ĮSTATYMO nr. IX-2066
2020 m. d. Nr. 1 straipsnis. 59 straipsnio pakeitimas
taip: „3. Visuotinis advokatų susirinkimas yra teisėtas, jeigu jame dalyvauja daugiau kaip pusė visų advokatų, įrašytų į Lietuvos praktikuojančių advokatų sąrašą. Esant techninėms sąlygoms, gali būti sudaryta galimybė į visuotinį advokatų susirinkimą registruotis, jame dalyvauti, balsuoti elektroniniu būdu. Lietuvos Respublikoje paskelbus karo, nepaprastąją padėtį, valstybės lygio ekstremalią situaciją ar karantiną, elektroniniu būdu vykstančiame visuotiniame advokatų susirikime visi sprendimai priimami atviru balsavimu, išskyrus atvejus, kai visuotinis advokatų susirinkimas nusprendžia, kad techninės ir finansinės galimybės leidžia užtikrinti slaptą balsavimą.“2 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas ir įgyvendinimas Šis įstatymas įsigalioja 2020 m. liepos 1 d. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas Teikia Seimo narė Agnė Širinskienė
Projekto XIIIP-4946(2) lyginamasis variantas
2020 m. d. Nr. 1 straipsnis. 59 straipsnio pakeitimas Pakeisti 59 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „59 straipsnis. Visuotinis advokatų susirinkimas
yra aukščiausias Lietuvos advokatūros organas. 2. Visuotinis advokatų susirinkimas:
1) nustato advokatų tarybos bei revizijos komisijos narių skaičių;
2) renka advokatų tarybos narius ir tarybos pirmininką, revizijos komisiją, tris Advokatų garbės teismo narius ir juos atšaukia Lietuvos advokatūros įstatuose nustatyta tvarka;
3) tvirtina metinę advokatų tarybos veiklos apyskaitą ir sąmatą;
4) priima ir keičia Lietuvos advokatūros įstatus, Lietuvos advokatų etikos kodeksą, kurį teisingumo ministras skelbia Teisės aktų registre. Teisingumo ministras gali atsisakyti skelbti Lietuvos advokatų etikos kodeksą, jeigu jis prieštarauja šiam Įstatymui ar kitiems teisės aktams. Teisingumo ministro atsisakymas skelbti Lietuvos advokatų etikos kodeksą gali būti skundžiamas teismui Administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka;
5) advokatų tarybos teikimu tvirtina advokatų įmokų Lietuvos advokatūrai dydį;
6) tvirtina Advokatų drausmės bylų nagrinėjimo tvarką;
7) sprendžia kitus Lietuvos advokatūros įstatuose numatytus klausimus. 8) sprendžia kitus Lietuvos advokatūros įstatuose numatytus klausimus. 3. Visuotinis advokatų susirinkimas yra teisėtas, jeigu jame dalyvauja daugiau kaip pusė visų advokatų, įrašytų į Lietuvos praktikuojančių advokatų sąrašą. Kai yra techninės galimybės, advokatai gali į visuotinį advokatų susirinkimą registruotis, jame dalyvauti ir balsuoti nuotoliniu būdu iš anksto arba realiuoju laiku elektroninių ryšių priemonėmis (toliau – nuotolinis būdas) Advokatų tarybos nustatyta tvarka.“
susirinkime sprendimai priimami atviru balsavimu, išskyrus šio Įstatymo ir Lietuvos advokatūros įstatų nustatytus atvejus.
Advokatui balsuojant atviru balsavimu nuotoliniu būdu, turi būti užtikrintas jo tapatybės ir jo balsavimo rezultatų nustatymas. Karo, nepaprastosios padėties, mobilizacijos, karantino, ekstremaliosios situacijos ar ekstremaliojo įvykio atveju visi sprendimai priimami atviru balsavimu, išskyrus atvejus, kai visuotinis advokatų susirinkimas nusprendžia kitaip. 4.5. Lietuvos advokatūros įstatuose gali būti nustatyta, kad vietoj visuotinio advokatų susirinkimo šaukiamas advokatų įgaliotinių susirinkimas (konferencija), kuris atlieka šio straipsnio 2 dalies 3, 5, 6, 7, 8 punktuose visuotiniam advokatų susirinkimui numatytas funkcijas. 5.6. Advokatų įgaliotinių susirinkimo (konferencijos) dalyvių skaičių, atstovavimo principus nustato Lietuvos advokatūros įstatai. Advokatų dalyvavimo ir balsavimo advokatų įgaliotinių susirinkime (konferencijoje) nuotoliniu būdu tvarką nustato Advokatų taryba.“
ją išdėstyti taip: „1. Advokatų taryba yra Lietuvos advokatūros valdymo organas. Advokatų taryba renkama iš advokatų ketveriems metams. Advokatų tarybos nariais gali būti advokatai, turintys ne mažesnį kaip dešimties metų advokato veiklos stažą. Advokatų tarybai vadovauja advokatų tarybos pirmininkas. Advokatų taryba turi teisę įgalioti advokatų tarybos pirmininką atlikti dalį teisės aktuose nustmatytų advokatų tarybos funkcijų, išskyrus šio straipsnio 2 dalies 1, 3, 5, 6, 7, 9, 10, 12, 13, 15, 17, 18, 19, 20, 21, 22 ir 23 punktuose nustatytas funkcijas, o 8 punkte nustatytąją – tik tiek, kiek tai susiję su advokatų padėjėjų įrašymu į Lietuvos advokatų padėjėjų sąrašą. Advokatų tarybos pirmininką renka visuotinis advokatų susirinkimas Lietuvos advokatūros įstatuose nustatyta tvarka ketveriems metams.“ 2.
Papildyti 60 straipsnio 2 dalį nauju 23 punktu: „23) nustato advokatų registravimosi, dalyvavimo ir balsavimo visuotiniame advokatų susirinkime ir advokatų dalyvavimo ir balsavimo advokatų įgaliotinių susirinkime (konferencijoje) nuotoliniu būdu tvarką;“
3Buvusį 60 straipsnio 2 dalies 23 punktą laikyti 24 punktu. 3 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas ir
įgyvendinimas
dalį, įsigalioja 2020 m. liepos 1 d. 2. Lietuvos advokatūra iki 2020 m. birželio 30 d. priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas
projekto rengimą paskatinusios priežastys, įstatymo projekto tikslai ir uždaviniai. Lietuvos advokatūros savivalda – nepriklausomas advokatų susivienijimas, kuriuo siekiama užtikrinti advokatų veiklos laisvę ir nepriklausomumą, tinkamą asmens teisę į teisminę gynybą. Jungtinių Tautų kongrese 1990 m. rugsėjo 7 d. patvirtinti ,,Advokatų vaidmens pagrindiniai principai’’ akcentuoja advokatų bei jų savivaldos institucijų nepriklausomybę ir numato tik bendradarbiavimo pagrindu pagrįstus santykius su valdžios ir valdymo institucijomis. Europos Sąjungos advokatų profesinės etikos kodekse, kuris taikomas ir Lietuvos advokatams, numatyta, kad visuomenei yra garantuota laisva ir nepriklausoma advokatų profesija ir, kad jos buvimas yra esminė žmogaus teisių ir kitų interesų apsaugos valstybėje ir visuomenėje priemonė. Taigi, tarptautiniais teisės aktais pabrėžiamas advokatų bei jų savivaldos institucijų nepriklausomumas. Lietuvos Respublikos advokatūros įstatymo (toliau – Advokatūros įstatymas) 56 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad advokatų savivaldą įgyvendina Lietuvos advokatūra, o 59 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad visuotinis advokatų susirinkimas yra aukščiausias Lietuvos advokatūros organas. Pagal Lietuvos advokatūros įstatų 10.1. punktą, visuotinis advokatų susirinkimas šaukiamas vieną kartą per metus, bet ne vėliau kaip po keturių mėnesių pasibaigus finansiniams metams Advokatų tarybos nustatytu laiku. Lietuvos Respublikos Vyriausybė (toliau – Vyriausybė) 2020 m. vasario
paskelbimo“ paskelbė valstybės lygio ekstremaliąją situaciją dėl koronaviruso (COVID-19) plitimo grėsmės, taip pat Vyriausybės 2020 m. kovo 14 d. nutarimu Nr.
trečio (visiškos parengties) civilinės saugos sistemos parengties lygį ir karantiną visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje. Pažymėtina, kad įvertinus šalyje įvestus ribojimus, susijusius su masiniais renginiais bei susibūrimais, sveikatos specialistų perspėjimus dėl antrosios koronaviruso (COVID-19) bangos šių metų rudenį bei šiuo metu švelninamas karantino sąlygas, Lietuvos advokatūros Advokatų taryba, dėl itin didelio situacijos neapibrėžtumo negali organizuoti ir šaukti visuotinio advokatų susirinkimo, kuriame turi dalyvauti daugiau kaip pusė visų advokatų, įrašytų į Lietuvos praktikuojančių advokatų sąrašą, t. y. daugiau kaip 1100 advokatų (Advokatūros įstatymo 59 straipsnio 3 dalis). Būtent esamas teisinis reguliavimas, kuris nenumato alternatyvių visuotinio advokatų susirinkimo formų, paskatino teikiamo Advokatūros įstatymo NR. IX-2066 59 straipsnio pakeitimo įstatymo (toliau - Įstatymo projektas) rengimą. Įstatymo projekto tikslas – įstatymo lygiu įtvirtinti galimybę visuotinį advokatų susirinkimą organizuoti ir jame dalyvauti elektroniniu būdu, t. y. pasitelkiant informacines bei elektroninių ryšių technologijas. Taip pat siekiama numatyti galimybę elektroninio visuotinio susirinkimo metu visus sprendimus priimti atviro balsavimo būdu, tačiau išimtinai tik esant paskelbtai karo, nepaprastajai padėčiai, valstybės lygio nepaprastajai padėčiai ar karantinui, ir tik tada, jei visuotinis advokatų susirinkimas nenusprendžia pasitelkti techninių sprendimų, kurie užtikrintų slaptą balsavimą. Tokiu būdu į Lietuvos praktikuojančių advokatų sąrašą įrašyti advokatai, negalėdami susirinkti fiziškai, savo valdžios garantijas įgyvendintų kitu alternatyviu būdu. 2.
pakeitimą iniciavo Lietuvos advokatūra. 3. Kaip šiuo metu yra teisiškai reglamentuojami Įstatymo projekte aptarti klausimai. Atsižvelgiant į Advokatūros įstatymo 59 straipsnio 1 ir 3 dalis, pagal dabar galiojantį teisinį reguliavimą visuotinis advokatų susirinkimas yra aukščiausias Lietuvos advokatūros organas ir jis yra teisėtas, jeigu jame dalyvauja daugiau kaip pusė visų advokatų, įrašytų į Lietuvos praktikuojančių advokatų sąrašą. Vadovaujantis Lietuvos advokatūros įstatų 10.1. punktu visuotinis advokatų susirinkimas šaukiamas vieną kartą per metus, bet ne vėliau kaip po keturių mėnesių pasibaigus finansiniams metams Advokatų tarybos nustatytu laiku, 10.2. punktas numato, kad visuotinį advokatų susirinkimą šaukia ir organizuoja Advokatų taryba. Lietuvos advokatūros įstatų 12.4. punktas numato, kad Lietuvos advokatūros narių sprendimai priimami atviru balsavimu, išskyrus Advokatų tarybos pirmininko, Advokatų tarybos, Revizijos komisijos ir Advokatų garbės teismo narių rinkimus. Jie renkami slaptu balsavimu. Atsižvelgiant į paskelbtą karantiną ir nustatytus ribojimus, o taip pat visuotiniam susirinkimui parengti ir sušaukti reikalingą laiką, teigtina, kad visuotinį susirinkimą būtų galima vykdyti tik elektroniniu būdu. 4. Kokios numatomos naujos teisinio reglamentavimo nuostatos, naujai reglamentuotų klausimų teigiamos savybės ir kokių teigiamų rezultatų laukiama Įstatymo projektu siūloma papildyti Advokatūros įstatymo 59 straipsnio 3 dalį, numatant, kad esant techninėms sąlygoms, gali būti sudaryta galimybė į visuotinį advokatų susirinkimą registruotis, jame dalyvauti, balsuoti elektroniniu būdu.
Taip pat siūloma numatyti, kad Lietuvos Respublikoje paskelbus karo, nepaprastąją padėtį, valstybės lygio ekstremalią situaciją ar karantiną, visuotiniame advokatų susirikime, kai jis organizuojamas elektroniniu būdu, visi sprendimai būtų priimami atviru balsavimu, išskyrus atvejus, kai pats visuotinis susirinkimas, įvertinęs technines ir finansines galimybes, nuspręstų balsuoti slaptai. Priėmus siūlomą Advokatūros įstatymo pakeitimą būtų užtikrinamas efektyvus ir nepriklausomas savivaldos įgyvendinimas, sudaromos sąlygos kiekvienam advokatui tinkamai įgyvendinti Lietuvos advokatų etikos kodekso 12 straipsnio 2 dalyje nurodytą advokatų tarpusavio santykių demokratiškumo įgyvendinimo prielaidą – aktyviai dalyvauti Lietuvos advokatūros ir jos organų veikloje bei privalomai dalyvauti visuotiniuose advokatų susirinkimuose sprendžiant svarbiausius Lietuvos advokatūros gyvavimo, veiklos ir valdymo klausimus. Tokios alternatyvos įtvirtinimas padėtų suderinti advokatų bendruomenės lūkesčius ir visuomenės sveikatos apsaugą, kai fizinis asmenų susibūrimas yra draudžiamas ar pavojingas visuomenei. 5. Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai, galimos neigiamos priimtų įstatymų pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta. Priėmus projektą, neigiamų pasekmių nenumatoma. 6. Kokią įtaką įstatymai turės kriminologinei situacijai ir korupcijai Projektas neturės įtakos kriminologinei situacijai ir korupcijai. 7. Kaip įstatymų įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir plėtrai Įstatymo įgyvendinimas neturės įtakos verslo sąlygoms ir plėtrai. 8.
inkorporavimas į teisinę sistemą, kokie šios srities teisės aktai tebegalioja ir kokius galiojančius teisės aktus būtina pakeisti ar panaikinti, priėmus teikiamą projektą Siekiant Įstatymo projekte siūlomus pakeitimus inkorporuoti į teisinę sistemą, priimti naujų, pakeisti ar pripažinti netekusiais galios galiojančių įstatymų nereikės. 9. Ar įstatymų projektai parengti laikantis Valstybinės kalbos, Įstatymų ir kitų teisės norminių aktų rengimo tvarkos įstatymų reikalavimų ir atitinka bendrinės lietuvių kalbos normas, o projektų sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka. Įstatymo projektas parengtas laikantis Valstybinės kalbos, Įstatymų ir kitų teisės norminių aktų rengimo tvarkos įstatymų reikalavimų ir atitinka bendrinės lietuvių kalbos normas. Įstatymo projekte nėra įtvirtinamos naujos sąvokos ir jas įvardijantys terminai. 10. Ar įstatymo projektas atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus Įstatymo projekto nuostatos Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatoms ir Europos Sąjungos dokumentams neprieštarauja. 11. Jeigu įstatymams įgyvendinti reikia lydimųjų aktų, kas ir kada juos turėtų parengti, šių aktų metmenys Įstatymo projekte siūlomiems pakeitimams įgyvendinti lydimųjų teisės aktų priimti nereikės. 12. Kiek biudžeto lėšų pareikalaus ar leis sutaupyti įstatymų įgyvendinimas Įstatymo projekto nuostatoms įgyvendinti valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų nereikės. Techninės sąlygos būtų užtikrinamos iš Lietuvos advokatūros lėšų. 13. Reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiam projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno „Eurovoc“ terminus, temas bei sritis. Reikšminiai Įstatymo projekto žodžiai: „techninėms sąlygoms“, „elektroniniu būdu“. 14. Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai.
Atsižvelgiant į suplanuotą visuotinio advokatų susirinkimo datą – 2020 m. rugpjūčio 29 d. ir būtinus techninių sprendimų įgyvendinimus, Įstatymo projektą siūlytina priimti iki liepos 1 d. Seimo narė Agnė Širinskienė
Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
galimybė į visuotinį advokatų susirinkimą registruotis, jame dalyvauti, balsuoti elektroniniu būdu. Pažymėtina, kad projektu siūloma nustatyti galimybę registruotis, dalyvauti ir balsuoti advokatų visuotiniame susirinkime elektroniniu būdu, tačiau nėra aišku, kas priima sprendimą dėl leidimo registruotis ir balsuoti elektroniniu būdu, kokia tokio registravimosi, dalyvavimo bei balsavimo tvarka. Svarstytina, ar projekte nereikėtų nustatyti, kad registravimosi į advokatų visuotinį susirinkimą, dalyvavimo jame ir balsavimo elektroniniu būdu tvarką nustato Advokatų taryba. Taip pat tobulintina nuostata „esant techninėms sąlygoms“, nes jos turinys neaiškus. Manytume, jog įstatyme turėtų būti įtvirtintas reikalavimas užtikrinti advokato tapatybės ir jo balsavimo rezultatų nustatymą balsuojant elektroninių ryšių priemonėmis. 2. Projektu keičiamo įstatymo 59 straipsnio 3 dalyje siūloma nustatyti, kad Lietuvos Respublikoje paskelbus karo, nepaprastąją padėtį, valstybės lygio ekstremalią situaciją ar karantiną, elektroniniu būdu vykstančiame visuotiniame advokatų susirikime visi sprendimai priimami atviru balsavimu, išskyrus atvejus, kai visuotinis advokatų susirinkimas nusprendžia, kad techninės ir finansinės galimybės leidžia užtikrinti slaptą balsavimą.
Nėra aišku, ar pastaroji nuostata apimtų tik tuos visuotinius advokatų susirinkimus, kurie būtų vykdomi nuotoliniu būdu, t.y. juose būtų balsuojama elektroniniu būdu, ar visus susirinkimus, kurie būtų vykdomi tiek nuotoliniu, tiek ir ne nuotoliniu būdu, bet vykstančius susiklosčius valstybėje aukščiau nurodytoms situacijoms. Svarstytina, ar projekto nuostatų nereikėtų patikslinti, pašalinant šį neaiškumą. 3. Pastebėtina, kad keičiamo įstatymo 59 straipsnio 4 dalyje yra numatyta galimybė Lietuvos advokatūros įstatuose nustatyti, kad vietoj visuotinio advokatų susirinkimo šaukiamas advokatų įgaliotinių susirinkimas (konferencija), kuris atlieka 59 straipsnio 2 dalies 3, 5, 6, 7, 8 punktuose visuotiniam advokatų susirinkimui numatytas funkcijas. Svarstytina, ar toks įgaliotinių susirinkimas (konferencija), susiklosčius valstybėje ypatingoms situacijoms, negalėtų būti vykdomas nuotoliniu būdu. 4. Projekto
projekto teisinę techniką, projekto 1 straipsnio vienintelės struktūrinės dalies žymėti numeriu nereikia. Departamento direktorius Andrius Kabišaitis D. Petrauskaitė, tel. (8 5) 239 6376, el. p. [email protected] S. Švedas, tel. (8 5) 239 6165, el. p. [email protected]
Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, pastabų neturime. Departamento direktorius Andrius Kabišaitis D. Petrauskaitė, tel. (8 5) 239 6376, el. p. [email protected] S. Švedas, tel. (8 5) 239 6165, el. p. [email protected]
Teisės ir teisėtvarkos komitetas
DĖL
2020-06-15
posėdyje dalyvavo: komiteto pirmininkė Agnė Širinskienė, komiteto nariai: Vilija Aleknaitė Abramikienė, Rimas Andrikis, Irena Haase, Arvydas Nekrošius, Česlav Olševski, Lauras Stacevičius, Petras Valiūnas. Komiteto biuro vedėja Dalia Komparskienė, patarėjos: Jurgita Janušauskienė, Rita Karpavičiūtė, padėjėjos: Aidena Bacevičienė, Meilė Čeputienė, Rivena Zegerienė. Kviestieji asmenys:
Teisingumo ministerijos atstovai: Teisinės apsaugos grupės vadovė Natalija Žilinskienė, Advokatų tarybos atstovai: pirmininkas Ignas Vėgėlė, sekretorius Paulius Griciūnas. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai): Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
2020-06-101 N Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
įstatymo (toliau – keičiamas įstatymas) 59 straipsnio 3 dalyje siūloma nustatyti, kad, esant techninėms sąlygoms, gali būti sudaryta galimybė į visuotinį advokatų susirinkimą registruotis, jame dalyvauti, balsuoti elektroniniu būdu. Pažymėtina, kad projektu siūloma nustatyti galimybę registruotis, dalyvauti ir balsuoti advokatų visuotiniame susirinkime elektroniniu būdu, tačiau nėra aišku, kas priima sprendimą dėl leidimo registruotis ir balsuoti elektroniniu būdu, kokia tokio registravimosi, dalyvavimo bei balsavimo tvarka. Svarstytina, ar projekte nereikėtų nustatyti, kad registravimosi į advokatų visuotinį susirinkimą, dalyvavimo jame ir balsavimo elektroniniu būdu tvarką nustato Advokatų taryba.
Taip pat tobulintina nuostata „esant techninėms sąlygoms“, nes jos turinys neaiškus. Manytume, jog įstatyme turėtų būti įtvirtintas reikalavimas užtikrinti advokato tapatybės ir jo balsavimo rezultatų nustatymą balsuojant elektroninių ryšių priemonėmis. Pritarti
straipsnio 3 dalyje siūloma nustatyti, kad Lietuvos Respublikoje paskelbus karo, nepaprastąją padėtį, valstybės lygio ekstremalią situaciją ar karantiną, elektroniniu būdu vykstančiame visuotiniame advokatų susirikime visi sprendimai priimami atviru balsavimu, išskyrus atvejus, kai visuotinis advokatų susirinkimas nusprendžia, kad techninės ir finansinės galimybės leidžia užtikrinti slaptą balsavimą. Nėra aišku, ar pastaroji nuostata apimtų tik tuos visuotinius advokatų susirinkimus, kurie būtų vykdomi nuotoliniu būdu, t.y. juose būtų balsuojama elektroniniu būdu, ar visus susirinkimus, kurie būtų vykdomi tiek nuotoliniu, tiek ir ne nuotoliniu būdu, bet vykstančius susiklosčius valstybėje aukščiau nurodytoms situacijoms. Svarstytina, ar projekto nuostatų nereikėtų patikslinti, pašalinant šį neaiškumą. Pritarti Įstatymo projekto nuostatos patikslintos, papildant galiojančio Advokatūros įstatymo 59 straipsnio nuostatas nauja dalimi:
„4. Visuotiniame advokatų susirinkime sprendimai priimami atviru balsavimu,
išskyrus šio Įstatymo ir Lietuvos advokatūros įstatų nustatytus atvejus. Advokatui balsuojant atviru balsavimu nuotoliniu būdu, turi būti užtikrintas jo tapatybės ir jo balsavimo rezultatų nustatymas. Karo, nepaprastosios padėties, mobilizacijos, karantino, ekstremaliosios situacijos ar ekstremaliojo įvykio atveju visi sprendimai priimami atviru balsavimu, išskyrus atvejus, kai visuotinis advokatų susirinkimas nusprendžia kitaip.“ 3.
3Pastebėtina,
kad keičiamo įstatymo 59 straipsnio 4 dalyje yra numatyta galimybė Lietuvos advokatūros įstatuose nustatyti, kad vietoj visuotinio advokatų susirinkimo šaukiamas advokatų įgaliotinių susirinkimas (konferencija), kuris atlieka 59 straipsnio 2 dalies 3, 5, 6, 7, 8 punktuose visuotiniam advokatų susirinkimui numatytas funkcijas. Svarstytina, ar toks įgaliotinių susirinkimas (konferencija), susiklosčius valstybėje ypatingoms situacijoms, negalėtų būti vykdomas nuotoliniu būdu. Pritarti iš dalies Nuostatos patikslintos: „5.6. Advokatų įgaliotinių susirinkimo (konferencijos) dalyvių skaičių, atstovavimo principus nustato Lietuvos advokatūros įstatai. Advokatų dalyvavimo ir balsavimo advokatų įgaliotinių susirinkime (konferencijoje) nuotoliniu būdu tvarką nustato Advokatų taryba.“
papildyti nuostatomis dėl įstatymo įgyvendinimo. Pritarti
teisinę techniką, projekto 1 straipsnio vienintelės struktūrinės dalies žymėti numeriu nereikia. Pritarti iš dalies Įstatymo projekto
redakcija. 3. Piliečių, asociacijų, politinių partijų, lobistų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: negauta. 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai: negauta. 5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai: negauta. 6. Seimo paskirtų papildomų komitetų /komisijų pasiūlymai: negauta. 7. Komiteto sprendimas ir pasiūlymas: pritarti komitete patobulintam įstatymo projektui Nr. XIIIP-4946(2) ir komiteto išvadoms. 8.
8Balsavimo rezultatai: už – 8, prieš – nėra,
susilaikė – nėra. 9. Komiteto paskirti pranešėjai: Agnė Širinskienė, Stasys Šedbaras, Julius Sabatauskas. 10. Komiteto narių atskiroji nuomonė: negauta PRIDEDAMA. Komiteto siūlomas įstatymo projektas, jo lyginamasis variantas. Komiteto pirmininkė (Parašas) Agnė Širinskienė Teisės ir teisėtvarkos komiteto biuro patarėja Jurgita Janušauskienė