Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, galiojantiems įstatymams ir teisės technikos taisyklių reikalavimams, teikiame šias pastabas:
įstatymo (toliau –keičiamas įstatymas) 2 straipsnio 4 dalyje siūloma nustatyti, kad ,,asmeninis asistentas – fizinis asmuo, darbo ar jų esmę atitinkančių santykių pagrindu teikiantis asmeninę pagalbą neįgaliajam, su kuriuo jis nėra susijęs artimais giminystės ryšiais“. Siūloma nuostata tarpusavyje derintina su Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymu, kuriame yra aiškiai apibrėžtos asmenų užimtumo formos, t.y. kas laikytina asmenimis, dirbančiais pagal darbo sutartis ir darbo santykiams prilygintų teisinių santykių pagrindu, savarankiškai dirbančiais asmenimis ir asmenimis, kurie užsiima individualia veikla. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 2 straipsnio 31 dalyje apibrėžta sąvoka ,,darbo santykiai arba jų esmę atitinkantys santykiai“ yra skirta nustatyti gyventojų pajamų mokesčiu apmokestinimo tvarką, bet ne asmens teisinių santykių vertinimui darbo santykių esmei. Kita vertus, abejotina, ar tikslinga sąvokoje nurodyti tokį siūlomą asmeninio asistento požymį, kadangi pagal Užimtumo įstatymą, už nelegalų darbą, nedeklaruotą darbą ir nedeklaruotą savarankišką veiklą yra numatyta atsakomybė. 2. Įstatymo projekto 5 straipsniu keičiamo įstatymo 25¹ straipsnio 3 dalyje siūloma nustatyti, kad ,,sprendimą dėl asmeninės pagalbos skyrimo, sustabdymo, atnaujinimo, pratęsimo ir nutraukimo priima socialinio darbuotojo, nustačiusio asmeninės pagalbos poreikį, teikimu savivaldybės vykdomoji institucija“.
Pažymėtina, kad pagal Konstitucinio Teismo suformuluotą doktriną, su asmens teisių ir laisvių įgyvendinimu susijęs reguliavimas gali būti nustatomas tik įstatymu (Konstitucinio Teismo 2006 m. gegužės 31 d. nutarimas). Todėl atsižvelgiant į tai, svarstytina, ar asmeninės pagalbos skyrimo, sustabdymo, atnaujinimo, pratęsimo ir nutraukimo pagrindai, neturėtų būti įtvirtinti keičiamame įstatyme. 3. Siekiant teisės akto glaustumo, projekto 5 straipsniu keičiamo įstatymo 25¹ straipsnio 1 dalis brauktina kaip perteklinė, nes asmeninės pagalbos tikslai jau nurodyti šios sąvokos apibrėžtyje (projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 2 straipsnio 3 dalis). 4. Derinant projekto nuostatas tarpusavyje, projekto 5 straipsniu keičiamo įstatymo 25¹ straipsnio 3 dalyje siūlome patikslinti, kad neįgaliojo, pageidaujančio gauti asmeninę pagalbą, asmeninės pagalbos poreikį neįgaliojo prašymu nustato socialiniai darbuotojai, paskirti savivaldybės vykdomosios institucijos nustatyta tvarka (nes būtent ši institucija bus atsakinga ir už sprendimų dėl asmeninės pagalbos skyrimo, sustabdymo, atnaujinimo, pratęsimo ir nutraukimo priėmimą). 5. Atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 3 straipsnyje pateiktus sąvokų ,,savivaldybė“ ir ,,savivaldybės institucijos” apibrėžimus, tikslintina įstatymo projekto 5 straipsniu keičiamo įstatymo 25¹ straipsnio 6 dalis, kurioje nustatyta, kad neįgaliojo mokėjimo už asmeninę pagalbą dydį nustato savivaldybė.
Atsižvelgiant į tai, kad tuo atveju, kai teisės aktuose yra nustatyta papildomų įgaliojimų savivaldybei, sprendimų dėl tokių įgaliojimų vykdymo priėmimo iniciatyva, neperžengiant nustatytų įgaliojimų, priklauso savivaldybės tarybai, bei siekiant aiškumo, galbūt tikslinga nustatyti, kad neįgaliojo mokėjimo už asmeninę pagalbą dydį nustato savivaldybės taryba. 6. Projekto 6 straipsnio 4 dalyje turėtų būti pasiūlymas ir savivaldybių institucijoms priimti įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus. Departamento direktorius Andrius Kabišaitis E. Mušinskis, tel. (8 5) 239 6356 , el. p. [email protected] I. Šambaraitė, tel. (8 5) 239 6850, el. p. [email protected]
LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO KANCELIARIJOS TEISĖS DEPARTAMENTAS IŠVADA DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS NEĮGALIŲJŲ SOCIALINĖS INTEGRACIJOS ĮSTATYMO NR. I-2044 2, 16, 18 IR 20¹ STRAIPSNIŲ PAKEITIMO IR ĮSTATYMO PAPILDYMO 25¹ STRAIPSNIU ĮSTATYMO PROJEKTO 2021-03-17 Nr. XIIIP-5015(2) Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, galiojantiems įstatymams ir teisės technikos taisyklių reikalavimams, pastabų neturime. Departamento direktorius Andrius Kabišaitis E. Mušinskis, tel. (8 5) 239 6356 , el. p. [email protected] I. Šambaraitė, tel. (8 5) 239 6850, el. p. [email protected]
žmogaus teisių komitetas
dalyvavo: Komiteto pirmininkas Valerijus Simulik; Komiteto nariai Sergejus Jovaiša, Andrius Navickas, Leonard Talmont, Mindaugas Puidokas, Zenonas Streikus; komiteto biuro vedėja Jolanta Savickienė, komiteto biuro patarėjos Eglė Lukšienė, Rūta Ragaliauskienė; komiteto biuro padėjėjos Ingrida Aidietienė, Inga Ališauskienė. Kviestieji asmenys: – Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos tikslinės pagalbos skyriaus vedėja Daiva Zabarauskienė ir vyresnioji patarėja Jurgita Čiuladaitė-Pritulskienė, Žmonių su negalia teisių stebėsenos komisijos pirmininkė Kristina Dūdonytė ir komisijos nariai Dalia Mikalauskaitė ir Vytautas Pivoras. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
2 Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, galiojantiems įstatymams ir teisės technikos taisyklių reikalavimams, teikiame šias pastabas:
Respublikos neįgaliųjų socialinės integracijos įstatymo (toliau –keičiamas įstatymas) 2 straipsnio 4 dalyje siūloma nustatyti, kad ,,asmeninis asistentas – fizinis asmuo, darbo ar jų esmę atitinkančių santykių pagrindu teikiantis asmeninę pagalbą neįgaliajam, su kuriuo jis nėra susijęs artimais giminystės ryšiais“.
Siūloma nuostata tarpusavyje derintina su Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymu, kuriame yra aiškiai apibrėžtos asmenų užimtumo formos, t.y. kas laikytina asmenimis, dirbančiais pagal darbo sutartis ir darbo santykiams prilygintų teisinių santykių pagrindu, savarankiškai dirbančiais asmenimis ir asmenimis, kurie užsiima individualia veikla. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 2 straipsnio 31 dalyje apibrėžta sąvoka ,,darbo santykiai arba jų esmę atitinkantys santykiai“ yra skirta nustatyti gyventojų pajamų mokesčiu apmokestinimo tvarką, bet ne asmens teisinių santykių vertinimui darbo santykių esmei. Kita vertus, abejotina, ar tikslinga sąvokoje nurodyti tokį siūlomą asmeninio asistento požymį, kadangi pagal Užimtumo įstatymą, už nelegalų darbą, nedeklaruotą darbą ir nedeklaruotą savarankišką veiklą yra numatyta atsakomybė. Pritarti Siūloma 2 straipsnio 4 dalį dėstyti taip: „4. Asmeninis asistentas
siūloma nustatyti, kad ,,sprendimą dėl asmeninės pagalbos skyrimo, sustabdymo, atnaujinimo, pratęsimo ir nutraukimo priima socialinio darbuotojo, nustačiusio asmeninės pagalbos poreikį, teikimu savivaldybės vykdomoji institucija“.
Pažymėtina, kad pagal Konstitucinio Teismo suformuluotą doktriną, su asmens teisių ir laisvių įgyvendinimu susijęs reguliavimas gali būti nustatomas tik įstatymu (Konstitucinio Teismo 2006 m. gegužės 31 d. nutarimas). Todėl atsižvelgiant į tai, svarstytina, ar asmeninės pagalbos skyrimo, sustabdymo, atnaujinimo, pratęsimo ir nutraukimo pagrindai, neturėtų būti įtvirtinti keičiamame įstatyme. Nepritarti Atsižvelgiant į susidariusią praktiką teikiant asmeninę pagalbą bandomųjų projektų metu, asmeninės pagalbos skyrimo, sustabdymo, atnaujinimo, pratęsimo ir nutraukimo pagrindų gali būti labai daug dėl įvairių gyvenimiškų situacijų ir individualių neįgaliojo poreikių, todėl kyla rizika, kad Įstatymo projekte apibrėžus asmeninės pagalbos skyrimo, sustabdymo, atnaujinimo, pratęsimo ir nutraukimo pagrindus ir atsiradus naujiems asmeninės pagalbos skyrimo, sustabdymo, atnaujinimo, pratęsimo ir nutraukimo pagrindams – neįgaliajam bus užkirstas kelias gauti asmeninę pagalbą, kol nebus pakeistos galiojančios įstatymo nuostatos. Siekiant lanksčiai ir greitai reaguoti į besikeičiančią situaciją, galimi asmeninės pagalbos skyrimo sustabdymo, atnaujinimo, pratęsimo ir nutraukimo pagrindai bus numatyti Asmeninės pagalbos poreikio nustatymo ir asmeninės pagalbos teikimo tvarkoje, kurią tvirtins socialinės apsaugos ir darbo ministras. 5 (25¹⁾
straipsniu keičiamo įstatymo 25¹ straipsnio 1 dalis brauktina kaip perteklinė, nes asmeninės pagalbos tikslai jau nurodyti šios sąvokos apibrėžtyje (projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 2 straipsnio 3 dalis). Pritarti Atitinkamai 25¹ straipsnio 2-7 dalis, laikyti 1-6 dalimis. 5 (25¹⁾
5 (25¹⁾
projekto nuostatas tarpusavyje, projekto 5 straipsniu keičiamo įstatymo 25¹ straipsnio 3 dalyje siūlome patikslinti, kad neįgaliojo, pageidaujančio gauti asmeninę pagalbą, asmeninės pagalbos poreikį neįgaliojo prašymu nustato socialiniai darbuotojai, paskirti savivaldybės vykdomosios institucijos nustatyta tvarka (nes būtent ši institucija bus atsakinga ir už sprendimų dėl asmeninės pagalbos skyrimo, sustabdymo, atnaujinimo, pratęsimo ir nutraukimo priėmimą). Pritarti Siūloma 25¹ straipsnio 2 dalį (buvusi 3 dalis) dėstyti taip: „2. Neįgaliojo, pageidaujančio gauti asmeninę pagalbą, asmeninės pagalbos poreikį neįgaliojo prašymu nustato socialiniai darbuotojai, paskirti savivaldybės vykdomosios institucijos nustatyta tvarka. Asmeninės pagalbos poreikio nustatymo ir asmeninės pagalbos teikimo tvarką nustato socialinės apsaugos ir darbo ministras. Sprendimą dėl asmeninės pagalbos skyrimo, sustabdymo, atnaujinimo, pratęsimo ir nutraukimo priima socialinio darbuotojo, nustačiusio asmeninės pagalbos poreikį, teikimu savivaldybės vykdomoji institucija. Asmeninės pagalbos poreikis nustatomas vieniems metams nuo sprendimo dėl asmeninės pagalbos skyrimo priėmimo dienos.“5 (25¹⁾
įstatymo 3 straipsnyje pateiktus sąvokų ,,savivaldybė“ ir ,,savivaldybės institucijos” apibrėžimus, tikslintina įstatymo projekto 5 straipsniu keičiamo įstatymo 25¹ straipsnio 6 dalis, kurioje nustatyta, kad neįgaliojo mokėjimo už asmeninę pagalbą dydį nustato savivaldybė. Atsižvelgiant į tai, kad tuo atveju, kai teisės aktuose yra nustatyta papildomų įgaliojimų savivaldybei, sprendimų dėl tokių įgaliojimų vykdymo priėmimo iniciatyva, neperžengiant nustatytų įgaliojimų, priklauso savivaldybės tarybai, bei siekiant aiškumo, galbūt tikslinga nustatyti, kad neįgaliojo mokėjimo už asmeninę pagalbą dydį nustato savivaldybės taryba. Nepritarti Komitetas siūlo atsisakyti 25¹ straipsnio 5 dalies (buvusi 6 dalis).
Komitetas siūlo Įstatymo projekte numatyti, kad visiems neįgaliesiems reikalinga asmeninė pagalba būtų teikiama nemokamai, o su šia teikiama paslauga susijusios išlaidos būtų finansuojamos valstybės ir savivaldybių biudžetų lėšomis. 64
ir savivaldybių institucijoms priimti įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus. Pritarti Siūloma 6 straipsnio 4 dalį išdėstyti taip:
Vyriausybė ar jos įgaliota institucija, ir Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministras ir savivaldybių institucijos iki 2021 m. gegužės 1 d. priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus. 3. Piliečių, asociacijų, politinių partijų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1. Žmonių su negalia teisių stebėsenos komisija prie Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos 2020-09-17 Nr. (1.4)S-5001 Žmonių su negalia teisių stebėsenos komisija prie Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos (toliau – Komisija), vadovaudamasi Jungtinių Tautų neįgaliųjų teisių konvencijos (toliau – Konvencija) bei ją lydinčių dokumentų nuostatomis, teikia pasiūlymus dėl Lietuvos Respublikos neįgaliųjų socialinės integracijos įstatymo Nr. I-2044 2, 6, 18 ir 20(1) straipsnių pakeitimo ir Įstatymo papildymo 25(1) straipsniu įstatymo projekto Nr. XIIIP-5015 (toliau – Projektas). Siūlome Projekto 1 straipsnį, kuriuo keičiama galiojančios įstatymo redakcijos 2 straipsnio 3 dalis, išdėstyti taip: „3.
Asmeninė pagalba – asmeninio asistento individualiai teikiama pagalba asmeniui su negalia atlikti darbus ir vykdyti veiklas, kurių dėl negalios jis negali atlikti savarankiškai ir kurie būtini siekiant gyventi savarankiškai ir veikti visose gyvenimo srityse.“ Nepritarti Lietuvos Respublikos neįgaliųjų socialinės integracijos įstatyme (toliau – NSĮ) ar kitame teisės akte nėra išaiškinta ar apibrėžta tokios sąvokos kaip „asmuo su negalia“. NSĮ 2 straipsnio 8 dalyje apibrėžta sąvoka „neįgalusis - asmuo, kuriam šio Įstatymo nustatyta tvarka nustatytas neįgalumo lygis arba 55 procentų ir mažesnis darbingumo lygis, arba specialiųjų poreikių lygis“. Šiuo įstatymo projektu nėra keičiama ši sąvoka, todėl laikantis teisėkūros aiškumo ir sistemiškumo principo siūlome palikti visame įstatyme vartojamą sąvoką ,,neįgalusis“. 2. Žmonių su negalia teisių stebėsenos komisija prie Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos 2020-09-17 Nr. (1.4)S-5001 Komisijos nuomone, esant situacijai, kai asmeninės individualios pagalbos asistentų yra nepakankamai ir dėl to asmens su negalia galimybės bus varžomos visose gyvenimo srityse ir tam, kad išvengti tokių žmogaus su negalia teisių pažeidimų, tikslinga laikinai (iki bus surastas kvalifikuotas asmeninės pagalbos asistentas) darbo ar jų esmę atitinkančių santykių pagrindų asmeninę individualią pagalbą teikti artimiesiems, todėl Komisija siūlo papildyti Projektu siūlomo 2 straipsnio 4 dalį ir išdėstyti ją taip: „4.
Asmeninis asistentas – fizinis asmuo, darbo ar jų esmę atitinkančių santykių pagrindu teikiantis asmeninę individualią pagalbą asmeniui su negalia, su kuriuo jis nėra susijęs artimais giminystės ryšiais, išskyrus atvejus, kai objektyviai nėra kitos alternatyvos, laikinai asmeninės individualios pagalbos asistentais gali būti artimieji.“ Nepritarti Įstatymo projektu yra siūloma apibrėžti sąvoką „asmeninė pagalba“, kuri savo apibrėžtyje jau nusako, kad tai „individualiai teikiama pagalba neįgaliajam“. Be to, žodžiai
„asmeninis“ ir „individualus“ turi vienodą reikšmę. Aiškiai įstatymo
projekte neapibrėžus, kas yra „objektyviai nėra kitos alternatyvos“ ir termino „laikinai“ asmeninės pagalbos teikėjai gali netinkamai vykdyti savo funkcijas. Be to, asmeninės pagalbos tikslas – užtikrinti savarankiškumą neįgaliesiems ir sudaryti galimybę artimiesiems, kurie dabar vykdo asmeninio asistento funkcijas, reintegruotis į darbo rinką, užsiimti kita veikla. 3.
stebėsenos komisija prie Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos 2020-09-17 Nr. (1.4)S-5002 Komisijos nuomone, tikslinga papildyti Projekto 2 straipsnį, kuriuo keičiamas 16 straipsnio 2 dalies 6 punktas ir išdėstyti jį taip: „6) savivaldybės vykdo neįgaliųjų socialinės integracijos, neįgaliųjų specialiųjų poreikių tenkinimo vertinant asmens savarankiškumą kasdienėje veikloje ir teikiant asmeninę individualią pagalbą, bendrąsias ir specialiąsias socialines paslaugas, sąlygų neįgaliesiems integruotis į bendruomenę sudarymo ir bendradarbiavimo su neįgaliųjų asociacijomis srityse veiklą ir planuoja ją savivaldybės strateginio planavimo dokumentuose;“. Nepritarti Įstatymo projektu yra siūloma apibrėžti sąvoką „asmeninė pagalba“, kuri savo apibrėžtyje jau nusako, kad tai „individualiai teikiama pagalba neįgaliajam“, todėl manytina, kad siūlymas yra perteklinis. 4. Žmonių su negalia teisių stebėsenos komisija prie Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos 2020-09-17 Nr. (1.4)S-5003 Komisijos nuomone, nėra teisinga ir/ar tikslinga asmeninę pagalbą asmeniui su negalia traktuoti kaip specialų poreikį pagal lygius, nes asmeniui, kurio galimybės sumažėję dėl negalios, asmeninė pagalba yra gyvybiškai būtina nuolat, nes ji yra jo savarankiško gyvenimo įrankis, kas atitinka ir Konvencijos nuostatas, kurias įgyvendinti Lietuva įsipareigojo 2010 m.
Komisija siūlo asmeninės pagalbos asistento darbą reglamentuoti kaip atskirą individualią būtinąją pagalbą, todėl siūlo Projekto 3 straipsniu keičiamą 18 straipsnio 2 dalies 8 punktą išdėstyti taip: „8) asmenims su negalia nustatomos individualios pagalbos ir/ar priemonės.“ Nepritarti Įstatymo projekto 3 straipsniu siūloma papildyti Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – NDNT) priimamų sprendimų sąrašą ir nustatyti, kad NDNT priimtų sprendimą dėl asmeniui rekomenduojamų specialiosios pagalbos priemonių, kurios pagal NSĮ yra apibrėžtos kaip „specialiojo poreikio tenkinimo priemonės, kurių tikslas – jas gaunančiam neįgaliajam užtikrinti lygias ugdymo, profesines, socialines bei visaverčio integravimosi į visuomenę galimybes.“ Priimtas sprendimas dėl neįgaliajam rekomenduojamų specialiosios pagalbos priemonių leistų užtikrinti informacijos teikimą neįgaliajam vieno langelio principu. Komisijos siūlymas susiaurina specialiosios pagalbos priemonių sąvoką ir neužtikrina teisėkūros sistemiškumo ir aiškumo principo. 5.
stebėsenos komisija prie Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos 2020-09-17 Nr. (1.4)S-5004 Komisijos nuomone, Projekto 4 straipsniu siūlomą 20¹straipsnio 1 dalis 7 punktą tikslinga išdėstyti taip: „7) asmeninės individualios pagalbos.“ Nepritarti Įstatymo projektu yra siūloma apibrėžti sąvoką „asmeninė pagalba“, kuri savo apibrėžtyje jau nusako, kad tai „individualiai teikiama pagalba neįgaliajam“, todėl manytina, kad siūlymas yra perteklinis. 6. Žmonių su negalia teisių stebėsenos komisija prie Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos 2020-09-17 Nr. (1.4)S-5005 Komisija taip pat siūlo Projekto 5 straipsnyje siūlomą 25¹ straipsnio 1 ir 2 dalių formuluotę išdėstyti taip: „25¹ straipsnis. Asmeninės individualios pagalbos teikimas ir finansavimas
pagalba siekiama sudaryti sąlygas asmeniui su negalia gyventi savarankiškai ir veikti visose gyvenimo srityse. 2. Asmeninės individualios pagalbos poreikis nustatomas individualiai kiekvienam asmeniui su negalia, vertinant kompleksiškai sveikatos būklę ar organizmo funkcinius sutrikimus, galimybes atlikti darbus ir vykdyti veiklas, kurios yra būtinos siekiant gyventi savarankiškai ir veikti visose gyvenimo srityse.“ Nepritarti NSĮ ar kitame teisės akte nėra išaiškinta ar apibrėžta tokios sąvokos kaip „asmuo su negalia“. NSĮ 2 straipsnio 8 dalyje apibrėžta sąvoka „neįgalusis“ Šiuo įstatymo projektu nėra keičiama ši sąvoka, todėl laikantis teisėkūros aiškumo ir sistemiškumo principo siūlome palikti visame įstatyme vartojamą sąvoką ,,neįgalusis“. Įstatymo projektu yra siūloma apibrėžti sąvoką „asmeninė pagalba“, kuri savo apibrėžtyje jau nusako, kad tai „individualiai teikiama pagalba neįgaliajam“, todėl manytina, kad siūlymas yra perteklinis. 7.
stebėsenos komisija prie Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos 2020-09-17 Nr. (1.4)S-5005 Komisijos nuomone, dėl negalios asmens galimybės savarankiškai dalyvauti visose gyvenimo srityse yra nuolat ribotos, tad nėra pagrindo individualią pagalbą nustatyti apibrėžtam laikotarpiui, nes žmogaus negalia savaime neišnyksta, todėl, pagal Konvencijos ir kitų teisės aktų nuostatas turi būti užtikrinta teisė pačiam asmeniui su negalia rinktis asmeninės individualios pagalbos laikotarpius pagal poreikius (su galimybe pratęsti). Komisija siūlo Projekto 5 straipsniu siūlomą 25¹ straipsnio 3 dalies formuluotę išdėstyti taip: „3. Neįgaliojo, pageidaujančio gauti asmeninę individualią pagalbą, asmeninės individualios pagalbos poreikį neįgaliojo prašymu nustato socialiniai darbuotojai, paskirti savivaldybės institucijos nustatyta tvarka. Asmeninės individualios pagalbos poreikio nustatymo ir asmeninės individualios pagalbos teikimo tvarką nustato socialinės apsaugos ir darbo ministras. Sprendimą dėl asmeninės individualios pagalbos skyrimo, sustabdymo, atnaujinimo, pratęsimo ir nutraukimo priima socialinio darbuotojo, nustačiusio asmeninės pagalbos poreikį, teikimu savivaldybės vykdomoji institucija. Asmeninės individualios pagalbos poreikis nustatomas pasirinktam asmens su negalia laikotarpiui su galimybe jį pratęsti.“ Nepritarti Dėl ,,individualios“ pagalbos žr. ankstesnius argumentus. Konkretaus termino nustatymas reikalingas savivaldybėms ir valstybės institucijoms tikslingiau apsiskaičiuoti reikiamą lėšų poreikį šiai pagalbai finansuoti. Taip pat nustatytas terminas sudarys ir asmeninės pagalbos teikimo prevencijos sąlygas, kai neįgaliajam pakartotinai bus įvertinas asmeninės pagalbos poreikis ir pakartotinio vertinimo metu bus įvertinta ar neįgalusis tikrai gauna tiek pagalbos, kiek jam reikia. 8.
stebėsenos komisija prie Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos 2020-09-17 Nr. (1.4)S-5005 Komisijos nuomone, Projekto 5 straipsnyje pateikiamoje 25¹ straipsnio 4 dalies formuluotėje iš esmės numatomos tik priežiūros individualios pagalbos asistento kompetencijos, kurios tikrai pakankamos, padedant asmeniui su negalia buityje (higiena, maitinimasis ir kt.) bei jį palydint, tačiau nėra garantijų, kad, įgijęs socialinio darbuotojo ar bent jo padėjėjo kompetencijas, asmeninės individualios pagalbos asistentas gebės padėti asmeniui su negalia darbo vietoje ir/ar mokantis. Komisija, vadovaudamasi Konvencija ir 2016 m. Komiteto Rekomendacijomis Lietuvai, siūlo, kad asmeninis individualios pagalbos asistentas įgytų papildomas žinias dėl pagalbos žmogui su negalia mokymo(si) procese ir darbiniuose santykiuose arba papildyti Įstatymo 25¹ straipsnį
gyvenimo, už asmeninės individualios pagalbos teikimą atsako tų sričių ministrai ir išdėstyti ją taip: „5. Visose kitose gyvenimo srityse, kuriose dalyvauja ir veikia asmuo su negalia (užimtumo, mokymo(si), darbo santykiuose, susisiekimo, sporto ir kt.) už individualios pagalbos asistento parengimą ir kompetencijas atsakingi tų sričių ministrai.“ Nepritarti Siūloma nuostata yra perteklinė, nes atitinkamų sričių (pvz., užimtumo, švietimo) teisės aktai įtvirtina pagalbos teikimą neįgaliesiems darbo ar švietimo procesuose (pvz., Lietuvos Respublikos švietimo įstatymas numato švietimo pagalbą mokiniams, Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymas – įdarbinimas su pagalba), o minėtų sričių pagalbos teikėjams taikomi reikalavimai numatyti įstatymus įgyvendinamuosiuose teisės aktuose. 9.
stebėsenos komisija prie Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos 2020-09-17 Nr. (1.4)S-5005 Projektu siūlomos 25¹ straipsnio
6 ir 7 dalimis ir išdėstyti jas taip: „6. Už asmeninės individualios pagalbos teikimo organizavimą asmeniui su negalia visose gyvenimo srityse ir jos kokybės užtikrinimą atsako savivaldybių institucijos.“ Nepritarti Įstatymo projektu yra siūloma apibrėžti sąvoką „asmeninė pagalba“, kuri savo apibrėžtyje jau nusako, kad tai „individualiai teikiama pagalba neįgaliajam“ „siekiant gyventi savarankiškai ir veikti visose gyvenimo srityse“, todėl manytina, kad siūlymas yra perteklinis. 10. Žmonių su negalia teisių stebėsenos komisija prie Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos 2020-09-17 Nr. (1.4)S-5005 Komisija, remdamasi Jungtinių Tautų Neįgaliųjų teisių komiteto (toliau – Komitetas) Konvencijos nuostatų išaiškinimo valstybėms narėms 5-a Bendrąja pastaba, rekomenduoja teisingai įgyvendinti Konvenciją ir asmeninę pagalbą (angl. - personal assistance) teikti kaip būtinybę tam, kad asmeniui su negalia būtų užtikrintos visos savarankiško gyvenimo galimybės. Komiteto 5-je Bendroje pastaboje aiškiai nurodyta valstybėms narėms, kad: „Asmeninė pagalba: asmeninė pagalba reiškia konkrečiam neįgaliam asmeniui teikiamą žmogiškąją pagalbą, kurią kontroliuoja jos gavėjas ir kuri yra jo savarankiško gyvenimo įrankis. Nors esama įvairių asmeninės pagalbos būdų, visiems jiems būdingi tam tikri toliau išvardyti elementai, dėl kurių ši pagalba skiriasi nuo kitų pagalbos formų: i) asmeninės pagalbos finansavimas turi būti teikiamas remiantis individualiais kriterijais ir atsižvelgiant į žmogaus teisių normas, užtikrinančias tinkamą užimtumą. Finansavimą turi kontroliuoti neįgalusis, kuriam šios lėšos turi būti skiriamos sumokėti už bet kokią reikalingą pagalbą.
Finansavimas nustatomas įvertinus individualius poreikius ir individualias gyvenimo sąlygas.“ Komisija pažymi, kad 2014 m. Eurostat duomenimis „Lietuvos neįgaliųjų, kuriems gresia skurdas ar socialinė atskirtis yra 42,2 proc.“ , todėl, mokėdamas už kiekvieną būtiną dėl negalios pagalbą ir/ar paslaugą po
netektų galimybių, asmuo su negalia akivaizdžiai skurstų arba, dėl lėšų stygiaus, būtų privertas nesinaudoti būtinąja pagalba ir/ar paslauga, kas apribotų jo lygias galimybes gyventi savarankiškai atviroje visuomenėje ir prieštarautų Konvencijai, todėl Komisija siūlo Projektu siūlomą 25¹ straipsnio
išdėstyti jas taip: „7. Asmeninė individuali pagalba asmeniui su negalia finansuojama valstybės ir savivaldybių biudžetų lėšomis.“
lėšų asmeninei individualiai pagalbai teikti paskirstymo, pervedimo, naudojimo, atsiskaitymo ir kontrolės tvarką asmens su negalia visose gyvenimo srityse nustato ir koordinuoja Lietuvos Respublikos Vyriausybes paskirta institucija.“ Iš dalies pritarti Komitetas siūlo Įstatymo projekte numatyti, kad visiems neįgaliesiems reikalinga asmeninė pagalba būtų teikiama nemokamai, o su šia teikiama paslauga susijusios išlaidos būtų finansuojamos valstybės ir savivaldybių biudžetų lėšomis. Siūloma atsisakyti 25¹ straipsnio
savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai: negauta. 5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai: negauta. 6. Komiteto sprendimas ir pasiūlymai:
įstatymo projektui Nr.
XIIIP-5015 ir siūlyti pagrindiniam komitetui jį tobulinti, atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabas ir Komiteto siūlymus, kuriems komitetas pritarė ir pritarti Komiteto išvadoms. 6.2. Pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pastabos Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. Žmogaus teisių komitetas
2 Argumentai: Atsižvelgiant į LR Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabas, siūlome šiuos pakeitimus: Pasiūlymas: Siūloma 2 straipsnio 4 dalį dėstyti taip:
„4. Asmeninis asistentas – fizinis asmuo, darbo ar jų esmę atitinkančių
santykių pagrindu teikiantis asmeninę pagalbą neįgaliajam, su kuriuo jis nėra susijęs artimais giminystės ryšiais.“ Pritarti Žmogaus teisių komitetas 2020-09-305 Pasiūlymas: Siūloma 25¹ straipsnio 2 dalį (buvusi 3 dalis) dėstyti taip:
„2. Neįgaliojo, pageidaujančio gauti asmeninę
pagalbą, asmeninės pagalbos poreikį neįgaliojo prašymu nustato socialiniai darbuotojai, paskirti savivaldybės vykdomosios institucijos nustatyta tvarka. Asmeninės pagalbos poreikio nustatymo ir asmeninės pagalbos teikimo tvarką nustato socialinės apsaugos ir darbo ministras. Sprendimą dėl asmeninės pagalbos skyrimo, sustabdymo, atnaujinimo, pratęsimo ir nutraukimo priima socialinio darbuotojo, nustačiusio asmeninės pagalbos poreikį, teikimu savivaldybės vykdomoji institucija. Asmeninės pagalbos poreikis nustatomas vieniems metams nuo sprendimo dėl asmeninės pagalbos skyrimo priėmimo dienos.“ Pritarti
4 Pasiūlymas: Siūloma 6 straipsnio 4 dalį išdėstyti taip:
Vyriausybė ar jos įgaliota institucija, ir Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministras ir savivaldybių institucijos iki 2021 m. gegužės 1 d. priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus.
Pritarti Žmogaus teisių komitetas 2020-09-305 Argumentai: Komitetas siūlo Įstatymo projekte numatyti, kad visiems neįgaliesiems reikalinga asmeninė pagalba būtų teikiama nemokamai, o su šia teikiama paslauga susijusios išlaidos būtų finansuojamos valstybės ir savivaldybių biudžetų lėšomis. Siūloma atsisakyti 25¹ straipsnio 5 dalies (buvusi 6 dalis). Pasiūlymas:
Išbraukti 25¹ straipsnio 5 dalį (buvusi 6 dalis):
viršyti 20 procentų asmeninės pagalbos teikimo išlaidų dydžio ir negali būti didesnis nei 20 procentų neįgaliojo pajamų, nustatytų ir apskaičiuojamų vadovaujantis Socialinių paslaugų įstatymo 30 straipsniu. Asmeninė pagalba teikiama nemokamai neįgaliajam, kurio pajamos yra mažesnės negu 2 valstybės remiamų pajamų dydžiai. Neįgaliojo mokėjimo už asmeninę pagalbą dydį nustato savivaldybė, vadovaudamasi Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka. Pritarti
sutarimu ,,už“. 8. Komiteto paskirtas pranešėjas: M. Puidokas, Z. Streikus. Komiteto pirmininkas Valerijus Simulik Žmogaus teisių komiteto biuro patarėja, Rūta Ragaliauskienė, tel. 2396821
Socialinių reikalų ir darbo komitetas Pagrindinio komiteto IŠVADA DĖL
2020-10-28
1Komiteto posėdyje dalyvavo: R. Šalaševičiūtė – Komiteto pirmininkė, R. Baškienė, R. J. Dagys, A. Dumbrava, J. Džiugelis, P. Kuzmickienė, M. Navickienė, V. Rastenis, A. Sysas, T. Tomilinas, J. Varkalys; Komiteto biuras: E. Bulotaitė –
biuro vedėja, patarėjos D. Aleksejūnienė, D. Jonėnienė, A. Kazlauskienė, I. Kuodienė, padėjėjos R. Liekienė, I. Žukauskaitė; kviestieji asmenys: L. Kukuraitis – socialinės apsaugos ir darbo ministras, V. Augienė – socialinės apsaugos ir darbo viceministrė, D. Zabarauskeinė – Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Tikslinės pagalbos skyriaus vedėja, J. Čiuladaitė-Pritulskienė – Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Tikslinės pagalbos skyriaus vyresnioji patarėja, K. Dudonytė – Žmonių su negalia teisių stebėsenos komisijos pirmininkė, H. Varnienė – Lietuvos negalios organizacijų forumo administracijos direktorė, D. Mikalauskaitė – lobistė. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. LR Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2020-06-2512 Išvada dėl <...> įstatymo projekto Nr. XIIIP-5015: Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, galiojantiems įstatymams ir teisės technikos taisyklių reikalavimams, teikiame šias pastabas: 1.
Įstatymo projekto 1 straipsniu keičiamo Lietuvos Respublikos neįgaliųjų socialinės integracijos įstatymo (toliau – keičiamas įstatymas) 2 straipsnio
ar jų esmę atitinkančių santykių pagrindu teikiantis asmeninę pagalbą neįgaliajam, su kuriuo jis nėra susijęs artimais giminystės ryšiais“. Siūloma nuostata tarpusavyje derintina su Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymu, kuriame yra aiškiai apibrėžtos asmenų užimtumo formos, t.y. kas laikytina asmenimis, dirbančiais pagal darbo sutartis ir darbo santykiams prilygintų teisinių santykių pagrindu, savarankiškai dirbančiais asmenimis ir asmenimis, kurie užsiima individualia veikla. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 2 straipsnio 31 dalyje apibrėžta sąvoka ,,darbo santykiai arba jų esmę atitinkantys santykiai“ yra skirta nustatyti gyventojų pajamų mokesčiu apmokestinimo tvarką, bet ne asmens teisinių santykių vertinimui darbo santykių esmei. Kita vertus, abejotina, ar tikslinga sąvokoje nurodyti tokį siūlomą asmeninio asistento požymį, kadangi pagal Užimtumo įstatymą, už nelegalų darbą, nedeklaruotą darbą ir nedeklaruotą savarankišką veiklą yra numatyta atsakomybė. Pritarti. Žr. Komiteto pasiūlymus. 2. LR Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2020-06-255
įstatymo 25¹straipsnio 1 dalis brauktina kaip perteklinė, nes asmeninės pagalbos tikslai jau nurodyti šios sąvokos apibrėžtyje (projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 2 straipsnio 3 dalis). Pritarti. Žr. Komiteto pasiūlymus. 3. LR Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2020-06-255 2.
Įstatymo projekto 5 straipsniu keičiamo įstatymo 25¹straipsnio 3 dalyje siūloma nustatyti, kad ,,sprendimą dėl asmeninės pagalbos skyrimo, sustabdymo, atnaujinimo, pratęsimo ir nutraukimo priima socialinio darbuotojo, nustačiusio asmeninės pagalbos poreikį, teikimu savivaldybės vykdomoji institucija“. Pažymėtina, kad pagal Konstitucinio Teismo suformuluotą doktriną, su asmens teisių ir laisvių įgyvendinimu susijęs reguliavimas gali būti nustatomas tik įstatymu (Konstitucinio Teismo 2006 m. gegužės 31 d. nutarimas). Todėl atsižvelgiant į tai, svarstytina, ar asmeninės pagalbos skyrimo, sustabdymo, atnaujinimo, pratęsimo ir nutraukimo pagrindai, neturėtų būti įtvirtinti keičiamame įstatyme. Nepritarti. Atsižvelgiant į praktiką teikiant asmeninę pagalbą bandomųjų projektų metu, asmeninės pagalbos skyrimo, sustabdymo, atnaujinimo, pratęsimo ir nutraukimo pagrindų gali būti labai daug dėl įvairių gyvenimiškų situacijų ir individualių neįgaliojo poreikių. Todėl kyla rizika, kad įstatyme apibrėžus šiuos pagrindus, atsiradus naujiems pagrindams, neįgaliajam bus užkirstas kelias gauti asmeninę pagalbą tol, kol bus pakeistas įstatymas. Siekiant lanksčiai ir greitai reaguoti į besikeičiančią situaciją, minėti pagrindai bus numatyti Asmeninės pagalbos poreikio nustatymo ir asmeninės pagalbos teikimo tvarkoje, kurią tvirtins socialinės apsaugos ir darbo ministras. 4. LR Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2020-06-255
keičiamo įstatymo 25¹ straipsnio 3 dalyje siūlome patikslinti, kad neįgaliojo, pageidaujančio gauti asmeninę pagalbą, asmeninės pagalbos poreikį neįgaliojo prašymu nustato socialiniai darbuotojai, paskirti savivaldybės vykdomosios institucijos nustatyta tvarka (nes būtent ši institucija bus atsakinga ir už sprendimų dėl asmeninės pagalbos skyrimo, sustabdymo, atnaujinimo, pratęsimo ir nutraukimo priėmimą). Pritarti. Žr.
Žr. Komiteto pasiūlymus. 5. LR Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2020-06-255
straipsnyje pateiktus sąvokų ,,savivaldybė“ ir ,,savivaldybės institucijos” apibrėžimus, tikslintina įstatymo projekto 5 straipsniu keičiamo įstatymo 25¹ straipsnio 6 dalis, kurioje nustatyta, kad neįgaliojo mokėjimo už asmeninę pagalbą dydį nustato savivaldybė. Atsižvelgiant į tai, kad tuo atveju, kai teisės aktuose yra nustatyta papildomų įgaliojimų savivaldybei, sprendimų dėl tokių įgaliojimų vykdymo priėmimo iniciatyva, neperžengiant nustatytų įgaliojimų, priklauso savivaldybės tarybai, bei siekiant aiškumo, galbūt tikslinga nustatyti, kad neįgaliojo mokėjimo už asmeninę pagalbą dydį nustato savivaldybės taryba. Pritarti. Žr. Komiteto pasiūlymus. 6. LR Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2020-06-2564
savivaldybių institucijoms priimti įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus. Pritarti. Žr. Komiteto pasiūlymus. 3. Piliečių, asociacijų, politinių partijų, lobistų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Žmonių su negalia teisių stebėsenos komisija prie Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos (Komisija),
1 Dėl įstatymo projekto Nr. XIIIP-5015: Komisija, vadovaudamasi Jungtinių Tautų neįgaliųjų teisių konvencijos (Konvencija) bei ją lydinčių dokumentų nuostatomis, teikia pasiūlymus dėl įstatymo projekto Nr. XIIIP-5015 (Projektas). Siūlome Projekto 1 straipsnį, kuriuo keičiama galiojančios įstatymo redakcijos 2 straipsnio 3 dalis, išdėstyti taip: „3.
Asmeninė pagalba – asmeninio asistento individualiai teikiama pagalba asmeniui su negalia atlikti darbus ir vykdyti veiklas, kurių dėl negalios jis negali atlikti savarankiškai ir kurie būtini siekiant gyventi savarankiškai ir veikti visose gyvenimo srityse.“ Nepritarti. Teisės aktuose nustatytas teisinis reguliavimas turi būti logiškas, nuoseklus, glaustas, suprantamas, tikslus, aiškus ir nedviprasmiškas. Įstatymuose ir kituose teisės aktuose nėra įtvirtinta sąvoka „asmuo su negalia“. Įstatymo 2 straipsnio 8 dalyje apibrėžta sąvoka „neįgalusis
55 procentų ir mažesnis darbingumo lygis, arba specialiųjų poreikių lygis“. Naudojant sąvoką „asmuo su negalia“ vietoj „neįgalusis“ nebūtų užtikrintas teisėkūros aiškumo ir sistemiškumo principas. 2. Komisija,
2 Komisijos nuomone, esant situacijai, kai asmeninės individualios pagalbos asistentų yra nepakankamai ir dėl to asmens su negalia galimybės bus varžomos visose gyvenimo srityse ir tam, kad išvengti tokių žmogaus su negalia teisių pažeidimų, tikslinga laikinai (iki bus surastas kvalifikuotas asmeninės pagalbos asistentas) darbo ar jų esmę atitinkančių santykių pagrindų asmeninę individualią pagalbą teikti artimiesiems, todėl Komisija siūlo papildyti Projektu siūlomo 2 straipsnio 4 dalį ir išdėstyti ją taip:
„4. Asmeninis asistentas – fizinis asmuo, darbo ar jų esmę
atitinkančių santykių pagrindu teikiantis asmeninę individualią pagalbą asmeniui su negalia, su kuriuo jis nėra susijęs artimais giminystės ryšiais, išskyrus atvejus, kai objektyviai nėra kitos alternatyvos, laikinai asmeninės individualios pagalbos asistentais gali būti artimieji.“ Nepritarti. Projektu siūloma apibrėžti sąvoką „asmeninė pagalba“, kuri nusako, kad tai yra „individualiai teikiama pagalba neįgaliajam“.
Be to, žodžiai „asmeninis“ ir „individualus“ turi vienodą reikšmę. Projekte aiškiai neapibrėžus, kas yra „objektyviai nėra kitos alternatyvos“ ir termino „laikinai“ asmeninės pagalbos teikėjai gali netinkamai vykdyti savo funkcijas. Asmeninės pagalbos tikslas – užtikrinti savarankiškumą neįgaliesiems ir sudaryti galimybę artimiesiems, kurie dabar vykdo asmeninio asistento funkcijas, grįžti į darbo rinką. 3. Komisija, 2020-09-17 Nr. (1.4)S-5002 Komisijos nuomone, tikslinga papildyti Projekto 2 straipsnį, kuriuo keičiamas 16 straipsnio 2 dalies 6 punktas ir išdėstyti jį taip: „6) savivaldybės vykdo neįgaliųjų socialinės integracijos, neįgaliųjų specialiųjų poreikių tenkinimo vertinant asmens savarankiškumą kasdienėje veikloje ir teikiant asmeninę individualią pagalbą, bendrąsias ir specialiąsias socialines paslaugas, sąlygų neįgaliesiems integruotis į bendruomenę sudarymo ir bendradarbiavimo su neįgaliųjų asociacijomis srityse veiklą ir planuoja ją savivaldybės strateginio planavimo dokumentuose;“. Nepritarti. Projektu siūloma apibrėžti sąvoką „asmeninė pagalba“, kuri nusako, kad tai „individualiai teikiama pagalba neįgaliajam“, todėl pasiūlymas yra perteklinis. 4. Komisija, 2020-09-17 Nr. (1.4)S-5003 Komisijos nuomone, nėra teisinga ir/ar tikslinga asmeninę pagalbą asmeniui su negalia traktuoti kaip specialų poreikį pagal lygius, nes asmeniui, kurio galimybės sumažėję dėl negalios, asmeninė pagalba yra gyvybiškai būtina nuolat, nes ji yra jo savarankiško gyvenimo įrankis, kas atitinka ir Konvencijos nuostatas, kurias įgyvendinti Lietuva įsipareigojo 2010 m. Komisija siūlo asmeninės pagalbos asistento darbą reglamentuoti kaip atskirą individualią būtinąją pagalbą, todėl siūlo Projekto 3 straipsniu keičiamą 18 straipsnio 2 dalies 8 punktą išdėstyti taip: „8) asmenims su negalia nustatomos individualios pagalbos ir/ar priemonės.“ Nepritarti.
Projekto 3 straipsniu siūloma papildyti Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (NDNT) priimamų sprendimų sąrašą ir nustatyti, kad NDNT priimtų sprendimą dėl asmeniui rekomenduojamų specialiosios pagalbos priemonių, kurios pagal Įstatymą yra apibrėžtos kaip „specialiojo poreikio tenkinimo priemonės, kurių tikslas – jas gaunančiam neįgaliajam užtikrinti lygias ugdymo, profesines, socialines bei visaverčio integravimosi į visuomenę galimybes.“ Priimtas sprendimas dėl neįgaliajam rekomenduojamų specialiosios pagalbos priemonių leistų užtikrinti informacijos teikimą neįgaliajam vieno langelio principu. Komisijos siūlymas susiaurina specialiosios pagalbos priemonių sąvoką, todėl nebūtų užtikrintas teisėkūros sistemiškumo ir aiškumo principas. 5. Komisija,
1 Komisijos nuomone, Projekto 4 straipsniu siūlomą 20¹ straipsnio 1 dalis 7 punktą tikslinga išdėstyti taip: „7) asmeninės individualios pagalbos.“ Nepritarti. Projektu siūloma apibrėžti sąvoką „asmeninė pagalba“, kuri nusako, kad tai „individualiai teikiama pagalba neįgaliajam“, todėl pasiūlymas yra perteklinis. 6. Komisija, 2020-09-17 Nr. (1.4)S-5005 Komisija taip pat siūlo Projekto 5 straipsnyje siūlomą 25¹straipsnio 1 ir 2 dalių formuluotę išdėstyti taip:
„25¹straipsnis. Asmeninės individualios pagalbos teikimas ir finansavimas
negalia gyventi savarankiškai ir veikti visose gyvenimo srityse. 2.
kiekvienam asmeniui su negalia, vertinant kompleksiškai sveikatos būklę ar organizmo funkcinius sutrikimus, galimybes atlikti darbus ir vykdyti veiklas, kurios yra būtinos siekiant gyventi savarankiškai ir veikti visose gyvenimo srityse.“ Nepritarti. Teisės aktuose nustatytas teisinis reguliavimas turi būti logiškas, nuoseklus, glaustas, suprantamas, tikslus, aiškus ir nedviprasmiškas. Įstatymuose ir kituose teisės aktuose nėra įtvirtinta sąvoka
„asmuo su negalia“. Įstatymo 2 straipsnio 8 dalyje apibrėžta sąvoka
„neįgalusis - asmuo, kuriam šio Įstatymo nustatyta tvarka nustatytas
neįgalumo lygis arba 55 procentų ir mažesnis darbingumo lygis, arba specialiųjų poreikių lygis“. Naudojant sąvoką „asmuo su negalia“ vietoj
„neįgalusis“ nebūtų užtikrintas teisėkūros aiškumo ir
sistemiškumo principas. Projektu siūloma apibrėžti sąvoką „asmeninė pagalba“, kuri nusako, kad tai „individualiai teikiama pagalba neįgaliajam“, todėl pasiūlymas yra perteklinis. 7. Komisija 2020-09-17 Nr. (1.4)S-5005 Komisijos nuomone, dėl negalios asmens galimybės savarankiškai dalyvauti visose gyvenimo srityse yra nuolat ribotos, tad nėra pagrindo individualią pagalbą nustatyti apibrėžtam laikotarpiui, nes žmogaus negalia savaime neišnyksta, todėl, pagal Konvencijos ir kitų teisės aktų nuostatas turi būti užtikrinta teisė pačiam asmeniui su negalia rinktis asmeninės individualios pagalbos laikotarpius pagal poreikius (su galimybe pratęsti). Komisija siūlo Projekto
taip:
„3. Neįgaliojo, pageidaujančio gauti asmeninę individualią pagalbą,
asmeninės individualios pagalbos poreikį neįgaliojo prašymu nustato socialiniai darbuotojai, paskirti savivaldybės institucijos nustatyta tvarka. Asmeninės individualios pagalbos poreikio nustatymo ir asmeninės individualios pagalbos teikimo tvarką nustato socialinės apsaugos ir darbo ministras.
Sprendimą dėl asmeninės individualios pagalbos skyrimo, sustabdymo, atnaujinimo, pratęsimo ir nutraukimo priima socialinio darbuotojo, nustačiusio asmeninės pagalbos poreikį, teikimu savivaldybės vykdomoji institucija. Asmeninės individualios pagalbos poreikis nustatomas pasirinktam asmens su negalia laikotarpiui su galimybe jį pratęsti.“ Nepritarti. Konkretaus termino nustatymas sudarys ir asmeninės pagalbos teikimo prevencijos sąlygas, kai neįgaliajam pakartotinai bus įvertinas asmeninės pagalbos poreikis ir pakartotinio vertinimo metu bus įvertinta, ar neįgalusis tikrai gauna tiek pagalbos, kiek jam reikia, ir gal dar reikia papildomos ir kitokios pagalbos pasikeitus sveikatos būklei (pavyzdžiui, techninės pagalbos priemonių, būsto pritaikymo ir pan.). 8. Komisija, 2020-09-17 Nr. (1.4)S-5005 Komisijos nuomone, Projekto 5 straipsnyje pateikiamoje 25¹ straipsnio 4 dalies formuluotėje iš esmės numatomos tik priežiūros individualios pagalbos asistento kompetencijos, kurios tikrai pakankamos, padedant asmeniui su negalia buityje (higiena, maitinimasis ir kt.) bei jį palydint, tačiau nėra garantijų, kad, įgijęs socialinio darbuotojo ar bent jo padėjėjo kompetencijas, asmeninės individualios pagalbos asistentas gebės padėti asmeniui su negalia darbo vietoje ir/ar mokantis. Komisija, vadovaudamasi Konvencija ir 2016 m. Komiteto Rekomendacijomis Lietuvai, siūlo, kad asmeninis individualios pagalbos asistentas įgytų papildomas žinias dėl pagalbos žmogui su negalia mokymo(si) procese ir darbiniuose santykiuose arba papildyti Įstatymo 25¹ straipsnį 5 dalimi, nustatant, kad, asmeniui su negalia, dalyvaujant ir veikiant kitose gyvenimo, už asmeninės individualios pagalbos teikimą atsako tų sričių ministrai ir išdėstyti ją taip: „5.
Visose kitose gyvenimo srityse, kuriose dalyvauja ir veikia asmuo su negalia (užimtumo, mokymo(si), darbo santykiuose, susisiekimo, sporto ir kt.) už individualios pagalbos asistento parengimą ir kompetencijas atsakingi tų sričių ministrai.“ Nepritarti. Siūloma nuostata yra perteklinė, nes atitinkamų sričių (pvz., užimtumo, švietimo) įstatymai ir kiti teisės aktai įtvirtina pagalbos teikimą neįgaliesiems darbo ar švietimo procesuose (pvz., Švietimo įstatymas numato švietimo pagalbą mokiniams, Užimtumo įstatymas – įdarbinimą su pagalba), o minėtų sričių pagalbos teikėjams taikomi reikalavimai yra numatyti įstatymų įgyvendinamuosiuose teisės aktuose. 9. Komisija 2020-09-17 Nr. (1.4)S-5005 Projektu siūlomos 25¹ straipsnio 5 ir 6 dalis Komisija siūlo pervadinti atitinkamai 251 straipsnio 6 ir 7 dalimis ir išdėstyti jas taip:
„6. Už asmeninės individualios pagalbos teikimo organizavimą asmeniui
su negalia visose gyvenimo srityse ir jos kokybės užtikrinimą atsako savivaldybių institucijos.“ Nepritarti. Projektu yra siūloma apibrėžti sąvoką „asmeninė pagalba“, kuri savo apibrėžtyje nusako, kad tai „individualiai teikiama pagalba neįgaliajam“ „siekiant gyventi savarankiškai ir veikti visose gyvenimo srityse“, todėl siūlymas yra perteklinis. 10.
10. Komisija, 2020-09-17 Nr. (1.4)S-5005 Komisija, remdamasi Jungtinių Tautų Neįgaliųjų teisių komiteto (toliau – Komitetas) Konvencijos nuostatų išaiškinimo valstybėms narėms 5-a Bendrąja pastaba, rekomenduoja teisingai įgyvendinti Konvenciją ir asmeninę pagalbą (angl. - personal assistance) teikti kaip būtinybę tam, kad asmeniui su negalia būtų užtikrintos visos savarankiško gyvenimo galimybės. Komiteto 5-je Bendroje pastaboje aiškiai nurodyta valstybėms narėms, kad: „Asmeninė pagalba: asmeninė pagalba reiškia konkrečiam neįgaliam asmeniui teikiamą žmogiškąją pagalbą, kurią kontroliuoja jos gavėjas ir kuri yra jo savarankiško gyvenimo įrankis. Nors esama įvairių asmeninės pagalbos būdų, visiems jiems būdingi tam tikri toliau išvardyti elementai, dėl kurių ši pagalba skiriasi nuo kitų pagalbos formų: i) asmeninės pagalbos finansavimas turi būti teikiamas remiantis individualiais kriterijais ir atsižvelgiant į žmogaus teisių normas, užtikrinančias tinkamą užimtumą. Finansavimą turi kontroliuoti neįgalusis, kuriam šios lėšos turi būti skiriamos sumokėti už bet kokią reikalingą pagalbą. Finansavimas nustatomas įvertinus individualius poreikius ir individualias gyvenimo sąlygas.“ Komisija pažymi, kad 2014 m. Eurostat duomenimis „Lietuvos neįgaliųjų, kuriems gresia skurdas ar socialinė atskirtis yra 42,2 proc.“ , todėl, mokėdamas už kiekvieną būtiną dėl negalios pagalbą ir/ar paslaugą po 20 proc. gaunamos šalpos pensijos, kuri yra valstybės parama asmeniui dėl netektų galimybių, asmuo su negalia akivaizdžiai skurstų arba, dėl lėšų stygiaus, būtų privertas nesinaudoti būtinąja pagalba ir/ar paslauga, kas apribotų jo lygias galimybes gyventi savarankiškai atviroje visuomenėje ir prieštarautų Konvencijai, todėl Komisija siūlo Projektu siūlomą 251 straipsnio 6 ir 7 dalis laikyti atitinkamai 251 straipsnio 7 ir 8 dalimis ir išdėstyti jas taip:
„7. Asmeninė individuali pagalba asmeniui su negalia finansuojama
valstybės ir savivaldybių biudžetų lėšomis.“ 8.
Valstybės biudžeto lėšų asmeninei individualiai pagalbai teikti paskirstymo, pervedimo, naudojimo, atsiskaitymo ir kontrolės tvarką asmens su negalia visose gyvenimo srityse nustato ir koordinuoja Lietuvos Respublikos Vyriausybes paskirta institucija.“ Nepritarti. Neįgalieji gauna finansinę pagalbą specialiesiems poreikiams tenkinti. Skiriamos šios finansinės pagalbos priemonių neįgaliesiems rūšys: socialinė piniginė parama, tikslinės kompensacijos ir išmokos bei lengvatos. Tikslinių kompensacijų paskirtis – kompensuoti asmens, turinčio teisę gauti tikslinę kompensaciją, išlaidas, patirtas tenkinant specialiuosius nuolatinės slaugos ar nuolatinės priežiūros (pagalbos) poreikius. Tikslinės kompensacijos gali būti naudojamos tik specialiesiems nuolatinės slaugos, priežiūros (pagalbos) poreikiams tenkinti ir (ar) specialiosios pagalbos priemonėms įsigyti, t.y. ir asmeninės pagalbos teikimo išlaidoms iš dalies apmokėti. Be to, Projekte numatyta, kad asmeninė pagalba gali būti teikiama nemokamai, jei neįgaliojo pajamos yra mažesnės negu 2 valstybės remiamų pajamų dydžiai. Taip pat siekiant padėti tenkinti būtiniausius poreikius tiems žmonėms, kurių gaunamos pajamos yra nepakankamos, o gebėjimas pasirūpinti savimi dėl objektyvių, nuo jų nepriklausančių, priežasčių yra ribotas, gali būti teikiama piniginė socialinė parama. Įgyvendindamos Piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymą, savivaldybių tarybos tvirtina piniginės socialinės paramos teikimo tvarkos aprašą, kuriame, be kita ko, nustato pagrindus, kai ši parama skiriama ir kitais nenumatytais atvejais (pvz., skiriama vienkartinė, tikslinė, periodinė, sąlyginė pašalpa ir kita parama.).
Tai papildoma parama, kurią savivaldybės, administruodamos piniginę socialinę paramą, turi teisę savivaldybių tarybų nustatyta tvarka teikti iš savo biudžeto lėšų ypač pažeidžiamoms gyventojų grupėms tais atvejais, kai ji yra nepakankama ar asmenys neturi į ją teisės. Taigi savivaldybės, įvertinusios konkrečią situaciją, turi teisinį pagrindą skirti papildomą paramą asmenims, kuriems reikalinga asmeninė pagalba. 11. Komisija, 2020-10-28 Nr. (1.4)S-572 Dėl <...> įstatymo projekto Nr. XIIIP-5015:
Komisija, reaguodama Seimo Socialinių reikalų ir darbo komiteto 2020 spalio 27 d. įvykusį pasitarimą su nevyriausybinėmis visuomeninėmis organizacijomis dėl <...> įstatymo projekto Nr. XIIIP-5015, teikia savo pastabas, nes pasitarimo metu Komisijai nebuvo sudaryta galimybė pasisakyti. Komisija, vadovaudamasi Jungtinių Tautų Neįgaliųjų teisių komiteto (toliau – Komitetas) 5-a Bendrąja pastaba dėl Jungtinių Tautų neįgaliųjų teisių Konvencijos (toliau – Konvencija) nuostatų išaiškinimo valstybėms narėms, siūlo atsižvelgti į Konvencijoje numatytus reikalavimus ir asmeninę pagalbą (angl.
Konvenciją, Lietuva įsipareigojo visiems žmonėms su negalia užtikrinti tokias pačias teises kaip ir asmenims be negalios ir tam tikslui turi būti skiriamas tinkamas finansavimas už bet kokią dėl negalios reikalingą pagalbą, nediferencijuojant pagalbų į „gyvybiškai būtinas“ ir „mažiau būtinas“ ar kitokias, nes toks pagalbų reglamentavimas galimai būtų diskriminacinis paties asmens su negalia atžvilgiu. Pasitarime buvo minima Švedijos asmeninio asistento pagalbos teikimo patirtis. Komisija pažymi, kad pagal Švedijos įstatymą dėl asmeninės pagalbos, žmonėms, turintiems negalią (ypač psichosocialinę) yra užtikrinami šie pagrindiniai poreikiai: 1. asmens higiena; 2. mityba; 3. apsirengimas ir nusirengimas; 4. bendravimas su kitais; 5. kita pagalba, reikalaujanti išsamių žinių apie asmens negalią. Pabrėžtina, kad Švedijoje, skiriant tiesiogines išmokas asmenims su negalia, finansavimas užtikrinamas ne tik pagalboms dėl gyvybiškai būtinų funkcijų, bet ir visoms kitoms žmogui su negalia reikalingoms pagalboms. Žinant, kad faktiškai ne visi asmenys su negalia gali lengvai priimti ir/ar bendrauti su svetimu/nepažystamu žmogumi bei trūkstant socialinės srities darbuotojų, Komisija dėl projekto XIIIP-5015 teikė pasiūlymą, kad, nesant alternatyvai, asmeniniu individualios pagalbos asistentu žmogui su negalia galėtų būti artimasis.
Taip pat pasitarime buvo minimas Latvijos, kurioje asmeniniais asistentais gali būti ir artimieji, pavyzdys, nurodant, kad apie 90 proc. asmeninių asistentų yra neįgalaus asmens šeimos nariai ir/ar artimieji. Komisija neprieštarauja, kad asistentai - šeimos nariai/artimieji nėra optimaliausias sprendimas, tačiau svarbu išsiaiškinti priežastis, būtent kodėl vyrauja tokia situacija. Pastebėtina, kad Latvijos atstovai jau anksčiau yra įvardiję tokios situacijos priežastis: mažas atlyginimas, o darbas atsakingas ir sudėtingas, tad lieka tik toks pasirinkimas: arba asmenys su negalia (ypač su intelekto ir/ar psichosocialine negalia) ir toliau gyvena be jokios individualios pagalbos asistentų, arba jų asistentais sutinka darbintis artimieji, nes priešingu atveju – tie 90 proc. asmenų su negalia galimai liktų be jokios reikalingos pagalbos. Atkreiptinas dėmesys, kad Lietuvoje iki šiol, nei viena institucija niekaip net nebandė įvertinti tėvų/artimųjų teikiamų nuolatinių (ir neapmokamų) pagalbos paslaugų asmenims su negalia (ypač suaugusiems) indėlio į bendrą gėrį. Tačiau šiandien valstybė, prieš dešimt metų tarptautine sutartimi įsipareigojusi užtikrinti lygias teises asmenims su negalia, tokį asmeninės pagalbos teikimo finansavimą vertina beveik dviem milijardais biudžete „nerandamų/trūkstamų“ eurų. Kyla pagrįsta abejonė, ar 2010 m. ratifikuotos Konvencijos nuostatų teisingas įgyvendinimas Lietuvoje – nuolatinis pačių asmenų su negalia ir jų šeimos narių besąlygiškas rūpestis. Manytina, kad toks požiūris nėra suderinamas ir su gerovės valstybės siekiamybės tikslu. Nepritarti. Žr. argumentus į ankstesniame Komisijos rašte pateiktus pasiūlymus. 4.
pasiūlymai: negauta. 5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai: negauta. 6. Seimo paskirtų papildomų komitetų /komisijos pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pastabos Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. LR Seimo Žmogaus teisių komitetas, 2020-09-30 Komiteto sprendimas ir pasiūlymai: iš esmės pritarti įstatymo projektui Nr. XIIIP-5015 ir siūlyti pagrindiniam komitetui jį tobulinti, atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabas ir Komiteto siūlymus, kuriems komitetas pritarė ir pritarti Komiteto išvadoms (pritarta bendru sutarimu ,,už“). Pritarti iš dalies (pritarti sprendimui ir tobulinimui pagal 1.1, 1.2 ir 1.3 pasiūlymus; nepritarti 1.4 pasiūlymui: argumentus žr. prie 1.4 pasiūlymo). 1.1. LR Seimo Žmogaus teisių komitetas, 2020-09-3012 Argumentai: Atsižvelgiant į LR Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabas, siūlome šiuos pakeitimus:
straipsnio 4 dalį dėstyti taip:
„4. Asmeninis asistentas – fizinis asmuo, darbo
ar jų esmę atitinkančių santykių pagrindu teikiantis asmeninę pagalbą neįgaliajam, su kuriuo jis nėra susijęs artimais giminystės ryšiais.“ Pritarti. Žr. Komiteto pasiūlymus. 1.2. LR Seimo Žmogaus teisių komitetas, 2020-09-305
dėstyti taip:
„2. Neįgaliojo, pageidaujančio gauti asmeninę pagalbą,
asmeninės pagalbos poreikį neįgaliojo prašymu nustato socialiniai darbuotojai, paskirti savivaldybės vykdomosios institucijos nustatyta tvarka. Asmeninės pagalbos poreikio nustatymo ir asmeninės pagalbos teikimo tvarką nustato socialinės apsaugos ir darbo ministras. Sprendimą dėl asmeninės pagalbos skyrimo, sustabdymo, atnaujinimo, pratęsimo ir nutraukimo priima socialinio darbuotojo, nustačiusio asmeninės pagalbos poreikį, teikimu savivaldybės vykdomoji institucija.
Asmeninės pagalbos poreikis nustatomas vieniems metams nuo sprendimo dėl asmeninės pagalbos skyrimo priėmimo dienos.“ Pritarti. Žr. Komiteto pasiūlymus. 1.3. LR Seimo Žmogaus teisių komitetas, 2020-09-3064
4 dalį išdėstyti taip: „4. Lietuvos Respublikos Vyriausybė ar jos įgaliota institucija, ir Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministras ir savivaldybių institucijos iki 2021 m. gegužės 1 d. priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus.“ Pritarti iš dalies. Žr. Komiteto išvadą ir pasiūlymus. Komitetas siūlo įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus priimti iki 2021 m. birželio 30 d. (o ne iki 2021 m. gegužės 1 d., kaip siūloma Projekte), kadangi įstatymas įsigalios 2021 m. liepos 1 d. 1.4. LR Seimo Žmogaus teisių komitetas, 2020-09-305 Argumentai: Komitetas siūlo Įstatymo projekte numatyti, kad visiems neįgaliesiems reikalinga asmeninė pagalba būtų teikiama nemokamai, o su šia teikiama paslauga susijusios išlaidos būtų finansuojamos valstybės ir savivaldybių biudžetų lėšomis. Siūloma atsisakyti 25¹ straipsnio 5 dalies (buvusi 6 dalis). 4. Pasiūlymas: Išbraukti 25¹ straipsnio 5 dalį (buvusi 6 dalis):
„5. Neįgaliojo mokėjimo už asmeninę pagalbą dydis negali viršyti 20 procentų
asmeninės pagalbos teikimo išlaidų dydžio ir negali būti didesnis nei 20 procentų neįgaliojo pajamų, nustatytų ir apskaičiuojamų vadovaujantis Socialinių paslaugų įstatymo 30 straipsniu. Asmeninė pagalba teikiama nemokamai neįgaliajam, kurio pajamos yra mažesnės negu 2 valstybės remiamų pajamų dydžiai. Neįgaliojo mokėjimo už asmeninę pagalbą dydį nustato savivaldybė, vadovaudamasi Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka.“ Nepritarti. Neįgalieji gauna finansinę pagalbą specialiesiems poreikiams tenkinti.
Skiriamos šios finansinės pagalbos priemonių neįgaliesiems rūšys: socialinė piniginė parama, tikslinės kompensacijos ir išmokos bei lengvatos. Tikslinių kompensacijų paskirtis – kompensuoti asmens, turinčio teisę gauti tikslinę kompensaciją, išlaidas, patirtas tenkinant specialiuosius nuolatinės slaugos ar nuolatinės priežiūros (pagalbos) poreikius. Tikslinės kompensacijos gali būti naudojamos tik specialiesiems nuolatinės slaugos, priežiūros (pagalbos) poreikiams tenkinti ir (ar) specialiosios pagalbos priemonėms įsigyti, t.y. ir asmeninės pagalbos teikimo išlaidoms iš dalies apmokėti. Be to, Projekte numatyta, kad asmeninė pagalba gali būti teikiama nemokamai, jei neįgaliojo pajamos yra mažesnės negu 2 valstybės remiamų pajamų dydžiai. Taip pat siekiant padėti tenkinti būtiniausius poreikius tiems žmonėms, kurių gaunamos pajamos yra nepakankamos, o gebėjimas pasirūpinti savimi dėl objektyvių, nuo jų nepriklausančių, priežasčių yra ribotas, gali būti teikiama piniginė socialinė parama. Įgyvendindamos Piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymą, savivaldybių tarybos tvirtina piniginės socialinės paramos teikimo tvarkos aprašą, kuriame, be kita ko, nustato pagrindus, kai ši parama skiriama ir kitais nenumatytais atvejais (pvz., skiriama vienkartinė, tikslinė, periodinė, sąlyginė pašalpa ir kita parama.). Tai papildoma parama, kurią savivaldybės, administruodamos piniginę socialinę paramą, turi teisę savivaldybių tarybų nustatyta tvarka teikti iš savo biudžeto lėšų ypač pažeidžiamoms gyventojų grupėms tais atvejais, kai ji yra nepakankama ar asmenys neturi į ją teisės. Taigi savivaldybės, įvertinusios konkrečią situaciją, turi teisinį pagrindą skirti papildomą paramą asmenims, kuriems reikalinga asmeninė pagalba. 7. Komiteto išvados rengėjų komitetui siūlomas sprendimas ir pasiūlymai:
patobulintam įstatymo projektui ir komiteto išvadai.
7.2. Pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. LR Seimo Socialinių reikalų ir darbo komitetas, 2020-10-2812 Argumentai: Pritardami LR Seimo kanceliarijos Teisės departamento 1-ai pastabai ir papildomo Seimo Žmogaus teisių komiteto 1-am pasiūlymui, siūlome pakeisti įstatymo projekto 1 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:
„2. Papildyti 2 straipsnį nauja 4 dalimi:
„4. Asmeninis asistentas – fizinis asmuo, darbo ar jų esmę
atitinkančių santykių pagrindu teikiantis asmeninę pagalbą neįgaliajam, su kuriuo jis nėra susijęs artimais giminystės ryšiais.“ Pritarti. 2. LR Seimo Socialinių reikalų ir darbo komitetas, 2020-10-282 Argumentai: Suderindami įstatymo projektą su Neįgaliųjų socialinės integracijos įstatymo Nr. I-2044 6 ir 16 straipsnių pakeitimo įstatymu Nr. XIII-3119, priimtu 2020 m. birželio 25 d., įsigaliosiančiu 2021 m. sausio 1 d., siūlome pakeisti įstatymo projekto 2 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „2 straipsnis. 16 straipsnio pakeitimas Pakeisti 16 straipsnio 2 dalies 6 punktą ir jį išdėstyti taip:
„6) savivaldybės vykdo neįgaliųjų socialinės integracijos, neįgaliųjų
specialiųjų poreikių tenkinimo vertinant asmens savarankiškumą kasdienėje veikloje ir teikiant asmeninę pagalbą, bendrąsias ir specialiąsias socialines paslaugas, sąlygų neįgaliesiems integruotis į bendruomenę sudarymo ir bendradarbiavimo su neįgaliųjų asociacijomis srityse veiklą priemones ir projektus ir planuoja ją juos savivaldybės strateginio planavimo dokumentuose;“. Pritarti. 3. LR Seimo Socialinių reikalų ir darbo komitetas, 2020-10-285 Argumentai: Pritardami LR Seimo kanceliarijos Teisės departamento 3,
pasiūlymui, siūlome pakeisti įstatymo projekto 5 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „5 straipsnis.
Įstatymo papildymas 25¹ straipsniu Papildyti Įstatymą 25¹ straipsniu:
„25¹ straipsnis. Asmeninės pagalbos teikimas, apmokėjimas ir finansavimas
sudaryti sąlygas neįgaliajam gyventi savarankiškai ir veikti visose gyvenimo srityse. 2. 1. Asmeninės pagalbos poreikis nustatomas individualiai kiekvienam neįgaliajam, vertinant kompleksiškai sveikatos būklę ar organizmo funkcinius sutrikimus, galimybes atlikti darbus ir vykdyti veiklas, kurios kurie yra būtinos būtini siekiant gyventi savarankiškai ir veikti visose gyvenimo srityse. 3. 2. Neįgaliojo, pageidaujančio gauti asmeninę pagalbą, asmeninės pagalbos poreikį neįgaliojo prašymu nustato socialiniai darbuotojai, paskirti savivaldybės vykdomosios institucijos nustatyta tvarka. Asmeninės pagalbos poreikio nustatymo ir asmeninės pagalbos teikimo tvarką nustato socialinės apsaugos ir darbo ministras. Sprendimą dėl asmeninės pagalbos skyrimo, sustabdymo, atnaujinimo, pratęsimo ir nutraukimo priima socialinio darbuotojo, nustačiusio asmeninės pagalbos poreikį, teikimu savivaldybės vykdomoji institucija. Asmeninės pagalbos poreikis nustatomas vieniems metams nuo sprendimo dėl asmeninės pagalbos skyrimo priėmimo dienos. 4. 3. Asmeninis asistentas, pradėdamas teikti asmeninio asistento paslaugas, turi būti išklausęs įžanginius individualios priežiūros personalo mokymus, jeigu neturi Lietuvos Respublikos socialinių paslaugų įstatymo 20 straipsnio 3 dalyje nustatyto išsilavinimo arba nėra įgijęs socialinio darbuotojo padėjėjo, lankomosios priežiūros ar asmeninio asistento kvalifikacijos pagal socialinių darbuotojų padėjėjo, lankomosios priežiūros ar asmeninio asistento profesinio mokymo programą.
Įžanginiai individualios priežiūros personalo mokymai vykdomi pagal individualios priežiūros personalo profesinės kompetencijos tobulinimo programas socialinės apsaugos ir darbo ministro nustatyta tvarka. 5. 4. Už asmeninės pagalbos teikimo organizavimą ir jos kokybės užtikrinimą atsako savivaldybių institucijos. 6. 5. Neįgaliojo mokėjimo už asmeninę pagalbą dydis negali viršyti 20 procentų asmeninės pagalbos teikimo išlaidų dydžio ir negali būti didesnis nei negu
Socialinių paslaugų įstatymo 30 straipsniu. Asmeninė pagalba teikiama nemokamai neįgaliajam, kurio pajamos yra mažesnės negu 2 valstybės remiamų pajamų dydžiai. Neįgaliojo mokėjimo už asmeninę pagalbą dydį nustato savivaldybė savivaldybės vykdomoji institucija, vadovaudamasi Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka. 7. 6. Valstybės biudžeto lėšų asmeninei pagalbai teikti paskirstymo, pervedimo, naudojimo, atsiskaitymo ir kontrolės tvarką nustato socialinės apsaugos ir darbo ministras.“ Pritarti. 4.
reikalų ir darbo komitetas, 2020-10-2864 Argumentai: Pritardami LR Seimo kanceliarijos Teisės departamento 6-ai pastabai ir papildomo Seimo Žmogaus teisių komiteto 3-iam pasiūlymui, taip pat atsižvelgdami į įstatymo įsigaliojimą 2021 m. liepos 1 d. (šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus žemiau nurodyti subjektai galės priimti anksčiau nei iki 2021 m. birželio 30 d.), siūlome pakeisti įstatymo projekto 6 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip:
„4. Lietuvos Respublikos Vyriausybė ar jos įgaliota institucija,
ir Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministras ir savivaldybių institucijos iki 2021 m. gegužės 1 d. birželio 30 d. priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus.“ Pritarti. 8. Balsavimo rezultatai: už
Šalaševičiūtė Komiteto biuro patarėja Dalia Aleksejūnienė