo. DTĮ šiuo metu nėra nustatyta, kas yra laikoma tarnybiniu nusižengimu ir mažareikšmiu tarnybiniu nusižengimu. DTĮ taip pat nenustato asmenų, dėl kurių pradėtas tarnybinio nusižengimo tyrimas, teisių šiame procese.
Šios procesinės teisės (teisė teikti įrodymus, paaiškinimus, pareikšti nušalinimą, gauti priimtus sprendimus, juos skųsti ir t. t.) šiuo metu nustatytos Vyriausybės nutarime, reglamentuojančiame tarnybinių nuobaudų skyrimą valstybės tarnautojams (įskaitant diplomatus), nors pagal konstitucinę doktriną (LRKT nutarimo nuostatas) minėtos teisės (procesinės garantijos) turi būti įtvirtintos įstatyme. DTĮ 71 straipsnio 2 dalies yra nurodomas perteklinis teisinis reguliavimas ir pateikiamos nuorodos į Lietuvos Respublikos kriminalinės žvalgybos įstatymą ir Lietuvos Respublikos korupcijos prevencijos įstatymą. DTĮ nesistemingai vartojamos kategorijos „pareiginės algos koeficientas“, „pareiginė alga“, todėl siekiama patikslinti ir, kur tinkama, suvienodinti vartojamas sąvokas, siekiant teisinio aiškumo. Delegavimo įstatymas nustato diplomatams, deleguotiems į tarptautines, Europos Sąjungos ar užsienio valstybių institucijas, taikytinus su darbu užsienyje susijusių išlaidų kompensacijos koeficientus, kurie nustatyti atsižvelgiant į tai, kad DTĮ nustato 11 diplomatų pareigybių grupių. Delegavimo įstatyme nustatyta, kad šiame įstatyme nustatyti su darbu užsienyje susijusių išlaidų kompensacijos dydžiai dauginami iš gyvenimo lygio vietos koeficiento. Socialinių garantijų deleguotiems asmenims dydžių aprašas, patvirtintas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2010 m. gegužės 26 d. nutarimu Nr. 639, nustato, kad taikomas gyvenimo lygio vietos koeficientas, kurį sudaro bazinio gyvenimo lygio vietos koeficiento ir papildomo (motyvacijos) gyvenimo lygio vietos koeficiento (jeigu toks nustatytas) dydžių, nustatytų Socialinių ir kitų garantijų, susijusių su darbu Lietuvos Respublikos diplomatinėse atstovybėse, konsulinėse įstaigose ir specialiosiose misijose, suteikimo ir jų taikymo tvarkos aprašo, patvirtinto Nutarimu Nr.
1393, 1 priede, suma (toliau – gyvenimo lygio vietos koeficientas). Kai deleguotas asmuo vyksta dirbti į atitinkamos valstybės miestą, kuriam nėra nustatytas gyvenimo lygio vietos koeficientas, taikomas to atitinkamos valstybės miesto gyvenimo lygio vietos koeficientas (jeigu toks nustatytas), kuriam jis nustatytas didžiausias. Valstybėse, kurioms nenustatyti gyvenimo lygio vietos koeficientai, taikomas gyvenimo lygio vietos koeficientas – 1,2. Keičiami KASOKTĮ ir ŽĮ straipsniai nustato karių ir žvalgybos pareigūnų, laikinai perkeltų tarnauti į tarptautines ir užsienio valstybių karines ar gynybos institucijas, socialines garantijas, kurios siejamos su DTĮ nustatytu teisiniu reguliavimu, taip pat juose vartojama gyvenimo lygio vietos koeficiento kategorija, kurios, atsižvelgiant į DTĮ projektu siūlomus pakeitimus, neliks. 4. Kokios siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama.
DTĮ projektu siūloma:
nustatyti kriterijų Atestacijos komisijos sudėčiai, kad didžiąją jos narių dalį sudarytų pagal nuolatines diplomato tarnybos sutartis dirbantys diplomatai; DTĮ nustatyti terminą (bent 2 metai), kuriam suėjus asmuo, su kuriuo buvo sudaryta terminuota diplomato tarnybos sutartis, jai pasibaigus galėtų DTĮ nustatytais atvejais kreiptis į užsienio reikalų ministrą, kad su juo būtų sudaryta diplomato tarnybos sutartis; įtvirtinti galimybę po vertinimo diplomatui sudaryti jo veiklos gerinimo planą ir su juo nutraukti sutartį tik tuo atveju, jei jis įvertinamas nepatenkinamai šiam planui pasibaigus; pensijų, motinystės ir nedarbo socialinio draudimo įmokų už atstovybėse dirbančių diplomatų ir jo šeimos narių sutuoktinius dydį sieti ne su diplomato ar valstybės tarnautojo pareigine alga, o su jų darbo užmokesčiu; nustatyti, kad į pensiją išėjusiam iš diplomatinės tarnybos, turinčiam 25 metų diplomatinės tarnybos stažą ir pagal DTĮ nuostatas išlaikiusiam diplomatinį rangą iki gyvos galvos asmeniui mokama renta, kurios dydis vienodas visiems – 2 pareiginės algos baziniai dydžiai (toks dydis daugmaž atitinka visų pareigybių diplomatų gaunamų priedų už diplomatinius rangus, atskaičius mokesčius, vidurkį); įtvirtinti galimybę kompensuoti ar apmokėti viešojo transporto išlaidas tarnybos reikmėms atstovybėse dirbantiems darbuotojams).
DTĮ projektu siūloma:
nustatyti kriterijų Atestacijos komisijos sudėčiai, kad didžiąją jos narių dalį sudarytų pagal nuolatines diplomato tarnybos sutartis dirbantys diplomatai; DTĮ nustatyti terminą (bent 2 metai), kuriam suėjus asmuo, su kuriuo buvo sudaryta terminuota diplomato tarnybos sutartis, jai pasibaigus galėtų DTĮ nustatytais atvejais kreiptis į užsienio reikalų ministrą, kad su juo būtų sudaryta diplomato tarnybos sutartis; įtvirtinti galimybę po vertinimo diplomatui sudaryti jo veiklos gerinimo planą ir su juo nutraukti sutartį tik tuo atveju, jei jis įvertinamas nepatenkinamai šiam planui pasibaigus; pensijų, motinystės ir nedarbo socialinio draudimo įmokų už atstovybėse dirbančių diplomatų ir jo šeimos narių sutuoktinius dydį sieti ne su diplomato ar valstybės tarnautojo pareigine alga, o su jų darbo užmokesčiu; nustatyti, kad į pensiją išėjusiam iš diplomatinės tarnybos, turinčiam 25 metų diplomatinės tarnybos stažą ir pagal DTĮ nuostatas išlaikiusiam diplomatinį rangą iki gyvos galvos asmeniui mokama renta, kurios dydis vienodas visiems – 2 pareiginės algos baziniai dydžiai (toks dydis daugmaž atitinka visų pareigybių diplomatų gaunamų priedų už diplomatinius rangus, atskaičius mokesčius, vidurkį); įtvirtinti galimybę kompensuoti ar apmokėti viešojo transporto išlaidas tarnybos reikmėms atstovybėse dirbantiems darbuotojams). DTĮ projektu numatoma, kad renta skiriama nuo prašymo pateikimo dienos, todėl jeigu asmuo prašymo nepateiks, renta nebus mokama, o jeigu prašymą pateiks praėjus tam tikram laikui po išėjimo į pensiją dienos, už atitinkamą praleistą laikotarpį renta nebus skiriama.
DTĮ projektu taip pat nustatomos sąlygos rentai gauti: asmuo turi turėti Lietuvos pilietybę, negauti valstybinės pensijos ar kitos iš valstybės biudžeto mokamos pensinio pobūdžio išmokos, negauti bet kokios rūšies pensijos iš tarptautinės ar Europos Sąjungos arba užsienio valstybės institucijos, neturėti teistumo dėl tyčinio nusikaltimo ir turėti diplomatinį rangą, tačiau negauti priedo už jį (toks atvejis galimas, pavyzdžiui, jeigu 65 metus sukakęs buvęs diplomatas priimamas į viceministro pareigas politinio (asmeninio) pasitikėjimo pagrindais ir su juo šiuo pagrindu sudaroma terminuota diplomato tarnybos sutartis). Vyriausybė ar jos įgaliota institucija nustatys rentų skyrimo ir mokėjimo tvarką. Pažymėtina, kad, pavyzdžiui, Latvijos Respublikoje nuo 2007 m. sausio 1 d. galioja Tarnybinių pensijų diplomatams įstatymas, nustatantis, kad diplomatai, išdirbę tam tikrą laiką diplomatinėje tarnyboje (bendra taisyklė – 20 metų ir daugiau), turi teisę gauti tarnybinę diplomato pensiją, kurią sudaro iki 80 procentų jų pareiginės algos dydžio[1]. Atsižvelgus į darbuotojų atstovų pasiūlymus, būtų pagerintas diplomatų ir kitų ministerijoje ir atstovybėse dirbančių asmenų garantijų paketas, o tai sudarytų galimybę pritraukti į diplomatinę tarnybą kompetentingus asmenis ir išlaikyti juos diplomatinėje tarnyboje. Būtų aiškiai įtvirtinta, kad didžiąją balsų dalį Atestacijos komisijoje turi diplomatinėje tarnyboje nuolat pareigas einantys asmenys (karjeros diplomatai), o ne politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojai, su kuriais sudarytos terminuotos diplomato tarnybos sutartys.
Sumažinus politinio proceso dalyvių įtaką priimant karjeros diplomatams reikšmingas rekomendacijas, padidėtų diplomatų pasitikėjimas Atestacijos komisijos priimtais sprendimais. Nustačius, kad diplomato tarnybos sutartį po terminuotos sutarties pasibaigimo galima būtų sudaryti. ne anksčiau kaip po 2 metų, būtų įvestas tam tikras išbandymo terminas ir sprendimas dėl nuolatinės diplomato tarnybos sutarties sudarymo būtų priimtas tik tuo atveju, kai atitinkamas asmuo jau yra įrodęs savo kompetencijas ne tik darbdaviui, bet ir kitiems diplomatams. Būtų užkirstas kelias galimam piktnaudžiavimui ir nepagrįstų sprendimų priėmimui ;
Priėmus šį pasiūlymą būtų užtikrintas nuoseklesnis diplomatinių rangų suteikimo eiliškumas.
Taip pat siūloma įstatymu suteikti užsienio reikalų ministrui teisę, atsižvelgiant į Lietuvos ekonominę padėtį, valiutos kurso svyravimus, valstybės ar miesto, kuriame yra atstovybė, ypatumus, įskaitant nusikalstamumo, taršos, klimato rodiklius, sveikatos apsaugos lygį, religinius ir kultūrinius skirtumus, gyvenamųjų patalpų nuomos rinkos kainas, kitas svarbias aplinkybes, nustatyti gyvenamosios vietos pragyvenimo išlaidų korekcinius koeficientus (toliau – korekciniai koeficientai), kuriais jis galėtų ne daugiau kaip 50 procentų padidinti ar ne daugiau kaip 25 procentais sumažinti Vyriausybės nustatytą gyvenamosios vietos pragyvenimo išlaidų koeficientą visoms ar atskiroms išlaidų rūšims, kurioms jis taikomas.
Šiuo pasiūlymu siekiama nustatyti aiškią koeficientų taikymo tvarką ir ją įtvirtinti įstatyme, o ne Vyriausybės nutarimu; taip pat siūloma įstatyme įtvirtinti šiuo metu Vyriausybės nutarimu ministrui suteiktą diskreciją didinti ar mažinti Vyriausybės nutarimu patvirtintus gyvenimo lygio vietos koeficientus ir atskiras išlaidų normas ar koeficientus, atsižvelgiant į objektyvius kriterijus, lemiančius valstybės ar miesto patrauklumą ir motyvaciją ten vykti, taip pat – į galimus laikinus ir staigius pasikeitimus, kurie reikalauja greitų sprendimų (valiutos kurso svyravimai). Taip pat siekiant teisinio aiškumo, siūloma atsisakyti šiuo metu įstatyme neįtvirtinto, bet Vyriausybės nutarimu taikomo gyvenamųjų patalpų nuomos lygio vietos koeficiento, nes ir šiuo metu taikomi gyvenamųjų patalpų nuomos lygio vietos koeficientai didžiąja dalimi sutampa su gyvenimo lygio vietos baziniais koeficientais. Planuojama, kad gyvenamosios vietos pragyvenimo išlaidų koeficientą Vyriausybė tvirtins atsižvelgdama į EUROSTAT duomenis (išskyrus tam tikras valstybes, pvz. JAV ir Japoniją, kur lyginant su EUROSTAT, reikėtų didesnių koeficientų), tačiau taikydama ne mažesnį kaip Vilniaus koeficientą (atitinkamai perskaičiuojant EUROSTAT duomenis, Vilnius bus atskaitos taškas).
Nutarimas Nr. 1393 nustato, kad gyvenimo lygio vietos koeficientas susideda iš bazinio ir papildomo (motyvacijos) koeficientų. Gyvenimo lygio vietos papildomo (motyvacijos) koeficiento sudedamosios dalies atitikmuo įstatyme – korekciniai koeficientai. Šiuo metu Vyriausybė suteikia diskreciją atskiriems ministrams keisti tam tikras išlaidų normas, ribas ir pan., t. y. iki 30 procentų jas didinti ar mažinti. Siūloma tokią diskreciją suteikti tik užsienio reikalų ministrui, viena vertus, siekiant užtikrinti, kad visiems atstovybės personalo nariams būtų taikomos vienodos sąlygos, kita vertus, atsižvelgiama į tai, kad įvairios institucijos, pačios indeksuodamos koeficientus, paprastai kreipiasi į Užsienio reikalų ministeriją gairių ir pasiūlymų. Pažymėtina, kad Europos išorės veiksmų tarnyba taiko priedą už sunkumus, su kuriais susiduria asmuo, išvykęs dirbti į užsienio valstybę ar joje stažuotis (angl. allowance for living conditions arba jo atitikmuo monthly hardship contribution). Jis gali svyruoti, priklausomai nuo valstybės, į kurią vykstama, sveikatos ir jos priežiūros įstaigų aplinkos, saugumo situacijos, klimato, izoliacijos laipsnio ir kitų vietos sąlygų, nuo 10 iki 40 procentų mėnesinio darbo užmokesčio ar išmokos. Atsižvelgiant į tai, kad siūloma suteikti teisę užsienio reikalų ministrui nustatyti korekcinius koeficientus ne tik dėl ilgalaikių, bet ir staigių ir neaiškų laikotarpį trunkančių aplinkybių, tokių kaip valiutos kurso svyravimas, siūloma leisti juos nustatyti tiek į neigiamą (iki 25 proc.), tiek į teigiamą (iki 50 proc.) pusę.
Siūloma nustatyti gana plačią užsienio reikalų ministro diskreciją nustatant korekcinius koeficientus, atsižvelgiant į tai, kad vietoj kelių šiuo metu Vyriausybės nustatytų koeficientų nustatomas vienas ir, nors šiuo metu galiojančių Vyriausybės nustatytų koeficientų dydžiai iš esmės yra panašūs, tačiau kai kurioms valstybėms labai skiriasi (pavyzdžiui, Niujorkui nustatytas gyvenimo lygio vietos bazinis koeficientas yra 1,4, o gyvenamųjų patalpų nuomos lygio vietos koeficientas yra 2,3, t. y. didinant 1,4 koeficientą net 50 procentų, šiuo metu esamas gyvenamųjų patalpų nuomos lygio vietos koeficientas nebūtų pasiektas). Siūloma, kad gyvenamosios vietos pragyvenimo išlaidų koeficientas būtų nustatomas daugiausia atsižvelgiant į Eurostato duomenis (išskyrus kelis atvejus), o vieno koeficiento taikymas atskiroms išlaidų rūšims gali reikšmingai paveikti sistemą, todėl reikia gana plačios diskrecijos korekciniams koeficientams atskiroms išlaidų rūšims nustatyti Atitinkamai, siekiant apsaugoti atstovybių darbuotojus jų sutartinių įsipareigojimų vykdymo kontekste, taip pat – apsaugoti jų teisėtus lūkesčius, siūloma, kad korekciniais koeficientais mažinti gyvenamosios vietos pragyvenimo išlaidų koeficientą galima būtų tik iki 25 procentų.
Siūloma nustatyti gyvenamosios vietos pragyvenimo išlaidų koeficientų ir jų korekcinių koeficientų sistema būtų lengviau suprantama ir pritaikoma, nustatyta įstatymu, o ne Vyriausybės nutarimu, aiškesnė, nes daugiausia būtų pagrįsta Eurostato duomenimis, ir užtikrintų toje pačioje valstybėje ar mieste dirbančių asmenų lygiateisiškumą, nes korekcinius koeficientus nustatytų vienas ministras, o ne kiekviena atskira institucija, siunčianti valstybės tarnautojus dirbti į atstovybes. Kadangi ir šiuo metu DTĮ nenustato gyvenimo lygio vietos koeficiento, o ir DTĮ projektu siūlomą įtvirtinti gyvenamosios vietos pragyvenimo išlaidų koeficientą ar jo korekcinius koeficientus nustatytų atitinkamai Vyriausybė ir užsienio reikalų ministras, DTĮ projektu nenustatoma pereinamojo laikotarpio nuostatų, susijusių su atstovybių darbuotojų, turinčių sutartinių įsipareigojimų, kuriems taikomi atitinkami koeficientai, teisėtų lūkesčių apsauga. Pereinamųjų nuostatų galimybė svarstytina tvirtinant atitinkamus koeficientus Vyriausybėje ar užsienio reikalų ministro įsakymu, jeigu atitinkami koeficientai turės nemažą įtaką darbuotojų sutartinių įsipareigojimų vykdymui.
Pažymėtina, kad nors keičiami koeficientų pavadinimai ir juos nustatantys subjektai, tačiau reikšmingų šiuo metu galiojančių koeficientų dydžių piniginės išraiškos pasikeitimų nenumatoma;
Tokie pasiūlymai aiškiau nustatytų atstovybės darbuotojų ir pačios atstovybės teisių ir pareigų santykį, leistų efektyviau naudoti lėšas ir išvengti administracinės naštos atstovybei, ieškant darbuotojams gyvenamųjų patalpų ir jas nuomojant;
Vyriausybės ir Respublikos Prezidento teisės aktuose jį skiriant (nepaprastasis ir įgaliotasis ambasadorius ir/ar nuolatinis atstovas);
Tokie pakeitimai leistų išvengti perteklinio neapibrėžto vertinimo, ar asmuo atitinka išimtinio reikalingumo kriterijus, ir leistų išspręsti kai kuriose valstybėse kylančių problemų, kai kitų valstybės tarnautojų šeimos nariai neakredituojami, jei kitas valstybės tarnautojas neturi diplomatinio paso, taip pat kylančių kitų valstybės tarnautojų pažeidžiamumo problemų;
Lietuvos Respublikos švietimo įstatymo 68 straipsnio 3 dalies ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1993 m. liepos 8 d. nutarimo Nr.
įstaigų ir organizacijų darbuotojų darbo apmokėjimo tvarkos tobulinimo“ atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai“, pagal darbo sutartis dirbančių specialiųjų atašė, kaip ir kitą statusą turinčių specialiųjų atašė, socialinės garantijos būtų įtvirtintos įstatyme, taip pat aiškiai būtų nustatyta, kad pagal terminuotas darbo sutartis į specialiojo atašė pareigas asmenys gali būti priimti tik įstatymų nustatytais atvejais ir tvarka;
Priimančiosios valstybės sprendimas gali būti neargumentuotas ir remtis grynai politiniais argumentais, todėl, siekiant užtikrinti diplomato teisėtų lūkesčių apsaugą, siūloma nustatyti, kad atšaukus tokiu atveju, jam būtų išmokama išeitinė išmoka (2 mėnesių jo gauto vidutinio darbo užmokesčio dydžio arba, jeigu iki jo terminuotos diplomato sutarties pasibaigimo liko mažiau nei mėnuo – vieno mėnesio jo darbo užmokesčio dydžio).
Vyriausiojo specialiojo kurjerio pareigybės įtvirtinimas leistų numatyti ir papildomas funkcijas, reikalaujančias aukštesnės kvalifikacijos (jie būtų papildomai atsakingi už naujų darbuotojų ir Specialiosios tranzito schemos rezervo darbuotojų mokymą, prižiūrėtų, kaip laikomasi klientų aptarnavimo standarto ir būtų atsakingi už jo įdiegimą ir kt.). Vyriausieji kurjeriai atitiktų vyriausiųjų specialistų pareigybes kitose institucijose, jiems būtų keliami didesni reikalavimai: turėti universitetinį išsilavinimą arba didesnę patirtį Šengeno acquis srityje;
Taip pat užsienio reikalų ministras turėtų teisę nustatyti atitinkamas kompensuojamas ikimokyklinio ugdymo išlaidas, kurias jų apskaičiavimo ir kompensavimo tvarką, t. y. galėtų, pavyzdžiui, nustatyti kompensuojamų išlaidų sąrašą, kurį šiuo metu nustato Vyriausybė, kartu nustatyti ir išlaidas, kurios nekompensuojamos, mokėjimo terminus, nurodytų išlaidų apskaičiavimo mechanizmą ir kt. Priėmus siūlomą teisinį reguliavimą, būtų aiškiai įtvirtinta Vyriausybės kompetencija ir kompensavimo mechanizmas būtų aiškiai reglamentuotas įgyvendinamajame teisės akte;
Taigi, atsižvelgdamas į inter alia konstitucinius teisinės valstybės, teisinio tikrumo ir teisinio aiškumo principus, taikomus teisėkūros subjektams, įstatymų leidėjas turėtų tinkamai sureguliuoti tarnybinės atsakomybės taikymo klausimus, inter alia pašalinti minėtą perteklinį teisinį reguliavimą“. Atsižvelgiant į LRKT nutarimo argumentus, DTĮ 71 straipsnio 2 dalyje išbraukiamos nuorodos į Lietuvos Respublikos kriminalinės žvalgybos įstatymą, taip pat remiantis Konstitucinio Teismo doktrina analogiškai išbraukiamos nuorodos ir į Korupcijos prevencijos įstatymą;
DTĮ nuostatų teisinis aiškumas ir nuoseklumas;
Atsižvelgiant į tai, kad pagal šiuo metu galiojantį teisinį reguliavimą atstovybės gali sudaryti sutartis dėl gyvenamųjų patalpų nuomos ir jos paprastai būna sudaromos bent 3 metams, siekiant užtikrinti sutartinių įsipareigojimų laikymąsi, siūloma nustatyti, kad tokios sutartys ir toliau galioja tomis sąlygomis, kurios jose sulygtos, atitinkamai, - pagal teisinį reguliavimą galiojusį iki DTĮ projekto įsigaliojimo dienos. Kadangi nustatoma nauja specialiojo atašė sąvoka, kuri lems, kad specialieji atašė pagal terminuotas darbo sutartis galėtų būti įdarbinami tik įstatymų nustatytais atvejais ir tvarka, o jų pavaduotojams taip pat turėtų būti taikomi analogiški reikalavimai, siekiant apsaugoti tokių pagal terminuotas darbo sutartis jau priimtų specialiųjų atašė ir jų pavaduotojų, kurie neatitiks nurodytų kriterijų, teisėtus lūkesčius, siūloma leisti jiems baigti kadenciją.
DTĮ projekto lydimieji Valstybinio socialinio draudimo įstatymo projektas, Delegavimo įstatymo projektas, KASOKTĮ projektas ir ŽĮ projektas parengti siekiant tinkamai į teisinę sistemą inkorporuoti Diplomatinės tarnybos įstatymo pakeitimus, susijusius atitinkamai su diplomatų ir kitų valstybės tarnautojų sutuoktinių socialiu draudimu jų paskyrimo dirbti į atstovybes laikotarpiu, diplomatų pareigybių grupių skaičiaus pasikeitimu ir šiuo metu taikomo gyvenimo lygio vietos koeficiento atsisakymu ir Vyriausybės nustatyto gyvenamosios vietos pragyvenimo išlaidų koeficiento įtvirtinimu bei jo korekcinių koeficientų nustatymu. KASOKTĮ ir ŽĮ projektais taip pat tikslinamos nuostatos dėl kariams ir žvalgybos pareigūnams taikomų socialinių garantijų, susijusių su jų tarnyba užsienyje, atsižvelgiant į tai, kad šiuo metu nustatytos sistemos įstatyminiu ar įstatymo įgyvendinamuoju lygiu siejamos su DTĮ nustatytu teisiniu reguliavimu, taikomu atstovybėse dirbantiems asmenims. 5. Numatomas teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai (jeigu rengiant įstatymo projektą toks vertinimas turi būti atliktas ir jo rezultatai nepateikiami atskiru dokumentu), galimos neigiamos priimto įstatymo pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta. Priėmus įstatymo projektą, bus suderintos DTĮ, VTĮ ir Vyriausybės įstatymų nuostatos, išspręstos teisinio reguliavimo taikymo problemos, padidinta darbuotojų motyvacija, užtikrintas teisinis aiškumas. Neigiamų pasekmių nenumatoma. 6.
projektas neturės įtakos kriminogeninei situacijai ir korupcijai, tą patvirtina ir antikorupcinio vertinimo išvada dėl DTĮ projekto nuostatų, susijusių su rentų teisiniu reguliavimu. 7. Kaip įstatymų įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir plėtrai. Priimtas Įstatymo projektas neturės įtakos verslo sąlygoms ir verslo plėtrai. 8. Įstatymo inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios. Kartu teikiami DTĮ projekto lydimieji Valstybinio socialinio draudimo įstatymo projektas ir Delegavimo įstatymo projektas. Pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos žvalgybos įstatyme (toliau - ŽĮ) ir Lietuvos Respublikos krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatyme (toliau - KASOKTĮ) yra referuojama į gyvenimo lygio vietos koeficientą, kurio DTĮ projektu atsisakoma, atitinkamai jo nebeliks DTĮ įgyvendinamuosiuose teisės aktuose, į kuriuos referuoja atitinkami ŽĮ ir KASOKTĮ įgyvendinamieji teisės aktai. Svarstytina galimybė tikslinti ŽĮ ir KASOKTĮ nustatytą teisinį reguliavimą arba priimti atitinkamų jų įgyvendinamųjų teisės aktų pakeitimus. Atkreiptinas dėmesys, kad Lietuvos Respublikos Seimui pateiktas svarstyti Lietuvos Respublikos kultūros politikos pagrindų įstatymo projektas, kuriame inter alia siūloma aptarti kultūros atašė, kaip darbuotojo, dirbančio pagal terminuotą darbo sutartį, statuso, skyrimo ir kitus ypatumus. Taip pat Lietuvos Respublikos Seime svarstomas VTĮ projektas Nr. XIIIP-4521. 9. Ar įstatymo projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, o įstatymo projekto sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka. Įstatymų projektai parengti laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų.
Įstatymo projekte pateikiama sąvoka įvertinta Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka. 10. Ar įstatymo projektas atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas bei Europos Sąjungos dokumentus. Įstatymų projektai atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus. 11. Jeigu įstatymui įgyvendinti reikia įgyvendinamųjų teisės aktų, - kas ir kada juos turėtų priimti. Priėmus DTĮ projektą, iki jo įsigaliojimo Užsienio reikalų ministerija inicijuos šių teisės aktų pakeitimus:
gruodžio 27 d. nutarimo Nr. 1393 „Dėl Lietuvos Respublikos diplomatinės tarnybos įstatymo įgyvendinimo“;
vertinimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2018 m. lapkričio 28 d. nutarimu Nr. 1176 „Dėl Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo įgyvendinimo“;
gruodžio 12 d. nutarimo Nr. 1407 „Dėl Lietuvos Respublikos specialiųjų atašė nuostatų patvirtinimo“;
gegužės 26 d. nutarimo Nr. 639 „Dėl Socialinių garantijų deleguotiems asmenims dydžių aprašo ir Socialinių garantijų deleguotiems asmenims taikymo ir delegavimo išlaidų padengimo tvarkos aprašo patvirtinimo“.
reikalų ministro 2019 m. rugpjūčio 23 d. įsakymo Nr. V–236 „Dėl Diplomatų tarnybinės veiklos vertinimo tvarkos aprašo patvirtinimo“; Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. birželio 25 d. nutarimas Nr. 977 „Dėl Tarnybinių nuobaudų skyrimo valstybės tarnautojams tvarkos aprašo patvirtinimo“ bus tikslinamas įgyvendinant VTĮ projektą Nr. XIIIP-4521.
XIIIP-4521. Krašto apsaugos ministerija inicijuos šių teisės aktų pakeitimus:
Respublikos Vyriausybės 2002 m. liepos 19 d. nutarimo Nr. 1210 „Dėl profesinės karo tarnybos karių, perkeltų į Lietuvos Respublikos diplomatines atstovybes, specialiąsias misijas, atstovybes prie tarptautinių organizacijų, užsienio valstybių ir tarptautines karines ar gynybos institucijas, ir žvalgybos pareigūnų, perkeltų į užsienio valstybių ir tarptautines karines ar gynybos institucijas, tarnybos užsienyje apmokėjimo“;
Respublikos Vyriausybės 2012 m. gruodžio 19 d. nutarimo Nr. 1564 „Dėl įgaliojimų suteikimo įgyvendinant Lietuvos Respublikos krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatymą“. Užsienio reikalų ministerija, Krašto apsaugos ministerija ir žvalgybos institucijos asignavimų valdytojai parengs atitinkamai užsienio reikalų ministro, krašto apsaugos ministro įsakymus ar žvalgybos institucijų asignavimų valdytojų sprendimus dėl gyvenamosios vietos pragyvenimo išlaidų korekcinių koeficientų nustatymo. 12. Kiek valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymui įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti (pateikiami prognozuojami rodikliai einamaisiais ir artimiausiais 3 biudžetiniais metais). Įstatymų projektų nuostatoms dėl pensijų, motinystės ir nedarbo socialinio draudimo įmokų už diplomatų ir kitų valstybės tarnautojų sutuoktinius pakeitimo įgyvendinti Užsienio reikalų ministerijai papildomai reikės apie 36 tūkst. eurų per metus, o nuo 2022 m. – po 72 tūkst. eurų per metus. Nuostatoms dėl rentų įgyvendinti 2021 m. reikės 26,4 tūkst. eurų. Skaičiuojama, kad į pensiją iki įstatymo projekto įsigaliojimo išėjusių diplomatų, atitinkančių DTĮ projekte nustatytus kriterijus rentai gauti, bus 11 ir tokiems asmenims renta bus skiriama nuo prašymo pateikimo dienos, bet ne anksčiau nei nuo DTĮ projekto įsigaliojimo dienos.
Prognozuojamas lėšų poreikio pokytis vėlesniais metais – apie 22 tūkstančius eurų per metus, 2022 m. pokytis didesnis, nes 2021 m. siūlomas teisinis reguliavimas galios pusmetį. Pažymėtina, kad lėšų poreikis priklausys ir nuo to, kokį pareiginės algos bazinį dydį kasmet tvirtins Seimas.
Nuostatoms dėl atstovybėse dirbančių asmenų viešojo transporto išlaidų tarnybos reikmėms kompensavimo įgyvendinti reikės apie 5 tūkst. eurų per metus. Šias išlaidas ir išlaidas dėl rentų Užsienio reikalų ministerija padengs iš jai skirtų bendrųjų asignavimų. 13. Įstatymo projekto rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados. Įstatymo projekto rengimo metu specialistų vertinimų ar išvadų nebuvo gauta. 14. Reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiam projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno „Eurovoc“ terminus, temas bei sritis:
Reikšminiai Įstatymo projekto žodžiai, kurių reikia jam įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant reikšminius žodžius pagal Europos žodyną Eurovoc, yra
„diplomatinė tarnyba“, „Užsienio reikalų ministerija“, „diplomatinė atstovybė“;
„atstovybė prie tarptautinių organizacijų“, „specialioji misija“; „diplomatinis
atstovas“; „ambasadorius“; „laikinasis reikalų patikėtinis“; „konsulinė įstaiga“;
„diplomatinis rangas“; „diplomatinis pasas“; „diplomatas“; „diplomato šeimos
nariai“; „diplomatinės atstovybės personalas“; „konsulinės įstaigos personalas“; „specialiosios misijos personalas“; „specialusis atašė“;
„tarnybinis nusižengimas“; „mažareikšmis tarnybinis nusižengimas“. 15. Kiti, iniciatorių nuomone,
reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai.
DTĮ projekto nuostatų įsigaliojimą siekiama nustatyti 2021 m. liepos 1 d., atsižvelgiant į tai, kad reikia laiko tinkamai pasirengti naikinti dalį pareigybių, steigti naujas ir atlikti susijusias procedūras. Pažymėtina, kad nustatytas terminas sutampa su atitinkamų į DTĮ projektą perkeltų VTĮ projekto Nr. XIIIP-4521 nuostatų įsigaliojimu. [1] Law on Service Pensions for Diplomats [interaktyvus]. Likumi. Legal Acts of the Republic of Latvia, 2015 [žiūrėta 2020-01-15]. <https://likumi.lv/ta/en/en/id/147918#_ftn1> Nurodytasis įstatymas numato, kad teisę į valstybinę pensiją turi: 1) diplomatas, sulaukęs 55 metų amžiaus ir kurio darbo stažas diplomatinėje tarnyboje yra ne mažesnis nei 20 metų; 2) diplomatas, nepriklausomai nuo amžiaus, kuris atleistas iš tarnybos dėl ligos, pareigybės panaikinimo ar valstybės tarnautojų skaičiaus sumažinimo ir kurio darbo stažas diplomatinėje tarnyboje yra ne mažesnis nei 20 metų; 3) diplomatas, kuris iki
draudiminio laikotarpio trukmė ir atitinkama tarnybos trukmė yra ne mažesnė nei 35 metai, iš kurių bent 15 metų dirbta diplomatinėje ar konsulinėje tarnyboje. Diplomato, sulaukusio 55 metų amžiaus valstybinė pensija sudaro 65 procentus; atleisto iš pareigų dėl ligos, pareigybės panaikinimo ar valstybės tarnautojų skaičiaus sumažinimo – 40 procentų, o sulaukusio 60 metų amžiaus – 80 procentų trejų paskutinių metų vidutinio darbo užmokesčio.
3, 8, 17, 25, 28, 35, 37, 41, 43, 44, 45, 49, 61, 62, 64, 65, 66, 67, 70, 71, 84,
Vilnius Įvertinę įstatymo projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams, teisės technikos taisyklių reikalavimams, teikiame šias pastabas:
Respublikos diplomatinės tarnybos įstatymo (toliau – keičiamas įstatymas) 3 straipsnį siūloma papildyti nauja 7 dalimi ir joje nustatyti, kad „Lietuvos Respublikos specialusis atašė (toliau – specialusis atašė) – diplomatinėje atstovybėje ar konsulinėje įstaigoje dirbantis Lietuvos Respublikos valstybės tarnautojas, karys, valstybės pareigūnas, Lietuvos banko tarnautojas arba įstatymų nustatytais atvejais ir tvarka ministerijos, kitos valstybės institucijos ar įstaigos darbuotojas, dirbantis pagal terminuotą darbo sutartį, pagal juos paskyrusios, perkėlusios arba į pareigas priėmusios ministerijos, kitos valstybės institucijos ar įstaigos kompetenciją padedantys įgyvendinti Lietuvos Respublikos užsienio politiką.“ (išskirta – mūsų). Iš pateikto specialiojo atašė apibrėžimo jo teisinis statusas nevisiškai aiškus. Galima preziumuoti, kad toks neaiškumas kyla dėl to, jog apibrėžiant specialiojo atašė sąvoką nurodomi ne tik specialiojo atašė teisinio statuso požymiai, bet ir subjektų, kurie gali būti skiriami specialiaisiais atašė, požymiai.
Iš pateiktos sąvokos turinio neaišku, kuriam šioje dalyje nurodytų subjektų ratui taikytina formuluotė „dirbantis pagal terminuotą darbo sutartį“ – visiems čia nurodytiems subjektams kaip specialiesiems atašė (nes specialusis atašė, jo pavaduotojas ir padėjėjas, išskyrus gynybos atašė, dirba Lietuvos Respublikos diplomatinėje atstovybėje pagal terminuotą darbo sutartį, jeigu pasibaigus sutarties terminui nusprendžiama tą patį asmenį skirti specialiuoju atašė naujai kadencijai, sudaroma nauja terminuota darbo sutartis), ar tik Lietuvos banko tarnautojams arba įstatymų nustatytais atvejais ir tvarka ministerijos, kitos valstybės institucijos ar įstaigos darbuotojams, nes banko tarnautojai ir valstybės institucijų ar įstaigų darbuotojai dirba sudarę darbo sutartis. Specialiojo atašė sąvoka tikslintina, apibrėžiant sąvoką siūlytina atsisakyti perteklinio, su specialiojo atašė statusu nesusijusio teksto. 2. Keičiamo įstatymo 8 straipsnyje siūloma nustatyti, kad Diplomatų atestacijos komisija užsienio reikalų ministro nustatyta tvarka svarsto diplomatų tarnybinės veiklos vertinimo klausimus, taip pat diplomatų skyrimo į kitas pareigas, šio įstatymo ir užsienio reikalų ministro nustatytais atvejais – diplomato tarnybos sutarties ar terminuotos diplomato sutarties nutraukimo <...> klausimus ir teikia rekomendacijas šiais klausimais užsienio reikalų ministrui. Šioje dalyje formuluotė „šio įstatymo ir užsienio reikalų ministro nustatytais atvejais“ teisės požiūriu nepriimtina, nes diplomato tarnybos sutarties ar terminuotos diplomato sutarties nutraukimo atvejai (pagrindai) gali būti nustatyti tik įstatymu, todėl nuostata tikslintina. 3.
formuluotę „Pasibaigus ne trumpiau nei 2 metus galiojusios terminuotos diplomato tarnybos sutarties, sudarytos su šio straipsnio 2 ir 3 dalyse nurodytu asmeniu, terminui <...>“, nes neaišku, kokią taisyklę čia norima nustatyti. Neaišku, ar čia turima omeny asmens ne tumpesniam kaip 2 metų terminui sudaryta terminuota diplomato tarnybos sutartis, ar asmuo gali būti sudaręs kelias paeiliui terminuotas diplomato tarnybos sutartis, kurių bendra trukmė ne trumpesnė kaip dveji metai, ar asmuo gali būti sudaręs ilgesnės nei dveji metai trukmės terminuotą diplomato tarnybos sutartį, tačiau privalo būti ne mažiau kaip dvejus metus ėjęs pareigas. 4. Keičiamo įstatymo 28 straipsnio 7 dalyje reikėtų atsisakyti formuluotės „Asmeniui, su kuriuo šioje dalyje nurodytu atveju sudaroma diplomato tarnybos sutartis, pareiginės algos koeficientas nustatomas šio įstatymo 37 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka.“ Šias nuostatas reikėtų atitinkamai suformuluoti keičiamo įstatymo 37 straipsnyje, reguliuojančiame pareiginės algos teisinius santykius. 5. Keičiamo įstatymo 35 straipsnio 2 dalyje siūloma vietoj diplomatų pareigybių skirstymo į 11 grupių jas skirstyti į 9 grupes, tačiau tokio pakeitimo priežastys bei skirstymo į grupes kriterijai nei įstatymo projekte, nei jo aiškinamajame rašte nenurodyti, todėl siūlomas pakeitimas svarstytinas. 6. Atsižvelgiant į tai, kad keičiamo įstatymo 36 straipsnyje yra nustatyta diplomatų darbo užmokesčio sudėtis (šio straipsnio 1 dalies 1 punkte viena iš darbo užmokesčio sudėtinių dalių įvardijama kaip pareiginė alga) bei siekiant teisinio reguliavimo nuoseklumo, atsisakytina įstatymo projekto 7 straipsniu keičiamo įstatymo 37 straipsnio 1 dalies keitimo, kuriuo siūloma vietoj žodžių ,,pareiginę algą nustato“ įrašyti žodžius ,,pareiginės algos koeficientą nustato“.
Atkreiptinas dėmesys į tai, kad šios dalies antrajame sakinyje jau yra numatyta, kaip nustatomas diplomato pareiginės algos koeficientas. 7. Keičiamo įstatymo 43 straipsnio 4 dalies paskutiniame sakinyje „Diplomatui jo laikino perkėlimo į karjeros valstybės tarnautojo pareigas laikotarpiu taikomos šios dalies ir mutatis mutandis Valstybės tarnybos įstatymo nuostatos“ brauktini žodžiai „šios dalies“, nes tokia formuluotė teisės požiūriu ydinga dėl to, kad šioje dalyje ir yra reguliuojamos diplomatui jo laikino perkėlimo į karjeros valstybės tarnautojo pareigas taikomos taisyklės. Be to, nuoroda teikiama į tą pačią dalį, kurioje ir yra aptariamos taisyklės. 8. Įstatymo projekto 9 straipsniu keičiamo įstatymo 43 straipsnio 7 dalyje siūloma, be kita ko, nustatyti, kad į Užsienio reikalų ministerijos kanclerio pareigas gali būti skiriamas tik diplomatas, dirbantis pagal diplomato tarnybos sutartį. Siūloma nuostata tarpusavyje derintina su Lietuvos Respublikos Vyriausybės įstatymo 31¹ straipsnio 1 dalimi, kurioje numatyta, kad Užsienio reikalų ministerijos kancleris gali būti ir diplomatas. Šiame kontekste pažymėtina, kad iš keičiamo įstatymo 43 straipsnio 7 dalies turinio neaišku, kokius teisinius santykius siekiama sureguliuoti – diplomato teisę užimti Užsienio reikalų ministerijos kanclerio pareigas, ar Užsienio reikalų ministerijos kanclerio pareigų užėmimo taisykles. 9.
straipsnio 7 dalyje siūloma nustatyti, kad ,,diplomatas, ėjęs šias pareigas, perkeliamas arba paskiriamas į kitas pareigas šio straipsnio nustatyta tvarka, laikantis šioje dalyje nustatytų principų.“ Pastebėtina, kad šioje dalyje nėra nustatyta jokių principų. Be to, teisės principai – tai pamatinės, bazinės nuostatos, jie paprastai įtvirtina tam tikrą teisės ginamą gėrį, nurodo elgesio modelį (pvz., teisingumo, proporcingumo principai). Tuo tarpu vertinamoje straipsnio dalyje siūloma įtvirtinti konkrečias teisės normas. Atsižvelgiant į tai ir siekiant teisės normos aiškumo, nuostata tikslintina. 10. Keičiamo įstatymo 62 straipsnio 1 dalies norma svarstytina ir tikslintina. Pagal keičiamo įstatymo 23 straipsnio 2 dalį, asmuo, pretenduojantis į diplomatinę tarnybą, turi būti ne jaunesnis kaip 18 metų ir ne vyresnis kaip 65 metų. Reikalavimas būti ne vyresniam kaip 65 metų netaikomas politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojams, su kuriais sudaroma terminuota diplomato tarnybos sutartis. Pagal Lietuvos Respublikos socialinio draudimo pensijų įstatymo 15 straipsnį ir jo įgyvendinamąsiais nuostatas, senatvės pensijos amžius didinamas palaipsniui ir nuo 2026 m. sausio 1 d. nustatomas 65 metai. Atsižvelgiant į tai, kad skyrimo į diplomatinę tarnybą ir socialinio draudimo senatvės pensijos amžius nesutampa, svarstytina, ar aptariamoje dalyje nustatyta teisė turėti diplomatinį rangą iki gyvos galvos su sąlyga jeigu, sukakęs senatvės pensijos amžių asmuo išeina iš diplomatinės tarnybos, neturėtų būti siejama su skyrimo į diplomatinę tarnybą amžiumi. Be to, iš formuluotės „sukakęs senatvės pensijos amžių asmuo išeina iš diplomatinės tarnybos“ neaišku, ar asmuo turi baigti tarnybą senatvės pensijos amžiaus sukakties dieną, ar bet kada po šios sukakties. 11. Atsižvelgiant į teisės technikos taisyklių reikalavimus, vienintelė įstatymo projekto 14 straipsnio dalis nenumeruotina. 12.
tikslinti, nes neaišku kas ir kokia tvarka nustatyų, kad tarnybinis nusižengimas yra mažareikšmis. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad pagal Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 32 straipsnio 2 dalį, mažareikšmiu tarnybiniu nusižengimu laikomas tarnybinis nusižengimas, kurio tyrimą atlikus nustatyta, kad jis yra formalaus pobūdžio, nesukėlęs neigiamų pasekmių, o tarnybinės nuobaudos paskyrimas būtų neproporcingas tarnybinio nusižengimo sunkumui. 13. Įstatymo projekto 22 straipsniu siūloma keičiamo įstatymo 79¹ straipsnyje įtvirtinti rentas į pensiją iš diplomatinės tarnybos išėjusiems diplomatams. Ši nuostata svarstytina. Iš siūlomo teisinio reguliavimo neaišku, kodėl diplomatai yra išskiriama kaip ypatinga grupė iš kitų viešajame sektoriuje dirbančių asmenų. Išskirtinių socialinių garantijų suteikimas diplomatinėje tarnyboje dirbantiems asmenims vien dėl diplomato tarnybos fakto nėra pakankamas objektyvus kriterijus tokiam išskyrimui. Nesant tokių kriterijų, kuriais remiantis būtų pagrįstas naujo teisinio reguliavimo nustatymas, ši teisė gali būti traktuotina kaip privilegija. Pastebėtina, kad įstatymo projekto aiškinamajame rašte nurodyti siūlomo teisinio reguliavimo įtvirtinimo argumentai nėra pakankami pagrįsti šios socialinės grupės išskirtinumą, nes jie gali būti pritaikyti tiek valstybės tarnyboje, tiek kitose viešojo sektoriaus srityse dirbantiems asmenims. Neatsisakius šių nuostatų, turėtų būti vertinamas jų atitikimas Konstitucijai.
Pastebėtina, kad Konstitucinis Teismas ne kartą yra pažymėjęs, kad tiesiogiai Konstitucijos 52 straipsnyje neįvardytos valstybinės pensijos gali būti skiriamos asmenims už atliktą tarnybą ar nuopelnus Lietuvos valstybei, taip pat kaip kompensacija įstatyme nurodytiems nukentėjusiesiems asmenims; valstybinių pensijų ypatumai leidžia įstatymų leidėjui, atsižvelgiant į visas reikšmingas aplinkybes ir paisant Konstitucijos normų bei principų, nustatyti atitinkamas šių pensijų skyrimo sąlygas; įstatymų leidėjo diskrecija nustatant valstybinių pensijų skyrimą yra platesnė nei reglamentuojant kitas pensijas, jų skyrimo sąlygos gali būti labai įvairios ir priklausyti inter alia nuo tarnybos ypatumų, ekonominių valstybės išgalių. Nustatant, kokiems asmenims skiriama ir mokama valstybinė pensija, valstybinės pensijos skyrimo ir mokėjimo pagrindus bei sąlygas, taip pat šios pensijos dydžius, privalu paisyti konstitucinio socialinės darnos imperatyvo, teisingumo, protingumo, proporcingumo principų; valstybinės pensijos skyrimas ir mokėjimas neturi tapti privilegija. (Konstitucinio Teismo 2003 m. gruodžio 3 d., 2003 m. liepos 4 d., 2007 m. spalio 22 d., 2008 m. gruodžio 24 d., 2014 m. liepos 3 d. nutarimai, 2010 m. balandžio 20 d. sprendimas ir kt.). Konstitucinis Teismas savo 2014 m. liepos 3 d. nutarime taip pat pažymėjo, kad Konstitucija nesaugo ir negina tokių asmens įgytų teisių, kurios savo turiniu yra privilegijos; privilegijų gynimas ir apsauga reikštų, kad yra pažeidžiami konstituciniai asmenų lygiateisiškumo, teisingumo principai, Konstitucijoje įtvirtintas darnios visuomenės imperatyvas, taigi ir konstitucinis teisinės valstybės principas (Konstitucinio Teismo 2004 m. gruodžio 13 d., 2007 m. liepos 5 d. nutarimai, 2010 m. liepos 2 d. sprendimas).
Aiškindamas Konstitucijos 52 straipsnį Konstitucinis Teismas savo nutarimuose ne kartą yra konstatavęs: pagal Konstituciją Lietuvos valstybė yra socialiai orientuota, kiekvienas pilietis turi teisę į socialinę apsaugą; socialiniam aprūpinimui, t. y. visuomenės prisidėjimui prie išlaikymo tų savo narių, kurie dėl įstatymuose numatytų priežasčių negali apsirūpinti iš darbo ir kitokių pajamų arba yra nepakankamai aprūpinti, pripažįstamas konstitucinės vertybės statusas; socialinės apsaugos priemonės išreiškia visuomenės solidarumo idėją, padeda asmeniui apsisaugoti nuo galimų socialinių rizikų. Konstitucinis Teismas yra konstatavęs, kad įstatymų leidėjas turi plačią diskreciją pasirinkti ir įstatymuose įtvirtinti socialinės paramos teikimo modelį, inter alia įvairias jo formas (valstybinę, privačią, mišrią ir kt.) (2005 m. vasario 7 d., 2008 m. balandžio 29 d. nutarimai), taip pat diskreciją pasirinkti pensijų sistemą (2007 m. rugsėjo 26 d. nutarimas). Konstitucinis Teismas ne kartą yra konstatavęs, kad socialinio solidarumo principas pilietinėje visuomenėje nepaneigia asmeninės atsakomybės už savo likimą, todėl socialinės apsaugos teisinis reguliavimas turi būti toks, kad būtų sudarytos prielaidos ir paskatos kiekvienam visuomenės nariui pačiam pasirūpinti savo gerove, o ne pasikliauti vien valstybės laiduojama socialine apsauga.
Konstitucinis Teismas 2004 m. kovo
asmeniui pačiam nesiekti didesnių pajamų, savo pastangomis neieškoti galimybių užtikrinti sau ir savo šeimai žmogaus orumą atitinkančias gyvenimo sąlygas, ji neturi virsti privilegija. Konstitucinis Teismas ne kartą yra konstatavęs, kad Konstitucijos 52 straipsnio nuostatos, laiduojančios teisę į socialinį aprūpinimą, įpareigoja valstybę nustatyti pakankamas tos teisės įgyvendinimo ir teisinio gynimo priemones. Šiame kontekste atkreiptinas dėmesys į tai, kad Lietuvos Respublikos Seimas 2003 m. liepos 4 d. priėmė Lietuvos Respublikos pensijų kaupimo įstatymą, 2006 m. liepos 4 d. priėmė Lietuvos Respublikos profesinių pensijų kaupimo įstatymą, taip pat Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatyme yra nustatęs šio mokesčio lengvatas pagal minėtus įstatymus kaupiantiems fondų dalyviams, todėl darytina išvada, kad Lietuvos Respublikoje sudarytos visos priemonės papildomam pensiniam apsirūpinimui. Pažymėtina, kad pagal Diplomatinės tarnybos įstatymo 1 straipsnį, Lietuvos Respublikoje formuojama ir funkcionuoja diplomatinė tarnyba (ne statutinė tarnyba), todėl diplomato sąvokos apibrėžtis nesudaro padrindo tapatinti diplomatinės tarnybos su statutine tarnyba, o diplomatų su statutiniais pareigūnais, nes diplomatai neturi statutiniams pareigūnams suteiktų valdingų įgalinimų jiems nepavaldžių asmenų atžvilgiu, neturi teisės taikyti administracinio, baudžiamojo poveikio priemonių, naudoti specialiųjų priemonių ir t. t. 14.
skirti nustatytas sąlygas reikėtų dėstyti atskiruose punktuose, kad kiekviena iš sąlygų būtų aiški. Šios dalies formuluotė „išėjęs iš diplomatinės tarnybos sukakęs senatvės pensijos amžių“ tikslintina atsižvelgiant į pastabas, išsakytas keičiamo įstatymo 62 straipsnio 1 dalies nuostatoms. 15. Keičiamo įstatymo 79¹ straipsnio 2 dalies nuostata, pagal kurią rentą skiria ir moka Užsienio reikalų ministerija, svarstytina, nes pensijų, rentų ir panašaus pobūdžio išmokų skyrimo ir mokėjimo funkcija nėra būdinga ministerijai. Iš valstybės biudžeto lėšų mokamų pensijų, rentų ir panašaus pobūdžio išmokų skyrimo ir mokėjimo funkcijos palaipsniui perduodamos Valstybinio socialinio draudimo fondo administravimo įstaigoms. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad keičiamo įstatymo 79¹ straipsnio 3 dalyje nurodyti pagrindai, kai renta asmeniui neskiriama, o paskirtoji nemokama. Pažymėtina, kad Užsienio reikalų ministerija neturi tiesioginių galimybių patikrinti šios dalies 4 punkte nurodytų aplinkybių. 16. Sistemiškai įvertinus keičiamo įstatymo 79¹ straipsnio nuostatas (šio straipsnio 1 dalyje nustatyta sąlyga, kad asmuo turi būti išėjęs iš diplomatinės tarnybos, o šio straipsnio 3 dalyje nenumatyta aplinkybė, kad renta neskiriama ir nemokama, jei asmuo turi draudžiamųjų pajamų) darytina išvada, kad rentą gaunantis diplomatas turi teisę dirbti ar verstis kita veikla ir tuo pačiu metu gauti rentą. Toks teisinis reguliavimas svarstytinas dėl jo atitikties Konstitucijoje įtvirtintiems teisinės valstybės, teisingumo ir socialinės darnos principams. 17. Keičiamo įstatymo 79¹ straipsnio 3 dalies 4 punkte po žodžių „valstybės biudžeto“ įrašytinas žodis „lėšų“. 18. Keičiamo įstatymo 79¹ straipsnio 3 dalies 4 ir 5 punktų formuluotes reikėtų derinti tarpusavyje, 5 punkte reikėtų nurodyti ir kitas pensinio pobūdžio išmokas. 19.
keičiamo įstatymo 79¹straipsnio 4 ir 5 dalyse pateiktos nuorodos į šio straipsnio 2 dalį – aplinkybės, turinčios įtakos rentos mokėjimui yra nurodytos ne šio straipsnio 2 dalyje, bet šio straipsnio 3 dalyje. 20. Įstatymo projekto 23 straipsniu siūloma papildyti keičiamą įstatymą 83¹ straipsniu ir jame nustatyti gyvenamosios vietos pragyvenimo išlaidų koeficientus ir jų korekcinius koeficientus. Iš siūlomo teisinio reguliavimo galima preziumuoti, kad keičiamo įstatymo 83¹ ir 84 straipsniuose reguliuojamos tos pačios paskirties kompensacijos, todėl svarstytina, ar keičiamo įstatymo 83¹ straipsnio neturėtų būti atsisakyta, o reikiami pakeitimai teikiami keičiamo įstatymo 84 ar kituose straipsniuose. Be to, sistemiškai vertinant keičiamo įstatymo 83¹ straipsnio normas su jau galiojančiomis keičiamo įstatymo 84 straipsnio normomis, neaišku, kokia šių išmokų paskirtis ir ar siūlomu teisiniu reguliavimu nebūtų nustatytas dvigubas savo esme tų pačių išlaidų kompensavimas. Jeigu keičiamo įstatymo 83¹ straipsnį būtų nuspręsta palikti, reikėtų tikslinti keičiamo įstatymo 84 straipsnį ir jame nurodyti kokios kompensuojamos išlaidos yra susijusios su darbu užsienyje. 21. Įstatymo projekto 23 straipsniu keičiamo įstatymo 83¹straipsnio 1 dalyje siūloma nustatyti, kad Vyriausybė nustato gyvenamosios vietos pragyvenimo išlaidų koeficientus, kurie, be kita ko, taikomi ,,šio įstatymo 17 straipsnio 4 dalyje nurodytų darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis, pareiginei algai nustatyti“. Siūloma nuostata tarpusavyje derintina su keičiamo įstatymo 96 straipsniu, kuriame jau yra numatyti pareiginės algos koeficientai šio įstatymo 17 straipsnio 4 dalyje nurodytiems darbuotojams. Keičiamo įstatymo 83¹straipsnio 1 dalyje formuluotė
„Vyriausybė nustato gyvenamosios vietos pragyvenimo išlaidų koeficientus
užsienio valstybėms ir/ar miestams“ tikslintina kalbos požiūriu.
Šioje dalyje išimtis „išskyrus šio įstatymo 89 straipsnio 9 dalyje nurodytas persikėlimo išlaidas“ turėtų būti dėstoma iš karto po taisyklės. 22. Keičiamo įstatymo 83¹straipsnio 2 dalyje siūlytina atsisakyti ypatumų, kuriuos sunku įvertinti objektyviais kriterijais arba tuos ypatumus reikėtų tiksliau apibrėžti (pavyzdžiui, „taršos“, „klimato rodiklius“,
„religinius ir kultūrinius skirtumus“. Keičiamo įstatymo 83¹straipsnio 2 dalyje reikėtų atsisakyti
formuluotės „peržiūrimi ir“, nes tai nėra teisėkūros procedūra. 23. Įstatymo projekto 28 straipsniu keičiamo įstatymo dėstomo 90 straipsnio pavadinimo gale brauktinos kabutės. 24. Siekiant teisinio reguliavimo nuoseklumo, įstatymo projekto 30 straipsniu keičiamo įstatymo 95 straipsnio 3¹ dalimi siūlomos nuostatos dėl išeitinės išmokos dydžio nustatymo diplomatui, su kuriuo sudaryta terminuota diplomato tarnybos sutartis nutraukiama šio įstatymo 92 straipsnio 2 dalies 9 punkte nurodytu pagrindu, turėtų būti dėstomos 95 straipsnio 2¹ dalyje, kadangi keičiamo įstatymo 95 straipsnio 2 dalyje taip pat yra reglamentuojami išeitinės išmokos dydžiai, tik atleidus diplomatą kitu pagrindu. Be to, svarstytina, ar šios išmokos išmokėjimo tvarka neturėtų būti analogiška keičiamo įstatymo 95 straipsnio 3 dalyje nustatytai tvarkai, t. y. kad ji būtų išmokama kas mėnesį lygiomis dalimis (turėtų būti kartu keičiama keičiamo įstatymo 95 straipsnio 3 dalis, joje pateikiant nuorodą į įstatymo projekto 30 straipsniu keičiamo įstatymo 95 straipsnio 3¹ dalyje nustatytą išeitinę išmoką). 25. Atsižvelgiant į teisės technikos taisyklių reikalavimus, įstatymo projekto 32 straipsnio 1 dalimi dėstomo keičiamo įstatymo 97 straipsnio pavadinimas rašytinas paryškintomis raidėmis. 26.
lyginamajame variante išdėstytas 32 straipsnio 2 dalimi keičiamo įstatymo 97 straipsnio 5 dalies nuostatas, kadangi jose nustatomos skirtingos darbuotojams taikomos garantijos (vienur pateikiama nuoroda į garantijas, nustatytas 89 straipsnio 12 ir 13 dalyse, kitur - 89 straipsnio 13 dalyje). 27. Įstatymo projekto 35 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad „Šio įstatymo 5 straipsnio 2 dalyje išdėstytoje Diplomatinės tarnybos įstatymo 28 straipsnio 7 dalyje nurodyti terminai taikomi ir Diplomatinės tarnybos įstatymo
diplomato tarnybos sutartys sudarytos iki šio įstatymo įsigaliojimo dienos.“ Siekiant teisinio reguliavimo aiškumo, atsižvelgiant į tai, kad įstatymo projekto 5 straipsniu keičiamo įstatymo 28 straipsnio 7 dalyje siūloma nustatyti teisę ne vėliau kaip per tris mėnesius nuo terminuotos diplomato tarnybos sutarties pasibaigimo kreiptis į užsienio reikalų ministrą dėl diplomato tarnybos sutarties sudarymo, įstatymo projekto 35 straipsnio 3 dalyje reikėtų nustatyti ir Diplomatinės tarnybos įstatymo 28 straipsnio 7 dalyje nurodytų teisių taikymo ar netaikymo Diplomatinės tarnybos įstatymo 28 straipsnio 2 ir 3 dalyse nurodytiems asmenims, su kuriais terminuotos diplomato tarnybos sutartys pasibaigė iki šio įstatymo įsigaliojimo dienos. Departamento direktorius Andrius Kabišaitis J. Andriuškevičiūtė, tel. (8 5) 239 6159, el. p. [email protected] J. Raškauskaitė, tel. (8 5) 239 6842, el. p. [email protected] I. Šambaraitė, tel. (8 5)