Projekto lyginamasis variantas Lietuvos Respublikos
Papildyti 12 straipsnio 2 dalį 7 punktu ir jį išdėstyti taip: ,,7) reklamos pateikimo priemonės yra nekilnojamojo turto registre įregistruoto statinio viduje ar išorėje ir ant šių reklamos pateikimo priemonių pateikiama reklama yra susijusi su šiame statinyje vykdoma socialine, švietimo, kultūros, fizinio aktyvumo ir (ar) sporto veikla.“
įsigaliojimas ir įgyvendinimas
įsigalioja 2021 m. sausio 1 d. 2. Lietuvos Respublikos Vyriausybė ar jos įgaliotos institucijos, taip pat savivaldybių tarybos iki 2020 m. gruodžio 31 d. priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas Teikia: Seimo nariai Valerijus Simulik Dainius Kepenis Aurimas Gaidžiūnas Petras Čimbaras
aiškinamasis raštas
įstatymo projektO
ir uždaviniai: Lietuvos Respublikos reklamos įstatymo Nr. VIII-1871 12 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas (toliau – Įstatymo projektas) parengtas siekiant mažinti mokesčius subjektams, teikiantiems socialiai jautrias paslaugas, o taip pat skleisti informaciją apie tokias paslaugas bei skatinti visuomenę jomis naudotis. Įstatymo projekto tikslas – pagerinti paslaugų teikimo socialinėje, švietimo, kultūros, fizinio aktyvumo ir sporto srityse aplinką, skatinti pasinaudoti teikiamomis socialinėmis ir švietimo paslaugomis bei populiarinti švietimą, kultūrą ir sportą. 2. Įstatymų projektų iniciatoriai (institucija, asmenys ar piliečių įgalioti atstovai) ir rengėjai:
Įstatymo projekto iniciatorius ir rengėjas - Lietuvos Respublikos Seimo narys Valerijus Simulik. 3. Kaip šiuo metu yra reguliuojami įstatymų projektuose aptarti teisiniai santykiai: Lietuvos Respublikos reklamos įstatymo (toliau - Reklamos įstatymas) 2 straipsnio 2 dalyje išorinė reklama apibrėžta kaip reklama, kurios įvairios specialios ir pritaikytos pateikimo priemonės yra ne patalpose. Išorine reklama taip pat laikoma: 1) reklama, kurios pateikimo priemonės yra patalpose (vitrinose, langų ir (arba) durų vidinėse pusėse), tačiau ji yra matoma iš lauko pusės; 2) iškaboje pateikiama informacija. Išorinės reklamos įrengimo reikalavimai yra nustatyti Lietuvos Respublikos reklamos įstatymo 12 straipsnyje. Pagal Reklamos įstatymo 12 straipsnio 1 dalie 5 punktą, draudžiama įrengti išorinę reklamą neturint leidimo įrengti išorinę reklamą (toliau – leidimas), išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus atvejus.
Reklamos įstatymo 12 straipsnio 6 dalyje yra nustatyta, kad leidimas suteikia teisę leidime nurodytoje vietoje įrengti specialią išorinės reklamos pateikimo priemonę ir ant jos skleisti reklamą arba skleisti reklamą ant pritaikytos išorinės reklamos pateikimo priemonės. Pagal Reklamos įstatymo 12 straipsnio 7 dalį, leidimus išduoda, apie galimą leidimų galiojimo panaikinimą įspėja, leidimų galiojimą panaikina savivaldybės, kurios teritorijoje įrengiama išorinė reklama, vykdomoji institucija. Reklamos įstatymo 12 straipsnio 12 dalies 3 punktas nustato, kad už leidimų išdavimą mokamos savivaldybės, kurios teritorijoje įrengiama išorinė reklama, tarybos nustatytos vietinės rinkliavos. Reklamos įstatymo 12 straipsnio 2 dalyje, tarp išimčių, kai leidimas nereikalingas, subjektai, teikiantys socialines, švietimo, kultūros, fizinio aktyvumo ir sporto paslaugas, nepatenka, t.y. tokie subjektai turi gauti leidimą sumokėdami vietinę rinkliavą už leidimo išdavimą (toliau - vietinė rinkliava). Todėl pagal galiojantį reglamentavimą subjektai, teikiantys socialines, švietimo, kultūros, fizinio aktyvumo ir sporto paslaugas (socialiai jautrias paslaugas) ant statinių, priklausančių nuosavybės teise, ar naudojamų kitais teisėtais pagrindais, neturi galimybių įrengti išorinę reklamą minėtoms paslaugoms reklamuoti negavę leidimų ir nesumokėję vietinės rinkliavos. Tai reiškia, kad Subjektai teisėtais pagrindais naudojamuose statiniuose teikiantys socialines, švietimo, kultūros, fizinio aktyvumo ir sporto paslaugas, ant tokių statinių (mokyklų, meno galerijų, teatrų, sporto klubų, aikštynų ir pan.) negali įrengti išorinę reklamą, propaguojančią jų pačių teikiamas minėtas socialiai jautrias paslaugas, nesumokėję vietinės rinkliavos, būtinos leidimui gauti.
Kaip rodo praktika, ant subjektų, teikiančių socialiai jautrias paslaugas, teisėtais pagrindais naudojamų pastatų retai galima aptikti išorinę reklamą, kuria būtų propaguojama jų pačių vykdoma veikla, nes vietinė rinkliava yra per didelė lyginant su jų gaunamomis pajamomis. Tokie subjektai dažniausiai atlygintinai suteikia galimybę ant jų teisėtais pagrindais naudojamų statinių kitiems subjektams įrengti išorinę reklamą, nesusijusią su šiuose statiniuose vykdoma veikla. Valstybė turi siekį rūpintis, kad socialiai jautrių socialinių ir kitų paslaugų teikimas kuo labiau atitiktų visuomenės poreikius ir užtikrinti tokių paslaugų vystymąsi bei prieinamumą. 2014–2020 metų nacionalinės pažangos programoje pirmuoju prioritetu yra visuomenės ugdymas, mokslas ir kultūra. Šiam prioritetui įgyvendinti numatytais uždaviniais yra skatinimas mokytis visą gyvenimą, didinimas švietimo prieinamumo ir paslaugų įvairovės, sukūrimas suaugusiųjų mokymosi sąlygų ir paskatų, skatinimas dalyvavimo kultūrinėje veikloje, skatinimas sveikatos ir gamtinės aplinkos tausojimo, ugdymas sveikos gyvensenos savimonės ir kt. Tokių valstybės siekių realizavimo požiūriu, informavimui apie teikiamas socialiai jautrias paslaugas, tokių paslaugų prieinamumui bei populiarinimui didinti, Reklamos įstatyme nustatyta pareiga mokėti vietinę rinkliavą leidimui gauti yra neproporcinga valstybės siekiamiems tikslams ir nepagrįstai didina socialiai jautrių paslaugų teikimo kaštus. 4.
teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama: Įstatymo projektu siūloma papildyti 12 straipsnio 2 dalį 7 punktu: “7) reklamos pateikimo priemonės yra nekilnojamojo turto registre įregistruoto statinio viduje ar išorėje ir ant šių reklamos pateikimo priemonių pateikiama reklama yra susijusi su šiame statinyje vykdoma socialine, švietimo, kultūros, fizinio aktyvumo ir (ar) sporto veikla.” Įteisinus tokį reglamentavimą, subjektai, teikiantys socialiai jautrias paslaugas, ant teisėtu pagrindu naudojamų statinių, kuriuose teikiamos socialiai jautrios paslaugos, turės galimybę be leidimo įrengti išorinę reklamą išvengdami vietinės rinkliavos sumokėjimo. Pabrėžtina, kad naujos teisinio reguliavimo nuostatos įteisina galimybę subjektams, teikiantiems socialiai jautrias paslaugas, ne bet kur įrengti išorinę reklamą, o tik tuose statiniuose, kuriose jie teikia minėtas socialiai jautrias paslaugas. Išorinės reklamos įrengimui ne socialiai jautrių paslaugų teikimo vietose, arba kurioje nebus reklamuojamos teikiamos socialiai jautrios paslaugos, galios dabartinis reglamentavimas. Siūlomomis naujomis teisinio reguliavimo nuostatomis bus sudaryta galimybė plačiau informuoti visuomenę apie teikiamas socialiai jautrias paslaugas, visuomenėje bus plačiau populiarinamas švietimas, kultūra ir sportas. Subjektus, teikiančius socialiai jautrias paslaugas, įstatyminiu lygmeniu atleidus nuo vietinės rinkliavos sumokėjimo, būtų pagerintos tokių paslaugų teikimo sąlygos, padidintos jų plėtros galimybės. Platesnei visuomenės daliai pasinaudojus švietimo paslaugomis, įsitraukus į kultūrinį gyvenimą, sportuojant ar užsiimant fiziniu aktyvumu, bus ne tik pagerinta naujai įtrauktos visuomenės dalies gyvenimo kokybė bet ir per išplėstas teikiamų paslaugų apimtis bus surinkta daugiau mokesčių, kurie pilnai ar iš dalies amortizuos nesurinktą vietinės rinkliavos dalį.
Alternatyviai parengto Įstatymo projekto tikslus galima pasiekti subjektus, teikiančius socialines, švietimo, kultūros, fizinio aktyvumo ir sporto paslaugas, įstatyminiu lygmeniu atleidžiant ne nuo leidimų, o tik nuo vietinės rinkliavos sumokėjimo. Šiuo atveju, nebūtų padengti leidimų išdavimo kaštai, tačiau minėtų subjektų įrengiamai išorinei reklamai toliau galiotų Reklamos įstatymo reglamentavimas, išsaugant išorinės reklamos reglamentavimo, o tuo pačiu urbanistinės bei architektūrinės miesto aplinkos ir kraštovaizdžio, vientisumą. 5. Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai (jeigu rengiant įstatymų projektus toks vertinimas turi būti atliktas ir jo rezultatai nepateikiami atskiru dokumentu), galimos neigiamos priimtų įstatymų pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta:
Neigiamos priimto Įstatymo pasekmės yra nenumatomos. 6. Kokią įtaką priimti įstatymai turės kriminogeninei situacijai, korupcijai: Priimtas Įstatymas neigiamos įtakos kriminogeninei situacijai ir(ar) korupcijai neturės. 7. Kaip įstatymų įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai: Įstatymo įgyvendinimas teigiamai atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai, nes subjektus, teikiančius socialiai jautrias paslaugas, atleidus nuo vietinės rinkliavos už išorinės reklamos įrengimą, bus sumažinta mokestinė našta, o taip pat sudarytos palankesnes sąlygos paslaugų teikimui bei plėtrai dėl atsiradusios galimybės pritraukti daugiau paslaugų gavėjų. 8.
inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios: Įstatymas inkorporuojamas į teisės sistemą įstatyminiu lygmeniu nepriimant, nekeičiant ir nepripažįstant netekusiais galios kitų teisės aktų (įstatymų). Priėmus Įstatymo projektą reikės atitinkamai pakeisti Vyriausybės arba jos įgaliotos institucijos priimtas išorinės reklamos įrengimo taisykles, taip pat savivaldybių tarybų priimtus išorinės reklamos įrengimo reglamentus bei reikalavimus, vietinės rinkliavos nuostatus. 9. Ar įstatymų projektai parengti laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, o įstatymų projektų sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka:
Įstatymo projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų. Įstatymo projekte naujos sąvokos neapibrėžiamos. 10. Ar įstatymų projektai atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus:
Įstatymo projektas atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus. 11. Jeigu įstatymams įgyvendinti reikės įgyvendinamųjų teisės aktų, – kas ir kada juos turėtų priimti: Priėmus Įstatymo projektą reikės atitinkamai pakeisti Vyriausybės arba jos įgaliotos institucijos priimtas išorinės reklamos įrengimo taisykles, taip pat savivaldybių tarybų priimtus išorinės reklamos įrengimo reglamentus bei reikalavimus, vietinės rinkliavos nuostatus. 12.
12Kiek valstybės,
savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymams įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti (pateikiami prognozuojami rodikliai einamaisiais ir artimiausiais 3 biudžetiniais metais): Įstatymo projekto nuostatoms įgyvendinti papildomų valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų neprireiks. Priimto Įstatymo projekto įtakoje iš prognozuojamos socialiai jautrių paslaugų plėtros numatomas į valstybės biudžetą mokestinių pajamų padidėjimas. 13. Įstatymų projektų rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados:
Įstatymo projekto rengimo metu specialistų išvadų negauta. 14. Reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiems įstatymų projektams įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno Eurovoc terminus, temas bei sritis: Reikšminiai Įstatymo projekto žodžiai: "reklama", "naujo produkto reklamavimas",
"reklamavimas", "klaidinanti reklama", "informacijos
skleidimas", "lyginamoji reklama". 15. Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai: Nėra. Teikia Seimo nariai: Valerijus Simulik Dainius Kepenis Aurimas Gaidžiūnas Petras Čimbaras
DĖL Lietuvos Respublikos
Vilnius Įvertinę įstatymo projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklių reikalavimams, teikiame šias pastabas:
pildomame keičiamo įstatymo 12 straipsnio 2 dalies 7 punkte siūloma nustatyti, kad leidimas išorinei reklamai nereikalingas, kai ant reklamos pateikimo priemonių pateikiama reklama yra susijusi su šiame statinyje vykdoma socialine, švietimo, kultūros, fizinio aktyvumo ir (ar) sporto veikla. Pažymėtina, kad terminas
„socialinė veikla“ Lietuvos teisės aktuose nėra apibrėžta, todėl siūlomos
nuostatos taikymas dėl minėto termino turinio platumo ir neapibrėžtumo gali būti probleminis. Galbūt tikslinga vartoti Lietuvos Respublikos socialinių paslaugų įstatyme apibrėžtą socialinių paslaugų sampratą, t.y. numatyti, kad statinyje vykdoma ne socialinė, o socialinių paslaugų teikimo veikla. 2. Projekto
„išskyrus šio straipsnio 2 dalį“. 3. Projekto
straipsnio pakeitimų esmėje – žodžiai „ir jį išdėstyti taip“. Departamento direktorius Andrius Kabišaitis E. Mušinskis, tel. (8 5) 239 6356 , el. p. [email protected] D. Zebleckis, tel. (8 5) 239 6906, el. p. [email protected]