Projekto lyginamasis variantas
straipsnio pakeitimas Pakeisti 8 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „8 straipsnis. Proceso kalba
baudžiamasis procesas vyksta valstybine kalba. 2. Ikiteisminio tyrimo pareigūnas, prokuroras ar teismas per įmanomai trumpiausią laiką privalo nustatyti, ar baudžiamojo proceso dalyvis moka lietuvių kalbą ir ar tam, kad jis tinkamai pasinaudotų savo teisėmis arba suprastų vykstantį baudžiamąjį procesą, jam baudžiamojo proceso metu būtina naudotis vertėjo paslaugomis. 2. 3. Lietuvių kalbos nemokantiems baudžiamojo proceso dalyviams užtikrinama teisė daryti pareiškimus, duoti parodymus ir paaiškinimus, paduoti prašymus ir skundus, kalbėti teisme gimtąja kalba arba kita kalba, kurią jie moka. Visais šiais atvejais, taip pat susipažindami su bylos medžiaga proceso dalyviai turi teisę naudotis vertėjo paslaugomis šio Kodekso nustatyta tvarka. 4. Gynėjas su lietuvių kalbos nemokančiu įtariamuoju, kaltinamuoju, nuteistuoju ar išteisintuoju vykstančio baudžiamojo proceso metu privalo bendrauti jiems suprantama kalba, o jeigu tai neįmanoma, turi būti užtikrintas jų bendravimo vertimas žodžiu. 3. 5. Bylos dokumentai, kurie šio Kodekso nustatytais atvejais įteikiami įtariamajam, kaltinamajam ar nuteistajam, taip pat kitiems proceso dalyviams, turi būti raštu išversti į jų gimtąją kalbą arba į kitą kalbą, kurią jie moka. Lietuvių kalbos nemokantis įtariamasis, kaltinamasis, nuteistasis, išteisintasis ar jų gynėjas turi teisę ikiteisminio tyrimo pareigūnui, prokurorui ar teismui pateikti motyvuotą prašymą ir dėl kitų nei šioje dalyje nurodytų bylos dokumentų, su kuriais šio Kodekso nustatyta tvarka jis turi teisę susipažinti, ar jų dalių vertimo raštu į jų gimtąją kalbą arba į kitą kalbą, kurią jie moka.
Toks prašymas gali būti tenkinamas tik tais atvejais, jeigu šių dokumentų ar jų dalių vertimas yra būtinas tam, kad įtariamasis, kaltinamasis, nuteistasis ar išteisintasis tinkamai pasinaudotų savo teisėmis arba suprastų vykstantį baudžiamąjį procesą. Šį prašymą ikiteisminio tyrimo pareigūnas, prokuroras ar teismas ne vėliau kaip per penkias dienas nuo jo gavimo dienos išnagrinėja ir išsprendžia motyvuotu nutarimu ar nutartimi, kurie gali būti skundžiami šio Kodekso nustatyta tvarka. 4. 6. Lietuvių kalbos nemokančiam nuo nusikalstamos veikos nukentėjusiam asmeniui ar jo atstovui užtikrinama teisė paduoti skundą ar pareiškimą dėl nusikalstamos veikos gimtąja kalba arba kita kalba, kurią jie moka, arba užtikrinama teisė naudotis vertėjo paslaugomis pateikiant skundą žodžiu.“
straipsnio pakeitimas
straipsnį nauja 2 dalimi: „2. Jeigu asmuo, dėl kurio išduotas Europos arešto orderis, nesupranta kalbos, kuria yra parengtas arba į kurią Europos arešto orderį išdavusios valstybės yra išverstas Europos arešto orderis, Europos arešto orderis turi būti raštu išverstas į šio asmens gimtąją kalbą arba į kitą kalbą, kurią jis moka. Asmeniui, dėl kurio išduotas Europos arešto orderis, sutikus, gali būti užtikrintas Europos arešto orderio vertimas žodžiu, jeigu tai neprieštarauja teisingumo interesams.“
straipsnio 2–8 dalis laikyti atitinkamai 3–9 dalimis. 3 straipsnis.
straipsnio pakeitimas Pakeisti 80 straipsnio 3 punktą ir jį išdėstyti taip: „3) įtariamojo, kaltinamojo, išteisintojo ar nuteistojo gynėjas, nukentėjusiojo, civilinio ieškovo, civilinio atsakovo atstovai – dėl aplinkybių, kurias jie sužinojo atlikdami gynėjo arba atstovo pareigas, taip pat vertėjas – dėl aplinkybių, kurias jis sužinojo atlikdamas vertėjo pareigas pagal šio Kodekso 8 straipsnio 4 dalies nuostatas;“. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas
Projekto
lyginamasis variantas
straipsnio pakeitimas Pakeisti 8 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „8 straipsnis. Proceso kalba
baudžiamasis procesas vyksta valstybine kalba. 2. Ikiteisminio tyrimo pareigūnas, prokuroras ar teismas per įmanomai trumpiausią laiką privalo nustatyti, ar baudžiamojo proceso dalyvis moka lietuvių kalbą ir ar tam, kad jis tinkamai pasinaudotų savo teisėmis arba suprastų vykstantį baudžiamąjį procesą, jam baudžiamojo proceso metu būtina naudotis vertėjo paslaugomis. 2. 3. Lietuvių kalbos nemokantiems baudžiamojo proceso dalyviams užtikrinama teisė daryti pareiškimus, duoti parodymus ir paaiškinimus, paduoti prašymus ir skundus, kalbėti teisme gimtąja kalba arba kita kalba, kurią jie moka. Visais šiais atvejais, taip pat susipažindami su bylos medžiaga proceso dalyviai turi teisę naudotis vertėjo paslaugomis šio Kodekso nustatyta tvarka. 4. Gynėjas privalo su lietuvių kalbos nemokančiu įtariamuoju, kaltinamuoju, nuteistuoju ar išteisintuoju baudžiamojo proceso metu bendrauti jiems suprantama kalba, o jeigu tai neįmanoma, turi būti užtikrintas jų bendravimo vertimas žodžiu. 3. 5. Bylos dokumentai, kurie šio Kodekso nustatytais atvejais įteikiami įtariamajam, kaltinamajam ar nuteistajam, taip pat kitiems proceso dalyviams, turi būti raštu išversti į jų gimtąją kalbą arba į kitą kalbą, kurią jie moka. Lietuvių kalbos nemokantis įtariamasis, kaltinamasis, nuteistasis, išteisintasis ar tokio asmens gynėjas turi teisę ikiteisminio tyrimo pareigūnui, prokurorui ar teismui pateikti motyvuotą prašymą ir dėl kitų svarbių bylos dokumentų, su kuriais šio Kodekso nustatyta tvarka jie turi teisę susipažinti, ar jų dalių vertimo raštu į jų gimtąją kalbą arba į kitą kalbą, kurią jie moka.
Toks prašymas gali būti teikiamas tik tais atvejais, kai šių dokumentų ar jų dalių vertimas yra būtinas tam, kad įtariamasis, kaltinamasis, nuteistasis ar išteisintasis tinkamai pasinaudotų savo teise į gynybą arba suprastų vykstantį baudžiamąjį procesą. Šį prašymą ikiteisminio tyrimo pareigūnas, prokuroras ar teismas ne vėliau kaip per penkias dienas nuo jo gavimo dienos išnagrinėja ir išsprendžia motyvuotu nutarimu ar nutartimi. Šis nutarimas ar nutartis gali būti skundžiami šio Kodekso nustatyta tvarka. 4. 6. Lietuvių kalbos nemokančiam nuo nusikalstamos veikos nukentėjusiam asmeniui ar jo atstovui užtikrinama teisė paduoti skundą ar pareiškimą dėl nusikalstamos veikos gimtąja kalba arba kita kalba, kurią jie moka, arba užtikrinama teisė naudotis vertėjo paslaugomis pateikiant skundą žodžiu.“
straipsnio pakeitimas
straipsnį nauja 2 dalimi: „2. Jeigu asmuo, dėl kurio išduotas Europos arešto orderis, nesupranta kalbos, kuria yra parengtas arba į kurią Europos arešto orderį išdavusios valstybės yra išverstas Europos arešto orderis, Europos arešto orderis turi būti raštu išverstas į šio asmens gimtąją kalbą arba į kitą kalbą, kurią jis moka. Asmens, dėl kurio išduotas Europos arešto orderis, sutikimu gali būti užtikrintas Europos arešto orderio vertimas žodžiu, jeigu tai neprieštarauja teisingumo interesams.“
straipsnio 2, 3, 4, 5, 6, 7,8 dalis laikyti atitinkamai 3, 4, 5, 6, 7, 8, 9 dalimis. 3 straipsnis.
straipsnio pakeitimas Pakeisti 80 straipsnio 3 punktą ir jį išdėstyti taip: „3) įtariamojo, kaltinamojo, išteisintojo ar nuteistojo gynėjas, nukentėjusiojo, civilinio ieškovo, civilinio atsakovo atstovai – dėl aplinkybių, kurias jie sužinojo atlikdami gynėjo arba atstovo pareigas, taip pat vertėjas – dėl aplinkybių, kurias jis sužinojo atlikdamas vertėjo pareigas pagal šio Kodekso 8 straipsnio 4 dalies nuostatas;“. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas
rengimą paskatinusios priežastys, parengto projekto tikslai ir uždaviniai Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 8, 71¹ ir 80 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas (toliau – Įstatymo projektas) parengtas, siekiant į Lietuvos nacionalinę teisę tinkamai perkelti 2010 m. spalio
žodžiu ir raštu paslaugas baudžiamajame procese (toliau – Direktyva 2010/64/ES)
Komisija (toliau – Komisija), vadovaudamasi Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 258 straipsniu, 2016 m. lapkričio 17 d. oficialiai pareiškė pagrįstą nuomonę (Nr. C(2016)7368 final), skirtą Lietuvos Respublikai dėl Europos Sąjungos teisės pažeidimo procedūros Nr. 2013/0406 dėl Direktyvos 2010/64/ES nuostatų neįgyvendinimo, kurioje konstatavo, kad esamas teisinis reguliavimas Lietuvoje tik iš dalies atitinka Direktyvos 2010/64/ES 2 straipsnio 2, 4 dalyse ir 3 straipsnio 3, 6 dalyse keliamus reikalavimus. 2. Įstatymo projekto iniciatoriai (institucija, asmenys ar piliečių įgalioti atstovai) ir rengėjai Įstatymo projektą parengė Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija (Administracinės ir baudžiamosios justicijos departamento (direktorė Simona Mesonienė, tel. (8 5) 266 2873, el. p. [email protected]) Baudžiamosios justicijos skyriaus (vedėjas Darius Mickevičius, tel. (8 5) 266 2966, el. p. [email protected]) patarėjas Jevgenijus Kuzma (tel. (8 5) 266 2884, el. p. [email protected])). 3.
yra reguliuojami Įstatymo projekte aptarti teisiniai santykiai
Direktyva 2010/64/ES, kurios nuostatas valstybės narės buvo įpareigotos perkelti (priimant įstatymus ar kitus reikalingus teisės aktus) į nacionalinę teisę iki 2013 m. spalio 27 d., tokiu būdu užtikrinant Direktyvos 2010/64/ES nuostatų tinkamą įgyvendinimą Europos Sąjungoje. Siekiant užtikrinti Direktyvos 2010/64/ES nuostatų įgyvendinimą, Lietuvoje buvo atlikta Lietuvos nacionalinės teisės aktų sisteminė analizė, kurios dėka buvo prieita išvados, kad esamas teisinis reguliavimas Lietuvoje, įskaitant ir baudžiamojo proceso įstatymo nuostatas, atitinka Direktyvoje 2010/64/ES keliamus reikalavimus. Dėl šios priežasties jokie teisės aktai šiuo klausimu nebuvo keičiami ir 2013 m. lapkričio 26 d. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso priedo papildymo įstatymu Nr. XII-617 BPK priedas buvo papildytas nuoroda į Direktyvą 2010/64/ES, tokiu būdu konstatuojant Lietuvos baudžiamojo proceso įstatymo ir Direktyvos 2010/64/ES nuostatų suderinamumą. Tuo tarpu Komisija, įvertinusi, kokiu mastu valstybės narės ėmėsi priemonių, būtinų Direktyvai 2010/64/ES įgyvendinti, konstatavo, kad esamas teisinis reguliavimas Lietuvoje tik iš dalies atitinka Direktyvos 2010/64/ES 2 straipsnio 2, 4 dalyse ir 3 straipsnio 3,
Sąjungos teisės pažeidimo procedūrą Nr. 2013/0406 dėl Direktyvos 2010/64/ES nuostatų netinkamo įgyvendinimo. Atitinkamai, Lietuva, reaguodama į minėtą Komisijos poziciją, pateikė Komisijai (2014 m. sausio 17 d. Lietuvos Respublikos nuolatinės atstovybės Europos Sąjungoje raštu Nr. 1-39 (7R-397)) papildomus argumentus ir kitą su Direktyvos 2010/64/ES 2 straipsnio 2, 4 dalių ir 3 straipsnio 3, 6 dalių nuostatų įgyvendinimu susijusią informaciją, pagrindžiančią minėtų Direktyvos 2010/64/ES nuostatų tinkamą perkėlimą į Lietuvos nacionalinę teisę.
Išanalizavusi pateiktą papildomą medžiagą, Komisija padarė galutinę išvadą, kad Lietuvos nurodytomis nacionalinėmis įgyvendinimo priemonėmis aukščiau nurodytos Direktyvos 2010/64/ES nuostatos nėra perkeltos bei tinkamai įgyvendintos ir 2016 m. lapkričio 17 d., vadovaudamasi Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 258 straipsniu, pareiškė pagrįstą nuomonę (Nr. C(2016)7368 final) dėl Europos Sąjungos teisės pažeidimo procedūros Nr. 2013/0406 dėl Direktyvos 2010/64/ES nuostatų netinkamo įgyvendinimo Lietuvoje, kuria Lietuva įpareigojama per du mėnesius nuo Komisijos pagrįstos nuomonės gavimo dienos (t. y. per du mėnesius nuo 2016 m. lapkričio 18 d.) imtis būtinų teisėkūros priemonių (ir apie šias priemones informuoti Komisiją), reikalingų Direktyvos 2010/64/ES 2 straipsnio 2, 4 dalių ir 3 straipsnio 3, 6 dalių nuostatų visiškam įgyvendinimui. Priešingu atveju (t. y. Lietuvai kiek įmanoma skubiau nepriėmus būtinų teisės aktų pakeitimų), Komisija dėl Europos Sąjungos teisės pažeidimo bus įgaliota kreiptis į Europos Sąjungos Teisingumo Teismą, kuris, vadovaudamasis Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 260 straipsnio 3 dalimi, skirs finansines baudas Lietuvai. 2016 m. lapkričio 17 d. Komisijos pagrįstoje nuomonėje (taip pat neformalių konsultacijų su Komisijos atstovais pagalba) identifikuotos šios esamo teisinio reguliavimo taisytinos spragos, užkertančios kelią Direktyvos 2010/64/ES nuostatų visiškam įgyvendinimui:
Direktyvos 2010/64/ES 2 straipsnio 2 dalies nuostatomis, įtariamųjų ar kaltinamųjų bendravimas su savo gynėju baudžiamojo proceso metu turėtų būti verčiamas žodžiu.
Kartu Direktyvos 2010/64/ES preambulės 19 punktas papildomai paaiškina, kad, įtariamiesiems ar kaltinamiesiems turėtų būti suteikta galimybė, inter alia, paaiškinti jų gynėjui (verčiant tokį bendravimą) savo įvykių versiją, nurodyti pareiškimus, su kuriais jie nesutinka, ir supažindinti savo gynėją su bet kuriais faktais, kurie turėtų būti panaudoti jų gynybai. Taip pat Direktyvos 2010/64/ES preambulės 20 punkte nurodoma, kad, siekiant sudaryti galimybes tinkamai pasirengti gynybai, proceso kalbos nemokančių įtariamųjų ar kaltinamųjų ir jų gynėjo bendravimas, susijęs su bet kokia baudžiamojo proceso metu atlikta šių asmenų apklausa, vykusiu (bent kuriuo) teismo posėdžiu ar su atitinkamų įvairaus pobūdžio skundų, prašymu ar pan. procesinių dokumentų teikimu arba kitais panašaus pobūdžio procesiniais veiksmais taip pat turėtų būti verčiamas žodžiu. Pabrėžtina ir tai, kad pavyzdinis minėto bendravimo vertimo atvejų sąrašas Direktyvoje 2010/64/ES paliekamas atviras, nurodant, kad turi būti užtikrintas vertimas ir bet kuriais „kitais [panašaus pobūdžio] procesiniais reikalavimais [prašymais/atvejais]“ ("other procedural applications"). Atsižvelgiant į minėtus Direktyvos 2010/64/ES reikalavimus, Komisijos pagrįstoje nuomonėje pažymima, kad Lietuvos nacionalinės teisės nuostatos, įskaitant BPK 8 straipsnį, nėra pakankamos, siekiant konstatuoti Lietuvos nacionalinio teisinio reguliavimo atitikmenį Direktyvos 2010/64/ES 2 straipsnio 2 dalies reikalavimams ir dėl šios priežasties, Komisijos nuomone, yra būtini baudžiamojo proceso įstatymo pakeitimai, įtvirtinant pastarajame bendrą normą, garantuojančią (ir atitinkamai įpareigojančią), kad įtariamojo ar kaltinamojo bendravimas su jų gynėju baudžiamojo proceso metu būtų verčiamas žodžiu. 2.
straipsnio 4 dalies nuostatos įpareigoja valstybes nares užtikrinti, kad nacionalinės teisės aktuose būtų aiškiai įtvirtinta valstybės narės pareiga pagal egzistuojančias vidaus procedūras ar mechanizmus nustatyti ar įtariamieji/kaltinamieji moka baudžiamojo proceso kalbą ir ar tam, kad minėti asmenys tinkamai pasinaudotų savo teisėmis ar suprastų vykstantį baudžiamąjį procesą, jiems baudžiamojo proceso metu yra būtina naudotis vertėjo pagalba. Atitinkamai, Direktyvos 2010/64/ES 2 straipsnio 1 dalyje nurodoma, kad valstybės narės kompetentingoms institucijoms nustačius, kad įtariamasis/kaltinamasis nemoka proceso kalbos, jam nedelsiant (be nepagrįsto delsimo) būtų užtikrinama teisė naudotis vertėjo paslaugomis. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, Komisijos pagrįstoje nuomonėje esamas teisinis reguliavimas Lietuvoje aptariamuoju aspektu vertintinas kaip nepakankamas ir, siekiant tinkamai įgyvendinti Direktyvos 2010/64/ES 2 straipsnio 4 dalies nuostatas, Komisijos nuomone, BPK yra būtina sukurti bendrą visiems (BPK
valstybės narės teisėsaugos ar teismines institucijas baudžiamojo proceso metu be nepagrįsto delsimo nustatyti ar įtariamasis/kaltinamasis moka proceso kalbą ir ar tam, kad proceso dalyvis suprastų vykstantį baudžiamąjį procesą, jam proceso metu yra būtina naudotis vertėjo pagalba. 3. Direktyvos 2010/64/ES 3 straipsnio 1 dalies nuostatos nurodo, kad valstybės narės užtikrina, kad įtariamiesiems arba kaltinamiesiems, kurie nesupranta baudžiamojo proceso kalbos, per protingą laikotarpį būtų raštu išversti visi esminiai dokumentai. Direktyvos 2010/64/ES 3 straipsnio 2 dalyje papildomai paaiškinama, kad esminiams dokumentams priskiriami visi sprendimai, kuriais asmeniui atimama laisvė, visi kaltinimai arba kaltinamieji aktai ir visi teismo sprendimai.
Lyginamoji baudžiamojo proceso įstatymo (ypač BPK 8 straipsnio 3 dalies) ir Direktyvos 2010/64/ES 3 straipsnio 1 – 2 dalių nuostatų analizė leidžia daryti išvadą, kad baudžiamojo proceso įstatymo nuostatos šiuo aspektu visiškai (ir net platesne apimtimi) įgyvendina minėtus Direktyvos 2010/64/ES reikalavimus, kadangi užtikrina ne tik Direktyvos 2010/64/ES 3 straipsnio 2 dalyje nurodytų esminių dokumentų vertimą raštu, tačiau įpareigoja išversti raštu ir visus kitus bylos dokumentus, kurie BPK nustatytais atvejais įteikiami įtariamajam/kaltinamajam. Visgi aptariamuoju aspektu pažymėtina ir tai, kad Direktyvos 2010/64/ES 3 straipsnio 3 dalies nuostatos įpareigoja valstybės nares baudžiamojo proceso įstatyme įtvirtinti mechanizmą (galimybę), įgalinantį teisėsaugos ar teisminėms institucijoms baudžiamojo proceso metu kiekvienu atskiru konkrečiu atveju nuspręsti ar bet kurio kito bylos dokumento vertimas raštu konkrečiu atveju yra būtinas ir atitinkamai turi būti daromas tam, kad įtariamasis ar kaltinamasis tinkamai pasinaudotų savo teisėmis arba suprastų vykstantį baudžiamąjį procesą, t. y. nuspręsti ar bet kuris kitas bylos dokumentas konkrečiu atveju taip pat laikytinas esminiu Direktyvos 2010/64/ES 3 straipsnio prasme. Papildomai Direktyvos 2010/64/ES 3 straipsnio 5 dalis suteikia įtariamiesiems ar kaltinamiesiems teisę, vadovaujantis nacionalinės teisės nustatytomis procedūromis, ginčyti atitinkamą teisėsaugos ar teisminės institucijos sprendimą, kad konkrečių bylos dokumentų ar jų dalių vertimas nebūtinas.
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstytina, Komisijos pagrįstoje nuomonėje daroma išvada, kad BPK 8 straipsnis nėra visiškai suderintas su Direktyvos 2010/64/ES 3 straipsnio 3 dalies (ir atitinkamai 3 straipsnio 5 dalies) nuostatomis, kadangi minėtoje baudžiamojo proceso įstatymo normoje nėra įtvirtinta jokių nuostatų, įgalinančių teisėsaugos ar teisminėms institucijoms baudžiamojo proceso metu atskiru atveju spręsti dėl bet kurio kito bylos dokumento vertimo raštu būtinumo ir tikslingumo (atitinkamai nenumatyta ir tokių galimų sprendimų apskundimo galimybė). 4. Direktyvos 2010/64/ES 3 straipsnio 6 dalies nuostatos įpareigoja Europos arešto orderį vykdančiosios valstybės narės kompetentingas valdžios institucijas visiems asmenims, kurių atžvilgiu vykdomas perdavimo Europos arešto orderį procesas ir kurie nesupranta kalbos, kuria parengtas Europos arešto orderis arba į kurią pastarasis Europos arešto orderį išdavusios valstybės yra išverstas, pateikti raštišką tokio Europos arešto orderio vertimą. Įvertinus BPK 8 straipsnio nuostatas bei nuostatas, susijusias su asmens perdavimu pagal Europos arešto orderį (BPK 69¹ – 76 straipsniai), Komisijos pateiktoje pagrįstoje nuomonėje dėl Direktyvos 2010/64/ES 3 straipsnio 6 dalies nuostatų netinkamo įgyvendinimo konstatuota, kad baudžiamojo proceso įstatyme nuostatų, leidžiančių konstatuoti Direktyvos 2010/64/ES 3 straipsnio 6 dalies nuostatų tinkamą įgyvendinimą Lietuvoje, nėra. 4. Kokios siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama 1.
Siekiant tinkamai įgyvendinti Direktyvos 2010/64/ES 2 straipsnio 2 dalies (ir Komisijos pagrįstos nuomonės) reikalavimus, Įstatymo projekto 1 straipsniu BPK 8 straipsnio 4 dalyje yra siūloma aiškiai nurodyti, kad gynėjas su lietuvių kalbos nemokančiu įtariamuoju, kaltinamuoju, nuteistuoju ar išteisintuoju vykstančio baudžiamojo proceso metu privalo bendrauti jiems suprantama kalba, o jeigu tai neįmanoma, turi būti užtikrintas jų bendravimo vertimas žodžiu. Atitinkamai, vadovaujantis BPK 103 straipsnio nuostatomis, vertėjams išmokami pinigai už gynėjo ir proceso kalbos nemokančio įtariamojo, kaltinamojo, nuteistojo ar išteisintojo bendravimo vertimą žodžiu, kaip kitos tokio pobūdžio išlaidos (t. y. susijusios su vertėjų paslaugomis baudžiamajame procese), būtų priskiriamos prie proceso išlaidų, kurių nebūtų įmanoma (BPK 105 straipsnio 1 dalis) išieškoti iš nuteistojo ir kurios savo ruožtu būtų atlyginamos iš ikiteisminio tyrimo įstaigų, prokuratūros ar teismo lėšų, vadovaujantis šiuo metu galiojančia tokių išlaidų atlyginimo tvarka (BPK 104 straipsnis). Aptariamuoju aspektu pastebėtina, kad visi šio klausimo aspektai, kiek tai susiję su nemokama valstybės garantuojama teisine pagalba ir jos teikimu, yra tinkamai sureguliuoti Lietuvos Respublikos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatyme (14, 18 straipsniai), todėl pastarojo pakeitimai, siekiant įgyvendinti Direktyvos 2010/64/ES 2 straipsnio 2 dalies nuostatas, nėra reikalingi.
Taip pat, siekiant užtikrinti tinkamą Direktyvos 2010/64/ES 2 straipsnio 2 dalies nuostatų įgyvendinimą (ir sklaidų praktinį veikimą), kuris savo ruožtu būtų tinkamai suderintas ir įtariamojo/kaltinamojo ir gynėjo bendravimo konfidencialumo apsaugos užtikrinimo garantijomis, bei atsižvelgiant į Įstatymo projektu siūlomas BPK 8 straipsnio 4 dalies nuostatas, Įstatymo projekto 3 straipsnyje taip pat siūloma atitinkamai tikslinti ir BPK 80 straipsnio 3 punktą. 2. Atsižvelgiant į Direktyvos 2010/64/ES 2 straipsnio 4 dalies nuostatas (ir Komisijos pagrįstos nuomonės reikalavimus), Įstatymo projekto 1 straipsniu siūlomoje BPK 8 straipsnio naujoje
pritaikoma bendra nuostata, įpareigojanti ikiteisminio tyrimo įstaigas, prokurorą ar teismą baudžiamojo proceso metu be nepagrįsto delsimo (t. y. per įmanomai trumpiausią laiką) nustatyti ar baudžiamojo proceso dalyviai moka lietuvių kalbą ir ar tam, kad atitinkamas proceso dalyvis suprastų vykstantį baudžiamąjį procesą, jam proceso metu yra būtina naudotis vertėjo pagalba. Nustačius, kad baudžiamojo proceso dalyvis nemoka proceso kalbos, jam būtų nedelsiant turėtų būti užtikrinama teisė naudotis vertėjo paslaugomis ir teisė į bylos dokumentų vertimą raštu BPK nustatyta tvarka. 3. Įstatymo projekto 1 straipsniu, siekiant tinkamai suderinti baudžiamojo proceso įstatymo nuostatas su Direktyvos 2010/64/ES 3 straipsnio 3 dalies (kartu su 3 straipsnio 5 dalies) reikalavimais, baudžiamojo proceso įstatyme, t. y.
BPK 8 straipsnio 5 dalyje, yra siūloma tinkamai įtvirtinti ir aiškiai apibrėžti Direktyvos 2010/64/ES 3 straipsnio 3 dalyje nurodytą mechanizmą. Įstatymo projektu siūlomas mechanizmas suteiks ikiteisminio tyrimo pareigūnui, prokurorui ar teismui galimybę baudžiamojo proceso metu kiekvienu konkrečiu atveju (įtariamajam, kaltinamajam, nuteistajam ar išteisintajam pateikus motyvuotą prašymą) nuspręsti ir dėl kitų nei BPK 8 straipsnio 3 dalyje nurodytų bylos dokumentų (su kuriais šie asmenys BPK nustatyta tvarka turi teisę susipažinti) ar jų dalių vertimo raštu į minėtų asmenų gimtąją kalbą arba į kitą kalbą, kurią jie moka (t. y. nuspręsti ar bet kuris kitas bylos dokumentas konkrečiu atveju taip pat laikytinas esminiu Direktyvos 2010/64/ES 3 straipsnio prasme). Tokius prašymus minėti proceso dalyviai galėtų būti tenkinamas tais atvejais, jeigu šių papildomų dokumentų ar jų dalių vertimas raštu būtų būtinas tam, kad minėti asmenys tinkamai pasinaudotų savo teisėmis arba suprastų vykstantį baudžiamąjį procesą. Šiuos prašymus ikiteisminio tyrimo pareigūnas, prokuroras ar teismas išnagrinėja ir spręstų motyvuotu nutarimu ar nutartimi, kurie savo ruožtu, įgyvendinant Direktyvos 2010/64/ES 3 straipsnio 5 dalies reikalavimus, galėtų būtų skundžiami BPK nurodytais bendraisiais ikiteisminio tyrimo pareigūno, prokuroro nutarimų ar tesimų nutarčių apskundimo pagrindais. 4.
2010/64/ES 3 straipsnio 6 dalies nuostatomis (ir Komisijos pagrįstos nuomonės nurodymais), Įstatymo projekto 2 straipsniu keičiamame BPK 71¹ straipsnyje įtvirtinama taisyklė, vadovaujantis kuria, pagal išduotą Europos arešto orderį perduodamam asmeniui, nesuprantančiam kalbos, kuria yra parengtas arba į kurią Europos arešto orderį išdavusios valstybės yra išverstas Europos arešto orderis, minėtas orderis turėtų būti raštu išverstas į šio asmens gimtąją kalbą arba į kitą kalbą, kurią jis moka. Atsižvelgiant į tai, kad Direktyvos 2010/64/ES 3 straipsnio 7 dalies nuostatos suteikia galimybes numatyti ribotas išimtis iš Direktyvos 2010/64/ES 3 straipsnio 6 dalyje įtvirtintos bendrosios taisyklės, jeigu tuo nedaromas neigiamas poveikis proceso teisingumui, bei vadovaujantis BPK jau vartojamomis formuluotėmis (pvz., BPK 229, 276 straipsniuose), keičiamame BPK 71¹ straipsnyje papildomai nurodoma, kad asmeniui, dėl kurio išduotas Europos arešto orderis, sutikus, gali būti užtikrintas Europos arešto orderio vertimas žodžiu, jeigu tai neprieštarauja teisingumo interesams. 5. Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai (jeigu rengiant įstatymo projektą toks vertinimas turi būti atliktas ir jo rezultatai nepateikiami atskiru dokumentu), galimos neigiamos priimto įstatymo pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta Numatoma, kad Įstatymo projektas neturės neigiamų pasekmių, kadangi jo nuostatomis siekiama užtikrinti baudžiamojo proceso įstatymo ir Direktyvos 2010/64/ES 2 straipsnio 2, 4 dalių ir 3 straipsnio 3, 6 dalių nuostatų (kurios nėra iki galo perkeltos į nacionalinę teisę) įgyvendinimą ir tokiu būdu nutraukti Komisijos pradėtą Europos Sąjungos teisės pažeidimo procedūrą Nr. 2013/0406. 6. Kokią įtaką priimtas įstatymas turės kriminogeninei situacijai, korupcijai Įstatymo projekto priėmimas įtakos kriminogeninei situacijai ir korupcijai neturės. 7.
atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai Įstatymo projekto priėmimas įtakos verslo sąlygoms ir jo plėtrai neturės. 8. Įstatymo inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios Priėmus Įstatymo projektą, kitų teisės aktų priimti, keisti ar pripažinti negaliojančiais nereikės. 9. Ar įstatymo projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, o įstatymų projektų sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka Įstatymo projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų. Įstatymo projekto sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka. 10. Ar įstatymo projektas atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus Įstatymo projektas atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir yra suderintas su Europos Sąjungos teisės aktais (perkelia Direktyvos 2010/64/ES nuostatas į Lietuvos nacionalinę teisę). 11. Jeigu įstatymui įgyvendinti reikia įgyvendinamųjų teisės aktų, – kas ir kada juos turėtų priimti Įstatymo projektui įgyvendinti nereikės įgyvendinamųjų teisės aktų. 12. Kiek valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymui įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti (pateikiami prognozuojami rodikliai einamaisiais ir artimiausiais 3 biudžetiniais metais) Neperkėlus Direktyvos 2010/64/ES nuostatų į Lietuvos nacionalinę teisę, Komisija dėl Europos Sąjungos teisės pažeidimo bus įgaliota kreiptis į Europos Sąjungos Teisingumo Teismą, kuris, vadovaudamasis Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 260 straipsnio 3 dalimi, skirs baudas Lietuvai.
Europos Sąjungos Teisingumo Teismas, remdamasis tuo, kad Lietuva neįvykdė savo pareigos perkelti Direktyvos 2010/64/ES nuostatas į nacionalinę teisę, gali nurodyti vienkartinės sumos arba periodinės baudos mokėjimo dydį, kurį jis pagal aplinkybes laikys tinkamu ir pagrįstu. Tokiu atveju Lietuvos valstybės biudžetas patirtų didelių finansinių nuostolių. Atitinkamai, Įstatymo projektu tinkamai įvykdžius Komisijos reikalavimus, nurodytus pagrįstoje nuomonėje Nr. C(2016)7368 final, Komisija priimtų sprendimą nutraukti Europos Sąjungos teisės pažeidimo procedūrą Nr. 2013/0406. Tokiu būdu bus išvengta galimų didelių finansinių baudų dėl reikalavimų, nurodytų Komisijos pagrįstoje nuomonėje, nevykdymo ar netinkamo įvykdymo bei atitinkamai bus išvengta galimų neigiamų pasekmių Lietuvos valstybės biudžetui. Kartu Įstatymo projektu siūlomiems pakeitimams, susijusiems su atitinkamu baudžiamojo proceso dalyvių teisės naudotis vertėjo paslaugomis baudžiamojo proceso metu praplėtimu (ir atitinkamai susijusiems su vertėjų papildomų paslaugų ir darbo apmokėjimu baudžiamajame procese), įgyvendinti ikiteisminio tyrimo įstaigoms, prokuratūrai ar teismams galimai reikės papildomų valstybės biudžeto lėšų minėtoms proceso išlaidoms padengti. Šiuo metu aiškiai nurodyti ikiteisminio tyrimo įstaigoms, prokuratūrai ar teismams galimai reikalingų papildomų lėšų poreikį nėra įmanoma.
Vidaus reikalų ministerijos preliminariai nurodė kad, priėmus Įstatymo projektą, būtina iš valstybės biudžeto policijos įstaigoms skirti papildomą ne mažesnį nei 500 000 eurų metinį finansavimą (2016 m. policijos įstaigų išlaidos už suteiktas vertimo paslaugas siekė 337 800 eurų). Kitos institucijos (Lietuvos Respublikos generaline prokuratūra ir Nacionaline teismų administracija) preliminaraus papildomų valstybės biudžeto lėšų poreikio nenurodė. 13. Įstatymo projekto rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados Įstatymo projektas derintas su Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerija, Europos teisės departamentu prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, Lietuvos Respublikos generaline prokuratūra, Lietuvos advokatūra ir Nacionaline teismų administracija. 14. Įstatymo projekto reikšminiai žodžiai Reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiam Įstatymo projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant reikšminius žodžius pagal Europos žodyną Eurovoc: „Baudžiamojo proceso kodeksas“, „įtariamasis“, „kaltinamasis“, „gynėjas“, „vertėjas“, „proceso išlaidos“, „Europos arešto orderis“, „Europos Sąjunga“. 15. Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai Nėra.
Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
lietuvių kalbos nemokančio įtariamojo, kaltinamojo, nuteistojo ar išteisintojo teisę jam suprantama kalba bendrauti su gynėju. Siūloma šios teisės užtikrinimui garantuoti vertėjo dalyvavimą. Pažymėtina, kad advokato ir jo kliento santykiai turi specifinių bruožų, kurių pagrindu advokatas įpareigojamas neatskleisti kliento jam patikėtos paslapties. Advokato pareiga neatskleisti kliento paslapties nustatyta Lietuvos advokatų etikos kodekso 8 straipsnyje ir Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau - CK) 1.116 straipsnio 6 dalyje. Pabrėžtina, jog pritarus teikiamai pataisai, advokatui būtų nepagrįstai perkelta trečiajam asmeniui (šiuo atveju vertėjui) pateiktos paslapties neatskleidimo našta. 2. Teikiamu projektu keičiamo BPK 8 straipsnio 5 dalyje siūloma lietuvių kalbos nemokančiam įtariamajam, kaltinamajam, nuteistajam, išteisintajam ar jų gynėjui numatyti teisę ikiteisminio tyrimo pareigūnui, prokurorui ar teismui pateikti motyvuotą prašymą ir dėl kitų nei šioje dalyje nurodytų bylos dokumentų, su kuriais BPK nustatyta tvarka jie turi teisę susipažinti, ar jų dalių vertimo raštu į jų gimtąją kalbą arba į kitą kalbą, kurią jie moka. Toks teisinis reguliavimas reikštų, kad minėti asmenys įstatyme numatytiems subjektams gali pateikti prašymus dėl bet kurio byloje esančio dokumento ar kelių dokumentų vertimo.
Nors įstatymo projekte yra numatytas kriterijus, kuriuo remiantis ikiteisminio tyrimo pareigūnas, prokuroras ar teismas priima sprendimą dėl prašymo pagrįstumo, tačiau, manytina, kad jis yra nekonkretus ir suteikia pareigūnams pernelyg plačią diskreciją spręsti dėl prašymo pagrįstumo. Kita vertus, toks teisinis reguliavimas iš esmės reiškia, kad ikiteisminio tyrimo pareigūnas, prokuroras ar teismas turėtų priimti teigiamą sprendimą dėl prašymo išversti bet kokį dokumentą ar kelis dokumentus. Pastebėtina, kad jeigu tam tikras dokumentas yra baudžiamosios bylos medžiagoje, reiškia, kad jis yra reikšmingas baudžiamajai bylai teisingai išspręsti. Atsižvelgiant į tai, teigtina, jog klausimą dėl vertimo pagrįstumo sprendžiančiam subjektui gali būti sudėtinga paneigti prašomo dokumento vertimo būtinumą įtariamajam, kaltinamajam, nuteistajam ar išteisintajam, siekiant, kad jie tinkamai pasinaudotų savo teisėmis arba suprastų vykstantį baudžiamąjį procesą. 3. Projekto 1 straipsniu keičiamo BPK 8 straipsnio 5 dalyje siūloma nustatyti, kad lietuvių kalbos nemokantis įtariamasis, kaltinamasis, nuteistasis, išteisintasis ar jų gynėjas turi teisę ikiteisminio tyrimo pareigūnui, prokurorui ar teismui pateikti motyvuotą prašymą ir dėl kitų nei šioje dalyje nurodytų bylos dokumentų, su kuriais šio Kodekso nustatyta tvarka jis turi teisę susipažinti, ar jų dalių vertimo raštu į jų gimtąją kalbą arba į kitą kalbą, kurią jie moka. Vertindami šią nuostatą, atkreipiame dėmesį, kad jos formuluotės gramatinė raiška suponuoja, jog prašymą gali teikti ir gynėjas, nemokantis lietuvių kalbos[1]. Atsižvelgiant į tai, keičiamo BPK 8 straipsnio 5 dalį reikėtų tikslinti - vietoje žodžių „jų gynėjas“ įrašant žodžius „tokio asmens gynėjas“. Departamento direktorius Andrius Kabišaitis S.
Zamara, tel. (85) 239 6895, el. p. [email protected] P. Veršekys, tel. (8 5) 239 6353, el. p. [email protected] [1] Past.
advokatu siekiančiam asmeniui, 5 punktui, kuriame nurodyta, kad fizinis asmuo pripažįstamas advokatu, jeigu jis, be kitų įstatyme numatytų reikalavimų, moka valstybinę kalbą.
LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO KANCELIARIJOS TEISĖS DEPARTAMENTAS IŠVADA DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS BAUDŽIAMOJO PROCESO KODEKSO 8, 71¹ IR 80 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO ĮSTATYMO PROJEKTO 2017-04-26 Nr. XIIIP-495(2) Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, pastabų neturime. Departamento direktorius Andrius Kabišaitis S. Zamara, tel. (85) 239 6895, el. p. [email protected] P. Veršekys, tel. (8 5) 239 6353, el. p. [email protected]
dalyvavo: komiteto pirmininkas Julius Sabatauskas, komiteto pirmininko pavaduotojas Stasys Šedbaras, nariai: Rimas Andrikis, Irena Degutienė, Vitalijus Gailius, Česlav Olševski, Lauras Stacevičius, Rimantė Šalaševičiūtė, Petras Valiūnas. Komiteto biuro vedėja Dalia Komparskienė, patarėjai: Dalia Latvelienė, Martyna Civilkienė, Rita Karpavičiūtė, Irma Leonavičiūtė, Rita Varanauskienė, Loreta Zdanavičienė, padėjėjos: Aidena Bacevičienė, Modesta Banytė. Institucijų atstovai:
Teisingumo ministerijos atstovai: viceministras Paulius Griciūnas, patarėjas Jevgenijus Kuzma, Seimo kanceliarijos Teisės departamento atstovai: patarėjai Paulius Veršekys, Svetlana Zamara, Generalinės prokuratūros atstovas Arūnas Verenius, Nacionalinės teismų administracijos atstovė Ligita Velykienė, Ūkio ministerijos atstovė Laura Kirelevičiūtė, Respublikos Prezidento patarėjas Tomas Marozas. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
4 Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
nauja 4 dalimi siekiama užtikrinti lietuvių kalbos nemokančio įtariamojo, kaltinamojo, nuteistojo ar išteisintojo teisę jam suprantama kalba bendrauti su gynėju. Siūloma šios teisės užtikrinimui garantuoti vertėjo dalyvavimą.
Pažymėtina, kad advokato ir jo kliento santykiai turi specifinių bruožų, kurių pagrindu advokatas įpareigojamas neatskleisti kliento jam patikėtos paslapties. Advokato pareiga neatskleisti kliento paslapties nustatyta Lietuvos advokatų etikos kodekso 8 straipsnyje ir Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau - CK) 1.116 straipsnio 6 dalyje. Pabrėžtina, jog pritarus teikiamai pataisai, advokatui būtų nepagrįstai perkelta trečiajam asmeniui (šiuo atveju vertėjui) pateiktos paslapties neatskleidimo našta. Nepritarti Pastaba ginčijamos Direktyvos nuostatos. Europos Komisijos pagrįstoje nuomonėje aiškiai nurodyta, kad Lietuva netinkamai įgyvendino Direktyvos 2 straipsnio 2 dalies nuostatas ir įpareigojo sukurti minėtą normą BPK, todėl šios nuostatos įtraukimas į BPK 8 straipsnį nekvestionuotinas. Kartu atkreiptinas dėmesys ir į tai, BPK projekto nuostata formuluojama iš esmės analogiškai Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo 18 straipsnio 11 dalies nuostatai. Atitinkami BPK siūlomas įtariamojo/kaltinamojo ir jo gynėjo bendravimo vertimo žodžiu mechanizmas jau įtvirtintas minėtame įstatyme (t. y. užtikrinamas antrinę teisinę pagalbą teikiančių advokatų bendravimo su pareiškėjais vertimas žodžiu, jeigu advokatui neįmanoma bendrauti su pareiškėju jam suprantama kalba) bei yra praktiškai sėkmingai taikomas, teikiant pareiškėjams antrinę teisinę pagalbą. Be to, priešingai nei teigiama, gynėjo pareiga neatskleisti jam patikėtos kliento paslapties nėra perkeliama vertėjui ir išlieka bei pirmiausiai adresuojama pačiam gynėjui. Tuo tarpu vertėjas tiesiog įpareigojamas gerbti tokio įtariamojo ar kaltinamojo ir gynėjo bendravimo konfidencialumą ir neatskleisti aplinkybių, kurias vertėjas sužinojo atlikdamas savo tiesiogines darbines funkcijas – t. y. užtikrindamas gynėjo ir įtariamojo ar kaltinamojo bendravimo vertimą.
Siekiant veiksmingai garantuoti įtariamajam ar kaltinamajam jo pamatinę teisę suprasti vykstantį baudžiamąjį procesą ir tinkamai pasinaudoti savo procesinėmis teisėmis, tokio pobūdžio įpareigojimas vertėjui vertintinas kaip racionalus ir proporcingas. 2. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
5
keičiamo BPK 8 straipsnio 5 dalyje siūloma lietuvių kalbos nemokančiam įtariamajam, kaltinamajam, nuteistajam, išteisintajam ar jų gynėjui numatyti teisę ikiteisminio tyrimo pareigūnui, prokurorui ar teismui pateikti motyvuotą prašymą ir dėl kitų nei šioje dalyje nurodytų bylos dokumentų, su kuriais BPK nustatyta tvarka jie turi teisę susipažinti, ar jų dalių vertimo raštu į jų gimtąją kalbą arba į kitą kalbą, kurią jie moka. Toks teisinis reguliavimas reikštų, kad minėti asmenys įstatyme numatytiems subjektams gali pateikti prašymus dėl bet kurio byloje esančio dokumento ar kelių dokumentų vertimo. Nors įstatymo projekte yra numatytas kriterijus, kuriuo remiantis ikiteisminio tyrimo pareigūnas, prokuroras ar teismas priima sprendimą dėl prašymo pagrįstumo, tačiau, manytina, kad jis yra nekonkretus ir suteikia pareigūnams pernelyg plačią diskreciją spręsti dėl prašymo pagrįstumo. Kita vertus, toks teisinis reguliavimas iš esmės reiškia, kad ikiteisminio tyrimo pareigūnas, prokuroras ar teismas turėtų priimti teigiamą sprendimą dėl prašymo išversti bet kokį dokumentą ar kelis dokumentus. Pastebėtina, kad jeigu tam tikras dokumentas yra baudžiamosios bylos medžiagoje, reiškia, kad jis yra reikšmingas baudžiamajai bylai teisingai išspręsti.
Atsižvelgiant į tai, teigtina, jog klausimą dėl vertimo pagrįstumo sprendžiančiam subjektui gali būti sudėtinga paneigti prašomo dokumento vertimo būtinumą įtariamajam, kaltinamajam, nuteistajam ar išteisintajam, siekiant, kad jie tinkamai pasinaudotų savo teisėmis arba suprastų vykstantį baudžiamąjį procesą. Pritarti BPK projekto BPK 8 straipsnio 5 dalies nuostata įgyvendina Direktyvos 3 straipsnio 3 dalies reikalavimus ir Europos Komisijos pagrįstoje nuomonėje išdėstytus nurodymus šį Direktyvoje nurodytą mechanizmą aiškiai įtvirtinti BPK. Pažymėtina, kad minėta Direktyvos nuostata yra suformuluota gana plačiai ir leidžia bet kuriuo baudžiamojo proceso momentu įtariamajam ar kaltinamajam kreiptis dėl bet kurio byloje esančio dokumento ar kelių dokumentų vertimo ir teisėsaugos institucijos ar teismas kiekvienu tokiu atveju turi spręsti dėl šių prašomų dokumentų vertimo raštu poreikio, t. y. spręsti ar dokumentas irgi laikytinas esminiu Direktyvos kontekste. Direktyvos nuostata iš esmės ribojama tik reikalavimu, kad įtariamojo ar kaltinamojo prašymas būtų motyvuotas (Direktyvos preambulės
teisingumą). Tuo tarpu, BPK projektu, perkeliant minėtus Direktyvos ir Europos Komisijos reikalavimus, siekiama papildomais proporcingais ir Direktyvai neprieštaraujančiais kriterijais ir saugikliais kiek švelninti minėtus reikalavimus, t. y. a) papildomai nurodoma, kad gali būti verčiami tiek tokie bylos dokumentai, su kuriais su kuriais BPK nustatyta tvarka įtariamasis ar kaltinamasis turi teisę susipažinti; b) nurodoma, kad gali būti verčiamos tik dokumento reikalingos dalys (o ne visas dokumentas);
c) nurodomi kriterijai, kada toks prašymas gali būti (o ne privalo) tenkinamas ir pan.
Kita vertus, siekiant išvengti įspūdžio, kad BPK projekto nuostatos imperatyviai nurodo, kokiais atvejais pareigūnas ar teismas privalo pateiktą prašymą tenkinti, ar kitais būdais neleistinai riboja pareigūnų diskreciją priimti tinkamą sprendimą, siūloma patikslinti BPK projekto BPK 8 straipsnio 5 dalį, nurodant prašymo pateikimo (o ne prašymo tenkinimo) kriterijus, t. y. labiau detalizuoti Direktyvoje nurodytą įtariamojo/kaltinamojo pareigą teikti tik tinkamai motyvuotus prašymus, taip paliekant pareigūnams teisę laisvai spręsti dėl prašymo pagrįstumo ir jo tenkinimo, taip pat, kad išvardytiems asmenims būtų užtikrinta teisė į gynybą, gali prašyti ir kitų, svarbių dokumentų vertimo:
Pakeisti 8 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „8 straipsnis. Proceso kalba
<...>
Lietuvių kalbos nemokantis įtariamasis, kaltinamasis, nuteistasis, išteisintasis ar tokio asmens gynėjas turi teisę ikiteisminio tyrimo pareigūnui, prokurorui ar teismui pateikti motyvuotą prašymą ir dėl kitų svarbių bylos dokumentų, su kuriais šio Kodekso nustatyta tvarka jie turi teisę susipažinti, ar jų dalių vertimo raštu į jų gimtąją kalbą arba į kitą kalbą, kurią jie moka.
Toks prašymas gali būti teikiamas tik tais atvejais, kai šių dokumentų ar jų dalių vertimas yra būtinas tam, kad įtariamasis, kaltinamasis, nuteistasis ar išteisintasis tinkamai pasinaudotų savo teise į gynybą arba suprastų vykstantį baudžiamąjį procesą. Šį prašymą ikiteisminio tyrimo pareigūnas, prokuroras ar teismas ne vėliau kaip per penkias dienas nuo jo gavimo dienos išnagrinėja ir išsprendžia motyvuotu nutarimu ar nutartimi. Šis nutarimas ar nutartis gali būti skundžiami šio Kodekso nustatyta tvarka.
<...>“
kanceliarijos Teisės departamentas
5
keičiamo BPK 8 straipsnio 5 dalyje siūloma nustatyti, kad lietuvių kalbos nemokantis įtariamasis, kaltinamasis, nuteistasis, išteisintasis ar jų gynėjas turi teisę ikiteisminio tyrimo pareigūnui, prokurorui ar teismui pateikti motyvuotą prašymą ir dėl kitų nei šioje dalyje nurodytų bylos dokumentų, su kuriais šio Kodekso nustatyta tvarka jis turi teisę susipažinti, ar jų dalių vertimo raštu į jų gimtąją kalbą arba į kitą kalbą, kurią jie moka. Vertindami šią nuostatą, atkreipiame dėmesį, kad jos formuluotės gramatinė raiška suponuoja, jog prašymą gali teikti ir gynėjas, nemokantis lietuvių kalbos. Atsižvelgiant į tai, keičiamo BPK 8 straipsnio 5 dalį reikėtų tikslinti - vietoje žodžių „jų gynėjas“ įrašant žodžius „tokio asmens gynėjas“. Pritarti BPK projekto BPK 8 straipsnio 5 dalis patikslinta pagal Teisės departamento pastabą. 3. Piliečių, asociacijų, politinių partijų, lobistų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai:
4Eil. 5. Nr.
Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1. Lietuvos advokatūra
1Visų pirma, manytina,
kad Projekto 1 straipsniu siūlomame keisti Lietuvos Respublikos Baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 8 straipsnyje išdėstytos nuostatos nėra tarpusavyje suderintos. Štai BPK 8 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad baudžiamąjį procesą vykdantys subjektai per įmanomai trumpiausią laiką privalo nustatyti, ar įtariamasis, kaltinamasis, nuteistasis, taip pat kiti proceso dalyviai moka lietuvių kalbą ir t.t., Pažymėtina, kad
direktyva 2010/64/ES dėl teisės į vertimo žodžiu ir raštu paslaugas baudžiamajame procese (toliau - Direktyva) siekiama nustatyti ir užtikrinti minimalias asmenų, kurių atžvilgiu vyksta baudžiamasis procesas, teises ir laisves, tuo tarpu Projektu siūloma BPK 8 straipsnio 2 dalis šį sąrašą išplečia naudojant „kitų proceso dalyvių“ sąvoką. Savo ruožtu tai leidžia manyti, kad ir, pvz., nukentėjusysis gali naudotis tokiomis pačiomis procesinėmis garantijomis kaip ir, pvz., įtariamasis, kuris nemoka proceso kalbos. Pažymėtina, kad kitos Projektu keičiamos BPK 8 straipsnio dalys, t. y. naujos 4 ir 5 dalys reglamentuoja tik įtariamojo, kaltinamojo bei nuteistojo, tačiau ne „kitų proceso dalyvių“ procesines garantijas. Manytina, kad proceso kalbos principo suteikiamas garantijas reiktų diferencijuoti asmenims, kurių atžvilgiu vyksta baudžiamasis procesas, ir asmenims, kurie yra pripažinti nukentėjusiaisiais. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, svarstytina, ar Projektu siūlomoje naujoje BPK 2 dalyje yra pagrįstai numatyta, kad joje įtvirtintos garantijos taikomos ir „kitiems proceso dalyviams“. Kita vertus, lieka neaišku, kodėl Projektu siūlomos BPK 8 straipsnyje numatytos garantijos netaikomos išteisintojo bei asmens, kuriam byla yra nutraukta, atžvilgiu.
Atrodytų, kad šiuos proceso dalyvius galėtų apimti Projektu siūloma naujoji BPK 8 straipsnio 2 dalis, įtvirtinanti „kitų proceso dalyvių“ sąvoką, tačiau to paties negalima pasakyti apie Projektu siūlomas naująsias BPK 8 straipsnio 4 ir 5 dalis, kuriose „kitų proceso dalyvių“ sąvoka nėra vartojama. Atsižvelgiant į tai, svarstytina, ar Projekte siūlomose BPK 8 straipsnio naujose dalyse įtvirtintos garantijos neturėtų būti taikomos, be kita ko, ir išteisintajam bei asmeniui, kuriam byla yra nutraukta. Nepritarti BPK projektu keičiamame BPK 8 straipsnyje proceso kalbos principo suteikiamos garantijos yra tinkamai diferencijuotos skirtingiems proceso dalyviams. Be to, BPK projektu ir nesiekiama iš esmės keisti galiojančiame BPK 8 straipsnyje jau įtvirtintą diferencijavimą, taip pat nėra siekiama ir visiems proceso dalyviams numatyti analogiškas galimybes naudotis tokiomis pačiomis procesinėmis garantijomis. Tuo tarpu BPK projektu keičiamo BPK 8 straipsnio naujoje 2 dalyje, nepaisant to, kad Direktyvos nuostatos skirtos tik įtariamiesiems ir kaltinamiesiems, papildomai nurodomi ir „kiti proceso dalyviai“ (t. y. normoje nurodomi visi baudžiamojo proceso dalyviai), kadangi šie (visi) proceso dalyviai (o ne tik įtariamieji, kaltinamieji ar nuteistieji) yra jau dabar nurodyti galiojančiame BPK 8 straipsnyje (ir jau šiuo metu naudojasi atitinkamomis straipsnyje nurodytomis garantijomis), t. y. 8 straipsnio 2 dalyje – „lietuvių kalbos nemokantiems baudžiamojo proceso dalyviams“, 3 dalyje – „įtariamajam, kaltinamajam ar nuteistajam, taip pat kitiems proceso dalyviams“, 4 dalyje – „lietuvių kalbos nemokančiam nuo nusikalstamos veikos nukentėjusiam asmeniui“.
Atsižvelgiant į tai, kad galiojančiame BPK 8 straipsnyje nurodytos vertimo garantijos skirtos ne tik įtariamiesiems, kaltinamiesiems ar nuteistiesiems, bet ir kitiems proceso dalyviams, BPK 8 straipsnio naujoje 2 dalyje siūloma bendra norma, skirta teisėsaugos institucijų ar teismo pareigai nustatyti (išsiaiškinti) ar visi šie asmenys, kurie naudosis BPK 8 straipsnyje nurodytomis garantijomis, iš tikrųjų moka proceso kalbą, taip pat turėtų būti skirta ir kitiems proceso dalyviams (jau nurodytiems BPK 8 straipsnyje). BPK projektu keičiamo BPK 8 straipsnio 4 ir 5 dalyse (šalia nuteistojo) buvo papildytos ir išteisintuoju. Kartu pažymėtina, kad asmens, kuriam byla yra nutraukta, nurodymas BPK 8 straipsnio normoje nėra būtinas ar tikslingas, kadangi šis proceso dalyvis BPK normose, įskaitant ir jam pritaikomas bendrojo pobūdžio nuostatas (garantijas), nėra išskiriamas ir/ar atskirai nurodomas. Tuo tarpu, atsižvelgiant į tai, kad BPK 8 straipsnio 4 ir 5 dalyse nurodomi visi pagrindiniai kasacinio proceso dalyviai (t. y. nuteistasis ir išteisintasis) bei vadovaujantis BPK normų sisteminiu aiškinimu, ir be atskiro šių kasacinio proceso dalyvių išskyrimo BPK normoje akivaizdu (kaip ir visais kitais BPK analogiškais atvejais, kur šis proceso dalyvis, siekiant užtikrinti juridinės technikos glaustumą, nėra atskirai paminėtas), kad Įstatymo projektu keičiamo BPK 8 straipsnio 4 ir 5 dalyse nurodytos garantijos taip pat pritaikomos ir asmeniui, kuriam byla yra nutraukta. 2.
advokatūra
2 Antra, manytina, kad Projektu siūlomoje naujoje BPK 8 straipsnio 2 dalyje vartojama sąvoka „per įmanomai trumpiausią laiką“ sukuria teisinį neapibrėžtumą, kadangi nėra aiškus proceso dalyvio teisės į BPK 8 straipsnio 2 dalyje numatytas garantijas atsiradimo momentas. Atsižvelgiant į tai, svarstytina, ar aptariamoje BPK 8 straipsnio 2 dalyje numatyta sąvoka neturėtų būti tikslinama, pavyzdžiui, ją susiejant su dabar galiojančio BPK 10 straipsnio 1 dalimi, kurioje numatyta, kad įtariamasis, kaltinamasis ir nuteistasis turi teisę į gynybą nuo sulaikymo arba pirmosios apklausos. Nepritarti Direktyvos nuostatos nenumato (ir neįpareigoja valstybių narių nacionalinėje teisėje įtvirtinti) teisės į vertėją privalomų atsiradimo (užtikrinimo) momentų, o tiesiog nurodo, kad valstybės narės, asmeniui tapus įtariamuoju ar kaltinamuoju, be nepagrįsto delsimo (pvz., nuo pirmo kontakto su pareigūnais ar tesimu ar pan.) yra įpareigojamos nustatyti, ar įtariamieji/kaltinamieji moka baudžiamojo proceso kalbą ir ar jiems reikalinga vertėjo pagalba (Direktyvos 2 straipsnio 4 dalis), o, jeigu nustatoma, kad proceso dalyvis proceso kalbos nesupranta, jam vertėjas nedelsiant (t. y. nuo praktiškai įmanomai anksčiausio momento) turėtų būti užtikrinamas (Direktyvos 2 straipsnio 1 dalis). Atsižvelgiant į tai, BPK nėra reikalo įtvirtinti privalomus teisės į vertėją atsiradimo momentus ir juolab netikslinga juos sieti su teisės į gynėją užtikrinimo privalomais momentais. Be to, reiktų turėti omeny ir tai, kad Įstatymo projektu keičiamo BPK 8 straipsnio nauja 2 dalis yra taikoma ne tik įtariamiesiems ar kaltinamiesiems, bet ir kitiems proceso dalyviams (pvz., nukentėjusiems), kuriems nei sulaikymas, nei apklausos gali būti visiškai neaktualūs. Manytina, kad itin plačiai BPK vartojama (pvz., BPK 2 str., 44 str. 5 d., 60 str. 3 d., 127 str. 7 d., 140 str. 3 d ir 5 d., 172 str. 3 d., 178 str. 3 d., 302 str.
per įmanomai trumpiausią laiką, skirta panašaus pobūdžio laiko terminams BPK apibrėžti, šiuo aspektu yra tinkama ir visiškai pakankama. 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai: Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1. Lietuvos apeliacinis teismas 2017-04-12 *
Lietuvos apeliaciniame teisme buvo gautas Jūsų raštas, kuriuo prašoma pateikti pastabas ir pasiūlymus dėl Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 8; 711 ir 80 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIIIP-495 (toliau - Projektas). Susipažinę su Projektu, informuojame, kad pastabų ir pasiūlymų neturime. Atsižvelgti
4 Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros prašoma pateikti pastabas ir pasiūlymus dėl įstatymo projekto Nr. XIIIP-495 dėl Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau - BPK) 8 straipsnio, 71¹ straipsnio 2 dalies ir 80 straipsnio 3 punkto pakeitimo įgyvendinant 2010 m. spalio 20 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos Nr. 2010/64/ES dėl teisės į vertimo žodžiu ir raštu paslaugas baudžiamajame procese (OL 2010 L 280, p. 1) nuostatas. Pastebėtina, kad įstatymo projekto 1 straipsnyje, kuriuo keičiamas BPK 8 straipsnis, papildant jį 4 dalimi, turėtų būti konkrečiai apibrėžta, kuri institucija (ikiteisminio tyrimo įstaigos, prokuratūra, teismai ar kitos įstaigos) turi užtikrinti vertimą žodžiu, kai gynėjas bendrauja su lietuvių kalbos nemokančiu įtariamuoju, kaltinamuoju, nuteistuoju, kurie yra sulaikyti ar laikomi suimti. Pavyzdžiui, pagal teikiamą aptariamos BPK normos formuluotę nėra aišku, kuri institucija turi užtikrinti vertėjo dalyvavimą, kai gynėjai, naudodamiesi BPK 48 straipsnyje 1 dalies 3 punkte numatyta teise, norės bendrauti be pašaliečių su sulaikytu ar suimtu įtariamuoju, kuris nemoka lietuvių kalbos.
Atkreiptinas dėmesys, kad vertėjo dalyvavimas tais atvejais, kai su lietuvių kalbos nemokančiu įtariamuoju, kaltinamuoju, nuteistuoju atliekami ikiteisminio tyrimo veiksmai, ar jie dalyvauja teismo procese, yra aiškiai reglamentuotas BPK. Nepritarti Pažymėtina, kad BPK projekto BPK 8 straipsnio 4 dalyje nurodyta bendro pobūdžio nuostata, kuri savo turiniu atitinka Direktyvos reikalavimus ir formuojama analogiškai BPK projekto nuostatai (be to, formuluojama iš esmės analogiškai Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo 18 straipsnio 11 dalies nuostatai). Jos detalizavimas ar priderinimas prie kiekvienos galimos praktinės situacijos ir neturi būti daromas (pvz., galiojančio BPK 8 straipsnio 2 dalies bendro pobūdžio norma analogišku aspektu nėra detalizuojama, o tiesiog numato bendro pobūdžio vertimo žodžiu garantiją). Tuo tarpu kiekvieno atskiro konkretaus BPK nurodyto atvejo, susijusio su teisės turėti vertėją užtikrinimu, praktinis realizavimas ir tokio realizavimo būdai negali būti laikomas BPK reguliavimo dalyku (ir atitinkamai neturi būti jame nurodomi), kadangi tokio pobūdžio praktiniai klausimai yra už BPK reguliavimo ir taikymo ribų. Kartu tokio pobūdžio procedūros ar tvarkos (bei jų turinys) taip pat negali būti siejamos ir su Direktyvos nuostatų įgyvendinimu (t. y. su pagrindiniu BPK projekto tikslu) ar jų perkėlimu į nacionalinę teisę.
Atitinkamai pastaboje nurodytais atvejais laikino sulaikymo ar suėmimo vietų administracija, vadovaudamasi šiuo metu galiojančiomis vidaus taisyklėmis, procedūromis ar praktika, turėtų suteikti įtariamajam/kaltinamajam galimybę veiksmingai pasinaudoti teise turėti vertėją, t. y. turėtų leisti vertėjui dalyvauti tokiose susitikimuose, kuriuose vertėjas savo ruožtu nebūtų laikomas pašaliečiu. Tuo tarpu, vertėjams išmokami pinigai sudarytų, skirti atlyginti už jų darbą vadovaujantis BPK 103 – 105 straipsnių nuostatomis, sudarytų proceso išlaidas, kurios būtų atlyginamos iš ikiteisminio tyrimo įstaigų, prokuratūros ar teismo lėšų. Šių išlaidų atlyginimo tvarką ir jų dydžius nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybė ar jos įgaliota institucija. Kartu Vyriausybės nutarimo Nr. 524 10 – 11 punktuose nurodoma, kad „10. Ikiteisminio tyrimo metu liudytojams, nukentėjusiesiems, ekspertams, specialistams ir vertėjams jas išmoka ikiteisminį tyrimą atliekanti ikiteisminio tyrimo įstaiga arba prokuratūra, teisminio nagrinėjimo metu – teismas, o administracinių nusižengimų teisenoje – institucija, nagrinėjanti administracinio nusižengimo bylą.“ Atsižvelgiant į šias nuostatas bei į baudžiamojo proceso stadiją, būtų konkrečiu atveju atsakinga institucija. 3. Generalinė prokuratūra 2017-04-10 * Dėl kitų įstatymo projekte Nr. XIIIP-495 teikiamų pakeitimų pastabų ir pasiūlymų neturime. Atkreipiame dėmesį, kad įstatymo projektu teikiamų pakeitimų sklandžiam įgyvendinimui reikės skirti prokuratūrai papildomų valstybės biudžeto lėšų proceso išlaidoms padengti. Generalinė prokuratūra 2016 metais vertimų paslaugoms baudžiamajame procese apmokėti (vertimų biurams) išleido 53 773,61 eurų. Atsižvelgti 4.
2017-04-11 * Policijos departamente prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos derinimui gautas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 8, 711 ir 80 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas (toliau - Projektas) Nr. 1XIIIP-495. Įvertinę nurodytą projektą, pabrėžiame, kad esame suinteresuoti užtikrinti teisėtus asmenų interesus baudžiamajame procese, taip pat suprantame šalies įsipareigojimo perkelti 2010 m. spalio 20 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2010/64/ES dėl teisės į vertimo žodžiu ir raštu paslaugas baudžiamajame procese (toliau - Direktyva) nuostatas į nacionalinė teisę svarbą ir pagal kompetenciją teikiame pastabas bei pasiūlymus. Pažymime, kad Lietuvos Aukščiausias teismas savo sprendimuose yra pasisakęs, kad Europos Sąjungos teisinis instrumentas - direktyva, pasižymi tuo, kad jis neveikia (nefunkcionuoja) kaip nepriklausoma teisinė priemonė, jos nuostatos turi būti perkeltos į nacionalinę teisę, kartu valstybėms narėms paliekant teisę nuspręsti, kaip direktyvos tikslai gali būti geriausiai pasiekti. Vadovaujantis nusistovėjusia praktika, nėra reikalaujama pažodinio direktyvos nuostatų perkėlimo į nacionalinę teisę, veikiau tai yra kiekvienos valstybės narės diskrecija nuspręsti, kokias teisines sąvokas ir terminologiją vartojant šalies teisės aktuose direktyvos tikslai gali būti geriausiai pasiekti. Atsižvelgti Pritartina kaip teorijos ar bendrųjų normų įgyvendinimo doktrinai, kad ne viską pažodžiui galima perkelti į nacionalinę teisę, o atsižvelgiant į Direktyvos tikslus ir teisės sistemą, tačiau šiuo konkrečiu atveju privaloma atsižvelgti į Europos Komisijos nurodymus Lietuvai dėl Direktyvos įgyvendinimo. Taigi, pastabos autorių teiginiais, net po pradėtos pažeidimo procedūros Lietuvai, toliau kvestionuojamos Direktyvos nuostatos, tiek Europos Komisijos pagrįstoje nuomonėje nurodyti įpareigojimai Lietuvai.
Pažymėtina, kad Europos Komisija, net kelis kartus nuodugniai įvertinusi, kokiu mastu valstybės narės ėmėsi priemonių, būtinų Direktyvai įgyvendinti, padarė galutinę ir jau nebeginčijamą išvadą, kad esamas teisinis reguliavimas Lietuvoje tik iš dalies atitinka Direktyvos keliamus reikalavimus ir dėl šios priežasties pradėjo Europos Sąjungos teisės pažeidimo procedūrą. Atitinkamai, Europos Sąjungos teisės pažeidimo procedūra pasiekė Europos Komisijos pagrįstos nuomonės, kuri buvo pareikšta 2016 m. lapkričio 17 d., stadiją. Europos Komisijos pagrįstoje nuomonėje, Lietuva įpareigojama per du mėnesius nuo Komisijos pagrįstos nuomonės gavimo dienos imtis būtinų BPK pakeitimų (tai nė kartą patvirtinto ir Europos Komisijos atstovai neformalių konsultacijų metu), aiškiai ir tiksliai įgyvendinančius visus Direktyvos 2 straipsnio 2, 4 dalyse ir 3 straipsnio 3, 6 dalyse nurodytus įpareigojimus. Priešingu atveju Komisija dėl Europos Sąjungos teisės pažeidimo kreiptis į Europos Sąjungos Teisingumo Teismą, kuris skirs finansines baudas Lietuvai. Atitinkamai, tolesnis netinkamas Direktyvos nuostatų įgyvendinimas ar Komisijos įpareigojimų ignoravimas automatiškai reikš Europos Komisijos kreipimąsi į Europos Sąjungos Teisingumo Teismą. 5. Policijos departamentas 2017-04-111 Atkreipiame dėmesį, kad Projekto tikslas – perkelti Direktyvos nuostatas, kuriomis siekiama užtikrinti įtariamųjų/kaltinamųjų teisės į vertimą žodžiu ir raštu užtikrinimą baudžiamajame procese. Pažymime, kad Projekte Baudžiamojo proceso kodekso (toliau - BPK) 8 straipsnio 3 dalyje numatytos bendros visiems proceso dalyviams taikomos nuostatos, užtikrinančios teisę į bendravimą gimtąja kalba ar kita kalba, kurią jie moka, ir vertėjo paslaugas.
Direktyvos
nustačius, kad įtariamasis/kaltinamasis nemoka proceso kalbos, jam nedelsiant (be nepagrįsto delsimo) būtų užtikrinama teisė naudotis vertėjo paslaugomis. Todėl manome, kad BPK 8 straipsnio 2 dalyje siekiamos perkelti nuostatos, neišskiriant įtariamųjų /kaltinamųjų, o nurodant visus proceso dalyvius, pritaikytos plečiamai. Siūlome pakeisti komentuojamo straipsnio 2 dalies formuluotę, pakeičiant sąvoką „baudžiamojo proceso dalyvis“ į „įtariamasis, kaltinamasis, nuteistasis“. Nepritarti BPK projektu keičiamame BPK 8 straipsnyje proceso kalbos principo suteikiamos garantijos yra tinkamai diferencijuotos skirtingiems proceso dalyviams. Be to, BPK projektu ir nesiekiama iš esmės keisti galiojančiame BPK 8 straipsnyje jau įtvirtintą diferencijavimą, taip pat nėra siekiama ir visiems proceso dalyviams numatyti analogiškas galimybes naudotis tokiomis pačiomis procesinėmis garantijomis. Tuo tarpu BPK projektu keičiamo BPK 8 straipsnio naujoje 2 dalyje, nepaisant to, kad Direktyvos nuostatos skirtos tik įtariamiesiems ir kaltinamiesiems, papildomai nurodomi ir „kiti proceso dalyviai“ (t. y. normoje nurodomi visi baudžiamojo proceso dalyviai), kadangi šie (visi) proceso dalyviai (o ne tik įtariamieji, kaltinamieji ar nuteistieji) yra jau dabar nurodyti galiojančiame BPK 8 straipsnyje (ir jau šiuo metu naudojasi atitinkamomis straipsnyje nurodytomis garantijomis), t. y. 8 straipsnio 2 dalyje – „lietuvių kalbos nemokantiems baudžiamojo proceso dalyviams“, 3 dalyje – „įtariamajam, kaltinamajam ar nuteistajam, taip pat kitiems proceso dalyviams“, 4 dalyje – „lietuvių kalbos nemokančiam nuo nusikalstamos veikos nukentėjusiam asmeniui“.
Atsižvelgiant į tai, kad galiojančiame BPK 8 straipsnyje nurodytos vertimo garantijos skirtos ne tik įtariamiesiems, kaltinamiesiems ar nuteistiesiems, bet ir kitiems proceso dalyviams, BPK 8 straipsnio naujoje 2 dalyje siūloma bendra norma, skirta teisėsaugos institucijų ar teismo pareigai nustatyti (išsiaiškinti) ar visi šie asmenys, kurie naudosis BPK 8 straipsnyje nurodytomis garantijomis, iš tikrųjų moka proceso kalbą, taip pat turėtų būti skirta ir kitiems proceso dalyviams (jau nurodytiems BPK
4 Pažymėtina, kad, vadovaujantis Direktyvos 2 straipsnio 2 dalies nuostatomis, įtariamųjų ar kaltinamųjų bendravimas su savo gynėju baudžiamojo proceso metu turėtų būti verčiamas žodžiu. Kartu Direktyvos preambulės 19 punktas papildomai paaiškina, kad įtariamiesiems ar kaltinamiesiems turėtų būti suteikta galimybė paaiškinti jų gynėjui (verčiant tokį bendravimą) savo įvykių versiją, nurodyti pareiškimus, su kuriais jie nesutinka, ir supažindinti savo gynėją su bet kuriais faktais, kurie turėtų būti panaudoti jų gynybai. Preambulės 20 punkte nurodoma, kad, siekiant sudaryti galimybes tinkamai pasirengti gynybai, proceso kalbos nemokančių įtariamųjų ar kaltinamųjų ir jų gynėjo bendravimas, susijęs su bet kokia baudžiamojo proceso metu atlikta šių asmenų apklausa, vykusiu teismo posėdžiu ar su atitinkamų įvairaus pobūdžio skundų, prašymu ar pan. procesinių dokumentų teikimu arba kitais panašaus pobūdžio procesiniais veiksmais taip pat turėtų būti verčiamas žodžiu. Tačiau Projektu siūloma keisti BPK 8 str. 4 dalies formuluotė yra griežtesnė nei Direktyvos nuostatos ir nepagrįstai suvaržo baudžiamojo proceso subjektų veikimą.
Manome, kad siūlomos įstatymo nuostatos turi būti ne deklaratyvaus pobūdžio, o praktiškai įgyvendinamos, formuluojamos atsižvelgiant į teisėsaugos institucijų darbo organizavimo specifiką (darbo laikas, įtariamųjų /kaltinamųjų, kuriems apribota laisvė, laikymo sąlygos, fizinės galimybės bet kuriuo metu užtikrinti reikiamos kalbos vertėjo dalyvavimą) taip pat į tai, kad įtariamojo bendravimas su gynėju negali būti ribojamas. Todėl siūlome keisti aptariamo straipsnio dalies formuluotę, išdėstant taip: „Baudžiamojo proceso metu turi būti sudarytos sąlygos gynėjui su lietuvių kalbos nemokančiu įtariamuoju, kaltinamuoju, nuteistuoju ar išteisintuoju bendrauti jiems suprantama kalba, o jeigu tai neįmanoma, jų bendravimas turi būti verčiamas žodžiu“. Nepritarti Pasiūlymu kvestionuojamos Direktyvos 2 straipsnio
nekalba, kaip yra teigiama pastaboje, apie galimybių sudarymą, o įpareigoja valstybes nares užtikrinti įtariamųjų ar kaltinamųjų ir jų gynėjo bendravimo žodinį vertimą – t. y. „Valstybės narės užtikrina, kad <...> įtariamųjų ar kaltinamųjų asmenų ir jų gynėjo bendravimas <...> būtų verčiamas žodžiu. Kartu Direktyvos preambulės 19 ir
atvejai, papildomai preambulėje ir tekste šis pavyzdinis tokių atvejų sąrašas Direktyvoje paliekamas atviras. Todėl šios imperatyvios pareigos susiaurinimas iki „galimybių sudarymo“ reikštų Direktyvos nuostatų siaurinimas ir netinkamas įgyvendinimas. Kartu pabrėžtina, kad BPK projekto 8 straipsnio 4 dalies nuostata formuluojama iš esmės analogiškai Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo 18 straipsnio 11 dalies nuostatai.
Atitinkamai BPK siūlomas įtariamojo/kaltinamojo ir jo gynėjo bendravimo vertimo žodžiu mechanizmas jau įtvirtintas minėtame įstatyme (t. y. užtikrinamas antrinę teisinę pagalbą teikiančių advokatų bendravimo su pareiškėjais vertimas žodžiu, jeigu advokatui neįmanoma bendrauti su pareiškėju jam suprantama kalba) bei yra praktiškai sėkmingai taikomas, teikiant pareiškėjams antrinę teisinę pagalbą. Dėl šios priežasties iš esmės analogiškų klausimų skirtingas reglamentavimas BPK ir VGTPĮ laikytinas nepagrįstu ir netinkamu. 7. Policijos departamentas
5 Taip pat manome, kad siūlomo BPK 8 straipsnio 5 dalyje įtvirtinta nuostata „Lietuvių kalbos nemokantis įtariamasis, kaltinamasis, nuteistasis, išteisintasis ar jų gynėjas turi teisę ikiteisminio tyrimo pareigūnui, prokurorui ar teismui pateikti motyvuotą prašymą ir dėl kitų nei šioje dalyje nurodytų bylos dokumentų, su kuriais šio Kodekso nustatyta tvarka jis turi teisę susipažinti, ar jų dalių vertimo raštu į jų gimtąją kalbą arba į kitą kalbą, kurią jie moka. Toks prašymas gali būti tenkinamas tik tais atvejais, jeigu šių dokumentų ar jų dalių vertimas yra būtinas tam, kad įtariamasis, kaltinamasis, nuteistasis ar išteisintasis tinkamai pasinaudotų savo teisėmis arba suprastų vykstantį baudžiamąjį procesą.
Šį prašymą ikiteisminio tyrimo pareigūnas, prokuroras ar teismas ne vėliau kaip per penkias dienas nuo jo gavimo dienos išnagrinėja ir išsprendžia motyvuotu nutarimu ar nutartimi, kurie gali būti skundžiami šio Kodekso nustatyta tvarka„ sudaro prielaidas baudžiamojo proceso metu straipsnyje išvardintiems proceso dalyviams prašyti bet kokių procesinių dokumentų vertimų juos įteikiant, nes nuostatos formuluotėje neapibrėžti konkretūs kriterijai, nurodantys kokiais atvejais kokių dokumentų vertimas proceso dalyviui yra būtinas tinkamai pasinaudoti savo teisėmis. Sprendimas dėl proceso dalyvio nurodytų procesinių dokumentų vertimo bus paremtas subjektyvia nuomone, siūloma formuluote neįgalinant teisėsaugos pareigūnus pasiremti teisiniais argumentais. Pritarti BPK projekto BPK 8 straipsnio 5 dalies nuostata įgyvendina Direktyvos 3 straipsnio 3 dalies reikalavimus ir Europos Komisijos pagrįstoje nuomonėje išdėstytus nurodymus šį Direktyvoje nurodytą mechanizmą aiškiai įtvirtinti BPK. Pažymėtina, kad minėta Direktyvos nuostata yra suformuluota gana plačiai ir leidžia bet kuriuo baudžiamojo proceso momentu įtariamajam ar kaltinamajam kreiptis dėl bet kurio byloje esančio dokumento ar kelių dokumentų vertimo ir teisėsaugos institucijos ar teismas kiekvienu tokiu atveju turi spręsti dėl šių prašomų dokumentų vertimo raštu poreikio, t. y. spręsti ar dokumentas irgi laikytinas esminiu Direktyvos kontekste. Direktyvos nuostata iš esmės ribojama tik reikalavimu, kad įtariamojo ar kaltinamojo prašymas būtų motyvuotas (Direktyvos preambulės 30 punkte papildomai nurodytas tikslas šiuo vertimu užtikrinti proceso teisingumą).
Tuo tarpu, BPK projektu, perkeliant minėtus Direktyvos ir Europos Komisijos reikalavimus, siekiama papildomais proporcingais ir Direktyvai neprieštaraujančiais kriterijais (su Direktyvos nuostatomis akivaizdžiai nederančiais kriterijais būtų netinkamai siaurinami Direktyvos reikalavimai) ir saugikliais kiek švelninti minėtus reikalavimus, t. y.
a) papildomai nurodoma, kad gali būti verčiami tiek tokie bylos dokumentai, su kuriais su kuriais BPK nustatyta tvarka įtariamasis ar kaltinamasis turi teisę susipažinti; b) nurodoma, kad gali būti verčiamos tik dokumento reikalingos dalys (o ne visas dokumentas); c) nurodomi kriterijai, kada toks prašymas gali būti (o ne privalo) tenkinamas ir pan. Kita vertus, siūloma patikslinti BPK projekto BPK 8 straipsnio 5 dalį, nurodant prašymo pateikimo (o ne prašymo tenkinimo) kriterijus, t. y. labiau detalizuoti Direktyvoje nurodytą įtariamojo/kaltinamojo pareigą teikti tik tinkamai motyvuotus prašymus, taip paliekant pareigūnams teisę laisvai spręsti dėl prašymo pagrįstumo ir jo tenkinimo, taip pat, kad išvardytiems asmenims būtų užtikrinta teisė į gynybą, jie gali prašyti ir kitų svarbių dokumentų vertimo:
Pakeisti 8 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „8 straipsnis. Proceso kalba
<...>
nemokantis įtariamasis, kaltinamasis, nuteistasis, išteisintasis ar tokio asmens gynėjas turi teisę ikiteisminio tyrimo pareigūnui, prokurorui ar teismui pateikti motyvuotą prašymą ir dėl kitų svarbių bylos dokumentų, su kuriais šio Kodekso nustatyta tvarka jie turi teisę susipažinti, ar jų dalių vertimo raštu į jų gimtąją kalbą arba į kitą kalbą, kurią jie moka.
Toks prašymas gali būti teikiamas tik tais atvejais, kai šių dokumentų ar jų dalių vertimas yra būtinas tam, kad įtariamasis, kaltinamasis, nuteistasis ar išteisintasis tinkamai pasinaudotų savo teise į gynybą arba suprastų vykstantį baudžiamąjį procesą. Šį prašymą ikiteisminio tyrimo pareigūnas, prokuroras ar teismas ne vėliau kaip per penkias dienas nuo jo gavimo dienos išnagrinėja ir išsprendžia motyvuotu nutarimu ar nutartimi. Šis nutarimas ar nutartis gali būti skundžiami šio Kodekso nustatyta tvarka.
<...>“
2017-04-11 * Be to, pakartotinai atkreipiame ypatingą dėmesį į tai, kad Projektu siūlomos nuostatos ženkliai padidins policijos įstaigų naštą: pareikalaus papildomų lėšų (preliminariai - ne mažiau 500000 eurų metams) ir žmogiškųjų resursų organizuojant įstatymo reikalavimų įgyvendinimą, taip pat pailgins ikiteisminio tyrimo trukmę. Atsižvelgti Vyriausybėje šis klausimas projekto derinimo metu buvo apsvarstytas. Derinant su rengėjais, teikiami šie argumentai: Įstatymo projekto aiškinamajame rašte nurodoma, kad Įstatymo projekto pakeitimams įgyvendinti ikiteisminio tyrimo įstaigoms, prokuratūrai ar teismams galimai reikės papildomų valstybės biudžeto lėšų atitinkamoms proceso išlaidoms padengti. Vidaus reikalų ministerijos preliminarus lėšų poreikis policijos įstaigoms irgi įtrauktas į aiškinamojo rašto 12 punktą.
Kita vertus, abejotina ar Vidaus reikalų ministerijos argumentai, įskaitant nurodytą preliminarų papildomų biudžeto lėšų poreikį policijos įstaigoms (500 000 eurų), yra pagristi ir proporcingi Įstatymo projekto siūlomiems pakeitimams (ir šių pakeitimų padariniams). Pirma, (priešingai nei teigiama), abejotina, ar įtariamųjų ir kaltinamųjų ir jų gynėjo bendravimo žodinio vertimo poreikis būtų išties didelis (t. y. ar tokių atvejų būtų daug), kadangi Įstatymo projektu siūloma nuostata pirmiausia įpareigoja gynėją bendrauti su įtariamuoju/kaltinamuoju jam suprantama kalba, o tik, jeigu tai neįmanoma, turėtų būti užtikrintas bendravimo vertimas. Taip pat, atsižvelgiant į tai, kad valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimo atvejais, šią pagalbą teikiančio advokato ir pareiškėjo bendravimo vertimas žodžiu užtikrinamas ir finansuojamas VGTPĮ nustatyta tvarka (14, 18 straipsniai), keltinas klausimas, kiek be šių nurodytų atvejų praktiškai pasitaikytų ir tokių atvejų (jau patenkančių į BPK 8 straipsnio 4 dalies taikymo sritį), kai įtariamasis/kaltinamasis pats savo lėšomis pasisamdytų gynėją, su kuriuo negalėtų susikalbėti jokia abiem suprantama kalba ir kurių bendravimui užtikrinti reikėtų skirti vertėją, kuris savo ruožtu dalyvautų ir jų konfidencialiuose pokalbiuose, susijusiuose su gynybos organizavimu ir pan. Manytina, kad tai būtų itin reti vienetiniai praktiniai atvejai. Antra, priešingai nei yra teigiama, Įstatymo projektu siūlomais BPK pakeitimais nėra įtvirtinama pareiga užtikrinti įtariamojo ar kaltinamojo prašomų procesinių dokumentų vertimą raštu, o įtvirtinama tik tokia galimybė, t. y. numatyta galimybė (esant nustatytam ir pagrįstam tokio papildomo vertimo būtinumui) teikti (motyvuotus) prašymus ir dėl kitų esminių bylos dokumentų vertimo raštu.
Atitinkamai, nepasitvirtinus šių dokumentų vertimo poreikiui ar būtinumui, tokie prašymai būtų atmetami, be to, suteikiama galimybė nuspręsti versti raštu tik tam tikras (reikalingas) šių dokumentų dalis. Trečia, visos papildomo išlaidos vertimui (tiek žodžiu, tiek raštu) neteks būtent (vien tik) ikiteisminių tyrimų įstaigoms (ar juolab policijos įstaigoms), o, priklausomai nuo konkrečios praktinės situacijos, būtų paskirstomos ir atlyginamos iš ikiteisminio tyrimo įstaigų, prokuratūros ar teismo lėšų (BPK 104 straipsnis). Atsižvelgiant į tai, teiginys, kad dėl Įstatymo projektu siūlomų pakeitimų „policijos įstaigoms vertimo išlaidos padidės daugiau nei dvigubai“, manytina, nėra visiškai pagrįstas. 5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai: negauta. 6. Seimo paskirtų papildomų komitetų, komisijų pasiūlymai: negauta. 7. Komiteto sprendimas ir pasiūlymai. 7.1. Sprendimas: pritarti Komiteto patobulintam įstatymo projektui XIIP-495(2) ir Komiteto išvadoms. 8. Balsavimo rezultatai: už – 9 (visais balsais). 9. Komiteto paskirti pranešėjai: Rimas Andrikis, Petras Valiūnas. 10. Komiteto narių atskiroji nuomonė: negauta. PRIDEDAMA. Komiteto patobulintas įstatymo projektas XIIP-495(2) ir jo lyginamasis variantas. Komiteto pirmininkas Julius Sabatauskas Teisės ir teisėtvarkos komiteto biuro patarėja Dalia Latvelienė