Projekto lyginamasis variantas
NR. I-1534 30
2020 m. d. Nr. Vilnius1 straipsnis. 30 straipsnio pakeitimas
30 straipsnį nauja 2 dalimi ir ją išdėstyti taip: „
priemonių perkėlimo keltais per Kuršių marias (per Klaipėdos valstybinio jūrų uosto akvatoriją) į (iš) Kuršių neriją tarifo skiriama Kuršių Nerijos nacionaliniam parkui.“
30 straipsnį nauja3 dalimi ir ją išdėstyti taip:
„2. Vežėjo, atsakingo už perkėlimą keltais per Klaipėdos valstybinio jūrų uosto
akvatoriją į Kuršių neriją ir iš Kuršių nerijos, į keltą pirmumo tvarka įleidžiami:
1) gyvenamąją vietą deklaravę Neringos mieste ir Klaipėdos miesto dalyje Smiltynėje asmenys ir automobiliai, kuriais jie važiuoja;
2) neįgalieji ir jų nuosavybės ar kitokiu teisėtu pagrindu valdomi automobiliai, kuriuos jie vairuoja arba kuriais jie važiuoja;
3) juridinių asmenų, turinčių Kuršių nerijoje registruotą buveinę, transporto priemonės ir darbuotojai;
4) keleivius vežančios tarpmiestinio ir tarptautinio reguliaraus susisiekimo reisų transporto priemonės;
5) tarnybos reikalais vykstantys greitosios medicinos pagalbos ir reanimacijos, priešgaisrinių gelbėjimo tarnybų, policijos, valstybės sienos apsaugos, muitinės pareigūnų, Lietuvos kariuomenėje tarnaujančių karių transporto priemonės;
6) Klaipėdos miesto savivaldybės tarnybinės transporto priemonės, valstybės tarnautojai ir darbuotojai, atliekantys tarnybines funkcijas ir dirbantys darbus Klaipėdos miesto dalyje Smiltynėje;
ir 3 dalis laikyti atitinkamai 4 ir 5 dalimis: „
sutartyje vežėjas įsipareigoja nugabenti keleivio bagažą į paskirties punktą ir išduoti jį gavėjui, o keleivis įsipareigoja sumokėti nustatytą užmokestį už bagažo nuvežimą. 3. 4.
vežti daiktų sąrašą numato Keleivių ir bagažo vežimo vidaus vandenų transportu taisyklės, kurias tvirtina Susisiekimo ministerija.“2 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas ir įgyvendinimas. 1. Šis įstatymas, išskyrus1 straipsnio 2 dal į, įsigalioja 2021 m. sausio 1 d. 2. LR Vyriausybė ar kita jos įgaliota institucija iki 2020 m. sausio 1 d. priima 1 straipsnio 1 dalies įgyvendinamuosius teisės aktus. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas Teikia:
Seimo nariai: Simonas Gentvilas Virginija Vingrienė Aistė Gedvilienė Vytautas Kernagis Linas Balsys
DĖL Lietuvos Respublikos
priežastys, parengto projekto tikslai ir uždaviniai: Įstatymo projektą parengti paskatino sezono metu susidariusios eilės prie keltų skirtų persikelti per Klaipėdos valstybinio jūrų uosto akvatoriją į Kuršių neriją ir iš Kuršių nerijos. Dėl didelių turistų skaičiaus besikeliančių keltais per Klaipėdos valstybinio jūrų uosto akvatoriją į Kuršių neriją ir iš Kuršių nerijos, vietiniams gyventojams bei darbuotojams dirbantiems Klaipėdos miesto dalyje Smiltynėje bei Neringos mieste nėra sudaromos patogios sąlygos keliavimui. 2019 m. panaikinus pirmumo teisę patekti į keltą gyventojams vietiniai gyventojai skundėsi, kad sezonu metu jie negali tinkamai planuoti laiko – dėl prasitęsusio kelionės keltu vėluojama į darbus, pas gydytojus, specialistus ar į kitas paslaugas, kurių Neringoje nėra. Įstatymo projektu siekiama sudaryti patogesnes keliavimo sąlygas gyventojams deklaravusiems savo gyvenamąją vietą Neringos mieste ir Klaipėdos miesto dalyje Smiltynėje, taip pat neįgaliesiems ir jų nuosavybės ar kitokiu teisėtu pagrindu valdomiems automobiliams, kuriuos jie vairuoja arba kuriais jie važiuoja, juridiniams asmenims, turintiems Kuršių nerijoje registruotą buveinę, tarnybos reikalais vykstantiems greitosios medicinos pagalbos ir reanimacijos, priešgaisrinių gelbėjimo tarnybų, policijos, valstybės sienos apsaugos, muitinės pareigūnų, Lietuvos kariuomenėje tarnaujančių karių transporto priemonėms, Klaipėdos miesto savivaldybės tarnybinės transporto priemonėms, valstybės tarnautojams ir darbuotojams, kurie atlieka tarnybines funkcijas ir dirba darbus Klaipėdos miesto dalyje Smiltynėje.
Taip pat siekiant sumažinti turistų keliaujančių savo transporto priemone skaičių ir taip sumažinti susidariusias eiles į keltus, pirmenybes teisę siūloma suteikti ir keleivius vežančius tarpmiestinio ir tarptautinio reguliaraus susiekimo reisų transporto priemonėms keliantis keltu per Klaipėdos valstybinio jūrų uosto akvatoriją į Kuršių neriją ir iš Kuršių nerijos. Taip pat įstatymo projektu siekiama 1 procentą nuo keleivių ir transporto priemonių perkėlimo keltais per Kuršių marias (per Klaipėdos valstybinio jūrų uosto akvatoriją) į (iš) Kuršių neriją tarifo kainos skirti Kuršių Neringos nacionaliniam parkui. Kuršių Nerijos nacionalinis parkas užsiima kraštovaizdžio, gamtos ir kultūros priežiūra Kuršių Nerijoje saugomose teritorijose. Šiuose objektuose nėra privaloma įsigyti lankytojo bilietą, todėl parkas saugomų teritorijų priežiūrą gali vykdyti tik iš biudžeto asignuotų lėšų. Priėmus įstatymo projektą bus užtikrintas tinkamas lėšų kiekis Kuršių Nerijos nacionaliniam parkui organizuojant saugomų teritorijų priežiūrą Neringos mieste ir Klaipėdos miesto dalyje Smiltynėje. 2.
2Įstatymo projekto iniciatoriai (institucija,
asmenys ar piliečių įgalioti atstovai) ir rengėjai: Įstatymo projekto iniciatorius Seimo narys Simonas Gentvilas. 3. Kaip šiuo metu yra reguliuojami įstatymo projekte aptarti teisiniai santykiai: Šiuo metu įstatyme nėra reglamentuota jokia pirmumo tvarka įleidimo į keltus keliančius per Klaipėdos valstybinio jūrų uosto akvatoriją į Kuršių neriją ir iš Kuršių nerijos. Taip pat nėra numatomi jokie įskaitymai nuo keleivių ir transporto priemonių perkėlimo keltais per Kuršių marias (per Klaipėdos valstybinio jūrų uosto akvatoriją) į (iš) Kuršių neriją tarifo kainos. 4.
nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama: Įstatymu numatyta: vežėjo, atsakingo už perkėlimą keltais per Klaipėdos valstybinio jūrų uosto akvatoriją į Kuršių neriją ir iš Kuršių nerijos, į keltą pirmumo tvarka įleidžiami:
Smiltynėje asmenys ir automobiliai, kuriais jie važiuoja;
kuriuos jie vairuoja arba kuriais jie važiuoja;
priemonės ir darbuotojai;
transporto priemonės;
priešgaisrinių gelbėjimo tarnybų, policijos, valstybės sienos apsaugos, muitinės pareigūnų, Lietuvos kariuomenėje tarnaujančių karių transporto priemonės;
tarnautojai ir darbuotojai, atliekantys tarnybines funkcijas ir dirbantys darbus Klaipėdos miesto dalyje Smiltynėje; Tokiu būdu siekiama užtikrinti, kad vietos gyventojai bei darbuotojai, tam tikros valstybinės tarnybos ir kiti asmenys, kurie dirba ar gyvena Klaipėdos miesto dalyje Smiltynėje ar Neringos mieste nepatirtų sunkumų keliaujant namo ar iš jų, ypač sezono metu. Taip pat įstatymo projektu numatoma 1 procentą nuo keleivių ir transporto priemonių perkėlimo keltais per Kuršių marias (per Klaipėdos valstybinio jūrų uosto akvatoriją) į (iš) Kuršių neriją tarifo kainos skirti Kuršių Neringos nacionaliniam parkui. Tokiu būdu bus užtikrintas tinkamas lėšų kiekis Kuršių Nerijos nacionaliniam parkui organizuojant saugomų teritorijų priežiūrą Neringos mieste ir Klaipėdos miesto dalyje Smiltynėje. 5.
vertinimo rezultatai (jeigu rengiant įstatymo projektą toks vertinimas turi būti atliktas ir jo rezultatai nepateikiami atskiru dokumentu), galimos neigiamos priimto įstatymo pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta: Neigiamų pasekmių nenumatoma. 6. Kokią įtaką priimtas įstatymas turės kriminogeninei situacijai, korupcijai:
sąlygoms ir jo plėtrai: Įstatymo įgyvendinimas neturės įtakos verslo sąlygoms ir jo plėtrai. 8. Įstatymo inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios:
Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, o įstatymo projekto sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka: Įstatymo projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, įstatymo projekto sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka. 10. Ar įstatymo projektas atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus:
Įstatymo projektas atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus. 11. Jeigu įstatymui įgyvendinti reikia įgyvendinamųjų teisės aktų, – kas ir kada juos turėtų priimti:
3
yra
įgyvendinamuosius teisės aktus. 12.
12Kiek valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymui įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti (pateikiami prognozuojami rodikliai einamaisiais ir artimiausiais 3 biudžetiniais metais):
13Įstatymo projekto rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados:
14Reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiam projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno „Eurovoc“ terminus, temas bei sritis:
„Keltas“; „Neringa“; „Smiltynė“; „Pirmumo teisė“; „Kuršių nerija“;
15Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai:
Nėra. Teikia Seimo nariai Simonas Gentvilas Virginija Vingrienė Aistė Gedvilienė Vytautas Kernagis Linas Balsys
Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teis ės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
kodekso 30 straipsnį ir jį papildyti nustatant, kad „1 procentas nuo keleivių ir transporto priemonių perkėlimo keltais per Kuršių marias (per Klaipėdos valstybinio jūrų uosto akvatoriją) į (iš) Kuršių neriją tarifo skiriama Kuršių Nerijos nacionaliniam parkui“. Siūloma nuostata svarstytina keliais aspektais. Pirma, projektas tobulintinas kalbiniu požiūriu, nes neaišku, kokiu būdu gali būti skiriama „dalis tarifo“, kai paprastai skiriamos tam tikros lėšos ar finansavimas iš tam tikrų šaltinių. Antra, pažymėtina, jog ne Kuršių nerijos nacionalinis parkas, o Kuršių nerijos nacionalinio parko direkcija yra biudžetinė įstaiga. Pagal Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų įstatymo 29 straipsnio 1 dalį valstybės saugomų teritorijų steigimas, valstybinių rezervatų, valstybinių parkų ir biosferos rezervatų direkcijų veikla finansuojami iš valstybės biudžeto lėšų, valstybinių parkų direkcijų vykdomos programos finansuojamos iš valstybės arba savivaldybių biudžetų lėšų, kitų finansavimo šaltinių ir tarptautinių programų. Trečia, atkreiptinas dėmesys, jog keleivių ir transporto priemonių keltais per Kuršių marias (per Klaipėdos valstybinio jūrų uosto akvatoriją) į (iš) Kuršių neriją perkėlimą vykdo AB „Smiltynės perkėla“, kuri pagal Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybės turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo nuostatas yra laikoma valstybės valdoma įmone (98,99 % akcijų valdo valstybė). Pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. sausio 14 d. nutarimo Nr.
20
„Dėl dividendų už valstybei nuosavybės teise priklausančias bendrovių akcijas
ir valstybės įmonių pelno įmokų“ nuostatas, valstybės valdomos bendrovės į valstybės biudžetą moka Vyriausybės nustatyto dydžio dividendus nuo ataskaitinių metų paskirstytinojo pelno. Iš projekto nuostatų nėra aišku, kas būtų projektu siūlomas „dalies tarifo“ mokėjimas – papildomas mokestis, įmoka ar koks nors kitas mokėjimas. 2. Projektu siūloma papildyti keičiamo kodekso 30 straipsnį nauja 3 dalimi ir joje nustatyti, kokiu eiliškumu yra įleidžiama į keltą keliant per Kuršių marias (per Klaipėdos valstybinio jūrų uosto akvatoriją) į (iš) Kuršių neriją. Siūlomos nuostatos diskutuotinos keliais aspektais. Pirma, iš projekto nuostatų nėra aišku, kokiais kriterijais vadovaujantis siūloma nustatyti subjektus, kurie turi pirmumo teisę naudotis keltu. Kartu su projektu pateiktame aiškinamajame rašte nurodoma, jog „siekiama užtikrinti, kad vietos gyventojai bei darbuotojai, tam tikros valstybinės tarnybos ir kiti asmenys, kurie dirba ar gyvena Klaipėdos miesto dalyje Smiltynėje ar Neringos mieste nepatirtų sunkumų keliaujant namo ar iš jų, ypač sezono metu“. Pažymėtina, jog gyvenamosios vietos deklaravimas nebūtinai visais atvejais reiškia, kad asmuo faktiškai gyvena tuo adresu; juridinio asmens registruotos buveinės taip pat gali nesutapti su faktine juridinio asmens veiklos vykdymo vieta, be to, juridiniai asmenys gali turėti filialų, atstovybių, kurių adresai gali skirtis, tačiau projekte šie atvejai neaptarti; projekte siūloma nustatyti pirmumo teisę patekti į keltą tarnybos reikalais vykstančioms tam tikrų tarnybų transporto priemonėms, tačiau neaptariami atvejai, kai dėl tam tikrų situacijų (nacionalinio saugumo, ekstremalių ir pan.) turėtų pirmumo teisę patekti ir kitų tarnybų pareigūnai ar darbuotojai.
Antra, iš projekto nuostatų nėra aišku, ar projektu siūlomas straipsnio dalies punktų eiliškumas turi kokią nors reikšmę, t. y. ar pirmumo teisę vykti keltu turintys asmenys dėl pirmumo teisės konkuruoja tarpusavyje. Trečia, projekto nuostatos, nustatančios subjektus, kurie turėtų pirmumo teisę patekti į keltą, neatitinka Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 6 punkte nustatyto teisėkūros aiškumo principo, reiškiančio, kad teisės aktuose nustatytas teisinis reguliavimas turi būti logiškas, nuoseklus, glaustas, suprantamas, tikslus, aiškus ir nedviprasmiškas. Pažymėtina, jog visų keičiamo kodekso 30 straipsnio 3 dalies punktų turinys arba gali būti suprantamas ir aiškinamas nevienodai, arba turi esminių trūkumų dėl jų logiškumo, pagrįstumo ar neišbaigtumo. Pavyzdžiui, 1-3, 6 punktuose nurodoma, jog įleidžiami tiek asmenys, tiek transporto priemonės, tačiau 4 ir 5 punktuose – tik transporto priemonės. 3. Atsižvelgus į projektu siūlomų pakeitimų turinį (finansavimo skyrimas, pirmumo eilės nustatymas), projektas pildytinas nuostatomis dėl keičiamo įstatymo 30 straipsnio „Keleivio ir bagažo vežimo sutartys“ pavadinimo patikslinimo. 4.
vandenų transporto valstybinį valdymą pagal savo kompetenciją Lietuvos Respublikos vykdo Vyriausybė, Susisiekimo ministerija ir Lietuvos transporto saugos administracija, manytina, jog dėl siūlomo teisinio reguliavimo turėtų būti gauta Vyriausybės nuomonė. 5. Vadovaujantis Teisės aktų projektų rengimo rekomendacijose, patvirtintose Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2013 m. gruodžio 23 d. įsakymu Nr. 1R-298 „Dėl Teisės aktų projektų rengimo rekomendacijų patvirtinimo“, nustatytais teisės technikos reikalavimais, projektas koreguotinas:
rašytini naujoje eilutėje, o nuoroda „Nr. I-1534“ išbrauktina kaip perteklinė;
formuluotės „ir ją išdėstyti taip“ išbrauktinos kaip perteklinės;
straipsnio 3 dalies numeracija tikslintina, vietoj skaičiaus „2“ įrašant skaičių „3“;
straipsnio 3 dalies 6 punkto pabaigoje dėtinas skyrybos ženklas (taškas), o po jo – kabutės, žyminčios išdėstyto pakeitimo teksto pabaigą;
skaičiaus „2“ įrašant skaičių „3“, o šios dalies pabaigoje dėtinas skyrybos ženklas (taškas);
įstatymo 30 straipsnio dalių numeracija tikslintina, vietoje skaitmenų „3“ ir „4“ įrašant skaitmenis „4“ ir „5“; 5.7. po projekto 2 straipsnio pavadinimo taškas nedėtinas;
įrašant formuluotę „ir 2 straipsnio 2 dalį“;
išdėstant taip: „Lietuvos Respublikos Vyriausybė ar jos įgaliota institucija iki 2020 m. gruodžio 31 d. priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus.“.
I-1534“ išbrauktina kaip perteklinė;
formuluotės „ir ją išdėstyti taip“ išbrauktinos kaip perteklinės;
straipsnio 3 dalies numeracija tikslintina, vietoj skaičiaus „2“ įrašant skaičių „3“;
straipsnio 3 dalies 6 punkto pabaigoje dėtinas skyrybos ženklas (taškas), o po jo – kabutės, žyminčios išdėstyto pakeitimo teksto pabaigą;
skaičiaus „2“ įrašant skaičių „3“, o šios dalies pabaigoje dėtinas skyrybos ženklas (taškas);
įstatymo 30 straipsnio dalių numeracija tikslintina, vietoje skaitmenų „3“ ir „4“ įrašant skaitmenis „4“ ir „5“; 5.7. po projekto 2 straipsnio pavadinimo taškas nedėtinas;
įrašant formuluotę „ir 2 straipsnio 2 dalį“;
išdėstant taip: „Lietuvos Respublikos Vyriausybė ar jos įgaliota institucija iki 2020 m. gruodžio 31 d. priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus.“. Departamento direktorius Andrius Kabišaitis R. Dirgėlienė, tel. (8 5) 239 6350, el. p. [email protected] A. Dulevičiūtė – Akimovienė, tel. (8 5) 239 6164, el. p. [email protected]
Ekonomikos komitetas
1Komiteto posėdyje (nuotoliniu būdu) dalyvavo:
komiteto pirmininkas K.Starkevičius, pirmininko pavaduotojas G.Paluckas; nariai: M.Skritulskas, A.Bagdonas, A.Kupčinskas, L.Mogenienė, R.Miliūtė, I.Pakarklytė, V.Fiodorovas, Lukas Savickas. Komiteto biuro: vedėja R. Petkūnienė; patarėjai: D. Šaltmeris, R. Duburaitė, R.Danė, I. Jurkšuvienė, Ž. Klimka, L.Jasiukėnienė; padėjėja Z. Jodkonienė. Kviestieji asmenys : susisiekimo viceministras J.Skačkauskas; valstybės įmonės Valstybinių miškų urėdijos atstovai: direktoriaus pavaduotojas miškininkystei Mindaugas Petkevičius, Kretingos regioninio padalinio vadovas Tomas Zaleckis, Teisės skyriaus teisininkė Inga Morkvėnienė. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
kanceliarijos Teisės departamentas, 2020-07-311
siūloma pakeisti Lietuvos Respublikos vidaus vandenų transporto kodekso 30 straipsnį ir jį papildyti nustatant, kad „1 procentas nuo keleivių ir transporto priemonių perkėlimo keltais per Kuršių marias (per Klaipėdos valstybinio jūrų uosto akvatoriją) į (iš) Kuršių neriją tarifo skiriama Kuršių Nerijos nacionaliniam parkui“. Siūloma nuostata svarstytina keliais aspektais. Pirma, projektas tobulintinas kalbiniu požiūriu, nes neaišku, kokiu būdu gali būti skiriama
„dalis tarifo“, kai paprastai skiriamos tam tikros lėšos ar finansavimas iš
tam tikrų šaltinių. Antra, pažymėtina, jog ne Kuršių nerijos nacionalinis parkas, o Kuršių nerijos nacionalinio parko direkcija yra biudžetinė įstaiga.
Pagal Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų įstatymo 29 straipsnio 1 dalį valstybės saugomų teritorijų steigimas, valstybinių rezervatų, valstybinių parkų ir biosferos rezervatų direkcijų veikla finansuojami iš valstybės biudžeto lėšų, valstybinių parkų direkcijų vykdomos programos finansuojamos iš valstybės arba savivaldybių biudžetų lėšų, kitų finansavimo šaltinių ir tarptautinių programų. Trečia, atkreiptinas dėmesys, jog keleivių ir transporto priemonių keltais per Kuršių marias (per Klaipėdos valstybinio jūrų uosto akvatoriją) į (iš) Kuršių neriją perkėlimą vykdo AB „Smiltynės perkėla“, kuri pagal Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybės turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo nuostatas yra laikoma valstybės valdoma įmone (98,99 % akcijų valdo valstybė). Pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. sausio 14 d. nutarimo Nr. 20 „Dėl dividendų už valstybei nuosavybės teise priklausančias bendrovių akcijas ir valstybės įmonių pelno įmokų“ nuostatas, valstybės valdomos bendrovės į valstybės biudžetą moka Vyriausybės nustatyto dydžio dividendus nuo ataskaitinių metų paskirstytinojo pelno. Iš projekto nuostatų nėra aišku, kas būtų projektu siūlomas „dalies tarifo“ mokėjimas – papildomas mokestis, įmoka ar koks nors kitas mokėjimas. Pritarti. 2
kanceliarijos Teisės departamentas, 2020-07-311
siūloma papildyti keičiamo kodekso 30 straipsnį nauja 3 dalimi ir joje nustatyti, kokiu eiliškumu yra įleidžiama į keltą keliant per Kuršių marias (per Klaipėdos valstybinio jūrų uosto akvatoriją) į (iš) Kuršių neriją. Siūlomos nuostatos diskutuotinos keliais aspektais. Pirma, iš projekto nuostatų nėra aišku, kokiais kriterijais vadovaujantis siūloma nustatyti subjektus, kurie turi pirmumo teisę naudotis keltu.
Kartu su projektu pateiktame aiškinamajame rašte nurodoma, jog „siekiama užtikrinti, kad vietos gyventojai bei darbuotojai, tam tikros valstybinės tarnybos ir kiti asmenys, kurie dirba ar gyvena Klaipėdos miesto dalyje Smiltynėje ar Neringos mieste nepatirtų sunkumų keliaujant namo ar iš jų, ypač sezono metu“. Pažymėtina, jog gyvenamosios vietos deklaravimas nebūtinai visais atvejais reiškia, kad asmuo faktiškai gyvena tuo adresu; juridinio asmens registruotos buveinės taip pat gali nesutapti su faktine juridinio asmens veiklos vykdymo vieta, be to, juridiniai asmenys gali turėti filialų, atstovybių, kurių adresai gali skirtis, tačiau projekte šie atvejai neaptarti; projekte siūloma nustatyti pirmumo teisę patekti į keltą tarnybos reikalais vykstančioms tam tikrų tarnybų transporto priemonėms, tačiau neaptariami atvejai, kai dėl tam tikrų situacijų (nacionalinio saugumo, ekstremalių ir pan.) turėtų pirmumo teisę patekti ir kitų tarnybų pareigūnai ar darbuotojai. Antra, iš projekto nuostatų nėra aišku, ar projektu siūlomas straipsnio dalies punktų eiliškumas turi kokią nors reikšmę, t. y. ar pirmumo teisę vykti keltu turintys asmenys dėl pirmumo teisės konkuruoja tarpusavyje. Trečia, projekto nuostatos, nustatančios subjektus, kurie turėtų pirmumo teisę patekti į keltą, neatitinka Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 6 punkte nustatyto teisėkūros aiškumo principo, reiškiančio, kad teisės aktuose nustatytas teisinis reguliavimas turi būti logiškas, nuoseklus, glaustas, suprantamas, tikslus, aiškus ir nedviprasmiškas. Pažymėtina, jog visų keičiamo kodekso 30 straipsnio 3 dalies punktų turinys arba gali būti suprantamas ir aiškinamas nevienodai, arba turi esminių trūkumų dėl jų logiškumo, pagrįstumo ar neišbaigtumo.
Pavyzdžiui, 1-3, 6 punktuose nurodoma, jog įleidžiami tiek asmenys, tiek transporto priemonės, tačiau 4 ir 5 punktuose – tik transporto priemonės. Pritarti. 3
kanceliarijos Teisės departamentas, 2020-07-311
projektu siūlomų pakeitimų turinį (finansavimo skyrimas, pirmumo eilės nustatymas), projektas pildytinas nuostatomis dėl keičiamo įstatymo 30 straipsnio „Keleivio ir bagažo vežimo sutartys“ pavadinimo patikslinimo. Pritarti. 4
kanceliarijos Teisės departamentas, 2020-07-311
į tai, kad pagal keičiamo įstatymo 4 straipsnio 1 dalį vidaus vandenų transporto valstybinį valdymą pagal savo kompetenciją Lietuvos Respublikos vykdo Vyriausybė, Susisiekimo ministerija ir Lietuvos transporto saugos administracija, manytina, jog dėl siūlomo teisinio reguliavimo turėtų būti gauta Vyriausybės nuomonė. Pritarti. 5 Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2020-07-31 1, 2 Vadovaujantis Teisės aktų projektų rengimo rekomendacijose, patvirtintose Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2013 m. gruodžio 23 d. įsakymu Nr. 1R-298
„Dėl Teisės aktų projektų rengimo rekomendacijų patvirtinimo“, nustatytais
teisės technikos reikalavimais, projektas koreguotinas:
pavadinime esantys žodžiai „LIETUVOS RESPUBLIKOS“ rašytini naujoje eilutėje, o nuoroda „Nr.
I-1534“ išbrauktina kaip perteklinė;
straipsnio 1 ir 2 dalyse pakeitimų esmėje formuluotės „ir ją išdėstyti taip“ išbrauktinos kaip perteklinės;
straipsnio 2 dalyje dėstomos keičiamo įstatymo 30 straipsnio 3 dalies numeracija tikslintina, vietoj skaičiaus „2“ įrašant skaičių „3“;
straipsnio 2 dalyje dėstomos keičiamo įstatymo 30 straipsnio 3 dalies 6 punkto pabaigoje dėtinas skyrybos ženklas (taškas), o po jo – kabutės, žyminčios išdėstyto pakeitimo teksto pabaigą;
straipsnio 3 dalies numeracija tikslintina vietoj skaičiaus „2“ įrašant skaičių „3“, o šios dalies pabaigoje dėtinas skyrybos ženklas (taškas);
lyginamajame variante 1 straipsnio 3 dalimi keičiamo įstatymo 30 straipsnio dalių numeracija tikslintina, vietoje skaitmenų „3“ ir „4“ įrašant skaitmenis „4“ ir „5“;
2 straipsnio pavadinimo taškas nedėtinas;
straipsnio 1 dalis tikslintina po žodžio „dalį“ įrašant formuluotę „ir 2 straipsnio 2 dalį“;
straipsnio 2 dalies tekstas tikslintinas jį išdėstant taip: „Lietuvos Respublikos Vyriausybė ar jos įgaliota institucija iki 2020 m. gruodžio 31 d. priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus.“. Pritarti. 3. Piliečių, asociacijų, politinių partijų, lobistų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: negauta. 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai:
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pastabos Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
ministerija, 2020-06-30 Įvertinę Lietuvos Respublikos Seimo pateikto derinti Lietuvos Respublikos vidaus vandenų transporto kodekso Nr.
I-1534 30 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto XIIIP-5013 atitiktį Europos Sąjungos teisei pažymime, kad pastabų ir pasiūlymų neturime . Atsižvelgti. 5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pastabos Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
2021- 03-17 LR Vyriausybės nutarimas Nr. 164:
„Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Seimo statuto 138
straipsnio 3 dalimi ir atsižvelgdama į Lietuvos Respublikos Seimo valdybos
Nr. SV-S-26 „Dėl įstatymų projektų išvadų“ 8 punktą, Lietuvos Respublikos Vyriausybė nutari a: Nepritarti Lietuvos Respublikos vidaus vandenų transporto kodekso 30 straipsnio pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIIIP-5013 (toliau – Įstatymo projektas) dėl šių priežasčių:
1. Įstatymo projekto 1 straipsnio 1 dalyje siūloma papildyti Lietuvos Respublikos vidaus vandenų transporto kodekso (toliau – Kodeksas) 30 straipsnį nauja 2 dalimi ir nustatyti, kad „1 procentas nuo keleivių ir transporto priemonių perkėlimo keltais per Kuršių marias (per Klaipėdos valstybinio jūrų uosto akvatoriją) į (iš) Kuršių neriją tarifo skiriama Kuršių Nerijos nacionaliniam parkui“. Siūlomas reguliavimas neatitinka Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymo 3 straipsnio 2 dalyje nurodytų teisėkūrai keliamų proporcingumo ir aiškumo principų: 1.1 . Įstatymo projektu nėra nurodoma siūlomos nustatyti 1 proc. tarifo dalies kaip finansinio įpareigojimo teisinė prigimtis (mokestis, privalomas mokėjimas, rinkliava, įmoka, kt.) ir mokėjimo pagrindiniai elementai – mokėjimo objektas, mokėtojas, mokėjimo tvarka ir kt.
Lietuvos Respublikos Konstitucijos 127 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad mokesčius, kitas įmokas į biudžetus ir rinkliavas nustato Lietuvos Respublikos įstatymai. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo suformuota praktika, tokie esminiai mokesčio elementai kaip mokesčio objektas, mokestinių santykių subjektai, jų teisės ir pareigos, mokesčio dydžiai (tarifai), mokėjimo terminai, išimtys ir lengvatos, baudos ir delspinigiai turi būti nustatomi įstatymu (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo, inter alia , 2016 m. gruodžio 7 d. nutarimas Nr. KT30-N16/2016
„Dėl Lietuvos Respublikos žemės mokesčio įstatymo pakeitimo įstatymo 3
straipsnio atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai“). Be to, šis finansinis įpareigojimas būtų nukreiptas į privačius pelno siekiančius asmenis ir jų pajamas iš keleivių vežimo veiklos, o ne į valstybės iš tokių subjektų veiklos gaunamas pajamas, todėl turi mokesčio požymių, o tokio naujo mokesčio įvedimo būtinumas nėra pakankamai pagrįstas, jo įvedimo poveikis (įvertinant ir tiesioginį poveikį perkėlimo keltais bilietų kainoms) nėra įvertintas Įstatymo projekto aiškinamajame rašte, Įstatymo projekte nėra įtvirtintas konkretus ir aiškus mechanizmas, kaip nustačius siūlomą finansinį įpareigojimą būtų pasiektas galutinis Įstatymo projekto tikslas (užtikrinti tinkamą lėšų kiekį Kuršių nerijos nacionaliniam parkui organizuojant saugomų teritorijų priežiūrą Neringos mieste ir Klaipėdos miesto dalyje Smiltynėje). 1.2 .
1.2 . Keleivių ir transporto priemonių perkėlimo keltais per Kuršių marias (per Klaipėdos valstybinio jūrų uosto akvatoriją) į (iš) Kuršių neriją (-os) (toliau – perkėlimas keltais) kaina yra reguliuojama valstybės lygmeniu – perkėlimo keltais didžiausi tarifai, vadovaujantis Kodekso 30 straipsnio 1 dalimi, turi būti suderinti su Valstybine energetikos reguliavimo taryba. Valstybinė energetikos reguliavimo taryba, nustatydama didžiausius tarifus, vadovaujasi Keleivių ir transporto priemonių perkėlimo keltais per Kuršių marias (per Klaipėdos valstybinio jūrų uosto akvatoriją) į (iš) Kuršių neriją didžiausių tarifų nustatymo metodika, patvirtinta Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos 2012 m. gegužės
keltais per Kuršių marias (per Klaipėdos valstybinio jūrų uosto akvatoriją) į
(iš) Kuršių neriją didžiausių tarifų nustatymo metodikos patvirtinimo“ (toliau – Metodika). Vadovaujantis Metodikos 44 punktu, perkėlimo keltais didžiausi tarifai yra lygūs keleivių ir transporto priemonių perkėlimo keltais būtinosioms sąnaudoms, įskaitant investicijų grąžą. Vertinant Įstatymo projekto nuostatas nėra aiškus ir Įstatymo projekto aiškinamajame rašte lieka neįvertintas poveikis Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos atliekamam didžiausio tarifo derinimui ir šioje srityje galiojančiam reguliavimui. 1.3 . Lietuvos Respublikos kelių priežiūros ir plėtros programos finansavimo įstatymo (toliau – KPPPF įstatymas) 9 straipsnio 7 dalyje nustatyta, kad perkėlimo keltais bilieto kaina asmenims, nurodytiems šioje dalyje, yra kompensuojama iš Kelių priežiūros ir plėtros programos.
Vertinant Įstatymo projekto nuostatą bei tai, kad KPPPF įstatymas pateikia tikslų ir baigtinį asmenų, kurių išlaidos kompensuojamos, sąrašą, pagal KPPPF įstatymo 10 straipsnio 2 dalį Kelių priežiūros ir plėtros programos finansavimo lėšos gali būti naudojamos tik tokioms valstybės reikmėms, kurios yra nustatytos šio įstatymo 9 straipsnyje, nėra aišku, koks yra Įstatymo projektu siūlomo reguliavimo ir KPPPF įstatymo nuostatų santykis ir kaip bei iš kokių šaltinių būtų kompensuojamas šio 1 proc. tarifo dydis nuo neatlygintinų perkėlimų. 1.4 . Manytina, kad Įstatymo projekto
dydžiui perkėlimo keltais paslaugą teikiančio vežėjo patiriamas papildomas mokesčio administravimo išlaidas (pvz., bilietų pardavimo apskaitos principams ir naudojamai programinei įrangai modifikuoti bei pokyčiams įgyvendinti reikiamiems žmogiškiesiems ištekliams ir kt.) bei papildomas vienkartines minėtos Įstatymo projekto nuostatos įgyvendinimo išlaidas (dėl papildomo mokesčio įvedimo ir kainos padidėjimo reikėtų keisti galiojančias perkėlimo keltais sutartis su juridiniais asmenimis – pakeisti sutarties objektą, taip pat išskaidyti kainodarą sąskaitoje faktūroje). Siūlomas skirti Kuršių nerijos nacionaliniam parkui 1 proc. nuo perkėlimo keltais tarifo kai kuriais atvejais (pvz., perkėlimo keltais bilietai su 50 proc. ar 80 proc. nuolaida) galimai sudarytų mažiau kaip 1 euro centą, būtų sunkiai apskaitomas ir administruojamas. Papildomos mokesčio administravimo išlaidos galėtų turėti neigiamos įtakos galutinei perkėlimo keltais paslaugų kainai.
Be to, įvertinus tai, kad de facto šiuo metu perkėlimo keltais paslaugas teikia AB „Smiltynės perkėla“, kurios 98,99 proc. akcijų valdo valstybė ir kuri, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. sausio 14 d. nutarimo Nr. 20 „Dėl dividendų už valstybei nuosavybės teise priklausančias bendrovių akcijas ir valstybės įmonių pelno įmokų“ nuostatomis, į valstybės biudžetą moka Vyriausybės nustatyto dydžio dividendus nuo ataskaitinių metų paskirstytinojo pelno, sąnaudos, patirtos įgyvendinant Įstatymo projektą, gali turėti poveikio minėtos bendrovės mokamų dividendų dydžiui. 2 . Įstatymo projekto 1 straipsnio 1 dalimi siūlomas įtvirtinti reguliavimas, kuriuo siekiama tam tikrą apibrėžtą valstybės biudžeto pajamų dalį skirti konkrečiam tikslui (Kuršių nerijos nacionaliniam parkui), galimai prieštarauja Konstitucinio Teismo praktikai, suformuotai 2020 m. lapkričio 3 d. nutarimu Nr. KT187-N15/2020 „Dėl Lietuvos Respublikos įstatymų, kuriais reguliuojamas tam tikrų programų, fondų arba institucijų finansavimas, nuostatų atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai“ (toliau – Nutarimas), kad įstatymais, numatančiais tam tikras išlaidas, negalima nustatyti tokio teisinio reguliavimo, kuriuo būtų paneigiamos Vyriausybės konstitucinės teisė ir pareiga sudaryti valstybės biudžetą biudžetiniams metams bei Seimo konstitucinės teisė ir pareiga tvirtinti valstybės biudžetą būtent biudžetiniams metams. Konstitucinis Teismas Nutarimu konstatavo, kad ne valstybės biudžeto įstatymais išlaidas galima numatyti tik konkrečiai apibrėžtam, visuotinai svarbiam tikslui pasiekti per įstatymo nustatytą laiką ir tik tada, kai šių reikmių negalima patenkinti per vienus biudžetinius metus, tačiau jais negali būti numatomos išlaidos valstybės nuolatinėms funkcijoms vykdyti, visuomenės kasdienėms reikmėms finansuoti.
Atkreiptinas dėmesys, kad ne Kuršių nerijos nacionalinis parkas, o Kuršių nerijos nacionalinio parko direkcija yra biudžetinė įstaiga, kurios savininkė yra valstybė, o savininko teises ir pareigas įgyvendina Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba prie Aplinkos ministerijos. Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų įstatymo 29 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad valstybinių parkų direkcijų veikla finansuojama iš valstybės biudžeto lėšų, valstybinių parkų direkcijų vykdomos programos finansuojamos iš valstybės arba savivaldybių biudžetų lėšų, kitų finansavimo šaltinių ir tarptautinių programų. Manytina, kad Įstatymo projektu siūlomas nustatyti konkretus galimų valstybės biudžeto pajamų dydžio (1 proc. perkėlimo keltais tarifo) skyrimas Kuršių nerijos nacionaliniam parkui kitu teisės aktu nei biudžetiniu įstatymu neatitinka Lietuvos Respublikos Konstitucijos reikalavimo ir pažeidžia konstitucinį biudžetinių metų formavimo principą, nes Konstitucinis Teismas Nutarime pasisakė, kad „pagal Konstituciją, inter alia , konstitucinius teisinės valstybės ir atsakingo valdymo principus, įstatymams ir kitiems teisės aktams, kurie suponuoja tam tikrą valstybės išlaidų su valstybės nuolatinių funkcijų vykdymu (visuomenės kasdienių reikmių tenkinimu) susijusiems valstybės finansiniams įsipareigojimams įgyvendinti (kaip antai valstybės institucijų [...] veiklai [...]) dydį, atitinkamos pakankamo dydžio valstybės biudžeto lėšos turi būti numatytos kiekvienų metų valstybės biudžete“. 3 .
3. Įstatymo projekto 1 straipsnio 2 dalimi siūloma papildyti Kodekso 30 straipsnį nauja 3 dalimi ir įtvirtinti patekimo į perkėlimo keltais paslaugą teikiančio vežėjo keltą pirmumo tvarką Įstatymo projekte įvardytoms asmenų ir transporto priemonių kategorijoms. Vyriausybė, pritardama Įstatymo projekto tikslui – įtvirtinti Kodekse atskirų kategorijų subjektų pirmumo teisę patekti į keltą, keliantį per Klaipėdos valstybinio jūrų uosto akvatoriją į Kuršių neriją ir iš Kuršių nerijos, nepritaria pasirinktam šios teisės nustatymo principui ir konkrečioms reguliavimo nuostatoms. Įstatymo projekte įvardytų subjektų, kuriems suteikiama pirmumo teisė patekti į keltą, ratas nepagrįstai susiaurintas, Įstatymo projekte vartojamos sąvokos neatitinka kituose Lietuvos Respublikos teisės aktuose vartojamų sąvokų, apibūdinančių tuos pačius ar panašius teisinius santykius, dėl šios priežasties bus sudėtingiau aiškinti ir taikyti Įstatymo projekto nuostatas, padidės finansinės ir laiko sąnaudos. Šiuo metu AB „Smiltynės perkėla“ veikia informacinė sistema, valdoma valstybės įmonės Lietuvos automobilių kelių direkcijos, kuri leidžia KPPPF įstatymo 9 straipsnio 7 dalyje nurodytiems asmenims ir transporto priemonėms, turintiems teisę į perkėlimo keltais per Klaipėdos valstybinio jūrų uosto akvatoriją į Kuršių neriją ir iš Kuršių nerijos bilieto kainos kompensaciją, per trumpą laiką, nesudarant eilių prie patikros punktų, persikelti keltais per Kuršių marias. KPPPF įstatymo 9 straipsnio 7 dalis apima platesnį asmenų ir transporto priemonių kategorijų ratą nei Įstatymo projekte įvardytosios. Manytina, kad įstatymo leidėjas, suteikęs daliai asmenų ir transporto priemonių teisę keltis neatlygintinai, yra pripažinęs šių subjektų esminį interesą susisiekimo per Klaipėdos valstybinio jūrų uosto akvatoriją, keliantis keltais į Kuršių neriją ir iš Kuršių nerijos, srityje.
Įstatymo projekto aiškinamajame rašte nėra pagrįsta, kokiais kriterijais remiantis siūloma suteikti pirmumo teisę patekti į keltą tik daliai iš KPPPF įstatymo 9 straipsnio 7 dalyje nurodytų subjektų, pvz., kodėl susiaurinamas tarnybos tikslais vykstančių institucijų ir (ar) tarnybų sąrašas ir kt. Be to, dalis Įstatymo projekte vartojamų sąvokų yra netikslios ir neatitinka, inter alia , KPPPF įstatyme vartojamų sąvokų. Dėl šios priežasties Įstatymo projekto nuostatos būtų sunkiai įgyvendinamos praktikoje, prireiktų kurti naują informacinę sistemą. Atkreiptinas dėmesys, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybė
vandenų transporto kodekso 30 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto pateikimo Lietuvos Respublikos Seimui“ Lietuvos Respublikos Seimui pateikė Lietuvos Respublikos vidaus vandenų transporto kodekso 30 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą (Nr. XIIIP-5371) (toliau – Vyriausybės pateiktas įstatymo projektas).
Šiuo įstatymo projektu siūlomas teisinis reguliavimas, t. y. pirmumo eilės patekti į keltą, keliantį per Klaipėdos valstybinio jūrų uosto akvatoriją į Kuršių neriją ir iš Kuršių nerijos, suteikimas yra siejamas su teise į kelto bilieto kainos kompensavimą asmenims ir transporto priemonėms, nurodytiems KPPPF įstatymo 9 straipsnio 7 dalyje, nereikalaus kurti naujo mechanizmo (naujos informacinės sistemos) tikslui įgyvendinti ir užtikrins lygiateisiškumo principo įgyvendinimą, todėl, sprendžiant atskirų kategorijų subjektų pirmumo teisės patekti į keltą, keliantį per Klaipėdos valstybinio jūrų uosto akvatoriją į Kuršių neriją ir iš Kuršių nerijos, nustatymo klausimą, tikslingiausia būtų svarstyti ir priimti būtent Vyriausybės pateikto įstatymo projektą.“ Pritarti. 6. Seimo paskirtų papildomų komitetų /komisijų pasiūlymai: nepaskirti. 7. Komiteto sprendimas ir pasiūlymai: . 7.1. Sprendimas : atsižvelgiant į Vyriausybės išvadą ir joje išdėstytus argumentus, Seimo kanceliarijos Teisės departamento išvados pastabas, o taip pat įvertinant tai, kad komitete svarstomas iš esmės alternatyvus Vidaus vandenų transporto kodekso 30 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas
, vadovaujantis Seimo statuto 137 straipsnio 3 dalimi – įstatymo projektą atmesti . 7.2. Pasiūlymai: nėra. 8. Balsavimo rezultatai: už – bendru sutarimu. 9. Komiteto paskirti pranešėjai: Andrius.Bagdonas. 10. Komiteto narių atskiroji nuomonė: negauta. PRIDEDAMA. Priedų nėra. Komiteto pirmininkas Kazys Starkevičius Ekonomikos komiteto biuro patarėjas Darius Šaltmeris