Projekto lyginamasis variantas
2020 m. d. Nr. Vilnius
pagal keleivių vežimo sutartį arba kitu teisiniu pagrindu traukiniu vykstantis asmuo, išskyrus traukinio mašinistą ir kitus darbuotojus, kurie aptarnauja asmenis traukinyje .“
straipsnio
į ir ją išdėstyti taip: ,,52. Kitos šiame Kodekse vartojamos sąvokos suprantamos taip, kaip jos apibrėžtos Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse, Lietuvos Respublikos transporto veiklos pagrindų įstatyme, Lietuvos Respublikos transporto lengvatų įstatyme, Lietuvos Respublikos draudimo įstatyme, Lietuvos Respublikos geležinkelių transporto eismo saugos įstatyme, Lietuvos Respublikos konkurencijos įstatyme, Reglamente (ES) Nr. 913/2010, Reglamente (ES) 2015/1100, Reglamente (ES) 2017/2177.“2 straipsnis. 34 straipsnio pakeitimas Pakeisti 34 straipsnį ir jį išdėstyti taip: ,,
susisiekimo maršrutais, įskaitant kombinuotąjį keleivių vežimą vietiniais maršrutais, tarifus nustato geležinkelio įmonė (vežėjas). Didžiausi leistini nustatyti tarifai turi būti suderinti su Valstybine kainų ir energetikos kontrolės komisija reguliavimo tarnyba . Bagažo vežimo vietinio susisiekimo maršrutais tarifus nustato geležinkelio įmonė (vežėjas). 2. Keleivių ir bagažo vežimo tarptautinio susisiekimo maršrutais užmokestį nustato geležinkelio įmonė (vežėjas) Lietuvos Respublikos tarptautinių sutarčių dėl tarptautinio susisiekimo nustatyta tvarka. 3.
3Keleivių vežimo vietinio susisiekimo maršrutais Keleivių važiavimo keleiviniais traukiniais lengvatas ir dėl šių lengvatų taikymo geležinkelio įmonių (vežėjų) patirtų išlaidų (negautų pajamų) dėl keleiviams taikytų važiavimo keleiviniais traukiniais lengvatų kompensuojamos (atlyginamos) kompensavimo ( negautų pajamų atlyginimo) tvarką nustato Lietuvos Respublikos įstatymai Transporto lengvatų įstatymas .
“ 3 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas Šis įstatymas įsigalioja 2020 m. lapkričio 1 d. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas
Projekto
variantas
2020 m. d. Nr. Vilnius
431 dalimi: ,,431 . Traukinio keleivis (toliau
arba kitais teisės aktuose, reglamentuojančiuose keleivių vežimo sąlygas, nustatytais pagrindais traukinio vagone vykstantis asmuo, išskyrus traukinio mašinistą ir kitus darbuotojus, kurie aptarnauja keleivius traukinyje .“
straipsnio
į ir ją išdėstyti taip: ,,52. Kitos šiame Kodekse vartojamos sąvokos suprantamos taip, kaip jos apibrėžtos Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse, Lietuvos Respublikos transporto veiklos pagrindų įstatyme, Lietuvos Respublikos transporto lengvatų įstatyme, Lietuvos Respublikos draudimo įstatyme, Lietuvos Respublikos geležinkelių transporto eismo saugos įstatyme, Lietuvos Respublikos konkurencijos įstatyme, Reglamente (ES) Nr. 913/2010, Reglamente (ES) 2015/1100, Reglamente (ES) 2017/2177.“2 straipsnis. 34 straipsnio pakeitimas Pakeisti 34 straipsnį ir jį išdėstyti taip: ,,
1Keleivių vežimo vietinio susisiekimo maršrutais,
įskaitant kombinuotąjį keleivių vežimą vietiniais maršrutais, tarifus nustato geležinkelio įmonė (vežėjas). Didžiausi leistini nustatyti tarifai turi būti suderinti su Valstybine energetikos reguliavimo tarnyba. Bagažo vežimo vietinio susisiekimo maršrutais tarifus nustato geležinkelio įmonė (vežėjas). 2. Keleivių ir bagažo vežimo tarptautinio susisiekimo maršrutais užmokestį nustato geležinkelio įmonė (vežėjas) Lietuvos Respublikos tarptautinių sutarčių dėl tarptautinio susisiekimo nustatyta tvarka. 3.
ir geležinkelio įmonių (vežėjų) patirtų išlaidų (negautų pajamų) dėl keleiviams taikytų važiavimo keleiviniais traukiniais lengvatų kompensavimo (atlyginimo) tvarką nustato Transporto lengvatų įstatymas. “3 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas
įstatymas įsigalioja 20201
sausio
Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas
DĖL
51
projektų tikslai ir uždaviniai Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierius, atlikęs tyrimą dėl važiavimo keleiviniu transportu lengvatų (toliau – transporto lengvatos) taikymo studentams, nustatė, kad esamas teisinis reguliavimas transporto lengvatų taikymo srityje nėra aiškus, ir rekomendavo Lietuvos Respublikos Vyriausybei spręsti teisinio reguliavimo transporto lengvatų taikymo srityje problemas. Be to, Europos Sąjungos Teisingumo Teismas prejudiciniame sprendime bylose C-349/18, C-350/18 ir C-351/18 ( Nacionalinės geležinkelių bendrovės veiksmai išieškant Bendrosiose keleivių vežimo sąlygose numatytą papildomą mokestį, kai važiuojama neturint bilieto – Bilieto neįsigijusio keleivio ir vežėjo teisinių santykių pobūdis – Keleivio teisė į apsaugą nuo nesąžiningų sąlygų – Draudimas teismui sušvelninti nesąžininga laikomos sąlygos poveikį arba taikyti bendrąsias atsakomybę reglamentuojančias teisės nuostatas ) (toliau – ETT sprendimas) išaiškino traukinio keleivio statuso turinį. Teikiamų Lietuvos Respublikos transporto lengvatų įstatymo Nr. VIII-1605 5 straipsnio pakeitimo ir Įstatymo papildymo 51 straipsniu įstatymo projekto ir Lietuvos Respublikos geležinkelių transporto kodekso 3 ir 34 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto (toliau kartu – Įstatymų projektai) tikslai – išspręsti teisinio reglamentavimo keleivių vežimo geležinkelių transportu ir lengvatų taikymo srityse neišbaigtumo problemas ir:
VIII-1605 (toliau – TLĮ) nustatyti reikalavimą asmenims, kurie ketina pasinaudoti transporto lengvata, pateikti minėtų asmenų socialinį statusą ar atitinkamas aplinkybes, nurodytus TLĮ 4 straipsnio 1 dalyje ir 5 straipsnio 1–8 dalyse, patvirtinan čius dokumentus (pažymėjimus) (toliau – statusą patvirtinantys dokumentai), nustatyti Europos Sąjungos valstybių narių, Europos ekonominės erdvės valstybių ir kitų užsienio valstybių išduotų statusą patvirtinančių dokumentų pripažinimo principą, užtikrinti informacijos apie statusą patvirtinančių dokumentų pavyzdžius atsekamumą, taip pat patikslinti TLĮ
asmenų, turinčių teisę į transporto lengvatą, kategorijos apibrėžtį;
sąvoką ,,traukinio keleivis“ ir atlikti kitus redakcinio pobūdžio pakeitimus. 2. Įstatymų projektų iniciatoriai (institucija, asmenys ar piliečių įgalioti atstovai) ir rengėjai Įstatymų projektų iniciatorė Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerija (toliau – Susisiekimo ministerija). Įstatymų projektus parengė Susisiekimo ministerijos Vandens ir geležinkelių transporto politikos grupės vyresnioji patarėja Jurgita Norkienė (tel. 239 3964, el. paštas [email protected] ). 3. Kaip šiuo metu yra reguliuojami įstatymų projektuose aptarti teisiniai santykiai 3.1.
Dėl reikalavimo pateikti statusą patvirtinančius dokumentus TLĮ reglamentuotos asmenų, kuriems teikiamos transporto lengvatos, kategorijos, transporto lengvatų rūšys ir susiję klausimai, tačiau teisės į transporto lengvatą įgyvendinimo tvarka šiame transporto lengvatų teikimą reglamentuojančiame įstatyme nenustatyta. 3.2. Dėl asmenų, kuriems teikiamos transporto lengvatos, kategorijų TLĮ
teisę į transporto lengvatą turi į Sveikatos apsaugos ministerijos nustatytą sąrašą įrašytomis ligomis sergantys asmenys, kuriems gydyti nuolat reikalinga hemodializė, ir juos lydintys asmenys (vienam asmeniui – vienas lydintysis). Minėtas ligų sąrašas yra nustatytas Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2000 m. gegužės 2 d. įsakymu Nr. 236
„Dėl ligų, kuriomis sergantiems asmenims gydyti reikalinga hemodializė, sąrašo
patvirtinimo“. 3.3. Dėl asmens, vykstančio traukiniu, statuso GTK reglamentuojami santykiai, atsirandantys iš keleivių, bagažo vežimo geležinkelių transportu, tačiau šiame įstatyme ar kituose keleivių vežimo sąlygas reglamentuojančiuose nacionaliniuose teisės aktuose plačiai vartojama ir visuotinai suprantama sąvoka ,,traukinio keleivis“ neapibrėžta. Atkreiptinas dėmesys, kad Europos Sąjungos teisės aktuose sąvoka ,,traukinio keleivis“ taip pat neapibrėžta. Nors traukinio keleivių teises ir pareigas nustatančiame 2007 m. spalio 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (EB) Nr. 1371/2007 dėl geležinkelių keleivių teisių ir pareigų (toliau – Reglamentas (EB) Nr. 1371/2007) tiesiogiai ir nenurodyta, kad asmuo, kuris važiuoja traukiniu, neatsižvelgiant į tai, ar šis asmuo turi bilietą, ar ne, ir geležinkelio įmonė (vežėjas) laikomi vežimo sutartį sudariusiomis šalimis ir šiuos subjektus sieja sutartiniai teisiniai santykiai, tačiau tokia išvada darytina įvertinus Reglamento (EB) Nr.
1371/2007 I priedo II antraštinės dalies 2 punktą, kuriame pažymėta, kad Vežimo sutartis turi būti patvirtinta vienu ar daugiau keleiviui išduotų bilietų. Tačiau pagal 9 straipsnį tai, kad bilieto nėra, jis neatitinka reikalavimų arba buvo pamestas, neturi įtakos sutarties buvimui ar galiojimui; sutartis ir toliau taikoma atsižvelgiant į šias Vienodąsias taisykles . Taigi, remiantis minėta Reglamento (EB) Nr. 1371/2007 nuostata, aplinkybė, kad keleivis dėl tam tikrų priežasčių neturi bilieto, savaime nereiškia, kad sutartis tarp keleivio ir geležinkelio įmonės (vežėjo) nėra laikoma sudaryta. Vertinant momentą, nuo kurio laikoma, kad keleivis su geležinkelio įmone (vežėju) sudarė vežimo sutartį ir sutiko naudotis geležinkelio įmonės (vežėjo) teikiamomis paslaugomis, nagrinėjamo klausimo kontekste taip pat atkreiptinas dėmesys, kad pati aplinkybė, jog keleivis įlipo į traukinį ir minėta transporto priemone važiavo, nors ir neturėdamas bilieto, jau vertintina kaip keleivio sutikimas naudotis geležinkelio įmonės (vežėjo) teikiamomis vežimo paslaugomis. Todėl atsižvelgus į tai, taip pat įvertinus išdėstytas Reglamento (EB) Nr. 1371/2007 nuostatas, darytina išvada, kad ir be bilieto važiuojantis keleivis turi būti laikomas su geležinkelio įmone (vežėjo) vežimo sutartį sudariusia šalimi (tokiu atveju keleivį ir geležinkelio įmonę (vežėją) sieja sutartiniai teisiniai santykiai) ir atitinkamai toks keleivis turi teisę naudotis Reglamente (EB) Nr. 1371/2007 įtvirtintomis teisėmis ir pareigomis. 3. 4 .
4. Dėl kitų GTK pakeitimo įstatymo projektu siūlomų pakeitimų
34 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad didžiausi keleivių vežimo vietinio susisiekimo maršrutais, įskaitant kombinuotąjį keleivių vežimą vietiniais maršrutais, tarifai turi būti suderinti su Valstybine kainų ir kontrolės komisija . GTK
keleivių vežimo vietinio susisiekimo maršrutais lengvatas ir dėl šių lengvatų taikymo geležinkelio įmonių (vežėjų) patirtų išlaidų kompensavimo (negautų pajamų atlyginimo) tvarką nustato Lietuvos Respublikos įstatymai. 4. Kokios siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama
Pagal TLĮ
į ir 5 straipsnio 1–8 dal į teisė į transporto lengvatą siejama su atitinkamo teisinio socialinio statuso ar aplinkybių buvimu, t. y. teisė į transporto lengvatą suteikiama asmenims, kuriems nustatytas neįgalumo lygis, atitinkamas darbingumo lygis, atitinkamo amžiaus sulaukusiems asmenims ir pan. TLĮ pakeitimo įstatymo projektu, siekiant nustatyti pareigą asmenims, ketinantiems pasinaudoti transporto lengvata, su savimi turėti statusą patvirtinančius dokumentus įsigyjant bilietą ir važiavimo transporto priemone metu, siūloma TLĮ papildyti nauju51 straipsniu ir jame reglamentuoti važiavimo keleiviniu transportu lengvatų teikimo tvarką, t. y. nustatyti, kad asmenys teisę naudotis transporto lengvata turi pateikę keleivinį transportą kontroliuojantiems pareigūnams, vežėjui ar vežėjo įgaliotiems asmenims jų turimą statusą patvirtinančius dokumentus. Be to, siekiant užtikrinti šio reikalavimo įgyvendinimo proporcingumą ir nesukurti papildomos naštos keleiviams, TLĮ pakeitimo įstatymo projekte siūloma nustatyti reikalavimo pateikti statusą patvirtinančius dokumentus išimtį, t. y. nereikalauti pateikti statusą patvirtinančių dokumentų, kai nėra abejonių, kad asmuo yra jaunesnis kaip 7 metų.
Siekiant užtikrinti informacijos apie atitinkamų kompetentingųjų institucijų nustatytus statusą patvirtinančių dokumentų pavyzdžius pateikimą suinteresuotiesiems asmenims, t. y. keleivinį transportą kontroliuojantiems pareigūnams ir vežėjams, atsekamumą , TLĮ pakeitimo įstatymo projektu siūloma nustatyti įpareigojimą Vyriausybei nustatyti statusą patvirtinančių dokumentų pavyzdžių pateikimo keleivinį transportą kontroliuojantiems pareigūnams ir vežėjams tvarką. Be to, įvertinus tai, kad pagal TLĮ
į teisę į transporto lengvatą turi ne tik Lietuvos Respublikos piliečiai, bet ir kitų Europos Sąjungos valstybių narių, Europos ekonominės erdvės valstybių piliečiai ir jų šeimos nariai, turintys Sąjungos piliečio šeimos nario leidimo gyventi šalyje kortelę, taip pat užsienio valstybių piliečiai ar asmenys be pilietybės, turintys leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje arba turintys Lietuvos Respublikos ilgalaikio gyventojo leidimą gyventi Europos Sąjungoje, siekiant užtikrinti Europos Sąjungos valstybėse narėse, Europos ekonominės erdvės valstybėse ir užsienio valstybėse išduotų statusą patvirtinančių dokumentų pripažinimą Lietuvos Respublikoje kai transporto lengvata ketina pasinaudoti minėtų valstybių piliečiai ar jų šeimos nariai, TLĮ pakeitimo įstatymo projektu siūloma nustatyti, kad asmenimis Lietuvos Respublikoje naudojantis važiavimo keleiviniu transportu lengvata galioja kitų Europos Sąjungos valstybių narių ir Europos ekonominės erdvės valstybių, taip pat kitų užsienio valstybių išduoti statusą patvirtinantys dokumentai. 4.2.
Įvertinus tai, kad gydymą hemodializėmis reglamentuoja Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2004 m. rugsėjo 23 d. įsakymas Nr. V-661 „Dėl dializės paslaugų teikimo bendrųjų ir specialiųjų reikalavimų aprašo patvirtinimo“, taip pat tai, kad netikslinga Sveikatos apsaugos ministrui atskirame ligų sąraše nustatyti visas galimas inkstų ligų diagnozes, kada gali prireikti gydymo dializėmis, nes ne ligos kodas apsprendžia dializės poreikį, o pačios dializės kodas, TLĮ pakeitimo įstatymo projektu siūloma nustatyti, kad teisę į transporto lengvatą turi asmenys, kuriems gydyti nuolat reikalinga hemodializė, ir juos lydintys asmenys (vienam asmeniui – vienas lydintysis). 4. 3 . Dėl asmens, vykstančio traukiniu, statuso apibrėžimo ETT sprendime konstatavo, kad Reglamento (EB) Nr. 1371/2007 3 straipsnio
suprantama pagal šią nuostatą, apima situaciją, kai siekdamas keliauti keleivis įlipa į laisvai prieinamą traukinį neįsigijęs bilieto, t. y. laikoma, kad asmuo, kuris važiavo traukiniu be bilieto, ir geležinkelio įmonė (vežėjas) yra sudarę keleivio vežimo sutartį.
Nors keleivių vežimo geležinkelių transporto paslaugas Lietuvos Respublikoje teikianti geležinkelio įmonė (vežėjas) – UAB „LG Keleiviams“ savo veikloje aiškindama keleivio sąvoką laikosi iš esmės analogiškos praktikos, kaip ir nurodyta ETT sprendime, t. y. jeigu nustatoma, kad keleivis traukiniu važiuoja neįsigijęs bilieto, laikoma, kad su tokiu keleiviu sudaryta vežimo sutartis, todėl geležinkelio įmonę (vežėją) ir keleivį sieja sutartiniai teisiniai santykiai ir toks keleivis turi teisę naudotis visomis keleivio teisėmis ir pareigomis, išskyrus tas, kurios neatsiejamai susijusios su bilieto įsigijimu ar turėjimu (pvz., teisė grąžinti bilietą ir pan.), vis dėlto, siekiant išvengti galimo klaidingo sąvokos ,,keleivis“ interpretavimo keleivių teisių ir pareigų įgyvendinimo ir jų užtikrinimo kontekste, Įstatymo projektu siūloma GTK papildyti nauja sąvoka ,,traukinio keleivis“ ir nustatyti, kad traukinio keleiviu yra laikomas pagal keleivių vežimo sutartį arba kitu teisiniu pagrindu traukiniu vykstantis asmuo, išskyrus traukinio mašinistą ir kitus darbuotojus, kurie aptarnauja asmenis traukinyje . 4 . 4 . Dėl kitų GTK pakeitimo įstatymo projektu siūlomų pakeitimų Konsolidavus energetikos sektoriaus reguliavimą ir priežiūrą, prie Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos prijungus Valstybinę energetikos inspekciją prie Energetikos ministerijos, 2019 m. liepos 1 d. veiklą pradėjo Valstybinė energetikos reguliavimo taryba.
Atsižvelgiant į tai, siekiant teisinio reguliavimo aiškumo, GTK pakeitimo įstatymo projektu siūloma patikslinti institucijos, su kuria turi būti derinami didžiausi leistini nustatyti keleivių vežimo vietinio susisiekimo maršrutais, įskaitant kombinuotąjį keleivių vežimą vietiniais maršrutais, tarifai, pavadinimą ir nustatyti, kad šie tarifai turi būti suderinti su Valstybine energetikos reguliavimo tarnyba, o ne Valstybine kainų ir energetikos kontrolės komisija. Be to, siekiant užtikrinti TLĮ ir GTK vartojamų sąvokų transporto lengvatų taikymo srityje sistemiškumą, siūloma patikslinti GTK
keleivių važiavimo keleiviniais traukiniais lengvatas ir geležinkelio įmonių (vežėjų) patirtų išlaidų (negautų pajamų) dėl keleiviams taikytų važiavimo keleiviniais traukiniais lengvatų kompensavimo tvarką nustato Transporto lengvatų įstatymas , taip pat GTK 3 straipsnio 52 dalyje nustatyti, kad GTK vartojamos sąvokos suprantamos taip, kaip jos apibrėžtos, be kita ko, Transporto lengvatų įstatyme. 5. Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai, galimos neigiamos priimto įstatymo pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta Poveikis ekonomikai, viešojo valdymo aplinkai (viešajam administravimui), aplinkai ir regionų plėtrai nenumatomas. 6. Kokią įtaką priimti įstatymai turės kriminogeninei situacijai, korupcijai Priimti įstatymai neturės įtakos kriminogeninei situacijai ir korupcijai. 7.
Pritarus Įstatymams bus užtikrintas teisinio reguliavimo transporto lengvatų taikymo srityje aiškumas, išvengta galimo klaidingo sąvokos ,,traukinio keleivis“ interpretavimo keleivių teisių ir pareigų įgyvendinimo ir jų užtikrinimo kontekste. 8. Įstatymų inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios Priėmus įstatymus kitų įstatymų priimti, pakeisti ar pripažinti netekusiais galios nereikės. 9. Ar įstatymų projektai parengti laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, o įstatymų projektų sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka Įstatymų projektai parengti laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos ir Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų. GTK pakeitimo įstatymo projektu siūloma nustatyti naują sąvoką ,,traukinio keleivis“. Atitinkamai ši sąvoka ir ją įvardijantis terminas vertinamas Lietuvos Respublikos terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka. 10. Ar įstatymų projektai atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus Įstatymų projektų nuostatos neprieštarauja Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatoms. GTK pakeitimo įstatymo projektu užtikrinamas tinkamas ETT sprendimo įgyvendinimas. 11. Jeigu įstatymams įgyvendinti reikia įgyvendinamųjų teisės aktų, – kas ir kada juos turėtų priimti Pritarus Įstatymams:
Vyriausybės 2000 m. balandžio 28 d. nutarimą Nr. 478 „Dėl Lietuvos Respublikos transporto lengvatų įstatymo įgyvendinimo“.
netekusiu galios turės pripažinti Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2000 m. gegužės 2 d. įsakymą Nr. 236
„Dėl ligų, kuriomis sergantiems asmenims gydyti reikalinga hemodializė, sąrašo
patvirtinimo“. 12. Kiek valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymams įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti (pateikiami prognozuojami rodikliai einamaisiais ir artimiausiais 3 biudžetiniais metais) Įstatymų projektams įgyvendinti valstybės ar savivaldybės biudžeto lėšų nereikės. Valstybės ar savivaldybių biudžetų lėšų nebus sutaupyta. 13. Įstatymų projektų rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados Įstatymų projektų rengimo metu specialistų vertinimų ir išvadų negauta. 14. Reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiems projektams įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno „Eurovoc“ terminus, temas bei sritis Įstatymų projektų reikšminiai žodžiai: „traukinio keleivis“, ,,transporto lengvatos“. 15. Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai. Nėra.
DĖL
O
Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teis ės technikos taisyklėms, teikiame šią pastabą: Projekto 1 straipsniu keičiamo Geležinkelių transporto kodekso (toliau – keičiamas įstatymas) 3 straipsnio 431 dalyje siūloma nustatyti, kad keleiviu būtų laikomas ne tik pagal keleivių vežimo sutartį, bet ir kitu teisiniu pagrindu traukiniu vykstantis asmuo , t. y. neturintis keleivinio bilieto (jo neįgijęs ar pametęs). Vadovaujantis projekto aiškinamuoju raštu, minėtos sąvokos įtvirtinimas kyla dėl teisinio aiškumo poreikio bei
Tarybos reglamento (EB) Nr. 1371/2007 dėl geležinkelių keleivių teisių ir pareigų nuostatų taikymo, nes minėto Reglamento I priedo II antraštinės dalies
daugiau keleiviui išduotų bilietų. Tačiau pagal 9 straipsnį tai, kad bilieto nėra, jis neatitinka reikalavimų arba buvo pamestas, neturi įtakos sutarties buvimui ar galiojimui; sutartis ir toliau taikoma atsižvelgiant į šias Vienodąsias taisykles“. Neginčijant paties teikiamu įstatymo projektu keliamo tikslo, keičiamo įstatymo
dalies nuostatą siūlytina tikslinti, atsižvelgiant į tai, kad asmens vykimas „kitu teisiniu pagrindu“ nei pagal keleivių vežimo sutartį, apimtų tik tuos atvejus, kai minėtiems asmenims tokią teisę suteiktų specialieji įstatymai ar kiti teisės aktai (pavyzdžiui geležinkelio įmonės darbuotojų ar asmenų amžiaus/socialinės/sveikatos nulemtos lengvatos nepirkti bilieto ar traukiniu vykti tik su darbuotojo pažymėjimu, pareigūnų kelionės į įvykio vietą ir pan.). Tuo tarpu abejotina, kad „kitu teisiniu pagrindu“ galėtų apimti ir tuos atvejus, kai asmuo tikslingai nepirktų bilieto.
Be to, pastebėtina ir tai, kad keleivio teisių ir pareigų suteikimas vadovaujantis ne keleivių vežimo sutartimi suponuoja ir geležinkelio įmonės atsakomybę už tokį traukiniu vykstantį asmenį (pavyzdžiui avarijos atveju), todėl keleivio apibrėžimą siūlytina tikslinti nustatant, kad keleiviu būtų laikomas tik įprastomis sąlygomis (traukinio vagone) vykstantis asmuo. Departamento direktorius Andrius Kabišaitis M. Griščenko, tel. (8 5) 239 6552, el. p. mantas.griscenko @lrs.lt M. Masteikienė, tel. (8 5) 239 6843, el. p. [email protected]
DĖL
O
Vilnius Įvertinę įstatymo projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklių reikalavimams, teikiame šią pastabą: atkreiptinas dėmesys, kad vadovaujantis projekto aiškinamuoju raštu, teikiamu įstatymo projektu siekiama įtvirtinti, kad ir be bilieto važiuojantis keleivis turi būti laikomas su geležinkelio įmone (vežėjo) vežimo sutartį sudariusia šalimi (tokiu atveju keleivį ir geležinkelio įmonę (vežėją) sieja sutartiniai teisiniai santykiai) ir atitinkamai toks keleivis turi teisę naudotis Reglamente (EB) Nr. 1371/2007 įtvirtintomis teisėmis ir pareigomis. Pastebėtina, kad minėtas aiškinamojo rašto tikslas projekto 1 straipsniu pildomo įstatymo 3 straipsnio431 dalies nuostatose neatsispindi, nes tikslingai bilieto nepirkęs asmuo nėra nei keleivių vežimo sutarties dalyvis, nei kitais teisės aktuose, reglamentuojančiuose keleivių vežimo sąlygas, nustatytais pagrindais traukinio vagone vykstantis asmuo. Atsižvelgiant į tai, siūlytina projekto nuostatas tikslinti, po žodžių “ pagal keleivių vežimo sutartį ” įrašant žodžius “įskaitant atvejus, kai vykstama be bilieto”. Departamento direktorius Andrius Kabišaitis M. Griščenko, tel. (8
5) 239 6552, el. p. [email protected] M. Masteikienė, tel. (8 5) 239 6843, el. p. [email protected]
Biudžeto ir finansų komitetas
DĖL
O
2020-10-14
posėdyje dalyvavo: Biudžeto ir finansų komiteto nariai: Valius Ąžuolas, Juozas Varžgalys (nuotoliniu), Viktoras Rinkevičius, Rasa Budbergytė (nuotoliniu), Rita Tamašunienė (nuotoliniu), Kęstutis Glaveckas, Mykolas Majauskas, Gintarė Skaistė. Biudžeto ir finansų komiteto biuras: patarėjai: biuro vedėja Alina Brazdilienė, patarėjos Dalia Mudėnienė, Agnė Gedraitytė, Jolanta Žaltkauskienė, padėjėjos Jolanta Matiliauskienė, Danguolė Zabulėnienė. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šią pastabą: Projekto
įstatymas) 3 straipsnio 431 dalyje siūloma nustatyti, kad keleiviu būtų laikomas ne tik pagal keleivių vežimo sutartį, bet ir kitu teisiniu pagrindu traukiniu vykstantis asmuo , t. y. neturintis keleivinio bilieto (jo neįgijęs ar pametęs). Vadovaujantis projekto aiškinamuoju raštu, minėtos sąvokos įtvirtinimas kyla dėl teisinio aiškumo poreikio bei 2007 m. spalio 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 1371/2007 dėl geležinkelių keleivių teisių ir pareigų nuostatų taikymo, nes minėto Reglamento I priedo II antraštinės dalies 2 punkte yra nustatyta, kad „Vežimo sutartis turi būti patvirtinta vienu ar daugiau keleiviui išduotų bilietų.
Tačiau pagal 9 straipsnį tai, kad bilieto nėra, jis neatitinka reikalavimų arba buvo pamestas, neturi įtakos sutarties buvimui ar galiojimui; sutartis ir toliau taikoma atsižvelgiant į šias Vienodąsias taisykles“. Neginčijant paties teikiamu įstatymo projektu keliamo tikslo, keičiamo įstatymo 3 straipsnio 431 dalies nuostatą siūlytina tikslinti, atsižvelgiant į tai, kad asmens vykimas „kitu teisiniu pagrindu“ nei pagal keleivių vežimo sutartį, apimtų tik tuos atvejus, kai minėtiems asmenims tokią teisę suteiktų specialieji įstatymai ar kiti teisės aktai (pavyzdžiui geležinkelio įmonės darbuotojų ar asmenų amžiaus/socialinės/sveikatos nulemtos lengvatos nepirkti bilieto ar traukiniu vykti tik su darbuotojo pažymėjimu, pareigūnų kelionės į įvykio vietą ir pan.). Tuo tarpu abejotina, kad „kitu teisiniu pagrindu“ galėtų apimti ir tuos atvejus, kai asmuo tikslingai nepirktų bilieto. Be to, pastebėtina ir tai, kad keleivio teisių ir pareigų suteikimas vadovaujantis ne keleivių vežimo sutartimi suponuoja ir geležinkelio įmonės atsakomybę už tokį traukiniu vykstantį asmenį (pavyzdžiui avarijos atveju), todėl keleivio apibrėžimą siūlytina tikslinti nustatant, kad keleiviu būtų laikomas tik įprastomis sąlygomis (traukinio vagone) vykstantis asmuo. Pritarti. 3. Piliečių, asociacijų, politinių partijų, lobistų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai:
Negauta. 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai: Negauta. 5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai: Negauta. 6. Seimo paskirtų papildomų komitetų /komisijų pasiūlymai: Nėra. 7. Komiteto sprendimas ir pasiūlymai:
(pagal Lietuvos Respublikos Seimo statuto 150 straipsnį.
Jeigu siūlomas sprendimas numatytas Seimo statuto 150 straipsnio 1 dalies 3–6 punktuose, pateikiami šio sprendimo argumentai): Pritarti komiteto patobulintam įstatymo projektui Nr. XIIIP-4984(2), atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos Teisės departamento pateiktą pastabą, komiteto pasiūlymus, kuriems komitetas pritarė, ir komiteto išvadoms. 7.2. Pasiūlymai:
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę str. str. d. p. 1. Biudžeto ir finansų komitetas, 2020 m. spalio 14 d. 11 Atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabą, siūlome pakeisti Įstatymo projekto 1 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
1Papildyti 3 straipsnį 431 dalimi:
„431 . Traukinio keleivis (toliau – keleivis) – pagal keleivių vežimo sutartį arba kitu teisiniu pagrindu teisės aktuose, reglamentuojančiuose keleivių vežimo sąlygas, nustatytais pagrindais traukiniu traukinio vagone vykstantis asmuo, išskyrus traukinio mašinistą ir kitus darbuotojus, kurie aptarnauja asmenis keleivius traukinyje .“ Pritarti. 2. Biudžeto ir finansų komitetas, 2020 m.
spalio 14 d. 3 Įvertinus galimą Įstatymo projekto svarstymo ir priėmimo Lietuvos Respublikos Seimo plenariniuose posėdžiuose terminą, siūloma nustatyti vėlesnį Įstatymo projekto įsigaliojimą ir atitinkamai pakeisti Įstatymo projekto 3 straipsnį ir jį išdėstyti taip: ,,3 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas Šis įstatymas įsigalioja 2020 1 m. lapkričio sausio 1 d.“. Pritarti. 8. Balsavimo rezultatai: pritarta bendru sutarimu. 9. Komiteto paskirti pranešėjai:
Vida Ačienė, Kęstutis Glaveckas. 10. Komiteto narių atskiroji nuomonė: negauta. PRIDEDAMA. Komiteto siūlomas įstatymo projektas Nr. XIIIP-4984(2), jo lyginamasis variantas.
Komiteto pirmininkas Valius Ąžuolas Biudžeto ir finansų komiteto biuro patarėja Agnė Gedraitytė