Projekto lyginamasis variantas
straipsnio pakeitimas Pakeisti 12 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:
„2. Įgyvendinant pradinio, pagrindinio ir
vidurinio ugdymo programas ir vykdant pirminį profesinį mokymą mokykline profesinio mokymo organizavimo forma, yra privalomos ne mažiau kaip trys fizinio ugdymo pamokos per savaitę. Įgyvendinant pradinio, pagrindinio ir vidurinio ugdymo programas, turi būti sudaryta galimybė mokiniui pasirinkti neformaliojo švietimo programą, skirtą fizinio aktyvumo veikloms vykdyti. Pradinis, pagrindinis ir vidurinis ugdymas gali būti vykdomas kartu su sportiniu ugdymu, skirtu išskirtinių sportinių gabumų turintiems mokiniams. Pradinio, pagrindinio ir vidurinio ugdymo kartu su sportiniu ugdymu programų finansavimo sąlygas ir tvarką nustato švietimo, mokslo ir sporto ministras. “
straipsnio pakeitimas Pakeisti 19 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip: „2 . Olimpiniam, paralimpiniam, regos, klausos, judėjimo ar intelekto negalias turinčių asmenų sporto judėjimams Lietuvoje vadovaujančioms nevyriausybinėms organizacijoms, siekiančioms gauti valstybės biudžeto lėšų šio įstatymo 18 straipsnio 3 dalyje nurodytoms aukšto meistriškumo sporto programoms įgyvendinti, mutatis mutandis taikomi šio straipsnio
nevyriausybinės organizacijos, kurių narėmis yra olimpiniam, paralimpiniam, regos, klausos ar judėjimo negalią turinčių asmenų sporto judėjimams Lietuvoje vadovaujančios nevyriausybinės organizacijos, turi būti pripažinusios Pasaulinį antidopingo kodeksą. Reikalavimas būti pripažinusiai Pasaulinį antidopingo kodeksą netaikomas specialiosios olimpiados judėjimą plėtojančiai organizacijai. “
Pakeisti 21 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „
(ar) savivaldybės gali steigti įstaigas, kurios rengtų sportininkus ar sudarytų sąlygas sportininkams rengti. 2. Savivaldybės gali steigti įstaigas, kurios rengtų sportininkus ar sudarytų sąlygas jiems rengti. 2. Sportininkų rengimo rekomendacijas valstybės ir (ar) savivaldybių̨ biudžetų̨ lėšomis finansuojamose įstaigose ir organizacijose tvirtina švietimo, mokslo ir sporto ministras .
“ Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas Teikia Seimo narys Kęstutis Smirnovas
Projekto Nr. XIIIP-4963(2) lyginamasis variantas
12, 19 IR 21
straipsnio pakeitimas Pakeisti 12 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:
„2. Įgyvendinant pradinio, pagrindinio ir
vidurinio ugdymo programas ir vykdant pirminį profesinį mokymą mokykline profesinio mokymo organizavimo forma, yra privalomos ne mažiau kaip trys fizinio ugdymo pamokos per savaitę. Įgyvendinant pradinio, pagrindinio ir vidurinio ugdymo programas, turi būti sudaryta galimybė mokiniui pasirinkti neformaliojo švietimo programą, skirtą fizinio aktyvumo veikloms vykdyti. Pradinis, pagrindinis ir vidurinis ugdymas gali būti vykdomas kartu su sportiniu ugdymu, skirtu išskirtinių sportinių gabumų turintiems mokiniams. Papildomo tikslinio pradinio, pagrindinio ir vidurinio ugdymo kartu su sportiniu ugdymu programų finansavimo sąlygas ir tvarką nustato švietimo, mokslo ir sporto ministras. “
straipsnio pakeitimas Pakeisti 19 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip: „2.
Olimpiniam, paralimpiniam, regos, klausos, judėjimo ar intelekto negalią turinčių asmenų sporto judėjimams Lietuvoje vadovaujančioms nevyriausybinėms organizacijoms, siekiančioms gauti valstybės biudžeto lėšų šio įstatymo 18 straipsnio 3 dalyje nurodytoms aukšto meistriškumo sporto programoms įgyvendinti, mutatis mutandis taikomi šio straipsnio 1 dalies 6–10 punktuose nustatyti kriterijai, išskyrus specialiosios olimpiados judėjimui vadovaujančią organizaciją, kuriai netaikomas šio straipsnio 1 dalies 6 punkte nustatytas reikalavimas, kad organizacija savo veiklos dokumentuose būtų įtvirtinusi atsakomybę už Pasaulinio antidopingo kodekso pažeidimus. , B b e to, tarptautinės nevyriausybinės organizacijos, kurių narėmis yra olimpiniam, paralimpiniam, regos, klausos ar judėjimo negalią turinčių asmenų sporto judėjimams Lietuvoje vadovaujančios nevyriausybinės organizacijos, išskyrus specialiosios olimpiados judėjimui vadovaujančią organizaciją, turi būti pripažinusios Pasaulinį antidopingo kodeksą.“
Pakeisti 21 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „
dalyvavimas rengiant sportininkus
steigia įstaigą, kuri ir
(ar) savivaldybės gali steigti įstaigas, kurios rengtų sportininkus ar sudarytų sąlygas sportininkams rengti. 2. Savivaldybės gali steigti įstaigas, kurios rengtų sportininkus ar sudarytų sąlygas jiems rengti. 2. Valstybės ir (ar) savivaldybių biudžetų lėšomis finansuojamų sportininkų rengimo įstaigų ir organizacijų veiklos reglamentavimo rekomendacijas tvirtina švietimo, mokslo ir sporto ministras .“4 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas ir įgyvendinimas
įstatymas, išskyrus šio straipsnio 2 dalį, įsigalioja 2021 m. sausio 1 d. 2. Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministras iki 2020 m. gruodžio 31 d. priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus.
Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas Teikia Seimo Švietimo ir mokslo komiteto pirmininkas Eugenijus Jovaiša
12,
paskatinusios priežastys, parengto projekto tikslai ir uždaviniai: Įstatymo projektas parengtas siekiant patikslinti Lietuvos Respublikos sporto įstatymu (toliau – Sporto įstatymas) nustatytą reglamentavimą, sudaryti galimybę Lietuvos specialios olimpiados komitetui (toliau – LSOK) skirti biudžeto lėšas bei užtikrinti savivaldybėms teisę steigti įstaigas, kuriose būtų rengiami aukšto meistriškumo sportininkai ir/ar jų pamaina. Dėl Sporto įstatymo 12 straipsnio pakeitimo projekto. Reglamentuojant sporto organizavimą švietimo sistemoje Sporto įstatyme nurodyta, kad pradinis, pagrindinis ir vidurinis ugdymas gali būti vykdomas kartu su sportiniu ugdymu, skirtu išskirtinių sportinių gabumų turintiems mokiniams (12 straipsnio 2 dalis), tačiau neįvardijama kas nustato tokio ugdymo programų finansavimo sąlygas ir tvarką. Dėl Sporto įstatymo 19 straipsnio pakeitimo projekto. Sporto įstatyme nurodyta, kad tam tikroms sporto judėjimo šakoms vadovaujančios nevyriausybinės organizacijos, siekiančios gauti valstybės biudžeto lėšų privalo atitikti tam tikrus kriterijus. Vienas iš kriterijų – būti pripažinusiai Pasaulinį antidopingo kodeksą (toliau – Kodeksas). Kodeksas – rinkinys unifikuotų taisyklių, kurių laikosi viso pasaulio sportininkai ir su jais dirbantys kiti asmenys, organizacijos, valstybės. Kodeksas nustato kokių medžiagų ir metodų negali vartoti sportininkas besiruošiantis ir dalyvaujantis sporto varžybose, taip pat numato ir jo patarnaujančio personalo atsakomybę. Viena iš Lietuvoje veikiančių skėtinių organizacijų vienijančių intelekto negalią turinčius sportuojančius asmenis
Ši organizacija y ra vienintele organizacija Lietuvoje, kuri vienija visus intelekto sutrikimus (t.y. visi asmenys, kuriems iki 18 metų yra nustatytas intelekto sutrikimas, diagnozuoti įvairūs genetiniai susirgimai ir/ar sindromai (dauno sindromas, Fragilios X sindromas, autizmo spektro sutrikimai, Aperto sindromas, Viljamso sindromas ir dar daugelis kitų retų genetinių sutrikimų kt.)), turinčius sportininkus ir jų šeimas, rūpinasi jų socialine integracija per sportą ir sveikatingumą koordinuoja metinius sporto renginius, bendradarbiauja su užsienio partneriais siekdami didesnės neįgaliųjų integracijos. LSOK yra Tarptautinės specialiosios Olimpiados ir Europos bei Eurazijos specialiosios olimpiados narys. LSOK atletai yra daugkartiniai Pasaulio specialiosios olimpiados žaidynių dalyviai ir laimėtojai. Specialiame judėjime gali dalyvauti asmuo kurio intelekto sutrikimas yra protinis atsilikimas, esant IQ žemiau 70 – 75, esant ribotiems sugebėjimams dvejose ar daugiau veiklų (bendravimas, socialiniai įgūdžiai, apsitarnavimas kasdieniame gyvenime, sveikatos sferoje, darbas buityje ir kt.) ir tai pasireiškiant iki 18 metų. Prieš dalyvaudami specialiosios olimpiados žaidynėse sportininkai privalo turėti oficialiai pasirašytą tėvų ar globėjų leidimo formą ir medicininį gydytojo įvertinimą. Šiuo metu visos olimpinės ir paralimpinės sporto šakos, didieji tarptautinių renginių organizatoriai ir didžioji dalis pasaulyje veikiančių neolimpinių sporto šakų pripažįsta Kodeksą ir laikosi jo taisyklių. Kodekso laikymasis garantuoja, kad visi sportininkai sąžiningai siekia rezultatų. Specialiosios olimpiados sportininkams reikalavimo laikytis Kodekso nekelia nei tarptautinė sporto bendruomenė, nei WADA, nei kitos pasaulio valstybės.
Lietuvoje LSOK skiriamos valstybės biudžeto lėšos, tačiau pagal šiuo metu galiojančią Sporto įstatymo 19 straipsnio redakciją, LSOK privalėtų pripažinti Kodeksą ir visi sportininkai jo turėtų laikytis, t.y. būtų imami dopingo mėginiai. Šių sportininkų atžvilgiu dopingo mėginio ėmimas nėra visiškai proporcingas reikalavimas. Antidopingo kodekso draudžiamajame sąraše nurodyti vaistai, kurie specialios olimpiados sportininkų gali būti vartojami gydymo tikslais. Be to, asmenys su protiniu atsilikimu gali ne visuomet tinkamai vartoti vaistus bei kiti asmenys gali piktnaudžiauti jų sutrikusiu suvokimu. Įvertinus tai, kad LSOK veikla yra ypatingai svarbi intelekto negalią turinčių asmenų integracijai, skatina juos lavintis ir diegia sveikos gyvensenos principus, skatina užimtumą ir jų savarankiškumą, biudžeto lėšų skyrimo teisėtumo pagrindą būtina tikslinti, nurodant, kad LSOK nekeliamas reikalavimas būti pripažinusiems Kodeksą. Dėl Sporto įstatymo 21 straipsnio pakeitimo projekto. Vertinant sporto ypatumus ir švietimo sistemos principus, akivaizdu, kad jie nėra tapatūs. Sportas ir susijusi fizinė veikla gali prisidėti prie visuomenės gyvenimo ir padėti įveikti daugelį iššūkių, ir tuo pačiu metu suformuoti savo unikalią socialinę vertę. 2007 m.
nurodyta, kad sportas turi tam tikrų konkrečių ypatumų, dažnai vadinamų „sporto ypatumais“:
ypatumai: pvz., atskiros varžybos vyrams ir moterims, dalyvių skaičiaus varžybose ribojimas arba būtinybė užtikrinti, kad rezultatai nebūtų iš anksto aiškūs ir išlaikyti konkurencinę pusiausvyrą tarp varžybose dalyvaujančių klubų ;
visų pirma sporto organizacijų autonomiją ir įvairovę, piramidės formos varžybų struktūrą , kurios apačioje mėgėjų, viršuje − profesionalusis sportas, organizuotus įvairių lygių ir subjektų solidarumo mechanizmus, sporto organizavimą nacionaliniu lygiu ir vienos federacijos vienai sporto šakai principą. Lyginant Lietuvos Respublikos švietimo įstatyme (toliau – Švietimo įstatymas) nurodytus principus ir sporto ypatumus, kurie pripažįstami ES, akivaizdu kad jie nėra tolygūs, o kai kurių iš jų turinys – skirtingas. Švietimo sistemos dalyviams siekiama užtikrinti lygias galimybes
institucijų sąveika; ji sudaro sąlygas kiekvienam asmeniui mokytis visą gyvenimą“ , tik iš dalies atitinka sporto ypatumus.
Nors sporto sistema taip pat sudaro galimybes asmeniui sportuoti visą gyvenimą, tačiau aukšto meistriškumo varžybų sporto sistema pati savaime neužtikrina tęstinumo, nes kaip minėta aukščiau, dalyvavimas aukštesnio rango varžybose galimas tik jeigu laimimos žemesnio rango varžybose. Tęstinumas taip pat ne visuomet galimas ir dėl fizinio pajėgumo trūkumo ir kt. Sporto „piramidės“ pagrindą sudaro fizinio aktyvumo veiklos, o aukštesnis lygis – aukšto meistriškumo sportas. Tik turint daug fiziškai aktyvių gyventojų, vaikų galima atrinkti talentingiausius ir juos toliau kreipti sportinio meistriškumo keliu. Nuo mažens vaikams turėtų būti diegiami sveiko gyvenimo principai, įskaitant, bet neapsiribojant įpročiu būti fiziškai aktyviais ir sveikai maitintis. Visoje Europoje pabrėžiamas sportinio raštingumo reikalingumas kaip viena iš priemonių kovojant su tokiais iššūkiais kaip viršsvoris, sėslus gyvenimo būdas ir kt. Dalyvavimas aukšto meistriškumo sporto sistemoje yra įtakojamas fizinių, psichinių ir dvasinių savybių. Tačiau net ir turėdamas tinkamas savybes asmuo, jeigu jis nėra treniruojamas, nėra tinkamos infrastruktūros bei sporto šaką plėtojančios federacijos (veikiančios tarptautiniu lygiu) negalės dalyvauti aukšto meistriškumo varžybose, Europos arba pasaulio čempionatuose, olimpinėse žaidynėse. Įvertinę sporto specifiškumą, ypatingai aukštesnio meistriškumo sportininkų, įstaigose, kuriose rengiami sportininkai, veikla skiriasi ir didžiąją dalį veiklų užima pradinio rengimo, meistriškumo ugdymo, meistriškumo tobulinimo, aukšto meistriškumo skirtingų sporto šakų grupės. Šiose įstaigose sportininkai rengiami neatsižvelgiant į jų amžių (t.y. ir mokyklas pabaigę asmenys).
Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatyme nustatyta, kad plėtoti sportą yra savarankiškoji savivaldybių funkcija (6 straipsnio 29 punktas), o Sporto įstatyme nurodyta, kad savivaldybė, atsižvelgdama į valstybinę sporto strategiją, sporto prioritetus, švietimo, mokslo ir sporto ministro patvirtintą strateginių sporto šakų sąrašą, vietos bendruomenės poreikius, nustato savo ilgalaikius sporto plėtros tikslus, biudžeto lėšomis finansuotinas sporto sritis, skatina viešą ir privačią partnerystę sporto srityje (8 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Šiame įstatyme taip pat nurodyta, kad savivaldybė gali steigti įstaigas, kurios rengtų sportininkus ar sudarytų sąlygas jiems rengti (21 straipsnio 2 dalis). Pakeitus Lietuvos sporto centro ( www.lscentras.lt ) funkcijas, sportinės pamainos rengimas tampa vis aktualesniu iššūkiu, todėl savivaldybių sporto centrai galėtų tapti partneriais sporto šakų (įskaitant ir neįgaliųjų sportą) federacijoms. Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatyme nustatyta, kad vaikų ir suaugusiųjų neformaliojo švietimo organizavimas taip pat yra savarankiškoji savivaldybių funkcija (6 straipsnio 8 punktas), o Švietimo įstatyme įteisinta, kad savivaldybės atstovaujamoji institucija formuoja neformaliojo švietimo programas teikiančių mokyklų tinklą, savarankiškai formuoja neformaliojo švietimo teikėjų tinklą (58 straipsnio 1 dalies 3 punktas), o savivaldybės vykdomoji institucija organizuoja vaikų neformalųjį švietimą, suaugusiųjų neformalųjį švietimą. Savivaldybės, kaip steigėjas turi teisę rinktis kokią įstaigą steigti ir kokias veiklas vykdyti, tuo pačiu spręsti kokios veiklos sudaro daugumą savivaldybėje. Priėmus sprendimą vykdyti neformalaus švietimo programas ir formalųjį švietimą papildančias veiklas žinoma įstaiga būtų priskiriama švietimo įstaigoms. Švietimo įstatyme įvardinta „ Švietimo įstaiga
Ugdymo turinį sudaro tai, ko mokoma ir mokomasi, kaip mokoma ir mokomasi, kaip vertinama mokinių pažanga ir pasiekimai, kokios mokymo ir mokymosi priemonės naudojamos. Šiuo metu vien Lietuvoje veikia daugiau nei 90 sporto šakų federacijų, o jos plėtoja dar daugiau rungčių, pvz.: krepšinio sporto šakoje plėtojamas vyrų ir moterų krepšinis, taip pat 3x3 krepšinis; lengvosios atletikos sporto šakoje yra 27 rungtys (atskirai vyrams ir moterims). Dalis sporto šakų yra olimpinės, t.y. įtrauktos į olimpinių žaidynių programą, ir tik dalis šių sporto šakų plėtojamų rungčių taip pat yra įtraukiamos į olimpinių žaidynių programą. Olimpinių žaidynių programa taip pat keičiama ir įtraukiamos sporto šakos, kurios įgauna populiarumo visame pasaulyje (pvz.: riedučių ir laipiojimo sporto šakos įtrauktos į olimpinių žaidynių programą pastaraisiais metais). Tačiau svarbiausias sporto ypatumas tas, kad sporto šaką šalyje plėtoja nevyriausybinės organizacijos, ir kaip minėta aukščiau, tik jos turi teisę deleguoti sportininką į varžybas, kuriose jis atstovauja valstybei. Toks atstovavimo principas taip pat pripažįstamas ES ir viena iš ES politikos sričių – struktūrinio dialogo stiprinimas tarp valstybės ir nevyriausybinių organizacijų. Vertinant aktualumą sporto šakų plėtrai ir siekiant aukščiau paminėti piramidės principo sėkmingo veikimo, svarbu vienoje įstaigoje sudaryti galimybes koncentruotis ir vaikams ir aukštesnio meistriškumo sportininkams. Tai leidžia ne tik motyvuoti vaikus būti fiziškai aktyviais, bet taip pat tobulinti meistriškumo rodiklius, ugdyti komandinę dvasią ir kt. Skirtingi reikalavimai keliami ne tik treniruočių procesui, bet ir patiems treneriams. Trenerių vaidmenį pabrėžė ir Europos Sąjunga, 2017 m. lapkričio 22 d. priimdama Tarybos ir Taryboje posėdžiavusių valstybių narių vyriausybių atstovų išvadas dėl trenerių vaidmens visuomenėje (Nr. 14201/17).
14201/17). Išvadose treneriai suprantami plačiai „moterys ir vyrai, turintys kompetencijas, įgytas formaliojo, neformaliojo ir savaiminio mokymosi metu, kad taptų sporto treneriais; vadovauja rezultatų siekiantiems sportininkams ir aktyvaus poilsio mėgėjams ir jiems pataria; yra įdarbinti kaip specialistai arba savanoriaujantys”. Trenerių įdarbinimo ir jų „statuso“ klausimas labai dažnai keliamas sporto organizacijų, tačiau Lietuvos teisinė bazė sudaro galimybes ne tik sudaryti darbo sutartis su treneriais, bet ir paslaugų sutartis. Darbo grupės nuomone, paslaugų sutarčių sudarymas, ypač su treneriais dirbančiais su aukštesnio meistriškumo sportininkais, labiau atitiktų besikeičiančius sporto poreikius. Įvertinus sporto specifiškumą, ypatingai aukštesnio meistriškumo sportininkų, kurie labiausiai garsina Lietuvos vardą pasaulyje, tikslinga sudaryti kuo lankstesnes sąlygas sporto organizacijų veiklai ir nacionaliniame ir savivaldybių lygmenyje. Savivaldybės turi galimybę rinktis įstaigų, kurios atsakingos už sporto plėtra savivaldybėje, juridinio asmens formą, trenerių įdarbinimo sąlygas arba siūlyti paslaugų sutartis treneriams, dirbantiems su aukšto meistriškumo sportininkais. Iki 2019 m. sausio 1 d. galiojusiame LR Kūno kultūros ir sporto įstatyme buvo apibrėžta sąvoka „ Sportininkų ugdymo centras – sporto mokymo įstaiga, sporto centras, specializuota vienos ar kelių sporto šakų įstaiga, kuri gali vykdyti neformalųjį vaikų bei suaugusiųjų švietimą, rengia tam tikros kvalifikacijos sportininkus ir sportuotojus, taip pat atlieka kitas steigėjų jiems priskirtas funkcijas.”. Nuo 2019 m. sausio 1 d. tokia sąvoka nėra apibrėžta įstatyme. Pakeitus Lietuvos sporto centro funkcijas, sportinės pamainos rengimas tampa vis aktualesniu iššūkiu, todėl manytina, kad savivaldybių sporto centrai galėtų tapti partneriais sporto šakų (įskaitant ir neįgaliųjų sportą) federacijoms.
Sportininkus rengiančios įstaigos taip pat turėtų įvertinti ne tik tikslinių grupių poreikius, bet ir galimybes pritraukti kuo daugiau įvairesnių finansavimo ir rėmimo šaltinių (pvz.: sporto rėmimo fondo lėšomis finansuojamų sporto projektų finansavimo tvarkos apraše nurodyta, kad sporto rėmimo fondo lėšos negali būti skiriamos ir naudojamos <…> iš kitų finansavimo šaltinių apmokėtoms išlaidoms kompensuoti; sporto projektų veikloms, kurios yra bendrojo ugdymo, profesinio mokymo ar aukštojo mokslo studijų programų dalis). Taip pat atkreiptinas dėmesys į tai, kad kai kurios sporto šakų federacijos riboja įstaigų dalyvavimą sporto šakos plėtros veikloje pagal įstaigų juridinę formą. Lietuvos savivaldybių sporto padalinių vadovų asociacijos duomenimis, šiuo metu Lietuvoje veikia 88 sporto mokyklos/centrai. Iš 88 Lietuvoje veikiančių sporto mokyklų/centrų, 15 yra švietimo įstaigos, kurių nuostatose yra įtvirtintas švietimo įstaigos statusas. Šiose įstaigose treneriai yra vadinami mokytojais ir jų darbo apmokėjimas, darbo laiko trukmė, atostogos ir kt. yra vykdomi vadovaujantis švietimo sritį reglamentuojančiais teisės aktais. Dar 46 įstaigų nuostatuose taip pat patvirtintas švietimo įstaigos statusas, bet jose dirba treneriai, o ne mokytojai, kurių darbo apmokėjimas reglamentuojamas kitais teisės aktai, o įstaigos savo veikloje vadovaujasi ne tik Švietimo, bet ir Sporto įstatymu ir kitais Ministerijos patvirtintais teisės aktais, reglamentuojančiais sportą. Kitos 27 įstaigos, yra sportininkų ugdymo centrai, kaip tai numatė Kūno kultūros ir sporto įstatymas (iki 2019 m. sausio 1 d.).
Iki 2019 m. sausio 1 d. galiojusiame LR Kūno kultūros ir sporto įstatyme buvo apibrėžta sąvoka „ Sportininkų ugdymo centras – sporto mokymo įstaiga, sporto centras, specializuota vienos ar kelių sporto šakų įstaiga, kuri gali vykdyti neformalųjį vaikų bei suaugusiųjų švietimą, rengia tam tikros kvalifikacijos sportininkus ir sportuotojus, taip pat atlieka kitas steigėjų jiems priskirtas funkcijas.”. Nuo
metu susiduria su teisinio reglamentavimo spragomis: trenerių darbo savaitės trukmė, atostogos, vadovų priėmimo tvarka ir kt. Teikiamas pakeitimas sudarytų teisinį pagrindą savivaldybėms steigti sportininkų rengimo centrus, kurie nebūtų priskiriami švietimo įstaigoms. Juose galima būtų rengti įvairaus amžiaus sportininkus, organizuoti sporto renginius ir administruoti sporto infrastruktūrą. Svarbu paminėti, kad sportas nevisiškai atitinka ir Švietimo įstatyme nurodytą „ formalųjį švietimą papildančio ugdymo paskirtis – pagal ilgalaikes programas sistemiškai plėsti tam tikros srities žinias, stiprinti gebėjimus ir įgūdžius ir suteikti asmeniui papildomas dalykines kompetencijas“. Kaip jau aukščiau minėta, už sporto šakos plėtrą valstybėje atsakinga sporto šakos federacija, kuri vienintelė turi teisę deleguoti sportininką į aukščiausio rango varžybas, koordinuoti nacionalinę varžybų sistemą, rengti sportininką ir skirti valstybės biudžeto lėšas jo pasirengimui. Formalųjį švietimą papildantis ugdymas turėtų būti vykdomas pagal ilgalaikes programas, tačiau sporto programos nėra patvirtintos, ir įvertinant sporto dualizmą ir specifiškumą tokių programų valstybė neturėtų tvirtinti, nes sportininko rengimo programa – federacijos ir trenerio kompetencija. 2.
iniciatoriai (institucija, asmenys ar piliečių įgalioti atstovai) ir rengėjai: Įstatymo projektą parengė Seimo narys Kęstutis Smirnovas. 3. Kaip šiuo metu yra reguliuojami įstatymo projekte aptarti teisiniai santykiai: Dėl Sporto įstatymo 12 straipsnio pakeitimo projekto. Sporto įstatymo 12 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad įgyvendinant pradinio, pagrindinio ir vidurinio ugdymo programas, turi būti sudaryta galimybė mokiniui pasirinkti neformaliojo švietimo programą, skirtą fizinio aktyvumo veikloms vykdyti. Pradinis, pagrindinis ir vidurinis ugdymas gali būti vykdomas kartu su sportiniu ugdymu, skirtu išskirtinių sportinių gabumų turintiems mokiniams. Šiuo metu Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministro 2019 m. rugsėjo 17 d. įsakymu Nr. V-1028 patvirtintas Bendrojo ugdymo mokyklų, vykdančių specializuoto ugdymo krypties programas (pradinio, pagrindinio ir vidurinio ugdymo kartu su sportiniu ugdymu programas), tikslinio finansavimo sąlygų ir tvarkos aprašą, tačiau tam trūksta įstatyminio pagrindo, kuriuo vadovaujantis ministras galėtų priimti tokį aprašą tvirtinantį įsakymą. Dėl sporto įstatymo 19 straipsnio pakeitimo projekto. Sporto įstatymo 19 str. nurodyta, kad Sporto šakos federacija, siekianti gauti valstybės ir (ar) savivaldybių biudžetų lėšų <...
4 ) yra narė atstovaujamos sporto šakos tarptautinės federacijos (arba, kai yra tarptautinės sporto šakos federacijos leidimas, narė tarptautinės federacijos, kuruojančios tik konkrečią sporto šakos discipliną ir kartu esančios nare tos sporto šakos tarptautinės federacijos), kuri: <...> b) yra pripažinusi Pasaulinį antidopingo kodeksą. Pasaulinė antidopingo agentūra nenurodo Specialiosios olimpiados tarptautinio komiteto kaip vieno iš Kodekso šalių. Dėl sporto įstatymo 21 straipsnio pakeitimo projekto.
Šiuo metu sporto įstatymo 21 str. nurodyta, kad „ Savivaldybės gali steigti įstaigas, kurios rengtų sportininkus ar sudarytų sąlygas jiems rengti.“, tačiau jokių detalesnių tikslinimų dėl šių įstaigų veiklos – nėra numatyta. Švietimo įstatyme nurodyta, kad
„Švietimo įstaiga – mokykla arba švietimo
pagalbos įstaiga. Ugdymo turinį sudaro tai, ko mokoma ir mokomasi, kaip mokoma ir mokomasi, kaip vertinama mokinių pažanga ir pasiekimai, kokios mokymo ir mokymosi priemonės naudojamos. Švietimo įstatyme taip pat įvardinta sąvoka „ Neformalusis švietimas
Dėl Sporto įstatymo 12 straipsnio pakeitimo projekto. Teikiamu įstatymo projektu siūloma nustatyti, kad pradinio, pagrindinio ir vidurinio ugdymo kartu su sportiniu ugdymu programų finansavimo sąlygas ir tvarką nustato švietimo, mokslo ir sporto ministras. Vadovaudamasis šia įstatymo nuostata švietimo, mokslo ir sporto ministras turėtų pagrindą patvirtinti finansavimo sąlygų ir tvarkos aprašą. Dėl sporto įstatymo 19 straipsnio pakeitimo projekto. Teikiamu įstatymo projektu siūloma sudaryti galimybę Lietuvos specialios olimpiados komitetui skirti biudžeto lėšas, kurios sudarom galimybes sportuoti apie 2000 sportininkų per metus.
Dėl sporto įstatymo 21 straipsnio pakeitimo projekto. Teikiamu įstatymo projektu siūloma užtikrinti savivaldybėms teisę steigti įstaigas, kuriose derinant nacionalinių federacijų ir savivaldybių galimybes būtų rengiami aukšto meistriškumo sportininkai ir/ar jų pamaina, t.y. sudaromo galimybės jaunimui, kuris nori tapti aukšto meistriškumo sportininkais treniruotis. Sportininkų rengimo įstaigose turėtų dirbti treneriai, aukšto meistriškumo specialistai. 5. Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai (jeigu rengiant įstatymo projektą toks vertinimas turi būti atliktas ir jo rezultatai nepateikiami atskiru dokumentu), galimos neigiamos priimto įstatymo pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta:
Priė mus įstatymo projektą neigiamų pasekmių nenumatoma. 6. Kokią įtaką priimtas įstatymas turės kriminogeninei situacijai, korupcijai: Projektas nesusijęs su įtaka kriminogeninei situacijai ir korupcijai. 7. Kaip įstatymo įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai: Projektas nesusijęs su įtaka verslo sąlygoms ir jo plėtra. 8. Įstatymo inkorporavimas į teisinę sistem ą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios:
Siekiant įgyvendinti įstatymo projekto nuostatas, kitų įstatymų priimti nereikės.. 9. Ar įstatymo projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teis ėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, o projektų sąvokos ir jas įvardijantys terminai į vertinti Termin ų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka:
Įstatymo projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teis ėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų. 10.
įstatymo projektas atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus: Įstatymo projekto nuostatos Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatoms ir Europos Sąjungos dokumentams neprieštarauja. 11. Jeigu įstatymui įgyvendinti reikia įgyvendinamųjų teisės aktų, – kas ir kada juos turėtų priimti:
Priėmus įstatymo projektą reikės pakeisti įstatymo projekte įvardijamas švietimo, mokslo ir sporto ministro tvirtinamas tvarkas . 12. Kiek valstybės, savivaldybių biud žetų ir kitų valstybės į steigt ų fondų lėšų prireiks įstatymui įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti (pateikiami prognozuojami rodikliai einamaisiais ir artimiausiais 3 biudžetiniais metais):
Papildomų valstybės ar savivaldybių biudžeto lėšų projektui įgyvendinti nereikės. Savivaldybės nuolat skiria lėšas sportininkų rengimui ir specialios olimpiados sportininkų dalyvavimui varžybose. 13. Įstatymo projekto rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados Įstatymo projekto rengimo metu specialistų vertinimų ir išvadų negauta. 14. Reik šminiai žodžiai, kurių reikia šiam projektui įtraukti į kompiuterin ę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno „Eurovoc “ terminus, temas bei sritis Įstatymo projekto reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiam projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant reikšminius žodžius pagal Europos žodyną Eurovoc : „sportas “ , „vietos savivalda “ , „specialioji olimpiada“. 15. Kiti, iniciatori ų nuomone, reikalingi pagrindimai ir paai škinimai Nėra. Teikia Seimo narys Kęstutis Smirnovas
DĖL
2020-06-11
Vilnius Įvertinę įstatymo projekto atitiktį Konstitucijos, įstatymų ir teisės technikos taisyklių reikalavimams, teikiame šias pastabas:
1 straipsniu keičiamos Sporto įstatymo 12 straipsnio 2 dalies nuostatos, kuriomis siūloma nustatyti, kad p radinio, pagrindinio ir vidurinio ugdymo kartu su sportiniu ugdymu programų finansavimo sąlygas ir tvarką nustato švietimo, mokslo ir sporto ministras, neatitinka Švietimo įstatymo 67 straipsnio 1 ir 2 dalių, kuriose nustatyta, kad formaliojo švietimo programoms valstybinėse, savivaldybių ir nevalstybinėse mokyklose, išskyrus aukštąsias mokyklas, finansuoti, neformaliojo vaikų švietimo programoms finansuoti iš Lietuvos Respublikos atitinkamų metų valstybės ir savivaldybių biudžetų taikomi mokymo lėšų skyrimo klasei (grupei) ir (arba) vienam mokiniui principai. Mokymo lėšos, skiriamos iš valstybės biudžeto lėšų, apskaičiuojamos, paskirstomos ir naudojamos pagal Vyriausybės patvirtintus tvarkos aprašus. Taip pat nustatyta, kad mokymo lėšos savivaldybių ir nevalstybinėms mokykloms priešmokyklinio, pradinio, pagrindinio, vidurinio ugdymo programoms, taip pat formaliojo švietimo programas papildantiems ir mokinių saviraiškos poreikius tenkinantiems šių programų moduliams vaikų neformaliojo švietimo mokyklose finansuoti skiriamos iš Lietuvos Respublikos atitinkamų metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymu tvirtinamų savivaldybių biudžetams valstybės biudžeto specialiųjų tikslinių dotacijų, valstybinėms mokykloms – iš valstybės biudžete numatytų asignavimų.
Atsižvelgiant į šias Švietimo įstatymo nuostatas, siūlome patikslinti projekto nuostatas, nurodant, kad švietimo, mokslo ir sporto ministras nustato papildomo tikslinio p radinio , pagrindinio ir vidurinio ugdymo kartu su sportiniu ugdymu programų finansavimo sąlygas ir tvarką. 2. Projekto
nustatyti, kad reikalavimas būti pripažinusiai Pasaulinį antidopingo kodeksą netaikomas specialiosios olimpiados judėjimą plėtojančiai organizacijai. Pažymėtina, kad šioje keičiamoje Sporto įstatymo 19 straipsnio 2 dalyje šiuo metu yra nustatyta, kad pripažinusios Pasaulinį antidopingo kodeksą turi būti ne pačios olimpiniam, paralimpiniam, regos, klausos ar judėjimo negalią turinčių asmenų sporto judėjimams Lietuvoje vadovaujančios nevyriausybinės organizacijos, o tarptautinės nevyriausybinės organizacijos, kurių narėmis jos yra . Atsižvelgiant į tai, svarstytina, ar yra būtinas projekto 2 straipsniu siūlomas Sporto įstatymo 19 straipsnio 2 dalies papildymas.
Jeigu visgi tokios išlygos nustatymas yra būtinas, siūlytina ne pildyti Sporto įstatymo 19 straipsnio 2 dalį nauju sakiniu, o šioje dalyje po žodžių „ nustatyti kriterijai “ įrašyti žodžius „išskyrus specialiosios olimpiados judėjimui vadovaujančią organizaciją, kuriai netaikomas šio straipsnio 1 dalies 6 punkte nustatytas reikalavimas, kad organizacija savo veiklos dokumentuose būtų įtvirtinusi atsakomybę už Pasaulinio antidopingo kodekso pažeidimus “, o po žodžių „nevyriausybinės organizacijos“ – žodžius „išskyrus specialiosios olimpiados judėjimui vadovaujančią organizaciją“ . 3.
ne tik projekto 3 straipsniu keičiamo Sporto įstatymo 21 straipsnio 2 dalies nuostatos, kad s portininkų rengimo rekomendacijas valstybės ir (ar) savivaldybių biudžetų lėšomis finansuojamose įstaigose ir organizacijose tvirtina švietimo, mokslo ir sporto ministras, atitiktis Sporto įstatymo 18 straipsnio 3 dalies nuostatoms, nustatančioms, kad v alstybės biudžeto lėšomis finansuojamos olimpiniam, paralimpiniam, regos, klausos, judėjimo ar intelekto negalią turinčių asmenų sporto judėjimams Lietuvoje vadovaujančių nevyriausybinių organizacijų, sporto šakų federacijų atliekamos funkcijos, susijusios su sportininkų rengimu ir jų dalyvavimu tarptautinėse sporto varžybose, sporto pratybų, aukšto meistriškumo sporto treniruočių stovyklų ir sporto renginių organizavimu, Pasaulinio antidopingo kodekso įgyvendinimu, brutalaus žiūrovų elgesio prevencijos, kovos su manipuliavimu sporto varžybomis vykdymu (tuo tikslu olimpiniam, paralimpiniam, regos, klausos, judėjimo ar intelekto negalią turinčių asmenų sporto judėjimams Lietuvoje vadovaujančios nevyriausybinės organizacijos, sporto šakų federacijos privalo parengti aukšto meistriškumo sporto programas , numatydamos priemones, susijusias su šioje dalyje nurodytų funkcijų atlikimu), tačiau ir šios nuostatos pagrįstumas apskritai. Svarstytina, kokio turinio sportininkų rengimo rekomendacijas tvirtintų švietimo, mokslo ir sporto ministras ir koks būtų jų santykis su pačių sporto federacijų tvirtinamomis sporto programomis, kurių pagrindų ir rengiami sportininkai. Kitaip sakant, abejonių kelia tai, kad ministras būtų įgaliotas tvirtinti pačių sporto federacijų, rengiančių sportininkus ir nustatančių tokio rengimo priemones, kompetencijai priklausančius klausimus.
Be to, kadangi, projekto 3 straipsniu keičiamo Sporto įstatymo 21 straipsnio 1 dalyje yra nustatyta, kad v alstybė ir (ar) savivaldybės gali steigti įstaigas, kurios rengtų sportininkus ar sudarytų sąlygas sportininkams rengti, projektu keičiamoje Sporto įstatymo 21 straipsnio 2 dalyje brauktini žodžiai „ir organizacijose“. 4. Atsižvelgiant į tai, kad Sporto įstatymo 6 straipsnio 2 dalyje yra nustatyta, kad Švietimo, mokslo ir sporto ministerija formuoja valstybės sporto politiką, organizuoja, koordinuoja ir kontroliuoja jos įgyvendinimą, dėl projekto turi būti gauta Vyriausybės nuomonė. 5. Atsižvelgiant į teisės technikos taisykles:
pavadinime žodžiai „Lietuvos Respublikos“ dėstytini atskira eilute, o taip pat visi žodžiai dėstytini didžiosiomis raidėmis;
3 straipsnio pavadinime po skaičiaus „3 “ brauktinas taškas;
turėtų būti papildytas 4 straipsniu, nustatančiu vėlesnį įstatymo įsigaliojimą ir įpareigojimą atsakingoms institucijoms iki įstatymo įsigaliojimo parengti ir patvirtinti įgyvendinamuosius teisės aktus. Departamento direktorius Andrius Kabišaitis J. Jarmakovič, tel. (8 5) 239 6055, el. p. [email protected] E. Mušinskis, tel. (8 5) 239 6356, el. p. [email protected]
Švietimo ir mokslo komitetas
DĖL Sporto įstatymo Nr. I-1151 12, 19 ir 21 straipsnių pakeitimo įstatymo projektO NR. XIIIP-4963 2020-11-09
dalyvavo: Komiteto pirmininkas E. Jovaiša, Komiteto pirmininko pavaduotojas V. Juozapaitis, Komiteto nariai D. Kepenis, E. Pupinis, L. Jonaitis, R. Morkūnaitė – Mikulėnienė. Komiteto biuro vedėja L. Vingrytė, patarėjos A. Kairienė, R. Steponėnienė, J. Paukštė, padėjėja G. Petrauskaitė. Seimo narys K. Smirnovas. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2020-06-111 Įvertinę įstatymo projekto atitiktį Konstitucijos, įstatymų ir teisės technikos taisyklių reikalavimams, teikiame šias pastabas:
1 straipsniu keičiamos Sporto įstatymo 12 straipsnio 2 dalies nuostatos, kuriomis siūloma nustatyti, kad pradinio, pagrindinio ir vidurinio ugdymo kartu su sportiniu ugdymu programų finansavimo sąlygas ir tvarką nustato švietimo, mokslo ir sporto ministras, neatitinka Švietimo įstatymo 67 straipsnio 1 ir 2 dalių, kuriose nustatyta, kad formaliojo švietimo programoms valstybinėse, savivaldybių ir nevalstybinėse mokyklose, išskyrus aukštąsias mokyklas, finansuoti, neformaliojo vaikų švietimo programoms finansuoti iš Lietuvos Respublikos atitinkamų metų valstybės ir savivaldybių biudžetų taikomi mokymo lėšų skyrimo klasei (grupei) ir (arba) vienam mokiniui principai. Mokymo lėšos, skiriamos iš valstybės biudžeto lėšų, apskaičiuojamos, paskirstomos ir naudojamos pagal Vyriausybės patvirtintus tvarkos aprašus.
Taip pat nustatyta, kad mokymo lėšos savivaldybių ir nevalstybinėms mokykloms priešmokyklinio, pradinio, pagrindinio, vidurinio ugdymo programoms, taip pat formaliojo švietimo programas papildantiems ir mokinių saviraiškos poreikius tenkinantiems šių programų moduliams vaikų neformaliojo švietimo mokyklose finansuoti skiriamos iš Lietuvos Respublikos atitinkamų metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymu tvirtinamų savivaldybių biudžetams valstybės biudžeto specialiųjų tikslinių dotacijų, valstybinėms mokykloms – iš valstybės biudžete numatytų asignavimų. Atsižvelgiant į šias Švietimo įstatymo nuostatas, siūlome patikslinti projekto nuostatas, nurodant, kad švietimo, mokslo ir sporto ministras nustato papildomo tikslinio pradinio, pagrindinio ir vidurinio ugdymo kartu su sportiniu ugdymu programų finansavimo sąlygas ir tvarką. Pritarti Papildomos biudžeto lėšos skiriamos sporto gimnazijų mokinių sportiniam meistriškumui didinti, t.y. mokinių mokomosioms treniruočių stovykloms, dalyvavimui sporto varžybose, sportinei aprangai, avalynei, sporto inventoriui, jo priežiūrai, maisto papildams, sportininkų reabilitacijos ir gydymo priemonėms. Pasiūlymas:
1
„
pakeitimas Pakeisti 12 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip: „2. <...> Papildomo tikslinio P p radinio, pagrindinio ir vidurinio ugdymo kartu su sportiniu ugdymu programų finansavimo sąlygas ir tvarką nustato švietimo, mokslo ir sporto ministras.“
nustatyti, kad reikalavimas būti pripažinusiai Pasaulinį antidopingo kodeksą netaikomas specialiosios olimpiados judėjimą plėtojančiai organizacijai.
Pažymėtina, kad šioje keičiamoje Sporto įstatymo 19 straipsnio 2 dalyje šiuo metu yra nustatyta, kad pripažinusios Pasaulinį antidopingo kodeksą turi būti ne pačios olimpiniam, paralimpiniam, regos, klausos ar judėjimo negalią turinčių asmenų sporto judėjimams Lietuvoje vadovaujančios nevyriausybinės organizacijos, o tarptautinės nevyriausybinės organizacijos, kurių narėmis jos yra. Atsižvelgiant į tai, svarstytina, ar yra būtinas projekto 2 straipsniu siūlomas Sporto įstatymo 19 straipsnio 2 dalies papildymas. Jeigu visgi tokios išlygos nustatymas yra būtinas, siūlytina ne pildyti Sporto įstatymo 19 straipsnio 2 dalį nauju sakiniu, o šioje dalyje po žodžių „nustatyti kriterijai“ įrašyti žodžius
„išskyrus specialiosios olimpiados judėjimui vadovaujančią organizaciją, kuriai
netaikomas šio straipsnio 1 dalies 6 punkte nustatytas reikalavimas, kad organizacija savo veiklos dokumentuose būtų įtvirtinusi atsakomybę už Pasaulinio antidopingo kodekso pažeidimus“, o po žodžių „nevyriausybinės organizacijos“ – žodžius „išskyrus specialiosios olimpiados judėjimui vadovaujančią organizaciją“. Pritarti Tikslinga pataisyti nuostatas ir nurodyti, kad Pasaulinio antidopingo kodekso neturi būti pripažinusi tarptautinė organizacija, o ne Lietuvoje jai atstovaujanti organizacija. Pasiūlymas:
Projekto
šdėstyti taip: „
Pakeisti 19 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip: „ 2.
Olimpiniam, paralimpiniam, regos, klausos, judėjimo ar intelekto negalią turinčių asmenų sporto judėjimams Lietuvoje vadovaujančioms nevyriausybinėms organizacijoms, siekiančioms gauti valstybės biudžeto lėšų šio įstatymo 18 straipsnio 3 dalyje nurodytoms aukšto meistriškumo sporto programoms įgyvendinti, mutatis mutandis taikomi šio straipsnio 1 dalies 6–10 punktuose nustatyti kriterijai, išskyrus specialiosios olimpiados judėjimui vadovaujančią organizaciją, kuriai netaikomas šio straipsnio 1 dalies 6 punkte nustatytas reikalavimas, kad organizacija savo veiklos dokumentuose būtų įtvirtinusi atsakomybę už Pasaulinio antidopingo kodekso pažeidimus. , B b e to, tarptautinės nevyriausybinės organizacijos, kurių narėmis yra olimpiniam, paralimpiniam, regos, klausos ar judėjimo negalią turinčių asmenų sporto judėjimams Lietuvoje vadovaujančios nevyriausybinės organizacijos, išskyrus specialiosios olimpiados judėjimui vadovaujančią organizaciją, turi būti pripažinusios Pasaulinį antidopingo kodeksą. Reikalavimas būti pripažinusiai Pasaulinį antidopingo kodeksą netaikomas specialiosios olimpiados judėjimą plėtojančiai organizacijai . “
2020-06-113 3.
Svarstytina ne tik projekto 3 straipsniu keičiamo Sporto įstatymo 21 straipsnio 2 dalies nuostatos, kad sportininkų rengimo rekomendacijas valstybės ir (ar) savivaldybių biudžetų lėšomis finansuojamose įstaigose ir organizacijose tvirtina švietimo, mokslo ir sporto ministras, atitiktis Sporto įstatymo 18 straipsnio 3 dalies nuostatoms, nustatančioms, kad valstybės biudžeto lėšomis finansuojamos olimpiniam, paralimpiniam, regos, klausos, judėjimo ar intelekto negalią turinčių asmenų sporto judėjimams Lietuvoje vadovaujančių nevyriausybinių organizacijų, sporto šakų federacijų atliekamos funkcijos, susijusios su sportininkų rengimu ir jų dalyvavimu tarptautinėse sporto varžybose, sporto pratybų, aukšto meistriškumo sporto treniruočių stovyklų ir sporto renginių organizavimu, Pasaulinio antidopingo kodekso įgyvendinimu, brutalaus žiūrovų elgesio prevencijos, kovos su manipuliavimu sporto varžybomis vykdymu (tuo tikslu olimpiniam, paralimpiniam, regos, klausos, judėjimo ar intelekto negalią turinčių asmenų sporto judėjimams Lietuvoje vadovaujančios nevyriausybinės organizacijos, sporto šakų federacijos privalo parengti aukšto meistriškumo sporto programas, numatydamos priemones, susijusias su šioje dalyje nurodytų funkcijų atlikimu), tačiau ir šios nuostatos pagrįstumas apskritai. Svarstytina, kokio turinio sportininkų rengimo rekomendacijas tvirtintų švietimo, mokslo ir sporto ministras ir koks būtų jų santykis su pačių sporto federacijų tvirtinamomis sporto programomis, kurių pagrindu ir rengiami sportininkai. Kitaip sakant, abejonių kelia tai, kad ministras būtų įgaliotas tvirtinti pačių sporto federacijų, rengiančių sportininkus ir nustatančių tokio rengimo priemones, kompetencijai priklausančius klausimus.
Be to, kadangi, projekto 3 straipsniu keičiamo Sporto įstatymo 21 straipsnio 1 dalyje yra nustatyta, kad valstybė ir (ar) savivaldybės gali steigti įstaigas, kurios rengtų sportininkus ar sudarytų sąlygas sportininkams rengti, projektu keičiamoje Sporto įstatymo 21 straipsnio 2 dalyje brauktini žodžiai „ir organizacijose“. Pritarti iš dalies Įstatymo projektu siūloma įtvirtinti, kad valstybės ar savivaldybių lėšomis finansuojamos įstaigos, kuriose būtų rengiami sportininkai, bet jos nebūtų priskiriamos švietimo įstaigoms, vadovautųsi ministro patvirtintomis sportininkų rengimo rekomendacijomis. Tačiau sportininkų rengimo programas rengia sporto šakų federacijos ir jų įgyvendinimui gauna valstybės biudžeto lėšų. Todėl terminas sportininkų rengimo rekomendacijos yra netinkamas. Įstatymo projektu siekiama įtvirtinti nuostatą, kad ministras tvirtina tam tikras rekomendacijas, kaip sportininkus rengiančios įstaigos turi reguliuoti vadovų, trenerių darbo santykius ir kitus organizacinius klausimus . Tokiu būdu visose tokiose įstaigose (tiek valstybės, tiek savivaldybės), kurios nebūtų švietimo įstaigos, galiotų panaši tvarka ir būtų aišku, kaip reguliuoti įstaigos veiklos klausimus. TD siūlo išbraukti žodžius „ir organizacijos“. T.y. ministro tvirtinamos rekomendacijos galiotų tik valstybės ar savivaldybių įstaigoms. Iniciatorių siūlymu, tokios rekomendacijos turėtų galioti visoms sportininkus rengiančioms įstaigoms ar organizacijoms, gaunančioms finansavimą iš valstybės ar savivaldybių biudžetų. Tokį finansavimą gauna ne tik įstaigos, bet ir organizacijos. Pasiūlymas:
21 str. 2 d. išdėstyti taip: „2.
2 d. išdėstyti taip: „2. Valstybės ir (ar) savivaldybių biudžetų lėšomis finansuojamų sportininkų rengimo įstaigų ir organizacijų veiklos reglamentavimo rekomendacijas tvirtina švietimo, mokslo ir sporto ministras .“
į tai, kad Sporto įstatymo 6 straipsnio 2 dalyje yra nustatyta, kad Švietimo, mokslo ir sporto ministerija formuoja valstybės sporto politiką, organizuoja, koordinuoja ir kontroliuoja jos įgyvendinimą, dėl projekto turi būti gauta Vyriausybės nuomonė. Nepritarti Į statymo įgyvendinimas nesusijęs su papildomomis lėšomis iš valstybės biudžeto. Be to, ŠMSM įstatymo projektui pritaria, projekte įvardijamos tvarkos švietimo, mokslo ir sporto ministro yra nustatytos, jas reikės tik atitinkamai pakeisti. 5. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
į teisės technikos taisykles:
„Lietuvos Respublikos“ dėstytini atskira eilute, o taip pat visi žodžiai
dėstytini didžiosiomis raidėmis;
pavadinime po skaičiaus „3“ brauktinas taškas;
straipsniu, nustatančiu vėlesnį įstatymo įsigaliojimą ir įpareigojimą atsakingoms institucijoms iki įstatymo įsigaliojimo parengti ir patvirtinti įgyvendinamuosius teisės aktus. Pritarti
departamentas 2020-06-25 Įvertinę Lietuvos Respublikos sporto įstatymo Nr. I-1151 12, 19 ir 21 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIIIP-4963 atitiktį Europos Sąjungos teisei, pažymime, kad pastabų ir pasiūlymų neturime. Pritarti
kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1.
vadovų asociacija 2020-10-063 Lietuvos sporto padalinių vadovų asociacija susipažino ir apsvarstė teikiamus įstatymo pakeitimus. Pažymime, kad siūlomi pakeitimai yra labai svarbūs plėtojant sportininkų rengimo sistemą savivaldoje. Atsižvelgdami į esamą praktiką rengiant savivaldos teisės aktus sporto srityje, bei Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabą, siūlome pakoreguoti įstatymo 21 str. pakeitimus. 3. straipsnis. 21 straipsnio pakeitimas Pakeisti 21 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„21 straipsnis. Valstybės ir savivaldybių dalyvavimas rengiant sportininkus
(ar) savivaldybės gali steigti įstaigas, kurios rengtų sportininkus ar sudarytų sąlygas sportininkams rengti. 2. Sportininkų rengimo rekomendacijas valstybės ir (ar) savivaldybių biudžetų lėšomis finansuojamose įstaigose ir organizacijose tvirtina švietimo, mokslo ir sporto ministras.“ Asociacijos siūlomas 2 punkto patikslinimas:
ir (ar) savivaldybių biudžetų lėšomis finansuojamų sportininkų rengimo įstaigų ir organizacijų veiklos reglamentavimo rekomendacijas tvirtina švietimo, mokslo ir sporto ministras
straipsnių pakeitimų pastabų neturime. Pritarti
pasiūlymai: negauta. 5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai: negauta. 6. Seimo paskirtų papildomų komitetų /komisijų pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pastabos Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Jaunimo ir sporto reikalų komisija 2020-10-281 Argumentai: Seimo kanceliarijos Teisės departamento 2020-06-10 pastaba Nr. 1. Pasiūlymas: pakeisti įstatymo projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 12 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip: „2.
Įgyvendinant pradinio, pagrindinio ir vidurinio ugdymo programas ir vykdant pirminį profesinį mokymą mokykline profesinio mokymo organizavimo forma, yra privalomos ne mažiau kaip trys fizinio ugdymo pamokos per savaitę. Įgyvendinant pradinio, pagrindinio ir vidurinio ugdymo programas, turi būti sudaryta galimybė mokiniui pasirinkti neformaliojo švietimo programą, skirtą fizinio aktyvumo veikloms vykdyti. Pradinis, pagrindinis ir vidurinis ugdymas gali būti vykdomas kartu su sportiniu ugdymu, skirtu išskirtinių sportinių gabumų turintiems mokiniams. Pradinio, pagrindinio ir vidurinio ugdymo kartu su sportiniu ugdymu programų tikslinio finansavimo sąlygas ir tvarką nustato švietimo, mokslo ir sporto ministras. “ Pritarti iš dalies Argumentai:
Komiteto nuomone, žodis „papildomo“ nėra perteklinis, jis įveda daugiau aiškumo, apie kokias lėšas kalbama. Sporto gimnazijoms lėšos yra skiriamos LRV nutarimu pagal mokinio krepšelio principą. Čia yra kalbama apie papildomas lėšas, kurias anksčiau skirdavo Kūno kultūros ir sporto departamento direktorius, o dabar – ŠMSM ministras. Papildomos biudžeto lėšos skiriamos sporto gimnazijų mokinių sportiniam meistriškumui didinti, t.y. mokinių mokomosioms treniruočių stovykloms, dalyvavimui sporto varžybose, sportinei aprangai, avalynei, sporto inventoriui, jo priežiūrai, maisto papildams, sportininkų reabilitacijos ir gydymo priemonėms. Taigi, šios lėšos yra ne tik papildomos, bet ir tikslinės. Pasiūlymas:
1
„
pakeitimas Pakeisti 12 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip: „2. <...> Papildomo tikslinio P p radinio, pagrindinio ir vidurinio ugdymo kartu su sportiniu ugdymu programų finansavimo sąlygas ir tvarką nustato švietimo, mokslo ir sporto ministras.“ 2.
Jaunimo ir sporto reikalų komisija 2020-10-284 Argumentai: Seimo kanceliarijos Teisės departamento 2020-06-10 pastaba Nr. 7. Pasiūlymas: Papildyti įstatymo projektą 4 straipsniu ir jį išdėstyti taip:
1Šis įstatymas, išskyrus šio straipsnio 2 dalį, įsigalioja 2021 m. sausio 1 d. 2. Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministras iki 2020 m.
gruodžio 31 d. priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus. Pritarti
7Komiteto sprendimas ir pasiūlymai:
7.1. Sprendimas: Iš esmės pritarti Komiteto patobulintam Sporto įstatymo Nr. I-1151 12, 19 ir 21 straipsnių pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIIIP- 4963(2) ir teikti jį Seimui svarstyti. 7.2. Pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pastabos Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę str. str. d. p. 1. Švietimo ir mokslo komitetas 2020-11-091 Pasiūlymas:
Projekto 1 str. išdėstyti taip:
„ 1 straipsnis. 12 straipsnio pakeitimas Pakeisti 12 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:
„2. <...> Papildomo tikslinio P p radinio, pagrindinio ir vidurinio ugdymo kartu su sportiniu ugdymu programų finansavimo sąlygas ir tvarką nustato švietimo, mokslo ir sporto ministras.“ Pritarti
2Švietimo ir mokslo komitetas 2020-11-092 Pasiūlymas:
Projekto 2 str. i šdėstyti taip:
„ 2 straipsnis. 19 straipsnio pakeitimas Pakeisti 19 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:
„ 2.
Olimpiniam, paralimpiniam, regos, klausos, judėjimo ar intelekto negalią turinčių asmenų sporto judėjimams Lietuvoje vadovaujančioms nevyriausybinėms organizacijoms, siekiančioms gauti valstybės biudžeto lėšų šio įstatymo 18 straipsnio 3 dalyje nurodytoms aukšto meistriškumo sporto programoms įgyvendinti, mutatis mutandis taikomi šio straipsnio 1 dalies 6–10 punktuose nustatyti kriterijai, išskyrus specialiosios olimpiados judėjimui vadovaujančią organizaciją, kuriai netaikomas šio straipsnio 1 dalies 6 punkte nustatytas reikalavimas, kad organizacija savo veiklos dokumentuose būtų įtvirtinusi atsakomybę už Pasaulinio antidopingo kodekso pažeidimus. , B b e to, tarptautinės nevyriausybinės organizacijos, kurių narėmis yra olimpiniam, paralimpiniam, regos, klausos ar judėjimo negalią turinčių asmenų sporto judėjimams Lietuvoje vadovaujančios nevyriausybinės organizacijos, išskyrus specialiosios olimpiados judėjimui vadovaujančią organizaciją, turi būti pripažinusios Pasaulinį antidopingo kodeksą.“
2020-11-093 Pasiūlymas:
21 str. 2 d. išdėstyti taip: „2. Valstybės ir (ar) savivaldybių biudžetų lėšomis finansuojamų sportininkų rengimo įstaigų ir organizacijų veiklos reglamentavimo rekomendacijas tvirtina švietimo, mokslo ir sporto ministras .“
8Balsavimo rezultatai:
bendru sutarimu – už. 9. Komiteto paskirti pranešėjai: L. Jonaitis, D. Kepenis. 10. Komiteto narių atskiroji nuomonė: nėra. PRIDEDAMA. Komiteto siūlomas Sporto įstatymo Nr. I-1151 12, 19 ir 21 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP- 4963(2), jo lyginamasis variantas. Komiteto pirmininkas (Parašas) Eugenijus Jovaiša Komiteto biuro patarėja Justina Paukštė