geležinkelių transporto eismo saugos įstatymo nr. ix-1905 pakeitimo įstatymo, lietuvos respublikos geležinkelių transporto kodekso 7, 13 straipsnių pakeitimo ir 11, 16 straipsnių pripažinimo netekusiais galios įstatymo, lietuvos respublikos administracinių nusižengimų kodekso 379 ir 381 straipsnių pakeitimo įstatymo projektų
ir uždaviniai Teikiamais Lietuvos Respublikos geležinkelių transporto eismo saugos įstatymo Nr. IX-1905 (toliau – GTESĮ) pakeitimo įstatymo projektu (toliau – GTESĮ projektas) ir Lietuvos Respublikos geležinkelių transporto kodekso (toliau – GTK) 7 ir 13 straipsnių pakeitimo ir 11, 16 straipsnių pripažinimo netekusiu galios įstatymo projektu (toliau – GTK projektas) siekiama į nacionalinę teisę perkelti 2016 m. gegužės 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos (ES) 2016/797 dėl geležinkelių sistemos sąveikos Europos Sąjungoje (toliau – Direktyva 2016/797) ir 2016 m. gegužės 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos (ES) 2016/798 dėl geležinkelių saugos (toliau – Direktyva 2016/798) nuostatas. GTESĮ projektu taip pat siekiama įgyvendinti Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnybos (toliau – STT) 2017 m. birželio 14 d. antikorupcinio vertinimo išvados Nr. 4-01-4503 „Dėl traukinio mašinistų mokymo, egzaminavimo, traukinio mašinisto pažymėjimų išdavimo, egzaminuotojų ir egzaminavimo centrams įgaliojimo suteikimo ir kontrolės“, STT 2018 m. rugpjūčio 23 d. antikorupcinio vertinimo išvados Nr. 4-01-6522 „ Dėl prekinių vagonų techninių prižiūrėtojų sertifikatų išdavimo“, STT 2018 m. liepos 4 d. antikorupcinio vertinimo išvados Nr. 4-01-5276 „Dėl asmenų, pageidaujančių dirbti darbą, susijusį su geležinkelių transporto eismu ar vykdyti krovinių krovimo ir tvirtinimo vagonuose darbų vadovų funkcijas, egzaminavimo ir mokymo“ (toliau
Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 379 ir 381 straipsnių pakeitimo įstatymo projektu (toliau – ANK projektas) siekiama atsisakyti administracinės atsakomybės už Lietuvos Respublikos geležinkelių infrastruktūros registre neįregistruotos geležinkelių infrastruktūros naudojimą taikymo. Taip pat ANK projektu siūloma patikslinti nuostatą dėl administracinės atsakomybės taikymo, kai asmuo, kuris neturi teisės valdyti geležinkelių riedmenis, juos valdo, ir atsisakyti papildomos sąlygos, kad asmeniui suteikta teisė valdyti geležinkelių riedmenis turi būti atimta. 2. Įstatymų projektų iniciatoriai (institucija, asmenys ar piliečių įgalioti atstovai) ir rengėjai GTESĮ ir GTK projektų (toliau GTESĮ ir GTK projektai kartu – Įstatymų projektai) iniciatorė – Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerija (toliau – Susisiekimo ministerija). Įstatymų projektus parengė Susisiekimo ministerijos Vandens ir geležinkelių transporto politikos grupės (l. e. grupės vadovo pareigas – Vidmantas Tamulis, tel. 239 3888, el. paštas [email protected] ) vyresnioji patarėja Jurgita Norkienė (tel. 239 3964, el. paštas [email protected] ) ir vyriausioji specialistė Monika Žilinskaitė-Veželienė (tel. 239 3997, el. paštas [email protected] ). 3. Kaip šiuo metu yra reguliuojami Įstatymų projektuose aptarti teisiniai santykiai
riedmenų ir jų techninių prižiūrėtojų 3.1.1.
Dėl leidimų pradėti naudoti geležinkelių riedmenis Šiuo metu Lietuvos Respublikoje leidžiama pradėti naudoti tik tuos geležinkelių riedmenis, kurie turi Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro nustatyta tvarka išduotus leidimus (pirmą leidimą pradėti naudoti geležinkelių techninio sąveikumo specifikacijos (toliau – TSS) atitinkančius geležinkelių riedmenis, pirmą leidimą pradėti naudoti TSS neatitinkančius geležinkelių riedmenis, papildomą leidimą pradėti naudoti TSS atitinkančius geležinkelių riedmenis, papildomą leidimą pradėti naudoti TSS neatitinkančius geležinkelių riedmenis, leidimą pradėti naudoti geležinkelių riedmenų seriją ir (ar) leidimą pradėti naudoti patvirtintą geležinkelių riedmenų tipą atitinkančius geležinkelių riedmenis) (GTESĮ 9 straipsnio 2 dalis). Vadovaudamasi Leidimų pradėti naudoti Lietuvos Respublikoje geležinkelių sistemos struktūrinius posistemius ir geležinkelių riedmenis išdavimo taisyklėmis, patvirtintomis Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2006 m. gruodžio 22 d. įsakymu Nr.
3-507 „Dėl Leidimų pradėti naudoti Lietuvos Respublikoje geležinkelių sistemos struktūrinius posistemius ir geležinkelių riedmenis išdavimo taisyklių patvirtinimo“ (toliau – Leidimų išdavimo taisyklės), Lietuvos transporto saugos administracija (toliau – Administracija) išduoda:
geležinkelių riedmenis Lietuvos Respublikoje (Leidimų išdavimo taisyklių IV skyrius);
geležinkelių riedmenis Lietuvos Respublikoje (Leidimų išdavimo taisyklių VI skyrius);
geležinkelių riedmenis Lietuvos Respublikoje (tais atvejais, kai kita Europos Sąjungos valstybė narė yra išdavusi pirmą leidimą pradėti naudoti TSS atitinkančius geležinkelių riedmenis jos teritorijoje, išskyrus Leidimų išdavimo taisyklių
atitinkančius geležinkelių riedmenis Lietuvos Respublikoje gauti nereikia) (Leidimų išdavimo taisyklių V skyrius);
geležinkelių riedmenis Lietuvos Respublikoje (tais atvejais, kai kita Europos Sąjungos valstybė narė yra išdavusi pirmą leidimą pradėti naudoti TSS neatitinkančius geležinkelių riedmenis jos teritorijoje, išskyrus Leidimų išdavimo taisyklių 55 punkte numatytą atvejį (kuomet papildomo leidimo pradėti naudoti TSS neatitinkančius geležinkelių riedmenis Lietuvos Respublikoje gauti nereikia) (Leidimų išdavimo taisyklių VII skyrius);
pradėti naudoti atnaujintus ar patobulintus geležinkelių riedmenis Lietuvos Respublikoje (Leidimų išdavimo taisyklių VIII skyrius);
geležinkelių riedmenų seriją Lietuvos Respublikoje (Leidimų išdavimo taisyklių XI skyrius);
tipą atitinkančius geležinkelių riedmenis (Leidimų išdavimo taisyklių X skyrius).
3-507 „Dėl Leidimų pradėti naudoti Lietuvos Respublikoje geležinkelių sistemos struktūrinius posistemius ir geležinkelių riedmenis išdavimo taisyklių patvirtinimo“ (toliau – Leidimų išdavimo taisyklės), Lietuvos transporto saugos administracija (toliau – Administracija) išduoda:
geležinkelių riedmenis Lietuvos Respublikoje (Leidimų išdavimo taisyklių IV skyrius);
geležinkelių riedmenis Lietuvos Respublikoje (Leidimų išdavimo taisyklių VI skyrius);
geležinkelių riedmenis Lietuvos Respublikoje (tais atvejais, kai kita Europos Sąjungos valstybė narė yra išdavusi pirmą leidimą pradėti naudoti TSS atitinkančius geležinkelių riedmenis jos teritorijoje, išskyrus Leidimų išdavimo taisyklių
atitinkančius geležinkelių riedmenis Lietuvos Respublikoje gauti nereikia) (Leidimų išdavimo taisyklių V skyrius);
geležinkelių riedmenis Lietuvos Respublikoje (tais atvejais, kai kita Europos Sąjungos valstybė narė yra išdavusi pirmą leidimą pradėti naudoti TSS neatitinkančius geležinkelių riedmenis jos teritorijoje, išskyrus Leidimų išdavimo taisyklių 55 punkte numatytą atvejį (kuomet papildomo leidimo pradėti naudoti TSS neatitinkančius geležinkelių riedmenis Lietuvos Respublikoje gauti nereikia) (Leidimų išdavimo taisyklių VII skyrius);
pradėti naudoti atnaujintus ar patobulintus geležinkelių riedmenis Lietuvos Respublikoje (Leidimų išdavimo taisyklių VIII skyrius);
geležinkelių riedmenų seriją Lietuvos Respublikoje (Leidimų išdavimo taisyklių XI skyrius);
tipą atitinkančius geležinkelių riedmenis (Leidimų išdavimo taisyklių X skyrius). Pažymėtina, kad geležinkelių riedmenų tipus tvirtina Administracija, taip pat kitos Europos Sąjungos valstybės narės (Leidimų išdavimo taisyklių IX skyrius).
Atitinkamai Administracija yra atsakinga už jos išduotų leidimų pradėti naudoti geležinkelių riedmenis Lietuvos Respublikoje priežiūrą, t. y. jų pakeitimą, galiojimo sustabdymą, galiojimo sustabdymo panaikinimą ir leidimų galiojimo panaikinimą (Leidimų išdavimo taisyklių XII skyrius). 3.1.2. Dėl reikalavimų geležinkelių riedmenims Šiuo metu geležinkelių riedmenų reikalavimai yra nustatyti GTESĮ 13 straipsnyje. GTK 13 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad geležinkelių riedmenys registruojami ir duomenys apie geležinkelių riedmenis, jų naudotojus, asmenis, atsakingus už geležinkelių riedmenų techninę priežiūrą, tvarkomi Lietuvos Respublikos geležinkelių riedmenų registre. 3.1.3. Dėl geležinkelių riedmenų techninių prižiūrėtojų ir jų sertifikavimo Šiuo metu reikalavimai geležinkelių riedmenų techniniams prižiūrėtojams bei jų veiklai įtvirtinti GTESĮ 13 straipsnio 3–9 dalyse. GTESĮ 13 straipsnio 3 dalis nustato, kad prieš pradėdamas naudoti geležinkelių riedmenis geležinkelių tinkle geležinkelių riedmenų naudotojas turi paskirti jų techninį prižiūrėtoją, kurio duomenys įrašomi į Lietuvos Respublikos geležinkelių riedmenų registrą. Pagal GTESĮ
geležinkelių tinkle, techniniai prižiūrėtojai turi turėti techninio prižiūrėtojo sertifikatus, kurie išduodami GTESĮ 15 ir 16 straipsniuose nustatyta tvarka. Šis reikalavimas netaikomas prekinių vagonų, kurie nenaudojami ar jų neketinama naudoti viešojoje geležinkelių infrastruktūroje, techniniams prižiūrėtojams. Detalesnė prekinių vagonų techninių prižiūrėtojų sertifikavimo tvarka nustatyta Prekinių vagonų techninių prižiūrėtojų sertifikavimo taisyklėse, patvirtintose Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2011 m. liepos 19 d. įsakymu Nr.
3-431 „Dėl Prekinių vagonų techninių prižiūrėtojų sertifikavimo taisyklių patvirtinimo“. 3.2. Dėl saugos sertifikatų ir įgaliojimų geležinkelių transporto eismo saugos srityje 3.2.1. Dėl teisės akto, reglamentuojančio saugos sertifikatus ir įgaliojimus geležinkelių transporto eismo saugos srityje GTK 11 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas reikalavimas g eležinkelio įmonėms (vežėjams) ir GTK 28 straipsnio 3 dalyje nurodytoms įmonėms, pageidaujančios naudotis geležinkelių infrastruktūra, turėti saugos sertifikatą. Atitinkamai nurodyta, kad geležinkelių infrastruktūros valdytojai, prieš pradėdami naudoti geležinkelių infrastruktūrą, privalo gauti įgaliojimus geležinkelių transporto eismo saugos srityje. Pagal GTK 11 straipsnio 5 dalį, sprendimus dėl saugos sertifikatų išdavimo, sertifikatų galiojimo sustabdymo, galiojimo sustabdymo panaikinimo, galiojimo panaikinimo, atnaujinimo, papildymo ir pakeitimo, taip pat dėl įgaliojimų geležinkelių transporto eismo saugos srityje suteikimo, jų galiojimo sustabdymo, galiojimo sustabdymo panaikinimo, galiojimo panaikinimo, atnaujinimo ir pakeitimo priima eismo saugos institucija. Detali saugos sertifikatų ir įgaliojimų geležinkelių transporto eismo saugos srityje išdavimo ir suteikimo, jų galiojimo sustabdymo, galiojimo sustabdymo panaikinimo, galiojimo panaikinimo, atnaujinimo, papildymo ir pakeitimo tvarka nustatyta Geležinkelio įmonių (vežėjų) ir geležinkelių infrastruktūros valdytojų saugos sertifikavimo taisyklėse, patvirtintose Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2003 m. sausio 23 d. įsakymu Nr. 3-37 „Dėl Geležinkelio įmonių
(vežėjų) ir geležinkelių infrastruktūros valdytojų saugos sertifikavimo taisyklių patvirtinimo“ (toliau – Saugos sertifikavimo taisyklės). 3.2.2.
sertifikatų Pagal GTK
infrastruktūra, privalo turėti saugos sertifikatą, kurį sudaro:
reikalavimus; ši saugos sertifikato dalis, išduota geležinkelio įmonei (vežėjui) Lietuvos Respublikoje ar kitoje Europos Sąjungos valstybėje narėje, galioja Lietuvos Respublikoje keleivių, bagažo ir (ar) krovinių vežimo vietiniais ir (ar) tarptautiniais maršrutais paslaugai, kuriai išduotas liudijimas, teikti, o išduota GTK 28 straipsnio 3 dalyje nurodytai įmonei – Lietuvos Respublikoje;
keleivių, bagažo ir (ar) krovinių vežimo vietiniais ir (ar) tarptautiniais maršrutais paslaugas geležinkelių tinkle, ir GTK 28 straipsnio 3 dalyje nurodyta įmonė, kuri naudojasi geležinkelių infrastruktūra, atitinka nustatytus geležinkelių transporto eismo saugos ir sąveikos reikalavimus. Ši saugos sertifikato dalis išduodama ir galioja tik saugos sertifikate nurodytoje Lietuvos Respublikos geležinkelių infrastruktūros dalyje.
GTK 11 straipsnio 5 dalyje įtvirtinta, kad eismo saugos institucija priima sprendimus, be kita ko, dėl:
1) GTK
Respublikoje registruotoms geležinkelio įmonėms (vežėjams), taip pat įmonėms, nurodytoms GTK 28 straipsnio 3 dalyje, šių sertifikatų galiojimo sustabdymo, galiojimo sustabdymo panaikinimo, galiojimo panaikinimo, atnaujinimo, papildymo ir pakeitimo;
2) GTK
kitų Europos Sąjungos valstybių narių geležinkelio įmonėms (vežėjams), šių liudijimų galiojimo sustabdymo, galiojimo sustabdymo panaikinimo, galiojimo panaikinimo, atnaujinimo, papildymo ir pakeitimo. Atitinkamai pagal Lietuvos Respublikos nacionalinius teisės aktus saugos sertifikatus išduoda Administracija (GTK 11 straipsnio 5 dalis, Saugos sertifikavimo taisyklių 7 punktas). 3.2.3. Dėl įgaliojimų geležinkelių transporto eismo saugos srityje GTK 11 straipsnio
pradėdami naudoti geležinkelių infrastruktūrą, privalo gauti įgaliojimus geležinkelių transporto eismo saugos srityje. Vadovaujantis GTK 11 straipsnio 4 dalimi, įgaliojimai geležinkelių transporto eismo saugos srityje patvirtina, kad:
1) geležinkelių infrastruktūros valdytojas turi eismo saugos valdymo sistemą, atitinkančią
nustatytus reikalavimus;
2) geležinkelių infrastruktūros valdytojas atitinka nustatytus geležinkelių transporto eismo saugos reikalavimus. Geležinkelių infrastruktūros valdytojas laikosi šiame punkte nurodytų reikalavimų, jeigu jis užtikrina saugų geležinkelių infrastruktūros projektavimą, valdymą, priežiūrą ir naudojimą bei traukinių eismo valdymą ir organizavimą.
Pagal GTK 11 straipsnio
saugos srityje suteikimo, jų galiojimo sustabdymo, galiojimo sustabdymo panaikinimo, galiojimo panaikinimo, atnaujinimo ir pakeitimo priima eismo saugos institucija. 3.2.4. Dėl saugos sertifikatų išdavimo ir įgaliojimų geležinkelių transporto eismo srityje suteikimo reglamentavimo įgyvendinamųjų teisės aktų lygiu Detali saugos sertifikatų ir įgaliojimų geležinkelių transporto eismo saugos srityje išdavimo ir suteikimo, jų galiojimo sustabdymo, galiojimo sustabdymo panaikinimo, galiojimo panaikinimo, atnaujinimo, papildymo ir pakeitimo tvarka nustatyta Saugos sertifikavimo taisyklėse. Šios taisyklės, be kita ko, nustato saugos sertifikatų (jų dalių) išdavimo ir įgaliojimų geležinkelių transporto eismo srityje suteikimo sąlygas; esmines veiklos sąlygas, kurių privalo laikytis saugos sertifikatų ir įgaliojimų geležinkelių transporto eismo srityje turėtojai; saugos sertifikatų ir įgaliojimų geležinkelių transporto eismo srityje atnaujinimo, pakeitimo, papildymo, galiojimo sustabdymo, galiojimo sustabdymo panaikinimo, galiojimo panaikinimo pagrindus; terminus, per kuriuos eismo saugos institucija turi priimti sprendimus su saugos sertifikatais ir (ar) įgaliojimais geležinkelių transporto eismo saugos srityje susijusiais klausimais ir kt. 3.3. Dėl nacionalinių taisyklių Pagal GTESĮ 4 straipsnio 1 dalį, Lietuvos Respublikos susisiekimo ministras tvirtina nacionalinių geležinkelių transporto eismo saugos taisyklių sąrašą, kurį Susisiekimo ministerija pateikia Europos Komisijai. Nacionalinių geležinkelių transporto eismo saugos taisyklių sąrašas patvirtintas Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2010 m. rugpjūčio 16 d. įsakymu Nr.
3-506 „Dėl Nacionalinių geležinkelių transporto eismo saugos taisyklių sąrašo patvirtinimo“. GTESĮ 4 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad S usisiekimo ministerija praneša Europos Komisijai apie priimtas naujas nacionalines geležinkelių transporto eismo saugos taisykles ar jų pakeitimus, išskyrus atvejus, kai priimtos naujos nacionalinės geležinkelių transporto eismo saugos taisyklės ar padaryti jų pakeitimai yra susiję tik su TSS įgyvendinimu. GTESĮ
iekvieno geležinkelių posistemio ar jo dalies, kuriai netaikomos TSS (reikiama TSS dar nėra patvirtinta, Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro nustatyta tvarka yra pranešta Europos Komisijai apie išlygą dėl TSS taikymo arba TSS numatytas specifinis atvejis), išsamūs reikalavimai, būtini esminiams reikalavimams vykdyti ir geležinkelių sistemos sąveikumui užtikrinti, nustatomi geležinkelių posistemių techninėse taisyklėse . GTESĮ 4 straipsnio
tvirtina Lietuvos Respublikos susisiekimo ministras. Susisiekimo ministerija šį sąrašą pateikia Europos Komisijai. Pakeistas geležinkelių posistemių techninių taisyklių sąrašas Europos Komisijai yra teikiamas ir tuo atveju, kai pakeičiamos šiame sąraše nurodytos taisyklės, Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro nustatyta tvarka pranešus Europos Komisijai apie išlygą dėl TSS taikymo arba patvirtinus TSS.
Vadovaujantis GTESĮ 4 straipsnio 7 dalimi, šioms taisyklėms priskiriama:
1) geležinkelių posistemių techniniai reglamentai – Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro ar jo įgaliotos institucijos priimti teisės aktai, kuriuose nustatomi geležinkelių posistemių, jų projektavimo, konstravimo, įdiegimo, patobulinimo, atnaujinimo, statybos, naudojimo ir priežiūros techniniai reikalavimai arba teikiamos nuorodos į standartus ar geležinkelių posistemių naudojimo ir techninės priežiūros taisykles;
2) geležinkelių posistemių taisyklės, geležinkelių posistemių naudojimo ir techninės priežiūros taisyklės
3) nacionalinės standartizacijos institucijos parengti ir priimti geležinkelių posistemių srityje taikomi Lietuvos standartai, taip pat perimti Europos ir tarptautiniai standartai;
4) techninės sąveikumo specifikacijos, paskelbtos Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje;
5) metodiniai nurodymai ir rekomendacijos – geležinkelių posistemių, jų projektavimo, gamybos ir statybos įmonių, mokslo ir studijų institucijų paskelbti savanoriškai taikomi dokumentai, kuriuose nurodyti geležinkelių posistemių techninių reglamentų įgyvendinimo būdai ir metodai.
Vadovaujantis GTESĮ 4 straipsnio 7 dalimi, šioms taisyklėms priskiriama:
1) geležinkelių posistemių techniniai reglamentai – Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro ar jo įgaliotos institucijos priimti teisės aktai, kuriuose nustatomi geležinkelių posistemių, jų projektavimo, konstravimo, įdiegimo, patobulinimo, atnaujinimo, statybos, naudojimo ir priežiūros techniniai reikalavimai arba teikiamos nuorodos į standartus ar geležinkelių posistemių naudojimo ir techninės priežiūros taisykles;
2) geležinkelių posistemių taisyklės, geležinkelių posistemių naudojimo ir techninės priežiūros taisyklės
3) nacionalinės standartizacijos institucijos parengti ir priimti geležinkelių posistemių srityje taikomi Lietuvos standartai, taip pat perimti Europos ir tarptautiniai standartai;
4) techninės sąveikumo specifikacijos, paskelbtos Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje;
5) metodiniai nurodymai ir rekomendacijos – geležinkelių posistemių, jų projektavimo, gamybos ir statybos įmonių, mokslo ir studijų institucijų paskelbti savanoriškai taikomi dokumentai, kuriuose nurodyti geležinkelių posistemių techninių reglamentų įgyvendinimo būdai ir metodai. Remiantis GTESĮ 4 straipsnio 8 dalimi, geležinkelių posistemių taisyklės, geležinkelių posistemių naudojimo ir techninės priežiūros taisyklės, Lietuvos standartai taikomi savanoriškai, išskyrus atvejus, kai geležinkelių posistemių techniniuose reglamentuose ar kituose teisės aktuose, susijusiuose su geležinkelių posistemiu, nurodoma, kad minėtas taisykles, standartus taikyti privaloma. 3.4.Dėl paskelbtųjų ir paskirtųjų įstaigų
įstaigų Paskelbtosios įstaigos sąvoka įtvirtinta GTESĮ 2 straipsnio 31 dalyje.
Tokia įstaiga apibrėžta kaip įstaiga, paskirta atlikti geležinkelių sistemos sąveikaujančių dalių Europos Bendrijos atitikties arba tinkamumo naudoti patikrą arba struktūrinių posistemių Europos Bendrijos patikrą. Pagal GTESĮ 26 straipsnio 1 dalį, juridiniai asmenys ir kitos organizacijos, pageidaujantys atlikti Europos Bendrijos patikrą, turi gauti Nacionalinio akreditacijos biuro (išduodamą akreditavimo pažymėjimą ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės (toliau – Vyriausybė) įgaliotosios institucijos (toliau – įgaliotoji institucija) įgaliojimus vykdyti paskelbtosios įstaigos veiklą. Akreditavimo pažymėjimas išduodamas Lietuvos Respublikos atitikties įvertinimo įstatymo nustatyta tvarka. Reikalavimai, kuriuos turi atitikti juridiniai asmenys ir kitos organizacijos, pageidaujantys vykdyti paskelbtosios įstaigos veiklą, nustatyti GTESĮ 26 straipsnio 4 ir 6 dalyse. U ž geležinkelių sistemos sąveikaujančių dalių atitikties arba tinkamumo naudoti vertinimą ir (arba) struktūrinių posistemių Europos Bendrijos patikrą atsakingi įstaigos darbuotojai turi atitikti GTESĮ 26 straipsnio 5 ir 6 dalyse įtvirtintus reikalavimus. 3.4.2. Dėl paskirtųjų įstaigų Remiantis GTESĮ 2 straipsnio
struktūrinių posistemių Lietuvos Respublikos patikrą. GTESĮ 27 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad juridiniai asmenys ir kitos organizacijos, norėdami atlikti Lietuvos Respublikos patikrą, turi gauti Nacionalinio akreditacijos biuro išduodamą akreditavimo pažymėjimą ir įgaliotosios institucijos įgaliojimus vykdyti paskirtosios įstaigos veiklą. Akreditavimo pažymėjimas išduodamas Lietuvos Respublikos atitikties įvertinimo įstatymo nustatyta tvarka. Pagal GTESĮ
atlieka eismo saugos institucija. 3.5. Dėl STT rekomendacijų įgyvendinimo 3.5.1.
Dėl teisės atlikti fizinių asmenų, pageidaujančių gauti traukinio mašinisto pažymėjimą, psichologinį vertinimą suteikimo Pagal GTESĮ 21 straipsnio
gauti traukinio mašinisto pažymėjimą, psichologinį vertinimą, eismo saugos institucijos nustatyta tvarka turi įgyti teisę atlikti fizinių asmenų, pageidaujančių gauti traukinio mašinisto pažymėjimą, psichologinį vertinimą. Ši teisė suteikiama neterminuotai. Reikalavimai fiziniams asmenims, pageidaujantiems įgyti teisę atlikti psichologinį vertinimą, įtvirtinti GTESĮ
nustatyta, kad fiziniai asmenys, pageidaujantys įgyti teisę atlikti psichologinį vertinimą, eismo saugos institucijai turi pateikti deklaraciją ir dokumentus, kuriais patvirtinama atitiktis GTESĮ 21 straipsnio 2 dalyje nurodytiems reikalavimams. Fizinis asmuo įgyja teisę atlikti psichologinį vertinimą kitą dieną po deklaracijos ir dokumentų pateikimo dienos arba kitą pasirinktą vėlesnę deklaracijoje nurodytą dieną. Eismo saugos institucija savo interneto svetainėje viešai skelbia fizinių asmenų, įgijusių teisę atlikti psichologinį vertinimą, sąrašą. GTESĮ 21 straipsnio 4 dalyje nurodytos veiklos sąlygos, kurių atlikdami vertinimą turi laikytis fiziniai asmenys, įgiję teisę atlikti psichologinį vertinimą (toliau – psichologai). Pagal GTESĮ 21 straipsnio 6 dalį šių sąlygų laikymosi priežiūrą atlieka eismo saugos institucija, kuri, nustačiusi jų laikymosi pažeidimų, psichologą įspėja raštu ir nustato ne ilgesnį kaip 30 kalendorinių dienų terminą nustatytiems pažeidimams pašalinti. Terminas, nustatytas pažeidimams pašalinti, gali būti pratęstas ne ilgesniam kaip 30 kalendorinių dienų terminui pateikus motyvuotą prašymą eismo saugos institucijai.
Jei per nustatytą terminą pažeidimai, dėl kurių psichologas buvo įspėtas, nėra pašalinami, teisė atlikti psichologinį vertinimą sustabdoma (GTESĮ 21 straipsnio 7 dalis). Pagal GTESĮ 21 straipsnio 8 dalį, eismo saugos institucija, priėmusi motyvuotą sprendimą sustabdyti teisę atlikti psichologinį vertinimą, praneša apie šį sprendimą psichologui ir nustato ne ilgesnį kaip 30 kalendorinių dienų terminą, per kurį psichologas privalo pašalinti nurodytus pažeidimus. Terminas pažeidimams pašalinti gali būti pratęstas ne ilgesniam kaip 30 kalendorinių dienų terminui pateikus motyvuotą prašymą eismo saugos institucijai. Jei psichologas per nustatytą terminą pašalina eismo saugos institucijos nurodytus pažeidimus, dėl kurių buvo sustabdyta ši teisė, ir apie tai raštu informuoja eismo saugos instituciją, teisės atlikti psichologinį vertinimą sustabdymas panaikinamas (GTESĮ 21 straipsnio
vertinimą panaikinimo pagrindai. GTESĮ 21 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad psichologinio vertinimo metu psichologai privalo nustatyti, ar fizinis asmuo neturi psichologinių trūkumų, ypač tinkamumo atlikti jam skirtas užduotis, ar kitų svarbių asmeninių savybių, kurios galėtų kliudyti saugiai vykdyti pareigas, ir, atsižvelgę į atlikto vertinimo rezultatus, išduoti fiziniam asmeniui eismo saugos institucijos nustatytos formos pažymą apie fizinio asmens tinkamumą arba netinkamumą atlikti traukinio mašinisto funkcijas. 3.5.2.
mašinistų mokymo centro pripažinimo pažymėjimų GTESĮ 22 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad asmenys, pageidaujantys mokyti fizinius asmenis, siekiančius gauti traukinio mašinisto pažymėjimą, ir (ar) traukinio mašinistus, turi gauti eismo saugos institucijos išduodamą elektroninės ir (ar) popierinės formos traukinio mašinistų mokymo centro pripažinimo pažymėjimą, kuris galioja neterminuotai. Remiantis
straipsnio 2 dalimi, šie pažymėjimai išduodami eismo saugos institucijos nustatyta tvarka. GTESĮ 22 straipsnio
sprendimą išduoti arba atsisakyti išduoti pažymėjimą ir apie priimtą sprendimą informuoja pareiškėją. Šis sprendimas priimamas ne vėliau kaip per 2 mėnesius nuo tinkamai įformintų prašymo ir visų eismo saugos institucijos nurodytų dokumentų gavimo dienos. GTESĮ 22 straipsnio
a smenys, gavę pažymėjimą (toliau – traukinio mašinistų mokymo centrai) . Pagal GTESĮ 22 straipsnio 10 dalį, šių sąlygų laikymosi priežiūrą atlieka eismo saugos institucija, kuri, nustačiusi minėtų veiklos sąlygų ar reikalavimų laikymosi pažeidimų, raštu įspėja traukinio mašinistų mokymo centrą ir nustato ne ilgesnį kaip 30 kalendorinių dienų terminą nustatytiems pažeidimams pašalinti. Terminas, nustatytas pažeidimams pašalinti, gali būti pratęstas ne ilgesniam kaip 30 kalendorinių dienų terminui pateikus motyvuotą prašymą eismo saugos institucijai. Jeigu per eismo saugos institucijos nustatytą terminą nepašalinami pažeidimai, dėl kurių traukinio mašinistų mokymo centras buvo įspėtas , pažymėjimo galiojimas sustabdomas (GTESĮ 22 straipsnio 11 dalis).
Pagal GTESĮ 22 straipsnio
ismo saugos institucija praneša traukinio mašinistų mokymo centrui apie priimtą sprendimą sustabdyti pažymėjimo galiojimą ir nustato ne ilgesnį kaip 30 kalendorinių dienų terminą, per kurį traukinio mašinistų mokymo centras privalo pašalinti nurodytus pažeidimus. Terminas, nustatytas pažeidimams pašalinti, gali būti pratęstas ne ilgesniam kaip 30 kalendorinių dienų terminui pateikus motyvuotą prašymą eismo saugos institucijai. Jei traukinio mašinistų mokymo centras per nustatytą terminą pašalina pažeidimus, dėl kurių buvo sustabdytas pažymėjimo galiojimas, ir apie tai raštu informuoja eismo saugos instituciją, pažymėjimo galiojimo sustabdymas panaikinamas (GTESĮ 22 straipsnio 13 dalis). GTESĮ 22 straipsnio 15 dalyje įtvirtinti pažymėjimo galiojimo panaikinimo pagrindai. 3.5.3. Dėl įgaliojimų traukinio mašinistų egzaminavimo centrams suteikimo GTESĮ 23 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad asmenys, pageidaujantys organizuoti traukinio mašinistų ir
(ar) asmenų, pageidaujančių gauti traukinio mašinisto pažymėjimus, egzaminavimą, turi gauti eismo saugos institucijos išduodamus elektroninės ir
(ar) popierinės formos įgaliojimus organizuoti traukinio mašinistų ir (ar) asmenų, pageidaujančių gauti traukinio mašinisto pažymėjimus, egzaminavimą, kurie galioja neterminuotai. Įgaliojimai suteikiami eismo saugos institucijos nustatyta tvarka.
Remiantis GTESĮ 23 straipsnio 2 dalimi, a smenims, pageidaujantiems gauti įgaliojimus, taikomi šie reikalavimai:
pažymėjimą, egzaminavimo tvarką;
2) turėti traukinio mašinistų, siekiančių gauti traukinio mašinisto sertifikatą, egzaminavimo tvarkos atitikties Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro patvirtintame Geležinkelių transporto eismo saugos valdymo sistemų reikalavimų apraše nustatytiems reikalavimams kontrolės sistemą. Pagal GTESĮ 23 straipsnio
pareiškėjui įgaliojimus priima ir apie priimtą sprendimą pareiškėją informuoja per
dokumentų gavimo dienos. GTESĮ 23 straipsnio 7 dalyje nustatytos veiklos sąlygos, kurių vykdydami veiklą privalo laikytis asmenys, gavę įgaliojimus (toliau – traukinio mašinistų egzaminavimo centrai). Šių sąlygų laikymosi priežiūrą pagal GTESĮ 23 straipsnio 9 dalį atlieka eismo saugos institucija, kuri, nustačiusi šių veiklos sąlygų ar reikalavimų laikymosi pažeidimų, raštu įspėja traukinio mašinistų egzaminavimo centrą ir nustato ne ilgesnį kaip 30 kalendorinių dienų terminą nustatytiems pažeidimams pašalinti. Terminas, nustatytas pažeidimams pašalinti, gali būti pratęstas ne ilgesniam kaip 30 kalendorinių dienų terminui pateikus motyvuotą prašymą eismo saugos institucijai. Jeigu per eismo saugos institucijos nustatytą terminą nepašalinami pažeidimai, dėl kurių traukinio mašinistų egzaminavimo centras buvo įspėtas, į galiojimų galiojimas sustabdomas (GTESĮ 23 straipsnio 10 dalis).
Eismo saugos institucija praneša traukinio mašinistų egzaminavimo centrui apie priimtą sprendimą sustabdyti įgaliojimų galiojimą ir nustato ne ilgesnį kaip 30 kalendorinių dienų terminą, per kurį traukinio mašinistų egzaminavimo centras privalo pašalinti nurodytus pažeidimus. Terminas, nustatytas pažeidimams pašalinti, gali būti pratęstas ne ilgesniam kaip 30 kalendorinių dienų terminui pateikus motyvuotą prašymą eismo saugos institucijai (GTESĮ 23 straipsnio 11 dalis). Jeigu traukinio mašinistų egzaminavimo centras per nustatytą terminą pašalina eismo saugos institucijos nurodytus pažeidimus, dėl kurių buvo sustabdytas įgaliojimų galiojimas, ir apie tai raštu informuoja eismo saugos instituciją, įgaliojimų galiojimo sustabdymas panaikinamas (GTESĮ 23 straipsnio 12 dalis). GTESĮ 23 straipsnio 14 dalyje įtvirtinti įgaliojimų galiojimo panaikinimo pagrindai. 3.5.4. Dėl traukinio mašinistų egzaminuotojų pripažinimo pažymėjimų išdavimo GTESĮ 24 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad fiziniai asmenys, pageidaujantys egzaminuoti fizinius asmenis, siekiančius gauti traukinio mašinisto pažymėjimą, ir (ar) traukinio mašinistus, turi gauti eismo saugos institucijos išduodamus elektroninės ir (ar) popierinės formos traukinio mašinistų egzaminuotojo pripažinimo pažymėjimus. Šie pažymėjimai išduodami eismo saugos institucijos nustatyta tvarka neterminuotai. Pagal GTESĮ 24 straipsnio 2 dalį, fiziniai asmenys, pageidaujantys egzaminuoti fizinius asmenis, siekiančius gauti traukinio mašinisto pažymėjimą, ir (ar) traukinio mašinistus, privalo atitikti reikalavimus, nurodytus 2011 m. lapkričio 22 d. sprendime Nr.
2011/765/ES dėl kriterijų, kuriais remiantis pripažįstami traukinių mašinistų mokymo centrai bei traukinių mašinistų egzaminuotojai ir organizuojami egzaminai pagal Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2007/59/EB. GTESĮ 24 straipsnio 6 dalyje nustatytos veiklos sąlygos, kurių vykdydami veiklą privalo laikytis fiziniai asmenys, gavę pažymėjimus (toliau – traukinio mašinistų egzaminuotojai). Šių sąlygų laikymosi priežiūrą vykdo eismo saugos institucija, kuri, nustačiusi veiklos sąlygų ar reikalavimų laikymosi pažeidimų, raštu įspėja traukinio mašinistų egzaminuotoją ir nustato ne ilgesnį kaip 30 kalendorinių dienų terminą nustatytiems pažeidimams pašalinti. Terminas, nustatytas pažeidimams pašalinti, gali būti pratęstas ne ilgesniam kaip 30 kalendorinių dienų terminui pateikus motyvuotą prašymą eismo saugos institucijai (GTESĮ 24 straipsnio 8 dalis). Jeigu per eismo saugos institucijos nustatytą terminą nepašalinami pažeidimai, dėl kurių traukinio mašinistų egzaminuotojas buvo įspėtas, p ažymėjimo galiojimas sustabdomas (GTESĮ 24 straipsnio 9 dalis). Tokiu atveju e ismo saugos institucija praneša traukinio mašinistų egzaminuotojui apie priimtą sprendimą sustabdyti pažymėjimo galiojimą ir nustato ne ilgesnį kaip 30 kalendorinių dienų terminą, per kurį traukinio mašinistų egzaminuotojas privalo pašalinti nurodytus pažeidimus. Terminas, nustatytas pažeidimams pašalinti, gali būti pratęstas ne ilgesniam kaip 30 kalendorinių dienų terminui pateikus motyvuotą prašymą eismo saugos institucijai (GTESĮ 24 straipsnio 10 dalis).
Jeigu traukinio mašinistų egzaminuotojas per nustatytą terminą pašalina eismo saugos institucijos nurodytus pažeidimus, dėl kurių buvo sustabdytas pažymėjimo galiojimas, ir apie tai raštu informuoja eismo saugos instituciją, p ažymėjimo galiojimo sustabdymas panaikinamas (GTESĮ 24 straipsnio 11 dalis) . GTESĮ 24 straipsnio 13 dalyje įtvirtinti pažymėjimo galiojimo panaikino pagrindai. 3.5.5. Dėl teisės valdyti geležinkelių riedmenis atėmimo GTESĮ 31 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teisė valdyti geležinkelių riedmenis atimama šiais atvejais: 1) mašinistui susirgus ligomis, dėl kurių jis negali tinkamai valdyti geležinkelių riedmenų ir kurios yra įtrauktos į Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro patvirtintą sąrašą;
2) paaiškėjus, kad teisė valdyti geležinkelių riedmenis buvo suteikta pateikus suklastotus duomenis apie asmens sveikatos būklę ar kitą suklastotą informaciją, kuri lėmė teisės valdyti geležinkelių riedmenis suteikimą. 3.6. Dėl geležinkelių transporto katastrofų, eismo įvykių ir riktų tyrimo vadovo
straipsnio 2 ir 4 dalyse įtvirtinta, kad Lietuvos Respublikoje geležinkelių transporto katastrofas, eismo įvykius ir riktus tiria katastrofų vadovas, kuris savo organizacine struktūra, teisine forma ir priimdamas sprendimus turi būti nepriklausomas nuo eismo saugos institucijos, bet kurios geležinkelių transporto kontrolės funkcijas atliekančios institucijos ar įstaigos, geležinkelių infrastruktūros valdytojų, geležinkelio įmonių (vežėjų), rinkliavą už naudojimąsi viešąja geležinkelių infrastruktūra renkančios organizacijos, viešosios geležinkelių infrastruktūros pajėgumus skiriančios organizacijos, paskelbtosios įstaigos ir bet kurio asmens, kurio interesai gali nesutapti su katastrofų tyrimų vadovo uždaviniais.
Katastrofų tyrimų vadovo veiklai turi būti skiriama pakankamai finansinių išteklių, užtikrinančių nepriklausomą jam skirtų užduočių atlikimą. 3.7. Dėl geležinkelių riedmenų registravimo GTK 13 straipsnio
geležinkelių riedmenis, jų naudotojus, asmenis, atsakingus už geležinkelių riedmenų techninę priežiūrą, tvarkomi Lietuvos Respublikos geležinkelių riedmenų registre. Vadovaujantis GTK 13 straipsnio 2 dalimi, Lietuvos Respublikos geležinkelių riedmenų registre neregistruojami trečiųjų valstybių asmenims priklausantys prekiniai ir keleiviniai vagonai, bendrai naudojami tarptautiniam susisiekimui su trečiosiomis valstybėmis 1 520 mm pločio vėžės geležinkelių tinkle, jeigu leidimai pradėti naudoti šiuos geležinkelių riedmenis pirmą kartą išduoti ar teisė eksploatuoti šiuos geležinkelių riedmenis pirmą kartą suteikta trečiojoje valstybėje 3.8.
Dėl administracinės atsakomybės taikymo ir geležinkelių infrastruktūros registravimo Šiuo metu Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodeksas numato administracinę atsakomybę už Lietuvos Respublikos geležinkelių infrastruktūros registre neįregistruotos geležinkelių infrastruktūros naudojimą ir geležinkelių riedmenų valdymą, kai teisė valdyti geležinkelių riedmenis yra atimta. 4. Kokios siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama
leidimų pradėti naudoti geležinkelių riedmenis Direktyvos 2016/797 preambulės 49 rečitalyje nurodyta, kad siekiant sudaryti palankesnes sąlygas pateikti rinkai transporto priemones (t. y. geležinkelių riedmenis) ir sumažinti administracinę naštą turėtų būti pradėta vartoti visoje Europos Sąjungoje galiojančio leidimo pateikti transporto priemonę rinkai sąvoka. Direktyvos 2016/797
riedmenys) gali būti pateikta rinkai tik gavus Europos geležinkelių agentūros (toliau – Agentūra) arba nacionalinės saugos institucijos išduotą leidimą pateikti transporto priemonę rinkai.
Pagal Direktyvos 2016/797 21 straipsnio 5 dalį, Agentūra išduoda leidimus pateikti transporto priemonę rinkai, jeigu transporto priemonę numatoma naudoti keliose valstybėse narėse (išduodama tokius leidimus Agentūra į pagalbą pasitelkia su transporto priemonės naudojimo vieta susijusią nacionalinę saugos instituciją ar institucijas), taip pat vienoje valstybėje narėje. Pagal Direktyvos 2016/797 21 straipsnio 8 dalį nacionalinė saugos institucija, pareiškėjo prašymu, išduoda leidimą pateikti transporto priemonę rinkai, jei šios transporto priemonės naudojimo vieta apima tik toje vienoje valstybėje narėje esantį tinklą ar tinklus. Be to, pagal Direktyvos 2016/797 21 straipsnio 8 dalį, nacionalinės saugos institucijos išduotas leidimas pateikti transporto priemonę rinkai, p asikonsultavus su kompetentingomis nacionalinėmis saugos institucijomis, neišplėtus jo naudojimo vietos taip pat galioja transporto priemonėms, vykstančioms į kaimyninių valstybių narių, pasižyminčių panašiomis tinklo charakteristikomis, stotis, jeigu tos stotys yra arti sienos. Direktyvos 2016/797
leidimą turinčios transporto priemonės naudojimo vietą, jis privalo kreiptis dėl atnaujinto leidimo, apimančio išplėstą naudojimo vietą, išdavimo į Agentūrą arba nacionalinę saugos instituciją (jeigu leidimą išdavė valstybės narės nacionalinė saugos institucija ir pareiškėjas pageidauja išplėsti naudojimo vietą toje valstybėje narėje).
Atsižvelgiant į nurodytas Direktyvos 2016/798 nuostatas, GTESĮ projektu siūloma:
riedmenis“, ,,leidimas pradėti naudoti geležinkelių riedmenų seriją“ į ,,leidimas pateikti rinkai geležinkelių riedmenis (geležinkelių riedmenų seriją)“, ,,leidimas pradėti naudoti patvirtintą geležinkelių riedmenų tipą atitinkančius geležinkelių riedmenis“ į ,,leidimas pateikti rinkai geležinkelių riedmenų tipą atitinkančius geležinkelių riedmenis (geležinkelių riedmenų seriją)“;
išduodančias institucijas ir jų kompetenciją išduodant šiuos leidimus bei patikslinti šių institucijų išduodamų leidimų sąrašą, iš jo išbraukti papildomą leidimą pradėti naudoti geležinkelių riedmenis [1] , kadangi leidimus pateikti geležinkelių riedmenims, kurie naudojami daugiau nei vienoje valstybėje narėje, rinkai išduoda išimtinai Agentūra, kuri išduoda ir atnaujintus leidimus šiems geležinkelių riedmenims išplėtus jų naudojimo vietą;
galimybę, laikantis atitinkamų sąlygų, geležinkelių riedmenims važiuoti iš Lietuvos Respublikos kaimyninės Europos Sąjungos valstybės narės į Lietuvos Respublikos stotis, kurios yra netoli nuo tos kaimyninės Europos Sąjungos valstybės narės ir Lietuvos Respublikos valstybės sienos, neišplėtus eismo saugos institucijos ar Agentūros išduoto leidimo pateikti rinkai šiuos geležinkelių riedmenis naudojimo vietos. 4.1.2.
Pagal Direktyvos 2016/797 22 straipsnio 1 dalį, transporto priemonė, kuriai suteiktas leidimas ją pateikti rinkai, prieš pirmą kartą ją naudojant turi būti įregistruota transporto priemonių registre, kaip nurodyta Direktyvos 2016/797
veikti Europos transporto priemonių registras (2021 m. birželio 16 d.), kiekviena valstybė narė tvarko nacionalinį transporto priemonių registrą. Direktyvos 2016/797 23 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad geležinkelio įmonė, prieš pradėdama naudoti transporto priemonę naudojimo vietoje, nurodytoje leidime tą transporto priemonę pateikti rinkai, patikrina: ar transporto priemonei išduotas leidimas pateikti ją rinkai ir ar ji tinkamai įregistruota; ar transporto priemonė suderinta su maršrutu, remiantis infrastruktūros registru, ar atitinka TSS ar kitą svarbią informaciją, kurią nemokamai ir per pagrįstą laiką turi pateikti infrastruktūros valdytojas, jeigu toks registras neegzistuoja arba yra neišsamus; ar transporto priemonė tinkamai įtraukta į traukinio, kuriame ją numatoma eksploatuoti, sudėtį, atsižvelgiant į saugos valdymo sistemą ir traukinių eismo organizavimo ir valdymo TSS. Šiais tikslais, remiantis Direktyvos 2016/797 23 straipsnio 2 dalimi, geležinkelio įmonė, bendradarbiaudama su infrastruktūros valdytoju, gali atlikti bandymus. Atitinkamai infrastruktūros valdytojas deda visas pastangas siekdamas užtikrinti, kad visi bandymai būtų atlikti per tris mėnesius nuo pareiškėjo prašymo gavimo dienos. Direktyvos 2016/797 26 straipsnio 1 dalyje nurodyti geležinkelio įmonės veiksmai, kurių ji gali arba privalo imtis nustačiusi, kad jos naudojama transporto priemonė neatitinka vieno iš taikytinų esminių reikalavimų.
Direktyvos 2016/797 26 straipsnį 2 ir 3 dalyse įtvirtintos nacionalinės saugos institucijos pareigos sužinojus, kad transporto priemonė arba transporto priemonės tipas naudojant pagal paskirtį neatitinka vieno iš taikytinų esminių reikalavimų, bei teisė taikyti laikinas saugos priemones, kai Direktyvos 2016/797 26 straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatytais atvejais geležinkelio įmonės taikomomis priemonėmis neužtikrinama atitiktis taikytiniems esminiams reikalavimams ir dėl šios neatitikties kyla rimtas pavojus saugai. Atsižvelgiant į nurodytas Direktyvos 2016/797 nuostatas, GTK projektu siūloma:
1) nustatyti, kad geležinkelių riedmenys registruojami ir duomenys apie geležinkelių riedmenis, jų naudotojus, asmenis, atsakingus už geležinkelių riedmenų techninę priežiūrą, kaupiami iki 2021 m. birželio 16 d. Lietuvos Respublikos geležinkelių riedmenų registre, o nuo 2021 m. birželio 16 d.
2) patikslinti, kad iki 2021 m. birželio 16 d. Lietuvos Respublikos geležinkelių riedmenų registre, o nuo 2021 m. birželio 16 d. Agentūros tvarkomame Europos transporto priemonių registre neregistruojami prekiniai ir keleiviniai vagonai, kuriuos ketinama naudoti Europos Sąjungoje kaip bendros 1 520 mm pločio vėžės geležinkelio sistemos vagonus, jeigu leidimai pradėti naudoti šiuos geležinkelių riedmenis pirmą kartą išduoti ar teisė eksploatuoti šiuos geležinkelių riedmenis pirmą kartą suteikta trečiojoje valstybėje įsteigtos organizacijos (asociacijos), kaip tai numatyta 2018 m. spalio 25 d.
Komisijos įgyvendinimo sprendimo (ES) 2018/1614, kuriuo nustatomos Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos (ES) 2016/797 47 straipsnyje nurodytų transporto priemonių registrų specifikacijos ir iš dalies keičiamas ir panaikinamas Komisijos sprendimas 2007/756/EB 3.2.1.6 papunktyje. Atsižvelgiant į nurodytas Direktyvos 2016/797 nuostatas, GTESĮ projektu siūloma:
geležinkelių riedmenis prieš pradedant juos naudoti ir teisę atlikti bandomuosius važiavimus bei infrastruktūros valdytojo pareigas dėl galimybės atlikti tokius važiavimus užtikrinimo;
naudotojai ir Administracija, nustatę, kad naudojami geležinkelių riedmenys ar patvirtintas jų tipas neatitinka esminių reikalavimų. 4.1.3. Dėl geležinkelių riedmenų techninių prižiūrėtojų ir jų sertifikavimo Direktyvos 2016/798 14 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad kiekviena transporto priemonė, prieš pradedant ją naudoti tinkle, turi turėti jai skirtą už techninę priežiūrą atsakingą subjektą. Pagal Direktyvos 2016/798 14 straipsnio 2 dalį, už techninę priežiūrą atsakingas subjektas užtikrina, kad transporto priemonės, už kurių techninę priežiūrą jis yra atsakingas, veiktų saugiai. Tuo tikslu jis nustato tų transporto priemonių techninės priežiūros sistemą ir pagal tą sistemą atlieka atitinkamus veiksmus. Direktyvos 2016/798 14 straipsnio 3 dalyje nustatytos techninės priežiūros sistemos funkcijos.
Direktyvos 2016/798 14 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta, kad sertifikuojami už prekinių vagonų techninę priežiūrą atsakingi subjektai, o Europos Komisijai priėmus įgyvendinamuosius aktus – ir už kitų transporto priemonių techninę priežiūrą atsakingi subjektai, jiems išduodant už techninę priežiūrą atsakingo subjekto sertifikatą. 2019 m. gegužės 16 d. buvo priimtas Europos Komisijos įgyvendinimo reglamentas (ES) 2019/779, kuriuo pagal Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą (ES) 2016/798 nustatomos išsamios už transporto priemonių techninę priežiūrą atsakingų subjektų sertifikavimo sistemos nuostatos ir panaikinamas Komisijos reglamentas (ES) Nr. 445/2011 (toliau – Reglamentas (ES) Nr. 2019/779). Vadovaujantis Reglamento (ES) 2019/779 3 straipsnio 2 dalimi ir 15 straipsnio 5 dalimi nuo 2022 m. birželio 16 d. už techninę priežiūrą atsakingo subjekto sertifikatus (toliau – ECM sertifikatai) privalės įgyti ne tik prekinių vagonų techninę priežiūrą atliekantys subjektai, bet ir visų kitų transporto priemonių priežiūrą atliekantys asmenys, išskyrus geležinkelio įmones ir infrastruktūros valdytojus, vykdančius tik savo eksploatuojamų transporto priemonių techninę priežiūrą. Be to, pagal Reglamento (ES) 2019/779 3 straipsnio
sąlygos šiems subjektams savanoriškai įgyti ECM sertifikatą, taip pat kitiems subjektams, kuriems neprivaloma jo turėti ir nuo 2022 m. birželio 16 d. bus neprivaloma jo įgyti. Vadovaudamasi Direktyvos (ES) 2016/79815 straipsnio 1 dalies nuostatomis, valstybė narė gali vykdyti savo pareigas nustatyti už techninę priežiūrą atsakingą subjektą kitomis priemonėmis, nei Reglamente (ES) Nr.
2019/779 nustatyta sertifikavimo sistema, jeigu: ,,<...> b) transporto priemonės, naudojamos tinkluose ir linijose, kurių vėžės plotis skiriasi nuo pagrindinio Sąjungos geležinkelio vėžės pločio <...>; c) prekiniai vagonai ir keleiviniai vagonai, bendrai naudojami su trečiosiomis šalimis, kurių vėžės plotis skiriasi nuo pagrindinio Sąjungos geležinkelių tinklo vėžės pločio;“. Atsižvelgiant į nurodytas Direktyvos 2016/798 nuostatas, GTESĮ projektu siūloma:
nustačiusių geležinkelių riedmenų techninės priežiūros sistemą, pareigas;
prekiniai vagonai geležinkelių riedmenų, naudojamų 1 435 mm pločio vėžės Lietuvos Respublikos geležinkelių tinkle, techninę priežiūrą, privalomo sertifikavimo pagal Reglamentą (ES) Nr. 2019/779 ir numatyti jų įsigaliojimą nuo 2022 m. birželio 16 d. Taip pat siūloma įtvirtinti nuostatas dėl asmenų, kuriems neprivaloma įgyti ECM sertifikato, savanoriško sertifikavimo nuo 2020 m. birželio 16 d., kartu suteikiant galimybę asmenims, kurie pageidauja atlikti kitų nei prekiniai vagonai geležinkelių riedmenų, naudojamų 1 435 mm pločio vėžės Lietuvos Respublikos geležinkelių tinkle, techninę priežiūrą, sertifikuotis iki 2022 m. birželio 16 d.;
kurie pageidauja atlikti kitų nei prekinių vagonų, geležinkelių riedmenų, naudojamų 1 520 mm pločio vėžės Lietuvos Respublikos geležinkelių tinkle, techninės priežiūros sertifikavimo Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro nustatyta tvarka ir numatyti jų įsigaliojimą nuo 2022 m. birželio 16 d.
Taip pat siūloma įtvirtinti nuostatas dėl asmenų, kuriems neprivaloma įgyti techninio prižiūrėtojo sertifikato Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro nustatyta tvarka, savanoriško sertifikavimo nuo 2020 m. birželio 16 d., kartu suteikiant galimybę asmenims, kurie pageidauja atlikti kitų nei prekiniai vagonai geležinkelių riedmenų, naudojamų 1 520 mm pločio vėžės Lietuvos Respublikos geležinkelių tinkle, techninę priežiūrą, sertifikuotis iki 2022 m. birželio 16 d. Taigi GTESĮ siūloma numatyti techninių prižiūrėtojų sertifikavimo sistemos, nustatytos Reglamente (ES) 2019/779, taikymo išimtį, kuri leidžiama pagal Direktyvos (ES) 2016/798 15 straipsnio 1 dalies b punktą;
reikalavimas paskirti Lietuvos Respublikos geležinkelių tinkle naudojamų trečiosiose valstybėse įsteigtose organizacijose (asociacijose) įregistruotų prekinių ir keleivinių vagonų, kurių techninė priežiūra atliekama pagal tos organizacijos (asociacijos), kurioje registruoti šie geležinkelių riedmenys, dokumentus, techninį prižiūrėtoją.
Duomenis apie už šių geležinkelių riedmenų techninę priežiūrą atsakingą subjektą eismo saugos institucijai Geležinkelių transporto kodekso nustatyta tvarka teikia geležinkelio įmonė (vežėjas), naudojanti šiuos geležinkelių riedmenis Lietuvos Respublikos geležinkelių tinkle. Taigi GTESĮ siūloma numatyti techninių prižiūrėtojų sertifikavimo sistemos, nustatytos Reglamente (ES) 2019/779, taikymo išimtį, kuri leidžiama pagal Direktyvos (ES) 2016/798 15 straipsnio 1 dalies c punktą. 4.2. Dėl saugos sertifikatų ir įgaliojimų geležinkelių transporto eismo saugos srityje 4.2.1. Dėl teisės akto, reglamentuojančio saugos sertifikatus ir įgaliojimus geležinkelių transporto eismo saugos srityje Pažymėtina, kad saugos sertifikavimą ir įgaliojimus geležinkelių transporto eismo saugos srityje šiuo metu reglamentuoja GTK 11 straipsnis.
Atsižvelgiant į tai, kad būtent GTESĮ (o ne GTK), be kita ko, nustato valstybės institucijų teises ir pareigas įgyvendinant geležinkelių transporto eismo saugos politiką, geležinkelių transporto eismo saugos reikalavimus geležinkelių infrastruktūros valdytojams, geležinkelio įmonėms (vežėjams) ir kitoms įmonėms, kurios naudojasi viešąja geležinkelių infrastruktūra ir (arba) Lietuvos valstybei nuosavybės teise priklausančiais geležinkelių paslaugų įrenginiais (toliau – kitos įmonės), teisės valdyti geležinkelių riedmenis suteikimo, atėmimo ir grąžinimo tvarką, Įstatymų projektais siūloma saugos sertifikavimo ir įgaliojimų geležinkelių transporto eismo saugos srityje reglamentavimą perkelti iš GTK į GTESĮ. 4.2.2. Dėl saugos sertifikatų Direktyvos 2016/798 10 straipsnio
tik geležinkelio įmonėms, turinčioms bendrąjį saugos sertifikatą, kurį išdavė Agentūra arba nacionalinė saugos institucija . Kaip matyti iš Direktyvos 2016/798 preambulės 22 rečitalio, būtent Agentūrai siekiama priskirti pagrindinį vaidmenį išduodant bendruosius saugos sertifikatus. Direktyvos 2016/798 10 straipsnio 5 dalyje įtvirtinta, kad Agentūra, bendradarbiaudama su geležinkelio įmonės numatoma veiklos vieta susijusiomis nacionalinėmis saugos institucijomis, išduoda bendrąjį saugos sertifikatą geležinkelio įmonėms, kurių veiklos vieta yra vienoje ar daugiau Europos Sąjungos valstybių narių. Remiantis Direktyvos 2016/798 10 straipsnio 8 dalimi, tuo atveju, jeigu geležinkelio įmonės veiklos vieta yra tik vienoje Europos Sąjungos valstybėje narėje, bendrąjį saugos sertifikatą, gavusi pareiškėjo prašymą, gali išduoti tos valstybės narės nacionalinė saugos institucija.
Pasikonsultavus su kompetentingomis nacionalinėmis saugos institucijomis, bendrasis saugos sertifikatas neišplėtus veiklos vietos taip pat galioja geležinkelio įmonėms, vežančioms į kaimyninių valstybių narių, kurios pasižymi panašiomis tinklo charakteristikomis ir kurių eksploatavimo taisyklės yra panašios, stotis, jeigu tos stotys yra arti sienos ( Direktyvos 2016/798 10 straipsnio
). Siekiant užtikrinti geležinkelių transporto eismo saugą, Direktyvos 2016/798 17 straipsnio 6 dalyje įtvirtinta, kad nacionalinei saugos institucijai nustačius, jog esama rimto pavojaus saugai, ji gali bet kuriuo metu taikyti laikinas saugos priemones, be kita ko, nedelsdama apriboti arba sustabdyti atitinkamą veiklą. Jeigu bendrąjį saugos sertifikatą yra išdavusi Agentūra, nacionalinė saugos institucija nedelsdama informuoja apie tai Agentūrą, kuri turi teisę tą sertifikatą apriboti arba panaikinti. Jei laikinosios priemonės trukmė viršija tris mėnesius, nacionalinė saugos institucija prašo Agentūros apriboti arba panaikinti bendrąjį saugos sertifikatą.
Atsižvelgiant į nurodytas Direktyvos 2016/798 nuostatas, GTESĮ projektu siūloma:
bendruosius saugos sertifikatus išduodančias institucijas ir jų kompetenciją dėl bendrųjų saugos sertifikatų išdavimo;
galimybę, laikantis atitinkamų sąlygų, kaimyninių Europos Sąjungos valstybių bendrojo saugos sertifikato turėtojams važiuoti į Lietuvos Respublikos stotis, kurios yra netoli nuo tos kaimyninės Europos Sąjungos valstybės narės ir Lietuvos Respublikos valstybės sienos, nepapildžius bendrojo saugos sertifikato dėl veiklos vietos išplėtimo;
eismo saugos institucijos veiksmus, kurių turi būti imamasi tuo atveju, kai nustatoma, jog Agentūros išduoto bendrojo saugos sertifikato turėtojas nebeatitinka sertifikavimo sąlygų. 4.2.3. Dėl įgaliojimų geležinkelių transporto eismo saugos srityje Pagal Direktyvos 2016/798 12 straipsnio 1 dalį tam, kad infrastruktūros valdytojui būtų leista valdyti ir eksploatuoti geležinkelių infrastruktūrą, jis turi gauti valstybės narės, kurioje yra geležinkelių infrastruktūra, nacionalinės saugos institucijos saugos leidimą. Atsižvelgiant į nurodytas Direktyvos 2016/798 nuostatas, GTESĮ projektu siūloma pakeisti formuluotę „įgaliojimai geležinkelių transporto eismo saugos srityje“ į formuluotę „saugos leidimas“. 4.2.4. Dėl dalies saugos sertifikatų išdavimą ir įgaliojimų geležinkelių transporto eismo srityje suteikimą reglamentuojančių įstatymo įgyvendinamųjų teisės aktų nuostatų įtvirtinimo įstatymo lygiu Remiantis Licencijavimo pagrindų aprašo, patvirtinto Vyriausybės 2012 m. liepos 18 d. nutarimu Nr.
Saugos sertifikavimo taisyklėse (10, 11, 15, 17, 22
26, 27, 29, 37, 38, 41
74, 78 punktai), GTESĮ projektu siūloma minėtas nuostatas perkelti į įstatymą (GTESĮ), kai kurias iš šių nuostatų patikslinti pagal Direktyvos 2016/798 nuostatas (pavyzdžiui, pagal Direktyvos 2016/798 17 straipsnio 3 dalį patikslinti sertifikuojamos veiklos sąlygas; pagal Direktyvos 2016/798
.
Pažymėtina, kad GTESĮ projekto nuostatos, susijusios su saugos leidimų išdavimu, yra parengtos, vadovaujantis 2019 m. gegužės 16 d. Komisijos rekomendacijomis (ES) 2019/780 dėl saugos leidimų išdavimo infrastruktūros valdytojams praktinių taisyklių nuostatas. 4.3. Dėl nacionalinių taisyklių Direktyvos 2016/798 preambulės 14 rečitalyje nurodyta, kad skirtumas tarp terminų
„nacionalinės taisyklės“ ir „nacionalinės techninės taisyklės“ turėtų būti
panaikintas ir pakeistas koncepcija „nacionalinės taisyklės“, apie kurias turi būti pranešta pagal direktyvas 2016/797 ir 2016/798. Atkreiptinas dėmesys, kad valstybės narės yra įpareigotos pranešti Europos Komisijai ir Agentūrai tiek apie esamas, tiek apie priimamas naujas nacionalines taisykles. Atvejai, kada turi būti pranešama apie esamas nacionalines taisykles, nurodyti Direktyvos 2016/797 14 straipsnio 1 dalyje. Pagal Direktyvos 2016/797 14 straipsnio
sąlygomis gali nuspręsti nepranešti apie vietinės reikšmės taisykles ir apribojimus. Naujas nacionalines taisykles valstybės narės gali priimti tik išimtiniais atvejais, nurodytais Direktyvos 2016/797 14 straipsnio 4 dalyje ir Direktyvos 2016/798 8 straipsnio 3 dalyje.
Be to, prieš priimdamos naujas nacionalines taisykles valstybės narės pagal Direktyvos 2016/797 14 straipsnio
Komisijai ir Agentūrai apsvarstyti, išskyrus atvejus, kai nacionalinės taisyklės gali būti priimamos ir taikomos nedelsiant (Direktyvos 2016/797 14 straipsnio
nacionalinės taisyklės, apie kurias nepranešta, netaikomos šių direktyvų tikslais. Įgyvendinant minėtas direktyvų 2016/797 ir 2016/798 nuostatas, GTESĮ projektu siūloma:
saugos taisyklės“ ir „geležinkelių posistemių techninės taisyklės“ vartoti vieną sąvoką „nacionalinės taisyklės“;
tvirtina nacionalinių taisyklių (ne tik nacionalinių geležinkelių transporto eismo saugos taisyklių) sąrašą;
taisykles, ir nustatyti, kad tokių taisyklių projektai privalo būti teikiami Europos Komisijai ir Agentūrai apsvarstyti;
leidžiama priimti ir taikyti nedelsiant;
taisykles ir numatyti, kad gali būti nepranešama apie vietinės reikšmės taisykles. 4.4. Dėl paskelbtųjų ir paskirtųjų įstaigų
paskelbtųjų įstaigų Direktyvos 2016/797 30 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad atitikties vertinimo įstaiga turi atitikti šio straipsnio 2–7 dalyse, taip pat 31 ir 32 straipsniuose nustatytus reikalavimus, kad apie ją būtų pranešta.
Direktyvos 2016/797 33 straipsnyje įtvirtinta atitikties vertinimo įstaigos atitikties prezumpcija, kuria remiantis atitikties vertinimo įstaigai įrodžius, kad atitinka kriterijus, nustatytus atitinkamuose darniuosiuose standartuose arba jų dalyse, nuorodos į kuriuos paskelbtos Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje, preziumuojama, kad ji atitinka 30–32 straipsniuose nustatytus reikalavimus tiek, kiek tuos reikalavimus apima taikytini darnieji standartai. Direktyvos 2016/797 34 straipsnyje nurodytos sąlygos, kuriomis notifikuotoji įstaiga gali pavesti konkrečias užduotis, susijusias su atitikties vertinimu, atlikti subrangovui arba pavaldžiai įstaigai. Direktyvos 2016/797 42 straipsnyje nurodyta informacija, kurią notifikuotoji įstaiga privalo teikti notifikuojančiajai institucijai, kitoms notifikuotosioms įstaigoms ir Agentūrai. Direktyvos 2016/797 35 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad atitikties vertinimo veiklą, būtiną Sprendimo Nr. 768/2008/EB II priedo A1, A2, C1 arba C2 moduliuose nustatytoms procedūroms, taip pat Sprendimo 2010/713/ES I priedo CA1 ir CA2 moduliuose nustatytoms procedūroms įgyvendinti, pareiškėjams gali atlikti akredituotoji vidaus įstaiga. Ta įstaiga yra savarankiškas ir atskiras atitinkamo pareiškėjo padalinys ir nedalyvauja projektuojant, gaminant, tiekiant, montuojant, naudojant arba prižiūrint gaminius, kuriuos ji vertina. Tokiai įstaigai keliami reikalavimai nustatyti Direktyvos 2016/797 35 straipsnio 2 ir 3 dalyse.
Atsižvelgiant į nurodytas Direktyvos 2016/797 nuostatas, GTESĮ projektu siūloma:
sąvokas, pakeisti GTESĮ sąvoką „paskelbtoji įstaiga“ nauja sąvoka „notifikuotoji įstaiga“;
įstaigoms (paskelbtosioms įstaigoms) ir jų darbuotojams keliamus reikalavimus;
atitikties nustatytiems reikalavimams prezumpciją;
įstaiga) gali pavesti konkrečias su atitikties vertinimu susijusias užduotis atlikti subrangovui arba pavaldžiai įstaigai;
veiklą gali atlikti pareiškėjo atskiras ir savarankiškas padalinys. Pažymėtina, kad GTESĮ projekte atsisakoma šiuo metu galiojančios GTESĮ 26 straipsnio 8 dalies nuostatos, kad atitikties įvertino įstaiga, pageidaujanti gauti įgaliojimus vykdyti paskelbtosios įstaigos veiklą, įgaliotajai institucijai pateikia nešališkumą patvirtinančią deklaraciją, kadangi tai yra Vyriausybės
ir kontrolės įstaigų paskyrimo ir paskelbimo (notifikavimo) taisyklių patvirtinimo“ reguliavimo dalykas ir ji bus įtvirtinta šiame nutarime. Kartu su Įstatymų projektais nėra teikiamas šio Vyriausybės nutarimo pakeitimo projektas, kadangi Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerija yra parengusi šio nutarimo pakeitimo projektą ir numatoma, kad nutarimo pakeitimas bus priimtas ir įsigalios iki Įstatymų įsigaliojimo dienos. 4.4.2. Dėl paskirtųjų įstaigų Direktyvos 2016/797 45 straipsnyje įtvirtinti reikalavimai paskirtosioms įstaigoms. Atsižvelgiant į nurodytas Direktyvos 2016/797 nuostatas, GTESĮ projektu siūloma nustatyti reikalavimus, kuriuos turi atitikti paskirtosios įstaigos.
rekomendacijų įgyvendinimo STT, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos korupcijos prevencijos įstatymo 8 straipsnio nuostatomis, savo iniciatyva atliko GATESĮ 15–21 straipsnių antikorupcinį vertinimą ir Išvadose, be kita ko, pateikė šias rekomendacijas:
veiklos vykdymo kontrolės, įstatyme nustatyti konkretų visiems techniniams prižiūrėtojams vienodą terminą veiklos pažeidimams pašalinti, taip pat ir techninio prižiūrėtojo sertifikato sustabdymo atveju, arba įstatymo įgyvendinamajame teisės akte įtvirtinti terminus konkretiems veiklos sąlygos pažeidimams pašalinti;
gauti įgaliojimus egzaminavimo centrams, ir asmenims, pageidaujantiems įgyti teisę vykdyti mokymo centro veiklą, nepriekaištingos reputacijos reikalavimą, kuris užtikrintų, kad egzaminavimo veiklą vykdytų sąžiningi ir korupcijai atsparūs asmenys;
mokymo centrams vienodą terminą veiklos pažeidimams pašalinti arba įstatymo įgyvendinamajame teisės akte įtvirtinti terminus konkretiems veiklos sąlygos pažeidimams pašalinti;
aplinkybėms, eismo saugos institucija turi imtis veiksmų ir priimti sprendimą panaikinti įgaliojimų egzaminavimo centrui ar mokymo centrui galiojimą;
prisidėtų prie skaidresnės egzaminavimo procedūros, pavyzdžiui, skaitmeninėmis priemonėmis fiksuoti egzaminavimo eigą, nustatyti pareigą egzaminuotojui pasirašyti nešališkumo deklaraciją ir pan.;
tvarką, reglamentuojant ir šio vertinimo atlikimo terminus.
Dėl STT Išvadų rekomendacijų įgyvendinimo STT, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos korupcijos prevencijos įstatymo 8 straipsnio nuostatomis, savo iniciatyva atliko GATESĮ 15–21 straipsnių antikorupcinį vertinimą ir Išvadose, be kita ko, pateikė šias rekomendacijas:
veiklos vykdymo kontrolės, įstatyme nustatyti konkretų visiems techniniams prižiūrėtojams vienodą terminą veiklos pažeidimams pašalinti, taip pat ir techninio prižiūrėtojo sertifikato sustabdymo atveju, arba įstatymo įgyvendinamajame teisės akte įtvirtinti terminus konkretiems veiklos sąlygos pažeidimams pašalinti;
gauti įgaliojimus egzaminavimo centrams, ir asmenims, pageidaujantiems įgyti teisę vykdyti mokymo centro veiklą, nepriekaištingos reputacijos reikalavimą, kuris užtikrintų, kad egzaminavimo veiklą vykdytų sąžiningi ir korupcijai atsparūs asmenys;
mokymo centrams vienodą terminą veiklos pažeidimams pašalinti arba įstatymo įgyvendinamajame teisės akte įtvirtinti terminus konkretiems veiklos sąlygos pažeidimams pašalinti;
aplinkybėms, eismo saugos institucija turi imtis veiksmų ir priimti sprendimą panaikinti įgaliojimų egzaminavimo centrui ar mokymo centrui galiojimą;
prisidėtų prie skaidresnės egzaminavimo procedūros, pavyzdžiui, skaitmeninėmis priemonėmis fiksuoti egzaminavimo eigą, nustatyti pareigą egzaminuotojui pasirašyti nešališkumo deklaraciją ir pan.;
tvarką, reglamentuojant ir šio vertinimo atlikimo terminus. Siekiant įgyvendinti STT Išvadose pateiktas rekomendacijas, GTESĮ projektu siūloma:
nustatytus veiklos pažeidimus per eismo
saugos institucijos nustatytą ne trumpesnį nei 20 darbo dienų terminą;
centrams ar teisės vykdyti mokymo centro veiklą galiojimą per 3 darbo dienas nuo atitinkamos informacijos gavimo ar aplinkybių paaiškėjimo dienos;
asmenims, pageidaujantiems įgyti teisę vykdyti traukinio mašinisto egzaminavimo centro veiklą, ir asmenims, pageidaujantiems gauti traukinimo mašinisto egzaminuotojo pažymėjimą, reikalavimą būti nepriekaištingos reputacijos asmeniu; pažymėtina, kad būtent šie asmenys priima sprendimus, ar atitinkamas asmuo turi pakankamai žinių dirbti darbą, tiesiogiai ar netiesiogiai susijusį su geležinkelių transporto eismu, be to, šių asmenų priimami sprendimai lemia, ar tam tikri asmenys galės vykdyti veiklą, todėl jie gali būti pažeidžiami korupcijos atžvilgiu; iki 2014 m. šias egzaminavimo funkcijas vykdė valstybinė eismo saugos institucija (Valstybinė geležinkelio inspekcija prie Susisiekimo ministerijos), asmenis egzaminuodavo valstybės tarnautojai, kuriems Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatyme keliamas nepriekaištingos reputacijos reikalavimas;
egzaminų rezultatų atsekamumą (pavyzdžiui, skaitmeninėmis priemonėmis fiksuoti egzaminavimo eigą);
svetainėje paskelbti egzaminavimo tvarką ir įpareigoti užtikrinti, kad traukinio mašinistų egzaminuotojai nedalyvautų egzaminuose, kuriuose egzaminuojami jų mokyti asmenys;
asmeniui pageidaujant dirbti darbą, tiesiogiai susijusį su geležinkelių transporto eismu ar gauti traukinio mašinisto pažymėjimą ir jo sveikatos patikros metu gydytojui psichiatrui paskyrus, medicinos psichologas, įgijęs aukštąjį universitetinį išsilavinimą, vadovaudamasis sveikatos apsaugos
ministro nustatyta tvarka, atlieka asmens, kuris pageidauja gauti traukinio mašinisto pažymėjimą arba dirbti darbą, tiesiogiai susijusį su geležinkelių transporto eismu, psichologinį įvertinimą.
Siekiant įgyvendinti STT Išvadose pateiktas rekomendacijas, GTESĮ projektu siūloma:
nustatytus veiklos pažeidimus per eismo saugos institucijos nustatytą ne trumpesnį nei 20 darbo dienų terminą;
centrams ar teisės vykdyti mokymo centro veiklą galiojimą per 3 darbo dienas nuo atitinkamos informacijos gavimo ar aplinkybių paaiškėjimo dienos;
asmenims, pageidaujantiems įgyti teisę vykdyti traukinio mašinisto egzaminavimo centro veiklą, ir asmenims, pageidaujantiems gauti traukinimo mašinisto egzaminuotojo pažymėjimą, reikalavimą būti nepriekaištingos reputacijos asmeniu; pažymėtina, kad būtent šie asmenys priima sprendimus, ar atitinkamas asmuo turi pakankamai žinių dirbti darbą, tiesiogiai ar netiesiogiai susijusį su geležinkelių transporto eismu, be to, šių asmenų priimami sprendimai lemia, ar tam tikri asmenys galės vykdyti veiklą, todėl jie gali būti pažeidžiami korupcijos atžvilgiu; iki 2014 m. šias egzaminavimo funkcijas vykdė valstybinė eismo saugos institucija (Valstybinė geležinkelio inspekcija prie Susisiekimo ministerijos), asmenis egzaminuodavo valstybės tarnautojai, kuriems Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatyme keliamas nepriekaištingos reputacijos reikalavimas;
egzaminų rezultatų atsekamumą (pavyzdžiui, skaitmeninėmis priemonėmis fiksuoti egzaminavimo eigą);
svetainėje paskelbti egzaminavimo tvarką ir įpareigoti užtikrinti, kad traukinio mašinistų egzaminuotojai nedalyvautų egzaminuose, kuriuose egzaminuojami jų mokyti asmenys;
asmeniui pageidaujant dirbti darbą, tiesiogiai susijusį su geležinkelių transporto eismu ar gauti traukinio mašinisto pažymėjimą ir jo sveikatos patikros metu gydytojui psichiatrui paskyrus, medicinos psichologas, įgijęs aukštąjį universitetinį išsilavinimą, vadovaudamasis sveikatos apsaugos ministro nustatyta tvarka, atlieka asmens, kuris pageidauja gauti traukinio mašinisto pažymėjimą arba dirbti darbą, tiesiogiai susijusį su geležinkelių transporto eismu, psichologinį įvertinimą. Atlikdamas įvertinimą medicinos psichologas vertina, ar fizinis asmuo neturi psichologinių trūkumų ar kitų svarbių asmeninių savybių, kurios galėtų kliudyti saugiai vykdyti pareigas ir atlikti skirtas užduotis, ir psichologinio įvertinimo išvadą pateikia gydytojui psichiatrui.
Gydytojas psichiatras įvertina psichologinio įvertinimo išvadą ir patvirtina, kad asmuo dėl savo psichikos sveikatos būklės galės saugiai atlikti pareigas arba negalės saugiai atlikti pareigų ir išduoda šiam asmeniui dokumentą, kuriame nurodo asmens psichinės psichikos sveikatos būklės įvertinimą. Atkreiptinas dėmesys, kad GTESĮ projekte atsisakoma nuostatų dėl teisės atlikti fizinių asmenų, pageidaujančių gauti traukinio mašinisto pažymėjimą, psichologinį vertinimą suteikimo (GTESĮ 21 straipsnio 1 dalis, 4 dalis). Vadovaujantis GTESĮ 21 straipsnyje įtvirtintu reguliavimu, asmenys, kurie nori atlikti fizinių asmenų, pageidaujančių gauti traukinio mašinisto pažymėjimą, psichologinį vertinimą, atitinkamai turi įgyti teisę atlikti tokius tyrimus, kurią suteikia eismo saugos institucija. Suteikiant šią teisę, vertinama asmens atitiktis GTESĮ 21 straipsnio 2 dalyje nustatytiems reikalavimams, asmuo, įgijęs teisę atlikti psichologinį vertinimą, turi laikytis 21 straipsnio 4 dalyje nustatytų veiklos sąlygų, kurių laikymosi priežiūrą atlieka eismo saugos institucija. Tačiau pagal Traukinio mašinistų ir darbuotojų, kurių darbas susijęs su geležinkelių transporto eismu, sveikatos tikrinimo reikalavimų ir tvarkos aprašo (toliau – Aprašas), patvirtinto Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2000 m. gegužės 31 d. įsakymu Nr. 301 „Dėl profilaktinių sveikatos tikrinimų sveikatos priežiūros įstaigose“,
tyrimą, pateikia tyrimo rezultatus gydytojui psichiatrui.
Gydytojas psichiatras, atlikęs asmens psichinės sveikatos patikrinimą ir įvertinęs psichologinio tyrimo rezultatus, patvirtina asmens tinkamumą ir pasiruošimą saugiai dirbti atitinkamą darbą (Aprašo 12, 24, 42 punktai). Atsižvelgiant į tai, kad pagal šiuo metu taikomą teisinį reguliavimą psichologo atlikto traukinio mašinisto psichologinio vertinimo rezultatai netampa išvada dėl asmens psichinio parengtumo saugiai dirbti atitinkamą darbą (kaip minėta, šį sprendimą priima gydytojas psichiatras), GTESĮ įtvirtinta teisės atlikti fizinių asmenų, pageidaujančių gauti traukinio mašinisto pažymėjimą, psichologinį vertinimą suteikimo procedūra, eismo saugos institucijos vykdoma psichologų priežiūra vertintina kaip perteklinė. Pažymėtina, kad įgyti atitinkamą teisę nereikalaujama, kuomet psichologas siekia atlikti kitų nei traukinio mašinistai asmenų, pageidaujančių dirbti darbą, tiesiogiai arba netiesiogiai susijusį su geležinkelių transporto eismu, psichologinį vertinimą. Pagal Aprašo 13 punktą, šį vertinimą atlieka psichologas, įgijęs universitetinį išsilavinimą, gydytojui psichiatrui skyrus, ir jam pateikia tyrimo rezultatus. Taip pat pažymėtina, kad, vadovaujantis 2007 m. spalio 23 d.
Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2007/59/EB dėl traukinių mašinistų, valdančių lokomotyvus ir traukinius geležinkelių sistemoje Bendrijos teritorijoje, sertifikavimo 11 straipsnio 3 dalimi, valstybei narei leidžiama pasirinkti, kas atliks traukinio mašinisto psichologinį vertinimą: ,,Praėję sveikatos patikrinimą, kurį valstybės narės sprendimu atlieka arba prižiūri pagal 20 straipsnį akredituotas arba pripažintas psichologas ar gydytojas, pareiškėjai pateikia jų psichologinį tinkamumą patvirtinantį dokumentą .“ Be to, GTESĮ projektu taip pat siūloma atsisakyti susijusios nuostatos, kad turi būti atliekamas asmens, pageidaujančio dirbti darbą, netiesiogiai susijusį su geležinkelių transporto eismu, psichologinis vertinimas ir sveikatos patikrinimas (GTESĮ 21 straipsnio 1 dalis, 4 dalis), kadangi asmens, kurio darbas netiesiogiai susijęs su geležinkelių transporto eismu, sveikatos būklės pablogėjimas nekelia realios grėsmės geležinkelių transporto eismo saugai. 4.6.
projektais siūlomų pakeitimų Siekiant užtikrinti tinkamą direktyvų 2016/797 ir 2016/798 perkėlimą, Įstatymų projektais siūloma:
į Direktyvos 2016/797 2 straipsnyje ir Direktyvos 2016/798 3 straipsnyje nurodytus vartojamų sąvokų apibrėžtis GTESĮ siūloma patikslinti sąvokas (patikslinti GTESĮ 2 straipsnyje įtvirtintas sąvokas „geležinkelių riedmenų naudotojas“, „geležinkelių sistemos sąveikumas“, „paskirtoji įstaiga“ ir kt.; įtvirtinti GTESĮ naujas sąvokas „ geležinkelių posistemio ar jo dalies atnaujinimas“,
„geležinkelių sistema“, „gamintojas“, „geležinkelių riedmenų naudojimo vieta“,
„nacionalinės taisyklės“ (vietoj dabartinės sąvokos „nacionalinės geležinkelių
transporto eismo saugos taisyklės“), „pareiškėjas“, „notifikuotoji įstaiga“ (vietoj dabartinės sąvokos „paskelbtoji įstaiga“), „pateikimas rinkai“, „geležinkelių posistemio ar jo dalies patobulinimas“, „veiklos rūšis“, „veiklos mastas“, „veiklos vieta“ ir pan.) ;
tai, kad Direktyva (ES) 2016/797 ir Direktyva (ES) 2016/798 taikomos Europos ekonominės erdvės valstybėms, siūloma papildyti atitinkamas GTESĮ nuostatas – nurodyti, kad tam tikros teisės užtikrinamos, apribojimai, reikalavimai taikomi ir Europos ekonominės erdvės valstybėse;
straipsnio 2 dalimi eismo saugos institucijai pavestas funkcijas, be kita ko, pavesti bendradarbiauti su Agentūra, kitomis Europos Sąjungos ir (arba) Europos ekonominės erdvės valstybių kompetentingomis eismo saugos institucijomis;
kad Direktyvos 2016/798 4 straipsnio 1 dalies f punktu valstybės narės yra įpareigotos rengti ir skelbti metinius saugos planus, kuriuose turi būti numatomos priemonės pasiekti bendruosius eismo saugos tikslus ateinančiais metais, paskirti eismo saugos instituciją atsakingą už šio plano parengimą ir paskelbimą;
tai, kad Direktyvos 2016/798 9 straipsnio 6 dalyje yra nustatyta infrastruktūros valdytojų ir geležinkelio įmonių (vežėjų) pareiga kasmet anksčiau nei gegužės 31 d. pateikti nacionalinei saugos institucijai metinę saugos ataskaitą už ankstesnius kalendorinius metus, patikslinti šiuo metu GTESĮ 7 straipsnio
ataskaitos turinį;
Direktyvos 2016/798 17 straipsnio 2 dalį, įtvirtinti pareigą geležinkelių infrastruktūros valdytojams, geležinkelio įmonėms (vežėjams) ir įmonėms, kurios naudojasi geležinkelių infrastruktūra, ne mažiau kaip 6 mėnesius iki naujos geležinkelių transporto veiklos pradžios informuoti eismo saugos instituciją apie naują geležinkelių transporto veiklą ir pateikti informaciją ;
Direktyvos 2016/797 17 straipsnį įtvirtintą sąveikos sudedamųjų dalių ir posistemių atitikties prezumpciją, GTESĮ projektu siūloma įtvirtinti geležinkelių posistemių, geležinkelių sistemos sąveikaujančių dalių ir jų sąsajų, atitinkančių Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje paskelbtuose darniuosiuose standartuose arba jų dalyse ir (ar) nacionalinėse taisyklėse nustatytus reikalavimus, prezumpciją;
2019 m. gegužės 16 d.
Dėl kitų Įstatymų projektais siūlomų pakeitimų Siekiant užtikrinti tinkamą direktyvų 2016/797 ir 2016/798 perkėlimą, Įstatymų projektais siūloma:
į Direktyvos 2016/797 2 straipsnyje ir Direktyvos 2016/798 3 straipsnyje nurodytus vartojamų sąvokų apibrėžtis GTESĮ siūloma patikslinti sąvokas (patikslinti GTESĮ 2 straipsnyje įtvirtintas sąvokas „geležinkelių riedmenų naudotojas“, „geležinkelių sistemos sąveikumas“, „paskirtoji įstaiga“ ir kt.; įtvirtinti GTESĮ naujas sąvokas „ geležinkelių posistemio ar jo dalies atnaujinimas“,
„geležinkelių sistema“, „gamintojas“, „geležinkelių riedmenų naudojimo vieta“,
„nacionalinės taisyklės“ (vietoj dabartinės sąvokos „nacionalinės geležinkelių
transporto eismo saugos taisyklės“), „pareiškėjas“, „notifikuotoji įstaiga“ (vietoj dabartinės sąvokos „paskelbtoji įstaiga“), „pateikimas rinkai“, „geležinkelių posistemio ar jo dalies patobulinimas“, „veiklos rūšis“, „veiklos mastas“, „veiklos vieta“ ir pan.) ;
tai, kad Direktyva (ES) 2016/797 ir Direktyva (ES) 2016/798 taikomos Europos ekonominės erdvės valstybėms, siūloma papildyti atitinkamas GTESĮ nuostatas – nurodyti, kad tam tikros teisės užtikrinamos, apribojimai, reikalavimai taikomi ir Europos ekonominės erdvės valstybėse;
straipsnio 2 dalimi eismo saugos institucijai pavestas funkcijas, be kita ko, pavesti bendradarbiauti su Agentūra, kitomis Europos Sąjungos ir (arba) Europos ekonominės erdvės valstybių kompetentingomis eismo saugos institucijomis;
kad Direktyvos 2016/798 4 straipsnio 1 dalies f punktu valstybės narės yra įpareigotos rengti ir skelbti metinius saugos planus, kuriuose turi būti numatomos priemonės pasiekti bendruosius eismo saugos tikslus ateinančiais metais, paskirti eismo saugos instituciją atsakingą už šio plano parengimą ir paskelbimą;
tai, kad Direktyvos 2016/798 9 straipsnio 6 dalyje yra nustatyta infrastruktūros valdytojų ir geležinkelio įmonių (vežėjų) pareiga
kasmet anksčiau nei gegužės 31 d. pateikti nacionalinei saugos institucijai metinę saugos ataskaitą už ankstesnius kalendorinius metus, patikslinti šiuo metu GTESĮ 7 straipsnio
ataskaitos turinį;
Direktyvos 2016/798 17 straipsnio 2 dalį, įtvirtinti pareigą geležinkelių infrastruktūros valdytojams, geležinkelio įmonėms (vežėjams) ir įmonėms, kurios naudojasi geležinkelių infrastruktūra, ne mažiau kaip 6 mėnesius iki naujos geležinkelių transporto veiklos pradžios informuoti eismo saugos instituciją apie naują geležinkelių transporto veiklą ir pateikti informaciją ;
Direktyvos 2016/797 17 straipsnį įtvirtintą sąveikos sudedamųjų dalių ir posistemių atitikties prezumpciją, GTESĮ projektu siūloma įtvirtinti geležinkelių posistemių, geležinkelių sistemos sąveikaujančių dalių ir jų sąsajų, atitinkančių Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje paskelbtuose darniuosiuose standartuose arba jų dalyse ir (ar) nacionalinėse taisyklėse nustatytus reikalavimus, prezumpciją;
geležinkelio infrastruktūros registro bendrųjų specifikacijų, kuriuo panaikinamas Įgyvendinimo sprendimas 2014/880/ES (toliau – Reglamentas (ES) 2019/777), 4 straipsnio 3 dalies nuostatas, GTESĮ siūloma papildyti nuostata, kad duomenys apie geležinkelių infrastruktūrą nuo 2021 m. birželio 16 d. yra kaupiami pagal minėtąjį reglamentą sukurtoje Agentūros tvarkomoje geležinkelių infrastruktūros informacinėje sistemoje (duomenis į sistemą įtraukia infrastruktūros valdytojai), o GTK projekte siūloma atsisakyti nuostatų dėl geležinkelių infrastruktūros registravimo Lietuvos Respublikos geležinkelių infrastruktūros registre;
9) atsižvelgiant į Direktyvos 2016/798 9 straipsnio 5 dalies, 22 straipsnio 1 ir 7 dalių, 23 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas (dėl katastrofų tyrimo įstaigų nepriklausomumo, pakankamo jų veiklos finansavim
o, tyrimo įstaigų bendradarbiavimo, geležinkelio įmonių pareigos teikti pagalbą katastrofoje nukentėjusiems asmenims), GTESĮ projektu siūloma patikslinti nuostatas dėl saugos tyrimų vadovų nepriklausomumo, tyrimų vadovo disponavimo adekvačiais finansiniais ištekliais, kitų valstybių narių atstovų dalyvavimo atliekant katastrofų, eismo įvykių ar riktų tyrimus, nustatyti geležinkelio įmonėms (vežėjams), kitoms įmonėms pareigą teikti pagalbą katastrofos metu nukentėjusiems asmenims;10) atsižvelgiant į tai, kad nuo 2021 m. sausio 1 d.
Komisijos įgyvendinimo reglamento (ES) 2019/777 dėl geležinkelio infrastruktūros registro bendrųjų specifikacijų, kuriuo panaikinamas Įgyvendinimo sprendimas 2014/880/ES (toliau – Reglamentas (ES) 2019/777), 4 straipsnio 3 dalies nuostatas, GTESĮ siūloma papildyti nuostata, kad duomenys apie geležinkelių infrastruktūrą nuo 2021 m. birželio 16 d. yra kaupiami pagal minėtąjį reglamentą sukurtoje Agentūros tvarkomoje geležinkelių infrastruktūros informacinėje sistemoje (duomenis į sistemą įtraukia infrastruktūros valdytojai), o GTK projekte siūloma atsisakyti nuostatų dėl geležinkelių infrastruktūros registravimo Lietuvos Respublikos geležinkelių infrastruktūros registre;
9) atsižvelgiant į Direktyvos 2016/798 9 straipsnio 5 dalies, 22 straipsnio 1 ir 7 dalių, 23 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas (dėl katastrofų tyrimo įstaigų nepriklausomumo, pakankamo jų veiklos finansavimo, tyrimo įstaigų bendradarbiavimo, geležinkelio įmonių pareigos teikti pagalbą katastrofoje nukentėjusiems asmenims), GTESĮ projektu siūloma patikslinti nuostatas dėl saugos tyrimų vadovų nepriklausomumo, tyrimų vadovo disponavimo adekvačiais finansiniais ištekliais, kitų valstybių narių atstovų dalyvavimo atliekant katastrofų, eismo įvykių ar riktų tyrimus, nustatyti geležinkelio įmonėms (vežėjams), kitoms įmonėms pareigą teikti pagalbą katastrofos metu nukentėjusiems asmenims;10) atsižvelgiant į tai, kad nuo 2021 m. sausio 1 d. Traukinio mašinistų registrą numatoma likviduoti, GTESĮ projekte siūloma nustatyti, jog informacija apie traukinio mašinisto pažymėjimų išdavimą ir pakeitimą kaupiama Administracijos informacinėje sistemoje ;
traukinio mašinistas turi teisę valdyti geležinkelių riedmenis, tik turėdamas galiojantį traukinio mašinisto pažymėjimą ir traukinio mašinisto sertifikatą, o GTESĮ 31 straipsnio 1 dalyje nustatyti atvejai, kuomet yra atimama teisė valdyti geležinkelių riedmenis, sutampa su traukinio mašinisto pažymėjimo atėmimo ir sustabdymo pagrindais, GTESĮ projektu siūloma atsisakyti perteklinės teisės valdyti geležinkelių riedmenis atėmimo procedūros;
kad šiuo metu dalis reikalavimų ir veiklos vykdymo sąlygų fiziniams asmenims, pageidaujantiems dirbti darbą, tiesiogiai ar netiesiogiai susijusį su geležinkelių transporto eismu, fiziniams asmenims, pageidaujantiems vykdyti krovinių krovimo ir tvirtinimo vagonuose darbų vadovų funkcijas , ir fiziniams asmenims, pageidaujantiems įgyti traukinio mašinisto pažymėjimą, yra įtvirtinta įstatymo įgyvendinamuosiuose teisės aktuose, GTESĮ projekte siūloma:
fizinių asmenų, pageidaujančių dirbti darbą, tiesiogiai ar netiesiogiai susijusį su geležinkelių transporto eismu, priskyrimo asmenims, dirbantiems darbą, tiesiogiai susijusį su geležinkelių transporto eismu, ir asmenims, dirbantiems darbą, netiesiogiai susijusį su geležinkelių transporto eismu, kriterijus; asmenų, dirbančių darbą, tiesiogiai susijusį su geležinkelių transporto eismu, sveikatos patikrinimo periodiškumą (šiuo metu reglamentuota Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2000 m. gegužės 31 d. įsakymu Nr.
Traukinio mašinistų registrą numatoma likviduoti, GTESĮ projekte siūloma nustatyti, jog informacija apie traukinio mašinisto pažymėjimų išdavimą ir pakeitimą kaupiama Administracijos informacinėje sistemoje ;
traukinio mašinistas turi teisę valdyti geležinkelių riedmenis, tik turėdamas galiojantį traukinio mašinisto pažymėjimą ir traukinio mašinisto sertifikatą, o GTESĮ 31 straipsnio 1 dalyje nustatyti atvejai, kuomet yra atimama teisė valdyti geležinkelių riedmenis, sutampa su traukinio mašinisto pažymėjimo atėmimo ir sustabdymo pagrindais, GTESĮ projektu siūloma atsisakyti perteklinės teisės valdyti geležinkelių riedmenis atėmimo procedūros;
kad šiuo metu dalis reikalavimų ir veiklos vykdymo sąlygų fiziniams asmenims, pageidaujantiems dirbti darbą, tiesiogiai ar netiesiogiai susijusį su geležinkelių transporto eismu, fiziniams asmenims, pageidaujantiems vykdyti krovinių krovimo ir tvirtinimo vagonuose darbų vadovų funkcijas , ir fiziniams asmenims, pageidaujantiems įgyti traukinio mašinisto pažymėjimą, yra įtvirtinta įstatymo įgyvendinamuosiuose teisės aktuose, GTESĮ projekte siūloma:
fizinių asmenų, pageidaujančių dirbti darbą, tiesiogiai ar netiesiogiai susijusį su geležinkelių transporto eismu, priskyrimo asmenims, dirbantiems darbą, tiesiogiai susijusį su geležinkelių transporto eismu, ir asmenims, dirbantiems darbą, netiesiogiai susijusį su geležinkelių transporto eismu, kriterijus; asmenų, dirbančių darbą, tiesiogiai susijusį su geležinkelių transporto eismu, sveikatos patikrinimo periodiškumą (šiuo metu reglamentuota Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2000 m. gegužės 31 d. įsakymu Nr. 301,,Dėl profilaktinių sveikatos tikrinimų sveikatos priežiūros įstaigose“ patvirtintame
geležinkelių transporto eismu, sveikatos tikrinimo reikalavimų tvarkos aprašas“); nustatyti išduotų pažymėjimų asmenims, dirbantiems darbą, tiesiogiai susijusį su geležinkelių transporto eismu, ir asmenims, dirbantiems darbą, netiesiogiai susijusį su geležinkelių transporto eismu, galiojimo panaikinimo pagrindus; patikslinti, kokios žinios yra patikrinamos fizinių asmenų, pageidaujančių dirbti darbą, tiesiogiai ar netiesiogiai susijusį su geležinkelių transporto eismu, egzaminų metu; nustatyti šių asmenų mokymų trukmę (šiuo metu reglamentuota Valstybinės geležinkelio inspekcijos prie Susisiekimo ministerijos viršininko 2004 m. spalio 14 d. įsakyme Nr.
V-29 ,,Dėl Fizinių asmenų, pageidaujančių dirbti darbą, tiesiogiai arba netiesiogiai susijusį su geležinkelių transporto eismu, žinių tikrinimo tvarkos aprašo patvirtinimo“);
kokios žinios yra patikrinamos fizinių asmenų, pageidaujančių vykdyti krovinių krovimo ir tvirtinimo vagonuose darbų vadovų funkcijas, egzaminų metu (šiuo metu reglamentuota Valstybinės geležinkelio inspekcijos prie Susisiekimo ministerijos viršininko 2015 m. rugsėjo 2 d. įsakyme Nr. V-181 ,,Dėl Asmenų, atsakingų už krovinių krovimą ir tvirtinimą vagonuose (darbų vadovų), žinių tikrinimo tvarkos aprašo patvirtinimo“); nustatyti šių asmenų mokymų trukmę ir turinį (šiuo metu reglamentuota Valstybinės geležinkelio inspekcijos prie Susisiekimo ministerijos viršininko 2015 m. rugsėjo 2 d. įsakyme Nr.
V-185 ,,Dėl Krovinių krovimo ir tvirtinimo vagonuose darbų vadovų mokymų trukmės ir turinio reikalavimo patvirtinimo“); nustatyti išduotų pažymėjimų asmenims, dirbantiems darbą, tiesiogiai susijusį su geležinkelių transporto eismu, ir asmenims, vykdantiems krovinių krovimo ir tvirtinimo vagonuose darbų vadovų funkcijas, galiojimo panaikinimo pagrindus;
fizinių asmenų, įgijusių traukinio mašinistų pažymėjimus, sveikatos patikrinimo periodiškumą (šiuo metu reglamentuota Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2000 m. gegužės 31 d. įsakymu Nr. 301 ,,Dėl profilaktinių sveikatos tikrinimų sveikatos priežiūros įstaigose“ patvirtintame 12 priede ,,Traukinio mašinistų ir darbuotojų, kurių darbas susijęs su geležinkelių transporto eismu, sveikatos tikrinimo reikalavimo tvarkos aprašas“); patikslinti, kokios žinios yra patikrinamos fizinių asmenų, pageidaujančių įgyti traukinio mašinisto pažymėjimą, egzaminų metu; nustatyti fizinių asmenų, pageidaujančių įgyti traukinio mašinisto pažymėjimą, mokymų turinį (šiuo metu reglamentuota Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2010 m. kovo 16 d. įsakyme Nr. 3-163 ,,Dėl Traukinio mašinistų profesinio mokymo programų reikalavimų patvirtinimo“); nustatyti traukinio mašinisto pažymėjimo galiojimo sustabdymo, galiojimo sustabdymo panaikinimo, traukinio mašinisto pažymėjimo galiojimo panaikinimo pagrindus ir tvarką ( šiuo metu reglamentuota Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2017 m. rugsėjo 14 d. įsakyme Nr. 3-163 ,, Dėl Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2010 m. gegužės 7 d. įsakymo Nr.
3-424 „Dėl Traukinio mašinisto pažymėjimų išrašymo, išdavimo, pakeitimo, traukinio mašinisto pažymėjimų dublikatų išdavimo, traukinio mašinisto pažymėjimų galiojimo sustabdymo, galiojimo sustabdymo panaikinimo ir galiojimo atšaukimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ pakeitimo“); nustatyti traukinio sertifikatų galiojimo sustabdymo, galiojimo sustabdymo panaikinimo, traukinio mašinisto pažymėjimo galiojimo panaikinimo pagrindus (šiuo metu, vadovaujantis
saugos valdymo sistemų reikalavimų aprašo patvirtinimo“ 3 priedo ,,Traukinio mašinisto sertifikavimo tvarkos aprašas“ 1 punktu, traukinio mašinistų sertifikatų galiojimo sustabdymo, galiojimo sustabdymo panaikinimo, traukinio mašinisto pažymėjimo galiojimo panaikinimo pagrindus ir tvarką nustato sertifikatus išduodančios geležinkelio įmonės (vežėjai), kitos įmonės ir geležinkelių infrastruktūros valdytojai); nustatyti traukinio mašinistų teisės valdyti geležinkelių riedmenis suteikimo dokumentų, išduotų trečiosiose valstybėse įsteigtose organizacijose (asociacijose), pripažinimo tvarką (šiuo metu reglamentuota Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2015 m. rugpjūčio 18 d. įsakyme Nr. 3-350(1.5 E) ,,Dėl Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2010 m. gegužės 7 d. įsakymo Nr. 3-424 „Dėl Teisės valdyti geležinkelių riedmenis įgijimo ir teisės valdyti geležinkelių riedmenis suteikimo dokumentų, išduotų kitose valstybėse, pripažinimo tvarkos aprašo patvirtinimo“). 4.7. Dėl administracinės atsakomybės ANK projektu siekiama atsisakyti administracinės atsakomybės taikymo už Lietuvos Respublikos geležinkelių infrastruktūros registre neįregistruotos geležinkelių infrastruktūros naudojimą. GTK projektu siūloma nuo 2021 m. birželio 16 d. atsisakyti Lietuvos Respublikos geležinkelių infrastruktūros registro reglamentavimo, o vadovaujantis 2019 m. gegužės 16 d.
Komisijos įgyvendinimo reglamento (ES) 2019/777 dėl geležinkelių infrastruktūros registro bendrųjų specifikacijų, kuriuo panaikinamas Įgyvendinimo sprendimas 2014/880/ES, nuostatomis reikalingus duomenis kaupti Lietuvos Respublikos geležinkelių infrastruktūros informacinėje sistemoje. 4.8. Dėl Įstatymų projektų įsigaliojimo, taikymo ir įgyvendinimo nuostatų Atsižvelgiant į tai, kad Direktyvos (ES) 2016/797 ir Direktyvos (ES) 2016/798, pratęsus jų įgyvendinimo terminą 2020 m. gegužės 25 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES) 2020/700, kuria iš dalies keičiamos direktyvos (ES) 2016/797 ir (ES) 2016/798, kiek tai susiję su jų perkėlimo į nacionalinę teisę terminų pratęsimu, į nacionalinę teisę turi būti perkeltos vėliausiai iki 2020 m. spalio 31 d., Įstatymų projektuose nustatyta, kad šie įstatymai įsigalioja 2020 m. spalio 31 d.
Atsižvelgiant į tai, kad Reglamento (ES) 2018/545 55 straipsnyje ir Reglamento
laikotarpio nuostatos, susijusios su leidimų pateikti geležinkelių riedmenis ir bendrųjų saugos sertifikatų išdavimu, vadovaujantis Direktyvos 2016/797 54 straipsnio
dalies nuostatomis, papildomai GTESĮ projekte aptariamas:
1) iki
(pirmas leidimas pradėti naudoti TSS atitinkančius geležinkelių riedmenis, pirmas leidimas pradėti naudoti TSS neatitinkančius geležinkelių riedmenis, papildomas leidimas pradėti naudoti TSS atitinkančius geležinkelių riedmenis, papildomas leidimas pradėti naudoti TSS neatitinkančius geležinkelių riedmenis, leidimas pradėti naudoti geležinkelių riedmenų seriją, leidimas pradėti naudoti patvirtintą geležinkelių riedmenų tipą atitinkančius geležinkelių riedmenis) galiojimas, iki spalio 31 d. pateiktų prašymų išduoti šiame punkte nurodytus leidimus (pagal kuriuos leidimai nebuvo išduoti iki 2020 m. birželio 16 d.) vertinimas ir leidimų pagal juos išdavimas , taip pat naujų leidimų gavimas, siekiant geležinkelių riedmenis naudoti viename ar keliuose tinkluose, kuriems turimas leidimas dar netaikomas;
2) Direktyvos 2016/797 nuostatų taikymas Europos geležinkelių eismo valdymo sistemos (ERTMS) kelio įrangos projektams;
spalio 31d.išduotų saugos sertifikatų galiojimas, iki 2020 m. spalio 31 d. pateiktų prašymų išduoti saugos sertifikatus (pagal kuriuos sertifikatai nebuvo išduoti iki
sertifikatų) pagal juos išdavimas;
4) iki 2020 m. spalio 31 d. išduotų saugos įgaliojimų galiojimas, iki 2020 m. spalio 31 d. pateiktų prašymų išduoti saugos įgaliojimus (pagal kuriuos įgaliojimai nebuvo išduoti iki 2020 m. birželio 16 d.) vertinimas ir saugos įgaliojimų (ar saugos leidimų) pagal juos išdavimas;
5) nuostatų dėl privalomo asmenų, kurie pageidauja atlikti kitų nei prekiniai vagonai geležinkelių riedmenų techninę priežiūrą, sertifikavimo įsigaliojimas nuo 2022 m. birželio 16 d., sertifikatų, išduotų techniniams prižiūrėtojams iki 2020 m. birželio 16 d., galiojimas, iki 2020 m. birželio 16 d. pateiktų prašymų dėl sertifikatų, pagal kuriuos jie nebuvo išduoti iki 2020 m. birželio
pagal juos išdavimas.
Atsižvelgiant į tai, kad Reglamento (ES) 2018/545 55 straipsnyje ir Reglamento
laikotarpio nuostatos, susijusios su leidimų pateikti geležinkelių riedmenis ir bendrųjų saugos sertifikatų išdavimu, vadovaujantis Direktyvos 2016/797 54 straipsnio
dalies nuostatomis, papildomai GTESĮ projekte aptariamas:
1) iki
(pirmas leidimas pradėti naudoti TSS atitinkančius geležinkelių riedmenis, pirmas leidimas pradėti naudoti TSS neatitinkančius geležinkelių riedmenis, papildomas leidimas pradėti naudoti TSS atitinkančius geležinkelių riedmenis, papildomas leidimas pradėti naudoti TSS neatitinkančius geležinkelių riedmenis, leidimas pradėti naudoti geležinkelių riedmenų seriją, leidimas pradėti naudoti patvirtintą geležinkelių riedmenų tipą atitinkančius geležinkelių riedmenis) galiojimas, iki spalio 31 d. pateiktų prašymų išduoti šiame punkte nurodytus leidimus (pagal kuriuos leidimai nebuvo išduoti iki 2020 m. birželio 16 d.) vertinimas ir leidimų pagal juos išdavimas , taip pat naujų leidimų gavimas, siekiant geležinkelių riedmenis naudoti viename ar keliuose tinkluose, kuriems turimas leidimas dar netaikomas;
2) Direktyvos 2016/797 nuostatų taikymas Europos geležinkelių eismo valdymo sistemos (ERTMS) kelio įrangos projektams;
spalio 31d.išduotų saugos sertifikatų galiojimas, iki 2020 m. spalio 31 d. pateiktų prašymų išduoti saugos sertifikatus (pagal kuriuos sertifikatai nebuvo išduoti iki
sertifikatų) pagal juos išdavimas;
4) iki 2020 m. spalio 31 d. išduotų saugos įgaliojimų galiojimas, iki 2020 m. spalio 31 d. pateiktų prašymų išduoti saugos įgaliojimus (pagal kuriuos įgaliojimai nebuvo išduoti iki 2020 m. birželio 16 d.) vertinimas ir saugos įgaliojimų (ar saugos leidimų)
pagal juos išdavimas;
5) nuostatų dėl privalomo asmenų, kurie pageidauja atlikti kitų nei prekiniai vagonai geležinkelių riedmenų techninę priežiūrą, sertifikavimo įsigaliojimas nuo 2022 m. birželio 16 d., sertifikatų, išduotų techniniams prižiūrėtojams iki 2020 m. birželio 16 d., galiojimas, iki 2020 m. birželio 16 d. pateiktų prašymų dėl sertifikatų, pagal kuriuos jie nebuvo išduoti iki 2020 m. birželio
pagal juos išdavimas. Taip pat GTESĮ numatyta, kad:
d. kaupiami (geležinkelių infrastruktūros valdytojai suveda) geležinkelių infrastruktūros informacinėje sistemoje Reglamento (ES) 2019/777 nustatyta tvarka, kaip tai numatyta šio reglamento 4 straipsnio 3 dalyje;
pakeitimą 2021 m. sausio 1 d. kaupiama Administracijos informacinėje sistemoje;
reputacijos reikalavimą ir kurie iki 2020 m. spalio
egzaminavimo centro veiklą ar traukinio mašinisto egzaminuotojo pripažinimo pažymėjimą, turi atitikti šį reikalavimą nuo 2023 m. spalio 31 d.; šis terminas siejamas su nuostata, kad asmuo atitinka nepriekaištingos reputacijos asmens reikalavimą, praėjus 3 metams nuo apkaltinamojo nuosprendžio dėl baudžiamojo nusižengimo valstybės tarnybai ir viešiesiems interesams ar korupcinio pobūdžio baudžiamojo nusižengimo padarymo įsiteisėjimo dienos; taip pat GTESĮ projekte aptartas iki 2020 m. spalio 31 d. pateiktų prašymų (pagal kuriuos atitinkami sprendimai nebuvo priimti iki 2020 m. spalio 31 d.) vertinimas ir atitinkamai įgaliojimų ar pažymėjimų pagal juos išdavimas;
naudotis neįgaliesiems ir ribotos judėsenos asmenims ir kurie iki 2020 m. spalio
ti atitinkamai egzaminavimo centro, mašinistų egzaminavimo centro veiklą, teisę vykdyti mokymo centro veiklą ar traukinio mašinistų mokymo centro pripažinimo, traukinio mašinisto egzaminuotojo pripažinimo pažymėjimą, turi atitikti šį reikalavimą nuo 2025 m. spalio 31 d.; taip pat GTESĮ projekte aptartas iki 2020 m. spalio 31 d. pateiktų prašymų (pagal kuriuos atitinkami sprendimai nebuvo priimti iki 2020 m. spalio
išdavimas;
atsekamumą, turi atitikti šį reikalavimą nuo 2020 m. spalio 31 d., kadangi šio reikalavimo įgyvendinimui neprivalu įsigyti vaizdo ar garso įrašymo įrangą, egzaminų atsekamumas gali būti užtikrintas, saugant egzaminų dokumentus (išspręstas užduotis) eismo saugos institucijos nustatyta tvarka;
nustatyta tvarka buvo suteikta teisė atlikti fizinių asmenų, pageidaujančių gauti traukinio mašinisto pažymėjimą, psichologinį vertinimą, netenka šios teisės, kadangi GTESĮ siūloma atisakyti nuostatų dėl psichologų pripažinimo; šie asmenys ir toliau galės teikti atitinkamas psichologinio vertinimo paslaugas, tačiau eismo saugos institucija nevykdys šių asmenų priežiūros;
notifikuotosios įstaigos veiklą ar įgaliojimus vykdyti paskirtosios įstaigos veiklą, turi atitikti naujus GTESĮ siūlomus nustatyti reikalavimus ir vykdyti pareigas nuo 2020 m. spalio 31 d., kadangi Direktyvoje
reikalavimus pradėti taikyti vėliau.
Taip pat GTESĮ numatyta, kad:
d. kaupiami (geležinkelių infrastruktūros valdytojai suveda) geležinkelių infrastruktūros informacinėje sistemoje Reglamento (ES) 2019/777 nustatyta tvarka, kaip tai numatyta šio reglamento 4 straipsnio 3 dalyje;
pakeitimą 2021 m. sausio 1 d. kaupiama Administracijos informacinėje sistemoje;
reputacijos reikalavimą ir kurie iki 2020 m. spalio
egzaminavimo centro veiklą ar traukinio mašinisto egzaminuotojo pripažinimo pažymėjimą, turi atitikti šį reikalavimą nuo 2023 m. spalio 31 d.; šis terminas siejamas su nuostata, kad asmuo atitinka nepriekaištingos reputacijos asmens reikalavimą, praėjus 3 metams nuo apkaltinamojo nuosprendžio dėl baudžiamojo nusižengimo valstybės tarnybai ir viešiesiems interesams ar korupcinio pobūdžio baudžiamojo nusižengimo padarymo įsiteisėjimo dienos; taip pat GTESĮ projekte aptartas iki 2020 m. spalio 31 d. pateiktų prašymų (pagal kuriuos atitinkami sprendimai nebuvo priimti iki 2020 m. spalio 31 d.) vertinimas ir atitinkamai įgaliojimų ar pažymėjimų pagal juos išdavimas;
naudotis neįgaliesiems ir ribotos judėsenos asmenims ir kurie iki 2020 m. spalio
egzaminavimo centro veiklą, teisę vykdyti mokymo centro veiklą ar traukinio mašinistų mokymo centro pripažinimo, traukinio mašinisto egzaminuotojo pripažinimo pažymėjimą, turi atitikti šį reikalavimą nuo 2025 m. spalio 31 d.; taip pat GTESĮ projekte aptartas iki 2020 m. spalio 31 d. pateiktų prašymų (pagal kuriuos atitinkami sprendimai nebuvo priimti iki 2020 m. spalio
išdavimas;
atsekamumą, turi atitikti šį reikalavimą nuo 2020 m. spalio 31 d., kadangi šio reikalavimo įgyvendinimui neprivalu įsigyti vaizdo ar garso įrašymo įrangą, egzaminų atsekamumas gali būti užtikrintas, saugant egzaminų dokumentus (išspręstas užduotis) eismo saugos institucijos nustatyta tvarka;
nustatyta tvarka buvo suteikta teisė atlikti fizinių asmenų, pageidaujančių gauti traukinio mašinisto pažymėjimą, psichologinį vertinimą, netenka šios teisės, kadangi GTESĮ siūloma atisakyti nuostatų dėl psichologų pripažinimo; šie asmenys ir toliau galės teikti atitinkamas psichologinio vertinimo paslaugas, tačiau eismo saugos institucija nevykdys šių asmenų priežiūros;
notifikuotosios įstaigos veiklą ar įgaliojimus vykdyti paskirtosios įstaigos veiklą, turi atitikti naujus GTESĮ siūlomus nustatyti reikalavimus ir vykdyti pareigas nuo 2020 m. spalio 31 d., kadangi Direktyvoje
reikalavimus pradėti taikyti vėliau. Taip pat GTESĮ projekte aptartas iki 2020 m. spalio 31 d. pateiktų prašymų išduoti įgaliojimus (pagal kuriuos įgaliojimai nebuvo išduoti iki 2020 m. spalio 31 d.) vertinimas ir įgaliojimų pagal juos išdavimas.
teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai (jeigu rengiant įstatymų projektus toks vertinimas turi būti atliktas ir jo rezultatai nepateikiami atskiru dokumentu), galimos neigiamos priimtų įstatymų pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta Priėmus Įstatymų projektus neigiamų pasekmių nenumatoma. 6. Kokią įtaką priimti įstatymai turės kriminogeninei situacijai, korupcijai Įstatymų projektų poveikis kriminologinei situacijai nenumatomas. Kaip ir minėta, dalis GTESĮ projektu siūlomų pakeitimų parengti pagal STT Išvadose pateiktas rekomendacijas (atlikus teisės aktų antikorupcinį vertinimą), todėl bus sumažintos korupcijos pasireiškimo galimybės. 7. Kaip įstatymų įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai Įstatymų projektais siūlomų pakeitimų įgyvendinimas esminės įtakos ir neigiamų pasekmių verslo sąlygoms ir jo plėtrai neturės. Ūkio subjektams, ketinantiems vykdyti geležinkelių transporto veiklą daugiau nei vienoje valstybėje narėje, veiklos vykdymo sąlygos pagerės, kadangi pradėjus taikyti direktyvas 2016/797 ir 2016/798 Agentūra išduos vieną bendrą leidimą pateikti geležinkelių riedmenis rinkai, nereikės gauti tokių leidimų keliose valstybėse narėse. Agentūra taip pat bus atsakinga už saugos sertifikatų išdavimą geležinkelio įmonėms (vežėjams), kurių veiklos vieta yra daugiau kaip vienoje valstybėje narėje. 8. Įstatymų inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios Priėmus Įstatymų projektus kitų įstatymų priimti, pakeisti ar pripažinti netekusiais galios nereikės. 9.
parengti laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, o įstatymų projektų sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka Įstatymų projektai parengti laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos ir Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų. Įstatymų p rojektų naujos sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka. 10. Ar Įstatymų projektai atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus Įstatymų projektų nuostatos neprieštarauja Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatoms ir Europos Sąjungos teisės aktams. 11. Jeigu įstatymams įgyvendinti reikia įgyvendinamųjų teisės aktų, – kas ir kada juos turėtų priimti Pritarus Įstatymų projektams iki jų įsigaliojimo datos turės būti pakeisti arba priimti šie teisės aktai:
Respublikos Vyriausybė turėtų pakeisti šiuos teisės aktus:
Respublikos Vyriausybės 2004 m. lapkričio 22 d. nutarimą Nr. 1468 „Dėl Lietuvos Respublikos geležinkelių riedmenų registro reorganizavimo ir jo nuostatų patvirtinimo“;
Respublikos Vyriausybės 2000 m. gruodžio 15 d. nutarimą Nr. 1458 „Dėl Konkrečių valstybės rinkliavos dydžių sąrašo ir Valstybės rinkliavos mokėjimo ir grąžinimo taisyklių patvirtinimo“;
Respublikos Vyriausybės 2006 m. liepos 4 d. nutarimą Nr. 674 ,,Dėl Bandymų laboratorijų, sertifikacijos ir kontrolės įstaigų paskyrimo ir paskelbimo (notifikavimo) taisyklių patvirtinimo“. 2. Lietuvos Respublikos susisiekimo ministras turėtų pakeisti šiuos teisės aktus:
Respublikos susisiekimo ministro 2004 m. gegužės 28 d. įsakymą Nr. 3-317 „Dėl Lietuvos Respublikos geležinkelių infrastruktūros registro įsteigimo ir jo nuostatų patvirtinimo“; 2.2.
Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro
transeuropinės geležinkelių sistemos struktūrinius posistemius ir geležinkelių riedmenis išdavimo taisyklių patvirtinimo“;
Respublikos susisiekimo ministro 2013 m. gruodžio 31 d. įsakymą Nr. 3-660 „Dėl Geležinkelių sistemos sąveikaujančių dalių tiekimo į rinką taisyklių patvirtinimo“;
Nr. 3-586
„Dėl Geležinkelių sistemos sąveikos reikalavimų nustatymo ir taikymo taisyklių
patvirtinimo“;
Nr. 3-574 „Dėl Lietuvos transporto saugos administracijos nuostatų patvirtinimo“;
Respublikos susisiekimo ministro 2006 m. birželio 12 d. įsakymą Nr. 3-238 „Dėl Bendrųjų eismo saugos rodiklių nustatymo aprašo patvirtinimo“;
Respublikos susisiekimo ministro 2006 m. liepos 17 d. įsakymą Nr. 3-297 „Dėl Reikalavimų geležinkelių transporto eismo saugos valdymo sistemoms patvirtinimo“;
Respublikos susisiekimo ministro 2003 m. sausio 23 d. įsakymą Nr. 3-37 „Dėl Geležinkelio įmonių (vežėjų) ir geležinkelių infrastruktūros valdytojų saugos sertifikavimo taisyklių patvirtinimo“;
Respublikos susisiekimo ministro 2003 m. vasario 20 d. įsakymą Nr. 3-79 „Dėl Pranešimų apie geležinkelių transporto katastrofas, eismo įvykius ir riktus teikimo, geležinkelių transporto katastrofų, eismo įvykių ir riktų tyrimo ir jų padarinių likvidavimo nuostatų patvirtinimo“;
Respublikos susisiekimo ministro 2010 m. rugpjūčio 16 d. įsakymą Nr. 3-506 „Dėl Nacionalinių eismo saugos taisyklių sąrašo patvirtinimo“;
Respublikos susisiekimo ministro 2010 m. gegužės 7 d. įsakymą Nr.
3-424
„Dėl Traukinio mašinisto pažymėjimų išrašymo,
išdavimo, pakeitimo, traukinio mašinisto pažymėjimų dublikatų išdavimo, traukinio mašinisto pažymėjimų galiojimo sustabdymo, galiojimo sustabdymo panaikinimo ir galiojimo atšaukimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ pakeitimo“);
Respublikos susisiekimo ministro 2010 m. gegužės 7 d. įsakymą Nr. 3-424 „Dėl Teisės valdyti geležinkelių riedmenis įgijimo ir teisės valdyti geležinkelių riedmenis suteikimo dokumentų, išduotų kitose valstybėse, pripažinimo tvarkos aprašo patvirtinimo“);
Respublikos susisiekimo ministro 2006 m. birželio 12 d. įsakymą Nr. 3-237 „Dėl Mokymo pajėgumų teikimo geležinkelio įmonėms (vežėjams) taisyklių patvirtinimo“;
Respublikos susisiekimo ministro 2011 m. liepos 19 d. įsakymą Nr. 3-431 „Dėl Prekinių vagonų techninių prižiūrėtojų sertifikavimo taisyklių patvirtinimo“. 3. Lietuvos Respublikos susisiekimo ministras turėtų priimti įsakymą dėl išankstinės asmenų skundų dėl traukinio mašinistų mokymo centrų, traukinio mašinistų egzaminavimo centrų ir traukinio mašinistų egzaminuotojų veiksmų (neveikimo), traukinio mašinistų sertifikatų išdavimo, nagrinėjimo tvarkos aprašo patvirtinimo. 4. Lietuvos Respublikos teisingumo ministras turėtų pakeisti Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. gruodžio 30 d. įsakymą Nr. 1R-385 „Dėl Geležinkelių transporto katastrofų, eismo įvykių ar riktų tyrimų, šių tyrimų ataskaitų ir geležinkelių transporto eismo saugos rekomendacijų rengimo ir teikimo tvarkos aprašo patvirtinimo“. 5. Sveikatos apsaugos ministras turėtų pakeisti Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2000 m. gegužės 31 d. įsakymu Nr. 301 ,,Dėl profilaktinių sveikatos tikrinimų sveikatos priežiūros įstaigose“ patvirtintą 12 priedą ,,Traukinio mašinistų ir darbuotojų, kurių darbas susijęs su geležinkelių transporto eismu, sveikatos tikrinimo reikalavimo tvarkos aprašas“. 6.
transporto saugos administracija turėtų pakeisti arba priimti šiuos teisės aktus:
geležinkelio inspekcijos prie Susisiekimo ministerijos viršininko 2007 m. kovo 28 d. įsakymą Nr. V-24 „Dėl geležinkelių infrastruktūros valdytojų ir geležinkelio įmonių (vežėjų) eismo saugos ataskaitų“;
geležinkelio inspekcijos prie Susisiekimo ministerijos viršininko 2004 m. spalio 14 d. įsakymą Nr. V-29 „Dėl Fizinių asmenų, pageidaujančių dirbti darbą, tiesiogiai arba netiesiogiai susijusį su geležinkelių transporto eismu, žinių tikrinimo tvarkos aprašo patvirtinimo“;
geležinkelio inspekcijos prie Susisiekimo ministerijos viršininko 2015 m. rugpjūčio 28 d. įsakymą Nr. V-173 „Dėl Išankstinės asmenų skundų nagrinėjimo ne teisme tvarkos aprašo patvirtinimo“ pakeitimo“. 12. Kiek valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymams įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti (pateikiami prognozuojami rodikliai einamaisiais ir artimiausiais 3 biudžetiniais metais) Įstatymų projektų įgyvendinimas papildomų išlaidų iš valstybės biudžeto ar kitų valstybės įsteigtų fondų nepareikalaus, valstybės biudžeto lėšų sutaupyti nenumatoma. 13. Įstatymų projektų rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados Įstatymų projektų rengimo metu specialistų vertinimų ir išvadų negauta. 14.
paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno „ Eurovoc“ terminus, temas bei sritis Įstatymų projektų reikšminiai žodžiai: „geležinkelių transportas“, „geležinkelių transporto eismo sauga“, „techninė priežiūra“, „eismo saugos institucija“,
„sąveika“, „geležinkelių posistemis“, „geležinkelių riedmenys“, „sąveikos
sudedamosios dalys“, „geležinkelių transporto eismo įvykių tyrimas“, „traukinio mašinistas“, „traukinio mašinisto pažymėjimas“, „traukinio mašinisto sertifikatas“, „geležinkelių transporto eismo įvykis“, „geležinkelių transporto riktas“, „geležinkelių transporto katastrofa“, „traukinio mašinistų mokymo centras“, „traukinio mašinistų egzaminavimo centras“, „asmenys, kurių darbas susijęs su geležinkelių transporto eismu“, „paskirtoji įstaiga“, „notifikuotoji įstaiga“, „vertinimo įstaiga“, „bendras saugos sertifikatas“, „saugos leidimas“. 15. Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai. Nėra. [1] Remiantis Leidimų pradėti naudoti Lietuvos Respublikoje geležinkelių sistemos struktūrinius posistemius ir geležinkelių riedmenis išdavimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2006 m. gruodžio 22 d. įsakymu Nr. 3-507 „Dėl Leidimų pradėti naudoti Lietuvos Respublikoje geležinkelių sistemos struktūrinius posistemius ir geležinkelių riedmenis išdavimo taisyklių patvirtinimo“, 37, 38, 55 ir 56 punktais, Administracija pareiškėjams, pageidaujantiems pradėti naudoti TSS atitinkančius arba TSS neatitinkančius geležinkelių riedmenis Lietuvos Respublikoje, kuriems kitos valstybės narės yra išdavusios pirmus leidimus pradėti juos naudoti jų teritorijose (išskyrus šių taisyklių 37 ir 55 punktuose nurodytus atvejus, kai papildomo leidimo gauti nereikia), išduoda papildomą leidimą pradėti naudoti geležinkelių riedmenis Lietuvos Respublikoje.
Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
dėstomo Geležinkelių transporto eismo saugos įstatymo (toliau – keičiamas įstatymas) 1 straipsnio 1 dalyje yra vartojamos sąvokos ,,geležinkelio įmonė (vežėjas)” ir ,,kitos įmonės”. Sąvoka ,,geležinkelio įmonė (vežėjas)” apibrėžta Lietuvos Respublikos Geležinkelių transporto kodekso (toliau - Kodeksas) 3 straipsnio 5 dalyje. Pagal Kodekse pateiktą apibrėžimą, ši sąvoka apimtų juridinius asmenis, kitas organizacijas, juridinių asmenų, kitų organizacijų padalinius. Tuo tarpu iš projekto nuostatų nėra aišku, ar aukščiau išvardintus subjektus apimtų ir sąvoka ,,kitos įmonės”. Pažymėtina, kad keičiamo įstatymo 1 straipsnyje, atskleidžiant sąvokos ,,kitos įmonės” turinį, nurodomos tik ,,kitoms įmonėms” priskiriamų įmonių veiklos rūšys. Atsižvelgus į tai, svarstytina, ar projekte nereikėtų detaliau atskleisti sąvokos ,,kitos įmonės” turinį. 2. Keičiamo įstatymo 2 straipsnio 2 dalyje apibrėžiant bendruosius geležinkelių transporto eismo saugos tikslus vartojamos bendro pobūdžio, nekonkrečios sąvokos, t. y.: minimalūs geležinkelių transporto eismo saugos lygiai, kuriuos turi atitikti visa geležinkelių sistema arba tam tikrais atvejais jos dalys (čia ir toliau pabraukta mūsų). Vadovaujantis teisėkūros aiškumo principu ir siekiant teisinio aiškumo, siūlytina nurodyti kas yra minimalūs geležinkelių transporto eismo saugos lygiai bei kokiais konkrečiai atvejais geležinkelių sistemos dalys turi atitikti geležinkelių transporto eismo saugos lygius. 3.
siūlomą nustatyti reguliavimą esminiai reikalavimai - tai susisiekimo ministro nustatomi geležinkelių sistemos, jos sąveikaujančių dalių, jų sąsajų bendrieji eismo saugos, patikimumo, prieinamumo, aplinkos apsaugos, techninio suderinamumo ir poveikio asmenų sveikatai reikalavimai ir kiti reikalavimai. Taigi esminiai reikalavimai būtų nustatyti susisiekimo ministro priimtame poįstatyminiame teisės akte. Keičiamo įstatymo 11 straipsnio 1 dalyje siūloma nustatyti, kad ,,geležinkelių sistema, geležinkelių posistemiai, geležinkelių sistemos sąveikaujančios dalys ir jų sąsajos turi atitikti esminius reikalavimus ir šiame straipsnyje nurodytus reikalavimus “ (pabraukta mūsų). Taigi iš abiejų projektų nuostatų darytina išvada, kad geležinkelių sistemos, jos sąveikaujančių dalių ir panašiai esminiai reikalavimai būtų nustatyti ne įstatyme, bet susisiekimo ministro priimtame poįstatyminiame teisės akte. Pažymėtina, kad paprastai esminiai reikalavimai yra įtvirtinami įstatyme. Poįstatyminiuose teisės aktuose jie detalizuojami. Atsižvelgus į tai, svarstytina, ar projekto nuostatų nereikėtų patikslinti. Taip pat pastebėtina, kad šiuo metu galiojančios keičiamo įstatymo redakcijos 2 straipsnio 3 dalyje yra nustatyti esminiai reikalavimai, kuriuos turi atitikti geležinkelių sistema, geležinkelių posistemiai, geležinkelių sistemos sąveikaujančios dalys ir jų sąsajos bei kuriuos nustato Lietuvos Respublikos susisiekimo ministras. Tuo tarpu keičiamo įstatymo 2 straipsnio 3 dalį siūloma papildyti išskiriant geležinkelių posistemius atskirai. Svarstytina, ar tai tikslinga daryti, kadangi geležinkelių posistemiams keliami tie patys „<...> patikimumo, prieinamumo, aplinkos apsaugos, techninio suderinamumo ir poveikio asmenų sveikatai“ reikalavimai kaip ir geležinkelių sistemai, jos sąveikaujančioms dalims, jų sąsajoms. 4.
dalyje apibrėžta, kad „Europos Bendrijos atitikties arba tinkamumo naudoti patikra – procedūra, kurią vykdydama notifikuotoji įstaiga tikrina <...>, projekto 2 straipsnio 7 dalyje - „Europos Bendrijos patikra – procedūra, kurią vykdydama notifikuotoji įstaiga tikrina <...>“, o projekto 2 straipsnio 32 dalyje –
„Lietuvos Respublikos patikra – procedūra, kurią vykdydama paskirtoji įstaiga
tikrina <...>“, atsižvelgiant į tai, projekto
vartojamas žodžių junginys „patikros procedūros“ keistinas žodžiu „patikra“. Tas pats pasakytina apie projekto 2 straipsnio 39 dalį ir 29 straipsnio 14 dalį. 5. Atkreiptinas dėmesys, kad Kodekso 3 straipsnio 7 dalyje yra pateikta geležinkelio kelio sąvoka, be to, keičiamo įstatymo
numatyti, kad “Kitos šiame įstatyme vartojamos sąvokos suprantamos taip, kaip jos apibrėžtos Lietuvos Respublikos geležinkelių transporto kodekse <...>“ ir kt.. Dėl šios priežasties, keičiamo įstatymo
„geležinkelių keliais“ reikėtų įrašyti sąvoką „geležinkelio keliais“. 6. Projekto 2 straipsnio 12 dalyje apibrėžiant
geležinkelių posistemį siūloma nustatyti, kad tai gali būti ir „<...> funkcinė dalis, tai yra funkcinis geležinkelių posistemis (traukinių eismo organizavimo ir valdymo; geležinkelių techninės priežiūros; geležinkeliuose taikomų telematikos priemonių ) <...>“. Pastebėtina, kad telematikos priemonių sąvoka nėra apibrėžta nei keičiamame įstatyme, nei keičiamo įstatymo 2 straipsnio 54 dalyje nurodytuose ES teisės aktuose. Todėl svarstytina, ar siekiant teisinio aiškumo minėta sąvoka neturėtų būti apibrėžta ar paaiškinta įstatymo lygmeniu. 7. Keičiamo įstatymo 2 straipsnio 13 ir 14 dalių nuostata ,,svarbus pakeitimas” yra vertinamojo pobūdžio, todėl įstatymą taikantys asmenys ją gali nevienodai aiškinti.
Svarstytina, ar, siekiant aiškumo, šios projekto nuostatos nereikėtų patikslinti arba aiškiai įvardinti, kokie pakeitimai būtų priskirti svarbiems, o kurie ne. 8. Keičiamo įstatymo 2 straipsnio 15 dalyje siūloma nustatyti, kad geležinkelių riedmenis sudaro vienas ar keli mobilieji geležinkelių posistemiai ir funkciniai geležinkelių posistemiai. Pabrėžtina, jog keičiamo įstatymo 2 straipsnio 12 dalimi siūloma nustatyti, kad „geležinkelių posistemis – geležinkelių sistemos struktūrinė dalis, tai yra struktūrinis geležinkelių posistemis
<...>
arba funkcinė dalis, tai yra funkcinis geležinkelių posistemis <...>“. Atkreiptinas dėmesys, jog keičiamo įstatymo 11 straipsnio 2 dalimi siūloma nustatyti, kad struktūriniai geležinkelių posistemiai skirstomi į mobiliuosius ir stacionariuosius, o geležinkelių riedmenų ir geležinkelių riedmenų kontrolės, valdymo ir signalizacijos posistemiai yra laikomi mobiliaisiais geležinkelių posistemiais . Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta bei siekiant teisinio aiškumo, manytina, kad keičiamo įstatymo 2 straipsnio 15 dalyje siūlomą nuostatą reikėtų patikslinti, nustatant kad geležinkelių riedmenis sudaro vienas ar keli struktūriniai mobilieji geležinkelių posistemiai. 9. Keičiamo įstatymo 2 straipsnio 17 dalis taisytina kalbiniu požiūriu. 10. Atkreiptinas dėmesys, kad Kodekso 3 straipsnio 4 dalyje nustatyta, jog Europos Sąjungos valstybė narė – bet kuri Europos Sąjungos valstybė narė arba kita Europos ekonominės erdvės valstybė. Atsižvelgiant į tai, teikiamo keičiamo įstatymo 2 straipsnio 16, 20, 38 dalys ir toliau visas projektas turėtų būti atitinkamai patikslintas. 11.
straipsnio 25 dalimi siekiama nustatyti, kad geležinkelių transporto eismo įvykis yra nepageidaujamas arba netyčinis netikėtas įvykis arba tam tikra tokių įvykių seka , sukelianti mažesnio masto nei geležinkelių transporto katastrofa žalingus padarinius . Visų pirma, pastebėtina, kad dėl apibrėžimo nekonkretumo bei vertinamojo pobūdžio nėra aišku kokiu atveju įvykis būtų laikomas geležinkelių transporto eismo įvykiu, todėl siekiant teisinio aiškumo siūlomą sąvoką reikėtų patikslinti ją konkretizuojant. Jeigu būtų pritarta šiai pastabai, analogiškai atkreiptinas dėmesys į keičiamo įstatymo
geležinkelių transporto riktas yra nepageidaujamas arba netyčinis netikėtas įvykis , išskyrus katastrofas arba eismo įvykius, turintis arba galintis turėti neigiamą įtaką geležinkelių eksploatavimo veiklos saugai. Taip pat minėti apibrėžimai kelia abejonių dėl tyčinių įvykių išeliminavimo. Antra, keičiamo įstatymo 2 straipsnio 25 dalimi siūloma nuostata taisytina kalbiniu požiūriu. 12. Keičiamo įstatymo 2 straipsnio 26 dalyje yra apibrėžta sąvoka „geležinkelių transporto eismo sauga“ bei įvestas jo trumpinys „eismo sauga“, taip pat yra išaiškinta termino reikšmė
apibrėžti bendrieji eismo saugos tikslai, 2 straipsnio 27 dalyje apibrėžta eismo saugos valdymo sistema, 4 straipsnyje vartojamas terminas „eismo saugos užtikrinimas“, keičiamo įstatymo II skyriuje yra vartojama sąvoka „eismo saugos valstybinis valdymas“ ir kt.
Šiame kontekste nėra aišku, ar minėto termino „eismo sauga“ yra atsisakoma kai kuriuose keičiamo įstatymo straipsniuose, ar tiesiog turima omenyje kita termino „sauga“ reikšmė, pavyzdžiui: 12.1. keičiamo įstatymo 2 straipsnio 28 dalyje apibrėžiant katastrofos sąvoką yra vartojami terminai „geležinkelių saugos kontrolė“ ar „saugos valdymas“;
apibrėžiant rikto sąvoką vartojamas terminas „geležinkelių eksploatavimo veiklos sauga“;
apibrėžiant geležinkelių transporto saugos rekomendacijos sąvoką vartojami terminai „saugos tyrimų vadovas“, „saugos tyrimo įstaiga“, „saugos tyrimas“,
„saugos studijos“ ir kt. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, manytina,
kad keičiamo įstatymo straipsniuose turi būti vartojama keičiamo įstatymo 2 straipsnio 26 dalyje nurodyta sąvoka „eismo sauga“, o ne „sauga“. Tuo atveju, jeigu vartojant sąvoką „sauga“ turima omenyje kita reikšmė, nei „eismo sauga“, svarstytina, kad ji turėtų būti papildomai apibrėžta ir paaiškinta. 13.
straipsnio 28 dalimi koreguojama geležinkelių transporto katastrofa sąvoka. Atkreiptinas dėmesys, jog kyla klausimas ar pagristai siūlomoje nuostatoje nebelieka žalos padarymo asmenų turtui, nes šiuo metu galiojančioje įstatymo redakcijoje minėta žala asmenų turtui yra. 14. Keičiamo įstatymo 2 straipsnio 30 dalyje yra numatoma „<...> ir tam tikrais atvejais saugos rekomendacijų pateikimą“, atkreiptinas dėmesys, kad trumpinys „saugos rekomendacija“ yra įvedamas keičiamo įstatymo 2 straipsnio 31 dalyje, atsižvelgiant į tai, svarstytina ar keičiamo įstatymo 2 straipsnio 30 dalyje vietoje termino „saugos rekomendacijų“ vartoti terminą „geležinkelių transporto saugos rekomendacijų“. 15. Keičiamo įstatymo 2 straipsnio 31 dalyje apibrėžiant geležinkelių transporto katastrofos, eismo įvykio ar rikto tyrimo sąvoką be kita ko, numatoma, kad tai „ procedūra, apimanti <...> ir tam tikrais atvejais saugos rekomendacijų pateikimą.“ Remiantis teisėkūros aiškumo principu teisinis reguliavimas turi būti suprantamas, tikslus, aiškus ir nedviprasmiškas, dėl šios priežasties siūlytina sukonkretinti kokiais atvejais turėtų būti teikiamos saugos rekomendacijos. 16. Keičiamo įstatymo 2 straipsnio 31 dalyje žodis ,,pavyzdžiui“ brauktinas kaip ydingas, o minėtoje dalyje turėtų būti aiškiai, nevienareikšmiškai įvardinti visi šaltiniai, kuriais turėtų būti grindžiamos minėtoje straipsnio dalyje siūlomos apibrėžti rekomendacijos. Konstitucinis Teismas savo nutarimuose ne kartą yra pažymėjęs, kad įstatymuose ir kituose teisės aktuose nustatytas teisinis reguliavimas turi būti aiškus, suprantamas, neprieštaringas, teisės aktų formuluotės turi būti tikslios, kad teisinių santykių subjektai galėtų savo elgesį orientuoti pagal teisės aktų reikalavimus (Konstitucinio Teismo 2004 gruodžio 13 d., 2006 m. sausio 16 d., 2013 m. vasario 15 d., 20014 m. liepos 11 d. nutarimai).
Tas pats pasakytina ir apie keičiamo įstatymo 2 straipsnio 51 dalyje ir 40 straipsnio 2 dalyje vartojamą žodį ,,pavyzdžiui“. 17. Keičiamo įstatymo 2 straipsnio 32 dalyje numatoma, kad Lietuvos Respublikos patikra yra procedūra, kurią vykdydama paskirtoji įstaiga tikrina, ar struktūrinis geležinkelių posistemis atitinka geležinkelių posistemių techninių taisyklių reikalavimus , taikomus atitinkamam geležinkelių posistemiui , tuo tarpu įstatymo 2 straipsnio 33 dalyje numatoma, kad Lietuvos Respublikos patikros deklaracija yra patikros dokumentas, kuriuo pareiškėjas, prisiimdamas visą atsakomybę, patvirtina , kad struktūrinis geležinkelių posistemis atitinka geležinkelių posistemių techninių taisyklių reikalavimus , taikomus tam geležinkelių posistemiui . Manytina, kad siekiant teisinio aiškumo minėtus žodžių derinius reikėtų suderinti tarpusavyje. 18. Pabrėžtina, kad Kodekso 3 straipsnio 11 dalyje yra pateikiama geležinkelių linijos sąvoka. Atsižvelgiant į tai, keičiamo įstatymo 2 straipsnio 40 dalyje, 20 straipsnio 18 dalyje ir 34 straipsnio 7, 8 ir 9 dalyse, vietoj sąvokos „geležinkelio linija“ reikėtų įrašyti sąvoką „geležinkelių linija“. 19. Keičiamo įstatymo 2 straipsnio 44 dalyje siūloma nustatyti, kad „ pradėjimas naudoti
Remiantis teisėkūros aiškumo principu teisinis reguliavimas turi būti suprantamas, tikslus, aiškus ir nedviprasmiškas, dėl šios priežasties svarstytina, ar minėti veiksmai neturėtų įvardinti konkrečiai, arba bent jau pateikta nuoroda kur jie yra įvardinti. 20. Keičiamo įstatymo 2 straipsnio 45 dalyje siūloma nustatyti, kad ,, Traukinio mašinistas
sertifikatą, bet tik tuo metu, kai jis valdo geležinkelio riedmenis. Svarstytina, ar tikrai toks tikslas buvo keliamas apibrėžiant minėtą sąvoką, o minėtos nuostatos nereikėtų patikslinti. Be to, nuostata ,,turintis traukinio mašinisto sertifikatą“ nedera su keičiamo įstatymo 33 straipsnio 3 dalimi, kurioje siūloma nustatyti, kad traukinio mašinisto sertifikatas priklauso jį išdavusiam asmeniui, o pats mašinistas galėtų gauti tik jo nuorašą. Projekto nuostatos tikslintinos. 21. Keičiamo įstatymo 2 straipsnio 54 dalyje nurodyti įstatymų pavadinimai dėstytini abėcėlės tvarka. 22. Svarstytina, ar keičiamo įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 7 punkte nereikėtų išplėsti subjektų, kurie savo vardu ar per trečiuosius asmenis gali siųsti prekes, ratą, nes prekių siuntėjais manytina, gali būti ne tik įmonės, bet visi juridiniai asmenys, taip pat ir fiziniai asmenys. 23. Keičiamo įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 7 punkte yra apibrėžiama siuntėjų sąvoka. Svarstytina ar šio sąvokos apibrėžimo nereikėtų nurodyti keičiamo įstatymo 2 straipsnyje, kuriame apibrėžiamos pagrindinės įstatymo sąvokos.
Analogiško turinio pastaba teiktina ir dėl keičiamo įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 8, 9, 10, 11 ir 12 punktų, kuriose yra apibrėžiamos prekių gavėjų, krovėjų, iškrovėjų, pripildytojų ir išpylėjų sąvokos. 24. Keičiamo įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 8 punkte yra vartojamas terminas “fiziniai ar juridiniai asmenys”, tuo tarpu kituose keičiamo įstatymo nuostatose yra vartojami terminai
„juridiniai ir fiziniai asmenys“ (keičiamo įstatymo 7 straipsnio 2 dalies 1
punktas, 40 straipsnio 3 dalis). Atsižvelgiant į tai ir siekiant vartojamų terminų vienodumo, siūlytina šiuos terminus suvienodinti. 25. Keičiamo įstatymo 4 straipsnio 4 dalyje yra vartojamas terminas „Geležinkelio įmonės (vežėjai), infrastruktūros valdytojai, kitos įmonės“, atkreiptinas dėmesys, kad kituose keičiamo įstatymo nuostatose yra vartojami terminai „geležinkelių infrastruktūros valdytojai, geležinkelio įmonės (vežėjai), kitos įmonės“. Atsižvelgiant į tai ir siekiant vartojamų terminų vienodumo, siūlytina šiuos terminus suvienodinti. Analogiško turinio pastaba teiktina ir dėl keičiamo įstatymo 7 straipsnio 1 dalies, 5 dalies 1 punkto, 7, 10 dalių, 10 straipsnio 1 dalies ir 20 straipsnio 4 dalies. 26. Siekiant aiškumo, siūlytina keičiamo įstatymo 5 straipsnio 2 dalyje žodžius „Europos Sąjungos teisę“ pakeisti žodžiais „Europos Sąjungos teisės aktų reikalavimus“. 27. Keičiamo įstatymo 7 straipsnio 1 dalyje siūloma nustatyti, kad ,,eismo saugos institucija savo organizacine bei teisine forma ir priimdama sprendimus yra nepriklausoma nuo geležinkelio įmonių (vežėjų), kitų įmonių, geležinkelių infrastruktūros valdytojų, pareiškėjų, asmenų, pateikusių prašymus, perkančiųjų organizacijų, notifikuotųjų įstaigų, paskirtųjų įstaigų ir geležinkelių transporto rinkos reguliuotojo“.
Nuostata, kad eismo saugos institucija savo ,,organizacine bei teisine forma ir priimdama sprendimus yra nepriklausoma“ nuo kitų išvardintų subjektų, taikant įstatymą gali būti nevienodai aiškinama. Siekiant teisinio aiškumo bei turint tikslą išvengti galimo nevienodo šių nuostatų aiškinimo taikant įstatymą, manytina, kad jas reikia patikslinti, aiškiai įvardinant, kaip turėtų būti suprantamos nuostatos, kad eismo saugos institucija ,,organizacine forma nepriklausoma“, ,,teisine forma nepriklausoma“ bei ,,priimant sprendimus nepriklausoma“ nuo kitų subjektų. 28. Keičiamo įstatymo 7 straipsnio 2 dalies 2 punkte numatoma, kad eismo saugos institucija
„<...> o prireikus imasi priemonių, kuriomis įpareigoja laikytis šių
taisyklių reikalavimų“. Atkreiptinas dėmesys, kad iš teikiamos nuostatos nėra aišku kokius subjektus eismo saugos institucija gali įpareigoti laikytis nustatytų taisyklių. Atsižvelgiant į tai, keičiamo įstatymo 7 straipsnio 2 dalies 2 punktas tikslintinas. 29. Keičiamo įstatymo 7 straipsnio 5 dalies 1 punkte siūloma nustatyti, kad eismo saugos institucija ir
(ar) jos įgalioti darbuotojai, dirbantys pagal darbo sutartis, ir (ar) valstybės tarnautojai, atlikdami jiems pavestas funkcijas, įgyvendindami funkcijas ir esant teisėtam pagrindui, turi teisę gauti reikalingą informaciją, dokumentus ir kitą būtiną pagalbą iš geležinkelio įmonių (vežėjų), geležinkelių infrastruktūros valdytojų, kitų įmonių ir visų asmenų, kuriems taikomi šio įstatymo reikalavimai.
Iš projekto nuostatų nėra aišku, ar saugos institucija atitinkamą informaciją iš projekte nurodytų subjektų turėtų teisę gauti neatlygintinai. Pažymėtina, kad tuo atveju, jeigu turimas tikslas įstatyme nustatyti, kad eismo saugos institucija turėtų teisę gauti neatlygintinai informaciją, dokumentus iš privačių fizinių ar juridinių asmenų, kuriems būtų taikomas keičiamas įstatymas ir kurie būtų sukūrę savo informacines sistemas, ir kauptų jose informaciją, duomenis privačiais, komerciniais tikslais, svarstytina, ar tokiu atveju būtų nepagrįstai apribotos privačių asmenų teisės į jų nuosavybę (kaupiamus ir tvarkomus duomenis, dokumentus bei informaciją). Projekto nuostatos tikslintinos. 30. Keičiamo įstatymo 7 straipsnio 7 dalies 1 punkte prieš žodį „įstatymų“ siūlytina įrašyti žodžius
„Lietuvos Respublikos“. 31. Keičiamo įstatymo 7
straipsnio 8 dalis reglamentuoja pagalbą nukentėjusiems nuo katastrofų asmenims. Atkreiptinas dėmesys, kad atsižvelgiant į keičiamo įstatymo 7 straipsnio pavadinimą, šio straipsnio nuostatos nustato tik eismo saugos institucijos veiklos reglamentavimą, todėl svarstytina, ar keičiamo įstatymo 7 straipsnio 8 dalies nuostatos neturėtų būti perkeltos prie kitų keičiamo įstatymo nuostatų ar išdėstytos atskiru straipsniu. Taip pat siūlytina žodžius „Europos Sąjungos teisę“ pakeisti žodžiais „Europos Sąjungos teisės aktų reikalavimus“. 32.
straipsnio 3 dalyje yra numatoma, kad „Bendrojo saugos sertifikato paskirtis – įrodyti, kad šio straipsnio 1 dalyje nurodytas asmuo <...>“. Atkreiptinas dėmesys, kad 8 straipsnio 1 dalyje yra nurodomas ne vienas asmuo, o geležinkelio įmonės (vežėjai) ir kitos įmonės, todėl svarstytina ar keičiamo įstatymo 8 straipsnio 3 dalyje žodžiai “nurodytas asmuo” neturėtų būti keičiami žodžiais “nurodyti asmenys”. Pritarus šiai pastabai, žodžiai “nurodyti asmenys” turėtų būti nuosekliai vartojami ir kitose keičiamo įstatymo 8 straipsnio nuostatose. 33. Svarstytina, ar keičiamo įstatymo 8 straipsnio 5 dalyje neturėtų būti nustatyti minimalūs ir maksimalūs terminai trūkumams šalinti, kai asmens prašymas ir (ar) pateikti dokumentai neatitinka reikalavimų, dokumentuose yra netikslių ar klaidingų duomenų. Pažymėtina, kad projekte siūloma nustatyti tik kuriam laikui galėtų būti pratęstas terminas trūkumams šalinti, bet pats terminas trūkumams šalinti nėra nustatomas. Jeigu būtų pritarta šiai pastabai, vadovaujantis aukščiau nurodytais argumentais, minimalų ir maksimalų terminus trūkumams pašalinti reikėtų nustatyti ir keičiamo įstatymo 9 straipsnio 5 dalyje. 34. Svarstytina, ar, siekiant aiškumo, keičiamo įstatymo 8 straipsnio 9 dalyje nereikėtų nustatyti nuo kada pradedamas skaičiuoti saugos sertifikato galiojimo terminas. Jeigu būtų pritarta šiai pastabai, vadovaujantis aukščiau išdėstytais argumentais, keičiamo įstatymo 9 straipsnio 9 dalyje taip pat reikėtų nustatyti, nuo kada pradedamas skaičiuoti saugos leidimo galiojimo terminas. Be to, keičiamo įstatymo 8 straipsnio 9 dalies nuostata ,,atnaujinti saugos sertifikatą” nėra pakankamai aiški. Neaišku, ar saugos sertifikato atnaujinimas būtų suprantamas kaip saugos sertifikato galiojimo termino pratęsimas, ar naujo saugos sertifikato gavimas, ar ši nuostata būtų suprantama kitaip.
Atkreipiame dėmesį, kad, pavyzdžiui, keičiamo įstatymo 32 straipsnio 5 dalyje reglamentuojant traukinio mašinisto pažymėjimo galiojimą, siūloma nustatyti, kad traukinio mašinisto pažymėjimas ne atnaujinamas, bet pratęsiamas jo galiojimo terminas. Siekiant aiškumo, vertinamojo pobūdžio projekto nuostata tikslintina. Jeigu būtų pritarta šiai pastabai ir projekto nuostata būtų tikslinama, analogiškas nuostatas atitinkamai reikėtų patikslinti ir keičiamo įstatymo 9, 11, 17, 18, 22, 33 straipsniuose. 35. Keičiamo įstatymo 8 straipsnio 10 dalyje numatyta, kad „ Bendrojo saugos sertifikato turėtojai privalo pateikti eismo saugos institucijai prašymą papildyti jos išduotą bendrąjį saugos sertifikatą“. Atkreiptinas dėmesys, kad iš teikiamos nuostatos nėra aiškus terminas, per kurį šis prašymas turėtų būti pateiktas eismo saugos institucijai. Atsižvelgiant į tai ir siekiant aiškumo, siūlytina šį terminą apibrėžti. 36. Keičiamo įstatymo 8 straipsnio 14 dalyje yra nurodoma, kad „eismo saugos institucija įspėja bendrojo saugos sertifikato turėtoją“. Atkreiptinas dėmesys, kad iš projekto nuostatų nėra aiškus terminas, per kurį po pažeidimo nustatymo leidimo turėtojas yra įspėjamas ar dėl ko šis įspėjimas teikiamas bendrojo saugos sertifikato turėtojui. Atsižvelgiant į tai bei siekiant aiškumo, siūlytina keičiamo įstatymo 8 straipsnio 14 dalį patikslinti. Analogiško turinio pastaba teiktina ir dėl keičiamo įstatymo 17 straipsnio 10 dalies, 20 straipsnio 13 dalies, 21 straipsnio 9 dalies, 23 straipsnio 6 dalies, 25 straipsnio 11 dalies, 26 straipsnio 10 dalies ir 27 straipsnio 8 dalies. 37.
straipsnio 16 dalyje reikėtų nustatyti terminą, per kurį bendrojo saugos sertifikato galiojimo laikinas apribojimas ar sustabdymas turi būti panaikinamas po to, kai pašalinami atitinkami trūkumai arba išnyksta aplinkybės, kėlusios didelės žalos geležinkelių transportui grėsmę. 38. Keičiamo įstatymo 8 straipsnio 17 dalies 2 punkte po žodžių „bendrojo saugos sertifikato išdavimo“ įrašytinas žodis „dienos“. Atitinkamai žodis ,,dienos“ įrašytinas keičiamo įstatymo 8 straipsnio 19 dalies 5 punkte po žodžių „bendrojo saugos sertifikato išdavimo“ ir keičiamo įstatymo 8 straipsnio 22 dalyje po žodžių „po sprendimo išduoti bendrąjį saugos sertifikatą priėmimo“. 39. Keičiamo įstatymo 9 straipsnio 18 dalyje po žodžių „po sprendimo išduoti šį saugos leidimą priėmimo“ įrašytinas žodis „dienos“. Taip pat atkreiptinas dėmesys, kad vadovaujantis Teisės aktų projektų rengimo rekomendacijų, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2013 m. gruodžio 23 d. įsakymu Nr. 1R-298 (toliau – rekomendacijos), 6.1. punktu, pirmą kartą tekste minimas teisės akto pavadinimas negali būti trumpinamas. Atsižvelgiant į tai, keičiamo įstatymo
vartotinas pilnas Lietuvos Respublikos asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo pavadinimas. 40. Keičiamo įstatymo 13 straipsnio 6 punkte siūloma nustatyti, kad draudimas vaikščioti, važinėti geležinkelio keliais ir būti pavojingojoje geležinkelio zonoje tam nenustatytose vietose netaikomas ,,karinėse pratybose dalyvaujantiems asmenims ir kt. “, esantiems geležinkelių infrastruktūroje nenuolatinio pobūdžio veiklai vykdyti, esant geležinkelių infrastruktūros valdytojo sutikimui. Iš projekto nuostatų nėra aišku, kuriems dar asmenims (be karinėse pratybose dalyvaujančių asmenų) aukščiau minėtas draudimas nebūtų taikomas. Svarstytina, ar projekto nuostatų nereikėtų patikslinti taip, kad būtų aiškūs visi asmenys, kuriems būtų taikomos išimtys iš įstatyme siūlomo nustatyti draudimo. 41.
straipsnio pavadinimo yra suprantama, kad šis straipsnis reglamentuoja geležinkelių riedmenų reikalavimus. Atkreiptinas dėmesys, kad keičiamo įstatymo
geležinkelių riedmenų techniniais prižiūrėtojais. Atsižvelgiant į tai, svarstytina ar keičiamo įstatymo 15 straipsnio pavadinimas neturėtų būti atitinkamai patikslintas arba nuostatos, reglamentuojančios geležinkelių riedmenų techniniais prižiūrėtojus, neturėtų būti išdėstytos atskiru straipsniu. 42. Keičiamo įstatymo 17 straipsnio 9 dalyje numatoma, kad „ar galiojimas panaikintas nedelsiant“. Atkreiptinas dėmesys, kad iš teikiamos nuostatos nėra aišku kieno galiojimas yra panaikinamas. Atsižvelgiant į tai ir siekiant aiškumo, siūlytina keičiamo įstatymo 17 straipsnio 9 dalį patikslinti. 43. Keičiamo įstatymo 17 straipsnio 16 dalyje po žodžių „po sprendimo išduoti šį sertifikatą priėmimo“ įrašytinas žodis „dienos“. 44. Keičiamo įstatymo 18 straipsnio 5 dalyje yra numatoma, kad “ Techninių prižiūrėtojų sertifikatų išdavimui, atnaujinimui, papildymui, pakeitimui, sertifikato sustabdymui, jo galiojimo srities apribojimui, galiojimo panaikinimui mutatis mutandis taikomos šio įstatymo 17 straipsnio 2–6, 9–14 ir 16 dalių nuostatos“. Atkreiptinas dėmesys, kad keičiamo įstatymo 17 straipsnio 2–6, 9–14 ir 16 dalių nuostatos nereglamentuoja sertifikatų atnaujinimo papildymo ar pakeitimo, todėl svarstytina, ar keičiamo įstatymo 18 straipsnio 5 dalis neturėtų būti atitinkamai tikslintina, nurodant ir keičiamo įstatymo 17 straipsnio nuostatas, kurios reglamentuoja sertifikatų atnaujinimą papildymą ir pakeitimą. 45. Keičiamo įstatymo 20 straipsnio pavadinimas nurodo, jog šio straipsnio nuostatos nustato reikalavimus fiziniams asmenims. Atkreiptinas dėmesys, kad šio straipsnio nuostatose yra vartojami skirtingi terminai, t. y.
„fiziniai asmenys“, „asmenys“, atsižvelgiant į tai ir siekiant
aiškumo, siūlytina šio straipsnio nuostatose nuosekliai vartoti terminą
„fiziniai asmenys“. 46. Keičiamo įstatymo 20
straipsnio 17 dalyje po žodžių „po sprendimo išduoti šį pažymėjimą priėmimo“ įrašytinas žodis „dienos“. Analogiško turinio pastaba teiktina ir dėl 21 straipsnio 12 dalies, 27 straipsnio 13 dalies ir 32 straipsnio 12 dalies. 47. Keičiamo įstatymo 21 straipsnio nuostatose yra vartojami skirtingi terminai, t. y. „fiziniai asmenys“, „asmenys“. Atsižvelgiant į tai ir siekiant aiškumo, siūlytina šio straipsnio nuostatose vartojamus terminus suvienodinti. Analogiško turinio pastaba teiktina ir dėl keičiamo įstatymo 27, 32 ir 33 straipsnių nuostatų. 48. Keičiamo įstatymo 22 straipsnio nuostatose yra vartojami skirtingi terminai, t. y. „juridiniai asmenys“, „asmenys“. Atsižvelgiant į tai ir siekiant aiškumo, siūlytina šio straipsnio nuostatose vartojamus terminus suvienodinti. Analogiško turinio pastaba teiktina ir dėl keičiamo įstatymo 23, 25 ir 26 straipsnių nuostatų. 49. Pagal keičiamo įstatymo 22 straipsnio 1 dalyje siūlomą nustatyti teisinį reguliavimą, egzaminuoti fizinius asmenis, pageidaujančius dirbti darbą, tiesiogiai arba netiesiogiai susijusį su geležinkelių transporto eismu, ir (ar) fizinius asmenis, pageidaujančius atlikti krovinių krovimo ir tvirtinimo vagonuose darbų vadovų funkcijas, galėtų tik juridiniai asmenys, nustatyta tvarka gavę egzaminų centro įgaliojimus. Nėra aišku, kokiais argumentais remiantis aukščiau minėtų fizinių asmenų egzaminavimą galėtų vykdyti tik juridiniai asmenys, o fiziniai asmenys, kitos organizacijos bei jų padaliniai tokios veiklos vykdyti neturėtų teisės. Svarstytina, ar asmenų ratas neturėtų būti išplėstas.
Jeigu būtų pritarta šiai pastabai, reikėtų išplėsti ir keičiamo įstatymo 23 straipsnio 1 dalyje siūlomas nustatyti asmenų, pageidaujančių mokyti fizinius asmenis, kurių darbas tiesiogiai arba netiesiogiai susijęs su geležinkelių transporto eismu, ir (ar) krovinių krovimo ir tvirtinimo vagonuose darbų vadovus, taip pat atitinkamai keičiamo įstatymo 25 straipsnio 1 dalyje nustatytų subjektų ratą. 50. Keičiamo įstatymo 22 straipsnio 5 dalyje po žodžių „po sprendimo išduoti įgaliojimus egzaminavimo centrui priėmimo“ įrašytinas žodis „dienos“. 51. Keičiamo įstatymo 22 straipsnio 6 dalies pirmojoje pastraipoje, apibūdinant subjektus, turinčius įgaliojimus vykdyti egzaminavimo centrų funkcijas, vartojama sąvoka ,,asmenys”. Tuo atveju, jeigu atsižvelgiant į šios išvados49 pastabą nebūtų išplėstas fizinius asmenis egzaminuoti siekiančių subjektų ratas ir egzaminavimo centrų funkcijas galėtų vykdyti tik juridiniai asmenys, keičiamo įstatymo 22 straipsnio 6 dalyje prieš žodį ,,asmenys” įrašytinas žodis ,,juridiniai”. 52. Keičiamo įstatymo 22 straipsnio 11 dalies 2 punkte siūloma nustatyti, kad įgaliojimų egzaminavimo centrui galiojimą eismo saugos institucija panaikina per 3 darbo dienas nuo šioje dalyje nurodytos informacijos gavimo ar aplinkybių paaiškėjimo dienos, jeigu egzaminavimo centrui iškelta bankroto byla . Pažymėtina, kad pagal Juridinių asmenų nemokumo įstatymo 2 straipsnio 1 dalyje nustatytą teisinį reguliavimą bankrutuojančiu juridiniu asmeniu yra laikomas ne tik juridinis asmuo, kuriam iškelta bankroto byla, bet ir juridinis asmuo, kuriam bankroto procesas vykdomas ne teismo tvarka. Atsižvelgus į tai, projekto nuostatą reikėtų atitinkamai papildyti. Pritarus pastabai, vadovaujantis aukščiau išdėstytais argumentais, atitinkamai reikėtų papildyti ir keičiamo įstatymo 23 straipsnio 11 dalies 2 punkto, 25 straipsnio 15 dalies 5 punkto, 26 straipsnio 14 dalies 6 punkto nuostatas. 53.
53Keičiamo įstatymo 23 straipsnio 3 dalies pirmajame sakinyje,
apibūdinant subjektus, turinčius įgaliojimus mokymo centrams, vartojama sąvoka ,,asmenys”. Tuo atveju, jeigu atsižvelgiant į šioje išvadoje išdėstytą pastabą nebūtų išplėstas fizinių asmenų mokymus siekiančių vykdyti subjektų ratas, siekiant aiškumo, keičiamo įstatymo 23 straipsnio 3 dalies pirmajame sakinyje prieš žodį ,,asmenys” įrašytinas žodis ,,juridiniai”. 54. Keičiamo įstatymo 25 straipsnio 3 dalyje nurodytas Europos Komisijos sprendimo pavadinimas tikslintinas, kadangi vadovaujantis Nuorodų į Europos Sąjungos teisės aktus teikimo teisės aktuose reikalavimų aprašo, patvirtintu
(toliau – aprašas) 11 punktu, į statymo priede pateikus visą Europos Sąjungos teisės akto pavadinimą, įstatymo tekste nurodomas sutrumpintas Europos Sąjungos teisės akto pavadinimas. 55. Keičiamo įstatymo 25 straipsnio 7 dalyje numatoma, kad “ir apie priimtą sprendimą informuoja prašymą pateikusį asmenį“. Atkreiptinas dėmesys, kad iš teikiamos nuostatos nėra aišku per kokį terminą eismo saugos institucija turi informuoti asmenį apie sprendimą išduoti arba atsisakyti išduoti traukinio mašinistų mokymo centro pripažinimo pažymėjimą. Atsižvelgiant į tai ir siekiant aiškumo, siūlytina šį terminą apibrėžti. 56. Keičiamo įstatymo 25 straipsnio 9 dalyje po žodžių „po sprendimo išduoti traukinio mašinistų mokymo centro pripažinimo pažymėjimą priėmimo“ įrašytinas žodis „dienos“. 57. Keičiamo įstatymo 25 straipsnio 16 dalyje siūloma nustatyti, kad skundus dėl traukinio mašinistų mokymo centrų veiksmų (neveikimo), susijusių su mokymų vykdymu, išankstine ginčų nagrinėjimo ne teisme tvarka nagrinėja eismo saugos institucija. Iš projekto nuostatų nėra aišku, ar ši tvarka asmenims būtų privaloma prieš kreipiantis į teismą, ar asmenys į teismą galėtų kreiptis tiesiogiai. Svarstytina, ar projekto nuostatų nereikėtų patikslinti, pašalinant šį neaiškumą.
Jeigu būtų pritarta šiai pastabai ir vertinamoji projekto nuostata būtų tikslinama, vadovaujantis aukščiau išdėstytais argumentais atitinkamai reikėtų patikslinti ir keičiamo įstatymo 26 straipsnio 15 dalies, 27 straipsnio 14 dalies ir 33 straipsnio 12 dalies nuostatas. 58. Keičiamo įstatymo 28 straipsnio 1 dalyje nurodytas Europos Komisijos įgyvendinimo reglamento pavadinimas tikslintinas, kadangi vadovaujantis aprašo 11 punktu, į statymo priede pateikus visą Europos Sąjungos teisės akto pavadinimą, įstatymo tekste nurodomas sutrumpintas Europos Sąjungos teisės akto pavadinimas. 59. Keičiamo įstatymo 29 straipsnio 2 dalies 8 punkte siūloma nustatyti, kad atitikties įvertinimo įstaigos, pageidaujančios Lietuvos Respublikoje gauti įgaliojimus vykdyti notifikuotosios įstaigos veiklą, turi būti apsidraudę ketinamos vykdyti veiklos civilinę atsakomybę. Atkreipiame dėmesį, kad iš projekto nuostatų nėra aišku, kokia minimalia draudimo suma savo civilinę atsakomybę turėtų būti apsidraudę minėtos įstaigos, kurie jų veiksmai (neveikimas) būtų laikomi draudžiamaisiais įvykiais ir panašiai. Projektą reikėtų papildyti nuostatomis, pašalinančiomis šį neaiškumą. 60. Keičiamo įstatymo 32 straipsnio 2 dalyje siūloma nustatyti, kad asmuo, nepasitikrinęs sveikatos, atsisakęs nustatytu laiku pasitikrinti sveikatą arba dėl sveikatos būklės negalintis dirbti traukinio mašinisto darbo nušalinamas nuo darbo. Svarstytina, ar projekto nuostatų nereikėtų papildyti nurodant subjektus, kurie tokiu atveju būtų įgalioti traukinio mašinistą nušalinti nuo darbo. 61. Keičiamo įstatymo 32 straipsnio 4 dalies nuostata ,,Šis dokumentas priklauso jo turėtojui“ nėra pakankamai aiški, nes neaišku kokio konkrečiai tikslo minėta nuostata yra siekiama. Svarstytina, ar jos nereikėtų patikslinti. 62.
62Vadovaujantis rekomendacijų 6.1. punktu, kai institucijos pavadinimas,
kuris prasideda žodžiais „Lietuvos Respublika“, minimas ne kartą, pirmą kartą parašius visą pavadinimą, toliau jis gali būti rašomas be žodžių „Lietuvos Respublika“. Atsižvelgiant į tai, kad keičiamo nuostatose yra vartojamas Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos pavadinimas, siūlytina keičiamo įstatymo 32 straipsnio 4 dalyje prieš žodžius „vidaus reikalų ministerijos“ išbraukti žodžius „Lietuvos Respublikos“. Analogiško turinio pastaba teiktina ir dėl
ministro“ pareigų pavadinimo. 63. Nėra aiškus keičiamo įstatymo 32 straipsnio 6 ir 7 dalių santykis, nes abiejose dalyse siūloma reglamentuoti traukinio mašinisto pažymėjimo galiojimo sustabdymą tuo pačiu pagrindu. Be to, svarstytina, ar keičiamo įstatymo 32 straipsnio 7 dalyje pateiktą nuorodą į keičiamo įstatymo 37 straipsnio 1 dalį nereikėtų patikslinti, nes pastarajame straipsnyje siūloma reglamentuoti traukinio mašinistų sertifikatų sąrašų sudarymą ir panašiai, t. y. pastarajame straipsnyje siūlomas nustatyti teisinis reguliavimas, manytina, nėra susijęs su traukinio mašinistų pažymėjimo galiojimo sustabdymo pagrindais ar mašinistų pažymėjimų galiojimo sustabdymo tvarkos nustatymu. Projekto nuostatos tikslintinos. 64. Keičiamo įstatymo 32 straipsnio 6 dalyje siūloma nustatyti, kad eismo saugos institucija sustabdo traukinio mašinisto pažymėjimo galiojimą, kai nustato, kad traukinio mašinistas nebeatitinka ,,traukinio mašinisto pažymėjimo turėtojui keliamų reikalavimų, nustatytų šio straipsnio 1 dalyje“. Atkreipiame dėmesį, kad keičiamo įstatymo 32 straipsnio 1 dalyje nustatyti reikalavimai ne traukinio mašinisto pažymėjimo turėtojui, bet reikalavimai fiziniam asmeniui, pageidaujančiam gauti traukinio mašinisto pažymėjimą. Atsižvelgiant į tai, projekto nuostata tikslintina.
Be to, svarstytina, ar sąvoka ,,traukinio mašinisto pažymėjimo turėtojas” neturėtų būti keičiama sąvoka ,,fizinis asmuo, kuriam išduotas traukinio mašinisto pažymėjimas”. 65. Keičiamo įstatymo 33 straipsnio 6 dalies 4 punkte siūloma nustatyti, kad geležinkelių infrastruktūros valdytojas, geležinkelio įmonė (vežėjas) ir kita įmonė sustabdo traukinio mašinisto sertifikato galiojimą, jeigu traukinio mašinistas pameta ar kitaip praranda sertifikatą. Atkreipiame dėmesį, kad pagal projektu keičiamo įstatymo 33 straipsnio 3 dalyje siūlomą nustatyti teisinį reguliavimą, traukinio mašinisto sertifikatas priklauso jį išdavusiam asmeniui, o traukinio mašinistui gali būti išduodamas tik sertifikato nuorašas, todėl traukinio mašinistas pamesti ar kitaip prarasti traukinio mašinisto sertifikato negali. Projekto nuostatos tikslintinos. 66. Svarstytina, ar keičiamo įstatymo 33 straipsnio
pa šalinti priežastims, dėl kurių traukinio mašinisto sertifikatas buvo sustabdytas. 67. Keičiamo įstatymo 33 straipsnio 8 dalies 1 punkte siūloma nustatyti, kad geležinkelių infrastruktūros valdytojas, geležinkelio įmonė (vežėjas) ir kita įmonė panaikina traukinio mašinisto sertifikato galiojimą, jeigu nutrūksta darbo sutartis su traukinio mašinistu. Tuo tarpu iš keičiamo įstatymo 32 straipsnio 3 ir 11 dalių nuostatų darytina išvada, kad su traukinio mašinistu vietoj darbo sutarties gali būti sudaromos ir kitų rūšių sutartys, nes pastarosiose dalyse vartojama sąvoka ,,sutartis“. Tuo atveju, jeigu su traukinio mašinistu gali būti sudaryta tik darbo sutartis, tai keičiamo įstatymo 33 straipsnio 3 ir 11 dalių nuostatas reikėtų patikslinti. Jeigu gali būti sudaromos ir kitos sutartys, tai tikslintinos keičiamo įstatymo 33 straipsnio 8 dalies 1 punkto nuostatos. 68.
punkte yra numatoma, kad draudžiama valdyti geležinkelių riedmenis fiziniams asmenims, kurie yra neblaivūs, apsvaigę nuo psichiką veikiančių medžiagų. Atkreiptinas dėmesys, kad keičiamo įstatymo 32 straipsnio 9 dalies 6 punkte yra vartojami terminai “ neblaivūs arba apsvaigę nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų“. Atsižvelgiant į tai ir siekiant keičiamame įstatyme vartojamų sąvokų vienodumo, siūlytina šiuos vartojamus terminus suvienodinti. 69. Keičiamo įstatymo 34 straipsnio 4 dalyje siūloma nustatyti, kad traukinio mašinistas privalo su savimi turėti ir kompetentingos institucijos pareigūno ar valstybės tarnautojo reikalavimu pateikti traukinio mašinisto sertifikatą. Atkreipiame dėmesį, kad pagal keičiamo įstatymo 33 straipsnio 3 dalies nuostatas traukinio mašinisto sertifikatas priklauso jį išdavusiam subjektui, o traukinio mašinistui išduodamas tik jo nuorašas. Todėl traukinio mašinistas aukščiau minėtų pareigūnų ar valstybės tarnautojų reikalavimu galėtų pateikti tik traukinio mašinisto sertifikato nuorašą. Atsižvelgus į tai, projekto nuostata tikslintina. 70. Keičiamo įstatymo 35 straipsnio 4 dalyje yra numatoma, kad gydytojas turi informuoti traukinio mašinisto sertifikatą išdavusį asmenį apie traukinio mašinisto sveikatos būklės pablogėjimą. Atkreiptinas dėmesys, kad iš teikiamos nuostatos nėra aišku, per kokį terminą gydytojas privalo pateikti šią informaciją. Atsižvelgiant į tai ir siekiant aiškumo, siūlytina šį terminą apibrėžti. 71. Keičiamo įstatymo 39 straipsnio 1 dalyje yra apibrėžiama saugos tyrimų vadovo sąvoka. Svarstytina ar šios sąvokos apibrėžimo nereikėtų nurodyti keičiamo įstatymo 2 straipsnyje, kuriame apibrėžiamos pagrindinės įstatymo sąvokos. 72.
straipsnio 2 dalyje numatoma, kad s iekdamas užtikrinti nepriklausomą saugos tyrimų vadovo sprendimų priėmimą, saugos tyrimų vadovas savo funkcijoms atlikti ir įgaliojimams vykdyti disponuoja adekvačiais finansiniais ištekliais“, Pastebėtina, kad žodžių junginys „adekvačiais finansiniais ištekliais“ gali būti vertinamas individualiai ir subjektyviai. Atsižvelgiant į tai, svarstytina ar keičiamo įstatymo 39 straipsnio 2 dalies nuostata neturėtų būti tikslinama. 73. Keičiamo įstatymo 41 straipsnio 4 dalyje siūloma nustatyti, kad „ Eismo saugos institucija, kitos įstaigos ar institucijos, atsižvelgdamos į savo kompetenciją, imasi būtinų priemonių užtikrinti, kad į saugos tyrimų vadovo, Europos Sąjungos valstybės narės arba Europos ekonominės erdvės valstybės saugos tyrimo įstaigos išleistas saugos rekomendacijas būtų tinkamai atsižvelgta ir tam tikrais atvejais imtasi veiksmų. Remiantis teisėkūros aiškumo principu teisinis reguliavimas turi būti suprantamas, tikslus, aiškus ir nedviprasmiškas, dėl šios priežasties svarstytina, ar minėti „tam tikri atvejai“ neturėtų įvardinti konkrečiai, arba bent jau pateikta nuoroda kur jie yra įvardinti. 74. Projekto 2 straipsnio 16 dalies nuostata ,,Iki šio įstatymo įsigaliojimo dienos išduoti pirmi leidimai pradėti naudoti TSS atitinkančius geležinkelių riedmenis, pirmi leidimai pradėti naudoti TSS neatitinkančius geležinkelių riedmenis“ nėra pakankamai aiški, nes neaišku, kuriuo laikotarpiu išduotus leidimus apimtų nuostata ,,pirmi leidimai“. Vertinamoji projekto nuostata tikslintina pašalinant šį neaiškumą. Be to, pastebėtina, projekto 2 straipsnio 16 dalyje „geležinkelių techninio sąveikumo specifikacijos (toliau – TSS)“ pavadinimo su nuoroda į trumpinį reikėtų atsisakyti kaip perteklinio, kadangi „Geležinkelių techninio sąveikumo specifikacija“ apibrėžimas su nuoroda į trumpinį „ (toliau – TSS)“ pateiktas keičiamo įstatymo 2 straipsnio 23 dalyje. 75.
Europos geležinkelių eismo valdymo sistemos (toliau – ERTMS)“ pavadinimo su nuoroda į trumpinį reikėtų atsisakyti kaip perteklinio, kadangi pirmą kartą „ Europos geležinkelių eismo valdymo sistemos “ su nuoroda į trumpinį „ ( toliau – ERTMS )“ pateiktas keičiamo įstatymo 2 straipsnio 39 dalyje. 76. Projekto 2 straipsnio 25 dalyje siūloma nustatyti, kad ,,Nuo šio įstatymo įsigaliojimo dienos teisės atlikti fizinių asmenų, pageidaujančių gauti traukinio mašinisto pažymėjimą, psichologinį vertinimą netenka asmenys, kuriems ši teisė buvo suteikta Geležinkelių transporto eismo saugos įstatymo Nr. XI-1905 21 straipsnyje nustatyta tvarka. Per 20 darbo dienų nuo šio įstatymo įsigaliojimo eismo saugos institucija apie tai informuoja šioje dalyje nurodytus asmenis“. Tuo atveju jeigu aukščiau nurodytoje projekto nuostatoje turima omenyje iki šio įstatymo įsigaliojimo galiojusio Geležinkelių transporto eismo saugos įstatymo Nr. XI-1905 21 straipsnyje nustatyta tvarka, tai vertinamojoje projekto nuostatoje tai reikėtų nurodyti. Be to, svarstytina, ar projekto 2 straipsnio 25 dalyje nereikėtų nurodyti, kokiu būdu yra pranešama asmenims, kurie, įsigaliojus įstatymui, netektų teisės atlikti atitinkamų fizinių asmenų psichologinį vertinimą. 77. Projekto 2 straipsnio 26 dalyje siūloma nustatyti, kad ,,šio įstatymo 1 straipsnyje išdėstyto Geležinkelių transporto eismo saugos įstatymo 29 straipsnio 1 dalyje ir 30 straipsnio 1 dalyje nurodytos atitikties įvertinimo įstaigos, kurios įgijo įgaliojimus vykdyti paskelbtosios įstaigos veiklą ar įgaliojimus vykdyti paskirtosios įstaigos veiklą iki šio įstatymo įsigaliojimo, privalo atitikti atitinkamai šio įstatymo 1 straipsnyje išdėstyto Geležinkelių transporto eismo saugos įstatymo
pareigas nuo šio įstatymo įsigaliojimo dienos “.
Taigi minėtos atitikties įvertinimo įstaigos projekto 1 straipsnyje dėstomos naujos Geležinkelių transporto eismo saugos įstatymo redakcijos įsigaliojimo dieną turės atitikti naujoje įstatymo redakcijoje siūlomus nustatyti reikalavimus. Atsižvelgus į tai, svarstytina, ar projekto 2 straipsnio 26 dalis neturėtų įsigalioti anksčiau nei visas įstatymas, kad iki įstatymo įsigaliojimo dienos atitikties vertinimo įstaigos galėtų įvykdyti tokią įstatyme joms siūlomą nustatyti pareigą. Departamento direktorius Andrius Kabišaitis M. Griščenko, tel. (8 5) 239 6552, el. p. [email protected] ;
E. Sadauskienė, tel. (8 5) 239 6167, el. p. [email protected] S. Švedas, tel. (8 5) 239 6165, el. p. [email protected]
Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šią pastabą: Projekto 1 straipsnyje dėstomo Geležinkelių transporto eismo saugos įstatymo
“ir apie priimtą sprendimą informuoja prašymą pateikusį asmenį“. Atkreiptinas
dėmesys, kad iš teikiamos nuostatos nėra aišku per kokį terminą eismo saugos institucija turi informuoti asmenį apie sprendimą išduoti arba atsisakyti išduoti traukinio mašinistų mokymo centro pripažinimo pažymėjimą. Atsižvelgiant į tai ir siekiant aiškumo, siūlytina šį terminą apibrėžti. Departamento direktorius Andrius Kabišaitis M. Griščenko, tel. (8 5) 239 6552, el. p. [email protected] ;
E. Sadauskienė, tel. (8 5) 239 6167, el. p. [email protected] S. Švedas, tel. (8 5) 239 6165, el. p. [email protected]
DĖL
2020-10-14
1. Komiteto posėdyje (nuotoliniu būdu) dalyvavo: komiteto pirmininko pavaduotojas D. Kreivys; nariai: A. Baura, E. Gentvilas, A. Kupčinskas, B. Matelis, R.Miliūtė, V.Poderys, J. Razma. Komiteto biuro: vedėja R. Petkūnienė; patarėjai: D. Šaltmeris, R, I. Jurkšuvienė, Ž. Klimka; padėjėja Z. Jodkonienė. Kviestieji asmenys
atstovai: V.Tamulis ir M.Žilinskaitė - Veželienė 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai): Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
1
transporto eismo saugos įstatymo (toliau – keičiamas įstatymas) 1 straipsnio
įmonės”. Sąvoka ,,geležinkelio įmonė (vežėjas)” apibrėžta Lietuvos Respublikos Geležinkelių transporto kodekso (toliau - Kodeksas) 3 straipsnio
asmenis, kitas organizacijas, juridinių asmenų, kitų organizacijų padalinius. Tuo tarpu iš projekto nuostatų nėra aišku, ar aukščiau išvardintus subjektus apimtų ir sąvoka ,,kitos įmonės”. Pažymėtina, kad keičiamo įstatymo 1 straipsnyje, atskleidžiant sąvokos ,,kitos įmonės” turinį, nurodomos tik ,,kitoms įmonėms” priskiriamų įmonių veiklos rūšys. Atsižvelgus į tai, svarstytina, ar projekte nereikėtų detaliau atskleisti sąvokos ,,kitos įmonės” turinį. Pritarti. Lietuvos Respublikos geležinkelių transporto eismo saugos įstatymo Nr.
IX-1905 pakeitimo įstatymo projekto (toliau – Projektas)
įstatymas) 1 straipsnį papildyti nauja 3 dalimi: ,, Šio įstatymo nuostatos, taikytinos geležinkelio įmonėms (vežėjams), mutandis mutandis taikomos kitoms įmonėms (juridiniams asmenims, kitoms organizacijoms, juridinių asmenų, kitų organizacijų filialams), kurios neįgijusios geležinkelio įmonės (vežėjo) licencijos naudojasi geležinkelių infrastruktūra, manevruodamos ir (ar) važiuodamos į geležinkelių infrastruktūros objektų statybos, remonto ir (ar) techninės priežiūros darbų atlikimo vietą ar iš jos .“ Atitinkamai keičiamo įstatymo 1 straipsnio 1 dalyje ir visame keičiamo įstatymo projekto tekste išbraukti žodžių junginį ,,kita įmonė“. Atsižvelgiant į keičiamo įstatymo 2 straipsnio 52 dalyje nustatytą sąvokos ,,veiklos rūšis“ apibrėžtį ir išvardinant visus galimus atvejus, kuomet yra būtina įgyti bendrąjį saugos sertifikatą, patikslini susijusią keičiamo įstatymo 8 straipsnio 1 dalį: ,,1.
Europos Sąjungos valstybėje narėje įsteigtos geležinkelio įmonės (vežėjai) , kurios pageidauja naudotis geležinkelių infrastruktūra, teikdamos keleivių, bagažo vežimo vietiniais ir (ar) tarptautiniais maršrutais (įskaitant vežimą greitaisiais traukiniais) ir (ar) krovinių (įskaitant pavojinguosius krovinius) vežimo vietiniais ir (ar) tarptautiniais maršrutais paslaugas ir (ar) manevruodamos ir (ar) važiuodamos į geležinkelių infrastruktūros objektų statybos, remonto ir (ar) techninės priežiūros darbų atlikimo vietą ar iš jos, privalo įsigyti bendrąjį saugos sertifikatą.“ Kitoms įmonėms yra prilyginti ūkio subjektai, kurie vykdydami ūkinę veiklą, reguliariai naudojasi geležinkelio keliais, įrenginiais ir jų veiksmai gali sukelti grėsmę geležinkelių transporto eismo saugai (toliau – eismo sauga), todėl taikomas reikalavimas parengti eismo saugos valdymo sistemą ir įgyti bendrąjį saugos sertifikatą. Vis dėlto šie ūkio subjektai nėra geležinkelio įmonės (vežėjai), kurių pagrindinė veikla būtų keleivių, krovinių vežimas geležinkelio keliais, todėl jiems netaikomas reikalavimas įgyti geležinkelio įmonės (vežėjo) licenciją. Atkreiptinas dėmesys, kad šių įmonių savybė ,,gali turėti įtakos saugiam geležinkelių eksploatavimui“ būtų nurodyta keičiamo įstatymo 3 straipsnio 1 dalyje. Tad, keičiamo įstatymo kontekste tikslingiausia šiuos ūkio subjektus įvardinti kaip kitas įmones, nurodant, kokias veiklos rūšis vykdydamos jos būtų priskiriamos prie ,,kitų įmonių“. 2. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
2 2.
Keičiamo įstatymo 2 straipsnio 2 dalyje apibrėžiant bendruosius geležinkelių transporto eismo saugos tikslus vartojamos bendro pobūdžio, nekonkrečios sąvokos, t. y.: minimalūs geležinkelių transporto eismo saugos lygiai, kuriuos turi atitikti visa geležinkelių sistema arba tam tikrais atvejais jos dalys (čia ir toliau pabraukta mūsų). Vadovaujantis teisėkūros aiškumo principu ir siekiant teisinio aiškumo, siūlytina nurodyti kas yra minimalūs geležinkelių transporto eismo saugos lygiai bei kokiais konkrečiai atvejais geležinkelių sistemos dalys turi atitikti geležinkelių transporto eismo saugos lygius. Nepritarti. Keičiamo įstatymo 2 straipsnio 2 dalyje siūlomos įtvirtinti sąvokos ,,bendrieji saugos tikslai“ apibrėžtis atitinka 2016 m. gegužės 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos (ES) 2016/798 dėl geležinkelių saugos su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2020 m. gegužės 25 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES) 2020/700 (toliau – Saugos direktyva) 3 straipsnio 5 dalyje nurodytą sąvokos ,,bendrieji saugos tikslai“ apibrėžimą: ,,būtiniausi saugos lygiai, kuriuos turi pasiekti visa geležinkelių sistema ir, jei įmanoma, skirtingos Sąjungos geležinkelių sistemos dalys (kaip antai paprastųjų geležinkelių sistema, greitųjų geležinkelių sistema, ilgieji geležinkelio tuneliai ar linijos, naudojamos tik krovinių vežimui). Svarbu, kad nacionalinėje teisėje įtvirtinamų sąvokų apibrėžtis būtų iš esmės tapati visose ES valstybėse narėse, kadangi tik vienodas reikalavimų ir įsipareigojimų suvokimas atitinka siekį sukurti sąveikią ES geležinkelių sistemą. Direktyvoje nurodyti būtiniausi, tai yra privalomi užtikrinti minimalūs eismo saugos lygiai kiekvienoje valstybei narėje ir visose ES valstybėse narėse bendrai yra apskaičiuojami pagal formules, vadovaujantis 2012 m. balandžio 23 d.
Europos Komisijos tiesiogiai taikomu sprendimu 2012/226/ES dėl antrojo geležinkelių sistemos bendrųjų saugos tikslų rinkinio. Vadovaujantis 2016 m. gegužės 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos (ES) 2016/798 dėl geležinkelių saugos su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2020 m. gegužės 25 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES) 2020/700 (toliau – Sąveikos direktyva) 7 straipsnio 5 dalimi, bendrieji saugos tikslai gali būti bet kuriuo metu patikslinti Europos Komisija deleguotuoju teisės aktu, atsižvelgdama į bendrą geležinkelių saugos raidą. Taigi, manome, kad būtų netikslinga keičiamo įstatymo projekte konkrečiai įvardinti šiuos tikslus, taip pat, kaip ir bandyti nurodyti konkretesnius atvejus, kuomet šiuos tikslus turėtų atitikti atskirtos sistemos dalys – tokių atvejų, kai būtų keliami tikslai tik sistemos daliai šiuo metu dar nėra (visos sistemos dalys turi prisidėti prie tikslų pasiekimo), tačiau Saugos direktyvoje yra numatyta tokia galimybė. 3. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
3
reguliavimą esminiai reikalavimai - tai susisiekimo ministro nustatomi geležinkelių sistemos, jos sąveikaujančių dalių, jų sąsajų bendrieji eismo saugos, patikimumo, prieinamumo, aplinkos apsaugos, techninio suderinamumo ir poveikio asmenų sveikatai reikalavimai ir kiti reikalavimai. Taigi esminiai reikalavimai būtų nustatyti susisiekimo ministro priimtame poįstatyminiame teisės akte. Keičiamo įstatymo 11 straipsnio 1 dalyje siūloma nustatyti, kad ,,geležinkelių sistema, geležinkelių posistemiai, geležinkelių sistemos sąveikaujančios dalys ir jų sąsajos turi atitikti esminius reikalavimus ir šiame straipsnyje nurodytus reikalavimus “ (pabraukta mūsų).
Taigi iš abiejų projektų nuostatų darytina išvada, kad geležinkelių sistemos, jos sąveikaujančių dalių ir panašiai esminiai reikalavimai būtų nustatyti ne įstatyme, bet susisiekimo ministro priimtame poįstatyminiame teisės akte. Pažymėtina, kad paprastai esminiai reikalavimai yra įtvirtinami įstatyme. Poįstatyminiuose teisės aktuose jie detalizuojami. Atsižvelgus į tai, svarstytina, ar projekto nuostatų nereikėtų patikslinti. Taip pat pastebėtina, kad šiuo metu galiojančios keičiamo įstatymo redakcijos 2 straipsnio 3 dalyje yra nustatyti esminiai reikalavimai, kuriuos turi atitikti geležinkelių sistema, geležinkelių posistemiai, geležinkelių sistemos sąveikaujančios dalys ir jų sąsajos bei kuriuos nustato Lietuvos Respublikos susisiekimo ministras. Tuo tarpu keičiamo įstatymo 2 straipsnio 3 dalį siūloma papildyti išskiriant geležinkelių posistemius atskirai. Svarstytina, ar tai tikslinga daryti, kadangi geležinkelių posistemiams keliami tie patys „<...> patikimumo, prieinamumo, aplinkos apsaugos, techninio suderinamumo ir poveikio asmenų sveikatai“ reikalavimai kaip ir geležinkelių sistemai, jos sąveikaujančioms dalims, jų sąsajoms. Nepritarti. Keičiamo įstatymo 2 straipsnio 3 dalyje siūloma įtvirtinti esminių reikalavimų sąvoka atitinka Sąveikos direktyvos 2 straipsnio 9 dalies sąvoką ,,esminiai reikalavimai“, kurios apibrėžtis Sąveikos direktyvoje nenustatoma, kadangi 2 straipsnio 9 dalyje tik nukreipiama į Sąveikos direktyvos III priedą, kuriame yra išvardinti šie esminiai reikalavimai. Nors ir pavadinti ,,Esminiais reikalavimais“ šie reikalavimai yra norminiai techniniai reikalavimai, kurie Sąveikos direktyvos III priede yra išdėstyti 62 atskirais punktais.
Atsižvelgdami į tai, kad keičiamo įstatymo projekte siūloma įtvirtinti bendresnio pobūdžio nuostatas, manytina, kad šiuos norminius techninius reikalavimus labiau tinkama nustatyti poįstatyminiame teisės akte. Dėl antrosios pasiūlymo dalies pažymėtina, kad geležinkelių posistemiams yra taikomi tiek bendrieji reikalavimai, tiek ir specialieji reikalavimai, kurių grupių pavadinimai sutampa, pavyzdžiui, infrastruktūros geležinkelių posistemiui taikomi esminiai bendrieji visiems geležinkelių posistemiams taikomi saugos reikalavimai ir konkretūs, tik geležinkelių infrastruktūros posistemiui taikomi esminiai saugos reikalavimai. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, siūlytina tikslinti Lietuvos Respublikos geležinkelių transporto eismo saugos įstatymo (toliau – galiojantis įstatymas) 2 straipsnio 2 dalyje įtvirtintos esminių reikalavimų sąvokos apibrėžtį. 4. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
8
straipsnio 5 dalyje apibrėžta, kad „Europos Bendrijos atitikties arba tinkamumo naudoti patikra – procedūra, kurią vykdydama notifikuotoji įstaiga tikrina <...>, projekto 2 straipsnio 7 dalyje - „Europos Bendrijos patikra – procedūra, kurią vykdydama notifikuotoji įstaiga tikrina <...>“, o projekto 2 straipsnio 32 dalyje – „Lietuvos Respublikos patikra – procedūra, kurią vykdydama paskirtoji įstaiga tikrina <...>“, atsižvelgiant į tai, projekto 2 straipsnio 8 dalyje vartojamas žodžių junginys „patikros procedūros“ keistinas žodžiu „patikra“. Tas pats pasakytina apie projekto 2 straipsnio 39 dalį ir 29 straipsnio 14 dalį. Pritarti. Patikslinti įstatymo projekto 2 straipsnio 8 dalies, 39 dalies ir 29 straipsnio 14 dalies nuostatas, išbraukiant perteklinį žodį ,,procedūra“.
Taip pat patikslinti keičiamo įstatymo 2 straipsnio 39 dalyje nurodytą pareiškėjo sąvoką, papildomai išbraukiant žodžių junginį ,,naująjį leidimą pateikti rinkai geležinkelių riedmenų tipą atitinkančius geležinkelių riedmenis (geležinkelių riedmenų seriją), kai jie patobulinami ar atnaujinami, atnaujintą leidimą pateikti rinkai geležinkelių riedmenų tipą atitinkančius geležinkelių riedmenis (geležinkelių riedmenų seriją), kai išplečiama jų naudojimo vieta (toliau – leidimas pateikti rinkai geležinkelių riedmenų seriją atitinkančius geležinkelių riedmenis (geležinkelių riedmenų seriją)“, kadangi pakartotinai įvertinus tikslingumą vartoti šiuos leidimo pavadinimus, nuspręsta jų atsisakyti kaip nebūtinų ir pasikartojančių. 5. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
straipsnio 7 dalyje yra pateikta geležinkelio kelio sąvoka, be to, keičiamo įstatymo 2 straipsnio 54 dalyje siūloma numatyti, kad “Kitos šiame įstatyme vartojamos sąvokos suprantamos taip, kaip jos apibrėžtos Lietuvos Respublikos geležinkelių transporto kodekse <...>“ ir kt. Dėl šios priežasties, keičiamo įstatymo 2 straipsnio 12 ir 24 dalyse vietoj sąvokos „geležinkelių keliais“ reikėtų įrašyti sąvoką „geležinkelio keliais“. Pritarti. Patikslinti keičiamo įstatymo 2 straipsnio 15 dalies ir
įsigaliojimas, taikymas ir įgyvendinimas“ 19 dalį, vartojamą žodžių junginį
geležinkelio kelio įranga“. 6. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
12 6.
Projekto 2 straipsnio 12 dalyje apibrėžiant geležinkelių posistemį siūloma nustatyti, kad tai gali būti ir „<...> funkcinė dalis, tai yra funkcinis geležinkelių posistemis (traukinių eismo organizavimo ir valdymo; geležinkelių techninės priežiūros; geležinkeliuose taikomų telematikos priemonių) <...>“. Pastebėtina, kad telematikos priemonių sąvoka nėra apibrėžta nei keičiamame įstatyme, nei keičiamo įstatymo 2 straipsnio 54 dalyje nurodytuose ES teisės aktuose. Todėl svarstytina, ar siekiant teisinio aiškumo minėta sąvoka neturėtų būti apibrėžta ar paaiškinta įstatymo lygmeniu. Pritarti. Papildyti įstatymo projekto 2 straipsnį nauja 45 dalimi: „45. Telematikos priemonės
pakeitimas” yra vertinamojo pobūdžio, todėl įstatymą taikantys asmenys ją gali nevienodai aiškinti. Svarstytina, ar, siekiant aiškumo, šios projekto nuostatos nereikėtų patikslinti arba aiškiai įvardinti, kokie pakeitimai būtų priskirti svarbiems, o kurie ne. Nepritarti.
Nepritarti. Keičiamo įstatymo 2 straipsnio 13 dalyje siūlomos įtvirtinti geležinkelių posistemio ar jo dalies atnaujinimo sąvokos apibrėžtis atitinka Sąvokos direktyvos 2 straipsnio 15 dalyje įtvirtintos atnaujinimo sąvokos apibrėžtį: ,,<...> bet koks svarbus posistemio ar jo dalies pakeitimo darbas, kuris nekeičia bendrųjų posistemių eksploatacinių charakteristikų;“, taip pat keičiamo įstatymo 2 straipsnio 14 dalyje siūlomos įtvirtinti geležinkelių posistemio ar jo dalies patobulinimo sąvokos apibrėžtis atitinka Sąveikos direktyvos 2 straipsnio 14 dalyje įtvirtintą patobulinimo sąvokos apibrėžtį: ,,<...>bet koks svarbus posistemio ar jo dalies modifikavimo darbas, kurį atlikus reikia keisti EB patikros deklaracijos techninę bylą, jei tokia byla yra, ir kuriuo pagerinamos bendrosios posistemio eksploatacinės charakteristikos;“. Šios keičiamo įstatymo projekte siūlomos įtvirtinti sąvokų apibrėžtys atitinka Sąveikos direktyvoje nustatytą geležinkelių posistemių keitimo įteisinimo sistemą: pareiškėjas, kuris atlieka jo vertinimu svarbų pakeitimą, kreipiasi į eismo saugos instituciją, kad ši pateiktų savo nuomonę, ar atvejis laikytinas atnaujinimu ar patobulinimu, dėl kurio reikėtų naujo leidimo (Sąveikos direktyvos 18 str. 6 d.). Atnaujinus ar patobulinus geležinkelių posistemius, naujo leidimo reikia, kai: a) planuojami darbai gali neigiamai paveikti bendrą susijusio posistemio saugos lygį; <...> d) pakeičiamos parametrų, kuriais remiantis leidimas jau buvo suteiktas, vertės (Sąveikos direktyvos 18 str. 6 d.); taigi Sąveikos direktyvoje yra indikuojama, kuomet įvykdžius darbus, gali būti laikoma, kad atliktas svarbus pakeitimas. Visgi Sąveikos direktyvoje įtvirtinant vertinamąjį kriterijų ,,svarbus“, paliekama galimybė spręsti kiekvienu konkrečiu atveju, ar pakeitimai yra pakankamai svarbūs, jog juos įvykdžius, būtų atliktas geležinkelių posistemio patobulinimas ar atnaujinimas.
Pastebėtina, kad keičiamo įstatymo 2 straipsnio 13 ir 14 dalyse yra nurodyta, kokie darbai prilygsta stacionariojo posistemio atnaujinimui ar patobulinimui. Stacionarieji posistemiai – tai statiniai, kurių statybai taikomi ir statybą reglamentuojantys teisės aktai, todėl siekiant aiškumo, manytina, kad yra svarbu nurodyti, jog atnaujinimo ar patobulinimo darbai visuomet prilygs rekonstrukcijai ar kapitaliniam remontui. Mobilieji posistemiai – tai kilnojamieji daiktai, tad analogiškai nurodyti jų atnaujinimo ar patobulinimo darbų atitikmenį nebūtų galimybės. 8. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
15
siūloma nustatyti, kad geležinkelių riedmenis sudaro vienas ar keli mobilieji geležinkelių posistemiai ir funkciniai geležinkelių posistemiai. Pabrėžtina, jog keičiamo įstatymo 2 straipsnio 12 dalimi siūloma nustatyti, kad „geležinkelių posistemis – geležinkelių sistemos struktūrinė dalis, tai yra struktūrinis geležinkelių posistemis <...> arba funkcinė dalis, tai yra funkcinis geležinkelių posistemis <...>“. Atkreiptinas dėmesys, jog keičiamo įstatymo 11 straipsnio 2 dalimi siūloma nustatyti, kad struktūriniai geležinkelių posistemiai skirstomi į mobiliuosius ir stacionariuosius, o geležinkelių riedmenų ir geležinkelių riedmenų kontrolės, valdymo ir signalizacijos posistemiai yra laikomi mobiliaisiais geležinkelių posistemiais. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta bei siekiant teisinio aiškumo, manytina, kad keičiamo įstatymo 2 straipsnio 15 dalyje siūlomą nuostatą reikėtų patikslinti, nustatant kad geležinkelių riedmenis sudaro vienas ar keli struktūriniai mobilieji geležinkelių posistemiai. Pritarti.
Pritarti. Patikslinti keičiamo įstatymo 2 straipsnio 15 dalyje nustatytą sąvokos apibrėžtį: „15. Geležinkelių riedmenys
17
taisytina kalbiniu požiūriu. Nepritarti. Projekto
sąvoka ir jos apibrėžtis yra aprobuota Valstybinės lietuvių kalbos komisijos 2020 m. balandžio 9 d. posėdyje (terminų straipsnių rinkinys Nr. 3782). Komisijos posėdžio metu buvo svarstomas klausimas dėl žodžio ,,naudojantis“ daugiskaitos vartojimo šioje sąvokoje. 10. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2020-07-012 16,
Sąjungos valstybė narė arba kita Europos ekonominės erdvės valstybė. Atsižvelgiant į tai, teikiamo keičiamo įstatymo 2 straipsnio 16, 20, 38 dalys ir toliau visas projektas turėtų būti atitinkamai patikslintas. Pritarti. Išbraukti žodžių junginį ,,Europos ekonominės erdvės šalys“ visame keičiamo įstatymo projekto tekste. 11. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
25
siekiama nustatyti, kad geležinkelių transporto eismo įvykis yra nepageidaujamas arba netyčinis netikėtas įvykis arba tam tikra tokių įvykių seka, sukelianti mažesnio masto nei geležinkelių transporto katastrofa žalingus padarinius.
Visų pirma, pastebėtina, kad dėl apibrėžimo nekonkretumo bei vertinamojo pobūdžio nėra aišku kokiu atveju įvykis būtų laikomas geležinkelių transporto eismo įvykiu, todėl siekiant teisinio aiškumo siūlomą sąvoką reikėtų patikslinti ją konkretizuojant. Jeigu būtų pritarta šiai pastabai, analogiškai atkreiptinas dėmesys į keičiamo įstatymo 2 straipsnio
nepageidaujamas arba netyčinis netikėtas įvykis, išskyrus katastrofas arba eismo įvykius, turintis arba galintis turėti neigiamą įtaką geležinkelių eksploatavimo veiklos saugai. Taip pat minėti apibrėžimai kelia abejonių dėl tyčinių įvykių išeliminavimo. Antra, keičiamo įstatymo 2 straipsnio 25 dalimi siūloma nuostata taisytina kalbiniu požiūriu. Nepritarti. Keičiamo įstatymo 2 straipsnio 25 dalyje siūlomos įtvirtinti geležinkelių transporto eismo įvykio sąvokos apibrėžtis atitinka Saugos direktyvos 2 straipsnio 11 dalyje įtvirtintą apibrėžtį: ,,<...> nepageidaujamas arba netyčinis netikėtas įvykis arba tam tikra įvykių seka, sukeliantys žalingus padarinius; avarijos skirstomos į šias kategorijas: susidūrimai; nuriedėjimai nuo bėgių; avarijos pervažose; dėl judančių riedmenų įvykusios avarijos, kurių metu nukentėjo žmonės; gaisrai ir kita;“.
Kadangi direktyvoje yra nurodyti tik eismo įvykių pavyzdžiai, o ne baigtinis sąrašas, be to nurodyti pavyzdžiai yra netikslūs (pavyzdžiui, gaisras gali kilti geležinkelių riedmenyse, geležinkelių infrastruktūroje arba šalia jos ir kt.) nuspręsta dėl gausos pavyzdžių nevardinti sąvokos apibrėžtyje, tačiau konkretizuoti, apie kokius įvykius asmenys turi pranešti saugos tyrimų vadovui saugos tyrimų pranešimų nustatyta tvarka (keičiamo įstatymo 38 straipsnio 4 dalis: ,,Įvykių, įvykusių geležinkelių infrastruktūroje klasifikavimą, pranešimų ir informacijos teikimo tvarką nustato susisiekimo ministras“). Atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos Teisės departamento (toliau – Teisės departamentas) pasiūlymą, pažymėtina, kad Saugos direktyva nenumato, kad saugos tyrimų vadovas tirtų tyčinius įvykius. Saugos tyrimas niekaip nesusijęs su kaltininkų ar atsakomybės nustatymu, vykdomas nepriklausomai nuo bet kokio teisminio tyrimo (Saugos direktyvos 20 straipsnio 4 dalis, 21 straipsnio 4 dalis). Tyčinius įvykius tiria policija, kitos ikiteisminės ir teisminės institucijos. Projekto keičiamo įstatymo 2 straipsnio 25 dalyje nurodyta sąvoka ir jos apibrėžtis yra aprobuota Valstybinės lietuvių kalbos komisijos 2020 m. balandžio 9 d. posėdyje (terminų straipsnių rinkinys Nr. 3782). Įvykiai, o ne jų seka, sukelia žalingus padarinius. 12. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2020-07-012 26, 29,31 12.
Keičiamo įstatymo 2 straipsnio 26 dalyje yra apibrėžta sąvoka „geležinkelių transporto eismo sauga“ bei įvestas jo trumpinys „eismo sauga“, taip pat yra išaiškinta termino reikšmė - „visuma geležinkelių transporto techninių ir organizacinių priemonių, skirtų užtikrinti, kad keleiviai, kiti geležinkelių transporto eismo dalyviai ir kiti asmenys, taip pat geležinkelių infrastruktūra, geležinkelių riedmenys ir vežami kroviniai bei bagažas būtų apsaugoti nuo geležinkelių transporto katastrofų, eismo įvykių, riktų ir jų padarinių.“ Taip pat, keičiamo įstatymo
dalyje apibrėžti bendrieji eismo saugos tikslai, 2 straipsnio 27 dalyje apibrėžta eismo saugos valdymo sistema, 4 straipsnyje vartojamas terminas
„eismo saugos užtikrinimas“, keičiamo įstatymo II skyriuje yra vartojama
sąvoka „eismo saugos valstybinis valdymas“ ir kt. Šiame kontekste nėra aišku, ar minėto termino „eismo sauga“ yra atsisakoma kai kuriuose keičiamo įstatymo straipsniuose, ar tiesiog turima omenyje kita termino „sauga“ reikšmė, pavyzdžiui:
apibrėžiant katastrofos sąvoką yra vartojami terminai „geležinkelių saugos kontrolė“ ar „saugos valdymas“;
apibrėžiant rikto sąvoką vartojamas terminas „geležinkelių eksploatavimo veiklos sauga“;
apibrėžiant geležinkelių transporto saugos rekomendacijos sąvoką vartojami terminai „saugos tyrimų vadovas“, „saugos tyrimo įstaiga“, „saugos tyrimas“,
„saugos studijos“ ir kt. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, manytina, kad
keičiamo įstatymo straipsniuose turi būti vartojama keičiamo įstatymo 2 straipsnio 26 dalyje nurodyta sąvoka „eismo sauga“, o ne „sauga“.
Tuo atveju, jeigu vartojant sąvoką „sauga“ turima omenyje kita reikšmė, nei „eismo sauga“, svarstytina, kad ji turėtų būti papildomai apibrėžta ir paaiškinta. Pritarti iš dalies. Patikslinti projekto keičiamo įstatymo 2 straipsnio 28 dalyje nustatytos sąvokos apibrėžtį, nurodant, kad: ,,<...> eismo įvykis, kurio poveikis geležinkelių eismo saugos kontrolei ar eismo saugos valdymui yra akivaizdus.“;
Keičiamo įstatymo 2 straipsnio 29 dalyje nustatytos sąvokos apibrėžtį išdėstyti taip: ,,<...> nepageidaujamas arba netyčinis netikėtas įvykis, išskyrus katastrofas arba eismo įvykius, turintis arba galintis turėti neigiamą įtaką eismo saugos kontrolei ar eismo saugos valdymui.“ Keičiamo įstatymo 2 straipsnio 31 dalyje nurodytos sąvokos ,,geležinkelių transporto saugos rekomendacija“ apibrėžtyje vartojami terminai „saugos tyrimų vadovas“,
„saugos tyrimo įstaiga“, „saugos tyrimas“, „saugos studijos“ turi būti
suprantami kaip keičiamo įstatymo 2 straipsnio 30 dalyje nurodytos sąvokos „geležinkelių transporto katastrofos, eismo įvykio ar rikto tyrimo (toliau – saugos tyrimas)“ sąvokos trumpinys, o ne „eismo sauga“. Be to, pažymėtina, kad Saugos direktyvoje saugos tyrimų vadovo kompetencija nėra apribota tik geležinkelių transporto eismo saugos rekomendacijų pateikimu, taigi gali būti pateikiamos rekomendacijos bendrai dėl geležinkelių transporto, kurio apibrėžtis įtvirtinta Lietuvos Respublikos geležinkelių transporto kodekso (toliau – Geležinkelių transporto kodeksas) 2 straipsnio 15 dalyje, saugos, įskaitant geležinkelių transporto eismo saugą
28
koreguojama geležinkelių transporto katastrofa sąvoka.
Atkreiptinas dėmesys, jog kyla klausimas ar pagristai siūlomoje nuostatoje nebelieka žalos padarymo asmenų turtui, nes šiuo metu galiojančioje įstatymo redakcijoje minėta žala asmenų turtui yra. Nepritarti. Keičiamo įstatymo 2 straipsnio 28 dalyje siūlomos įtvirtinti geležinkelių transporto katastrofos sąvokos apibrėžtis atitinka Saugos direktyvos 2 straipsnio 12 dalyje įtvirtintą katastrofos apibrėžtį: ,,<...> bet koks traukinių susidūrimas ar traukinių nuriedėjimas nuo bėgių, dėl kurių žuvo bent vienas asmuo ar buvo sunkiai sužaloti penki ar daugiau asmenų, arba buvo padaryta didelė žala riedmenims, infrastruktūrai arba aplinkai bei bet kuri kita avarija su tokiomis pačiomis pasekmėmis, padariusi akivaizdų poveikį geležinkelių saugos reguliavimui ar saugos valdymui; didelė žala – tai žala, kurią tyrimo įstaiga iškart gali įvertinti ne mažesne bendra suma kaip 2 milijonai EUR;“. Saugos direktyvos 3 straipsnio 12 dalyje žala asmenų turtui neminima; jeigu įvyko žala asmenų turtui, tačiau nebuvo padarytas akivaizdus poveikis geležinkelių saugos kontrolei ar saugos valdymui – toks įvykis netraktuojamas kaip katastrofa. Atkreiptinas dėmesys, kad saugos tyrimai nėra susiję su kaltų asmenų atsakomybės nustatymu, žalos atlyginimu. Saugos tyrimų tikslas yra objektyviai išsiaiškinti aplinkybes, dėl kurių kilo pavojus geležinkelių transportui. 14. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
30
numatoma „<...> ir tam tikrais atvejais saugos rekomendacijų pateikimą“, atkreiptinas dėmesys, kad trumpinys „saugos rekomendacija“ yra įvedamas keičiamo įstatymo 2 straipsnio 31 dalyje, atsižvelgiant į tai, svarstytina ar keičiamo įstatymo 2 straipsnio 30 dalyje vietoje termino
„saugos rekomendacijų“ vartoti terminą „geležinkelių transporto saugos
rekomendacijų“. Pritarti.
Pritarti. Patikslinti keičiamo įstatymo keičiamo įstatymo 2 straipsnio 30 dalyje nustatytą sąvokos apibrėžtį. 15. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
30
apibrėžiant geležinkelių transporto katastrofos, eismo įvykio ar rikto tyrimo sąvoką be kita ko, numatoma, kad tai „procedūra, apimanti <...> ir tam tikrais atvejais saugos rekomendacijų pateikimą.“ Remiantis teisėkūros aiškumo principu teisinis reguliavimas turi būti suprantamas, tikslus, aiškus ir nedviprasmiškas, dėl šios priežasties siūlytina sukonkretinti kokiais atvejais turėtų būti teikiamos saugos rekomendacijos. Nepritarti. Projekto keičiamo įstatymo 2 straipsnio 30 dalyje siūlomos įtvirtinti geležinkelių transporto katastrofos, eismo įvykio ar rikto tyrimo sąvokos apibrėžtis atitinka Saugos direktyvos 2 straipsnio 14 dalyje įtvirtintos tyrimo sąvokos apibrėžtį: ,,<...> procesas, atliekamas siekiant užkirsti kelią kitai avarijai arba riktui, apimantis informacijos surinkimą ir analizę, išvadų padarymą, įskaitant priežasčių nustatymą ir tam tikrais atvejais – saugos rekomendacijų pateikimą;“. Pažymėtina, kad Saugos direktyvos 2 straipsnio 14 dalyje, 24 straipsnio 1 dalyje saugos tyrimų vadovas nėra įpareigotas pateikti rekomendacijas, atlikus kiekvieną saugos tyrimą. Rekomendacijos yra teikiamos tuomet, kai tyrimų vadovas nusprendžia, kad tam yra pagrindas. Vis dėlto, nepateikdamas rekomendacijos, saugos tyrimų vadovas ataskaitoje turi paaiškinti, kodėl tam tikru atveju rekomendacija neteikiama (2020 m. balandžio 24 d. Europos Komisijos įgyvendinimo reglamento (ES) 2020/572 dėl geležinkelių avarijų ir riktų tyrimo ataskaitų struktūros 6 punktas). Neįmanoma pateikti baigtinio sąrašo situacijų, kuomet gali reikėti rekomendacijos.
Be to, atkreiptinas dėmesys, kad saugos tyrimai yra atliekami visose transporto srityse, ne tik geležinkelių, ir kitose srityse saugos tyrimo sąvoka yra apibrėžiama būtent taip, kaip nurodyta keičiamo įstatymo 2 straipsnio 30 dalyje, pavyzdžiui, 2010 m. spalio 20 d. Europos parlamento Tarybos reglamento (ES) Nr. 996/2010 dėl civilinės aviacijos avarijų ir incidentų tyrimo ir prevencijos, kuriuo panaikinama Direktyva 94/56/EB 2 straipsnio 4 dalyje: „saugos tyrimas – siekiant išvengti avarijų ir incidentų saugos tyrimų institucijos vykdoma procedūra, kurios metu renkama ir analizuojama informacija, daromos išvados, įskaitant priežasties (-čių) ir (arba) papildomų veiksnių nustatymą, ir prireikus rengiamos saugos rekomendacijos.“
31
,,pavyzdžiui“ brauktinas kaip ydingas, o minėtoje dalyje turėtų būti aiškiai, nevienareikšmiškai įvardinti visi šaltiniai, kuriais turėtų būti grindžiamos minėtoje straipsnio dalyje siūlomos apibrėžti rekomendacijos. Konstitucinis Teismas savo nutarimuose ne kartą yra pažymėjęs, kad įstatymuose ir kituose teisės aktuose nustatytas teisinis reguliavimas turi būti aiškus, suprantamas, neprieštaringas, teisės aktų formuluotės turi būti tikslios, kad teisinių santykių subjektai galėtų savo elgesį orientuoti pagal teisės aktų reikalavimus (Konstitucinio Teismo 2004 gruodžio 13 d., 2006 m. sausio 16 d.,
ir apie keičiamo įstatymo 2 straipsnio 51 dalyje ir 40 straipsnio 2 dalyje vartojamą žodį ,,pavyzdžiui“. Pritarti iš dalies. Patikslinti keičiamo įstatymo 2 straipsnio 31 dalyje siūlomos įtvirtinti geležinkelių transporto saugos rekomendacijos apibrėžtį patikslinta, nurodant, kad: „31.
Lietuvos Respublikos saugos tyrimų vadovo, kitos Europos Sąjungos valstybės narės saugos tyrimo įstaigos pasiūlymas, grindžiamas atlikus saugos tyrimą gauta informacija, saugos studijomis ar kitais šaltiniais , pavyzdžiui, saugos studijomis .“ Pateikti baigtinį šaltinių sąrašą yra netikslinga, kadangi sąvokos apibrėžtyje jau yra išvardinti pagrindiniai šaltiniai, tačiau jų gali būti ir daugiau; Saugos direktyvoje nėra nustatytas draudimas remtis kitais šaltiniais, jeigu tai reikalinga tinkamai suformuluoti saugos rekomendaciją. Siūlytina taip pat atitinkamai patikslinti keičiamo įstatymo 2 straipsnio 51 dalyje siūlomos įtvirtinti geležinkelių transporto veiklos masto apibrėžtį, nurodant, kad: ,,Veiklos mastas - veiklos apimtis, nustatoma pagal pervežamų keleivių skaičių ir (arba) krovinių kiekį ir apytikrį geležinkelio įmonės
(vežėjo) dydį pagal jos darbuotojų, dirbančių geležinkelių transporto srityje, skaičių (pavyzdžiui, labai maža, maža vidutinė arba didelė įmonė) .“ Taip pat patikslinti keičiamo įstatymo 40 straipsnio 2 dalį: ,,2. Saugos tyrimų vadovas, ikiteisminės, teisminės, teisėsaugos institucijos, eismo saugos institucija, gelbėjimo tarnybos ir kitos institucijos, kurios dalyvauja veikloje, susijusioje su saugos tyrimu, tarpusavyje bendradarbiauja išankstinių susitarimų pagrindu. (...)“. Apriboti saugos tyrimų vadovo ir kitų subjektų, susijusių su saugos tyrimu, bendradarbiavimą yra netikslinga, nes šis bendradarbiavimas vyksta išankstinių susitarimų pagrindu. Atsiradus poreikiui, galėtų būti bendradarbiaujama ir su projekto keičiamo įstatymo 40 straipsnio 2 dalyje nenurodyta institucija. Atitinkamai tikslintina ir keičiamo įstatymo 2 straipsnio 21 dalis, išbraukiant žodžių junginį ,,pvz. programinę įrangą“. 17. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
32 17.
Keičiamo įstatymo 2 straipsnio 32 dalyje numatoma, kad Lietuvos Respublikos patikra yra procedūra, kurią vykdydama paskirtoji įstaiga tikrina, ar struktūrinis geležinkelių posistemis atitinka geležinkelių posistemių techninių taisyklių reikalavimus, taikomus atitinkamam geležinkelių posistemiui, tuo tarpu įstatymo 2 straipsnio 33 dalyje numatoma, kad Lietuvos Respublikos patikros deklaracija yra patikros dokumentas, kuriuo pareiškėjas, prisiimdamas visą atsakomybę, patvirtina, kad struktūrinis geležinkelių posistemis atitinka geležinkelių posistemių techninių taisyklių reikalavimus, taikomus tam geležinkelių posistemiui. Manytina, kad siekiant teisinio aiškumo minėtus žodžių derinius reikėtų suderinti tarpusavyje. Pritarti. Patikslinti keičiamo įstatymo 2 straipsnio 32 dalyje nustatytą Lietuvos Respublikos patikros sąvokos apibrėžtį, nurodant, kad: ,,Lietuvos Respublikos patikra – procedūra, kurią vykdydama paskirtoji įstaiga tikrina, ar struktūrinis geležinkelių posistemis atitinka geležinkelių posistemių techninių taisyklių reikalavimus, taikomus tam geležinkelių posistemiui.“
20344018789
yra pateikiama geležinkelių linijos sąvoka. Atsižvelgiant į tai, keičiamo įstatymo 2 straipsnio 40 dalyje, 20 straipsnio 18 dalyje ir 34 straipsnio 7,
„geležinkelių linija“. Pritarti. Patikslinti
sąvoką visame keičiamo įstatymo tekste. 19. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
44
siūloma nustatyti, kad „pradėjimas naudoti – veiksmai, kurių reikia, kad geležinkelių posistemiai galėtų būti naudojami pagal nustatytus reikalavimus“.
Remiantis teisėkūros aiškumo principu teisinis reguliavimas turi būti suprantamas, tikslus, aiškus ir nedviprasmiškas, dėl šios priežasties svarstytina, ar minėti veiksmai neturėtų įvardinti konkrečiai, arba bent jau pateikta nuoroda kur jie yra įvardinti. Nepritarti. Keičiamo įstatymo 2 straipsnio 44 dalyje siūlomos įtvirtinti pradėjimo naudoti sąvokos apibrėžtis atitinka Saugos direktyvos 2 straipsnio 14 dalyje įtvirtintą tyrimo apibrėžtį: ,,<...> visos operacijos, kuriomis posistemis parengiamas naudoti“. Konkrečiai išvardinti veiksmus, kurie prilygsta pradėjimui, yra netikslinga, nes ši sąvoka yra vartojama, tik apibrėžti momentą, nuo kurio gali būti atliekami sekantys veiksmai, pavyzdžiui, remiantis Sąveikos direktyvos 5 straipsnio 10 dalimi, kai persvarsčius TSS keičiami reikalavimai, naujoji TSS turi užtikrinti suderinamumą su posistemiais, kurie pradėti naudoti, remiantis ankstesnėmis TSS. 20. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
45
siūloma nustatyti, kad ,,Traukinio mašinistas – fizinis asmuo, turintis traukinio mašinisto pažymėjimą, traukinio mašinisto sertifikatą ir valdantis geležinkelių riedmenis“. Sąvoka ,,traukinio mašinistas“ galėtų būti aiškinama taip, kad traukinio mašinistu yra laikomas asmuo, turintis atitinkamą pažymėjimą ir sertifikatą, bet tik tuo metu, kai jis valdo geležinkelio riedmenis. Svarstytina, ar tikrai toks tikslas buvo keliamas apibrėžiant minėtą sąvoką, o minėtos nuostatos nereikėtų patikslinti. Be to, nuostata ,,turintis traukinio mašinisto sertifikatą“ nedera su keičiamo įstatymo 33 straipsnio 3 dalimi, kurioje siūloma nustatyti, kad traukinio mašinisto sertifikatas priklauso jį išdavusiam asmeniui, o pats mašinistas galėtų gauti tik jo nuorašą.
Projekto nuostatos tikslintinos. Nepritarti. Keičiamo įstatymo 2 straipsnio 45 dalyje nurodytoje traukinio mašinisto sąvokos apibrėžtyje atsisakius žodžių junginio ,,valdantis geležinkelių riedmenis“, sąvokos apibrėžtyje neliktų jokių traukinio mašinisto veiklos specifiką atspindinčių ir jį iš kitų asmenų išskiriančių požymių, t.y. būtų nurodyta, kad tai asmuo, turintis tam tikrus dokumentus. Pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos teisės aktuose yra vartojamas esamasis laikas tam tikrus asmenis apibūdinančių sąvokų apibrėžtyse ir jos yra suvokiamos bendresne prasme, kaip reikalaujančios tam tikrą veiklą vykdyti apskritai, o ne realiuoju laiku, pavyzdžiui, ,,<...> vairuotojas - asmuo, vairuojantis transporto priemonę<...>“ (Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 2, 6, 9, 10, 11, 12, 13, 14, 16, 17, 18, 19, 21, 22, 23, 24, 25, 26, 27, 28, 29, 33 straipsnių, įstatymo priedo pakeitimo ir papildymo ir įstatymo papildymo 6-1, 27-1 straipsniais įstatymo 2 straipsnio 82 dalis). Taip pat ir žodis ,,traukinio mašinisto sertifikatas“ suprantamas bendresne sąvokos ,,traukinio mašinisto sertifikatas“ apibrėžtyje nurodyta prasme kaip dokumentas, kuris patvirtina teisę valdyti sertifikate nurodytus geležinkelių riedmenis nurodytoje geležinkelių infrastruktūroje ( keičiamo įstatymo 2 straipsnio 47 dalis). Siūlytina patikslinti keičiamo įstatymo 33 straipsnio 3 dalį, nurodant, kad traukinio mašinisto sertifikato originalas lieka jį išdavusiam asmeniui, o traukinio mašinistui išduodamas traukinio mašinisto sertifikato nuorašas. 21. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
54
nurodyti įstatymų pavadinimai dėstytini abėcėlės tvarka. Pritarti.
Pritarti. Patikslinti keičiamo įstatymo 2 straipsnio 54 dalį. 22. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
17
trečiuosius asmenis gali siųsti prekes, ratą, nes prekių siuntėjais manytina, gali būti ne tik įmonės, bet visi juridiniai asmenys, taip pat ir fiziniai asmenys. Pritarti. Patikslinti keičiamo įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 7 punktą, nurodant, kad: siuntėjai – tai ,, juridiniai ir fiziniai asmenys, kurie savo vardu arba per trečiuosius asmenis siunčia prekes<...>“. 23. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
1789101112
punkte yra apibrėžiama siuntėjų sąvoka. Svarstytina ar šio sąvokos apibrėžimo nereikėtų nurodyti keičiamo įstatymo 2 straipsnyje, kuriame apibrėžiamos pagrindinės įstatymo sąvokos. Analogiško turinio pastaba teiktina ir dėl keičiamo įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 8, 9, 10, 11 ir 12 punktų, kuriose yra apibrėžiamos prekių gavėjų, krovėjų, iškrovėjų, pripildytojų ir išpylėjų sąvokos. Nepritarti. Keičiamo įstatymo 2 straipsnyje ,,Pagrindinės šio įstatymo sąvokos“ yra nurodytos pagrindinės, t.y. keičiamame įstatyme vartojamos sąvokos ir jų apibrėžtys. Siuntėjo sąvoka nėra vartojama keičiamame įstatyme (išskyrus 3 straipsnio 1 dalies 8 punktą) ir poįstatyminiuose teisės aktuose. Tas pats pasakytina ir apie kitas pasiūlyme nurodytas sąvokas. 24. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
18
terminas “fiziniai ar juridiniai asmenys”, tuo tarpu kituose keičiamo įstatymo nuostatose yra vartojami terminai „juridiniai ir fiziniai asmenys“ (keičiamo įstatymo 7 straipsnio 2 dalies 1 punktas, 40 straipsnio 3 dalis). Atsižvelgiant į tai ir siekiant vartojamų terminų vienodumo, siūlytina šiuos terminus suvienodinti. Pritarti.
Pritarti. Patikslinti keičiamo įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 8 punktą pakoreguotas, nurodant, kad ,,<...> juridiniai ir fiziniai asmenys,<...>.“
2020-07-01 4, 7, 10,20
vartojamas terminas „Geležinkelio įmonės (vežėjai), infrastruktūros valdytojai, kitos įmonės“, atkreiptinas dėmesys, kad kituose keičiamo įstatymo nuostatose yra vartojami terminai „geležinkelių infrastruktūros valdytojai, geležinkelio įmonės (vežėjai), kitos įmonės“. Atsižvelgiant į tai ir siekiant vartojamų terminų vienodumo, siūlytina šiuos terminus suvienodinti. Analogiško turinio pastaba teiktina ir dėl keičiamo įstatymo 7 straipsnio 1 dalies, 5 dalies 1 punkto, 7, 10 dalių, 10 straipsnio
keičiamo įstatymo 4 straipsnio 4 dalį, nurodant, kad: ,,Geležinkelių infrastruktūros valdytojai ir geležinkelio įmonės (vežėjai) <...>“. Atitinkamai siūlytina patikslinti kitas analogiškas keičiamo įstatymo nuostatas. 26. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
2
„Europos Sąjungos teisės aktų reikalavimus“. Pritarti. Patikslinti
keičiamo įstatymo keičiamo įstatymo 5 straipsnio 2 dalį ir 7 straipsnio 8 dalį. 27. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
1
siūloma nustatyti, kad ,,eismo saugos institucija savo organizacine bei teisine forma ir priimdama sprendimus yra nepriklausoma nuo geležinkelio įmonių (vežėjų), kitų įmonių, geležinkelių infrastruktūros valdytojų, pareiškėjų, asmenų, pateikusių prašymus, perkančiųjų organizacijų, notifikuotųjų įstaigų, paskirtųjų įstaigų ir geležinkelių transporto rinkos reguliuotojo“.
Nuostata, kad eismo saugos institucija savo ,,organizacine bei teisine forma ir priimdama sprendimus yra nepriklausoma“ nuo kitų išvardintų subjektų, taikant įstatymą gali būti nevienodai aiškinama. Siekiant teisinio aiškumo bei turint tikslą išvengti galimo nevienodo šių nuostatų aiškinimo taikant įstatymą, manytina, kad jas reikia patikslinti, aiškiai įvardinant, kaip turėtų būti suprantamos nuostatos, kad eismo saugos institucija ,,organizacine forma nepriklausoma“, ,,teisine forma nepriklausoma“ bei ,,priimant sprendimus nepriklausoma“ nuo kitų subjektų. Pritarti. Patikslinti keičiamo įstatymo 7 straipsnio 1 dalį: „
saugos institucija yra iš valstybės biudžeto išlaikoma biudžetinė įstaiga, kuriai lėšos skiriamos ir administruojamos Lietuvos Respublikos biudžeto sandaros įstatymo nustatyta tvarka . Eismo saugos institucijos valstybės tarnautojai ir darbuotojai, dirbantys pagal darbo sutartis, sprendimus priima nepriklausoma i nuo geležinkelio įmonių (vežėjų), geležinkelių infrastruktūros valdytojų, pareiškėjų, asmenų, pateikusių prašymus, perkančiųjų organizacijų, notifikuotųjų įstaigų, paskirtųjų įstaigų ir geležinkelių transporto rinkos reguliuotojo.“ Tai atitiktų ir šiuo metu nustatytą teisinį reguliavimą – Lietuvos transporto saugos administracijos nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2017 m. lapkričio 30 d. įsakymu Nr.
3-574 „Dėl Lietuvos transporto saugos administracijos nuostatų patvirtinimo “, 1 punkte nustatyta, kad ,,Lietuvos transporto saugos administracija (toliau – Administracija) yra įstaiga prie Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerijos <...>“. Tokia keičiamo įstatymo 7 straipsnio 1 dalies formuluotė užtikrintų tinkamą Saugos direktyvos 16 straipsnio 1 dalies nuostatos, kad eismo saugos institucija turi būti organizacine bei teisine forma bei sprendimų priėmimu nepriklausoma nuo atitinkamų subjektų perkėlimą. Vadovaujantis Saugos direktyvos 16 straipsnio 1 dalimi, jeigu garantuojamas nepriklausomumas, eismo saugos institucija galėtų būti ir Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerijos skyrius, tačiau įgyvendinant ankstesnes direktyvas nuspręsta, kad eismo saugos institucija turi būti įstaiga prie
22
punkte numatoma, kad eismo saugos institucija „<...> o prireikus imasi priemonių, kuriomis įpareigoja laikytis šių taisyklių reikalavimų“. Atkreiptinas dėmesys, kad iš teikiamos nuostatos nėra aišku kokius subjektus eismo saugos institucija gali įpareigoti laikytis nustatytų taisyklių. Atsižvelgiant į tai, keičiamo įstatymo 7 straipsnio 2 dalies 2 punktas tikslintinas. Pritarti.
Pritarti. Patikslinti keičiamo įstatymo 7 straipsnio 2 dalies 2 punktą: ,,2) atlieka eismo saugos reglamentavimo ir nacionalinių taisyklių stebėseną, derinimą ir tobulinimą, o prireikus imasi priemonių, kuriomis įpareigoja šio straipsnio 2 dalies 1 punkte nurodytus asmenis laikytis šių taisyklių reikalavimų;“. 29. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
51
punkte siūloma nustatyti, kad eismo saugos institucija ir (ar) jos įgalioti darbuotojai, dirbantys pagal darbo sutartis, ir (ar) valstybės tarnautojai, atlikdami jiems pavestas funkcijas, įgyvendindami funkcijas ir esant teisėtam pagrindui, turi teisę gauti reikalingą informaciją, dokumentus ir kitą būtiną pagalbą iš geležinkelio įmonių (vežėjų), geležinkelių infrastruktūros valdytojų, kitų įmonių ir visų asmenų, kuriems taikomi šio įstatymo reikalavimai. Iš projekto nuostatų nėra aišku, ar saugos institucija atitinkamą informaciją iš projekte nurodytų subjektų turėtų teisę gauti neatlygintinai. Pažymėtina, kad tuo atveju, jeigu turimas tikslas įstatyme nustatyti, kad eismo saugos institucija turėtų teisę gauti neatlygintinai informaciją, dokumentus iš privačių fizinių ar juridinių asmenų, kuriems būtų taikomas keičiamas įstatymas ir kurie būtų sukūrę savo informacines sistemas, ir kauptų jose informaciją, duomenis privačiais, komerciniais tikslais, svarstytina, ar tokiu atveju būtų nepagrįstai apribotos privačių asmenų teisės į jų nuosavybę (kaupiamus ir tvarkomus duomenis, dokumentus bei informaciją). Projekto nuostatos tikslintinos. Pritarti. Patikslinti keičiamo įstatymo 7 straipsnio 5 dalies 1 punktą: ,,1) įgyvendindama funkcijas ir esant teisėtam pagrindui neatlygintinai gauti reikalingą informaciją ir dokumentus iš geležinkelių infrastruktūros valdytojų , geležinkelio įmonių (vežėjų) ir visų asmenų, kuriems taikomi šio įstatymo reikalavimai.
Eismo saugos institucija turi teisę prašyti šiame punkte nurodytų asmenų neatlygintinai suteikti techninę pagalbą ; “. Pažymėtina, kad eismo saugos institucija privalo turėti galimybę neatlygintinai gauti informaciją ir dokumentus tam, kad galėtų vykdyti ūkio subjektų veiklos priežiūrą ir visų keičiamame įstatyme nurodytų leidimų išdavimą. Galimybę eismo saugos institucijai gauti reikalingą techninę pagalbą nustato Saugos direktyvos 18 straipsnio 1 dalis: ,,Jos bet kada gali paprašyti infrastruktūros valdytojų, geležinkelio įmonių ar kitų kvalifikuotų subjektų suteikti joms techninę pagalbą vykdant 16 straipsnyje nurodytas užduotis.“ Kadangi eismo saugos institucija yra valstybės biudžetinė įstaiga, numačius atlygintinumą galimai būtų taikomas Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymas ir ši pagalba įsigyjama kaip bet kurios kitos paslaugos, kurias įsigyja biudžetinė įstaiga. Tačiau atitinkami ūkio subjektai taip pat neturėtų būti įpareigoti neatlygintinai teikti pagalbą, kurią teikdami jie galimai patirtų išlaidas. Tad, siūlytina keičiamo įstatymo projekte numatyti tik galimybę eismo saugos institucijai prašyti suteikti techninę pagalbą. 30. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
71
punkte prieš žodį „įstatymų“ siūlytina įrašyti žodžius „Lietuvos Respublikos“. Pritarti. Patikslinti keičiamo įstatymo 7 straipsnio 7 dalies 1 punktą. 31. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
8
reglamentuoja pagalbą nukentėjusiems nuo katastrofų asmenims.
Atkreiptinas dėmesys, kad atsižvelgiant į keičiamo įstatymo 7 straipsnio pavadinimą, šio straipsnio nuostatos nustato tik eismo saugos institucijos veiklos reglamentavimą, todėl svarstytina, ar keičiamo įstatymo 7 straipsnio 8 dalies nuostatos neturėtų būti perkeltos prie kitų keičiamo įstatymo nuostatų ar išdėstytos atskiru straipsniu . Taip pat siūlytina žodžius „Europos Sąjungos teisę“ pakeisti žodžiais „Europos Sąjungos teisės aktų reikalavimus“. Pritarti. Papildyti įstatymo projektą nauju 43 straipsniu:
„43 straipsnis. Geležinkelių įmonių (vežėjų) pareiga teikti pagalbą
katastrofos atveju Geležinkelio įmonės (vežėjai), įvykus katastrofai, privalo teikti nukentėjusiems asmenims ir jų šeimoms pagalbą, susijusią su skundų teikimo procedūromis pagal Europos Sąjungos teisės aktų reikalavimus, visų pirma pagal 2007 m. spalio 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1371/2007 dėl geležinkelių keleivių teisių ir pareigų su visais pakeitimais, nedarydami poveikio kitų šalių pareigoms, taip pat psichologinę pagalbą.“
dalyje yra numatoma, kad „Bendrojo saugos sertifikato paskirtis – įrodyti, kad šio straipsnio 1 dalyje nurodytas asmuo <...>“. Atkreiptinas dėmesys, kad 8 straipsnio 1 dalyje yra nurodomas ne vienas asmuo, o geležinkelio įmonės (vežėjai) ir kitos įmonės, todėl svarstytina ar keičiamo įstatymo 8 straipsnio 3 dalyje žodžiai “nurodytas asmuo” neturėtų būti keičiami žodžiais
“nurodyti asmenys”. Pritarus šiai pastabai, žodžiai “nurodyti asmenys” turėtų
būti nuosekliai vartojami ir kitose keičiamo įstatymo 8 straipsnio nuostatose. Pritarti. Patikslinti 8 straipsnį, visose dalyse žodį ,,asmuo“ pakeičiant į žodį ,,asmenys“. 33. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
5 33.
Svarstytina, ar keičiamo įstatymo 8 straipsnio
šalinti, kai asmens prašymas ir (ar) pateikti dokumentai neatitinka reikalavimų, dokumentuose yra netikslių ar klaidingų duomenų. Pažymėtina, kad projekte siūloma nustatyti tik kuriam laikui galėtų būti pratęstas terminas trūkumams šalinti, bet pats terminas trūkumams šalinti nėra nustatomas. Jeigu būtų pritarta šiai pastabai, vadovaujantis aukščiau nurodytais argumentais, minimalų ir maksimalų terminus trūkumams pašalinti reikėtų nustatyti ir keičiamo įstatymo 9 straipsnio 5 dalyje. Pritarti. Patikslinti keičiamo įstatymo 8 straipsnio 5 dalį ir 9 straipsnio 5 dalį: ,,<...> nustato ne trumpesnį kaip 20 darbo dienų terminą nustatytiems trūkumams pašalinti.“ Analogiškai tikslintina ir keičiamo įstatymo 17 straipsnio 4 dalis. 20 darbo dienų terminas yra standartinis terminas, taikomas trūkumams (pažeidimams) pašalinti. 34. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
999
įstatymo 8 straipsnio 9 dalyje nereikėtų nustatyti nuo kada pradedamas skaičiuoti saugos sertifikato galiojimo terminas. Jeigu būtų pritarta šiai pastabai, vadovaujantis aukščiau išdėstytais argumentais, keičiamo įstatymo 9 straipsnio 9 dalyje taip pat reikėtų nustatyti, nuo kada pradedamas skaičiuoti saugos leidimo galiojimo terminas. Be to, keičiamo įstatymo 8 straipsnio 9 dalies nuostata ,,atnaujinti saugos sertifikatą” nėra pakankamai aiški. Neaišku, ar saugos sertifikato atnaujinimas būtų suprantamas kaip saugos sertifikato galiojimo termino pratęsimas, ar naujo saugos sertifikato gavimas, ar ši nuostata būtų suprantama kitaip.
Atkreipiame dėmesį, kad, pavyzdžiui, keičiamo įstatymo 32 straipsnio 5 dalyje reglamentuojant traukinio mašinisto pažymėjimo galiojimą, siūloma nustatyti, kad traukinio mašinisto pažymėjimas ne atnaujinamas, bet pratęsiamas jo galiojimo terminas. Siekiant aiškumo, vertinamojo pobūdžio projekto nuostata tikslintina. Jeigu būtų pritarta šiai pastabai ir projekto nuostata būtų tikslinama, analogiškas nuostatas atitinkamai reikėtų patikslinti ir keičiamo įstatymo 9, 11, 17, 18, 22, 33 straipsniuose. Iš dalies pritarti. Patikslinti keičiamo įstatymo 8 straipsnio 9 dalį ir 9 straipsnio 9 dalį, nurodant, kad ,,<...> galioja 5 metus nuo jo išdavimo dienos .“ ,,Atnaujinimo“ terminas pratęsiant bendrojo saugos sertifikato ir saugos leidimo galiojimą yra naudojamas Saugos direktyvos 10 straipsnio 13 dalyje ir 2018 m. balandžio
Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą (ES) 2016/798 nustatomos bendrų saugos sertifikatų išdavimo geležinkelio įmonėms praktinės taisyklės ir panaikinamas Europos Komisijos reglamentas (EB) Nr. 653/2007 I priedo 1.2 papunktyje. Bendrojo saugos sertifikato turėtojams, pratęsus sertifikato galiojimą, elektroninės formos dokumente bus pažymima ,,Atnaujinimas“ (minėtojo reglamento III priedo 4.2 papunktis). Ši tvarka galios visose ES valstybės narėse, tad ir keičiamame įstatyme siūlytina vartoti tiesioginio taikymo ES teisės aktuose vartojamus terminus. Taip pat pažymėtina, kad keičiamo įstatymo 32 straipsnio 5 dalimi yra įgyvendinamos 2007 m. spalio 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2007/59/EB dėl traukinio mašinistų, valdančių lokomotyvus ir traukinius geležinkelių sistemoje Bendrijos teritorijoje, sertifikavimo su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2019 m. balandžio 5 d.
Europos Komisijos direktyva 2019/554/ES 14 straipsnio 3 dalies ir 2009 m. gruodžio 3 d. Europos Komisijos reglamento (ES) Nr. 36/2010 dėl traukinio mašinisto pažymėjimų, papildomų sertifikatų, patvirtintų papildomų sertifikatų nuorašų ir prašymo išduoti traukinio mašinisto pažymėjimą formų Bendrijos modelių pagal Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2007/59/EB su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2013 m. vasario 21 d. Komisijos reglamentu (ES) Nr. 519/201 I priedo 4 dalies nuostatos. Vadovaujantis pastaruoju reglamentu, traukinio mašinisto pažymėjimas yra atnaujinamas kitais atvejais nei jį pratęsiant. Toks terminų nevienodumas galimai yra todėl, kad pastaroji direktyva priimta gerokai seniau nei Saugos direktyva. Tačiau, manome, kad dėl jau nurodytų priežasčių visais atvejais turėtų būti vartojami tiesioginio taikymo ES teisės aktuose nurodyti terminai. 35. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
10
numatyta, kad „Bendrojo saugos sertifikato turėtojai privalo pateikti eismo saugos institucijai prašymą papildyti jos išduotą bendrąjį saugos sertifikatą“. Atkreiptinas dėmesys, kad iš teikiamos nuostatos nėra aiškus terminas, per kurį šis prašymas turėtų būti pateiktas eismo saugos institucijai. Atsižvelgiant į tai ir siekiant aiškumo, siūlytina šį terminą apibrėžti. Nepritarti.
Nepritarti. Terminas, per kurį asmenys turi kreiptis į eismo saugos instituciją, yra nustatytas keičiamo įstatymo 8 straipsnio 21 straipsnio 5 punkte, kuriame nurodyta, kad: ,,<…> ne vėliau kaip prieš 6 mėnesius iki naujos bendrajame saugos sertifikate nenurodytos geležinkelių transporto veiklos pradžios pranešti bendrąjį saugos sertifikatą išdavusiai eismo saugos institucijai apie šią naują veiklą, pateikti prašymą papildyti bendrąjį saugos sertifikatą<…>”. Šis reikalavimas suformuluotas, atsižvelgiant į Europos Sąjungos geležinkelių agentūros rekomendaciją kreiptis dėl bendrojo saugos sertifikato papildymo ne vėliau, kaip likus 6 mėnesiams iki planuojamos veiklos pradžios. Rekomendacijos dėl termino, kuomet reikėtų kreiptis dėl bendrojo saugos sertifikato papildymo, plečiant veiklos vykdymo vietą, nėra, tad, ir atitinkamas reikalavimas nenustatomas, tačiau manytina, kad prašymą teikiantis asmuo turėtų įsivertinti, jog ilgiausias terminas išduoti papildytą bendrąjį saugos sertifikatą yra 2 mėnesiai nuo dienos, kai pateikti visi tinkamai įforminti dokumentai. 36. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
nurodoma, kad „eismo saugos institucija įspėja bendrojo saugos sertifikato turėtoją“. Atkreiptinas dėmesys, kad iš projekto nuostatų nėra aiškus terminas, per kurį po pažeidimo nustatymo leidimo turėtojas yra įspėjamas ar dėl ko šis įspėjimas teikiamas bendrojo saugos sertifikato turėtojui. Atsižvelgiant į tai bei siekiant aiškumo, siūlytina keičiamo įstatymo 8 straipsnio 14 dalį patikslinti. Analogiško turinio pastaba teiktina ir dėl keičiamo įstatymo 17 straipsnio 10 dalies, 20 straipsnio 13 dalies, 21 straipsnio 9 dalies, 23 straipsnio 6 dalies, 25 straipsnio 11 dalies, 26 straipsnio 10 dalies ir 27 straipsnio 8 dalies. Pritarti.
Pritarti. Patikslinti keičiamo įstatymo 8 straipsnio 14 dalį, nurodant, kad: „Nustačiusi šio straipsnio 21 dalyje nustatytų reikalavimų pažeidimą, eismo saugos institucija per 3 darbo dienas raštu įspėja bendrojo saugos sertifikato turėtoją apie galimą laikiną bendrojo saugos sertifikato galiojimo apribojimą tinklui, tinklo daliai ar veiklos rūšiai, kai nustatyti pažeidimai yra susiję atitinkamai tik su vienu iš bendrajame saugos sertifikate nurodytų tinklų, tinklo dalimi ar viena iš veiklos rūšių, arba kitais atvejais bendrojo saugos sertifikato galiojimo sustabdymą ir nustato ne trumpesnį kaip 20 darbo dienų terminą nustatytiems pažeidimams pašalinti. <...>“ Atitinkamai patikslinti ir keičiamo įstatymo 9 straipsnio 14-16 dalis, 15 straipsnio 5 ir 6 dalis, 17 straipsnio 10 dalį, 20 straipsnio 13 dalį, 21 straipsnio 9 dalį,
straipsnio 8 dalį: 3 darbo dienos yra standartinis terminas įspėjimui pareikšti. 37. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
16
nustatyti terminą, per kurį bendrojo saugos sertifikato galiojimo laikinas apribojimas ar sustabdymas turi būti panaikinamas po to, kai pašalinami atitinkami trūkumai arba išnyksta aplinkybės, kėlusios didelės žalos geležinkelių transportui grėsmę. Pritarti. Patikslinti keičiamo įstatymo 8 straipsnio 16 dalį, nurodant, kad: ,,Bendrojo saugos sertifikato galiojimo laikinas apribojimas ar sustabdymas panaikinamas per
, kai pašalinami šio straipsnio 14 ir 15 dalyse nurodyti trūkumai <...>.“ Atitinkamai patikslinti ir keičiamo įstatymo 8 straipsnio 16-17 ir 19 dalis, 9 straipsnio 16-17 dalis. 3 darbo dienos yra standartinis terminas panaikinti laikinąsias apsaugos priemones. 38. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2020-07-018 17, 19,22
punkte po žodžių „bendrojo saugos sertifikato išdavimo“ įrašytinas žodis „dienos“.
Atitinkamai žodis ,,dienos“ įrašytinas keičiamo įstatymo 8 straipsnio 19 dalies 5 punkte po žodžių „bendrojo saugos sertifikato išdavimo“ ir keičiamo įstatymo 8 straipsnio 22 dalyje po žodžių
„po sprendimo išduoti bendrąjį saugos sertifikatą priėmimo“. Pritarti. Patikslinti
keičiamo įstatymo 8 straipsnio 17 dalį, papildant žodžiu ,,dienos“:
„17. Eismo saugos institucijos išduoto bendrojo saugos sertifikato galiojimas taip
pat apribojamas tinklui, tinklo daliai ar veiklos rūšiai per 3 darbo dienas nuo šioje dalyje nurodytos informacijos gavimo ar aplinkybių paaiškėjimo dienos , jeigu:...“. Atitinkamai patikslinti ir keičiamo įstatymo 9 straipsnio 18 dalį, 17 straipsnio 16 dalį,
straipsnio 9 dalį, 26 straipsnio 7 dalį ir 27 straipsnio 13 dalį, 32 straipsnio 12 dalį. 39. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
18
žodžių „po sprendimo išduoti šį saugos leidimą priėmimo“ įrašytinas žodis
„dienos“. Taip pat atkreiptinas dėmesys, kad vadovaujantis Teisės aktų
projektų rengimo rekomendacijų, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2013 m. gruodžio 23 d. įsakymu Nr. 1R-298 (toliau – rekomendacijos),
trumpinamas. Atsižvelgiant į tai, keičiamo įstatymo 9 straipsnio 18 dalyje vartotinas pilnas Lietuvos Respublikos asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo pavadinimas. Pritarti. Patikslinti keičiamo įstatymo 18 dalį. 40. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
6 40.
Keičiamo įstatymo 13 straipsnio 6 punkte siūloma nustatyti, kad draudimas vaikščioti, važinėti geležinkelio keliais ir būti pavojingojoje geležinkelio zonoje tam nenustatytose vietose netaikomas ,,karinėse pratybose dalyvaujantiems asmenims ir kt.“, esantiems geležinkelių infrastruktūroje nenuolatinio pobūdžio veiklai vykdyti, esant geležinkelių infrastruktūros valdytojo sutikimui. Iš projekto nuostatų nėra aišku, kuriems dar asmenims (be karinėse pratybose dalyvaujančių asmenų) aukščiau minėtas draudimas nebūtų taikomas. Svarstytina, ar projekto nuostatų nereikėtų patikslinti taip, kad būtų aiškūs visi asmenys, kuriems būtų taikomos išimtys iš įstatyme siūlomo nustatyti draudimo. Nepritarti. Keičiamo įstatymo 13 straipsnio 6 punkte yra nurodyta, kad draudimas vaikščioti, važinėti geležinkelio keliais ir būti pavojingojoje geležinkelio zonoje tam nenustatytose vietose netaikomas ne bet kokiems kitiems asmenims, bet tik tiems, kurie yra geležinkelių infrastruktūroje nenuolatinio pobūdžio veiklai vykdyti, esant geležinkelių infrastruktūros valdytojo sutikimui. Manytina, kad nėra pagrindo apriboti galimybės atitinkamoje infrastruktūroje būti ir kitiems asmenims, jeigu toks poreikis yra ir geležinkelių infrastruktūros valdytojas teigiamai įvertina reikalingumą ten būti. 41. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
keičiamo įstatymo 15 straipsnio pavadinimo yra suprantama, kad šis straipsnis reglamentuoja geležinkelių riedmenų reikalavimus. Atkreiptinas dėmesys, kad keičiamo įstatymo 15 straipsnio 7, 8, 9 10, 11 ir 13 dalys reglamentuoja nuostatas susijusias su geležinkelių riedmenų techniniais prižiūrėtojais. Atsižvelgiant į tai, svarstytina ar keičiamo įstatymo 15 straipsnio pavadinimas neturėtų būti atitinkamai patikslintas arba nuostatos, reglamentuojančios geležinkelių riedmenų techniniais prižiūrėtojus, neturėtų būti išdėstytos atskiru straipsniu. Pritarti.
Pritarti. Vadovaujantis keičiamo įstatymo 15 straipsnio 7 dalimi, prieš pradėdamas naudoti geležinkelių riedmenis geležinkelių tinkle, geležinkelių riedmenų naudotojas turi paskirti geležinkelių riedmenų techninį prižiūrėtoją. Tad, reikalavimai geležinkelių riedmenims ir nuostatos dėl techninės priežiūros atlikimo yra glaudžiai susiję. Atsižvelgiant į tai, kad keičiamo įstatymo 17 straipsnyje yra reglamentuojama geležinkelių riedmenų, naudojamų 1 435 mm pločio vėžės Lietuvos Respublikos geležinkelių tinkle, techninių priežiūros, o 18 straipsnyje - 1 520 mm pločio vėžės Lietuvos Respublikos geležinkelių tinkle, sertifikavimas ir siekiant išvengti painiavos, projekto 15 straipsnio nuostatas dėl techninės priežiūros palikti šio straipsnio sudėtyje, patikslinant straipsnio pavadinimą: ,,Geležinkelių riedmenų reikalavimai ir techninė priežiūra“. 42. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
9
numatoma, kad „ar galiojimas panaikintas nedelsiant“. Atkreiptinas dėmesys, kad iš teikiamos nuostatos nėra aišku kieno galiojimas yra panaikinamas. Atsižvelgiant į tai ir siekiant aiškumo, siūlytina keičiamo įstatymo 17 straipsnio 9 dalį patikslinti. Pritarti. Papildyti keičiamo įstatymo 17 straipsnio 9 dalį žodžių junginiu ,,ECM sertifikato“: „9. Atsižvelgiant į pažeidimo pobūdį, galimos ar kilusios žalos mastą, ECM sertifikato galiojimas gali būti sustabdytas, apribota jo galiojimo sritis, kai nustatyti pažeidimai yra susiję tik su dalimi ECM sertifikate nurodytų techninės priežiūros funkcijų, ar ECM sertifikato galiojimas panaikintas nedelsiant, tai yra nelaukiant termino, per kurį techninis prižiūrėtojas, įgijęs ECM sertifikatą, turėjo pašalinti pažeidimus, pabaigos.“
16
žodžių „po sprendimo išduoti šį sertifikatą priėmimo“ įrašytinas žodis „dienos“. Pritarti. Patikslinti keičiamo įstatymo 17 straipsnio 16 dalį.
5
numatoma, kad “Techninių prižiūrėtojų sertifikatų išdavimui, atnaujinimui, papildymui, pakeitimui, sertifikato sustabdymui, jo galiojimo srities apribojimui, galiojimo panaikinimui mutatis mutandis taikomos šio įstatymo
keičiamo įstatymo 17 straipsnio 2–6, 9–14 ir 16 dalių nuostatos nereglamentuoja sertifikatų atnaujinimo papildymo ar pakeitimo, todėl svarstytina, ar keičiamo įstatymo 18 straipsnio 5 dalis neturėtų būti atitinkamai tikslintina, nurodant ir keičiamo įstatymo 17 straipsnio nuostatas, kurios reglamentuoja sertifikatų atnaujinimą papildymą ir pakeitimą. Pritarti. Patikslinti keičiamo įstatymo 18 straipsnio 5 dalį, išbraukiant žodžius ,,atnaujinimui, papildymui, pakeitimui“, kadangi techninių prižiūrėtojų sertifikatai atnaujinami, papildomi ir pakeičiami to paties straipsnio 2 dalies 2, 5 ir 6 punktuose nustatytais atvejais. 45. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
nurodo, jog šio straipsnio nuostatos nustato reikalavimus fiziniams asmenims. Atkreiptinas dėmesys, kad šio straipsnio nuostatose yra vartojami skirtingi terminai, t. y. „fiziniai asmenys“, „asmenys“, atsižvelgiant į tai ir siekiant aiškumo, siūlytina šio straipsnio nuostatose nuosekliai vartoti terminą „fiziniai asmenys“. Pritarti. Patikslinti keičiamo įstatymo 20 straipsnį, visur nurodant ,,fiziniai asmenys“. 46. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
žodžių „po sprendimo išduoti šį pažymėjimą priėmimo“ įrašytinas žodis
„dienos“. Analogiško turinio pastaba teiktina ir dėl 21 straipsnio
12 dalies, 27 straipsnio 13 dalies ir 32 straipsnio 12 dalies. Pritarti. 47.
2020-07-01 21, 27, 32,33
vartojami skirtingi terminai, t. y. „fiziniai asmenys“, „asmenys“. Atsižvelgiant į tai ir siekiant aiškumo, siūlytina šio straipsnio nuostatose vartojamus terminus suvienodinti. Analogiško turinio pastaba teiktina ir dėl keičiamo įstatymo 27, 32 ir 33 straipsnių nuostatų. Pritarti. Patikslinti keičiamo įstatymo 21, 24, 27, 32, 33 straipsnius, nurodant ,, fiziniai asmenys“, kur tinkama pagal nuostatos prasmę. 48. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
vartojami skirtingi terminai, t. y. „juridiniai asmenys“, „asmenys“. Atsižvelgiant į tai ir siekiant aiškumo, siūlytina šio straipsnio nuostatose vartojamus terminus suvienodinti. Pritarti. Patikslinti keičiamo įstatymo 22 straipsnį taip, kaip nurodyta Teisės departamento 49 pasiūlyme: junginį ,,juridiniai asmenys“ pakeisti į žodį ,, asmenys “,
2020-07-01 22, 23,25
siūlomą nustatyti teisinį reguliavimą, egzaminuoti fizinius asmenis, pageidaujančius dirbti darbą, tiesiogiai arba netiesiogiai susijusį su geležinkelių transporto eismu, ir (ar) fizinius asmenis, pageidaujančius atlikti krovinių krovimo ir tvirtinimo vagonuose darbų vadovų funkcijas, galėtų tik juridiniai asmenys, nustatyta tvarka gavę egzaminų centro įgaliojimus. Nėra aišku, kokiais argumentais remiantis aukščiau minėtų fizinių asmenų egzaminavimą galėtų vykdyti tik juridiniai asmenys, o fiziniai asmenys, kitos organizacijos bei jų padaliniai tokios veiklos vykdyti neturėtų teisės. Svarstytina, ar asmenų ratas neturėtų būti išplėstas.
Jeigu būtų pritarta šiai pastabai, reikėtų išplėsti ir keičiamo įstatymo 23 straipsnio 1 dalyje siūlomas nustatyti asmenų, pageidaujančių mokyti fizinius asmenis, kurių darbas tiesiogiai arba netiesiogiai susijęs su geležinkelių transporto eismu, ir (ar) krovinių krovimo ir tvirtinimo vagonuose darbų vadovus, taip pat atitinkamai keičiamo įstatymo 25 straipsnio 1 dalyje nustatytų subjektų ratą. Pritarti. Keičiamo įstatymo 22 straipsnyje nurodyta, kad egzaminavimą vykdo juridiniai asmenys, kadangi pagal egzaminavimo centro veiklos pobūdį, apimtis, tokios veiklos niekuomet nevykdo fiziniai asmenys. Tačiau atsižvelgiant į Teisės departamento argumentus, sutinkame, kad nėra pagrindo apriboti galimybę vykdyti tokią veiklą ir fiziniams asmenims, o taip pat kitoms organizacijoms bei jų padaliniams, todėl siūlytina keičiamo įstatymo projekto 22 straipsnyje žodžių junginį ,,juridiniai asmenys“ pakeisti į žodį ,,asmenys“, kuris vartojamas visose keičiamo įstatymo nuostatose, kurios nėra specifiškai taikomos tik tam tikriems subjektams. Taip pat patikslinti keičiamo įstatymo 22 straipsnio 5 dalį, nurodant, kad skelbiami asmens duomenys: ,,Eismo saugos institucija interneto svetainėje viešai skelbia asmens, kuriam išduoti įgaliojimai egzaminavimo centrui, vardą (vardus), pavardę (pavardes), jeigu jis yra fizinis asmuo, juridinio asmens teisinę formą, pavadinimą, kodą, jeigu jis yra juridinis asmuo, įgaliojimų egzaminavimo centrui numerį, išdavimo datą, galiojimo sustabdymo, galiojimo sustabdymo panaikinimo ir galiojimo panaikinimo datą, kad būtų galima įsitikinti, jog asmeniui yra išduoti įgaliojimai egzaminavimo centrui ir jie galioja.
Duomenys apie asmenį, kuriam išduoti įgaliojimai egzaminavimo centrui, paskelbiami ne vėliau kaip kitą darbo dieną po sprendimo išduoti įgaliojimus egzaminavimo centrui priėmimo dienos ir skelbiami tol, kol įgaliojimų egzaminavimo centrui galiojimas panaikinamas šio straipsnio 11 dalyje nustatytais atvejais. Fizinio asmens duomenys tvarkomi vadovaujantis Bendruoju duomenų apsaugos reglamentu, Asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymu ir kitais teisės aktais, reglamentuojančiais duomenų tvarkymą .“ Atitinkamai patikslinti keičiamo įstatymo 23, 25 ir 26 straipsnius. 50. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
5
žodžių „po sprendimo išduoti įgaliojimus egzaminavimo centrui priėmimo“ įrašytinas žodis „dienos“. Pritarti. Papildyti keičiamo įstatymo 22 straipsnio 5 dalį žodžiu ,,dienos“. 51. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
6
pirmojoje pastraipoje, apibūdinant subjektus, turinčius įgaliojimus vykdyti egzaminavimo centrų funkcijas, vartojama sąvoka ,,asmenys”.
Tuo atveju, jeigu atsižvelgiant į šios išvados 49 pastabą nebūtų išplėstas fizinius asmenis egzaminuoti siekiančių subjektų ratas ir egzaminavimo centrų funkcijas galėtų vykdyti tik juridiniai asmenys, keičiamo įstatymo 22 straipsnio 6 dalyje prieš žodį ,,asmenys” įrašytinas žodis ,,juridiniai”. Pritarti. Patikslinti keičiamo įstatymo 22 straipsnio 6 dalį taip, kaip nurodyta Teisės departamento 49 pasiūlyme ir naudoti sąvoką „ asmenys
“. 52. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
112
punkte siūloma nustatyti, kad įgaliojimų egzaminavimo centrui galiojimą eismo saugos institucija panaikina per 3 darbo dienas nuo šioje dalyje nurodytos informacijos gavimo ar aplinkybių paaiškėjimo dienos, jeigu egzaminavimo centrui iškelta bankroto byla. Pažymėtina, kad pagal Juridinių asmenų nemokumo įstatymo 2 straipsnio 1 dalyje nustatytą teisinį reguliavimą bankrutuojančiu juridiniu asmeniu yra laikomas ne tik juridinis asmuo, kuriam iškelta bankroto byla, bet ir juridinis asmuo, kuriam bankroto procesas vykdomas ne teismo tvarka. Atsižvelgus į tai, projekto nuostatą reikėtų atitinkamai papildyti. Pritarus pastabai, vadovaujantis aukščiau išdėstytais argumentais, atitinkamai reikėtų papildyti ir keičiamo įstatymo 23 straipsnio
keičiamo įstatymo 22 straipsnio 11 dalies 2 punktą, nurodant, kad: ,,2) egzaminavimo centras likviduotas, egzaminavimo centrui iškelta bankroto byla arba jo bankroto procesas vykdomas ne teismo tvarka ;“. Atitinkamai patikslinti keičiamo įstatymo 23 straipsnio 11 dalies 2 punktą, 25 straipsnio 15 dalies 5 punktą, 26 straipsnio 14 dalies 6 punktą. 53.
3
įstatymo 23 straipsnio 3 dalies pirmajame sakinyje, apibūdinant subjektus, turinčius įgaliojimus mokymo centrams, vartojama sąvoka ,,asmenys”. Tuo atveju, jeigu atsižvelgiant į šioje išvadoje išdėstytą pastabą nebūtų išplėstas fizinių asmenų mokymus siekiančių vykdyti subjektų ratas, siekiant aiškumo, keičiamo įstatymo 23 straipsnio 3 dalies pirmajame sakinyje prieš žodį ,,asmenys” įrašytinas žodis ,,juridiniai”. Pritarti. Patikslinti keičiamo įstatymo 23 straipsnio 3 dalį taip, kaip nurodyta Teisės departamento 49 pasiūlyme ir naudoti sąvoką „ asmenys
“. 54. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
3
įstatymo 25 straipsnio 3 dalyje nurodytas Europos Komisijos sprendimo pavadinimas tikslintinas, kadangi vadovaujantis Nuorodų į Europos Sąjungos teisės aktus teikimo teisės aktuose reikalavimų aprašo, patvirtintu 2020 m. kovo 6 d. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro įsakymu Nr. 1R-72 (toliau
numatoma, kad ,,ir apie priimtą sprendimą informuoja prašymą pateikusį asmenį“. Atkreiptinas dėmesys, kad iš teikiamos nuostatos nėra aišku per kokį terminą eismo saugos institucija turi informuoti asmenį apie sprendimą išduoti arba atsisakyti išduoti traukinio mašinistų mokymo centro pripažinimo pažymėjimą. Atsižvelgiant į tai ir siekiant aiškumo, siūlytina šį terminą apibrėžti. Pritarti.
Pritarti. Patikslinti keičiamo įstatymo 25 straipsnio 7 dalį, nurodant, kad: „ Eismo saugos institucija ne vėliau kaip per 20 darbo dienų nuo tinkamai įforminto prašymo ir visų eismo saugos institucijos nurodytų dokumentų gavimo dienos priima sprendimą išduoti arba atsisakyti išduoti traukinio mašinistų mokymo centro pripažinimo pažymėjimą ir apie priimtą sprendimą ne vėliau kaip per 3 darbo dienas informuoja prašymą pateikusį asmenį.“ Toks terminas yra nustatytas Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo
9
įstatymo 25 straipsnio 9 dalyje po žodžių „po sprendimo išduoti traukinio mašinistų mokymo centro pripažinimo pažymėjimą priėmimo“ įrašytinas žodis „dienos“. Pritarti. Papildyti keičiamo įstatymo 25 straipsnio 9 dalį žodžiu ,,dienos“. 57. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
16
įstatymo 25 straipsnio 16 dalyje siūloma nustatyti, kad skundus dėl traukinio mašinistų mokymo centrų veiksmų (neveikimo), susijusių su mokymų vykdymu, išankstine ginčų nagrinėjimo ne teisme tvarka nagrinėja eismo saugos institucija. Iš projekto nuostatų nėra aišku, ar ši tvarka asmenims būtų privaloma prieš kreipiantis į teismą, ar asmenys į teismą galėtų kreiptis tiesiogiai. Svarstytina, ar projekto nuostatų nereikėtų patikslinti, pašalinant šį neaiškumą. Jeigu būtų pritarta šiai pastabai ir vertinamoji projekto nuostata būtų tikslinama, vadovaujantis aukščiau išdėstytais argumentais atitinkamai reikėtų patikslinti ir keičiamo įstatymo 26 straipsnio 15 dalies, 27 straipsnio 14 dalies ir 33 straipsnio 12 dalies nuostatas. Pritarti. Rengiant keičiamo įstatymo projektą buvo įvertinta 5 metų Teisės departamento pasiūlyme nurodytų ginčų nagrinėjimo praktika (reikalavimas nagrinėti ginčus išankstine ginčo nagrinėjimo ne teisme tvarka buvo įtvirtintas 2015-06-16 Lietuvos Respublikos geležinkelių transporto eismo saugos įstatymo Nr.
IX-1905 pakeitimo įstatyme Nr. XII-1793) ir nuspręsta, kad nėra poreikio tokius ginčus privalomai nagrinėti eismo saugos institucijoje prieš kreipiantis į teismą. Atsižvelgiant į tai , keičiamo įstatymo 25 straipsnio
išankstine ginčo nagrinėjimo ne teisme tvarka. Pakartotinai įvertinus Teisės departamento pasiūlyme nurodytas keičiamo įstatymo projekto nuostatas, siūlytina jų išvis atsisakyti, kadangi asmenys visada turi teisę pateikti skundus Viešojo administravimo įstatymo nustatyta tvarka, pagal skundžiamo dalyko esmę, kreipiantis į Lietuvos transporto saugos administraciją, Vartotojų teisių apsaugos tarnybą ar kt. Taip pat siūlytina patikslinti 33 straipsnio 12 dalį, nurodant, kad: ,,
(vežėjai) privalo parengti, patvirtinti ir paskelbti savo interneto svetainėse prašymų teikimo, nagrinėjimo ir sprendimų priėmimo tvarką, pagal kurią fiziniams asmenims, pageidaujantiems įgyti traukinio mašinisto sertifikatą ar jį įgijusiems, suteikiama galimybė kreiptis į eismo saugos instituciją ir apskųsti sprendimus prašyti geležinkelių infrastruktūros valdytojo ir geležinkelio įmonės (vežėjai) peržiūrėti savo priimtus sprendimus, susijusius su traukinio mašinisto sertifikatų išdavimu, galiojimo sustabdymu, galiojimo sustabdymo panaikinimu ir galiojimo panaikinimu . “ Minėtąja nuostata siekiama įgyvendinti 2007 m. spalio 23 d.
Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2007/59/EB dėl traukinio mašinistų, valdančių lokomotyvus ir traukinius geležinkelių sistemoje Bendrijos teritorijoje, sertifikavimo su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2019 m. balandžio 5 d. Europos Komisijos direktyva 2019/554/ES (toliau – Traukinio mašinistų direktyva) 15 straipsnio 1 dalies nuostatą, kad: ,,Kiekviena geležinkelio įmonė ir infrastruktūros valdytojas nustato <...> prašymų teikimo, nagrinėjimo ir sprendimų priėmimo tvarką, pagal kurią mašinistams suteikiama galimybė prašyti peržiūrėti sprendimą, susijusį su sertifikato išdavimu, atnaujinimu, jo galiojimo sustabdymu ar nutraukimu.“ Šiuo metu ši nuostata yra perkelta galimai neteisingai, kadangi nurodo, jog atitinkami subjektai privalo parengti tvarką, kuria sudaroma galimybė kreiptis į eismo saugos instituciją. Pažymėtina, kad asmenys visuomet gali pateikti prašymą ar skundą eismo saugos institucijai Viešojo administravimo įstatymo nustatyta tvarka. 58. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
1 58.
Keičiamo įstatymo 28 straipsnio 1 dalyje nurodytas Europos Komisijos įgyvendinimo reglamento pavadinimas tikslintinas, kadangi vadovaujantis aprašo 11 punktu, įstatymo priede pateikus visą Europos Sąjungos teisės akto pavadinimą, įstatymo tekste nurodomas sutrumpintas Europos Sąjungos teisės akto pavadinimas. Pritarti. Projekto 1 straipsnyje dėstomo keičiamo įstatymo 28 straipsnio 1 dalis patikslinta, nurodant, kad: „1. Atitikties įvertinimo įstaigos veiklą, kaip tai numatyta Reglamente (ES) Nr. 402/2013, gali vykdyti juridiniai asmenys, turintys galiojantį akreditavimo pažymėjimą, išduotą Atitikties įvertinimo įstatymo nustatyta tvarka (toliau – atitikties įvertinimo įstaigos).“
28
punkte siūloma nustatyti, kad atitikties įvertinimo įstaigos, pageidaujančios Lietuvos Respublikoje gauti įgaliojimus vykdyti notifikuotosios įstaigos veiklą, turi būti apsidraudę ketinamos vykdyti veiklos civilinę atsakomybę. Atkreipiame dėmesį, kad iš projekto nuostatų nėra aišku, kokia minimalia draudimo suma savo civilinę atsakomybę turėtų būti apsidraudę minėtos įstaigos, kurie jų veiksmai (neveikimas) būtų laikomi draudžiamaisiais įvykiais ir panašiai. Projektą reikėtų papildyti nuostatomis, pašalinančiomis šį neaiškumą. Nepritarti. Atitikties įvertinimo įstaigų veikla gali būti įvairi – apimanti vieno ar kelių geležinkelių posistemio (-ių) patikrą, vieno ar kelių geležinkelių sąveikaujančios dalies (-ių), geležinkelių posistemių ir geležinkelių sąveikaujančių dalių patikrą ir pan. Tad, ir nuostoliai, atsiradę dėl netinkamos atitikties įvertinimo įstaigų veiklos skirtingose srityse, gali būti žymiai skirtingi.
Mėlynajame vadove dėl gaminius reglamentuojančių ES taisyklių įgyvendinimo taip pat pabrėžiama, kad civilinės atsakomybės draudimo, taikomo notifikuotosioms įstaigoms, aprėptis ir bendra finansinė vertė turi atitikti su notifikuotosios įstaigos veikla susijusios rizikos lygį. Skirtingais atvejais ji gali būti labai įvairi. Skirtingos civilinės atsakomybės draudimo sumos (priklausomos nuo srities, kurioje atitikties įvertinimo įstaiga atlieka atitikties įvertinimą) pastebimos ir Nacionalinio akreditacijos biuro (toliau – NAB) praktikoje. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes bei į tai, kad adekvačias profesinės civilinės atsakomybės draudimo sumas, vadovaudamiesi teisės aktų reikalavimais, nustato patys draudikai, manytina, kad nustatyti keičiamo įstatymo projekte konkrečias civilinės atsakomybės draudimo sumas (taip pat ir minimaliąją) yra netikslinga. Taip pat pažymėtina, kad aptariamos atitikties įvertinimo įstaigos, vykdančios geležinkelių posistemių ir sąveikos sudedamųjų dalių patikras, nėra vienintelės, kurioms taikomas reikalavimas apdrausti civilinę atsakomybę. Šis reikalavimas yra nustatytas bendrai visoms atitikties įvertinimo įstaigoms 2008 m. liepos 9 d. Europos Parlamento ir Tarybos sprendimo Nr. 768/2008/EB dėl bendrosios gaminių pardavimo sistemos ir panaikinančio sprendimą 93/465/EEB R17 straipsnio 9 dalyje. Praktikoje atitikties įvertinimo įstaigos vadovaujasi NAB patvirtintais ir atitikties vertinimo veiklai taikomais akreditavimo procedūriniais dokumentais, kurie skelbiami NAB interneto svetainėje. Vadovaujantis NAB patvirtintu Akreditavimo dokumentu Nr. AD 5.4 ,,Produktų sertifikavimo įstaigų akreditavimas. Specialieji reikalavimai“, asmuo, siekiantis akredituotis kaip atitikties įvertinimo įstaiga, turi pateikti veiklos atsakomybės draudimą (polisą).
Kituose teisės aktuose, pavyzdžiui Lietuvos Respublikos metrologijos įstatymo 10 straipsnio 6 dalyje, Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2015-12-10 įsakymu Nr. D1-901 patvirtinto statybos techninio reglamento STR 1.01.04:2015 „Statybos produktų, neturinčių darniųjų techninių specifikacijų, eksploatacinių savybių pastovumo vertinimas, tikrinimas ir deklaravimas. Bandymų laboratorijų ir sertifikavimo įstaigų paskyrimas. Nacionaliniai techniniai įvertinimai ir techninio vertinimo įstaigų paskyrimas ir paskelbimas“ 24 punkte yra įtvirtintas tik reikalavimas atitikties įvertinimo įstaigoms turėti civilinės atsakomybės draudimą, nedetalizuojant draudimo sumų ir kitų sąlygų. 60. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
2
siūloma nustatyti, kad asmuo, nepasitikrinęs sveikatos, atsisakęs nustatytu laiku pasitikrinti sveikatą arba dėl sveikatos būklės negalintis dirbti traukinio mašinisto darbo nušalinamas nuo darbo. Svarstytina, ar projekto nuostatų nereikėtų papildyti nurodant subjektus, kurie tokiu atveju būtų įgalioti traukinio mašinistą nušalinti nuo darbo. Pritarti. Papildyti keičiamo įstatymo 32 straipsnio 2 dalį: ,, Traukinio mašinisto sertifikatą išdavęs asmuo nedelsdamas nušalina nuo darbo sveikatos nepasitikrinusį, atsisakiusį laiku pasitikrinti arba dėl sveikatos būklės negalintį dirbti fizinį asmen į.“
4
nuostata ,,Šis dokumentas priklauso jo turėtojui“ nėra pakankamai aiški, nes neaišku kokio konkrečiai tikslo minėta nuostata yra siekiama. Svarstytina, ar jos nereikėtų patikslinti. Pritarti.
Pritarti. Patikslinti keičiamo įstatymo 32 straipsnio 4 dalį, nurodant, kad: ,,Šis dokumentas priklauso jo turėtojui ir jo originalą saugo traukinio mašinistas, kuriam jis išduotas .“ Tokia keičiamo įstatymo 32 straipsnio 4 dalies nuostatos formuluotė atitinka Traukinio mašinistų direktyvos 6 straipsnio 1 dalies nuostatą, kad: ,,Pažymėjimas priklauso jo turėtojui <...>“. 62. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2020-07-0132 4,16
institucijos pavadinimas, kuris prasideda žodžiais „Lietuvos Respublika“, minimas ne kartą, pirmą kartą parašius visą pavadinimą, toliau jis gali būti rašomas be žodžių „Lietuvos Respublika“. Atsižvelgiant į tai, kad keičiamo nuostatose yra vartojamas Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos pavadinimas, siūlytina keičiamo įstatymo 32 straipsnio 4 dalyje prieš žodžius
„vidaus reikalų ministerijos“ išbraukti žodžius „Lietuvos Respublikos“. Analogiško turinio pastaba teiktina ir dėl 32 straipsnio
pareigų pavadinimo. Pritarti. Patikslinti keičiamo įstatymo 32 straipsnio 4 ir 16 dalių nuostatas, išbraukiant žodžių junginį ,,Lietuvos Respublikos“ ir žodį ,,vidaus“ parašant iš didžiosios raidės. Taip pat siekiant tikslumo siūlytina 32 straipsnio 16 dalyje įrašyti žodį ,,pakeitimo“ ir išbraukti žodžius ,,galiojimo sustabdymo, galiojimo sustabdymo panaikinimo, galiojimo panaikinimo“: „16.
Traukinio mašinisto pažymėjimų išrašymo, išdavimo, pratęsimo, pakeitimo galiojimo sustabdymo, galiojimo sustabdymo panaikinimo , galiojimo panaikinimo, traukinio mašinisto pažymėjimų dublikatų išdavimo tvarką, suderinęs su Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministru, nustato susisiekimo ministras.“ Traukinio mašinistų pažymėjimo galiojimo sustabdymo, galiojimo sustabdymo panaikinimo, galiojimo panaikinimo tvarka yra nustatyta keičiamo įstatymo 32 straipsnyje, tačiau pakeitimo tvarką tikslinga nustatyti susisiekimo ministro įsakymu. 63. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2020-07-0132 6,7
ir 7 dalių santykis, nes abiejose dalyse siūloma reglamentuoti traukinio mašinisto pažymėjimo galiojimo sustabdymą tuo pačiu pagrindu. Be to, svarstytina, ar keičiamo įstatymo 32 straipsnio 7 dalyje pateiktą nuorodą į keičiamo įstatymo 37 straipsnio 1 dalį nereikėtų patikslinti, nes pastarajame straipsnyje siūloma reglamentuoti traukinio mašinistų sertifikatų sąrašų sudarymą ir panašiai, t. y. pastarajame straipsnyje siūlomas nustatyti teisinis reguliavimas, manytina, nėra susijęs su traukinio mašinistų pažymėjimo galiojimo sustabdymo pagrindais ar mašinistų pažymėjimų galiojimo sustabdymo tvarkos nustatymu. Projekto nuostatos tikslintinos. Pritarti. Patikslinti keičiamo įstatymo 32 straipsnio 7 dalį: „7.
Eismo saugos institucija sustabdo traukinio mašinisto pažymėjimo galiojimą ir praneša apie šį sprendimą traukinio mašinisto pažymėjimo turėtojui per 12 darbo dienų nuo dienos, kai išnagrinėjusi geležinkelių infrastruktūros valdytojo, geležinkelio įmonės (vežėjo) informaciją apie traukinio mašinisto sertifikato galiojimo sustabdymą, kurią geležinkelių infrastruktūros valdytojas, geležinkelio įmonė (vežėjas) pateikė šio įstatymo
, nusprendžia, kad traukinio mašinisto pažymėjimo turėtojas nebeatitinka jam keliamų reikalavimų, nustatytų šio straipsnio 1 dalyje.“ Projekto keičiamo įstatymo 32 straipsnio 7 dalyje siekiama nustatyti terminą, per kurį eismo saugos institucija turi priimti sprendimą dėl traukinio mašinisto pažymėjimo, kai geležinkelio įmonė (vežėjas) ar geležinkelių infrastruktūros valdytojas pateikia informaciją apie priimtą sprendimą sustabdyti traukinio mašinisto sertifikatą. Kitais atvejais, kaip nustatyta keičiamo įstatymo 32 straipsnio 6 dalyje terminas pačiam pažeidimui nustatyti nereglamentuojamas, tik nurodoma, kad sprendimas, nustačius pažeidimą, turi būti priimtas per 3 darbo dienas. Keičiamo įstatymo 37 straipsnio 1 dalyje yra nustatyta, kad geležinkelio įmonė (vežėjas) ar geležinkelių infrastruktūros valdytojas eismo saugos institucijos prašymu privalo pateikti informaciją apie traukinio mašinistų sertifikatus. 64. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
6
siūloma nustatyti, kad eismo saugos institucija sustabdo traukinio mašinisto pažymėjimo galiojimą, kai nustato, kad traukinio mašinistas nebeatitinka ,,traukinio mašinisto pažymėjimo turėtojui keliamų reikalavimų, nustatytų šio straipsnio 1 dalyje“.
Atkreipiame dėmesį, kad keičiamo įstatymo 32 straipsnio 1 dalyje nustatyti reikalavimai ne traukinio mašinisto pažymėjimo turėtojui, bet reikalavimai fiziniam asmeniui, pageidaujančiam gauti traukinio mašinisto pažymėjimą. Atsižvelgiant į tai, projekto nuostata tikslintina. Be to, svarstytina, ar sąvoka ,,traukinio mašinisto pažymėjimo turėtojas” neturėtų būti keičiama sąvoka ,,fizinis asmuo, kuriam išduotas traukinio mašinisto pažymėjimas”. Pritarti. Patikslinti keičiamo įstatymo 32 straipsnio 6 dalies nuostatas: ,,6. Eismo saugos institucija sustabdo traukinio mašinisto pažymėjimo galiojimą ir praneša apie šį sprendimą traukinio mašinisto pažymėjimo turėtojui per 3 darbo dienas, išskyrus šio straipsnio 7 dalyje nustatytą išimtį, nuo momento, kai eismo saugos institucija nustato, kad traukinio mašinistas nebeatitinka traukinio mašinisto pažymėjimo turėtojui keliamų reikalavimų šio straipsnio 1 dalyje nustatytų reikalavimų .“ Tam tikro leidimo (pažymėjimo, sertifikato ir pan.) ,,turėtojas“ yra Lietuvos Respublikos teisės aktuose vartojamas žodžių junginys. Projektą yra įvertinę kalbos specialistai, kurie neturėjo pastebėjimų ar pasiūlymų aptariamu aspektu. 65. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
64
punkte siūloma nustatyti, kad geležinkelių infrastruktūros valdytojas, geležinkelio įmonė (vežėjas) ir kita įmonė sustabdo traukinio mašinisto sertifikato galiojimą, jeigu traukinio mašinistas pameta ar kitaip praranda sertifikatą.
Atkreipiame dėmesį, kad pagal projektu keičiamo įstatymo 33 straipsnio 3 dalyje siūlomą nustatyti teisinį reguliavimą, traukinio mašinisto sertifikatas priklauso jį išdavusiam asmeniui, o traukinio mašinistui gali būti išduodamas tik sertifikato nuorašas, todėl traukinio mašinistas pamesti ar kitaip prarasti traukinio mašinisto sertifikato negali. Projekto nuostatos tikslintinos. Pritarti. Patikslinti keičiamo įstatymo 33 straipsnio 6 dalies 3 punktą: ,,3) traukinio mašinistas pameta ar kitaip praranda traukinio mašinisto sertifikato nuorašą.“
7
straipsnio 7 dalyje neturėtų būti nustatyti minimalūs ir maksimalūs terminai, nustatomi pašalinti priežastims, dėl kurių traukinio mašinisto sertifikatas buvo sustabdytas. Pritarti. Pažymėtina, kad Traukinio mašinistų direktyvos 15 straipsnyje yra nustatyta, kad geležinkelio įmonės (vežėjo) ir infrastruktūros valdytojo nustatoma traukinio mašinistų sertifikatų išdavimo (galiojimo sustabdymo, panaikinimo) tvarka yra jos eismo saugos valdymo sistemos dalis. Todėl keičiamo įstatymo 33 straipsnio 6-8 dalyse yra siūloma nustatyti tik traukinio mašinistų sertifikatų galiojimo sustabdymo ir panaikinimo pagrindus, paliekant galimybę geležinkelio įmonei (vežėjui) ir infrastruktūros valdytojui priimti sprendimus pagal savo eismo saugos valdymo sistemose aprašytas procedūras.
Tačiau, kadangi traukinio mašinisto sertifikatą sustabdo traukinio mašinistą į darbą priėmusi geležinkelio įmonė (vežėjas) arba geležinkelių infrastruktūros valdytojas, t.y. darbdavys, siekiant apsaugoti silpnesniąją šalį darbuotoją (traukinio mašinistą), manome, kad yra tikslinga nustatyti minimalius ir maksimalius terminus pašalinti priežastims, dėl kurių traukinio mašinisto sertifikatas buvo sustabdytas. Atsižvelgiant į tai, siūlytina patikslinti keičiamo įstatymo 33 straipsnio 7 dalį, nurodant, kad: ,,
(vežėjas) panaikina traukinio mašinisto sertifikato galiojimo sustabdymą, jeigu traukinio mašinistas per geležinkelių infrastruktūros valdytojo, geležinkelio įmonės (vežėjo) eismo saugos valdymo sistemoje nustatytą ne trumpesnį kaip 20 darbo dienų terminą pašalina priežastis, dėl kurių traukinio mašinisto sertifikatas buvo sustabdytas. Terminas pašalinti priežastis, dėl kurių traukinio mašinisto sertifikato galiojimas buvo sustabdytas, gali būti pratęstas 20 darbo dienų traukinio mašinistui pateikus motyvuotą prašymą asmeniui, išdavusiam traukinio mašinisto sertifikatą, eismo saugos valdymo sistemos nustatyta tvarka. <...>
“. 67. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
8
punkte siūloma nustatyti, kad geležinkelių infrastruktūros valdytojas, geležinkelio įmonė (vežėjas) ir kita įmonė panaikina traukinio mašinisto sertifikato galiojimą, jeigu nutrūksta darbo sutartis su traukinio mašinistu.
Tuo tarpu iš keičiamo įstatymo 32 straipsnio 3 ir 11 dalių nuostatų darytina išvada, kad su traukinio mašinistu vietoj darbo sutarties gali būti sudaromos ir kitų rūšių sutartys, nes pastarosiose dalyse vartojama sąvoka ,,sutartis“. Tuo atveju, jeigu su traukinio mašinistu gali būti sudaryta tik darbo sutartis, tai keičiamo įstatymo 33 straipsnio 3 ir 11 dalių nuostatas reikėtų patikslinti. Jeigu gali būti sudaromos ir kitos sutartys, tai tikslintinos keičiamo įstatymo 33 straipsnio 8 dalies 1 punkto nuostatos. Pritarti. Patikslinti keičiamo įstatymo 33 straipsnio 8 dalies 1 punktą, nurodant, kad: ,,<...> nutrūksta sutartis, pagal kurią traukinio mašinistas dirbo, ar jis neterminuotai perkeliamas į kitas pareigas, nesusijusias su traukinių valdymu;<...>“. 68. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
12
punkte yra numatoma, kad draudžiama valdyti geležinkelių riedmenis fiziniams asmenims, kurie yra neblaivūs, apsvaigę nuo psichiką veikiančių medžiagų. Atkreiptinas dėmesys, kad keičiamo įstatymo 32 straipsnio 9 dalies 6 punkte yra vartojami terminai “neblaivūs arba apsvaigę nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų“ . Atsižvelgiant į tai ir siekiant keičiamame įstatyme vartojamų sąvokų vienodumo, siūlytina šiuos vartojamus terminus suvienodinti. Pritarti. Patikslinti keičiamo įstatymo 34 straipsnio 1 dalies 2 punktą: „2) esant neblaiviems arba apsvaigusiems nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų;“
4 69.
Keičiamo įstatymo 34 straipsnio 4 dalyje siūloma nustatyti, kad traukinio mašinistas privalo su savimi turėti ir kompetentingos institucijos pareigūno ar valstybės tarnautojo reikalavimu pateikti traukinio mašinisto sertifikatą. Atkreipiame dėmesį, kad pagal keičiamo įstatymo 33 straipsnio 3 dalies nuostatas traukinio mašinisto sertifikatas priklauso jį išdavusiam subjektui, o traukinio mašinistui išduodamas tik jo nuorašas. Todėl traukinio mašinistas aukščiau minėtų pareigūnų ar valstybės tarnautojų reikalavimu galėtų pateikti tik traukinio mašinisto sertifikato nuorašą. Atsižvelgus į tai, projekto nuostata tikslintina. Pritarti. Patikslinti keičiamo įstatymo 34 straipsnio 4 dalį, nurodant, kad: ,, 4. Traukinio mašinistas privalo su savimi turėti ir kompetentingos institucijos pareigūno ar valstybės tarnautojo reikalavimu pateikti traukinio mašinisto pažymėjimą ir traukinio mašinisto sertifikatą sertifikato nuorašą .“
4
įstatymo 35 straipsnio 4 dalyje yra numatoma, kad gydytojas turi informuoti traukinio mašinisto sertifikatą išdavusį asmenį apie traukinio mašinisto sveikatos būklės pablogėjimą. Atkreiptinas dėmesys, kad iš teikiamos nuostatos nėra aišku, per kokį terminą gydytojas privalo pateikti šią informaciją. Atsižvelgiant į tai ir siekiant aiškumo, siūlytina šį terminą apibrėžti. Pritarti. Patikslinti keičiamo įstatymo 35 straipsnio 4 dalį: ,,... Šio įstatymo 32 straipsnio 2 dalyje nurodytas gydytojas per 3 darbo dienas turi informuoti traukinio mašinisto sertifikatą išdavusį asmenį apie traukinio mašinisto sveikatos būklės pablogėjimą.“3 darbo dienos yra standartinis terminas skubiems veiksmams, kurių nebūtina įvykdyti tą pačią akimirką, atlikti. 71. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
1
apibrėžiama saugos tyrimų vadovo sąvoka.
Svarstytina ar šios sąvokos apibrėžimo nereikėtų nurodyti keičiamo įstatymo 2 straipsnyje, kuriame apibrėžiamos pagrindinės įstatymo sąvokos. Nepritarti. Yra netikslinga įtvirtinti saugos tyrimų vadovo apibrėžtį būtent keičiamame įstatyme (jo 2 straipsnyje), kadangi saugos tyrimų vadovas atlieka ne tik geležinkelių transporto katastrofos, eismo įvykių ir riktų tyrimus, tačiau tiria ir orlaivių avarijas bei incidentus, sunkias laivo avarijas, laivo avarijas ir incidentus. Saugos tyrimų vadovo apibrėžtis galėtų būti įtvirtinta horizontaliajame įstatyme, kuris nustatytų bendrus reikalavimus saugos tyrimams, jeigu toks įstatymas būtų priimtas. Šiuo metu specialiuosiuose įstatymuose - Lietuvos Respublikos saugios laivybos įstatyme, Geležinkelių transporto eismo saugos įstatyme ir Lietuvos Respublikos aviacijos įstatyme saugos tyrimų vadovo apibrėžtis nenustatyta, tačiau įtvirtinta bendra nuostata, kad visus įvykius, įvykstančius atitinkamose transporto srityse tiria Lietuvos Respublikos teisingumo ministro paskirtas atitinkamų įvykių saugos tyrimų vadovas (vadovai) (Saugios laivybos įstatymo 48 straipsnio 4 dalis, Geležinkelių transporto eismo saugos įstatymo 36 straipsnio 2 dalis, Aviacijos įstatymo 42 straipsnio 2 dalis). 72. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
2
numatoma, kad siekdamas užtikrinti nepriklausomą saugos tyrimų vadovo sprendimų priėmimą, saugos tyrimų vadovas savo funkcijoms atlikti ir įgaliojimams vykdyti disponuoja adekvačiais finansiniais ištekliais“, Pastebėtina, kad žodžių junginys „adekvačiais finansiniais ištekliais“ gali būti vertinamas individualiai ir subjektyviai. Atsižvelgiant į tai, svarstytina ar keičiamo įstatymo 39 straipsnio 2 dalies nuostata neturėtų būti tikslinama.
Pritarti Keičiamo įstatymo 39 straipsnio 2 dalyje įtvirtinti šiuo metu galiojančio įstatymo 36 straipsnio 3 dalyje įtvirtintą nuostatą: ,,
finansinių išteklių, užtikrinančių nepriklausomą saugos tyrimų vadovo sprendimų priėmimą. “ Keičiamo įstatymo projekte yra siekiama perkelti Saugos direktyvos 16 straipsnio 1 dalies nuostatą, kad: ,,<...> saugos tyrimo įstaiga <...> turi galėti gauti pakankamai išteklių savo nepriklausomumui užtikrinti.“ Keičiamo įstatymo projekto derinimo metu buvo svarstytas ne vienas galimas keičiamo įstatymo 39 straipsnio 2 dalies nuostatos suformulavimo variantas, tačiau jie sukritikuoti dėl nepakankamo apibrėžtumo. 73. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
4
siūloma nustatyti, kad „Eismo saugos institucija, kitos įstaigos ar institucijos, atsižvelgdamos į savo kompetenciją, imasi būtinų priemonių užtikrinti, kad į saugos tyrimų vadovo, Europos Sąjungos valstybės narės arba Europos ekonominės erdvės valstybės saugos tyrimo įstaigos išleistas saugos rekomendacijas būtų tinkamai atsižvelgta ir tam tikrais atvejais imtasi veiksmų. Remiantis teisėkūros aiškumo principu teisinis reguliavimas turi būti suprantamas, tikslus, aiškus ir nedviprasmiškas, dėl šios priežasties svarstytina, ar minėti „tam tikri atvejai“ neturėtų įvardinti konkrečiai, arba bent jau pateikta nuoroda kur jie yra įvardinti. Nepritarti.
Nepritarti. Keičiamo įstatymo 41 straipsnio 4 dalies nuostata atitinka Saugos direktyvos 26 straipsnio 2 dalies nuostatą, kad: ,,Valstybės narės, jų nacionalinės saugos institucijos ir Agentūra, atsižvelgdamos į savo kompetenciją, imasi būtinų priemonių užtikrinti, kad į tyrimo įstaigų išleistas rekomendacijas būtų tinkamai atsižvelgta ir tam tikrais atvejais imtasi veiksmų.“ Pažymėtina, kad vadovaujantis Saugos direktyvos 26 straipsnio 2 dalimi, rekomendacijos būna skirtos pirmiausia nacionalinei eismo saugos institucijai, tačiau jos gali taip pat būti aktualios ir kitų ES valstybių narių saugos tyrimų įstaigoms bei kitiems subjektams, kurie patys turi nuspręsti, ar reikėtų imtis tam tikrų veiksmų. Keičiamo įstatymo projekte negalima nustatyti prievolės saugos tyrimų vadovui nurodyti, kokių veiksmų turi imtis kitos ES valstybės narės subjektas, nes ES teisės aktuose nenumatyti reikalingi įgaliojimai, taip pat neįmanoma nurodyti baigtinį sąrašą atvejų, kuomet reikia imtis (ir kokių) veiksmų. 74. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
16
šio įstatymo įsigaliojimo dienos išduoti pirmi leidimai pradėti naudoti TSS atitinkančius geležinkelių riedmenis, pirmi leidimai pradėti naudoti TSS neatitinkančius geležinkelių riedmenis“ nėra pakankamai aiški, nes neaišku, kuriuo laikotarpiu išduotus leidimus apimtų nuostata ,,pirmi leidimai“. Vertinamoji projekto nuostata tikslintina pašalinant šį neaiškumą. Be to, pastebėtina, projekto 2 straipsnio 16 dalyje „geležinkelių techninio sąveikumo specifikacijos (toliau – TSS)“ pavadinimo su nuoroda į trumpinį reikėtų atsisakyti kaip perteklinio, kadangi „Geležinkelių techninio sąveikumo specifikacija“ apibrėžimas su nuoroda į trumpinį „(toliau – TSS)“ pateiktas keičiamo įstatymo 2 straipsnio 23 dalyje. Pritarti. Patikslinti keičiamo įstatymo projekto 2 straipsnio 16 dalį. 75. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
18 75.
Projekto 2 straipsnio 18 dalyje „Europos geležinkelių eismo valdymo sistemos (toliau – ERTMS)“ pavadinimo su nuoroda į trumpinį reikėtų atsisakyti kaip perteklinio, kadangi pirmą kartą „Europos geležinkelių eismo valdymo sistemos“ su nuoroda į trumpinį „(toliau – ERTMS)“ pateiktas keičiamo įstatymo 2 straipsnio 39 dalyje. Pritarti. Patikslinti keičiamo įstatymo projekto 2 straipsnio 18 dalį. 76. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
25
nustatyti, kad ,,Nuo šio įstatymo įsigaliojimo dienos teisės atlikti fizinių asmenų, pageidaujančių gauti traukinio mašinisto pažymėjimą, psichologinį vertinimą netenka asmenys, kuriems ši teisė buvo suteikta Geležinkelių transporto eismo saugos įstatymo Nr. XI-1905 21 straipsnyje nustatyta tvarka. Per 20 darbo dienų nuo šio įstatymo įsigaliojimo eismo saugos institucija apie tai informuoja šioje dalyje nurodytus asmenis“. Tuo atveju jeigu aukščiau nurodytoje projekto nuostatoje turima omenyje iki šio įstatymo įsigaliojimo galiojusio Geležinkelių transporto eismo saugos įstatymo Nr. XI-1905 21 straipsnyje nustatyta tvarka, tai vertinamojoje projekto nuostatoje tai reikėtų nurodyti. Be to, svarstytina, ar projekto 2 straipsnio 25 dalyje nereikėtų nurodyti, kokiu būdu yra pranešama asmenims, kurie, įsigaliojus įstatymui, netektų teisės atlikti atitinkamų fizinių asmenų psichologinį vertinimą. Pritarti. Patikslinti keičiamo įstatymo projekto 2 straipsnio 25 dalį, nurodant, kad: ,,
. Nuo šio įstatymo įsigaliojimo dienos teisės atlikti fizinių asmenų, pageidaujančių gauti traukinio mašinisto pažymėjimą, psichologinį vertinimą netenka asmenys, kuriems ši teisė buvo suteikta iki šio įstatymo įsigaliojimo dienos galiojusio Geležinkelių transporto eismo saugos įstatymo Nr. XI-1905 21 straipsnyje nustatyta tvarka.
Per 20 darbo dienų nuo šio įstatymo įsigaliojimo eismo saugos institucija raštu apie tai informuoja šioje dalyje nurodytus asmenis.“
26
nustatyti, kad ,,šio įstatymo 1 straipsnyje išdėstyto Geležinkelių transporto eismo saugos įstatymo 29 straipsnio 1 dalyje ir 30 straipsnio 1 dalyje nurodytos atitikties įvertinimo įstaigos, kurios įgijo įgaliojimus vykdyti paskelbtosios įstaigos veiklą ar įgaliojimus vykdyti paskirtosios įstaigos veiklą iki šio įstatymo įsigaliojimo, privalo atitikti atitinkamai šio įstatymo 1 straipsnyje išdėstyto Geležinkelių transporto eismo saugos įstatymo 29 straipsnyje arba 30 straipsnyje nustatytus reikalavimus ir vykdyti nurodytas pareigas nuo šio įstatymo įsigaliojimo dienos“. Taigi minėtos atitikties įvertinimo įstaigos projekto 1 straipsnyje dėstomos naujos Geležinkelių transporto eismo saugos įstatymo redakcijos įsigaliojimo dieną turės atitikti naujoje įstatymo redakcijoje siūlomus nustatyti reikalavimus. Atsižvelgus į tai, svarstytina, ar projekto 2 straipsnio 26 dalis neturėtų įsigalioti anksčiau nei visas įstatymas, kad iki įstatymo įsigaliojimo dienos atitikties vertinimo įstaigos galėtų įvykdyti tokią įstatyme joms siūlomą nustatyti pareigą. Nepritarti. Pažymėtina, kad vadovaujantis Sąveikos direktyvos 57 straipsnio 1 dalimi ,,Valstybės narės užtikrina, kad įsigaliotų įstatymai ir kiti teisės aktai, būtini, kad <...>21-39 straipsnių, 40 straipsnio 2 dalies, 42, 44, 45 <...> būtų laikomasi“ ne vėliau kaip 2020 m. spalio 31 d. Nurodyti Sąveikos direktyvos straipsniai yra keičiamo įstatymo 28 – 30 straipsniuose, kuriose nustatomi bendrieji esminiai reikalavimai atitikties įvertinimo įstaigoms.
Tai nėra visiškai nauji, palyginus su galiojančio įstatymo 25-27 straipsniuose nustatytais, reikalavimai:
nešališkumo, nepriklausomumo ir pan. reikalavimus ir pagal šiuo metu joms taikomą teisinį reguliavimą, tik keičiamo įstatymo 28 – 30 straipsniuose jie bus labiau detalizuoti, atskleistas šių reikalavimų turinys;
pat jau taiko (žiūr. NAB patvirtintą Akreditavimo dokumentu Nr. AD 5.4 ,,Produktų sertifikavimo įstaigų akreditavimas. Specialieji reikalavimai“);
juridiniam asmeniui yra nustatytas galiojančio įstatymo 26 straipsnio 1 dalyje ir 4 dalies 5 punkte;
susijusios su informacijos pateikimu, taigi, atitikties įvertinimo įstaigos privalės vykdyti šią pareigą tik tuomet, kai susiklostys tam tikros aplinkybės arba į jas bus kreiptasi dėl informacijos pateikimo;
Komisijos įsteigtose grupėse, kuriose atitikties įvertinimo įstaigos turėtų dalyvauti ir šiuo metu (yra kviečiamos, aktyviai skatinamos dalyvauti, o taip pat dalyvavimas šiose grupėse atitinka pačios atitikties įvertinimo įstaigos interesus). Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, atitikties įvertinimo įstaigoms neturėtų kilti sunkumų keičiamo įstatymo 28-30 straipsniuose nustatytus reikalavimus nuo jo įsigaliojimo dienos. 3. Piliečių, asociacijų, politinių partijų, lobistų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: negauta. 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai: negauta. 5.
teisę, pasiūlymai: negauta. 6. Seimo paskirtų papildomų komitetų /komisijų pasiūlymai: nepaskirti. 7. Komiteto sprendimas ir pasiūlymai:
: pritarti komiteto patobulintam įstatymo projektui ir komiteto išvadoms. 7.2. Pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
komitetas, 2020-10-14210 Argumentai: Kadangi Valstybinės lietuvių kalbos komisijos aprobuotas sąvokas reikia patikslinti, atsižvelgdami į minėtosios komisijos pasiūlymą, siūloma lingvistiniu aspektu patikslinti ir keičiamo įstatymo 2 straipsnio 10 dalį. Pasiūlymas:2 straipsnio 10 dalį išdėstyti taip:
„10. Gaminys - geležinkelių sistemos sąveikaujanti dalis arba geležinkelių
posistemis ar jo dalis, gauta gamybos proceso metu gauti vykdant gamybą .“ Šios sąvokos apibrėžtis atitiktų Sąveikos direktyvos 2 straipsnio 8 dalyje nustatytą gaminio apibrėžtį: ,,gaminys, gautas vykdant gamybos procesą, įskaitant sąveikos sudedamąsias dalis ir posistemius;“. Pritarti. 2. Ekonomikos komitetas, 2020-10-14 8,11 11,12 Argumentai:
Atsižvelgiant į suinteresuotųjų šalių pateiktas pastabas ir pakarotinai įvertinus keičiamo įstatymo nuostatas, manytina, kad ūkio subjektams gali būti ne visai aišku, kaip vadovaujantis Reglamento (ES) 2018/545 ir Projekto 1 straipsnyje dėstomo keičiamo įstatymo 8 straipsnio 12 dalimi, gali būti atliekamas važiavimas iš kitos ES valstybės narės, nepapildžius bendrojo saugos sertifikato. Siūloma patikslinti įstatymo projekto 8 straipsnio 11 dalį. Pasiūlymas:
Įstatymo projekto 8 straipsnio 11 dalį išdėstyti taip: ,,11.
Eismo saugos institucijai susitarus su Europos Sąjungos valstybės nacionaline eismo saugos institucija , Taikant eismo saugos institucijos pagal Reglamento (ES) 2018/545
bendrojo saugos sertifikato turėtojas gali važiuoti iš Lietuvos Respublikos kaimyninės Europos Sąjungos valstybės narės, kurios geležinkelių tinklo charakteristikos yra panašios į Lietuvos Respublikos geležinkelių tinklo charakteristikas ir kurios eksploatavimo taisyklės yra panašios į Lietuvos Respublikos geležinkelių tinklo eksploatavimo taisykles, į Lietuvos Respublikos geležinkelio stotis, kurios yra netoli tos kaimyninės Europos Sąjungos valstybės narės ir Lietuvos Respublikos valstybės sienos (tai yra pirmoji geležinkelio stotis Lietuvos Respublikos teritorijoje už valstybės sienos), nepapildžius bendrojo saugos sertifikato dėl veiklos vietos išplėtimo. Eismo saugos institucija ir Europos Sąjungos valstybės narės nacionalinė eismo saugos institucija susitaria dėl šioje dalyje nurodyto važiavimo atlikimo kiekvienu konkrečiu atveju, jeigu nėra sudarytos Lietuvos Respublikos ir Europos Sąjungos valstybės narės sutarties ar eismo saugos institucijos ir Europos Sąjungos valstybės narės susitarimo. Eismo saugos institucija savo interneto svetainėje skelbia informaciją apie sąlygas, kurios taikomos šioje dalyje nurodytam važiavimui atlikti. Informacijos paskelbimui mutatis mutandis taikomos Reglamento (ES) 2018/545 12 straipsnio nuostatos.“ Atitinkamai patikslinti ir įstatymo projekto 11 straipsnio 12 dalies nuostatas: „12.
Eismo saugos institucijai susitarus su Europos Sąjungos valstybės nacionalinės eismo saugos institucija, Taikant eismo saugos institucijos pagal Reglamento (ES) 2018/545 12 straipsnį parengtą, patvirtintą ir paskelbtą tvarką geležinkelių riedmenys gali važiuoti iš Lietuvos Respublikos kaimyninės Europos Sąjungos valstybės narės, kurios geležinkelių tinklo charakteristikos yra panašios į Lietuvos Respublikos geležinkelių tinklo charakteristikas ir kurios eksploatavimo taisyklės yra panašios į Lietuvos Respublikos geležinkelių tinklo eksploatavimo taisykles, į Lietuvos Respublikos stotis, kurios yra netoli nuo tos kaimyninės Europos Sąjungos valstybės narės ir Lietuvos Respublikos valstybės sienos (tai yra pirmoji geležinkelio stotis Lietuvos Respublikos teritorijoje už valstybės sienos) nepateikus Agentūrai prašymo atnaujinti leidimą išplėsti naudojimo vietą, neatnaujinus leidimo pateikti rinkai geležinkelių riedmenis (geležinkelių riedmenų seriją) (leidimo pateikti rinkai patvirtintą riedmenų tipą atitinkančius riedmenis (geležinkelių riedmenų seriją) dėl geležinkelių riedmenų naudojimo vietos išplėtimo. Eismo saugos institucija ir Europos Sąjungos valstybės narės nacionalinė eismo saugos institucija susitaria dėl šioje dalyje nurodyto važiavimo atlikimo kiekvienu konkrečiu atveju, jeigu nėra sudarytos Lietuvos Respublikos ir Europos Sąjungos valstybės narės sutarties ar eismo saugos institucijos ir Europos Sąjungos valstybės narės susitarimo.
Eismo saugos institucija savo interneto svetainėje skelbia Reglamento (ES) 2018/545 12 straipsnyje nustatyto turinio informaciją apie sąlygas, kurios taikomos šioje dalyje nurodytam važiavimui atlikti.“ Pažymėtina, kad nors informacija apie sąlygas, kurios taikomos važiavimui pagal keičiamo įstatymo 11 straipsnio 12 dalį atlikti turėtų būti tokios pačios, kaip ir informacija apie taikytinas sąlygas važiavimui pagal keičiamo įstatymo 8 straipsnio 8 dalį, tačiau reikalavimai šios informacijos apskelbimui yra nustatyti tik Reglamente (ES) 2018/545, kuriame reglamentuojamas leidimų pateikti rinkai geležinkelių riedmenis išdavimas. Siūlome nacionaliniame teisės akte – keičiamame įstatyme nustatyti reikalavimą laikytis Reglamente (ES) 2018/545 12 straipsnyje nustatytų reikalavimų abejais atvejais. Pritarti. 3. Ekonomikos komitetas, 2020-10-14118 Argumentai:
Atsižvelgiant į tai, kad 2018 m. balandžio 4 d. Europos Komisijos įgyvendinimo reglamento (ES) 2018/545, kuriuo nustatomos geležinkelių transporto priemonių patvirtinimo ir geležinkelių transporto priemonių tipų patvirtinimo pagal Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą (ES) 2016/797 praktinės priemonės su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2020 m. birželio 12 d.
Europos Komisijos įgyvendinimo reglamentu (ES) 2020/781 (toliau – Reglamentas (ES) 2018/545), kuris buvo priimtas vėliau nei Sąveikos direktyva, 34 straipsnio 3 dalyje yra patikslinta, kad tuo atveju, kai prašoma leidimo pagal atitikties tipui deklaraciją (t.y. pateikti rinkai patvirtintą geležinkelių riedmenų tipą atitinkančius geležinkelių riedmenis), sprendimas dėl leidimo išdavimo išduodamas ne per 4 mėnesius, kaip nustatyta Sąveikos direktyvos 21 straipsnio 4 dalyje, tačiau per 1 mėnesį nuo visų tinkamai įformintų dokumentų pateikimo. Pasiūlymas:
Patikslinti įstatymo projekto 11 straipsnio 8 dalį: ,,8. Per 4 mėnesius nuo dienos, kai pareiškėjas buvo informuotas, kad gautas tinkamai įformintas prašymas ir visi reikalingi dokumentai, eismo saugos institucija priima motyvuotą sprendimą išduoti šio straipsnio 5 dalyje nurodytą leidimą arba atsisakyti išduoti leidimą, jeigu įvertinusi pareiškėjo pateiktus dokumentus nustato, kad stacionarusis geležinkelių posistemis neatitinka šio straipsnio 3 dalies 1 ir 2 punktuose nustatytų reikalavimų. Per 4 mėnesius nuo dienos, kai pareiškėjas buvo informuotas, kad gautas tinkamai įformintas prašymas ir visi reikalingi dokumentai, eismo saugos institucija priima motyvuotą sprendimą išduoti šio straipsnio 6 dalyje nurodytą leidimą pateikti rinkai geležinkelių riedmenis (geležinkelių riedmenų seriją) arba atsisakyti išduoti šį leidimą, jeigu įvertinusi pareiškėjo pateiktus dokumentus nustato, kad bent vienas mobilusis geležinkelių posistemis, iš kurio sudaryti geležinkelių riedmenys, neatitinka šio straipsnio 3 dalies 1 ir 2 punktuose nustatytų reikalavimų.
Pareiškėjui pageidaujant gauti leidimą pateikti rinkai geležinkelių riedmenų tipą atitinkančius geležinkelių riedmenis (geležinkelių riedmenų seriją), eismo saugos institucija sprendimą išduoti leidimą pateikti rinkai geležinkelių riedmenų tipą atitinkančius geležinkelių riedmenis (geležinkelių riedmenų seriją) arba atsisakyti išduoti šį leidimą priima per 20 darbo dienų nuo dienos, kai pareiškėjas buvo informuotas, kad gautas tinkamai įformintas prašymas ir visi reikalingi dokumentai. Šioje dalyje nurodyto sprendimo nepateikimas nustatytu terminu nelaikomas leidimo išdavimu.“
komitetas, 2020-10-141115 Argumentai: Atsižvelgiant į tai, kad sprendimo dėl geležinkelių riedmenų tipo atnaujinimo ir pakeitimo tvarka yra nustatyta tiesioginio taikymo Reglamento (ES) 2018/545 15 straipsnyje, patikslinti įstatymo projekto 11 straipsnio 15 dalies nuostatas. Pasiūlymas:11 straipsnio 15 dalį patikslinti taip:
„15. Prašymų išduoti išankstinį leidimą pradėti naudoti ERTMS kelio įrangą
pateikimo Agentūrai tvarką, prašymų priimti eismo saugos institucijos sprendimą dėl geležinkelių riedmenų tipo patvirtinimo pateikimo eismo saugos institucijai tvarką ir atvejus, taip pat eismo saugos institucijos sprendimo dėl geležinkelių riedmenų tipo patvirtinimo priėmimo , atnaujinimo, pakeitimo tvarką nustato susisiekimo ministras.“ Pritarti. 5.
komitetas, 2020-10-14156 Argumentai: Atsižvelgiant į tai, kad Sąveikos direktyvos 26 straipsnio 9 dalyje yra numatyta galimybė panaikinti leidimo pateikti geležinkelių riedmenis (geležinkelių riedmenų seriją) arba leidimo pateikti rinkai patvirtintą geležinkelių riedmenų tipą atitinkančius geležinkelių riedmenis galiojimą tik tinklui ar jo daliai, kai nustatyti trūkumai yra susiję tik su tuo tinklu arba tinklo dalimi, o įstatymo projekto 15 straipsnio 6 dalyje yra atitinkamai numatyta, kad eismo saugos institucija, nustačiusi, kad trūkumai egzistavo jau atitinkamo leidimo išdavimo metu, šį leidimą panaikina arba pakeičia, siūloma įstatymo projekto 6 dalį papildyti nuostata, kad eismo saugos institucija, nustačiusi trūkumus, susijusius tik su konkrečiu tinklu ar jo dalimi, pirmiausia laikinai apriboja leidimo galiojimą tinklui, tinklo daliai. Pasiūlymai:
Įstatymo projekto 15 straipsnio 6 dalį išdėstyti taip: ,,6.
Jeigu geležinkelių riedmenų naudotojai per eismo saugos institucijos nustatytą ne trumpesnį kaip 20 darbo dienų terminą nepašalina nustatytų trūkumų ir dėl tokių geležinkelių riedmenų kyla grėsmė eismo saugai, eismo saugos institucija per 3 darbo dienas nuo termino pašalinti nustatytus trūkumus pabaigos priima sprendimą laikinai apriboti leidimo pateikti rinkai geležinkelių riedmenis (geležinkelių riedmenų seriją) arba leidimo pateikti rinkai patvirtintą geležinkelių riedmenų tipą atitinkančius geležinkelių riedmenis (geležinkelių riedmenų seriją) galiojimą tinklui, tinklo daliai, jeigu nustatyti trūkumai yra susiję atitinkamai tik su vienu iš leidime nurodytų tinklų, leidime nurodyto tinklo dalimi arba kitais atvejais sustabdyti leidimo pateikti rinkai geležinkelių riedmenis (geležinkelių riedmenų seriją) arba leidimo pateikti rinkai patvirtintą geležinkelių riedmenų tipą atitinkančius geležinkelių riedmenis (geležinkelių riedmenų seriją) arba geležinkelių riedmenų tipo patvirtinimo ir leidimo pateikti rinkai patvirtintą geležinkelių riedmenų tipą atitinkančius geležinkelių riedmenis (geležinkelių riedmenų seriją) galiojimą, jeigu leidimą išdavė ar tipą patvirtino eismo saugos institucija. Šioje dalyje nurodytus sprendimus eismo saugos institucija priima susisiekimo ministro nustatyta tvarka.“ Be to, siūloma papildyti keičiamo įstatymo 15 straipsnį nauja dalimi, kadangi rengiant poįstatyminius teisės aktus buvo pastebėta, jog Saveikos direktyvos 26 straipsnio 5 dalyje yra nustatytas kitoks (1 mėnesiu ilgesnis) terminas, per kurį asmuo gali paduoti skundą administraciniam teismui, nei nustatytas Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 29 str. 1 dalyje: ,,<...> 1.
1 dalyje: ,,<...> 1. Jeigu specialus įstatymas nenustato kitaip, skundas (prašymas, pareiškimas) administraciniam teismui paduodamas per vieną mėnesį nuo skundžiamo teisės akto paskelbimo arba individualaus teisės akto ar pranešimo apie veiksmą (atsisakymą atlikti veiksmus) įteikimo suinteresuotai šaliai dienos.“ Tuo tarpu Sąveikos direktyvos 26 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad: ,,<...>Jeigu nacionalinės saugos institucijos sprendimas patvirtinamas, transporto priemonės leidimo turėtojas per du mėnesius nuo to sprendimo pranešimo dienos gali pateikti apeliacinį skundą pagal Direktyvos (ES) 2016/798 18 straipsnio 3 dalyje nurodytą nacionalinės teisminės peržiūros procedūrą.“. Siekiant tinkamai įgyvendinti Sąveikos direktyvos nuostatas, siūloma tokia 15 straipsnį papildyti nauja 7 dalimi: ,,
riedmenų naudotojai per 20 darbo dienų nuo dienos, kai buvo informuoti apie eismo saugos institucijos sprendimą panaikinti arba pakeisti leidimą pateikti rinkai geležinkelių riedmenis (geležinkelių riedmenų seriją) arba leidimą pateikti rinkai patvirtintą geležinkelių riedmenų tipą atitinkančius geležinkelių riedmenis (geležinkelių riedmenų seriją) arba geležinkelių riedmenų tipo patvirtinimą ir leidimą pateikti rinkai patvirtintą geležinkelių riedmenų tipą atitinkančius geležinkelių riedmenis (geležinkelių riedmenų seriją), gali prašyti, kad eismo saugos institucija persvarstytų savo sprendimą.
Eismo saugos institucija savo sprendimo nekeičia arba jį panaikina ir priima naują sprendimą ir apie tai, įskaitant sprendimo nekeitimo motyvus, informuoja prašymą pateikusius asmenis ne vėliau kaip per
rinkai geležinkelių riedmenis (geležinkelių riedmenų seriją) arba leidimą pateikti rinkai patvirtintą geležinkelių riedmenų tipą atitinkančius geležinkelių riedmenis (geležinkelių riedmenų seriją) arba geležinkelių riedmenų tipo patvirtinimą ir leidimą pateikti rinkai patvirtintą geležinkelių riedmenų tipą atitinkančius geležinkelių riedmenis (geležink elių riedmenų seriją) gavimo dienos. Geležinkelių riedmenų naudotojas per du mėnesius nuo eismo institucijos pranešimo apie sprendimo persvarstymo baigtį įteikimo dienos, gali apskųsti eismo saugos institucijos sprendimą administraciniam teismui įstatymų nustatyta tvarka .“ Pritarti. 6.
į tai, kad šiuo metu traukinio mašinistų registras yra žinybinio pobūdžio, t.y. jame kaupiama informacija yra aktuali eismo saugos institucijai vykdant jos funkcijas, traukinio mašinistų registre kaupiama informacija yra neautomatiniu būdu perkeliama į Geležinkelių transporto valstybinės priežiūros informacinės sistemą, kurioje kaupiama visa kita su geležinkelio transportu susijusi eismo saugos institucijai aktuali informacija. Pastaroji sistema yra nuolat atnaujinama, modernizuojama ir 2022 m. bus integruota su kitomis eismo saugos institucijos informacinėmis sistemomis į vieningą e.LTSA informacinę sistemą (nuostatai patvirtinti 2019 m. lapkričio 11 d. susisiekimo ministro įsakymu Nr. 3-505), yra neracionalu palaikyti atskirą traukinio mašinistų registrą. Eismo saugos institucija, kaupdama duomenis apie traukinio mašinistų pažymėjimų galiojimą eismo saugos informacinėje sistemoje jau šiuo metu visiškai užtikrina, kad būtų pasiektas Traukinio mašinistų direktyvose 22 straipsnio 1 dalyje keliamas tikslas kaupti ir saugoti duomenis apie traukinio mašinistų pažymėjimų galiojimą. Tad, nebereikia numatyti vėlesnės (įstatymo projekte numatytos 2020 m. birželio 16 d.) duomenų kaupimo eismo saugos institucijos informacinėje sistemoje datos. Pasiūlymai:
Atsisakyti įstatymo projekto 2 straipsnio ,,Įstatymo įsigaliojimas, taikymas ir įgyvendinimas“ 11-14 dalių, kuriose numatyta, kad duomenys apie traukinio mašinistų pažymėjimų išdavimą yra kaupiami nuo 2021 m. birželio 16 d. ir patikslinti įstatymo projekto 32 straipsnio 14 dalį: ,,14. Informacija apie traukinio mašinisto pažymėjimų išdavimą, galiojimo sustabdymą, galiojimo sustabdymo panaikinimą, galiojimo panaikinimą ir pakeitimą yra registruojama Susisiekimo ministerijos steigiamame žinybiniame Traukinio mašinistų registre kaupiama eismo saugos tvarkomoje informacinėje sistemoje.
Asmens duomenys tvarkomi vadovaujantis Bendruoju duomenų apsaugos reglamentu, Asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymu ir kitais teisės aktais, reglamentuojančiais duomenų tvarkymą. “ Atitinkamai tikslintina: Įstatymo projekto 32 straipsnio 15 dalis: ,,15. Eismo saugos institucija šio straipsnio 14 dalyje nurodytos informacinės sistemos Traukinio mašinistų registro tvarkytojas šio registro duomenų gavėjams neatlygintinai teikia informacinės sistemos duomenis ir informaciją, taip pat šiai informacinei sistemai pateiktus dokumentus ir (arba) jų kopijas.“ Įstatymo projekto 36 straipsnio 6 dalis: ,,6. Visais šiame straipsnyje nustatytais atvejais eismo saugos institucija privalo pakeisti ir (ar) papildyti Traukinio mašinistų registro duomenis vadovaudamasi susisiekimo ministro patvirtintais Traukinio mašinistų registro nuostatais šio įstatymo 32 straipsnio 14 dalyje nurodytos informacinės sistemos duomenis.“, Įstatymo projekto 37 straipsnio 3 dalis: ,,3. Eismo saugos institucija bendradarbiauja su Agentūra, siekdama užtikrinti šio straipsnio 32 straipsnio 14 dalyje nurodytos informacinės sistemos ir traukinio mašinisto sertifikatų sąrašų duomenų suderinamumą.“
komitetas, 2020-10-14178 Argumentai: Siekiant užtikrinti tinkamą 2020 m. birželio 12 d. Europos Komisijos įgyvendinimo reglamento (ES) 2020/780 kuriuo dėl priemonių, kuriomis dėl COVID-19 pandemijos pratęsiamas už techninę priežiūrą atsakingų geležinkelio subjektų tam tikrų sertifikatų galiojimas, ir dėl tam tikrų pereinamojo laikotarpio nuostatų iš dalies keičiamas Reglamentas (ES) Nr.
445/2011 ir Įgyvendinimo reglamentas (ES) 2019/779, 2 straipsnio 3 punkto nuostatą, kad 2019 m. gegužės 16 d. Europos Komisijos įgyvendinimo reglamento (ES) 2019/779, kuriuo pagal Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą (ES) 2016/798 nustatomos išsamios už transporto priemonių techninę priežiūrą atsakingų subjektų sertifikavimo sistemos nuostatos ir panaikinamas Europos Komisijos reglamentas (ES) Nr. 445/2011, 4 straipsnio, kuris nustato asmenims, įgijusiems ECM sertifikatą, tam tikras informavimo pareigas, taikomas nuo 2021 m. birželio 16 d., įgyvendinimą, siūloma patikslinti įstatymo projekto 17 straipsnio 7 dalies 8 punktą.
Pasiūlymas: Įstatymo projekto 17 straipsnio 7 dalies 8 punktą išdėstyti taip: ,,8) vykdyti Reglamento (ES) 2019/779 4,
straipsniuose nurodytas informavimo pareigas.“ Taip pat siūloma papildyti įstatymo projekto 2 straipsnį nauja dalimi, kuri įsigaliotų 2021 m. birželio 16 d. ir atitinkamai nustatytų tokią keičiamo įstatymo 17 straipsnio 7 dalies 8 punkto redakciją: „8) vykdyti Reglamento (ES) 2019/779 4,
straipsniuose nurodytas informavimo pareigas.“ Taip pat, atsižvelgiant į tai, kad Europos Komisija 2020 m. birželio 12 d. priėmė Komisijos įgyvendinimo reglamento (ES) 2020/777, kuriuo iš dalies keičiamos Įgyvendinimo reglamento (ES) 2018/763 nuostatos dėl tam tikrų nuostatų taikymo datų ir dėl tam tikrų pereinamojo laikotarpio nuostatų, taip pat Komisijos deleguotąjį reglamentą (ES) 2020/782 kuriuo dėl pratęsto Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos (ES) 2016/798 perkėlimo į nacionalinę teisę termino iš dalies keičiamos deleguotųjų reglamentų (ES) 2018/761 ir (ES)2018/762 nuostatos dėl tų reglamentų taikymo pradžios, siūlytina patikslinti keičiamo įstatymo 4 straipsnio 2 dalyje, 7 straipsnio 2 dalies 3 punkte, 8 straipsnio 2 dalies 1 punkte pateiktas nuorodas į ES reglamentus, nurodant reglamentus keitusius ES teisės aktus. Pritarti. 8. Ekonomikos komitetas, 2020-10-142 Argumentai:
projekto svarstymui komitete, numatoma svarstymo Seimo plenariniame posėdyje data – 2020 m. lapkričio 10 d.
Atsižvelgiant į ta, kad įstatymo priėmimas Seime, o taip jo pasirašymas ir paskelbimas užtrunka, siūloma tikslinti įstatymo projekto 2 straipsnio ,,Įstatymo įsigaliojimas, taikymas ir įgyvendinimas“ 1 ir 14 dalyse numatytas įstatymo projekto įsigaliojimo ir poįstatyminių teisės aktų priėmimo datas. Pasiūlymas:
Įstatymo projekto 2 straipsnio 1 dalį išdėstyti taip: ,,1. Šis įstatymas, išskyrus šio straipsnio 14 dalį, įsigalioja 2020 m. spalio 31 d. 2021 m. sausio 1 d. “ Taip pat siūloma 2 straipsnio 9 dalį išdėstyti taip: ,,14. Lietuvos Respublikos Vyriausybė, Lietuvos Respublikos susisiekimo ministras, Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministras, Lietuvos Respublikos teisingumo ministras, Lietuvos transporto saugos administracijos direktorius priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus iki 2020 m. rugsėjo 30 d. gruodžio 31 d. Argumentai:
Patikslinus įstatymo projekto įsigaliojimo datą (2020 m. sausio 1 d.), įstatymo projektas koreguotinas, atsisakant įstatymo projekto 2 straipsnio ,,Įstatymo įsigaliojimas, taikymas ir įgyvendinimas“, 3 ir 5 dalių, kuriomis nuo 2021 m. sausio 1 d. keičiamos įstatymo projekto nuostatos. Vietoje to, siūlytina 2 straipsnio ,,Įstatymo įsigaliojimas, taikymas ir įgyvendinimas“ 3 ir 5 dalių nuostatas įterpti į įstatymo tekstą. Pasiūlymas Įstatymo projekto 5 straipsnio 6 dalį išdėstyti taip: ,,6. Eismo saugos institucija gali nuspręsti nepranešti apie vietinės reikšmės taisykles ir apribojimus, kurie taikomi tik konkrečioje geležinkelių tinklo dalyje. Tokiu atveju eismo saugos institucija informaciją apie tokias taisykles ir apribojimus įtraukia į Lietuvos Respublikos geležinkelių infrastruktūros registrą Agentūros tvarkomą geležinkelių infrastruktūros informacinę sistemą 2019 m. gegužės 16 d.
Europos Komisijos įgyvendinimo reglamento (ES) 2019/777 dėl geležinkelių infrastruktūros registro bendrųjų specifikacijų, kuriuo panaikinamas įgyvendinimo sprendimas 2014/880/ES nustatyta tvarka. “ Įstatymo projekto 14 straipsnio 1 dalį išdėstyti taip: ,,1. Geležinkelių infrastruktūrą valdo, naudoja ir jos priežiūrą atlieka geležinkelių infrastruktūros valdytojai šio įstatymo, Lietuvos Respublikos statybos įstatymo, Geležinkelių transporto kodekso, TSS, kitų teisės aktų, reglamentuojančių geležinkelio statinių naudojimo ir techninės priežiūros reikalavimus, nustatyta tvarka ir taikydami savo eismo saugos valdymo sistemas. Geležinkelių infrastruktūros valdytojai įtraukia duomenis apie geležinkelių infrastruktūrą į Agentūros tvarkomą informacinę sistemą Reglamento (ES) 2019/777 nustatyta tvarka. “ Argumentai:
Patikslinus įstatymo projekto įsigaliojimo datą (2020 m. sausio 1 d.), taip pat koreguotinos įstatymo projekto 2 straipsnio ,,Įstatymo įsigaliojimas, taikymas ir įgyvendinimas“ 19, 22 ir 23 dalių nuostatos. Pasiūlymas Įstatymo projekto 2 straipsnio 13 dalį išdėstyti taip: ,,13. ERTMS kelio, kuris turi būti pradėtas eksploatuoti nuo 2016 m. birželio 15 d. iki
1 d. , įrangos projektams taikomos teisės aktų, reglamentuojančių tokių projektų vertinimą, nuostatos, galiojančios iki šio įstatymo įsigaliojimo dienos. Tokiems projektams, kurių atžvilgiu pasiūlymų pateikimo arba sutarčių sudarymo etapas užbaigtas anksčiau nei 2020 m. spalio 31 d. 2021 m. sausio 1 d. , netaikomas išankstinio Agentūros leidimo reikalavimas.
Į sutartis, pasirašytas dėl tokių projektų iki 2016 m. birželio 15 d., įtrauktoms pasirenkamosioms galimybėms iki 2031 m. birželio 16 d. netaikomas išankstinio Agentūros leidimo pradėti naudoti ERTMS kelio įrangą reikalavimas, net jei jomis pasinaudojama po 2016 m. birželio 15 d. Eismo saugos institucija, prieš išduodama leidimus pradėti naudoti stacionariuosius posistemius, kuriuos, be kita ko, sudaro ERTMS kelio įranga ir kuriai netaikytas išankstinio Agentūros leidimo pradėti naudoti ERTMS kelio įrangą reikalavimas, bendradarbiauja su Agentūra, siekdama užtikrinti, kad techniniai sprendimai visiškai užtikrintų sąveikumą pagal 2016 m. gegužės 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2016/796 dėl Europos Sąjungos geležinkelių agentūros ir kuriuo panaikinamas Reglamentas (EB) Nr. 881/2004 30 straipsnio 3 dalį ir 31 straipsnio 2 dalį.“ Įstatymo projekto 2 straipsnio 16 dalį išdėstyti taip: ,,16. Šio įstatymo 1 straipsnyje išdėstyto Geležinkelių transporto eismo saugos įstatymo 22 straipsnio 1 dalyje, 26 straipsnio 1 dalyje ir 27 straipsnio 1 dalyje nurodyti asmenys, kurie įgijo atitinkamai įgaliojimus egzaminavimo centrams, įgaliojimus traukinio mašinistų egzaminavimo centrams arba traukinio mašinistų egzaminuotojo pripažinimo pažymėjimus iki šio įstatymo įsigaliojimo, privalo užtikrinti, kad šio įstatymo 1 straipsnyje išdėstyto Geležinkelių transporto eismo saugos įstatymo 22 straipsnio 2 dalies 4 punkte, 26 straipsnio 2 dalies 3 punkte ir 27 straipsnio 2 dalyje nurodytas asmuo atitiks nepriekaištingos reputacijos reikalavimus nuo 2023 m. spalio 31 d. 2024 m. sausio 1 d.
2024 m. sausio 1 d. Šio įstatymo 1 straipsnyje išdėstyto Geležinkelių transporto eismo saugos įstatymo 22 straipsnio 1 dalyje ir 26 straipsnio 1 dalyje nurodyti asmenys, kurie įgijo atitinkamai įgaliojimus egzaminavimo centrams ar įgaliojimus traukinio mašinistų egzaminavimo centrams iki šio įstatymo įsigaliojimo, privalo vykdyti šio įstatymo 1 straipsnyje išdėstyto Geležinkelių transporto eismo saugos įstatymo 22 straipsnio 6 dalies 10 punkte ir 26 straipsnio 8 dalies 12 punkte nurodytą pareigą nuo 2023 m. spalio 31 d. 2024 m. sausio 1 d.“ Įstatymo projekto 2 straipsnio 17 dalį išdėstyti taip: ,,17. Šio įstatymo 1 straipsnyje išdėstyto Geležinkelių transporto eismo saugos įstatymo 22 straipsnio 1 dalyje ir 23 straipsnio 1 dalyje nurodyti asmenys, kurie įgijo įgaliojimus egzaminavimo centrams ar jiems suteikta teisė vykdyti mokymo centro veiklą iki šio įstatymo įsigaliojimo, privalo užtikrinti atitiktį šio įstatymo 1 straipsnyje išdėstyto Geležinkelių transporto eismo saugos įstatymo 22 straipsnio 2 dalies 5 punkte ir 23 straipsnio 2 dalies 3 punkte nurodytam reikalavimui sudaryti sąlygas teikiamomis paslaugomis naudotis neįgaliesiems ir ribotos judėsenos asmenims nuo 2025 m. spalio 31 d. 2026 m. sausio 1 d. “ Pritarti. 8. Balsavimo rezultatai: bendru sutarimu. 9. Komiteto paskirti pranešėjai:
J.Razma. 10. Komiteto narių atskiroji nuomonė: nėra. PRIDEDAMA. Komiteto patobulintas įstatymo projektas. Komiteto pirmininko pavaduotojas Dainius Kreivys Komiteto biuro patarėjas Darius Šaltmeris