projekto tikslai ir uždaviniai Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas išnagrinėjo konstitucinės justicijos bylą Nr. 11/2016 ir 2020 m. vasario 6 d. priėmė nutarimą Nr. KT22-N1/2020 „Dėl Lietuvos Respublikos ūkio subjektų, perkančių–parduodančių žalią pieną ir prekiaujančių pieno gaminiais, nesąžiningų veiksmų draudimo įstatymo atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai“ (toliau – Teismo nutarimas). Teismo nutarimu nutarta:
žalią pieną ir prekiaujančių pieno gaminiais, nesąžiningų veiksmų draudimo įstatymas (2015 m. birželio 25 d. redakcija; TAR, 2015-07-09, Nr. 11209) (toliau
Lietuvos Respublikos Konstitucijos 5 straipsnio 2, 3 dalims, konstituciniams teisinės valstybės, atsakingo valdymo principams.
Teismo nutarime pažymėta, kad:
taikant ypatingos skubos svarstymo tvarką, nenurodant šios tvarkos taikymą pagrindžiančių motyvų, taigi, inter alia nesant tokios grėsmės valstybės ar visuomenės saugumui, kuriai pašalinti būtini itin skubūs įstatymų leidėjo sprendimai;
įstatymo 3 straipsnis (2015 m. gruodžio 22 d. redakcija; TAR, 2015-12-29, Nr. 20903) (su 2018 m. gegužės 31 d. pakeitimu; TAR, 2018-06-11, Nr. 9729), 5 straipsnis (2018 m. gegužės 31 d. redakcija; TAR, 2018-06-11, Nr. 9729) neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai.
Teismo nutarime konstatuota, kad nėra pagrindo teigti, jog Nesąžiningų veiksmų draudimo įstatymo 3 ir 5 straipsniuose nustatytu teisiniu reguliavimu yra pažeidžiama Konstitucijos 46 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta asmens ūkinės veiklos laisvė, suponuojanti inter alia sutarčių sudarymo laisvę, 3 dalyje įtvirtintas reikalavimas ūkinę veiklą reguliuoti taip, kad ji tarnautų bendrai tautos gerovei. Konstitucinis Teismas konstatavo, kad Nesąžiningų veiksmų draudimo įstatymo 3 straipsnyje nustatytomis imperatyviomis teisės normomis žalio pieno pirkimo ir pardavimo santykiai yra reguliuojami atsižvelgiant į Lietuvos pieno sektoriaus struktūrinius ypatumus bei jo reikšmę šalies ūkiui ir siekiant teisėtų ir visuomenei svarbių tikslų – užtikrinti žalio pieno pardavėjų (gamintojų) ir pirkėjų teisėtų interesų pusiausvyrą ginant silpnesnės sutarties šalies, žalio pieno pardavėjų, teises ir teisėtus interesus, taip pat visuomenės interesą išlaikyti tvarų Lietuvos pieno ūkį, taigi siekiant ne atskirų asmenų, o bendros tautos gerovės. Konstitucinis Teismas konstatavo, kad šiomis nuostatomis nėra užkertamas kelias žalio pieno pardavėjams, pirkėjams, perdirbėjams laisva valia tiek sudaryti žalio pieno pirkimo–pardavimo sutartis, tiek jas pakeisti ir nutraukti, taip pat susitarti dėl kitų konkrečių toms imperatyvioms teisės normoms neprieštaraujančių sutarties sąlygų. Minėtomis nuostatomis žalio pieno pardavėjams ir pirkėjams nedraudžiama nei susitarti dėl skirtingos žalio pieno pirkimo kainos, taikytinos pagal objektyvų kriterijų (parduodamo pieno kiekį) skirtingoms grupėms priskirtiems žalio pieno pardavėjams ir pagal šį kriterijų tai pačiai grupei priklausantiems žalio pieno pardavėjams, atsižvelgiant į žalio pieno pristatymo būdą, patiekto pieno sudėtį ir kokybę, nei sumažinti žalio pieno pirkimo kainą, jeigu tam yra objektyvių priežasčių.
Atsižvelgiant į tai ir įvertinus šioje konstitucinės justicijos byloje nustatytas faktines aplinkybes, nėra pagrindo teigti, kad tokiu ūkinės veiklos teisiniu reguliavimu yra paneigiama viena esminių Konstitucijos 46 straipsnyje įtvirtintų ūkinės veiklos laisvės nuostatų – sutarčių sudarymo laisvė, kad ūkio subjektų (žalio pieno pardavėjų, pirkėjų ir perdirbėjų) teisės ir laisvės yra varžomos akivaizdžiai labiau, negu reikia minėtiems tikslams pasiekti, t. y. kad minėtu teisiniu reguliavimu nustatytas nesąžiningų veiksmų draudimas, kaip ūkinės veiklos teisinio reguliavimo priemonė, yra neproporcingas. 3. Šis Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo nutarimas Teisės aktų registre turi būti oficialiai paskelbtas 2020 m. liepos 1 d. Teismo nutarime pažymėta, kad jeigu Teismo nutarimas šioje byloje būtų oficialiai paskelbtas iškart po jo viešo paskelbimo Konstitucinio Teismo posėdyje, atsirastų Nesąžiningų veiksmų draudimo įstatyme (su vėlesniais pakeitimais ir papildymu) nustatyto teisinio reguliavimo spragų, neapibrėžtumo ir nebūtų užtikrinta šio teisinio reguliavimo vidinė darna. Dėl to galėtų būti sutrikdyti ūkio subjektų santykiai perkant ir parduodant žalią pieną, draudžiamų nesąžiningų veiksmų perkant ir parduodant žalią pieną kontrolė ir atsakomybės už šiuos veiksmus taikymas.
Todėl siekiant išvengti Nesąžiningų veiksmų draudime nustatyto teisinio reguliavimo ir neapibrėžtumo, ir šio teisinio reguliavimo vidinei darnai užtikrinti, Nesąžiningų veiksmų draudimo įstatymas turi būti priimtas iš naujo, laikantis Konstitucijoje ir jai neprieštaraujančiuose įstatymuose, Seimo statute nustatytos įstatymo priėmimo tvarkos, taip, kad priimtas įstatymas įsigaliotų iki 2020 m. liepos 1 d. Nesąžiningų veiksmų draudimo įstatymo projekto tikslas – įgyvendinti Konstitucinio Teismo nutarimą. Išdėstant Nesąžiningų veiksmų draudimo įstatymą nauja redakcija atliekama keletas techninių pakeitimų: panaikinamas reikalavimas ant pieno gaminių, parduodamų vidaus rinkoje, nurodyti kilmės šalį bei patikslinamas principas, pagal kurį žalio pieno pardavėjai priskiriami vienai grupei. 2. Įstatymo projekto iniciatoriai (institucija, asmenys ar piliečių įgalioti atstovai) ir rengėjai Įstatymo projekto rengimą inicijavo Žemės ūkio ministerija. Įstatymo projektą parengė Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos Maisto pramonės ir kokybės skyriaus (vedėja Jolita Martutaitytė, tel. 239 1162, el. p. [email protected]) vyr. specialistė Rūta Savickienė, tel. 239 1161, el. p. [email protected]. 3. Kaip šiuo metu yra reguliuojami įstatymo projekte aptarti klausimai Sutartinius santykius tarp pieno gamintojų, jo pirkėjų ir jo pardavėjų Lietuvos Respublikoje reglamentuoja toliau išvardyti teisės aktai. Lietuvos Respublikos civilinis kodeksas, kuris apibrėžia sutarčių sudarymo bendrąsias nuostatas. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES)
produktų rinkų organizavimas ir panaikinami Tarybos reglamentai (EEB) Nr. 922/72, (EEB) Nr. 234/79, (EB) Nr. 1037/2001 ir (EB) Nr.
1037/2001 ir (EB) Nr. 1234/2007, 3 skirsnis apibūdina sutartinius santykius pieno ir pieno produktų sektoriuje. Šiame skirsnyje nustatyta pieno pirkimo–pardavimo sutarties būtinosios dalys bei nurodyta, kad pieno gamintojai, pieno pirkėjai ir jo pardavėjai dėl pieno pirkimo–pardavimo sutarties sąlygų derasi laisvai. Šiame parengtame įstatymo projekte išlaikomos šio reglamento nuostatos, kad žalio pieno pirkėjas ir jo pardavėjas derasi laisvai, tačiau žalio pieno pardavėjams, kaip silpnesniajai derybų šaliai, suteikiama tam tikra įstatyminė apsauga (dėl galimo manipuliavimo priedų dydžiais, dėl nepagrįsto žalio pieno pirkimo kainos mažinimo). Žemės ūkio ministro 2001 m. gegužės 9 įsakymas Nr. 146 „Dėl Pieno supirkimo taisyklių patvirtinimo“. Šio įsakymo 3 priede yra patvirtinta rekomenduojama pieno pirkimo–pardavimo sutarties forma. Europos Parlamento ir Tarybos 2019 m. balandžio 17 d. direktyvos (ES) 2019/633/ES dėl įmonių vienų kitoms taikomos nesąžiningos prekybos praktikos žemės ūkio ir maisto produktų tiekimo grandinėje įgyvendinamasis teisės aktas – Lietuvos Respublikos nesąžiningos prekybos praktikos žemės ūkio ir maisto produktų tiekimo grandinėje draudimo įstatymas – šiuo metu yra rengiamas, projektas yra derinamas su institucijomis; šis įstatymas turi būti priimtas iki 2021 m. gegužės 1 d. 4. Kokios siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama Dėl įstatymo projekto 1 straipsnio ir 4 straipsnio Įstatymo 1 straipsnio 1 dalyje nustatoma įstatymo paskirtis ir taikymo sritis. 1 straipsnio 1 dalies 2 punkte buvo nurodyta, kad įstatymas nustato Lietuvoje pagamintiems pieno gaminiams, tiekiamiems Lietuvos rinkai, reikalavimus, kurie yra apibrėžti įstatymo 4 straipsnyje, t. y. reikalavimas nurodyti žalio pieno kilmės šalį ant Lietuvos rinkai tiekiamų Lietuvoje pagamintų pieno gaminių.
Remiantis šio straipsnio nuostatomis Lietuvoje veikiančiose pieno perdirbimo įmonėse pagaminti pieno gaminiai, įtraukti į Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro įsakymu patvirtintą sąrašą, tiekiami Lietuvos rinkai, turi būti ženklinami Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro nustatyta tvarka, nurodant žalio pieno kilmės šalį. Leidimą ženklinti pieno gaminius, nurodant pieno kilmės šalį, Lietuvai buvo suteikusi Europos Komisija ir jis galiojo nuo 2017 m. sausio 1 d. iki 2018 m. gruodžio 31 d. Šis leidimas buvo išduotas kaip bandomajam projektui. Nuo 2020 m. balandžio 1 d. Komisijos įgyvendinimo reglamento (ES) 2018/775 nuostatos įpareigoja maisto produktų gamintojus ir pardavėjus nurodyti ne tik maisto produkto, bet ir jo gamybai panaudotų žaliavų kilmės šalį. Jeigu maisto produkto kilmės šalis ar vieta skiriasi nuo jo pagrindinių sudedamųjų dalių, nuo šiol yra privalu nurodyti ir atitinkamos pagrindinės sudedamosios dalies kilmę, o jei tokių sudedamųjų dalių ne viena – tuomet visų jų kilmę. Įsigaliojus minėto reglamento nuostatoms įstatymo 4 straipsnio reikalavimas tapo nebeaktualus ir jis turi būti panaikintas. Dėl Pieno įstatymo projekto 2 straipsnio 5 dalies Pieno įstatymo 2 straipsnio 5 dalyje apibrėžiama, kad pieno pardavėjai yra grupuojami pagal parduodamo pieno kiekį per vieną dieną (yra išskirtos dešimt pieno pardavėjų grupių: pirmoji iki 100 kg pieno per dieną, dešimtoji – daugiau kaip 20 000 kg per dieną). Esamas reguliavimas neatsako į klausimą, kas yra laikytina viena pieno pardavimo diena: ar tai žalio pieno paėmimo (išvežimo) iš ūkio diena, ar įskaitinio laikotarpio dienų skaičius.
Kituose teisės aktuose, reglamentuojančiuose žalio pieno pirkimą–pardavimą, nėra kalbama apie pieno pardavimą per vieną dieną, yra kalbama apie pieno pardavimą per vieną reguliariai parduodamo žalio pieno tiekimo laikotarpį – įskaitinį laikotarpį (t. y. dekadą, kuri apima 1–15 d. ar 16–30 (31) mėnesio dienas) (Lietuvos Respublikos atsiskaitymo už žemės ūkio produkciją įstatymas, Pieno supirkimo taisyklės, patvirtintos Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2001 m. gegužės 9 d. įsakymu Nr. 146 „Dėl Pieno supirkimo taisyklių patvirtinimo“, ir kt.). Parduodant žalią pieną, yra fiksuojamas parduotas žalio pieno kiekis per dekadą, už šį pieno kiekį yra atsiskaitoma (sąskaitoje faktūroje išskiriamas per dekadą pristatytas pieno kiekis ir apskaičiuojama pinigų suma, vertinama pieno kokybė, nustatomi pieno sudėties rodikliai). Todėl siekiant įvesti didesnį aiškumą ir suvienodinti vartojamus apibrėžimus su kituose teisės aktuose vartojamais terminais, projekte nurodoma, kad žalio pieno pardavėjai yra grupuojami pagal parduoto pieno kiekį per vieną reguliariai parduodamo žalio pieno tiekimo laikotarpį, kaip nustatyta Atsiskaitymo už žemės ūkio produkciją įstatyme. Su tuo susiję ir projekte numatyti 3 straipsnio 3 dalies 2 ir 4 punktų keitimai. 5. Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai (jeigu rengiant įstatymo projektą toks vertinimas turi būti atliktas ir jo rezultatai nepateikiami atskiru dokumentu), galimos neigiamos priimto įstatymo pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta Priėmus įstatymo projektą, neigiamų pasekmių nenumatoma. 6. Kokią įtaką įstatymas turės kriminogeninei situacijai, korupcijai Priimtas įstatymo projektas kriminogeninei situacijai ir korupcijai įtakos neturės. 7.
Priimtas įstatymas turės teigiamą poveikį verslo sąlygoms ir plėtrai dėl patikslinto principo, kaip žalio pieno pradavėjai yra priskiriami vienai pieno pardavėjų grupei. Tai suteiks aiškumo vykdant ūkinę veiklą bei užtikrins vidinę darną su kitais teisės aktais. Žalio pieno pirkėjai nesusidurs su papildoma administracine našta, nes apie vidutines žalio pieno pirkimo kainas jie teikia informaciją administruojančioms institucijoms. 8. Įstatymo inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios Įstatymo projektas neprieštarauja nacionaliniams ir Europos Sąjungos teisės aktams. Priėmus įstatymo projektą, kitų įstatymų pakeitimų rengti nereikės. Reikės pakeisti Pieno supirkimo taisykles, patvirtintas Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2001 m. gegužės 9 d. įsakymu Nr. 146 „Dėl Pieno supirkimo taisyklių patvirtinimo“, ir Duomenų iš žalio pieno pirkėjų rinkimo taisykles, patvirtintas Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2015 m. liepos 27 d. įsakymu Nr. 3D-603 „Dėl Duomenų iš žalio pieno pirkėjų rinkimo taisyklių patvirtinimo“. 9. Ar įstatymo projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, o įstatymo projekto sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka Įstatymo projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos įstatymo, Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymo reikalavimų. 10. Ar įstatymo projektas atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas bei Europos Sąjungos dokumentus Įstatymo projekto nuostatos neprieštarauja Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos bei Europos Sąjungos teisės aktų nuostatoms. 11.
kas ir kada juos turėtų priimti Lietuvos Respublikos Seime priėmus šį įstatymą, naujų teisės aktų, reikalingų šiam įstatymui įgyvendinti, priimti nereikės. 12. Kiek valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymui įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti (pateikiami prognozuojami rodikliai einamaisiais ir artimiausiais 3 biudžetiniais metais) Įstatymo įgyvendinimas valstybės biudžetui poveikio neturės. 13. Įstatymo projekto rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados Įstatymo projektas buvo skelbiamas Lietuvos Respublikos Seimo Teisės aktų informacinės sistemos (TAIS) Teisės aktų projektų registravimo posistemėje. Pastabas pateikė Teisingumo ministerija, Ekonomikos ir inovacijų ministerija, Konkurencijos taryba, VĮ Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centras, Lietuvos pienininkų asociacija
„Pieno centras“, AB „Žemaitijos pienas“. Kadangi Įstatymo projektas parengtas siekiant
įgyvendinti Teismo nutarimą, kuriame pateiktos išvados, kad Nesąžiningų veiksmų draudimo įstatymas pagal priėmimo tvarką prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos nuostatoms ir konstituciniams teisinės valstybės bei atsakingo valdymo principams, o įstatyme nustatyti reikalavimai neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos nuostatoms, todėl Įstatymo projektu nėra keičiamas šiuo metu esamas teisinis reguliavimas, o iš esmės tik vykdomas tinkamas įstatymų leidybos procesas. Todėl į institucijų ir organizacijų pateiktas pastabas, kurios yra susijusios su teisinio reguliavimo keitimu, nebuvo atsižvelgta, o buvo atsižvelgta į pastabas, kurios yra techninio ar redakcinio pobūdžio. 14. Reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiam projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno „Eurovoc“ terminus, temas bei sritis Reikšminiai įstatymo projekto žodžiai: „žalias pienas“, „nesąžiningi veiksmai“. 15.
Nėra. Teikia: Seimo nariai Andriejus Stančikas Kazys Starkevičius Algimantas Salamakinas Juozas Baublys
LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO KANCELIARIJOS TEISĖS DEPARTAMENTAS IŠVADA DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS ŪKIO SUBJEKTŲ, PERKANČIŲ - PARDUODANČIŲ ŽALIĄ PIENĄ IR PREKIAUJANČIŲ PIENO GAMINIAIS, NESĄŽININGŲ VEIKSMŲ DRAUDIMO ĮSTATYMO Nr. XII-1907 PAKEITIMO ĮSTATYMO PROJEKTO 2020-06-18 Nr. XIIIP-5004 Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šią pastabą:
Projekto 2 straipsnio pavadinime reikėtų išbraukti žodžius ,,ir įgyvendinimas“ arba šį straipsnį papildyti atskira struktūrine dalimi, kurioje būtų reglamentuojamas įstatymo nuostatų įgyvendinimas. Departamento direktorius Andrius Kabišaitis N. Azguridienė, tel. (8 5) 239 6546, el. p. [email protected] S. Švedas, tel. (8
5) 239 6165, el. p. [email protected]
kaimo reikalų komitetas
DĖL Ūkio subjektų, perkančių-parduodančių žalią pieną ir prekiaujančių pieno gaminiais, nesąžiningų veiksmų draudimo įstatymo Nr. XII-1907 pakeitimo įstatymo projekto (nauja redakcija) reg. nr. XIIIP-5004 2024-04-17
dalyvavo: Komiteto pirmininkas Viktoras Pranckietis, Komiteto pirmininko pavaduotojas Vidmantas Kanopa, Komiteto nariai: Juozas Baublys, Jonas Gudauskas, Sergejus Jovaiša, Vigilijus Jukna, Kęstutis Mažeika. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1 Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,2 Projekto 2 straipsnio pavadinime reikėtų išbraukti žodžius ,,ir įgyvendinimas“ arba šį straipsnį papildyti atskira struktūrine dalimi, kurioje būtų reglamentuojamas įstatymo nuostatų įgyvendinimas. Pritarti
kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1 Lietuvos pienininkų asociacija „Pieno centras“, 2020-06-17. Asociacija mano, kad rengiant ir svarstant teisės aktų projektus privalu laikytis Teisėkūros pagrindų įstatymo nuostatų, todėl prašo Seimo narių nepritarti Projekto pateikimui. Žemės ūkio ministerija yra pateikusi identišką projektą svarstyti Vyriausybei ir Seimas turėtų sulaukti Vyriausybės sprendimo. Jei visgi būtų pritarta Projekto svarstymui, prašome kreiptis į Vyriausybę prašant pateikti išvadą dėl Seimui pateikto Projekto, taip pat papildomu komitetu svarstyti Projektą paskirti Ekonomikos komitetą.
2 Žemės ūkio bendrovių asociacija, 2020-06-25, Įstatymo projektas turi būti grąžintas rengėjams tobulinimui ir suderinimui su socialiniais bei ekonominiais partneriais. Pritarti3 Kooperatyvas „Pieno puta“, 2020-09-23. Prašome atidėti
optimaliausią sprendimą. Pritarti
pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1 Teisingumo ministerija, 2020-06-26, 3,4 Atsižvelgdami į
[C-2/18] bei 2020 m. vasario 6 d. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo nutarimą̨, pastabų dėl Projekto nuostatų, susijusių su žalio pieno pirkimo-pardavimo sutarčių sudarymu ir jų laikymosi priežiūra, atitikties Europos Sąjungos teisei neturime. Vis dėlto, Projekte yra kitų nuostatų, kurios reikalauja atskiro vertinimo. 1. Projekto 3 ir 4 straipsniuose nurodyti reikalavimai vertintini kaip imperatyvios sutarčių sąlygos, todėl patenka į 2013 m. gruodžio 17 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 1308/2013, kuriuo nustatomas bendras žemės ūkio produktų rinkų organizavimas ir panaikinami Tarybos reglamentai (EEB) Nr. 922/72, (EEB) Nr. 234/79, (EB) Nr. 1037/2001 ir (EB) Nr. 1234/2007 148 straipsnio reguliavimo apimtį. Kai valstybės narės pasinaudoja Reglamento (ES) Nr. 1308/2013 148 straipsnyje numatytu sutartinių santykių reguliavimu, pagal šio straipsnio 5 dalį privalu apie tai pranešti Europos Komisijai. 2. Projekto 3 straipsnio 3 dalies 5 punktas reikalauja pirkti tik valstybės valdomos akredituotos laboratorijos patikrintos kokybės žalią pieną.
Siūlomu reguliavimu valstybės valdomai įmonei ar įstaigai suteikiamos išimtinės teisės teikti produkto sudėties ir kokybės įvertinimo paslaugą. Vadovaujantis Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 106 straipsnio 1 dalimi bei 2006 m. gruodžio 12 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2006/123/EB dėl paslaugų vidaus rinkoje 15 straipsnio 2 dalies d punktu, valstybės narės neturėtų suteikti išimtinių teisių valstybės įmonėms. Manome, kad savaime reikalavimas tikrinti pieno kokybę valstybės akredituotoje įmonėje (pagal objektyvią akreditavimo sistemą) atitinka bendrojo intereso tikslą, tačiau reikalavimas tokius patikrinimus atlikti tik valstybės valdomoje įmonėje ar įstaigoje yra objektyviai nepateisinamas. Įmonės ar įstaigos valdymo požymis nagrinėjamu atveju nėra būtinas ir proporcingas. Siūlome Projekte atsisakyti valstybės valdymo reikalavimo, apsiribojant akreditavimo patikrinimo paslaugoms sistema. Pritarti2 Lietuvos Respublikos Vyriausybė (Ministras Pirmininkas S. Skvernelis), 2020-09-16. Iš esmės pritarti Lietuvos Respublikos ūkio subjektų, perkančių–parduodančių žalią pieną ir prekiaujančių pieno gaminiais, nesąžiningų veiksmų draudimo įstatymo Nr. XII-1907 pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIIIP-5004 (toliau – Projektas Nr. XIIIP-5004), tačiau siūlyti Lietuvos Respublikos Seimui Projektą Nr. XIIIP-5004 tobulinti, atsižvelgiant į šiuos siūlymus:
1Projekto Nr.
Projekto Nr. XIIIP-5004 1 straipsniu nauja redakcija dėstomas Lietuvos Respublikos ūkio subjektų, perkančių–parduodančių žalią pieną ir prekiaujančių pieno gaminiais, nesąžiningų veiksmų draudimo įstatymas (toliau – keičiamas įstatymas), kurio 1 straipsnyje nenurodoma, kokiems žalio pieno pirkimo ir pardavimo sandoriams yra taikomas įstatymas, tačiau pagal keičiamo įstatymo 2 straipsnyje apibrėžtas sąvokas suprantama, kad įstatymas būtų taikomas visiems žalio pieno sandoriams, sudaromiems tarp ūkio subjektų (kaip jie apibrėžti įstatyme). Siūlytina įstatymo nuostatų netaikyti prekybai žaliu pienu tarp pieno perdirbimo įmonių. Įvykus įrenginių gedimams ar vykdant techninę profilaktiką, iškyla būtinybė supirktą iš pieno gamintojų pieną parduoti kitai pieno perdirbimo įmonei. Kadangi keičiamo įstatymo tikslas yra padėti pasiekti derybinių galių pusiausvyrą ir drausti nesąžiningas prekybos žaliu pienu praktikas, o pieno perdirbimo įmonės yra lygiose derybinėse galiose, todėl joms keičiamo įstatymo nuostatos turėtų būti netaikomos. Siūlytina papildyti keičiamo įstatymo 1 straipsnį 2 dalimi, kad įstatymo nuostatos nereglamentuoja pieno perdirbimo įmonių žalio pieno pirkimo–pardavimo sandorių, kai jie sudaromi su kitomis pieno perdirbimo įmonėmis. 2. Keičiamo įstatymo 2 straipsnio 1 dalyje yra apibrėžta sąvoka „inspektorius“, kuri apima tik viešosios įstaigos Kaimo verslo ir rinkų plėtros agentūros darbuotojus (toliau – Agentūra), o įstatymo priežiūrą vykdo 2-iejų institucijų – Agentūros ir Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos darbuotojai. Be to, keičiamame įstatyme yra plačiau apibrėžiamos priežiūros institucijų pareigos ir teisės, o inspektoriaus pareigos ir teisės praktiškai pakartoja priežiūros institucijų pareigas ir teises.
Siūlytina atsisakyti inspektoriaus apibrėžimo, kaip ne viską apimančio, o įtraukti ūkio subjektų veiklos priežiūros institucijos apibrėžimą ir jį išdėstyti taip: „Ūkio subjektų veiklos priežiūros institucija – viešoji įstaiga Kaimo verslo ir rinkų plėtros agentūra (toliau – Agentūra) ir Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba (toliau – VMVT), atliekančios šio įstatymo priežiūros ir vykdymo funkcijas“. 3. Keičiamo įstatymo 2 straipsnio 5 dalyje yra apibrėžta sąvoka „žalio pieno pardavėjų grupės“, kuri nustato žalio pieno pardavėjų suskirstymą į 10 žalio pieno pardavėjų grupių pagal parduodamo žalio pieno kiekį per vieną reguliariai parduodamo žalio pieno tiekimo laikotarpį, nustatytą Lietuvos Respublikos atsiskaitymo už žemės ūkio produkciją įstatyme. Siūlytina atsisakyti keičiamo įstatymo 2 straipsnio 5 dalyje apibrėžtos sąvokos „žalio pieno pardavėjų grupės“. Įstatymu įtvirtintas žalio pieno pardavėjų grupavimas galioja nuo
veiksniu tarp pienininkystės ūkių, neapgynė mažesnių pienininkystės ūkių, kurių skaičius nuolat mažėja, interesų. Pienininkystės ūkių skaičiaus analizė rodo, kad 2015 m. rugpjūčio 1 d. įsigaliojus įstatymui, Lietuvoje buvo 57,5 tūkst. ūkių, laikančių karves, o 2020 m. gegužės 1 d. tokių ūkių skaičius siekė 30,1 tūkst., t. y. ūkių, laikančių karves, skaičius sumažėjo 48 proc. Panaikinus žalio pieno pardavėjų grupavimą pagal parduodamą žalio pieno kiekį, būtų išvengiama pieno pardavėjų „šokinėjimo“ per grupes, ypatingai žiemos metu, kuomet dalis karvių būna užtrūkusios ir sumažėja parduodamo pieno kiekis; būtų daroma teigiama įtaka pieno kokybei – nebebūtų stimulo bet kokia kaina išlaikyti ūkyje sergančias karves, taip išlaikant didesnį parduodamo pieno kiekį. 4.
įstatyme siūlytina patikslinti „žalio pieno pirkimo kainos“ sąvoką, nustatant, kad į žalio pieno kainą turi įeiti visos išlaidos, susijusios su sutarto žalio pieno kiekio tiekimu, t. y. ūkio subjektams derantis dėl žalio pieno kainos, turi būti įvertintos žalio pieno supirkimo bei pristatymo pirkėjui išlaidos. Šia nuostata siūloma užkirsti kelią žalio pieno pirkėjams papildomai išrašyti sąskaitas už suteiktas žalio pieno supirkimo paslaugas. Siūlytina pakeisti 2 straipsnio 7 dalį ir ją išdėstyti taip: „7. Žalio pieno pirkimo kaina – ūkio subjektų (žalio pieno pirkėjo ir žalio pieno pardavėjo) sutarta pinigų suma, mokama už parduodamą Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro nustatytų bazinių pieno sudėties rodiklių žalią pieną, įskaitant visas su žalio pieno tiekimu susijusias išlaidas ir neįskaitant priedų, priemokų ir nuoskaitų.“
įstatymą siūlytina papildyti, nustatant, kad priemokos ir priedai yra esminės sutarties sąlygos, dėl jų taikymo turi būti susitarta ir jų dydžiai turi būti nurodyti žalio pieno pirkimo–pardavimo sutartyje. Tokiu būdu priemokų ir priedų keitimui, panaikinimui būtų taikomi tie patys įspėjimo terminai, kaip ir keičiant kitas sutarties sąlygas. Įstatymo taikymo 2015–2020 metų patirtis parodė, kad siekdami išvengti reikalavimų, susijusių su žalio pieno kainos mažinimu, žalio pieno pirkėjai vengė keisti žalio pieno kainą, o buvo sukurta įvairių priemokų ir priedų už perkamą–parduodamą žalią pieną sistema. Dažnu atveju priemokos ir priedai buvo keičiami vienašališkai – tai nebuvo derybų objektas. Siūlytina pakeisti keičiamo įstatymo 2 straipsnio 8 dalį ir ją išdėstyti taip: „8.
Žalio pieno pirkimo–pardavimo sutartis – ūkio subjektų (žalio pieno pirkėjo ir žalio pieno pardavėjo), vadovaujantis Lietuvos Respublikos civiliniu kodeksu, Atsiskaitymo už žemės ūkio produkciją įstatymo 3 ir 4 straipsniais ir Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro nustatyta pieno supirkimo tvarka, sudaryta rašytinė sutartis, pagal kurią sutartomis sąlygomis, už sutartą žalio pieno pirkimo kainą ir sutartų priedų ir priemokų dydžius perduodamas sutartas žalio pieno kiekis“. 6. Atsižvelgiant į tai, kad keičiamame įstatyme vartojamos Viešojo administravimo įstatyme ir Atsiskaitymo už žemės ūkio produkciją įstatyme apibrėžtos sąvokos, siūlytina papildyti keičiamo įstatymo 2 straipsnį, nustatant, kad kitos jame vartojamos sąvokos yra suprantamos taip, kaip jos apibrėžtos Viešojo administravimo įstatyme ir Atsiskaitymo už žemės ūkio produkciją įstatyme. 7. Keičiamo įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 2 punkte nustatytą išimtį sutarties sąlygoms pakeisti, nepranešus kitai sutarties šaliai, prieš 30 dienų, siūlytina taikyti tik tais atvejais, kuomet kooperatinė bendrovė (kooperatyvas), Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro nustatyta tvarka pripažinta žemės ūkio kooperatine bendrove (kooperatyvu), yra sudariusi žalio pieno pirkimo–pardavimo sutartis tik su savo kooperatyvo nariais. Priešingu atveju kooperatyvas, pirkdamas žalią pieną, turėtų veikti tokiomis pačiomis sąlygomis kaip ir kitos pieną perkančios įmonės, ir visiems ūkio subjektams turėtų būti vienodai draudžiami nesąžiningi veiksmai. Siūlytina 3 straipsnio
kooperatine bendrove (kooperatyvu)” įterpti žodžius „sudariusi žalio pieno pirkimo–pardavimo sutartį su savo nariais“. 8.
įstatymo 3 straipsnio 3 dalies 1 punkte nurodoma, kad žalio pieno pirkimo kaina visiems žalio pieno pardavėjams, priskirtiems tai pačiai žalio pieno pardavėjų grupei, turi būti vienoda. Pritarus šio nutarimo 3 punkte pateiktam siūlymui dėl žalio pieno pardavėjų suskirstymo į žalio pieno pardavėjų grupes pagal parduodamą pieno kiekį per vieną reguliariai parduodamo žalio pieno tiekimo laikotarpį atsisakymo, siūlytina žalio pieno pardavėjams grupuoti taikyti žalio pieno pristatymo žalio pieno pirkėjui būdo požymį, nustatant, kad žalio pieno pardavėjams, parduodantiems žalią pieną tokiu pat būdu, žalio pieno pirkimo kaina neturėtų skirtis. Siūloma numatyti šiuos žalio pieno pristatymo žalio pieno pirkėjui būdus: žalias pienas pristatomas į žalio pieno supirkimo punktą, žalias pienas paimamas tiesiogiai iš ūkio specializuoto pieno šaldytuvo, žalias pienas pristatomas tiesiogiai į žalio pieno perdirbimo įmonę. Tokiu būdu žalio pieno kainos skirtųsi, atsižvelgiant į žalio pieno pristatymo žalio pieno pirkėjui kaštų skirtumus, kurie skiriasi pagal žalio pieno pristatymo būdą. Ši nuostata leidžia užtikrinti, kad žalio pieno pardavėjai, nesant derybinių galių pusiausvyros, nebūtų įpareigoti sutikti su perdirbėjų nustatytomis žalio pieno pirkimo sąlygomis ir su labai maža žalio pieno pirkimo kaina, nors kitiems žalio pieno pardavėjams, pristatantiems pieną pirkėjams tokiu pat būdu, būtų mokama didesnė kaina, nustatoma per derybas, kuriose labiau laikomasi pusiausvyros. Siūlytina atskirai išskirti žalią pieną, pagamintą pagal nustatytas ir sertifikuotas kokybės sistemas: ekologinė gamybos sistema, nacionalinė žemės ūkio ir maisto kokybės sistema.
Šis siūlymas grindžiamas tuo, kad pagal sertifikuotas kokybės sistemas pagamintas žalias pienas turi atskirą rinką ir jis nėra tapatus pagal įprastinės gamybos reikalavimus pagamintam žaliam pienui tiek savo maistine verte, tiek kaina, todėl žaliam pienui, pagamintam pagal šias kokybės sistemas, būtų nustatoma atskira žalio pieno kaina. Siūlytina keičiamo įstatymo 3 straipsnio 3 dalies 1 punkte nustatyti tokį nesąžiningo veiksmo draudimą: žalio pieno pirkėjui perkant žalią pieną, atitinkantį Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro nustatytus kokybės reikalavimus, pagamintą pagal tą pačią kokybės sistemą (ekologinė gamybos sistema, nacionalinė žemės ūkio ir maisto kokybės sistema), ir jį pristatant žalio pieno pirkėjui tokiu pat būdu (žalias pienas pristatomas į žalio pieno supirkimo punktą, žalias pienas paimamas tiesiogiai iš ūkio specializuoto pieno šaldytuvo, žalias pienas pristatomas tiesiogiai į žalio pieno perdirbimo įmonę), žalio pieno pirkimo–pardavimo sutartyse draudžiama taikyti skirtingą žalio pieno pirkimo kainą, išskyrus atvejus, kai pienas perkamas iš žalio pieno pardavėjų, parduodančių savo pagamintą žalią pieną ir priklausančių pieno gamintojų organizacijoms, pripažintoms Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro nustatyta tvarka, tačiau šiuo atveju negali būti taikoma mažesnė žalio pieno pirkimo kaina negu ji būtų nustatyta pagal žalio pieno pristatymo būdą. 9. Siūlytina keičiamo įstatymo 3 straipsnio 3 dalį papildyti draudžiamuoju veiksmu, susijusiu su priemokų ir priedų dydžių ribojimu, t. y. drausti žalio pieno pirkėjams mokėti žalio pieno pardavėjams priemokas ir priedus už perkamą žalią pieną, kurių dydžiai kartu (bendra suma) būtų didesni kaip 20 proc. žalio pieno pirkimo kainos.
Ši nuostata siūloma siekiant užtikrinti žalio pieno rinkos dalyvių (žalio pieno pirkėjų ir žalio pieno pardavėjų) interesų pusiausvyrą ir įvesti didesnį skaidrumą rinkoje. Nesant priedų ir priemokų reglamentavimo, žalio pieno kaina nustatoma sąlyginai žema, o kitą dalį išmokamos sumos už perkamą žalią pieną sudaro priemokos ar priedai. Įstatymo galiojimo 2015–2020 m. laikotarpiu buvo sukurta įvairių priemokų ir priedų už perkamą ir parduodamą žalią pieną sistema ir priemokos ir priedai sudaro vidutiniškai apie 40 proc. visos išmokamos sumos už perkamą–parduodamą žalią pieną. Priėmus siūlomas nuostatas, žalio pieno kaina suvienodėtų, t. y. mažesniesiems pieno ūkiams žalio pieno kaina turėtų padidėti, o patiems stambiausiems – koreguotųsi mažėjimo linkme. Priemokų ir priedų dydžių ribojimas yra pagrįstas tuo, kad priemokos ir priedai turi būti mokami už papildomą gaunamą vertę (labai gera pieno kokybė, didelis tiekiamo pieno kiekis, lojalumas žalio pieno pirkėjui ir pan.) perkant ir parduodant žalią pieną, ir šiai vertei įvertinti yra paliekamas 20 proc. riba nuo žalio pieno kainos. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta pirmiau, siūlytina keičiamo įstatymo 3 straipsnio 3 dalį papildyti šiuo draudžiamuoju veiksmu: „žalio pieno pardavėjams mokėti priemokas ir priedus už perkamą žalią pieną, kurių dydžiai kartu (bendra suma) būtų didesni kaip 20 proc. žalio pieno pirkimo kainos.“ 10.
Siūlytina keičiamo įstatymo 3 straipsnio 3 dalį papildyti draudžiamuoju veiksmu, susijusiu su nuoskaitų už perkamą žalią pieną taikymu, t. y. drausti žalio pieno pirkėjams taikyti kitas nuoskaitas už perkamą žalią pieną, negu gali būti taikoma Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro nustatyta pieno supirkimo tvarka. Pažymėtina, kad šiuo metu žalio pieno pirkėjai gali taikyti nuoskaitas tik už nepasiektą nustatytą žalio pieno kokybę. Šia nuostata siekiama žalio pieno pirkėjams – stipresniajai sutarties šaliai – drausti piktnaudžiauti dominuojančia padėtimi ir žalio pieno pirkimo–pardavimo sutartyje numatyti kitas nuoskaitas už perkamą pieną, taip sumažinant mokamą sumą už perkamą žalią pieną. Pagal tai, kas išdėstyta, siūlytina keičiamo įstatymo 3 straipsnio 3 dalį papildyti šiuo draudžiamuoju veiksmu: „žalio pieno pardavėjams taikyti kitas nuoskaitas už perkamą žalią pieną, negu nustatytos Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro tvirtinamoje pieno supirkimo tvarkoje“. 11. Keičiamo įstatymo 4 straipsnyje nustatyta, kad žalio pieno pirkėjas, jei mažina žalio pieno kainą daugiau kaip 3 proc., turi pagrįsti, kodėl jis mažina žalio pieno kainą, ir tą pagrindimą pateikti Agentūrai. Agentūros darbuotojai turi įvertinti, ar kainos mažinimas yra pagrįstas, ir suteikti leidimą kainai mažinti arba jo nesuteikti. Siūlytina šią įstatymo nuostatą taikyti, jei žalio pieno pirkėjas žalio pieno pirkimo kainą mažina daugiau kaip 5 proc. 2016–2020 m. kainų analizė rodo, kad 3 proc. kainos mažinimas per mėnesį vidutiniškai buvo fiksuotas 0–4 kartus per metus ir tam didžia dalimi darė įtaką sezoninis pieno gamybos išaugimas.
Padidinus kainos mažinimo ribą nuo 3 iki 5 proc., pieno pirkėjams būtų sumažinta administracinė našta ir kaip rodo žalio pieno pirkimo kainų analizė, tai būtų taikoma tik esant dideliems rinkos veikimo sutrikdymams bei apsidraudžiant nuo žalio pieno pirkėjų piktnaudžiavimo dominuojančia padėtimi. Šiuo reikalavimu siekiama įtvirtinti, kad žalio pieno pirkėjui ir žalio pieno pardavėjui sudarius žalio pieno pirkimo–pardavimo sutartį ir joje nurodžius jų sutartą kainą, nebebūtų galima tokios kainos mažinti nesant objektyvių priežasčių ar veikiant nesąžiningai. Siūlytina šią nuostatą taikyti ir žalio pieno pirkimo–pardavimo sutartims, kurios sudaromos tarp tų pačių ūkio subjektų, pasibaigus ankstesnei sutarčiai (tęstinėms sutartims), t. y., jei naujai sudarytoje žalio pieno pirkimo–pardavimo sutartyje nurodoma 5 proc. mažesnė kaina, negu buvo nustatyta kaina ankstesnėje sutartyje, žalio pieno pirkėjas turi pateikti Agentūrai pagrindimą, kodėl jis mažina kainą, ir gauti jos leidimą. Kadangi keičiamame įstatyme įtvirtintas imperatyvus draudimas – nepagrįstai mažinti žalio pieno kainą, nustatytą žalio pieno pirkimo–pardavimo sutartyje, siekiant jo išvengti, žalio pieno pirkimo–pardavimo sutartys dažnai sudaromos vieno kalendorinio mėnesio laikotarpiui. Pritarus šiam siūlymui, galimybė išvengti keičiamo įstatymo 4 straipsnyje nustatyto reikalavimo būtų panaikinta. Remiantis tuo, siūlytina pakeisti keičiamo įstatymo 4 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: „1.
Žalio pieno pirkėjas, norėdamas mažinti daugiau negu 5 procentiniais punktais žalio pieno pirkimo kainą, nustatytą žalio pieno pirkimo–pardavimo sutartyje, arba per vieną kalendorinį mėnesį sudarydamas naują žalio pieno pirkimo–pardavimo sutartį su tuo pačiu žalio pieno pardavėju, privalo pagrįsti šios kainos mažinimą ir šį pagrindimą pateikti Agentūrai“. 12. Siekiant didinti pieno rinkos skaidrumą ir geresnį ūkio subjektų informuotumą priimant sprendimus rinkoje, siūlytina keičiamą įstatymą pildyti nauju 5 straipsniu (buvusius 5–11 straipsnius atitinkamai pernumeruoti), nustatant, kad Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministras tvirtina informacijos apie pasirašytas žalio pieno pirkimo–pardavimo sutartis ir statistinės informacijos apie žalio pieno pirkimo kainas viešinimo tvarką, ir jį išdėstyti taip: „5 straipsnis. Statistinės informacijos apie žalio pieno pirkimo kainas viešinimas Statistinė informacija apie pasirašytas žalio pieno pirkimo–pardavimo sutartis ir statistinės informacijos apie žalio pieno pirkimo kainas viešinimo tvarką tvirtina Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministras.“
šio nutarimo 9 ir 10 punktuose pateiktiems siūlymams, siūlytina keičiamo įstatymo 5 straipsnio 1 dalyje numatyti, kad už šio nutarimo 9 ir 10 punktuose siūlomų nuostatų laikymosi priežiūrą būtų atsakinga Agentūra. 14. Atsižvelgiant į tai, kad ūkio subjektų veiklos priežiūros institucijų teisės ir pareigos yra apibrėžtos Viešojo administravimo įstatyme, bei pritarus šio nutarimo 2 punkte pateiktam siūlymui dėl sąvokos „inspektorius“ panaikinimo, siūlytina atsisakyti keičiamo įstatymo 6 ir 7 straipsnių. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta pirmiau, bei į tai, kad nuo 2020 m. lapkričio 1 d. įsigalioja Viešojo administravimo įstatymo nauja redakcija, siūlytina pakeisti keičiamo įstatymo 8 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „8 straipsnis.
subjektų veiklos priežiūros institucijos, pagal kompetenciją atlikdamos šio įstatymo nuostatų laikymosi priežiūrą bei nagrinėdamos prašymus atlikti tyrimą dėl įstatymo nuostatų pažeidimų, vadovaujasi Lietuvos Respublikos viešojo administravimo ir šiuo įstatymu. 2. Ūkio subjektų veiklos priežiūros institucija, nustačiusi šio įstatymo pažeidimą, atsižvelgdama į pažeidimo pobūdį, padarytos žalos dydį, mastą, pažeidimo trukmę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, turi teisę skirti ūkio subjektui šiame įstatyme nustatytą įspėjimą arba baudą ir (ar) nustatyti įpareigojimą nutraukti draudžiamus nesąžiningus veiksmus ar įpareigojimą atlikti veiksmus, atkursiančius ankstesnę padėtį ar pašalinančius pažeidimo pasekmes, įskaitant žalio pieno pirkimo–pardavimo sutarties pakeitimą.“ 15. Siekiant, kad skiriamos poveikio priemonės (baudos ir kitos sankcijos) būtų veiksmingos, proporcingos ir atgrasančios ir jų dydis priklausytų nuo pažeidimo pobūdžio, pažeidimo trukmės ir masto, atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, siūlytina patikslinti keičiamo įstatymo 10 straipsnio
reikalavimų pažeidimą ūkio subjektui skiriamas įspėjimas arba bauda iki 1,0 procento nuo įsigytos ar parduotos žalio pieno vertės už praėjusius finansinius metus, kuriais buvo padaryti šioje dalyje nurodyti draudžiami veiksmai, vietoj keičiamame įstatyme numatytų fiksuotų baudos sumų, panaikinant keičiamo įstatymo 10 straipsnio 1–5 dalis. Siūlymas baudas už šio įstatymo pažeidimus skaičiuoti nuo įsigytos ar parduotos žalio pieno vertės suteiktų teisę tinkamai individualizuoti baudas.
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta pirmiau, siūlytina keičiamo įstatymo 10 straipsnio 1 dalį išdėstyti taip: „1. Už šio įstatymo 3 straipsnio 2 ir 3 dalyse nurodytų reikalavimų pažeidimą ūkio subjektui skiriamas įspėjimas arba bauda iki 1,0 procento nuo įsigytos ar parduotos žalio pieno vertės už finansinius metus, ėjusius prieš finansinius metus, kuriais buvo padaryti šioje dalyje nurodyti draudžiami veiksmai.“
sprendimų apskundimo tvarka numatyta Viešojo administravimo įstatyme, siūlytina atsisakyti keičiamo įstatymo 9 str. nuostatos. 17. Atsižvelgiant į tai, kad poveikio priemonė – įspėjimas nėra ekonominės sankcija, siūlytina keičiamo įstatymo 10 straipsnio pavadinimą išdėstyti taip: „10 straipsnis. Sankcijos“
įstatymo 10 straipsnio 10 dalyje apibrėžiamos atsakomybę lengvinančios ir atsakomybę sunkinančios aplinkybės. Siūlytina atsakomybę lengvinančias aplinkybes papildyti šiomis aplinkybėmis: pripažinimu padarius pažeidimą bei savo noru nutraukus pažeidimo darymą. Siūlytina atsakomybę sunkinančias aplinkybes papildyti šiomis aplinkybėmis: naikinimu ir (ar) klastojimu draudžiamų nesąžiningų veiksmų įrodymu bei jei buvo padaryta žala arba pažeidimas pakartotinai per metus nuo šiame įstatyme nustatytos baudos paskyrimo. Pritarus šio nutarimo 15 punkte pateiktam siūlymui dėl ūkio subjektui skiriamų baudų iki 1,0 procento nuo įsigytos ar parduotos žalio pieno vertės už praėjusius finansinius metus, siūlytina numatyti, kad jeigu yra atsakomybę lengvinančių aplinkybių, skiriamos baudos dydis turi būti mažesnis nei pusė maksimalios baudos, o jeigu yra atsakomybę sunkinančių aplinkybių, skiriamos baudos dydis turi būti ne mažesnis kaip pusė maksimalios baudos.
Siekiant skaidrumo skiriant baudas ir nešališkumo, siūlytina numatyti, kad Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministras turėtų patvirtinti Įspėjimų ir baudų už Lietuvos Respublikos ūkio subjektų, perkančių–parduodančių žalią pieną ir prekiaujančių pieno gaminiais, nesąžiningų veiksmų draudimo įstatymo pažeidimus skyrimo tvarkos aprašą. Siūlytina keičiamo įstatymo 10 straipsnio 10 ir 11 dalis išdėstyti taip: „10. Atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis laikoma tai, kad ūkio subjektai, padarę pažeidimą, pripažino padarę pažeidimą, savo noru nutraukė pažeidimą, užkirto kelią žalingiems pažeidimo padariniams, padėjo ūkio subjektų veiklos priežiūros institucijoms tyrimo metu, atlygino nuostolius ar pašalino padarytą žalą. Atsakomybę sunkinančiomis aplinkybėmis laikoma, jeigu ūkio subjektai kliudė atlikti tyrimą, slėpė padarytą pažeidimą, naikino ir (ar) klastojo draudžiamų nesąžiningų veiksmų įrodymus, tęsė pažeidimą nepaisydami ūkio subjektų veiklos priežiūros institucijų nurodymo nutraukti neteisėtus veiksmus, buvo padaryta žala arba pažeidimas padarytas pakartotinai per metus nuo šiame įstatyme nustatytos baudos paskyrimo. 11. Ūkio subjektų veiklos priežiūros institucijos skiria baudą atsižvelgiant į atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių kiekį bei reikšmingumą ir baudos mažinimas ar didinimas turi būti motyvuojamas ūkio subjektų veiklos priežiūros institucijos sprendime.
Jeigu yra atsakomybę lengvinančių aplinkybių, skiriamos baudos dydis turi būti mažesnis nei pusė maksimalios baudos, apskaičiuotos kaip nurodyta šio straipsnio 1 dalyje. Jeigu yra atsakomybę sunkinančių aplinkybių, skiriamos baudos dydis turi būti ne mažesnis kaip pusė maksimalios baudos, apskaičiuotos kaip nurodyta šio straipsnio 1 dalyje.“
nuoseklios galiojančio teisinio reguliavimo poveikio ex post vertinimo sistemos kūrimo bei vadovaujantis 2020 m. balandžio 1 d. įsigaliojusiomis Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymo ketvirtojo skirsnio nuostatomis, keičiamo įstatymo 14 str. siūlytina išdėstyti taip: „14 straipsnis. Įstatyme nustatyto teisinio reguliavimo stebėsena Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerija iki 2023 m. lapkričio 1 d. Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymo nustatyta tvarka atlieka šio įstatymo poveikio ex post vertinimą, kuris apima laikotarpį nuo 2021 m. balandžio 1 d. iki 2023 m. kovo 31 d. Šio vertinimo ataskaitoje įvertinami žalio pieno pirkimo-pardavimo kainos pokyčiai, ūkio subjektų skaičiaus pokyčiai, nupirkto bei eksportuoto ir importuoto žalio pieno kiekio pokyčiai ir pieno gaminių mažmeninių kainų grandinės pokyčiai.“
ūkio subjektų veiklos ar jos priežiūros teisinį reguliavimą, paprastai įsigalioja gegužės 1 dieną arba lapkričio 1 dieną, tačiau visais atvejais ne anksčiau kaip po trijų mėnesių nuo jų oficialaus paskelbimo dienos, siūlytina nustatyti, kad Projektas Nr.
XIIIP-5004 ir šiame nutarime pateikti siūlymai įsigaliotų ne anksčiau kaip po trijų mėnesių nuo jų oficialaus paskelbimo dienos. 21. Siūlytina nustatyti, kad žalio pieno pirkimo–pardavimo sutartys, sudarytos iki Projekto Nr. XIIIP-5004 įsigaliojimo, per 6 mėn. nuo jo įsigaliojimo turi būti peržiūrėtos ir patikslintos bei užtikrinama jų atitiktis šio keičiamo įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nuostatoms. Nepritarti Seimui 2023-05-23 Lietuvos Respublikos Vyriausybė (Ministrė Pirmininkė I. Šimonytė) pateikė naują Ūkio subjektų, perkančių ir parduodančių žalią pieną, nesąžiningų veiksmų draudimo įstatymo projektą, kuriam Komitetas Išvadą pateikė 2024-03-27. 5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai: negauta. 6. Seimo paskirtų papildomų komitetų /komisijų pasiūlymai: negauta. 7. Komiteto sprendimas: Ūkio subjektų, perkančių-parduodančių žalią pieną ir prekiaujančių pieno gaminiais, nesąžiningų veiksmų draudimo įstatymo Nr. XII-1907 pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIIP-5004 atmesti, kadangi Komitetas jau yra pateikęs savo Išvadą naujesniam, Lietuvos Respublikos Vyriausybės parengtam, Ūkio subjektų, perkančių ir parduodančių žalią pieną, nesąžiningų veiksmų draudimo įstatymo projektui Nr. XIVP-2758. 8. Balsavimo rezultatai: už – 7, prieš – 0, susilaikė – 0. 9. Komiteto paskirti pranešėjai: Viktoras Pranckietis. 10. Komiteto narių atskiroji nuomonė: negauta. Komiteto pirmininkas Viktoras Pranckietis Kaimo reikalų komiteto biuro patarėjas Rolandas Juknevičius