Projekto lyginamasis variantas
Pakeisti 18 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:
„2. Motorinių pramoginių laivų laivavedžiai – motorinių
pramoginių laivų ir kitų motorinių plaukiojimo priemonių vairuotojai, turintys motorinio pramoginio laivo laivavedžio kvalifikacijos liudijimą ar motorinio pramoginio laivo laivavedžio tarptautinį kvalifikacijos liudijimą.
Motorinių pramoginių laivų laivavedžiais, netaikant jiems reikalavimo turėti motorinio pramoginio laivo laivavedžio kvalifikacijos liudijimą ar motorinio pramoginio laivo laivavedžio tarptautinį kvalifikacijos liudijimą, taip pat yra laikomi šie asmenys:
1) motorinių pramoginių laivų, kurių variklių galingumas ne daugiau kaip 10 AG (7,4 kW) ir kurie plaukioja vidaus vandenų plaukiojimo rajone, išskyrus Klaipėdos valstybinio jūrų uosto akvatorijoje, laivavedžiai;
2) vadovaujantys vidaus vandenų transporto specialistai, turintys teisę valdyti vidaus vandenų laivus ir turintys galiojančius dokumentus, kuriais patvirtinama vidaus vandenų transporto specialistų įgyta kvalifikacija ir teisė eiti atitinkamas pareigas laive, valdantys motorinius pramoginius laivus ir kitas motorines plaukiojimo priemones vidaus vandenų plaukiojimo rajone ir pakrančių plaukiojimo rajone;
3) asmenys, turintys budinčiojo kapitono padėjėjo, vyresniojo kapitono padėjėjo ir kapitono jūrinio laipsnio diplomus, valdantys motorinius pramoginius laivus ir kitas motorines plaukiojimo priemones vidaus vandenų plaukiojimo rajone ir pakrančių plaukiojimo rajone;
4) Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Vidaus reikalų ministerijos arba paplūdimio administratoriaus nurodymu skęstančiųjų gelbėjimo darbus vykdantys juridinių asmenų darbuotojai (toliau šiame straipsnyje – darbuotojai), valdantys motorinius pramoginius laivus ir kitas motorines plaukiojimo priemones vidaus vandenų plaukiojimo rajone ir pakrančių plaukiojimo rajone jų darbo laiku skęstančiųjų gelbėjimo funkcijai, kuri yra numatyta jų pareigybės aprašyme (nuostatuose) ir (ar) darbo sutartyje, vykdyti darbdavio suteiktomis darbo priemonėmis.
Motorinių pramoginių laivų laivavedžiais, netaikant jiems reikalavimo turėti motorinio pramoginio laivo laivavedžio kvalifikacijos liudijimą ar motorinio pramoginio laivo laivavedžio tarptautinį kvalifikacijos liudijimą, taip pat yra laikomi šie asmenys:
1) motorinių pramoginių laivų, kurių variklių galingumas ne daugiau kaip 10 AG (7,4 kW) ir kurie plaukioja vidaus vandenų plaukiojimo rajone, išskyrus Klaipėdos valstybinio jūrų uosto akvatorijoje, laivavedžiai;
2) vadovaujantys vidaus vandenų transporto specialistai, turintys teisę valdyti vidaus vandenų laivus ir turintys galiojančius dokumentus, kuriais patvirtinama vidaus vandenų transporto specialistų įgyta kvalifikacija ir teisė eiti atitinkamas pareigas laive, valdantys motorinius pramoginius laivus ir kitas motorines plaukiojimo priemones vidaus vandenų plaukiojimo rajone ir pakrančių plaukiojimo rajone;
3) asmenys, turintys budinčiojo kapitono padėjėjo, vyresniojo kapitono padėjėjo ir kapitono jūrinio laipsnio diplomus, valdantys motorinius pramoginius laivus ir kitas motorines plaukiojimo priemones vidaus vandenų plaukiojimo rajone ir pakrančių plaukiojimo rajone;
4) Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Vidaus reikalų ministerijos arba paplūdimio administratoriaus nurodymu skęstančiųjų gelbėjimo darbus vykdantys juridinių asmenų darbuotojai (toliau šiame straipsnyje – darbuotojai), valdantys motorinius pramoginius laivus ir kitas motorines plaukiojimo priemones vidaus vandenų plaukiojimo rajone ir pakrančių plaukiojimo rajone jų darbo laiku skęstančiųjų gelbėjimo funkcijai, kuri yra numatyta jų pareigybės aprašyme (nuostatuose) ir (ar) darbo sutartyje, vykdyti darbdavio suteiktomis darbo priemonėmis. Darbdavys privalo užtikrinti, kad darbuotojai yra išmokyti saugiai valdyti motorinius pramoginius laivus ar kitas motorines plaukiojimo priemones.“ Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas Teikia Seimo narys Jaroslav Narkevič
Projekto lyginamasis variantas
Pakeisti 18 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:
„2. Motorinių pramoginių laivų laivavedžiai – motorinių
pramoginių laivų ir kitų motorinių plaukiojimo priemonių vairuotojai, turintys motorinio pramoginio laivo laivavedžio kvalifikacijos liudijimą ar motorinio pramoginio laivo laivavedžio tarptautinį kvalifikacijos liudijimą.
Motorinių pramoginių laivų laivavedžiais, kuriems netaikomas reikalavimas turėti motorinio pramoginio laivo laivavedžio kvalifikacijos liudijimą ar motorinio pramoginio laivo laivavedžio tarptautinį kvalifikacijos liudijimą, taip pat yra laikomi šie asmenys:
1) motorinių pramoginių laivų, kurių variklio galia yra ne didesnė kaip 19 kW (25 AG) ir kurie plaukioja vidaus vandenų plaukiojimo rajone, išskyrus Klaipėdos valstybinio jūrų uosto akvatoriją, bei plukdo iki 12 asmenų, vyresni negu 18 metų laivavedžiai;
2) vadovaujantys vidaus vandenų transporto specialistai, turintys teisę valdyti vidaus vandenų laivus ir turintys galiojančius dokumentus, kuriais patvirtinama įgyta vidaus vandenų transporto specialisto kvalifikacija ir teisė eiti atitinkamas pareigas laive, valdantys motorinius pramoginius laivus ir kitas motorines plaukiojimo priemones vidaus vandenų plaukiojimo rajone ir pakrančių plaukiojimo rajone;
3) asmenys, turintys budinčiojo kapitono padėjėjo, vyresniojo kapitono padėjėjo ir kapitono jūrinio laipsnio diplomus, valdantys motorinius pramoginius laivus ir kitas motorines plaukiojimo priemones vidaus vandenų plaukiojimo rajone ir pakrančių plaukiojimo rajone;
4) Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Vidaus reikalų ministerijos arba paplūdimio administratoriaus nurodymu skęstančiųjų gelbėjimo darbus vykdantys juridinių asmenų darbuotojai (toliau šiame straipsnyje – darbuotojai), valdantys motorinius pramoginius laivus ir kitas motorines plaukiojimo priemones vidaus vandenų plaukiojimo rajone ir pakrančių plaukiojimo rajone jų darbo laiku skęstančiųjų gelbėjimo funkcijai, numatytai jų pareigybės aprašyme (nuostatuose) ir (ar) darbo sutartyje, atlikti darbdavio suteiktomis darbo priemonėmis.
Motorinių pramoginių laivų laivavedžiais, kuriems netaikomas reikalavimas turėti motorinio pramoginio laivo laivavedžio kvalifikacijos liudijimą ar motorinio pramoginio laivo laivavedžio tarptautinį kvalifikacijos liudijimą, taip pat yra laikomi šie asmenys:
1) motorinių pramoginių laivų, kurių variklio galia yra ne didesnė kaip 19 kW (25 AG) ir kurie plaukioja vidaus vandenų plaukiojimo rajone, išskyrus Klaipėdos valstybinio jūrų uosto akvatoriją, bei plukdo iki 12 asmenų, vyresni negu 18 metų laivavedžiai;
2) vadovaujantys vidaus vandenų transporto specialistai, turintys teisę valdyti vidaus vandenų laivus ir turintys galiojančius dokumentus, kuriais patvirtinama įgyta vidaus vandenų transporto specialisto kvalifikacija ir teisė eiti atitinkamas pareigas laive, valdantys motorinius pramoginius laivus ir kitas motorines plaukiojimo priemones vidaus vandenų plaukiojimo rajone ir pakrančių plaukiojimo rajone;
3) asmenys, turintys budinčiojo kapitono padėjėjo, vyresniojo kapitono padėjėjo ir kapitono jūrinio laipsnio diplomus, valdantys motorinius pramoginius laivus ir kitas motorines plaukiojimo priemones vidaus vandenų plaukiojimo rajone ir pakrančių plaukiojimo rajone;
4) Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Vidaus reikalų ministerijos arba paplūdimio administratoriaus nurodymu skęstančiųjų gelbėjimo darbus vykdantys juridinių asmenų darbuotojai (toliau šiame straipsnyje – darbuotojai), valdantys motorinius pramoginius laivus ir kitas motorines plaukiojimo priemones vidaus vandenų plaukiojimo rajone ir pakrančių plaukiojimo rajone jų darbo laiku skęstančiųjų gelbėjimo funkcijai, numatytai jų pareigybės aprašyme (nuostatuose) ir (ar) darbo sutartyje, atlikti darbdavio suteiktomis darbo priemonėmis. Darbdavys privalo užtikrinti, kad darbuotojai yra išmokyti saugiai valdyti motorinius pramoginius laivus ar kitas motorines plaukiojimo priemones.“ Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas
straipsnio
projektą rengimą paskatinusios priežastys, įstatymo projekto tikslai ir uždaviniai Lietuvos Respublikos vidaus vandenų transporto kodekso 18 straipsnio pakeitimo įstatymo projektu (toliau – Projektas) siekiama šiuo metu įstatymo įgyvendinamuoju teisės aktu reglamentuojamus klausimus įtvirtinti įstatymo lygmens teisės aktu ir nustatyti asmenų, kuriems suteikiama teisė valdyti motorinius pramoginius laivus ir kitas motorines plaukiojančias priemones netaikant reikalavimo turėti motorinio pramoginio laivo laivavedžio kvalifikacijos liudijimą ar motorinio pramoginio laivo laivavedžio tarptautinio kvalifikacijos liudijimo, kategorijas. Be to, atsižvelgus į 2019 metais skęstančiųjų gelbėjimo darbus vykdančių juridinių asmenų patirtus sunkumus įdarbinant asmenis, vykdančius asmenų gelbėjimo funkciją Lietuvos Respublikos vandens telkiniuose (toliau – gelbėtojus), dėl šios funkcijos vykdymo sezoniškumo, mažos darbuotojų pasiūlos, taip pat dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės š. m. kovo 14 d. nutarimu Nr. 207 „Dėl karantino Lietuvos Respublikos teritorijoje paskelbimo“ paskelbto karantino Lietuvos Respublikoje ir motorinių pramoginių laivų laivavedžių rengimo ir egzaminavimo paslaugos ribojimo, ir siekiant palengvinti tokių asmenų įdarbinimą, projektu siūloma supaprastinti reikalavimus ir suteikti gelbėtojams teisę valdyti motorinę transporto priemonę (dažniausiai – vandens motociklą), neturint motorinio pramoginio laivo laivavedžio kvalifikacijos liudijimo ar motorinio laivo laivavedžio tarptautinio kvalifikacijos liudijimo. 2. Įstatymo projekto iniciatoriai ir rengėjai Įstatymo projekto iniciatorius ir rengėjas – Lietuvos Respublikos Seimo narys Jaroslav Narkevič. 3.
teisinis įstatymo projekte aptartų teisinių santykių reglamentavimas Šiuo metu galiojančios Lietuvos Respublikos vidaus vandenų transporto kodekso (toliau – Kodeksas) 18 straipsnio nuostatos nustato, kad motorinių pramoginių laivų laivavedžiai – motorinių pramoginių laivų ir kitų motorinių plaukiojimo priemonių vairuotojai, turintys motorinio pramoginio laivo laivavedžio kvalifikacijos liudijimą ar motorinio pramoginio laivo laivavedžio tarptautinį kvalifikacijos liudijimą. Kodekso 18 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad vidaus vandenų transporto specialistus ir motorinių pramoginių laivų laivavedžius pagal susisiekimo ministro patvirtintas programas rengia susisiekimo ministro nustatyta tvarka akredituotos mokymo įstaigos, įmonės ar organizacijos. Juos egzaminuoja ir vidaus vandenų transporto specialisto laipsnio diplomus, diplomų patvirtinimus, vidaus vandenų transporto specialisto laipsnio kvalifikacijos liudijimus, motorinio pramoginio laivo laivavedžio kvalifikacijos liudijimus, motorinio pramoginio laivo laivavedžio tarptautinius kvalifikacijos liudijimus ir šių dokumentų dublikatus susisiekimo ministro nustatyta tvarka išduoda Lietuvos transporto saugos administracija. Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2016 m. vasario 1 d. įsakymas Nr. 3-32(1.5E) „Dėl Motorinių pramoginių laivų laivavedžių rengimo, kompetencijos įgijimo ir kvalifikacijos dokumentų išdavimo, paėmimo ir grąžinimo nuostatų patvirtinimo“ detalizuoja ir įgyvendina Kodekso 18 straipsnio nuostatas.
Minėtuoju įsakymu patvirtintų Motorinių pramoginių laivų laivavedžių rengimo, kompetencijos įgijimo ir kvalifikacijos dokumentų išdavimo, paėmimo ir grąžinimo nuostatų (toliau – Nuostatai) 3 punkte nustatyta, kad motorinio pramoginio laivo laivavedžio kvalifikacijos liudijimas ar motorinio pramoginio laivo laivavedžio tarptautinis kvalifikacijos liudijimas privalomi motorinių pramoginių laivų, kurių variklių galingumas daugiau kaip 10 AG (7,4 kW) ir kurie plaukioja Lietuvos Respublikos vidaus vandenyse, vidaus vandenų keliuose, laivavedžiams. Laivų, kurie plaukioja Klaipėdos valstybinio jūrų uosto akvatorijoje, teritorinėje jūroje ir jūrų vandenyse, laivavedžiams kvalifikacijos liudijimas ar tarptautinis kvalifikacijos liudijimas privalomi nepriklausomai nuo valdomo laivo variklio galios. Nuostatų 4 punkte nustatyta, kad laivų, kurių variklių galingumas ne didesnis kaip 110 kW, laivavedžiai, I–V grupių vidaus vandenų laivų kapitonai, kapitonai-mechanikai, turintys B grupės vidaus vandenų transporto specialisto laipsnio diplomą ir diplomo patvirtinimą arba B grupės vidaus vandenų transporto specialisto kvalifikacijos liudijimą, ir asmenys, turintys budinčio kapitono padėjėjo, vyriausiojo kapitono padėjėjo ir kapitono jūrinio laipsnio diplomus, turi teisę valdyti motorinius pramoginius laivus be variklio galios apribojimų Lietuvos Respublikos vidaus vandenyse ir teritorinės jūros ribose. Nuostatų, suteikiančių teisę asmenims, vykdantiems skęstančiųjų gelbėjimo darbus, valdyti motorinius pramoginius laivus ar motorines plaukiojimo priemones neturint reikiamą kvalifikaciją patvirtinančių dokumentą, Lietuvos Respublikos teisės aktai nenustato. 4.
teisinio reglamentavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama Kodekso projektu siūloma šiuo metu susisiekimo ministro įsakymo lygmeniu reglamentuojamas nuostatas įtvirtinti įstatymo lygmeniu, papildant Kodekso 18 straipsnį nuostatomis, kad motorinių pramoginių laivų laivavedžiais, netaikant jiems reikalavimo turėti motorinio pramoginio laivo laivavedžio kvalifikacijos liudijimą ar motorinio pramoginio laivo laivavedžio tarptautinį kvalifikacijos liudijimą, taip pat yra laikomi šie asmenys:
(7,4 kW) ir kurie plaukioja vidaus vandenų plaukiojimo rajone, išskyrus Klaipėdos valstybinio jūrų uosto akvatorijoje, laivavedžiai;
vidaus vandenų laivus ir turintys galiojančius dokumentus, kuriais patvirtinama vidaus vandenų transporto specialistų įgyta kvalifikacija ir teisė eiti atitinkamas pareigas laive, valdantys motorinius pramoginius laivus ir kitas motorines plaukiojimo priemones vidaus vandenų plaukiojimo rajone ir pakrančių plaukiojimo rajone;
kapitono jūrinio laipsnio diplomus, valdantys motorinius pramoginius laivus ir kitas motorines plaukiojimo priemones vidaus vandenų plaukiojimo rajone ir pakrančių plaukiojimo rajone.
Naujos teisinio reglamentavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama Kodekso projektu siūloma šiuo metu susisiekimo ministro įsakymo lygmeniu reglamentuojamas nuostatas įtvirtinti įstatymo lygmeniu, papildant Kodekso 18 straipsnį nuostatomis, kad motorinių pramoginių laivų laivavedžiais, netaikant jiems reikalavimo turėti motorinio pramoginio laivo laivavedžio kvalifikacijos liudijimą ar motorinio pramoginio laivo laivavedžio tarptautinį kvalifikacijos liudijimą, taip pat yra laikomi šie asmenys:
(7,4 kW) ir kurie plaukioja vidaus vandenų plaukiojimo rajone, išskyrus Klaipėdos valstybinio jūrų uosto akvatorijoje, laivavedžiai;
vidaus vandenų laivus ir turintys galiojančius dokumentus, kuriais patvirtinama vidaus vandenų transporto specialistų įgyta kvalifikacija ir teisė eiti atitinkamas pareigas laive, valdantys motorinius pramoginius laivus ir kitas motorines plaukiojimo priemones vidaus vandenų plaukiojimo rajone ir pakrančių plaukiojimo rajone;
kapitono jūrinio laipsnio diplomus, valdantys motorinius pramoginius laivus ir kitas motorines plaukiojimo priemones vidaus vandenų plaukiojimo rajone ir pakrančių plaukiojimo rajone. Be to, įvertinus tai, kad vasaros sezonu gelbėtojai įdarbinami terminuotam laikui, surasti reikalingus darbuotojus tokiam trumpam laikui yra ypatingai sudėtinga, o pagal šiuo metu egzistuojantį teisinį reguliavimą šie asmenys dar turi turėti atitinkamus pažymėjimus tam, kad valdyti vandens transporto priemones (paprastai – vandens motociklus), reikalingus gelbėjimo darbams, kurių išdavimui reikiamos kompetencijos įgijimui būtini laivavedžių mokymai paskelbus karantiną Lietuvos Respublikos teritorijoje buvo ribojami, siūloma supaprastinti tokiems asmenims galiojančią tvarką ir numatyti, kad teisę valdyti motorinius pramoginius laivus ir kitas motorines plaukiojimo priemones turi Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Vidaus reikalų ministerijos arba paplūdimio administratoriaus nurodymu skęstančiųjų gelbėjimo darbus vykdantys juridinių asmenų darbuotojai (toliau – darbuotojai), valdantys motorinius pramoginius laivus ir kitas motorines plaukiojimo priemones vidaus vandenų plaukiojimo rajone ir pakrančių plaukiojimo rajone jų darbo laiku skęstančiųjų gelbėjimo funkcijai, kuri yra numatyta jų pareigybės aprašyme (nuostatuose) ir (ar) darbo sutartyje, vykdyti darbdavio suteiktomis darbo priemonėmis.
Be to, įvertinus tai, kad vasaros sezonu gelbėtojai įdarbinami terminuotam laikui, surasti reikalingus darbuotojus tokiam trumpam laikui yra ypatingai sudėtinga, o pagal šiuo metu egzistuojantį teisinį reguliavimą šie asmenys dar turi turėti atitinkamus pažymėjimus tam, kad valdyti vandens transporto priemones (paprastai – vandens motociklus), reikalingus gelbėjimo darbams, kurių išdavimui reikiamos kompetencijos įgijimui būtini laivavedžių mokymai paskelbus karantiną Lietuvos Respublikos teritorijoje buvo ribojami, siūloma supaprastinti tokiems asmenims galiojančią tvarką ir numatyti, kad teisę valdyti motorinius pramoginius laivus ir kitas motorines plaukiojimo priemones turi Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Vidaus reikalų ministerijos arba paplūdimio administratoriaus nurodymu skęstančiųjų gelbėjimo darbus vykdantys juridinių asmenų darbuotojai (toliau – darbuotojai), valdantys motorinius pramoginius laivus ir kitas motorines plaukiojimo priemones vidaus vandenų plaukiojimo rajone ir pakrančių plaukiojimo rajone jų darbo laiku skęstančiųjų gelbėjimo funkcijai, kuri yra numatyta jų pareigybės aprašyme (nuostatuose) ir (ar) darbo sutartyje, vykdyti darbdavio suteiktomis darbo priemonėmis. Darbdavys privalo užtikrinti, kad darbuotojai yra išmokyti saugiai valdyti motorinius pramoginius laivus ar kitas motorines plaukiojimo priemones. 5. Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai, galimos neigiamos priimto įstatymo pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta Neigiamų priimto įstatymo pasekmių nenumatoma, priešingai – numatoma, kad bus teigiamas poveikis teisinei sistemai esminius su motorinių pramoginių laivų laivavedžių statusu susijusius klausimus reglamentuojant ne įstatymo įgyvendinamuoju teisės aktu, o įstatymu.
Be to, įtvirtinus teisę valdyti motorines vandens transporto priemones asmenims, vykdantiems skęstančiųjų gelbėjimo darbus, neturint motorinio pramoginio laivo laivavedžio kvalifikacijos liudijimo arba motorinio pramoginio laivo laivavedžio tarptautinio kvalifikacijos liudijimo, bus sudaromos prielaidos palankesniam minėtųjų asmenų įdarbinimui, tokiu būdu pagerinant vandens telkiniais besinaudojančių asmenų saugos lygį. Siekiant išvengti piktnaudžiavimo suteikta teise valdyti motorinius pramoginius laivus ar kitas motorines transporto priemones neturint kvalifikaciją patvirtinančio liudijimo, Projektu siūloma nustatyti, kad šia teise gelbėtojas galės naudotis tik:
1) darbo laiku (t.y. minėtąja teise nebus galima naudotis ne darbo metu);
2) darbo funkcijai vykdyti (t.y. tik vykdant skęstančiųjų gelbėjimą);
3) darbdavio suteiktomis darbo priemonėmis (t.y. bus valdoma darbdavio suteikta vandens transporto priemonė/laivas/vandens motociklas). 6. Galima priimto įstatymo įtaka kriminogeninei situacijai, korupcijai Įstatymų projektai neturės įtakos kriminogeninei situacijai ir mažins prielaidas korupcijai. 7. Galima priimto įstatymo įtaka verslo sąlygoms ir jo plėtrai Įstatymų priėmimas verslo sąlygoms ir jo plėtrai neturės įtakos. 8. Įstatymo inkorporavimas į teisinę sistemą, galiojantys teisės aktai, kuriuos būtina pakeisti ar panaikinti, priėmus teikiamą įstatymo projektą Pritarus įstatymo projekto nuostatoms, kiti įstatymai neturės būti keičiami. 9.
projekto atitiktis Valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimams, sąvokų ir terminų įvertinimas Įstatymo projektas atitinka Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos įstatymo ir Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymo reikalavimus. 10. Įstatymo projekto atitiktis Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatoms ir Europos Sąjungos teisei Įstatymo projektas atitinka Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus. 11. Įstatymui įgyvendinti reikalingi įgyvendinamieji teisės aktai, šių aktų rengėjai Įstatymo įgyvendinimui priimti naujų, keisti ar panaikinti teisės aktų nereikės. 12. Kiek valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų pareikalaus ar leis sutaupyti įstatymų įgyvendinimas Įsigaliojus įstatymui papildomų lėšų iš valstybės ir savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų nereikės. 13. Įstatymo projekto rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados Įstatymo projekto rengimo metu specialistų vertinimų ir išvadų negauta. 14. Reikšminiai įstatymo projekto žodžiai „Motorinis pramoginis laivas“, „laivavedžio pažymėjimas“. 15. Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai Nėra. Seimo narys Jaroslav Narkevič
Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šią pastabą – projektu yra siūloma nustatyti išlygas asmenims, kurie gali būti laikomi motorinių pramoginių laivų laivavedžiais, netaikant jiems reikalavimo turėti motorinio pramoginio laivo laivavedžio kvalifikacijos liudijimą ar motorinio pramoginio laivo laivavedžio tarptautinį kvalifikacijos liudijimą. Ši nuostata diskutuotina, nes nėra aišku, ar nepraėję atitinkamų mokymų asmenys sugebės saugiai valdyti motorinius pramoginius laivus, nesukeldami grėsmės kitiems asmenims ir sau. Atsižvelgiant į tai, kad keičiamo Vidaus vandenų kodekso 4 straipsnio 1 dalyje yra nustatyta, jog saugios laivybos valstybinį valdymą vykdo Vyriausybė, Susisiekimo ministerija ir Lietuvos transporto saugos administracija, manytina, kad dėl projekto turi būti gauta Vyriausybės nuomonė. Departamento direktorius Andrius Kabišaitis J. Jarmakovič, tel. (8 5) 239 6055, el. p. [email protected] E. Sadauskienė, tel. (8 5) 239 6167, el. p. [email protected]
LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO KANCELIARIJOS TEISĖS DEPARTAMENTAS IŠVADA DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS VIDAUS VANDENŲ TRANSPORTO KODEKSO 18 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMO PROJEKTO 2020-06-25 Nr. XIIIP-4921(2) Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šią redakcinę pastabą – projektu keičiamo Vidaus vandenų kodekso 18 straipsnio 2 dalies 1 punkte žodžiai „vyresni negu 18 metų“ dėstytini prieš žodį „motorinių“. Departamento direktorius Andrius Kabišaitis J. Jarmakovič, tel. (8 5) 239 6055, el. p. [email protected] E. Sadauskienė, tel. (8 5) 239 6167, el. p. [email protected]
2020-06-17
nariai: pirmininko pavaduotojas Simonas Gentvilas, Kęstutis Bacvinka, Linas Balsys, Aistė Gedvilienė, Petras Nevulis, Andrius Mazuronis, Kęstutis Mažeika, Artūras Skardžius, Paulius Saudargas, Virginija Vingrienė; Komiteto biuro vedėja Birutė Pūtienė, patarėja Jolita Jakučionytė, padėjėja Vida Katinaitė. Kviestieji asmenys: Susisiekimo viceministras Gytis Mažeika, Aplinkos viceministrė Justina Grigaravičienė, Aplinkos ministerijos Taršos prevencijos politikos grupės vyriausioji specialistė Laura Stumbrienė, Susisiekimo ministerijos Vandens ir geležinkelių transporto politikos grupės vyriausioji patarėja Eglė Vyšniauskaitė, Seimo narys Jonas Jarutis. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2020-06-08 Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šią pastabą – projektu yra siūloma nustatyti išlygas asmenims, kurie gali būti laikomi motorinių pramoginių laivų laivavedžiais, netaikant jiems reikalavimo turėti motorinio pramoginio laivo laivavedžio kvalifikacijos liudijimą ar motorinio pramoginio laivo laivavedžio tarptautinį kvalifikacijos liudijimą. Ši nuostata diskutuotina, nes nėra aišku, ar nepraėję atitinkamų mokymų asmenys sugebės saugiai valdyti motorinius pramoginius laivus, nesukeldami grėsmės kitiems asmenims ir sau.
Atsižvelgiant į tai, kad keičiamo Vidaus vandenų kodekso 4 straipsnio 1 dalyje yra nustatyta, jog saugios laivybos valstybinį valdymą vykdo Vyriausybė, Susisiekimo ministerija ir Lietuvos transporto saugos administracija, manytina, kad dėl projekto turi būti gauta Vyriausybės nuomonė. Nepritarti Argumentai:
Trims iš keturių asmenų kategorijų (t. y. mažo galingumo (iki 10 AG) laivų laivavedžiams ir profesionaliesiems laivavedžiams – vidaus vandenų laivų ir jūrinių laivų budintiesiems ir vyresniesiems kapitono padėjėjams bei kapitonams) ir dabar įstatymo įgyvendinamuoju teisės aktu (Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro įsakymu) dėl arba nedidelio laivo greičio arba pasirengimo valdyti net aukštesnės nei pramoginiai laivai kategorijos transporto priemones, suteikta teisė valdyti motorines pramogines vidaus vandenų transporto priemones be laivavedžio pažymėjimo. Ketvirtajai kategorijai asmenų - skęstančiųjų gelbėjimo darbus vykdantiems juridinių asmenų darbuotojams - teisė valdyti motorines plaukiojimo priemones be laivavedžio pažymėjimo suteikiama kartu įtvirtinant saugiklius: (1) šia teise bus galima naudotis tik darbo metu, (2) tik gelbėjant asmenis, (3) tik su darbdavio suteikta transporto priemone ir (4) tik po to, kai darbdavys apmokys valdyti šią transporto priemonę. Paminėtina, kad gelbėjimo funkcija paprastai vykdoma naudojantis vandens motociklais, kuriems šiuo metu galiojantis teisinis reguliavimas numato tik teorinio mokymo reikalavimą, be praktinio valdymo mokymo.
Be to, praktikoje gelbėtojus įdarbinęs asmuo apmoko darbuotojus papildomų su gelbėjimo specifika susijusių aspektų – kaip transporto priemone priplaukti prie skęstančiojo, kaip jį iškelti į transporto priemonę ir kt., t. y., suteikia praktinio valdymo mokymus ir žinių, kurių laivavedžius rengiančiose mokymo įstaigose įgyti negalima. Atsižvelgiant į tai, kad įstatymo projektu nėra iš esmės daroma poveikio šiuo metu esamam saugos lygiui ir tikslinga sudaryti palankesnes sąlygas įdarbinti daugiau gelbėjimo funkciją vykdančių asmenų dar šių metų intensyviausio vandens telkinių naudojimo laikotarpio metu (vasarą), siūlytina nesikreipti į Lietuvos Respublikos Vyriausybę dėl išvados pateikimo. 3. Piliečių, asociacijų, politinių partijų, lobistų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: negauta. 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai: negauta. 5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai:
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Seimo nariai Kęstutis Mažeika, Jonas Jarutis 2020-06-161
Švedija ir kt.) Lietuvoje mažųjų plaukiojimo priemonių skaičius yra itin mažas. Viena iš priežasčių – ne tik sudėtingesnis negu kitose šalyse nedidelių laivų registravimas, tačiau ir tai, jog net ir turint nedidelį laivą su negalingu varikliu yra būtinas laivavedžio pažymėjimas. Iki 2016 m. laivavedžio pažymėjimo nereikėjo plaukiant laiveliais, turinčiais silpnesnius negu 5,4 AG (4 kW) variklius, kuomet ši riba buvo padidinta iki 10 AG (7,4 kW).
Kita problema – dėl reikalavimo turėti laivavedžio pažymėjimą net ir turint nedidelį laivą, kuris neskirtas komerciniams tikslams, kai kurie tokias plaukiojimo priemones turintys asmenys ryžtasi nepaisyti teisės aktų ir plaukioja neturėdami laivavedžio pažymėjimų. Šie pakeitimai nesuteiks teisės plaukioti savaeigėmis plaukiojimo priemonėmis bet kur ir bet kada, kadangi Aplinkos ministro 2004 m. balandžio 15 d. Nr. D1-187 įsakyme „Dėl aplinkosaugos sąlygų plaukioti paviršiniuose vandens telkiniuose plaukiojimo priemonėmis ir plūduriuojančių priemonių įrengimo ir naudojimo, jų statymo ir (arba) švartavimo aplinkosauginių reikalavimų patvirtinimo“ yra nustatyti aplinkosaugos reikalavimai, kada ir kokiuose vandens telkiniuose yra leidžiama plaukioti skirtingo variklių galingumo laivams. Pasiūlymas: Pakeisti įstatymo projekto 18 straipsnio 2 dalies 1 punktą ir jį išdėstyti taip: „1) motorinių pramoginių laivų, kurių bendras variklių galingumas ne daugiau kaip 10 AG (7,4 kW) 50 AG (37 kW) ir laivo ilgis ne daugiau kaip 6 m ir kurie plaukioja vidaus vandenų plaukiojimo rajone, išskyrus Klaipėdos valstybinio jūrų uosto akvatorijoje, laivavedžiai“. Pritarti
pritarti Vidaus vandenų transporto kodekso 18 straipsnio pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIIIP-4921 ir komiteto išvadai dėl šio projekto. 7. Balsavimo rezultatai: už – 8, prieš – 1, susilaikė – 1. 8. Komiteto paskirti pranešėjai: Artūras Skardžius. Komiteto pirmininkas Juozas Imbrasas Biuro patarėja Jolita Jakučionytė
DĖL
1Komiteto posėdyje (nuotoliniu būdu) dalyvavo: komiteto pirmininkas R. Sinkevičius, pirmininko pavaduotojas D. Kreivys; nariai: A. Baura, E. Gentvilas, Z.Jedinskij, A. Kupčinskas, B. Matelis, R.Miliūtė, V.Poderys, J. Razma, R.Žemaitaitis. Komiteto biuro: vedėja
R. Petkūnienė; patarėjai: D. Šaltmeris, R. Duburaitė, R.Danė,, I. Jurkšuvienė, Ž. Klimka; padėjėja Z. Jodkonienė. Kviestieji asmenys: susisiekimo viceministras G.Mažeika. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai): Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
kanceliarijos Teisės departamentas 2020-06-08 Projektu yra siūloma nustatyti išlygas asmenims, kurie gali būti laikomi motorinių pramoginių laivų laivavedžiais, netaikant jiems reikalavimo turėti motorinio pramoginio laivo laivavedžio kvalifikacijos liudijimą ar motorinio pramoginio laivo laivavedžio tarptautinį kvalifikacijos liudijimą. Ši nuostata diskutuotina, nes nėra aišku, ar nepraėję atitinkamų mokymų asmenys sugebės saugiai valdyti motorinius pramoginius laivus, nesukeldami grėsmės kitiems asmenims ir sau. Atsižvelgiant į tai, kad keičiamo Vidaus vandenų kodekso 4 straipsnio 1 dalyje yra nustatyta, jog saugios laivybos valstybinį valdymą vykdo Vyriausybė, Susisiekimo ministerija ir Lietuvos transporto saugos administracija, manytina, kad dėl projekto turi būti gauta Vyriausybės nuomonė. Nepritarti Įstatymo projektu siūlomu reguliavimu užtikrinamas adekvatus saugos lygis.
Trims iš keturių asmenų kategorijų (t.y. mažo galingumo (iki 10 AG) laivų laivavedžiams ir profesionaliesiems laivavedžiaims – vidaus vandenų laivų ir jūrinių laivų budintiesiems ir vyresniesiems kapitono padėjėjams bei kapitonams) ir dabar įstatymo įgyvendinamuoju teisės aktu (Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro įsakymu) dėl arba nedidelio laivo greičio arba pasirengimo valdyti net aukštesnės nei pramoginiai laivai kategorijos transporto priemones, suteikta teisė valdyti motorines pramogines vidaus vandenų transporto priemones be laivavedžio pažymėjimo. Ketvirtajai kategorijai asmenų - skęstančiųjų gelbėjimo darbus vykdantiems juridinių asmenų darbuotojams - teisė valdyti motorines plaukiojimo priemones be laivavedžio pažymėjimo suteikiama kartu įtvirtinant saugiklius:
(1) šia teise bus galima naudotis tik darbo metu,
(2) tik gelbėjant asmenis,
(3) tik su darbdavio suteikta transporto priemone ir
(4) tik po to, kai darbdavys apmokys valdyti šią transporto priemonę. Paminėtina, kad gelbėjimo funkcija paprastai vykdoma naudojantis vandens motociklais, kuriems šiuo metu galiojantis teisinis reguliavimas numato tik teorinio mokymo reikalavimą, be praktinio valdymo mokymo. Be to, praktikoje gelbėtojus įdarbinęs asmuo apmoko darbuotojus papildomų su gelbėjimo specifika susijusių aspektų – kaip transporto priemone priplaukti prie skęstančiojo, kaip jį iškelti į transporto priemonę ir kt., t.y., suteikia praktinio valdymo mokymus ir žinių, kurių laivavedžius rengiančiose mokymo įstaigose įgyti negalima. Atsižvelgiant į tai, kad įstatymo projektu užtikrinamas adekvatus saugos lygis ir tikslinga sudaryti palankesnes sąlygas įdarbinti daugiau gelbėjimo funkciją vykdančių asmenų dar šių metų intensyviausio vandens telkinių naudojimo laikotarpio metu (vasarą), siūlytina nesikreipti į Lietuvos Respublikos Vyriausybę dėl išvados pateikimo. 3.
kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: negauta. 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai: negauta. 5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
J.Jarutis, K.Mažeika, 2020-06-161 Argumentai: Lyginant su kitomis ES šalimis (Lenkija, Vokietija, Latvija, Estija, Švedija ir kt.) Lietuvoje mažųjų plaukiojimo priemonių skaičius yra itin mažas. Viena iš priežasčių – ne tik sudėtingesnis negu kitose šalyse nedidelių laivų registravimas, tačiau ir tai, jog net ir turint nedidelį laivą su negalingu varikliu yra būtinas laivavedžio pažymėjimas. Iki 2016 m. laivavedžio pažymėjimo nereikėjo plaukiant laiveliais, turinčiais silpnesnius negu 5,4 AG (4 kW) variklius, kuomet ši riba buvo padidinta iki 10 AG (7,4 kW). Kita problema – dėl reikalavimo turėti laivavedžio pažymėjimą net ir turint nedidelį laivą, kuris neskirtas komerciniams tikslams, kai kurie tokias plaukiojimo priemones turintys asmenys ryžtasi nepaisyti teisės aktų ir plaukioja neturėdami laivavedžio pažymėjimų. Šie pakeitimai nesuteiks teisės plaukioti savaeigėmis plaukiojimo priemonėmis bet kur ir bet kada, kadangi Aplinkos ministro 2004 m. balandžio 15 d. Nr. D1-187 įsakyme „Dėl aplinkosaugos sąlygų plaukioti paviršiniuose vandens telkiniuose plaukiojimo priemonėmis ir plūduriuojančių priemonių įrengimo ir naudojimo, jų statymo ir
(arba) švartavimo aplinkosauginių reikalavimų patvirtinimo“ yra nustatyti aplinkosaugos reikalavimai, kada ir kokiuose vandens telkiniuose yra leidžiama plaukioti skirtingo variklių galingumo laivams.
Pasiūlymas: Pakeisti įstatymo projekto 18 straipsnio 2 dalies 1 punktą ir jį išdėstyti taip:
„1) motorinių pramoginių laivų, kurių bendras variklių
galingumas ne daugiau kaip 10 AG (7,4 kW) 50 AG (37 kW) ir laivo ilgis ne daugiau kaip 6 m ir kurie plaukioja vidaus vandenų plaukiojimo rajone, išskyrus Klaipėdos valstybinio jūrų uosto akvatorijoje, laivavedžiai“. Pritarti iš dalies. 1. Pasiūlymas turės esminio poveikio saugai. Motoriniai pramoginiai laivai, kurių variklių iki 50AG, sudaro didžiąją dalį visų šiuo metu LR vidaus vandenų laivų registre įregistruotų pramoginių motorinių transporto priemonių. Pritarus pasiūlymui, didžioji LR vidaus vandenimis plaukiojančių pramoginių laivų bus valdoma asmenų, neturinčių laivavedžio pažymėjimą, o tai ženkliai sumažintų saugos lygį vidaus vandenyse. 2. Pasiūlymo priėmimas turėtų neigiamo poveikio verslo sąlygoms, nes panaikinus reikalavimą turėti laivavedžio pažymėjimą iki laivams 50AG, ženkliai sumažėtų asmenų, kuriems būtų privalomas šis pažymėjimas. Laivavedžius ruošia akredituotos mokymo įstaigos, kurios šiai veiklai turi patalpas, yra įdarbinę darbuotojus, įsigiję mokymo priemones, parengę mokymo programas ir už paslaugas ima mokestį. Tokia ženklia apimtimi sumažinus besimokančių asmenų skaičių, tai turės esminio poveikio mokymo įstaigų veiklai. Būtinas pereinamasis laikotarpis ir konsultacijos su mokymo įstaigomis dėl tolimesnės jų veiklos. 3. Negalima sutikti su teiginiu, kad Aplinkos ministro 2004 m. balandžio 15 d. Nr.
Nr. D1-187 įsakymas turės poveikio reguliuojant, “kada ir kokiuose vandens telkiniuose yra leidžiama plaukioti skirtingo variklių galingumo laivams“, nes šis įsakymas netaikomas laivybai vidaus vandenų keliais, t.y. ten, kur ji intensyviausia. 4. Pasiūlyme įtvirtintas ribojimas, kad laivas turi būti iki 6 metrų nėra papildomas saugiklis, nes kuo mažesnė transporto priemonė, tuo didesnį greitį su tuo pačiu variklio galingumu ji gali išvystyti (ir, be kitų padarinių, sukelti didesnį bangavimą), o tai turi neigiamo poveikio saugai. Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytus argumentus, keičiamo įstatymo 18 straipsnio 2 dalies 1 punktą išdėstyti taip:
„1) motorinių pramoginių laivų, kurių variklių galingumas ne daugiau
kaip 10 AG (7,4 KW) 19 kW (25 AG) ir kurie plaukioja vidaus vandenų plaukiojimo rajone, išskyrus Klaipėdos valstybinio jūrų uosto akvatorijoje, plukdantys iki 12 asmenų ir vyresni nei 18 metų sulaukę laivavedžiai;“
6Seimo paskirtų papildomų komitetų /komisijų pasiūlymai:
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
komitetas, 2020-06-17 siūlyti pagrindiniam Ekonomikos komitetui pritarti Vidaus vandenų transporto kodekso 18 straipsnio pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIIIP-4921 ir komiteto išvadai dėl šio projekto. Pritarti. 7. Komiteto sprendimas ir pasiūlymai:
patobulintam įstatymo projektui ir komiteto išvadoms. 7.2. Pasiūlymai: nėra. 8. Balsavimo rezultatai: bendru sutarimu. 9. Komiteto paskirti pranešėjai: Z.Jedinskij. 10. Komiteto narių atskiroji nuomonė: nėra. PRIDEDAMA. Patobulintas įstatymo projektas ir jo lyginamasis variantas. Komiteto pirmininkas Rimantas Sinkevičius Komiteto biuro patarėjas Darius Šaltmeris