1550 Įstatymo projektas Atliekų tvarkymo įstatymo Nr. VIII-787 2, 12, 28, 30, 30(1), 30(2), 35(1) straipsnių pakeitimo ir Įstatymo papildymo 25(1), 30(3), 30(4), 30(5), 30(6), 30(7), 30(8), 30(9), 31(1), 31(2), 31(3) straipsniais, septintuoju(1) ir septintuoju(2) skirsniais įstatymo projektas Pareng

Lyginamasis variantas

2020-06-11 · the official register ↗

Projekto lyginamasis variantas

LIETUVOS

RESPUBLIKOS

ATLIEKŲ

TVARKYMO ĮSTATYMO NR. VIII-787 2, 12,

28, 30, 30¹, 30², 35¹ STRAIPSNIŲ PAKEITIMO IR ĮSTATYMO PAPILDYMO 25¹, 30³, 30⁴, 30⁵,

30⁶, 30⁷, 30⁸, 30⁹, 31¹, 31², 31³

STRAIPSNIAIS,

SEPTINTUOJU¹IR SEPTINTUOJU²

SKIRSNIAIS

ĮSTATYMO

PROJEKTAS

2020 m. d. Nr. Vilnius

1 straipsnis. 2 straipsnio pakeitimas

1Papildyti 2 straipsnį 24¹ dalimi:

„24¹. Bendro atliekų deginimo įrenginio ir (ar)

atliekų deginimo įrenginio valdytojas – juridinis asmuo, eksploatuojantis bendro atliekų deginimo įrenginį (ir) ar atliekų deginimo įrenginį, skirtą deginti kaip įprastinį ar papildomą kurą po rūšiavimo likusias netinkamas perdirbti ar kitaip panaudoti energinę vertę turinčias komunalines atliekas siekiant gauti energiją arba jas pašalinti.“

2Buvusią 2 straipsnio 24¹dalį laikyti 24² dalimi. 3. Papildyti 2 straipsnį 39¹ dalimi:

,,39¹. Komunalinių atliekų tvarkymo lėšų administravimas – savivaldybės ar savivaldybės pavedimu juridinio asmens atliekamas vietinės rinkliavos ar kitos įmokos už komunalinių atliekų surinkimą ir jų tvarkymą surinkimas iš atliekų turėtojų ir kitos funkcijos, nurodytos Atliekų tvarkymo įstatymo 30⁵ straipsnyje.“

3Pakeisti 2 straipsnio 44 dalį ir ją išdėstyti taip:

„44. Komunalinių atliekų tvarkymo sistemos administratorius – vienos, kelių ar visų į komunalinių atliekų tvarkymo regioną įeinančios savivaldybės (savivaldybių) įsteigtas juridinis asmuo, savivaldybės (savivaldybių) pavedimu atliekantis komunalinių atliekų tvarkymo sistemos organizavimo funkcijas ir

(ar) regioninių komunalinių atliekų tvarkymo įrenginių valdymą ir (ar) teikiantis komunalinių atliekų tvarkymo paslaugas.“

4Papildyti 2 straipsnį 58¹ dalimi:

„58¹.

Regioninė reguliuojamoji kaina – trejų metų reguliavimo laikotarpiui savivaldybėms Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos nustatoma komunalinių atliekų tvarkymo paslaugos kaina, apskaičiuojama pagal Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos patvirtintą Komunalinių atliekų tvarkymo regioninių reguliuojamųjų kainų nustatymo metodiką, ir kurią sudaro regioninio atliekų tvarkymo centro reguliuojama kaina, pagrįsta būtinosiomis sąnaudomis, ir komunalinių atliekų surinkimo ir vežimo iš atliekų turėtojų paslaugų kaina.“

5Papildyti 2 straipsnį 58²dalimi:

„58². Regioninis atliekų tvarkymo centras – visų į komunalinių atliekų tvarkymo regioną įeinančių savivaldybių įsteigtas juridinis asmuo, vykdantis regioninių komunalinių atliekų tvarkymo įrenginių valdymą, atliekantis savivaldybių pavestas funkcijas, apimančias komunalinių ir kitų atliekų tvarkymo paslaugos teikimą ar šios paslaugos teikimo organizavimą.“

6Papildyti 2 straipsnį 58³ dalimi:

„58³. Regioniniai komunalinių atliekų tvarkymo įrenginiai – regione naudojami

komunalinių atliekų mechaninio-biologinio apdorojimo įrenginiai ir (ar) biologinio apdorojimo įrenginiai, nepavojingųjų atliekų sąvartynai, didelių gabaritų atliekų surinkimo aikštelės, kompostavimo aikštelės ir kiti įrenginiai, kuriuos savivaldybių pavedimu tvarko regioninis atliekų tvarkymo centras ar komunalinių atliekų sistemos administratorius arba kitas juridinis asmuo.“

7Papildyti 2 straipsnį 58⁴dalimi:

,,58⁴. Reguliuojamoji kaina – valstybės reguliuojama regioninių atliekų tvarkymo centrų, bendro atliekų deginimo įrenginių, atliekų deginimo įrenginių valdytojų komunalinių atliekų tvarkymo paslaugos kaina, į kurią neįskaičiuojamos komunalinių atliekų tvarkymo lėšų administravimo sąnaudos ir komunalinių atliekų surinkimo ir vežimo iš atliekų turėtojų paslaugų kaina.“

8Papildyti 2 straipsnį 58⁵ dalimi:

„58⁵.

Reguliuojamoji veikla – regioninių atliekų tvarkymo centrų, bendro atliekų deginimo įrenginių, atliekų deginimo įrenginių valdytojų vykdoma komunalinių atliekų tvarkymo veikla, kurios įkainius ar kainas reguliuoja valstybė.“

9Papildyti 2 straipsnį 58⁶ dalimi:

„58⁵. Reguliuojamasis komunalinių atliekų tvarkytojas –

regioninių atliekų tvarkymo centrai, bendro atliekų deginimo įrenginių, atliekų deginimo įrenginių valdytojai, atliekų tvarkytojai, kurie organizuoja komunalinių atliekų surinkimo, vežimo, naudojimo ir (ar) šalinimo veiklą, atlieka jos stebėseną, atliekų šalinimo vietų vėlesnę priežiūrą ir kurių paslaugų įkainius ar kainas reguliuoja valstybė.“

10Papildyti 2 straipsnį 58⁷ dalimi:

„58⁷. Reguliuojamosios veiklos apskaitos sistema

• reguliavimo veiklos tikslais naudojama regioninio atliekų tvarkymo centro, bendro atliekų deginimo įrenginių, atliekų deginimo įrenginių valdytojų veiklos apskaitos sistema, grindžiama reguliuojamosios veiklos apskaitos atskyrimo ir sąnaudų paskirstymo principais.“

11Papildyti 2 straipsnį 58⁸ dalimi:

„58⁸. Reguliuojamosios veiklos apskaitos sistemos patikra – regioniniams atliekų tvarkymo centrams, bendro atliekų deginimo įrenginių, atliekų deginimo įrenginių valdytojams auditoriaus ar audito įmonės pagal Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos regioniniam atliekų tvarkymo centrui, bendro atliekų deginimo įrenginių, atliekų deginimo įrenginių valdytojams motyvuotu sprendimu nustatytą reikalavimą teikiama paslauga, kurią atlikus pagal Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos patvirtintą techninę užduotį pateikiama ataskaita ir (ar) išvada.“

12Papildyti 2 straipsnį 58⁹ dalimi:

„58⁹.

Reguliuojamosios veiklos ataskaita – regioninių atliekų tvarkymo centrų, bendro atliekų deginimo įrenginių, atliekų deginimo įrenginių valdytojų Valstybinei energetikos reguliavimo tarybai teikiama kasmetinė ataskaita, kuri rengiama vadovaujantis reguliuojamosios veiklos apskaitos sistemos ir teisės aktų reikalavimais ir kurioje parodomas reguliuojamosios veiklos apskaitos atskyrimas ir sąnaudų paskirstymas.“

13Papildyti 2 straipsnį 58¹⁰ dalimi:

„58¹⁰. Reguliuojamosios veiklos ataskaitų

patikra – regioniniams atliekų tvarkymo centrams, bendro atliekų deginimo įrenginių, atliekų deginimo įrenginių valdytojams auditoriaus ar audito įmonės kasmet teikiama paslauga, kurią atlikus pagal Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos patvirtintą ar pratęstą techninę užduotį pateikiama reguliuojamosios veiklos ataskaitų patikros ataskaita ir (ar) išvada.“

14Papildyti 2 straipsnį 63¹ dalimi:

„63¹. Techninė užduotis – Valstybinės energetikos

reguliavimo tarybos kasmet iki kovo 31 dienos tvirtinamas ar pratęsiamas galioti dokumentas, o atliekant reguliavimo apskaitos sistemos patikrą Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymo 30⁶ straipsnio 3 dalyje nustatytais atvejais – Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos tvirtinamas dokumentas, kuriame nurodyti konkretūs Tarptautinės buhalterių federacijos Tarptautinių audito ir užtikrinimo standartų valdybos parengti ir patvirtinti tarptautiniai užtikrinimo užduočių, peržiūros užduočių, susijusių paslaugų standartai ir praktiniai nurodymai arba tarptautiniai audito standartai, kuriais reikia vadovautis atliekant reguliuojamosios veiklos ataskaitų patikrą ir (ar) šios veiklos apskaitos sistemos patikrą, šių patikros paslaugų reikalavimus ir (ar) apimtis.“

2 straipsnis. 12 straipsnio pakeitimas

1. Pakeisti 12

straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: „1.

Pavojingas atliekas ketinančios tvarkyti surinkti įmonės, neturinčios šio Įstatymo

6 straipsnyje nurodytų leidimų, turi gauti pavojingų atliekų tvarkymo

licenciją.“

2. Pakeisti 12 straipsnio 3

dalį ir ją išdėstyti taip: „3. Pavojingų atliekų tvarkymo licencijavimo taisykles tvirtina aplinkos ministras. Pavojingų atliekų tvarkymo licencijas išduoda, atsisako išduoti, licencijų duomenis tikslina, licencijų galiojimą sustabdo, galiojimo sustabdymą panaikina, galiojimą panaikina, licencijos dublikatą išduoda aplinkos ministro įgaliota institucija.“

3 straipsnis. Įstatymo papildymas 25¹ straipsniu

Papildyti Įstatymą 25¹straipsniu: „25¹ straipsnis. Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos (toliau – Taryba) kompetencija ir finansavimo tvarka 1.

Taryba:

1) tvirtina Komunalinių atliekų tvarkymo regioninių reguliuojamųjų kainų nustatymo metodiką ir prižiūri, kaip ji taikoma;

2) nustato regionines reguliuojamąsias kainas ir prižiūri, kaip jos taikomos;

3) nustato regioninių reguliuojamųjų kainų paskirstymo savivaldybėms kriterijus ir paskirsto regionines reguliuojamąsias kainas savivaldybėms;

4) tvirtina po rūšiavimo likusių, perdirbti ir pakartotinai panaudoti netinkančių energetinę vertę turinčių komunalinių atliekų deginimo 1 t (toliau – komunalinių atliekų deginimo 1 t) įkainio viršutinės ribos nustatymo metodiką ir prižiūri, kaip ji taikoma;

5) nustato bendro atliekų deginimo įrenginio, atliekų deginimo įrenginio valdytojų po rūšiavimo likusių, perdirbti ir pakartotinai panaudoti netinkančių energetinę vertę turinčių komunalinių atliekų deginimo 1 t įkainio viršutinę ribą ir prižiūri, kaip ji taikoma;

6) vadovaudamasi skaidrumo, objektyvumo ir nediskriminavimo principais bei investicijų efektyvumo, atsipirkimo laikotarpio ir pagrįstumo įvertinimo kriterijais, tvirtina investicijų vertinimo ir derinimo tvarkos aprašą, derina regioninių atliekų tvarkymo centrų, bendro atliekų deginimo įrenginio, atliekų deginimo įrenginio valdytojo investicijas, susijusias su komunalinių atliekų tvarkymu ir komunalinių atliekų deginimu;

7) ginčų sprendimo ne teisme tvarka nagrinėja bendro atliekų deginimo įrenginio, atliekų deginimo įrenginio valdytojų ir regioninių atliekų tvarkymo centrų kylančius ginčus dėl bendro atliekų deginimo įrenginio, atliekų deginimo įrenginio valdytojų taikomų įkainių komunalinių atliekų deginimo 1 t;

8) tvirtina apskaitos atskyrimo ir sąnaudų paskirstymo reikalavimus ir (ar) metodą, ir (ar) modelį;

9) tvirtina regioninių atliekų tvarkymo centrų ir bendro atliekų deginimo įrenginio, atliekų deginimo įrenginio valdytojų informacijos teikimo Tarybai taisykles;

10) prižiūri, kad būtų veiksmingai atskirtos reguliuojamų veiklų sąnaudos nuo kitų sąnaudų;

11) inicijuoja reguliuojamosios veiklos apskaitos sistemos patikros atlikimą ir prižiūri reguliuojamosios veiklos ataskaitų patikros atitiktį techninei užduočiai;

12) tvirtina techninę užduotį;

13) prižiūri, ar regioniniai atliekų tvarkymo centrai bei bendro atliekų deginimo įrenginio, atliekų deginimo įrenginio valdytojai taiko šio įstatymo 30² straipsnyje numatyta tvarka nustatytas kainas bei įkainius pagal teisės aktų reikalavimus;

14) atlieka kitas šio įstatymo ir kitų teisės aktų nustatytas funkcijas.

Taryba:

1) tvirtina Komunalinių atliekų tvarkymo regioninių reguliuojamųjų kainų nustatymo metodiką ir prižiūri, kaip ji taikoma;

2) nustato regionines reguliuojamąsias kainas ir prižiūri, kaip jos taikomos;

3) nustato regioninių reguliuojamųjų kainų paskirstymo savivaldybėms kriterijus ir paskirsto regionines reguliuojamąsias kainas savivaldybėms;

4) tvirtina po rūšiavimo likusių, perdirbti ir pakartotinai panaudoti netinkančių energetinę vertę turinčių komunalinių atliekų deginimo 1 t (toliau – komunalinių atliekų deginimo 1 t) įkainio viršutinės ribos nustatymo metodiką ir prižiūri, kaip ji taikoma;

5) nustato bendro atliekų deginimo įrenginio, atliekų deginimo įrenginio valdytojų po rūšiavimo likusių, perdirbti ir pakartotinai panaudoti netinkančių energetinę vertę turinčių komunalinių atliekų deginimo 1 t įkainio viršutinę ribą ir prižiūri, kaip ji taikoma;

6) vadovaudamasi skaidrumo, objektyvumo ir nediskriminavimo principais bei investicijų efektyvumo, atsipirkimo laikotarpio ir pagrįstumo įvertinimo kriterijais, tvirtina investicijų vertinimo ir derinimo tvarkos aprašą, derina regioninių atliekų tvarkymo centrų, bendro atliekų deginimo įrenginio, atliekų deginimo įrenginio valdytojo investicijas, susijusias su komunalinių atliekų tvarkymu ir komunalinių atliekų deginimu;

7) ginčų sprendimo ne teisme tvarka nagrinėja bendro atliekų deginimo įrenginio, atliekų deginimo įrenginio valdytojų ir regioninių atliekų tvarkymo centrų kylančius ginčus dėl bendro atliekų deginimo įrenginio, atliekų deginimo įrenginio valdytojų taikomų įkainių komunalinių atliekų deginimo 1 t;

8) tvirtina apskaitos atskyrimo ir sąnaudų paskirstymo reikalavimus ir (ar) metodą, ir (ar) modelį;

9) tvirtina regioninių atliekų tvarkymo centrų ir bendro atliekų deginimo įrenginio, atliekų deginimo įrenginio valdytojų informacijos teikimo Tarybai taisykles;

10) prižiūri, kad būtų veiksmingai atskirtos reguliuojamų veiklų sąnaudos nuo kitų sąnaudų;

11) inicijuoja reguliuojamosios veiklos apskaitos sistemos patikros atlikimą ir prižiūri reguliuojamosios veiklos ataskaitų patikros atitiktį techninei užduočiai;

12) tvirtina techninę užduotį;

13) prižiūri, ar regioniniai atliekų tvarkymo centrai bei bendro atliekų deginimo įrenginio, atliekų deginimo įrenginio valdytojai taiko šio įstatymo 30² straipsnyje numatyta tvarka nustatytas kainas bei įkainius pagal teisės aktų reikalavimus;

14) atlieka kitas šio įstatymo ir kitų teisės aktų nustatytas funkcijas. 2.

2. Taryba

turi teisę:

1) gauti reikiamą informaciją iš reguliuojamų ūkio subjektų ir kitų ūkio subjektų, valstybės ir savivaldybės institucijų ir organizacijų, komunalinių atliekų tvarkymo sistemų administratorių, savivaldybės pavedimu juridinių asmenų (ar pačių savivaldybių), vykdančių komunalinių atliekų lėšų administravimo funkcijas šiame Įstatyme numatytoms funkcijoms atlikti;

2) atlikti reguliuojamų komunalinių atliekų tvarkytojų valstybės institucijoms ir (ar) atliekų turėtojams teikiamos informacijos patikrą, vertinti jos patikimumą, nepažeisdama komercine (gamybine) ar profesine paslaptimi laikomos informacijos ar asmens duomenų apsaugos reikalavimų;

3) skirti šio įstatymo 30⁹ straipsnyje numatytas sankcijas. 3. Tarybos finansavimo šaltiniai yra šio straipsnio 4 dalyje numatytos Tarybos pajamos. Tarybos strateginiame veiklos plane numatytos ir vykdomos programos, įgyvendinamos vykdant komunalinių atliekų tvarkymo sektoriaus reguliavimą, finansuojamos iš Tarybos pajamų, gautų šio straipsnio 4 dalyje nustatyta tvarka. 4. Tarybos pajamos:

1) Tarybos kitų metų pajamas sudaro 1 procentas praėjusių metų regioninio atliekų tvarkymo centro bei bendro atliekų deginimo įrenginio, atliekų deginimo įrenginio valdytojo reguliuojamosios veiklos pajamų;

2) šios dalies 1 punkte nustatyta tvarka apskaičiuotos Tarybos pajamos pripažįstamos regioninių atliekų tvarkymo centrų bei bendro atliekų deginimo įrenginio, atliekų deginimo įrenginio valdytojų pagrįstomis būtinosiomis sąnaudomis nustatant reguliuojamas kainas. 5. Tarybos pajamų naudojimo tvarka:

1) Taryba iki kiekvienų metų kovo 31 dienos apskaičiuoja šios dalies 1 punkte nurodytas Tarybos pajamas, informuoja regioninius atliekų tvarkymo centrus ir bendro atliekų deginimo įrenginio, atliekų deginimo įrenginio valdytojus apie jų kiekvieną ketvirtį mokėtiną sumą.

Regioniniai atliekų tvarkymo centrai bei bendro atliekų deginimo įrenginio, atliekų deginimo įrenginio valdytojai Tarybos nurodytą sumą privalo pervesti į Tarybos sąskaitą kiekvieną kalendorinių metų ketvirtį ne vėliau kaip iki kito ketvirčio pirmojo mėnesio paskutinės dienos;

2) regioniniams atliekų tvarkymo centrams bei bendro atliekų deginimo įrenginio, atliekų deginimo įrenginio valdytojams, laiku nesumokėjusiems šios dalies 1 punkte nustatyta tvarka apskaičiuotos sumos, skaičiuojami 0,02 procento dydžio delspinigiai už kiekvieną pradelstą mokėjimo termino dieną. Delspinigiai nėra pripažįstami regioninių atliekų tvarkymo centrų bei bendro atliekų deginimo įrenginio, atliekų deginimo įrenginio valdytojų pagrįstomis būtinosiomis sąnaudomis nustatant reguliuojamą kainą. Delspinigių sumokėjimas neatleidžia nuo pareigos sumokėti visą laiku nesumokėtą sumą;

3) Taryba pagal šią dalį gautas pajamas privalo pervesti į valstybės biudžetą ir tvarkyti Lietuvos Respublikos biudžeto sandaros įstatymo nustatyta tvarka;

4) Tarybos pajamos, gautos pagal šią dalį ir pervestos į valstybės biudžetą, gali būti naudojamos tik Tarybos strateginiame veiklos plane numatytoms ir vykdomoms programoms, įgyvendinamoms vykdant komunalinių atliekų tvarkymo sektoriaus reguliavimą, finansuoti.“

4 straipsnis. 28 straipsnio pakeitimas

1Pakeisti 28 straipsnio 8 dalį ir ją išdėstyti taip:

,,8.

Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka savivaldybė teikia Aplinkos apsaugos departamentui aplinkos ministro įgaliotai institucijai informaciją apie įstatymuose ir kituose teisės aktuose savivaldybėms nustatytų reikalavimų ir Valstybiniame strateginiame atliekų prevencijos ir tvarkymo plane nustatytų užduočių vykdymą atliekų tvarkymo srityje.“

5 straipsnis. 30 straipsnio pakeitimas

1Pakeisti 30 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip:

„3.

Komunalinių atliekų tvarkymo sistemos administratorius gali atlikti šias komunalinių atliekų tvarkymo sistemos administravimo funkcijas, jeigu jas paveda savivaldybė:

1) organizuoti konkursą komunalinių atliekų tvarkymo paslaugą teikiančiam atliekų tvarkytojui parinkti;

• 2) tikrinti, kaip yra vykdomi vykdyti sutartinių

įsipareigojimų sutartiniai įsipareigojimai tarp komunalinių atliekų tvarkymo sistemos administratoriaus ir šio straipsnio 12 dalyje nurodyto atliekų tvarkytojo priežiūrą ir kontrolę;

3) vykdyti sutartinių įsipareigojimų tarp komunalinių atliekų tvarkymo sistemos administratoriaus ir šio straipsnio 12 dalyje nurodyto atliekų tvarkytojo priežiūrą ir kontrolę;

• 4) pateikti savivaldybei rinkliavos ar kitos įmokos už komunalinių atliekų

surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą dydžio apskaičiavimą ir, jeigu savivaldybės taryba patvirtina, ją rinkti;

5) registruoti komunalinių atliekų turėtojus;

6) rinkti, analizuoti informaciją apie komunalinių atliekų tvarkymą savivaldybės ir (ar) atliekų tvarkymo regiono teritorijoje, regiono plėtros tarybos patvirtinto regioninio ir savivaldybės tarybos patvirtinto savivaldybės atliekų tvarkymo planų priemonių, užtikrinančių Valstybiniame strateginiame atliekų prevencijos ir tvarkymo plane nustatytų užduočių įgyvendinimą, vykdymą;

7) teikti pasiūlymus regiono plėtros tarybai ir savivaldybės tarybai dėl komunalinių atliekų tvarkymo sistemos tobulinimo ir plėtojimo;

8) įgyvendinti visuomenės informavimo, švietimo ir mokymo priemones komunalinių atliekų tvarkymo srityje;

9) sudaryti sutartis su komunalinių atliekų turėtojais;

10) vykdyti komunalinių atliekų tvarkymo lėšų administravimo veiklą, jeigu savivaldybė paveda;

11 9 ) kitas su komunalinių atliekų tvarkymo sistemos administravimu

susijusias savivaldybių pavestas funkcijas.“

2. Pakeisti 30 straipsnio 4 dalį

ir ją išdėstyti taip: „4.

Komunalinių atliekų tvarkymo sistemos administratoriui nepavestas komunalinių atliekų tvarkymo sistemos organizavimo funkcijas savivaldybė atlieka įstatymų nustatyta tvarka.“

3Pakeisti 30 straipsnio 6 dalį ir ją išdėstyti taip:

„6. Savivaldybės privalo užtikrinti, kad visiems jos teritorijoje

esantiems atliekų turėtojams būtų sudarytos sąlygos naudotis nepertraukiama komunalinių atliekų tvarkymo paslauga.“

4Papildyti 30 straipsnį 6¹ dalimi:

„6¹. Savivaldybės privalo užtikrinti regioninių komunalinių atliekų tvarkymo įrenginių nepertraukiamą veiklą, šių įrenginių valdymą. Savivaldybės, vadovaujantis teisės aktais, gali pavesti užtikrinti regioninių komunalinių atliekų tvarkymo įrenginių nepertraukiamą veiklą, šių įrenginių valdymą

vykdyti regioniniam atliekų tvarkymo centrui.“

5Pakeisti 30 straipsnio 10 dalį ir ją išdėstyti taip:

,,10. Komunalinių atliekų tvarkymas turi būti organizuojamas taip, kad skatintų atliekas naudoti ir perdirbti. Visiems komunalinių atliekų turėtojams, neimant papildomo mokesčio, išskyrus nustatytą vietinę rinkliavą (toliau – rinkliava) už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą ar kitą įmoką už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir komunalinių atliekų tvarkymą, turi būti:

1) užtikrintas aprūpinimas mišrių komunalinių atliekų surinkimo priemonėmis;

2) užtikrintas aprūpinimas biologiškai skaidžių atliekų sutvarkymo priemonėmis;

3) užtikrintas aprūpinimas antrinių žaliavų (popieriaus ir kartono, stiklo, plastiko, metalo, įskaitant pakuočių atliekas) rūšiavimo jų susidarymo vietose priemonėmis;

4) užtikrinta galimybė atiduoti buityje susidarančias statybos ir griovimo atliekas, baldų, elektros ir elektroninės įrangos, naudotų padangų ir kitas komunalines atliekas;

• 5) užtikrinta galimybė atiduoti buityje susidarančias pavojingas atliekas

(išskyrus baterijų ir akumuliatorių atliekas).

Savivaldybės privalo užtikrinti, kad jų organizuojamos komunalinių atliekų tvarkymo sistemos neatsisakytų priimti baterijų ir akumuliatorių atliekų iš gyventojų.“

6 straipsnis. 30¹ straipsnio pakeitimas

Pakeisti 30¹ straipsnį ir jį išdėstyti taip:

„30¹ straipsnis. Komunalinių atliekų tvarkymo

paslaugos teikimo sutartis ir rinkliava už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą 1.

Organizuojant komunalinių atliekų tvarkymą, sudarant komunalinių atliekų tvarkymo paslaugos teikimo sutartį arba mokant savivaldybės nustatytą rinkliavą, atliekų turėtojams atstovauja jų naudojamo nekilnojamojo turto objekto savininkas arba nekilnojamojo turto objekto savininko atstovas pagal įstatymą, arba nekilnojamojo turto objekto savininko įgaliotas asmuo, arba daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkų bendrija, individualių gyvenamųjų namų savininkų bendrija, garažų savininkų bendrija, sodininkų bendrija ar kita bendrija, bendrojo naudojimo objektų administratorius, esant savininkų raštu įformintam susitarimui, arba asmenys, sudarę jungtinės veiklos sutartis bendrosios dalinės nuosavybės teisei įgyvendinti (toliau – įgalioti asmenys). 2. Nekilnojamojo turto objektų, kurių rūšių sąrašą nustato Aplinkos ministerija aplinkos ministras, savininkas arba įgalioti asmenys privalo mokėti nustatytą rinkliavą arba, jeigu rinkliava savivaldybės teritorijoje nenustatyta, sudaryti komunalinių atliekų tvarkymo paslaugos teikimo sutartį su savivaldybės, kurios teritorijoje yra nekilnojamojo turto objektas, komunalinių atliekų tvarkymo sistemos administratoriumi arba savivaldybe juridiniu asmeniu, atliekančiu savivaldybės pavedimu komunalinių atliekų lėšų administravimą, arba savivaldybe.

Tuo atveju, jeigu rinkliava savivaldybės teritorijoje nenustatyta, komunalinių atliekų tvarkymo sistemos administratorius arba savivaldybės administracijos direktorius Juridinis asmuo, vykdantis komunalinių atliekų tvarkymo lėšų administravimo funkcijas, arba savivaldybė privalo raštu pateikia pasiūlymą sudaryti komunalinių atliekų tvarkymo paslaugos teikimo sutartį pagal individualiai aptartas sąlygas, kurių sudarymo kriterijai nustatyti savivaldybės atliekų tvarkymo taisyklėse, nekilnojamojo turto objekto savininkui arba įgaliotiems asmenims. Nekilnojamojo turto objekto savininkas arba įgalioti asmenys, nesudarę komunalinių atliekų tvarkymo paslaugos teikimo sutarties per terminą, kuris negali būti trumpesnis kaip 45 kalendorinės dienos nuo pasiūlymo išsiuntimo dienos, laikomi sudarę sutartį pagal komunalinių atliekų tvarkymo paslaugos teikimo sutarties standartines sąlygas, kurias tvirtina Vyriausybė ar jos įgaliota institucija. Ši sąlyga turi būti nurodyta pasiūlyme sudaryti komunalinių atliekų tvarkymo paslaugos teikimo sutartį pagal individualiai aptartas sąlygas. 3. Komunalinių atliekų tvarkymo paslaugos teikimo sutartis sudaroma, keičiama ir nutraukiama vadovaujantis šiuo įstatymu, Civiliniu kodeksu ir komunalinių atliekų tvarkymo paslaugos teikimo sutarties standartinėmis sąlygomis, kurias tvirtina Vyriausybė ar jos įgaliota institucija. 4.

4. Komunalinių atliekų tvarkymo paslaugos teikimo sutarčių standartinėse

sąlygose turi būti nurodyta:

1) sutarties sudarymo, įsigaliojimo ir nutraukimo tvarka;

2) paslaugų teikimo tvarka ir sąlygos;

3) komunalinių atliekų tvarkymo kainos nustatymo tvarka;

4) atsiskaitymo tvarka;

5) šalių teisės, pareigos ir atsakomybė už įsipareigojimų nevykdymą;

6) pretenzijų pateikimo, nagrinėjimo ir ginčų sprendimo tvarka;

7) sutarties galiojimo terminas, jos keitimo ar nutraukimo sąlygos ir tvarka. 5. Nekilnojamojo turto objekto savininkas arba įgalioti asmenys, kurie yra sudarę komunalinių atliekų tvarkymo paslaugos teikimo sutartį pagal komunalinių atliekų tvarkymo paslaugos teikimo sutarties standartines sąlygas, arba asmenys, kuriems pasiūlymas, nurodytas šio straipsnio 2 dalyje, nepateiktas, turi teisę kreiptis su prašymu į savivaldybę arba juridinį asmenį, savivaldybės pavedimu vykdantį komunalinių atliekų tvarkymo lėšų administravimo funkcijas, dėl komunalinių atliekų tvarkymo paslaugos teikimo sutarties sudarymo pagal individualiai aptartas sąlygas. Savivaldybė arba juridinis asmuo, savivaldybės pavedimu vykdantis komunalinių atliekų tvarkymo lėšų administravimo funkcijas, privalo išnagrinėti išnagrinėja tokį prašymą ir sudaro komunalinių atliekų tvarkymo paslaugos teikimo sutartį ne vėliau kaip per 14 kalendorinių dienų nuo prašymo gavimo dienos, jei aptartos sąlygos atitinka savivaldybės atliekų tvarkymo taisyklėse reglamentuotus individualių sutarčių sudarymo kriterijus. 6. Reikalavimai dėl laiku nesumokėtos rinkliavos priteisimo iš rinkliavos mokėtojo nagrinėjami Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka.“

7 straipsnis. 30² straipsnio pakeitimas

Pakeisti 30² straipsnį ir jį išdėstyti taip:

„30²straipsnis. Komunalinių atliekų tvarkymo paslaugų kainodara

1.

Komunalinių atliekų tvarkymo paslaugų kainodara už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą nustatoma vadovaujantis solidarumo, proporcingumo, nediskriminavimo, sąnaudų susigrąžinimo principais ir atliekų tvarkymo srityje taikomu principu „teršėjas moka“. Solidarumo, proporcingumo, nediskriminavimo, sąnaudų susigrąžinimo principai komunalinių atliekų tvarkymo paslaugų kainodaroje suprantami taip:

1) solidarumo. Šis principas, nustatant rinkliavą ar kitą įmoką už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą, reiškia, kad palankesnes sąlygas dėl ekonominių, gyvenamosios vietos, atstumo iki atliekų tvarkymo įrenginių ar kitų priežasčių turintys komunalinių atliekų turėtojai prisideda prie komunalinių atliekų tvarkymo finansavimo, kad būtų sudarytos prieinamos sąlygos naudotis komunalinių atliekų tvarkymo paslaugomis komunalinių atliekų turėtojams, kurie tokių sąlygų neturi ir kuriems rinkliava ar kita įmoka už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą tampa didesne našta;

2) proporcingumo. Šio principo įgyvendinimas turi užtikrinti, kad rinkliavos ar kitos įmokos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą dydis neviršytų to, kiek yra būtina komunalinių atliekų tvarkymo sistemos eksploatavimo ir komunalinių atliekų tvarkymo paslaugos finansavimo tikslui pasiekti. Šis principas reikalauja, kad komunalinių atliekų turėtojams nustatyta rinkliava ar kita įmoka už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą būtų proporcinga galinčiam susidaryti ar susidarančiam komunalinių atliekų kiekiui dėl atliekų turėtojų nekilnojamojo turto ir jo panaudojimo paskirties ir (ar) veiklos;

3) nediskriminavimo.

Šis principas komunalinių atliekų tvarkymo sistemoje reiškia, kad, nustatant rinkliavą ar kitą įmoką už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą tos pačios kategorijos komunalinių atliekų turėtojams, turi būti taikomi vienodi rinkliavos ar kitos įmokos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą nustatymo ir apskaičiavimo metodai, tvarka ir dydis;

4) sąnaudų susigrąžinimo. Šis principas reikalauja, kad už suteiktą paslaugą gautos pajamos padengtų būtinąsias su komunalinių atliekų tvarkymu susijusias sąnaudas, reikalingas tai paslaugai teikti. Įgyvendinant šį principą, reikia nustatyti tokį rinkliavos ar kitos įmokos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą dydį, kuris užtikrintų, kad komunalinių atliekų turėtojai padengtų būtinąsias su komunalinių atliekų tvarkymu susijusias sąnaudas, kurios patiriamos siekiant užtikrinti, kad komunalinių atliekų tvarkymo sistema atitiktų teisės aktuose nustatytus reikalavimus;

5) skaidrumo. Šio principo įgyvendinimas turi užtikrinti, kad informacija apie rinkliavos ar kitos įmokos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą nustatymo ir apskaičiavimo metodus, tvarką ir dydį turi būtų vieša. 2. Komunalinių atliekų tvarkymo paslaugų kaina turi užtikrinti ilgalaikį komunalinėms atliekoms tvarkyti skirtos infrastruktūros eksploatavimą, jos atnaujinimą ir sudaryti komunalinių atliekų turėtojams priimtinas sąlygas dalyvauti tvarkant komunalines atliekas, taip pat mažinti aplinkos taršą. 3.

3. Nustatant rinkliavos ar kitos įmokos už komunalinių atliekų

surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą dydį, turi būti vadovaujamasi Vyriausybės patvirtintomis vietinės rinkliavos ar kitos įmokos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą taisyklėmis ir savivaldybių vietinės rinkliavos ar kitos įmokos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą dydžio nustatymo teisės aktais. 4. Rinkliavos ar kitos įmokos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą dydį nustato savivaldybės taryba, vadovaudamasi šio straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodytais principais ir neviršydama Tarybos nustatyto regioninės reguliuojamosios kainos paskirstyto dydžio savivaldybei. 5. Savivaldybių tarybų nustatytos rinkliavos ar kitos įmokos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą skelbiamos atitinkamos savivaldybės administracijos interneto svetainėje. 6. Regioninė reguliuojamoji kaina grindžiama būtinosiomis su komunalinių atliekų tvarkymu susijusiomis pagrįstomis sąnaudomis (įskaitant protingumo kriterijų atitinkančią investicijų grąžą), išskyrus komunalinių atliekų tvarkymo lėšų administravimo sąnaudas reikalingomis komunalinių atliekų tvarkymo paslaugai suteikti, ilgalaikiam komunalinėms atliekoms tvarkyti skirtos regioninių komunalinių atliekų tvarkymo įrenginių eksploatavimui, jų atnaujinimui, plėtrai užtikrinti, priimtinos komunalinių atliekų tvarkymo paslaugos teikimo užtikrinimui ir aplinkos taršos mažinimui. Nustatant regioninės reguliuojamosios kainos būtinąsias sąnaudas, yra įvertinamos ir atskirų komunalinių atliekų tvarkymo paslaugų sutartys, būtinos investicijos bei atidėjinių sąvartynų uždarymui poreikis nenutrūkstamam ir aplinkosauginius reikalavimus atitinkančiam komunalinių atliekų tvarkymui užtikrinti.

Regioninio atliekų tvarkymo centro atliekų deginimo sąnaudos, patiriamos atsiskaitant už po rūšiavimo likusias netinkamas perdirbti ar kitaip panaudoti energetinę vertę turinčias sudegintas komunalines atliekas su bendro atliekų deginimo įrenginio, atliekų deginimo įrenginio valdytoju, yra pripažįstamos būtinosiomis. Pareiga pagrįsti, kad regioninė reguliuojamoji kaina grindžiama būtinosiomis sąnaudomis, tenka regioniniam atliekų tvarkymo centrui. 7. Regioniniai atliekų tvarkymo centrai, vadovaudamiesi šio straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatytais principais ir Tarybos patvirtinta Komunalinių atliekų tvarkymo regioninių reguliuojamųjų kainų nustatymo metodika, likus ne mažiau kaip 5 mėnesiams iki regioninės reguliuojamosios kainos galiojimo termino pabaigos, parengia bei Tarybai pateikia regioninės reguliuojamosios kainos apskaičiavimo projektą. Savivaldybės privalo suteikti visą reikalingą informaciją regioniniams atliekų tvarkymo centrams, rengiant regioninės reguliuojamosios kainos projektus. Kartu su teikiamais derinti kainų projektais regioniniai atliekų tvarkymo centrai pateikia kainų projektų pagrindimą ir veiklos planus, atsižvelgiant į Tarybos patvirtintą Komunalinių atliekų tvarkymo regioninių reguliuojamųjų kainų nustatymo metodiką. Regioninės reguliuojamosios kainos apskaičiavimo projekto kopija teikiama regiono savivaldybėms tuo pačiu metu kaip ir Tarybai, kurios ne vėliau kaip per 2 mėnesius nuo projekto gavimo dienos pateikia pastabas regioniniams atliekų tvarkymo centrams ir Tarybai.

Taryba, per 5 mėnesius nuo visų tinkamų duomenų ir (arba) dokumentų pateikimo dienos, išnagrinėjusi regioninės reguliuojamosios kainos apskaičiavimo projektą, nustato naują konkretaus regiono regioninę reguliuojamąją kainą. Jeigu pateikiami papildomi dokumentai ir (ar) informacija (Tarybos ar regioninio atliekų tvarkymo centro iniciatyva) susijusi su regioninės reguliuojamosios kainos projektu, terminas skaičiuojamas nuo papildomų dokumentų gavimo dienos. Tarybai nepatvirtinus naujos regioninės reguliuojamosios kainos per numatytą terminą, lieka galioti ankstesnė patvirtina regioninė reguliuojamoji kaina. Tarybos patvirtinta regioninė reguliuojamoji kaina galioja ne trumpiau kaip 3 metus iki naujos Tarybos sprendimu patvirtintos regioninės reguliuojamosios kainos įsigaliojimo. Taryba, tvirtindama regioninę reguliuojamąją kainą, nutarimu taip pat patvirtina regioninės reguliuojamosios kainos paskirstymą savivaldybėms pagal Tarybos parengtus ir patvirtintus regioninių reguliuojamųjų kainų paskirstymo savivaldybėms kriterijus (atsižvelgdama į savivaldybių teritorijoje gyvenančių komunalinių atliekų turėtojų, juridinių asmenų skaičių, susidarantį komunalinių atliekų kiekį, komunalinių atliekų rūšių tvarkymo būtinąsias sąnaudas). Taryba turi teisę grąžinti papildyti regioninės reguliuojamosios kainos apskaičiavimo projektą regioniniam atliekų tvarkymo centrui tais atvejais, kai Tarybai pateiktas regioninės reguliuojamosios kainos projektas yra apskaičiuotas nesilaikant regioninės reguliuojamosios kainos nustatymo reikalavimų, nustatytų Komunalinių atliekų tvarkymo regioninių reguliuojamųjų kainų nustatymo metodikoje ir (arba) yra klaidingas. 8.

8Tarybos nustatytos regioninės reguliuojamosios kainos,

esant poreikiui, gali būti koreguojamos kartą per metus. Regioninis atliekų tvarkymo centras regioninės reguliuojamosios kainos perskaičiavimo projektą, parengtą vadovaujantis Tarybos patvirtinta Komunalinių atliekų tvarkymo regioninių reguliuojamųjų kainų nustatymo metodika, Tarybai pateikia likus ne mažiau kaip 3 mėnesiams iki datos, kai buvo patvirtinta šiuo metu galiojanti regioninė reguliuojamoji kaina. 9. Taryba, nustačiusi regionines reguliuojamąsias kainas ar perskaičiuotas regionines reguliuojamąsias kainas, jas paskirsto regiono savivaldybėms, vadovaudamasi regioninių reguliuojamųjų kainų paskirstymo savivaldybėms kriterijais. Tarybos patvirtintos galiojančios regioninės reguliuojamosios kainos yra skelbiamos Tarybos interneto svetainėje ir kitomis priemonėmis. 10. Savivaldybių tarybos, atsižvelgdamos į Tarybos nustatytas regionines reguliuojamąsias kainas, šių kainų padalinimą regiono savivaldybėms ir vadovaujantis Vyriausybės patvirtintomis vietinės rinkliavos ar kitos įmokos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą taisyklėmis ir savivaldybių vietinės rinkliavos ar kitos įmokos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą dydžio nustatymo teisės aktais, pridėjusios savivaldybės komunalinių atliekų tvarkymo lėšų administravimo sąnaudas, ne vėliau kaip per 3 mėnesius nuo regioninių reguliuojamųjų kainų patvirtinimo nustato naujus arba patvirtina esamus rinkliavos ar kitos įmokos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą dydžius. Savivaldybių tarybos, tvirtindamos naujus arba patvirtindamos esamus rinkliavos ar kitos įmokos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų (fizinių asmenų) ir atliekų tvarkymą dydžius, turi įvertinti, ar jų mokama suma už paslaugas neviršys 1 procento vidutinių mėnesio statistinių savivaldybės namų ūkio (fizinių asmenų) pajamų.

Nustatyti nauji rinkliavos ar kitos įmokos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą dydžiai taikomi nuo artimiausio mokestinio laikotarpio pradžios. Jeigu savivaldybės taryba per šioje dalyje nurodytą terminą nenustato naujų arba nepatvirtina esamų rinkliavos ar kitos įmokos už atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą dydžių, taikomi rinkliavos ar kitos įmokos už atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą dydžiai, galioję iki naujų apskaičiuotų regioninių reguliuojamųjų kainų dydžių ir jų paskirstymo savivaldybėms. Susidariusį skirtumą atliekų turėtojams kompensuoja savivaldybės savivaldybių biudžeto sąskaita (nustatant naujus rinkliavos ar kitos įmokos už atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą dydžius). 11. Savivaldybės privalo užtikrinti, kad patvirtinti nauji rinkliavos ar kitos įmokos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą, kurią moka atliekų turėtojai (fiziniai asmenys) kiekvieną mėnesį už paslaugas, dydžiai neviršys 1 procento vidutinių mėnesio statistinių savivaldybės namų ūkio pajamų (fizinių asmenų). Savivaldybė turi atlikti vertinimą, ar nustačius naujus rinkliavos ar kitos įmokos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą dydžius, jie neviršys 1 procento vidutinių mėnesio namų ūkio pajamų (fizinių asmenų) vadovaudamasi savivaldybių parengtais vietinės rinkliavos ar kitos įmokos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą teisės aktais.

Toks vertinimas atliekamas atsižvelgiant į savivaldybės teritorijoje gyvenančių fizinių asmenų vidutines statistines mėnesio namų ūkio pajamas ir atliekų turėtojų per mėnesį mokamos rinkliavos ar kitos įmokos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą dydžio už atliekų tvarkytojo suteiktas paslaugas sumą. Nustačiusi, kad nauja rinkliavos ar kitos įmokos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą mokama suma už paslaugas viršys 1 procentą vidutinių metinių namų ūkio (fizinių asmenų) pajamų, savivaldybės turi imtis veiksmų sumažinti sąnaudas. 12. Taikant rinkliavą ar kitą įmoką už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą savivaldybėje, turi būti užtikrinamas savivaldybėje surenkamų komunalinių atliekų tvarkymo sąnaudų, apskaičiuojamų pagal galiojančią regioninę reguliuojamąją kainą, padengimas regioniniam atliekų tvarkymo centrui ir atliekų surinkėjams. Savivaldybės taryba gali teikti lengvatas atliekų turėtojams savivaldybės biudžeto sąskaita. Lengvatos atliekų turėtojams teikiamos savivaldybės nustatyta tvarka. 13.

13Atliekų turėtojai su savivaldybe ar juridiniu asmeniu,

vykdančiu komunalinių atliekų lėšų surinkimo funkciją, atsiskaito mokėdami nustatytą rinkliavą ar kitą įmoką už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą, vadovaudamiesi:

1) Rinkliavų įstatymo nuostatomis, jeigu savivaldybės teritorijoje taikoma rinkliava už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą;

2) sudarytomis sutartimis, jeigu savivaldybės teritorijoje taikoma rinkliava už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą. 14. Bendro atliekų deginimo įrenginio, atliekų deginimo įrenginio valdytojai taiko komunalinių atliekų deginimo įkainį už regioninio atliekų tvarkymo centro sudegintas po rūšiavimo likusias netinkamas perdirbti ar kitaip panaudoti energetinę vertę turinčias komunalines atliekas. Visais atvejais bendro atliekų deginimo įrenginio, atliekų deginimo įrenginio valdytojų taikomas komunalinių atliekų deginimo 1 t įkainis negali viršyti pagal šio straipsnio 16 dalį nustatytos komunalinių atliekų deginimo 1 t viršutinės įkainio ribos. 15. Bendro atliekų deginimo įrenginio, atliekų deginimo įrenginio valdytojai, vadovaudamiesi Tarybos patvirtinta Po rūšiavimo likusių, perdirbti ir pakartotinai panaudoti netinkančių energetinę vertę turinčių komunalinių atliekų deginimo 1 t įkainio viršutinės ribos nustatymo metodika, parengia bei Tarybai pateikia komunalinių atliekų deginimo 1 t įkainio apskaičiavimo projektą. Taryba, per 5 mėnesius nuo visų tinkamų duomenų ir

(arba) dokumentų pateikimo dienos, išnagrinėjusi komunalinių atliekų deginimo 1 t įkainio apskaičiavimo projektą, nustato komunalinių atliekų deginimo 1 t įkainio viršutinę ribą konkrečiam bendro atliekų deginimo įrenginio, atliekų deginimo įrenginio valdytojui. Komunalinių atliekų deginimo 1 t įkainio apskaičiavimo projektas Tarybai turi būti pateikiamas likus ne mažiau kaip 5 mėnesiams iki galiojančio įkainio termino galiojimo pabaigos.

Taryba privalo grąžinti papildyti komunalinių atliekų deginimo 1 t įkainio apskaičiavimo projektą bendro atliekų deginimo įrenginio, atliekų deginimo įrenginio valdytojui tais atvejais, kai Tarybai pateiktas komunalinių atliekų deginimo 1 t įkainis yra apskaičiuotas nesilaikant komunalinių atliekų deginimo 1 t įkainio nustatymo reikalavimų, nustatytų Po rūšiavimo likusių, perdirbti ir pakartotinai panaudoti netinkančių energetinę vertę turinčių komunalinių atliekų deginimo 1 t įkainio viršutinės ribos nustatymo metodikoje, ir (arba) yra klaidingas. 16. Komunalinių atliekų deginimo 1 t įkainio viršutinė riba nustatoma atsižvelgiant į aplinkosauginius reikalavimus bei alternatyvius atliekų šalinimo būdus ir yra pagrįsta būtinosiomis komunalinių atliekų deginimo sąnaudomis. Būtinosios komunalinių atliekų deginimo sąnaudos nustatomos atsižvelgiant į bendro atliekų deginimo įrenginio, atliekų deginimo įrenginio valdytojų išlaikymo sąnaudas, protingumo kriterijų atitinkančią investicijų grąžą. Pareiga pagrįsti, kad komunalinių atliekų deginimo 1 t įkainis grindžiamas būtinosiomis komunalinių atliekų deginimo veiklos sąnaudomis, tenka bendro atliekų deginimo įrenginio, atliekų deginimo įrenginio valdytojui. 17. Komunalinių atliekų deginimo 1 t įkainio viršutinė riba nustatoma ne trumpesniam kaip 3 metų laikotarpiui ir yra koreguojama kartą per metus.

Bendro atliekų deginimo įrenginio, atliekų deginimo įrenginio valdytojas, likus ne mažiau kaip 5 mėnesiams iki viršutinės komunalinių atliekų deginimo 1 t įkainio ribos koregavimo termino pabaigos, vadovaudamasis Tarybos patvirtinta Po rūšiavimo likusių, perdirbti ir pakartotinai panaudoti netinkančių energetinę vertę turinčių komunalinių atliekų deginimo 1 t įkainio viršutinės ribos nustatymo metodika, Tarybai pateikia atliekų deginimo įkainio perskaičiavimo projektą. Taryba, per 5 mėnesius nuo visų tinkamų duomenų ir (arba) dokumentų pateikimo dienos išnagrinėjusi komunalinių atliekų deginimo 1 t įkainio apskaičiavimo projektą, tvirtina pakoreguotą komunalinių atliekų deginimo

1 t įkainio viršutinę ribą. 18. Tarybos nutarimas dėl

komunalinių atliekų deginimo 1 t viršutinės įkainio ribos oficialiai skelbiamas Teisės aktų registre ir įsigalioja nuo kito mėnesio (einančio po mėnesio, kai įkainis įsigalioja) pirmosios dienos.“

8 straipsnis. Įstatymo papildymas 30³ straipsniu

Papildyti Įstatymą 30³ straipsniu:

„30³ straipsnis. Regioninių atliekų tvarkymo

centrų funkcijos 1.

Regioniniai atliekų tvarkymo centrai atlieka šias komunalinių atliekų tvarkymo sistemos administravimo funkcijas:

1) vykdo komunalinių atliekų tvarkymo sistemos administravimo funkcijas, jeigu jas paveda savivaldybės;

2) vykdo komunalinių atliekų tvarkymo lėšų administravimo veiklą, jeigu jas paveda savivaldybės;

3) savivaldybių pavedimu vykdo regioninių komunalinių atliekų tvarkymo įrenginių valdymą;

4) organizuoja atliekų tvarkymo paslaugų teikimą šio įstatymo 30² straipsnyje nustatyta tvarka apskaičiuotomis kainomis, jeigu jas paveda savivaldybės;

5) rengia ir teikia Tarybai regioninės reguliuojamosios kainos apskaičiavimo projektą bei dokumentus ir informaciją, reikalingą teisės aktų nustatytoms pareigoms vykdyti;

6) rengia reguliuojamosios veiklos ataskaitas, užtikrina, kad būtų atliktos reguliuojamosios veiklos ataskaitų ir reguliavimo veiklos apskaitos sistemos patikros vadovaujantis šio įstatymo 30⁶ straipsnio nuostatomis;

7) viešai skelbia informaciją, nurodytą šio įstatymo 31¹ straipsnyje;

8) teikia valstybės ir savivaldybių institucijoms informaciją, reikalingą įstatymų ir kitų teisės aktų nustatytoms pareigoms vykdyti;

9) derina regioninės reguliuojamosios kainos apskaičiavimo projektą su regiono savivaldybėmis 30²straipsnio 7 dalyje numatyta tvarka;

10) atlieka kitas teisės aktuose numatytas funkcijas.“

9 straipsnis. Įstatymo papildymas 30⁴ straipsniu

Papildyti Įstatymą 30⁴ straipsniu:

„30⁴straipsnis. Bendro atliekų deginimo įrenginio, atliekų

deginimo įrenginio valdytojų funkcijos 1.

Bendro atliekų deginimo įrenginio, atliekų deginimo įrenginio valdytojai atlieka šias funkcijas:

• 1) eksploatuoja bendrą atliekų deginimo įrenginį ar atliekų deginimo įrenginį;

2) taiko šio įstatymo 30² straipsnyje nustatyta tvarka nustatytą komunalinių atliekų deginimo 1 t įkainį;

2) teikia valstybės ir savivaldybių institucijoms informaciją, reikalingą įstatymų ir teisės aktų nustatytoms pareigoms vykdyti;

3) rengia ir teikia Tarybai komunalinių atliekų deginimo 1 t apskaičiavimo projektą bei dokumentus ir informaciją, reikalingą teisės aktų nustatytoms pareigoms vykdyti;

4) rengia reguliuojamosios veiklos ataskaitas, užtikrina, kad būtų atliktos reguliuojamosios veiklos ataskaitų ir reguliavimo veiklos apskaitos sistemos patikros vadovaujantis šio įstatymo 30⁶straipsnio nuostatomis;

5) viešai skelbia informaciją, nurodytą šio įstatymo 31¹ straipsnyje;

6) atlieka kitas teisės aktuose numatytas funkcijas.“

10 straipsnis. Įstatymo papildymas 30⁵straipsniu

Papildyti Įstatymą 30⁵ straipsniu: „30⁵straipsnis. Komunalinių atliekų tvarkymo lėšų administravimas 1.

Komunalinių atliekų tvarkymo lėšų administravimas apima šias funkcijas, jeigu jas paveda savivaldybė:

1) sutarčių pasirašymą su atliekų turėtojais;

2) rinkliavos ar kitos įmokos už komunalinių atliekų surinkimą ir atliekų tvarkymą iš komunalinių atliekų turėtojų bei jų išmokėjimą komunalinių atliekų tvarkymo paslaugų teikėjams;

3) komunalinių atliekų tvarkymo lėšų apskaitymą atskirai nuo kitų savo vykdomų veiklų pagal kiekvieną komunalinių atliekų tvarkymo paslaugas teikiantį asmenį ir kiekvieną lėšas gaunantį subjektą;

4) viešą informacijos teikimą apie apskaitytas ir išmokėtas komunalinių atliekų tvarkymo lėšas;

5) komunalinių atliekų tvarkymo lėšų administravimo mažiausiomis sąnaudomis užtikrinimą;

6) komunalinių atliekų tvarkymo sistemos administratoriui nepavestas komunalinių atliekų tvarkymo lėšų administravimo funkcijas savivaldybė atlieka pati įstatymų nustatyta tvarka. 2. Rinkliava ar kita įmoka už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą nustatyta vadovaujantis Vyriausybės patvirtintomis vietinės rinkliavos ar kitos įmokos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą taisyklėmis ir savivaldybių vietinės rinkliavos ar kitos įmokos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą dydžio nustatymo teisės aktais yra privaloma visiems atliekų turėtojams. 3. Rinkliavos ar kitos įmokos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą lėšos gali būti naudojamos tik komunalinių atliekų tvarkymo būtinosioms sąnaudoms (surinkimui, vežimui, naudojimui, šalinimui, šių veiklų organizavimui, stebėsenai, šalinimo vietų vėlesnei priežiūrai) finansuoti ir komunalinių atliekų tvarkymo lėšų administravimo sąnaudoms padengti. 4.

4. Bendro atliekų deginimo įrenginio, atliekų

deginimo įrenginio valdytojai bei regioniniai atliekų tvarkymo centrai atskirai tvarko vykdomų veiklų apskaitą nuo visų kitų jų vykdomų veiklų sąnaudų apskaitos, vadovaudamiesi Tarybos patvirtintais apskaitos atskyrimo ir sąnaudų paskirstymo reikalavimais ir

(ar) metodu ir (ar) modeliu.“

11 straipsnis. Įstatymo papildymas 30⁶ straipsniu

Papildyti Įstatymą 30⁶ straipsniu:

„30⁶ straipsnis. Reguliuojamosios veiklos

ataskaitų ir reguliuojamosios veiklos apskaitos sistemos patikra

1Regioniniai atliekų tvarkymo centrai, bendro atliekų deginimo įrenginio, atliekų deginimo įrenginio valdytojai,

vadovaudamiesi šiame įstatyme, kituose teisės aktuose nustatyta tvarka, užtikrina reguliuojamosios veiklos komunalinių atliekų tvarkymo sektoriuje efektyvumą ir sąnaudų pagrįstumą. 2. Regioninis atliekų tvarkymo centras, bendro atliekų deginimo įrenginio, atliekų deginimo įrenginio valdytojas privalo užtikrinti, kad pasibaigus kiekvieniems finansiniams metams per 4 mėnesius būtų atlikta reguliuojamosios veiklos ataskaitų patikra dėl ataskaitų atitikties Tarybos patvirtintiems Reguliavimo apskaitos sistemos reikalavimams ir (ar) metodui, ir (ar) modeliui ir reguliuojamosios veiklos ataskaitos, reguliuojamosios veiklos ataskaitų patikros ataskaita ir (ar) išvada pateikta Tarybai. 3. Taryba gali nustatyti reikalavimą regioniniam atliekų tvarkymo centrui, bendro atliekų deginimo įrenginio, atliekų deginimo įrenginio valdytojui ne ilgiau kaip per 6 mėnesius atlikti reguliuojamosios veiklos apskaitos sistemos patikrą dėl jos atitikties reguliuojamąją veiklą reglamentuojantiems teisės aktų reikalavimams. 4. Reguliuojamosios veiklos ataskaitų patikra ir reguliuojamosios veiklos apskaitos sistemos patikra atliekamos vadovaujantis Tarybos patvirtinta technine užduotimi. Taryba, rengdama techninę užduotį, konsultuojasi su Lietuvos auditorių rūmais. 5.

5Regioniniai atliekų tvarkymo centrai ir bendro atliekų deginimo įrenginio, atliekų deginimo

įrenginio valdytojai reguliuojamosios veiklos apskaitos sistemos patikros ataskaitą ir (ar) išvadą per 10 darbo dienų nuo patikros atlikimo pateikia Tarybai. 6. Reguliuojamosios veiklos ataskaitų patikrą ir (ar) reguliuojamosios veiklos apskaitos sistemos patikrą gali atlikti auditorius, audito įmonė, turintys teisę atlikti finansinių ataskaitų auditą Lietuvos Respublikos finansinių ataskaitų audito įstatymo nustatyta tvarka. 7. Jeigu Taryba turi informacijos ar Tarybai kyla pagrįstų įtarimų dėl netinkamai atliktos reguliuojamosios veiklos ataskaitų patikros ir

(ar) reguliuojamosios veiklos apskaitos sistemos patikros, Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgaliota atlikti auditorių ir audito įmonių viešąją priežiūrą įstaiga pagal Lietuvos Respublikos finansinių ataskaitų audito įstatymą atlieka reguliuojamosios veiklos ataskaitų patikros ir (ar) reguliuojamosios veiklos apskaitos sistemos patikros kokybės tyrimą ir parengia tyrimo ataskaitą. Jeigu tyrimo ataskaitoje nurodyta, kad asmuo, atlikdamas atitinkamą patikrą, nesilaikė tokiai patikrai techninėje užduotyje nurodytų privalomų taikyti profesinių standartų, tos patikros sąnaudos negali būti pripažintos pagrįstomis nustatant valstybės reguliuojamas kainas ir Taryba įpareigoja regioninį atliekų tvarkymo centrą ar bendro atliekų deginimo įrenginio, atliekų deginimo įrenginio valdytoją ne ilgiau kaip per 6 mėnesius atlikti pakartotinę reguliuojamosios veiklos ataskaitų patikrą ir (ar) pakartotinę reguliuojamosios veiklos apskaitos sistemos patikrą šio įstatymo nustatyta tvarka. Su šiuo patikrinimu susijusios išlaidos gali būti pripažįstamos pagrįstomis būtinosiomis sąnaudomis nustatant regioninę reguliuojamąją kainą. 8.

8. Taryba šio įstatymo 25¹ straipsnyje

numatytoms funkcijoms vykdyti turi teisę gauti iš auditoriaus, audito įmonės, atlikusių reguliuojamosios veiklos ataskaitų patikrą ir (ar) reguliuojamosios veiklos apskaitos sistemos patikrą, paaiškinimus, susijusius su atlikta reguliuojamosios veiklos ataskaitų patikra ir reguliuojamosios veiklos apskaitos sistemos patikra, paaiškinimus pagrindžiančius duomenis ir dokumentus.“

12 straipsnis. Įstatymo papildymas 30⁷ straipsniu

Papildyti Įstatymą 30⁷ straipsniu: „30⁷straipsnis. Investicijų derinimas

1. Bendro atliekų deginimo įrenginio, atliekų

deginimo įrenginio valdytojai investicijas, susijusias su komunalinių atliekų deginimu, teikia derinti Tarybai jos nustatyta tvarka. Jeigu šios bendro atliekų deginimo įrenginio, atliekų deginimo įrenginio valdytojų investicijos nėra suderintos su Taryba, jog negali būti pripažintos pagrįstomis valstybės reguliuojamoms kainoms nustatyti. 2. Regioniniai atliekų tvarkymo centrai investicijas, susijusias su komunalinių atliekų tvarkymu, numato strateginiuose įmonių veiklos planuose, kurie tvirtinami Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo bei įmonės įstatų nustatyta tvarka arba teikiami derinti Lietuvos Respublikos viešųjų įstaigų įstatymu nustatyta tvarka dalininkams ir teikia investicijų derinimą Tarybai jos nustatyta tvarka.“

13 straipsnis. Įstatymo papildymas 30⁸ straipsniu

Papildyti Įstatymą 30⁸ straipsniu:

„30⁸straipsnis. Regioninių atliekų tvarkymo centrų ir

bendro atliekų deginimo įrenginio, atliekų deginimo įrenginio valdytojų reguliuojamosios veiklos patikrinimai 1.

Taryba, vadovaudamasi šio įstatymo ir Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo nuostatomis, prižiūrėdama, kaip regioniniai atliekų tvarkymo centrai ir bendro atliekų deginimo įrenginio, atliekų deginimo įrenginio valdytojai vykdo reguliuojamąją veiklą, turi teisę atlikti regioninių atliekų tvarkymo centrų ir bendro atliekų deginimo įrenginio, atliekų deginimo įrenginio valdytojų veiklos patikrinimus.

Atlikdama patikrinimus, Taryba turi teisę:

1) pagal šio ir kitų įstatymų nustatytas sąlygas ir procedūras gauti visą patikrinimui atlikti būtiną ir reikalingą informaciją, duomenis, dokumentus (neatsižvelgiant į tai, kokioje laikmenoje jie saugomi), jų kopijas ir išrašus;

2) gauti žodinius ir rašytinius paaiškinimus iš asmenų, susijusių su tikrinamo regioninio atliekų tvarkymo centro ar bendro atliekų deginimo įrenginio, atliekų deginimo įrenginio valdytojo veikla, reikalauti, kad jie atvyktų į Tarybos patalpas pateikti paaiškinimus;

3) gauti patikrinimui atlikti būtiną informaciją ir dokumentus, jų kopijas apie juridinių asmenų turtą ir pajamas, ūkines, finansines ir kitas operacijas iš valstybės ir savivaldybės institucijų, taip pat iš Lietuvos banko, komercinių bankų ir kitų kredito bei finansinių įstaigų, auditorių, kitų juridinių asmenų, nepaisant to, ar informacija laikoma konfidencialia, ar tokia nelaikoma, gauti informaciją iš valstybės ar kitų juridinių asmenų valdomų ar tvarkomų registrų ar duomenų bazių;

4) pagal patikrinimo medžiagą iš ekspertizės įstaigų gauti išvadas;

5) patikrinimui pasitelkti specialistus ir ekspertus;

6) sudaryti sutartis su audito įmonėmis, auditoriais, kitais juridiniais ar fiziniais asmenimis, kurių paslaugomis Taryba naudosis atlikdama patikrinimą;

7) atlikdama patikrinimą, naudoti visą Tarybos turimą informaciją, įskaitant ir informaciją, gautą kitų patikrinimų metu;

8) už pažeidimus vykdant reguliuojamąją veiklą skirti baudas;

9) naudotis kitomis įstatymų suteiktomis teisėmis. 2.

2. Tarybos įgalioti Tarybos administracijos valstybės

tarnautojai ir darbuotojai, dirbantys pagal darbo sutartis, užtikrindami jiems pavestų uždavinių ir funkcijų vykdymą atliekant patikrinimus, turi šias teises, kurias įgyvendina Tarybos vardu:

1) nekliudomai įeiti į regioninių atliekų tvarkymo centrų, bendro atliekų deginimo įrenginio, atliekų deginimo įrenginio valdytojų naudojamas patalpas ar teritoriją ir atlikti patikrinimo veiksmus juridinių asmenų darbo metu, o nedarbo laiku – jeigu yra pagrįstų įtarimų, kad pažeidžiami įstatymai, dalyvaujant juridinio asmens atstovui, patalpų, teritorijos savininkui ar jo įgaliotajam atstovui. Į kitų juridinių asmenų naudojamas patalpas ar teritoriją Tarybos įgalioti Tarybos administracijos valstybės tarnautojai ir darbuotojai, dirbantys pagal darbo sutartis, gali patekti tik pateikę teismo išduotą leidimą arba gavę juridinio asmens sutikimą;

2) užfiksuoti faktines aplinkybes;

3) patikrinimo metu naudoti technines priemones;

4) pasitelkti šio straipsnio 1 dalies 5 ir 6 punktuose nurodytus asmenis patikrinimo veiksmams atlikti;

5) tikrinti asmenų tapatybę patvirtinančius dokumentus;

6) savo funkcijoms vykdyti teisės aktų nustatyta tvarka pasitelkti teisėsaugos institucijas. 3. Asmenys, nurodyti šio straipsnio 1 dalies 5 ir 6 punktuose, turi teises, nustatytas šio straipsnio 1 dalies 1, 2 ir 7 punktuose ir 2 dalies 1 punkte. 4. Tarybos įgalioti Tarybos administracijos valstybės tarnautojai ir darbuotojai, dirbantys pagal darbo sutartis, prieš atlikdami šiame straipsnyje nurodytus veiksmus, turi pateikti Tarybos išduotą dokumentą, patvirtinantį jų įgaliojimus, patikrinimo tikslus ir terminus. 5.

5. Tikrinamas regioninis atliekų tvarkymo centras

ir (ar) bendro atliekų deginimo įrenginio, atliekų deginimo įrenginio valdytojas privalo:

1) paskirti įgaliotus atsakingus asmenis, kurie dalyvautų atliekant patikrinimą ir bendradarbiautų su Taryba;

2) pateikti Tarybai visą patikrinimui atlikti būtiną ir reikalingą informaciją, duomenis ir dokumentus (neatsižvelgiant į tai, kokioje laikmenoje jie saugomi), jų kopijas ir išrašus;

3) teikti žodinius ir rašytinius paaiškinimus, Tarybai pareikalavus, paaiškinimus duoti Tarybos patalpose;

4) sudaryti reikiamas sąlygas patikrinimui atlikti, kai patikrinimas atliekamas regioninio atliekų tvarkymo centro ir (ar) bendro atliekų deginimo įrenginio, atliekų deginimo įrenginio valdytojo patalpose ar teritorijoje;

5) vykdyti kitus Tarybos ir jos įgaliotų Tarybos administracijos valstybės tarnautojų ir darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis, teisėtus reikalavimus. 6. Tikrinamas regioninis atliekų tvarkymo centras ir (ar) bendro atliekų deginimo įrenginio, atliekų deginimo įrenginio valdytojas turi teisę:

1) informuoti Tarybą apie neteisėtus Tarybos įgaliotų Tarybos administracijos valstybės tarnautojų ir darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis, veiksmus;

2) apskųsti neteisėtus Tarybos įgaliotų Tarybos administracijos valstybės tarnautojų ir darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis veiksmus;

3) raštu ir (ar) žodžiu teikti pastabas ir paaiškinimus dėl patikrinimo akte ir jo prieduose nurodytos informacijos;

4) dalyvauti Tarybos posėdyje svarstant patikrinimo aktą. 7. Kiti juridiniai asmenys patikrinimų metu turi teises ir pareigas, nustatytas šio straipsnio 5 dalies 2–5 punktuose ir 6 dalies 1 ir 2 punktuose. 8. Tarybos įgalioti Tarybos administracijos valstybės tarnautojai ir darbuotojai, dirbantys pagal darbo sutartis, įgyvendindami jiems suteiktas teises, surašo dokumentus. Jų formas patvirtina ir pildymo tvarką nustato Taryba. 9.

9. Tarybos ir jos įgaliotų Tarybos administracijos

valstybės tarnautojų ir darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis, reikalavimai, duoti atliekant šiame straipsnyje nurodytus veiksmus, yra privalomi juridiniams ir fiziniams asmenims, kurie privalo bendradarbiauti su Taryba, jos įgaliotais Tarybos administracijos valstybės tarnautojais ir darbuotojais, dirbančiais pagal darbo sutartį, ir šio straipsnio 1 dalies 5 ir

6 punktuose nurodytais asmenimis. Už reikalavimų nevykdymą, nebendradarbiavimą

ar trukdymą atlikti patikrinimo veiksmus taikomos šio ir kitų įstatymų nustatytos sankcijos. Baudos, skirtos regioniniams atliekų tvarkymo centrams, bendro atliekų deginimo įrenginio, atliekų deginimo įrenginio valdytojams, neįskaičiuojamos į regionines reguliuojamąsias kainas ir komunalinių atliekų deginimo

1 t įkainius. 10. Tikrinamas regioninis atliekų tvarkymo centras, bendro

atliekų deginimo įrenginio, atliekų deginimo įrenginio valdytojas, juridiniai ir fiziniai asmenys Tarybai, jos įgaliotiems Tarybos administracijos valstybės tarnautojams ir darbuotojams, dirbantiems pagal darbo sutartis, ir šio straipsnio 1 dalies 5 ir 6 punktuose nustatytiems asmenims privalo pateikti reikalaujamą informaciją net ir tuo atveju, jei tokia informacija sudaro tikrinamo regioninio atliekų tvarkymo centro ir (ar) bendro atliekų deginimo įrenginio, atliekų deginimo įrenginio valdytojo komercinę (gamybinę) paslaptį arba yra konfidenciali dėl kitų priežasčių. Taryba, jos įgalioti Tarybos administracijos valstybės tarnautojai ir darbuotojai, dirbantys pagal darbo sutartis, ir šio straipsnio 1 dalies 5 ir 6 punktuose numatyti asmenys privalo užtikrinti regioninio atliekų tvarkymo centro, bendro atliekų deginimo įrenginio, atliekų deginimo įrenginio valdytojo, juridinių ir fizinių asmenų jiems pateiktos informacijos konfidencialumą. 11.

11. Šio straipsnio 6 dalies 2 punkte nurodytus neteisėtus veiksmus tikrinamas

regioninis atliekų tvarkymo centras, bendro atliekų deginimo įrenginio, atliekų deginimo įrenginio valdytojas turi teisę apskųsti Vilniaus apygardos administraciniam teismui teisės aktų nustatyta tvarka. Neteisėtų veiksmų apskundimas Tarybos administracijos valstybės tarnautojų ir darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis, patikrinimui pasitelktų specialistų ar ekspertų atitinkamų veiksmų nesustabdo, jeigu teismas nenusprendžia kitaip. 12. Už šio straipsnio 1 dalies 3, 4, 5 ir 6 punktuose nurodytas paslaugas, jeigu jos pagal galiojančius teisės aktus yra teikiamos atlygintinai, Taryba atsiskaito teisės aktų nustatyta tvarka. 13. Lietuvos bankas, komerciniai bankai ar kitos kredito bei finansų įstaigos šio straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodytą informaciją Tarybai teikia teisės aktų nustatyta tvarka.“

14 straipsnis. Įstatymo papildymas 30⁹ straipsniu

Papildyti Įstatymą 30⁹ straipsniu: „30⁹straipsnis. Sankcijos ir jų taikymo tvarka 1.

Regioniniams atliekų tvarkymo centrams ir bendro atliekų deginimo įrenginio, atliekų deginimo įrenginio valdytojams už pažeidimus vykdant reguliuojamąją veiklą, užtikrinant atitiktį Tarybos teisės aktų reikalavimams, Taryba skiria baudas:

1) už viešai privalomos skelbti informacijos apie regioninio atliekų tvarkymo centro, bendro atliekų deginimo įrenginio, atliekų deginimo įrenginio valdytojo reguliuojamąją veiklą nepaskelbimą, už teisės aktuose nustatytos informacijos nepateikimą šio įstatymo 25¹ straipsnio 2 dalyje, 30¹ straipsnio 2 dalyje ir 30⁸ straipsnio 1 dalyje nurodytiems asmenims, taip pat už neteisingos ar ne visos informacijos pateikimą – iki 10 procentų regioninio atliekų tvarkymo centro ar bendro atliekų deginimo, atliekų deginimo įrenginio valdytojo metinių pajamų, gautų praėjusiais finansiniais metais iš konkrečios reguliuojamosios veiklos, kurią vykdant padarytas pažeidimas;

2) už Tarybos teisės aktų nustatytų reguliuojamosios veiklos sąlygų pažeidimą arba jų nevykdymą, už Tarybos įpareigojimų (nurodymų) nevykdymą arba vykdymą ne laiku – iki 10 procentų regioninio atliekų tvarkymo centro ar bendro atliekų deginimo įrenginio, atliekų deginimo įrenginio valdytojo metinių pajamų, gautų praėjusiais finansiniais metais iš konkrečios reguliuojamosios veiklos, kurią vykdant padarytas pažeidimas;

3) regioniniam atliekų tvarkymo centrui, bendro atliekų deginimo įrenginio, atliekų deginimo įrenginio valdytojui už Tarybos, jos įgaliotų Tarybos administracijos valstybės tarnautojų ir darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis, ar asmenų, nurodytų šio įstatymo 30⁸straipsnio 1 dalies 5 ir 6 punktuose, reikalavimų, duotų atliekant šio įstatymo 30⁸straipsnyje nurodytus veiksmus, nevykdymą Taryba skiria baudą iki 0,5 procento regioninio atliekų tvarkymo centro, bendro atliekų deginimo įrenginio, atliekų deginimo įrenginio valdytojo metinių pajamų, gautų praėjusiais finansiniais metais.

Regioniniams atliekų tvarkymo centrams ir bendro atliekų deginimo įrenginio, atliekų deginimo įrenginio valdytojams už pažeidimus vykdant reguliuojamąją veiklą, užtikrinant atitiktį Tarybos teisės aktų reikalavimams, Taryba skiria baudas:

1) už viešai privalomos skelbti informacijos apie regioninio atliekų tvarkymo centro, bendro atliekų deginimo įrenginio, atliekų deginimo įrenginio valdytojo reguliuojamąją veiklą nepaskelbimą, už teisės aktuose nustatytos informacijos nepateikimą šio įstatymo 25¹ straipsnio 2 dalyje, 30¹ straipsnio 2 dalyje ir 30⁸ straipsnio 1 dalyje nurodytiems asmenims, taip pat už neteisingos ar ne visos informacijos pateikimą – iki 10 procentų regioninio atliekų tvarkymo centro ar bendro atliekų deginimo, atliekų deginimo įrenginio valdytojo metinių pajamų, gautų praėjusiais finansiniais metais iš konkrečios reguliuojamosios veiklos, kurią vykdant padarytas pažeidimas;

2) už Tarybos teisės aktų nustatytų reguliuojamosios veiklos sąlygų pažeidimą arba jų nevykdymą, už Tarybos įpareigojimų (nurodymų) nevykdymą arba vykdymą ne laiku – iki 10 procentų regioninio atliekų tvarkymo centro ar bendro atliekų deginimo įrenginio, atliekų deginimo įrenginio valdytojo metinių pajamų, gautų praėjusiais finansiniais metais iš konkrečios reguliuojamosios veiklos, kurią vykdant padarytas pažeidimas;

3) regioniniam atliekų tvarkymo centrui, bendro atliekų deginimo įrenginio, atliekų deginimo įrenginio valdytojui už Tarybos, jos įgaliotų Tarybos administracijos valstybės tarnautojų ir darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis, ar asmenų, nurodytų šio įstatymo 30⁸straipsnio 1 dalies 5 ir 6 punktuose, reikalavimų, duotų atliekant šio įstatymo 30⁸straipsnyje nurodytus veiksmus, nevykdymą Taryba skiria baudą iki 0,5 procento regioninio atliekų tvarkymo centro, bendro atliekų deginimo įrenginio, atliekų deginimo įrenginio valdytojo metinių pajamų, gautų praėjusiais finansiniais metais. Kitiems juridiniams asmenims už šioje dalyje nurodytus pažeidimus Taryba skiria baudą iki 6 000 eurų.

2. Tais atvejais, kai nesąžiningos konkurencijos veiksmus

ar vartotojų nediskriminavimo principų pažeidimą komunalinių atliekų tvarkymo sektoriuje pagal kompetenciją tiria Konkurencijos taryba, šių veiksmų tyrimas atliekamas, privalomi nurodymai regioniniam atliekų tvarkymo centrui, bendro atliekų deginimo įrenginio, atliekų deginimo įrenginio valdytojui duodami ir atsakomybė už pažeidimus nustatoma Lietuvos Respublikos konkurencijos įstatymo nustatyta tvarka ir sąlygomis. Šiuo tikslu Taryba ir Konkurencijos taryba bendradarbiauja tarpusavyje, siekdamos efektyviai nustatyti nesąžiningos konkurencijos veiksmų ar vartotojų nediskriminavimo principų pažeidimų komunalinių atliekų tvarkymo sektoriuje mastą ir poveikį komunalinių atliekų tvarkymo paslaugos vartotojams ir (ar) kitiems regioniniams atliekų tvarkymo centrams, bendro atliekų deginimo įrenginio, atliekų deginimo įrenginio valdytojams. Regioniniai atliekų tvarkymo centrai, bendro atliekų deginimo įrenginio, atliekų deginimo įrenginio valdytojai už tuos pačius pažeidimus atsako tik pagal šį įstatymą arba pagal Lietuvos Respublikos konkurencijos įstatymą, atsižvelgiant į nustatytą Tarybos ar Konkurencijos tarybos kompetenciją. 3. Taryba, skirdama baudą, kartu nustato protingą terminą, ne ilgesnį kaip 2 mėnesiai, pažeidimui pašalinti, jeigu pažeidimo pašalinimas yra objektyviai įmanomas. Jeigu pažeidimas yra mažareikšmis, Taryba, vadovaudamasi teisingumo ir protingumo kriterijais, gali taikyti nuobaudą – įspėjimą, neskirdama baudos. 4. Regioniniam atliekų tvarkymo centrui, bendro atliekų deginimo įrenginio, atliekų deginimo įrenginio valdytojui skiriamos sankcijos atsižvelgiant į:

1) pažeidimo pavojingumą;

2) pažeidimo trukmę;

3) pažeidimo pasekmes;

4) regioninio atliekų tvarkymo centro, bendro atliekų deginimo įrenginio, atliekų deginimo įrenginio valdytojo atsakomybę lengvinančias ar sunkinančias aplinkybes. 5.

5. Atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis laikoma tai, kad

pažeidimą padaręs regioninis atliekų tvarkymo centras, bendro atliekų deginimo įrenginio, atliekų deginimo įrenginio valdytojas savo noru užkirto kelią žalingoms pažeidimo pasekmėms, padėjo išaiškinti pažeidimo aplinkybes, nedelsdami ėmėsi priemonių pažeidimui pašalinti. 6. Atsakomybę sunkinančiomis aplinkybėmis laikoma tai, kad regioninis atliekų tvarkymo centras, bendro atliekų deginimo įrenginio, atliekų deginimo įrenginio valdytojas kliudė nustatyti pažeidimo aplinkybes, slėpė padarytą pažeidimą, tęsė pažeidimą, nepaisydami Tarybos nurodymo nutraukti neteisėtą veiklą, arba padarė pažeidimą, dėl kurio šiam regioniniam atliekų tvarkymo centrui, bendro atliekų deginimo įrenginio, atliekų deginimo įrenginio valdytojui per paskutiniuosius 12 mėnesių buvo skirta sankcija (įspėjimas, bauda). 7. Taryba, nustatydama sankciją, atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis gali pripažinti ir kitas šiame įstatyme nenurodytas aplinkybes. 8. Skiriamos sankcijos nustatomos įvertinus šio straipsnio 4 dalies 1, 2 ir 3 punktuose nurodytas aplinkybes. Nustatytos sankcijos mažinamos, jeigu yra atsakomybę lengvinančių aplinkybių, arba didinamos, jeigu yra atsakomybę sunkinančių aplinkybių. Kai yra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, sankcijos nustatomos atsižvelgiant į jų kiekį ir reikšmingumą. 9. Įtraukus sankcijos skyrimo klausimą į Tarybos posėdžio darbotvarkę, apie posėdžio datą ir laiką asmeniui, dėl kurio veiksmų yra pradėta sankcijos skyrimo procedūra, pranešama raštu. Nustatant sankcijos skyrimo svarstymo datą, turi būti suteikta teisė asmeniui pateikti paaiškinimus ne trumpiau kaip per 14 darbo dienų iki sankcijos skyrimo klausimo svarstymo datos. Kai Taryba svarsto sankcijos skyrimo klausimą, dalyvauja regioninio atliekų tvarkymo centro, bendro atliekų deginimo įrenginio, atliekų deginimo įrenginio valdytojo vadovas ir (ar) jo įgaliotas atstovas, kurie turi teisę būti išklausyti ir duoti paaiškinimus.

Jeigu šie asmenys nedalyvauja, sankcijos skyrimo klausimas gali būti išnagrinėtas tik tais atvejais, kai yra duomenų, kad jiems buvo laiku pranešta apie šio klausimo nagrinėjimo vietą ir laiką, ir negautas jų pagrįstas (nurodant priežastis) prašymas atidėti klausimo nagrinėjimą, arba, nors ir yra gautas prašymas atidėti klausimo nagrinėjimą, Taryba pripažįsta neatvykimo į klausimo nagrinėjimą priežastis nesvarbiomis, atmeta asmens prašymą atidėti klausimo nagrinėjimą. 10. Tarybos sprendimas dėl sankcijos skyrimo turi būti priimtas per 6 mėnesius nuo pažeidimo nustatymo dienos. Tęstinio pažeidimo atveju sankcija gali būti paskirta ne vėliau kaip per 6 mėnesius nuo pažeidimo paaiškėjimo dienos. Už pažeidimus, nuo kurių padarymo dienos praėjo daugiau kaip 5 metai, sankcijos negali būti skiriamos. 11. Už tą patį pažeidimą gali būti skiriama tik viena sankcija. Sankcijos skyrimas neatleidžia nuo pareigos, už kurios nevykdymą paskirta sankcija, vykdymo. 12. Tarybos paskirta bauda į valstybės biudžetą sumokama Tarybos nustatyta tvarka ir terminais. 13. Tarybos sprendimas dėl sankcijos skyrimo per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas teismui Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka. 14. Tarybos sprendimas dėl baudos skyrimo įsigalioja po 30 dienų nuo jo priėmimo dienos, jeigu per šį laiką įstatymų nustatyta tvarka sprendimas nebuvo apskųstas teismui. Tuo atveju, jeigu Taryba sprendimu ne tik skiria sankciją, bet ir nustato įpareigojimus, Tarybos sprendimas dalyje dėl įpareigojimų nustatymo įsigalioja sprendimo priėmimo dieną, jeigu pačiame sprendime nenustatyta vėlesnė jo įsigaliojimo data.

Tarybos sprendimo dėl įpareigojimų nustatymo apskundimas teismui įpareigojimų vykdymo nesustabdo, jeigu teismas nenusprendžia kitaip. 15. Tarybos sprendimas dėl sankcijos skyrimo yra vykdomasis dokumentas. Regioninio atliekų tvarkymo centro, bendro atliekų deginimo įrenginio, atliekų deginimo įrenginio valdytojų nesumokėta bauda ir palūkanos išieškomi į valstybės biudžetą. Tarybos sprendimas pateikiamas vykdyti antstoliui Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka ne vėliau kaip per 1 metus nuo Tarybos nutarimo, kuriuo ūkio subjektui ar viešojo administravimo subjektui skirta bauda, priėmimo dienos. Šis terminas pratęsiamas tiek laiko, kiek buvo atidėtas baudos mokėjimas ir sustabdytas baudos ir palūkanų priverstinis išieškojimas. 16. Tarybos sprendimo dėl sankcijos skyrimo ir įpareigojimų nustatymo nuorašas asmeniui išsiunčiamas ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo jo priėmimo. 17. Sankcijų skyrimo klausimai svarstomi, pažeidimų tyrimo procedūros vykdomos Tarybos sankcijų skyrimo taisyklėse nustatyta tvarka.“

15 straipsnis. Įstatymo papildymas septintuoju¹ skirsniu

Papildyti Įstatymą septintuoju¹ skirsniu:

„SEPTINTASIS¹

SKIRSNIS

INFORMACIJOS

TEIKIMAS VISUOMENEI, VALSTYBĖS IR SAVIVALDYBIŲ INSTITUCIJOMS

31¹ straipsnis. Informacijos teikimas visuomenei, valstybės ir savivaldybių institucijoms „1.

Informacija apie regioninius atliekų tvarkymo centrus, bendro atliekų deginimo įrenginio, atliekų deginimo įrenginio valdytojus, juridinį asmenį, savivaldybių pavedimu vykdantį komunalinių atliekų tvarkymo lėšų administravimo funkcijas, komunalinių atliekų tvarkymo paslaugų kokybę, paslaugų teikimo sąlygas ir numatomus sutarčių sąlygų pakeitimus, sistemų eksploatavimą, modernizavimą, plėtrą, renovaciją, investicijas į sistemos plėtrą ir renovaciją, rinkliavos ar kitos įmokos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir komunalinių atliekų tvarkymą dydį, jų struktūrą, vartojimo ginčų neteisminio sprendimo subjektus yra vieša ir skelbiama savivaldybių, regioninio atliekų tvarkymo centrų, bendro atliekų deginimo įrenginio, atliekų deginimo įrenginio valdytojų, juridinio asmens, savivaldybės pavedimu vykdančio komunalinių atliekų tvarkymo lėšų administravimo funkcijas interneto svetainėse. Savivaldybių, regioninio atliekų tvarkymo centrų, bendro atliekų deginimo įrenginio, atliekų deginimo įrenginio valdytojų, juridinio asmens, savivaldybės pavedimu vykdančio komunalinių atliekų tvarkymo lėšų administravimo funkcijas interneto svetainėse skelbiama informacija atnaujinama esant pasikeitimams. 2. Regioninių atliekų tvarkymo centrų, bendro atliekų deginimo įrenginio, atliekų deginimo įrenginio valdytojų, juridinio asmens, savivaldybės pavedimu vykdančio komunalinių atliekų tvarkymo lėšų administravimo funkcijas, arba savivaldybės informacija apie veiklą, kurios kainos reguliuojamos, yra vieša.

Valstybės ir savivaldybių institucijos turi teisę gauti iš regioninio atliekų tvarkymo centro, bendro atliekų deginimo įrenginio, atliekų deginimo įrenginio valdytojo, juridinio asmens, savivaldybės pavedimu vykdančio komunalinių atliekų tvarkymo lėšų administravimo funkcijas, arba savivaldybės visus finansinės atskaitomybės, kitus dokumentus ir informaciją, reikalingą teisės aktų nustatytoms pareigoms vykdyti. 3. Keičiantis rinkliavos ar kitos įmokos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą dydžiui, regioniniai atliekų tvarkymo centrai, bendro atliekų deginimo įrenginio, atliekų deginimo įrenginio valdytojai, juridinis asmuo, savivaldybių pavedimu vykdantis komunalinių atliekų tvarkymo lėšų administravimo funkcijas ir savivaldybė viešai savo interneto svetainėje svetainėse, taip pat (regioninėje spaudoje ar kituose šaltiniuose) informuoja atliekų turėtojus apie pasikeitusias ir nustatytas rinkliavas ar kitas įmokas už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą. 4. Atliekų turėtojų teises ginančios institucijos teisės aktų nustatyta tvarka turi teisę gauti iš regioninio atliekų tvarkymo centro ir bendro atliekų deginimo įrenginio, atliekų deginimo įrenginio valdytojo, juridinio asmens, savivaldybės pavedimu vykdančio komunalinių atliekų tvarkymo lėšų administravimo funkcijas, arba savivaldybės informaciją, reikalingą atliekų turėtojų teisėms ginti.“

16 straipsnis. Įstatymo papildymas septintuoju² skirsniu

Papildyti Įstatymą septintuoju² skirsniu:

„SEPTINTASIS²

SKIRSNIS

IŠANKSTINIŲ GINČŲ

SPRENDIMO IR SKUNDŲ NAGRINĖJIMO TVARKA

31² straipsnis. Ginčų sprendimas ne teismo tvarka. ,,1.

Ginčų dėl rinkliavos ar kitos įmokos už komunalinių atliekų tvarkymą dydžio nustatymo ne teismo tvarka:

1) ginčus dėl rinkliavos ar kitos įmokos už komunalinių atliekų tvarkymą dydžio bei nustatymo ir ginčus tarp atliekų turėtojo ir juridinio asmens, vykdančios viešosios paslaugos komunalinių atliekų tvarkymo lėšų administravimo funkciją, ne teismo tvarka sprendžia Lietuvos administracinių ginčų komisija;

2) atliekų tvarkytojo, juridinio asmens, vykdančio komunalinių atliekų tvarkymo lėšų administravimo funkciją, skundus dėl rinkliavos ar kitos įmokos už komunalinių atliekų tvarkymą dydžio bei nustatymo sprendžia savivaldybės vykdomoji institucija. 2. Skundus dėl komunalinių atliekų teikiamos paslaugos kokybės (t. y. surinkimo, vežimo, naudojimo ir šalinimo, komunalinių atliekų tvarkymo, paslaugų teikimo organizavimo) tarp atliekų turėtojo ir regioninio atliekų tvarkymo centro ne teismo tvarka sprendžia savivaldybės vykdomoji institucija. Atliekų turėtojo ir juridinio asmens, savivaldybės pavedimu vykdančio komunalinių atliekų tvarkymo lėšų administravimo funkcijas, skundų nagrinėjimą organizuoja savivaldybės vykdomoji institucija teisės aktais nustatyta tvarka. Iš sutartinių santykių kylančius atliekų turėtojo ir komunalinių atliekų tvarkymo sistemos administratoriaus skundus dėl paslaugos kokybės sprendžia savivaldybės vykdomoji institucija. Atliekų turėtojas, manantis, kad atliekų tvarkymo sistemos administratorius pažeidė jo teises ar teisėtus interesus, susijusius su komunalinių atliekų tvarkymo paslauga, pirmiausia privalo raštu kreiptis į savivaldybę ir nurodyti savo reikalavimus, išskyrus atvejus, kai vartotojas tiesiogiai kreipiasi į teismą. Nesutinkant su savivaldybės priimtu sprendimu arba kai sprendimas per nustatytus terminus nepriimamas, gali būti kreipiamasi į teismą Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka. 3.

3. Taryba ne teismo tvarka nagrinėja tarp bendro atliekų

deginimo įrenginio, atliekų deginimo įrenginio valdytojo ir regioninio atliekų tvarkymo centro kylančius ginčus dėl bendro atliekų deginimo įrenginio, atliekų deginimo įrenginio valdytojo taikomų komunalinių atliekų 1 t deginimo įkainių. Šie ginčai nagrinėjami pagal Tarybos patvirtintas ginčų nagrinėjimo taisykles. 4. Savivaldybės vykdomosios institucijos sprendimai, priimti išnagrinėjus skundus tarp atliekų turėtojo ir juridinio asmens, savivaldybės pavedimu vykdančio komunalinių atliekų tvarkymo lėšų administravimo funkcijas, Tarybos sprendimai, priimti išnagrinėjus regioninio atliekų tvarkymo centro ir bendro atliekų deginimo įrenginio, atliekų deginimo įrenginio valdytojo ginčus, įsigalioja ir yra privalomi vykdyti, jeigu nė viena šalis per 30 kalendorinių dienų nuo savivaldybės vykdomosios institucijos ar Tarybos sprendimo dėl sprendimo priėmimo nepareiškia ieškinio bendrosios kompetencijos teisme Civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka, prašydama nagrinėti ginčą ar skundą iš esmės. 5. Įsigaliojęs savivaldybės vykdomosios institucijos ir Tarybos sprendimas yra vykdomasis dokumentas. Jeigu šis sprendimas neįvykdomas, jis gali būti priverstinai vykdomas Civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka. 6. Savivaldybės, Tarybos procedūriniai sprendimai, priimti nagrinėjant atliekų turėtojo ir regioninio atliekų tvarkymo centro ginčą ar skundą, Tarybos sprendimai, priimti išnagrinėjus regioninio atliekų tvarkymo centro ir bendro atliekų deginimo įrenginio, atliekų deginimo įrenginio valdytojo ginčą, tarp jų ir sprendimai atsisakyti nagrinėti ginčą ar skundą, sustabdyti ar nutraukti ginčo ar skundo nagrinėjimą, užkertantys kelią toliau nagrinėti ginčą ar skundą, per 7 dienas nuo sprendimo įteikimo suinteresuotam asmeniui dienos gali būti skundžiami bendrosios kompetencijos teismui. Teismo nutartys dėl šioje dalyje nurodytų sprendimų neskundžiamos. 7.

7Atliekų turėtojas, manantis, kad netenkina komunalinių atliekų teikiama paslaugos kokybė, pirmiausia privalo raštu kreiptis į savivaldybės

vykdomąją instituciją ir nurodyti savo reikalavimus. 8. Atliekų turėtojas taip pat turi teisę kreiptis tiesiogiai į teismą. 31³ straipsnis. Skundų nagrinėjimas ,,1. Atliekų turėtojų skundus dėl komunalinių atliekų teikiamos paslaugos kokybės, t. y. surinkimo, vežimo, naudojimo ir šalinimo, komunalinių atliekų tvarkymo paslaugų teikimo organizavimo nagrinėja savivaldybės vykdomoji institucija. 2. Regioninių atliekų tvarkymo centrų skundus dėl bendro atliekų deginimo įrenginio, atliekų deginimo įrenginio valdytojo taikomų įkainių nagrinėja Taryba. 3. Skundai nagrinėjami Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo ir Tarybos ar savivaldybės patvirtintų taisyklių nustatyta tvarka.“

17 straipsnis. 35¹ straipsnio pakeitimas

Papildyti 35¹ straipsnį 4 dalimi: „4. Aplinkos ministras nustato asmens duomenų tvarkymo tikslus ir priemones suvedant asmens duomenis į Vieningą gaminių, pakuočių ir atliekų apskaitos informacinę sistemą ar dėl techninių galimybių negalint naudotis Vieninga gaminių, pakuočių ir atliekų apskaitos informacine sistema pildant popierinius arba laisvos formos elektroninius dokumentus ir juose nurodant asmens duomenis.“

18 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas ir įgyvendinimas

1Šis Įstatymas, išskyrus šio straipsnio 2 – 10 dalis,

įsigalioja 2021 m. gegužės 1 d. 2. Lietuvos Respublikos Vyriausybė ar jos įgaliota institucija ir Taryba iki 2021 m. kovo 1 d. priima šio Įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus. 3. Regioniniai atliekų tvarkymo centrai, bendro atliekų deginimo įrenginiai, atliekų deginimo įrenginių valdytojai iki 2021 m. birželio 1 d. pateikia Tarybai informaciją apie 2020 m. reguliuojamosios veiklos pajamas. 4. Regioniniai atliekų tvarkymo centrai pirmuosius regioninių reguliuojamųjų kainų projektus parengia ir pateikia Tarybai iki 2021 m. liepos 1 d. 5.

5. Bendro

atliekų deginimo įrenginio, atliekų deginimo įrenginio valdytojai, iki kurių pasirašytų sutarčių su regioniniais atliekų tvarkymo centrais ir (ar) mechaninio - biologinio apdorojimo įrenginių operatoriais dėl po rūšiavimo likusių perdirbti ir pakartotinai panaudoti tinkamų energetinę vertę turinčių komunalinių atliekų deginimo galiojimo termino pabaigos liko mažiau nei 7 mėnesiai ir bendro atliekų deginimo įrenginio, atliekų deginimo įrenginio valdytojai, nesudarę tokių sutarčių bei sudarę neterminuotas sutartis, pirmąjį komunalinių atliekų deginimo

1 t įkainio apskaičiavimo projektą parengia ir pateikia Tarybai iki 2021 m. liepos

1 d. 6. Bendro

atliekų deginimo įrenginio, atliekų deginimo įrenginio valdytojai, iki kurių pasirašytų sutarčių su regioniniais atliekų tvarkymo centrais ir (ar) mechaninio - biologinio apdorojimo įrenginių operatoriais dėl po rūšiavimo likusių perdirbti ir pakartotinai panaudoti tinkamų energetinę vertę turinčių komunalinių atliekų deginimo galiojimo termino pabaigos liko daugiau nei 7 mėnesiai, pirmąjį komunalinių atliekų deginimo

1 t įkainio apskaičiavimo projektą parengia ir pateikia Tarybai ne vėliau nei

likus 6 mėnesius iki konkrečios sutarties galiojimo termino pabaigos. 7. Pirmoji regioninė reguliuojamoji kaina nustatoma iki

2021 m. lapkričio 1 d. 8. Savivaldybių tarybos ne vėliau kaip iki 2021 m. gruodžio

1 d. nustato arba patvirtina esamus rinkliavos ar kitos įmokos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą dydžius atsižvelgusios į savivaldybei priskirtą regioninės reguliuojamosios kainos dydžio dalį. 9. Pirmosios komunalinių atliekų deginimo įkainių viršutinės ribos pagal šio straipsnio 4 dalį nustatomos iki 2021 m. lapkričio 1 d., o pagal šio straipsnio 5 dalį nustatomos ne vėliau kaip per 5 mėnesius nuo komunalinių atliekų deginimo 1 t įkainio apskaičiavimo projekto pateikimo Tarybai dienos. 10.

10. Iki pirmųjų regioninių reguliuojamųjų kainų nustatymo

taikomos rinkliavos ar kitos įmokos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą pagal iki šio įstatymo įsigaliojimo galiojusią tvarką. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas

Lyginamasis variantas

2021-12-13 · the official register ↗

Projekto Nr. XIIIP-4988(2) lyginamasis variantas

LIETUVOS

RESPUBLIKOS

ATLIEKŲ

TVARKYMO ĮSTATYMO NR. VIII-787 2, 11²,

12, 28, 30, 30¹, 30², 35¹ STRAIPSNIŲ PAKEITIMO IR ĮSTATYMO PAPILDYMO 25¹, 30³, 30⁴, 30⁵,

30⁶, 30⁷, 30⁸, 30⁹ STRAIPSNIAIS, SEPTINTUOJU¹IR SEPTINTUOJU²

SKIRSNIAIS

ĮSTATYMAS

2021 m. d. Nr. Vilnius

1 straipsnis. 2 straipsnio pakeitimas

1Papildyti 2 straipsnį 8¹ dalimi:

„8¹. Atliekų deginimo įrenginys (toliau –

deginimo įrenginys) – stacionarus arba mobilus techninis vienetas, įskaitant visą įrangą, kuris skirtas atliekoms termiškai apdoroti ir kurio pagaminta šiluma naudojama arba nenaudojama. Terminis atliekų apdorojimas apima deginimą oksiduojant ir kitus terminius procesus, įskaitant pirolizę, pavertimą dujomis ir plazminius procesus, jei vykstant šiems procesams susidariusios medžiagos yra sudeginamos. Ši sąvoka apima visą įrenginį ir jo teritoriją, įskaitant visas deginimo linijas, atliekų priėmimo, laikymo, vietoje atliekamo pirminio apdorojimo įrenginius, atliekų, kuro ir oro tiekimo sistemas, katilus, išmetamųjų dujų valymo įrenginius, vietoje esančius degimo liekanų ir nuotekų apdorojimo ar laikymo įrenginius, kaminus, krovimo priemones, deginimo operacijų tikrinimo sistemas ir prietaisus, registruojančius deginimo sąlygas ir atliekančius jų stebėseną. Jeigu atliekos termiškai apdorojamos kitu būdu nei oksiduojant, pavyzdžiui, pirolizės, pavertimo dujomis arba plazminių procesų būdu, atliekų deginimo įrenginio veikla apima ir terminio apdorojimo procesą, ir vėlesnį deginimo procesą.“

2Papildyti 2 straipsnį 24¹ dalimi:

„24¹. Bendro atliekų deginimo įrenginio ir (ar)

atliekų deginimo įrenginio valdytojas – juridinis asmuo, eksploatuojantis bendro atliekų deginimo įrenginį (ir) ar atliekų deginimo įrenginį, skirtą deginti kaip įprastinį ar papildomą kurą po rūšiavimo likusias netinkamas perdirbti ar kitaip panaudoti energinę vertę turinčias komunalines atliekas siekiant gauti energiją arba jas pašalinti.“ 3.

Papildyti 2 straipsnį 24² dalimi:

„24². Bendro atliekų deginimo įrenginys (toliau – bendro deginimo įrenginys) –

stacionarus arba mobilus techninis vienetas, kurio pagrindinis tikslas yra energijos arba materialių produktų gamyba ir kuriam kaip įprastinis ar papildomas kuras naudojamos atliekos arba kuriame atliekos termiškai apdorojamos siekiant jas pašalinti. Terminis atliekų apdorojimas apima deginimą oksiduojant ir kitus terminius procesus, įskaitant pirolizę, pavertimą dujomis ir plazminius procesus, jei vykstant šiems procesams susidariusios medžiagos yra sudeginamos. Ši sąvoka apima visą įrenginį ir jo teritoriją, įskaitant visas bendrojo deginimo linijas, atliekų priėmimo, laikymo, vietoje atliekamo pirminio apdorojimo įrenginius, atliekų, kuro ir oro tiekimo sistemas, katilus, išmetamųjų dujų valymo įrenginius, vietoje esančius degimo liekanų ir nuotekų apdorojimo ar laikymo įrenginius, kaminus, krovimo priemones, deginimo operacijų tikrinimo sistemas ir prietaisus, registruojančius deginimo sąlygas ir atliekančius jų stebėseną. Jeigu atliekos termiškai apdorojamos kitu būdu nei oksiduojant, pavyzdžiui, pirolizės, pavertimo dujomis arba plazminių procesų būdu, bendro atliekų deginimo įrenginio veikla apima ir terminio apdorojimo procesą, ir vėlesnį deginimo procesą.“

4. Buvusią 2 straipsnio 24¹dalį laikyti 24³

dalimi. 5. Papildyti 2 straipsnį 39¹ dalimi: ,,39¹.

Komunalinių atliekų tvarkymo lėšų administravimas – savivaldybės ar savivaldybės pavedimu juridinio asmens atliekamas vietinės rinkliavos ar kitos įmokos už komunalinių atliekų surinkimą ir jų tvarkymą surinkimas iš atliekų turėtojų ir kitos funkcijos, nurodytos šio Įstatymo 30⁵ straipsnio 1 dalyje.“

6Pakeisti 2 straipsnio 44 dalį ir ją išdėstyti taip:

„44. Komunalinių atliekų tvarkymo sistemos

administratorius – vienos, kelių ar visų į komunalinių atliekų tvarkymo regioną įeinančios savivaldybės (savivaldybių) įsteigtas juridinis asmuo, savivaldybės (savivaldybių) pavedimu atliekantis komunalinių atliekų tvarkymo sistemos organizavimo funkcijas ir (ar) regioninių komunalinių atliekų tvarkymo įrenginių valdymą ir (ar) teikiantis komunalinių atliekų tvarkymo paslaugas.“

7. Papildyti 2 straipsnį 47²

dalimi:

„47². Namų ūkis – atskirai gyvenantis vienas

fizinis asmuo arba grupė viename būste gyvenančių fizinių asmenų, kurie dalijasi išlaidas ir bendrai apsirūpina gyventi būtinomis priemonėmis.“

8Papildyti 2 straipsnį 58¹ dalimi:

„58¹. Regioninė kaina – trejų metų reguliavimo laikotarpiui savivaldybėms Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos nustatoma komunalinių atliekų tvarkymo paslaugos kaina, kuri apskaičiuojama pagal šios tarybos patvirtintą Komunalinių atliekų tvarkymo regioninių kainų nustatymo metodiką ir kurią sudaro regioninio atliekų tvarkymo centro reguliuojama kaina, pagrįsta būtinosiomis sąnaudomis.“

9Papildyti 2 straipsnį 58²dalimi:

„58². Regioninis atliekų tvarkymo centras – visų į komunalinių atliekų tvarkymo regioną įeinančių savivaldybių įsteigtas juridinis asmuo, vykdantis regioninių komunalinių atliekų tvarkymo įrenginių valdymą, atliekantis savivaldybių pavestas funkcijas, apimančias komunalinių ir kitų atliekų tvarkymo paslaugos teikimą ar šios paslaugos teikimo organizavimą.“

10Papildyti 2 straipsnį 58³ dalimi:

„58³.

Regioniniai komunalinių atliekų tvarkymo įrenginiai – regione naudojami komunalinių atliekų mechaninio-biologinio apdorojimo įrenginiai ir (ar) biologinio apdorojimo įrenginiai, nepavojingųjų atliekų sąvartynai, didelių gabaritų atliekų surinkimo aikštelės, kompostavimo aikštelės ir kiti įrenginiai, kuriuos savivaldybių pavedimu tvarko regioninis atliekų tvarkymo centras ar komunalinių atliekų sistemos administratorius arba kitas juridinis asmuo.“

11Papildyti 2 straipsnį 58⁴ dalimi:

,,58⁴. Reguliuojamoji kaina – valstybės reguliuojama regioninių atliekų tvarkymo centrų, bendro atliekų deginimo įrenginių, atliekų deginimo įrenginių valdytojų komunalinių atliekų tvarkymo paslaugos kaina, į kurią neįskaičiuojamos komunalinių atliekų tvarkymo administravimo, komunalinių atliekų tvarkymo lėšų administravimo sąnaudos ir komunalinių atliekų surinkimo ir vežimo iš atliekų turėtojų paslaugų kaina.“

12Papildyti 2 straipsnį 58⁵ dalimi:

„58⁵. Reguliuojamoji veikla – regioninių atliekų

tvarkymo centrų, bendro atliekų deginimo įrenginių, atliekų deginimo įrenginių valdytojų vykdoma komunalinių atliekų tvarkymo veikla, kurios įkainius ar kainas reguliuoja valstybė.“

13Papildyti 2 straipsnį 58⁶ dalimi:

„58⁶. Reguliuojamosios veiklos apskaitos sistema

• reguliavimo veiklos tikslais naudojama regioninio atliekų tvarkymo centro, bendro atliekų deginimo įrenginių, atliekų deginimo įrenginių valdytojų veiklos apskaitos sistema, grindžiama reguliuojamosios veiklos apskaitos atskyrimo ir sąnaudų paskirstymo principais.“

14Papildyti 2 straipsnį 58⁷ dalimi:

„58⁷.

Reguliuojamosios veiklos apskaitos sistemos patikra – regioniniams atliekų tvarkymo centrams, bendro atliekų deginimo įrenginių, atliekų deginimo įrenginių valdytojams auditoriaus ar audito įmonės pagal Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos regioniniam atliekų tvarkymo centrui, bendro atliekų deginimo įrenginių, atliekų deginimo įrenginių valdytojams motyvuotu sprendimu nustatytą reikalavimą teikiama paslauga, kurią atlikus pagal Tarybos patvirtintą techninę užduotį pateikiama ataskaita ir (ar) išvada.“

15Papildyti 2 straipsnį 58⁸ dalimi:

„58⁸. Reguliuojamosios veiklos ataskaita –

regioninių atliekų tvarkymo centrų, bendro atliekų deginimo įrenginių, atliekų deginimo įrenginių valdytojų Valstybinei energetikos reguliavimo tarybai teikiama kasmetinė ataskaita, kuri rengiama vadovaujantis reguliuojamosios veiklos apskaitos sistemos ir teisės aktų reikalavimais ir kurioje parodomas reguliuojamosios veiklos apskaitos atskyrimas ir sąnaudų paskirstymas.“

16Papildyti 2 straipsnį 58⁹ dalimi:

„58⁹. Reguliuojamosios veiklos ataskaitų patikra

• regioniniams atliekų tvarkymo centrams, bendro atliekų deginimo įrenginių, atliekų deginimo įrenginių valdytojams auditoriaus ar audito įmonės kasmet teikiama paslauga, kurią atlikus pagal Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos patvirtintą ar pratęstą galioti techninę užduotį pateikiama reguliuojamosios veiklos ataskaitų patikros ataskaita ir (ar) išvada.“

17Papildyti 2 straipsnį 63¹ dalimi:

„63¹.

Techninė užduotis – Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos kasmet iki kovo 31 dienos tvirtinamas ar pratęsiamas galioti dokumentas, o atliekant reguliavimo apskaitos sistemos patikrą šio Įstatymo 30⁶ straipsnio 3 dalyje nustatytais atvejais – šios tarybos tvirtinamas dokumentas, kuriame nurodomi konkretūs Tarptautinės buhalterių federacijos Tarptautinių audito ir užtikrinimo standartų valdybos parengti ir patvirtinti tarptautiniai užtikrinimo užduočių, peržiūros užduočių, susijusių paslaugų standartai ir praktiniai nurodymai arba tarptautiniai audito standartai, kuriais reikia vadovautis atliekant reguliuojamosios veiklos ataskaitų patikrą ir (ar) šios veiklos apskaitos sistemos patikrą, šių patikros paslaugų reikalavimus ir (ar) apimtis.“

2 straipsnis. 11² straipsnio pakeitimas

Pakeisti 11² straipsnio 2 dalies 3 punktą ir jį išdėstyti taip:

„3) už atliekų deginimo (kai atliekos deginamos kaip įprastinis

arba kaip papildomas kuras) įrenginių, bendro atliekų deginimo įrenginio ir (ar) atliekų deginimo įrenginio eksploatavimą ir kontrolę atsakingi įmonių darbuotojai.“

3 straipsnis. 12

straipsnio pakeitimas

1. Pakeisti 12

straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:

„1. Pavojingas atliekas ketinančios tvarkyti surinkti

ir vežti įmonės, neturinčios šio Įstatymo 6 straipsnyje nurodytų leidimų, turi gauti pavojingų atliekų tvarkymo licenciją.“

2. Pakeisti 12 straipsnio 3 dalį ir ją

išdėstyti taip:

„3. Pavojingų atliekų tvarkymo licencijavimo taisykles

tvirtina aplinkos ministras. Pavojingų atliekų tvarkymo licencijas išduoda, atsisako išduoti, licencijų duomenis tikslina, licencijų galiojimą sustabdo, galiojimo sustabdymą panaikina, galiojimą panaikina, licencijos dublikatą išduoda aplinkos ministro įgaliota institucija.“

3. Pakeisti 12 straipsnio 4 dalį ir ją

išdėstyti taip: ,,4.

Pavojingų atliekų tvarkymo licencija išduodama jas tvarkančiai surenkančiai ir vežančiai įmonei, jeigu:

1) pavojingas atliekas tvarkančios surenkančios ir vežančios įmonės atsakingų darbuotojų kompetencija atitinka šio Įstatymo 11² straipsnyje nustatytus reikalavimus;

2) pavojingas atliekas tvarkančios surenkančios ir vežančios įmonės civilinė atsakomybė apdrausta draudimo įmonėje.“

4. Pakeisti 12 straipsnio 5 dalį ir ją

išdėstyti taip:

„5. Pavojingų atliekų tvarkymo licencija neišduodama ar

netikslinama, jeigu:

1) pavojingas atliekas tvarkančios surenkančios ir vežančios įmonės atsakingų darbuotojų kompetencija neatitinka šio Įstatymo 11² straipsnyje nustatytų reikalavimų;

2) pavojingas atliekas tvarkanti surenkanti ir vežanti įmonė pateikė melagingus duomenis pavojingų atliekų tvarkymo licencijai gauti ar tikslinti;

3) pavojingas atliekas tvarkančios surenkančios ir vežančios įmonės pateikti dokumentai neatitinka jiems nustatytų reikalavimų.“

5Pakeisti 12 straipsnio 8 dalį ir ją išdėstyti taip:

„8. Pavojingų atliekų tvarkymo licencijos galiojimas panaikinamas:

• 1) licencijos turėtojo prašymu;
• 2) jeigu licencijos turėtojas pateikė melagingus duomenis licencijai gauti;
• 3) jeigu sustabdžius licencijos galiojimą per aplinkos apsaugos valstybinės

kontrolės pareigūnų privalomajame nurodyme nustatytą laikotarpį nepašalinami šio straipsnio 6 dalyje nurodyti pažeidimai;

• 4) licencijos turėtojas pažeidė pavojingų atliekų tvarkymo surinkimo ir vežimo reikalavimus ir neįvykdė aplinkos apsaugos valstybinės

kontrolės pareigūnų privalomojo nurodymo pašalinti pažeidimus.“

4 straipsnis. Įstatymo papildymas 25¹ straipsniu

Papildyti Įstatymą 25¹straipsniu: „25¹ straipsnis. Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos kompetencija ir finansavimo tvarka 1.

Valstybinė energetikos reguliavimo taryba (toliau – Taryba):

1) tvirtina Komunalinių atliekų tvarkymo regioninių kainų nustatymo metodiką ir prižiūri, kaip ji taikoma;

2) nustato regionines kainas ir prižiūri, kaip jos taikomos;

3) tvirtina po rūšiavimo likusių, perdirbti ir pakartotinai panaudoti netinkančių energetinę vertę turinčių komunalinių atliekų deginimo vienos tonos (toliau – komunalinių atliekų deginimo viena tona) įkainio viršutinės ribos nustatymo metodiką ir prižiūri, kaip ji taikoma;

4) nustato bendro atliekų deginimo įrenginio ir (ar) atliekų deginimo įrenginio valdytojų po rūšiavimo likusių, perdirbti ir pakartotinai panaudoti netinkančių energetinę vertę turinčių komunalinių atliekų deginimo vienos tonos įkainio viršutinę ribą ir prižiūri, kaip ji taikoma;

5) vadovaudamasi skaidrumo, objektyvumo ir nediskriminavimo principais bei investicijų efektyvumo, atsipirkimo laikotarpio ir pagrįstumo įvertinimo kriterijais, tvirtina investicijų vertinimo ir derinimo tvarkos aprašą, derina regioninių atliekų tvarkymo centrų, bendro atliekų deginimo įrenginio ir (ar) atliekų deginimo įrenginio valdytojų investicijas, susijusias su komunalinių atliekų tvarkymu ir komunalinių atliekų deginimu;

6) ginčų sprendimo ne teismo tvarka nagrinėja bendro atliekų deginimo įrenginio, atliekų deginimo įrenginio valdytojų ir regioninių atliekų tvarkymo centrų kylančius ginčus dėl bendro atliekų deginimo įrenginio ir (ar) atliekų deginimo įrenginio valdytojų taikomų komunalinių atliekų deginimo vienos tonos įkainių;

7) tvirtina apskaitos atskyrimo ir sąnaudų paskirstymo reikalavimus ir

(ar) metodą, ir (ar) modelį;

8) tvirtina regioninių atliekų tvarkymo centrų ir bendro atliekų deginimo įrenginio ir (ar) atliekų deginimo įrenginio valdytojų informacijos teikimo Tarybai taisykles;

9) prižiūri, kad būtų veiksmingai atskirtos reguliuojamų veiklų sąnaudos nuo kitų sąnaudų;

10) inicijuoja reguliuojamosios veiklos apskaitos sistemos patikros atlikimą ir prižiūri reguliuojamosios veiklos ataskaitų patikros atitiktį techninei užduočiai;

11) tvirtina techninę užduotį;

12) prižiūri, ar regioniniai atliekų tvarkymo centrai ir bendro atliekų deginimo įrenginio ir

(ar) atliekų deginimo įrenginio valdytojai taiko šio Įstatymo 30² straipsnyje numatyta tvarka nustatytas kainas ir įkainius pagal teisės aktų reikalavimus;

13) atlieka kitas šio Įstatymo ir kitų teisės aktų nustatytas funkcijas.

Valstybinė energetikos reguliavimo taryba (toliau – Taryba):

1) tvirtina Komunalinių atliekų tvarkymo regioninių kainų nustatymo metodiką ir prižiūri, kaip ji taikoma;

2) nustato regionines kainas ir prižiūri, kaip jos taikomos;

3) tvirtina po rūšiavimo likusių, perdirbti ir pakartotinai panaudoti netinkančių energetinę vertę turinčių komunalinių atliekų deginimo vienos tonos (toliau – komunalinių atliekų deginimo viena tona) įkainio viršutinės ribos nustatymo metodiką ir prižiūri, kaip ji taikoma;

4) nustato bendro atliekų deginimo įrenginio ir (ar) atliekų deginimo įrenginio valdytojų po rūšiavimo likusių, perdirbti ir pakartotinai panaudoti netinkančių energetinę vertę turinčių komunalinių atliekų deginimo vienos tonos įkainio viršutinę ribą ir prižiūri, kaip ji taikoma;

5) vadovaudamasi skaidrumo, objektyvumo ir nediskriminavimo principais bei investicijų efektyvumo, atsipirkimo laikotarpio ir pagrįstumo įvertinimo kriterijais, tvirtina investicijų vertinimo ir derinimo tvarkos aprašą, derina regioninių atliekų tvarkymo centrų, bendro atliekų deginimo įrenginio ir (ar) atliekų deginimo įrenginio valdytojų investicijas, susijusias su komunalinių atliekų tvarkymu ir komunalinių atliekų deginimu;

6) ginčų sprendimo ne teismo tvarka nagrinėja bendro atliekų deginimo įrenginio, atliekų deginimo įrenginio valdytojų ir regioninių atliekų tvarkymo centrų kylančius ginčus dėl bendro atliekų deginimo įrenginio ir (ar) atliekų deginimo įrenginio valdytojų taikomų komunalinių atliekų deginimo vienos tonos įkainių;

7) tvirtina apskaitos atskyrimo ir sąnaudų paskirstymo reikalavimus ir

(ar) metodą, ir (ar) modelį;

8) tvirtina regioninių atliekų tvarkymo centrų ir bendro atliekų deginimo įrenginio ir (ar) atliekų deginimo įrenginio valdytojų informacijos teikimo Tarybai taisykles;

9) prižiūri, kad būtų veiksmingai atskirtos reguliuojamų veiklų sąnaudos nuo kitų sąnaudų;

10) inicijuoja reguliuojamosios veiklos apskaitos sistemos patikros atlikimą ir prižiūri reguliuojamosios veiklos ataskaitų patikros atitiktį techninei užduočiai;

11) tvirtina techninę užduotį;

12) prižiūri, ar regioniniai atliekų tvarkymo centrai ir bendro atliekų deginimo įrenginio ir

(ar) atliekų deginimo įrenginio valdytojai taiko šio Įstatymo 30² straipsnyje numatyta tvarka nustatytas kainas ir įkainius pagal teisės aktų reikalavimus;

13) atlieka kitas šio Įstatymo ir kitų teisės aktų nustatytas funkcijas. 2.

2Taryba turi teisę:

1) gauti reikiamą informaciją iš regioninių atliekų tvarkymo centrų, bendro atliekų deginimo įrenginių, atliekų deginimo įrenginių valdytojų ir kitų ūkio subjektų, valstybės ir savivaldybės institucijų ir organizacijų, komunalinių atliekų tvarkymo sistemų administratorių, savivaldybės pavedimu juridinių asmenų (ar pačių savivaldybių), vykdančių komunalinių atliekų lėšų administravimo funkcijas šiame Įstatyme numatytoms funkcijoms atlikti;

2) patikrinti atliekų tvarkytojų valstybės institucijoms ir (ar) atliekų turėtojams teikiamą informaciją, vertinti jos patikimumą, nepažeisdama komercine (gamybine) ar profesine paslaptimi laikomos informacijos ar asmens duomenų apsaugos reikalavimų;

3) skirti šio Įstatymo 30⁹ straipsnyje numatytas sankcijas. 3. Tarybos finansavimo šaltiniai yra šio straipsnio 4 dalyje numatytos Tarybos pajamos. Tarybos strateginiame veiklos plane numatytos ir vykdomos programos, įgyvendinamos atliekant komunalinių atliekų tvarkymo sektoriaus reguliavimą, finansuojamos iš Tarybos pajamų, gautų šio straipsnio 4 dalyje nustatyta tvarka. 4. Tarybos pajamos:

1) Tarybos kitų metų pajamas sudaro 0,95 procento praėjusių kalendorinių metų regioninio atliekų tvarkymo centro, bendro atliekų deginimo įrenginio, atliekų deginimo įrenginio valdytojo reguliuojamosios veiklos pajamų;

2) šios dalies 1 punkte nustatyta tvarka apskaičiuotos Tarybos pajamos pripažįstamos regioninių atliekų tvarkymo centrų, bendro atliekų deginimo įrenginio ir (ar) atliekų deginimo įrenginio valdytojų pagrįstomis būtinosiomis sąnaudomis nustatant reguliuojamas kainas. 5. Tarybos pajamų naudojimo tvarka:

1) Taryba iki kiekvienų metų kovo 31 dienos apskaičiuoja šio straipsnio 4 dalies 1 punkte nurodytas Tarybos pajamas, informuoja regioninius atliekų tvarkymo centrus ir bendro atliekų deginimo įrenginio ir

(ar) atliekų deginimo įrenginio valdytojus apie jų kiekvieną ketvirtį mokėtiną sumą.

Regioniniai atliekų tvarkymo centrai ir bendro atliekų deginimo įrenginio ir (ar) atliekų deginimo įrenginio valdytojai Tarybos nurodytą sumą privalo pervesti į Tarybos sąskaitą kiekvieną kalendorinių metų ketvirtį ne vėliau kaip iki kito ketvirčio pirmojo mėnesio paskutinės dienos;

2) regioniniams atliekų tvarkymo centrams ir bendro atliekų deginimo įrenginio ir (ar) atliekų deginimo įrenginio valdytojams, laiku nesumokėjusiems šios dalies 1 punkte nustatyta tvarka apskaičiuotos sumos, skaičiuojami 0,02 procento dydžio delspinigiai už kiekvieną pradelstą mokėjimo termino dieną. Delspinigiai nėra pripažįstami regioninių atliekų tvarkymo centrų ir bendro atliekų deginimo įrenginio ir (ar) atliekų deginimo įrenginio valdytojų pagrįstomis būtinosiomis sąnaudomis nustatant reguliuojamą kainą. Delspinigių sumokėjimas neatleidžia nuo pareigos sumokėti visą laiku nesumokėtą sumą;

3) Taryba pagal šią dalį gautas pajamas privalo pervesti į valstybės biudžetą ir tvarkyti Lietuvos Respublikos biudžeto sandaros įstatymo nustatyta tvarka;

4) Tarybos pajamos, gautos pagal šią dalį ir pervestos į valstybės biudžetą, gali būti naudojamos tik Tarybos strateginiame veiklos plane numatytoms ir vykdomoms programoms, įgyvendinamoms atliekant komunalinių atliekų tvarkymo sektoriaus reguliavimą, finansuoti.“

5 straipsnis. 28

straipsnio pakeitimas Pakeisti 28 straipsnio 8 dalį ir ją išdėstyti taip: ,,8.

Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka savivaldybė teikia Aplinkos apsaugos departamentui aplinkos ministro įgaliotai institucijai informaciją apie įstatymuose ir kituose teisės aktuose savivaldybėms nustatytų reikalavimų ir Valstybiniame strateginiame atliekų prevencijos ir tvarkymo plane nustatytų užduočių vykdymą atliekų tvarkymo srityje.“

6 straipsnis. 30

straipsnio pakeitimas

1Pakeisti 30 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip:

„3.

Komunalinių atliekų tvarkymo sistemos administratorius gali atlikti šias komunalinių atliekų tvarkymo sistemos administravimo funkcijas, jeigu jas paveda savivaldybė:

1) organizuoti konkursą komunalinių atliekų tvarkymo paslaugą teikiančiam atliekų tvarkytojui parinkti;

• 2) tikrinti, kaip yra vykdomi vykdyti sutartinių

įsipareigojimų sutartiniai įsipareigojimai tarp komunalinių atliekų tvarkymo sistemos administratoriaus ir šio straipsnio 12 dalyje nurodyto atliekų tvarkytojo priežiūrą ir kontrolę;

3) vykdyti atlikti sutartinių įsipareigojimų tarp komunalinių atliekų tvarkymo sistemos administratoriaus ir šio straipsnio 12 dalyje nurodyto atliekų tvarkytojo priežiūrą ir kontrolę;

• 4) pateikti savivaldybei rinkliavos ar kitos įmokos už komunalinių atliekų

surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą dydžio apskaičiavimą ir, jeigu savivaldybės taryba patvirtina, ją rinkti;

5) registruoti komunalinių atliekų turėtojus;

6) rinkti, analizuoti informaciją apie komunalinių atliekų tvarkymą savivaldybės ir (ar) atliekų tvarkymo regiono teritorijoje, regiono plėtros tarybos patvirtinto regioninio ir savivaldybės tarybos patvirtinto savivaldybės atliekų tvarkymo planų priemonių, užtikrinančių Valstybiniame strateginiame atliekų prevencijos ir tvarkymo plane nustatytų užduočių įgyvendinimą, vykdymą;

7) teikti pasiūlymus regiono plėtros tarybai ir savivaldybės tarybai dėl komunalinių atliekų tvarkymo sistemos tobulinimo ir plėtojimo;

8) įgyvendinti visuomenės informavimo, švietimo ir mokymo priemones komunalinių atliekų tvarkymo srityje;

9) sudaryti sutartis su komunalinių atliekų turėtojais;

10) vykdyti komunalinių atliekų tvarkymo lėšų administravimo veiklą;

11) kitas su komunalinių atliekų tvarkymo sistemos administravimu susijusias savivaldybių pavestas funkcijas.“

2Pakeisti 30 straipsnio 6 dalį ir ją išdėstyti taip:

„6.

Savivaldybės privalo užtikrinti, kad visiems jos teritorijoje esantiems atliekų turėtojams būtų sudarytos sąlygos naudotis nepertraukiama komunalinių atliekų tvarkymo paslauga.“

3Papildyti 30 straipsnį 6¹ dalimi:

„6¹. Savivaldybės privalo užtikrinti regioninių

komunalinių atliekų tvarkymo įrenginių nepertraukiamą veiklą ir šių įrenginių valdymą. Savivaldybės, vadovaudamosi teisės aktais, gali pavesti regioniniam atliekų tvarkymo centrui užtikrinti regioninių komunalinių atliekų tvarkymo įrenginių nepertraukiamą veiklą ir šių įrenginių valdymą.“

4Pakeisti 30 straipsnio 10 dalį ir ją išdėstyti taip:

,,10. Komunalinių atliekų tvarkymas turi būti organizuojamas taip, kad skatintų atliekas naudoti ir perdirbti. Visiems komunalinių atliekų turėtojams, neimant papildomo mokesčio, išskyrus nustatytą vietinę rinkliavą (toliau – rinkliava) už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą ar kitą įmoką už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir komunalinių atliekų tvarkymą, turi būti:

1) užtikrintas aprūpinimas mišrių komunalinių atliekų surinkimo priemonėmis;

2) užtikrintas aprūpinimas biologiškai skaidžių atliekų sutvarkymo priemonėmis;

3) užtikrintas aprūpinimas antrinių žaliavų (popieriaus ir kartono, stiklo, plastiko, metalo, įskaitant pakuočių atliekas) rūšiavimo jų susidarymo vietose priemonėmis;

4) užtikrinta galimybė atiduoti buityje susidarančias statybos ir griovimo atliekas, baldų, elektros ir elektroninės įrangos, naudotų padangų ir kitas komunalines atliekas;

5) užtikrinta galimybė atiduoti buityje susidarančias pavojingas atliekas (išskyrus baterijų ir akumuliatorių atliekas). Savivaldybės privalo užtikrinti, kad jų organizuojamos komunalinių atliekų tvarkymo sistemos neatsisakytų priimti baterijų ir akumuliatorių atliekų iš gyventojų.“

7 straipsnis. 30¹

straipsnio pakeitimas Pakeisti 30¹ straipsnį ir jį išdėstyti taip: „30¹ straipsnis.

Komunalinių atliekų tvarkymo paslaugos teikimo sutartis ir rinkliava už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą

1. Organizuojant komunalinių atliekų tvarkymą, sudarant komunalinių atliekų

tvarkymo paslaugos teikimo sutartį arba mokant savivaldybės nustatytą rinkliavą, atliekų turėtojams atstovauja jų naudojamo nekilnojamojo turto objekto savininkas arba nekilnojamojo turto objekto savininko atstovas pagal įstatymą, arba nekilnojamojo turto objekto savininko įgaliotas asmuo, arba daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkų bendrija, individualių gyvenamųjų namų savininkų bendrija, garažų savininkų bendrija, sodininkų bendrija ar kita bendrija, bendrojo naudojimo objektų administratorius, esant savininkų raštu įformintam susitarimui, arba asmenys, sudarę jungtinės veiklos sutartis bendrosios dalinės nuosavybės teisei įgyvendinti (toliau – įgalioti asmenys). 2. Nekilnojamojo turto objektų, kurių rūšių sąrašą nustato Aplinkos ministerija aplinkos ministras, savininkas arba įgalioti asmenys privalo mokėti nustatytą rinkliavą arba, jeigu rinkliava savivaldybės teritorijoje nenustatyta, sudaryti komunalinių atliekų tvarkymo paslaugos teikimo sutartį su savivaldybės, kurios teritorijoje yra nekilnojamojo turto objektas, komunalinių atliekų tvarkymo sistemos administratoriumi juridiniu asmeniu, savivaldybės pavedimu atliekančiu komunalinių atliekų tvarkymo lėšų administravimą, arba savivaldybe. Tuo atveju, jeigu rinkliava savivaldybės teritorijoje nenustatyta, komunalinių atliekų tvarkymo sistemos administratorius arba savivaldybės administracijos direktorius Tokius juridinius asmenis Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka parenka savivaldybės.

Juridinis asmuo, vykdantis atliekantis komunalinių atliekų tvarkymo lėšų administravimo funkcijas, arba savivaldybė, atsižvelgdama į šio straipsnio 4 dalyje nurodytas standartines sutarčių sąlygas, privalo raštu pateikia pateikia nekilnojamojo turto objekto savininkui arba įgaliotiems asmenims pasiūlymą sudaryti komunalinių atliekų tvarkymo paslaugos teikimo sutartį, pagal individualiai aptartas paslaugos teikimo dažnumo sąlygas, kurių sudarymo kriterijai nustatyti savivaldybės atliekų tvarkymo taisyklėse, nekilnojamojo turto objekto savininkui arba įgaliotiems asmenims. Nekilnojamojo turto objekto savininkas arba įgalioti asmenys, nesudarę komunalinių atliekų tvarkymo paslaugos teikimo sutarties per terminą, kuris negali būti trumpesnis kaip 45 kalendorinės dienos nuo pasiūlymo išsiuntimo dienos, laikomi sudarę sutartį pagal komunalinių atliekų tvarkymo paslaugos teikimo sutarties standartines sąlygas, kurias tvirtina Vyriausybė ar jos įgaliota institucija. Ši sąlyga turi būti nurodyta pasiūlyme sudaryti komunalinių atliekų tvarkymo paslaugos teikimo sutartį pagal individualiai aptartas sąlygas. 3. Komunalinių atliekų tvarkymo paslaugos teikimo sutartis sudaroma, keičiama ir nutraukiama vadovaujantis šiuo įstatymu, Civiliniu kodeksu ir komunalinių atliekų tvarkymo paslaugos teikimo sutarties standartinėmis sąlygomis, kurias tvirtina Vyriausybė ar jos įgaliota institucija. 4.

4. Komunalinių atliekų tvarkymo paslaugos teikimo sutarčių standartinėse sąlygose

turi būti nurodyta:

• 1) sutarties sudarymo, įsigaliojimo ir nutraukimo tvarka;
• 2) paslaugų teikimo tvarka ir sąlygos;
• 3) komunalinių atliekų tvarkymo kainos nustatymo tvarka;
• 4) atsiskaitymo tvarka;
• 5) šalių teisės, pareigos ir atsakomybė už įsipareigojimų nevykdymą;
• 6) pretenzijų pateikimo, nagrinėjimo ir ginčų sprendimo tvarka;
• 7) sutarties galiojimo terminas, jos keitimo ar nutraukimo sąlygos ir tvarka. 5. Nekilnojamojo turto objekto savininkas arba įgalioti asmenys, kurie yra sudarę

komunalinių atliekų tvarkymo paslaugos teikimo sutartį pagal komunalinių atliekų tvarkymo paslaugos teikimo sutarties standartines sąlygas, arba asmenys, kuriems pasiūlymas, nurodytas šio straipsnio 2 dalyje, nepateiktas, turi teisę kreiptis su prašymu į savivaldybę arba juridinį asmenį, savivaldybės pavedimu atliekantį komunalinių atliekų tvarkymo lėšų administravimo funkcijas, dėl komunalinių atliekų tvarkymo paslaugos teikimo sutarties sudarymo pagal individualiai aptartas sąlygas. Savivaldybė arba juridinis asmuo, savivaldybės pavedimu atliekantis komunalinių atliekų tvarkymo lėšų administravimo funkcijas, privalo išnagrinėti išnagrinėja tokį prašymą ir sudaro komunalinių atliekų tvarkymo paslaugos teikimo sutartį ne vėliau kaip per 14 kalendorinių dienų nuo prašymo gavimo dienos, jei aptartos sąlygos atitinka savivaldybės atliekų tvarkymo taisyklėse nustatytus individualių sutarčių sudarymo kriterijus. 6. Reikalavimai dėl laiku nesumokėtos rinkliavos priteisimo iš rinkliavos mokėtojo nagrinėjami Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka.“

8 straipsnis. 30² straipsnio pakeitimas

Pakeisti 30² straipsnį ir jį išdėstyti taip:

„30²straipsnis. Komunalinių atliekų tvarkymo paslaugų kainodara

1.

Komunalinių atliekų tvarkymo paslaugų kainodara už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą nustatoma vadovaujantis solidarumo, proporcingumo, nediskriminavimo, sąnaudų susigrąžinimo, skaidrumo principais ir atliekų tvarkymo srityje taikomu principu „teršėjas moka“. Solidarumo, proporcingumo, nediskriminavimo, sąnaudų susigrąžinimo, skaidrumo principai komunalinių atliekų tvarkymo paslaugų kainodaroje suprantami taip:

• 1) solidarumo. Šis principas, nustatant rinkliavą ar kitą įmoką už komunalinių

atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą, reiškia, kad palankesnes sąlygas dėl ekonominių, gyvenamosios vietos, atstumo iki atliekų tvarkymo įrenginių ar kitų priežasčių turintys komunalinių atliekų turėtojai prisideda prie komunalinių atliekų tvarkymo finansavimo, kad būtų sudarytos prieinamos sąlygos naudotis komunalinių atliekų tvarkymo paslaugomis komunalinių atliekų turėtojams, kurie tokių sąlygų neturi ir kuriems rinkliava ar kita įmoka už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą tampa didesne našta;

• 2) proporcingumo. Šio principo įgyvendinimas turi užtikrinti, kad rinkliavos ar

kitos įmokos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą dydis neviršytų to, kiek yra būtina komunalinių atliekų tvarkymo sistemos eksploatavimo ir komunalinių atliekų tvarkymo paslaugos finansavimo tikslui pasiekti. Šis principas reikalauja, kad komunalinių atliekų turėtojams nustatyta rinkliava ar kita įmoka už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą būtų proporcinga galinčiam susidaryti ar susidarančiam komunalinių atliekų kiekiui dėl atliekų turėtojų nekilnojamojo turto ir jo panaudojimo paskirties ir (ar) veiklos;

• 3) nediskriminavimo.

Šis principas komunalinių atliekų tvarkymo sistemoje reiškia, kad, nustatant rinkliavą ar kitą įmoką už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą tos pačios kategorijos komunalinių atliekų turėtojams, turi būti taikomi vienodi rinkliavos ar kitos įmokos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą nustatymo ir apskaičiavimo metodai, tvarka ir dydis;

• 4) sąnaudų susigrąžinimo. Šis principas reikalauja, kad už suteiktą paslaugą

gautos pajamos padengtų būtinąsias su komunalinių atliekų tvarkymu susijusias sąnaudas, reikalingas tai paslaugai teikti. Įgyvendinant šį principą, reikia nustatyti tokį rinkliavos ar kitos įmokos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą dydį, kuris užtikrintų, kad komunalinių atliekų turėtojai padengtų būtinąsias su komunalinių atliekų tvarkymu susijusias sąnaudas, kurios patiriamos siekiant užtikrinti, kad komunalinių atliekų tvarkymo sistema atitiktų teisės aktuose nustatytus reikalavimus;

5) skaidrumo. Šio principo įgyvendinimas turi užtikrinti, kad informacija apie rinkliavos ar kitos įmokos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą nustatymo ir apskaičiavimo metodus, tvarką ir dydį turi būtų vieša. 2. Komunalinių atliekų tvarkymo paslaugų kaina turi užtikrinti ilgalaikį komunalinėms atliekoms tvarkyti skirtos infrastruktūros eksploatavimą, jos atnaujinimą ir sudaryti komunalinių atliekų turėtojams priimtinas sąlygas dalyvauti tvarkant komunalines atliekas, taip pat mažinti aplinkos taršą. 3.

3. Nustatant

rinkliavos ar kitos įmokos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą dydį, turi būti vadovaujamasi Vyriausybės patvirtintomis vietinės rinkliavos ar kitos įmokos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą taisyklėmis ir savivaldybių vietinės rinkliavos ar kitos įmokos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą dydžio nustatymo teisės aktais. 4. Komunalinių atliekų tvarkymo paslaugų kainą ir Rinkliavos ar kitos įmokos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą dydį nustato savivaldybė savivaldybės taryba, vadovaudamasi šio straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodytais principais ir neviršydama tai savivaldybei Tarybos nustatyto regioninės kainos dydžio. 5. Savivaldybių tarybų nustatytos rinkliavos ar kitos įmokos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą skelbiamos atitinkamos savivaldybės administracijos interneto svetainėje. 6. Regioninė kaina grindžiama būtinosiomis su komunalinių atliekų tvarkymu susijusiomis pagrįstomis sąnaudomis, reikalingomis komunalinių atliekų tvarkymo paslaugai suteikti, ilgalaikiam komunalinėms atliekoms tvarkyti skirtų regioninių komunalinių atliekų tvarkymo įrenginių eksploatavimui, jų atnaujinimui, plėtrai užtikrinti, priimtinos komunalinių atliekų tvarkymo paslaugos teikimo užtikrinimui ir aplinkos taršos mažinimui (įskaitant protingumo kriterijų atitinkančią investicijų grąžą). Į būtinąsias, su komunalinių atliekų tvarkymu susijusias sąnaudas, neįskaičiuojama komunalinių atliekų tvarkymo administravimo, komunalinių atliekų tvarkymo lėšų administravimo sąnaudos bei komunalinių atliekų surinkimo ir vežimo iš atliekų turėtojų paslaugų kaina.

Nustatant regioninės kainos būtinąsias sąnaudas, įvertinama ir atskirų komunalinių atliekų tvarkymo paslaugų sutartys, būtinos investicijos ir atidėjinių sąvartynų uždarymui poreikis nenutrūkstamam ir aplinkosauginius reikalavimus atitinkančiam komunalinių atliekų tvarkymui užtikrinti. Regioninio atliekų tvarkymo centro atliekų deginimo sąnaudos, patiriamos atsiskaitant su bendro atliekų deginimo įrenginio ir (ar) atliekų deginimo įrenginio valdytoju už po rūšiavimo likusias netinkamas perdirbti ar kitaip panaudoti energetinę vertę turinčias sudegintas komunalines atliekas, pripažįstamos būtinosiomis sąnaudomis. Pareiga pagrįsti, kad regioninė kaina grindžiama būtinosiomis sąnaudomis, tenka regioniniam atliekų tvarkymo centrui. 7. Regioninės kainos projekto rengimo etapai:

1) regioniniai atliekų tvarkymo centrai, vadovaudamiesi šio straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatytais principais ir Tarybos patvirtinta Komunalinių atliekų tvarkymo regioninių kainų nustatymo metodika, likus ne mažiau kaip 5 mėnesiams iki regioninės kainos galiojimo termino pabaigos, parengia ir Tarybai pateikia regioninės kainos apskaičiavimo projektą;

2) regioniniams atliekų tvarkymo centrams rengiant regioninės kainos apskaičiavimo projektus, savivaldybės privalo suteikti visą jiems reikalingą informaciją;

3) su teikiamais derinti regioninių kainų apskaičiavimo projektais regioniniai atliekų tvarkymo centrai pateikia regioninių kainų apskaičiavimo projektų pagrindimą ir veiklos planus, atsižvelgdami į Tarybos patvirtintą Komunalinių atliekų tvarkymo regioninių kainų nustatymo metodiką.

Regioninės kainos apskaičiavimo projekto kopija teikiama komunalinių atliekų tvarkymo regiono savivaldybėms tuo pačiu metu kaip ir Tarybai, kurios ne vėliau kaip per 2 mėnesius nuo regioninės kainos apskaičiavimo projekto gavimo dienos pateikia pastabas regioniniams atliekų tvarkymo centrams ir Tarybai;

4) Taryba, per 5 mėnesius nuo regioninio atliekų tvarkymo centro visų tinkamų duomenų ir (arba) dokumentų pateikimo dienos, išnagrinėjusi regioninės kainos apskaičiavimo projektą, nustato naują konkretaus regiono regioninę kainą. Tarybai nepatvirtinus naujos regioninės kainos per numatytą terminą, lieka galioti ankstesnė patvirtina regioninė kaina.

Tarybos patvirtinta regioninė kaina galioja ne trumpiau kaip 3 metus iki naujos Tarybos sprendimu patvirtintos regioninės kainos įsigaliojimo;

5) Taryba turi teisę grąžinti papildyti regioninės kainos apskaičiavimo projektą regioniniam atliekų tvarkymo centrui tais atvejais, kai Tarybai pateiktame regioninės kainos apskaičiavimo projekte regioninė kaina apskaičiuota nesilaikant regioninės kainos nustatymo reikalavimų, nustatytų Komunalinių atliekų tvarkymo regioninių kainų nustatymo metodikoje ir (arba) yra klaidingas. 8. Prireikus Tarybos nustatytos regioninės kainos gali būti koreguojamos kartą per metus. Regioninis atliekų tvarkymo centras regioninės kainos perskaičiavimo projektą, parengtą vadovaujantis Tarybos patvirtinta Komunalinių atliekų tvarkymo regioninių kainų nustatymo metodika, Tarybai pateikia likus ne mažiau kaip 3 mėnesiams iki datos, kai buvo patvirtinta galiojanti regioninė kaina. 9. Tarybos patvirtintos galiojančios regioninės kainos yra skelbiamos Tarybos interneto svetainėje ir kitomis priemonėmis. 10. Savivaldybių tarybos, atsižvelgdamos į Tarybos nustatytas regionines kainas ir vadovaudamosi Vyriausybės patvirtintomis vietinės rinkliavos ar kitos įmokos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą taisyklėmis ir savivaldybių vietinės rinkliavos ar kitos įmokos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą dydžio nustatymo teisės aktais, pridėdamos savivaldybės komunalinių atliekų tvarkymo administravimo, komunalinių atliekų tvarkymo lėšų administravimo sąnaudas ir komunalinių atliekų surinkimo iš atliekų turėtojų ir vežimo paslaugų kainą, ne vėliau kaip per 3 mėnesius nuo regioninių kainų patvirtinimo patvirtina naujus arba patvirtina esamus rinkliavos ar kitos įmokos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą dydžius.

Savivaldybių tarybos, patvirtindamos naujus arba patvirtindamos esamus rinkliavos ar kitos įmokos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų (fizinių asmenų) ir atliekų tvarkymą dydžius, turi įvertinti, ar jų mokama suma už paslaugas neviršys vieno procento vidutinių mėnesio statistinių savivaldybės namų ūkio pajamų. Savivaldybės įgyvendindamos šią nuostatą turi atsižvelgti į Lietuvos statistikos departamento naujausių kalendorinių metų duomenis apie tos apskrities vidutines disponuojamąsias pajamas per mėnesį. Jeigu apskaičiuotas rinkliavos ar kitos įmokos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų (fizinių asmenų) ir atliekų tvarkymą dydis už atliekų tvarkymo paslaugas viršija vieną procentą vidutinių metinių namų ūkio pajamų, savivaldybės iš naujo turi įvertinti komunalinių atliekų tvarkymo administravimo, komunalinių atliekų tvarkymo lėšų administravimo sąnaudas ir perskaičiuoti rinkliavos ar kitos įmokos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų (fizinių asmenų) ir atliekų tvarkymą dydį, kad jis neviršytų vieno procento vidutinių mėnesio statistinių savivaldybės namų ūkio pajamų.

Patvirtinti nauji rinkliavos ar kitos įmokos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą dydžiai taikomi nuo artimiausio mokestinio laikotarpio pradžios. Jeigu savivaldybės taryba per šioje dalyje nurodytą terminą nepatvirtina naujų arba nepatvirtina esamų rinkliavos ar kitos įmokos už atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų (fizinių asmenų) ir atliekų tvarkymą dydžių, taikomi rinkliavos ar kitos įmokos už atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų (fizinių asmenų) ir atliekų tvarkymą dydžiai, galioję iki naujų apskaičiuotų regioninių kainų dydžių. Patvirtinus naujus rinkliavos ar kitos įmokos už atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų (fizinių asmenų) ir atliekų tvarkymą dydžius, atliekų turėtojams (fiziniams asmenims) susidariusį skirtumą savivaldybės kompensuoja iš savivaldybių biudžetų. 11. Savivaldybės privalo užtikrinti, kad patvirtinti nauji rinkliavos ar kitos įmokos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų (fizinių asmenų) ir atliekų tvarkymą, kurią moka atliekų turėtojai (fiziniai asmenys) kiekvieną mėnesį už paslaugas, dydžiai neviršys vieno procento vidutinių mėnesio statistinių savivaldybės namų ūkio pajamų.

Savivaldybė, vadovaudamasi savivaldybės parengtais ir patvirtintais vietinės rinkliavos ar kitos įmokos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų (fizinių asmenų) ir atliekų tvarkymą teisės aktais, turi atlikti vertinimą, ar patvirtinus naujus rinkliavos ar kitos įmokos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų (fizinių asmenų) ir atliekų tvarkymą dydžius, šie dydžiai neviršys vieno procento vidutinių mėnesio namų ūkio pajamų. Toks vertinimas atliekamas atsižvelgiant į savivaldybės teritorijoje gyvenančių fizinių asmenų vidutines statistines mėnesio namų ūkio pajamas ir atliekų turėtojų (fizinių asmenų) per mėnesį mokamos rinkliavos ar kitos įmokos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą dydžio už atliekų tvarkytojo suteiktas paslaugas sumą. Savivaldybė, nustačiusi, kad nauja rinkliavos ar kitos įmokos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų (fizinių asmenų) ir atliekų tvarkymą mokama suma už šias paslaugas viršys vieną procentą vidutinių metinių namų ūkio pajamų, turi imtis veiksmų sumažinti komunalinių atliekų tvarkymo sąnaudas. 12. Taikant rinkliavą ar kitą įmoką už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų (fizinių asmenų) ir atliekų tvarkymą savivaldybėje, turi būti užtikrinamas savivaldybėje surenkamų komunalinių atliekų tvarkymo sąnaudų, apskaičiuojamų pagal galiojančią regioninę kainą, kompensavimas regioniniam atliekų tvarkymo centrui ir atliekų surinkėjams. Savivaldybės taryba gali teikti lengvatas atliekų turėtojams (fiziniams asmenims) savivaldybės biudžeto sąskaita. Lengvatos atliekų turėtojams teikiamos savivaldybės nustatyta tvarka. 13.

13. Atliekų turėtojai su savivaldybe ar juridiniu asmeniu, atliekančiu

komunalinių atliekų lėšų surinkimo funkciją, atsiskaito mokėdami nustatytą rinkliavą ar kitą įmoką už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą, vadovaudamiesi:

1) Lietuvos Respublikos rinkliavų įstatymo nuostatomis, jeigu savivaldybės teritorijoje taikoma rinkliava už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą;

2) sudarytomis sutartimis, jeigu savivaldybės teritorijoje taikoma rinkliava už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą. 14. Bendro atliekų deginimo įrenginio ir (ar) atliekų deginimo įrenginio valdytojai taiko komunalinių atliekų deginimo vienos tonos įkainį už regioninio atliekų tvarkymo centro sudegintas po rūšiavimo likusias netinkamas perdirbti ar kitaip panaudoti energetinę vertę turinčias komunalines atliekas. Visais atvejais bendro atliekų deginimo įrenginio ir (ar) atliekų deginimo įrenginio valdytojų taikomas komunalinių atliekų deginimo vienos tonos įkainis negali viršyti pagal šio straipsnio 16 dalį nustatytos komunalinių atliekų deginimo vienos tonos viršutinės įkainio ribos. 15. Bendro atliekų deginimo įrenginio ir (ar) atliekų deginimo įrenginio valdytojai, vadovaudamiesi Tarybos patvirtinta Po rūšiavimo likusių, perdirbti ir pakartotinai panaudoti netinkančių energetinę vertę turinčių komunalinių atliekų deginimo vienos tonos įkainio viršutinės ribos nustatymo metodika, parengia ir Tarybai pateikia komunalinių atliekų deginimo vienos tonos įkainio apskaičiavimo projektą. Taryba, per 5 mėnesius nuo visų tinkamų duomenų ir (ar) dokumentų pateikimo dienos, išnagrinėjusi komunalinių atliekų deginimo vienos tonos įkainio apskaičiavimo projektą, nustato komunalinių atliekų deginimo vienos tonos įkainio viršutinę ribą konkrečiam bendro atliekų deginimo įrenginio ir (ar) atliekų deginimo įrenginio valdytojui.

Komunalinių atliekų deginimo vienos tonos įkainio apskaičiavimo projektas Tarybai turi būti pateiktas likus ne mažiau kaip 5 mėnesiams iki galiojančio įkainio termino galiojimo pabaigos. Taryba privalo grąžinti papildyti komunalinių atliekų deginimo vienos tonos įkainio apskaičiavimo projektą bendro atliekų deginimo įrenginio ir (ar) atliekų deginimo įrenginio valdytojui tais atvejais, kai Tarybai pateiktas komunalinių atliekų deginimo vienos tonos įkainis yra apskaičiuotas nesilaikant komunalinių atliekų deginimo vienos tonos įkainio nustatymo reikalavimų, nustatytų Po rūšiavimo likusių, perdirbti ir pakartotinai panaudoti netinkančių energetinę vertę turinčių komunalinių atliekų deginimo vienos tonos įkainio viršutinės ribos nustatymo metodikoje, ir

(arba) yra klaidingas. 16. Komunalinių atliekų deginimo vienos tonos įkainio viršutinė riba nustatoma atsižvelgiant į aplinkosauginius reikalavimus bei alternatyvius atliekų šalinimo būdus ir yra pagrįsta būtinosiomis komunalinių atliekų deginimo sąnaudomis. Būtinosios komunalinių atliekų deginimo sąnaudos nustatomos atsižvelgiant į bendro atliekų deginimo įrenginio ir (ar) atliekų deginimo įrenginio valdytojų išlaikymo sąnaudas, protingumo kriterijų atitinkančią investicijų grąžą. Pareiga pagrįsti, kad komunalinių atliekų deginimo vienos tonos įkainis grindžiamas būtinosiomis komunalinių atliekų deginimo sąnaudomis, tenka bendro atliekų deginimo įrenginio ir (ar) atliekų deginimo įrenginio valdytojui. 17. Komunalinių atliekų deginimo vienos tonos įkainio viršutinė riba nustatoma ne trumpesniam kaip 3 metų laikotarpiui ir yra koreguojama kartą per metus.

Bendro atliekų deginimo įrenginio ir (ar) atliekų deginimo įrenginio valdytojas perskaičiuoto komunalinių atliekų deginimo vienos tonos įkainio projektą, parengtą vadovaujantis Tarybos patvirtinta Po rūšiavimo likusių, perdirbti ir pakartotinai panaudoti netinkančių energetinę vertę turinčių komunalinių atliekų deginimo vienos tonos įkainio viršutinės ribos nustatymo metodika, Tarybai pateikia likus ne mažiau kaip 5 mėnesiams iki datos, kai buvo patvirtinta galiojanti komunalinių atliekų deginimo vienos tonos įkainio viršutinė riba. Taryba, per 5 mėnesius nuo visų tinkamų duomenų ir (ar) dokumentų pateikimo dienos išnagrinėjusi komunalinių atliekų deginimo vienos tonos įkainio apskaičiavimo projektą, tvirtina perskaičiuotą komunalinių atliekų deginimo vienos tonos įkainio viršutinę ribą. 18. Tarybos nutarimas dėl komunalinių atliekų deginimo vienos tonos viršutinės įkainio ribos oficialiai skelbiamas Teisės aktų registre ir įsigalioja nuo kito mėnesio (einančio po to mėnesio, kai įkainis įsigalioja) pirmosios dienos.“

9 straipsnis. Įstatymo papildymas 30³ straipsniu

Papildyti Įstatymą 30³ straipsniu: „30³ straipsnis.

Regioninių atliekų tvarkymo centrų funkcijos Regioniniai atliekų tvarkymo centrai atlieka šias komunalinių atliekų tvarkymo sistemos administravimo funkcijas:

1) atlieka komunalinių atliekų tvarkymo sistemos administravimo funkcijas, jeigu jas paveda savivaldybės;

2) vykdo komunalinių atliekų tvarkymo lėšų administravimo veiklą, jeigu tai paveda savivaldybės;

3) savivaldybių pavedimu vykdo regioninių komunalinių atliekų tvarkymo įrenginių valdymą;

4) organizuoja atliekų tvarkymo paslaugų teikimą šio Įstatymo 30² straipsnyje nustatyta tvarka apskaičiuotomis kainomis, jeigu šias paslaugas paveda savivaldybės;

5) rengia ir teikia Tarybai regioninės kainos apskaičiavimo projektą bei dokumentus ir informaciją, reikalingą teisės aktų nustatytoms pareigoms atlikti;

6) rengia reguliuojamosios veiklos ataskaitas, užtikrina, kad būtų atliktos reguliuojamosios veiklos ataskaitų ir reguliavimo veiklos apskaitos sistemos patikros vadovaujantis šio Įstatymo 30⁶ straipsnio nuostatomis;

7) viešai skelbia informaciją, nurodytą šio Įstatymo 31¹ straipsnyje;

8) teikia valstybės ir savivaldybių institucijoms informaciją, reikalingą įstatymų ir kitų teisės aktų nustatytoms pareigoms atlikti;

9) derina regioninės kainos apskaičiavimo projektą su komunalinių atliekų tvarkymo regiono savivaldybėmis šio Įstatymo 30² straipsnio 7 dalyje numatyta tvarka;

10) atlieka kitas teisės aktuose nustatytas funkcijas.“

10 straipsnis. Įstatymo papildymas 30⁴ straipsniu

Papildyti Įstatymą 30⁴ straipsniu: „30⁴ straipsnis.

Bendro atliekų deginimo įrenginio ir (ar) atliekų deginimo įrenginio valdytojų funkcijos Bendro atliekų deginimo įrenginio ir (ar) atliekų deginimo įrenginio valdytojai atlieka šias funkcijas:

1) eksploatuoja bendrą atliekų deginimo įrenginį ar atliekų deginimo įrenginį;

2) taiko šio Įstatymo 30² straipsnyje nustatyta tvarka nustatytą komunalinių atliekų deginimo vienos tonos įkainį;

3) teikia valstybės ir savivaldybių institucijoms informaciją, reikalingą įstatymų ir teisės aktų nustatytoms pareigoms atlikti;

4) rengia ir teikia Tarybai komunalinių atliekų deginimo 1 t įkainio apskaičiavimo projektą bei dokumentus ir informaciją, reikalingą teisės aktų nustatytoms pareigoms atlikti;

5) rengia reguliuojamosios veiklos ataskaitas, užtikrina, kad būtų atliktos reguliuojamosios veiklos ataskaitų ir reguliavimo veiklos apskaitos sistemos patikros vadovaudamiesi šio Įstatymo 30⁶ straipsnio nuostatomis;

6) viešai skelbia informaciją, nurodytą šio Įstatymo 31¹ straipsnyje;

7) atlieka kitas teisės aktuose nustatytas funkcijas.“

11 straipsnis. Įstatymo papildymas 30⁵ straipsniu

Papildyti Įstatymą 30⁵ straipsniu:

„30⁵straipsnis. Komunalinių atliekų tvarkymo

lėšų administravimas 1.

Komunalinių atliekų tvarkymo lėšų administravimas apima šias funkcijas, jeigu jas paveda savivaldybė:

1) sutarčių pasirašymą su komunalinių atliekų turėtojais;

2) rinkliavos ar kitos įmokos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą iš komunalinių atliekų turėtojų;

3) komunalinių atliekų tvarkymo lėšų išmokėjimą komunalinių atliekų tvarkymo paslaugų teikėjams;

4) komunalinių atliekų tvarkymo lėšų apskaitymą atskirai nuo kitų savo vykdomų veiklų pagal kiekvieną komunalinių atliekų tvarkymo paslaugas teikiantį teikėją ir kiekvieną lėšas gaunantį subjektą;

5) viešą informacijos teikimą apie apskaitytas ir išmokėtas komunalinių atliekų tvarkymo lėšas;

6) komunalinių atliekų tvarkymo lėšų administravimo mažiausiomis sąnaudomis užtikrinimą. 2. Komunalinių atliekų tvarkymo lėšų administravimo sąnaudomis laikomos tokios juridinio asmens, savivaldybės pavedimu atliekančio komunalinių atliekų tvarkymo lėšų administravimo funkcijas, sąnaudos, patirtos apskaičiuojant įmoką, išrašant sąskaitas, surenkant įmokas, šias komunalinių atliekų tvarkymo lėšų administravimo funkcijas atliekančių darbuotojų atlyginimų sąnaudos, biuro eksploatavimo sąnaudos (tiek, kiek juridinio asmens vykdoma veikla susijusi su komunalinių atliekų tvarkymo lėšų administravimu). 3. Komunalinių atliekų tvarkymo sistemos administratoriui nepavestas komunalinių atliekų tvarkymo lėšų administravimo funkcijas savivaldybė atlieka pati įstatymų nustatyta tvarka. 4. Rinkliava ar kita įmoka už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą, nustatyta vadovaujantis Vyriausybės patvirtintomis vietinės rinkliavos ar kitos įmokos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą taisyklėmis ir savivaldybių vietinės rinkliavos ar kitos įmokos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą dydžio nustatymo teisės aktais, yra privaloma visiems atliekų turėtojams. 5.

5. Rinkliavos ar kitos įmokos už komunalinių atliekų

surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą lėšos gali būti naudojamos tik komunalinių atliekų tvarkymo būtinosioms sąnaudoms (naudojimui, šalinimui, šių veiklų organizavimui, stebėsenai, šalinimo vietų vėlesnei priežiūrai) finansuoti ir komunalinių atliekų tvarkymo lėšų administravimo sąnaudoms padengti.“

12 straipsnis. Įstatymo papildymas 30⁶ straipsniu

Papildyti Įstatymą 30⁶ straipsniu: „30⁶ straipsnis. Reguliuojamosios veiklos ataskaitų ir reguliuojamosios veiklos apskaitos sistemos patikra

1Regioniniai atliekų tvarkymo centrai ir bendro atliekų deginimo įrenginio ir (ar) atliekų deginimo įrenginio valdytojai,

vadovaudamiesi šiame įstatyme, kituose teisės aktuose nustatyta tvarka, užtikrina reguliuojamosios veiklos komunalinių atliekų tvarkymo sektoriuje efektyvumą ir sąnaudų pagrįstumą. 2. Regioninis atliekų tvarkymo centras ir bendro atliekų deginimo įrenginio ir (ar) atliekų deginimo įrenginio valdytojas privalo užtikrinti, kad pasibaigus kiekvieniems finansiniams metams per 4 mėnesius būtų atlikta reguliuojamosios veiklos ataskaitų patikra dėl ataskaitų atitikties Tarybos patvirtintiems apskaitos atskyrimo ir sąnaudų paskirstymo reikalavimams ir (ar) metodui, ir (ar) modeliui ir reguliuojamosios veiklos ataskaitos, reguliuojamosios veiklos ataskaitų patikros ataskaita ir

(ar) išvada pateiktos Tarybai. 3. Taryba gali nustatyti reikalavimą regioniniam atliekų tvarkymo centrui ir bendro atliekų deginimo įrenginio ir (ar) atliekų deginimo įrenginio valdytojui ne ilgiau kaip per 6 mėnesius atlikti reguliuojamosios veiklos apskaitos sistemos patikrą dėl jos atitikties reguliuojamąją veiklą reglamentuojantiems teisės aktų reikalavimams. 4. Reguliuojamosios veiklos ataskaitų patikra ir reguliuojamosios veiklos apskaitos sistemos patikra atliekamos vadovaujantis Tarybos patvirtinta technine užduotimi. Taryba, rengdama techninę užduotį, konsultuojasi su Lietuvos auditorių rūmais. 5.

5Regioniniai atliekų tvarkymo centrai ir bendro atliekų deginimo įrenginio ir (ar) atliekų deginimo

įrenginio valdytojai reguliuojamosios veiklos apskaitos sistemos patikros ataskaitą ir (ar) išvadą per 10 darbo dienų nuo patikros atlikimo pateikia Tarybai. 6. Reguliuojamosios veiklos ataskaitų patikrą ir (ar) reguliuojamosios veiklos apskaitos sistemos patikrą gali atlikti auditorius, audito įmonė, turintys teisę atlikti finansinių ataskaitų auditą Lietuvos Respublikos finansinių ataskaitų audito įstatymo nustatyta tvarka. 7. Jeigu Taryba turi informacijos ar Tarybai kyla pagrįstų įtarimų dėl netinkamai atliktos reguliuojamosios veiklos ataskaitų patikros ir (ar) reguliuojamosios veiklos apskaitos sistemos patikros, Vyriausybės įgaliota atlikti auditorių ir audito įmonių viešąją priežiūrą įstaiga pagal Finansinių ataskaitų audito įstatymą atlieka reguliuojamosios veiklos ataskaitų patikros ir (ar) reguliuojamosios veiklos apskaitos sistemos patikros kokybės tyrimą ir parengia tyrimo ataskaitą. Jeigu tyrimo ataskaitoje nurodyta, kad asmuo, atlikdamas atitinkamą patikrą, nesilaikė tokiai patikrai techninėje užduotyje nurodytų privalomų taikyti profesinių standartų, tos patikros sąnaudos negali būti pripažintos pagrįstomis sąnaudomis nustatant valstybės reguliuojamas kainas ir Taryba įpareigoja regioninį atliekų tvarkymo centrą ar bendro atliekų deginimo įrenginio ir (ar) atliekų deginimo įrenginio valdytoją ne ilgiau kaip per 6 mėnesius atlikti pakartotinę reguliuojamosios veiklos ataskaitų patikrą ir (ar) pakartotinę reguliuojamosios veiklos apskaitos sistemos patikrą šio Įstatymo nustatyta tvarka. Su šiuo patikrinimu susijusios išlaidos gali būti pripažįstamos pagrįstomis būtinosiomis sąnaudomis nustatant regioninę kainą. 8.

8. Taryba šio Įstatymo 25¹ straipsnyje numatytoms funkcijoms

atlikti turi teisę gauti iš auditoriaus, audito įmonės, atlikusių reguliuojamosios veiklos ataskaitų patikrą ir (ar) reguliuojamosios veiklos apskaitos sistemos patikrą, paaiškinimus, susijusius su atlikta reguliuojamosios veiklos ataskaitų patikra ir reguliuojamosios veiklos apskaitos sistemos patikra, paaiškinimus pagrindžiančius duomenis ir dokumentus.“

13 straipsnis. Įstatymo papildymas 30⁷ straipsniu

Papildyti Įstatymą 30⁷ straipsniu: „30⁷ straipsnis. Investicijų derinimas

1. Bendro atliekų deginimo įrenginio ir

(ar) atliekų deginimo įrenginio valdytojai investicijas, susijusias su komunalinių atliekų deginimu, teikia derinti Tarybai jos nustatyta tvarka. Jeigu šios bendro atliekų deginimo įrenginio ir (ar) atliekų deginimo įrenginio valdytojų investicijos nėra suderintos su Taryba, jos negali būti pripažintos pagrįstomis būtinosiomis sąnaudomis valstybės reguliuojamoms kainoms nustatyti. 2. Regioniniai atliekų tvarkymo centrai investicijas, susijusias su komunalinių atliekų tvarkymu, numato įmonių veiklos strategijose, tvirtinamose Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatyme ir įmonės įstatuose nustatyta tvarka, ir teikia jas derinti Tarybai jos nustatyta tvarka.“

14 straipsnis. Įstatymo papildymas 30⁸ straipsniu

Papildyti Įstatymą 30⁸ straipsniu:

„30⁸ straipsnis. Regioninių atliekų tvarkymo centrų,

bendro atliekų deginimo įrenginio ir (ar) atliekų deginimo įrenginio valdytojų reguliuojamosios veiklos patikrinimai

1. Taryba, vadovaudamasi šio Įstatymo ir Lietuvos

Respublikos viešojo administravimo įstatymo nuostatomis, prižiūrėdama, kaip regioniniai atliekų tvarkymo centrai ir bendro atliekų deginimo įrenginio ir

(ar) atliekų deginimo įrenginio valdytojai vykdo reguliuojamąją veiklą, turi teisę atlikti regioninių atliekų tvarkymo centrų, bendro atliekų deginimo įrenginio ir (ar) atliekų deginimo įrenginio valdytojų veiklos patikrinimus.

Atlikdama patikrinimus, Taryba turi teisę:

1) pagal šio ir kitų įstatymų nustatytas sąlygas ir procedūras gauti visą patikrinimui atlikti būtiną ir reikalingą informaciją, duomenis, dokumentus (neatsižvelgiant į tai, kokioje laikmenoje jie saugomi), jų kopijas ir išrašus;

2) gauti žodinius ir rašytinius paaiškinimus iš asmenų, susijusių su tikrinamo regioninio atliekų tvarkymo centro ar bendro atliekų deginimo įrenginio ir (ar) atliekų deginimo įrenginio valdytojo veikla, reikalauti, kad jie atvyktų į Tarybos patalpas pateikti paaiškinimų;

3) gauti patikrinimui atlikti būtiną informaciją ir dokumentus, jų kopijas apie juridinių asmenų turtą ir pajamas, ūkines, finansines ir kitas operacijas iš valstybės ir savivaldybės institucijų, taip pat iš Lietuvos banko, komercinių bankų ir kitų kredito bei finansinių įstaigų, auditorių, kitų juridinių asmenų, nepaisant to, ar informacija laikoma konfidencialia, ar tokia nelaikoma, gauti informaciją iš valstybės ar kitų juridinių asmenų valdomų ar tvarkomų registrų ar duomenų bazių;

4) pagal patikrinimo medžiagą iš ekspertizės įstaigų gauti išvadas;

5) patikrinimui pasitelkti specialistus ir ekspertus;

6) sudaryti sutartis su audito įmonėmis, auditoriais, kitais juridiniais ar fiziniais asmenimis, kurių paslaugomis Taryba naudosis atlikdama patikrinimą;

7) atlikdama patikrinimą, naudoti visą Tarybos turimą informaciją, įskaitant ir informaciją, gautą kitų patikrinimų metu;

8) už pažeidimus vykdant reguliuojamąją veiklą skirti baudas;

9) naudotis kitomis įstatymų suteiktomis teisėmis. 2.

2. Tarybos įgalioti Tarybos administracijos valstybės

tarnautojai ir darbuotojai, dirbantys pagal darbo sutartis, užtikrindami jiems pavestų uždavinių ir funkcijų vykdymą atliekant patikrinimus, turi šias teises, kurias įgyvendina Tarybos vardu:

1) nekliudomai įeiti į regioninių atliekų tvarkymo centrų, bendro atliekų deginimo įrenginio ir (ar) atliekų deginimo įrenginio valdytojų naudojamas patalpas ar teritoriją ir atlikti patikrinimo veiksmus juridinių asmenų darbo metu, o ne darbo laiku – jeigu yra pagrįstų įtarimų, kad pažeidžiami įstatymai, dalyvaujant juridinio asmens atstovui, patalpų, teritorijos savininkui ar jų įgaliotajam atstovui. Į kitų juridinių asmenų naudojamas patalpas ar teritoriją Tarybos įgalioti Tarybos administracijos valstybės tarnautojai ir darbuotojai, dirbantys pagal darbo sutartis, gali patekti tik pateikę teismo išduotą leidimą arba gavę juridinio asmens sutikimą;

2) užfiksuoti faktines aplinkybes;

3) patikrinimo metu naudoti technines priemones;

4) pasitelkti šio straipsnio 1 dalies 5 ir 6 punktuose nurodytus asmenis patikrinimo veiksmams atlikti;

5) tikrinti asmenų tapatybę patvirtinančius dokumentus;

6) savo funkcijoms atlikti teisės aktų nustatyta tvarka pasitelkti teisėsaugos institucijas. 3. Asmenys, nurodyti šio straipsnio 1 dalies 5 ir 6 punktuose, turi teises, nustatytas šio straipsnio 1 dalies 1, 2 ir 7 punktuose ir 2 dalies 1 punkte. 4. Tarybos įgalioti Tarybos administracijos valstybės tarnautojai ir darbuotojai, dirbantys pagal darbo sutartis, prieš atlikdami šiame straipsnyje nurodytus veiksmus, turi pateikti Tarybos išduotą dokumentą, patvirtinantį jų įgaliojimus, patikrinimo tikslus ir terminus. 5.

5. Tikrinamas regioninis atliekų tvarkymo centras ir (ar)

bendro atliekų deginimo įrenginio ir (ar) atliekų deginimo įrenginio valdytojas privalo:

1) paskirti įgaliotus atsakingus asmenis, kurie dalyvautų atliekant patikrinimą ir bendradarbiautų su Taryba;

2) pateikti Tarybai visą patikrinimui atlikti būtiną ir reikalingą informaciją, duomenis ir dokumentus (neatsižvelgiant į tai, kokioje laikmenoje jie saugomi), jų kopijas ir išrašus;

3) teikti žodinius ir rašytinius paaiškinimus, Tarybai pareikalavus, paaiškinimus duoti Tarybos patalpose;

4) sudaryti reikiamas sąlygas patikrinimui atlikti, kai patikrinimas atliekamas regioninio atliekų tvarkymo centro ir (ar) bendro atliekų deginimo įrenginio ir (ar) atliekų deginimo įrenginio valdytojo patalpose ar teritorijoje;

5) vykdyti kitus Tarybos ir jos įgaliotų Tarybos administracijos valstybės tarnautojų ir darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis, teisėtus reikalavimus. 6. Tikrinamas regioninis atliekų tvarkymo centras ir (ar) bendro atliekų deginimo įrenginio ir (ar) atliekų deginimo įrenginio valdytojas turi teisę:

1) informuoti Tarybą apie neteisėtus Tarybos įgaliotų Tarybos administracijos valstybės tarnautojų ir darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis, veiksmus;

2) apskųsti neteisėtus Tarybos įgaliotų Tarybos administracijos valstybės tarnautojų ir darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis veiksmus;

3) raštu ir (ar) žodžiu teikti pastabas ir paaiškinimus dėl patikrinimo akte ir jo prieduose nurodytos informacijos;

4) dalyvauti Tarybos posėdyje, kai svarstomas patikrinimo aktas. 7. Regioninių atliekų tvarkymo centrų ir bendro atliekų deginimo įrenginio ir (ar) atliekų deginimo įrenginio valdytojų reguliuojamosios veiklos patikrinimuose dalyvaujantys kiti juridiniai asmenys šių patikrinimų metu turi teises ir pareigas, nustatytas šio straipsnio 5 dalies 2–5 punktuose ir 6 dalies 1 ir 2 punktuose. 8.

8. Tarybos įgalioti Tarybos

administracijos valstybės tarnautojai ir darbuotojai, dirbantys pagal darbo sutartis, įgyvendindami jiems suteiktas teises, surašo dokumentus. Jų formas patvirtina ir pildymo tvarką nustato Taryba. 9. Tarybos ir jos įgaliotų Tarybos administracijos valstybės tarnautojų ir darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis, reikalavimai, duoti atliekant šiame straipsnyje nurodytus veiksmus, yra privalomi juridiniams ir fiziniams asmenims, kurie privalo bendradarbiauti su Taryba, jos įgaliotais Tarybos administracijos valstybės tarnautojais ir darbuotojais, dirbančiais pagal darbo sutartį, ir šio straipsnio 1 dalies 5 ir 6 punktuose nurodytais asmenimis. Už reikalavimų nevykdymą, nebendradarbiavimą ar trukdymą atlikti patikrinimo veiksmus taikomos šio ir kitų įstatymų nustatytos sankcijos. Baudos, skirtos regioniniams atliekų tvarkymo centrams, bendro atliekų deginimo įrenginio ir

(ar) atliekų deginimo įrenginio valdytojams, neįskaičiuojamos į regionines kainas ir komunalinių atliekų deginimo vienos tonos įkainius. 10. Tikrinamas regioninis atliekų tvarkymo centras, bendro atliekų deginimo įrenginio ir (ar) atliekų deginimo įrenginio valdytojas, juridiniai ir fiziniai asmenys Tarybai, jos įgaliotiems Tarybos administracijos valstybės tarnautojams ir darbuotojams, dirbantiems pagal darbo sutartis, ir šio straipsnio 1 dalies 5 ir 6 punktuose nurodytiems asmenims privalo pateikti reikalaujamą informaciją net ir tuo atveju, jeigu tokia informacija sudaro tikrinamo regioninio atliekų tvarkymo centro ir (ar) bendro atliekų deginimo įrenginio ir (ar) atliekų deginimo įrenginio valdytojo komercinę (gamybinę) paslaptį arba yra konfidenciali dėl kitų priežasčių.

Taryba, jos įgalioti Tarybos administracijos valstybės tarnautojai ir darbuotojai, dirbantys pagal darbo sutartis, ir šio straipsnio 1 dalies 5 ir 6 punktuose nurodyti asmenys privalo užtikrinti regioninio atliekų tvarkymo centro, bendro atliekų deginimo įrenginio ir (ar) atliekų deginimo įrenginio valdytojo, juridinių ir fizinių asmenų jiems pateiktos informacijos konfidencialumą. 11. Šio straipsnio 6 dalies 2 punkte nurodytus neteisėtus veiksmus tikrinamas regioninis atliekų tvarkymo centras, bendro atliekų deginimo įrenginio ir (ar) atliekų deginimo įrenginio valdytojas turi teisę apskųsti Vilniaus apygardos administraciniam teismui teisės aktų nustatyta tvarka. Neteisėtų veiksmų apskundimas Tarybos administracijos valstybės tarnautojų ir darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis, patikrinimui pasitelktų specialistų ar ekspertų atitinkamų veiksmų nesustabdo, jeigu teismas nenusprendžia kitaip. 12. Už šio straipsnio 1 dalies 3, 4, 5 ir 6 punktuose nurodytas paslaugas, jeigu jos pagal galiojančius teisės aktus yra teikiamos atlygintinai, Taryba atsiskaito teisės aktų nustatyta tvarka. 13. Lietuvos bankas, komerciniai bankai ar kitos kredito ir finansų įstaigos šio straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodytą informaciją Tarybai teikia teisės aktų nustatyta tvarka.“

15 straipsnis.

Įstatymo papildymas 30⁹ straipsniu Papildyti Įstatymą 30⁹ straipsniu:

„30⁹ straipsnis. Sankcijos ir jų taikymo tvarka

1.

Regioniniams atliekų tvarkymo centrams, bendro atliekų deginimo įrenginio ir (ar) atliekų deginimo įrenginio valdytojams už pažeidimus vykdant reguliuojamąją veiklą, užtikrinant atitiktį Tarybos teisės aktų reikalavimams, Taryba skiria baudas:

1) už viešai privalomos skelbti informacijos apie regioninio atliekų tvarkymo centro, bendro atliekų deginimo įrenginio ir (ar) atliekų deginimo įrenginio valdytojo reguliuojamąją veiklą nepaskelbimą, už teisės aktuose nustatytos informacijos nepateikimą šio Įstatymo 25¹ straipsnio 2 dalyje, 30¹ straipsnio 2 dalyje ir 30⁸ straipsnio 1 dalyje nurodytiems asmenims, taip pat už neteisingos ar ne visos informacijos pateikimą – iki 10 procentų regioninio atliekų tvarkymo centro ar bendro atliekų deginimo ir (ar) atliekų deginimo įrenginio valdytojo metinių pajamų, gautų praėjusiais finansiniais metais iš konkrečios reguliuojamosios veiklos, kurią vykdant padarytas pažeidimas;

2) už Tarybos teisės aktų nustatytų reguliuojamosios veiklos sąlygų pažeidimą arba jų nevykdymą, už Tarybos įpareigojimų (nurodymų) nevykdymą arba vykdymą ne laiku – iki 10 procentų regioninio atliekų tvarkymo centro ar bendro atliekų deginimo įrenginio ir (ar) atliekų deginimo įrenginio valdytojo metinių pajamų, gautų praėjusiais finansiniais metais iš konkrečios reguliuojamosios veiklos, kurią vykdant padarytas pažeidimas;

3) regioniniam atliekų tvarkymo centrui, bendro atliekų deginimo įrenginio ir (ar) atliekų deginimo įrenginio valdytojui už Tarybos, jos įgaliotų Tarybos administracijos valstybės tarnautojų ir darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis, ar asmenų, nurodytų šio Įstatymo 30⁸ straipsnio 1 dalies 5 ir 6 punktuose, reikalavimų, duotų atliekant šio Įstatymo 30⁸straipsnyje nurodytus veiksmus, nevykdymą Taryba skiria baudą iki 0,5 procento regioninio atliekų tvarkymo centro, bendro atliekų deginimo įrenginio ir (ar) atliekų deginimo įrenginio valdytojo metinių pajamų, gautų praėjusiais finansiniais metais.

Regioniniams atliekų tvarkymo centrams, bendro atliekų deginimo įrenginio ir (ar) atliekų deginimo įrenginio valdytojams už pažeidimus vykdant reguliuojamąją veiklą, užtikrinant atitiktį Tarybos teisės aktų reikalavimams, Taryba skiria baudas:

1) už viešai privalomos skelbti informacijos apie regioninio atliekų tvarkymo centro, bendro atliekų deginimo įrenginio ir (ar) atliekų deginimo įrenginio valdytojo reguliuojamąją veiklą nepaskelbimą, už teisės aktuose nustatytos informacijos nepateikimą šio Įstatymo 25¹ straipsnio 2 dalyje, 30¹ straipsnio 2 dalyje ir 30⁸ straipsnio 1 dalyje nurodytiems asmenims, taip pat už neteisingos ar ne visos informacijos pateikimą – iki 10 procentų regioninio atliekų tvarkymo centro ar bendro atliekų deginimo ir (ar) atliekų deginimo įrenginio valdytojo metinių pajamų, gautų praėjusiais finansiniais metais iš konkrečios reguliuojamosios veiklos, kurią vykdant padarytas pažeidimas;

2) už Tarybos teisės aktų nustatytų reguliuojamosios veiklos sąlygų pažeidimą arba jų nevykdymą, už Tarybos įpareigojimų (nurodymų) nevykdymą arba vykdymą ne laiku – iki 10 procentų regioninio atliekų tvarkymo centro ar bendro atliekų deginimo įrenginio ir (ar) atliekų deginimo įrenginio valdytojo metinių pajamų, gautų praėjusiais finansiniais metais iš konkrečios reguliuojamosios veiklos, kurią vykdant padarytas pažeidimas;

3) regioniniam atliekų tvarkymo centrui, bendro atliekų deginimo įrenginio ir (ar) atliekų deginimo įrenginio valdytojui už Tarybos, jos įgaliotų Tarybos administracijos valstybės tarnautojų ir darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis, ar asmenų, nurodytų šio Įstatymo 30⁸ straipsnio 1 dalies 5 ir 6 punktuose, reikalavimų, duotų atliekant šio Įstatymo 30⁸straipsnyje nurodytus veiksmus, nevykdymą Taryba skiria baudą iki 0,5 procento regioninio atliekų tvarkymo centro, bendro atliekų deginimo įrenginio ir (ar) atliekų deginimo įrenginio valdytojo metinių pajamų, gautų praėjusiais finansiniais metais. Kitiems juridiniams asmenims už šioje dalyje nurodytus pažeidimus Taryba skiria baudą iki 6 000 eurų.

2. Tais atvejais, kai nesąžiningos konkurencijos veiksmus ar vartotojų

nediskriminavimo principų pažeidimą komunalinių atliekų tvarkymo sektoriuje pagal kompetenciją tiria Konkurencijos taryba, šių veiksmų tyrimas atliekamas, privalomi nurodymai regioniniam atliekų tvarkymo centrui, bendro atliekų deginimo įrenginio ir (ar) atliekų deginimo įrenginio valdytojui duodami ir atsakomybė už pažeidimus nustatoma Lietuvos Respublikos konkurencijos įstatymo nustatyta tvarka ir sąlygomis. Šiuo tikslu Taryba ir Konkurencijos taryba bendradarbiauja tarpusavyje, siekdamos efektyviai nustatyti nesąžiningos konkurencijos veiksmų ar vartotojų nediskriminavimo principų pažeidimų komunalinių atliekų tvarkymo sektoriuje mastą ir poveikį komunalinių atliekų tvarkymo paslaugos vartotojams ir (ar) kitiems regioniniams atliekų tvarkymo centrams, bendro atliekų deginimo įrenginio ir (ar) atliekų deginimo įrenginio valdytojams. Regioniniai atliekų tvarkymo centrai, bendro atliekų deginimo įrenginio ir (ar) atliekų deginimo įrenginio valdytojai už tuos pačius pažeidimus atsako tik pagal šį įstatymą arba pagal Konkurencijos įstatymą, atsižvelgiant į nustatytą Tarybos ar Konkurencijos tarybos kompetenciją. 3. Taryba, skirdama baudą, kartu nustato protingą terminą, ne ilgesnį kaip 2 mėnesiai, pažeidimui pašalinti, jeigu pažeidimo pašalinimas yra objektyviai įmanomas. Jeigu pažeidimas yra mažareikšmis, Taryba, vadovaudamasi teisingumo ir protingumo kriterijais, gali taikyti nuobaudą – įspėjimą, neskirdama baudos. 4.

4. Regioniniam atliekų tvarkymo centrui, bendro atliekų

deginimo įrenginio ir (ar) atliekų deginimo įrenginio valdytojui skiriamos sankcijos atsižvelgiant į:

1) pažeidimo pavojingumą;

2) pažeidimo trukmę;

3) pažeidimo pasekmes;

4) regioninio atliekų tvarkymo centro, bendro atliekų deginimo įrenginio ir (ar) atliekų deginimo įrenginio valdytojo atsakomybę lengvinančias ar sunkinančias aplinkybes. 5. Atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis laikoma tai, kad regioninis atliekų tvarkymo centras, bendro atliekų deginimo įrenginio ir (ar) atliekų deginimo įrenginio valdytojas:

1) savo noru užkirto kelią žalingiems pažeidimo padariniams;

2) padėjo išaiškinti pažeidimo aplinkybes;

3) nedelsdami ėmėsi priemonių pažeidimui pašalinti. 6. Atsakomybę sunkinančiomis aplinkybėmis laikoma tai, kad regioninis atliekų tvarkymo centras, bendro atliekų deginimo įrenginio ir (ar) atliekų deginimo įrenginio valdytojas:

1) kliudė nustatyti pažeidimo aplinkybes;

2) slėpė padarytą pažeidimą;

3) tęsė pažeidimą, nepaisydami Tarybos nurodymo nutraukti neteisėtą veiklą, arba padarė pažeidimą, dėl kurio šiam regioniniam atliekų tvarkymo centrui, bendro atliekų deginimo įrenginio, atliekų deginimo įrenginio valdytojui per paskutinius 12 mėnesių buvo skirta sankcija (įspėjimas, bauda). 7. Taryba, nustatydama sankciją, atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis gali pripažinti ir kitas šiame Įstatyme nenurodytas aplinkybes. 8. Skiriamos sankcijos nustatomos įvertinus šio straipsnio

4 dalies 1, 2 ir 3 punktuose nurodytas aplinkybes. Nustatytos sankcijos

mažinamos, jeigu yra atsakomybę lengvinančių aplinkybių, arba didinamos, jeigu yra atsakomybę sunkinančių aplinkybių. Kai yra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, sankcijos nustatomos atsižvelgiant į jų kiekį ir reikšmingumą. 9. Įtraukus sankcijos skyrimo klausimą į Tarybos posėdžio darbotvarkę, apie posėdžio datą ir laiką asmeniui, dėl kurio veiksmų yra pradėta sankcijos skyrimo procedūra, pranešama raštu.

Nustatant sankcijos skyrimo svarstymo datą, turi būti suteikta teisė asmeniui pateikti paaiškinimus ne trumpiau kaip per 14 darbo dienų iki sankcijos skyrimo klausimo svarstymo datos. Kai Taryba svarsto sankcijos skyrimo klausimą, dalyvauja regioninio atliekų tvarkymo centro, bendro atliekų deginimo įrenginio ir (ar) atliekų deginimo įrenginio valdytojo vadovas ir (ar) jo įgaliotas atstovas, kurie turi teisę būti išklausyti ir duoti paaiškinimus. Jeigu šie asmenys nedalyvauja, sankcijos skyrimo klausimas gali būti nagrinėjamas tik tais atvejais, kai yra duomenų, kad šiems asmenims buvo laiku pranešta apie šio klausimo nagrinėjimo vietą ir laiką, ir negautas jų pagrįstas (nurodant priežastis) prašymas atidėti klausimo nagrinėjimą, arba, nors ir yra gautas prašymas atidėti klausimo nagrinėjimą, Taryba pripažįsta neatvykimo į klausimo nagrinėjimą priežastis nesvarbiomis, atmeta asmens prašymą atidėti klausimo nagrinėjimą. 10. Tarybos sprendimas dėl sankcijos skyrimo turi būti priimtas per 6 mėnesius nuo pažeidimo nustatymo dienos. Tęstinio pažeidimo atveju sankcija gali būti paskirta ne vėliau kaip per 6 mėnesius nuo pažeidimo paaiškėjimo dienos. Už pažeidimus, nuo kurių padarymo dienos praėjo daugiau kaip 5 metai, sankcijos negali būti skiriamos. 11. Už tą patį pažeidimą gali būti skiriama tik viena sankcija. Sankcijos skyrimas neatleidžia nuo pareigos, už kurios nevykdymą paskirta sankcija, vykdymo. 12. Tarybos paskirta bauda į valstybės biudžetą sumokama Tarybos nustatyta tvarka ir terminais. 13. Tarybos sprendimas dėl sankcijos skyrimo per 30 kalendorinių dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas teismui Administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka. 14.

14. Tarybos sprendimas dėl baudos skyrimo įsigalioja po 30

kalendorinių dienų nuo jo priėmimo dienos, jeigu per šį laiką įstatymų nustatyta tvarka sprendimas nebuvo apskųstas teismui. Tuo atveju, jeigu Taryba sprendimu ne tik skiria sankciją, bet ir nustato įpareigojimus, Tarybos sprendimas dalyje dėl įpareigojimų nustatymo įsigalioja sprendimo priėmimo dieną, jeigu pačiame sprendime nenustatyta vėlesnė jo įsigaliojimo data. Tarybos sprendimo dėl įpareigojimų nustatymo apskundimas teismui įpareigojimų vykdymo nesustabdo, jeigu teismas nenusprendžia kitaip. 15. Tarybos sprendimas dėl sankcijos skyrimo yra vykdomasis dokumentas. Regioninio atliekų tvarkymo centro, bendro atliekų deginimo įrenginio ir (ar) atliekų deginimo įrenginio valdytojų nesumokėta bauda ir palūkanos išieškomi į valstybės biudžetą. Tarybos sprendimas pateikiamas vykdyti antstoliui Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka ne vėliau kaip per vienus metus nuo Tarybos nutarimo, kuriuo ūkio subjektui ar viešojo administravimo subjektui skirta bauda, priėmimo dienos. Šis terminas pratęsiamas tiek laiko, kiek buvo atidėtas baudos mokėjimas ir sustabdytas baudos ir palūkanų priverstinis išieškojimas. 16. Tarybos sprendimo dėl sankcijos skyrimo ir įpareigojimų nustatymo nuorašas asmeniui išsiunčiamas ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo jo priėmimo. 17. Sankcijų skyrimo klausimai svarstomi, pažeidimų tyrimo procedūros vykdomos Tarybos sankcijų skyrimo taisyklėse nustatyta tvarka.“

16 straipsnis. Įstatymo papildymas septintuoju¹ skirsniu

Papildyti Įstatymą septintuoju¹ skirsniu:

„SEPTINTASIS¹ SKIRSNIS

INFORMACIJOS TEIKIMAS VISUOMENEI, VALSTYBĖS IR SAVIVALDYBIŲ

INSTITUCIJOMS

31¹ straipsnis. Informacijos teikimas visuomenei, valstybės ir savivaldybių institucijoms 1.

Informacija apie regioninius atliekų tvarkymo centrus, bendro atliekų deginimo įrenginio ir (ar) atliekų deginimo įrenginio valdytojus, juridinį asmenį, savivaldybių pavedimu atliekantį komunalinių atliekų tvarkymo lėšų administravimo funkcijas, komunalinių atliekų tvarkymo paslaugų kokybę, paslaugų teikimo sąlygas ir numatomus sutarčių sąlygų pakeitimus, komunalinių atliekų tvarkymo sistemų eksploatavimą, modernizavimą, plėtrą, renovaciją, investicijas į komunalinių atliekų tvarkymo sistemos plėtrą ir renovaciją, rinkliavos ar kitos įmokos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą dydį, jų struktūrą, vartojimo ginčų neteisminio sprendimo subjektus yra vieša ir skelbiama savivaldybių, regioninio atliekų tvarkymo centrų, bendro atliekų deginimo įrenginio, atliekų deginimo įrenginio valdytojų, juridinio asmens, savivaldybės pavedimu vykdančio komunalinių atliekų tvarkymo lėšų administravimo funkcijas interneto svetainėse. Savivaldybių, regioninio atliekų tvarkymo centrų, bendro atliekų deginimo įrenginio, atliekų deginimo įrenginio valdytojų, juridinio asmens, savivaldybės pavedimu vykdančio komunalinių atliekų tvarkymo lėšų administravimo funkcijas interneto svetainėse skelbiama informacija atnaujinama esant pasikeitimams. 2. Regioninių atliekų tvarkymo centrų, bendro atliekų deginimo įrenginio, atliekų deginimo įrenginio valdytojų, juridinio asmens, savivaldybės pavedimu vykdančio komunalinių atliekų tvarkymo lėšų administravimo funkcijas, arba savivaldybės informacija apie veiklą, kurios kainos reguliuojamos, yra vieša.

Valstybės ir savivaldybių institucijos turi teisę gauti iš regioninio atliekų tvarkymo centro, bendro atliekų deginimo įrenginio, atliekų deginimo įrenginio valdytojo, juridinio asmens, savivaldybės pavedimu vykdančio komunalinių atliekų tvarkymo lėšų administravimo funkcijas, arba savivaldybės visus finansinės atskaitomybės, kitus dokumentus ir informaciją, reikalingą teisės aktų nustatytoms pareigoms vykdyti. 3. Keičiantis rinkliavos ar kitos įmokos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą dydžiui, regioniniai atliekų tvarkymo centrai, bendro atliekų deginimo įrenginio, atliekų deginimo įrenginio valdytojai, juridinis asmuo, savivaldybių pavedimu vykdantis komunalinių atliekų tvarkymo lėšų administravimo funkcijas ir savivaldybė viešai savo interneto svetainėje svetainėse, taip pat (regioninėje spaudoje ar kituose šaltiniuose) informuoja atliekų turėtojus apie pasikeitusias ir nustatytas rinkliavas ar kitas įmokas už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą. 4. Atliekų turėtojų teises ginančios institucijos teisės aktų nustatyta tvarka turi teisę gauti iš regioninio atliekų tvarkymo centro ir bendro atliekų deginimo įrenginio, atliekų deginimo įrenginio valdytojo, juridinio asmens, savivaldybės pavedimu vykdančio komunalinių atliekų tvarkymo lėšų administravimo funkcijas, arba savivaldybės informaciją, reikalingą atliekų turėtojų teisėms ginti.“

17 straipsnis. Įstatymo papildymas septintuoju² skirsniu

Papildyti Įstatymą septintuoju² skirsniu:

„SEPTINTASIS² SKIRSNIS

IŠANKSTINĖ

GINČŲ SPRENDIMO IR SKUNDŲ NAGRINĖJIMO TVARKA

31² straipsnis. Ginčų sprendimas ne teismo tvarka 1.

Ginčų dėl rinkliavos ar kitos įmokos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą dydžio nustatymo sprendimas ne teismo tvarka:

1) ginčus dėl rinkliavos ar kitos įmokos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą dydžio bei nustatymo ir ginčus tarp atliekų turėtojo ir juridinio asmens, vykdančio viešosios paslaugos komunalinių atliekų tvarkymo lėšų administravimo funkciją, ne teismo tvarka sprendžia Lietuvos administracinių ginčų komisija;

2) atliekų tvarkytojo, juridinio asmens, atliekančio komunalinių atliekų tvarkymo lėšų administravimo funkciją, skundus dėl rinkliavos ar kitos įmokos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą dydžio bei nustatymo sprendžia savivaldybės vykdomoji institucija. 2. Taryba ne teismo tvarka nagrinėja tarp bendro atliekų deginimo įrenginio ir (ar) atliekų deginimo įrenginio valdytojo ir regioninio atliekų tvarkymo centro kylančius ginčus dėl bendro atliekų deginimo įrenginio ir (ar) atliekų deginimo įrenginio valdytojo taikomų komunalinių atliekų deginimo vienos tonos įkainių. Šie ginčai nagrinėjami pagal Tarybos patvirtintas ginčų nagrinėjimo taisykles. 3. Savivaldybės, Tarybos procedūriniai sprendimai, priimti nagrinėjant atliekų turėtojo ir regioninio atliekų tvarkymo centro ginčą ar skundą, Tarybos sprendimai, priimti išnagrinėjus regioninio atliekų tvarkymo centro ir bendro atliekų deginimo įrenginio ir (ar) atliekų deginimo įrenginio valdytojo ginčą, tarp jų ir sprendimai atsisakyti nagrinėti ginčą ir (ar) skundą, sustabdyti ar nutraukti ginčo ar skundo nagrinėjimą, užkertantys kelią toliau nagrinėti ginčą ar skundą, per 7 kalendorines dienas nuo sprendimo įteikimo suinteresuotam asmeniui dienos gali būti skundžiami bendrosios kompetencijos teismui. Teismo nutartys dėl šioje dalyje nurodytų sprendimų neskundžiamos. 4.

4. Įsigaliojęs savivaldybės vykdomosios institucijos ir Tarybos

sprendimas yra vykdomasis dokumentas. Jeigu šis sprendimas neįvykdomas, jis gali būti priverstinai vykdomas Civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka. 5. Atliekų turėtojas, manantis, kad netenkina teikiamos komunalinių atliekų tvarkymo paslaugos kokybė, pirmiausia privalo raštu kreiptis į savivaldybės vykdomąją instituciją ir nurodyti savo reikalavimus. Neišsprendus šių klausimų savivaldybės vykdomąjai institucijai, atliekų turėtojas gali kreiptis į teismą. 31³ straipsnis. Skundų nagrinėjimas

1. Atliekų turėtojų skundus dėl teikiamos komunalinių atliekų tvarkymo

paslaugos kokybės, t. y. surinkimo, vežimo, naudojimo ir šalinimo, komunalinių atliekų tvarkymo paslaugų teikimo organizavimo nagrinėja savivaldybės vykdomoji institucija. 2. Skundus dėl teikiamos komunalinių atliekų tvarkymo paslaugos kokybės (t. y. surinkimo, vežimo, naudojimo ir šalinimo, komunalinių atliekų tvarkymo, paslaugų teikimo organizavimo) tarp atliekų turėtojo ir regioninio atliekų tvarkymo centro ne teismo tvarka sprendžia savivaldybės vykdomoji institucija. Atliekų turėtojo ir juridinio asmens, savivaldybės pavedimu atliekančio komunalinių atliekų tvarkymo lėšų administravimo funkcijas, skundų nagrinėjimą organizuoja savivaldybės vykdomoji institucija teisės aktų nustatyta tvarka. Iš sutartinių santykių kylančius atliekų turėtojo ir komunalinių atliekų tvarkymo sistemos administratoriaus skundus dėl paslaugos kokybės sprendžia savivaldybės vykdomoji institucija. Atliekų turėtojas, manantis, kad komunalinių atliekų tvarkymo sistemos administratorius pažeidė jo teises ar teisėtus interesus, susijusius su komunalinių atliekų tvarkymo paslauga, pirmiausia privalo raštu kreiptis į savivaldybę ir nurodyti savo reikalavimus, išskyrus atvejus, kai vartotojas tiesiogiai kreipiasi į teismą.

Nesutinkant su savivaldybės priimtu sprendimu arba kai sprendimas per nustatytus terminus nepriimamas, gali būti kreipiamasi į teismą Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka. 3. Regioninių atliekų tvarkymo centrų skundus dėl bendro atliekų deginimo įrenginio ir (ar) atliekų deginimo įrenginio valdytojo taikomų komunalinių atliekų deginimo vienos tonos įkainių nagrinėja Taryba. 4. Skundai nagrinėjami Viešojo administravimo įstatymo ir Tarybos ar savivaldybės patvirtintų taisyklių skundų nagrinėjimo nustatyta tvarka. 5. Savivaldybės vykdomosios institucijos sprendimai, priimti išnagrinėjus skundus tarp atliekų turėtojo ir juridinio asmens, savivaldybės pavedimu atliekančio komunalinių atliekų tvarkymo lėšų administravimo funkcijas, Tarybos sprendimai, priimti išnagrinėjus regioninio atliekų tvarkymo centro ir bendro atliekų deginimo įrenginio ir (ar) atliekų deginimo įrenginio valdytojo ginčus, įsigalioja ir yra privalomi vykdyti, jeigu nė viena šalis per

30 kalendorinių dienų nuo savivaldybės vykdomosios institucijos ar Tarybos

sprendimo dėl sprendimo priėmimo nepareiškia ieškinio bendrosios kompetencijos teisme Civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka, prašydama nagrinėti ginčą ar skundą iš esmės.“

18 straipsnis. 35¹ straipsnio pakeitimas

Papildyti 35¹ straipsnį 4 dalimi: „4.

Aplinkos ministras nustato asmens duomenų tvarkymo tikslus ir priemones suvedant asmens duomenis į Vieningą gaminių, pakuočių ir atliekų apskaitos informacinę sistemą ar dėl techninių galimybių negalint naudotis Vieninga gaminių, pakuočių ir atliekų apskaitos informacine sistema pildant popierinius arba laisvos formos elektroninius dokumentus ir juose nurodant asmens duomenis.“

19 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas, taikymas ir įgyvendinimas

1. Šis įstatymas, išskyrus šio straipsnio 2 – 10 dalis, įsigalioja 2023

m. sausio 1 d. 2. Lietuvos Respublikos Vyriausybė ar jos įgaliota institucija ir Taryba iki 2022 m. lapkričio 1 d. priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus. 3. Regioniniai atliekų tvarkymo centrai ir bendro atliekų deginimo įrenginiai ir (ar) atliekų deginimo įrenginių valdytojai iki 2023 m. vasario 1 d. pateikia Tarybai informaciją apie 2022 metų reguliuojamosios veiklos pajamas. 4. Regioniniai atliekų tvarkymo centrai pirmuosius regioninių kainų apskaičiavimo projektus parengia ir pateikia Tarybai iki 2023 m. kovo 1 d. 5. Bendro atliekų deginimo įrenginio ir (ar) atliekų deginimo įrenginio valdytojai, iki kurių pasirašytų sutarčių su regioniniais atliekų tvarkymo centrais ir (ar) mechaninio-biologinio apdorojimo įrenginių operatoriais dėl po rūšiavimo likusių perdirbti ir pakartotinai panaudoti tinkamų energetinę vertę turinčių komunalinių atliekų deginimo galiojimo termino pabaigos liko mažiau negu 7 mėnesiai, ir bendro atliekų deginimo įrenginio ir (ar) atliekų deginimo įrenginio valdytojai, nesudarę tokių sutarčių bei sudarę neterminuotas sutartis, pirmąjį komunalinių atliekų deginimo vienos tonos įkainio apskaičiavimo projektą parengia ir pateikia Tarybai iki 2023 m. kovo 1 d. 6.

6. Bendro atliekų

deginimo įrenginio ir (ar) atliekų deginimo įrenginio valdytojai, iki kurių pasirašytų sutarčių su regioniniais atliekų tvarkymo centrais ir (ar) mechaninio-biologinio apdorojimo įrenginių operatoriais dėl po rūšiavimo likusių perdirbti ir pakartotinai panaudoti tinkamų energetinę vertę turinčių komunalinių atliekų deginimo galiojimo termino pabaigos liko daugiau negu 7 mėnesiai, pirmąjį komunalinių atliekų deginimo vienos tonos įkainio apskaičiavimo projektą parengia ir pateikia Tarybai ne vėliau kaip likus 6 mėnesiams iki konkrečios sutarties galiojimo termino pabaigos. 7. Pirmoji regioninė kaina nustatoma iki 2023 m. liepos 1 d. 8. Savivaldybių tarybos ne vėliau kaip iki 2023 m. spalio 1 d. nustato rinkliavos ar kitos įmokos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą dydžius, atsižvelgdamos į savivaldybei paskirtą regioninės kainos dydžio dalį. 9. Pirmosios komunalinių atliekų deginimo įkainių viršutinės ribos pagal šio straipsnio 5 dalį nustatomos iki 2023 m. liepos 1 d., o pagal šio straipsnio 6 dalį nustatomos ne vėliau kaip per 5 mėnesius nuo komunalinių atliekų deginimo vienos tonos įkainio apskaičiavimo projekto pateikimo Tarybai dienos. 10. Iki bus nustatytos pirmosios regioninės kainos, rinkliavos ar kitos įmokos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą taikomos pagal iki šio įstatymo įsigaliojimo galiojusią tvarką. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas

Aiškinamasis raštas

2020-06-11 · the official register ↗

AIŠKINAMASIS RAŠTAS

DĖL Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymo Nr. VIII-787 2, 12, 28, 30, 30¹, 30², 35¹ straipsnių pakeitimo ir įstatymo papildymo 25¹, 30³, 30⁴, 30⁵, 30⁶, 30⁷, 30⁸, 30⁹, 31¹, 31², 31³ straipsniais, septintuoju¹ir septintuoju² skirsniais ĮSTATYMO PROJEKTO

1. Projekto rengimą paskatinusios

priežastys, parengto projekto tikslai ir uždaviniai Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymo Nr. VIII-787 2, 12, 28, 30, 30¹, 30², 35¹ straipsnių pakeitimo ir įstatymo papildymo 25¹, 30³, 30⁴, 30⁵, 30⁶, 30⁷, 30⁸, 30⁹, 35², 35³, 35⁴, 35⁵ straipsniais, septintuoju¹ir septintuoju² skirsniais įstatymo projektas (toliau – Įstatymo projektas) parengtas, siekiant įgyvendinti Lietuvos Respublikos Vyriausybės programos įgyvendinimo plano, patvirtinto Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2017 m. kovo

13 d. nutarimu Nr. 167 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės programos

įgyvendinimo plano patvirtinimo“, IV prioriteto 4.1.4. darbo 6 (atliekų kainodaros principų, taikomų teikiamoms komunalinių atliekų tvarkymo paslaugoms, patvirtinimas) priemonę. Įstatymo projekto tikslas – sukurti efektyvesnę komunalinių atliekų tvarkymo paslaugų apmokestinimo sistemą, detaliai reglamentuojant komunalinių atliekų tvarkymo paslaugos kainos nustatymo, paskirstymo ir atskaitomybės tvarką, skundų nagrinėjimo tvarką, pakoreguoti pavojingų atliekų licencijavimo tvarką.

Šiuo metu Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatyme (toliau – Atliekų tvarkymo įstatymas) nereglamentuotas komunalinių atliekų tvarkymo kainodaros modelis, pagal kurį būtų aišku, kuri institucija ir kokiais terminais tvirtina kainos už komunalinių atliekų tvarkymą apskaičiavimo metodiką; kuri institucija ir kokiais terminais apskaičiuoja šių kainų projektus; kokie yra kainodaros nustatymo pagrindai ir principai; kokie kainų peržiūros ir pakeitimo pagrindai; nenustatyti sąnaudų atskyrimo principai, siekiant užtikrinti kryžminio subsidijavimo prevenciją, t. y. užtikrinti, kad pajamos, gautos už komunalinių atliekų tvarkymo paslaugas, nebūtų nukreipiamos kitų veiklų, nesusijusių su komunalinių atliekų tvarkymu, finansavimui; nenumatytas sąnaudų auditavimas; nenustatyta gyventojų gaunamų skundų nagrinėjimo ir informavimo tvarka, išankstinių ginčų sprendimo ne teisme tvarka. Komunalinių atliekų tvarkymo paslaugos Europos Sąjungoje (toliau – ES) priskiriamos prie bendrojo intereso paslaugų, o Lietuvoje – prie viešųjų paslaugų. Vadovaujantis Atliekų tvarkymo įstatymo 2 straipsnio 40 dalies nuostatomis, komunalinių atliekų tvarkymo paslauga – viešoji paslauga, apimanti komunalinių atliekų surinkimą, vežimą, naudojimą, šalinimą, šių veiklų organizavimą, stebėseną, šalinimo vietų vėlesnę priežiūrą. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – Viešojo administravimo įstatymas) 2 straipsnio 18 dalimi, viešoji paslauga valstybės ar savivaldybių kontroliuojamų juridinių asmenų veikla teikiant asmenims socialines, švietimo, mokslo, kultūros, sporto ir kitas įstatymų numatytas paslaugas.

Pažymėtina, kad Europos Komisija (toliau – EK) 2004 m. gegužės 12 d. patvirtino Komisijos komunikatą Europos Parlamentui, Tarybai, Europos ekonominių ir socialinių reikalų komitetui ir Regionų komitetui „Baltoji knyga dėl bendro intereso paslaugų“ (KOM(2004) 374 galutinis). Šiame dokumente nurodoma, kad lemiamą įtaką ES šalių piliečių gyvenimo kokybei, aplinkai ir ES įmonių konkurencingumui turi gerai funkcionuojančios, prieinamos, įperkamos ir aukštos kokybės bendro intereso paslaugos. Baltojoje knygoje pateikiamas EK požiūris dėl ES vaidmens formavimo skatinant aukštos kokybės bendro intereso paslaugų teikimą ir nustatomi pagrindiniai elementai, kuriais siekiama užtikrinti, kad visi ES šalių piliečiai ir įmonės galėtų naudotis aukštos kokybės ir įperkamomis paslaugomis (1 dalis). ES egzistuoja bendro intereso paslaugų koncepcija, kuri atspindi Bendrijos vertybes ir tikslus ir kurią sudaro tokie bendri principai: visuotinumas, tęstinumas, paslaugų kokybė, prieinamumas ir vartotojų apsauga. Visų pirma bendro intereso paslaugas turi nustatyti, organizuoti, finansuoti ir stebėti jų vykdymą atitinkamos nacionalinės, regioninės ir vietos valdžios institucijos (2.3 dalis). EK pripažįsta, kad bendro intereso paslaugų srityje pagrindinis vaidmuo tenka valstybėms narėms ir vietos valdžios institucijoms (3.1 dalis). Paslaugų visuotinumas yra svarbiausia Bendrijos koncepcija, kuria siekiama užtikrinti efektyvų pagrindinių paslaugų prieinamumą (3.3 dalis).

Vadovaujantis ES tvarios plėtros politika, taip pat būtina atsižvelgti į bendro intereso paslaugų vaidmenį, susijusį su aplinkos apsauga, bei į specifines bendro intereso paslaugų ypatybes, tiesiogiai susijusias su aplinkosaugos, pvz., vandens ar atliekų, sektoriais (3.4 dalis). Organizuojant bendro intereso paslaugas, turi būti užtikrintos vartotojų teisės. Principus galima apibrėžti taip: galimybė visoje ES teritorijoje ir visoms gyventojų grupėms naudotis paslaugomis, taip pat tarpvalstybinio masto paslaugomis, paslaugų įperkamumas, įskaitant specialias priemones mažas pajamas gaunantiems gyventojams, paslaugų saugumas, apsauga, patikimumas, tęstinumas, aukšta kokybė, galimybė rinktis, skaidrumas ir galimybė iš teikėjų ir priežiūros institucijų gauti informaciją (3.5 dalis). Vadovaujantis Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo (toliau – Vietos savivaldos įstatymas) ir Atliekų tvarkymo įstatymo nuostatomis, už komunalinių atliekų tvarkymo sistemos organizavimą, įskaitant ir vietinės rinkliavos ar kitos įmokos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą formos nustatymą ir dydžio apskaičiavimą, atsakinga savivaldybės institucija. Tobulinant vietinės rinkliavos ar kitos įmokos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą dydžio nustatymo teisinį reglamentavimą, parengtas Įstatymo projektas.

Įstatymo projekte numatoma komunalinių atliekų tvarkymo regioninių reguliuojamųjų kainų ir bendro atliekų deginimo įrenginio, atliekų deginimo įrenginio valdytojų deginamų po rūšiavimo likusių, perdirbti ir pakartotinai panaudoti netinkamų energetinę vertę turinčių komunalinių atliekų deginimo 1 tonos įkainio (toliau – 1 t įkainis) viršutinių ribų nustatymą, priežiūrą, jų nustatymo metodikų tvirtinimą, investicijų derinimą, išankstinių ginčų sprendimo ne teisme tvarka nagrinėjimą, reguliuojamų veiklų sąnaudų atskyrimo kontrolę, kad būtų veiksmingai atskirtos reguliuojamųjų veiklų sąnaudos nuo kitų sąnaudų, informacijos teikimo taisyklių tvirtinimą, techninės užduoties tvirtinimą pavesti Valstybinei energetikos reguliavimo tarybai (toliau

• Taryba). Taryba kasmet tvirtina naują arba pratęsia galioti tą pačią techninę užduotį – Tarybos kasmet iki kovo 31 dienos tvirtinamą ar pratęsiamą galioti dokumentą, o atliekant reguliavimo apskaitos sistemos patikrą Atliekų tvarkymo įstatymo 30⁶ straipsnio 3 dalyje nustatytais atvejais – Tarybos tvirtinamą dokumentą, kuriame nurodyti konkretūs Tarptautinės buhalterių federacijos Tarptautinių audito ir užtikrinimo standartų valdybos parengti ir patvirtinti tarptautiniai užtikrinimo užduočių, peržiūros užduočių, susijusių paslaugų standartai ir praktiniai nurodymai arba tarptautiniai audito standartai, kuriais reikia vadovautis atliekant reguliuojamosios veiklos ataskaitų patikrą ir (ar) šios veiklos apskaitos sistemos patikrą, šių patikros paslaugų reikalavimus ir (ar) apimtis. Tokia funkcija Tarybai taip pat nustatyta Lietuvos Respublikos energetikos įstatyme, pagal kurį ši sąvoka ir nuostatos, susijusios su techninės užduoties tvirtinimu ar pratęsimu, yra suformuluotos analogiškai ir pritaikytos atliekų sektoriui.

Pažymime, kad tiek naujos techninės užduoties tvirtinimas, tiek buvusios techninės užduoties pratęsimas būtų atliekamas Tarybos nutarimu. Kasmet rengiamas naujas Tarybos nutarimo projektas, kuriuo tvirtinama nauja ar pakoreguota techninė užduotis arba pratęsiama galioti buvusi, praeitais ataskaitiniais metais galiojusi techninė užduotis. Įstatymo projekte nustatytoms Tarybos funkcijoms ir iškeltiems tikslams įgyvendinti būtina spręsti Tarybos finansavimo klausimą, nes įgyvendinant naujai numatomas funkcijas yra būtina plėsti Tarybos pajėgumus. Siekiant nustatyti aiškų ir tikslų reikalavimą, kas turi turėti pavojingų atliekų tvarkymo licenciją, tikslinamas Atliekų tvarkymo įstatymo 12 straipsnis. Vadovaujantis Atliekų tvarkymo įstatymo

25 straipsniu, savivaldybės

organizuoja komunalinių atliekų tvarkymo sistemas, būtinas jų teritorijose susidarančioms komunalinėms atliekoms tvarkyti, užtikrina tų sistemų funkcionavimą, organizuoja atliekų, kurių turėtojo nustatyti neįmanoma arba kuris neegzistuoja, tvarkymą ir administruoja komunalinių atliekų tvarkymo paslaugos teikimą. Taip pat, vadovaujantis Atliekų tvarkymo įstatymo 30 straipsnio 17 dalimi, savivaldybės privalo įgyvendinti Valstybiniame atliekų tvarkymo plane (nuo 2021 m. – Valstybiniame atliekų prevencijos ir tvarkymo plane) joms nustatytas užduotis šiame plane nustatytais terminais ir užtikrinti plane numatytus minimalius reikalavimus.

Siekiant teisinio aiškumo, sistemiškumo, nustatant informacijos teikimo tvarką bei atsižvelgiant į Aplinkos apsaugos agentūros vykdomas funkcijas[1] (rinkti, vertinti ir (ar) kitaip tvarkyti ir teikti informaciją apie aplinkos būklę, cheminių medžiagų ir preparatų (mišinių) srautus, taršą ir taršos prevencijos priemones, įgyvendinti ūkinės veiklos aplinkosauginį reguliavimą, įgyvendinti cheminių medžiagų ir preparatų (mišinių) valdymo politiką, užtikrinti racionalų gyvosios gamtos išteklių naudojimą ir tinkamą, teisės aktų reikalavimus atitinkančią jų apsaugą), patikslinta Atliekų tvarkymo įstatymo 28 straipsnio 8 dalis. Nustatyta, kad savivaldybės informaciją apie įstatymuose ir kituose teisės aktuose savivaldybėms nustatytų reikalavimų ir Valstybiniame atliekų prevencijos ir tvarkymo plane nustatytų užduočių vykdymą atliekų tvarkymo srityje teikia aplinkos ministro įgaliotai institucijai. Vieningoje gaminių, pakuočių ir atliekų apskaitos informacinėje sistemoje suvedami, kaupiami ir saugomi asmens duomenys ar dėl techninių galimybių negalint naudotis Vieninga gaminių, pakuočių ir atliekų apskaitos informacine sistema pildant popierinius arba laisvos formos elektroninius dokumentus taip pat nurodomi asmens duomenys, Atliekų tvarkymo įstatymo 35¹ straipsnis papildomas nuostata, nustatančia asmens duomenų kaupimo ir saugojimo Vieningoje gaminių, pakuočių ir atliekų apskaitos informacinėje sistemoje ir kituose dokumentuose, minėtai sistemai laikinai neveikiant, tvarką. 2.

2. Projekto iniciatoriai

(institucija, asmenys ar piliečių įgalioti atstovai) ir rengėjai Įstatymo projektą parengė Aplinkos ministerijos Atliekų politikos grupės (grupės vadovė Agnė Bagočiutė, tel. 8 646 89902, el. p. [email protected]) specialistė Justina Jarašienė (tel. 8 686 30856, el. p. [email protected]). 3. Kaip šiuo metu yra reguliuojami įstatymo projekte aptarti teisiniai santykiai Vadovaujantis Vietos savivaldos ir Atliekų tvarkymo įstatymų nuostatomis, už komunalinių atliekų tvarkymo sistemos organizavimą, įskaitant vietinės rinkliavos ir kitos įmokos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą formos nustatymą ir dydžio apskaičiavimą, atsakinga vietos savivaldos institucija. Vietinės rinkliavos ar kitos įmokos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą dydį nustato savivaldybės taryba, vadovaudamasi Atliekų tvarkymo įstatymo 30²straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodytais principais. Atliekų tvarkymo įstatymo 30²straipsnyje nustatyta, kad komunalinių atliekų tvarkymo paslaugų kainodara nustatoma vadovaujantis solidarumo, proporcingumo, nediskriminavimo, sąnaudų susigrąžinimo principais ir principu „teršėjas moka“. Komunalinių atliekų tvarkymo paslaugų kaina turi užtikrinti ilgalaikį komunalinėms atliekoms tvarkyti skirtos infrastruktūros eksploatavimą, jos atnaujinimą ir sudaryti komunalinių atliekų turėtojams priimtinas sąlygas dalyvauti komunalinių atliekų tvarkyme, taip pat mažinti aplinkos taršą. Komunalinių atliekų tvarkymo paslaugų kaina turi būti pagrįsta būtinosiomis, su komunalinių atliekų tvarkymu susijusiomis, sąnaudomis. Tačiau šiuo metu Atliekų tvarkymo įstatyme išlaidos, susijusios su būtinosiomis, su komunalinių atliekų tvarkymu susijusiomis, sąnaudomis, yra labiausiai neapibrėžta ir neaiški dalis nustatant vietinę rinkliavą ar kitą įmoką už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą.

Vadovaujantis šiuo metu galiojančiomis Vietinės rinkliavos ar kitos įmokos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą dydžio nustatymo taisyklėmis, patvirtintomis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2013 m. liepos 24 d. nutarimu Nr. 711 „Dėl Vietinės rinkliavos ar kitos įmokos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą dydžio nustatymo taisyklių patvirtinimo“, būtinosios, su komunalinių atliekų tvarkymu susijusios, sąnaudos yra tiesiogiai su komunalinių atliekų tvarkymu susijusios pagrįstos sąnaudos, reikalingos komunalinių atliekų tvarkymo paslaugai suteikti, ilgalaikiam komunalinėms atliekoms tvarkyti skirtos infrastruktūros eksploatavimui, jos atnaujinimui užtikrinti ir priimtinoms komunalinių atliekų turėtojams sąlygoms dalyvauti tvarkant komunalines atliekas sudaryti, taip pat aplinkos taršai mažinti. Į būtinąsias, su komunalinių atliekų tvarkymu susijusias, sąnaudas įeina ir komunalinių atliekų tvarkymo sistemos administravimo sąnaudos (pavyzdžiui, komunalinių atliekų tvarkymo sistemos administratoriaus darbuotojų atlyginimų, biuro eksploatavimo, kuro, įmokos apskaičiavimo, sąskaitų išrašymo, įmokų surinkimo sąnaudos). Atliekų tvarkymo įstatyme nenustatytas detalus komunalinių atliekų tvarkymo paslaugų teikimo kainos nustatymo modelis, tik paminėta, kad vietinės rinkliavos ar kitos įmokos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą dydį nustato savivaldybės taryba.

Tačiau Atliekų tvarkymo įstatyme nenumatyta, kas ir kokiais principais vadovaujantis parengia komunalinių atliekų tvarkymo paslaugų kainų projektus, kokiais terminais savivaldybės privalo patvirtinti vietinę rinkliavą ar kitą įmoką už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą, ją peržiūrėti, kas vykdo kainų nustatymo priežiūrą, nagrinėja skundus dėl patvirtintos vietinės rinkliavos ar kitos įmokos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą. Šiuo metu galiojantis esamas teisinis reglamentavimas ir vieningos sistemos, kokiu dažnumu peržiūrima savivaldybių tarybų nustatyta vietinė rinkliava ar kita įmoka už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą nebuvimas skatina tai, kad skirtingose savivaldybėse ji peržiūrima skirtingu dažnumu. Yra savivaldybių, kuriose neįvertinamos galimai pasikeitusios realios kainos už atliekų tvarkymą ir vietinės rinkliavos ar kitos įmokos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą dydis nekeičiamas, tokiu atveju nepadengiamos realios komunalinių atliekų tvarkymo sąnaudos.

Tačiau yra ir tokių savivaldybių, kurios, nepagrįsdamos priežasčių, drastiškai didina vietinės rinkliavos ar kitos įmokos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą dydį, nors, pvz., vienas iš šį dydį įtakojančių veiksnių – mokestis už aplinkos teršimą nepavojingųjų atliekų sąvartyne šalinamomis atliekomis nesikeičia, priešingai – Seimas 2019 m. gruodžio 20 d. pritarė Seimo narių iniciatyva parengtam Mokesčio už aplinkos teršimą įstatymo pakeitimui[2], kuriuo sumažino mokesčio už aplinkos teršimą nepavojingųjų atliekų sąvartyne šalinamomis atliekomis tarifą iki 5 eurų už toną. Tačiau kai kurios savivaldybės 2020 m. padidino vietinės rinkliavos ar kitos įmokos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą dydį motyvuodamos mokesčio už aplinkos teršimą nepavojingųjų atliekų sąvartyne šalinamomis atliekomis pokyčiais. Pagal Konstitucijos 67 straipsnio 15 punktą valstybinius mokesčius ir kitus privalomus mokėjimus nustato Seimas. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2000 m. kovo 15 d. nutarime yra išaiškinęs, kad esminiai mokesčio elementai, tokie kaip mokesčio objektas, mokestinių santykių subjektai, jų teisės ir pareigos, mokesčio dydžiai (tarifai), mokėjimo terminai, išimtys bei lengvatos, turi būti nustatomi įstatymu. Siekiant išlaikyti regioninės komunalinių atliekų tvarkymo sistemos vientisumą, komunalinių atliekų tvarkymo paslauga regionuose turi būti grindžiama tais pačiais principais.

Atsižvelgiant į tai, siūloma nustatyti regioninės kainodaros principus, skaičiavimo ir jos tvirtinimo tvarką, kuomet nepaisant geografinės vietos būtų apskaičiuojami komunalinių atliekų tvarkymo paslaugos tarifai pagal vienodus kriterijus (pvz., pagal savivaldybės teritorijoje gyvenančių atliekų turėtojų, juridinių asmenų skaičių, susidarantį komunalinių atliekų kiekį, komunalinių atliekų rūšių tvarkymo būtinąsias sąnaudas). Šiuo metu nereguliuojama komunalinių atliekų tvarkymo paslaugų kaina kelia gyventojų nepasitenkinimą dėl skirtingų komunalinių atliekų tvarkymo apmokestinimo principų savivaldybėse. Aplinkos ministerijos gaunamų skundų 2019–2020 m. duomenimis, daugiausia skundų buvo gauta dėl vietinės rinkliavos ar kitos įmokos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą dydžio apskaičiavimo (38 %). Pagal savivaldybių pateiktus duomenis atskirose savivaldybėse būtinųjų sąnaudų dalis skiriasi beveik 6 kartus. Atskirose savivaldybėse vidutinės komunalinių atliekų tvarkymo išlaidos vienam savininkui skiriasi 2,5–3,5 kartus. Todėl vienas iš pagrindinių Įstatymo projekto tikslų – reglamentuoti komunalinių atliekų tvarkymo paslaugų kainos nustatymo tvarką taip, kad šis kainodaros procesas taptų skaidrus ir aiškus, komunalinių atliekų tvarkymo paslaugos kaina visose savivaldybėse būtų nustatoma taikant vienodus principus. 4. Kokios siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama. Komunalinių atliekų tvarkymo sektorius

• šiuo metu vienintelis viešųjų paslaugų sektorius, kurio kainodaros modelis detaliai nereglamentuotas ir ši veikla nėra reguliuojama.

Atliekų tvarkymo įstatyme nustatyta, kad nustatant vietinės rinkliavos ar kitos įmokos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą dydį, turi būti vadovaujamasi Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytomis taisyklėmis, tačiau nėra reglamentuojama, kokia tvarka, terminais nustatoma vietinė rinkliava ar kita įmoka už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą. Įstatymo projekte (25¹ straipsnis) nurodoma, kad Taryba, vadovaudamasi skaidrumo, objektyvumo ir nediskriminavimo principais tvirtina regioninių atliekų tvarkymo centrų, bendro atliekų deginimo įrenginio, atliekų deginimo įrenginio valdytojo investicijų vertinimo ir derinimo tvarkos aprašą, derina regioninių atliekų tvarkymo centrų, bendro atliekų deginimo įrenginio, atliekų deginimo įrenginio valdytojo investicijas, susijusias su komunalinių atliekų tvarkymu, investicijas, susijusias su komunalinių atliekų deginimu. Šie principai įvardinti remiantis Viešojo administravimo įstatyme nurodytais principais[3], atsižvelgiant į tai, kad komunalinių atliekų tvarkymo paslauga yra viešoji paslauga. Atsižvelgiant į Įstatymo projekto tikslą, skaidrumo principu papildyti komunalinių atliekų tvarkymo paslaugų kainodaros principai. Šio principo įgyvendinimas turi užtikrinti, kad informacija apie vietinės rinkliavos ar kitos įmokos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą nustatymo ir apskaičiavimo metodus, tvarką ir dydį turi būtų vieša. Įstatymo projekte (25¹ straipsnis) siūloma nustatyti regionines reguliuojamąsias kainas ir bendro atliekų deginimo įrenginio, atliekų deginimo įrenginio valdytojų deginamų komunalinių atliekų deginimo 1 t įkainio viršutines ribas, kurias 3 metų laikotarpiui nustatytų Taryba, šios kainos gali būti koreguojamos kartą per metus.

Trejų metų laikotarpis nustatomas atsižvelgiant į kitų bendrojo intereso ir bendrojo ekonominio intereso paslaugų (pvz., geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo, šilumos tiekimo) reglamentuojamą kainų apskaičiavimo laikotarpį, kuris užtikrintų ilgalaikį komunalinėms atliekoms tvarkyti skirtos infrastruktūros eksploatavimą, jos atnaujinimą, plėtrą, taip pat mažinti aplinkos taršą. Įstatymo projekte (30²straipsnis) numatoma, kad savivaldybių tarybos, atsižvelgdamos į Tarybos nustatytas regionines reguliuojamąsias kainas ir jų padalinimą regiono savivaldybėms pagal savivaldybės teritorijoje gyvenančių atliekų turėtojų skaičių, susidarantį komunalinių atliekų kiekį, komunalinių atliekų rūšių tvarkymo būtinąsias sąnaudas, nustato naują arba patvirtina esamą vietinės rinkliavos ar kitos įmokos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą dydį. Pažymėtina, kad šiuo metu teisės aktais nustatyta savivaldybių pareiga nustatyti vietinės rinkliavos ar kitos įmokos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą dydį gyventojams išlieka. Savivaldybės, vadovaudamosi joms suteiktais įgaliojimais, nustatys galutinį vietinės rinkliavos ar kitos įmokos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymo dydį komunalinių atliekų turėtojams.

Savivaldybių tarybos, atsižvelgdamos į Tarybos nustatytas regionines reguliuojamąsias kainas, šių kainų padalinimą regiono savivaldybėms ir (ar) vadovaujantis Tarybos nustatyta Komunalinių atliekų tvarkymo regioninių reguliuojamųjų kainų nustatymo metodika, pridėjusios savivaldybės komunalinių atliekų surinkimo ir vežimo iš atliekų turėtojų kainą, nustato naują arba patvirtina esamą vietinės rinkliavos ar kitos įmokos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą dydį ir išdaliną ją pagal Vyriausybės patvirtintas taisykles. Taip pat savivaldybės taryboms numatoma galimybė teikti lengvatas komunalinių atliekų turėtojams savivaldybės biudžeto sąskaita. Regioninius įrenginius valdo regioniniai atliekų tvarkymo centrai arba kitos įmonės. Regioninio atliekų tvarkymo centro apibrėžtyje yra fokusuojama į tuos regioninius įrenginius, kurių įrengimas finansuotas ES fondų lėšomis. Pavyzdžiui, mechaninio apdorojimo ir (ar) mechaninio rūšiavimo ir biologinio apdorojimo įrenginiai (toliau – MBA) buvo pastatyti naudojantis ES fondų lėšomis. Siekiant užtikrinti, kad komunalinių atliekų tvarkymo sistema būtų administruojama mažiausiomis sąnaudomis, ir atsižvelgiant į tai, kad Lietuvoje siekiama išlaikyti regioninę komunalinių atliekų tvarkymo sistemą, Įstatymo projekte numatyta (30³straipsnis), kad regioninę reguliuojamąją kainą skaičiuoja ir teikia tvirtinti Tarybai regioninis atliekų tvarkymo centras, o vietinę rinkliavą ar kitą įmoką už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą tvirtina savivaldybės taryba ir iš komunalinių atliekų turėtojų renka savivaldybės institucija arba juridinis asmuo, savivaldybės pavedimu vykdantis komunalinių atliekų tvarkymo lėšų administravimą.

Įstatymo projektu siekiama sukurti efektyvesnę komunalinių atliekų tvarkymo paslaugų apmokestinimo sistemą, o ne iš esmės pakeisti šiuo metu esančią regioninę komunalinių atliekų tvarkymo sistemą. Įsigaliojus pateiktiems Atliekų tvarkymo įstatymo pakeitimams, Taryba, nustatydama regioninę reguliuojamąją kainą, vertins būtinąsias sąnaudas, reikalingas komunalinių atliekų infrastruktūrai išlaikyti. Būtinųjų sąnaudų optimalus ir skaidrus užtikrinimas gali turėti poveikį atliekų turėtojų mokamai vietinei rinkliavai ar kitai įmokai už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą. Tačiau tokiu būdu bus užtikrinamas ilgalaikis komunalinių atliekų tvarkymo sistemos funkcionavimas, taip pat užtikrinama, kad nebus nepagrįstų (perteklinių) sąnaudų, susijusių su infrastruktūros išlaikymu, arba gaunamos pajamos nebus naudojamos ne pagal paskirtį. Galutinį vietinės rinkliavos ar kitos įmokos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymo dydį komunalinių atliekų turėtojams ir toliau nustatys savivaldybės tarybos.

Taip pat, siekiant užtikrinti tinkamą esamos komunalinių atliekų tvarkymo sistemos funkcionavimą, jos plėtrą ir naujų investicijų įtaką gyventojų mokamai kainai už komunalinių atliekų tvarkymo paslaugos teikimą, Įstatymo projekte (30⁷straipsnis) siūloma nustatyti pareigą regioniniams atliekų tvarkymo centrams bei bendro atliekų deginimo įrenginio, atliekų deginimo įrenginio valdytojams derinti investicijas, susijusias su komunalinių atliekų tvarkymu, su Taryba jos nustatyta tvarka. Pastebėtina, kad Valstybinio atliekų tvarkymo 2014–2020 metų plano, patvirtinto Lietuvos Respublikos Vyriausybės

2002 m. balandžio 12 d. nutarimu Nr. 519 „Dėl Valstybinio atliekų prevencijos

ir tvarkymo 2014–2020 metų plano patvirtinimo“, 255.4 papunktyje nustatyta, kad išlaidos už komunalinių atliekų tvarkymą negali viršyti 1 procento disponuojamų vidutinių mėnesio namų ūkio pajamų. Vienam namų ūkiui tenkanti atliekų tvarkymo kaina pagal skirtingas komunalinių atliekų tvarkymo alternatyvas palyginta su statistinėmis prognozuojamomis disponuojamomis namų ūkio pajamomis. Todėl Įstatymo projekte nustatyta, kad įgyvendindamos šią nuostatą, savivaldybės turėtų atsižvelgti ne į kiekvieno konkretaus namų ūkio disponuojamas pajamas, bet į vidutinį mėnesio statistinį savivaldybės rodiklį (https://osp.stat.gov.lt/statistiniu-rodikliu-analize?indicator=S3R331#/). Toks vertinimas atliekamas atsižvelgiant į savivaldybės teritorijoje gyvenančių fizinių asmenų vidutines statistines mėnesio namų ūkio pajamas ir atliekų turėtojų per mėnesį mokamos vietinės rinkliavos ar kitos įmokos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą dydžio už atliekų tvarkytojo suteiktas paslaugas sumą.

Minėtą nuostatą savivaldybės turėtų įgyvendinti tvirtindamos vietinę rinkliavą arba kitą įmoką už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą. Sąvokos „namų ūkis“ apibrėžtis, parengta vadovaujantis 2003 m. birželio

16 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 1177/2003 dėl Bendrijos

statistikos apie pajamas ir gyvenimo sąlygas) nuostatomis ir pateikta Lietuvos Respublikos terminų banke („namų ūkis – atskirai gyvenantis vienas asmuo arba grupė viename būste gyvenančių asmenų, kurie dalijasi išlaidas ir bendrai apsirūpina gyventi būtinomis priemonėmis“), šiuo metu yra vartojama bendrojoje, socialinėje ir gyvenimo lygio statistikoje. Pagal Ekonominės veiklos rūšių klasifikatorių, patvirtintą Statistikos departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės generalinio direktoriaus 2007 m. spalio 31 d. įsakymu Nr. DĮ-226

„Dėl Ekonominės veiklos rūšių klasifikatoriaus patvirtinimo“, namų ūkių veikla

klasifikuojama kaip „namų ūkių, samdančių darbininkus, veikla“ arba kaip 2

„namų ūkių veikla, susijusi su savoms reikmėms tenkinti skirtų

nediferencijuojamų gaminių gamyba ir paslaugų teikimu“. Atsižvelgdami į tai, kad sąvoka „namų ūkis“ įvairiuose šaltiniuose suprantama skirtingai, ir į Lietuvos Respublikos terminų banke pateikiamą šios sąvokos apibrėžtį, Įstatymo projekto 30² straipsnio 11 dalis papildyta sąvoka ,,fiziniai asmenys“. Juridiniams asmenims ši sąlyga negalioja. Sąvoka „namų ūkis“ suprantama kaip atskirai gyvenantis vienas asmuo arba grupė viename būste gyvenančių asmenų, kurie dalijasi išlaidas ir bendrai apsirūpina gyventi būtinomis priemonėmis.

Įstatymo projekte apibrėžiama Tarybos kompetencija, finansavimo tvarka, Tarybos gaunamų pajamų iš reguliuojamosios veiklos naudojimo tvarka, informacijos gavimo ir teikimo tvarka ir kt. Atsižvelgiant į Įstatymo projekte išplėstą Tarybos kompetenciją ir papildomas funkcijas, siekiama įtvirtinti Tarybos finansavimo būdą iš reguliuojamų ūkio subjektų įmokų, kas tiksliau atspindėtų Tarybos vykdomų funkcijų ir jos veiklos finansavimo šaltinio sąsają – Tarybos išlaikymo našta tektų ne visiems mokesčių mokėtojams, o tiems, kurie naudojasi komunalinių atliekų tvarkymo paslauga. Atsižvelgus į Tarybai deleguotas funkcijas, dalį jų paliekant savivaldybių taryboms, reikalingus žmogiškuosius resursus bei planuojamas patirti sąnaudas, dabartinis procento dydis galėtų būti 0,97 procento praėjusių metų reguliuojamos veiklos pajamų. Paaiškinimas[4], kokias metines sąnaudas patirtų Taryba ir kiek žmogiškųjų resursų preliminariai reikėtų, jei tokios apimties komunalinių atliekų tvarkymo reguliavimo sektorių prižiūrėtų Taryba:

1) Žmogiškieji resursai – pagal funkcijų apimtį (kainų nustatymas, investicijų vertinimas, metodikų tvirtinimas, investicinių planų derinimas, investicijų derinimas, išankstinių ginčų sprendimo ne teisme tvarka nagrinėjimas, reguliuojamų veiklų sąnaudų atskyrimo kontrolė, techninės užduoties tvirtinimas), Tarybos vertinimu, būtų reikalinga ne mažesnė kaip 6 (šešių) darbuotojų komanda. Pažymėtina, kad tokio plataus masto ir įtemptų terminų darbams atlikti turi būti užtikrinti pakankami žmogiškieji resursai, t. y. tinkamas personalo skaičius yra viena iš priemonių, padėsiančių įgyvendinti užsibrėžtus tikslus.

Taip pat šiuo metu Taryboje dirbantys darbuotojai, atliekantys bendrąsias funkcijas (finansų, viešųjų pirkimų, personalo ir kt.), turės prisidėti prie naujųjų funkcijų tinkamo įgyvendinimo. Tarybos atliktais skaičiavimais, 6 (šešių) darbuotojų metinis darbo užmokesčio fondas, taip pat bendrųjų skyrių veikla (3 proc.) komunalinių atliekų tvarkymo sektoriaus priežiūrai sudarytų apie 236 244 Eur/metus. Skaičiavimai atlikti, įvertinus: 1) Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatyme nustatytus darbo užmokesčio nustatymo principus bei įvertinus darbdavio mokėtinus mokesčius, mokamus Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos. Priėmus Įstatymo pakeitimo projektą, komunalinio atliekų tvarkymo sektoriaus reguliavimas, kurį vykdys Taryba, bus ilgalaikis procesas, trunkantis ne vienerius metus, todėl turi būti užtikrintas ilgalaikis adekvatus darbo užmokesčio fondas, siekiant pritraukti į valstybės tarnybą kompetentingus asmenis. 2) Darbo vietų parengimas ir išlaikymas – 6 (šešių) darbo vietų įrengimui ir išlaikymui reikalinga: 1) įsigyti baldus (stalai, kėdės, spintelės); 2) paruošti kompiuterinę techniką (įskaitant informacinių technologijų licencijų pirkimą ir kasmetinį jų atnaujinimą, įrangos atnaujinimus ir kt.); 3) įsigyti kanceliarinių prekių; 4) įvertinti papildomų patalpų nuomos ir komunalinius mokesčius; 4) įvertinti ryšių įsigijimą (mobiliųjų ir stacionarių telefonų). Tarybos skaičiavimais, šios metinės sąnaudos sudarytų apie 22 644 Eur. Reikiamos išlaidos baldams, kompiuteriams ir mobiliesiems telefonams skaičiuojamos tik 20 proc. įsigijimo vertės, vertinant, kad patiriamos sąnaudos nėra kasmetinės.

3) Kitos sąnaudos – vertinant Tarybai planuojamų deleguoti funkcijų apimtį, vykdant minėtas funkcijas, susidarytų papildomos sąnaudos: komandiruotės, reguliuojamų ūkio subjektų audito paslaugos. Kituose reguliuojamuose sektoriuose audito kainos siekia: · Vandens sektorius: UAB ,,Anykščių vandenys“ auditas 17 000 Eur, UAB ,,Nemenčinės komunalininkas“ rinkos tyrimo duomenys nuo 30 000 iki 50 000 Eur; · Šilumos sektorius: UAB ,,Litesko auditas 179 620 Eur, AB ,,Vilniaus energija“ 97 150 Eur; · Dujų sektorius: AB ,,Klaipėdos nafta“ 49 610 Eur, Lietuvos dujos ir AB AmberGrid 130 000 Eur, Lesto

170 000 Eur. Taip pat, ryšių, konsultacinių paslaugų

ir (ar) metodikų parengimo paslaugos, informacinėms sistemoms reikalingų techninių resursų nuomos bei programinės ir techninės įrangos priežiūros paslaugos, informacinių išteklių (duomenų surinkimo sistemos, dokumentų valdymo sistemos, duomenų saugos užtikrinimo) praplėtimo paslaugos ir kt. Tarybos skaičiavimais, kitos sąnaudos galėtų sudaryti ne mažiau kaip 402 217 Eur. Įvertinus visas galimas patirti sąnaudas, Tarybos sąnaudų, atliekant Įstatymo projekte deleguojamas funkcijas, metinis krepšelis sudarytų apie 661 105 Eur. Atlikdama skaičiavimus, Taryba naudojo viešai prieinamus duomenis apie regioninių atliekų tvarkymo centrų veiklą ir vertino būsimas regioninių atliekų tvarkymo centrų reguliuojamos veiklos pajamas, t. y. nebuvo vertinamos pajamos, gaunamos iš nereguliuojamos regioninių atliekų tvarkymo centrų veiklos (tų veiklų, kurios nesusijusios su komunalinių atliekų tvarkymo paslaugos organizavimu). Šis 0,97 procento dydis bus optimalus ir tuomet, kai bus pradedamos reguliuoti Kauno ir Vilniaus atliekų deginimo jėgainės, t. y. kai Taryba faktiškai pradės vykdyti jų reguliavimo funkciją ir patirs papildomas sąnaudas.

Neužtikrinus Tarybai tinkamo finansavimo deleguojamoms funkcijoms įgyvendinti, bus užkertamas kelias Tarybai tinkamai įgyvendinti jai pavestas funkcijas. Taip pat, priėmus Įstatymo projektą, Tarybai yra nustatyta pareiga parengti apskaitos atskyrimo ir sąnaudų paskirstymo reikalavimus ir (ar) metodą, ir (ar) modelį, komunalinių atliekų tvarkymo regioninių reguliuojamųjų kainų nustatymo ir bendro atliekų deginimo įrenginio, atliekų deginimo įrenginio valdytojų deginamų po rūšiavimo likusių netinkamų perdirbti ir pakartotinai panaudoti energetinę vertę turinčių komunalinių atliekų deginimo įkainio nustatymo metodikas, kurios užtikrins komunalinių atliekų tvarkymo veiklos efektyvumą ir sąnaudų pagrįstumą. Apskaitos atskyrimo tikslai bei sąnaudų paskirstymo taisyklės leis įgyvendinti pagrindinį kainodaros principą, įtvirtintą Atliekų tvarkymo įstatyme – kaina turi būti pagrįsta būtinosiomis sąnaudomis. Taryba gautas pajamas privalo įmokėti į valstybės biudžetą ir tvarkyti Lietuvos Respublikos biudžeto sandaros įstatymo nustatyta tvarka. Lėšų gavimas iš valstybės iždo bendrosios sąskaitos, tiesioginis išlaidų apmokėjimas ir lėšų pervedimas vykdomas vadovaujantis Valstybės biudžeto lėšų išdavimo iš valstybės iždo sąskaitos taisyklėmis, patvirtintomis Lietuvos Respublikos finansų ministro 2000 m. liepos 21 d. įsakymu Nr. 195 „Dėl Valstybės biudžeto lėšų išdavimo iš valstybės iždo sąskaitos taisyklių patvirtinimo“. Tarybos pajamos, gautos iš ūkio subjektų įmokų ir įmokėtos į valstybės biudžetą, gali būti naudojamos tik Tarybos strateginiame veiklos plane numatytoms ir vykdomoms programoms finansuoti. Tarybai yra taikomi tokie patys atskaitomybės ir kontrolės reikalavimai, kaip ir kitoms biudžetinėms įstaigoms.

Tarybai yra taikomos Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo nuostatos. Taryba kiekvieną ketvirtį Finansų ministerijai teikia ataskaitas apie biudžeto lėšų panaudojimą, taip pat Tarybos finansavimas ir lėšų panaudojimas yra pateikiamas metinėje Tarybos veiklos ataskaitoje. Tiek biudžeto lėšų panaudojimo ataskaitos, tiek metinė Tarybos veiklos ataskaita yra viešos ir skelbiamos Tarybos interneto svetainėje www.regula.lt, todėl visi gali susipažinti su Tarybos gautų lėšų panaudojimo tikslais ir programomis. Įstatymo projekte numatyta, kad regioniniai atliekų tvarkymo centrai, vadovaudamiesi Tarybos patvirtinta Komunalinių atliekų tvarkymo regioninių reguliuojamųjų kainų nustatymo metodika, likus ne mažiau kaip 5 mėnesiams iki regioninės reguliuojamosios kainos galiojimo termino pabaigos, parengia bei Tarybai pateikia regioninės reguliuojamosios kainos apskaičiavimo projektą. Tarybos patvirtintos naujos ar peržiūrėtos regioninės reguliuojamosios kainos įsigalioja kitą dieną po Tarybos nutarimo oficialaus paskelbimo Teisės aktų registre, jeigu pačiame Tarybos nutarime nenumatyta vėlesnė jo įsigaliojimo data. Tarybos patvirtintos galiojančios regioninės reguliuojamosios kainos yra skelbiamos viešai. Atsižvelgus į regioniniams atliekų tvarkymo centrams deleguotas funkcijas, reikalingus joms atlikti žmogiškuosius resursus, sąnaudas dėl reguliuojamų veiklos rūšių, bendros visų regioninių atliekų tvarkymo centrų planuojamos papildomos išlaidos sudarytų 634 tūkst. eurų/metams.

Taip pat Įstatymo projekte (30⁴straipsnis) nustatoma bendro atliekų deginimo įrenginio, atliekų deginimo įrenginio valdytojų po rūšiavimo likusių, perdirbti ir pakartotinai panaudoti netinkančių energetinę vertę turinčių komunalinių atliekų deginimo 1 t įkainio viršutinės ribos nustatymo metodika bei nustatoma bendro atliekų deginimo įrenginio, atliekų deginimo įrenginio valdytojų deginamų komunalinių atliekų deginimo 1 t įkainio viršutinė riba, kuri nustatoma ne trumpesniam kaip 3 metų laikotarpiui. Atliekų deginimas – viena iš sudedamųjų dalių, sudarančių komunalinių atliekų tvarkymo sistemą. Atsižvelgus į tai, kad komunalinių atliekų tvarkymas yra viešoji paslauga, Įstatymo projekte siūloma nustatyti bendro atliekų deginimo įrenginio, atliekų deginimo įrenginio valdytojų komunalinių atliekų deginimo 1 tonos įkainio viršutinę ribą. Viršutinės įkainio ribos nustatymas, palyginti su kitais alternatyviais reguliavimo mechanizmais, yra efektyviausias reguliavimo principas, kuomet nėra labai didinama ūkio subjekto administracinė našta, o reguliuojamo ūkio subjekto aptarnaujami vartotojai (klientai) yra apsaugomi nuo per didelių paslaugos kainų. Įstatymo projekte apibrėžiamos regioninių atliekų tvarkymo centrų ir bendro atliekų deginimo įrenginio, atliekų deginimo įrenginio valdytojų funkcijos, susijusios su komunalinių atliekų tvarkymu, ataskaitų teikimu, informacijos skelbimu ir kt. Siekiant užtikrinti efektyvų Įstatymo projekte numatytų funkcijų įgyvendinimą, Įstatymo projekte (30⁶straipsnis) nustatoma reguliuojamosios veiklos ataskaitų ir reguliavimo apskaitos sistemos nepriklausomo vertinimo tvarka.

Regioninis atliekų tvarkymo centras ir bendro deginimo įrenginio, atliekų deginimo įrenginio valdytojai turi vesti atskirą vykdomos komunalinių atliekų tvarkymo veiklos apskaitą, kuri turi būti atskirta nuo kitų veiklos rūšių, kurios nesusijusios su komunalinių atliekų tvarkymo veikla, taip pat numatyta prievolė regioniniams atliekų tvarkymo centrams ir bendro deginimo įrenginio, atliekų deginimo įrenginio valdytojams atlikti reguliuojamos veiklos ataskaitų vertinimą. Taip pat, siekiant efektyviai įgyvendinti Įstatymo projekte nustatytas funkcijas regioniniams atliekų tvarkymo centrams ir bendro deginimo įrenginio, atliekų deginimo įrenginio valdytojams, nustatyta sankcijų skyrimo tvarka, reguliuojamos veiklos patikrinimų tvarka. Siekiant nustatyti aiškų ir tikslų reikalavimą, kas turi turėti pavojingų atliekų tvarkymo licenciją, Įstatymo projekte tikslinamas Atliekų tvarkymo įstatymo 12 straipsnis. Atliekų tvarkymo įstatymo 12 straipsnio 1 dalies redakcijoje, galiojančioje nuo 2019 m. sausio 1 d., nustatyta, kad „pavojingas atliekas ketinančios tvarkyti įmonės, neturinčios šio Įstatymo 6 straipsnyje nurodytų leidimų, turi gauti pavojingų atliekų tvarkymo licenciją“. Atliekų tvarkymo įstatymo 2 straipsnio 18 dalyje nustatyta, kad „atliekų tvarkymas – atliekų surinkimas, vežimas, naudojimas ir šalinimas, šių veiklų organizavimas ir stebėsena, šalinimo vietų vėlesnė priežiūra, įskaitant, kai minėtus veiksmus atlieka prekiautojas atliekomis ar tarpininkas“. Atliekų tvarkymo įstatymo 12 straipsnio 1 dalies redakcijoje, galiojusioje iki 2019 m. sausio 1 d., reikalavimas turėti pavojingų atliekų tvarkymo licenciją buvo nustatytas įmonėms, kurios surenka, laiko, šalina ir naudoja pavojingas atliekas.

Atliekų tvarkymo įstatymo 6 straipsnyje nustatyta, kad leidimus turi turėti įmonės, ketinančios atlikti atliekų apdorojimą, perdirbančios laivus, ir įmonės, atliekų susidarymo vietoje pavojingas atliekas laikančios ilgiau kaip šešis mėnesius, o nepavojingąsias – ilgiau kaip vienerius metus, turi gauti leidimus. Įstatymo projektu siekiama aiškiai nustatyti, kad pavojingų atliekų tvarkymo licenciją reikės turėti tik pavojingas atliekas ketinančioms surinkti įmonėms, o įmonėms, kurios laiko, šalina ir naudoja pavojingas atliekas, – reikės turėti leidimą. Taip pat reikalavimo išduoti pavojingų atliekų licencijos dublikatą atsisakymas leis išduoti tik skaitmeninę pavojingų atliekų tvarkymo licenciją. Įstatymo projekte numatyta, kad baudos, skirtos regioniniams atliekų tvarkymo centrams ir (ar) bendro atliekų deginimo įrenginio, atliekų deginimo įrenginio valdytojams, neįskaičiuojamos į regionines reguliuojamąsias kainas ir komunalinių atliekų deginimo 1 t įkainius. Tiksliai įvertinti, kiek konkrečiai Įstatymo projekte įvardintų priemonių įgyvendinimas turės įtakos gyventojų mokamai vietinei rinkliavai ar kitai įmokai už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą, nėra galimybės. Nes esant dabartiniam reglamentavimui, kai komunalinių atliekų tvarkymo paslaugos kaina nereguliuojama ir jos nustatymo priežiūra nevykdoma, nežinoma, kokias išlaidas, susijusias su komunalinių atliekų tvarkymo sistemos infrastruktūros išlaikymu, jos plėtra ir pan., savivaldybės įvertina ir įtraukia nustatydamos vietinę rinkliavą ar kitą įmoką už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą.

Be to, tai priklauso nuo daugelio kitų faktorių, pvz., mokesčio už aplinkos teršimą nepavojingųjų atliekų sąvartyne šalinamomis atliekomis (šiuo metu Seime svarstomas Mokesčio už aplinkos teršimą įstatymo pakeitimo projektas, kuriuo didinamas minėtas mokestis), darbo užmokesčio ir pan. pokyčių. Kaip minėta, šiuo metu nereguliuojama komunalinių atliekų tvarkymo paslaugų kaina kelia gyventojų nepasitenkinimą dėl skirtingų komunalinių atliekų tvarkymo apmokestinimo principų savivaldybėse. Iš gaunamų skundų 2019–2020 m. duomenimis, daugiausia skundų buvo gauta dėl vietinės rinkliavos ar kitos įmokos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą dydžio apskaičiavimo (38 %). Atskirose savivaldybėse būtinųjų sąnaudų dalis skiriasi beveik 6 kartus. Atskirose savivaldybėse vidutinės komunalinių atliekų tvarkymo išlaidos vienam savininkui skiriasi 2,5-3,5 kartus. 5. Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai, galimos neigiamos priimto įstatymo pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta Priėmus Įstatymo projektą, tikėtinas teigiamas poveikis komunalinių atliekų tvarkymo sektoriui, nes bus pakeistas komunalinių atliekų tvarkymo paslaugų kainodaros modelis, numatant aiškią, skaidrią ir visose savivaldybėse grindžiamą vienodais principais komunalinių atliekų tvarkymo paslaugų kainos nustatymo tvarką.

Atsižvelgiant į tai, kad institucijoms galioja prievolė atlikti teisės aktų poveikio konkurencijai vertinimą, kai rengiamu teisės aktu numatomas teisinis reguliavimas galėtų paveikti konkurenciją, atliktas poveikio konkurencijai vertinimas. Vadovaujantis Konkurencijos tarybos parengtomis Sprendimų poveikio konkurencijai vertinimo gairėmis, įvertinta, ar Įstatymo projekte reglamentuojami sprendimai gali daryti poveikį konkurencijai, atliktas tokio poveikio vertinimas. Dėl specifinių rinkos bruožų joje nėra ir negali būti konkuruojančių ūkio subjektų, negali būti ir konkurencijos sąlygų skirtumų, prekė yra ne ūkinės veiklos vykdymo objektas, o teikiama kaip viešo pobūdžio paslauga, kuria įgyvendinama valstybės funkcija užtikrinti tam tikrus visuomeninius poreikius, šiuo atveju komunalinių atliekų tvarkymo paslauga yra paslauga, teikiama vadovaujantis Viešojo administravimo įstatymo pagrindais. Įstatymo projektu Lietuvoje siekiama išlaikyti regioninę komunalinių atliekų tvarkymo sistemą, todėl iš esmės konkurencijai tarp regioninių atliekų tvarkymo centrų siūlomi pokyčiai įtakos neturės. Visi regioninės reguliuojamosios kainos projektai derinami atsižvelgiant į esamą situaciją. Esant poreikiui, kainos koreguojamos kartą per metus. Šiuo atveju galutinį vietinės rinkliavos ar kitos įmokos už komunalinių atliekų tvarkymo paslaugą dydį komunalinių atliekų turėtojams nustatys savivaldybės taryba. Įstatymo projektu reguliuojamoji kaina apima tik dalį dydžio.

Trejų metų laikotarpis nustatomas atsižvelgiant į kitų bendrojo intereso ir bendrojo ekonominio intereso paslaugų (pvz., geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo, šilumos tiekimo) reglamentuojamą kainų apskaičiavimo laikotarpį, kuris užtikrintų ilgalaikį komunalinėms atliekoms tvarkyti skirtos infrastruktūros eksploatavimą, jos atnaujinimą, plėtrą, taip pat mažinti aplinkos taršą. Visiems ūkio subjektams, susijusiems su komunalinių atliekų tvarkymu, sąnaudos padidės proporcingai vienodai. 6. Kokią įtaką priimtas įstatymas turės kriminogeninei situacijai, korupcijai. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 121 straipsnis ir Lietuvos Respublikos rinkliavų įstatymo 11 straipsnis nustato, kad vietinę rinkliavą už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą savivaldybės teritorijoje turi teisę nustatyti tik savivaldybės taryba savo sprendimu, detali tvarka, kaip turėtų būti nustatomas šis dydis, šiuo metu Atliekų tvarkymo įstatyme nereglamentuota.

Įstatymo projekte numatoma, kad Taryba nustato regionines reguliuojamąsias kainas, apskaičiuotas pagal Tarybos patvirtintą Komunalinių atliekų tvarkymo regioninių reguliuojamųjų kainų nustatymo metodiką, prižiūri, kaip jos taikomos, tvirtina bendro deginimo įrenginių, atliekų deginimo įrenginių valdytojų deginamų komunalinių atliekų kainų nustatymo metodiką ir prižiūri, kaip ji taikoma, nustato bendro deginimo įrenginio, atliekų deginimo įrenginio komunalinių atliekų deginimo 1 t įkainio viršutinę ribą, tvirtina apskaitos atskyrimo ir sąnaudų paskirstymo reikalavimus ir (ar) metodą, ir (ar) modelį, kontroliuoja, kad būtų veiksmingai atskirtos reguliuojamų veiklų sąnaudos nuo kitų sąnaudų, kontroliuoja, ar regioniniai atliekų tvarkymo centrai bei bendro atliekų deginimo įrenginio, atliekų deginimo įrenginio valdytojai taiko šio Įstatymo projekte nustatyta tvarka nustatytas kainas bei įkainius, todėl, manytina, kad tokiu būdu mažinama korupcijos pasireiškimo rizika. Įstatymo Projekto priėmimas neturės įtakos kriminogeninei situacijai. 7. Kaip įstatymo įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai. Įstatymo projektas verslo sąlygoms ir jo plėtrai neigiamos įtakos neturės. Tikėtinas teigiamas poveikis, kadangi bus reglamentuotas komunalinių atliekų tvarkymo paslaugų kainodaros modelis, ginčų nagrinėjimo tvarka, kuri bus vieninga visoje Lietuvos teritorijoje ir aiški tiek komunalinių atliekų tvarkymo paslaugų teikėjams, tiek komunalinių atliekų turėtojams.

Tarybos pajamos, gautos iš reguliuojamos veiklos, pripažįstamos šių įmonių pagrįstomis būtinosiomis sąnaudomis nustatant paslaugų kainas, todėl ūkio subjektai neigiamo poveikio nepatirs. 8. Įstatymo inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios Priėmus siūlomą Įstatymo projektą, kitų įstatymų priimti, pakeisti ar pripažinti netekusias galios nereikės. 9. Ar įstatymo projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymo reikalavimų, o įstatymo projekto sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka Įstatymo projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymo reikalavimų ir atitinka bendrinės lietuvių kalbos normas. Įstatymo projekto sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka. 10. Ar įstatymo projektas atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas bei Europos Sąjungos dokumentus Įstatymo projektas atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas bei ES dokumentus. 11. Jeigu įstatymui įgyvendinti reikia įgyvendinamųjų teisės aktų, kas ir kada juos turėtų parengti Priėmus siūlomą Įstatymo projektą, iki 2021 m. kovo 1 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybė, aplinkos ministras ir Taryba priima šio Įstatymo projekto įgyvendinamuosius teisės aktus. Priėmus Įstatymo projektą, Aplinkos ministerija turės parengti Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2013 m. liepos 24 d. nutarimo Nr.

711 „Dėl Vietinės rinkliavos ar kitos įmokos už komunalinių

atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą dydžio nustatymo taisyklių patvirtinimo“ pakeitimą. Taryba turės parengti Komunalinių atliekų tvarkymo regioninių reguliuojamųjų kainų nustatymo metodiką, Po rūšiavimo likusių, perdirbti ir pakartotinai panaudoti netinkančių energetinę vertę turinčių komunalinių atliekų deginimo 1 t įkainio viršutinės ribos nustatymo metodiką, Apskaitos atskyrimo ir paskirstymo reikalavimus ir (ar) metodus, ir (ar) modelį, Regioninių atliekų tvarkymo centrų ir bendro deginimo įrenginio, atliekų deginimo įrenginio valdytojų informacijos teikimo taisykles, Regioninių reguliuojamųjų kainų paskirstymo savivaldybėms kriterijus, Audito ataskaitų patikrų technines užduotis, Regioninių atliekų tvarkymo centrų ir deginimo įrenginių investicijų vertinimo ir derinimo Tarybos tvarkos aprašą, Bendro atliekų deginimo, atliekų deginimo įrenginio valdytojo ir regioninio atliekų tvarkymo centro ginčų dėl taikomų komunalinių atliekų deginimo įkainių nagrinėjimo taisykles. Šių teisės aktų įsigaliojimo data bus numatyta tokia pati kaip ir Įstatymo projekto. Atsižvelgiant į tai, kad Įstatymo projekto 2 straipsniu keičiamo Atliekų tvarkymo įstatymo 12 straipsnyje siūloma atsisakyti pavojingų atliekų tvarkymo licencijos dublikato išdavimo, atitinkamai turės būti keičiamas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2000 m. gruodžio 15 d. nutarimas Nr. 1458 „Dėl Konkrečių valstybės rinkliavos dydžių sąrašo ir Valstybės rinkliavos mokėjimo ir grąžinimo taisyklių patvirtinimo“. Šio teisės akto įsigaliojimo data bus numatyta tik tada, kai bus patvirtintas šis Įstatymo projektas. 12.

12. Kiek

biudžeto lėšų pareikalaus ar leis sutaupyti įstatymo įgyvendinimas Įstatymo projekto įgyvendinimui papildomos lėšos reikalingos Tarybai, įgyvendinant Įstatymo projekte numatytas funkcijas – regioninės reguliuojamosios kainos, apskaičiuotos pagal Tarybos patvirtintą Komunalinių atliekų tvarkymo regioninių reguliuojamųjų kainų nustatymo metodiką, nustatymas ir priežiūra, regioninių reguliuojamųjų kainų paskirstymo savivaldybėms kriterijų nustatymas ir paskirstymas, investicijų derinimas, bendro atliekų deginimo įrenginio, atliekų deginimo įrenginio valdytojų komunalinių atliekų deginimo 1 tonos įkainio viršutinių ribų, apskaičiuotų pagal Tarybos patvirtintą Po rūšiavimo likusių, perdirbti ir pakartotinai panaudoti netinkančių energetinę vertę turinčių komunalinių atliekų deginimo 1 t įkainio viršutinės ribos nustatymo metodiką, nustatymas, ginčų nagrinėjimas, apskaitos atskyrimo ir sąnaudų paskirstymo reikalavimų ir (ar) metodo, ir (ar) modelio tvirtinimas, regioninių atliekų tvarkymo centrų ir bendro deginimo įrenginio, atliekų deginimo įrenginio valdytojų, informacijos teikimo taisyklių tvirtinimas, ir kt. Įstatymo projekte numatyta, kad Tarybos kitų metų pajamas sudarys 0,97 procentas praėjusių metų regioninio atliekų tvarkymo centro bei atliekų deginimo įrenginių valdytojų veiklos pajamų. Įvertinus visas galimas patirti sąnaudas, Tarybos sąnaudų, atliekant Įstatymo projekte deleguojamas funkcijas, metinis krepšelis sudarytų apie 661 105 Eur. Atsižvelgus į regioniniams atliekų tvarkymo centrams deleguotas funkcijas, reikalingus joms atlikti žmogiškuosius resursus, sąnaudas dėl reguliuojamų veiklos rūšių, bendros visų regioninių atliekų tvarkymo centrų planuojamos papildomos išlaidos sudarytų 634 tūkst. eurų/metams. 13. Projekto rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados. Įstatymo projektas patikslintas įvertinus suinteresuotų institucijų pateiktas pastabas. 14.

14. Reikšminiai

žodžiai, kurių reikia šiam projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant reikšminius žodžius pagal Europos žodyną Eurovoc Reikšminiai žodžiai, kurių reikia Įstatymo projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant reikšminius žodžius pagal Europos žodyną Eurovoc: aplinkos apsauga, atliekos, atliekų tvarkyba. 15. Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai Nėra. [1] Aplinkos apsaugos agentūros nuostatai, patvirtinti Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004 m. liepos 14 d. įsakymu Nr. D1-385 ,,Dėl Aplinkos apsaugos agentūros nuostatų patvirtinimo“. [2] Mokesčio už aplinkos teršimą įstatymo Nr. VIII-1183 7 priedėlio pakeitimo įstatymas, https://www.lrs.lt/sip/portal.show?p_r=35727&p_k=1&p_a=sale_klaus_stadija&p_svarst_kl_stad_id=-34557. [3] Viešojo administravimo įstatymo 3, 36² straipsniai. [4] Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos 2019 m. lapkričio 19 d. raštas.

Teisės departamento išvada

2020-06-11 · the official register ↗

LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO KANCELIARIJOS

TEISĖS DEPARTAMENTAS

IŠVADA

DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS ATLIEKŲ TVARKYMO

ĮSTATYMO NR. VIII-787 2, 12, 28, 30, 30¹, 30², 35¹

STRAIPSNIŲ PAKEITIMO IR ĮSTATYMO PAPILDYMO 25¹, 30³, 30⁴,

30⁵, 30⁶, 30⁷, 30⁸, 30⁹,

31¹, 31², 31³ STRAIPSNIAIS, SEPTINTUOJU¹IR SEPTINTUOJU² SKIRSNIAIS ĮSTATYMO

PROJEKTO

2020-06-16 Nr. XIIIP-4988

Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:

1. Įstatymo

pavadinime vietoj žodžių „ĮSTATYMO PROJEKTO“ įrašytinas žodis „ĮSTATYMAS“. 2. Tikslintina projekto 1 straipsnio struktūrinių dalių numeracija (yra dvi trečiosios dalys). 3. Projekto 1 straipsnio 1 dalimi Atliekų tvarkymo įstatymo (toliau - keičiamas įstatymas) 2 straipsnį siūlomoje papildyti 24¹ dalyje ir kitose projekto nuostatose vartojamos tokios sąvokos kaip „bendras atliekų deginimo įrenginys“ ir „atliekų deginimo įrenginys“, kurių turinys nei keičiamame įstatyme, nei projekte nėra atskleistas, todėl iš projekto nuostatų nėra aišku, kuo skiriasi šie įrenginiai, jei jų paskirtis pagal projekto nuostatas yra vienoda. Pažymėtina, kad sąvoka „atliekų deginimo įrenginys“ yra vartojama keičiamo įstatymo 11² straipsnio 2 dalies 3 punkto nuostatose, todėl, įvedus projekto nuostatose dvejopas formuluotes dėl atliekų deginimo įrenginio, lieka neaišku, ar keičiamo įstatymo 11² straipsnio 2 dalies 3 punkto nuostatos būtų privalomos ne tik už „atliekų deginimo įrenginio“, bet ir už

„bendro atliekų deginimo įrenginio“ eksploatavimą ir kontrolę atsakingiems

įmonių darbuotojams. Siekiant aiškumo, siūlytina projekto nuostatose atskleisti šių sąvokų turinį ir, svarstyti, ar projektu nereikėtų tikslinti ir keičiamo įstatymo 11² straipsnio 2 dalies 3 punkto nuostatų. 4.

4. Projekto

1 straipsnio 3 dalimi keičiamo įstatymo 2 straipsnį siūloma papildyti 39¹

dalimi, nustatant, kad ,,komunalinių atliekų tvarkymo lėšų administravimas – savivaldybės ar savivaldybės pavedimu juridinio asmens atliekamas vietinės rinkliavos ar kitos įmokos už komunalinių atliekų surinkimą ir jų tvarkymą surinkimas iš atliekų turėtojų ir kitos funkcijos, nurodytos Atliekų tvarkymo įstatymo 30⁵ straipsnyje“ (pabraukta mūsų). Pagal projekto

5 straipsnio 1 dalyje pateiktas keičiamo įstatymo 30 straipsnio 3 dalies 10

punkto nuostatas komunalinių atliekų tvarkymo lėšų administravimą savivaldybė galėtų pavesti komunalinių atliekų tvarkymo sistemos administratoriui. Iš pateikto sąvokos apibrėžimo bei kitų projekto nuostatų nėra aišku, ar aukščiau minėtų lėšų administravimas galėtų būti pavestas ir bet kuriems kitiems juridiniams asmenims. Jeigu taip, tai nėra aišku, kokiais kriterijais bei tvarka jie būtų atrinkti. Svarstytina, ar projekto nuostatų nereikėtų patikslinti, pašalinant šį neaiškumą. Be to, vertinamojoje projekto nuostatoje vietoj žodžių ,,Atliekų tvarkymo įstatymo“ įrašytini žodžiai ,,šio įstatymo“, o nuorodą „30⁵ straipsnyje“ reikėtų tikslinti, konkrečiai nurodant šio straipsnio struktūrinę dalį, kurioje nurodytos funkcijos. 5. Projekto

1 straipsnio 9 dalyje keičiamo įstatymo 2 straipsnio 58⁶ dalyje

vietoj skaičiaus „58⁵“ įrašytinas skaičius „58⁶“. 6. Atsižvelgiant į projekto 1 straipsniu 14 dalimi keičiamo įstatymo 2 straipsnio 63¹ dalies nuostatas, projekto 1 straipsnio 13 dalimi keičiamo įstatymo 2 straipsnio 58¹⁰ dalyje po žodžio „pratęstą“ įrašytinas žodis „galioti“. 7. Projekto

1 straipsniu 14 dalimi keičiamo įstatymo 2 straipsnio 63¹ dalyje

vietoj žodžių „Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo“ įrašytinas žodis „šio“. 8. Projekto

2 straipsniu keičiamo įstatymo 12 straipsnio 1 dalyje numatoma, kad pavojingas

atliekas ketinančios surinkti įmonės turi gauti atliekų tvarkymo licenciją.

Atkreiptinas dėmesys, kad galiojančios redakcijos įstatymo 12 straipsnio 4 dalyje pavojingų atliekų tvarkymo licencijos išduodamos jas tvarkančioms įmonėms. Atsižvelgiant į tai ir siekiant aiškumo, siūlytina suvienodinti įmones (ar tvarkančios, ar surenkančios), kurioms yra išduodamos pavojingų atliekų tvarkymo licencijos. 9. Projekto

3 straipsnyje dėstomo keičiamo įstatymo 25¹straipsnio pavadinime

yra įvedamas trumpinys „(toliau – Taryba”). Atkreiptinas dėmesys, kad Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos pilnas pavadinimas pirmą kartą minimas projekto 1 straipsnio 4 dalimi keičiamo įstatymo 2 straipsnio 58¹ dalyje. Atsižvelgiant į tai, svarstytina, ar projekto 3 straipsnyje dėstomo keičiamo įstatymo 25¹straipsnio pavadinime įvedamas trumpinys neturėtų būti nurodomas projekto 1 straipsnio 4 dalimi keičiamo įstatymo 2 straipsnio 58¹ dalyje. 10. Projekto 3 straipsnyje dėstomo keičiamo įstatymo 25¹straipsnio 1 dalies 3 punkte siūloma nustatyti, kad Valstybinės energetikos reguliavimo taryba ,,nustato regioninių reguliuojamųjų kainų paskirstymo savivaldybėms kriterijus ir paskirsto regionines reguliuojamąsias kainas savivaldybėms“. Pastarosios nuostatos paskirtis ir tikslai nėra aiškūs. Svarstytina, ar siekiant aiškumo, jos nereikėtų patikslinti. 11. Siekiant sąvokų vartojimo įstatyme suderinimo, projekto 3 straipsnyje dėstomo keičiamo įstatymo 25¹straipsnio 1 dalies 7 punkte vietoj žodžio „teisme“ įrašytinas žodis „teismo“. 12. Projekto 3 straipsnyje dėstomo keičiamo įstatymo 25¹straipsnio 2 dalyje vartojamos tokios sąvokos kaip

„reguliuojamas ūkio subjektas“ „ūkio subjektas“, kurių turinys nei projekte,

nei keičiamame įstatyme nėra apibrėžtas, todėl nėra aiškus. Siekiant aiškumo, siūlytina projekte apibrėžti šias sąvokas. 13.

13. Projekto 3 straipsnyje dėstomo keičiamo

įstatymo 25¹straipsnio 4 dalies 1 ir 2 punktuose siūloma nustatyti, kokios pajamos sudaro Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos ,,kitų metų pajamas”. Pažymėtina, kad iš projekto nuostatų turinio nėra aišku, ar turimos omenyje kalendorinių metų Tarybos pajamos, ar metinės pajamos būtų skaičiuojamos ne kalendoriniais metais. Projekto nuostatas reikėtų patikslinti. 14. Projekto 3 straipsnyje dėstomo keičiamo įstatymo 25¹straipsnio 5 dalies 1 punkte nuoroda „šios dalies 1 punkte“ nėra aiški. Atkreiptinas dėmesys, kad Tarybos pajamos yra reglamentuojamos projekto 3 straipsnyje dėstomo keičiamo įstatymo 25¹straipsnio

4 dalies nuostatose. 15. Reikėtų atsisakyti projekto 4 straipsnio

vienos struktūrinės dalies numeravimo. 16. Atsižvelgiant į projekto 5 straipsnio 1 dalimi keičiamo įstatymo 30 straipsnio 3 dalies pirmąją pastraipą, projekto 5 straipsnio 1 dalimi keičiamo įstatymo 30 straipsnio 3 dalies 10 punkte žodžiai

„jeigu savivaldybė paveda“ brauktini kaip pertekliniai. Be to, šiose projekto nuostatose nėra aiškus

formuluotės „komunalinių atliekų tvarkymo sistemos administravimo funkcijas“ turinys, nes keičiamo įstatymo 30 straipsnio pavadinime ir kitose šio straipsnio nuostatose vartojama formuluotė „komunalinių atliekų tvarkymo sistemų organizavimas“ bei „komunalinių atliekų tvarkymo sistemos organizavimo funkcijos“. 17. Projekto

5 straipsnio 2 dalimi yra nurodoma, kad yra keičiama galiojančio įstatymo 30

straipsnio 4 dalis. Atkreiptinas dėmesys, kad keičiamo įstatymo 30 straipsnio 4 dalyje nėra daromi jokie pakeitimai. 18. Projekto 5 straipsnio 4 dalimi keičiamo įstatymo 30 straipsnio 6¹ dalyje siūloma nustatyti, kad

„savivaldybės, vadovaujantis teisės aktais, gali pavesti užtikrinti regioninių

komunalinių atliekų tvarkymo įrenginių nepertraukiamą veiklą, šių įrenginių valdymą vykdyti regioniniam atliekų tvarkymo centrui“.

Šios projekto nuostatos nėra aiškios santykyje su projekto 1 straipsnio 6 dalimi keičiamo įstatymo 2 straipsnio 58³ dalies nuostatomis, pagal kurias įvairius įrenginius, suprantamus kaip regioniniai komunalinių atliekų tvarkymo įrenginiai, savivaldybių pavedimu tvarko regioninis atliekų tvarkymo centras ar komunalinių atliekų sistemos administratorius arba kitas juridinis asmuo“. T. y., nėra aišku, kokiais atvejais ir kokia tvarka savivaldybės galėtų pavesti įvairių įrenginių valdymą regioniniam atliekų tvarkymo centrui, kai tuos įrenginius savivaldybės pavedimu tvarko ne regioninis atliekų tvarkymo centras, o komunalinių atliekų sistemos administratorius arba kitas juridinis asmuo. 19. Projekto 6 straipsniu keičiamo įstatymo 30¹ straipsnio 2 dalyje prieš žodžius „lėšų administravimą“ įrašytinas žodis „tvarkymo“. 20. Projekto lyginamajame variante 6 straipsniu keičiamo įstatymo 30¹ straipsnio

2 dalyje neatsispindi visi daromi pakeitimai. Analogiško turinio pastaba

teiktina ir dėl projekto lyginamojo varianto 6 straipsniu keičiamo įstatymo 30¹ straipsnio 6 dalies. 21. Projekto

7 straipsniu keičiamo įstatymo 30² straipsnio 1 dalies 5 punkte yra

apibrėžiamas skaidrumo principas. Atkreiptinas dėmesys, kad projekto 7 straipsniu keičiamo įstatymo 30² straipsnio 1 dalies antrasis sakinys numato tik solidarumo, proporcingumo, nediskriminavimo, sąnaudų susigrąžinimo principus. Atsižvelgiant į tai ir siekiant aiškumo, siūlytina projekto 7 straipsniu keičiamo įstatymo 30² straipsnio 1 dalį atitinkamai patikslinti. 22. Projekto lyginamajame variante 7 straipsniu keičiamo įstatymo 30² straipsnio 3 dalyje neatsispindi visi daromi pakeitimai.

Analogiško turinio pastaba teiktina ir dėl projekto lyginamojo varianto 7 straipsniu keičiamo įstatymo 30² straipsnio 4 ir 5 dalių. 23. Svarstytina, ar projekto 7 straipsniu keičiamo įstatymo 30² straipsnio 5 dalyje nereikėtų braukti žodžio „administracijos“, nes paprastai įstatymuose nurodoma, kad informacija skelbiama savivaldybės interneto svetainėje. 24. Projekto

7 straipsniu keičiamo įstatymo 30² straipsnio 6 dalies (ypač nėra

aiškus kalbiniu požiūriu pirmasis sakinys) nuostatos sunkai suprantamos. Svarstytina, ar, siekiant aiškumo, atskiruose punktuose nereikėtų išdėstyti kas yra laikytina reguliuojamosios kainos būtinosiomis sąnaudomis, o kas ne. 25. Iš projekto 7 straipsniu keičiamo įstatymo 30² straipsnio 7 dalies formuluotės „teikiama regiono savivaldybėms“ nėra aišku, koks regionas turimas omeny, ar keičiamo įstatymo 2 straipsnio 42 dalyje apibrėžtas

„komunalinių atliekų tvarkymo regionas“, ar koks kitas regionas. Atsižvelgiant

į tai, projekto nuostatos tikslintinos. 26. Svarstytina, ar projekto 7 straipsniu keičiamo įstatymo 30² straipsnio 7 dalyje nustatyti regioninės reguliuojamosios kainos nustatymo terminai yra logiškai pagrįsti, nes regioninės reguliavimo kainos apskaičiavimo projektai Tarybai turi būti pateikti likus ne mažiau kaip 5 mėnesiams iki regioninės reguliuojamosios kainos galiojimo termino pabaigos (tai reiškia, kad projektas gali būti pateiktas ir likus 5 mėnesiams). Į šį laikotarpį įeina 2 mėnesių laikotarpis, per kurį savivaldybės teikia pastabas projektui. Taryba, per 5 mėnesius nuo visų tinkamų duomenų ir (arba) dokumentų pateikimo dienos, išnagrinėja pateiktą projektą ir nustato naują regioninę reguliuojamąją kainą. Jeigu pateikiami papildomi dokumentai ir (ar) informacija, terminas skaičiuojamas nuo papildomų dokumentų gavimo dienos.

Svarstytina, ar toks siūlomas reguliavimas nesudaro prielaidų nepatvirtinti naujos regioninės reguliuojamosios kainos iki senosios kainos galiojimo termino pabaigos, tuo atveju, jei projektas būtų pateiktas likus 5 mėnesiams iki senosios regioninės reguliuojamosios kainos galiojimo termino pabaigos, o Tarybai nustatytas 5 mėnesių terminas vis būtų naujai skaičiuojamas priklausomai nuo to, ar būtų pateikti visi tinkami duomenys ir (arba) dokumentai, ar būtų pateikiami papildomi dokumentai. 27. Siekiant įstatyme vartojamų formuluočių suderinamumo, reikėtų suvienodinti projekto 7 straipsniu keičiamo įstatymo 30² straipsnio 7 dalyje vartojamas formuluotes „regioninės reguliuojamosios kainos apskaičiavimo projektas“ ir

„regioninės reguliuojamosios kainos projektas“. 28. Projekto 7 straipsnyje siūloma keičiamo

įstatymo 30² straipsnio 8 dalies nuostata ,,šiuo metu galiojanti regioninė reguliuojamoji kaina“ (pabraukta mūsų) nėra aiški. Neaišku, kuri konkrečiai kainos galiojimo data turima omenyje. Svarstytina, ar, siekiant aiškumo, žodžių ,,šiuo metu“ nereikėtų išbraukti. 29. Siekiant įstatyme vartojamų formuluočių suderinamumo, projekto 7 straipsniu keičiamo įstatymo 30² straipsnio

10 dalyje formuluotėje „šių kainų padalinimą“ žodis „padalinimą“ keistinas

žodžiu „paskirstymą“. 30. Projekto 7 straipsniu keičiamo įstatymo 30² straipsnio 10 ir 11 dalyse vartojama sąvoka ,,namų ūkis (fiziniai asmenys)”, kurios turinys nei keičiamame įstatyme, nei teikiamame projekte nėra apibrėžtas. Taikant įstatymą, ši sąvoka gali būti nevienodai aiškinama, nes nėra aišku, kurie fiziniai asmenys ir kokiais konkrečiai kriterijais remiantis būtų laikomi namų ūkio nariais. Konstitucinis Teismas 2006 m. lapkričio 13 d. nutarime pažymėjo, kad įstatymuose vartojamų sąvokų turinys gali būti apibrėžiamas (inter alia aiškinamas) tik įstatymu, o ne žemesnės galios teisės aktu.

Atsižvelgus į tai, keičiamame įstatyme reikėtų apibrėžti sąvokos ,,namų ūkis (fiziniai asmenys)” turinį. 31. Projekto 7 straipsniu keičiamo įstatymo 30² straipsnio 10 dalyje siūloma nustatyti, kad ,,susidariusį skirtumą atliekų turėtojams kompensuoja savivaldybės savivaldybių biudžeto sąskaita (nustatant naujus rinkliavos ar kitos įmokos už atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą dydžius)“. Tuo atveju, kai susidaręs skirtumas padengiamas nustatant naujus rinkliavų ar kitų įmokų už atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą dydžius, tai jį padengia atliekų turėtojai. Atsižvelgiant į tai, kyla abejonių, ar projekto nuostata, kad skirtumas dengiamas iš savivaldybių biudžetų, yra pagrįsta. Svarstytina, ar jos nereikėtų patikslinti. 32. Reikėtų suvienodinti projekto 7 straipsniu keičiamo įstatymo 30² straipsnio 10 ir 11 dalyje vartojamas formuluotes „namų ūkio (fizinių asmenų) pajamų“ ir „namų ūkio pajamų (fizinių asmenų)“. 33. Nėra aiški projekto 7 straipsniu keičiamo įstatymo 30² straipsnio 11 dalies formuluotė „vadovaudamasi savivaldybių parengtais vietinės rinkliavos ar kitos įmokos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą teisės aktais“. Kad būtų galima vadovautis teisės aktais, jie turi būti ne tik savivaldybės parengti, bet savivaldybės institucijos pagal kompetenciją patvirtinti. Atsižvelgiant į tai, projekto nuostatos tikslintinos. 34. Siekiant aiškumo, projekto 7 straipsniu keičiamo įstatymo 30² straipsnio 11 dalies paskutiniajame sakinyje reikėtų įvardinti sąnaudas, kurias savivaldybės turi imtis veiksmų sumažinti. 35. Siekiant aiškumo, projekto 7 straipsniu keičiamo įstatymo 30² straipsnio 12 dalyje reikėtų aiškiai įvardinti kokios rūšies lengvatos gali būti teikiamos atliekų turėtojams. 36.

36. Atsižvelgiant į tai, kad pirmą kartą įstatymo tekste minint teisės

akto pavadinimą, turi būti nurodomas pilnas jo pavadinimas, keičiamo projekto 7 straipsniu keičiamo įstatymo 30² straipsnio 13 dalyje prieš Rinkliavų įstatymo pavadinimą įrašytini žodžiai „Lietuvos Respublikos“. 37. Svarstytina, ar siekiant aiškumo, projekto 7 straipsniu keičiamo įstatymo 30² straipsnio 14 dalies pirmajame sakinyje prieš žodį „įkainį“ nereikėtų įrašyti trumpinio „1 t“. 38. Reikėtų suvienodinti projekto 7 straipsniu keičiamo įstatymo 30² straipsnio 16 dalyje vartojamas formuluotes

„būtinosiomis komunalinių atliekų deginimo sąnaudomis“ ir „būtinosiomis

komunalinių atliekų deginimo veiklos sąnaudomis“. 39. Projekto 7 straipsniu keičiamo įstatymo 30² straipsnio 17 dalyje nėra aiškus formuluotės „koregavimo termino pabaigos“, nes šiose projekto nuostatose nėra nustatomas joks koregavimo terminas, tik nurodoma, kad komunalinių atliekų deginimo 1 t įkainio viršutinė riba koreguojama kartą per metus. Be to, šios projekto nuostatos tikslintinos, nes Tarybai pateikiamas „atliekų deginimo įkainio perskaičiavimo projektas“, o Taryba jau nagrinėja „komunalinių atliekų deginimo 1 t įkainio apskaičiavimo projektą. 40. Projekto 7 straipsniu keičiamo įstatymo 30² straipsnio 18 dalyje siūloma nustatyti, kad Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos nutarimas dėl komunalinių atliekų deginimo 1 t viršutinės įkainio ribos oficialiai skelbiamas Teisės aktų registre ir įsigalioja nuo kito mėnesio (einančio po mėnesio, kai įkainis įsigalioja) pirmosios dienos. Ši nuostata derintina su Teisėkūros pagrindų įstatymo 20 straipsnio 5 dalimi, kurioje nustatyta, kad teisės taikymo aktas, kuris yra Teisės aktų registro objektas, įsigalioja nuo paskelbimo Teisės aktų registre, jeigu pačiame teisės taikymo akte nenumatyta vėlesnė įsigaliojimo data. 41. Projekto 8 straipsnyje dėstomo keičiamo įstatymo 30³ straipsnio vienintelės struktūrinės dalies žymėti numeriu nereikia. 42.

42. Projekto 8 straipsnyje pateikto keičiamo

įstatymo 30³ straipsnio 1 dalies 9 punkto nuostatos ,,regiono savivaldybės” turinys nėra aiškus, nes neaišku kurios savivaldybės būtų priskiriamos regiono savivaldybių kategorijai. Projekto nuostata tikslintina. Be to, šiose nuostatose po žodžio „savivaldybėmis“ įrašytini žodžiai „šio įstatymo“. 43. Projekto 9 straipsnyje dėstomo keičiamo įstatymo 30⁴ straipsnio vienintelės struktūrinės dalies žymėti numeriu nereikia. 44. Siekiant suvienodinti įstatyme vartojamas formuluotes, projekto 9 straipsniu keičiamo įstatymo 30⁴ straipsnio 3 punkte po trumpinio „1 t“ įrašytinas žodis „įkainio“. 45. Nėra aiškios projekto 10 straipsniu keičiamo įstatymo 30⁵ straipsnio 1 dalies 1 punkto nuostatos, pagal kurias sutarčių pasirašymas su atliekų turėtojais yra komunalinių atliekų tvarkymo lėšų administravimo funkcija, santykyje su projekto 5 straipsnio 1 dalimi keičiamo įstatymo 30 straipsnio 3 dalies 9 punkto nuostatomis, pagal kurias sutarčių sudarymas su komunalinių atliekų turėtojais yra komunalinių atliekų tvarkymo sistemos administravimo funkcija. Be to, šiose projekto nuostatose nėra aišku, su kokių atliekų (pavyzdžiui, komunalinių ar kt.) turėtojais yra pasirašomos sutartys. 46. Projekto 10 straipsniu keičiamo įstatymo 30⁵ straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostatos nėra aiškios tuo aspektu, kad pagal jas komunalinių atliekų tvarkymo paslaugų teikėjams išmokamos rinkliavos ar kitos įmokos už komunalinių atliekų surinkimą ir atliekų tvarkymą iš komunalinių atliekų turėtojų. Manytina, kad atsiskaitymo už teikiamas komunalinių atliekų tvarkymo paslaugas suma nebūtinai sutampa su rinkliavos ar kitos įmoku dydžiu, todėl šios projekto nuostatos svarstytinos dėl jų tikslingumo. Taip pat nėra aiškus šių projekto nuostatų santykis su projekto 10 straipsniu kečiamo įstatymo 30⁵ straipsnio 3 dalies nuostatomis.

Be to, svarstytina, ar derinant įstatyme vartojamas formuluotes ir siekiant aiškumo, šiose projekto nuostatose vietoj žodžių „ir atliekų tvarkymą iš komunalinių atliekų turėtojų“ nereikėtų įrašyti žodžių „iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą surinkimą“. 47. Reikėtų suderinti projekto 10 straipsniu keičiamo įstatymo 30⁵ straipsnio 1 dalies 2 ir 3 punktuose vartojamas sąvokas „komunalinių atliekų tvarkymo paslaugų teikėjams“ ir

„komunalinių atliekų tvarkymo paslaugas teikiantį asmenį“. 48. Svarstytina, ar atsižvelgiant į tai, kad projekto

10 straipsniu keičiamo įstatymo 30⁵ straipsnio 1 dalies 6 punkte

dėstoma savarankiška norma, jo nereikėtų dėstyti atskiroje straipsnio dalyje. 49. Projekto 10 straipsniu keičiamo įstatymo 30⁵ straipsnio 4 dalies nuostatos, kad nurodyti subjektai „atskirai tvarko vykdomų veiklų apskaitą nuo visų kitų jų vykdomų veiklų sąnaudų apskaitos“ nėra suprantamos. Be to, atsižvelgiant į straipsnio pavadinimą, svarstytina, ar šios projekto nuostatos yra šio straipsnio reguliavimo dalykas. 50. Projekto 11 straipsniu keičiamo įstatymo 30⁶ straipsnio 2 dalyje minimi Tarybos patvirtinti Reguliavimo apskaitos sistemos reikalavimai ir (ar) metodai ir (ar) modeliai. Atkreiptinas dėmesys, kad vadovaujantis projekto 3 straipsniu keičiamo įstatymo 25¹ straipsnio 1 dalies 8 punktu, Taryba tvirtina apskaitos atskyrimo ir sąnaudų paskirstymo reikalavimus ir (ar) metodus ir (ar) modelius. Atsižvelgiant į tai ir siekiant aiškumo, siūlytina projekto 11 straipsniu keičiamo įstatymo 30⁶ straipsnio 2 dalį atitinkamai patikslinti. 51. Atkreiptinas dėmesys, kad jeigu teisės akto pavadinimas, kuris prasideda žodžiais „Lietuvos Respublika“, minimas ne kartą, pirmą kartą parašius visą pavadinimą, toliau jis gali būti rašomas be žodžių „Lietuvos Respublika“.

Atsižvelgiant į tai, projekto

11 straipsniu keičiamo įstatymo 30⁶ straipsnio 7 dalyje prieš

žodžius „finansinių ataskaitų audito įstatymą“, siūlytina išbraukti žodžius

„Lietuvos Respublikos“. Siekiant įstatyme vartojamų sąvokų suderinamumo,

minėtus žodžius reikėtų išbraukti ir prieš žodį „Vyriausybės“. 52. Svarstytina, ar projekto 12 straipsnyje dėstomo keičiamo įstatymo 30⁷ straipsnio 1 dalyje po žodžio „pagrįstomis“ nereikėtų įrašyti žodžių „būtinosiomis sąnaudomis“. 53. Projekto 12 straipsnyje dėstomo keičiamo įstatymo 30⁷ straipsnio 2 dalyje siūloma nustatyti, kad ,,Regioniniai atliekų tvarkymo centrai investicijas, susijusias su komunalinių atliekų tvarkymu, numato strateginiuose įmonių veiklos planuose, kurie tvirtinami Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo bei įmonės įstatų nustatyta tvarka arba teikiami derinti Lietuvos Respublikos viešųjų įstaigų įstatymu nustatyta tvarka dalininkams ir teikia investicijų derinimą Tarybai jos nustatyta tvarka“. Nėra aiškus šių projekto nuostatų santykis su Akcinių bendrovių įstatymo 32 straipsnio 1 dalies 1 punktu, pagal kurį bendrovės stebėtojų taryba svarsto ir tvirtina bendrovės veiklos strategiją, bet ne bendrovės strateginį veiklos planą. Viešųjų įstaigų įstatyme strateginių viešųjų įstaigų veiklos planų rengimo, jų svarstymo ir tvirtinimo tvarka nėra reglamentuota. Atsižvelgus į tai, projekto nuostatas reikėtų suderinti su Akcinių bendrovių įstatymo bei Viešųjų įstaigų įstatymo nuostatomis. 54. Projekto 13 straipsnyje dėstomo keičiamo įstatymo 30⁸ straipsnio 7 dalies nuostata ,,kiti juridiniai” asmenys tikslintina taip, kad būtų aišku, kuriuos konkrečiai juridinius asmenis ji apima. 55.

55. Projekto 14 straipsniu keičiamo įstatymo 30⁹

straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodyti skirtingi pažeidimai, tačiau sankcija už juos numatyta tokia pati. Svarstytina, ar tokiu atveju, šių punktų nuostatų nereikėtų apjungti į vieną. Kita vertus, svarstytina, ar projekto 14 straipsniu keičiamo įstatymo 30⁹ straipsnio 2 punkte numatyti pažeidimai yra sunkesnio pobūdžio, nei numatyti šios dalies 1 punkte. Jei taip, tai svarstytina, ar už 2 punkte nustatytus pažeidimus sankcija neturėtų būti griežtesnė, nei nustatyta už 1 punkte nustatytus pažeidimus. 56. Atkreiptinas dėmesys, kad jeigu teisės akto pavadinimas, kuris prasideda žodžiais „Lietuvos Respublika“, minimas ne kartą, pirmą kartą parašius visą pavadinimą, toliau jis gali būti rašomas be žodžių „Lietuvos Respublika“. Atsižvelgiant į tai, projekto

14 straipsniu keičiamo įstatymo 30⁹ straipsnio 2 dalyje prieš žodžius

„konkurencijos įstatymą“ siūlytina išbraukti žodžius „Lietuvos Respublikos“. 57. Projekto 14 straipsniu keičiamo įstatymo 30⁹ straipsnio 5

dalyje yra pateikiamos kelios lengvinančių aplinkybių sąlygos. Siekiant aiškumo, siūlytina šias sąlygas dėstyti atskirais punktais. Analogiško turinio pastaba teiktina ir dėl projekto 14 straipsniu keičiamo įstatymo 30⁹ straipsnio 6 dalyje išdėstytų sunkinančių aplinkybių sąlygų. 58. Projekto 14 straipsniu keičiamo įstatymo 30⁹ straipsnio 13 dalyje numatytas 30 dienų terminas turėtų būti sietinas su kalendorinėmis arba darbo dienomis. Analogiško turinio pastaba teiktina ir dėl projekto

14 straipsniu keičiamo įstatymo 30⁹ straipsnio 14 dalies bei projekto

16 straipsnyje dėstomo keičiamo įstatymo Septintojo² skirsnio 31²

straipsnio 6 dalies. 59. Atkreiptinas dėmesys, kad jeigu teisės akto pavadinimas, kuris prasideda žodžiais „Lietuvos Respublika“, minimas ne kartą, pirmą kartą parašius visą pavadinimą, toliau jis gali būti rašomas be žodžių „Lietuvos Respublika“.

Atsižvelgiant į tai, projekto

14 straipsniu keičiamo įstatymo 30⁹ straipsnio 13 dalyje prieš

žodžius „administracinių bylų teisenos įstatymo“ siūlytina išbraukti žodžius

„Lietuvos Respublikos“. 60. Projekto 15 straipsniu keičiamo įstatymo 31¹

straipsnio 1 dalies nuostatose nėra aišku kokios „sistemos“, apie kurias teikiama informacija, turimos omeny. Be to, šiose projekto nuostatose formuluotėje „komunalinių atliekų tvarkymą dydį“ brauktina žodis „komunalinių“. 61. Jeigu turimas tikslas 16 straipsnyje dėstomame Septintajame² skirsnyje nustatyti, kad ginčai nagrinėjami šiame skirsnyje nustatyta išankstine ginčų nagrinėjimo tvarka, bet ne ,,išankstiniai ginčai“ nagrinėjami šiame skirsnyje nustatyta tvarka, tai, svarstytina, ar projekto 16 straipsnyje pateiktame Septintojo² skirsnio pavadinime ,,IŠANKSTINIŲ GINČŲ SPRENDIMO IR SKUNDŲ NAGRINĖJIMO TVARKA“ žodis ,,IŠANKSTINIŲ“ neturėtų būti pakeistas ,,IŠANKSTINĖ“. 62. Projekto 16 straipsniu keičiamo įstatymo 31² straipsnio 1 dalyje nėra aiškus formuluotės „kitos įmokos už komunalinių atliekų tvarkymą“ turinys. Projekto nuostatas reikėtų suderinti su kitomis projekto ar keičiamo įstatymo nuostatomis, kuriose vartojama „kitos įmokos“ pilna formuluotė. 63. Projekto 16 straipsniu keičiamo įstatymo 31² straipsnio 2 dalyje nėra aiškus formuluotės „komunalinių atliekų teikiamos paslaugos“ turinys, t. y., nėra aišku, kokias paslaugas gali teikti komunalinės atliekos. Analogiško turinio pastaba taikytina ir projekto 16 straipsniu keičiamo įstatymo 31² straipsnio 7 daliai, projekto 16 straipsniu keičiamo įstatymo 31³ straipsnio 1 daliai. Be to, šiose projekto nuostatose po žodžių

„manantis, kad“ įrašytinas žodis „komunalinių“. 64.

64. Iš projekto 16 straipsnyje dėstomo keičiamo

įstatymo Septintojo² skirsnio 31² straipsnio pavadinimo darytina išvada, kad pastarajame straipsnyje turimas tikslas reglamentuoti ginčų nagrinėjimo tvarką. Atkreipiame dėmesį, kad šio straipsnio 2, 4 ir 6 dalyse siūloma reglamentuoti ne tik ginčų, bet ir skundų nagrinėjimo tvarką. Taigi straipsnio turinys neatitinka jo pavadinimo. Be to, skundų nagrinėjimo tvarką siūloma reglamentuoti ir keičiamo įstatymo 31³ straipsnyje. Siekiant teisinio reguliavimo nuoseklumo ir teisinio aiškumo, svarstytina, ar ginčų nagrinėjimo tvarką bei skundų nagrinėjimo tvarką nereikėtų dėstyti atskiruose keičiamo įstatymo straipsniuose. Taip pat po straipsnio pavadinimo brauktinas taškas. 65. Siekiant suderinti projekte vartojamas sąvokas, projekto 16 straipsniu keičiamo įstatymo 31² straipsnio 3 dalyje vietoj formuluotės „1 t deginimo“ įrašytina formuluotė „deginimo 1 t“. 66. Projekto 16 straipsnyje dėstomo keičiamo įstatymo Septintojo² skirsnio 31² straipsnio 7 dalyje siūloma nustatyti, kad atliekų turėtojas, manantis, kad netenkina komunalinių atliekų teikiama paslaugos kokybė, pirmiausia privalo raštu kreiptis į savivaldybės vykdomąją instituciją ir nurodyti savo reikalavimus. Pastaroji nuostata gali būti aiškinama taip, kad prieš kreipdamasis į teismą, atliekų turėtojas privalo ginčą spręsti išankstine ginčų sprendimo ne teisme tvarka. Tuo tarpu pastarojo straipsnio 8 dalyje siūloma nustatyti, kad atliekų turėtojas turi teisę kreiptis tiesiogiai į teismą. Pastaroji nuostata galėtų būti aiškinama, kad išankstinė ginčų nagrinėjimo ne teisme tvarka nėra privaloma. Taigi iš projektu keičiamo įstatymo 31²straipsnio 7 ir 8 dalyse nustatyto teisinio reguliavimo nėra aišku, ar prieš kreipiantis į teismą dėl ginčo sprendimo, atliekų turėtojas privalo kreiptis į savivaldybės vykdomąją instituciją, kuri ginčą išnagrinėtų privaloma išankstine ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka.

Projektas tobulintinas taip, kad minėtos projekto nuostatos būtų suderintos tarpusavyje. 67. Svarstytina, ar siekiant suderinti projekte vartojamas sąvokas, projekto 16 straipsniu keičiamo įstatymo 31³ straipsnio 2 dalyje po žodžio „taikomų“ nereikėtų įrašyti formuluotės

„komunalinių atliekų deginimo 1 t“. 68. Atkreiptinas dėmesys, kad jeigu teisės akto pavadinimas, kuris

prasideda žodžiais „Lietuvos Respublika“, minimas ne kartą, pirmą kartą parašius visą pavadinimą, toliau jis gali būti rašomas be žodžių „Lietuvos Respublika“. Atsižvelgiant į tai, projekto

16 straipsnyje dėstomo keičiamo įstatymo Septintojo² skirsnio 31³

straipsnio 3 dalyje prieš žodžius

„viešojo administravimo įstatymo“ siūlytina išbraukti žodžius „Lietuvos

Respublikos“. 69. Siekiant aiškumo, projekto 16 straipsniu keičiamo įstatymo 31³ straipsnio 3 dalyje reikėtų bent jau minimaliai įvardinti kokios taisyklės turimos omeny (pavyzdžiui, skundų nagrinėjimo ar pan.)

70. Atsižvelgiant į tai, kad projekto 18 straipsnio

atskirose struktūrinėse dalyse siūloma reglamentuoti įstatymo taikymą, šio straipsnio pavadinimą reikia atitinkamai papildyti. 71. Projekto 18 straipsnio 3 dalyje siūloma nustatyti, kad nurodyti subjektai pateikia Tarybai informaciją apie 2020 m. reguliuojamosios veiklos kainas. Svarstytina, ar šios projekto nuostatos yra įgyvendinamos, nes reguliuojamos veiklos institutas yra naujas ir reglamentuojamas tik teikiamame projekte. Be to, nėra aišku, ar nurodyti subjektai 2020 m. vykdė reguliuojamos veiklos ir kitos jų vykdomos veiklos atskiras apskaitas ir yra pajėgūs pateikti informaciją apie tų metų reguliuojamosios veiklos pajamas. 72.

72. Projekto 18 straipsnio 4 dalyje prieš žodį „projektus“

įrašytinas žodis „apskaičiavimo“. 73. Projekto 18 straipsnio 8 dalyje vietoj žodžio

„priskirtą“ įrašytinas žodis „paskirtą“. Be to, abejotina, ar šiose projekto

nuostatose nustatytas terminas „iki 2021 m. gruodžio 1 d.“ yra realus, nes savivaldybės praktiškai turės tik vieno mėnesio terminą pagal naują teisinį reguliavimą nustatyti ar patvirtinti esamus rinkliavos ar kitos įmokos dydžius, kai tuo tarpu pagal projekto 7 straipsniu kečiamo įstatymo 30² straipsnio 10 dalies nuostatas analogiškiems veiksmams atlikti savivaldybėms nustatytas 3 mėnesių terminas. 74. Svarstytina, ar projekto 18 straipsnio 9 dalyje nustatytos nuorodos į šio straipsnio 4 ir 5 dalis yra teisingos (ar neturėtų būti nuorodos į 5 ir 6 dalis). Departamento direktorius Andrius Kabišaitis N. Azguridienė, tel. (85) 239 6546, el. p. [email protected] M. Griščenko, tel. (8 5) 239 6552, el. p. [email protected] S. Švedas, tel. (8 5) 239 6165, el. p. [email protected]

Teisės departamento išvada

2021-12-13 · the official register ↗

LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO KANCELIARIJOS

TEISĖS DEPARTAMENTAS

IŠVADA

DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS ATLIEKŲ TVARKYMO

ĮSTATYMO NR. VIII-787 2, 112, 12, 28, 30, 30¹, 30², 35¹

STRAIPSNIŲ PAKEITIMO IR ĮSTATYMO PAPILDYMO 25¹, 30³, 30⁴,

30⁵, 30⁶, 30⁷, 30⁸, 30⁹ STRAIPSNIAIS,

SEPTINTUOJU¹IR SEPTINTUOJU² SKIRSNIAIS ĮSTATYMO PROJEKTO

2021-12-20 Nr. XIIIP-4988(2)

Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:

1. Reikėtų atsisakyti projekto 1 straipsnio 1

dalimi keičiamo Atliekų tvarkymo įstatymo (toliau - keičiamas įstatymas) 2 straipsnio 8¹ dalyje bei projekto 1 straipsnio 3 dalimi keičiamo įstatymo 2 straipsnio 24² dalyje įvestų šiose dalyse apibrėžtų sąvokų trumpinių, nes toliau įstatymo tekste šie trumpiniai nėra vartojami, o yra vartojami pilni šių įrenginių pavadinimai, t.y. atliekų deginimo įrenginys ir bendras atliekų deginimo įrenginys. 2. Projekto 1 straipsnio 2 ir 3 dalių pakeitimų išdėstyme po žodžio „straipsnį“ įrašytinas žodis „nauja“. 3. Atkreiptinas dėmesys, kad galiojančio keičiamo įstatymo 2 straipsnyje yra nustatyta 24² dalis. Atsižvelgiant į tai, projekto 1 straipsnio 4 dalyje numatytas keičiamo įstatymo 2 straipsnio 24¹ ir 24² dalių pernumeravimas tikslintinas. 4. Projekto 4 straipsnio 1 dalimi keičiamo įstatymo 25¹straipsnio 1 dalyje yra įvedamas trumpinys „(toliau – Taryba)“. Atkreiptinas dėmesys, kad Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos pilnas pavadinimas pirmą kartą minimas projekto 1 straipsnio 8 dalimi keičiamo įstatymo 2 straipsnio 58¹ dalyje. Atsižvelgiant į tai, svarstytina, ar projekto 4 straipsnio 1 dalimi dėstomo keičiamo įstatymo 25¹straipsnio 1 dalyje nurodytas trumpinys neturėtų būti įvestas projekto 1 straipsnio 8 dalimi keičiamo įstatymo 2 straipsnio 58¹ dalyje. 5.

5. Atsižvelgiant į projekto 1 straipsnio 14 dalimi keičiamo

įstatymo 2 straipsnio 58⁷ dalies bei projekto 12 straipsniu keičiamo įstatymo 30⁶ straipsnio 3 dalies nuostatas, siūlytina tikslinti projekto

1 straipsnio 17 dalimi keičiamo įstatymo 2 straipsnio 63¹ dalyje

apibrėžtos sąvokos turinį, vietoj formuluotės „atliekant reguliavimo apskaitos sistemos patikrą“ įrašant formuluotę „atliekant reguliuojamosios veiklos apskaitos sistemos patikrą“. 6. Atkreipiame dėmesį, kad įstatymų nuostatos turėtų būti dėstomos norminiu, o ne pavyzdiniu būdu. Atsižvelgus į tai, siūlytina projekto 2 straipsniu keičiamo įstatymo 11² straipsnio 2 dalies 3 punkte atsisakyti nuostatos dalies dėstymo skliaustuose. Pritarus šiai pastabai, atitinkamai tikslintina projekto 8 straipsniu keičiamo įstatymo 30² straipsnio 6 dalis, projekto 11 straipsniu keičiamo įstatymo 30⁵ straipsnio 2 ir

5 dalys ir projekto 17 straipsniu keičiamo įstatymo 31³ straipsnio 2

dalis. 7. Siekiant aiškumo, siūlytina projekto 2 straipsniu keičiamo įstatymo 11² straipsnio 2 dalies 3 punkte po žodžių „įrenginio eksploatavimą ir kontrolę atsakingi“ įrašyti žodį „šių“. 8. Atsižvelgiant į teisės technikos reikalavimus, projekto

3 straipsnio 5 dalyje vietoj visų keičiamo įstatymo 12 straipsnio 8 dalies

nuostatų dėstymo pakanka dėstyti tik keičiamą šios dalies punktą, t. y. keičiamo įstatymo 12 straipsnio 8 dalies 4 punkto naujas nuostatas (atitinkamai pakeičiant projekto 3 straipsnio 5 dalyje dėstomą pakeitimų esmę). 9. Projekto lyginamojo varianto 6 straipsnio 1 dalimi keičiamo įstatymo 30 straipsnio 3 dalies pakeitimai neatitinka teisės technikos reikalavimų, nustatytų projekto lyginamajam variantui (netinkamai išdėstytos 2 ir 3 punktų redakcijos, punktai nepernumeruoti, nurodomi pakeitimai, kurie jau yra padaryti ankstesniuose įstatymuose ir galioja).

Esant lyginamajame projekte netinkam pakeitimų dėstymui, nėra aiškus projekto 6 straipsnio 1 dalimi keičiamo įstatymo 30 straipsnio 3 dalies 6 punkto nuostatose vartojamos formuluotės „atliekų tvarkymo planų“ turinys, nes galiojančioje keičiamo įstatymo 30 straipsnio 3 dalies 5 punkto (projekte 6 punktas) redakcijoje vartojama formuluotė „atliekų prevencijos ir tvarkymo planų“ ir tai yra suderinta su keičiamo įstatymo 27 ir 28 straipsnių nuostatomis, o iš lyginamojo varianto nėra matoma, kad galiojanti formuluotė yra keičiama. 10. Atkreiptinas dėmesys, kad Seimas 2021 m. birželio 17 d. priėmė Atliekų tvarkymo įstatymo eilės straipsnių pakeitimo įstatymą Nr. XIV-407 (toliau – Įstatymas Nr. XIV-407), kurio 14 straipsnio 1 dalimi pakeitė Atliekų tvarkymo įstatymo 30 straipsnio 10 dalies nuostatas, tačiau šio įstatymo padaryti pakeitimai projekto 6 straipsnio 4 dalimi keičiamo įstatymo 30 straipsnio 10 dalyje neatsispindi. Atsižvelgiant į tai, svarstytina, ar į projekto 6 straipsnio 4 dalimi keičiamo įstatymo 30 straipsnio 10 dalies nuostatas nereikėtų perkelti ir minėto įstatymo pakeitimus. Kartu atkreiptinas dėmesys, kad pagal Teisės aktų projektų rengimo rekomendacijų, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2013 m. gruodžio 23 d. įsakymu Nr. 1R-298 „Dėl Teisės aktų projektų rengimo rekomendacijų patvirtinimo“, 175.3. punktą, jei keičiama straipsnio dalies nuostata iki dvitaškio ir nėra keičiami straipsnio dalies punktai, projekte galima dėstyti tik straipsnio dalies keičiamą nuostatą iki dvitaškio ir pakeitimų esmę formuluoti pagal minėtų rekomendacijų 175.3. punkte pateiktą pavyzdį.

Kartu atkreiptinas dėmesys, kad Įstatymo Nr. XIV-407 14 straipsnio 2 dalimi taip pat buvo pakeista Atliekų tvarkymo įstatymo 30 straipsnio 10 dalis, kuri įsigalios 2025 m. sausio 1 d. Norint, kad projektu siūlomi keičiamo įstatymo 30 straipsnio 10 dalies pakeitimai atsispindėtų ir šios dalies 2025 m. sausio 1 d. redakcijoje, kartu su teikiamu projektu reikėtų priimti ir Įstatymo Nr. XIV-407 14 straipsnio 2 dalies atitinkamus pakeitimus. 11. Pagal projekto 7 straipsniu keičiamo įstatymo 30¹ straipsnio 1 dalyje siūlomą nustatyti teisinį reguliavimą atliekų turėtojams atstovauja ,,asmenys, sudarę jungtinės veiklos sutartis bendrosios dalinės nuosavybės teisei įgyvendinti“. Atkreipiame dėmesį, kad iš projekto nuostatų nėra aišku, kokiais konkrečiai argumentais remiantis asmenys, sudarę jungtinės veiklos sutartį bendrosios dalinės nuosavybės teisei įgyvendinti, turėtų teisę atstovauti atliekų turėtojus. Neaišku, ar asmenys, sudarę minėtą jungtinės veiklos sutartį, bei atliekų turėtojai projekte turėtų būti suprantami kaip tie patys asmenys. Jeigu ne, tai projekte reikėtų įvardinti tokio atstovavimo pagrindą. Atsižvelgus į tai, projekto nuostatos tikslintinos. 12. Projekto 7 straipsniu keičiamo įstatymo 30¹ straipsnio 2 dalies trečiajame sakinyje vietoj formuluotės „pagal individualiai aptartas sąlygas“ siūloma įrašyti formuluotę „pagal individualiai aptartas paslaugos teikimo dažnumo sąlygas“. Iš šių projekto nuostatų nėra aišku, ar komunalinių atliekų tvarkymo paslaugos teikimo sutartyje individualiai gali būti aptartos tik paslaugos teikimo dažnumo sąlygos, ar ir kitos sąlygos, svarbios paslaugos gavėjui.

Be to, pakeitus minėtą formuluotę, atitinkamai turėtų būti tikslinamos ir projekto 7 straipsniu keičiamo įstatymo 30¹ straipsnio penktajame sakinyje bei 5 dalyje vartojamos analogiškos formuluotės. 13. Iš projekto 7 straipsniu keičiamo įstatymo 30¹ straipsnio 2 dalies trečiojo sakinio kalbinės konstrukcijos ir 5 dalies nuostatų nėra pakankamai aišku, ar savivaldybės atliekų tvarkymo taisyklėse nustatomi individualios komunalinių atliekų paslaugos teikimo sutarties sudarymo kriterijai, ar šiose taisyklėse nustatomi individualiai aptartų paslaugos teikimo dažnumo sąlygų sudarymo kriterijai. 14. Projekto lyginamajame variante 7 straipsniu keičiamo įstatymo 30¹ straipsnio 2 dalyje neatsispindi visi daromi pakeitimai. Analogiško turinio pastaba teiktina ir dėl projekto lyginamojo varianto 7 straipsniu keičiamo įstatymo 30¹ straipsnio 6 dalies. 15. Iš projekto 8 straipsniu keičiamo įstatymo 30² straipsnio 10 dalies nuostatų nėra aišku, ar atliekų turėtojų mokama suma už paslaugas turi neviršyti „vieno procento vidutinių mėnesio statistinių savivaldybės namų ūkio pajamų“, ar „vieno procento vidutinių metinių namų ūkio pajamų“, nes šiose projekto nuostatose vartojamos abejos formuluotės. Analogiško turinio pastaba taikytina ir dėl projekto 8 straipsniu keičiamo įstatymo 30² straipsnio 11 dalyje vartojamų skirtingų formuluočių „vieno procento vidutinių mėnesio statistinių savivaldybės namų ūkio pajamų“ bei „vieno procento vidutinių mėnesio namų ūkio pajamų“. 16.

16. Projekto 8 straipsniu keičiamo įstatymo 30²

straipsnio 13 dalyje vartojama formuluotė „juridiniu asmeniu, atliekančiu komunalinių atliekų lėšų surinkimo funkciją“ nėra aiški, t. y. neaišku, ar turima omenyje kitose projekto nuostatose vartojama formuluotė „juridinis asmuo, atliekantis komunalinių atliekų tvarkymo lėšų administravimo funkcijas“, ar turima omenyje kas kita. Jeigu minėta formuluotė nebūtų derinama su kitomis projekto nuostatomis, tai bent jau svarstytina, ar minėtoje formuluotėje po žodžio „atliekų“ nereikėtų įrašyti žodžio „tvarkymo“. 17. Projekto 8 straipsniu keičiamo įstatymo 30² straipsnio 18 dalyje siūloma nustatyti, kad Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos nutarimas dėl komunalinių atliekų deginimo vienos tonos viršutinės įkainio ribos oficialiai skelbiamas Teisės aktų registre ir įsigalioja nuo kito mėnesio (einančio po mėnesio, kai įkainis įsigalioja) pirmosios dienos. Ši projekto nuostata nėra pakankamai aiški ir tiksli, nes pagal ją Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos nutarimas dėl komunalinių atliekų deginimo vienos tonos viršutinės įkainio ribos nustatymo įsigaliotų vėliau, nei nutarimu nustatoma viršutinė įkainio riba. Manytina, kad pats įkainis galėtų būti nustatytas einamąjį mėnesį, t. y. einamąjį mėnesį priimamas nutarimas dėl įkainio nustatymo, bet toks nutarimas ir pats įkainis galėtų įsigalioti nuo kito mėnesio pirmosios dienos. Atsižvelgiant į tai, svarstytina, ar nuostatos ,,(einančio po mėnesio, kai įkainis įsigalioja)“ nereikėtų patikslinti. 18. Atsižvelgiant į keičiamame įstatyme vartojamas formuluotes, projekto 11 straipsniu keičiamo įstatymo 30⁵ straipsnio 1 dalies 2 punkte vietoj žodžių „iš komunalinių atliekų turėtojų“ įrašytinas žodis „surinkimą“. 19.

19. Projekto 11 straipsniu keičiamo įstatymo 30⁵

straipsnio 2 dalyje vartojamos sąvokos ir formuluotės nėra pakankamai aiškios: pavyzdžiui neaišku, kokios „įmokos“ apskaičiavimas ir surinkimas turimas omenyje (rinkliavos ar kitos įmokos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą ar dar kokios kitokios įmokos), taip pat neaišku kokių sąskaitų išrašymo sąnaudos turimos omenyje. Atsižvelgiant į tai, svarstytina, ar šių nuostatų nereikėtų patikslinti. 20. Projekto 13 straipsniu keičiamo įstatymo 30⁷ straipsnio 2 dalyje siūloma nustatyti, kad Regioniniai atliekų tvarkymo centrai investicijas, susijusias su komunalinių atliekų tvarkymu, numato įmonių veiklos strategijose, tvirtinamose Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatyme ir įmonės įstatuose nustatyta tvarka, ir teikia jas derinti Tarybai jos nustatyta tvarka.“ Atkreipiame dėmesį, kad pagal projekto 1 straipsnio 9 dalyje dėstomos sąvokos ,,regioninis atliekų tvarkymo centras” apibrėžimą regioniniu atliekų tvarkymo centru galėtų būti ne tik akcinė bendrovė arba uždaroji akcinė bendrovė, bet ir kitos teisinės formos juridiniai asmenys. Iš projekto nuostatų nėra aišku, kokia tvarka kitų teisinių formų juridiniai asmenys, vykdantys regioninių atliekų tvarkymo centrų funkcijas, derintų savo investicijas su Valstybine energetikos reguliavimo taryba. Svarstytina, ar projektą nereikėtų papildyti nuostatomis, pašalinančiomis šį neaiškumą. 21. Projekto 16 straipsniu keičiamo įstatymo 31¹ straipsnio 3 dalies formuluotėje „interneto svetainėje svetainėse“ brauktinas perteklinis žodis „svetainėje“. Be to, šiose projekto nuostatose nėra pakankamai aiškus formuluotės „regioninėje spaudoje ar kituose šaltiniuose“ turinys. Svarstytina, ar, siekiant suderinti šias projekto nuostatas su Visuomenės informavimo įstatyme vartojamais apibrėžtais terminais, projekto nuostatose vietoj minėtos formuluotės nereikėtų įrašyti formuluotės

„regioniniame laikraštyje ar kitose visuomenės informavimo priemonėse“.

Be to reikėtų atsisakyti minėtos formuluotės dėstymo skliaustuose. 22. Projekto 17 straipsnyje dėstomo keičiamo įstatymo 31² straipsnio pavadinimas yra ,,Ginčų sprendimas ne teismo tvarka”. Atkreipiame dėmesį, kad keičiamo įstatymo 31² straipsnio 1 dalies 1 punkte bei 3 dalyje siūloma reglamentuoti ne tik ginčų, bet ir skundų nagrinėjimą, todėl straipsnio pavadinimas neatitinka straipsnio turinio. Atsižvelgus į tai, svarstytina, ar projekto 17 straipsnyje dėstomo keičiamo įstatymo 31² straipsnio pavadinimo nereikėtų atitinkamai patikslinti. 23. Siekiant suderinti įstatyme vartojamas formuluotes, projekto 17 straipsniu keičiamo įstatymo 31² straipsnio

1 dalies 1 punkto nuostatose vietoj žodžių „vykdančio viešosios paslaugos“

įrašytinas žodis „atliekančio“. 24. Siekiant teisinio aiškumo, projekto 17 straipsniu keičiamo įstatymo 31² straipsnio 3 dalyje po žodžio

„Savivaldybės“ įrašytini žodžiai „vykdomosios institucijos“. 25. Siekiant suderinti projekto nuostatas

tarpusavyje, projekto 17 straipsniu keičiamo įstatymo 31¹ straipsnio

2 dalies nuostatos tikslintinos: pirmajame sakinyje siūlytina atsisakyti

nuostatų dėstymo skliaustuose ir prieš žodį „paslaugų“ atsisakyti padėto kablelio (kaip tai yra šio straipsnio 1 dalyje); trečiajame sakinyje prieš žodį ,,paslaugos“ įrašytini žodžiai „komunalinių atliekų tvarkymo“; ketvirtajame sakinyje vietoj žodžių“ į savivaldybę“ įrašytini žodžiai „į savivaldybės vykdomąją instituciją“, vietoj žodžio „vartotojas“ įrašytini žodžiai „atliekų turėtojas“; penktajame sakinyje po žodžių „su savivaldybės“ įrašytini žodžiai

„vykdomosios institucijos“. 26. Projekto 19 straipsnio 2 - 6

ir 9 dalyse įrašytinas pilnas Tarybos pavadinimas. 27.

27. Projekto 19 straipsnio 3 dalyje vietoj

žodžio „įrenginiai“ įrašytinas žodis „įrenginių“. Departamento direktorius Andrius Kabišaitis N. Azguridienė, tel. (85) 239 6546, el. p. [email protected] M. Griščenko, tel. (8 5) 239 6552, el. p. [email protected] S. Švedas, tel. (8 5) 239 6165, el. p. [email protected]

Komiteto išvada

2020-06-11 · the official register ↗

išvada po posėdžio

LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO

valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas

PAPILDOMO KOMITETO IŠVADA

DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS ATLIEKŲ TVARKYMO

ĮSTATYMO NR. VIII-787 2, 12, 28, 30, 30¹, 30², 35¹

STRAIPSNIŲ PAKEITIMO IR ĮSTATYMO PAPILDYMO 25¹, 30³, 30⁴,

30⁵, 30⁶, 30⁷, 30⁸, 30⁹,

31¹, 31², 31³ STRAIPSNIAIS, SEPTINTUOJU¹

IR SEPTINTUOJU² SKIRSNIAIS ĮSTATYMO PROJEKTO

NR. XIIIP-4988

2021-11-17

Nr. 113-P-32

Vilnius

1. Komiteto

posėdyje dalyvavo: Komiteto pirmininkas Ričardas Juška, pirmininko pavaduotojas Valentinas Bukauskas, komiteto nariai: Guoda Burokienė, Domas Griškevičius, Bronislovas Matelis, Audrius Petrošius, Kęstutis Masiulis, Eugenijus Sabutis, Algis Strelčiūnas, Andrius Kupčinskas, pavaduojantis Jurgitą Šiugždinienę, Rita Tamašunienė, Valdemaras Valkiūnas. Komiteto biuras: vedėja Lina Milonaitė, patarėjai: Ieva Lavišienė, Rasa Mačiulytė, Juras Taminskas, padėjėja Vilma Keidūnė.

Kviestieji asmenys: Aplinkos viceministrė Raminta Radavičienė, Aplinkos ministerijos Atliekų politikos grupės vyriausioji patarėja Neringa Paškauskaitė, Aplinkos ministerijos Atliekų politikos grupės vyriausioji specialistė Kristina Sabaliauskienė, Lietuvos savivaldybių asociacijos direktorė Roma Žakaitienė, Lietuvos savivaldybių asociacijos patarėja Agnė Kazlauskienė, Lietuvos savivaldybių komunalinių įmonių asociacijos direktorė Aušra Zigmontienė, Ministro pirmininko patarėjas Dalius Krinickas, Vyriausybės kanceliarijos Ekonomikos politikos grupės vyresnioji patarėja Jurgita Gaižiūnienė, Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos pirmininkas Renatas Pocius, Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos narys Matas Taparauskas, Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos Leidimų skyriaus vyriausioji specialistė Justina Jarašienė, Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnybos Korupcijos prevencijos valdybos Antikorupcinio vertinimo skyriaus vyriausiasis specialistas Gintas Kerbelis, Specialiųjų tyrimų tarnybos Administravimo valdybos Teisės skyriaus vyriausiasis specialistas Mindaugas Tarnauskas, Lietuvos žemės ūkio bendrovių asociacijos generalinio direktoriaus pavaduotojas Eimantas Pranauskas. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):

Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę

• str. str. d.

p. 1. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2020-06-16 Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:

1. Įstatymo

pavadinime vietoj žodžių „ĮSTATYMO PROJEKTO“ įrašytinas žodis „ĮSTATYMAS“. Pritarti

2. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas

2020-06-16¹ 2.

Tikslintina projekto 1 straipsnio struktūrinių dalių numeracija (yra dvi trečiosios dalys). Pritarti

3. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas

2020-06-16¹

1

3. Projekto

1 straipsnio 1 dalimi Atliekų tvarkymo įstatymo (toliau - keičiamas

įstatymas) 2 straipsnį siūlomoje papildyti 24¹ dalyje ir kitose projekto nuostatose vartojamos tokios sąvokos kaip „bendras atliekų deginimo įrenginys“ ir „atliekų deginimo įrenginys“, kurių turinys nei keičiamame įstatyme, nei projekte nėra atskleistas, todėl iš projekto nuostatų nėra aišku, kuo skiriasi šie įrenginiai, jei jų paskirtis pagal projekto nuostatas yra vienoda. Pažymėtina, kad sąvoka „atliekų deginimo įrenginys“ yra vartojama keičiamo įstatymo 11² straipsnio 2 dalies 3 punkto nuostatose, todėl, įvedus projekto nuostatose dvejopas formuluotes dėl atliekų deginimo įrenginio, lieka neaišku, ar keičiamo įstatymo 11² straipsnio 2 dalies 3 punkto nuostatos būtų privalomos ne tik už „atliekų deginimo įrenginio“, bet ir už „bendro atliekų deginimo įrenginio“ eksploatavimą ir kontrolę atsakingiems įmonių darbuotojams. Siekiant aiškumo, siūlytina projekto nuostatose atskleisti šių sąvokų turinį ir, svarstyti, ar projektu nereikėtų tikslinti ir keičiamo įstatymo 11² straipsnio 2 dalies 3 punkto nuostatų. Pritarti

4. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas

2020-06-16¹

3

4. Projekto

1 straipsnio 3 dalimi keičiamo įstatymo 2 straipsnį siūloma papildyti 39¹

dalimi, nustatant, kad ,,komunalinių atliekų tvarkymo lėšų administravimas – savivaldybės ar savivaldybės pavedimu juridinio asmens atliekamas vietinės rinkliavos ar kitos įmokos už komunalinių atliekų surinkimą ir jų tvarkymą surinkimas iš atliekų turėtojų ir kitos funkcijos, nurodytos Atliekų tvarkymo įstatymo 30⁵ straipsnyje“ (pabraukta mūsų).

Pagal projekto 5 straipsnio 1 dalyje pateiktas keičiamo įstatymo 30 straipsnio 3 dalies 10 punkto nuostatas komunalinių atliekų tvarkymo lėšų administravimą savivaldybė galėtų pavesti komunalinių atliekų tvarkymo sistemos administratoriui. Iš pateikto sąvokos apibrėžimo bei kitų projekto nuostatų nėra aišku, ar aukščiau minėtų lėšų administravimas galėtų būti pavestas ir bet kuriems kitiems juridiniams asmenims. Jeigu taip, tai nėra aišku, kokiais kriterijais bei tvarka jie būtų atrinkti. Svarstytina, ar projekto nuostatų nereikėtų patikslinti, pašalinant šį neaiškumą. Be to, vertinamojoje projekto nuostatoje vietoj žodžių ,,Atliekų tvarkymo įstatymo“ įrašytini žodžiai ,,šio įstatymo“, o nuorodą „30⁵ straipsnyje“ reikėtų tikslinti, konkrečiai nurodant šio straipsnio struktūrinę dalį, kurioje nurodytos funkcijos. Pritarti

5. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas

2020-06-16¹

9

5. Projekto

1 straipsnio 9 dalyje keičiamo įstatymo 2 straipsnio 58⁶ dalyje

vietoj skaičiaus „58⁵“ įrašytinas skaičius „58⁶“. Pritarti

6. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas

2020-06-16¹

14

6. Atsižvelgiant

į projekto 1 straipsniu 14 dalimi keičiamo įstatymo 2 straipsnio 63¹ dalies nuostatas, projekto 1 straipsnio 13 dalimi keičiamo įstatymo 2 straipsnio 58¹⁰ dalyje po žodžio „pratęstą“ įrašytinas žodis „galioti“. Pritarti

7. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas

2020-06-16¹

14

7. Projekto

1 straipsniu 14 dalimi keičiamo įstatymo 2 straipsnio 63¹ dalyje

vietoj žodžių „Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo“ įrašytinas žodis „šio“. Pritarti 8.

Pritarti

8. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas

2020-06-16²

8. Projekto

2 straipsniu keičiamo įstatymo 12 straipsnio 1 dalyje numatoma, kad

pavojingas atliekas ketinančios surinkti įmonės turi gauti atliekų tvarkymo licenciją. Atkreiptinas dėmesys, kad galiojančios redakcijos įstatymo 12 straipsnio 4 dalyje pavojingų atliekų tvarkymo licencijos išduodamos jas tvarkančioms įmonėms. Atsižvelgiant į tai ir siekiant aiškumo, siūlytina suvienodinti įmones (ar tvarkančios, ar surenkančios), kurioms yra išduodamos pavojingų atliekų tvarkymo licencijos. Pritarti

9. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas

2020-06-16³

9. Projekto

3 straipsnyje dėstomo keičiamo įstatymo 25¹ straipsnio pavadinime

yra įvedamas trumpinys „(toliau – Taryba”). Atkreiptinas dėmesys, kad Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos pilnas pavadinimas pirmą kartą minimas projekto 1 straipsnio 4 dalimi keičiamo įstatymo 2 straipsnio 58¹ dalyje. Atsižvelgiant į tai, svarstytina, ar projekto 3 straipsnyje dėstomo keičiamo įstatymo 25¹ straipsnio pavadinime įvedamas trumpinys neturėtų būti nurodomas projekto 1 straipsnio 4 dalimi keičiamo įstatymo 2 straipsnio 58¹ dalyje. Pritarti

10. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas

2020-06-16³

10. Projekto

3 straipsnyje dėstomo keičiamo įstatymo 25¹ straipsnio 1 dalies 3

punkte siūloma nustatyti, kad Valstybinės energetikos reguliavimo taryba ,,nustato regioninių reguliuojamųjų kainų paskirstymo savivaldybėms kriterijus ir paskirsto regionines reguliuojamąsias kainas savivaldybėms“. Pastarosios nuostatos paskirtis ir tikslai nėra aiškūs. Svarstytina, ar siekiant aiškumo, jos nereikėtų patikslinti. Pritarti

Žr. Vyriausybės

pasiūlymą Nr. 8

11. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas

2020-06-16³

11. Siekiant

sąvokų vartojimo įstatyme suderinimo, projekto 3 straipsnyje dėstomo keičiamo įstatymo 25¹ straipsnio 1 dalies 7 punkte vietoj žodžio „teisme“ įrašytinas žodis „teismo“. Pritarti

12. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas

2020-06-16³ 12.

Projekto

3 straipsnyje dėstomo keičiamo įstatymo 25¹ straipsnio 2 dalyje

vartojamos tokios sąvokos kaip „reguliuojamas ūkio subjektas“ „ūkio subjektas“, kurių turinys nei projekte, nei keičiamame įstatyme nėra apibrėžtas, todėl nėra aiškus. Siekiant aiškumo, siūlytina projekte apibrėžti šias sąvokas. Pritarti

13. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas

2020-06-16³

13. Projekto

3 straipsnyje dėstomo keičiamo įstatymo 25¹ straipsnio 4 dalies 1

ir 2 punktuose siūloma nustatyti, kokios pajamos sudaro Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos ,,kitų metų pajamas”. Pažymėtina, kad iš projekto nuostatų turinio nėra aišku, ar turimos omenyje kalendorinių metų

Tarybos pajamos, ar metinės pajamos būtų skaičiuojamos ne kalendoriniais

metais. Projekto nuostatas reikėtų patikslinti. Pritarti

14. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas

2020-06-16³

14. Projekto

3 straipsnyje dėstomo keičiamo įstatymo 25¹ straipsnio 5 dalies 1

punkte nuoroda „šios dalies 1 punkte“ nėra aiški. Atkreiptinas dėmesys, kad

Tarybos pajamos yra reglamentuojamos projekto 3 straipsnyje dėstomo keičiamo

įstatymo 25¹ straipsnio 4 dalies nuostatose. Pritarti

15. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas

2020-06-16⁴

15. Reikėtų

atsisakyti projekto 4 straipsnio vienos struktūrinės dalies numeravimo. Pritarti

16. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas

2020-06-16⁵

1

16. Atsižvelgiant

į projekto 5 straipsnio 1 dalimi keičiamo įstatymo 30 straipsnio 3 dalies pirmąją pastraipą, projekto 5 straipsnio 1 dalimi keičiamo įstatymo 30 straipsnio 3 dalies 10 punkte žodžiai „jeigu savivaldybė paveda“ brauktini kaip pertekliniai.

Be to, šiose projekto nuostatose nėra aiškus formuluotės „komunalinių atliekų tvarkymo sistemos administravimo funkcijas“ turinys, nes keičiamo įstatymo 30 straipsnio pavadinime ir kitose šio straipsnio nuostatose vartojama formuluotė „komunalinių atliekų tvarkymo sistemų organizavimas“ bei

„komunalinių atliekų tvarkymo sistemos organizavimo funkcijos“. Pritarti

17. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas

2020-06-16⁵

2

17. Projekto

5 straipsnio 2 dalimi yra nurodoma, kad yra keičiama galiojančio įstatymo 30

straipsnio 4 dalis. Atkreiptinas dėmesys, kad keičiamo įstatymo 30 straipsnio

4 dalyje nėra daromi jokie pakeitimai. Pritarti

18. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas

2020-06-16⁵

4

18. Projekto

5 straipsnio 4 dalimi keičiamo įstatymo 30 straipsnio 6¹ dalyje

siūloma nustatyti, kad „savivaldybės, vadovaujantis teisės aktais, gali pavesti užtikrinti regioninių komunalinių atliekų tvarkymo įrenginių nepertraukiamą veiklą, šių įrenginių valdymą vykdyti regioniniam atliekų tvarkymo centrui“. Šios projekto nuostatos nėra aiškios santykyje su projekto

1 straipsnio 6 dalimi keičiamo įstatymo 2 straipsnio 58³dalies

nuostatomis, pagal kurias įvairius įrenginius, suprantamus kaip regioniniai komunalinių atliekų tvarkymo įrenginiai, savivaldybių pavedimu tvarko regioninis atliekų tvarkymo centras ar komunalinių atliekų sistemos administratorius arba kitas juridinis asmuo“. T. y., nėra aišku, kokiais atvejais ir kokia tvarka savivaldybės galėtų pavesti įvairių įrenginių valdymą regioniniam atliekų tvarkymo centrui, kai tuos įrenginius savivaldybės pavedimu tvarko ne regioninis atliekų tvarkymo centras, o komunalinių atliekų sistemos administratorius arba kitas juridinis asmuo. Spręsti pagrindiniame komitete 19.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas

2020-06-16⁶

19. Projekto

6 straipsniu keičiamo įstatymo 30¹ straipsnio 2 dalyje prieš

žodžius „lėšų administravimą“ įrašytinas žodis „tvarkymo“. Pritarti

20. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas

2020-06-16⁶

20. Projekto

lyginamajame variante 6 straipsniu keičiamo įstatymo 30¹straipsnio

2 dalyje neatsispindi visi daromi pakeitimai. Analogiško turinio pastaba

teiktina ir dėl projekto lyginamojo varianto 6 straipsniu keičiamo įstatymo

30¹straipsnio 6 dalies. Pritarti

21. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas

2020-06-16⁷

21. Projekto

7 straipsniu keičiamo įstatymo 30² straipsnio 1 dalies 5 punkte

yra apibrėžiamas skaidrumo principas. Atkreiptinas dėmesys, kad projekto 7 straipsniu keičiamo įstatymo 30² straipsnio 1 dalies antrasis sakinys numato tik solidarumo, proporcingumo, nediskriminavimo, sąnaudų susigrąžinimo principus. Atsižvelgiant į tai ir siekiant aiškumo, siūlytina projekto 7 straipsniu keičiamo įstatymo 30² straipsnio 1 dalį atitinkamai patikslinti. Pritarti

22. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas

2020-06-16⁷

22. Projekto

lyginamajame variante 7 straipsniu keičiamo įstatymo 30² straipsnio 3 dalyje neatsispindi visi daromi pakeitimai. Analogiško turinio pastaba teiktina ir dėl projekto lyginamojo varianto 7 straipsniu keičiamo įstatymo 30² straipsnio 4 ir 5 dalių. Pritarti

23. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas

2020-06-16⁷

23Svarstytina,

ar projekto 7 straipsniu keičiamo įstatymo 30² straipsnio 5 dalyje nereikėtų braukti žodžio „administracijos“, nes paprastai įstatymuose nurodoma, kad informacija skelbiama savivaldybės interneto svetainėje. Pritarti

24. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas

2020-06-16⁷

24. Projekto

7 straipsniu keičiamo įstatymo 30² straipsnio 6 dalies (ypač nėra

aiškus kalbiniu požiūriu pirmasis sakinys) nuostatos sunkai suprantamos.

Svarstytina, ar, siekiant aiškumo, atskiruose punktuose nereikėtų išdėstyti kas yra laikytina reguliuojamosios kainos būtinosiomis sąnaudomis, o kas ne. Pritarti

Žr. Vyriausybės

pasiūlymą Nr. 4

25. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas

2020-06-16⁷

25. Iš

projekto 7 straipsniu keičiamo įstatymo 30² straipsnio 7 dalies formuluotės „teikiama regiono savivaldybėms“ nėra aišku, koks regionas turimas omeny, ar keičiamo įstatymo 2 straipsnio 42 dalyje apibrėžtas

„komunalinių atliekų tvarkymo regionas“, ar koks kitas regionas. Atsižvelgiant į tai, projekto nuostatos tikslintinos. Pritarti

26. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas

2020-06-16⁷

26Svarstytina,

ar projekto 7 straipsniu keičiamo įstatymo 30² straipsnio 7 dalyje nustatyti regioninės reguliuojamosios kainos nustatymo terminai yra logiškai pagrįsti, nes regioninės reguliavimo kainos apskaičiavimo projektai Tarybai turi būti pateikti likus ne mažiau kaip 5 mėnesiams iki regioninės reguliuojamosios kainos galiojimo termino pabaigos (tai reiškia, kad projektas gali būti pateiktas ir likus 5 mėnesiams). Į šį laikotarpį įeina 2 mėnesių laikotarpis, per kurį savivaldybės teikia pastabas projektui. Taryba, per 5 mėnesius nuo visų tinkamų duomenų ir (arba) dokumentų pateikimo dienos, išnagrinėja pateiktą projektą ir nustato naują regioninę reguliuojamąją kainą. Jeigu pateikiami papildomi dokumentai ir (ar) informacija, terminas skaičiuojamas nuo papildomų dokumentų gavimo dienos.

Svarstytina, ar toks siūlomas reguliavimas nesudaro prielaidų nepatvirtinti naujos regioninės reguliuojamosios kainos iki senosios kainos galiojimo termino pabaigos, tuo atveju, jei projektas būtų pateiktas likus 5 mėnesiams iki senosios regioninės reguliuojamosios kainos galiojimo termino pabaigos, o Tarybai nustatytas 5 mėnesių terminas vis būtų naujai skaičiuojamas priklausomai nuo to, ar būtų pateikti visi tinkami duomenys ir (arba) dokumentai, ar būtų pateikiami papildomi dokumentai. Spręsti pagrindiniame komitete

27. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas

2020-06-16⁷

27. Siekiant

įstatyme vartojamų formuluočių suderinamumo, reikėtų suvienodinti projekto 7 straipsniu keičiamo įstatymo 30² straipsnio 7 dalyje vartojamas formuluotes „regioninės reguliuojamosios kainos apskaičiavimo projektas“ ir

„regioninės reguliuojamosios kainos projektas“. Pritarti

28. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas

2020-06-16⁷

28. Projekto

7 straipsnyje siūloma keičiamo įstatymo 30² straipsnio 8 dalies

nuostata ,,šiuo metu galiojanti regioninė reguliuojamoji kaina“ (pabraukta mūsų) nėra aiški. Neaišku, kuri konkrečiai kainos galiojimo data turima omenyje. Svarstytina, ar, siekiant aiškumo, žodžių ,,šiuo metu“ nereikėtų išbraukti. Pritarti

29. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas

2020-06-16⁷

29. Siekiant

įstatyme vartojamų formuluočių suderinamumo, projekto 7 straipsniu keičiamo įstatymo 30² straipsnio 10 dalyje formuluotėje „šių kainų padalinimą“ žodis „padalinimą“ keistinas žodžiu „paskirstymą“. Pritarti

30. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas

2020-06-16⁷

30. Projekto

7 straipsniu keičiamo įstatymo 30² straipsnio 10 ir 11 dalyse

vartojama sąvoka ,,namų ūkis (fiziniai asmenys)”, kurios turinys nei keičiamame įstatyme, nei teikiamame projekte nėra apibrėžtas.

Taikant įstatymą, ši sąvoka gali būti nevienodai aiškinama, nes nėra aišku, kurie fiziniai asmenys ir kokiais konkrečiai kriterijais remiantis būtų laikomi namų ūkio nariais. Konstitucinis Teismas 2006 m. lapkričio 13 d. nutarime pažymėjo, kad įstatymuose vartojamų sąvokų turinys gali būti apibrėžiamas (inter alia aiškinamas) tik įstatymu, o ne žemesnės galios teisės aktu. Atsižvelgus į tai, keičiamame įstatyme reikėtų apibrėžti sąvokos ,,namų ūkis

(fiziniai asmenys)” turinį. Pritarti

31. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas

2020-06-16⁷

31. Projekto

7 straipsniu keičiamo įstatymo 30² straipsnio 10 dalyje siūloma

nustatyti, kad ,,susidariusį skirtumą atliekų turėtojams kompensuoja savivaldybės savivaldybių biudžeto sąskaita (nustatant naujus rinkliavos ar kitos įmokos už atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą dydžius)“. Tuo atveju, kai susidaręs skirtumas padengiamas nustatant naujus rinkliavų ar kitų įmokų už atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą dydžius, tai jį padengia atliekų turėtojai. Atsižvelgiant į tai, kyla abejonių, ar projekto nuostata, kad skirtumas dengiamas iš savivaldybių biudžetų, yra pagrįsta. Svarstytina, ar jos nereikėtų patikslinti. Pritarti

32. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas

2020-06-16⁷

32. Reikėtų

suvienodinti projekto 7 straipsniu keičiamo įstatymo 30² straipsnio 10 ir 11 dalyje vartojamas formuluotes „namų ūkio (fizinių asmenų) pajamų“ ir „namų ūkio pajamų (fizinių asmenų)“. Pritarti

33. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas

2020-06-16⁷

33. Nėra

aiški projekto 7 straipsniu keičiamo įstatymo 30² straipsnio 11 dalies formuluotė „vadovaudamasi savivaldybių parengtais vietinės rinkliavos ar kitos įmokos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą teisės aktais“.

Kad būtų galima vadovautis teisės aktais, jie turi būti ne tik savivaldybės parengti, bet savivaldybės institucijos pagal kompetenciją patvirtinti. Atsižvelgiant į tai, projekto nuostatos tikslintinos. Pritarti

34. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas

2020-06-16⁷

34. Siekiant

aiškumo, projekto 7 straipsniu keičiamo įstatymo 30² straipsnio 11 dalies paskutiniajame sakinyje reikėtų įvardinti sąnaudas, kurias savivaldybės turi imtis veiksmų sumažinti. Nepritarti Įstatyme turėtų būti nustatyti tik pagrindiniai reglamentavimo principai, o detalesnė informacija pateikiama poįstatyminiuose teisės aktuose. Kiekviena savivaldybė turi teisę apsispręsti, kokių priemonių galima imtis siekiant sumažinti sąnaudas už komunalinių atliekų surinkimą ir jų tvarkymą. 35. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas

2020-06-16⁷

35. Siekiant

aiškumo, projekto 7 straipsniu keičiamo įstatymo 30² straipsnio 12 dalyje reikėtų aiškiai įvardinti kokios rūšies lengvatos gali būti teikiamos atliekų turėtojams. Nepritarti Pagal Rinkliavų įstatymo nuostatas savivaldybės taryba turi konstitucinę teisę savo sprendimu patvirtintuose vietinės rinkliavos nuostatuose nustatyti vietinės rinkliavos lengvatas, taikomas savivaldybės biudžeto sąskaita. Savivaldybės gali pasirinkti įvairias vietinių rinkliavų lengvatų formas, pvz., vietinės rinkliavos mokėtojo atleidimas nuo vietinės rinkliavos, vietinės rinkliavos bazės sumažinimas, mokėtinos vietinės rinkliavos sumos sumažinimas. Įstatymai nenustato baigtinio galimų lengvatų sąrašo, šių lengvatų taikymo tvarkos ir neriboja lengvatų dydžių. Tokių lengvatų nustatymas yra savivaldybės tarybos apsisprendimo teisė. 36. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2020-06-16⁷ 36.

Atsižvelgiant į tai, kad pirmą kartą įstatymo tekste minint teisės akto pavadinimą, turi būti nurodomas pilnas jo pavadinimas, keičiamo projekto 7 straipsniu keičiamo įstatymo 30² straipsnio 13 dalyje prieš

Rinkliavų įstatymo pavadinimą įrašytini žodžiai „Lietuvos Respublikos“. Pritarti

37. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas

2020-06-16⁷

37. Svarstytina, ar siekiant aiškumo, projekto 7 straipsniu keičiamo įstatymo 30²

straipsnio 14 dalies pirmajame sakinyje prieš žodį „įkainį“ nereikėtų įrašyti trumpinio „1 t“. Pritarti

38. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas

2020-06-16⁷

38. Reikėtų suvienodinti

projekto 7 straipsniu keičiamo įstatymo 30² straipsnio 16 dalyje vartojamas formuluotes „būtinosiomis komunalinių atliekų deginimo sąnaudomis“ ir „būtinosiomis komunalinių atliekų deginimo veiklos sąnaudomis“. Pritarti

39. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas

2020-06-16⁷

39. Projekto

7 straipsniu keičiamo įstatymo 30² straipsnio 17 dalyje nėra

aiškus formuluotės „koregavimo termino pabaigos“, nes šiose projekto nuostatose nėra nustatomas joks koregavimo terminas, tik nurodoma, kad komunalinių atliekų deginimo 1 t įkainio viršutinė riba koreguojama kartą per metus. Be to, šios projekto nuostatos tikslintinos, nes Tarybai pateikiamas „atliekų deginimo įkainio perskaičiavimo projektas“, o Taryba jau nagrinėja

„komunalinių atliekų deginimo 1 t įkainio apskaičiavimo projektą. Pritarti

40. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas

2020-06-16⁷

40. Projekto 7 straipsniu keičiamo įstatymo 30² straipsnio 18 dalyje

siūloma nustatyti, kad Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos nutarimas dėl komunalinių atliekų deginimo 1 t viršutinės įkainio ribos oficialiai skelbiamas Teisės aktų registre ir įsigalioja nuo kito mėnesio (einančio po mėnesio, kai įkainis įsigalioja) pirmosios dienos.

Ši nuostata derintina su Teisėkūros pagrindų įstatymo 20 straipsnio 5 dalimi, kurioje nustatyta, kad teisės taikymo aktas, kuris yra Teisės aktų registro objektas, įsigalioja nuo paskelbimo Teisės aktų registre, jeigu pačiame teisės taikymo akte nenumatyta vėlesnė įsigaliojimo data. Pritarti

41. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas

2020-06-16⁸

41. Projekto

8 straipsnyje dėstomo keičiamo įstatymo 30³ straipsnio vienintelės

struktūrinės dalies žymėti numeriu nereikia. Pritarti

42. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas

2020-06-16⁸

42. Projekto

8 straipsnyje pateikto keičiamo įstatymo 30³ straipsnio 1 dalies 9

punkto nuostatos ,,regiono savivaldybės” turinys nėra aiškus, nes neaišku kurios savivaldybės būtų priskiriamos regiono savivaldybių kategorijai. Projekto nuostata tikslintina. Be to, šiose nuostatose po žodžio „savivaldybėmis“ įrašytini žodžiai „šio įstatymo“. Pritarti

43. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas

2020-06-16⁹

43. Projekto

9 straipsnyje dėstomo keičiamo įstatymo 30⁴ straipsnio vienintelės

struktūrinės dalies žymėti numeriu nereikia. Pritarti

44. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas

2020-06-16⁹

44. Siekiant

suvienodinti įstatyme vartojamas formuluotes, projekto 9 straipsniu keičiamo įstatymo 30⁴ straipsnio 3 punkte po trumpinio „1 t“ įrašytinas žodis „įkainio“. Pritarti

45. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas

2020-06-16¹⁰ 45.

Nėra aiškios projekto 10 straipsniu keičiamo įstatymo 30⁵ straipsnio 1 dalies 1 punkto nuostatos, pagal kurias sutarčių pasirašymas su atliekų turėtojais yra komunalinių atliekų tvarkymo lėšų administravimo funkcija, santykyje su projekto 5 straipsnio 1 dalimi keičiamo įstatymo 30 straipsnio 3 dalies 9 punkto nuostatomis, pagal kurias sutarčių sudarymas su komunalinių atliekų turėtojais yra komunalinių atliekų tvarkymo sistemos administravimo funkcija. Be to, šiose projekto nuostatose nėra aišku, su kokių atliekų (pavyzdžiui, komunalinių ar kt.) turėtojais yra pasirašomos sutartys. Pritarti

46. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas

2020-06-16¹⁰

46. Projekto

10 straipsniu keičiamo įstatymo 30⁵ straipsnio 1 dalies 2 punkto

nuostatos nėra aiškios tuo aspektu, kad pagal jas komunalinių atliekų tvarkymo paslaugų teikėjams išmokamos rinkliavos ar kitos įmokos už komunalinių atliekų surinkimą ir atliekų tvarkymą iš komunalinių atliekų turėtojų. Manytina, kad atsiskaitymo už teikiamas komunalinių atliekų tvarkymo paslaugas suma nebūtinai sutampa su rinkliavos ar kitos įmoku dydžiu, todėl šios projekto nuostatos svarstytinos dėl jų tikslingumo. Taip pat nėra aiškus šių projekto nuostatų santykis su projekto 10 straipsniu kečiamo įstatymo 30⁵ straipsnio 3 dalies nuostatomis. Be to, svarstytina, ar derinant įstatyme vartojamas formuluotes ir siekiant aiškumo, šiose projekto nuostatose vietoj žodžių „ir atliekų tvarkymą iš komunalinių atliekų turėtojų“ nereikėtų įrašyti žodžių „iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą surinkimą“. Pritarti

47. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas

2020-06-16¹⁰

47. Reikėtų

suderinti projekto 10 straipsniu keičiamo įstatymo 30⁵ straipsnio

1 dalies 2 ir 3 punktuose vartojamas sąvokas „komunalinių atliekų tvarkymo

paslaugų teikėjams“ ir „komunalinių atliekų tvarkymo paslaugas teikiantį asmenį“. Pritarti

48. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas

2020-06-16¹⁰ 48.

Svarstytina, ar atsižvelgiant į tai, kad projekto 10 straipsniu keičiamo įstatymo 30⁵straipsnio 1 dalies 6 punkte dėstoma savarankiška norma, jo nereikėtų dėstyti atskiroje straipsnio dalyje. Pritarti

49. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas

2020-06-16¹⁰

49. Projekto

10 straipsniu keičiamo įstatymo 30⁵ straipsnio 4 dalies nuostatos, kad nurodyti subjektai „atskirai tvarko vykdomų veiklų apskaitą nuo visų kitų jų vykdomų veiklų sąnaudų apskaitos“ nėra suprantamos. Be to, atsižvelgiant į straipsnio pavadinimą, svarstytina, ar šios projekto nuostatos yra šio straipsnio reguliavimo dalykas. Spręsti pagrindiniame komitete

50. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas

2020-06-16¹¹

50. Projekto

11 straipsniu keičiamo įstatymo 30⁶ straipsnio 2 dalyje minimi

Tarybos patvirtinti Reguliavimo apskaitos sistemos reikalavimai ir (ar) metodai ir (ar) modeliai. Atkreiptinas dėmesys, kad vadovaujantis projekto 3 straipsniu keičiamo įstatymo 25¹ straipsnio 1 dalies 8 punktu, Taryba tvirtina apskaitos atskyrimo ir sąnaudų paskirstymo reikalavimus ir

(ar) metodus ir (ar) modelius. Atsižvelgiant į tai ir siekiant aiškumo, siūlytina projekto 11 straipsniu keičiamo įstatymo 30⁶straipsnio

2 dalį atitinkamai patikslinti. Pritarti

51. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas

2020-06-16¹¹

51. Atkreiptinas dėmesys, kad jeigu teisės akto pavadinimas, kuris prasideda

žodžiais „Lietuvos Respublika“, minimas ne kartą, pirmą kartą parašius visą pavadinimą, toliau jis gali būti rašomas be žodžių „Lietuvos Respublika“. Atsižvelgiant į tai, projekto 11 straipsniu keičiamo įstatymo 30⁶ straipsnio 7 dalyje prieš žodžius „finansinių ataskaitų audito įstatymą“, siūlytina išbraukti žodžius „Lietuvos Respublikos“. Siekiant įstatyme vartojamų sąvokų suderinamumo, minėtus žodžius reikėtų išbraukti ir prieš žodį „Vyriausybės“. Pritarti

52. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas

2020-06-16¹² 52.

Svarstytina, ar projekto 12 straipsnyje dėstomo keičiamo įstatymo 30⁷ straipsnio 1 dalyje po žodžio „pagrįstomis“ nereikėtų įrašyti žodžių „būtinosiomis sąnaudomis“. Pritarti

53. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas

2020-06-16¹²

53. Projekto

12 straipsnyje dėstomo keičiamo įstatymo 30⁷ straipsnio 2 dalyje

siūloma nustatyti, kad ,,Regioniniai atliekų tvarkymo centrai investicijas, susijusias su komunalinių atliekų tvarkymu, numato strateginiuose įmonių veiklos planuose, kurie tvirtinami Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo bei įmonės įstatų nustatyta tvarka arba teikiami derinti Lietuvos Respublikos viešųjų įstaigų įstatymu nustatyta tvarka dalininkams ir teikia investicijų derinimą Tarybai jos nustatyta tvarka“. Nėra aiškus šių projekto nuostatų santykis su Akcinių bendrovių įstatymo 32 straipsnio 1 dalies 1 punktu, pagal kurį bendrovės stebėtojų taryba svarsto ir tvirtina bendrovės veiklos strategiją, bet ne bendrovės strateginį veiklos planą. Viešųjų įstaigų įstatyme strateginių viešųjų įstaigų veiklos planų rengimo, jų svarstymo ir tvirtinimo tvarka nėra reglamentuota. Atsižvelgus į tai, projekto nuostatas reikėtų suderinti su Akcinių bendrovių įstatymo bei Viešųjų įstaigų įstatymo nuostatomis. Spręsti pagrindiniame komitete

54. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas

2020-06-16¹³

54. Projekto

13 straipsnyje dėstomo keičiamo įstatymo 30⁸ straipsnio 7 dalies

nuostata ,,kiti juridiniai” asmenys tikslintina taip, kad būtų aišku, kuriuos konkrečiai juridinius asmenis ji apima. Pritarti

55. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas

2020-06-16¹⁴

55. Projekto

14 straipsniu keičiamo įstatymo 30⁹ straipsnio 1 dalies 1 ir 2

punktuose nurodyti skirtingi pažeidimai, tačiau sankcija už juos numatyta tokia pati. Svarstytina, ar tokiu atveju, šių punktų nuostatų nereikėtų apjungti į vieną.

Kita vertus, svarstytina, ar projekto 14 straipsniu keičiamo įstatymo 30⁹ straipsnio 2 punkte numatyti pažeidimai yra sunkesnio pobūdžio, nei numatyti šios dalies 1 punkte. Jei taip, tai svarstytina, ar už 2 punkte nustatytus pažeidimus sankcija neturėtų būti griežtesnė, nei nustatyta už 1 punkte nustatytus pažeidimus. Spręsti pagrindiniame komitete

56. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas

2020-06-16¹⁴

56. Atkreiptinas dėmesys, kad jeigu teisės akto pavadinimas, kuris prasideda

žodžiais „Lietuvos Respublika“, minimas ne kartą, pirmą kartą parašius visą pavadinimą, toliau jis gali būti rašomas be žodžių „Lietuvos Respublika“. Atsižvelgiant į tai, projekto 14 straipsniu keičiamo įstatymo 30⁹ straipsnio 2 dalyje prieš žodžius „konkurencijos įstatymą“ siūlytina išbraukti žodžius „Lietuvos Respublikos“. Pritarti

57. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas

2020-06-16¹⁴

57. Projekto 14 straipsniu keičiamo įstatymo 30⁹ straipsnio 5 dalyje

yra pateikiamos kelios lengvinančių aplinkybių sąlygos. Siekiant aiškumo, siūlytina šias sąlygas dėstyti atskirais punktais. Analogiško turinio pastaba teiktina ir dėl projekto 14 straipsniu keičiamo įstatymo 30⁹ straipsnio 6 dalyje išdėstytų sunkinančių aplinkybių sąlygų. Pritarti

58. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas

2020-06-16¹⁴

58. Projekto

14 straipsniu keičiamo įstatymo 30⁹ straipsnio 13 dalyje numatytas

30 dienų terminas turėtų būti sietinas su kalendorinėmis arba darbo dienomis. Analogiško turinio pastaba teiktina ir dėl projekto 14 straipsniu keičiamo įstatymo 30⁹ straipsnio 14 dalies bei projekto 16 straipsnyje dėstomo keičiamo įstatymo Septintojo² skirsnio 31² straipsnio 6 dalies. Pritarti

59. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas

2020-06-16¹⁴ 59.

Atkreiptinas dėmesys, kad jeigu teisės akto pavadinimas, kuris prasideda žodžiais „Lietuvos Respublika“, minimas ne kartą, pirmą kartą parašius visą pavadinimą, toliau jis gali būti rašomas be žodžių „Lietuvos Respublika“. Atsižvelgiant į tai, projekto 14 straipsniu keičiamo įstatymo 30⁹ straipsnio 13 dalyje prieš žodžius „administracinių bylų teisenos įstatymo“ siūlytina išbraukti žodžius „Lietuvos Respublikos“. Pritarti

60. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas

2020-06-16¹⁵

60. Projekto

15 straipsniu keičiamo įstatymo 31¹ straipsnio 1 dalies nuostatose

nėra aišku kokios „sistemos“, apie kurias teikiama informacija, turimos omeny. Be to, šiose projekto nuostatose formuluotėje „komunalinių atliekų tvarkymą dydį“ brauktina žodis „komunalinių“. Pritarti

61. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas

2020-06-16¹⁶

61. Jeigu

turimas tikslas 16 straipsnyje dėstomame Septintajame² skirsnyje nustatyti, kad ginčai nagrinėjami šiame skirsnyje nustatyta išankstine ginčų nagrinėjimo tvarka, bet ne ,,išankstiniai ginčai“ nagrinėjami šiame skirsnyje nustatyta tvarka, tai, svarstytina, ar projekto 16 straipsnyje pateiktame Septintojo² skirsnio pavadinime ,,IŠANKSTINIŲ GINČŲ SPRENDIMO IR

SKUNDŲ NAGRINĖJIMO TVARKA“ žodis ,,IŠANKSTINIŲ“ neturėtų būti pakeistas

,,IŠANKSTINĖ“. Pritarti

62. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas

2020-06-16¹⁶

62. Projekto

16 straipsniu keičiamo įstatymo 31²straipsnio 1 dalyje nėra

aiškus formuluotės „kitos įmokos už komunalinių atliekų tvarkymą“ turinys. Projekto nuostatas reikėtų suderinti su kitomis projekto ar keičiamo įstatymo nuostatomis, kuriose vartojama „kitos įmokos“ pilna formuluotė. Pritarti

63. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas

2020-06-16¹⁶

63. Projekto

16 straipsniu keičiamo įstatymo 31² straipsnio 2 dalyje nėra

aiškus formuluotės „komunalinių atliekų teikiamos paslaugos“ turinys, t. y., nėra aišku, kokias paslaugas gali teikti komunalinės atliekos.

Analogiško turinio pastaba taikytina ir projekto 16 straipsniu keičiamo įstatymo 31² straipsnio 7 daliai, projekto 16 straipsniu keičiamo įstatymo 31³straipsnio

1 daliai. Be to, šiose

projekto nuostatose po žodžių „manantis, kad“ įrašytinas žodis „komunalinių“. Pritarti

64. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas

2020-06-16¹⁶

64. Iš

projekto 16 straipsnyje dėstomo keičiamo įstatymo Septintojo² skirsnio 31² straipsnio pavadinimo darytina išvada, kad pastarajame straipsnyje turimas tikslas reglamentuoti ginčų nagrinėjimo tvarką. Atkreipiame dėmesį, kad šio straipsnio 2, 4 ir 6 dalyse siūloma reglamentuoti ne tik ginčų, bet ir skundų nagrinėjimo tvarką. Taigi straipsnio turinys neatitinka jo pavadinimo. Be to, skundų nagrinėjimo tvarką siūloma reglamentuoti ir keičiamo įstatymo 31³ straipsnyje. Siekiant teisinio reguliavimo nuoseklumo ir teisinio aiškumo, svarstytina, ar ginčų nagrinėjimo tvarką bei skundų nagrinėjimo tvarką nereikėtų dėstyti atskiruose keičiamo įstatymo straipsniuose. Taip pat po straipsnio pavadinimo brauktinas taškas. Pritarti

65. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas

2020-06-16¹⁶

65. Siekiant

suderinti projekte vartojamas sąvokas, projekto 16 straipsniu keičiamo įstatymo 31²straipsnio 3 dalyje vietoj formuluotės „1 t deginimo“ įrašytina formuluotė „deginimo 1 t“. Pritarti

66. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas

2020-06-16¹⁶

66. Projekto

16 straipsnyje dėstomo keičiamo įstatymo Septintojo²skirsnio 31²

straipsnio 7 dalyje siūloma nustatyti, kad atliekų turėtojas, manantis, kad netenkina komunalinių atliekų teikiama paslaugos kokybė, pirmiausia privalo raštu kreiptis į savivaldybės vykdomąją instituciją ir nurodyti savo reikalavimus.

Pastaroji nuostata gali būti aiškinama taip, kad prieš kreipdamasis į teismą, atliekų turėtojas privalo ginčą spręsti išankstine ginčų sprendimo ne teisme tvarka. Tuo tarpu pastarojo straipsnio 8 dalyje siūloma nustatyti, kad atliekų turėtojas turi teisę kreiptis tiesiogiai į teismą. Pastaroji nuostata galėtų būti aiškinama, kad išankstinė ginčų nagrinėjimo ne teisme tvarka nėra privaloma. Taigi iš projektu keičiamo įstatymo 31² straipsnio 7 ir 8 dalyse nustatyto teisinio reguliavimo nėra aišku, ar prieš kreipiantis į teismą dėl ginčo sprendimo, atliekų turėtojas privalo kreiptis į savivaldybės vykdomąją instituciją, kuri ginčą išnagrinėtų privaloma išankstine ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka. Projektas tobulintinas taip, kad minėtos projekto nuostatos būtų suderintos tarpusavyje. Pritarti

67. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas

2020-06-16¹⁶

67. Svarstytina, ar siekiant suderinti projekte vartojamas sąvokas, projekto 16

straipsniu keičiamo įstatymo 31³ straipsnio 2 dalyje po žodžio

„taikomų“ nereikėtų įrašyti formuluotės „komunalinių atliekų deginimo 1 t“. Pritarti

68. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas

2020-06-16

68. Atkreiptinas dėmesys, kad jeigu teisės akto pavadinimas, kuris prasideda

žodžiais „Lietuvos Respublika“, minimas ne kartą, pirmą kartą parašius visą pavadinimą, toliau jis gali būti rašomas be žodžių „Lietuvos Respublika“. Atsižvelgiant į tai, projekto 16 straipsnyje dėstomo keičiamo įstatymo Septintojo² skirsnio 31³ straipsnio 3 dalyje prieš žodžius „viešojo administravimo įstatymo“ siūlytina išbraukti žodžius „Lietuvos Respublikos“. Pritarti

69. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas

2020-06-16¹⁶ 69.

Siekiant aiškumo, projekto 16 straipsniu keičiamo įstatymo 31³ straipsnio 3 dalyje reikėtų bent jau minimaliai įvardinti kokios taisyklės turimos omeny (pavyzdžiui, skundų nagrinėjimo ar pan.)

Pritarti

70. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas

2020-06-16¹⁸

70. Atsižvelgiant į tai, kad projekto 18 straipsnio atskirose struktūrinėse

dalyse siūloma reglamentuoti įstatymo taikymą, šio straipsnio pavadinimą reikia atitinkamai papildyti. Pritarti

71. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas

2020-06-16¹⁸

3

71. Projekto

18 straipsnio 3 dalyje siūloma nustatyti, kad nurodyti subjektai pateikia

Tarybai informaciją apie 2020 m. reguliuojamosios veiklos kainas. Svarstytina, ar šios projekto nuostatos yra įgyvendinamos, nes reguliuojamos veiklos institutas yra naujas ir reglamentuojamas tik teikiamame projekte. Be to, nėra aišku, ar nurodyti subjektai 2020 m. vykdė reguliuojamos veiklos ir kitos jų vykdomos veiklos atskiras apskaitas ir yra pajėgūs pateikti informaciją apie tų metų reguliuojamosios veiklos pajamas. Spręsti pagrindiniame komitete

72. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas

2020-06-16¹⁸

4

72. Projekto

18 straipsnio 4 dalyje prieš žodį „projektus“ įrašytinas žodis

„apskaičiavimo“. Pritarti

73. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas

2020-06-16¹⁸

8

73. Projekto

18 straipsnio 8 dalyje vietoj žodžio „priskirtą“ įrašytinas žodis „paskirtą“. Be to, abejotina, ar šiose projekto nuostatose nustatytas terminas „iki 2021 m. gruodžio 1 d.“ yra realus, nes savivaldybės praktiškai turės tik vieno mėnesio terminą pagal naują teisinį reguliavimą nustatyti ar patvirtinti esamus rinkliavos ar kitos įmokos dydžius, kai tuo tarpu pagal projekto 7 straipsniu kečiamo įstatymo 30² straipsnio 10 dalies nuostatas analogiškiems veiksmams atlikti savivaldybėms nustatytas 3 mėnesių terminas. Pritarti

74. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas

2020-06-16¹⁸

9 74.

Svarstytina, ar projekto 18 straipsnio 9 dalyje nustatytos nuorodos į šio straipsnio 4 ir 5 dalis yra teisingos (ar neturėtų būti nuorodos į 5 ir 6 dalis). Pritarti

3. Piliečių, asociacijų, politinių partijų, lobistų ir

kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę

• str. str. d.

p. 1. Lietuvos žemės ūkio bendrovių asociacija 2020-06-30⁷ (30²)

• (1) (2)

Š. m. gegužės 4 d. Lietuvos žemės ūkio bendrovių asociacija (toliau - Asociacija) raštu Nr. 5-2875 pateikė pastabas LR Atliekų tvarkymo įstatymo Nr. VIII-787 2, 12, 28, 30, 30¹, 30², 35¹ straipsnių pakeitimo ir įstatymo papildymo 25¹, 30³, 30⁴, 30⁵, 30⁶, 30⁷, 30⁸, 30⁹, 35², 35³, 35⁴, 35⁵ straipsniais, septintuoju1 ir septintuoju2 skirsniais įstatymo projektui. Projekto rengėjai dalinai (bet nepakankamai) atsižvelgė į Asociacijos pastabas dėl skaidrumo principų taikymo, tačiau visiškai neatsižvelgė į esminį mūsų siūlymą, atspindintį 2018 gegužės 30 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos (ES) 2018/850 nuostatą

„nustatyti kiekybinę vienam gyventojui tenkančio sąvartynuose šalinamo atliekų

kiekio užduotį“, t.y., kad mokesčio ar rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą dydis būtų skaičiuojamas pagal faktinį surinktų atliekų svorį arba tūrį. Derinimo pažymoje motyvuodami savo nepritarimą, projekto rengėjai pateikė nuorodą į Europos Teisingumo Teismo

2017 m. kovo 30 d. bylą C-335/16, tačiau pažymoje pacitavo tik dalį

Teisingumo teismo išvados. Nepaminėtoje sprendimo dalyje Teisingumo teismas nurodė, kad būtina patikrinti, ar nustačius mokestį už atliekų tvarkymą, tam tikriems atliekų turėtojams nebus užkraunama pareiga padengti išlaidas, kurios yra neproporcingos dėl jų veiklos galinčių susidaryti atliekų kiekiui arba rūšiai.

Tokiu būdu Teisingumo teismas pabrėžė, jog mokesčio ar rinkliavos dydžio nustatymo pagal galinčių susidaryti atliekų kiekį (pvz., pagal plotą) metodas, neįvertinant faktinių „atliekų turėtojų“ pajėgumų generuoti atliekas, sudaro prielaidas piktnaudžiavimui ar pasipelnymui už neatliktą darbą. Juk visi puikiai suvokiame, kad pastato plotas savaime negeneruoja komunalinių atliekų, o ūkio subjektai ir piliečiai už nuosavybės teise turimą turtą moka turto mokestį. Visa prieštarauja skaidrumo principams, kurie deklaruojami šio įstatymo ir kitų teisės aktų nuostatose. Asociacija siūlo pakeisti 7 straipsnį „30² straipsnio pakeitimas“ taip: pakeisti 30² straipsnio 1 paragrafo 2 dalį taip:

2) proporcingumo. Šio principo įgyvendinimas turi užtikrinti, kad rinkliavos ar kitos įmokos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą dydis neviršytų to, kiek yra būtina komunalinių atliekų tvarkymo sistemos eksploatavimo ir komunalinių atliekų tvarkymo paslaugos finansavimo tikslui pasiekti. Šis principas reikalauja, kad komunalinių atliekų turėtojams nustatyta rinkliava ar kita įmoka už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą būtų proporcinga galinčiam susidaryti ar susidarančiam komunalinių atliekų kiekiui dėl atliekų turėtojų nekilnojamojo turto ir jo panaudojimo paskirties ir (ar) veiklos; surinktų ir tvarkomų atliekų svoriui arba tūriui.

Todėl, Asociacijos nuomone, į raštu pateiktą pasiūlymą papildyti įstatymo projekto 7 straipsnio 1 paragrafą visiško skaidrumo, galimybės pasirinkti paslaugas ir jų tiekėją bei efektyvios konkurencijos užtikrinimo, vartotojo tinkamo interesų atstovavimo principais taip pat buvo atsižvelgta nepakankamai: neįtvirtinus efektyvios konkurencijos ir tinkamo vartotojų atstovavimo, skaidrumo reikalavimai negali apsiriboti vien tik mokesčio už komunalinių atliekų surinkimą nustatymo ir apskaičiavimo metodų, tvarkos ir dydžių viešumo užtikrinimu. Įstatymas turi įpareigoti atliekų tvarkytojus viešai deklaruoti detalias atliekų tvarkymo išlaidų elementų išklotines. Spręsti pagrindiniame komitete Pažymėtina, kad pasiūlyme minimas apmokestinimo detalizavimas yra poįstatyminių teisės aktų reguliavimo dalykas. Priėmus įstatymą Vyriausybės nutarimu turėtų būti koreguojamos atliekų surinkimo taisyklės. 2. Lietuvos žemės ūkio bendrovių asociacija 2020-06-30⁷ (30²)

• (1) (5)

Todėl, Asociacijos nuomone, į raštu pateiktą pasiūlymą papildyti įstatymo projekto 7 straipsnio 1 paragrafą visiško skaidrumo, galimybės pasirinkti paslaugas ir jų tiekėją bei efektyvios konkurencijos užtikrinimo, vartotojo tinkamo interesų atstovavimo principais taip pat buvo atsižvelgta nepakankamai: neįtvirtinus efektyvios konkurencijos ir tinkamo vartotojų atstovavimo, skaidrumo reikalavimai negali apsiriboti vien tik mokesčio už komunalinių atliekų surinkimą nustatymo ir apskaičiavimo metodų, tvarkos ir dydžių viešumo užtikrinimu.

Įstatymas turi įpareigoti atliekų tvarkytojus viešai deklaruoti detalias atliekų tvarkymo išlaidų elementų išklotines. Asociacija siūlo pakeisti 7 straipsnį

„30² straipsnio pakeitimas“ taip: pakeisti 30²

straipsnio 1 paragrafo 5 dalį taip:

5) skaidrumo. Šio principo įgyvendinimas turi užtikrinti, kad informacija apie rinkliavos ar kitos įmokos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą nustatymo ir apskaičiavimo metodus, tvarką ir dydžius bei detalius atliekų tvarkymo išlaidų elementus turi būtų vieša. Asociacija kreipiasi į Jus ir prašo Atliekų tvarkymo įstatyme įteisinti nuostatą, kad mokestis (rinkliava) už komunalinių atliekų tvarkymą būtų skaičiuojamas ne pagal ūkio subjekto arba piliečio nuosavybės teise valdomo nekilnojamojo turto plotą, o pagal surinktą atliekų svorį arba tūrį ir pagrįstas detalia informacija apie tvarkymui padarytas išlaidas. Pritarti

3. Komunalininkų ir atliekų tvarkytojų asociacija

2020-07-17²

1 Argumentai: Atliekų tvarkymo įstatymo 2 str.

14 dalyje

yra nurodyta: „Atliekų surinkimas – atliekų paėmimas iš atliekų turėtojų, įskaitant rūšiuojamąjį atliekų surinkimą ir (ar) parengiamąjį laikymą iki atliekų surinkimo įrenginiuose, kuriuose atliekos iškraunamos, kad jas galima būtų paruošti pervežti į atliekų naudojimo ar šalinimo įrenginius“, 22 dalyje yra nurodyta: „Atliekų vežimas

• atliekų paėmimas iš jų turėtojo, vežimas ir perdavimas atliekų naudotojui ar šalintojui“. Atliekų tvarkymo įstatymo 4 str. 8 dalyje nurodyta: „Atliekas surenkančios ir (ar) vežančios įmonės surinktas ir vežamas atliekas turi pristatyti į atitinkamus atliekų apdorojimo įrenginius laikydamosi šio

Įstatymo 4¹ straipsnyje nustatytų reikalavimų“. Taigi iš esmės šios dvi atliekų tvarkymo veiklos (atliekų surinkimas ir atliekų vežimas) yra panašios, nes jų tikslas – paimti atliekas iš atliekų turėtojo ir perduoti jas į atliekų naudojimo ar šalinimo įrenginius. Pažymėtina, kad vadovaujantis Atliekų tvarkymo įstatymo 6 str. nuostatomis, ne atliekų vežimo veiklai, nei atliekų surinkimo veiklai nėra reikalingas leidimas (taršos integruotos prevencijos ir kontrolės arba taršos leidimas), todėl pagal šiuo metu galiojančio Atliekų tvarkymo įstatymo 12 str. 1 dalies nuostatas ir atliekų surinkimo, ir atliekų vežimo veiklai vykdyti privaloma gauti pavojingų atliekų tvarkymo licenciją, vadovaujantis Atliekų tvarkymo įstatymo 4 str. 10 dalies nuostatomis ir vykdant atliekų surinkimo veiklą, ir vykdant atliekų vežimo veiklą privaloma užsiregistruoti Atliekų tvarkytojų valstybės registre.

Taigi, vadovaujantis šiuo metu galiojančiomis Atliekų tvarkymo įstatymo nuostatomis ir atliekų surinkimo veiklai, ir atliekų vežimo veiklai, kurios, kaip minėta aukščiau, iš esmės yra panašios, yra nustatyti identiški reikalavimai (nereikalingas leidimas, privalomos pavojingų atliekų tvarkymo licencija ir registracija Atliekų tvarkytojų valstybės registre), tačiau įsigaliojus Projektui siūlomam pakeitimui, nebeliks reikalavimo atliekų vežimo veiklai turėti pavojingų atliekų tvarkymo licenciją, t.y. vienai iš panašių atliekų tvarkymo veiklų (atliekų surinkimo veiklai) bus taikomi griežtesni reikalavimai, nei kitai (atliekų vežimo veiklai). Manytina, kad tokiu būdu bus ne tik pažeistas Viešojo administravimo įstatyme įtvirtintas lygiateisiškumo principas, bet ir bus sudarytos prielaidos piktnaudžiauti, vykdomas atliekų surinkimo veiklas vadinant atliekų vežimo veiklomis ir išvengiant papildomų pareigų, atsirandančių subjektams, privalantiems turėti pavojingų atliekų tvarkymo licencijas (atitinkamą kvalifikaciją turintis personalas, civilinės atsakomybės draudimas). Pasiūlymas:

Siūloma taisyti Projekto 2 straipsnį „12 straipsnio pakeitimas“ ir jį išdėstyti taip: „1. Pakeisti 12 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: „1. Pavojingas atliekas ketinančios tvarkyti surinkti ir vežti įmonės, neturinčios šio Įstatymo 6 straipsnyje nurodytų leidimų, turi gauti pavojingų atliekų tvarkymo licenciją.“

2. Pakeisti 12 straipsnio 3 dalį

ir ją išdėstyti taip: „3. Pavojingų atliekų tvarkymo licencijavimo taisykles tvirtina aplinkos ministras. Pavojingų atliekų tvarkymo licencijas išduoda, atsisako išduoti, licencijų duomenis tikslina, licencijų galiojimą sustabdo, galiojimo sustabdymą panaikina, galiojimą panaikina, licencijos dublikatą išduoda aplinkos ministro įgaliota institucija.“ Pritarti Žr. Vyriausybės pasiūlymą Nr. 7 4.

7

4. Lietuvos savivaldybių asociacija

2020-08-20 Lietuvos savivaldybių asociacija (toliau – LSA) aktyviai dalyvavo ir teikė pastabas LR Aplinkos ministerijai rengiant Lietuvos Respublikos Atliekų tvarkymo įstatymo Nr. VIII-787 2, 12, 28, 30, 30¹, 30², 35¹ straipsnių pakeitimo ir įstatymo papildymo 25¹, 30³, 30⁴, 30⁵, 30⁶, 30⁷, 30⁸, 30⁹, 35², 35³, 35⁴, 35⁵ straipsniais, septintuoju¹ ir septintuoju² skirsniais įstatymo projektą (toliau – Projektas) Nr. XIIIP-4988. Projektas buvo derinamas ir koreguojamas, perrašomas keletą kartų, tačiau Vyriausybei buvo pateiktas neišbaigtas ir chaotiškas teisės aktas, kuriame daug dviprasmybių ir perteklinių dalykų, naujos nuostatos nedera su liekančia galioti esama įstatymo dalimi. Projekte siūlomo naujo komunalinių atliekų tvarkymo kainodaros modelio daugelis nuostatų yra nesuderinamos su savivaldos funkcijomis, suteikiančios itin daug teisių Regioniniams atliekų tvarkymo centrams (toliau – RATC), kurių steigėjos yra savivaldybės, diskriminuojančios bei didinančios administracinę naštą. LSA teikia šias pastabas ir pasiūlymus Projektui:

KAINODARA

Dabartiniame projekte nustatyta tokia kainodara: § Valstybinė energetikos reguliavimo taryba (toliau – Taryba) reguliuoja deginimo įrenginių taikomą atliekų deginimo kainą; § Taryba reguliuoja Regioninę kainą į kurią įeina ir RATC sąnaudos, ir savivaldybių vykdomo atliekų surinkimo, vežimo bei sistemos administravimo sąnaudos, duomenis apie kurias savivaldybės turės pateikti RATC, o šis perduos Tarybai kartu su Regioninės kainos paskaičiavimo projektu; § Savivaldybė prie iš Tarybos gautos, savivaldybei priskirtos, Regioninės kainos dalies prideda komunalinių atliekų tvarkymo lėšų administravimo (naujas nepaaiškintas darinys Projekte) sąnaudas ir nustato Rinkliavą.

PROBLEMA: Jei Taryba reguliuos ne tik deginimo ir RATC kainas, bet ir savivaldybių vykdomo atliekų surinkimo, vežimo bei administravimo kainas, kaip tai atsilieps savivaldybių savarankiškumui, kuriant efektyvias atliekų surinkimo ir administravimo sistemas, kurių sąnaudos skirtingose savivaldybėse gali reikšmingai skirtis tiek dėl skirtingo dydžio investicijų į sistemos efektyvinimą (modernių konteinerių, atliekų matavimo daviklių, rūšiavimo skatinimo priemonių įsigijimas ir kt.), tiek dėl skirtingų paslaugų pirkimo rezultatų. Ar sugebės Taryba įvertinti skirtingų savivaldybių specifiką? Kodėl savivaldybių sąnaudos pateikiamos per RATC? Tam pritarus, Projekte nustatyta savivaldybių pareiga organizuoti komunalinių atliekų tvarkymo sistemas būtinas jų teritorijose susidarančioms komunalinėms atliekoms tvarkyti ir užtikrinti tų sistemų funkcionavimą bus apribota RATC paskaičiavimais ir Tarybos nustatoma regionine kaina, kurios nebus galima viršyti, o pagrindine savivaldos funkcija taps iš Tarybos gautos kainos paskirstymas tarp skirtingų atliekų turėtojų grupių, nors Projekte savivaldai formaliai numatytas daug reikšmingesnis ir savarankiškesnis vaidmuo.

SIŪLYMAS: Siūlome, kad būtų grąžinta pradiniame Projekte numatyta tvarka, kai Taryba reguliuoja tik deginimo ir RATC kainas, o savivaldybės savarankiškai organizuoja atliekų surinkimą, vežimą ir sistemos administravimą, pridėdamos šias sąnaudas prie RATC kainos. Būtina tikslinti Projekte naudojamas naujas sąvokas „Regioninė reguliuojamoji kaina“ ir „Reguliuojamoji kaina“. Pritarti

Žr. Vyriausybės pasiūlymą Nr. 4

5. Lietuvos savivaldybių asociacija

2020-08-20

REGIONINĖS KAINOS PASKIRSTYMAS

TARP SAVIVALDYBIŲ

Projekte numatyta, kad Taryba savo apskaičiuotą Regioninę kainą paskirsto savivaldybėms pagal Tarybos nustatytus kriterijus (kurie dar yra nežinomi). PROBLEMA: Visiškai neaišku, kam reikalingas ir ką duoda toks paskirstymas. Kodėl bloga dabartinė veikianti sistema, kai RATC kaina nustatoma tonai atliekų ir savivaldybėms savaime pasiskirsto pagal savivaldybių pristatomų į RATC atliekų kiekį? Esamas mokėjimas pagal faktinį pristatomų atliekų kiekį skatina savivaldybes ieškoti efektyvių būdų mažinti susidarančių atliekų kiekius. Ar realu tikėtis, kad Tarybos kriterijai sugebės atspindėti faktinę situaciją ir lanksčiai reaguoti į jos pasikeitimus? Ką toks Projekte siūlomas pokytis sprendžia ar optimizuoja? SIŪLYMAS: Siūlome, kad būtų atsisakyta Regioninės kainos paskirstymo tarp savivaldybių pagal Tarybos būsimus kriterijus, o Regioninė kaina būtų siejama su į RATC pristatomu mišrių komunalinių atliekų kiekiu.

Čia tiktų ir atliekų turėtojams taikomos dvinarės įmokos pavyzdys, nustatant pastoviąją dalį, reikalingą RATC administracinių funkcijų, perkrovimo stočių, stambiagabaričių atliekų aikštelių išlaikymui, kuri galėtų būti Tarybos paskirstoma savivaldybėms pagal jose esantį atliekų turėtojų skaičių ir kintamąją dalį, susietą su faktiniu atliekų kiekiu. Pritarti Žr. Vyriausybės pasiūlymą Nr. 8. 6. Lietuvos savivaldybių asociacija 2020-08-20

KOMUNALINIŲ ATLIEKŲ TVARKYMO

LĖŠŲ ADMINISTRAVIMO FUNKCIJOS ATSIRADIMAS

Savivaldybėms nesuprantama, kodėl Projekte numatyta surenkamų lėšų administravimo funkcija yra išskiriama iš paties komunalinių atliekų sistemos administravimo. Iki šiol toks surenkamų lėšų administravimas buvo bendro komunalinių atliekų sistemos administravimo dalis, kurią vykdė arba pati savivaldybė, arba jos pasirinktas administratorius. Nėra aišku, kaip funkcijos pasiskirstys tarp komunalinių atliekų sistemos administratoriaus ir lėšų surinkimo administravimo, jei šias funkcijas vykdys skirtingi juridiniai asmenys, nes:

Pareiga registruoti komunalinių atliekų turėtojus išlieka administratoriui. Kaip atskiras juridinis asmuo vykdys lėšų surinkimo administravimą, jei jam nenumatyta atliekų turėtojų registravimo funkcija? Projekto 30¹ straipsnyje padarytas pakeitimas, kad nekilnojamojo turto savininkai privalo mokėti rinkliavą ar sudaryti sutartį su savivaldybe arba lėšų administravimą atliekančiu juridiniu asmeniu (išbraukta galimybė sudaryti sutartį su administratoriumi). Tuo tarpu 30 straipsnio 3 dalies 9 punkte numatyta administratoriaus funkcija sudaryti sutartis su komunalinių atliekų turėtojais.

PROBLEMA: Kuo išskirtinės lėšų administravimo funkcijos, kad jos vienintelės nepatenka į Regioninės kainos sąnaudas ir šiai vienai funkcijai vykdyti numatoma savivaldybės galimybė pasirinkti atskirą juridinį asmenį? SIŪLYMAS: Siūlome, kad lėšų surinkimo administravimo sąnaudos nebūtų traktuojamos kitaip, nei visos kitos atliekų tvarkymo sistemos sąnaudos ir būtų suderintos funkcijos tarp atliekų tvarkymo sistemos administratoriaus ir surenkamų lėšų administratoriaus, jų nedubliuojant ir suderinant su jų veiklos tikslais, nes administratoriui yra numatyta galimybė būti lėšų surinkimo administratoriumi, todėl funkcijų dubliavimas yra perteklinis. Pritarti Žr. Vyriausybės pasiūlymą Nr. 4. 7. Lietuvos savivaldybių asociacija 2020-08-20

TARYBOS FUNKCIJŲ PAGRĮSTUMAS

Projekto 25¹ straipsnio 1 dalies 2 punkte numatyta, kad Taryba nustato kainas, įstatymo 30² straipsnio 7 dalyje nurodyta, kad kainos apskaičiavimo projektą teikia RATC. Vertinant savivaldybių patirtį, tvirtinant šilumos bei geriamojo vandens ir nuotekų tvarkymo kainas, kyla pagrįstų klausimų ir abejonių sistemos efektyvumu:

Taryba tvirtina metodikas, kurios yra nepaprastai sudėtingos; Taryba pagal savo nustatytas metodikas pati kainų neskaičiuoja, o tik tikrina jai pateiktus skaičiavimus; Didžioji dalis šilumos, vandens ir nuotekų paslaugų teikėjų, greičiausiai tas pats laukia ir RATC – nesugeba savarankiškai parengti kainų projektų pagal Tarybos metodikas, todėl samdo privačią bendrovę ir perka atitinkamas jos paslaugas, o tai galiausiai nugula į sąnaudas;

Projektas numato RATC mokestį už Tarybos veiklos išlaikymą, tačiau Tarybos veikla priverčia viešųjų paslaugų teikėjus patirti papildomas nemažas išlaidas tam, kad būtų parengti atliekų kainodaros projektai pagal Tarybos metodikas, kurių teisingumą Taryba tikrins.

Projekto 25¹ straipsnyje nurodoma, jog Tarybos išlaikymo sąnaudas sudarys 1 (vienas) procentas RATC bei bendro atliekų deginimo įrenginio valdytojo praėjusių metų reguliuojamosios veiklos pajamos. Taip pat numatyta 0,02 procento delspinigiai už kiekvieną pradelstą mokėjimo dieną. Projekto aiškinamajame rašte Tarybos sąnaudoms nurodyta suma yra apie 680 000 Eur/metus, vadinasi Tarybos finansavimas brangins visą atliekų tvarkymo sistemą tokia pačia dalimi, kurią galiausiai turės padengti gyventojai ir verslo subjektai, todėl savivaldybės nesutinka su šia Projekto nuostata. Siūlome Tarybos išlaikymui skirti lėšas iš mokesčio už aplinkos teršimą arba mažinti Tarybos išlaikymo sąnaudas. Atliekų turėtojai, kaip ir šilumos bei vandens paslaugų naudotojai turės padengti ne tik Tarybos išlaikymą, bet ir apmokėti privačių konsultantų, rengiančių projektus ir reguliuojamos veiklos audito paslaugas. PROBLEMA: Kodėl Taryba, tvirtindama metodikas, negali pagal jas atlikti skaičiavimų ir nustatyti kainų, tam reikalaudama iš RATC ir savivaldybių tik pateikti reikalingus duomenis?

Ar efektyvus ir pateisinamas skaidrumo siekimas tokiu brangiu būdu gyventojų ir ūkio subjektų sąskaita? SIŪLYMAS: Siūlome, kad būtų įvertintas Tarybos metodikų sudėtingumo pagrįstumas. Siekiant efektyvaus ir skaidraus proceso, siūlome, kad už Tarybos išlaikymui skirtas išlaikymo sąnaudas pati Taryba ir nustatinėtų kainas, pagal savo patvirtintas metodikas, o savivaldybės ir paslaugų teikėjai būtų įpareigoti Tarybai teikti kainos paskaičiavimui reikiamus duomenis. Pateiktos pastabos rodo, jog Projektas yra vienašališkas, diskriminuojantis savivaldą, sudaro prielaidas jo nuostatų interpretavimui, sukels dar didesnę sumaištį komunalinių atliekų tvarkymo sektoriuje, o svarbiausia – ir vėl pabrangins atliekų sutvarkymo paslaugos kainą gyventojams bei juridiniams asmenims. Šis Projektas privalo būti iš esmės tobulinamas. Spręsti pagrindiniame komitete Atkreiptinas dėmesys, kad Vyriausybės pasiūlyme Nr. 4 siūloma keisti Tarybos tvirtinamos kainos sudedamąsias dalis. 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai:

Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę

• str. str. d.

p. 1. Specialiųjų tyrimų tarnyba

2021-05-12¹

6⁷¹⁰ Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnyba (toliau – Specialiųjų tyrimų tarnyba), vadovaudamasi Lietuvos Respublikos korupcijos prevencijos įstatymo 8 straipsnio nuostatomis, savo iniciatyva atliko Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymo Nr. VIII-787 (toliau – keičiamo įstatymo) 2, 12, 28, 30, 30¹, 30², 35¹ straipsnių pakeitimo ir įstatymo papildymo 25¹, 30³, 30⁴, 30⁵, 30⁶, 30⁷, 30⁸, 30⁹, 35², 35³, 35⁴, 35⁵ straipsniais, septintuoju¹ir septintuoju² skirsniais įstatymo projekto (toliau – Projektas Nr. XIIIP-4988) antikorupcinį vertinimą. Atlikus Projekto Nr.

Atlikus Projekto Nr. XIIIP-4988 antikorupcinį vertinimą, nustatyta, kad dalis nuostatų dėl nepakankamai detalaus, aiškaus ir nuoseklaus reglamentavimo neužtikrina vientiso rinkliavų ir kitų įmokų už komunalinių atliekų tvarkymo paslaugas kainodaros proceso, todėl vertintinos kaip ydingos antikorupciniu požiūriu. Siekdami mažinti korupcijos rizikos veiksnių atsiradimo tikimybę, taip pat siekdami teisinio reguliavimo išsamumo, nuoseklumo, skaidrumo ir atsparumo korupcijai, teikiame šias pastabas ir pasiūlymus:

1. Kritinės antikorupcinės pastabos ir

pasiūlymai:

1.1. Projekto Nr. XIIIP-4988

1 straipsnio 4 dalyje siūloma papildyti keičiamo įstatymo 2 straipsnį 58¹

dalimi, kurioje yra pateiktas „Regioninės reguliuojamosios kainos“ sąvokos turinys ir nustatyta, kad tai „trejų metų reguliavimo laikotarpiui savivaldybėms Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos nustatoma komunalinių atliekų tvarkymo paslaugos kaina, apskaičiuojama pagal Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos patvirtintą Komunalinių atliekų tvarkymo regioninių reguliuojamųjų kainų nustatymo metodiką, ir kurią sudaro regioninio atliekų tvarkymo centro reguliuojama kaina (pažymėta – Specialiųjų tyrimų tarnybos), pagrįsta būtinosiomis sąnaudomis, ir komunalinių atliekų surinkimo ir vežimo iš atliekų turėtojų paslaugų kaina.“ Iš šios sąvokos darytina išvada, kad regioninę reguliuojamąją kainą sudaro regioninio atliekų tvarkymo centro reguliuojamoji kaina, kurią siūloma apibrėžti papildant keičiamo įstatymo 2 straipsnį 58⁴ dalimi ir nustatant, kad „Reguliuojamoji kaina – valstybės reguliuojama regioninių atliekų tvarkymo centrų, bendro atliekų deginimo įrenginių, atliekų deginimo įrenginių valdytojų komunalinių atliekų tvarkymo paslaugos kaina, į kurią neįskaičiuojamos komunalinių atliekų tvarkymo lėšų administravimo sąnaudos ir komunalinių atliekų surinkimo ir vežimo iš atliekų turėtojų paslaugų kaina.“ Analizuojant šių sąvokų turinį ir siūlomas Projekto Nr.

XIIIP-4988

1 straipsnio 4 dalyje siūloma papildyti keičiamo įstatymo 2 straipsnį 58¹

dalimi, kurioje yra pateiktas „Regioninės reguliuojamosios kainos“ sąvokos turinys ir nustatyta, kad tai „trejų metų reguliavimo laikotarpiui savivaldybėms Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos nustatoma komunalinių atliekų tvarkymo paslaugos kaina, apskaičiuojama pagal Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos patvirtintą Komunalinių atliekų tvarkymo regioninių reguliuojamųjų kainų nustatymo metodiką, ir kurią sudaro regioninio atliekų tvarkymo centro reguliuojama kaina (pažymėta – Specialiųjų tyrimų tarnybos), pagrįsta būtinosiomis sąnaudomis, ir komunalinių atliekų surinkimo ir vežimo iš atliekų turėtojų paslaugų kaina.“ Iš šios sąvokos darytina išvada, kad regioninę reguliuojamąją kainą sudaro regioninio atliekų tvarkymo centro reguliuojamoji kaina, kurią siūloma apibrėžti papildant keičiamo įstatymo 2 straipsnį 58⁴ dalimi ir nustatant, kad „Reguliuojamoji kaina – valstybės reguliuojama regioninių atliekų tvarkymo centrų, bendro atliekų deginimo įrenginių, atliekų deginimo įrenginių valdytojų komunalinių atliekų tvarkymo paslaugos kaina, į kurią neįskaičiuojamos komunalinių atliekų tvarkymo lėšų administravimo sąnaudos ir komunalinių atliekų surinkimo ir vežimo iš atliekų turėtojų paslaugų kaina.“ Analizuojant šių sąvokų turinį ir siūlomas Projekto Nr. XIIIP-4988 nuostatas, reglamentuojančias atliekų tvarkymo kainodarą, darytina išvada, kad nustatant regioninę reguliuojamąją kainą pagal Projekto Nr. XIIIP-4988 7 straipsniu keičiamo įstatymo 30² straipsnio 6 dalį į ją taip pat turi būti įtraukiamos ir reguliuojamosios bendro atliekų deginimo įrenginio ir atliekų deginimo įrenginio valdytojų teikiamų komunalinių atliekų tvarkymo paslaugų kainos.

„Regioninės reguliuojamosios kainos“ sąvokos turinyje tai nenurodyta, nors

„Reguliuojamosios kainos“ sąvokoje yra nustatyta, kad reguliuojamąją kainą

sudaro ir bendrų atliekų deginimo įrenginių, atliekų deginimo įrenginių valdytojų komunalinių atliekų tvarkymo paslaugos kaina, todėl lieka neaišku, kuriais atvejais į Regioninę reguliuojamąją atliekų tvarkymo kainą turi būti įtraukiamos ir bendro atliekų deginimo įrenginio ir (ar) atliekų deginimo įrenginio valdytojų komunalinių atliekų tvarkymo paslaugos kainos. Nepakankamai detaliai ir aiškiai reglamentuota regioninės reguliuojamosios kainos nustatymo procedūra, kainos dedamosios, kainodaros procesą daro neskaidrų ir ydingą antikorupciniu požiūriu. 1.2. Projekto Nr. XIIIP-4988 6 straipsniu keičiamo įstatymo 30¹ straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad „Juridinis asmuo, vykdantis komunalinių atliekų tvarkymo lėšų administravimo funkcijas, arba savivaldybė raštu pateikia pasiūlymą sudaryti komunalinių atliekų tvarkymo paslaugos teikimo sutartį pagal individualiai aptartas sąlygas, kurių sudarymo kriterijai nustatyti savivaldybės atliekų tvarkymo taisyklėse, nekilnojamojo turto savininkui arba įgaliotiems asmenims.“ Šioje nuostatoje nurodyta, kad atliekų tvarkymo paslaugos sutartyje nustatomos sąlygos turi atitikti savivaldybės atliekų tvarkymo taisyklėse nustatytus kriterijus, tačiau nereglamentuojama, kokiu reglamentavimu turi vadovautis savivaldybės, norėdamos nustatyti šiuos kriterijus.

Šioje situacijoje svarstytina, ar kriterijų nustatymas savivaldybių atliekų tvarkymo taisyklėse užtikrins vienodas atliekų tvarkymo paslaugos teikimo sąlygas visiems atliekų turėtojams, kadangi keičiamame įstatyme savivaldybėms suteikiama absoliuti diskrecija dėl kriterijų nustatymo, pavyzdžiui, neatsižvelgiant į keičiamo įstatymo 30¹ straipsnio 4 dalyje nustatytas standartines sutarčių sąlygas. Projekte Nr. XIIIP-4988 nenustatyti individualių sutarčių sąlygų sudarymo kriterijų nustatymo principai neužtikrina vienodų atliekų tvarkymo paslaugų teikimo sąlygų atliekų turėtojams, tokiu būdu kai kurioms asmenų grupėms gali būti sudaromos išskirtinės paslaugų teikimo sąlygos, tai yra vertinama kaip korupcijos rizikos veiksnys. 1.3. Projekto Nr. XIIIP-4988 10 straipsniu siūloma papildyti keičiamą įstatymą 30⁵ straipsniu, kuriame reglamentuojamas komunalinių atliekų tvarkymo lėšų administravimas. Komunalinių atliekų tvarkymo lėšų administravimas atliekų turėtojams sudaro dalį galutinės kainos už atliekų tvarkymo paslaugą.

Analizuojamoje nuostatoje nėra nustatyta, kurios konkrečių paslaugų sąnaudos gali būti įtraukiamos į komunalinių atliekų tvarkymo lėšų administravimo paslaugą, todėl kiekviena savivaldybė tai galės daryti savo nuožiūra, pavyzdžiui, įtraukdama į komunalinių atliekų tvarkymo lėšų administravimo paslaugą sąnaudas, tiesiogiai nesusijusias su komunalinių atliekų tvarkymo lėšų administravimu. Skirtingose savivaldybėse dėl šios galutinės atliekų tvarkymo paslaugos kainos dalies skirtingo skaičiavimo ir traktavimo gali žymiai didėti paslaugos kaina atliekų turėtojams, o kainos skirtingose savivaldybėse gali būti nustatomos pagal skirtingą reglamentavimą. Neaiškiai ir nepakankamai detaliai reglamentuotas komunalinių atliekų tvarkymo lėšų administravimo kainos nustatymo mechanizmas yra korupcijos rizikos veiksnys, kuris mažina atliekų tvarkymo kainodaros proceso skaidrumą, todėl siekdami skaidraus atliekų tvarkymo kainodaros proceso siūlome detaliai reglamentuoti, kurios sąnaudos gali būti priskiriamos prie komunalinių atliekų tvarkymo lėšų administravimo sąnaudų. Pritarti iš dalies Pritarti, dėl siūlymo aiškiai reglamentuoti regioninės kainos nustatymo procedūrą, detalizuoti kainos dedamąsias, taip pat atsižvelgiant į Vyriausybės pastabas Nr. 1 ir Nr. 4. Nepritarti abejonei, ar tikslinga savivaldybėms suteikti diskrecijos teisę nustatant komunalinių atliekų tvarkymo paslaugos teikimo sutarčių sudarymo kriterijus savivaldybių atliekų tvarkymo taisyklėse. Nepritarti siūlymui konkrečiai reglamentuoti, kurios sąnaudos gali būti priskiriamos prie komunalinių atliekų tvarkymo lėšų administravimo sąnaudų. Siūlymai varžytų savivaldybių tarybų teisę savarankiškai apsispręsti dėl tam tikrų teikiamos paslaugos elementų, kuriais siekiama užtikrinti, kad teikiama paslauga būtų prieinama ūkio subjektams ir atitiktų jų lūkesčius dėl paslaugos kokybės ir kainos.

Kiekviena savivaldybė, vykdydama savarankiškąsias funkcijas ir nustatydama kriterijus ar taisykles įvertina vietos sąlygas, konkrečios savivaldybės ypatybes ir išskirtinumą, jos teritorijoje veikiančių subjektų specifiką. Atsižvelgiant į tai, kad savivaldybės yra labai skirtingos savo geografine padėtimi, gyventojų skaičiumi, jų apgyvendinimo tankumu ir kt., vieningų kriterijų nustatymas tikėtina neprisidėtų prie paslaugos teikimo kokybės ir efektyvumo. 2. Specialiųjų tyrimų tarnyba

2021-05-12⁵

6⁷

2Kitos antikorupcinės pastabos ir pasiūlymai:

2.1. Projekte Nr. XIIIP-4988

vartojamos sąvokos „regioninis atliekų deginimo įrenginys“ ir „atliekų deginimo įrenginys“. Projekte Nr. XIIIP-4988 nėra atskleistas šių sąvokų turinys. Šiose sąvokose nurodytais įrenginiais numatoma tvarkyti atliekas ir jų valdytojų teikiamų komunalinių atliekų tvarkymo paslaugų kainas reguliuoti. Iš Projekto Nr. XIIIP-4988 nuostatų darytina išvada, kad „atliekų deginimo įrenginiu“ ir „regioniniu atliekų deginimo įrenginiu“ gali būti laikomas tas pats to paties valdytojo valdomas atliekų deginimo įrenginys su savo nustatytomis reguliuojamomis atliekų tvarkymo paslaugos kainomis, tačiau kuriais atvejais nustatant regioninę reguliuojamąją atliekų tvarkymo kainą konkrečiai savivaldybei ir kurio atliekų deginimo įrenginio reguliuojamoji kaina turi būti skaičiuojama, nėra atskleista. Neatskleistas Projekte Nr. XIIIP-4988 nurodytų atliekų deginimo įrenginių sąvokų turinys bei nepakankamai aiškiai ir detaliai reglamentuota jų panaudojimo atliekoms tvarkyti sąnaudų įtraukimo į kainodarą tvarka yra korupcijos rizikos veiksnys, kuris atliekų tvarkymo kainodaros procesą daro neskaidrų. 2.2. Projekto Nr.

Projekto Nr. XIIIP-4988

6 straipsniu keičiamo įstatymo 30¹ straipsnio 2 dalyje siūloma

nustatyti, kad „Nekilnojamojo turto objektų, kurių rūšių sąrašą nustato aplinkos ministras, savininkas arba įgalioti asmenys privalo mokėti nustatytą rinkliavą arba, jeigu rinkliava savivaldybės teritorijoje nenustatyta, sudaryti komunalinių atliekų tvarkymo paslaugos teikimo sutartį su savivaldybės, kurios teritorijoje yra nekilnojamojo turto objektas, juridiniu asmeniu, atliekančiu savivaldybės pavedimu komunalinių atliekų lėšų administravimą, arba savivaldybe.“ Keičiant šią nuostatą, galiojančiame reglamentavime šią funkciją vykdantį komunalinių atliekų tvarkymo sistemos administratorių siūloma pakeisti juridiniu asmeniu, tačiau nėra nustatyto tokio juridinio asmens statuso: ar turi būti savivaldybės įsteigtas viešasis juridinis asmuo, ar gali būti ir privatus juridinis asmuo. Jeigu gali būti ir privatus juridinis asmuo, tai nėra aišku, kokiu būdu jis turi būti atrinktas: viešo konkurso ar kitu būdu. Taip pat diskutuotina, ar nekiltų atliekų tvarkymo kainos atliekų turėtojui, jeigu komunalinių atliekų lėšų administravimas būtų pavedamas privačiam juridiniam asmeniui, kadangi pagal Projekto Nr. XIIIP-4988 nuostatas, nustatant rinkliavų ir įkainių už komunalinių atliekų tvarkymą dydį, komunalinių atliekų lėšų administravimo sąnaudos į atliekų tvarkymo kainą nėra įskaičiuojamos, o privatus juridinis asmuo, siekdamas pelno, gali nustatyti neadekvačius komunalinių atliekų lėšų administravimo įkainius, kurie nebūtų reguliuojami. Projekto Nr. XIIIP-4988 5 straipsniu keičiamo įstatymo 30 straipsnio 3 dalį siūloma papildyti 10 punktu ir nustatyti, kad komunalinių atliekų tvarkymo sistemos administratorius savivaldybės pavedimu gali vykdyti komunalinių atliekų tvarkymo lėšų administravimą, tačiau pagal Projekto Nr.

XIIIP-4988 6

straipsniu keičiamo 30¹ straipsnio 2 dalį tarp subjektų, su kuriais nekilnojamojo turto objektų savininkai gali sudaryti sutartį, komunalinių atliekų tvarkymo sistemos administratorius nenurodytas, todėl neaišku, kokiu pagrindu komunalinių atliekų tvarkymo sistemos administratorius galėtų administruoti komunalinių atliekų tvarkymo lėšas, jeigu neturi galimybės sudaryti sutarčių su nekilnojamo turto objektų savininkais. Neaiškus subjekto, kuriam savivaldybė gali pavesti vykdyti komunalinių atliekų lėšų administravimo paslaugą, statusas ir jo paskyrimo ar atrankos tvarka yra korupcijos rizikos veiksnys, todėl siūlome tikslinti Projekto Nr. XIIIP-4988 nuostatas, atsižvelgiant į išdėstytus argumentus. 2.3. Projekto Nr. XIIIP-4988 7 straipsniu keičiamo įstatymo 30² straipsnio 7 dalyje reglamentuojama informacijos, reikalingos nustatyti regioninėms reguliuojamosioms kainoms, pateikimo Valstybinei energetikos reguliavimo tarybai (toliau – VERT) tvarka ir vertinimo terminai. Siūlomame reglamentavime nustatyta, kad regioniniai atliekų tvarkymo centrai turi pateikti VERT ir kartu savivaldybėms dokumentus naujai kainai nustatyti likus ne mažiau kaip 5 mėnesiams iki nustatytos kainos galiojimo termino pabaigos. Savivaldybės regioniniams atliekų tvarkymo centrams ir VERT pateikia pastabas kainų projektui per 2 mėnesius nuo gavimo dienos. VERT per

5 mėnesius nuo visų tinkamų dokumentų gavimo dienos, t. y. ir nuo

savivaldybės pateiktų pastabų gavimo dienos išnagrinėja regioninės reguliuojamosios kainos apskaičiavimo projektą, nustato naują konkretaus regiono regioninę reguliuojamąją kainą.

Jeigu pateikiami papildomi dokumentai ir (ar) informacija (VERT ar regioninio atliekų tvarkymo centro iniciatyva), susijusi su regioninės reguliuojamosios kainos projektu, terminas skaičiuojamas nuo papildomų dokumentų gavimo dienos. Skaičiuojant regioninės reguliuojamosios kainos galimus nustatymo terminus, jeigu savivaldybės teiktų pastabas dėl nustatytos kainos, jos nustatymo terminai būtų nuo 7 mėnesių, o nesant pakankamai duomenų jos nustatymui gali trukti iki metų ir daugiau. Taigi, svarstytina, ar dėl tokios nepagrįstai ilgos regioninės reguliuojamosios kainos nustatymo procedūros naujai nustatyta regioninė reguliuojamoji atliekų tvarkymo kaina atitiktų realią situaciją rinkoje ir vėliau tokios paslaugos teikimo neatitikimo neturės kompensuoti paslaugą gaunantys asmenys ir savivaldybės, o kaštai automatiškai padidintų kitam laikotarpiui nustatomą atliekų tvarkymo kainą. Nepagrįstai ilgi regioninės reguliuojamosios atliekų tvarkymo kainos nustatymo ir patvirtinimo terminai mažina kainodaros proceso skaidrumą ir kelia abejonių dėl jų atitikties rinkoje esančiai situacijai, todėl siūlome tobulinti šią nuostatą atsižvelgiant į pateiktus argumentus. 2.4. Projekto Nr. XIIIP-4988

7 straipsniu keičiamo įstatymo 30² straipsnio 7 dalyje siūloma

nustatyti, kad VERT, tvirtindama regioninę reguliuojamąją kainą, nutarimu taip pat patvirtina regioninės reguliuojamosios kainos paskirstymą savivaldybėms pagal VERT parengtus ir patvirtintus regioninių reguliuojamųjų kainų paskirstymo savivaldybėms kriterijus (atsižvelgdama į savivaldybių teritorijoje gyvenančių komunalinių atliekų turėtojų, juridinių asmenų skaičių, susidarantį komunalinių atliekų kiekį, komunalinių atliekų rūšių tvarkymo būtinąsias sąnaudas).

Pagal šią nuostatą regioninės reguliuojamosios kainos paskirstymo savivaldybėms kriterijus turėtų nustatyti VERT savo nuožiūra. Svarstytina, ar kai kurių regioninės reguliuojamosios atliekų tvarkymo kainos konkrečiai savivaldybei apskaičiavimo reglamentavimas įgyvendinamuosiuose teisės aktuose nesumažins kainodaros proceso skaidrumo. Manome, kad siekiant kuo skaidresnio atliekų tvarkymo paslaugos kainodaros proceso, jo reglamentavimas turi būti aiškus, nuoseklus ir visi kainodaros principai ir kriterijai turėtų būti nustatyti viename teisės akte, t. y. įstatyme. Dalį kriterijų, nuo kurių priklauso konkretus kainos dydis konkrečioje savivaldybėje, reglamentuojant įgyvendinamaisiais teisės aktais ir kainos paskirstymo savivaldybėms kriterijų reglamentavimą perleidus VERT nebūtų užtikrinamas teisinio reglamentavimo pastovumas ir nuoseklumas, kadangi regioninių reguliuojamųjų kainų paskirstymo savivaldybėms kriterijai galėtų būti keičiami VERT nuožiūra, dėl to sumažėtų kainodaros proceso skaidrumas. 2.5. Projekto Nr. XIIIP-4988

7 straipsniu keičiamo įstatymo 30² straipsnio 8 dalyje siūloma nustatyti, kad „Tarybos

nustatytos regioninės reguliuojamosios kainos, esant poreikiui, gali būti koreguojamos kartą per metus.

Regioninis atliekų tvarkymo centras regioninės reguliuojamosios kainos perskaičiavimo projektą Tarybai pateikia likus ne mažiau kaip 3 mėnesiams iki datos, kai buvo patvirtinta šiuo metu galiojanti regioninė reguliuojamoji kaina.“ Iš šios nuostatos neaišku, kuriais kriterijais vadovaudamasis regioninis atliekų tvarkymo centras nusprendžia, kad yra poreikis koreguoti kainą. Nesant nustatytų kriterijų ar aplinkybių, kurioms esant regioninis atliekų tvarkymo centras privalo kreiptis į VERT dėl kainos korekcijos, pagal siūlomą teisinį reglamentavimą būtų kreipiamasi tik tokiu atveju, kai atliekų tvarkymo kaina nebepadengtų atliekų tvarkymo sąnaudų. Tačiau, pavyzdžiui, tobulėjant gamybos technologijoms, keičiantis pakuotėms ar jų gamybai naudojamoms medžiagoms, didėjant asmenų sąmoningumui atliekų tvarkymo srityje, gali susidaryti situacijos, kai atliekų tvarkymo kainą reikėtų mažinti. Tokiu atveju atliekų tvarkymo centras pagal siūlomą reglamentavimą neprivalėtų kreiptis į VERT dėl kainos korekcijos. Nepakankamai aiškus ir detalus regioninės reguliuojamosios kainos koregavimo proceso reglamentavimas, nenustatyti kriterijai, kuriems esant būtų privaloma kainą koreguoti, mažina atliekų tvarkymo kainodaros skaidrumą, didina galimybes pasireikšti korupcijai bei sudaro sąlygas nustatyti neadekvačias kainas už atliekų tvarkymą. 2.6. Projekto Nr.

Projekto Nr. XIIIP-4988 7 straipsniu keičiamo įstatymo 30² straipsnio 10 dalyje siūloma nustatyti, kad „Savivaldybių tarybos, tvirtindamos naujus arba patvirtindamos esamus rinkliavos ar kitos įmokos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų (fizinių asmenų) ir atliekų tvarkymą dydžius, turi įvertinti, ar jų mokama suma už paslaugas neviršys 1 procento vidutinių mėnesio statistinių savivaldybės namų ūkio (fizinių asmenų) pajamų.“ Šio straipsnio 11 dalyje nustatyta, kad „Nustačiusi, kad nauja rinkliavos ar kitos įmokos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą mokama suma už paslaugas viršys 1 procentą vidutinių metinių namų ūkio (fizinių asmenų) pajamų, savivaldybės turi imtis veiksmų sumažinti sąnaudas.“ Projekte Nr. XIIIP-4988 nėra reglamentuota, kokių šaltinių duomenimis turėtų vadovautis savivaldybių tarybos norėdamos nustatyti to laikotarpio vidutinį mėnesio statistinį savivaldybės namų ūkio (fizinių asmenų) pajamų dydį, taip pat nėra statistinio savivaldybės namų ūkio apibrėžties, kokių fizinių asmenų ir kokios pajamos turėtų būti skaičiuojamos kaip statistinio namų ūkio pajamos. Detaliai nereglamentuojant vidutinių mėnesio statistinių savivaldybės namų ūkių (fizinių asmenų) pajamų apskaičiavimo šaltinių, savivaldybės, naudodamos apskaičiavimui reikalingą informaciją iš skirtingų šaltinių arba skirtingai traktuodamos vidutinio statistinio namų ūkio asmenų pajamas, taikytų nevienodą kainodarą, todėl galutinių atliekų tvarkymo paslaugos kainų apskaičiavimas ir jų dydžiai už tuos pačius atliekų kiekius skirtingose savivaldybėse gyvenantiems asmenims skirtųsi. Taip pat neaišku, kokių veiksmų turi imtis savivaldybės, kad sumažintų atliekų tvarkymo sąnaudas, jeigu kaina už atliekų tvarkymo paslaugas viršys 1 proc. vidutinių metinių namų ūkio (fizinių asmenų) pajamų ir kokia atsakomybė nustatyta savivaldybėms, jeigu jos nesilaikys šio siūlomo reglamentavimo nustatant atliekų tvarkymo kainą atliekų turėtojams.

Pritardami siekiui užtikrinti, kad atliekų tvarkymo kaštai būtų proporcingi gyventojų pajamoms ir nesudarytų pernelyg didelės finansinės naštos namų ūkiams, vis dėlto norėtume atkreipti dėmesį, kad neaiškus ir nedetalus, su galimybe skirtingai interpretuoti teisinį reglamentavimą, kainodaros mechanizmas bei nevienodų atliekų tvarkymo kainų nustatymas už to paties kiekio atliekų sutvarkymą yra korupcijos rizikos veiksnys. Pritarti

Būtina

kompleksiškai vertinti ir Vyriausybės pateiktus pasiūlymus Nr. 4 ir Nr. 8

3. Specialiųjų tyrimų tarnyba

2021-05-12

3Kitos pastabos ir pasiūlymai:

Kitų pastabų ir pasiūlymų neteikiama. Atlikus antikorupcinį vertinimą darytina išvada, kad dėl kai kurių Projekto Nr. XIIIP-4988 nuostatų nepakankamo detalumo, kainos nustatymo kriterijų trūkumo ir nenustatyto vientiso kainų nustatymo procedūrų teisinio reglamentavimo kainodaros procesas yra nepakankamai skaidrus. Atsižvelgdami į antikorupcinio vertinimo metu nustatytus teisinio reglamentavimo trūkumus ir pateiktus argumentus siūlome tobulinti Projekto

Nr. XIIIP-4988 nuostatas. Atsižvelgti

5Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai:

Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę

• str. str. d.

p. 1. Lietuvos Respublikos Vyriausybė

2021-10-06¹

3^78111318 Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Seimo statuto 138 straipsnio 3 dalimi ir atsižvelgdama į Lietuvos Respublikos Seimo valdybos 2020 m. gruodžio 9 d. sprendimo Nr. SV-S-6 „Dėl įstatymų projektų išvadų“ 4 punktą, 2021 m. balandžio 28 d. sprendimo Nr.

SV-S-90 „Dėl įstatymų projektų išvadų“ 1.5 papunktį, Lietuvos Respublikos Vyriausybė nutaria:

1. Iš esmės pritarti Lietuvos

Respublikos atliekų tvarkymo įstatymo Nr. VIII-787 2, 12, 28, 30, 30¹, 30², 35¹ straipsnių pakeitimo ir įstatymo papildymo 25¹, 30³, 30⁴, 30⁵, 30⁶, 30⁷, 30⁸, 30⁹, 31¹, 31², 31³ straipsniais, septintuoju¹ ir septintuoju² skirsniais įstatymo projektui Nr. XIIIP-4988 (toliau – Projektas Nr. 1), tačiau pasiūlyti tobulinti Projektą Nr. 1 atsižvelgiant į šias pastabas ir pasiūlymus: 1.1. Projekto Nr. 1 1 straipsniu siūloma Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymo (toliau – Įstatymas) 2 straipsnį papildyti 58¹ dalimi apibrėžiant terminą „regioninė reguliuojamoji kaina“. Siūlytina šį terminą pakeisti Lietuvos Respublikos terminų banke aprobuotu terminu „regioninė kaina“ ir atitinkamai tikslinti Projekto Nr. 1 – 3 straipsnyje dėstomus Įstatymo 25¹ straipsnio 1 dalies 2 ir

3 punktus, 7 straipsnyje

dėstomas Įstatymo 30² straipsnio 4, 6–10 ir 12 dalis, 8 straipsnyje dėstomus Įstatymo 30³ straipsnio 1 dalies 5 ir 9 punktus, 11 straipsnyje dėstomą Įstatymo 30⁶ straipsnio 7 dalį, 13 straipsnyje dėstomą

Įstatymo 30⁸ straipsnio

9 dalį, 18 straipsnio 4, 7, 8 ir 10 dalis. Pritarti

2. Lietuvos Respublikos Vyriausybė

2021-10-06³

1.2. Projekto

Nr. 1 aiškinamojo rašto 4 punkte nurodyta, kad atsižvelgus į Valstybinei energetikos reguliavimo tarybai (toliau – Taryba) priskirtas funkcijas, reikalingus žmogiškuosius resursus ir planuojamas sąnaudas, optimalus reguliuojamos veiklos pajamų, kaip Tarybos finansavimo šaltinio, procento dydis galėtų būti 0,97. Įvertinus visas galimas sąnaudas, Tarybos sąnaudų atliekant Projekte Nr. 1 nustatytas funkcijas, metinis krepšelis sudarytų apie 661 105 eurus. Papildomai valstybės biudžeto lėšų neprireiks, nes priėmus Projektą Nr.

1 Tarybos kitų

metų pajamas sudarys 0,97 procento praėjusių metų regioninių atliekų tvarkymo centrų ir atliekų deginimo įrenginių valdytojų veiklos pajamų. Atsižvelgiant į tai, siūlytina tikslinti Projekto Nr. 1 3 straipsnyje dėstomą Įstatymo 25¹ straipsnio 4 dalies 1 punktą nurodant 0,97 procento dydį. Spręsti pagrindiniame komitete Siūlomas papildomas finansavimas Valstybinei energetikos reguliavimo tarybai pareikalaus iš kiekvieno regiono virš 66 tūkstančių eurų, kurie bus surenkama iš regioninių atliekų tvarkymo centrų ir atliekų deginimo įrenginių valdytojų veiklos pajamų. Šią sumą turės sumokėti galutinis paslaugos gavėjas, t. y. gyventojai. Svarstytina, ar numatytoms funkcijoms vykdyti būtinos tokios lėšos. 3. Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2021-10-06¹⁶ 1.3. Siekiant teisinio aiškumo ir nuoseklumo, tikslintinas Projekto Nr. 1 16 straipsnyje dėstomas Įstatymo septintasis² skirsnis aiškiai nustatant, ar atliekų turėtojas, prieš kreipdamasis į teismą, privalo kreiptis į savivaldybės vykdomąją instituciją. Siūlytina suvienodinti Projekto Nr. 1 16 straipsnyje dėstomo Įstatymo 31² straipsnio 1 dalies 1 punkte ir 2 dalyje nurodytas funkcijas „tarp atliekų turėtojo ir juridinio asmens, vykdančio viešosios paslaugos komunalinių atliekų tvarkymo lėšų administravimo funkciją“ ir „atliekų turėtojo ir juridinio asmens, savivaldybės pavedimu vykdančio komunalinių atliekų tvarkymo lėšų administravimo funkcijas“. Pritarti

4. Lietuvos Respublikos Vyriausybė

2021-10-06¹

7¹⁰

1.4. Projekte Nr. 1 reglamentuota, kad skaičiuojant regioninę kainą

įtraukiama komunalinių atliekų surinkimo ir vežimo iš atliekų turėtojų paslaugų (toliau – paslaugos) kaina. Paslaugų teikimas dažniausiai organizuojamas savivaldybės (išimtiniais atvejais – regiono) mastu.

Paslaugos perkamos Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo nustatyta tvarka skelbiant viešojo pirkimo konkursą arba sudarant vidaus sandorį, paslaugos teikimą pavedant savivaldybės paskirtam komunalinių atliekų tvarkytojui. Komunalinių atliekų tvarkymo sistemos administravimo ir komunalinių atliekų tvarkymo lėšų administravimo (toliau – sistemos administravimas) funkcijas ne visada vykdo regioniniai atliekų tvarkymo centrai (kai kada sistemos administravimo funkcijas vykdo savivaldybės), kurių įkainius ir kainas reguliuoti siūloma pavesti Tarybai. Atsižvelgiant į tai, siūlytina keisti Projekte Nr. 1 numatytą regioninės kainos nustatymo reglamentavimą: į regioninę kainą neįtraukti paslaugų kainos ir sistemos administravimo išlaidų; palikti savivaldybėms funkciją nustatyti paslaugų kainą ir sistemos administravimo išlaidas, kurias savivaldybės, kaip atskiras dedamąsias pridėjusios prie regioninės kainos, įskaičiuotų į vietinės rinkliavos ar kitos įmokos už komunalinių atliekų surinkimą dydį. Todėl reikėtų tikslinti Projekto Nr. 1 – 1 straipsnyje dėstomas Įstatymo 2 straipsnio 58¹ ir 58⁴ dalis, 7 straipsnyje dėstomas Įstatymo 30² straipsnio

6 ir 10 dalis, 10

straipsnyje dėstomą Įstatymo 30⁵ straipsnio 3 dalį. Pritarti Siūlymas atitinka LSA pastabą Nr. 4. 5. Lietuvos Respublikos Vyriausybė

2021-10-06¹

3⁹

1.5. Atsižvelgiant į komunalinių atliekų tvarkymo paslaugos srityje savivaldybėms

priskirtas funkcijas (pavyzdžiui, surinkimo ir vežimo organizavimo veikla), siūlytina atsisakyti Projekto Nr. 1 1 straipsnio 9 dalyje dėstomo Įstatymo 2 straipsnio 58⁵ dalyje nurodyto termino „reguliuojamasis komunalinių atliekų tvarkytojas“, nes apibrėžtis neapima visų veiklos rūšių, kurias planuojama reguliuoti. Siūlytina atitinkami keisti Projekto Nr. 1 3 straipsniu siūlomo naujo Įstatymo 25¹ straipsnio 2 dalies 2 punktą. Pritarti 6.

Pritarti

6. Lietuvos Respublikos Vyriausybė

2021-10-06⁷

1.6. Vadovaujantis teisėkūros aiškumo principu, siūlytina Projekto Nr. 1 7

straipsniu keičiamo Įstatymo 30² straipsnio 7 dalies nuostatas dėstyti atskirais punktais, kaip regioninės kainos projekto rengimo etapus. Pritarti

7. Lietuvos Respublikos Vyriausybė

2021-10-06²

1.7. Pagal

Projekto Nr. 1 aiškinamojo rašto 4 punktą Projekto Nr. 1 2 straipsniu keičiamo Įstatymo 12 straipsnio pakeitimo tikslas – aiškiai nustatyti, kokias pavojingų atliekų tvarkymo veiklas vykdant privaloma gauti pavojingų atliekų tvarkymo licenciją, kokias pavojingų atliekų tvarkymo veiklas vykdant pakanka turėti Įstatymo 6 straipsnyje nurodytą leidimą. Atsižvelgus į tai ir įvertinus, kad Įstatymo 6 straipsnyje nurodytas leidimas neprivalomas vykdant ne tik atliekų surinkimo, bet ir vežimo veiklą, tikslintinos Įstatymo 12 straipsnio 1, 4, 5 ir 8 dalys reglamentuojant, kad pavojingų atliekų tvarkymo licencijavimo tvarka turi būti taikoma pavojingas atliekas ketinančioms surinkti ir vežti įmonėms. Pritarti Pasiūlymas atitinka Komunalininkų ir atliekų tvarkytojų asociacijos pasiūlymą. 8. Lietuvos Respublikos Vyriausybė

2021-10-06³

7

1.8. Atsižvelgus į savivaldybėms įstatymais

pavestas savarankiškąsias funkcijas, susijusias su komunalinių atliekų tvarkymo organizavimu, įskaitant įmokos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą dydžio nustatymą, netikslinga Tarybai priskirti funkciją skirstyti savivaldybėms regionines kainas. Todėl siūlytina tikslinti Projekto Nr. 1 – 3 straipsnyje dėstomą Įstatymo 25¹ straipsnio 1 dalies 3 punktą, 7 straipsniu keičiamo Įstatymo 30² straipsnio 4, 7, 9 ir 10 dalis atsisakant nuostatų, kad Taryba nustato regioninių kainų paskirstymo savivaldybėms kriterijus ir paskirsto regionines kainas savivaldybėms. Pritarti Pasiūlymas atitinka LSA pastabą Nr. 5. 9. Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2021-10-06¹⁸ 1.9.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymo 20 straipsnio 4 dalies reikalavimais, turėtų būti tikslinami Projekto Nr. 1 18 straipsnyje nurodyti Projekto Nr. 1 nuostatų įsigaliojimo ir įgyvendinamųjų teisės aktų priėmimo terminai. Pritarti

6Komiteto sprendimas ir pasiūlymai:

6.1. Sprendimas: iš esmės pritarti įstatymo projektui Nr. XIIIP-4988 ir siūlyti pagrindiniam komitetui jį tobulinti pagal Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabas, Lietuvos Respublikos Vyriausybės, Specialiųjų tyrimų tarnybos ir Lietuvos savivaldybių asociacijos pasiūlymus, kuriems komitetas pritarė. 6.2. Pasiūlymai: nėra. 7. Balsavimo rezultatai: Alternatyvus balsavimas:

Alternatyva A: iš esmės pritarti įstatymo projektui Nr. XIIIP-4988 ir siūlyti pagrindiniam komitetui jį tobulinti pagal Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabas, Lietuvos Respublikos Vyriausybės, Specialiųjų tyrimų tarnybos ir Lietuvos savivaldybių asociacijos pasiūlymus, kuriems komitetas pritarė – 9. Alternatyva B: įstatymo projektą atmesti dėl šių priežasčių:

1. projekte neaiškiai reglamentuoti Valstybinės energetikos reguliavimo

tarybos kainos nustatymo kriterijai, nenustatytas vientisas kainų nustatymo procedūrų teisinio reglamentavimo procesas, nepateikta regioninės kainos apskaičiavimo metodika, tad dėl nepakankamo detalumo neaišku, kaip ši sistema funkcionuos praktikoje;

2. Valstybinės energetikos reguliavimo tarybai numatomas skirti

nepagrįstai didelis finansavimas, kuris bus surenkamas iš regioninių atliekų tvarkymo centrų ir atliekų deginimo įrenginių valdytojų veiklos pajamų, o galutinis mokėtojas bus vartotojai.

3analizuojant įstatymo projekto poveikį atitinkamiems subjektams,

darytina išvada, kad projektas sukels neigiamą poveikį: paslaugos gavėjams (paslaugos teikimas tikėtina nepagerės, atliekų surinkimo kokybė nepagerės, mokestis už paslaugą tikėtina didės); savivaldybėms (neaiškus administravimas; problematiškas nuostatų, susijusių su reikalavimu, kad įmokos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą neviršytų 1 procento vidutinių mėnesio statistinių savivaldybės namų ūkio (fizinių asmenų) pajamų, įgyvendinimas); teisinio reguliavimo aplinkai (projektas turėtų būti svarstomas kompleksiškai su mokesčio už aplinkos taršą reglamentavimu, pakuočių tvarkymo reglamentavimu, deginimo įrenginių reguliavimo metodika ir kt., siekiant sukurti sisteminį požiūrį į aplinkosauginių mokesčių ir paslaugų reglamentavimą) – 3. Pritarta alternatyvai A. 8. Komiteto paskirti pranešėjai: Algis Strelčiūnas. Komiteto pirmininkas (Parašas) Ričardas Juška Valstybės valdymo ir savivaldybių biuro patarėja Rasa Mačiulytė

Komiteto išvada

2021-12-13 · the official register ↗

LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO Aplinkos apsaugos komitetas PAGRINDINIO KOMITETO IŠVADA DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS ATLIEKŲ TVARKYMO ĮSTATYMO NR. VIII-787 2, 12, 28, 30, 30¹, 30², 35¹

STRAIPSNIŲ PAKEITIMO IR ĮSTATYMO PAPILDYMO 25¹, 30³, 30⁴, 30⁵, 30⁶, 30⁷,

30⁸, 30⁹, 31¹,

31², 31³ STRAIPSNIAIS, SEPTINTUOJU¹IR SEPTINTUOJU² SKIRSNIAIS

ĮSTATYMO PROJEKTo nr. xiiip-4988 2021-12-08 Nr. 107-P-49 Vilnius 1.

107-P-49

Vilnius

1. Komiteto posėdyje

dalyvavo: komiteto pirmininkė Aistė Gedvilienė, komiteto nariai: Kasparas Adomaitis, Aidas Gedvilas, Ligita Girskienė, Petras Gražulis, Linas Jonauskas, Tomas Tomilinas, Justinas Urbanavičius, Romualdas Vaitkus, Arūnas Valinskas (pavaduojantis Agnę Bilotaitę); komiteto biuro darbuotojai: vedėja Birutė Pūtienė, patarėjai: Rasa Liucija Matusevičiūtė, Aistrida Latvėnė, Jolita Jakučionytė, Audrius Želvys, padėjėja Vida Katinaitė; kviestieji asmenys: Simonas Gentvilas, Aplinkos ministras, Raminta Radavičienė, Aplinkos viceministrė, Vilma Slavinskienė, Aplinkos ministerijos Atliekų politikos grupės vadovė, Neringa Paškauskaitė, Aplinkos ministerijos Atliekų politikos grupės vyriausioji patarėja, Kristina Sabaliauskienė, Aplinkos ministerijos Atliekų politikos grupės vyriausioji specialistė, Virginija Kalesinskienė, Ekonominių priemonių taikymo politikos skyriaus patarėja, Živilė Liberienė, Ekonominių priemonių taikymo politikos skyriaus vedėja; Agnė Kazlauskienė, Lietuvos savivaldybių asociacijos patarėja, Renatas Pocius, Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos pirmininkas, Matas Taparauskas, Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos narys, Justina Jarašienė, Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos Leidimų skyriaus vyriausioji specialistė, Gintas Kerbelis, STT Korupcijos prevencijos valdybos Antikorupcinio vertinimo skyriaus vyriausiasis specialistas, Aivaras Raišys, STT Korupcijos prevencijos valdybos Antikorupcinio vertinimo skyriaus specialistas, Eimantas Pranauskas, Lietuvos žemės ūkio bendrovių asociacijos generalinio direktoriaus pavaduotojas, Dalius Krinickas, Ministro pirmininko patarėjas, Jurgita Gaižiūnienė, Vyriausybės kanceliarijos Ekonomikos politikos grupės vyresnioji patarėja, Agnė Jakstienė, Respublikos Prezidento patarėja. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):

Eil. Nr.

Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę

• str. str. d.

p. 1. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2020-06-16

Įstatymo pavadinime vietoj žodžių „ĮSTATYMO

PROJEKTO“ įrašytinas žodis „ĮSTATYMAS“. Pritarti

2. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas

2020-06-16¹

Tikslintina projekto 1 straipsnio struktūrinių

dalių numeracija (yra dvi trečiosios dalys). Pritarti

3. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas

2020-06-16¹

1 Projekto 1 straipsnio 1 dalimi Atliekų tvarkymo įstatymo (toliau - keičiamas įstatymas) 2 straipsnį siūlomoje papildyti 24¹ dalyje ir kitose projekto nuostatose vartojamos tokios sąvokos kaip „bendras atliekų deginimo įrenginys“ ir „atliekų deginimo įrenginys“, kurių turinys nei keičiamame įstatyme, nei projekte nėra atskleistas, todėl iš projekto nuostatų nėra aišku, kuo skiriasi šie įrenginiai, jei jų paskirtis pagal projekto nuostatas yra vienoda. Pažymėtina, kad sąvoka „atliekų deginimo įrenginys“ yra vartojama keičiamo įstatymo 11² straipsnio 2 dalies

3 punkto nuostatose, todėl, įvedus projekto nuostatose dvejopas formuluotes

dėl atliekų deginimo įrenginio, lieka neaišku, ar keičiamo įstatymo 11² straipsnio 2 dalies 3 punkto nuostatos būtų privalomos ne tik už „atliekų deginimo įrenginio“, bet ir už „bendro atliekų deginimo įrenginio“ eksploatavimą ir kontrolę atsakingiems įmonių darbuotojams. Siekiant aiškumo, siūlytina projekto nuostatose atskleisti šių sąvokų turinį ir, svarstyti, ar projektu nereikėtų tikslinti ir keičiamo įstatymo 11² straipsnio 2 dalies 3 punkto nuostatų. Pritarti Siūloma projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 2 straipsnį papildyti nauja 8¹ dalimi ir ją išdėstyti taip: „8¹. Atliekų deginimo įrenginys (toliau – deginimo įrenginys) – stacionarus arba mobilus techninis vienetas, įskaitant visą įrangą, kuris skirtas atliekoms termiškai apdoroti ir kurio pagaminta šiluma naudojama arba nenaudojama.

Terminis atliekų apdorojimas apima deginimą oksiduojant ir kitus terminius procesus, įskaitant pirolizę, pavertimą dujomis ir plazminius procesus, jei vykstant šiems procesams susidariusios medžiagos yra sudeginamos. Ši sąvoka apima visą įrenginį ir jo teritoriją, įskaitant visas deginimo linijas, atliekų priėmimo, laikymo, vietoje atliekamo pirminio apdorojimo įrenginius, atliekų, kuro ir oro tiekimo sistemas, katilus, išmetamųjų dujų valymo įrenginius, vietoje esančius degimo liekanų ir nuotekų apdorojimo ar laikymo įrenginius, kaminus, krovimo priemones, deginimo operacijų tikrinimo sistemas ir prietaisus, registruojančius deginimo sąlygas ir atliekančius jų monitoringą. Jei atliekos termiškai apdorojamos kitu būdu nei oksiduojant, pavyzdžiui, pirolizės, pavertimo dujomis arba plazminių procesų būdu, atliekų deginimo įrenginio veikla apima ir terminio apdorojimo procesą, ir vėlesnį deginimo procesą.“ Siūloma projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 2 straipsnį papildyti nauja 24² dalimi ir ją išdėstyti taip:

„24². Bendro atliekų deginimo įrenginys (toliau –

bendro deginimo įrenginys) – stacionarus arba mobilus techninis vienetas, kurio pagrindinis tikslas yra energijos arba materialių produktų gamyba ir kuriam kaip įprastinis ar papildomas kuras naudojamos atliekos arba kuriame atliekos termiškai apdorojamos siekiant jas pašalinti. Terminis atliekų apdorojimas apima deginimą oksiduojant ir kitus terminius procesus, įskaitant pirolizę, pavertimą dujomis ir plazminius procesus, jei vykstant šiems procesams susidariusios medžiagos yra sudeginamos.

Ši sąvoka apima visą įrenginį ir jo teritoriją, įskaitant visas bendrojo deginimo linijas, atliekų priėmimo, laikymo, vietoje atliekamo pirminio apdorojimo įrenginius, atliekų, kuro ir oro tiekimo sistemas, katilus, išmetamųjų dujų valymo įrenginius, vietoje esančius degimo liekanų ir nuotekų apdorojimo ar laikymo įrenginius, kaminus, krovimo priemones, deginimo operacijų tikrinimo sistemas ir prietaisus, registruojančius deginimo sąlygas ir atliekančius jų monitoringą. Jei atliekos termiškai apdorojamos kitu būdu nei oksiduojant, pavyzdžiui, pirolizės, pavertimo dujomis arba plazminių procesų būdu, bendro atliekų deginimo įrenginio veikla apima ir terminio apdorojimo procesą, ir vėlesnį deginimo procesą.“ Siūloma tikslinti projekto 1 straipsnio struktūrinių dalių numeraciją. Siūloma projektą papildyti nauju 2 straipsniu keičiančiu įstatymo 11² straipsnio 2 dalies 3 punktą ir jį išdėstyti taip: „2 straipsnis. 11² straipsnio pakeitimas Pakeisti 11² straipsnio 2 dalies 3 punktą ir jį išdėstyti taip: „3) už atliekų deginimo (kai atliekos deginamos kaip įprastinis arba kaip papildomas kuras) įrenginių, bendro atliekų deginimo įrenginio ir (ar) atliekų deginimo įrenginio eksploatavimą ir kontrolę atsakingi įmonių darbuotojai.“.“ Siūloma tikslinti straipsnių, einančių po papildyto naujo 2 straipsnio, keičiančio įstatymo 11² straipsnio 2 dalies 3 punktą, numeraciją. 4.

4. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas

2020-06-16¹

3 Projekto 1 straipsnio 3 dalimi keičiamo įstatymo 2 straipsnį siūloma papildyti 39¹ dalimi, nustatant, kad ,,komunalinių atliekų tvarkymo lėšų administravimas – savivaldybės ar savivaldybės pavedimu juridinio asmens atliekamas vietinės rinkliavos ar kitos įmokos už komunalinių atliekų surinkimą ir jų tvarkymą surinkimas iš atliekų turėtojų ir kitos funkcijos, nurodytos Atliekų tvarkymo įstatymo 30⁵ straipsnyje“ (pabraukta mūsų). Pagal projekto 5 straipsnio 1 dalyje pateiktas keičiamo įstatymo 30 straipsnio 3 dalies 10 punkto nuostatas komunalinių atliekų tvarkymo lėšų administravimą savivaldybė galėtų pavesti komunalinių atliekų tvarkymo sistemos administratoriui. Iš pateikto sąvokos apibrėžimo bei kitų projekto nuostatų nėra aišku, ar aukščiau minėtų lėšų administravimas galėtų būti pavestas ir bet kuriems kitiems juridiniams asmenims. Jeigu taip, tai nėra aišku, kokiais kriterijais bei tvarka jie būtų atrinkti. Svarstytina, ar projekto nuostatų nereikėtų patikslinti, pašalinant šį neaiškumą. Be to, vertinamojoje projekto nuostatoje vietoj žodžių ,,Atliekų tvarkymo įstatymo“ įrašytini žodžiai ,,šio įstatymo“, o nuorodą „30⁵ straipsnyje“ reikėtų tikslinti, konkrečiai nurodant šio straipsnio struktūrinę dalį, kurioje nurodytos funkcijos. Pritarti iš dalies Savivaldybės administruoja komunalinių atliekų tvarkymo paslaugos teikimą. Jos pagal Konstitucijos ir įstatymų apibrėžtą kompetenciją veikia laisvai ir savarankiškai. Vadovaujantis Viešųjų pirkimų įstatymu ir konkurencingumo sąlygas reglamentuojančiais teisės aktais, savivaldybė turi organizuoti viešųjų pirkimų procedūrą, kurios metu nustatomi atliekų tvarkymo paslaugos teikėjai, ir tik negavusi pasiūlymų ir neįvykus konkurencingai procedūrai, šias funkcijas Konkurencijos tarybos leidimu gali pavesti vykdyti regioniniams atliekų tvarkymo centrams, tokiu būdu užtikrinant regioninių komunalinių atliekų tvarkymo įrenginių nepertraukiamą veiklą.

Savivaldybė administruoja ir užtikrina viešųjų paslaugų teikimą gyventojams, nustatydama šių paslaugų teikimo būdą, taisykles ir režimą, steigdama biudžetines ir viešąsias įstaigas, savivaldybės įmones, akcines bendroves, įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka parinkdama viešųjų paslaugų teikėjus ir įgyvendindama viešųjų paslaugų teikimo priežiūrą ir kontrolę . Atkreiptinas dėmesys, kad Konstitucinis Teismas 2015 m. kovo 5 d. nutarime yra išaiškinę, kad atliekų tvarkymo viešąsias paslaugas turi teikti esami paslaugų teikėjai (savivaldybių įsteigti arba kiti); naujus šių paslaugų teikėjus savivaldybė gali steigti tik tais atvejais, kai nėra kitų šių paslaugų teikėjų arba jie negali gyventojams teikti šių paslaugų ekonomiškai ir geros kokybės; pavedimas veiklą savivaldybės įsteigtai bendrovei arba kelių savivaldybių įsteigtai atliekų tvarkymo įstaigai, įmonei ar organizacijai buvo galimas tik tokiu atveju, kai tokiu pavedimu šiai bendrovei, įstaigai, įmonei ar organizacijai neteikta privilegijų, nediskriminuoti kiti šioje rinkoje veikiantys ūkio subjektai, užtikrintas atliekų naudojimo ir šalinimo viešųjų paslaugų teikimo nepertraukiamumas, gera kokybė ir prieinamumas. Siūloma projekto 1 straipsnio 3 dalimi keičiamo įstatymo 2 straipsnį papildyti 39¹ dalimi ir ją išdėstyti taip: ,,39¹.

Komunalinių atliekų tvarkymo lėšų administravimas – savivaldybės ar savivaldybės pavedimu juridinio asmens atliekamas vietinės rinkliavos ar kitos įmokos už komunalinių atliekų surinkimą ir jų tvarkymą surinkimas iš atliekų turėtojų ir kitos funkcijos, nurodytos šio Įstatymo 30⁵ straipsnio 1 dalyje.“

5. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas

2020-06-16¹

9 Projekto 1 straipsnio 9 dalyje keičiamo įstatymo 2 straipsnio 58⁶ dalyje vietoj skaičiaus „58⁵“ įrašytinas skaičius „58⁶“. Pritarti Siūloma atsisakyti šio pakeitimo (žr. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2021-10-06 pasiūlymo Nr. 5 pritarimo argumentus) ir patikslinti projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 2 straipsnio dalių numeraciją. 6. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas

2020-06-16¹

14 Atsižvelgiant į projekto 1 straipsniu 14 dalimi keičiamo įstatymo 2 straipsnio 63¹ dalies nuostatas, projekto 1 straipsnio 13 dalimi keičiamo įstatymo 2 straipsnio 58¹⁰ dalyje po žodžio „pratęstą“ įrašytinas žodis „galioti“. Pritarti

7. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas

2020-06-16¹

14 Projekto 1 straipsniu 14 dalimi keičiamo įstatymo 2 straipsnio 63¹ dalyje vietoj žodžių „Lietuvos

Respublikos atliekų tvarkymo“ įrašytinas žodis „šio“. Pritarti

8. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas

2020-06-16² Projekto 2 straipsniu keičiamo įstatymo 12 straipsnio 1 dalyje numatoma, kad pavojingas atliekas ketinančios surinkti įmonės turi gauti atliekų tvarkymo licenciją. Atkreiptinas dėmesys, kad galiojančios redakcijos įstatymo 12 straipsnio 4 dalyje pavojingų atliekų tvarkymo licencijos išduodamos jas tvarkančioms įmonėms. Atsižvelgiant į tai ir siekiant aiškumo, siūlytina suvienodinti įmones (ar tvarkančios, ar surenkančios), kurioms yra išduodamos pavojingų atliekų tvarkymo licencijos. Pritarti Žr. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2021-10-06 7 pasiūlymo pritarimo argumentus. 9.

9. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas

2020-06-16³ Projekto 3 straipsnyje dėstomo keičiamo įstatymo 25¹straipsnio pavadinime yra įvedamas trumpinys

„(toliau – Taryba”). Atkreiptinas dėmesys, kad Valstybinės energetikos reguliavimo

tarybos pilnas pavadinimas pirmą kartą minimas projekto 1 straipsnio 4 dalimi keičiamo įstatymo 2 straipsnio 58¹ dalyje. Atsižvelgiant į tai, svarstytina, ar projekto 3 straipsnyje dėstomo keičiamo įstatymo 25¹straipsnio pavadinime įvedamas trumpinys neturėtų būti nurodomas projekto 1 straipsnio 4 dalimi keičiamo įstatymo 2 straipsnio 58¹ dalyje. Pritarti

10. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas

2020-06-16³ Projekto 3 straipsnyje dėstomo keičiamo įstatymo 25¹straipsnio 1 dalies 3 punkte siūloma nustatyti, kad Valstybinės energetikos reguliavimo taryba ,,nustato regioninių reguliuojamųjų kainų paskirstymo savivaldybėms kriterijus ir paskirsto regionines reguliuojamąsias kainas savivaldybėms“. Pastarosios nuostatos paskirtis ir tikslai nėra aiškūs. Svarstytina, ar siekiant aiškumo, jos nereikėtų patikslinti. Nepritarti Atsižvelgiant į savivaldybių savarankiškąsias funkcijas, susijusias su komunalinių atliekų tvarkymo organizavimu (įskaitant savarankiškai nustatyti įmokos už komunalinių atliekų tvarkymą dydį), atsisakyta nuostatų pavesti Tarybai skirstyti regionines kainas savivaldybėms ir nustatyti regioninių kainų paskirstymo savivaldybėms kriterijus. Žr. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2021-10-06 8 pasiūlymo pritarimo argumentus. 11. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2020-06-16³ Siekiant sąvokų vartojimo įstatyme suderinimo, projekto 3 straipsnyje dėstomo keičiamo įstatymo 25¹straipsnio 1 dalies 7 punkte vietoj žodžio „teisme“ įrašytinas žodis „teismo“. Pritarti 12.

Pritarti

12. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas

2020-06-16³ Projekto 3 straipsnyje dėstomo keičiamo įstatymo 25¹straipsnio 2 dalyje vartojamos tokios sąvokos kaip

„reguliuojamas ūkio subjektas“ „ūkio subjektas“, kurių turinys nei projekte,

nei keičiamame įstatyme nėra apibrėžtas, todėl nėra aiškus. Siekiant aiškumo, siūlytina projekte apibrėžti šias sąvokas. Pritarti iš dalies Atsižvelgiant į projekto 1 straipsnio 8 dalyje keičiamo įstatymo 2 straipsnio 58⁵ dalies termino „reguliuojamoji veikla“ apibrėžtį ir Vyriausybės išvadoje pateiktą siūlymą į VERT reguliuojamą regioninę kainą neįtraukti komunalinių atliekų tvarkymo sistemos administravimo ir komunalinių atliekų tvarkymo lėšų administravimo išlaidų patikslinti projekto 3 straipsnyje dėstomo keičiamo įstatymo 25¹straipsnio 2 dalies 1 punktą ir jį dėstyti taip:

„1) gauti reikiamą informaciją iš reguliuojamų

ūkio subjektų regioninių atliekų tvarkymo centrų, bendro atliekų deginimo įrenginių, atliekų deginimo įrenginių ir kitų ūkio subjektų, valstybės ir savivaldybės institucijų ir organizacijų, komunalinių atliekų tvarkymo sistemų administratorių, savivaldybės pavedimu juridinių asmenų (ar pačių savivaldybių), vykdančių komunalinių atliekų lėšų administravimo funkcijas šiame Įstatyme numatytoms funkcijoms atlikti;“

13. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas

2020-06-16³ Projekto 3 straipsnyje dėstomo keičiamo įstatymo 25¹straipsnio 4 dalies 1 ir 2 punktuose siūloma nustatyti, kokios pajamos sudaro Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos ,,kitų metų pajamas”. Pažymėtina, kad iš projekto nuostatų turinio nėra aišku, ar turimos omenyje kalendorinių metų Tarybos pajamos, ar metinės pajamos būtų skaičiuojamos ne kalendoriniais metais. Projekto nuostatas reikėtų patikslinti.

Pritarti Siūloma projekto 3 straipsnyje dėstomo keičiamo įstatymo 25¹straipsnio 4 dalies 1 punktą dėstyti taip:

„1) Tarybos kitų metų pajamas sudaro 1 procentas 0,95 procento

praėjusių kalendorinių metų regioninio atliekų tvarkymo centro bei bendro atliekų deginimo įrenginio, atliekų deginimo įrenginio valdytojo reguliuojamosios veiklos pajamų;“

14. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas

2020-06-16³ Projekto 3 straipsnyje dėstomo keičiamo įstatymo 25¹straipsnio 5 dalies 1 punkte nuoroda „šios dalies 1 punkte“ nėra aiški. Atkreiptinas dėmesys, kad Tarybos pajamos yra reglamentuojamos projekto 3 straipsnyje dėstomo keičiamo įstatymo 25¹straipsnio

4 dalies nuostatose. Pritarti

Siūlome projekto

3 straipsnyje dėstomo keičiamo įstatymo 25¹straipsnio 5 dalies 1

punkte po žodžio „apskaičiuoja“ įrašyti žodžius „šio straipsnio 4 dalies“ ir įstatymo 25¹ straipsnio 5 dalies 1 punktą dėstyti taip: „1) Taryba iki kiekvienų metų kovo 31 dienos apskaičiuoja šios dalies šio straipsnio 4 dalies 1 punkte nurodytas Tarybos pajamas, informuoja regioninius atliekų tvarkymo centrus ir bendro atliekų deginimo įrenginio, atliekų deginimo įrenginio valdytojus apie jų kiekvieną ketvirtį mokėtiną sumą. Regioniniai atliekų tvarkymo centrai bei bendro atliekų deginimo įrenginio, atliekų deginimo įrenginio valdytojai Tarybos nurodytą sumą privalo pervesti į Tarybos sąskaitą kiekvieną kalendorinių metų ketvirtį ne vėliau kaip iki kito ketvirčio pirmojo mėnesio paskutinės dienos;“

15. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas

2020-06-16⁴

Reikėtų atsisakyti projekto 4 straipsnio vienos

struktūrinės dalies numeravimo. Pritarti

16. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas

2020-06-16⁵ Atsižvelgiant į projekto 5 straipsnio 1 dalimi keičiamo įstatymo 30 straipsnio 3 dalies pirmąją pastraipą, projekto 5 straipsnio 1 dalimi keičiamo įstatymo 30 straipsnio 3 dalies 10 punkte žodžiai „jeigu savivaldybė paveda“ brauktini kaip pertekliniai.

Be to, šiose projekto nuostatose nėra aiškus formuluotės „komunalinių atliekų tvarkymo sistemos administravimo funkcijas“ turinys, nes keičiamo įstatymo 30 straipsnio pavadinime ir kitose šio straipsnio nuostatose vartojama formuluotė „komunalinių atliekų tvarkymo sistemų organizavimas“ bei „komunalinių atliekų tvarkymo sistemos organizavimo funkcijos“. Pritarti iš dalies Siūloma tikslinti projekto 5 straipsnio 1 dalimi keičiamo įstatymo 30 straipsnio 3 dalies 10 punktą ir jį išdėstyti taip:

„10) vykdyti komunalinių atliekų tvarkymo lėšų administravimo veiklą,

jeigu savivaldybė paveda;“

17. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas

2020-06-16⁵

2 Projekto 5 straipsnio 2 dalimi yra nurodoma, kad yra keičiama galiojančio įstatymo 30 straipsnio 4 dalis. Atkreiptinas dėmesys, kad keičiamo įstatymo 30 straipsnio 4 dalyje nėra daromi jokie pakeitimai. Pritarti Siūloma atsisakyti projekto 5 straipsnio 2 dalies, kurioje nurodoma, kad yra keičiama galiojančio įstatymo 30 straipsnio 4 dalis, pakeitimo:

„2. Pakeisti 30 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti

taip: „4. Komunalinių atliekų tvarkymo sistemos administratoriui nepavestas komunalinių atliekų tvarkymo sistemos organizavimo funkcijas savivaldybė atlieka įstatymų nustatyta tvarka.“

18. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas

2020-06-16⁵

4 Projekto 5 straipsnio 4 dalimi keičiamo įstatymo 30 straipsnio 6¹ dalyje siūloma nustatyti, kad

„savivaldybės, vadovaujantis teisės aktais, gali pavesti užtikrinti

regioninių komunalinių atliekų tvarkymo įrenginių nepertraukiamą veiklą, šių įrenginių valdymą vykdyti regioniniam atliekų tvarkymo centrui“.

Šios projekto nuostatos nėra aiškios santykyje su projekto 1 straipsnio 6 dalimi keičiamo įstatymo 2 straipsnio 58³ dalies nuostatomis, pagal kurias įvairius įrenginius, suprantamus kaip regioniniai komunalinių atliekų tvarkymo įrenginiai, savivaldybių pavedimu tvarko regioninis atliekų tvarkymo centras ar komunalinių atliekų sistemos administratorius arba kitas juridinis asmuo“. T. y., nėra aišku, kokiais atvejais ir kokia tvarka savivaldybės galėtų pavesti įvairių įrenginių valdymą regioniniam atliekų tvarkymo centrui, kai tuos įrenginius savivaldybės pavedimu tvarko ne regioninis atliekų tvarkymo centras, o komunalinių atliekų sistemos administratorius arba kitas juridinis asmuo. Nepritarti Savivaldybės administruoja komunalinių atliekų tvarkymo paslaugos teikimą[1]. Jos pagal Konstitucijos ir įstatymų apibrėžtą kompetenciją veikia laisvai ir savarankiškai[2]. Savivaldybė administruoja ir užtikrina viešųjų paslaugų teikimą gyventojams, nustatydama šių paslaugų teikimo būdą, taisykles ir režimą, steigdama biudžetines ir viešąsias įstaigas, savivaldybės įmones, akcines bendroves, įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka parinkdama viešųjų paslaugų teikėjus ir įgyvendindama viešųjų paslaugų teikimo priežiūrą ir kontrolę[3].

Konstitucinis Teismas 2015 m. kovo 5 d. nutarime yra išaiškinę, kad atliekų tvarkymo viešąsias paslaugas turi teikti esami paslaugų teikėjai (savivaldybių įsteigti arba kiti); naujus šių paslaugų teikėjus savivaldybė gali steigti tik tais atvejais, kai nėra kitų šių paslaugų teikėjų arba jie negali gyventojams teikti šių paslaugų ekonomiškai ir geros kokybės; pavedimas veiklą savivaldybės įsteigtai bendrovei arba kelių savivaldybių įsteigtai atliekų tvarkymo įstaigai, įmonei ar organizacijai buvo galimas tik tokiu atveju, kai tokiu pavedimu šiai bendrovei, įstaigai, įmonei ar organizacijai neteikta privilegijų, nediskriminuoti kiti šioje rinkoje veikiantys ūkio subjektai, užtikrintas atliekų naudojimo ir šalinimo viešųjų paslaugų teikimo nepertraukiamumas, gera kokybė ir prieinamumas. 19. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2020-06-16⁶ Projekto 6 straipsniu keičiamo įstatymo 30¹ straipsnio 2 dalyje prieš žodžius „lėšų administravimą“ įrašytinas žodis „tvarkymo“. Pritarti

20. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas

2020-06-16⁶ Projekto lyginamajame variante 6 straipsniu keičiamo įstatymo 30¹ straipsnio 2 dalyje neatsispindi visi daromi pakeitimai. Analogiško turinio pastaba teiktina ir dėl projekto lyginamojo varianto 6 straipsniu keičiamo įstatymo 30¹ straipsnio 6 dalies. Pritarti Žr. Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnybos 2021-05-13 5 pasiūlymo pritarimo argumentus. Siūloma projekto lyginamajame variante 6 straipsniu keičiamo įstatymo 30¹straipsnio 6 dalį dėstyti taip: „6.

Reikalavimai dėl laiku nesumokėtos rinkliavos priteisimo iš rinkliavos mokėtojo nagrinėjami Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka. Dėl laiku nesumokėtos rinkliavos priteisimo gali būti kreipiamasi į apygardos administracinį teismą su pareiškimu dėl teismo įsakymo išdavimo.“

21. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas

2020-06-16⁷ Projekto 7 straipsniu keičiamo įstatymo 30² straipsnio 1 dalies 5 punkte yra apibrėžiamas skaidrumo principas. Atkreiptinas dėmesys, kad projekto 7 straipsniu keičiamo įstatymo 30² straipsnio 1 dalies antrasis sakinys numato tik solidarumo, proporcingumo, nediskriminavimo, sąnaudų susigrąžinimo principus. Atsižvelgiant į tai ir siekiant aiškumo, siūlytina projekto 7 straipsniu keičiamo įstatymo 30² straipsnio 1 dalį atitinkamai patikslinti. Pritarti Siūloma projekto 7 straipsniu keičiamo įstatymo 30² straipsnio 1 dalyje po žodžių „susigrąžinimo“ įrašyti žodį „skaidrumo“ ir įstatymo 30² straipsnio 1 dalį dėstyti taip:

„1. Komunalinių atliekų tvarkymo paslaugų

kainodara už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą nustatoma vadovaujantis solidarumo, proporcingumo, nediskriminavimo, sąnaudų susigrąžinimo, skaidrumo principais ir atliekų tvarkymo srityje taikomu principu „teršėjas moka“. Solidarumo, proporcingumo, nediskriminavimo, sąnaudų susigrąžinimo, skaidrumo principai komunalinių atliekų tvarkymo paslaugų kainodaroje suprantami taip: <...>“. 22. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2020-06-16⁷ Projekto lyginamajame variante 7 straipsniu keičiamo įstatymo 30² straipsnio 3 dalyje neatsispindi visi daromi pakeitimai. Analogiško turinio pastaba teiktina ir dėl projekto lyginamojo varianto 7 straipsniu keičiamo įstatymo 30² straipsnio 4 ir 5 dalių. Pritarti Siūloma projekto lyginamajame variante 7 straipsniu keičiamo įstatymo 30²straipsnio 3 dalį dėstyti taip: „3.

Nustatant rinkliavos ar kitos įmokos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą dydį, turi būti vadovaujamasi Vyriausybės patvirtintomis vietinės rinkliavos ar kitos įmokos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą taisyklėmis ir savivaldybių vietinės rinkliavos ar kitos įmokos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą dydžio nustatymo teisės aktais.“ Siūloma projekto lyginamajame variante 7 straipsniu keičiamo įstatymo 30²straipsnio 4 dalį dėstyti taip: „4. Komunalinių atliekų tvarkymo paslaugų kainą ir Rinkliavos ar kitos įmokos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą dydį nustato savivaldybė savivaldybės taryba, vadovaudamasi šio straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodytais principais ir neviršydama Tarybos nustatyto regioninės kainos dydžiosavivaldybei.“ Siūloma projekto lyginamajame variante 7 straipsniu keičiamo įstatymo 30²straipsnio 5 dalį dėstyti taip:

„5. Savivaldybių tarybų nustatytos rinkliavos ar kitos įmokos už

komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą skelbiamos atitinkamos savivaldybės administracijos interneto svetainėje.“

23. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas

2020-06-16⁷ Svarstytina, ar projekto 7 straipsniu keičiamo įstatymo 30² straipsnio 5 dalyje nereikėtų braukti žodžio

„administracijos“, nes paprastai įstatymuose nurodoma, kad informacija

skelbiama savivaldybės interneto svetainėje. Pritarti Siūloma projekto 7 straipsniu keičiamo įstatymo 30²straipsnio 5 dalį dėstyti taip:

„5. Savivaldybių tarybų nustatytos rinkliavos ar

kitos įmokos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą skelbiamos atitinkamos savivaldybės administracijos interneto svetainėje.“ 24.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2020-06-16⁷ Projekto 7 straipsniu keičiamo įstatymo 30² straipsnio 6 dalies (ypač nėra aiškus kalbiniu požiūriu pirmasis sakinys) nuostatos sunkai suprantamos. Svarstytina, ar, siekiant aiškumo, atskiruose punktuose nereikėtų išdėstyti kas yra laikytina reguliuojamosios kainos būtinosiomis sąnaudomis, o kas ne. Pritarti Siūloma projekto 7 straipsniu keičiamo įstatymo 30²straipsnio 6 dalį dėstyti taip:

„6. Regioninė kaina grindžiama būtinosiomis su komunalinių atliekų tvarkymu

susijusiomis pagrįstomis sąnaudomis, reikalingomis komunalinių atliekų tvarkymo paslaugai suteikti, ilgalaikiam komunalinėms atliekoms tvarkyti skirtų regioninių komunalinių atliekų tvarkymo įrenginių eksploatavimui, jų atnaujinimui, plėtrai užtikrinti, priimtinos komunalinių atliekų tvarkymo paslaugos teikimo užtikrinimui ir aplinkos taršos mažinimui (įskaitant protingumo kriterijų atitinkančią investicijų grąžą). Į būtinąsias, su komunalinių atliekų tvarkymu susijusias sąnaudas neįskaičiuojama komunalinių atliekų tvarkymo administravimo, komunalinių atliekų tvarkymo lėšų administravimo sąnaudos bei komunalinių atliekų surinkimo ir vežimo iš atliekų turėtojų paslaugų kaina. Nustatant regioninės kainos būtinąsias sąnaudas, įvertinama ir atskirų komunalinių atliekų tvarkymo paslaugų sutartys, būtinos investicijos bei atidėjinių sąvartynų uždarymui poreikis nenutrūkstamam ir aplinkosauginius reikalavimus atitinkančiam komunalinių atliekų tvarkymui užtikrinti.

Regioninio atliekų tvarkymo centro atliekų deginimo sąnaudos, patiriamos atsiskaitant su bendro atliekų deginimo įrenginio, atliekų deginimo įrenginio valdytoju už po rūšiavimo likusias netinkamas perdirbti ar kitaip panaudoti energetinę vertę turinčias sudegintas komunalines atliekas, pripažįstamos būtinosiomis. Pareiga pagrįsti, kad regioninė kaina grindžiama būtinosiomis sąnaudomis, tenka regioniniam atliekų tvarkymo centrui.“

25. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas

2020-06-16⁷ Iš projekto 7 straipsniu keičiamo įstatymo 30² straipsnio 7 dalies formuluotės „teikiama regiono savivaldybėms“ nėra aišku, koks regionas turimas omeny, ar keičiamo įstatymo 2 straipsnio 42 dalyje apibrėžtas „komunalinių atliekų tvarkymo regionas“, ar koks kitas regionas. Atsižvelgiant į tai, projekto nuostatos tikslintinos. Pritarti Siūloma projekto 7 straipsniu keičiamo įstatymo 30² straipsnio 7 dalyje po žodžio „teikiama“ įrašyti žodžius „komunalinių atliekų tvarkymo“ ir šią nuostatą dėstyti taip:

„<...>Regioninės reguliuojamosios kainos apskaičiavimo projekto kopija

teikiama komunalinių atliekų tvarkymo regiono savivaldybėms tuo pačiu metu kaip ir Tarybai, kurios ne vėliau kaip per 2 mėnesius nuo projekto gavimo dienos pateikia pastabas regioniniams atliekų tvarkymo centrams ir Tarybai. <...>“ 26.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2020-06-16⁷ Svarstytina, ar projekto 7 straipsniu keičiamo įstatymo 30² straipsnio 7 dalyje nustatyti regioninės reguliuojamosios kainos nustatymo terminai yra logiškai pagrįsti, nes regioninės reguliavimo kainos apskaičiavimo projektai Tarybai turi būti pateikti likus ne mažiau kaip 5 mėnesiams iki regioninės reguliuojamosios kainos galiojimo termino pabaigos (tai reiškia, kad projektas gali būti pateiktas ir likus 5 mėnesiams). Į šį laikotarpį įeina 2 mėnesių laikotarpis, per kurį savivaldybės teikia pastabas projektui. Taryba, per 5 mėnesius nuo visų tinkamų duomenų ir (arba) dokumentų pateikimo dienos, išnagrinėja pateiktą projektą ir nustato naują regioninę reguliuojamąją kainą. Jeigu pateikiami papildomi dokumentai ir (ar) informacija, terminas skaičiuojamas nuo papildomų dokumentų gavimo dienos. Svarstytina, ar toks siūlomas reguliavimas nesudaro prielaidų nepatvirtinti naujos regioninės reguliuojamosios kainos iki senosios kainos galiojimo termino pabaigos, tuo atveju, jei projektas būtų pateiktas likus 5 mėnesiams iki senosios regioninės reguliuojamosios kainos galiojimo termino pabaigos, o Tarybai nustatytas 5 mėnesių terminas vis būtų naujai skaičiuojamas priklausomai nuo to, ar būtų pateikti visi tinkami duomenys ir (arba) dokumentai, ar būtų pateikiami papildomi dokumentai.

Pritarti Siūloma projekto 7 straipsniu keičiamo įstatymo 30² straipsnio 7 dalyje atsisakyti šių nuostatų „Jeigu pateikiami papildomi dokumentai ir (ar) informacija (Tarybos ar regioninio atliekų tvarkymo centro iniciatyva) susijusi su regioninės kainos projektu, terminas skaičiuojamas nuo papildomų dokumentų gavimo dienos.“ ir „Taryba, tvirtindama regioninę reguliuojamąją kainą, nutarimu taip pat patvirtina regioninės reguliuojamosios kainos paskirstymą savivaldybėms pagal Tarybos parengtus ir patvirtintus regioninių reguliuojamųjų kainų paskirstymo savivaldybėms kriterijus (atsižvelgdama į savivaldybių teritorijoje gyvenančių komunalinių atliekų turėtojų, juridinių asmenų skaičių, susidarantį komunalinių atliekų kiekį, komunalinių atliekų rūšių tvarkymo būtinąsias sąnaudas).“

27. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas

2020-06-16⁷ Siekiant įstatyme vartojamų formuluočių suderinamumo, reikėtų suvienodinti projekto 7 straipsniu keičiamo įstatymo 30² straipsnio 7 dalyje vartojamas formuluotes „regioninės reguliuojamosios kainos apskaičiavimo projektas“ ir „regioninės reguliuojamosios kainos projektas“. Pritarti Įvertinus Vyriausybės išvadoje pateiktą siūlymą naudoti terminą „regioninė kaina“ vietoj termino „regioninė reguliuojamoji kaina“ siūloma suvienodinti projekto 7 straipsniu keičiamo įstatymo 30² straipsnio 7 dalyje vartojamas formuluotes ir vartoti formuluotę „regioninės kainos apskaičiavimo projektas“. 28.

28. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas

2020-06-16⁷ Projekto 7 straipsnyje siūloma keičiamo įstatymo 30² straipsnio 8 dalies nuostata ,,šiuo metu galiojanti regioninė reguliuojamoji kaina“ (pabraukta mūsų) nėra aiški. Neaišku, kuri konkrečiai kainos galiojimo data turima omenyje. Svarstytina, ar, siekiant aiškumo, žodžių ,,šiuo metu“ nereikėtų išbraukti. Pritarti Siūloma projekto 7 straipsnyje keičiamo įstatymo 30² straipsnio 8 dalyje po žodžio „patvirtinta“ atsisakyti žodžių „šiuo metu“, įvertinus Vyriausybės išvadoje pateiktą siūlymą naudoti terminą „regioninė kaina“ vietoj termino

„regioninė reguliuojamoji kaina“, šioje nuostatoje siūloma atsisakyti žodžio „reguliuojamoji“. Siūloma projekto 7 straipsnyje keičiamo

įstatymo 30² straipsnio 8 dalį dėstyti taip:

„8. Tarybos nustatytos regioninės reguliuojamosios kainos,

esant poreikiui, gali būti koreguojamos kartą per metus. Regioninis atliekų tvarkymo centras regioninės reguliuojamosios kainos perskaičiavimo projektą, parengtą vadovaujantis Tarybos patvirtinta Komunalinių atliekų tvarkymo regioninių reguliuojamųjų kainų nustatymo metodika, Tarybai pateikia likus ne mažiau kaip 3 mėnesiams iki datos, kai buvo patvirtinta šiuo metu galiojanti regioninė reguliuojamoji kaina.“

29. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas

2020-06-16⁷ Siekiant įstatyme vartojamų formuluočių suderinamumo, projekto 7 straipsniu keičiamo įstatymo 30² straipsnio 10 dalyje formuluotėje „šių kainų padalinimą“ žodis „padalinimą“ keistinas žodžiu „paskirstymą“. Pritarti Siūloma įvertinti Vyriausybės 1, 4 ir 8 pasiūlymus ir projekto 7 straipsniu keičiamo įstatymo 30² straipsnio 10 dalį išdėstyti taip: „10.

Savivaldybių tarybos, atsižvelgdamos į Tarybos nustatytas regionines reguliuojamąsias kainas, šių kainų padalinimą paskirstymą regiono savivaldybėms ir vadovaujantis Vyriausybės patvirtintomis vietinės rinkliavos ar kitos įmokos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą taisyklėmis ir savivaldybių vietinės rinkliavos ar kitos įmokos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą dydžio nustatymo teisės aktais, pridėjusios savivaldybės komunalinių atliekų tvarkymo lėšų administravimo sąnaudas, komunalinių atliekų tvarkymo lėšų administravimo sąnaudas ir komunalinių atliekų surinkimo iš atliekų turėtojų ir vežimo paslaugų kainą, ne vėliau kaip per 3 mėnesius nuo regioninių reguliuojamųjų kainų patvirtinimo nustato naujus arba patvirtina esamus rinkliavos ar kitos įmokos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą dydžius. <...>“

30. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas

2020-06-16⁷ Projekto 7 straipsniu keičiamo įstatymo 30² straipsnio 10 ir 11 dalyse vartojama sąvoka ,,namų ūkis (fiziniai asmenys)”, kurios turinys nei keičiamame įstatyme, nei teikiamame projekte nėra apibrėžtas. Taikant įstatymą, ši sąvoka gali būti nevienodai aiškinama, nes nėra aišku, kurie fiziniai asmenys ir kokiais konkrečiai kriterijais remiantis būtų laikomi namų ūkio nariais. Konstitucinis Teismas 2006 m. lapkričio 13 d. nutarime pažymėjo, kad įstatymuose vartojamų sąvokų turinys gali būti apibrėžiamas (inter alia aiškinamas) tik įstatymu, o ne žemesnės galios teisės aktu. Atsižvelgus į tai, keičiamame įstatyme reikėtų apibrėžti sąvokos ,,namų ūkis (fiziniai asmenys)” turinį. Pritarti Siūloma projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 2 straipsnį papildyti nauja 47¹ dalimi ir ją išdėstyti taip: „47¹.

Namų ūkis - atskirai gyvenantis vienas fizinis asmuo arba grupė viename būste gyvenančių fizinių asmenų, kurie dalijasi išlaidas ir bendrai apsirūpina gyventi būtinomis priemonėmis.“ Siūloma atitinkamai patikslinti projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 2 straipsnio struktūrinių dalių numeraciją. 31. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2020-06-16⁷ Projekto 7 straipsniu keičiamo įstatymo 30² straipsnio 10 dalyje siūloma nustatyti, kad ,,susidariusį skirtumą atliekų turėtojams kompensuoja savivaldybės savivaldybių biudžeto sąskaita (nustatant naujus rinkliavos ar kitos įmokos už atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą dydžius)“. Tuo atveju, kai susidaręs skirtumas padengiamas nustatant naujus rinkliavų ar kitų įmokų už atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą dydžius, tai jį padengia atliekų turėtojai. Atsižvelgiant į tai, kyla abejonių, ar projekto nuostata, kad skirtumas dengiamas iš savivaldybių biudžetų, yra pagrįsta. Svarstytina, ar jos nereikėtų patikslinti. Pritarti Siūloma tikslinti projekto 7 straipsniu keičiamo įstatymo 30² straipsnio 10 dalies paskutinį sakinį ir jį išdėstyti taip:

„Nustatant naujus rinkliavos ar kitos įmokos už atliekų surinkimą

iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą dydžius Susidariusį susidariusį skirtumą atliekų turėtojams atliekų tvarkytojams kompensuoja savivaldybės savivaldybių biudžeto sąskaita (nustatant naujus rinkliavos ar kitos įmokos už atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą dydžius).“

32. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas

2020-06-16⁷ Reikėtų suvienodinti projekto 7 straipsniu keičiamo įstatymo 30² straipsnio 10 ir 11 dalyje vartojamas formuluotes „namų ūkio (fizinių asmenų) pajamų“ ir „namų ūkio pajamų (fizinių asmenų)“.

Pritarti Siūloma projekto 7 straipsniu keičiamo įstatymo 30² straipsnio 10 ir 11 dalyje vietoj „namų ūkio (fizinių asmenų) pajamų“ vartoti formuluotę „namų ūkio pajamų“. Siūloma taip pat įvertinti Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2021-10-06 1, 4 ir 8 pasiūlymus, Seimo kanceliarijos Teisės departamento 2020-06-16 33, 34 pasiūlymus ir projekto 7 straipsniu keičiamo įstatymo 30² straipsnio 10 dalį išdėstyti taip:

„10. Savivaldybių tarybos, atsižvelgdamos į Tarybos nustatytas regionines reguliuojamąsias

kainas, šių kainų padalinimą paskirstymą regiono savivaldybėms ir vadovaujantis Vyriausybės patvirtintomis vietinės rinkliavos ar kitos įmokos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą taisyklėmis ir savivaldybių vietinės rinkliavos ar kitos įmokos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą dydžio nustatymo teisės aktais, pridėjusios savivaldybės komunalinių atliekų tvarkymo lėšų administravimo sąnaudas, komunalinių atliekų tvarkymo lėšų administravimo sąnaudas ir komunalinių atliekų surinkimo iš atliekų turėtojų ir vežimo paslaugų kainą, ne vėliau kaip per 3 mėnesius nuo regioninių reguliuojamųjų kainų patvirtinimo nustato naujus arba patvirtina esamus rinkliavos ar kitos įmokos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą dydžius. Savivaldybių tarybos, tvirtindamos naujus arba patvirtindamos esamus rinkliavos ar kitos įmokos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų (fizinių asmenų) ir atliekų tvarkymą dydžius, turi įvertinti, ar jų mokama suma už paslaugas neviršys 1 procento vidutinių mėnesio statistinių savivaldybės namų ūkio (fizinių asmenų) pajamų.

Nustatyti nauji rinkliavos ar kitos įmokos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą dydžiai taikomi nuo artimiausio mokestinio laikotarpio pradžios. Jeigu savivaldybės taryba per šioje dalyje nurodytą terminą nenustato naujų arba nepatvirtina esamų rinkliavos ar kitos įmokos už atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą dydžių, taikomi rinkliavos ar kitos įmokos už atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą dydžiai, galioję iki naujų apskaičiuotų regioninių reguliuojamųjų kainų dydžių ir jų paskirstymo savivaldybėms. Nustatant naujus rinkliavos ar kitos įmokos už atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą dydžius atliekų turėtojams Susidariusį susidariusį skirtumą atliekų turėtojams kompensuoja savivaldybės savivaldybių biudžeto sąskaita (nustatant naujus rinkliavos ar kitos įmokos už atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą dydžius).“ Siūloma įvertinti Seimo kanceliarijos Teisės departamento 2020-06-16 33, 34 pasiūlymus ir Vyriausybės 1, 4 ir 8 pasiūlymus ir projekto 7 straipsniu keičiamo įstatymo 30² straipsnio 11 dalį išdėstyti taip:

„11. Savivaldybės privalo užtikrinti, kad patvirtinti nauji rinkliavos ar kitos

įmokos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą, kurią moka atliekų turėtojai (fiziniai asmenys) kiekvieną mėnesį už paslaugas, dydžiai neviršys 1 procento vidutinių mėnesio statistinių savivaldybės namų ūkio pajamų (fizinių asmenų).

Savivaldybė turi atlikti vertinimą, ar nustačius naujus rinkliavos ar kitos įmokos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą dydžius, jie neviršys 1 procento vidutinių mėnesio namų ūkio pajamų (fizinių asmenų) vadovaudamasi savivaldybių parengtais ir patvirtintais vietinės rinkliavos ar kitos įmokos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą teisės aktais. Toks vertinimas atliekamas atsižvelgiant į savivaldybės teritorijoje gyvenančių fizinių asmenų vidutines statistines mėnesio namų ūkio pajamas ir atliekų turėtojų per mėnesį mokamos rinkliavos ar kitos įmokos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą dydžio už atliekų tvarkytojo suteiktas paslaugas sumą. Nustačiusi, kad nauja rinkliavos ar kitos įmokos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą mokama suma už paslaugas viršys 1 procentą vidutinių metinių namų ūkio (fizinių asmenų) pajamų, savivaldybės turi imtis veiksmų sumažinti komunalinių atliekų tvarkymo sąnaudas.“

33. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas

2020-06-16⁷ Nėra aiški projekto 7 straipsniu keičiamo įstatymo 30² straipsnio 11 dalies formuluotė „vadovaudamasi savivaldybių parengtais vietinės rinkliavos ar kitos įmokos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą teisės aktais“. Kad būtų galima vadovautis teisės aktais, jie turi būti ne tik savivaldybės parengti, bet savivaldybės institucijos pagal kompetenciją patvirtinti. Atsižvelgiant į tai, projekto nuostatos tikslintinos. Pritarti Žr.

Pritarti Žr. Seimo kanceliarijos Teisės departamento 2020-06-16 32 pasiūlymo dėl projekto 7 straipsniu keičiamo įstatymo 30² straipsnio 11 dalies pritarimo argumentus. 34. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2020-06-16⁷ Siekiant aiškumo, projekto 7 straipsniu keičiamo įstatymo 30² straipsnio 11 dalies paskutiniajame sakinyje reikėtų įvardinti sąnaudas, kurias savivaldybės turi imtis veiksmų sumažinti. Pritarti Žr. Seimo kanceliarijos Teisės departamento 2020-06-16 32 pasiūlymo dėl projekto 7 straipsniu keičiamo įstatymo 30² straipsnio 11 dalies pritarimo argumentus. 35. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2020-06-16⁷ Siekiant aiškumo, projekto 7 straipsniu keičiamo įstatymo 30² straipsnio 12 dalyje reikėtų aiškiai įvardinti kokios rūšies lengvatos gali būti teikiamos atliekų turėtojams. Nepritarti Vietinių rinkliavų nustatymas ir komunalinių atliekų tvarkymo sistemų diegimas yra savarankiškosios savivaldybių funkcijos[⁴]. Savivaldybės taryba savo sprendimu tvirtina vietinės rinkliavos nuostatus, kuriuose nustato: vietinės rinkliavos dydį; vietinės rinkliavos mokėjimo tvarką; vietinės rinkliavos lengvatas; vietinės rinkliavos grąžinimo atvejus; delspinigių dydį, jų apskaičiavimo, mokėjimo tvarką ir atleidimo nuo delspinigių atvejus[⁵]. savivaldybės taryba turi konstitucinę teisę savo sprendimu patvirtintuose vietinės rinkliavos nuostatuose nustatyti vietinės rinkliavos lengvatas, taikomas savivaldybės biudžeto sąskaita[⁶]. Savivaldybės gali pasirinkti įvairias vietinių rinkliavų lengvatų formas, pvz., vietinės rinkliavos mokėtojo atleidimas nuo vietinės rinkliavos (vietinės rinkliavos išimčių taikymas); vietinės rinkliavos bazės sumažinimas; mokėtinos vietinės rinkliavos sumos sumažinimas (vietinės rinkliavos nuolaidų taikymas). Teisės aktai nenustato baigtinio galimų lengvatų sąrašo, šių lengvatų taikymo tvarkos ir neriboja lengvatų dydžių. Tokių lengvatų nustatymas yra savivaldybės tarybos diskrecijos (apsisprendimo) teisė.

Tačiau savivaldybės joms suteiktą diskrecijos teisę nustatyti vietinių rinkliavų lengvatas turi naudoti įstatymo nustatytose ribose[⁷]. 36. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2020-06-16⁷

Atsižvelgiant į tai, kad pirmą kartą įstatymo tekste minint teisės

akto pavadinimą, turi būti nurodomas pilnas jo pavadinimas, keičiamo projekto⁷ straipsniu keičiamo įstatymo 30² straipsnio 13 dalyje prieš

Rinkliavų įstatymo pavadinimą įrašytini žodžiai „Lietuvos Respublikos“. Pritarti

37. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas

2020-06-16⁷ Svarstytina, ar siekiant aiškumo, projekto 7 straipsniu keičiamo įstatymo 30² straipsnio 14 dalies pirmajame sakinyje prieš žodį „įkainį“ nereikėtų įrašyti trumpinio „1 t“. Pritarti Siūloma projekto 7 straipsniu keičiamo įstatymo 30² straipsnio 14 dalyje prieš žodį „įkainį“ įrašyti „1 t“ ir ją išdėstyti taip:

„14. Bendro atliekų deginimo įrenginio, atliekų deginimo

įrenginio valdytojai taiko komunalinių atliekų deginimo 1 t įkainį už regioninio atliekų tvarkymo centro sudegintas po rūšiavimo likusias netinkamas perdirbti ar kitaip panaudoti energetinę vertę turinčias komunalines atliekas. Visais atvejais bendro atliekų deginimo įrenginio, atliekų deginimo įrenginio valdytojų taikomas komunalinių atliekų deginimo 1 t įkainis negali viršyti pagal šio straipsnio 16 dalį nustatytos komunalinių atliekų deginimo 1 t viršutinės įkainio ribos.“

38. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas

2020-06-16⁷ Reikėtų suvienodinti projekto 7 straipsniu keičiamo įstatymo 30² straipsnio 16 dalyje vartojamas formuluotes

„būtinosiomis komunalinių atliekų deginimo sąnaudomis“ ir „būtinosiomis

komunalinių atliekų deginimo veiklos sąnaudomis“. Pritarti Siūloma projekto 7 straipsniu keičiamo įstatymo 30² straipsnio 16 dalies paskutiniame sakinyje išbraukti žodį „veiklos“ ir šią dalį išdėstyti taip: „16.

Komunalinių atliekų deginimo 1 t įkainio viršutinė riba nustatoma atsižvelgiant į aplinkosauginius reikalavimus bei alternatyvius atliekų šalinimo būdus ir yra pagrįsta būtinosiomis komunalinių atliekų deginimo sąnaudomis. Būtinosios komunalinių atliekų deginimo sąnaudos nustatomos atsižvelgiant į bendro atliekų deginimo įrenginio, atliekų deginimo įrenginio valdytojų išlaikymo sąnaudas, protingumo kriterijų atitinkančią investicijų grąžą. Pareiga pagrįsti, kad komunalinių atliekų deginimo 1 t įkainis grindžiamas būtinosiomis komunalinių atliekų deginimo veiklos sąnaudomis, tenka bendro atliekų deginimo įrenginio, atliekų deginimo įrenginio valdytojui.“

39. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas

2020-06-16⁷ Projekto 7 straipsniu keičiamo įstatymo 30² straipsnio 17 dalyje nėra aiškus formuluotės „koregavimo termino pabaigos“, nes šiose projekto nuostatose nėra nustatomas joks koregavimo terminas, tik nurodoma, kad komunalinių atliekų deginimo 1 t įkainio viršutinė riba koreguojama kartą per metus. Be to, šios projekto nuostatos tikslintinos, nes Tarybai pateikiamas „atliekų deginimo įkainio perskaičiavimo projektas“, o Taryba jau nagrinėja „komunalinių atliekų deginimo 1 t įkainio apskaičiavimo projektą. Pritarti Siūloma tikslinti projekto 7 straipsniu keičiamo įstatymo 30² straipsnio 17 dalį ir ją išdėstyti taip:

„17. Komunalinių atliekų deginimo 1 t įkainio viršutinė

riba nustatoma ne trumpesniam kaip 3 metų laikotarpiui ir yra koreguojama kartą per metus.

Bendro atliekų deginimo įrenginio, atliekų deginimo įrenginio valdytojas, likus ne mažiau kaip 5 mėnesiams iki viršutinės komunalinių atliekų deginimo 1 t įkainio ribos koregavimo termino pabaigos, vadovaudamasis Tarybos patvirtinta Po rūšiavimo likusių, perdirbti ir pakartotinai panaudoti netinkančių energetinę vertę turinčių komunalinių atliekų deginimo 1 t įkainio viršutinės ribos nustatymo metodika, Tarybai pateikia atliekų deginimo įkainio perskaičiavimo projektą. Taryba, per 5 mėnesius nuo visų tinkamų duomenų ir (arba) dokumentų pateikimo dienos išnagrinėjusi komunalinių atliekų deginimo 1 t įkainio apskaičiavimo projektą, tvirtina pakoreguotą komunalinių atliekų deginimo 1 t įkainio viršutinę ribą. Bendro atliekų deginimo įrenginio, atliekų deginimo įrenginio valdytojas perskaičiuoto komunalinių atliekų deginimo 1 t įkainio projektą, parengtą vadovaujantis Tarybos patvirtinta Po rūšiavimo likusių, perdirbti ir pakartotinai panaudoti netinkančių energetinę vertę turinčių komunalinių atliekų deginimo 1 t įkainio viršutinės ribos nustatymo metodika, Tarybai pateikia likus ne mažiau kaip 5 mėnesiams iki datos, kai buvo patvirtinta galiojanti Komunalinių atliekų deginimo 1 t įkainio viršutinė riba. Taryba, per 5 mėnesius nuo visų tinkamų duomenų ir (arba) dokumentų pateikimo dienos išnagrinėjusi komunalinių atliekų deginimo 1 t įkainio apskaičiavimo projektą, tvirtina perskaičiuotą komunalinių atliekų deginimo 1 t įkainio viršutinę ribą.“ 40.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2020-06-16⁷ Projekto 7 straipsniu keičiamo įstatymo 30² straipsnio 18 dalyje siūloma nustatyti, kad Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos nutarimas dėl komunalinių atliekų deginimo 1 t viršutinės įkainio ribos oficialiai skelbiamas Teisės aktų registre ir įsigalioja nuo kito mėnesio (einančio po mėnesio, kai įkainis įsigalioja) pirmosios dienos. Ši nuostata derintina su Teisėkūros pagrindų įstatymo 20 straipsnio 5 dalimi, kurioje nustatyta, kad teisės taikymo aktas, kuris yra Teisės aktų registro objektas, įsigalioja nuo paskelbimo Teisės aktų registre, jeigu pačiame teisės taikymo akte nenumatyta vėlesnė įsigaliojimo data. Nepritarti Teisėkūros pagrindų įstatymo 20 straipsnio 5 dalyje nurodyta, kad teisės taikymo aktas, kuris yra Teisės aktų registro objektas, įsigalioja nuo paskelbimo Teisės aktų registre, jeigu pačiame teisės taikymo akte nenumatyta vėlesnė įsigaliojimo data. Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos nutarime bus nurodyta, kad komunalinių atliekų deginimo 1 t viršutinės įkainio ribos oficialiai skelbiamos Teisės aktų registre ir įsigalioja nuo kito mėnesio (einančio po mėnesio, kai įkainis įsigalioja) pirmosios dienos. 41. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2020-06-16⁸ Projekto 8 straipsnyje dėstomo keičiamo įstatymo 30³ straipsnio vienintelės struktūrinės dalies žymėti numeriu nereikia. Pritarti

42. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas

2020-06-16⁸ Projekto 8 straipsnyje pateikto keičiamo įstatymo 30³ straipsnio 1 dalies 9 punkto nuostatos ,,regiono savivaldybės” turinys nėra aiškus, nes neaišku kurios savivaldybės būtų priskiriamos regiono savivaldybių kategorijai. Projekto nuostata tikslintina.

Be to, šiose nuostatose po žodžio

„savivaldybėmis“ įrašytini žodžiai „šio įstatymo“. Pritarti

Siūloma tikslinti projekto 8 straipsniu keičiamo įstatymo 30³ straipsnio 1 dalies 9 punktą ir išdėstyti taip:

„9) derina regioninės reguliuojamosios kainos

apskaičiavimo projektą su komunalinių atliekų tvarkymo regiono savivaldybėmis šio Įstatymo 30²straipsnio 7 dalyje numatyta tvarka;“

43. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas

2020-06-16⁹ Projekto 9 straipsnyje dėstomo keičiamo įstatymo 30⁴ straipsnio vienintelės struktūrinės dalies žymėti numeriu nereikia. Pritarti Siūloma tikslinti 9 straipsnyje dėstomo keičiamo įstatymo 30⁴ straipsnio vienintelės struktūrinės dalies punktų numeraciją (yra 2 punktai). 44. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2020-06-16⁹ Siekiant suvienodinti įstatyme vartojamas formuluotes, projekto 9 straipsniu keičiamo įstatymo 30⁴ straipsnio 3 punkte po trumpinio „1 t“ įrašytinas žodis „įkainio“. Pritarti

45. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas

2020-06-16¹⁰ Nėra aiškios projekto 10 straipsniu keičiamo įstatymo 30⁵ straipsnio 1 dalies 1 punkto nuostatos, pagal kurias sutarčių pasirašymas su atliekų turėtojais yra komunalinių atliekų tvarkymo lėšų administravimo funkcija, santykyje su projekto 5 straipsnio 1 dalimi keičiamo įstatymo 30 straipsnio 3 dalies 9 punkto nuostatomis, pagal kurias sutarčių sudarymas su komunalinių atliekų turėtojais yra komunalinių atliekų tvarkymo sistemos administravimo funkcija. Be to, šiose projekto nuostatose nėra aišku, su kokių atliekų (pavyzdžiui, komunalinių ar kt.) turėtojais yra pasirašomos sutartys. Pritarti iš dalies Siūloma tikslinti projekto 10 straipsniu keičiamo įstatymo 30⁵ straipsnio 1 dalies 1 punktą prieš žodį

„atliekų“ įrašyti žodį „komunalinių“ ir jį išdėstyti taip:

„1) sutarčių pasirašymą su komunalinių atliekų turėtojais;“. 46.

46. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas

2020-06-16¹⁰ Projekto 10 straipsniu keičiamo įstatymo 30⁵ straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostatos nėra aiškios tuo aspektu, kad pagal jas komunalinių atliekų tvarkymo paslaugų teikėjams išmokamos rinkliavos ar kitos įmokos už komunalinių atliekų surinkimą ir atliekų tvarkymą iš komunalinių atliekų turėtojų. Manytina, kad atsiskaitymo už teikiamas komunalinių atliekų tvarkymo paslaugas suma nebūtinai sutampa su rinkliavos ar kitos įmoku dydžiu, todėl šios projekto nuostatos svarstytinos dėl jų tikslingumo. Taip pat nėra aiškus šių projekto nuostatų santykis su projekto

10 straipsniu kečiamo įstatymo 30⁵ straipsnio 3 dalies

nuostatomis. Be to, svarstytina, ar derinant įstatyme vartojamas formuluotes ir siekiant aiškumo, šiose projekto nuostatose vietoj žodžių „ir atliekų tvarkymą iš komunalinių atliekų turėtojų“ nereikėtų įrašyti žodžių „iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą surinkimą“.

Pritarti Siūloma projekto

10 straipsniu keičiamo įstatymo 30⁵ straipsnio 1 dalies 2 punkto

nuostatas dėstyti atskirais punktais, atitinkamai pakeisti punktų numeraciją, taip pat siūloma įvertinti Seimo kanceliarijos Teisės departamento 2020-06-16 47, 62 pasiūlymą ir keičiamo įstatymo 30⁵ straipsnio 1 dalies punktus dėstyti taip: „1) sutarčių pasirašymą su komunalinių atliekų turėtojais;

2) rinkliavos ar kitos įmokos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą iš komunalinių atliekų turėtojų bei jų išmokėjimą komunalinių atliekų tvarkymo paslaugų teikėjams;

3) komunalinių atliekų tvarkymo lėšų išmokėjimą komunalinių atliekų tvarkymo paslaugų teikėjams;

3) 4) komunalinių atliekų tvarkymo lėšų apskaitymą atskirai nuo kitų savo vykdomų veiklų pagal kiekvieną komunalinių atliekų tvarkymo paslaugas teikiantį asmenį teikėją ir kiekvieną lėšas gaunantį subjektą;

4) 5) viešą informacijos teikimą apie apskaitytas ir išmokėtas komunalinių atliekų tvarkymo lėšas;

5) 6) komunalinių atliekų tvarkymo lėšų administravimo mažiausiomis sąnaudomis užtikrinimą;“ Siūloma įvertinti Vyriausybės 4 pasiūlymą ir projekto 10 straipsniu keičiamo įstatymo 30⁵ straipsnio 3 dalies nuostatose atsisakyti žodžių „surinkimui“ ir „vežimui“ ir dalį dėstyti taip: „3. Rinkliavos ar kitos įmokos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą lėšos gali būti naudojamos tik komunalinių atliekų tvarkymo būtinosioms sąnaudoms (surinkimui, vežimui, naudojimui, šalinimui, šių veiklų organizavimui, stebėsenai, šalinimo vietų vėlesnei priežiūrai) finansuoti ir komunalinių atliekų tvarkymo lėšų administravimo sąnaudoms padengti.“. 47.

47. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas

2020-06-16¹⁰ Reikėtų suderinti projekto 10 straipsniu keičiamo įstatymo 30⁵ straipsnio 1 dalies 2 ir 3 punktuose vartojamas sąvokas „komunalinių atliekų tvarkymo paslaugų teikėjams“ ir „komunalinių atliekų tvarkymo paslaugas teikiantį asmenį“. Pritarti Žr. Seimo kanceliarijos Teisės departamento 2020-06-16 46 pasiūlymo pritarimo argumentus. 48. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2020-06-16¹⁰ Svarstytina, ar atsižvelgiant į tai, kad projekto 10 straipsniu keičiamo įstatymo 30⁵ straipsnio 1 dalies 6 punkte dėstoma savarankiška norma, jo nereikėtų dėstyti atskiroje straipsnio dalyje. Pritarti Siūloma projekto 10 straipsniu keičiamo įstatymo 30⁵ straipsnio 1 dalies 6 punkte dėstomą savarankišką normą dėstyti atskiroje straipsnio dalimi: „ 6) 2. komunalinių Komunalinių atliekų tvarkymo sistemos administratoriui nepavestas komunalinių atliekų tvarkymo lėšų administravimo funkcijas savivaldybė atlieka pati įstatymų nustatyta tvarka.“ ir atitinkamai pakeisti po jos dėstomų dalių numeraciją. 49. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2020-06-16¹⁰ Projekto 10 straipsniu keičiamo įstatymo 30⁵ straipsnio 4 dalies nuostatos, kad nurodyti subjektai „atskirai tvarko vykdomų veiklų apskaitą nuo visų kitų jų vykdomų veiklų sąnaudų apskaitos“ nėra suprantamos. Be to, atsižvelgiant į straipsnio pavadinimą, svarstytina, ar šios projekto nuostatos yra šio straipsnio reguliavimo dalykas. Pritarti Siūloma atsisakyti projekto 10 straipsniu keičiamo įstatymo 30⁵ straipsnio 4 dalies pakeitimo: „4. Bendro atliekų deginimo įrenginio, atliekų deginimo įrenginio valdytojai bei regioniniai atliekų tvarkymo centrai atskirai tvarko vykdomų veiklų apskaitą nuo visų kitų jų vykdomų veiklų sąnaudų apskaitos, vadovaudamiesi Tarybos patvirtintais apskaitos atskyrimo ir sąnaudų paskirstymo reikalavimais ir (ar) metodu ir (ar) modeliu.“ 50.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2020-06-16¹¹ Projekto 11 straipsniu keičiamo įstatymo 30⁶ straipsnio 2 dalyje minimi Tarybos patvirtinti Reguliavimo apskaitos sistemos reikalavimai ir (ar) metodai ir (ar) modeliai. Atkreiptinas dėmesys, kad vadovaujantis projekto 3 straipsniu keičiamo įstatymo 25¹ straipsnio 1 dalies 8 punktu, Taryba tvirtina apskaitos atskyrimo ir sąnaudų paskirstymo reikalavimus ir (ar) metodus ir (ar) modelius. Atsižvelgiant į tai ir siekiant aiškumo, siūlytina projekto 11 straipsniu keičiamo įstatymo 30⁶ straipsnio 2 dalį atitinkamai patikslinti. Pritarti Siūloma tikslinti projekto 11 straipsniu keičiamo įstatymo 30⁶ straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:

„2. Regioninis atliekų tvarkymo centras, bendro atliekų deginimo įrenginio, atliekų deginimo įrenginio valdytojas privalo užtikrinti, kad pasibaigus kiekvieniems

finansiniams metams per 4 mėnesius būtų atlikta reguliuojamosios veiklos ataskaitų patikra dėl ataskaitų atitikties Tarybos patvirtintiems Reguliavimo apskaitos sistemos apskaitos atskyrimo ir sąnaudų paskirstymo reikalavimams ir (ar) metodui, ir (ar) modeliui ir reguliuojamosios veiklos ataskaitos, reguliuojamosios veiklos ataskaitų patikros ataskaita ir (ar) išvada pateikta Tarybai.“

51. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas

2020-06-16¹¹ Atkreiptinas dėmesys, kad jeigu teisės akto pavadinimas, kuris prasideda žodžiais „Lietuvos Respublika“, minimas ne kartą, pirmą kartą parašius visą pavadinimą, toliau jis gali būti rašomas be žodžių „Lietuvos Respublika“.

Atsižvelgiant į tai, projekto

11 straipsniu keičiamo įstatymo 30⁶ straipsnio 7 dalyje prieš

žodžius „finansinių ataskaitų audito įstatymą“, siūlytina išbraukti žodžius

„Lietuvos Respublikos“. Siekiant įstatyme vartojamų sąvokų suderinamumo,

minėtus žodžius reikėtų išbraukti ir prieš žodį „Vyriausybės“. Pritarti

52. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas

2020-06-16¹² Svarstytina, ar projekto 12 straipsnyje dėstomo keičiamo įstatymo 30⁷ straipsnio 1 dalyje po žodžio „pagrįstomis“ nereikėtų įrašyti žodžių „būtinosiomis sąnaudomis“. Pritarti Siūloma projekto 12 straipsnyje dėstomo keičiamo įstatymo 30⁷ straipsnio 1 dalį dėstyti taip:

„1. Bendro atliekų deginimo įrenginio, atliekų deginimo įrenginio valdytojai

investicijas, susijusias su komunalinių atliekų deginimu, teikia derinti Tarybai jos nustatyta tvarka. Jeigu šios bendro atliekų deginimo įrenginio, atliekų deginimo įrenginio valdytojų investicijos nėra suderintos su Taryba, jog negali būti pripažintos pagrįstomis būtinosiomis sąnaudomis valstybės reguliuojamoms kainoms nustatyti.“

53. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas

2020-06-16¹² Projekto 12 straipsnyje dėstomo keičiamo įstatymo 30⁷ straipsnio 2 dalyje siūloma nustatyti, kad ,,Regioniniai atliekų tvarkymo centrai investicijas, susijusias su komunalinių atliekų tvarkymu, numato strateginiuose įmonių veiklos planuose, kurie tvirtinami Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo bei įmonės įstatų nustatyta tvarka arba teikiami derinti Lietuvos Respublikos viešųjų įstaigų įstatymu nustatyta tvarka dalininkams ir teikia investicijų derinimą Tarybai jos nustatyta tvarka“.

Nėra aiškus šių projekto nuostatų santykis su Akcinių bendrovių įstatymo 32 straipsnio 1 dalies 1 punktu, pagal kurį bendrovės stebėtojų taryba svarsto ir tvirtina bendrovės veiklos strategiją, bet ne bendrovės strateginį veiklos planą. Viešųjų įstaigų įstatyme strateginių viešųjų įstaigų veiklos planų rengimo, jų svarstymo ir tvirtinimo tvarka nėra reglamentuota. Atsižvelgus į tai, projekto nuostatas reikėtų suderinti su Akcinių bendrovių įstatymo bei Viešųjų įstaigų įstatymo nuostatomis. Pritarti Siūloma projekto 12 straipsnyje dėstomo keičiamo įstatymo 30⁷ straipsnio 2 dalyje vietoje frazės

„strateginiai įmonių veiklos planai“ vartoti frazę „įmonių veiklos

strategijos“, atsisakyti frazės „arba teikiami derinti Lietuvos Respublikos viešųjų įstaigų įstatymu nustatyta tvarka dalininkams“ ir šią dalį dėstyti taip: „2. Regioniniai atliekų tvarkymo centrai investicijas, susijusias su komunalinių atliekų tvarkymu, numato strateginiuose įmonių veiklos planuose strategijose, kurie kurios tvirtinami tvirtinamos Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo bei įmonės įstatų nustatyta tvarka arba teikiami derinti Lietuvos Respublikos viešųjų įstaigų įstatymu nustatyta tvarka dalininkams ir teikia investicijų derinimą Tarybai jos nustatyta tvarka.“. 54.

54. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas

2020-06-16¹³ Projekto 13 straipsnyje dėstomo keičiamo įstatymo 30⁸ straipsnio 7 dalies nuostata ,,kiti juridiniai” asmenys tikslintina taip, kad būtų aišku, kuriuos konkrečiai juridinius asmenis ji apima. Pritarti Siūloma tikslinti projekto 13 straipsnyje dėstomo keičiamo įstatymo 30⁸ straipsnio 7 dalies nuostatą, kad būtų aišku, kuriuos konkrečiai juridinius asmenis ji apima ir ją išdėstyti taip:

„7. Regioninių atliekų tvarkymo centrų ir

bendro atliekų deginimo įrenginio, atliekų deginimo įrenginio valdytojų reguliuojamosios veiklos patikrinimuose dalyvaujantys Kiti kiti juridiniai asmenys šių patikrinimų metu turi teises ir pareigas, nustatytas šio straipsnio 5 dalies 2–5 punktuose ir 6 dalies 1 ir 2 punktuose.“

55. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas

2020-06-16¹⁴ Projekto 14 straipsniu keičiamo įstatymo 30⁹ straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodyti skirtingi pažeidimai, tačiau sankcija už juos numatyta tokia pati. Svarstytina, ar tokiu atveju, šių punktų nuostatų nereikėtų apjungti į vieną. Kita vertus, svarstytina, ar projekto 14 straipsniu keičiamo įstatymo 30⁹ straipsnio 2 punkte numatyti pažeidimai yra sunkesnio pobūdžio, nei numatyti šios dalies 1 punkte. Jei taip, tai svarstytina, ar už 2 punkte nustatytus pažeidimus sankcija neturėtų būti griežtesnė, nei nustatyta už 1 punkte nustatytus pažeidimus. Nepritarti Įstatymo projekto įvardintuose 30⁹straipsnio dalyse įvardinti skirtingo pobūdžio pažeidimai, todėl jų sujungti į vieną dalį nėra tikslinga. Nustatant sankcijų dydžius buvo remtasi kitų viešąsias paslaugas teikiančių rinkos dalyvių nustatytais sankcijų dydžiais (kitų sektorių metodikose nurodytais dydžiais). 56. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2020-06-16¹⁴ Atkreiptinas dėmesys, kad jeigu teisės akto pavadinimas, kuris prasideda žodžiais „Lietuvos Respublika“, minimas ne kartą, pirmą kartą parašius visą pavadinimą, toliau jis gali būti rašomas be žodžių „Lietuvos Respublika“.

Atsižvelgiant į tai, projekto

14 straipsniu keičiamo įstatymo 30⁹ straipsnio 2 dalyje prieš

žodžius „konkurencijos įstatymą“ siūlytina išbraukti žodžius „Lietuvos

Respublikos“. Pritarti

57. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas

2020-06-16¹⁴ Projekto 14 straipsniu keičiamo įstatymo 30⁹ straipsnio 5 dalyje yra pateikiamos kelios lengvinančių aplinkybių sąlygos. Siekiant aiškumo, siūlytina šias sąlygas dėstyti atskirais punktais. Analogiško turinio pastaba teiktina ir dėl projekto 14 straipsniu keičiamo įstatymo 30⁹ straipsnio 6 dalyje išdėstytų sunkinančių aplinkybių sąlygų. Pritarti Siūloma projekto 14 straipsniu keičiamo įstatymo 30⁹ straipsnio 5 dalyje pateiktas lengvinančias aplinkybių sąlygas dėstyti atskirais punktais ir dalį išdėstyti taip:

„5. Atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis laikoma tai, kad pažeidimą

padaręs regioninis atliekų tvarkymo centras, bendro atliekų deginimo įrenginio, atliekų deginimo įrenginio valdytojas:

1) savo noru užkirto kelią žalingoms pažeidimo pasekmėms,:

2) padėjo išaiškinti pažeidimo aplinkybes,;

3) nedelsdami ėmėsi priemonių pažeidimui pašalinti.“ Siūloma projekto 14 straipsniu keičiamo įstatymo 30⁹ straipsnio 6 dalyje išdėstytas sunkinančias aplinkybių sąlygas dėstyti atskirais punktais ir dalį išdėstyti taip: „6.

Atsakomybę sunkinančiomis aplinkybėmis laikoma tai, kad regioninis atliekų tvarkymo centras, bendro atliekų deginimo įrenginio, atliekų deginimo įrenginio valdytojas:

1) kliudė nustatyti pažeidimo aplinkybes,;

2) slėpė padarytą pažeidimą,;

3) tęsė pažeidimą, nepaisydami Tarybos nurodymo nutraukti neteisėtą veiklą, arba padarė pažeidimą, dėl kurio šiam regioniniam atliekų tvarkymo centrui, bendro atliekų deginimo įrenginio, atliekų deginimo įrenginio valdytojui per paskutiniuosius 12 mėnesių buvo skirta sankcija (įspėjimas, bauda).“

58. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas

2020-06-16¹⁴ Projekto 14 straipsniu keičiamo įstatymo 30⁹ straipsnio 13 dalyje numatytas 30 dienų terminas turėtų būti sietinas su kalendorinėmis arba darbo dienomis. Analogiško turinio pastaba teiktina ir dėl projekto

14 straipsniu keičiamo įstatymo 30⁹ straipsnio 14 dalies bei projekto

16 straipsnyje dėstomo keičiamo įstatymo Septintojo² skirsnio 31²

straipsnio 6 dalies. Pritarti Siūloma projekto 14 straipsniu keičiamo įstatymo 30⁹ straipsnio 13 dalyje prieš žodį „dienų“ įrašyti žodį „kalendorinių“, taip pat siūloma įvertinti Seimo kanceliarijos Teisės departamento 2020-06-16 59 pasiūlymą ir išbraukti žodžius „Lietuvos Respublikos“, projekto 14 straipsniu keičiamo įstatymo 30⁹ straipsnio 14 dalyje prieš žodį „dienų“ įrašyti žodį „kalendorinių“ ir projekto 16 straipsnyje dėstomo keičiamo įstatymo Septintojo² skirsnio 31² straipsnio 6 dalyje prieš žodį „dienas“ įrašyti žodį „kalendorines“.

Siūloma projekto 14 straipsniu keičiamo įstatymo 30⁹ straipsnio 13 dalį išdėstyti taip:

„13. Tarybos sprendimas dėl sankcijos skyrimo per 30 kalendorinių

dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas teismui Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka.“ Siūloma projekto 14 straipsniu keičiamo įstatymo 30⁹ straipsnio 14 dalį išdėstyti taip:

„14. Tarybos sprendimas dėl baudos skyrimo įsigalioja po

30 kalendorinių dienų nuo jo priėmimo dienos, jeigu per šį laiką

įstatymų nustatyta tvarka sprendimas nebuvo apskųstas teismui. Tuo atveju, jeigu Taryba sprendimu ne tik skiria sankciją, bet ir nustato įpareigojimus, Tarybos sprendimas dalyje dėl įpareigojimų nustatymo įsigalioja sprendimo priėmimo dieną, jeigu pačiame sprendime nenustatyta vėlesnė jo įsigaliojimo data. Tarybos sprendimo dėl įpareigojimų nustatymo apskundimas teismui įpareigojimų vykdymo nesustabdo, jeigu teismas nenusprendžia kitaip.“ Siūloma projekto 16 straipsnyje dėstomo keičiamo įstatymo Septintojo² skirsnio 31² straipsnio 6 dalį išdėstyti taip: „6.

Savivaldybės, Tarybos procedūriniai sprendimai, priimti nagrinėjant atliekų turėtojo ir regioninio atliekų tvarkymo centro ginčą ar skundą, Tarybos sprendimai, priimti išnagrinėjus regioninio atliekų tvarkymo centro ir bendro atliekų deginimo įrenginio, atliekų deginimo įrenginio valdytojo ginčą, tarp jų ir sprendimai atsisakyti nagrinėti ginčą ar skundą, sustabdyti ar nutraukti ginčo ar skundo nagrinėjimą, užkertantys kelią toliau nagrinėti ginčą ar skundą, per 7 kalendorines dienas nuo sprendimo įteikimo suinteresuotam asmeniui dienos gali būti skundžiami bendrosios kompetencijos teismui. Teismo nutartys dėl šioje dalyje nurodytų sprendimų neskundžiamos.“. 59. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2020-06-16¹⁴ Atkreiptinas dėmesys, kad jeigu teisės akto pavadinimas, kuris prasideda žodžiais „Lietuvos Respublika“, minimas ne kartą, pirmą kartą parašius visą pavadinimą, toliau jis gali būti rašomas be žodžių „Lietuvos Respublika“. Atsižvelgiant į tai, projekto

14 straipsniu keičiamo įstatymo 30⁹ straipsnio 13 dalyje prieš

žodžius „administracinių bylų teisenos įstatymo“ siūlytina išbraukti žodžius „Lietuvos Respublikos“. Pritarti

60. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas

2020-06-16¹⁵ Projekto 15 straipsniu keičiamo įstatymo 31¹ straipsnio 1 dalies nuostatose nėra aišku kokios „sistemos“, apie kurias teikiama informacija, turimos omeny. Be to, šiose projekto nuostatose formuluotėje

„komunalinių atliekų tvarkymą dydį“ brauktina žodis „komunalinių“. Pritarti

Siūloma tikslinti projekto 15 straipsniu keičiamo įstatymo 31¹ straipsnio 1 dalį įvardinant „sistemas“, apie kurias teikiama informacija, taip pat formuluotėje „komunalinių atliekų tvarkymą dydį“ išbraukti žodį „komunalinių“ ir dalį išdėstyti taip: „1.

Informacija apie regioninius atliekų tvarkymo centrus, bendro atliekų deginimo įrenginio, atliekų deginimo įrenginio valdytojus, juridinį asmenį, savivaldybių pavedimu vykdantį komunalinių atliekų tvarkymo lėšų administravimo funkcijas, komunalinių atliekų tvarkymo paslaugų kokybę, paslaugų teikimo sąlygas ir numatomus sutarčių sąlygų pakeitimus, komunalinių atliekų tvarkymo sistemų eksploatavimą, modernizavimą, plėtrą, renovaciją, investicijas į komunalinių atliekų tvarkymo sistemos plėtrą ir renovaciją, rinkliavos ar kitos įmokos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir komunalinių atliekų tvarkymą dydį, jų struktūrą, vartojimo ginčų neteisminio sprendimo subjektus yra vieša ir skelbiama savivaldybių, regioninio atliekų tvarkymo centrų, bendro atliekų deginimo įrenginio, atliekų deginimo įrenginio valdytojų, juridinio asmens, savivaldybės pavedimu vykdančio komunalinių atliekų tvarkymo lėšų administravimo funkcijas interneto svetainėse. Savivaldybių, regioninio atliekų tvarkymo centrų, bendro atliekų deginimo įrenginio, atliekų deginimo įrenginio valdytojų, juridinio asmens, savivaldybės pavedimu vykdančio komunalinių atliekų tvarkymo lėšų administravimo funkcijas interneto svetainėse skelbiama informacija atnaujinama esant pasikeitimams.“ 61.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2020-06-16¹⁶ Jeigu turimas tikslas 16 straipsnyje dėstomame Septintajame² skirsnyje nustatyti, kad ginčai nagrinėjami šiame skirsnyje nustatyta išankstine ginčų nagrinėjimo tvarka, bet ne ,,išankstiniai ginčai“ nagrinėjami šiame skirsnyje nustatyta tvarka, tai, svarstytina, ar projekto 16 straipsnyje pateiktame Septintojo² skirsnio pavadinime ,,IŠANKSTINIŲ GINČŲ SPRENDIMO IR SKUNDŲ NAGRINĖJIMO TVARKA“ žodis ,,IŠANKSTINIŲ“ neturėtų būti pakeistas ,,IŠANKSTINĖ“. Pritarti Siūloma tikslinti projekto 16 straipsnyje dėstomo Septintojo² skirsnio pavadinimą ir jį išdėstyti taip:

„IŠANKSTINIŲ IŠANKSTINĖ GINČŲ SPRENDIMO IR SKUNDŲ NAGRINĖJIMO TVARKA“

62. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas

2020-06-16¹⁶ Projekto 16 straipsniu keičiamo įstatymo 31² straipsnio 1 dalyje nėra aiškus formuluotės „kitos įmokos už komunalinių atliekų tvarkymą“ turinys. Projekto nuostatas reikėtų suderinti su kitomis projekto ar keičiamo įstatymo nuostatomis, kuriose vartojama „kitos įmokos“ pilna formuluotė. Pritarti Siūloma tikslinti projekto 16 straipsniu keičiamo įstatymo 31² straipsnio 1 dalyje vartojamos formuluotės „kitos įmokos už komunalinių atliekų tvarkymą“ turinį ir dalį išdėstyti taip: „1.

Ginčų dėl rinkliavos ar kitos įmokos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą dydžio nustatymo sprendimas ne teismo tvarka:

1) ginčus dėl rinkliavos ar kitos įmokos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą dydžio bei nustatymo ir ginčus tarp atliekų turėtojo ir juridinio asmens, vykdančios viešosios paslaugos komunalinių atliekų tvarkymo lėšų administravimo funkciją, ne teismo tvarka sprendžia Lietuvos administracinių ginčų komisija;

2) atliekų tvarkytojo, juridinio asmens, vykdančio komunalinių atliekų tvarkymo lėšų administravimo funkciją, skundus dėl rinkliavos ar kitos įmokos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą dydžio bei nustatymo sprendžia savivaldybės vykdomoji institucija.“

63. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas

2020-06-16¹⁶ Projekto 16 straipsniu keičiamo įstatymo 31² straipsnio 2 dalyje nėra aiškus formuluotės „komunalinių atliekų teikiamos paslaugos“ turinys, t. y., nėra aišku, kokias paslaugas gali teikti komunalinės atliekos. Analogiško turinio pastaba taikytina ir projekto 16 straipsniu keičiamo įstatymo 31² straipsnio 7 daliai, projekto 16 straipsniu keičiamo įstatymo 31³ straipsnio 1 daliai. Be to, šiose projekto nuostatose po žodžių

„manantis, kad“ įrašytinas žodis „komunalinių“. Pritarti

Siūloma projekto 16 straipsniu keičiamo įstatymo 31² straipsnio 2 dalyje, 16 straipsniu keičiamo įstatymo 31² straipsnio 7 dalyje, projekto 16 straipsniu keičiamo įstatymo 31³ straipsnio 1 dalyje vietoj žodžių „komunalinių atliekų teikiamos paslaugos“ įrašyti „teikiamos komunalinių atliekų tvarkymo“. Be to, siūloma projekto 16 straipsniu keičiamo įstatymo 31² straipsnio 2 dalyje po žodžių „manantis, kad“ įrašyti žodį „komunalinių“ ir dalį išdėstyti taip: „2.

Skundus dėl teikiamos komunalinių atliekų teikiamos tvarkymo paslaugos kokybės (t. y. surinkimo, vežimo, naudojimo ir šalinimo, komunalinių atliekų tvarkymo, paslaugų teikimo organizavimo) tarp atliekų turėtojo ir regioninio atliekų tvarkymo centro ne teismo tvarka sprendžia savivaldybės vykdomoji institucija. Atliekų turėtojo ir juridinio asmens, savivaldybės pavedimu vykdančio komunalinių atliekų tvarkymo lėšų administravimo funkcijas, skundų nagrinėjimą organizuoja savivaldybės vykdomoji institucija teisės aktais nustatyta tvarka. Iš sutartinių santykių kylančius atliekų turėtojo ir komunalinių atliekų tvarkymo sistemos administratoriaus skundus dėl paslaugos kokybės sprendžia savivaldybės vykdomoji institucija. Atliekų turėtojas, manantis, kad komunalinių atliekų tvarkymo sistemos administratorius pažeidė jo teises ar teisėtus interesus, susijusius su komunalinių atliekų tvarkymo paslauga, pirmiausia privalo raštu kreiptis į savivaldybę ir nurodyti savo reikalavimus, išskyrus atvejus, kai vartotojas tiesiogiai kreipiasi į teismą. Nesutinkant su savivaldybės priimtu sprendimu arba kai sprendimas per nustatytus terminus nepriimamas, gali būti kreipiamasi į teismą Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka.“

64. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas

2020-06-16¹⁶ Iš projekto 16 straipsnyje dėstomo keičiamo įstatymo Septintojo² skirsnio 31² straipsnio pavadinimo darytina išvada, kad pastarajame straipsnyje turimas tikslas reglamentuoti ginčų nagrinėjimo tvarką. Atkreipiame dėmesį, kad šio straipsnio 2, 4 ir 6 dalyse siūloma reglamentuoti ne tik ginčų, bet ir skundų nagrinėjimo tvarką. Taigi straipsnio turinys neatitinka jo pavadinimo. Be to, skundų nagrinėjimo tvarką siūloma reglamentuoti ir keičiamo įstatymo 31³ straipsnyje.

Siekiant teisinio reguliavimo nuoseklumo ir teisinio aiškumo, svarstytina, ar ginčų nagrinėjimo tvarką bei skundų nagrinėjimo tvarką nereikėtų dėstyti atskiruose keičiamo įstatymo straipsniuose. Taip pat po straipsnio pavadinimo brauktinas taškas. Pritarti Siūloma tikslinti projekto 16 straipsnyje dėstomo keičiamo įstatymo Septintojo² skirsnio 31² straipsnio pavadinimą, įvertinti Vyriausybės 3 pasiūlymą bei siekiant teisinio reguliavimo nuoseklumo ir teisinio aiškumo, ginčų nagrinėjimo tvarką bei skundų nagrinėjimo tvarką išdėstyti atskiruose keičiamo įstatymo straipsniuose: „31² straipsnis. Ginčų sprendimas ne teismo tvarka

„1. Ginčų dėl rinkliavos ar kitos įmokos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir

atliekų tvarkymą dydžio nustatymo sprendimas ne teismo tvarka:

1) ginčus dėl rinkliavos ar kitos įmokos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą dydžio bei nustatymo ir ginčus tarp atliekų turėtojo ir juridinio asmens, vykdančio viešosios paslaugos komunalinių atliekų tvarkymo lėšų administravimo funkciją, ne teismo tvarka sprendžia Lietuvos administracinių ginčų komisija;

2) atliekų tvarkytojo, juridinio asmens, vykdančio komunalinių atliekų tvarkymo lėšų administravimo funkciją, skundus dėl rinkliavos ar kitos įmokos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą dydžio bei nustatymo sprendžia savivaldybės vykdomoji institucija. 2. Skundus dėl komunalinių atliekų teikiamos paslaugos kokybės (t. y. surinkimo, vežimo, naudojimo ir šalinimo, komunalinių atliekų tvarkymo, paslaugų teikimo organizavimo) tarp atliekų turėtojo ir regioninio atliekų tvarkymo centro ne teismo tvarka sprendžia savivaldybės vykdomoji institucija.

Atliekų turėtojo ir juridinio asmens, savivaldybės pavedimu vykdančio komunalinių atliekų tvarkymo lėšų administravimo funkcijas, skundų nagrinėjimą organizuoja savivaldybės vykdomoji institucija teisės aktais nustatyta tvarka. Iš sutartinių santykių kylančius atliekų turėtojo ir komunalinių atliekų tvarkymo sistemos administratoriaus skundus dėl paslaugos kokybės sprendžia savivaldybės vykdomoji institucija. Atliekų turėtojas, manantis, kad atliekų tvarkymo sistemos administratorius pažeidė jo teises ar teisėtus interesus, susijusius su komunalinių atliekų tvarkymo paslauga, pirmiausia privalo raštu kreiptis į savivaldybę ir nurodyti savo reikalavimus, išskyrus atvejus, kai vartotojas tiesiogiai kreipiasi į teismą. Nesutinkant su savivaldybės priimtu sprendimu arba kai sprendimas per nustatytus terminus nepriimamas, gali būti kreipiamasi į teismą Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka. 3. 2. Taryba ne teismo tvarka nagrinėja tarp bendro atliekų deginimo įrenginio, atliekų deginimo įrenginio valdytojo ir regioninio atliekų tvarkymo centro kylančius ginčus dėl bendro atliekų deginimo įrenginio, atliekų deginimo įrenginio valdytojo taikomų komunalinių atliekų deginimo 1 t deginimo įkainių. Šie ginčai nagrinėjami pagal Tarybos patvirtintas ginčų nagrinėjimo taisykles. 4. 3.

3. Savivaldybės vykdomosios

institucijos sprendimai, priimti išnagrinėjus skundus tarp atliekų turėtojo ir juridinio asmens, savivaldybės pavedimu vykdančio komunalinių atliekų tvarkymo lėšų administravimo funkcijas, Tarybos sprendimai, priimti išnagrinėjus regioninio atliekų tvarkymo centro ir bendro atliekų deginimo įrenginio, atliekų deginimo įrenginio valdytojo ginčus, įsigalioja ir yra privalomi vykdyti, jeigu nė viena šalis per 30 kalendorinių dienų nuo savivaldybės vykdomosios institucijos ar Tarybos sprendimo dėl sprendimo priėmimo nepareiškia ieškinio bendrosios kompetencijos teisme Civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka, prašydama nagrinėti ginčą ar skundą iš esmės. 5. Įsigaliojęs savivaldybės vykdomosios institucijos ir Tarybos sprendimas yra vykdomasis dokumentas. Jeigu šis sprendimas neįvykdomas, jis gali būti priverstinai vykdomas Civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka. 6. Savivaldybės, Tarybos procedūriniai sprendimai, priimti nagrinėjant atliekų turėtojo ir regioninio atliekų tvarkymo centro ginčą ar skundą, Tarybos sprendimai, priimti išnagrinėjus regioninio atliekų tvarkymo centro ir bendro atliekų deginimo įrenginio, atliekų deginimo įrenginio valdytojo ginčą, tarp jų ir sprendimai atsisakyti nagrinėti ginčą ar skundą, sustabdyti ar nutraukti ginčo ar skundo nagrinėjimą, užkertantys kelią toliau nagrinėti ginčą ar skundą, per 7 kalendorines dienas nuo sprendimo įteikimo suinteresuotam asmeniui dienos gali būti skundžiami bendrosios kompetencijos teismui. Teismo nutartys dėl šioje dalyje nurodytų sprendimų neskundžiamos. 4. Įsigaliojęs savivaldybės vykdomosios institucijos ir Tarybos sprendimas yra vykdomasis dokumentas. Jeigu šis sprendimas neįvykdomas, jis gali būti priverstinai vykdomas Civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka. 7. 5.

5Atliekų turėtojas, manantis,

kad netenkina teikiamos komunalinių atliekų teikiama tvarkymo paslaugos kokybė, pirmiausia privalo raštu kreiptis į savivaldybės vykdomąją instituciją ir nurodyti savo reikalavimus. Neišsprendus šių klausimų savivaldybės vykdomąjai institucijai, atliekų turėtojas gali kreiptis į teismą. 8. Atliekų turėtojas taip pat turi teisę kreiptis tiesiogiai į teismą.“.“ „31³ straipsnis. Skundų nagrinėjimas

„1. Atliekų turėtojų skundus dėl teikiamos komunalinių

atliekų teikiamos tvarkymo paslaugos kokybės, t. y. surinkimo, vežimo, naudojimo ir šalinimo, komunalinių atliekų tvarkymo paslaugų teikimo organizavimo nagrinėja savivaldybės vykdomoji institucija. 2. Skundus dėl teikiamos komunalinių atliekų tvarkymo paslaugos kokybės (t. y. surinkimo, vežimo, naudojimo ir šalinimo, komunalinių atliekų tvarkymo, paslaugų teikimo organizavimo) tarp atliekų turėtojo ir regioninio atliekų tvarkymo centro ne teismo tvarka sprendžia savivaldybės vykdomoji institucija. Atliekų turėtojo ir juridinio asmens, savivaldybės pavedimu vykdančio komunalinių atliekų tvarkymo lėšų administravimo funkcijas, skundų nagrinėjimą organizuoja savivaldybės vykdomoji institucija teisės aktais nustatyta tvarka. Iš sutartinių santykių kylančius atliekų turėtojo ir komunalinių atliekų tvarkymo sistemos administratoriaus skundus dėl paslaugos kokybės sprendžia savivaldybės vykdomoji institucija. Atliekų turėtojas, manantis, kad komunalinių atliekų tvarkymo sistemos administratorius pažeidė jo teises ar teisėtus interesus, susijusius su komunalinių atliekų tvarkymo paslauga, pirmiausia privalo raštu kreiptis į savivaldybę ir nurodyti savo reikalavimus, išskyrus atvejus, kai vartotojas tiesiogiai kreipiasi į teismą. Nesutinkant su savivaldybės priimtu sprendimu arba kai sprendimas per nustatytus terminus nepriimamas, gali būti kreipiamasi į teismą Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka. 2. 3.

3. Regioninių atliekų tvarkymo

centrų skundus dėl bendro atliekų deginimo įrenginio, atliekų deginimo įrenginio valdytojo taikomų komunalinių atliekų deginimo 1 t įkainių nagrinėja Taryba. 3. 4. Skundai nagrinėjami Lietuvos Respublikos viešojo Viešojo administravimo įstatymo ir Tarybos ar savivaldybės patvirtintų taisyklių skundų nagrinėjimo nustatyta tvarka.“

5. Savivaldybės vykdomosios institucijos

sprendimai, priimti išnagrinėjus skundus tarp atliekų turėtojo ir juridinio asmens, savivaldybės pavedimu vykdančio komunalinių atliekų tvarkymo lėšų administravimo funkcijas, Tarybos sprendimai, priimti išnagrinėjus regioninio atliekų tvarkymo centro ir bendro atliekų deginimo įrenginio, atliekų deginimo įrenginio valdytojo ginčus, įsigalioja ir yra privalomi vykdyti, jeigu nė viena šalis per 30 kalendorinių dienų nuo savivaldybės vykdomosios institucijos ar Tarybos sprendimo dėl sprendimo priėmimo nepareiškia ieškinio bendrosios kompetencijos teisme Civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka, prašydama nagrinėti ginčą ar skundą iš esmės.“.“

65. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas

2020-06-16¹⁶ Siekiant suderinti projekte vartojamas sąvokas, projekto 16 straipsniu keičiamo įstatymo 31² straipsnio 3 dalyje vietoj formuluotės „1 t deginimo“ įrašytina formuluotė „deginimo 1 t“. Pritarti

66. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas

2020-06-16¹⁶ Projekto 16 straipsnyje dėstomo keičiamo įstatymo Septintojo² skirsnio 31² straipsnio 7 dalyje siūloma nustatyti, kad atliekų turėtojas, manantis, kad netenkina komunalinių atliekų teikiama paslaugos kokybė, pirmiausia privalo raštu kreiptis į savivaldybės vykdomąją instituciją ir nurodyti savo reikalavimus. Pastaroji nuostata gali būti aiškinama taip, kad prieš kreipdamasis į teismą, atliekų turėtojas privalo ginčą spręsti išankstine ginčų sprendimo ne teisme tvarka. Tuo tarpu pastarojo straipsnio 8 dalyje siūloma nustatyti, kad atliekų turėtojas turi teisę kreiptis tiesiogiai į teismą.

Pastaroji nuostata galėtų būti aiškinama, kad išankstinė ginčų nagrinėjimo ne teisme tvarka nėra privaloma. Taigi iš projektu keičiamo įstatymo 31²straipsnio 7 ir

8 dalyse nustatyto teisinio reguliavimo nėra aišku, ar prieš kreipiantis į

teismą dėl ginčo sprendimo, atliekų turėtojas privalo kreiptis į savivaldybės vykdomąją instituciją, kuri ginčą išnagrinėtų privaloma išankstine ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka. Projektas tobulintinas taip, kad minėtos projekto nuostatos būtų suderintos tarpusavyje. Pritarti Siūloma projekto 16 straipsniu keičiamo įstatymo 30⁸ straipsnio 7 dalį dėstyti taip:

„7. Atliekų turėtojas, manantis, kad netenkina teikiamos komunalinių atliekų teikiama

tvarkymo paslaugos kokybė, pirmiausia privalo raštu kreiptis į savivaldybės vykdomąją instituciją ir nurodyti savo reikalavimus. 8. Neišsprendus šių klausimų savivaldybės vykdomąjai institucijai, Atliekų atliekų turėtojas taip pat turi teisę gali kreiptis tiesiogiai į teismą.“

67. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas

2020-06-16¹⁶ Svarstytina, ar siekiant suderinti projekte vartojamas sąvokas, projekto 16 straipsniu keičiamo įstatymo 31³ straipsnio 2 dalyje po žodžio „taikomų“ nereikėtų įrašyti formuluotės

„komunalinių atliekų deginimo 1 t“. Pritarti

68. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas

2020-06-16¹⁶ Atkreiptinas dėmesys, kad jeigu teisės akto pavadinimas, kuris prasideda žodžiais „Lietuvos Respublika“, minimas ne kartą, pirmą kartą parašius visą pavadinimą, toliau jis gali būti rašomas be žodžių „Lietuvos Respublika“. Atsižvelgiant į tai, projekto

16 straipsnyje dėstomo keičiamo įstatymo Septintojo² skirsnio 31³

straipsnio 3 dalyje prieš žodžius „viešojo administravimo įstatymo“ siūlytina išbraukti žodžius „Lietuvos Respublikos“. Pritarti 69.

Pritarti

69. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas

2020-06-16¹⁶ Siekiant aiškumo, projekto 16 straipsniu keičiamo įstatymo 31³ straipsnio 3 dalyje reikėtų bent jau minimaliai įvardinti kokios taisyklės turimos omeny (pavyzdžiui, skundų nagrinėjimo ar pan.) Pritarti Siūloma projekto 16 straipsniu keičiamo įstatymo 31³ straipsnio 3 dalį dėstyti taip:

„3. Skundai nagrinėjami Lietuvos Respublikos viešojo

Viešojo administravimo įstatymo ir Tarybos ar savivaldybės patvirtintų taisyklių skundų nagrinėjimo nustatyta tvarka.“

70. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas

2020-06-16¹⁸ Atsižvelgiant į tai, kad projekto 18 straipsnio atskirose struktūrinėse dalyse siūloma reglamentuoti įstatymo taikymą, šio straipsnio pavadinimą reikia atitinkamai papildyti. Pritarti Siūloma projekto 18 straipsnio pavadinimą dėstyti taip:

„19 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas, taikymas ir

įgyvendinimas“

71. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas

2020-06-16¹⁸

3 Projekto 18 straipsnio 3 dalyje siūloma nustatyti, kad nurodyti subjektai pateikia Tarybai informaciją apie 2020 m. reguliuojamosios veiklos kainas. Svarstytina, ar šios projekto nuostatos yra įgyvendinamos, nes reguliuojamos veiklos institutas yra naujas ir reglamentuojamas tik teikiamame projekte. Be to, nėra aišku, ar nurodyti subjektai 2020 m. vykdė reguliuojamos veiklos ir kitos jų vykdomos veiklos atskiras apskaitas ir yra pajėgūs pateikti informaciją apie tų metų reguliuojamosios veiklos pajamas. Pritarti iš dalies Numatyta galimybė visus įsigaliojimo ir taikymo terminus atitinkamai koreguoti pagal esamą situaciją. Šiuo metu informacija apie reguliuojamosios veiklos kainas, pajamas subjektams turi būti žinomos. 72. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas

2020-06-16¹⁸

4

Projekto 18 straipsnio 4 dalyje prieš žodį

„projektus“ įrašytinas žodis „apskaičiavimo“. Pritarti

73. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas

2020-06-16¹⁸

8 Projekto 18 straipsnio 8 dalyje vietoj žodžio „priskirtą“ įrašytinas žodis „paskirtą“.

Be to, abejotina, ar šiose projekto nuostatose nustatytas terminas „iki 2021 m. gruodžio 1 d.“ yra realus, nes savivaldybės praktiškai turės tik vieno mėnesio terminą pagal naują teisinį reguliavimą nustatyti ar patvirtinti esamus rinkliavos ar kitos įmokos dydžius, kai tuo tarpu pagal projekto 7 straipsniu kečiamo įstatymo 30² straipsnio

10 dalies nuostatas analogiškiems veiksmams atlikti savivaldybėms nustatytas

3 mėnesių terminas. Pritarti

74. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas

2020-06-16¹⁸

9 Svarstytina, ar projekto 18 straipsnio 9 dalyje nustatytos nuorodos į šio straipsnio 4 ir 5 dalis yra teisingos (ar neturėtų būti nuorodos į 5 ir 6 dalis). Pritarti

3Piliečių, asociacijų,

politinių partijų, lobistų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę

• str. str. d.

p. 1. Lietuvos žemės ūkio bendrovių asociacija 20-20-06-30⁷ Š. m. gegužės 4 d. Lietuvos žemės ūkio bendrovių asociacija (toliau - Asociacija) raštu Nr. 5-2875 pateikė pastabas LR Atliekų tvarkymo įstatymo Nr. VIII-787 2, 12, 28, 30, 301, 302, 351 straipsnių pakeitimo ir įstatymo papildymo 251, 303, 304, 305, 306, 307, 308, 309, 352, 353, 354, 355 straipsniais, septintuoju¹ ir septintuoju² skirsniais įstatymo projektui. Projekto rengėjai dalinai (bet nepakankamai) atsižvelgė į Asociacijos pastabas dėl skaidrumo principų taikymo, tačiau visiškai neatsižvelgė į esminį mūsų siūlymą, atspindintį 2018 gegužės 30 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos (ES) 2018/850 nuostatą „nustatyti kiekybinę vienam gyventojui tenkančio sąvartynuose šalinamo atliekų kiekio užduotį“, t.y., kad mokesčio ar rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą dydis būtų skaičiuojamas pagal faktinį surinktų atliekų svorį arba tūrį.

Derinimo pažymoje motyvuodami savo nepritarimą, projekto rengėjai pateikė nuorodą į Europos Teisingumo Teismo 2017 m. kovo 30 d. bylą C-335/16, tačiau pažymoje pacitavo tik dalį Teisingumo teismo išvados. Nepaminėtoje sprendimo dalyje Teisingumo teismas nurodė, kad būtina patikrinti, ar nustačius mokestį už atliekų tvarkymą, tam tikriems atliekų turėtojams nebus užkraunama pareiga padengti išlaidas, kurios yra neproporcingos dėl jų veiklos galinčių susidaryti atliekų kiekiui arba rūšiai. Tokiu būdu Teisingumo teismas pabrėžė, jog mokesčio ar rinkliavos dydžio nustatymo pagal galinčių susidaryti atliekų kiekį (pvz., pagal plotą) metodas, neįvertinant faktinių „atliekų turėtojų“ pajėgumų generuoti atliekas, sudaro prielaidas piktnaudžiavimui ar pasipelnymui už neatliktą darbą. Juk visi puikiai suvokiame, kad pastato plotas savaime negeneruoja komunalinių atliekų, o ūkio subjektai ir piliečiai už nuosavybės teise turimą turtą moka turto mokestį. Visa prieštarauja skaidrumo principams, kurie deklaruojami šio įstatymo ir kitų teisės aktų nuostatose. Siūloma pakeisti 7 straipsnį „30² straipsnio pakeitimas“ taip: „pakeisti 30² straipsnio 1 paragrafo 2 dalį taip:

• 2) proporcingumo. Šio principo įgyvendinimas turi užtikrinti, kad rinkliavos ar

kitos įmokos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą dydis neviršytų to, kiek yra būtina komunalinių atliekų tvarkymo sistemos eksploatavimo ir komunalinių atliekų tvarkymo paslaugos finansavimo tikslui pasiekti.

Šis principas reikalauja, kad komunalinių atliekų turėtojams nustatyta rinkliava ar kita įmoka už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą būtų proporcinga galinčiam susidaryti ar susidarančiam komunalinių atliekų kiekiui dėl atliekų turėtojų nekilnojamojo turto ir jo panaudojimo paskirties ir (ar) veiklos; surinktų ir tvarkomų atliekų svoriui arba tūriui.“ Nepritarti Atliekos susidaro vykdant veiklą tam tikrame nekilnojamojo turto objekte. Ūkininkavimo veikla užsiimančių subjektų nekilnojamojo turto objektuose gali susidaryti (susidaro) ne tik žemės ūkio atliekos. Kaip numatyta direktyvoje ir Atliekų tvarkymo įstatyme pateiktoje „komunalinių atliekų“ sąvokos apibrėžtyje, komunalinėms atliekoms laikomos „mišrios ir atskirai surinktos atliekos iš kitų šaltinių, kai jos savo pobūdžiu ir sudėtimi panašios į atliekas iš namų ūkių“. Be to, asmenų skaičius nebūtų objektyvus kriterijus, nes, pavyzdžiui, tokiu atveju, kai nekilnojamojo turto objektas yra nuomojamas ir nuomos sutartis sudaryta tik su vienu fiziniu ar juridiniu asmeniu, nors asmenų skaičius būtų labai didelis). Taip pat, pasitaiko atvejų, kad fiziniai asmenys nuomojasi nekilnojamojo turto objektus be nuomos sutarčių, tačiau komunalinės atliekos šiuose nekilnojamojo turto objektuose susidaro. Pagal siūlymą pakeitus reglamentavimą, nebūtų užtikrinamas apmokėjimas už susidarantį komunalinių atliekų kiekį bei būtų apsunkintas ginčų nagrinėjimas dėl vietinės rinkliavos ar kitos įmokos už komunalines atliekas surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą nemokėjimu.

Rengiant Atliekų tvarkymo įstatymą, nekilnojamasis turtas, kaip viena iš pastoviosios vietinės rinkliavos dedamųjų, buvo pasirinktas kaip galima potenciali komunalinių atliekų susidarymo vieta, ir sietinas su galimybe prireikus gauti nepertraukiamą komunalinių atliekų tvarkymo paslaugą. Pagal LVAT praktiką „<...> asmuo, kuris yra vietinės rinkliavos mokėtojas, kartu su kitais vietinės rinkliavos mokėtojais turi kolektyviai padengti visas komunalinių atliekų tvarkymo ir šalinimo išlaidas, nepriklausomai nuo to, kokiu būdu yra apskaičiuojamas vietinės rinkliavos dydis (pagal atliekų kiekį ar pagal turimo nekilnojamojo turto plotą). Tai savo ruožtu lemia, kad net ir tais atvejais, kai vietinės rinkliavos mokėtojas faktiškai atitinkamais laikotarpiais nepriduoda komunalinių atliekų jų tvarkytojui, jis vis tiek turi sumokėti bent minimalaus dydžio vietinę rinkliavą. Tačiau tokią teisę – mokėti minimalaus dydžio rinkliavą ar būti atleistam nuo jos mokėjimo – asmuo gali įgyti tik tais atvejais, kai jis nustatyta tvarka kompetentingos institucijos yra atleidžiamas nuo visos ar dalies rinkliavos mokėjimo <...>“[⁸]. Vietinės rinkliavos ar kitos įmokos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą dydžio nustatymo taisyklės[⁹] nustato, kad vietinė rinkliava ar kita įmoka už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą (toliau – vietinės rinkliava) susideda iš pastoviosios ir kintamosios dedamųjų[¹⁰]. Pastovioji įmokos dedamoji nustatoma pagal vieną iš šių kintamųjų pasirinktinai:

1. nekilnojamojo turto paskirtis ir

plotas;

2. nekilnojamojo turto paskirtis ir

objektų skaičius;

3gyventojų /darbuotojų skaičius.

Kintamoji įmokos dedamoji nustatoma pagal vieną iš šių kintamųjų pasirinktinai:

1. naudojamų komunalinių atliekų

konteinerių skaičius ir tūris (dydis);

2. naudojamų komunalinių atliekų

konteinerių skaičius, tūris (dydis) ir ištuštinimo dažnis;

3. atiduodamų komunalinių atliekų

svoris. Pastoviąją įmokos dalį moka visi nekilnojamojo turto objektų savininkai arba jų įgalioti asmenys[¹¹]. Pastoviosios vietinės rinkliavos dalies nemoka negyvenamų statinių, registruotų Nekilnojamojo turto registre, savininkai ar jų įgalioti asmenys, kurių statinyje yra įvykusi ir (ar) nepašalinta statinio avarija arba statinių naudojimą sustabdė statinio naudojimo priežiūrą atliekantis viešojo administravimo subjektas vadovaudamasis Statybos įstatymo nuostatomis[¹²]. Kintamąją vietinės rinkliavos dalį moka nekilnojamojo turto objektų savininkai arba jų įgalioti asmenys, kuriems teikiama komunalinių atliekų paėmimo paslauga ir atliekų tvarkymo paslauga. Vietinės rinkliavos kintamosios dalies nemoka nekilnojamojo turto objektų savininkai arba jų įgalioti asmenys, savivaldybių nustatyta tvarka deklaravę, kad tam tikrą laikotarpį nebus naudojamasi nekilnojamojo turto objektu ir iš šio objekto tuo laikotarpiu komunalinės atliekos nebus surenkamos[¹³]. 2.

2. Lietuvos žemės ūkio bendrovių asociacija

20-20-06-30⁷ Asociacijos nuomone, į raštu pateiktą pasiūlymą papildyti įstatymo projekto 7 straipsnio 1 paragrafą visiško skaidrumo, galimybės pasirinkti paslaugas ir jų tiekėją bei efektyvios konkurencijos užtikrinimo, vartotojo tinkamo interesų atstovavimo principais taip pat buvo atsižvelgta nepakankamai: neįtvirtinus efektyvios konkurencijos ir tinkamo vartotojų atstovavimo, skaidrumo reikalavimai negali apsiriboti vien tik mokesčio už komunalinių atliekų surinkimą nustatymo ir apskaičiavimo metodų, tvarkos ir dydžių viešumo užtikrinimu. Įstatymas turi įpareigoti atliekų tvarkytojus viešai deklaruoti detalias atliekų tvarkymo išlaidų elementų išklotines. Siūloma pakeisti 7 straipsnį „30² straipsnio pakeitimas“ taip: „pakeisti 30² straipsnio 1 paragrafo 5 dalį taip:

5) skaidrumo. Šio principo įgyvendinimas turi užtikrinti, kad informacija apie rinkliavos ar kitos įmokos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą nustatymo ir apskaičiavimo metodus, tvarką ir dydžius bei detalius atliekų tvarkymo išlaidų elementus turi būtų vieša.“ Pritarti iš dalies Žr. Seimo kanceliarijos Teisės departamento 2020-06-16 21 pasiūlymo pritarimo argumentus. Skaidrumo principo įgyvendinimas turi užtikrinti, kad informacija apie rinkliavos ar kitos įmokos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą nustatymo ir apskaičiavimo metodus, tvarką ir dydžius turi būtų vieša. Įstatymo projekte principai įvardinti remiantis Viešojo administravimo įstatyme nurodytais principais[¹⁴] atsižvelgiant į tai, kad komunalinių atliekų tvarkymo paslauga yra viešoji paslauga. Manytina, kad esamas skaidrumo principo apibrėžimas pakankamas, norint užtikrinti kad šis kainodaros procesas taptų skaidrus ir aiškus. 3. Lietuvos komunalininkų ir atliekų tvarkytojų asociacija 2020-07-17² Atliekų tvarkymo įstatymo 2 str.

14 dalyje

yra nurodyta: „Atliekų surinkimas – atliekų paėmimas iš atliekų turėtojų, įskaitant rūšiuojamąjį atliekų surinkimą ir (ar) parengiamąjį laikymą iki atliekų surinkimo įrenginiuose, kuriuose atliekos iškraunamos, kad jas galima būtų paruošti pervežti į atliekų naudojimo ar šalinimo įrenginius“, 22 dalyje yra nurodyta: „Atliekų vežimas

• atliekų paėmimas iš jų turėtojo, vežimas ir perdavimas atliekų naudotojui ar šalintojui“. Atliekų tvarkymo įstatymo 4 str. 8 dalyje nurodyta: „Atliekas surenkančios ir (ar) vežančios įmonės surinktas ir vežamas atliekas turi pristatyti į atitinkamus atliekų apdorojimo įrenginius laikydamosi šio

Įstatymo 4¹ straipsnyje nustatytų reikalavimų“. Taigi iš esmės šios dvi atliekų tvarkymo veiklos (atliekų surinkimas ir atliekų vežimas) yra panašios, nes jų tikslas – paimti atliekas iš atliekų turėtojo ir perduoti jas į atliekų naudojimo ar šalinimo įrenginius. Pažymėtina, kad vadovaujantis Atliekų tvarkymo įstatymo 6 str. nuostatomis, ne atliekų vežimo veiklai, nei atliekų surinkimo veiklai nėra reikalingas leidimas (taršos integruotos prevencijos ir kontrolės arba taršos leidimas), todėl pagal šiuo metu galiojančio Atliekų tvarkymo įstatymo 12 str. 1 dalies nuostatas ir atliekų surinkimo, ir atliekų vežimo veiklai vykdyti privaloma gauti pavojingų atliekų tvarkymo licenciją, vadovaujantis Atliekų tvarkymo įstatymo 4 str. 10 dalies nuostatomis ir vykdant atliekų surinkimo veiklą, ir vykdant atliekų vežimo veiklą privaloma užsiregistruoti Atliekų tvarkytojų valstybės registre.

Taigi, vadovaujantis šiuo metu galiojančiomis Atliekų tvarkymo įstatymo nuostatomis ir atliekų surinkimo veiklai, ir atliekų vežimo veiklai, kurios, kaip minėta aukščiau, iš esmės yra panašios, yra nustatyti identiški reikalavimai (nereikalingas leidimas, privalomos pavojingų atliekų tvarkymo licencija ir registracija Atliekų tvarkytojų valstybės registre), tačiau įsigaliojus Projektui siūlomam pakeitimui, nebeliks reikalavimo atliekų vežimo veiklai turėti pavojingų atliekų tvarkymo licenciją, t.y. vienai iš panašių atliekų tvarkymo veiklų (atliekų surinkimo veiklai) bus taikomi griežtesni reikalavimai, nei kitai (atliekų vežimo veiklai). Manytina, kad tokiu būdu bus ne tik pažeistas Viešojo administravimo įstatyme įtvirtintas lygiateisiškumo principas, bet ir bus sudarytos prielaidos piktnaudžiauti, vykdomas atliekų surinkimo veiklas vadinant atliekų vežimo veiklomis ir išvengiant papildomų pareigų, atsirandančių subjektams, privalantiems turėti pavojingų atliekų tvarkymo licencijas (atitinkamą kvalifikaciją turintis personalas, civilinės atsakomybės draudimas). Siūloma taisyti Projekto 2 straipsnį „12 straipsnio pakeitimas“ ir jį išdėstyti taip: „1. Pakeisti 12 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: „1. Pavojingas atliekas ketinančios tvarkyti surinkti ir vežti įmonės, neturinčios šio Įstatymo 6 straipsnyje nurodytų leidimų, turi gauti pavojingų atliekų tvarkymo licenciją.“

2. Pakeisti 12 straipsnio 3 dalį

ir ją išdėstyti taip: „3. Pavojingų atliekų tvarkymo licencijavimo taisykles tvirtina aplinkos ministras. Pavojingų atliekų tvarkymo licencijas išduoda, atsisako išduoti, licencijų duomenis tikslina, licencijų galiojimą sustabdo, galiojimo sustabdymą panaikina, galiojimą panaikina, licencijos dublikatą išduoda aplinkos ministro įgaliota institucija.“ Pritarti Žr.

Vyriausybės 2021-10-06 7 pasiūlymo pritarimo argumentus. 4 Lietuvos savivaldybių asociacija 2020-08-20 Lietuvos savivaldybių asociacija (toliau – LSA) teikia šias pastabas ir pasiūlymus Projektui:

KAINODARA

Dabartiniame projekte nustatyta tokia kainodara: § Valstybinė energetikos reguliavimo taryba (toliau – Taryba) reguliuoja deginimo įrenginių taikomą atliekų deginimo kainą; § Taryba reguliuoja Regioninę kainą į kurią įeina ir RATC sąnaudos, ir savivaldybių vykdomo atliekų surinkimo, vežimo bei sistemos administravimo sąnaudos, duomenis apie kurias savivaldybės turės pateikti RATC, o šis perduos Tarybai kartu su Regioninės kainos paskaičiavimo projektu; § Savivaldybė prie iš Tarybos gautos, savivaldybei priskirtos, Regioninės kainos dalies prideda komunalinių atliekų tvarkymo lėšų administravimo (naujas nepaaiškintas darinys Projekte) sąnaudas ir nustato Rinkliavą. PROBLEMA: Jei Taryba reguliuos ne tik deginimo ir RATC kainas, bet ir savivaldybių vykdomo atliekų surinkimo, vežimo bei administravimo kainas, kaip tai atsilieps savivaldybių savarankiškumui, kuriant efektyvias atliekų surinkimo ir administravimo sistemas, kurių sąnaudos skirtingose savivaldybėse gali reikšmingai skirtis tiek dėl skirtingo dydžio investicijų į sistemos efektyvinimą (modernių konteinerių, atliekų matavimo daviklių, rūšiavimo skatinimo priemonių įsigijimas ir kt.), tiek dėl skirtingų paslaugų pirkimo rezultatų. Ar sugebės Taryba įvertinti skirtingų savivaldybių specifiką? Kodėl savivaldybių sąnaudos pateikiamos per RATC?

Tam pritarus, Projekte nustatyta savivaldybių pareiga organizuoti komunalinių atliekų tvarkymo sistemas būtinas jų teritorijose susidarančioms komunalinėms atliekoms tvarkyti ir užtikrinti tų sistemų funkcionavimą bus apribota RATC paskaičiavimais ir Tarybos nustatoma regionine kaina, kurios nebus galima viršyti, o pagrindine savivaldos funkcija taps iš Tarybos gautos kainos paskirstymas tarp skirtingų atliekų turėtojų grupių, nors Projekte savivaldai formaliai numatytas daug reikšmingesnis ir savarankiškesnis vaidmuo. SIŪLYMAS: Siūlome, kad būtų grąžinta pradiniame Projekte numatyta tvarka, kai Taryba reguliuoja tik deginimo ir RATC kainas, o savivaldybės savarankiškai organizuoja atliekų surinkimą, vežimą ir sistemos administravimą, pridėdamos šias sąnaudas prie RATC kainos. Būtina tikslinti Projekte naudojamas naujas sąvokas „Regioninė reguliuojamoji kaina“ ir „Reguliuojamoji kaina“. Pritarti Žr. Vyriausybės 2021-10-06 4 pasiūlymo ir Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnybos 2021-05-13 3 pasiūlymo pritarimo argumentus. 5 Lietuvos savivaldybių asociacija 2020-08-20 Projekte numatyta, kad Taryba savo apskaičiuotą Regioninę kainą paskirsto savivaldybėms pagal Tarybos nustatytus kriterijus (kurie dar yra nežinomi). PROBLEMA: Visiškai neaišku, kam reikalingas ir ką duoda toks paskirstymas. Kodėl bloga dabartinė veikianti sistema, kai RATC kaina nustatoma tonai atliekų ir savivaldybėms savaime pasiskirsto pagal savivaldybių pristatomų į RATC atliekų kiekį? Esamas mokėjimas pagal faktinį pristatomų atliekų kiekį skatina savivaldybes ieškoti efektyvių būdų mažinti susidarančių atliekų kiekius. Ar realu tikėtis, kad Tarybos kriterijai sugebės atspindėti faktinę situaciją ir lanksčiai reaguoti į jos pasikeitimus? Ką toks Projekte siūlomas pokytis sprendžia ar optimizuoja?

SIŪLYMAS: Siūlome, kad būtų atsisakyta Regioninės kainos paskirstymo tarp savivaldybių pagal Tarybos būsimus kriterijus, o Regioninė kaina būtų siejama su į RATC pristatomu mišrių komunalinių atliekų kiekiu. Čia tiktų ir atliekų turėtojams taikomos dvinarės įmokos pavyzdys, nustatant pastoviąją dalį, reikalingą RATC administracinių funkcijų, perkrovimo stočių, stambiagabaričių atliekų aikštelių išlaikymui, kuri galėtų būti Tarybos paskirstoma savivaldybėms pagal jose esantį atliekų turėtojų skaičių ir kintamąją dalį, susietą su faktiniu atliekų kiekiu. Pritarti Žr. Seimo kanceliarijos Teisės departamento 2020-06-16 10 pasiūlymo pritarimo argumentus. Siūloma atsisakyti projekto 3 straipsniu keičiamo įstatymo 25¹ straipsnio 1 dalies 3 punkto:

„3) nustato regioninių reguliuojamųjų kainų paskirstymo

savivaldybėms kriterijus ir paskirsto regionines reguliuojamąsias kainas savivaldybėms;“⁶ Lietuvos savivaldybių asociacija 2020-08-20 Savivaldybėms nesuprantama, kodėl Projekte numatyta surenkamų lėšų administravimo funkcija yra išskiriama iš paties komunalinių atliekų sistemos administravimo. Iki šiol toks surenkamų lėšų administravimas buvo bendro komunalinių atliekų sistemos administravimo dalis, kurią vykdė arba pati savivaldybė, arba jos pasirinktas administratorius. Nėra aišku, kaip funkcijos pasiskirstys tarp komunalinių atliekų sistemos administratoriaus ir lėšų surinkimo administravimo, jei šias funkcijas vykdys skirtingi juridiniai asmenys, nes:

Pareiga registruoti komunalinių atliekų turėtojus išlieka administratoriui. Kaip atskiras juridinis asmuo vykdys lėšų surinkimo administravimą, jei jam nenumatyta atliekų turėtojų registravimo funkcija? Projekto 30¹ straipsnyje padarytas pakeitimas, kad nekilnojamojo turto savininkai privalo mokėti rinkliavą ar sudaryti sutartį su savivaldybe arba lėšų administravimą atliekančiu juridiniu asmeniu (išbraukta galimybė sudaryti sutartį su administratoriumi).

Tuo tarpu 30 straipsnio 3 dalies 9 punkte numatyta administratoriaus funkcija sudaryti sutartis su komunalinių atliekų turėtojais. PROBLEMA: Kuo išskirtinės lėšų administravimo funkcijos, kad jos vienintelės nepatenka į Regioninės kainos sąnaudas ir šiai vienai funkcijai vykdyti numatoma savivaldybės galimybė pasirinkti atskirą juridinį asmenį? SIŪLYMAS: Siūlome, kad lėšų surinkimo administravimo sąnaudos nebūtų traktuojamos kitaip, nei visos kitos atliekų tvarkymo sistemos sąnaudos ir būtų suderintos funkcijos tarp atliekų tvarkymo sistemos administratoriaus ir surenkamų lėšų administratoriaus, jų nedubliuojant ir suderinant su jų veiklos tikslais, nes administratoriui yra numatyta galimybė būti lėšų surinkimo administratoriumi, todėl funkcijų dubliavimas yra perteklinis. Pritarti iš dalies Žr. Vyriausybės 2021-10-06 1 ir 4 pasiūlymo pritarimo argumentus. 7 Lietuvos savivaldybių asociacija 2020-08-20 Projekto 25¹ straipsnio 1 dalies 2 punkte numatyta, kad Taryba nustato kainas, įstatymo 30² straipsnio 7 dalyje nurodyta, kad kainos apskaičiavimo projektą teikia RATC.

Vertinant savivaldybių patirtį, tvirtinant šilumos bei geriamojo vandens ir nuotekų tvarkymo kainas, kyla pagrįstų klausimų ir abejonių sistemos efektyvumu: Taryba tvirtina metodikas, kurios yra nepaprastai sudėtingos; Taryba pagal savo nustatytas metodikas pati kainų neskaičiuoja, o tik tikrina jai pateiktus skaičiavimus;

Didžioji dalis šilumos, vandens ir nuotekų paslaugų teikėjų, greičiausiai tas pats laukia ir RATC – nesugeba savarankiškai parengti kainų projektų pagal Tarybos metodikas, todėl samdo privačią bendrovę ir perka atitinkamas jos paslaugas, o tai galiausiai nugula į sąnaudas; Projektas numato RATC mokestį už Tarybos veiklos išlaikymą, tačiau Tarybos veikla priverčia viešųjų paslaugų teikėjus patirti papildomas nemažas išlaidas tam, kad būtų parengti atliekų kainodaros projektai pagal Tarybos metodikas, kurių teisingumą Taryba tikrins. Projekto 25¹ straipsnyje nurodoma, jog Tarybos išlaikymo sąnaudas sudarys 1 (vienas) procentas RATC bei bendro atliekų deginimo įrenginio valdytojo praėjusių metų reguliuojamosios veiklos pajamos. Taip pat numatyta 0,02 procento delspinigiai už kiekvieną pradelstą mokėjimo dieną. Projekto aiškinamajame rašte Tarybos sąnaudoms nurodyta suma yra apie 680 000 Eur/metus, vadinasi Tarybos finansavimas brangins visą atliekų tvarkymo sistemą tokia pačia dalimi, kurią galiausiai turės padengti gyventojai ir verslo subjektai, todėl savivaldybės nesutinka su šia Projekto nuostata. Siūlome Tarybos išlaikymui skirti lėšas iš mokesčio už aplinkos teršimą arba mažinti Tarybos išlaikymo sąnaudas. Atliekų turėtojai, kaip ir šilumos bei vandens paslaugų naudotojai turės padengti ne tik Tarybos išlaikymą, bet ir apmokėti privačių konsultantų, rengiančių projektus ir reguliuojamos veiklos audito paslaugas.

PROBLEMA: Kodėl Taryba, tvirtindama metodikas, negali pagal jas atlikti skaičiavimų ir nustatyti kainų, tam reikalaudama iš RATC ir savivaldybių tik pateikti reikalingus duomenis? Ar efektyvus ir pateisinamas skaidrumo siekimas tokiu brangiu būdu gyventojų ir ūkio subjektų sąskaita? SIŪLYMAS: Siūlome, kad būtų įvertintas Tarybos metodikų sudėtingumo pagrįstumas. Siekiant efektyvaus ir skaidraus proceso, siūlome, kad už Tarybos išlaikymui skirtas išlaikymo sąnaudas pati Taryba ir nustatinėtų kainas, pagal savo patvirtintas metodikas, o savivaldybės ir paslaugų teikėjai būtų įpareigoti Tarybai teikti kainos paskaičiavimui reikiamus duomenis. Nepritarti Šis siūlymas prieštarauja asociacijos 4 siūlyme pateiktam teiginiui (problemai), kad toks reguliavimas pakenktų savivaldybių savarankiškumui, kuriant efektyvias atliekų surinkimo ir administravimo sistemas. Žr. Vyriausybės 2021-10-06 2 pasiūlymo pritarimo argumentus. 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai:

Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę

• str. str. d.

p. 1 Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnyba 2021-05-13 Atlikus Projekto Nr. XIIIP-4988 antikorupcinį vertinimą, nustatyta, kad dalis nuostatų dėl nepakankamai detalaus, aiškaus ir nuoseklaus reglamentavimo neužtikrina vientiso rinkliavų ir kitų įmokų už komunalinių atliekų tvarkymo paslaugas kainodaros proceso, todėl vertintinos kaip ydingos antikorupciniu požiūriu. Siekdami mažinti korupcijos rizikos veiksnių atsiradimo tikimybę, taip pat siekdami teisinio reguliavimo išsamumo, nuoseklumo, skaidrumo ir atsparumo korupcijai, teikiame šias pastabas ir pasiūlymus:

1Kritinės antikorupcinės pastabos ir pasiūlymai:

Projekto Nr.

XIIIP-4988 1 straipsnio 4 dalyje siūloma papildyti keičiamo įstatymo 2 straipsnį 58¹ dalimi, kurioje yra pateiktas

„Regioninės reguliuojamosios kainos“ sąvokos turinys ir nustatyta, kad tai „trejų

metų reguliavimo laikotarpiui savivaldybėms Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos nustatoma komunalinių atliekų tvarkymo paslaugos kaina, apskaičiuojama pagal Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos patvirtintą Komunalinių atliekų tvarkymo regioninių reguliuojamųjų kainų nustatymo metodiką, ir kurią sudaro regioninio atliekų tvarkymo centro reguliuojama kaina (pažymėta – Specialiųjų tyrimų tarnybos), pagrįsta būtinosiomis sąnaudomis, ir komunalinių atliekų surinkimo ir vežimo iš atliekų turėtojų paslaugų kaina.“ Iš šios sąvokos darytina išvada, kad regioninę reguliuojamąją kainą sudaro regioninio atliekų tvarkymo centro reguliuojamoji kaina, kurią siūloma apibrėžti papildant keičiamo įstatymo 2 straipsnį 58⁴ dalimi ir nustatant, kad „Reguliuojamoji kaina – valstybės reguliuojama regioninių atliekų tvarkymo centrų, bendro atliekų deginimo įrenginių, atliekų deginimo įrenginių valdytojų komunalinių atliekų tvarkymo paslaugos kaina, į kurią neįskaičiuojamos komunalinių atliekų tvarkymo lėšų administravimo sąnaudos ir komunalinių atliekų surinkimo ir vežimo iš atliekų turėtojų paslaugų kaina.“ Analizuojant šių sąvokų turinį ir siūlomas Projekto Nr. XIIIP-4988 nuostatas, reglamentuojančias atliekų tvarkymo kainodarą, darytina išvada, kad nustatant regioninę reguliuojamąją kainą pagal Projekto Nr. XIIIP-4988 7 straipsniu keičiamo įstatymo 30² straipsnio 6 dalį į ją taip pat turi būti įtraukiamos ir reguliuojamosios bendro atliekų deginimo įrenginio ir atliekų deginimo įrenginio valdytojų teikiamų komunalinių atliekų tvarkymo paslaugų kainos.

„Regioninės reguliuojamosios kainos“ sąvokos turinyje tai

nenurodyta, nors „Reguliuojamosios kainos“ sąvokoje yra nustatyta, kad reguliuojamąją kainą sudaro ir bendrų atliekų deginimo įrenginių, atliekų deginimo įrenginių valdytojų komunalinių atliekų tvarkymo paslaugos kaina, todėl lieka neaišku, kuriais atvejais į Regioninę reguliuojamąją atliekų tvarkymo kainą turi būti įtraukiamos ir bendro atliekų deginimo įrenginio ir

(ar) atliekų deginimo įrenginio valdytojų komunalinių atliekų tvarkymo paslaugos kainos. Nepakankamai detaliai ir aiškiai reglamentuota regioninės reguliuojamosios kainos nustatymo procedūra, kainos dedamosios, kainodaros procesą daro neskaidrų ir ydingą antikorupciniu požiūriu. Pritarti Žr. Seimo kanceliarijos Teisės departamento 2020-06-16 24 pasiūlymo ir Vyriausybės 2021-10-06 4 pasiūlymo pritarimo argumentus. 2 Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnyba 2021-05-13 Projekto Nr. XIIIP-4988 6 straipsniu keičiamo įstatymo 30¹ straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad „Juridinis asmuo, vykdantis komunalinių atliekų tvarkymo lėšų administravimo funkcijas, arba savivaldybė raštu pateikia pasiūlymą sudaryti komunalinių atliekų tvarkymo paslaugos teikimo sutartį pagal individualiai aptartas sąlygas, kurių sudarymo kriterijai nustatyti savivaldybės atliekų tvarkymo taisyklėse, nekilnojamojo turto savininkui arba įgaliotiems asmenims.“ Šioje nuostatoje nurodyta, kad atliekų tvarkymo paslaugos sutartyje nustatomos sąlygos turi atitikti savivaldybės atliekų tvarkymo taisyklėse nustatytus kriterijus, tačiau nereglamentuojama, kokiu reglamentavimu turi vadovautis savivaldybės, norėdamos nustatyti šiuos kriterijus.

Šioje situacijoje svarstytina, ar kriterijų nustatymas savivaldybių atliekų tvarkymo taisyklėse užtikrins vienodas atliekų tvarkymo paslaugos teikimo sąlygas visiems atliekų turėtojams, kadangi keičiamame įstatyme savivaldybėms suteikiama absoliuti diskrecija dėl kriterijų nustatymo, pavyzdžiui, neatsižvelgiant į keičiamo įstatymo 30¹ straipsnio 4 dalyje nustatytas standartines sutarčių sąlygas. Projekte Nr. XIIIP-4988 nenustatyti individualių sutarčių sąlygų sudarymo kriterijų nustatymo principai neužtikrina vienodų atliekų tvarkymo paslaugų teikimo sąlygų atliekų turėtojams, tokiu būdu kai kurioms asmenų grupėms gali būti sudaromos išskirtinės paslaugų teikimo sąlygos, tai yra vertinama kaip korupcijos rizikos veiksnys.

Pritarti Siūloma tikslinti projekto 6 straipsniu keičiamo įstatymo 30¹ straipsnio 2 dalį, ją papildyti nuostata „į šio Įstatymo 30¹ straipsnio 4 dalyje nustatytas standartines sutarčių sąlygas“ ir išdėstyti taip:

„<...> Juridinis asmuo, vykdantis komunalinių

atliekų tvarkymo lėšų administravimo funkcijas, arba savivaldybė privalo raštu pateikia pasiūlymą sudaryti komunalinių atliekų tvarkymo paslaugos teikimo sutartį, atsižvelgdama į šio Įstatymo 30¹ straipsnio 4 dalyje nustatytas standartines sutarčių sąlygas, pagal individualiai aptartas sąlygas, kurių sudarymo kriterijai nustatyti savivaldybės atliekų tvarkymo taisyklėse, nekilnojamojo turto objekto savininkui arba įgaliotiems asmenims. <...>“. Žr. Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnybos 2021-05-13 5 pasiūlymo pritarimo argumentus. 3 Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnyba 2021-05-13 Projekto Nr. XIIIP-4988 10 straipsniu siūloma papildyti keičiamą įstatymą 30⁵ straipsniu, kuriame reglamentuojamas komunalinių atliekų tvarkymo lėšų administravimas. Komunalinių atliekų tvarkymo lėšų administravimas atliekų turėtojams sudaro dalį galutinės kainos už atliekų tvarkymo paslaugą. Analizuojamoje nuostatoje nėra nustatyta, kurios konkrečių paslaugų sąnaudos gali būti įtraukiamos į komunalinių atliekų tvarkymo lėšų administravimo paslaugą, todėl kiekviena savivaldybė tai galės daryti savo nuožiūra, pavyzdžiui, įtraukdama į komunalinių atliekų tvarkymo lėšų administravimo paslaugą sąnaudas, tiesiogiai nesusijusias su komunalinių atliekų tvarkymo lėšų administravimu.

Skirtingose savivaldybėse dėl šios galutinės atliekų tvarkymo paslaugos kainos dalies skirtingo skaičiavimo ir traktavimo gali žymiai didėti paslaugos kaina atliekų turėtojams, o kainos skirtingose savivaldybėse gali būti nustatomos pagal skirtingą reglamentavimą. Neaiškiai ir nepakankamai detaliai reglamentuotas komunalinių atliekų tvarkymo lėšų administravimo kainos nustatymo mechanizmas yra korupcijos rizikos veiksnys, kuris mažina atliekų tvarkymo kainodaros proceso skaidrumą, todėl siekdami skaidraus atliekų tvarkymo kainodaros proceso siūlome detaliai reglamentuoti, kurios sąnaudos gali būti priskiriamos prie komunalinių atliekų tvarkymo lėšų administravimo sąnaudų. Pritarti Siūloma projekto 10 straipsniu keičiamo įstatymo 30⁵ straipsnį papildyti nauja dalimi ir ją išdėstyti taip:

„2. Komunalinių atliekų tvarkymo lėšų administravimo sąnaudomis

laikomos tokios juridinio asmens, savivaldybės pavedimu vykdančio komunalinių atliekų tvarkymo lėšų administravimo funkcijas, sąnaudos, patirtos apskaičiuojant įmoką , išrašant sąskaitas, surenkant įmokas, šias komunalinių atliekų tvarkymo lėšų administravimo funkcijas vykdančių darbuotojų atlyginimų sąnaudos, biuro eksploatavimo sąnaudos (ta apimtimi, kiek juridinio asmens vykdoma veikla susijusi su komunalinių atliekų tvarkymo lėšų administravimu).“⁴ Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnyba 2021-05-13 Kitos antikorupcinės pastabos ir pasiūlymai:

Projekte Nr. XIIIP-4988 vartojamos sąvokos „regioninis atliekų deginimo įrenginys“ ir „atliekų deginimo įrenginys“. Projekte Nr. XIIIP-4988 nėra atskleistas šių sąvokų turinys.

Šiose sąvokose nurodytais įrenginiais numatoma tvarkyti atliekas ir jų valdytojų teikiamų komunalinių atliekų tvarkymo paslaugų kainas reguliuoti. Iš Projekto Nr. XIIIP-4988 nuostatų darytina išvada, kad „atliekų deginimo įrenginiu“ ir „regioniniu atliekų deginimo įrenginiu“ gali būti laikomas tas pats to paties valdytojo valdomas atliekų deginimo įrenginys su savo nustatytomis reguliuojamomis atliekų tvarkymo paslaugos kainomis, tačiau kuriais atvejais nustatant regioninę reguliuojamąją atliekų tvarkymo kainą konkrečiai savivaldybei ir kurio atliekų deginimo įrenginio reguliuojamoji kaina turi būti skaičiuojama, nėra atskleista. Neatskleistas Projekte Nr. XIIIP-4988 nurodytų atliekų deginimo įrenginių sąvokų turinys bei nepakankamai aiškiai ir detaliai reglamentuota jų panaudojimo atliekoms tvarkyti sąnaudų įtraukimo į kainodarą tvarka yra korupcijos rizikos veiksnys, kuris atliekų tvarkymo kainodaros procesą daro neskaidrų. Pritarti Žr. Seimo kanceliarijos Teisės departamento 2020-06-16 3 pasiūlymo pritarimo argumentus. 5 Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnyba 2021-05-13 Projekto Nr.

XIIIP-4988 6 straipsniu keičiamo įstatymo 30¹ straipsnio 2 dalyje siūloma nustatyti, kad „Nekilnojamojo turto objektų, kurių rūšių sąrašą nustato aplinkos ministras, savininkas arba įgalioti asmenys privalo mokėti nustatytą rinkliavą arba, jeigu rinkliava savivaldybės teritorijoje nenustatyta, sudaryti komunalinių atliekų tvarkymo paslaugos teikimo sutartį su savivaldybės, kurios teritorijoje yra nekilnojamojo turto objektas, juridiniu asmeniu, atliekančiu savivaldybės pavedimu komunalinių atliekų lėšų administravimą, arba savivaldybe.“ Keičiant šią nuostatą, galiojančiame reglamentavime šią funkciją vykdantį komunalinių atliekų tvarkymo sistemos administratorių siūloma pakeisti juridiniu asmeniu, tačiau nėra nustatyto tokio juridinio asmens statuso: ar turi būti savivaldybės įsteigtas viešasis juridinis asmuo, ar gali būti ir privatus juridinis asmuo. Jeigu gali būti ir privatus juridinis asmuo, tai nėra aišku, kokiu būdu jis turi būti atrinktas: viešo konkurso ar kitu būdu. Taip pat diskutuotina, ar nekiltų atliekų tvarkymo kainos atliekų turėtojui, jeigu komunalinių atliekų lėšų administravimas būtų pavedamas privačiam juridiniam asmeniui, kadangi pagal Projekto Nr. XIIIP-4988 nuostatas, nustatant rinkliavų ir įkainių už komunalinių atliekų tvarkymą dydį, komunalinių atliekų lėšų administravimo sąnaudos į atliekų tvarkymo kainą nėra įskaičiuojamos, o privatus juridinis asmuo, siekdamas pelno, gali nustatyti neadekvačius komunalinių atliekų lėšų administravimo įkainius, kurie nebūtų reguliuojami. Projekto Nr. XIIIP-4988 5 straipsniu keičiamo įstatymo 30 straipsnio

3 dalį siūloma papildyti 10 punktu ir nustatyti, kad komunalinių atliekų

tvarkymo sistemos administratorius savivaldybės pavedimu gali vykdyti komunalinių atliekų tvarkymo lėšų administravimą, tačiau pagal Projekto Nr.

XIIIP-4988 6 straipsniu keičiamo 30¹ straipsnio 2 dalį tarp subjektų, su kuriais nekilnojamojo turto objektų savininkai gali sudaryti sutartį, komunalinių atliekų tvarkymo sistemos administratorius nenurodytas, todėl neaišku, kokiu pagrindu komunalinių atliekų tvarkymo sistemos administratorius galėtų administruoti komunalinių atliekų tvarkymo lėšas, jeigu neturi galimybės sudaryti sutarčių su nekilnojamo turto objektų savininkais. Neaiškus subjekto, kuriam savivaldybė gali pavesti vykdyti komunalinių atliekų lėšų administravimo paslaugą, statusas ir jo paskyrimo ar atrankos tvarka yra korupcijos rizikos veiksnys, todėl siūlome tikslinti Projekto Nr. XIIIP-4988 nuostatas, atsižvelgiant į išdėstytus argumentus. Pritarti Siūloma tikslinti projekto 6 straipsniu keičiamo įstatymo 30¹ straipsnio 2 dalį, ją papildyti nuostata „tokius juridinius asmenis Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka parenka savivaldybės“ ir išdėstyti taip:

„2. Nekilnojamojo turto objektų, kurių rūšių sąrašą

nustato Aplinkos ministerija aplinkos ministras, savininkas arba įgalioti asmenys privalo mokėti nustatytą rinkliavą arba, jeigu rinkliava savivaldybės teritorijoje nenustatyta, sudaryti komunalinių atliekų tvarkymo paslaugos teikimo sutartį su savivaldybės, kurios teritorijoje yra nekilnojamojo turto objektas, komunalinių atliekų tvarkymo sistemos administratoriumi juridiniu asmeniu, savivaldybės pavedimu atliekančiu komunalinių atliekų tvarkymo lėšų administravimą, arba savivaldybe.

Tuo atveju, jeigu rinkliava savivaldybės teritorijoje nenustatyta, komunalinių atliekų tvarkymo sistemos administratorius arba savivaldybės administracijos direktorius Tokius juridinius asmenis Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka parenka savivaldybės. Juridinis asmuo, savivaldybės pavedimu vykdantis komunalinių atliekų tvarkymo lėšų administravimo funkcijas, arba savivaldybė, atsižvelgdama į šio Įstatymo 30¹ straipsnio 4 dalyje nurodytas standartines sutarčių sąlygas, privalo raštu pateikti pateikia nekilnojamojo turto objekto savininkui arba įgaliotiems asmenims pasiūlymą sudaryti komunalinių atliekų tvarkymo paslaugos teikimo sutartį, pagal individualiai aptartas paslaugos teikimo dažnumo sąlygas, kurių sudarymo kriterijai nustatyti savivaldybės atliekų tvarkymo taisyklėse, nekilnojamojo turto objekto savininkui arba įgaliotiems asmenims. Nekilnojamojo turto objekto savininkas arba įgalioti asmenys, nesudarę komunalinių atliekų tvarkymo paslaugos teikimo sutarties per terminą, kuris negali būti trumpesnis kaip 45 kalendorinės dienos nuo pasiūlymo išsiuntimo dienos, laikomi sudarę sutartį pagal komunalinių atliekų tvarkymo paslaugos teikimo sutarties standartines sąlygas, kurias tvirtina Vyriausybė ar jos įgaliota institucija.

Ši sąlyga turi būti nurodyta pasiūlyme sudaryti komunalinių atliekų tvarkymo paslaugos teikimo sutartį pagal individualiai aptartas sąlygas.“⁶ Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnyba 2021-05-13 Projekto Nr. XIIIP-4988 7 straipsniu keičiamo įstatymo 30² straipsnio 7 dalyje reglamentuojama informacijos, reikalingos nustatyti regioninėms reguliuojamosioms kainoms, pateikimo Valstybinei energetikos reguliavimo tarybai (toliau – VERT) tvarka ir vertinimo terminai. Siūlomame reglamentavime nustatyta, kad regioniniai atliekų tvarkymo centrai turi pateikti VERT ir kartu savivaldybėms dokumentus naujai kainai nustatyti likus ne mažiau kaip 5 mėnesiams iki nustatytos kainos galiojimo termino pabaigos. Savivaldybės regioniniams atliekų tvarkymo centrams ir VERT pateikia pastabas kainų projektui per 2 mėnesius nuo gavimo dienos. VERT per 5 mėnesius nuo visų tinkamų dokumentų gavimo dienos, t. y. ir nuo savivaldybės pateiktų pastabų gavimo dienos išnagrinėja regioninės reguliuojamosios kainos apskaičiavimo projektą, nustato naują konkretaus regiono regioninę reguliuojamąją kainą. Jeigu pateikiami papildomi dokumentai ir (ar) informacija (VERT ar regioninio atliekų tvarkymo centro iniciatyva), susijusi su regioninės reguliuojamosios kainos projektu, terminas skaičiuojamas nuo papildomų dokumentų gavimo dienos. Skaičiuojant regioninės reguliuojamosios kainos galimus nustatymo terminus, jeigu savivaldybės teiktų pastabas dėl nustatytos kainos, jos nustatymo terminai būtų nuo 7 mėnesių, o nesant pakankamai duomenų jos nustatymui gali trukti iki metų ir daugiau.

Taigi, svarstytina, ar dėl tokios nepagrįstai ilgos regioninės reguliuojamosios kainos nustatymo procedūros naujai nustatyta regioninė reguliuojamoji atliekų tvarkymo kaina atitiktų realią situaciją rinkoje ir vėliau tokios paslaugos teikimo neatitikimo neturės kompensuoti paslaugą gaunantys asmenys ir savivaldybės, o kaštai automatiškai padidintų kitam laikotarpiui nustatomą atliekų tvarkymo kainą. Nepagrįstai ilgi regioninės reguliuojamosios atliekų tvarkymo kainos nustatymo ir patvirtinimo terminai mažina kainodaros proceso skaidrumą ir kelia abejonių dėl jų atitikties rinkoje esančiai situacijai, todėl siūlome tobulinti šią nuostatą atsižvelgiant į pateiktus argumentus. Pritarti

5 mėnesių terminas skaičiuojamas tik nuo reguliuojamo ūkio

subjekto reikalingos informacijos pateikimo. T. y. savivaldybei pateikus pastabas reguliuojamo ūkio subjekto pateiktam projektui, projekto nagrinėjimo terminas nebūtų ilginamas papildomu 2 mėnesių terminu. Žr. Vyriausybės 2021-10-06 6 pasiūlymo pritarimo argumentus. Dėl įstatymo projekte numatyto 5 mėnesių projekto nagrinėjimo termino pagrįstumo. Pažymėtina, kad šie kainų nustatymo terminai (5 mėnesių) yra naudojami ir kitose Tarybos reguliuojamose energetikos bei vandentvarkos srityse. Taip pat atkreiptinas dėmesys, kad detalus sąrašas informacijos, kurią reguliuojamas ūkio subjektas privalo pateikti Tarybai kartu su kainos projektu, įprastai yra reglamentuojamas Tarybos tvirtinamose metodikose. Todėl reguliuojamoms įmonėms yra numatoma prievolė pateikti visą reikalingą informaciją, o jos nepateikus gali būti pritaikomos sankcijos dėl reguliuojamos veiklos sąlygų pažeidimo.

Todėl, nėra pagrindo manyti, kad kainos procesas galėtų būti vilkinamas ilgiau nei to reikalauja teisės aktai. Apkreiptinas dėmesys ir į tai, kad net ir nustačius bazinę regioninę kainą, ji pagal Įstatymo projektą bus peržiūrima kartą per metus, siekiant įvertinti reguliuojamų ūkio subjektų veiklos ir sąnaudų pokyčius, turinčius įtakos reguliuojamai kainai. Nuostata dėl papildomų dokumentų pateikimo išbraukta (žr. Seimo kanceliarijos Teisės departamento 2020-06-16 26 pasiūlymo atsižvelgimo argumentus). 7 Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnyba 2021-05-13 Projekto Nr. XIIIP-4988 7 straipsniu keičiamo įstatymo 30² straipsnio 7 dalyje siūloma nustatyti, kad VERT, tvirtindama regioninę reguliuojamąją kainą, nutarimu taip pat patvirtina regioninės reguliuojamosios kainos paskirstymą savivaldybėms pagal VERT parengtus ir patvirtintus regioninių reguliuojamųjų kainų paskirstymo savivaldybėms kriterijus (atsižvelgdama į savivaldybių teritorijoje gyvenančių komunalinių atliekų turėtojų, juridinių asmenų skaičių, susidarantį komunalinių atliekų kiekį, komunalinių atliekų rūšių tvarkymo būtinąsias sąnaudas). Pagal šią nuostatą regioninės reguliuojamosios kainos paskirstymo savivaldybėms kriterijus turėtų nustatyti VERT savo nuožiūra. Svarstytina, ar kai kurių regioninės reguliuojamosios atliekų tvarkymo kainos konkrečiai savivaldybei apskaičiavimo reglamentavimas įgyvendinamuosiuose teisės aktuose nesumažins kainodaros proceso skaidrumo. Manome, kad siekiant kuo skaidresnio atliekų tvarkymo paslaugos kainodaros proceso, jo reglamentavimas turi būti aiškus, nuoseklus ir visi kainodaros principai ir kriterijai turėtų būti nustatyti viename teisės akte, t. y. įstatyme.

Dalį kriterijų, nuo kurių priklauso konkretus kainos dydis konkrečioje savivaldybėje, reglamentuojant įgyvendinamaisiais teisės aktais ir kainos paskirstymo savivaldybėms kriterijų reglamentavimą perleidus VERT nebūtų užtikrinamas teisinio reglamentavimo pastovumas ir nuoseklumas, kadangi regioninių reguliuojamųjų kainų paskirstymo savivaldybėms kriterijai galėtų būti keičiami VERT nuožiūra, dėl to sumažėtų kainodaros proceso skaidrumas. Pritarti Žr. Seimo kanceliarijos Teisės departamento 2020-06-16 10 pasiūlymo ir Vyriausybės 2021-10-06 1 ir 8 pritarimo argumentus. 8 Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnyba 2021-05-13 Projekto Nr. XIIIP-4988 7 straipsniu keičiamo įstatymo 30² straipsnio 8 dalyje siūloma nustatyti, kad „Tarybos nustatytos regioninės reguliuojamosios kainos, esant poreikiui, gali būti koreguojamos kartą per metus. Regioninis atliekų tvarkymo centras regioninės reguliuojamosios kainos perskaičiavimo projektą Tarybai pateikia likus ne mažiau kaip 3 mėnesiams iki datos, kai buvo patvirtinta šiuo metu galiojanti regioninė reguliuojamoji kaina.“ Iš šios nuostatos neaišku, kuriais kriterijais vadovaudamasis regioninis atliekų tvarkymo centras nusprendžia, kad yra poreikis koreguoti kainą. Nesant nustatytų kriterijų ar aplinkybių, kurioms esant regioninis atliekų tvarkymo centras privalo kreiptis į VERT dėl kainos korekcijos, pagal siūlomą teisinį reglamentavimą būtų kreipiamasi tik tokiu atveju, kai atliekų tvarkymo kaina nebepadengtų atliekų tvarkymo sąnaudų. Tačiau, pavyzdžiui, tobulėjant gamybos technologijoms, keičiantis pakuotėms ar jų gamybai naudojamoms medžiagoms, didėjant asmenų sąmoningumui atliekų tvarkymo srityje, gali susidaryti situacijos, kai atliekų tvarkymo kainą reikėtų mažinti.

Tokiu atveju atliekų tvarkymo centras pagal siūlomą reglamentavimą neprivalėtų kreiptis į VERT dėl kainos korekcijos. Nepakankamai aiškus ir detalus regioninės reguliuojamosios kainos koregavimo proceso reglamentavimas, nenustatyti kriterijai, kuriems esant būtų privaloma kainą koreguoti, mažina atliekų tvarkymo kainodaros skaidrumą, didina galimybes pasireikšti korupcijai bei sudaro sąlygas nustatyti neadekvačias kainas už atliekų tvarkymą. Pritarti Siūloma tikslinti 7 straipsniu keičiamo įstatymo 30² straipsnio 8 dalį ir ją išdėstyti taip:

„8. Tarybos nustatytos regioninės reguliuojamosios

kainos, esant poreikiui, gali būti koreguojamos kartą per metus. Regioninės kainos yra peržiūrimos Komunalinių atliekų tvarkymo regioninių kainų nustatymo metodikoje nustatyta tvarka. Regioninis atliekų tvarkymo centras regioninės reguliuojamosios kainos perskaičiavimo projektą, parengtą vadovaujantis Tarybos patvirtinta Komunalinių atliekų tvarkymo regioninių reguliuojamųjų kainų nustatymo metodika, Tarybai pateikia likus ne mažiau kaip 3 mėnesiams iki datos, kai buvo patvirtinta šiuo metu galiojanti regioninė reguliuojamoji kaina.“⁹ Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnyba 2021-05-13 Projekto Nr.

XIIIP-4988 7 straipsniu keičiamo įstatymo 30² straipsnio 10 dalyje siūloma nustatyti, kad „Savivaldybių tarybos, tvirtindamos naujus arba patvirtindamos esamus rinkliavos ar kitos įmokos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų (fizinių asmenų) ir atliekų tvarkymą dydžius, turi įvertinti, ar jų mokama suma už paslaugas neviršys 1 procento vidutinių mėnesio statistinių savivaldybės namų ūkio (fizinių asmenų) pajamų.“ Šio straipsnio 11 dalyje nustatyta, kad „Nustačiusi, kad nauja rinkliavos ar kitos įmokos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą mokama suma už paslaugas viršys 1 procentą vidutinių metinių namų ūkio (fizinių asmenų) pajamų, savivaldybės turi imtis veiksmų sumažinti sąnaudas.“ Projekte Nr. XIIIP-4988 nėra reglamentuota, kokių šaltinių duomenimis turėtų vadovautis savivaldybių tarybos norėdamos nustatyti to laikotarpio vidutinį mėnesio statistinį savivaldybės namų ūkio (fizinių asmenų) pajamų dydį, taip pat nėra statistinio savivaldybės namų ūkio apibrėžties, kokių fizinių asmenų ir kokios pajamos turėtų būti skaičiuojamos kaip statistinio namų ūkio pajamos.

Detaliai nereglamentuojant vidutinių mėnesio statistinių savivaldybės namų ūkių (fizinių asmenų) pajamų apskaičiavimo šaltinių, savivaldybės, naudodamos apskaičiavimui reikalingą informaciją iš skirtingų šaltinių arba skirtingai traktuodamos vidutinio statistinio namų ūkio asmenų pajamas, taikytų nevienodą kainodarą, todėl galutinių atliekų tvarkymo paslaugos kainų apskaičiavimas ir jų dydžiai už tuos pačius atliekų kiekius skirtingose savivaldybėse gyvenantiems asmenims skirtųsi. Taip pat neaišku, kokių veiksmų turi imtis savivaldybės, kad sumažintų atliekų tvarkymo sąnaudas, jeigu kaina už atliekų tvarkymo paslaugas viršys 1 proc. vidutinių metinių namų ūkio (fizinių asmenų) pajamų ir kokia atsakomybė nustatyta savivaldybėms, jeigu jos nesilaikys šio siūlomo reglamentavimo nustatant atliekų tvarkymo kainą atliekų turėtojams. Pritardami siekiui užtikrinti, kad atliekų tvarkymo kaštai būtų proporcingi gyventojų pajamoms ir nesudarytų pernelyg didelės finansinės naštos namų ūkiams, vis dėlto norėtume atkreipti dėmesį, kad neaiškus ir nedetalus, su galimybe skirtingai interpretuoti teisinį reglamentavimą, kainodaros mechanizmas bei nevienodų atliekų tvarkymo kainų nustatymas už to paties kiekio atliekų sutvarkymą yra korupcijos rizikos veiksnys. Atlikus antikorupcinį vertinimą darytina išvada, kad dėl kai kurių Projekto Nr. XIIIP-4988 nuostatų nepakankamo detalumo, kainos nustatymo kriterijų trūkumo ir nenustatyto vientiso kainų nustatymo procedūrų teisinio reglamentavimo kainodaros procesas yra nepakankamai skaidrus.

Atsižvelgdami į antikorupcinio vertinimo metu nustatytus teisinio reglamentavimo trūkumus ir pateiktus argumentus siūlome tobulinti Projekto Nr. XIIIP-4988 nuostatas. Pritarti Siūloma tikslinti projekto 7 straipsniu keičiamo įstatymo 30² straipsnio 10 dalį ir ją papildyti nauja nuostata: „10. <...> Savivaldybių tarybos, tvirtindamos naujus arba patvirtindamos esamus rinkliavos ar kitos įmokos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų (fizinių asmenų) ir atliekų tvarkymą dydžius, turi įvertinti, ar jų mokama suma už paslaugas neviršys 1 procento vidutinių mėnesio statistinių savivaldybės namų ūkio (fizinių asmenų) pajamų. Savivaldybės, įgyvendindamos šią nuostatą, turi atsižvelgti į Statistikos departamento naujausių kalendorinių metų duomenis apie tos apskrities vidutines disponuojamąsias vieno namų ūkio mėnesio pajamas. Jeigu apskaičiuotas rinkliavos ar kitos įmokos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų (fizinių asmenų) ir atliekų tvarkymą dydis už atliekų tvarkymo paslaugas viršija 1 proc. vidutinių metinių namų ūkio pajamų, savivaldybės iš naujo turi įvertinti komunalinių atliekų tvarkymo administravimo, komunalinių atliekų tvarkymo lėšų administravimo sąnaudas ir perskaičiuoti rinkliavos ar kitos įmokos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų (fizinių asmenų) ir atliekų tvarkymą dydį, kad jis neviršytų 1 procento vidutinių mėnesio statistinių tos apskrities namų ūkio pajamų. <...>“. Žr. Seimo kanceliarijos Teisės departamento 2020-06-16 30 pasiūlymo pritarimo argumentus. 5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai:

Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pastabos Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę

• str. str. d.

p.

1 Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2021-10-06¹ Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Seimo statuto 138 straipsnio 3 dalimi ir atsižvelgdama į Lietuvos Respublikos Seimo valdybos 2020 m. gruodžio 9 d. sprendimo Nr. SV-S-6 „Dėl įstatymų projektų išvadų“ 4 punktą, 2021 m. balandžio 28 d. sprendimo Nr. SV-S-90

„Dėl įstatymų projektų išvadų“ 1.5 papunktį,

Lietuvos Respublikos Vyriausybė nutaria:

1. Iš esmės pritarti Lietuvos Respublikos atliekų

tvarkymo įstatymo Nr. VIII-787 2, 12, 28, 30, 30¹, 30², 35¹ straipsnių pakeitimo ir įstatymo papildymo 25¹, 30³, 30⁴, 30⁵, 30⁶, 30⁷, 30⁸, 30⁹, 31¹, 31², 31³ straipsniais, septintuoju¹ ir septintuoju² skirsniais įstatymo projektui Nr. XIIIP-4988 (toliau – Projektas), tačiau pasiūlyti tobulinti Projektą atsižvelgiant į šias pastabas ir pasiūlymus:

Projekto 1 straipsniu siūloma Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymo (toliau – Įstatymas) 2 straipsnį papildyti 58¹ dalimi apibrėžiant terminą „regioninė reguliuojamoji kaina“. Siūlytina šį terminą pakeisti Lietuvos Respublikos terminų banke aprobuotu terminu „regioninė kaina“ ir atitinkamai tikslinti Projekto Nr. 1 – 3 straipsnyje dėstomus Įstatymo 25¹ straipsnio 1 dalies 2 ir

3 punktus, 7 straipsnyje

dėstomas Įstatymo 30² straipsnio 4, 6–10 ir 12 dalis, 8 straipsnyje dėstomus Įstatymo 30³ straipsnio 1 dalies 5 ir 9 punktus, 11 straipsnyje dėstomą Įstatymo 30⁶ straipsnio 7 dalį, 13 straipsnyje dėstomą Įstatymo 30⁸ straipsnio 9 dalį, 18 straipsnio 4, 7, 8 ir 10 dalis.

Pritarti Siūloma projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 2 straipsnio 58¹ dalyje vartojamą terminą „regioninė reguliuojamoji kaina“ terminą pakeisti Lietuvos Respublikos terminų banke aprobuotu terminu „regioninė kaina“ ir atitinkamai tikslinti projekto 3 straipsnyje dėstomus keičiamo įstatymo 25¹ straipsnio 1 dalies 2 ir 3 punktus, 7 straipsnyje dėstomas keičiamo įstatymo 30² straipsnio 4, 6–10 ir 12 dalis, 8 straipsnyje dėstomus keičiamo įstatymo 30³ straipsnio 1 dalies 5 ir 9 punktus, 11 straipsnyje dėstomą keičiamos įstatymo 30⁶ straipsnio 7 dalį, 13 straipsnyje dėstomą keičiamo įstatymo 30⁸ straipsnio

9 dalį, 18 straipsnio 4, 7, 8 ir 10 dalis. 2

Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2021-10-06³ Projekto aiškinamojo rašto 4 punkte nurodyta, kad atsižvelgus į Valstybinei energetikos reguliavimo tarybai (toliau – Taryba) priskirtas funkcijas, reikalingus žmogiškuosius resursus ir planuojamas sąnaudas, optimalus reguliuojamos veiklos pajamų, kaip Tarybos finansavimo šaltinio, procento dydis galėtų būti 0,97. Įvertinus visas galimas sąnaudas, Tarybos sąnaudų atliekant Projekte nustatytas funkcijas, metinis krepšelis sudarytų apie 661 105 eurus. Papildomai valstybės biudžeto lėšų neprireiks, nes priėmus Projektą Tarybos kitų metų pajamas sudarys 0,97 procento praėjusių metų regioninių atliekų tvarkymo centrų ir atliekų deginimo įrenginių valdytojų veiklos pajamų. Atsižvelgiant į tai, siūlytina tikslinti Projekto 3 straipsnyje dėstomą Įstatymo 25¹ straipsnio 4 dalies 1 punktą nurodant 0,97 procento dydį.

Pritarti Suderinus su VERT siūloma tikslinti projekto 3 straipsnyje dėstomą keičiamo įstatymo 25¹ straipsnio 4 dalies 1 punktą nurodant 0,95 procento dydį ir jį išdėstyti taip:

„1) Tarybos kitų metų pajamas sudaro 1 procentas 0,95

procento praėjusių kalendorinių metų regioninio atliekų tvarkymo centro bei bendro atliekų deginimo įrenginio, atliekų deginimo įrenginio valdytojo reguliuojamosios veiklos pajamų;“. 3 Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2021-10-06¹⁶ Siekiant teisinio aiškumo ir nuoseklumo, tikslintinas Projekto 16 straipsnyje dėstomas Įstatymo septintasis² skirsnis aiškiai nustatant, ar atliekų turėtojas, prieš kreipdamasis į teismą, privalo kreiptis į savivaldybės vykdomąją instituciją. Siūlytina suvienodinti Projekto 16 straipsnyje dėstomo Įstatymo 31² straipsnio

1 dalies 1 punkte ir 2 dalyje nurodytas funkcijas „tarp atliekų turėtojo ir

juridinio asmens, vykdančio viešosios paslaugos komunalinių atliekų tvarkymo lėšų administravimo funkciją“ ir „atliekų turėtojo ir juridinio asmens, savivaldybės pavedimu vykdančio komunalinių atliekų tvarkymo lėšų administravimo funkcijas“. Pritarti Siūloma projekto 16 straipsniu keičiamo įstatymo 31² straipsnio 1 dalies 1 punktą išdėstyti:

„1) ginčus dėl rinkliavos ar kitos įmokos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą

dydžio bei nustatymo ir ginčus tarp atliekų turėtojo ir juridinio asmens, vykdančios viešosios paslaugos komunalinių atliekų tvarkymo lėšų administravimo funkciją, ne teismo tvarka sprendžia Lietuvos administracinių ginčų komisija;“ Siūloma projekto 16 straipsniu keičiamo įstatymo 31² straipsnio 2 dalį išdėstyti taip: „2.

Skundus dėl teikiamos komunalinių atliekų teikiamos tvarkymo paslaugos kokybės (t. y. surinkimo, vežimo, naudojimo ir šalinimo, komunalinių atliekų tvarkymo, paslaugų teikimo organizavimo) tarp atliekų turėtojo ir regioninio atliekų tvarkymo centro ne teismo tvarka sprendžia savivaldybės vykdomoji institucija. Atliekų turėtojo ir juridinio asmens, savivaldybės pavedimu vykdančio komunalinių atliekų tvarkymo lėšų administravimo funkcijas, skundų nagrinėjimą organizuoja savivaldybės vykdomoji institucija teisės aktais nustatyta tvarka. Iš sutartinių santykių kylančius atliekų turėtojo ir komunalinių atliekų tvarkymo sistemos administratoriaus skundus dėl paslaugos kokybės sprendžia savivaldybės vykdomoji institucija. Atliekų turėtojas, manantis, kad komunalinių atliekų tvarkymo sistemos administratorius pažeidė jo teises ar teisėtus interesus, susijusius su komunalinių atliekų tvarkymo paslauga, pirmiausia privalo raštu kreiptis į savivaldybę ir nurodyti savo reikalavimus, išskyrus atvejus, kai vartotojas tiesiogiai kreipiasi į teismą. Nesutinkant su savivaldybės priimtu sprendimu arba kai sprendimas per nustatytus terminus nepriimamas, gali būti kreipiamasi į teismą Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka.“ Siūloma projekto 16 straipsnyje dėstomo keičiamo įstatymo 31² straipsnio 2 ir 4 dalis perkelti į keičiamo įstatymo 31³ straipsnį.

4 Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2021-10-06¹ Projekte reglamentuota, kad skaičiuojant regioninę kainą įtraukiama komunalinių atliekų surinkimo ir vežimo iš atliekų turėtojų paslaugų (toliau

• paslaugos) kaina. Paslaugų teikimas dažniausiai organizuojamas savivaldybės (išimtiniais atvejais – regiono) mastu. Paslaugos perkamos Lietuvos

Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo nustatyta tvarka skelbiant viešojo pirkimo konkursą arba sudarant vidaus sandorį, paslaugos teikimą pavedant savivaldybės paskirtam komunalinių atliekų tvarkytojui. Komunalinių atliekų tvarkymo sistemos administravimo ir komunalinių atliekų tvarkymo lėšų administravimo (toliau – sistemos administravimas) funkcijas ne visada vykdo regioniniai atliekų tvarkymo centrai (kai kada sistemos administravimo funkcijas vykdo savivaldybės), kurių įkainius ir kainas reguliuoti siūloma pavesti Tarybai. Atsižvelgiant į tai, siūlytina keisti Projekte numatytą regioninės kainos nustatymo reglamentavimą: į regioninę kainą neįtraukti paslaugų kainos ir sistemos administravimo išlaidų; palikti savivaldybėms funkciją nustatyti paslaugų kainą ir sistemos administravimo išlaidas, kurias savivaldybės, kaip atskiras dedamąsias pridėjusios prie regioninės kainos, įskaičiuotų į vietinės rinkliavos ar kitos įmokos už komunalinių atliekų surinkimą dydį. Todėl reikėtų tikslinti Projekto 1 straipsnyje dėstomas Įstatymo 2 straipsnio 58¹ ir 58⁴ dalis, 7 straipsnyje dėstomas Įstatymo 30² straipsnio

6 ir 10 dalis, 10

straipsnyje dėstomą Įstatymo 30⁵ straipsnio 3 dalį. Pritarti Siūloma tikslinti projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 2 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip: „58¹.

Regioninė reguliuojamoji kaina – trejų metų reguliavimo laikotarpiui savivaldybėms Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos (toliau – Taryba) nustatoma komunalinių atliekų tvarkymo paslaugos kaina, kuri apskaičiuojama pagal Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos Tarybos patvirtintą Komunalinių atliekų tvarkymo regioninių reguliuojamųjų kainų nustatymo metodiką, ir kurią sudaro regioninio atliekų tvarkymo centro reguliuojama kaina, pagrįsta būtinosiomis sąnaudomis, ir komunalinių atliekų surinkimo ir vežimo iš atliekų turėtojų paslaugų kaina.“ Siūloma tikslinti projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 2 straipsnio 7 dalį ir ją išdėstyti taip:

„58⁴. Reguliuojamoji kaina – valstybės reguliuojama regioninių atliekų tvarkymo

centrų, bendro atliekų deginimo įrenginių, atliekų deginimo įrenginių valdytojų komunalinių atliekų tvarkymo paslaugos kaina, į kurią neįskaičiuojamos komunalinių atliekų tvarkymo administravimo, komunalinių atliekų tvarkymo lėšų administravimo sąnaudos ir komunalinių atliekų surinkimo ir vežimo iš atliekų turėtojų paslaugų kaina.“ Siūloma tikslinti projekto 7 straipsniu keičiamo įstatymo 30² straipsnio 6 dalį žr. Seimo kanceliarijos Teisės departamento 2020-06-16 24 pasiūlymo argumentus.

Siūloma tikslinti projekto 7 straipsniu keičiamo įstatymo 30² straipsnio 10 dalies pirmąjį sakinį išdėstyti taip: „Savivaldybių tarybos, atsižvelgdamos į Tarybos nustatytas regionines reguliuojamąsias kainas, šių kainų padalinimą regiono savivaldybėms ir vadovaujantis Vyriausybės patvirtintomis vietinės rinkliavos ar kitos įmokos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą taisyklėmis ir savivaldybių vietinės rinkliavos ar kitos įmokos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą dydžio nustatymo teisės aktais, pridėjusios savivaldybės komunalinių atliekų tvarkymo lėšų administravimo sąnaudas, komunalinių atliekų tvarkymo lėšų administravimo sąnaudas ir komunalinių atliekų surinkimo iš atliekų turėtojų ir vežimo paslaugų kainą, ne vėliau kaip per 3 mėnesius nuo regioninių reguliuojamųjų kainų patvirtinimo nustato naujus arba patvirtina esamus rinkliavos ar kitos įmokos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą dydžius.“ Siūloma tikslinti projekto 10 straipsniu keičiamo įstatymo 30⁵ straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip:

„3. Rinkliavos ar kitos įmokos už komunalinių atliekų surinkimą

iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą lėšos gali būti naudojamos tik komunalinių atliekų tvarkymo būtinosioms sąnaudoms (surinkimui, vežimui, naudojimui, šalinimui, šių veiklų organizavimui, stebėsenai, šalinimo vietų vėlesnei priežiūrai) finansuoti ir komunalinių atliekų tvarkymo lėšų administravimo sąnaudoms padengti.“.

5

Lietuvos Respublikos Vyriausybė

2021-10-06¹

3 Atsižvelgiant į komunalinių atliekų tvarkymo paslaugos srityje savivaldybėms priskirtas funkcijas (pavyzdžiui, surinkimo ir vežimo organizavimo veikla), siūlytina atsisakyti Projekto 1 straipsnio 9 dalyje dėstomo Įstatymo 2 straipsnio 58⁵ dalyje nurodyto termino „reguliuojamasis komunalinių atliekų tvarkytojas“, nes apibrėžtis neapima visų veiklos rūšių, kurias planuojama reguliuoti. Siūlytina atitinkami keisti Projekto 3 straipsniu siūlomo naujo Įstatymo 25¹ straipsnio

2 dalies 2 punktą. Pritarti

Siūloma atsisakyti siūlymo keičiamo įstatymo 2 straipsnį papildyti 58⁵ dalimi. Siūlytina tikslinti projekto 3 straipsniu keičiamo įstatymo 25¹ straipsnio 2 dalies 2 punktą ir jį išdėstyti taip:

„2) atlikti reguliuojamų komunalinių atliekų

tvarkytojų valstybės institucijoms ir (ar) atliekų turėtojams teikiamos informacijos patikrą, patikrinti atliekų tvarkytojų valstybės institucijoms ir

(ar) atliekų turėtojams teikiamą informaciją, vertinti jos patikimumą, nepažeisdama komercine (gamybine) ar profesine paslaptimi laikomos informacijos ar asmens duomenų apsaugos reikalavimų;“. 6 Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2021-10-06⁷ Vadovaujantis teisėkūros aiškumo principu, siūlytina Projekto 7 straipsniu keičiamo Įstatymo 30² straipsnio 7 dalies nuostatas dėstyti atskirais punktais, kaip regioninės kainos projekto rengimo etapus. Pritarti Siūloma tikslinti projekto 7 straipsniu keičiamo įstatymo 30² straipsnio 7 dalies nuostatas ir jas dėstyti atskirais punktais: „7.

Regioninės kainos projekto rengimo etapai:

1) regioniniai atliekų tvarkymo centrai, vadovaudamiesi šio straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatytais principais ir Tarybos patvirtinta Komunalinių atliekų tvarkymo regioninių kainų nustatymo metodika, likus ne mažiau kaip 5 mėnesiams iki regioninės kainos galiojimo termino pabaigos, parengia bei Tarybai pateikia regioninės kainos apskaičiavimo projektą;

2) rengiant regioninės kainos apskaičiavimo projektus savivaldybės privalo suteikti visą reikalingą informaciją regioniniams atliekų tvarkymo centrams;

3) su teikiamais derinti regioninių kainų apskaičiavimo projektais regioniniai atliekų tvarkymo centrai pateikia regioninių kainų apskaičiavimo projektų pagrindimą ir veiklos planus, atsižvelgiant į Tarybos patvirtintą Komunalinių atliekų tvarkymo regioninių kainų nustatymo metodiką. Regioninės kainos apskaičiavimo projekto kopija teikiama komunalinių atliekų tvarkymo regiono savivaldybėms tuo pačiu metu kaip ir Tarybai, kurios ne vėliau kaip per 2 mėnesius nuo regioninės kainos apskaičiavimo projekto gavimo dienos pateikia pastabas regioniniams atliekų tvarkymo centrams ir Tarybai;

4) Taryba, per 5 mėnesius nuo regioninio atliekų tvarkymo centro visų tinkamų duomenų ir (arba) dokumentų pateikimo dienos, išnagrinėjusi regioninės kainos apskaičiavimo projektą, nustato naują konkretaus regiono regioninę kainą. Tarybai nepatvirtinus naujos regioninės kainos per numatytą terminą, lieka galioti ankstesnė patvirtina regioninė kaina.

Tarybos patvirtinta regioninė kaina galioja ne trumpiau kaip 3 metus iki naujos Tarybos sprendimu patvirtintos regioninės kainos įsigaliojimo;

5) Taryba turi teisę grąžinti papildyti regioninės kainos apskaičiavimo projektą regioniniam atliekų tvarkymo centrui tais atvejais, kai Tarybai pateiktas regioninės kainos apskaičiavimo projektas yra apskaičiuotas nesilaikant regioninės kainos nustatymo reikalavimų, nustatytų Komunalinių atliekų tvarkymo regioninių kainų nustatymo metodikoje ir (arba) yra klaidingas.“⁷ Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2021-10-06² Pagal Projekto aiškinamojo rašto 4 punktą Projekto 2 straipsniu keičiamo Įstatymo 12 straipsnio pakeitimo tikslas – aiškiai nustatyti, kokias pavojingų atliekų tvarkymo veiklas vykdant privaloma gauti pavojingų atliekų tvarkymo licenciją, kokias pavojingų atliekų tvarkymo veiklas vykdant pakanka turėti Įstatymo 6 straipsnyje nurodytą leidimą. Atsižvelgus į tai ir įvertinus, kad Įstatymo 6 straipsnyje nurodytas leidimas neprivalomas vykdant ne tik atliekų surinkimo, bet ir vežimo veiklą, tikslintinos Įstatymo 12 straipsnio 1, 4, 5 ir 8 dalys reglamentuojant, kad pavojingų atliekų tvarkymo licencijavimo tvarka turi būti taikoma pavojingas atliekas ketinančioms surinkti ir vežti įmonėms. Pritarti Siūloma tikslinti 2 straipsniu keičiamo įstatymo 12 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: „1. Pavojingas atliekas ketinančios tvarkyti surinkti ir vežti įmonės, neturinčios šio Įstatymo 6 straipsnyje nurodytų leidimų, turi gauti pavojingų atliekų tvarkymo licenciją.“. Siūloma tikslinti 2 straipsniu keičiamo įstatymo 12 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip: ,,4.

Pavojingų atliekų tvarkymo licencija išduodama jas tvarkančiai surenkančiai ir vežančiai įmonei, jeigu:

1) pavojingas atliekas tvarkančios surenkančios ir vežančios įmonės atsakingų darbuotojų kompetencija atitinka šio Įstatymo 11² straipsnyje nustatytus reikalavimus;

2) pavojingas atliekas tvarkančios surenkančios ir vežančios įmonės civilinė atsakomybė apdrausta draudimo įmonėje.“ Siūloma tikslinti 2 straipsniu keičiamo įstatymo 12 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip:

„5. Pavojingų atliekų tvarkymo licencija neišduodama ar

netikslinama, jeigu:

1) pavojingas atliekas tvarkančios surenkančios ir vežančios įmonės atsakingų darbuotojų kompetencija neatitinka šio Įstatymo 11² straipsnyje nustatytų reikalavimų;

2) pavojingas atliekas tvarkanti surenkanti ir vežanti įmonė pateikė melagingus duomenis pavojingų atliekų tvarkymo licencijai gauti ar tikslinti;

3) pavojingas atliekas tvarkančios surenkančios ir vežančios įmonės pateikti dokumentai neatitinka jiems nustatytų reikalavimų.“ Siūloma tikslinti 2 straipsniu keičiamo įstatymo 12 straipsnio 5 dalį ir ją išdėstyti taip:

„8. Pavojingų atliekų tvarkymo licencijos galiojimas

panaikinamas:

1) licencijos turėtojo prašymu;

2) jeigu licencijos turėtojas pateikė melagingus duomenis licencijai gauti;

3) jeigu sustabdžius licencijos galiojimą per aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnų privalomajame nurodyme nustatytą laikotarpį nepašalinami šio straipsnio 6 dalyje nurodyti pažeidimai;

4) licencijos turėtojas pažeidė pavojingų atliekų tvarkymo surinkimo ir vežimo reikalavimus ir neįvykdė aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnų privalomojo nurodymo pašalinti pažeidimus.“.

8

Lietuvos Respublikos Vyriausybė

2021-10-06³

7 Atsižvelgus į savivaldybėms įstatymais pavestas savarankiškąsias funkcijas, susijusias su komunalinių atliekų tvarkymo organizavimu, įskaitant įmokos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą dydžio nustatymą, netikslinga Tarybai priskirti funkciją skirstyti savivaldybėms regionines kainas. Todėl siūlytina tikslinti Projekto 3 straipsnyje dėstomą Įstatymo 25¹ straipsnio 1 dalies 3 punktą, 7 straipsniu keičiamo Įstatymo 30² straipsnio 4, 7, 9 ir 10 dalis atsisakant nuostatų, kad Taryba nustato regioninių kainų paskirstymo savivaldybėms kriterijus ir paskirsto regionines kainas savivaldybėms. Pritarti Siūloma atsisakyti projekto 3 straipsnyje keičiamo įstatymo 25¹ straipsnio 1 dalies 3 punkte numatomo pakeitimo. Siūloma tikslinti projekto

7 straipsniu keičiamo įstatymo 30²

straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip:

„4. Komunalinių atliekų tvarkymo paslaugų kainą

ir Rinkliavos ar kitos įmokos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą dydį nustato savivaldybė savivaldybės taryba, vadovaudamasi šio straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodytais principais ir neviršydama Tarybos nustatyto regioninės kainos dydžio.“.

Siūloma projekto 7 straipsniu keičiamo įstatymo 30² straipsnio 7 dalyje atsisakyti nuostatos: „Taryba, tvirtindama regioninę reguliuojamąją kainą, nutarimu taip pat patvirtina regioninės reguliuojamosios kainos paskirstymą savivaldybėms pagal Tarybos parengtus ir patvirtintus regioninių reguliuojamųjų kainų paskirstymo savivaldybėms kriterijus (atsižvelgdama į savivaldybių teritorijoje gyvenančių komunalinių atliekų turėtojų, juridinių asmenų skaičių, susidarantį komunalinių atliekų kiekį, komunalinių atliekų rūšių tvarkymo būtinąsias sąnaudas).“. Siūloma tikslinti projekto

7 straipsniu keičiamo įstatymo 30²

straipsnio 9 dalį ir ją išdėstyti taip: „9. Taryba, nustačiusi regionines reguliuojamąsias kainas ar perskaičiuotas regionines reguliuojamąsias kainas, jas paskirsto regiono savivaldybėms, vadovaudamasi regioninių reguliuojamųjų kainų paskirstymo savivaldybėms kriterijais. Tarybos patvirtintos galiojančios regioninės reguliuojamosios kainos yra skelbiamos Tarybos interneto svetainėje ir kitomis priemonėmis.“. Siūloma projekto 7 straipsniu keičiamo įstatymo 30² straipsnio 10 dalyje atsisakyti frazės „šių kainų padalinimą regiono savivaldybėms“. 9 Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2021-10-06²⁰ Vadovaujantis Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymo 20 straipsnio 4 dalies reikalavimais, turėtų būti tikslinami Projekto 18 straipsnyje nurodyti Projekto nuostatų įsigaliojimo ir įgyvendinamųjų teisės aktų priėmimo terminai. Pritarti Siūloma tikslinti projekto 18 straipsnyje nurodytus terminus: „1. Šis Įstatymas, išskyrus šio straipsnio 2 – 10 dalis, įsigalioja 2021 2023 m. gegužės sausio 1 d. 2.

2. Lietuvos Respublikos Vyriausybė ar jos įgaliota

institucija ir Taryba iki 2021 2022 m. kovo lapkričio

1 d. priima šio Įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus. 3. Regioniniai

atliekų tvarkymo centrai, bendro atliekų deginimo įrenginiai, atliekų deginimo įrenginių valdytojai iki 2021 2023 m. birželio vasario 1 d. pateikia Tarybai informaciją apie 2020 2022 m. reguliuojamosios veiklos pajamas. 4. Regioniniai atliekų tvarkymo centrai pirmuosius regioninių reguliuojamųjų kainų apskaičiavimo projektus parengia ir pateikia Tarybai iki 2021 2023 m. liepos kovo 1 d. 5. Bendro atliekų deginimo įrenginio, atliekų deginimo įrenginio valdytojai, iki kurių pasirašytų sutarčių su regioniniais atliekų tvarkymo centrais ir

(ar) mechaninio - biologinio apdorojimo įrenginių operatoriais dėl po rūšiavimo likusių perdirbti ir pakartotinai panaudoti tinkamų energetinę vertę turinčių komunalinių atliekų deginimo galiojimo termino pabaigos liko mažiau nei 7 mėnesiai, ir bendro atliekų deginimo įrenginio, atliekų deginimo įrenginio valdytojai, nesudarę tokių sutarčių bei sudarę neterminuotas sutartis, pirmąjį komunalinių atliekų deginimo 1 t įkainio apskaičiavimo projektą parengia ir pateikia Tarybai iki 2021 2023 m. liepos kovo 1 d. 6. Bendro atliekų deginimo įrenginio, atliekų deginimo įrenginio valdytojai, iki kurių pasirašytų sutarčių su regioniniais atliekų tvarkymo centrais ir

(ar) mechaninio - biologinio apdorojimo įrenginių operatoriais dėl po rūšiavimo likusių perdirbti ir pakartotinai panaudoti tinkamų energetinę vertę turinčių komunalinių atliekų deginimo galiojimo termino pabaigos liko daugiau nei 7 mėnesiai, pirmąjį komunalinių atliekų deginimo 1 t įkainio apskaičiavimo projektą parengia ir pateikia Tarybai ne vėliau nei likus 6 mėnesius iki konkrečios sutarties galiojimo termino pabaigos. 7. Pirmoji regioninė reguliuojamoji kaina nustatoma iki 2021 2023 m. lapkričio liepos 1 d. 8.

8. Savivaldybių tarybos ne vėliau kaip iki 2021 2023

m. gruodžio spalio 1 d. nustato arba patvirtina esamus rinkliavos ar kitos įmokos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą dydžius atsižvelgusios į savivaldybei priskirtą paskirtą regioninės reguliuojamosios kainos dydžio dalį. 9. Pirmosios komunalinių atliekų deginimo įkainių viršutinės ribos pagal šio straipsnio 4 5 dalį nustatomos iki 2021 2023 m. lapkričio liepos 1 d., o pagal šio straipsnio 5 6 dalį nustatomos ne vėliau kaip per 5 mėnesius nuo komunalinių atliekų deginimo 1 t įkainio apskaičiavimo projekto pateikimo Tarybai dienos. 10. Iki pirmųjų regioninių reguliuojamųjų kainų nustatymo taikomos rinkliavos ar kitos įmokos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą pagal iki šio įstatymo įsigaliojimo galiojusią tvarką.“¹⁰

Seimo nariai A. Gedvilas, M. Puidokas

2021-12-06¹

7 Argumentai: Teikiamu pakeitimas siūloma išvengti teisinio reguliavimo spragos, kuri atsiras dėl to, kad ne visis RATC komunalinių atliekų mechaninį biologinį apdorojimą organizuoja vienodai. Pirminėje įstatymo projekto redakcijoje nėra numatyta, kaip esant reguliuojamam deginimo paslaugos tarifui tai atsispindės komunalinių atliekų tvarkymo kainoje, jeigu RATC pagal sutartį veikia privatus operatorius daliai komunalinių atliekų tvarkymo proceso. Todėl įstatymo projekto aiškinamajame rašte nurodomi tikslai sureguliuoti šią veiklos sritį siekiant panaikinti akivaizdžius ir didelius skirtumus tarp skirtingų RATC teikiamų paslaugų tarifų, bus nepasiekti. Numatomas komunalinių atliekų deginimo kainos reguliavimas turi vienoda apimtimi turėti įtakos komunalinių atliekų tvarkymo kainai nepriklausomai ar MBA įrenginiais operuoja Regioniniai atliekų tvarkymo centrai, ar privatūs Operatoriai. Siūlomas pakeitimas taip pat nustato terminą, iki kada su operatoriais sudarytos sutartys turi būti pritaikytos prie pasikeitusio teisinio reguliavimo.

Sudarytų sutarčių pritaikymas prie pasikeitusio teisinio reguliavimo negali būti paliktas RATC ir operatorių nuožiūrai, nes reguliuojamų tarifų įvedimas ir yra nustatomas, kad jis būtų privalomas rinkos dalyviams, o ne galėtų būti taikomas jų pasirinkimu. Pabrėžtina, kad aplinkybės, jog iki įstatymo įsigaliojimo buvo sudarytos sutartys su mechaninio – biologinio apdorojimo įrenginių operatoriais, negali būti kliūtimi nuspręsti, kad ši veiklos sritis tampa reguliuojama veikla. Sureguliavus šią veiklos sritį visi tiekėjai, kurie dalyvavo ar būtų dalyvavę viešajame pirkime, yra vienodoje teisinėje situacijoje, todėl nėra atskirų tiekėjų diskriminavimo ar preferencijų jiems suteikimo. Situacijų, kai yra įvedamas kainų reguliavimas sritims, kuriose jau yra sudarytos sutartys su privačiais asmenimis, yra. Pavyzdžiui, šilumos ūkyje. Privatus operatorius, jeigu nesutiktų su nustatomu reguliavimu, turėtų teisę inicijuoti sutarties nutraukimą Civilinio kodekso nustatyta tvarka. Pasiūlymas:

Pakeisti projekto 1 straipsnio 7 dalį, kuria papildomas Atliekų tvarkymo įstatymo 2 straipsnis, ir ją išdėstyti taip:

7Papildyti 2 straipsnį 58⁴dalimi:

„58⁴. Reguliuojamoji kaina – valstybės reguliuojama

regioninių atliekų tvarkymo centrų, mechaninio - biologinio apdorojimo įrenginių operatorių, bendro atliekų deginimo įrenginių, atliekų deginimo įrenginių valdytojų komunalinių atliekų tvarkymo paslaugos kaina, į kurią neįskaičiuojamos komunalinių atliekų tvarkymo lėšų administravimo sąnaudos ir komunalinių atliekų surinkimo ir vežimo iš atliekų turėtojų paslaugų kaina.“ Nepritarti Tokios praktikos nėra. Reguliuotojas (per reguliavimo mechanizmus) negali įtakoti viešųjų pirkimų rezultato.

Viešųjų pirkimų valdymo ir atlikimo tvarką, įskaitant viešojo pirkimo–pardavimo sutarčių vykdymą ir ginčų sprendimo tvarką, viešųjų pirkimų subjektų teises, pareigas ir atsakomybę reglamentuoja Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymas. Sutartinių prievolių nevykdymo (netinkamo vykdymo) klausimus reglamentuoja Lietuvos Respublikos civilinio kodekso ir Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso nuostatos. 11

Seimo nariai A. Gedvilas, M. Puidokas

2021-12-06¹

8 Argumentai: Analogiški pasiūlymui Nr. 10. Pasiūlymas: Pakeisti projekto 1 straipsnio 8 dalį, kuria papildomas Atliekų tvarkymo įstatymo 2 straipsnis, ir ją išdėstyti taip:

8Papildyti 2 straipsnį 58⁵ dalimi:

„58⁵. Reguliuojamoji veikla – regioninių atliekų tvarkymo centrų, mechaninio - biologinio apdorojimo įrenginių operatorių, bendro atliekų deginimo įrenginių, atliekų deginimo įrenginių valdytojų vykdoma komunalinių atliekų tvarkymo veikla, kurios įkainius ar kainas reguliuoja valstybė.“ Nepritarti Žr. Seimo narių A. Gedvilo, M. Puidoko 2021-12-06 10 pasiūlymo nepritarimo argumentus. 12

Seimo nariai A. Gedvilas, M. Puidokas

2021-12-06³

1⁹ Argumentai: Analogiški pasiūlymui Nr. 10. Pasiūlymas: Pakeisti projekto 3 straipsnio 1 dalies 9 punktą, ir jį išdėstyti taip:

„9) tvirtina regioninių atliekų tvarkymo centrų,

mechaninio - biologinio apdorojimo įrenginių operatorių ir bendro atliekų deginimo įrenginio, atliekų deginimo įrenginio valdytojų informacijos teikimo Tarybai taisykles;“ Nepritarti Žr. Seimo narių A. Gedvilo, M. Puidoko 2021-12-06 10 pasiūlymo nepritarimo argumentus. 13

Seimo nariai A. Gedvilas, M. Puidokas

2021-12-06⁷

7 Argumentai: Analogiški pasiūlymui Nr. 10. Pasiūlymas: Pakeisti projekto 7 straipsnio 7 dalį, ir ją išdėstyti taip: „7.

Regioniniai atliekų tvarkymo centrai, vadovaudamiesi šio straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatytais principais ir Tarybos patvirtinta Komunalinių atliekų tvarkymo regioninių reguliuojamųjų kainų nustatymo metodika, likus ne mažiau kaip 5 mėnesiams iki regioninės reguliuojamosios kainos galiojimo termino pabaigos, parengia bei Tarybai pateikia regioninės reguliuojamosios kainos apskaičiavimo projektą. Savivaldybės privalo suteikti visą reikalingą informaciją regioniniams atliekų tvarkymo centrams, rengiant regioninės reguliuojamosios kainos projektus. Kartu su teikiamais derinti kainų projektais regioniniai atliekų tvarkymo centrai pateikia kainų projektų pagrindimą ir veiklos planus, atsižvelgiant į Tarybos patvirtintą Komunalinių atliekų tvarkymo regioninių reguliuojamųjų kainų nustatymo metodiką. Regioninės reguliuojamosios kainos apskaičiavimo projekto kopija teikiama regiono savivaldybėms tuo pačiu metu kaip ir Tarybai, kurios ne vėliau kaip per 2 mėnesius nuo projekto gavimo dienos pateikia pastabas regioniniams atliekų tvarkymo centrams ir Tarybai. Taryba, per 5 mėnesius nuo visų tinkamų duomenų ir (arba) dokumentų pateikimo dienos, išnagrinėjusi regioninės reguliuojamosios kainos apskaičiavimo projektą, nustato naują konkretaus regiono regioninę reguliuojamąją kainą. Jeigu pateikiami papildomi dokumentai ir (ar) informacija (Tarybos ar regioninio atliekų tvarkymo centro iniciatyva) susijusi su regioninės reguliuojamosios kainos projektu, terminas skaičiuojamas nuo papildomų dokumentų gavimo dienos. Tarybai nepatvirtinus naujos regioninės reguliuojamosios kainos per numatytą terminą, lieka galioti ankstesnė patvirtina regioninė reguliuojamoji kaina. Tarybos patvirtinta regioninė reguliuojamoji kaina galioja ne trumpiau kaip 3 metus iki naujos Tarybos sprendimu patvirtintos regioninės reguliuojamosios kainos įsigaliojimo.

Taryba, tvirtindama regioninę reguliuojamąją kainą, nutarimu taip pat patvirtina regioninės reguliuojamosios kainos paskirstymą savivaldybėms pagal Tarybos parengtus ir patvirtintus regioninių reguliuojamųjų kainų paskirstymo savivaldybėms kriterijus (atsižvelgdama į savivaldybių teritorijoje gyvenančių komunalinių atliekų turėtojų, juridinių asmenų skaičių, susidarantį komunalinių atliekų kiekį, komunalinių atliekų rūšių tvarkymo būtinąsias sąnaudas). Kai regioniniai atliekų tvarkymo centrai yra sudarę sutartį mechaninio - biologinio apdorojimo įrenginių operatoriais, Taryba, tvirtindama regioninę reguliuojamąją kainą, nutarimu atskirai patvirtina atliekų mechaninio – biologinio apdorojimo reguliuojamą kainą. Taryba turi teisę grąžinti papildyti regioninės reguliuojamosios kainos apskaičiavimo projektą regioniniam atliekų tvarkymo centrui tais atvejais, kai Tarybai pateiktas regioninės reguliuojamosios kainos projektas yra apskaičiuotas nesilaikant regioninės reguliuojamosios kainos nustatymo reikalavimų, nustatytų Komunalinių atliekų tvarkymo regioninių reguliuojamųjų kainų nustatymo metodikoje ir (arba) yra klaidingas.“ Nepritarti Žr. Seimo narių A. Gedvilo, M. Puidoko 2021-12-06 10 pasiūlymo nepritarimo argumentus. 14

Seimo nariai A. Gedvilas, M. Puidokas

2021-12-06¹⁸

7 Argumentai: Analogiški pasiūlymui Nr. 1. Pasiūlymas: Papildyti projekto 18 straipsnį nauja 7 dalimi ir visą straipsnį išdėstyti taip:

18 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas ir

įgyvendinimas

„1. Šis Įstatymas, išskyrus šio straipsnio 2 – 10 dalis,

įsigalioja 2021 m. gegužės 1 d. 2. Lietuvos Respublikos Vyriausybė ar jos įgaliota institucija ir Taryba iki 2021 m. kovo 1 d. priima šio Įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus. 3.

3. Regioniniai

atliekų tvarkymo centrai, bendro atliekų deginimo įrenginiai, atliekų deginimo įrenginių valdytojai iki 2021 m. birželio 1 d. pateikia Tarybai informaciją apie 2020 m. reguliuojamosios veiklos pajamas. 4. Regioniniai atliekų tvarkymo centrai pirmuosius regioninių reguliuojamųjų kainų projektus parengia ir pateikia Tarybai iki 2021 m. liepos 1 d. 5. Bendro atliekų deginimo įrenginio, atliekų deginimo įrenginio valdytojai, iki kurių pasirašytų sutarčių su regioniniais atliekų tvarkymo centrais ir

(ar) mechaninio - biologinio apdorojimo įrenginių operatoriais dėl po rūšiavimo likusių perdirbti ir pakartotinai panaudoti tinkamų energetinę vertę turinčių komunalinių atliekų deginimo galiojimo termino pabaigos liko mažiau nei 7 mėnesiai ir bendro atliekų deginimo įrenginio, atliekų deginimo įrenginio valdytojai, nesudarę tokių sutarčių bei sudarę neterminuotas sutartis, pirmąjį komunalinių atliekų deginimo 1 t įkainio apskaičiavimo projektą parengia ir pateikia Tarybai iki 2021 m. liepos 1 d. 6. Bendro atliekų deginimo įrenginio, atliekų deginimo įrenginio valdytojai, iki kurių pasirašytų sutarčių su regioniniais atliekų tvarkymo centrais ir

(ar) mechaninio - biologinio apdorojimo įrenginių operatoriais dėl po rūšiavimo likusių perdirbti ir pakartotinai panaudoti tinkamų energetinę vertę turinčių komunalinių atliekų deginimo galiojimo termino pabaigos liko daugiau nei 7 mėnesiai, pirmąjį komunalinių atliekų deginimo 1 t įkainio apskaičiavimo projektą parengia ir pateikia Tarybai ne vėliau nei likus 6 mėnesius iki konkrečios sutarties galiojimo termino pabaigos. 7. Su mechaninio - biologinio apdorojimo įrenginių operatoriais sudarytos paslaugų teikimo sutartys turi būti pakeistos iki nustatytos pirmosios reguliuojamos kainos taikymo datos į paslaugų teikimo kainodarą įtraukiant operatorių teikiamos paslaugos kainos perskaičiavimą pasikeitus reguliuojamai komunalinių atliekų deginimo kainai.

Sutarčių su mechaninio - biologinio apdorojimo įrenginių operatoriais pakeitimuose turi būti nustatytas operatoriaus teikiamų paslaugų kainos didinimas arba mažinimas komunalinių atliekų deginimui tenkančių išlaidų skirtumu palyginus atitinkamu laikotarpiu Tarybos nustatytą reguliuojamą komunalinių atliekų kainą su 12 kalendorinių mėnesių vidutine komunalinių atliekų deginimo kaina, buvusia iki pirmosios reguliuojamos kainos taikymo datos. 78. Pirmoji regioninė reguliuojamoji kaina nustatoma iki 2021 m. lapkričio 1 d. 89. Savivaldybių tarybos ne vėliau kaip iki

2021 m. gruodžio 1 d. nustato arba patvirtina esamus rinkliavos ar kitos įmokos už

komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą dydžius atsižvelgusios į savivaldybei priskirtą regioninės reguliuojamosios kainos dydžio dalį. 910. Pirmosios komunalinių atliekų deginimo įkainių viršutinės ribos pagal šio straipsnio 4 dalį nustatomos iki 2021 m. lapkričio 1 d., o pagal šio straipsnio 5 dalį nustatomos ne vėliau kaip per 5 mėnesius nuo komunalinių atliekų deginimo 1 t įkainio apskaičiavimo projekto pateikimo Tarybai dienos. 1011. Iki pirmųjų regioninių reguliuojamųjų kainų nustatymo taikomos rinkliavos ar kitos įmokos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą pagal iki šio įstatymo įsigaliojimo galiojusią tvarką.“ Nepritarti Žr. Seimo narių A. Gedvilo, M. Puidoko 2021-12-06 10 pasiūlymo nepritarimo argumentus. 6. Seimo paskirtų papildomų komitetų /komisijų pasiūlymai:

Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pastabos Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę

• str. str. d.

p.

1 Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas 2021-11-17 Iš esmės pritarti įstatymo projektui Nr. XIIIP-4988 ir siūlyti pagrindiniam komitetui jį tobulinti pagal Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabas, Lietuvos Respublikos Vyriausybės, Specialiųjų tyrimų tarnybos ir Lietuvos savivaldybių asociacijos pasiūlymus, kuriems komitetas pritarė

Pritarti

7Komiteto sprendimas ir pasiūlymai:

7.1. Sprendimas: pritarti Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymo Nr. VIII-787 2, 12, 28, 30, 30¹, 30², 35¹ straipsnių pakeitimo ir įstatymo papildymo 25¹, 30³, 30⁴, 30⁵, 30⁶, 30⁷, 30⁸, 30⁹, 31¹, 31², 31³ straipsniais, septintuoju¹ir septintuoju² skirsniais įstatymo projektui Nr

XIIIP-4988 ir komiteto išvadoms. 7.2. Pasiūlymai: nėra

8. Balsavimo rezultatai: už – 6, prieš – 0, susilaikė

• 3. 9. Komiteto paskirti pranešėjai: K. Adomaitis. 10. Komiteto narių atskiroji nuomonė: nėra

PRIDEDAMA. Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymo Nr. VIII-787 2, 12, 28, 30, 30¹, 30², 35¹ straipsnių pakeitimo ir įstatymo papildymo 25¹, 30³, 30⁴, 30⁵, 30⁶, 30⁷, 30⁸, 30⁹, 31¹, 31², 31³ straipsniais, septintuoju¹ir septintuoju² skirsniais įstatymo projektas Nr XIIIP-4988(2), jo lyginamasis variantas.

Komiteto pirmininkė (Parašas) Aistė Gedvilienė Patarėjas Audrius Želvys [1] Atliekų tvarkymo įstatymo 25 straipsnis. [2] Lietuvos Respublikos Konstitucijos 120 straipsnis. [3] Ten pat, 9 straipsnio 1 dalis. [4] Vietos savivaldos įstatymo 6 straipsnio 2 ir 31 punktai. [5] Ten pat, 12 straipsnis. [6] Konstitucijos 121 straipsnio 2 dalis ir Rinkliavų įstatymo 12 straipsnis. [7] Konstitucinio Teismo 2005 m. liepos 8 d. nutarimas. [8] LVAT 2018 m. rugpjūčio 29 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-1407-629/2018. [9] Vietinės rinkliavos ar kitos įmokos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą dydžio nustatymo taisyklės, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2013 m. liepos 24 d. nutarimu Nr. 711 „Dėl Vietinės rinkliavos ar kitos įmokos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą dydžio nustatymo taisyklių patvirtinimo“ (toliau – Rinkliavų taisyklės). [10] Ten pat, 22 punktas. [11] Ten pat, 24 punktas. [12] Ten pat, 24 punktas. [13] Ten pat, 30 punktas. [14] Viešojo administravimo įstatymo 3 ir 36²straipsniai.