Projekto lyginamasis variantas
2020 m. d. Nr. Vilnius1 straipsnis. 7 straipsnio pakeitimas
1Pakeisti 7 straipsnio 1 dalies 6 punktą ir jį išdėstyti taip:
„6) fiziniams asmenims nuosavybės teise priklausančių ar jų įsigyjamų gyvenamosios, sodų, garažų, fermų, šiltnamių, ūkio, pagalbinio ūkio, mokslo, religinės, poilsio paskirties statinių (patalpų), žuvininkystės statinių ir inžinerinių statinių bendra vertė, neviršijanti 220 000 150 000 eurų;“
2Pakeisti 7 straipsnio 1 dalies 7 punktą ir jį išdėstyti taip:
„7) asmenims, auginantiems tris ir daugiau vaikų (įvaikių) iki 18 metų, ir asmenims, auginantiems neįgalų vaiką
(įvaikį) iki 18 metų, taip pat vyresnį neįgalų vaiką (įvaikį), kuriam nustatytas specialusis nuolatinės slaugos poreikis, nuosavybės teise priklausančio ar jų įsigyjamo šios dalies 6 punkte nurodyto nekilnojamojo turto bendra vertė, neviršijanti 286 000 200
jį išdėstyti taip: „6) fiziniams asmenims nuosavybės teise priklausančių ar jų įsigyjamų gyvenamosios, sodų, garažų, fermų, šiltnamių, ūkio, pagalbinio ūkio, mokslo, religinės, poilsio paskirties statinių (patalpų), žuvininkystės statinių ir inžinerinių statinių bendra vertė, neviršijanti 220 000 150 000 eurų;“
jį išdėstyti taip:
„7) asmenims, auginantiems tris ir daugiau
vaikų (įvaikių) iki 18 metų, ir asmenims, auginantiems neįgalų vaiką (įvaikį) iki 18 metų, taip pat vyresnį neįgalų vaiką (įvaikį), kuriam nustatytas specialusis nuolatinės slaugos poreikis, nuosavybės teise priklausančio ar jų įsigyjamo šios dalies 6 punkte nurodyto nekilnojamojo turto bendra vertė, neviršijanti
1.
Šio įstatymo 1 straipsnio nuostatos taikomos apskaičiuojant ir deklaruojant 2020 metų laikotarpio nekilnojamojo turto mokestį. 2. Šio įstatymo 2 straipsnio nuostatos įsigalioja 2021 metų sausio 1 d. 3. Šio įstatymo 2 straipsnio nuostatos taikomos apskaičiuojant ir deklaruojant 2021 metų ir vėlesnių mokestinių laikotarpių nekilnojamojo turto mokestį. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas Teikia Seimo narys Mykolas Majauskas
priežastys, parengto projekto tikslai ir uždaviniai. 2019 m. pabaigoje buvo priimti Nekilnojamojo turto (toliau – NT) mokesčio įstatymo pakeitimai, kuriais sumažinta neapmokestinamoji NT vertė, taip padidinant dalies esamų NT mokesčio mokėtojų finansinę naštą ir išplečiant šią prievolę turinčių asmenų ratą. Remiantis naujomis nuostatomis, nuo 2020 m. sausio 1 d. NT mokestis fiziniams asmenims pradedamas skaičiuoti, kai bendra turto vertė viršija 150 000 eurų (anksčiau – 220 000), arba 200 000 (anksčiau –
vaiką, kuriam nustatytas specialusis nuolatinės slaugos poreikis. Praėjusių metų pabaigoje pateiktos NT mokesčio pataisos priimtos nuoseklaus ekonominio augimo laikotarpiu, tačiau COVID-19 pandemijos fone kilusi ekonominė krizė verčia iš naujo įvertinti šalies ūkio raidos perspektyvas ir gyventojų finansinę padėtį. Ekonominės krizės metu krentant gyventojų pajamoms ir prastėjant ateities perspektyvoms, tikslinga svarstyti priemones, sumažinsiančias gyventojams tenkančią mokestinę naštą ir taip galimai padėsiančias sušvelninti nepageidaujamas krizės pasekmes. Atsižvelgiant į tai, šiuo įstatymo projektu siūloma laikinai – 2020 metams – gražinti iki 2020 m. sausio 1 d. galiojusias NT mokesčio fiziniams asmenims nuostatas, taip sumažinant gyventojams tenkančią mokestinę naštą šiuo sudėtingu Lietuvos ekonomikai periodu. 2. Įstatymo projekto iniciatoriai (institucija, asmenys ar piliečių įgalioti atstovai) ir rengėjai. Projekto iniciatoriai ir rengėjai - Lietuvos Respublikos Seimo nariai. 3. Kaip šiuo metu yra reguliuojami įstatymo projekte aptarti teisiniai santykiai.
Remiantis Nekilnojamojo turto mokesčio įstatymo (toliau - NTMĮ) 7 straipsnio 1 dalies 6 punktu, NT mokestis fiziniams asmenims pradedamas skaičiuoti, kai jiems nuosavybės teise priklausančių ar jų įsigyjamų gyvenamosios, sodų, garažų, fermų, šiltnamių, ūkio, pagalbinio ūkio, mokslo, religinės, poilsio paskirties statinių (patalpų), žuvininkystės statinių ir inžinerinių statinių bendra vertė viršija 150 000 eurų Remiantis NTMĮ 7 straipsnio 1 dalies 7 punktu, asmenims, auginantiems tris ir daugiau vaikų (įvaikių) iki 18 metų, ir asmenims, auginantiems neįgalų vaiką (įvaikį) iki 18 metų, taip pat vyresnį neįgalų vaiką (įvaikį), kuriam nustatytas specialusis nuolatinės slaugos poreikis, NT mokestis pradedamas skaičiuoti, kai jų NT bendra vertė viršija 200 000 eurų. 4. Kokios siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama. Siūloma numatyti, jog NT mokestis fiziniams asmenims už jiems nuosavybės teise priklausantį turtą, nurodytą NTMĮ 7 straipsnio 1 dalies 6 punkte, būtų pradedamas skaičiuoti, kai jo bendra vertė viršija 220 000 eurų. Siūloma numatyti, jog asmenims, auginantiems tris ir daugiau vaikų (įvaikių) iki 18 metų, ir asmenims, auginantiems neįgalų vaiką (įvaikį) iki 18 metų, taip pat vyresnį neįgalų vaiką (įvaikį), kuriam nustatytas specialusis nuolatinės slaugos poreikis, NT mokestis būtų pradedamas skaičiuoti, kai jo bendra vertė viršija 286 000 eurų. Siūlomos nuostatos galiotų apskaičiuojant fizinių asmenų mokamą NT mokestį už 2020 m. Apskaičiuojant 2021 ir vėlesnių metų NT mokestį, būtų taikomos šiuo metu galiojančios nuostatos. 5. Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai (jeigu rengiant įstatymo projektus toks vertinimas turi būti atliktas ir jo rezultatai nepateikiami atskiru dokumentu), galimos neigiamos priimtų įstatymų pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta.
Priėmus įstatymo projektą, neigiamų pasekmių nenumatoma. 6. Kokią įtaką priimtas įstatymas turės kriminogeninei situacijai, korupcijai. Įstatymas kriminogeninei situacijai įtakos neturės. 7. Kaip įstatymo įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai. Įstatymas verslo sąlygoms ir jo plėtrai įtakos neturės. 8. Įstatymo inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios. Priėmus siūlomą įstatymo projektą, kitų įstatymų keisti nereikės. 9. Ar įstatymo projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, o įstatymo projektų sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka. Projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos ir kitų norminių teisės aktų rengimo reikalavimų, atitinka bendrinės lietuvių kalbos normas. 10. Ar įstatymo projektas atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus. Projektas neprieštarauja Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatoms bei Europos Sąjungos teisės aktams. 11. Jeigu įstatymui įgyvendinti reikia įgyvendinamųjų teisės aktų, – kas ir kada juos turėtų priimti. Priėmus įstatymo projektą, įgyvendinamųjų teisės aktų nereikės. 12. Kiek valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymo įgyvendinimui, ar bus galima sutaupyti (pateikiami prognozuojami rodikliai einamaisiais ir artimiausiais 3 biudžetiniais metais).
Priėmus įstatymo projektą, valstybės biudžetas neteks iš padidėjusio NT mokesčio planuotų surinkti lėšų. 13. Įstatymo projekto rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados. Negauta. 14. Reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiam projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno „Eurovoc“ terminus, temas bei sritis. Nekilnojamojo turto mokestis. 15. Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai. Nėra. Seimo narys Mykolas Majauskas
Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, galiojantiems įstatymams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
įsigaliotų nuo jų oficialaus paskelbimo, tačiau tai prieštarautų Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymo 20 straipsnio 3 daliai bei Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo 3 straipsnio 3 daliai, pagal kurias Lietuvos Respublikos Seimas turi užtikrinti, kad Lietuvos Respublikos mokesčių įstatymai, nustatantys <...> mokesčio lengvatą <...> turėtų įsigalioti ne anksčiau kaip po 6 mėnesių nuo jų paskelbimo dienos. Taip pat atkreiptinas dėmesys į Lietuvos Respublikos biudžeto sandaros įstatymo 12 straipsnį, kuris numato, kad mokesčių įstatymai, <...> darantys įtaką atitinkamų metų biudžeto pajamoms, įsigalioja įstatymų nustatyta tvarka, bet priimami ne vėliau kaip tų biudžetinių metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymas. 2. Dalis projekto nuostatų įsigaliotų nuo jų oficialaus paskelbimo. Atkreipiame dėmesį, kad 2020 metų valstybės ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymu valstybės biudžeto pajamos iš nekilnojamojo turto mokesčio jau yra patvirtintos, todėl dėl siūlomo teisinio reguliavimo turėtų būti gauta Vyriausybės kaip biudžeto vykdytojos nuomonė. 3. Atsižvelgiant į teisės technikos reikalavimus, žymos
„Projektas“ ir „Projekto lyginamasis variantas“ rašomos mažosiomis
paryškintomis raidėmis, projekto 3 straipsnio 1 dalyje po žodžio „metų“ įrašytinas žodis „mokestinio“, o projekto 3 straipsnio 2 dalis dėstytina taip:
„2. Šio įstatymo 2 straipsnis įgalioja 2021 m. sausio 1 d.“. Departamento
direktorius Andrius Kabišaitis R. Dirgėlienė, tel. (8 5) 239 6350, el. p. [email protected] A.
Dulevičiūtė – Akimovienė, tel. (8 5) 239 6164, el. p. [email protected]