SISTEMOS ĮSTATYMO NR. I-552 16 IR 50 straipsnių PAKEITIMO ĮSTATYMO IR IR LIETUVOS RESPUBLIKOS SVEIKATOS SISTEMOS
projektų tikslai ir uždaviniai Vykdyti visų asmens sveikatos priežiūros specialistų (ne tik gydytojų, odontologų, slaugytojų ir akušerių) licencijavimą įpareigoja šiuo metu nustatytas teisinis reglamentavimas: Lietuvos Respublikos sveikatos sistemos įstatymo 2 straipsnio 1 dalyje yra nustatyta, kad asmens sveikatos priežiūra – valstybės licencijuota fizinių ir juridinių asmenų veikla, kurios tikslas – laiku diagnozuoti asmens sveikatos sutrikimus ir užkirsti jiems kelią, padėti atgauti ir sustiprinti sveikatą. Šio įstatymo 16 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teisę verstis tam tikros rūšies sveikatos priežiūros praktika turi fiziniai asmenys, įstatymų nustatyta tvarka gavę licenciją ir sertifikatą, o 5 dalyje nustatyta, kad ,,fizinių asmenų, įmonių, įstaigų vykdoma sveikatos priežiūros ar farmacinė veikla neturint licencijos ar leidimo yra neteisėta“. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2006 m. gegužės 31 d. nutarime konstatuota, kad nustatyti esmines ūkinės veiklos sąlygas, draudimus ir ribojimus, darančius esminį poveikį ūkinei veiklai, galima tik įstatymu.
Todėl reikalavimas asmens sveikatos priežiūros specialistams turėti licenciją, licencijos išdavimo sąlygos, licencijuojamos veiklos sąlygos, licencijos turėtojų teisės ir pareigos, atsisakymo išduoti licenciją, licencijos galiojimo sustabdymo, licencijos galiojimo sustabdymo panaikinimo ir licencijos galiojimo panaikinimo pagrindai gali būti nustatomi tik įstatymu. Lietuvos Respublikos asmens sveikatos priežiūros praktikos, išskyrus medicinos praktiką, odontologijos praktiką, burnos priežiūros praktiką, slaugos praktiką ir akušerijos praktiką, įstatymo projektas (toliau – Įstatymo projektas) parengtas siekiant įstatyminiu lygiu reglamentuoti visų asmens sveikatos priežiūros specialistų (gydytojai, slaugytojai, akušeriai, gydytojai odontologai ir burnos priežiūros specialistai jau yra licencijuojami pagal atskirus įstatymus): kineziterapeutų, ergoterapeutų, masažuotojų, dietistų, medicinos psichologų, medicinos biologų, medicinos genetikų, biomedicinos technologų, radiologijos technologų, optometrininkų, paramedikų, skubiosios medicinos pagalbos paramedikų, išplėstinės praktikos vaistininkų (toliau – asmens sveikatos priežiūros specialistai arba specialistai), vertimosi asmens sveikatos priežiūros praktika Lietuvos Respublikoje sąlygas, nustatyti jų profesinės kvalifikacijos įgijimo sąlygas, teisės verstis asmens sveikatos priežiūros praktika įgijimo, įgyvendinimo ir panaikinimo sąlygas, profesines teises ir pareigas. Pažymėtina, kad siekiant plėsti paslaugų spektrą vaistinėje, sudarant sąlygas vaistininkui aktyviau dalyvauti sveikatinimo veikloje (pvz., teikti imunoprofilaktikos paslaugas), Įstatymo projekte siūloma reglamentuoti naują asmens sveikatos priežiūros specialistą – išplėstinės praktikos vaistininką.
Išplėstinės praktikos vaistininkams numatoma leisti vykdyti tam tikras asmens sveikatos priežiūros paslaugas, t. y. vykdyti vakcinaciją. Farmacinė rūpyba neapima asmens sveikatos priežiūros paslaugų, todėl šiuo atveju keičiamas ne Farmacijos įstatymas, kuris nereglamentuoja asmens sveikatos priežiūros paslaugų teikimo, o atitinkamos nuostatos nustatomos Įstatymo projekte. Licencijuoti asmens sveikatos priežiūros specialistus numatoma atsižvelgiant į tai, kad jie tiesiogiai dalyvauja teikiant asmens sveikatos priežiūros paslaugas, o jos turi būti saugios ir kokybiškos. Išduota galiojanti asmens sveikatos priežiūros specialisto praktikos licencija užtikrintų, kad asmens sveikatos priežiūros praktika užsiimantis asmens sveikatos priežiūros specialistas turi teisę gyventi ir dirbti Lietuvoje, yra teisės aktų nustatyta tvarka įgijęs atitinkamą profesinę kvalifikaciją, moka valstybinę lietuvių kalbą, neserga ligomis, trukdančiomis verstis atitinkama praktika, ir tobulina savo profesinę kvalifikaciją teisės aktų nustatyta tvarka, t. y. atitinka teisės aktų keliamus licencijos išdavimo reikalavimus. Vykdant licencijuojamos veiklos sąlygų priežiūrą būtų užtikrinama šių specialistų nuolatinio profesinio tobulinimosi priežiūra. Visai tai sudarytų sąlygas kokybiškiau ir saugiau teikti asmens sveikatos priežiūros paslaugas.
Pažymėtina, kad specialistų licencijavimu yra suinteresuoti patys šiuo metu kineziterapeutų, ergoterapeutų, masažuotojų, dietistų, medicinos psichologų, medicinos biologų, medicinos genetikų, biomedicinos technologų, radiologijos technologų, optometrininkų, paramedikų, skubiosios medicinos pagalbos paramedikų praktiką vykdantys specialistai, kurie šį pageidavimą yra išsakę tiek įvairių pasitarimų metu žodžiu, tiek raštu. Rengiant Įstatymo projektą, dėl numatomo teisinio reguliavimo buvo vykdomos viešos apklausos. Apklaustos numatomų licencijuoti specialistų asociacijos bei juos rengiančios švietimo ir mokslo įstaigos. Daugelis minėtų specialistų asociacijų pritarė specialistų licencijavimui. Akcentuotina, kad projektais įstatyminiu lygmeniu yra reglamentuojama tik asmens sveikatos priežiūros specialistų praktika. Pagal Civilinio kodekso 6.725 straipsnį, sąvoka „asmens sveikatos priežiūros paslaugos“ nusakoma veikla, įskaitant tyrimus ir su asmeniu tiesiogiai susijusius patarimus, kuria stengiamasi asmenį išgydyti, apsaugoti nuo susirgimo ar įvertinti jo sveikatos būklę. Ši sąvoka taip pat apima paciento slaugą ir su ja susijusią priežiūrą bei tiesioginį paciento materialinį aprūpinimą, kuris yra reikalingas asmens sveikatos priežiūros veiklai vykdyti, išskyrus farmacinę veiklą. Taigi fiziniai asmenys, kurie neteikia asmens sveikatos priežiūros paslaugų, o vykdo su asmenų sveikatos stiprinimu, puoselėjimu susijusias ir panašias veiklas, pvz., teikia veido ar viso kūno priežiūros, kūno kultūros paslaugas, veda įvairaus pobūdžio mankštas ir kt., nepateks į šio įstatymo taikymo sritį.
Atkreiptinas dėmesys į tai, kad pastarieji asmenys tiek pagal siekiamą nustatyti įstatyminį, tiek pagal esamą, sveikatos apsaugos ministro įsakymais nustatytą, reglamentavimą neturi vadintis asmens sveikatos priežiūros specialistų (pvz., masažuoto, kineziterapeuto) vardais, nes taip būtų klaidinami šių paslaugų vartotojai ir formuojama prezumpcija, kad neteisėtai teikiamos asmens sveikatos priežiūros paslaugos. Lietuvos Respublikos sveikatos sistemos įstatymo Nr. I-552 16 ir 50 straipsnių pakeitimo įstatymo projektu patikslinamos nuostatos dėl visų asmens sveikatos priežiūros specialistų licencijavimo privalomumo, suderinant su Įstatymo projektu patikslinamos atskiros formuluotės, patikslinami nurodytų įstatymų pavadinimai Lietuvos Respublikos sveikatos sistemos įstatymo Nr. I-552 2, 3, 6, 11, 14, 15, 16, 50, 52 ir 86 straipsnių pakeitimo įstatymo 7 ir 8 straipsnių pakeitimo įstatymo projektu suderinamos atskiros jau priimto, bet vėliau (nuo 2021-01-01) įsigaliosiančio įstatymo nuostatos su aukščiau aptartų projektų nuostatomis, kurios įsigalios nuo 2020-11-01.
Projektų tikslai: Projektais siekiama:
1įgyvendinti Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2006 m. gegužės 31 d.
nutarimą, kuriame konstatuota, kad nustatyti esmines ūkinės veiklos sąlygas, draudimus ir ribojimus, darančius esminį poveikį ūkinei veiklai, galima tik įstatymu;
su Lietuvos Respublikos sveikatos sistemos įstatymo 2 straipsnio 1 dalies, kurioje nustatyta, kad asmens sveikatos priežiūra – valstybės licencijuota fizinių ir juridinių asmenų veikla, kurios tikslas – laiku diagnozuoti asmens sveikatos sutrikimus ir užkirsti jiems kelią, padėti atgauti ir sustiprinti sveikatą bei šio įstatymo 16 straipsnio 1 dalies nuostatomis, kuriose nustatyta, kad teisę verstis tam tikros rūšies sveikatos priežiūros praktika turi fiziniai asmenys, įstatymų nustatyta tvarka gavę licenciją ir sertifikatą;
specialistų teikiamų asmens sveikatos priežiūros paslaugų kokybę, kurią lemtų atitikties licencijos išdavimo sąlygoms įvertinimas ir šių specialistų praktikos bei kvalifikacijos priežiūra;
visų asmens sveikatos priežiūros specialistų veiklos pagrindus, visų asmens sveikatos priežiūros specialistų licencijavimą taikant vienodus licencijavimo modelius. Projektų uždaviniai: 1.
Projektų uždaviniai:
aiškiai reglamentuoti asmens sveikatos priežiūros specialistų licencijavimo pagrindus, įtvirtinti analogiškus licencijavimo modelius, kurie šiuo metu įstatymuose įtvirtinti kitiems asmens sveikatos priežiūros specialistams (gydytojams – Lietuvos Respublikos medicinos praktikos įstatyme, slaugytojams, akušeriams – Lietuvos Respublikos slaugos praktikos ir akušerijos praktikos įstatyme). 2. Nustatyti asmens sveikatos priežiūros specialistų teises ir pareigas, licencijuojamos asmens sveikatos praktikos priežiūros, kurią vykdytų licencijas išduodanti institucija, pagrindus. 2. Įstatymų projektų iniciatoriai (institucija, asmenys ar piliečių įgalioti atstovai) ir rengėjai Projektus inicijavo Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerija. Projektus parengė Sveikatos apsaugos ministerija kartu su Valstybine akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnyba prie Sveikatos apsaugos ministerijos (toliau – Akreditavimo tarnyba). 3. Kaip šiuo metu yra reguliuojami įstatymų projektuose aptarti teisiniai santykiai Lietuvos Respublikos sveikatos sistemos įstatymo 2 straipsnio 1 dalyje yra nustatyta, kad asmens sveikatos priežiūra – valstybės licencijuota fizinių ir juridinių asmenų veikla, kurios tikslas – laiku diagnozuoti asmens sveikatos sutrikimus ir užkirsti jiems kelią, padėti atgauti ir sustiprinti sveikatą. Šio įstatymo 16 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teisę verstis tam tikros rūšies sveikatos priežiūros praktika turi fiziniai asmenys, įstatymų nustatyta tvarka gavę licenciją ir sertifikatą, o 5 dalyje nustatyta, kad ,,fizinių asmenų, įmonių, įstaigų vykdoma sveikatos priežiūros ar farmacinė veikla neturint licencijos ar leidimo yra neteisėta“. Asmens sveikatos priežiūros specialistai, vykdantys asmens sveikatos priežiūros veiklą, įvardyti Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 1999 m. vasario 5 d. įsakyme Nr. 61 ,,Dėl Asmens sveikatos priežiūros veiklos rūšių sąrašo patvirtinimo“.
Tačiau ne visi asmens sveikatos priežiūros specialistai yra licencijuojami. Tarp šių asmens sveikatos priežiūros veiklą vykdančių specialistų, be jau dabar licencijuojamų gydytojų, slaugytojų, akušerių, gydytojų odontologų ir burnos priežiūros specialistų, yra ir šiuo įstatymo projektu reglamentuojami kineziterapeutai, ergoterapeutai, masažuotojai, dietistai, medicinos psichologai, medicinos biologai, medicinos genetikai, biomedicinos technologai, radiologijos technologai, optometrininkai, paramedikai, skubiosios medicinos pagalbos paramedikai ir išplėstinės praktikos vaistininkai. Pažymėtina, kad iki šiol išplėstinės praktikos vaistininko profesinė kvalifikacija nereglamentuota ir tokie specialistai nėra rengiami. Sveikatos apsaugos ministro 1999 m. vasario 5 d. įsakyme Nr. 61 yra nurodyta, kad nuo 2020 m., visi specialistai, kurie verčiasi asmens sveikatos priežiūros veikla, turi turėti licencijas. Gydytojų, slaugytojų, akušerių, gydytojų odontologų ir burnos priežiūros specialistų vertimosi asmens sveikatos priežiūros praktika Lietuvoje sąlygas reglamentuoja Medicinos praktikos įstatymas, Slaugos praktikos ir akušerijos praktikos įstatymas ir Lietuvos Respublikos odontologijos praktikos įstatymas. Kitų asmens sveikatos priežiūros specialistų vertimosi asmens sveikatos priežiūros praktika sąlygos Lietuvoje nėra reglamentuotos įstatyminiu lygiu. Šių specialistų veiklą šiuo metu reglamentuoja sveikatos apsaugos ministro įsakymais patvirtintos Lietuvos medicinos normos arba šių specialistų kvalifikaciniai reikalavimai, kurie nustato specialistų kompetenciją, jų profesines teises ir pareigas, kvalifikacijos įgijimo, pripažinimo sąlygas.
Sveikatos sistemos įstatymo 51 straipsnyje yra nustatyta, kad Sveikatos priežiūros ir farmacijos specialistų profesiniu tobulinimusi rūpinasi sveikatos priežiūros ir farmacinės veiklos įstaigos, įmonės, jų steigėjai bei profesinės sveikatos priežiūros ir farmacinės veiklos specialistų organizacijos. Šių specialistų rengimo ir profesinio tobulinimosi užsakovai yra Sveikatos apsaugos ministerija ir Švietimo ir mokslo ministerija. Sveikatos priežiūros bei farmacijos specialistų kvalifikacijos tobulinimo ir jo finansavimo tvarka yra patvirtinta Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2002 m. kovo 18 d. įsakymu Nr. 132 „Dėl Sveikatos priežiūros ir farmacijos specialistų profesinės kvalifikacijos tobulinimo ir jo finansavimo tvarkos“. Tačiau, skirtingai nuo gydytojų, slaugytojų, akušerių, gydytojų odontologų ir burnos priežiūros specialistų, kitiems asmens sveikatos priežiūros specialistams nėra patvirtintas jų kvalifikacijos tobulinimosi mastas, jokia valstybės institucija neprižiūri ir neapskaito, kiek ir kaip asmens sveikatos priežiūros specialistas kelia savo kvalifikaciją ir ar išvis ją kelia. 4. Kokios siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama Įstatymo projektu siūloma:
sveikatos priežiūros specialistų, įskaitant gydytojus, slaugytojus, akušerius, gydytojus odontologus ir burnos priežiūros specialistus, licencijavimą.
Pažymėtina, kad siekiant, jog licencijavimo procesas būtų sklandus ir asmens sveikatos priežiūros specialistai turėtų pakankamai laiko jam pasiruošti, kad galėtų įvykdyti licencijos išdavimo sąlygas (baigti atitinkamus kvalifikacijos tobulinimo kursus, gauti sveikatos pažymas ir kitus reikalingus dokumentus), įstatymo projektu numatoma, kad licencijas asmens sveikatos priežiūros specialistai privalės įgyti iki 2023 m. sausio 1 d.;
2) nustatyti aiškias ir konkrečias licencijų išdavimo sąlygas (turėti teisę gyventi ir dirbti Lietuvos Respublikoje, mokėti valstybinę kalbą, kaip nustatyta Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos įstatyme, būti įgijus atitinkamą kvalifikaciją, kad teismo nuosprendžiu nebūtų uždrausta verstis atitinkama praktika, kad būtų atitinkamais atvejais tobulinama kvalifikacija ir kt.), atsisakymo išduoti licencijas, licencijų sustabdymo, panaikinimo, licencijų sustabdymo panaikinimo ir licencijų tikslinimo atvejus, sprendimų dėl licencijų išdavimo, sustabdymo, panaikinimo, sustabdymo galiojimo terminus ir kitas su tuo susijusias licencijavimo sąlygas;
3) nustatyti privalomą kvalifikacijos tobulinimą specialistams.
Įtvirtinus specialistų licencijavimą, bus įvedama licencijuojamos veiklos sąlygų laikymosi kontrolė, t. y. specialistai, licencijavimą vykdančiai institucijai (Akreditavimo tarnybai), kas penkerius metus turės pristatyti kvalifikacijos tobulinimą patvirtinančius dokumentus, taip pat ir savo praktiką pagal įgytą kvalifikaciją įrodančius dokumentus;
4) įtvirtinti analogišką licencijavimo modelį, kuris šiuo metu įtvirtintas kitiems asmens sveikatos priežiūros specialistams (gydytojams – Medicinos praktikos įstatyme, slaugytojams ir akušeriams – Slaugos praktikos ir akušerijos praktikos įstatyme).
Licencijas kitiems asmens sveikatos priežiūros specialistams, kaip ir gydytojams, slaugytojams, akušeriams, išduos Sveikatos apsaugos ministerijos įgaliota institucija, jos bus išduodamos pagal modelį „D“ (deklaravimas) su įstatymo projekte nustatytomis išimtimis. Priėmus šį įstatymo projektą, kiti asmens sveikatos priežiūros specialistai, kaip ir gydytojai, slaugytojai, akušeriai, per pastaruosius dvejus metus pabaigę atitinkamas studijas ir įgiję atitinkamą profesinę kvalifikaciją, asmens sveikatos priežiūros praktika galės pradėti verstis jau kitą dieną po deklaracijos licencijas išduodančiai institucijai pateikimo dienos. Asmens sveikatos priežiūros specialistams, kurie atitinkamą kvalifikaciją yra įgiję anksčiau nei prieš dvejus metus, bus taikoma licencijų išdavimo tvarka, kai sprendimas dėl licencijos išdavimo priimamas ne vėliau kaip per 30 dienų, jei netaikytinas užsienyje įgytos kvalifikacijos pripažinimo procesas, ir ne vėliau kaip per 3 mėnesius, jei taikytinas užsienyje įgytos kvalifikacijos pripažinimo procesas.
Siūlomu diferencijuotu teisiniu reguliavimu siekiama užtikrinti, kad kiti asmens sveikatos priežiūros specialistai, kaip ir gydytojai, slaugytojai, akušeriai, kvalifikaciją įgiję anksčiau nei prieš dvejus metus, praktikuoti pradėtų tik tinkamai atnaujinę savo žinias ir įgūdžius, todėl šiai grupei specialistų atitinkamos praktikos licencijos išduodamos tik įsitikinus, kad jų profesinis pasirengimas atitinka teisės aktų reikalavimus. Akcentuotina, kad, siekiant išvengti, jog teisės aktų reikalavimų neatitinkantis asmuo, pateikęs deklaraciją, negalėtų verstis asmens sveikatos priežiūros praktika ilgą laiką, numatoma, jog jei po deklaracijos pateikimo per 30 dienų nepateikiami jokie licencijai gauti nurodyti dokumentai, licencijos galiojimas nedelsiant (per 5 dienas) sustabdomas. Taip pat numatyta, kad licencijos galiojimas sustabdomas, kai deklaraciją pateikęs asmens sveikatos priežiūros specialistas pateikė klaidingus duomenis, netinkamai įformintus ar ne visus licencijai gauti reikalingus dokumentus ir (ar) juose pateikė ne visą informaciją, ir per Licencijavimo taisyklėse nustatytą terminą, kuris negali būti ilgesnis nei 30 dienų, nepašalino šio licencijas išduodančios institucijos nurodyto trūkumo. Įstatymo projektu siūloma pavesti licencijas asmens sveikatos priežiūros specialistams išduoti Akreditavimo tarnybai. Įstatymo projektu nustatoma, kad licencijos turėtojas turi teisę tik iki dvejų metų termino sustabdyti savo licencijos galiojimą.
Toks ribojimas, yra nustatytas siekiant užtikrinti pacientų saugą, nes nepraktikuodamas ilgesnį laiką asmens sveikatos priežiūros specialistas praras įgūdžius ir kvalifikaciją, reikalingus kokybiškoms asmens sveikatos priežiūros paslaugoms teikti. Įstatymo projektu, siekiant teisinio aiškumo, nustatoma, kad verstis asmens sveikatos priežiūros praktika asmens sveikatos priežiūros specialistas gali tik sveikatos priežiūros įstaigoje, turinčioje licenciją teikti atitinkamas asmens sveikatos priežiūros paslaugas. Toks reglamentavimas nustatomas atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo 1 straipsnio 2 dalies 2 punktą, nustatantį, kad paciento ir sveikatos priežiūros specialistų, įstaigų santykiai grindžiami paciento teisių užtikrinimo pagal valstybės nustatyta tvarka pripažįstamas sveikatos priežiūros sąlygas principu. Lietuvos Respublikoje valstybės mastu įtvirtintas modelis, kuriuo nustatyta būtinoji sveikatos priežiūros sąlyga – licencijos turėjimas (Sveikatos sistemos įstatymo 2 straipsnio
priežiūra – valstybės licencijuota fizinių ir juridinių asmenų veikla, 16 straipsnis įtvirtina, kad tiek fiziniai, tiek juridiniai asmenys gali verstis sveikatos priežiūros veikla turėdami atitinkamas licencijas). Siekiant pacientams teikti tik saugias ir kokybiškas sveikatos priežiūros paslaugas, nustatyta vadinamojo dvigubo licencijavimo sistema, t. y. kai reikalavimas turėti licenciją keliamas tiek specialistui, kuris teikia paslaugą, tiek sveikatos priežiūros įstaigai, kurioje tokia paslauga teikiama. Pabrėžtina, kad tokia sistema buvo sukurta siekiant užtikrinti, kad paslaugos pacientams būtų teikiamos saugiai.
Be to, Sveikatos priežiūros įstaigų įstatyme sveikatos priežiūros paslaugos apibrėžiamos kaip įstaigos ir paslaugų užsakovų susitarimu grindžiamas įstaigos veiklos rezultatas. Be to, Įstatymo projektu, vadovaujantis 2018 m. gegužės 25 d. įsigaliojusiu 2016 m. balandžio 27 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) 2016/679 dėl fizinių asmenų apsaugos tvarkant asmens duomenis ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo ir kuriuo panaikinama Direktyva 95/46/EB, nustatomas asmens sveikatos priežiūros specialistų asmens duomenų tvarkymo tikslas, pagrindas, apibrėžiami tvarkomi duomenys, konkrečiai nurodomi, kokie jų duomenys yra skelbiami viešai, kam ir kokiu tikslu jie teikiami. Įstatymo projektu detalizuojamos tam tikros su kitų asmens sveikatos priežiūros specialistais susijusios Reglamentuojamų profesinių kvalifikacijų pripažinimo įstatyme esančios nuostatos, tačiau 2005 m. rugsėjo 7 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2005/36/EB dėl profesinių kvalifikacijų pripažinimo (OL
straipsnių pakeitimo įstatymo projektu patikslinamos nuostatos dėl visų asmens sveikatos priežiūros specialistų licencijavimo privalomumo aiškiai nustatant, kad asmens sveikatos priežiūros specialistai visais atvejais gali praktikuoti tik turėdami atitinkamas licencijas, taip pat atsisakoma nebeaktualios prievolės asmens sveikatos priežiūros specialistui turėti sertifikatą. Suderinant su Įstatymo projektu patikslinamos atskiros formuluotės, papildoma nuoroda į Lietuvos Respublikos asmens sveikatos priežiūros praktikos, išskyrus medicinos praktiką, odontologijos praktiką, burnos priežiūros praktiką, slaugos praktiką ir akušerijos praktiką, įstatymą, patikslinami kiti pasikeitę nuodytų įstatymų pavadinimai. Lietuvos Respublikos sveikatos sistemos įstatymo Nr.
I-552 2, 3, 6, 11, 14, 15, 16, 50, 52 ir 86 straipsnių pakeitimo įstatymo 7 ir 8 straipsnių pakeitimo įstatymo suderinamos atskiros jau priimto, bet vėliau (nuo 2021-01-01) įsigaliosiančio įstatymo nuostatos su aukščiau aptartų įstatymų projektų nuostatomis, kurios įsigalios nuo 2020-11-01. Priėmus projektus, laukiama šių teigiamų rezultatų:
reglamentuoti kitų asmens sveikatos priežiūros specialistų, išskyrus gydytojus, slaugytojus, akušerius, gydytojus odontologus ir burnos priežiūros specialistus, licencijavimo pagrindai, todėl bus užtikrintas asmens sveikatos priežiūros specialistų veiklos teisinis tikrumas;
specialistai bus licencijuojami taikant vienodus licencijavimo modelius ir licencijuojami Sveikatos apsaugos ministerijos įgaliotos institucijos taikant analogiškas licencijų išdavimo sąlygas;
3Bus pagerinta asmens sveikatos priežiūros paslaugų sauga ir kokybė. Išduota galiojanti asmens sveikatos priežiūros
specialisto praktikos licencija užtikrintų, kad asmens sveikatos priežiūros praktika užsiimantis asmens sveikatos priežiūros specialistas atitinka teisės aktų keliamus licencijos išdavimo reikalavimus. Vykdant licencijuojamos veiklos sąlygų priežiūrą, būtų užtikrinama šių specialistų nuolatinio profesinio tobulinimosi priežiūra. Visai tai sudarytų sąlygas kokybiškiau ir saugiau teikti asmens sveikatos priežiūros paslaugas. 5.
rengiant įstatymų projektus toks vertinimas turi būti atliktas ir jo rezultatai nepateikiami atskiru dokumentu), galimos neigiamos priimtų įstatymų pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad šių pasekmių būtų išvengta Poveikis atitinkamai sričiai: Įstatymų projektais visiems asmens sveikatos priežiūros specialistams nustatoma pareiga įgyti asmens sveikatos priežiūros licencijas bei reglamentuojamos licencijavimo sąlygos, t. y. nustatomos jų profesinės kvalifikacijos įgijimo sąlygos, teisės verstis asmens sveikatos priežiūros praktika įgijimas, įgyvendinimas ir panaikinimo sąlygos, profesinės teisės ir pareigos. Įstatymų projektais nebus iš esmės keičiamas teisinis reglamentavimas asmens sveikatos priežiūros srityje. Asmens sveikatos priežiūros specialistų veikla šiuo metu yra reglamentuojama sveikatos apsaugos ministro įsakymais patvirtintomis Lietuvos medicinos normomis arba šių specialistų kvalifikaciniais reikalavimais, kurie nustato specialistų kompetenciją, jų profesines teises ir pareigas, kvalifikacijos įgijimo, pripažinimo sąlygas. Šis reguliavimas nebus keičiamas. Teisinio reguliavimo naujovės yra:
1) asmens sveikatos priežiūros specialistų licencijavimas, kaip procesas, bei licencijavimo pagrindai;
2) licencijas išduodančios institucijos vykdoma asmens sveikatos priežiūros specialistų praktikos ir kvalifikacijos tobulinimo priežiūra. Siūlomas naujas teisinis reguliavimas – specialistų licencijavimas užtikrintų, kad asmens sveikatos priežiūros praktika užsiimantis specialistas atitinka teisės aktų keliamus licencijos išdavimo reikalavimus, t. y. turi teisę gyventi ir dirbti Lietuvoje, yra teisės aktų nustatyta tvarka įgijęs atitinkamą profesinę kvalifikaciją, moka valstybinę lietuvių kalbą, neserga ligomis, trukdančiomis verstis atitinkama praktika, ir tobulina savo profesinę kvalifikaciją teisės aktų nustatyta tvarka.
Vykdant licencijuojamos veiklos sąlygų priežiūrą, būtų užtikrinama šių specialistų nuolatinio profesinio tobulinimosi priežiūra. Visai tai sudarytų sąlygas kokybiškiau ir saugiau teikti asmens sveikatos priežiūros paslaugas. Įstatymų projektais nustatomas teisinis reguliavimas labiausiai palies sveikatos priežiūros specialistus. Atsižvelgiant į tai, kad įstatymo projektu nustatoma pareiga specialistams įgyti asmens sveikatos priežiūros licencijas, specialistai turės papildomų išlaidų, susijusių su specialistų licencijavimu:
1) išlaidos licencijai gauti – valstybės rinkliava, kurią specialistui reikės sumokėti už licencijos išdavimą. Dabar valstybės rinkliava už licencijos išdavimą gydytojams, slaugytojams, akušeriams yra nustatyta Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2000 m. gruodžio 15 d. nutarimu Nr.
valstybės rinkliavos dydžių ir šios rinkliavos mokėjimo ir grąžinimo taisyklių patvirtinimo“ ir yra tokių dydžių: 16 Eur, jei pateikiama deklaracija (jei kvalifikacinis laipsnis ir profesinė kvalifikacija įgyta ne anksčiau kaip prieš dvejus metus iki deklaracijos pateikimo licencijas išduodančiai institucijai dienos), 27 Eur, jei pateikiama paraiška (jei profesinė kvalifikacija įgijo anksčiau nei prieš dvejus metus iki paraiškos pateikimo licencijas išduodančiai institucijai dienos), 45 Eur (jei profesinę kvalifikaciją įgyta ne anksčiau nei prieš dvejus metus iki paraiškos pateikimo licencijas išduodančiai institucijai dienos, tačiau specialistui taikytinas kitoje valstybėje narėje įgytos profesinės kvalifikacijos pripažinimo procesas). Kadangi Įstatymu kitiems asmens sveikatos priežiūros specialistams nustatomas analogiškas licencijavimo modelis kaip ir gydytojams, slaugytojams bei akušeriams, numatoma, kad valstybės rinkliava už licencijos išdavimą taip pat bus analogiško dydžio;
2) sveikatos tikrinimo pažymos gavimas pirmą kartą išduodant licenciją (forma 046/a). Profilaktinių sveikatos tikrinimų gydytojams, norintiems gauti medicinos praktikos licenciją, mokamų paslaugų kaina rinkoje yra nuo 6,63 Eur (apmokama iš privalomo sveikatos draudimo fondo lėšų) iki 20 Eur. Panašus mokestis už aptariamą sveikatos pažymą turėtų būti ir kitiems asmens sveikatos priežiūros specialistams. Šių išlaidų nepatirs didžioji dalis specialistų, nes jie bus dirbantys ir privalomai besitikrinantys sveikatą 1 kartą per metus[¹] , todėl užteks sveikatos knygelės paskutinio patikrinimo kopijos pateikimo;
3) kvalifikacijos tobulinimo išlaidos.
Sveikatos sistemos įstatymo 51 straipsnyje yra numatytas kvalifikacijos tobulinimo reikalavimas visiems sveikatos priežiūros specialistams, sveikatos apsaugos ministro įsakymu yra nustatyta kvalifikacijos tobulinimo vykdymo tvarka, tačiau skirtingai nuo gydytojų, slaugytojų, akušerių, gydytojų odontologų ir burnos priežiūros specialistų, kitiems asmens sveikatos priežiūros specialistams nėra patvirtintas jų kvalifikacijos tobulinimosi mastas, jokia valstybės institucija neprižiūri ir neapskaito, kiek ir kaip asmens sveikatos priežiūros specialistas kelia savo kvalifikaciją ir ar išvis ją kelia. Įtvirtinus specialistų licencijavimą, bus įvedama licencijuojamos veiklos sąlygų laikymosi kontrolė, t. y. specialistai licencijavimą vykdančiai institucijai (Akreditavimo tarnybai) kas penkerius metus turės pristatyti kvalifikacijos tobulinimą patvirtinančius dokumentus. Sveikatos apsaugos ministras turės nustatyti kitų asmens sveikatos priežiūros specialistų tobulinimosi mastą. Numatoma, kaip analogija su slaugytojų ir akušerių profesinės kvalifikacijos kėlimui mastu jis sudarytų 60 valandų per penkerius metus. Kvalifikacijos kėlimo kursų kainos svyruoja nuo 2 iki 10 Eur (kineziterapeutams ir ergoterapeutams iki 16–20 Eur). Taigi kvalifikacijos kėlimas 60 valandų per penkerius metus asmens sveikatos priežiūros specialistams kainuoja nuo 120 iki 600 (kineziterapeutams ir ergoterapeutams iki 1 000–1 200) Eur. Nors nėra tikslios statistikos, kiek ir kaip asmens sveikatos priežiūros specialistai tobulina savo profesinę kvalifikaciją, tačiau tikėtina, kad bent dalis jų turės papildomų išlaidų.
Taip pat paminėtina, kad vadovaujantis Sveikatos sistemos 51 straipsniu valstybės ir savivaldybių sveikatos priežiūros įstaigų specialistų kvalifikacijos kėlimo ir persikvalifikavimo išlaidos Sveikatos apsaugos ministerijos nustatyta tvarka ir sąlygomis yra padengiamos iš valstybės ar savivaldybių biudžetų lėšų, jeigu šių išlaidų kitų padengimo šaltinių nenustato kiti įstatymai. Dabartiniu metu sveikatos apsaugos ministro nustatyta tvarka profesinės kvalifikacijos tobulinimo išlaidos kompensuojamos tik valstybės ir savivaldybių sveikatos priežiūros įstaigose dirbantiems gydytojams, gydytojams odontologams, vaistininkams, farmakotechnikams, slaugytojams, akušeriams, dantų technikams, burnos higienistams, gydytojo odontologo padėjėjams. Pakeitus šią tvarką ir įtraukus kitus asmens sveikatos priežiūros specialistus, dalis jų galėtų tikėtis kvalifikacijos tobulinimosi išlaidų kompensavimo. Be to, pažymėtina, kad didelei daliai asmens sveikatos priežiūros specialistų kvalifikacijos tobulinimas bus aktualus ne tik po licencijos išdavimo, bet ir išduodant licenciją. Pagal Įstatymo projektą, asmens sveikatos priežiūros specialistams, kurie atitinkamą kvalifikaciją yra įgiję anksčiau nei prieš dvejus metus, bus taikoma licencijų išdavimo tvarka, kai sprendimas dėl licencijos išdavimo priimamas ne vėliau kaip per 30 dienų, jei netaikytinas užsienyje įgytos kvalifikacijos pripažinimo procesas, ir ne vėliau kaip per 3 mėnesius, jei taikytinas užsienyje įgytos kvalifikacijos pripažinimo procesas. Abiem šiais atvejais jiems reikės pateikti ir profesinį tobulinimą patvirtinančius dokumentus.
Būtent dėl šios priežasties (pastarąją akcentavimo Nacionalinė sveikatos priežiūros įstaigų asociacija savo rašte, pasisakydama dėl numatomo kitų asmens sveikatos priežiūros specialistų licencijavimo) ir tam, kad specialistai turėtų pakankamai laiko jam pasiruošti, kad galėtų įvykdyti ir kitas licencijos išdavimo sąlygas, Įstatymo projekte numatyta, kad specialistai asmens sveikatos priežiūros praktikos licencijas privalo įgyti iki 2023 m. sausio 1 d. Vis tik dar kartą akcentuotina, kad specialistų licencijavimu yra suinteresuoti patys šiuo metu vykdantys kineziterapeutų, ergoterapeutų, masažuotojų, dietistų, medicinos psichologų, medicinos biologų, medicinos genetikų, biomedicinos technologų, radiologijos technologų, optometrininkų, paramedikų, skubiosios medicinos pagalbos paramedikų praktiką specialistai, kurie šį pageidavimą yra išsakę tiek įvairių pasitarimų metu žodžiu, tiek raštu (pvz., Lietuvos kineziterapeutų draugija jau 2016-02-10 raštu pasisakė už kineziterapeutų licencijavimą). Rengiant Įstatymo projektą dėl numatomo teisinio reguliavimo buvo vykdomos viešos apklausos. Apklaustos numatomų licencijuoti specialistų asociacijos bei juos rengiančios švietimo ir mokslo įstaigos. Daugelis pirmiau minėtų specialistų asociacijų pritarė specialistų licencijavimui. Sveikatos priežiūros įstaigos yra kita subjektų grupė, kurią palies Įstatymo projektu nustatomas reguliavimas. 1) Visos sveikatos priežiūros įstaigos privalės užtikrinti galimybę asmens sveikatos priežiūros specialistams tobulintis ir jų tobulinimosi metu mokėti vidutinį darbo užmokestį ir spręsti personalo klausimus, kaip užtikrinti, kad darbuotojo mokymosi metu būtų tinkamai organizuotas darbas įstaigose.
Nors tai ir laikytina papildoma administracine našta sveikatos priežiūros įstaigoms, tačiau kadangi asmens sveikatos priežiūros specialistų tobulinimas sudarytų 60 val., jis neturėtų ženklios įtakos nei sveikatos priežiūros įstaigų finansams, nei jų organizaciniam darbui. Didesnę finansinę naštą pajus tos sveikatos priežiūros įstaigos, kurios savo iniciatyva apmoka asmens sveikatos priežiūros specialistų kvalifikacijos tobulinimo kursus. Asmens sveikatos priežiūros įstaigos turės kas penkerius metus pateikti darbdavio pažymas apie pagal atitinkamą kvalifikaciją specialistų išdirbtą laiką. Kaip galimą grėsmę dėl pradedamo asmens sveikatos priežiūros specialistų licencijavimo galima įžvelgti, kad dalis šių specialistų negaus licencijų ir dėl to tikėtinas specialistų trūkumas. Tačiau siekiant išvengti tokios grėsmės, Įstatymo projektu numatomas ilgas pereinamasis laikotarpis – Įstatymo projekte numatyta, kad specialistai, išskyrus išplėstinės praktikos vaistininką, asmens sveikatos priežiūros praktikos licencijas privalo įgyti iki 2023 m. sausio 1 d.
Projektais nustatomas teisinis reguliavimas būtų naudingas sveikatos priežiūros įstaigoms, nes:
1) reikšmingai prisidės prie asmens sveikatos priežiūros paslaugų kokybės gerinimo – būtent tokį argumentą nurodė Lietuvos gydytojų vadovų sąjunga 2019-02-02 raštu pritardama asmens sveikatos priežiūros specialistų licencijavimui;
2) sumažins administracinę naštą vykdant personalo atranką, jo administravimą, kvalifikacijos tobulinimą, t. y. sveikatos priežiūros įstaigoms nebereikės pačioms rinkti duomenų ir dokumentų tam, kad įsitikintų, ar asmens sveikatos priežiūros specialistas turi reikiamą kvalifikaciją ir gali eiti atitinkamas pareigas. Šiam faktui patikrinti pakaks viešai skelbiamos informacijos, kad atitinkamas specialistas turi reikiamą licenciją. Visuomenei, pirmiausia pacientams, Įstatymo projektas bus naudingas tuo, kad suteiks galimybę gauti kokybiškesnes asmens sveikatos priežiūros paslaugas, padidins skaidrumą, nes informacija, kokie asmens sveikatos priežiūros specialistai turi atitinkamas licencijas, bus vieša, padės geriau realizuoti įstatymų suteiktą teisę pasirinkti sveikatos priežiūros įstaigą ir sveikatos priežiūros specialistą. Poveikis valstybės finansams Akreditavimo tarnyboje kitų asmens sveikatos priežiūros specialistų, išskyrus gydytojus, slaugytojus, akušerius, gydytojus odontologus ir burnos priežiūros specialistus, licencijavimui reikės skirti keturias papildomas pareigybes, joms per 12 mėnesių darbo užmokesčiui reikėtų 95,4 tūkst. eurų (iš jų 1363,53 eurų valstybinio socialinio draudimo įmoka) ir 10,0 tūkst. eurų reikėtų jų darbo vietoms paruošti.
Akreditavimo tarnybai pradėjus vykdyti kitų asmens sveiktos priežiūros specialistų licencijavimą, prognozuotina, kad per pirmus 2 metus kasmet, kaip valstybės rinkliava už licencijos išdavimą, į valstybės biudžetą papildomai būtų sumokama apie 500 tūkst. eurų: licencijuotinų asmens sveikatos priežiūros specialistų skaičius yra maždaug 20 tūkst., didžiajai jų daliai (apie 18 tūkst.), kvalifikaciją įgijusiems anksčiau nei prieš 2 metus valstybės rinkliava būtų 27 eurai, kitiems (apie 2 tūkst.) – 16 eurų, licencijas visi specialistai turėtų gauti iki 2023 m. sausio 1 d. Kaip jau minėta šiame aiškinamajame rašte, vadovaujantis Sveikatos sistemos 51 straipsniu, valstybės ir savivaldybių sveikatos priežiūros įstaigų specialistų kvalifikacijos kėlimo ir persikvalifikavimo išlaidos Sveikatos apsaugos ministerijos nustatyta tvarka ir sąlygomis yra padengiamos iš valstybės ar savivaldybių biudžetų lėšų, jeigu šių išlaidų kitų padengimo šaltinių nenustato kiti įstatymai. Dabartiniu metu sveikatos apsaugos ministro nustatyta tvarka profesinės kvalifikacijos tobulinimo išlaidos kompensuojamos tik valstybės ir savivaldybių sveikatos priežiūros įstaigose dirbantiems gydytojams, gydytojams odontologams, vaistininkams, farmakotechnikams, slaugytojams, akušeriams, dantų technikams, burnos higienistams, gydytojo odontologo padėjėjams. Nenurodytiems specialistams kompensuojama iki 60 procentų privalomojo tobulinimosi kursų kainos. Konkreti suma priklauso nuo kvalifikacijos tobulinimo poreikio bei nuo Sveikatos apsaugos ministerijai skiriamų asignavimų.
priežiūros specialistus, daliai jų, dirbančių valstybės ir savivaldybės sveikatos priežiūros įstaigose, profesinio tobulinimo kompensavimui reikėtų papildomai skirti apie 40 tūkst. eurų. Papildomų finansinių išlaidų turėtų ir valstybės ir savivaldybių sveikatos priežiūros įstaigos, nes privalėtų užtikrinti galimybę asmens sveikatos priežiūros specialistams tobulintis ir jų tobulinimosi metu mokėti vidutinį darbo užmokestį. Taigi specialistui už laiką, skirtą kvalifikacijos kėlimui mokant jo vidutinį darbo užmokestį už 60 kvalifikacijos kėlimo valandų butų sumokėta ne mažesnis kaip 285 eurų vidutinis darbo užmokestis (Lietuvos statistikos departamento skelbiamas Bruto 2014 m. spalio mėn. sveikatos specialisto valandinis darbo užmokestis – 4,75 euro). Poveikis valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų administracinei naštai Įstatymo projektu siūlomas teisinis reguliavimas nedidins administracinės naštos valstybės ir savivaldybių institucijoms ir įstaigoms, t. y. juo nėra nustatomi papildomi informaciniai įpareigojimai valstybės institucijoms ir įstaigoms. Specialistų licencijavimą vykdanti institucija turės vykdyti specialistų licencijavimą ir licencijuojamos veiklos sąlygų laikymosi priežiūrą. Vykdydama šias funkcijas, ji naudosis veikiančiu Sveikatos priežiūros ir farmacijos specialistų licencijų registru, kuriame bus registruojamos licencijos ir kaupiami licencijavimo duomenys. Taip pat šio registro priemonėmis asmens sveikatos priežiūros specialistai galės elektroniniu būdu teikti dokumentus licencijai gauti, licencijas išduodanti institucija šio registro priemonėmis gaus informaciją iš kitų valstybės institucijų (pvz., apie rinkliavos sumokėjimą, įgytą išsilavinimą formaliojo švietimo įstaigose ir kt.). 6.
situacijai, korupcijai Priimti Įstatymų projektai neigiamos įtakos kriminogeninei situacijai ir korupcijai neturės. 7. Kaip įstatymų įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai Patvirtinus Įstatymų projektus, pagerės verslo sąlygos, kadangi asmens sveikatos priežiūros įstaigose dirbs kvalifikuoti asmens sveikatos priežiūros specialistai, kurių atitiktis profesinio pasirengimo licencijuojamai veiklai bus patikrinta išduodant asmens sveikatos priežiūros licenciją. 8. Įstatymų inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios Priėmus Įstatymų projektus kitų įstatymų keisti nereikės. 9. Ar įstatymų projektai parengti laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, o įstatymo projekto sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka Projektai parengti laikantis nustatytų Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, Projektų sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti ir suderinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka. 10. Ar įstatymų projektai atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus Įstatymų projektai atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir kitų Europos Sąjungos dokumentų nuostatas. 11. Jeigu įstatymams įgyvendinti reikia įgyvendinamųjų teisės aktų – kas ir kada juos turėtų priimti Įstatymams įgyvendinti reikės pakeisti šiuos teisės aktus:
1) Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2000 m. gruodžio 15 d. nutarimą Nr.
rinkliavos mokėjimo ir grąžinimo taisyklių patvirtinimo“;
2) Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2006 m. gegužės 19 d. įsakymą Nr. V-404 „Dėl Profesinės kvalifikacijos tobulinimo išlaidų kompensavimo tvarkos ir Kompensuojamos profesinės kvalifikacijos tobulinimo bazinės kainos nustatymo tvarkos aprašų patvirtinimo“. Įstatymams įgyvendinti reikės priimti Asmens sveikatos priežiūros licencijavimo taisykles, patvirtintas sveikatos apsaugos ministro įsakymu, patvirtinti medicinos normą dėl išplėstinės vaistininko praktikos. Nurodytų teisės aktų projektus rengs Sveikatos apsaugos ministerija. 12. Kiek valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymams įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti (pateikiami prognozuojami rodikliai einamaisiais ir artimiausiais 3 biudžetiniais metais) Poveikis valstybės finansams pateiktas aiškinamojo rašto 5 dalyje (Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai (jeigu rengiant įstatymų projektus toks vertinimas turi būti atliktas ir jo rezultatai nepateikiami atskiru dokumentu), galimos neigiamos priimto įstatymo pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad šių pasekmių būtų išvengta). 13. Įstatymų projektų rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados
įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno Eurovoc terminus, temas bei sritis Licencija, asmens sveikatos priežiūros specialistas. 15. Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai
SAM 2000-05-31 įsakymas Nr.
301 (https://e-seimas.lrs.lt/portal/legalAct/lt/TAD/TAIS.102647/asr); SAM 2010-08-12 įsakymas Nr.V-170 (https://www.e-tar.lt/portal/lt/legalAct/TAR.9A66AD110FCB/asr)
Vilnius Įvertinę įstatymo projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklių reikalavimams, teikiame šias pastabas:
teikiamo įstatymo pavadinimą, 1 straipsnyje išdėstytą įstatymo paskirtį, 2 straipsnyje apibrėžtas įstatyme vartojamas sąvokas, manome, kad ir įstatymo pavadinimas ir kitos minėtų straipsnių nuostatos yra per daug gremėzdiškos ir perteklinės. Mūsų nuomone, įstatymo pavadinimą reikia dėstyti taip: „Asmens sveikatos priežiūros praktikos įstatymas“, o tai, kad įstatymas netaikomas gydytojams, gydytojams odontologams, burnos priežiūros specialistams, slaugytojams ir akušeriams, besiverčiantiems atitinkamai medicinos praktika, odontologijos praktika, burnos priežiūros praktika, slaugos praktika ir akušerijos praktika, jau nustatyta įstatymo 1 ir 3 dalyse. Projekto 1 straipsnio 1 dalį siūlytume dėstyti taip: „Šio įstatymo paskirtis – reglamentuoti asmens sveikatos priežiūros specialisto, išskyrus gydytoją, gydytoją odontologą, burnos priežiūros specialistą, slaugytoją ir akušerį, besiverčiantį atitinkamai medicinos praktika, odontologijos praktika, burnos priežiūros praktika, slaugos praktika ir akušerijos praktika (toliau - asmens sveikatos priežiūros specialistas) vertimosi asmens sveikatos priežiūros praktika Lietuvos Respublikoje sąlygas“.
Tuo tarpu 3 dalis dėstytina taip: „Šis įstatymas nėra taikomas gydytojams, akušeriams, bendrosios praktikos slaugytojams, gydytojams odontologams ir burnos priežiūros specialistams, kurių veiklą atitinkamai reglamentuoja Lietuvos Respublikos medicinos praktikos įstatymas, Lietuvos Respublikos slaugos praktikos ir akušerijos praktikos įstatymas, Lietuvos Respublikos odontologijos praktikos ir burnos priežiūros praktikos įstatymas“. Atitinkamai tikslintinos ir kitos projekto nuostatos, atsižvelgiant į 1 straipsnio 1 dalyje įvestą „asmens sveikatos priežiūros specialisto“ santrumpą. 2. Projekto
praktika – tai asmens sveikatos priežiūros specialisto, pagal įgytą ar ją atitinkančią profesinę kvalifikaciją ir nustatytą kompetenciją atliekama asmens sveikatos priežiūra. Siūloma nuostata suponuoja, kad tam tikrais atvejais asmens sveikatos priežiūros specialistas asmens sveikatos priežiūros paslaugas gali teikti ne pagal mokymosi būdu įgytą kvalifikaciją, tačiau kažkokiu kitu būdu pripažintą kompetenciją. Pažymėtina, kad asmens sveikatos priežiūros specialistai asmens sveikatos priežiūros paslaugas Lietuvos Respublikoje gali teikti tik įstatymų nustatytą tvarka įgiję atitinkamą profesinę kvalifikaciją, tačiau vienu atveju tai gali būti konkreti įstatyme nurodyta įgyta profesinė kvalifikacija, kitu – tą profesiją kvalifikaciją atitinkanti kita jo įgytoji kvalifikacija.
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, projekto 2 straipsnio 1 dalyje brauktini žodžiai „ar ją atitinkančią“. 3. Projekto
kelių priežasčių. Pirma, tai nevisiškai tiksliai atspindi trumpinamos sąvokos
„asmens sveikatos priežiūros specialistas“ turinį ir esmę, ir antra, „asmens
sveikatos priežiūros specialisto“ sąvoka jau pati būtų dar ilgesnės formuluotės santrumpa, įvesta šio įstatymo 1 straipsnio 1 dalyje. 4. Projekto
nustatyta tvarka“, nes jie neturi jokio reguliacinio pobūdžio normų, t. y., nenustato jokių profesinės kvalifikacijos įgijimo ypatumų, apibrėžtų šiame įstatyme ir kitame konkrečiame teisės akte. Be to, po žodžių „biomedicinos technologo profesinę kvalifikaciją” įrašytini žodžiai „ar lygiavertę aukštojo mokslo kvalifikaciją“, nes įstatymų nustatyta tvarka biomedicinos technologo profesinei kvalifikacijai gali būti prilyginta ir kita Lietuvos Respublikoje anksčiau ar užsienio valstybėje įgyta aukštojo mokslo kvalifikacija. Analogiškai tikslintinos ir projekto 2 straipsnio 5, 6, 8-15 dalys. 5. Projekto
praktikos įgyvendinimo sąlygos, t. y. reikia atsisakyti nuostatos, kad jis turi turėti vaistininko licenciją (tai yra kitų straipsnių reguliavimo dalykas).
Projekto 2 straipsnyje, apibrėžiančioje įstatyme vartojamas sąvokas, užtenka nurodyti sąlygas (kaip ir kitose šio straipsnio dalyse), kada asmuo laikomas išplėstinės praktikos vaistininku, t. y. asmuo, įgijęs išplėstinės praktikos vaistininko profesinę kvalifikaciją ar lygiavertę aukštojo mokslo kvalifikaciją“. 6. Projekto
nėra nustatomos jokios asmens sveikatos priežiūros specialistų rengimo nuostatos, t. y. jie rengiami(studijos organizuojamos ir vykdomos) Lietuvos Respublikos aukštųjų mokyklų nustatyta tvarka. 7. Vertinant projekto 3 straipsnio nuostatas, pažymėtina, kad visose šio straipsnio dalyse, reglamentuojančiose profesinių kvalifikacijų įgijimą, vartojama formuluotė
„arba įgijus lygiavertę aukštojo mokslo kvalifikaciją“. Pažymėtina, kad šios
nuostatos vartojimas šiame straipsnyje nėra tikslus ir pagrįstas, nes jame reglamentuojamas būtent konkrečių profesinių kvalifikacijų Lietuvos Respublikos mokslo ir studijų institucijose įgijimas. Tuo tarpu, jeigu asmens, įgijusio kažkokią kitokią aukštojo mokslo kvalifikaciją, kvalifikacija pripažįstama lygiaverte šiai konkrečiai profesinei kvalifikacijai, tai jau yra ne šio, o 4 straipsnio, reglamentuojančio specialistų profesinės kvalifikacijos pripažinimą, reguliavimo dalykas. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, projekto 3 straipsnio 1-13 dalyse brauktini žodžiai „arba įgijus lygiavertę aukštojo mokslo kvalifikaciją“. 8.
į Mokslo ir studijų įstatyme įtvirtintą studijų sistemos sandarą ir aukštojo mokslo kvalifikacijų rūšis, švietimo, mokslo ir sporto ministro patvirtintą Studijų krypčių ir krypčių grupių, pagal kurias vyksta studijos aukštosiose mokyklose, sąrašą, bei į tai, kad asmenims, baigusiems pirmosios pakopos kolegines studijas, suteikiamas ir profesinio bakalauro, baigusiems universitetines studijas – ir bakalauro kvalifikaciniai laipsniai, siūlome tikslinti projekto 3 straipsnio nuostatas, aiškiai nustatant kokios studijų krypties kokią studijų programą baigę asmenys įgyja įstatyme numatytą konkrečią profesinę kvalifikaciją ir kvalifikacinį laipsnį. Pavyzdžiui, šio straipsnio 1 dalis galėtų būti dėstoma taip: „Gyvybės mokslų bakalauro kvalifikacinis laipsnis ir biomedicinos technologo profesinė kvalifikacija įgyjama baigus pirmos pakopos universitetines biochemijos studijų krypties medicininės ir veterinarinės biochemijos arba medicininės ir veterinarinės genetikos studijas, o sveikatos mokslų profesinio bakalauro laipsnis ir biomedicinos technologo profesinė kvalifikacija įgyjama baigus kolegines medicinos technologijų studijų krypties biomedicininės diagnostikos studijas“, 2 dalis dėstytina taip: „Sveikatos mokslų profesinis bakalauras ir dietisto profesinė kvalifikacija įgyjama baigus kolegines mitybos studijų krypties dietetikos studijas“. Analogiškai tikslintinos ir kitos šio straipsnio nuostatos. 9. Atsižvelgiant į tai, kad „vaistininko“ sąvoka jau apibrėžta Lietuvos Respublikos farmacijos įstatyme, o šio projekto tikslas nėra reglamentuoti vaistininkų profesinės kvalifikacijos įgijimo sąlygas, projekto 3 straipsnio 4 dalis dėstytina taip:
„Išplėstinės praktikos vaistininko profesinė kvalifikacija
suteikiama vaistininkui, baigus išplėstinės praktikos vaistininko neformaliojo švietimo programą aukštojoje mokykloje, rengiančioje vaistininkus“.
Be to, siekiant teisinio aiškumo, reikėtų nustatyti ir subjektą, įgaliotą rengti tokios neformalios švietimo programos turinį, bei suteiktos profesinės kvalifikacijos įforminimo dokumentus, nes aukštosios mokyklos, klausytojams, baigusiems neformaliojo suaugusiųjų švietimo programas, aukštojo mokslo diplomas apie suteiktą kvalifikaciją neišduodamas. 10. Projekto
koleginės ir universitetinės pirmos pakopos studijos, ar, vis dėlto, tik universitetinės pirmos pakopos studijos. 11. Projekto
mokymo įstatyme reglamentuojamą profesinio mokymo teikimą (ar tai formalusis, modulinis ar neformalusis profesinis mokymas). 12. Siekiant teisės akto nuostatų dėstymo nuoseklumo, projekto 4 straipsnio 3 dalies nuostatos, turėtų būti dėstomos iš karto po 1 dalies. 13. Siekiant teisinio aiškumo bei atsižvelgiant į tai, kad sveikatos apsaugos ministras kompetenciją specialistams nustatys ne individualiai, o bendrai visai atitinkamai pareigybei, projekto 4 straipsnio 2 dalį siūlome dėstyti taip:
„Asmens sveikatos priežiūros specialistų pareigybių kompetencijas nustato
Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministras”. 14.
įgijimas ir įgyvendinimas“ Pažymėtina, kad šis projekto straipsnio pavadinimas yra per daug bendro pobūdžio ir galėtų būti naudojamas, pavyzdžiui, įstatymo skyriaus pavadinimui, tuo tarpu straipsnių pavadinimai, vadovaujantis teisės technikos taisyklėmis ir teisinio aiškumo principu, turi tiksliai atspindėti straipsnio reguliavimo dalyką. Kartu pažymėtina, jog straipsnio nuostatos turi itin mažai ką bendro su teisės verstis asmens sveikatos priežiūros praktika įgyvendinimu, taigi keltinas klausimas, ar šis žodis straipsnio pavadinime apskritai yra reikalingas, ar jis nėra klaidinantis. Todėl siūlytina straipsnį skaidyti į atskirus straipsnius su deramais pavadinimais, nes, nagrinėjimo straipsnio atveju, straipsnyje yra nuostatų niekaip nesusijusių su teisės verstis asmens sveikatos priežiūros praktika įgijimu ir įgyvendinimu, pavyzdžiui, straipsnio 9 – 12 dalys. Teigtina, kad projekto 5 straipsnio 1 – 2 dalys turėtų sudaryti atskirą straipsnį, nustatantį teisės verstis asmens sveikatos priežiūros praktika įgijimo pagrindus, straipsnio 3 – 11 dalys turėtų sudaryti straipsnį reguliuojantį licencijų išdavimo procesą. Straipsnio 12 dalis turėtų būti dėstoma atskiru straipsniu, reguliuojančiu, licencijas išduodančios institucijos sprendimų apskundimą. 15. Projekto
„Šveicarijos Konfederacijoje“. 16. Projekto
verstis asmens sveikatos priežiūros praktika Lietuvos Respublikoje. Šios straipsnio dalies turinys diskutuotinas. Pirma, atkreiptinas dėmesys, kad laikantis teisės technikos, teisės aktų dėstymo ir teisinio aiškumo principo reikalavimų, savarankiškos teisės normos turi būti dėstomos ne teksto pavidalu, o atskiromis atitinkamo straipsnio dalimis.
Analogiška pastaba dėl netinkamo teisės normų dėstymo teksto pavidalu taikytina ir analizuojamo straipsnio 3, 6, 9 ir 11 dalims. Antra, pažymėtina, kad analizuojama straipsnio dalis reguliuoja išimtinius teisės verstis asmens sveikatos priežiūros praktika atvejus ir šioje straipsnio dalyje surašytos kelios savarankiškos teisės normos, reguliuojančios skirtingus šios teisės aspektus. Todėl teigtina, kad vadovaujantis teisės aktų aiškumo ir sistemiškumo reikalavimais, šios nuostatos turėtų būti dėstomos ne straipsnyje, reguliuojančiame bendruosius pagrindus, susijusius su teisės verstis asmens sveikatos priežiūros praktika, o atskirame straipsnyje, su atitinkamu pavadinimu. Trečia, pastebėtina, kad projektas nei sveikatos priežiūros įstaigai, nei asmeniui, laikinai ir kartais besiverčiam asmens sveikatos priežiūros praktika Lietuvos Respublikoje, nenumato pareigos pranešti apie tokį laikiną vertimąsi asmens sveikatos priežiūros praktika licencijas išduodančiai institucijai. Todėl kyla abejonių, ar ši institucija apskritai galės įgyvendinti jai pavedamą tokių asmenų priežiūros funkciją. Ketvirta, pažymėtina, jog veiksmai, kurių įpareigojama imtis licencijas išduodanti institucija, jei sužino, kad asmuo laikinai ar kartais verčiasi asmens sveikatos priežiūros praktika pažeisdamas teisės aktų reikalavimus, kelia abejonių dėl jų adekvatumo daromiems pažeidimams. Manytina, kad siekiant užtikrinti pacientų teises, licencijas išduodanti institucija pirmiausia turėtų tokį asmenį informuoti, kad jis netenka teisės laikinai ar kartais verstis asmens sveikatos priežiūros praktika Lietuvos Respublikoje.
Be to, apie tokią aplinkybę nedelsiant turėtų būti informuojama ir asmens sveikatos priežiūros įstaiga, kurioje asmuo laikinai ar kartais verčiasi asmens sveikatos priežiūros praktika, kartu pateikiant reikalavimą uždrausti tokiam asmeniu verstis asmens sveikatos priežiūros praktika šioje įstaigoje. Penkta, svarstytina, ar projekto 5 straipsnio 2 dalies nuostatos, kad licencijas išduodanti institucija specialistą, laikinai ir kartais besiverčiantį asmens sveikatos priežiūros praktika Lietuvos Respublikoje, traukia administracinėn atsakomybėn Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso nustatyta tvarka, jei jis nesilaiko savo pareigų, nereikėtų atsisakyti kaip ne tik ne šio straipsnio, tačiau ir ne šio įstatymo reguliavimo dalyko. Pažymėtina, kad teikiamame projekte nėra nuostatų, nustatančių, kad administracinėn atsakomybėn įstatymų nustatyta tvarka traukiami asmens sveikatos priežiūros licencijas turintys specialistai. Atsižvelgiant į tai, siūlome laikytis nuoseklumo, ir visų asmens sveikatos priežiūros specialistų atsakomybę už tam tikrų teisės aktų pažeidimą reglamentuoti (arba iš viso šiame įstatyme nereglamentuoti, nes tai yra ANK reguliavimo dalykas) vienodai. 17. Projekto
tikslina licencijos duomenis, ir atsisako juos tikslinti, tačiau pačiame projekte neatskleisti nei pagrindai, kuriems esant licencijos privalo būti tikslinamos, nei pagrindai, kuriems esant priimamas sprendimas atsisakyti tikslinti licencijos duomenis. Atsižvelgiant į tai, siūlome papildyti projektą atitinkamomis nuostatomis. 18.
asmenų lygiateisiškumo principu, nėra aišku, kodėl projekto 5 straipsnio 5 dalies 2 punkte išskiriamos keturios profesinės kvalifikacijos, kurias turintiems asmenims nebūtinas tam tikro lygio valstybinės kalbos mokėjimas, kai tuo tarpu visiems kitiems, siekiantiems gauti asmens sveikatos priežiūros praktikos licenciją, toks mokėjimas yra būtinas. 19. Derinant projekto nuostatas tarpusavyje, projekto 5 straipsnio 6 dalyje vietoj žodžių
„kitoje valstybėje narėje“ įrašytinas žodis „užsienyje“ (nes užsienyje įgytos
profesinės kvalifikacijos pripažinimo procedūra bus atliekama nepriklausomai nuo to, ar ji įgyta valstybėje narėje, ar ne valstybėje narėje). 20. Projekto
Vyriausybė“, nes nuostatai, jau yra patvirtinti remiantis kitų įstatymų nuostatomis ir papildomai šio fakto kartoti teikiamame įstatyme nėra prasmės. 21. Projekto
duomenų tvarkymo reikalavimais ir nuoroda į Reglamentą (ES) 2016/679. Toks analogiško turinio nuostatos kartojimas vertintinas kaip perteklinis ir neatitinkantis teisės akto glaustumo reikalavimo. Teigtina, kad projekte turi būti įtvirtinta viena bendro pobūdžio nuostata, reguliuojanti asmens duomenų tvarkymą, kai jie tvarkomi teikiamo įstatymo tikslais. 22. Projekto
licencijos išdavimą imama nustatyto dydžio valstybės rinkliava, tačiau projekto aiškinamajame rašte teigiama, kad valstybės rinkliava už šią paslaugą bus imama.
Vertinant tai, atkreiptinas dėmesys, jog pagal Mokesčių administravimo įstatymo 2 straipsnio 25 dalies ir 13 straipsnio 15 punkto nuostatas, valstybės rinkliava yra laikoma mokesčiu, o atsižvelgus į to paties įstatymo 3 straipsnio 2 dalį, nustatančią, jog atitinkamas mokestis, kurio nustatymas priklauso Lietuvos Respublikos kompetencijai, gali būti nustatomas tik įstatymu, manytina, jog objektai, už kuriuos mokama valstybės rinkliava, turėtų būti nustatomi įstatymu. Manome, jog tais atvejais, kai įstatymuose nustatomos konkrečios valstybės institucijų teikiamos asmenims paslaugos, kartu turėtų būti aiškiai įtvirtinama, ar už šias paslaugas turi būti mokama valstybės rinkliava. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo aktuose ne kartą buvo konstatuota, kad tokie esminiai mokesčio elementai kaip mokesčio objektas, mokestinių santykių subjektai, jų teisės ir pareigos, mokesčio dydžiai (tarifai), mokėjimo terminai, išimtys ir lengvatos turi būti nustatomi įstatymu (2000 m. kovo 15 d., 2002 m. birželio 3 d., 2007 m. lapkričio 29 d., 2012 m. gruodžio 14 d. Konstitucinio Teismo nutarimai). Atsižvelgiant į tai, manome, kad tuo atveju, jeigu licencijų išdavimas ar duomenų tikslinimas būtų valstybės rinkliavos objektai, tai turėtų būti aiškiai įtvirtinta įstatyme. 23. Svarstytina, ar projekto 6 straipsnyje nereikėtų nustatyti, kokios teisinės pasekmės kils asmeniui, atsisakius jam išduoti licenciją pagal šio straipsnio nuostatas. Tai yra nėra aišku, ar toks asmuo gali vėl pakartotinai ir nedelsiant kreiptis dėl licencijos išdavimo. 24. Projekto
priežiūros specialistui, kuriam anksčiau buvo panaikintas licencijos galiojimas.
Pažymėtina, jog tokiu atveju, asmuo turėtų licencijas išduodančiai institucijai pateikti paraišką dėl licencijos išdavimo. Tačiau įstatymo projekte niekur nenustatoma, per kiek laiko tokiu atveju turėtų būti išnagrinėta paraiška ir priimtas sprendimas dėl licencijos išdavimo, ar neišdavimo. Be to, pažymėtina, kad nėra aišku ir tai, kokiu pagrindu šiuo atveju asmenims galėtų būti atsisakoma išduoti licenciją. Kartu pažymėtina, kad šiuo atveju, jokios įstatymo projekto nuostatos negali būti taikomos pagal analogiją, pavyzdžiui, projekto 5 straipsnio 7 dalis, ar projekto 6 straipsnis, nes trūkstamas reguliavimas yra tiesiogiai susijęs su asmenų teisių apimties reguliavimu, todėl įstatyme turi būti aiškiai nustatyta, koks reguliavimas ir kokie terminai turi būti taikomi projekto 7 straipsnio atveju. 25. Svarstytina, ar pagrįsta ir proporcinga projekto 7 straipsnio 1 dalies nuostata, numatanti, kad nepriklausomai nuo to, kokios rūšies licencija ir kokiu pagrindu bus panaikinta, bus ribojamas ir specialisto licencijos pagal bet kokią kitą įgytą profesinę kvalifikaciją išdavimas. 26. Projekto
sustabdymo panaikinimo“. 27. Svarstytina, ar projekto 8 straipsnio 1 dalies 5 punkte žodžiai „ir nusprendė, kad specialisto kvalifikacija neatitinka licencijoje nurodytos profesinės kvalifikacijos reikalavimų“ neturėtų būti brauktini kaip pertekliniai, nes jie suponuoja kumuliatyvią šiame punkte įtvirtintą licencijos sustabdymo sąlygą, t. y. 1) specialistas turi padaryti vieną šiurkščią praktikos ar dvi praktikos klaidas bei 2) komisija turi nuspręsti, kad jo kvalifikacija neatitinka reikalavimų.
Tačiau pažymėtina, kad profesinės kompetencijos vertinimo komisijos sprendimas nuspręsti, kad specialisto profesinė kvalifikacija neatitinka licencijoje nurodytos profesinės kvalifikacijos reikalavimų, kaip savarankiškas licencijos sustabdymo pagrindas jau numatytas šios dalies 3 punkte. Atsižvelgiant į tai, svarstytina, ar po padarytų praktikos klaidų konstatavimo, papildomas komisijos sprendimas, kad jis neatitinka profesinės kvalifikacijos reikalavimų, nebūtų perteklinis ir neiškreiptų paties šiame punkte numatyto licencijos sustabdymo pagrindo esmės. O jeigu konstatavimas, kad specialisto kvalifikacija neatitinka licencijoje nurodytos profesinės kvalifikacijos reikalavimų, vis dėlto, būtinas, galbūt reikėtų apskritai atsisakyti 8 straipsnio 1 dalies 5 punkto, nes atvejai, kada po padarytų praktikos klaidų gali būti priimamas atitinkamas sprendimas apie tai, kad specialisto kvalifikacija neatitinka licencijoje nurodytos profesinės kvalifikacijos reikalavimų (o šis licencijos galiojimo sustabdymo pagrindas yra įtvirtintas 8 straipsnio 1 dalies 3 punkte), numatyti projekto 12 straipsnio 3 dalyje. 28. Projekto
įstatymo 5 straipsnio 5 dalies 9 punkte nurodytos licencijos“ įrašytini žodžiai
„vaistininko turimos vaistininko praktikos licencijos galiojimas sustabdomas
arba panaikinamas“. 29. Svarstytinas8 straipsnio 9 dalyje nurodytas baigtinis subjektų, galinčių kreiptis į licencijas išduodančią instituciją dėl licencijos sustabdymo, sąrašas, nes pagal siūlomą reguliavimą minėtu klausimu negalėtų kreiptis, pvz., nukentėjęs pacientas.
Taip pat nėra aišku, kodėl kaip atskira subjektų grupė išskiriamos
„kitos valstybės ir savivaldybių institucijos“, nors jos gali neturėti nieko
bendro ne tik su asmens sveikatos priežiūros specialistu, tačiau ir su asmens sveikatos priežiūra apskritai. Analogiško turinio pastaba taikytina ir projekto
ginčytina grupe – „kiti juridiniai asmenys“. 30. Projekto 9 straipsnio 1 dalies 2 punkte vietoj žodžių „nepateikė dokumentų, patvirtinančių licencijos galiojimo sustabdymo pagrindo, nurodyto šio įstatymo 8 straipsnio 7 dalyje, išnykimą“ įrašytini žodžiai „nepateikė dokumentų, nurodytų šio įstatymo 8 straipsnio 7 dalyje, patvirtinančių licencijos galiojimo sustabdymo pagrindo išnykimą“. 31. Projekto
“kurią nustato Profesinės kompetencijos vertinimo komisija“, nes jie suponuoja
ne tik tai, kad pirmąją šiurkščią klaidą galėjo nustatyti ne ši komisija, bet ir tai, kad šiurkščias praktikos klaidas gali nustatyti ne Profesinės kompetencijos vertinimo komisija, o kažkoks kitas subjektas. 32. Svarstytina, ar siekiant teisinio aiškumo, projekto 11 straipsnio 6 punkte neturėtų būti nurodyti subjektai, įgalioti nustatyti asmens sveikatos priežiūros specialistų profesinės etikos principus bei prižiūrėti jų laikymąsi (tuo pačiu konstatuojant principų pažeidimą, kuris yra vienas iš pagrindų stabdyti licencijos galiojimą). 33.
iki šio įstatymo įsigaliojimo nebuvo įgiję atitinkamo kvalifikacinio laipsnio ir (ar) profesinės kvalifikacijos, tačiau vertėsi asmens sveikatos priežiūros praktika, turi teisę iki 2023 m. sausio 1 d. verstis asmens sveikatos priežiūros praktika ir neturėdami praktikos licencijos, ar, vis dėlto: 2) visi asmenys verstis asmens sveikatos priežiūros praktika neturėdami galiojančios praktikos licencijos gali iki 2023 m. sausio 1 d. Projekto
formuluotės nėra aišku, kokio turinio reikalavimai dėl licencijos (ne)reikalingumo taikomi išplėstinės praktikos vaistininkams, t. y. neaišku, ar jie licenciją turės įgyti anksčiau numatytos datos, ar, vis dėlto, jiems licencija apskritai nebus reikalinga (kas, mūsų nuomone, būtų nepagrįsta). 34. Vertinant projekto 13 straipsnio 3 dalyje numatytą terminą - 2023 m. sausio 1 d., iki kurio dar nereikalinga licencija, nėra aiškus šios datos pasirinkimo pagrįstumas. Pažymėtina, kad koleginės ar universitetinės pirmos pakopos studijos paprastai trunka 3-3.5 metų, todėl asmenys, kurie šiuo metu teisėtai verčiasi asmens sveikatos priežiūros praktika, po įstatymo įsigaliojimo iki minėtos datos niekaip nespės įgyti būtino išsilavinimo. Pastebėtina, kad įstatymų leidybos praktikoje, siekiant nepažeisti konstitucinio asmenų teisėtų lūkesčių principo, nustatant naujus reikalavimus asmenims, kurie teisėtai iki įstatymo įsigaliojimo verčiasi tam tikra profesija, paprastai yra suteikiamas pakankamas laiko tarpas, per kurį šie asmenys gali įgyti atitinkamą išsilavinimą, kuris užtikrintų jų galimybę toliau verstis atitinkama profesija. Tuo atveju, jei įstatymo įsigaliojimo data nebūtų deramai patikslinta, turėtų būti svarstomas analizuojamos nuostatos derėjimas su Konstitucijos nuostatomis. Departamento direktorius Andrius Kabišaitis E. Mušinskis, tel. (8 5) 239 6356 , el. p. [email protected] D.
Zebleckis, tel. (8 5) 239 6906, el. p. [email protected]
Vilnius Įvertinę įstatymo projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklių reikalavimams, teikiame šias pastabas:
į Mokslo ir studijų įstatyme įtvirtintą studijų sistemos sandarą ir aukštojo mokslo kvalifikacijų rūšis, švietimo, mokslo ir sporto ministro patvirtintą Studijų krypčių ir krypčių grupių, pagal kurias vyksta studijos aukštosiose mokyklose, sąrašą, siūlome tikslinti projekto 3 straipsnio nuostatas, nustatant, kad ne baigus atitinkamą studijų programą įgyjamas atitinkamos studijų krypties bakalauro ar profesinio bakalauro kvalifikacinis laipsnis, o kad atitinkamas bakalauro ar profesinio bakalauro kvalifikacinis laipsnis įgyjamas baigus tam tikros studijų krypties studijų programą, t y. šio straipsnio 1 dalis turėtų būti dėstoma taip: „Biomedicinos technologo profesinė kvalifikacija įgyjama kartu su sveikatos mokslų profesinio bakalauro kvalifikaciniu laipsniu baigus kolegines pirmosios pakopos medicinos technologijų studijų krypties biomedicininės diagnostikos studijas, arba kartu su gyvybės mokslų bakalauro kvalifikaciniu laipsniu baigus universitetines pirmosios pakopos biochemijos studijų krypties medicininės ir veterinarinės biochemijos studijas arba universitetines pirmosios pakopos genetikos studijų krypties medicininės ir veterinarinės genetikos studijas, arba įgijus jai lygiavertę aukštojo mokslo kvalifikaciją“. Analogiškai tikslintinos ir kitos šio straipsnio nuostatos. 2.
projekto nuostatas tarpusavyje, projekto 3 straipsnio 4 dalies pirmasis sakinys dėstytinas taip: „Išplėstinės praktikos vaistininko profesinė kvalifikacija įgyjama vaistininkui baigus išplėstinės praktikos vaistininko neformaliojo švietimo programą mokslo ir studijų institucijoje, rengiančioje vaistininkus, ir gavus tai patvirtinantį šios institucijos išduotą pažymėjimą“. Taip pat siūlome vietoj žodžių „mokslo ir studijų institucijoje“ vartoti sąvoką
„aukštojoje mokykloje“, nes kitos rūšies mokslo studijų institucijos –
mokslinių tyrimų institutai, vaistininkų neruošia. 3. Projekto
tęstinio)“is reiktų patikslinti, atsižvelgiant į Profesinio mokymo įstatyme reglamentuojamą profesinio mokymo teikimą (ar tai formalusis, modulinis ar neformalusis profesinis mokymas). 4. Siekiant teisinio aiškumo, projekto 5 straipsnio 19 dalyje siūlome nurodyti, kad valstybės ir rinkliava imama ir už licencijos tikslinimą, pasikeitus licencijos turėtojo duomenims. 5. Projekto
teisinio aiškumo, projekto 12 straipsnio 6 punkte siūlome nurodyti subjektus, įgaliotus tvirtinti asmens sveikatos priežiūros specialistų profesinės etikos principus bei prižiūrėti jų laikymąsi, tuo pačiu konstatuojant galimą principų pažeidimą, kuris yra vienas iš pagrindų stabdyti licencijos galiojimą, nes kituose Lietuvos Respublikos įstatymuose šių profesinės etikos principų tvirtinimas nėra numatytas. 7. Vertinant projekto 14 straipsnio 3 dalyje numatytą terminą - 2023 m. sausio 1 d., iki kurio dar nereikalinga licencija, svarstytinas šios datos pasirinkimo pagrįstumas. Pažymėtina, kad Seimo sveikatos reikalų komiteto 2020-06-17 išvadoje Nr.
111-P-20 nustatyta, kad projektu reglamentuojamiems specialistams ir šiuo metu yra keliami atitinkami profesinės kompetencijos reikalavimai, tik projektu dalis aukščiau nurodyto poįstatyminio reglamentavimo nuostatų, įskaitant profesinės kvalifikacijos įgijimą, perkeliama į įstatyminį reguliavimą, todėl keliamas klausimas dėl asmenų, kurie neturi ar neturės įstatyme nurodytos profesinės kvalifikacijos yra neaktualus, nes tokių asmenų nebus (jų vertimasis asmens sveikatos priežiūros veikla ir dabar būtų neteisėtas). Atsižvelgiant į tai, kad pereinamojo laikotarpio atitinkamai profesinei kvalifikacijai aukštosiose mokyklose ar profesinio mokymo įstaigose įgyti net ir nereiks, lieka neaišku, kodėl projekte nustatytas net 1,5 metų pereinamasis laikotarpis, per kurį asmens sveikatos priežiūros specialistai turėtų įgyti licenciją, t. y. nustatomas neproporcingas net pusantrų metų terminas tiesiog formaliai pateikti specialistų jau turimą profesinę kvalifikaciją liudijančius ir kitus reikalingus dokumentus licencijas išduodančiai institucijai. Departamento direktorius Andrius Kabišaitis E. Mušinskis, tel. (8 5) 239 6356 , el. p. [email protected] D. Zebleckis, tel. (8 5) 239 6906, el. p. [email protected]
Sveikatos reikalų komitetas
2020-06-17
pirmininkė A. Kubilienė, komiteto pirmininko pavaduotojas R. Martinėlis, komiteto nariai A. Armonaitė, K. Bartkevičius, I. Degutienė, D. Kaminskas, A. Kirkutis, J. Liesys, L. Matkevičienė, A. Matulas, I. Rozova, A. Vinkus. Komiteto biuras: Biuro vedėja J. Bandzienė, patarėjai A. Astrauskas, K. Civilkienė, E. Jankauskas, V. Valainytė, padėjėjos D. Jonelytė, M. Neverkevičienė. Kviestieji asmenys: sveikatos apsaugos ministras A. Veryga, sveikatos apsaugos ministerijos atstovai V. Srogė, O. Vitkūnienė, M. Domeikienė, Valstybinės akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnybos atstovai N. Ribokienė, D. Giruckas, Lietuvos vaistinių asociacijos atstovės K. Nemaniūtė-Gagė, R. Bardauskienė. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2020-06-051 Įvertinę įstatymo projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklių reikalavimams, teikiame šias pastabas:
pavadinimą, 1 straipsnyje išdėstytą įstatymo paskirtį, 2 straipsnyje apibrėžtas įstatyme vartojamas sąvokas, manome, kad ir įstatymo pavadinimas ir kitos minėtų straipsnių nuostatos yra per daug gremėzdiškos ir perteklinės.
Mūsų nuomone, įstatymo pavadinimą reikia dėstyti taip: „Asmens sveikatos priežiūros praktikos įstatymas“, o tai, kad įstatymas netaikomas gydytojams, gydytojams odontologams, burnos priežiūros specialistams, slaugytojams ir akušeriams, besiverčiantiems atitinkamai medicinos praktika, odontologijos praktika, burnos priežiūros praktika, slaugos praktika ir akušerijos praktika, jau nustatyta įstatymo 1 ir 3 dalyse. Projekto 1 straipsnio 1 dalį siūlytume dėstyti taip: „Šio įstatymo paskirtis
Respublikos medicinos praktikos įstatymas, Lietuvos Respublikos slaugos praktikos ir akušerijos praktikos įstatymas, Lietuvos Respublikos odontologijos praktikos ir burnos priežiūros praktikos įstatymas“. Atitinkamai tikslintinos ir kitos projekto nuostatos, atsižvelgiant į 1 straipsnio 1 dalyje įvestą „asmens sveikatos priežiūros specialisto“ santrumpą. Pritarti Patikslinti projekto 1, 2 straipsniai ir kitos nuostatos (sąvoka „specialistas“ pakeista į sąvoką „asmens sveikatos priežiūros specialistas“). 2. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
1 2.
Projekto 2 straipsnio 1 dalyje siūloma nustatyti, kad asmens sveikatos priežiūros praktika – tai asmens sveikatos priežiūros specialisto, pagal įgytą ar ją atitinkančią profesinę kvalifikaciją ir nustatytą kompetenciją atliekama asmens sveikatos priežiūra. Siūloma nuostata suponuoja, kad tam tikrais atvejais asmens sveikatos priežiūros specialistas asmens sveikatos priežiūros paslaugas gali teikti ne pagal mokymosi būdu įgytą kvalifikaciją, tačiau kažkokiu kitu būdu pripažintą kompetenciją. Pažymėtina, kad asmens sveikatos priežiūros specialistai asmens sveikatos priežiūros paslaugas Lietuvos Respublikoje gali teikti tik įstatymų nustatytą tvarka įgiję atitinkamą profesinę kvalifikaciją, tačiau vienu atveju tai gali būti konkreti įstatyme nurodyta įgyta profesinė kvalifikacija, kitu – tą profesiją kvalifikaciją atitinkanti kita jo įgytoji kvalifikacija. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, projekto 2 straipsnio 1 dalyje brauktini žodžiai „ar ją atitinkančią“. Pritarti
kanceliarijos Teisės departamentas,
3
įvedamos „specialisto” santrumpos siūlome atsisakyti dėl kelių priežasčių. Pirma, tai nevisiškai tiksliai atspindi trumpinamos sąvokos „asmens sveikatos priežiūros specialistas“ turinį ir esmę, ir antra, „asmens sveikatos priežiūros specialisto“ sąvoka jau pati būtų dar ilgesnės formuluotės santrumpa, įvesta šio įstatymo 1 straipsnio 1 dalyje. Pritarti
kanceliarijos Teisės departamentas,
456
brauktini žodžiai „šio įstatymo ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka“, nes jie neturi jokio reguliacinio pobūdžio normų, t. y., nenustato jokių profesinės kvalifikacijos įgijimo ypatumų, apibrėžtų šiame įstatyme ir kitame konkrečiame teisės akte.
Be to, po žodžių „biomedicinos technologo profesinę kvalifikaciją” įrašytini žodžiai „ar lygiavertę aukštojo mokslo kvalifikaciją“, nes įstatymų nustatyta tvarka biomedicinos technologo profesinei kvalifikacijai gali būti prilyginta ir kita Lietuvos Respublikoje anksčiau ar užsienio valstybėje įgyta aukštojo mokslo kvalifikacija. Analogiškai tikslintinos ir projekto 2 straipsnio 5, 6, 8-15 dalys. Pritarti iš dalies Projektas patikslintas, įrašant žodžius „ar jai lygiavertę aukštojo mokslo kvalifikaciją“, išskyrus projekto 2 straipsnio 7, 9 ir 14 dalį. 5. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
7
nereikia nustatinėti išplėstinės praktikos vaistininko praktikos įgyvendinimo sąlygos, t. y. reikia atsisakyti nuostatos, kad jis turi turėti vaistininko licenciją (tai yra kitų straipsnių reguliavimo dalykas). Projekto 2 straipsnyje, apibrėžiančioje įstatyme vartojamas sąvokas, užtenka nurodyti sąlygas (kaip ir kitose šio straipsnio dalyse), kada asmuo laikomas išplėstinės praktikos vaistininku, t. y. asmuo, įgijęs išplėstinės praktikos vaistininko profesinę kvalifikaciją ar lygiavertę aukštojo mokslo kvalifikaciją“. Pritarti iš dalies Pasiūlymas: pakeisti projekto 2 straipsnio 7 dalį ir ją išdėstyti taip: „7. Išplėstinės praktikos vaistininkas – vaistininko praktikos licenciją turintis vaistininkas, šio įstatymo ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka įgijęs išplėstinės praktikos vaistininko profesinę kvalifikaciją.“
kanceliarijos Teisės departamentas, 2020-06-053 6.
Projekto 3 straipsnio pavadinime brauktini žodžiai „rengimas ir“, nes šiame straipsnyje nėra nustatomos jokios asmens sveikatos priežiūros specialistų rengimo nuostatos, t. y. jie rengiami
nustatyta tvarka. Pritarti
kanceliarijos Teisės departamentas,
nuostatas, pažymėtina, kad visose šio straipsnio dalyse, reglamentuojančiose profesinių kvalifikacijų įgijimą, vartojama formuluotė „arba įgijus lygiavertę aukštojo mokslo kvalifikaciją“. Pažymėtina, kad šios nuostatos vartojimas šiame straipsnyje nėra tikslus ir pagrįstas, nes jame reglamentuojamas būtent konkrečių profesinių kvalifikacijų Lietuvos Respublikos mokslo ir studijų institucijose įgijimas. Tuo tarpu, jeigu asmens, įgijusio kažkokią kitokią aukštojo mokslo kvalifikaciją, kvalifikacija pripažįstama lygiaverte šiai konkrečiai profesinei kvalifikacijai, tai jau yra ne šio, o 4 straipsnio, reglamentuojančio specialistų profesinės kvalifikacijos pripažinimą, reguliavimo dalykas. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, projekto 3 straipsnio 1-13 dalyse brauktini žodžiai „arba įgijus lygiavertę aukštojo mokslo kvalifikaciją“. Nepritarti Išbraukus žodžius „arba jam lygiavertę aukštojo mokslo kvalifikaciją“, nepateks asmenys, kurie studijas baigė anksčiau, kai buvo taikomi atitinkamai ankstesnių metų studijų krypčių klasifikatoriai, arba jų nebuvo iš viso (pvz., sovietmečiu). 8. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2020-06-05 8.
Atsižvelgiant į Mokslo ir studijų įstatyme įtvirtintą studijų sistemos sandarą ir aukštojo mokslo kvalifikacijų rūšis, švietimo, mokslo ir sporto ministro patvirtintą Studijų krypčių ir krypčių grupių, pagal kurias vyksta studijos aukštosiose mokyklose, sąrašą, bei į tai, kad asmenims, baigusiems pirmosios pakopos kolegines studijas, suteikiamas ir profesinio bakalauro, baigusiems universitetines studijas – ir bakalauro kvalifikaciniai laipsniai, siūlome tikslinti projekto 3 straipsnio nuostatas, aiškiai nustatant kokios studijų krypties kokią studijų programą baigę asmenys įgyja įstatyme numatytą konkrečią profesinę kvalifikaciją ir kvalifikacinį laipsnį. Pavyzdžiui, šio straipsnio 1 dalis galėtų būti dėstoma taip: „Gyvybės mokslų bakalauro kvalifikacinis laipsnis ir biomedicinos technologo profesinė kvalifikacija įgyjama baigus pirmos pakopos universitetines biochemijos studijų krypties medicininės ir veterinarinės biochemijos arba medicininės ir veterinarinės genetikos studijas, o sveikatos mokslų profesinio bakalauro laipsnis ir biomedicinos technologo profesinė kvalifikacija įgyjama baigus kolegines medicinos technologijų studijų krypties biomedicininės diagnostikos studijas“, 2 dalis dėstytina taip: „Sveikatos mokslų profesinis bakalauras ir dietisto profesinė kvalifikacija įgyjama baigus kolegines mitybos studijų krypties dietetikos studijas“. Analogiškai tikslintinos ir kitos šio straipsnio nuostatos. Pritarti iš dalies Komitetas siūlo papildyti 3 straipsnio nuostatas įgytu kvalifikaciniu laipsniu, kuris parodo aukštojo mokslo kvalifikaciją. 9. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2020-06-05 9.
Atsižvelgiant į tai, kad
„vaistininko“ sąvoka jau apibrėžta Lietuvos Respublikos farmacijos įstatyme,
o šio projekto tikslas nėra reglamentuoti vaistininkų profesinės kvalifikacijos įgijimo sąlygas, projekto 3 straipsnio 4 dalis dėstytina taip:
„Išplėstinės praktikos vaistininko profesinė kvalifikacija
suteikiama vaistininkui, baigus išplėstinės praktikos vaistininko neformaliojo švietimo programą aukštojoje mokykloje, rengiančioje vaistininkus“. Be to, siekiant teisinio aiškumo, reikėtų nustatyti ir subjektą, įgaliotą rengti tokios neformalios švietimo programos turinį, bei suteiktos profesinės kvalifikacijos įforminimo dokumentus, nes aukštosios mokyklos, klausytojams, baigusiems neformaliojo suaugusiųjų švietimo programas, aukštojo mokslo diplomas apie suteiktą kvalifikaciją neišduodamas. Pritarti iš dalies Pasiūlymas: pakeisti projekto 3 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip:
„4. Išplėstinės praktikos vaistininko profesinė
kvalifikacija suteikiama vaistininkui, įgijus vaistininko profesinę kvalifikaciją ir baigus išplėstinės praktikos vaistininko neformaliojo švietimo programą mokslo ir studijų institucijoje, rengiančioje vaistininkus ir gavus dokumentą, kuriuo patvirtinama, kad įgyta išplėstinės praktikos vaistininko profesinė kvalifikacija. Sveikatos apsaugos ministras nustato minimalius išplėstinės praktikos vaistininko neformaliojo švietimo programos reikalavimus.“
Teisės departamentas, 2020-06-053 5,12
reikėtų aiškiai nurodyti, ar turimos omenyje ir koleginės, ir universitetinės pirmos pakopos studijos, ar, vis dėlto, tik universitetinės pirmos pakopos studijos. Pritarti Pasiūlymas: pakeisti projekto 3 straipsnio 5 dalį ir ją išdėstyti taip:
įgyjama baigus aukštojo mokslo pirmos pakopos kineziterapijos studijas arba įgijus lygiavertę aukštojo mokslo kvalifikaciją. „5.
„5. Kineziterapeuto profesinė kvalifikacija įgyjama baigus kolegines pirmosios pakopos kineziterapijos studijas ir įgijus reabilitacijos studijų krypties sveikatos mokslų profesinio bakalauro kvalifikacinį laipsnį arba universitetines pirmosios pakopos kineziterapijos studijas ir įgijus reabilitacijos studijų krypties sveikatos mokslų bakalauro kvalifikacinį laipsnį arba įgijus jai lygiavertę aukštojo mokslo kvalifikaciją.“ Pasiūlymas: pakeisti projekto 3 straipsnio 12 dalį ir ją išdėstyti taip:
aukštojo mokslo pirmos pakopos radiologijos studijas arba įgijus lygiavertę aukštojo mokslo kvalifikaciją. „12. Radiologijos technologo profesinė kvalifikacija įgyjama baigus kolegines pirmosios pakopos radiologijos studijas ir įgijus medicinos technologijų studijų krypties sveikatos mokslų profesinio bakalauro kvalifikacinį laipsnį arba universitetines pirmosios pakopos radiologijos studijas ir įgijus medicinos technologijų studijų krypties sveikatos mokslų bakalauro kvalifikacinį laipsnį arba įgijus jai lygiavertę aukštojo mokslo kvalifikaciją.“
kanceliarijos Teisės departamentas, 2020-06-053 6,11
reiktų patikslinti, atsižvelgiant į Profesinio mokymo įstatyme reglamentuojamą profesinio mokymo teikimą (ar tai formalusis, modulinis ar neformalusis profesinis mokymas). Pritarti Pasiūlymas: pakeisti projekto 3 straipsnio 6 dalį ir ją išdėstyti taip:
masažuotojo mokymą. „6. Masažuotojo profesinė kvalifikacija įgyjama baigus Masažuotojo formaliojo (pirminio ar tęstinio) profesinio mokymo programą.“ Pasiūlymas: pakeisti projekto 3 straipsnio 11 dalį ir ją išdėstyti taip:
profesinį mokymą. „11. Paramediko profesinė kvalifikacija įgyjama baigus Paramediko formaliojo (pirminio ar tęstinio) profesinio mokymo programą.“ 12.
Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2020-06-054 2,3
dėstymo nuoseklumo, projekto 4 straipsnio 3 dalies nuostatos, turėtų būti dėstomos iš karto po 1 dalies. Pritarti
kanceliarijos Teisės departamentas,
3
atsižvelgiant į tai, kad sveikatos apsaugos ministras kompetenciją specialistams nustatys ne individualiai, o bendrai visai atitinkamai pareigybei, projekto 4 straipsnio 2 dalį siūlome dėstyti taip: „Asmens sveikatos priežiūros specialistų pareigybių kompetencijas nustato Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministras”. Pritarti iš dalies Argumentai: vietoje siūlomo žodžio „pareigybių“, įrašytini žodžiai „profesinių kvalifikacijų“. Pasiūlymas: projekto 4 straipsnio 2 dalį laikyti 4 straipsnio 3 dalimi, ją pakeisti ir išdėstyti taip:
nustato Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministras. „3. Asmens sveikatos priežiūros specialistų profesinių kvalifikacijų kompetencijas nustato Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministras.“
kanceliarijos Teisės departamentas,
„teisės verstis asmens sveikatos priežiūros praktika įgijimas ir
įgyvendinimas“ Pažymėtina, kad šis projekto straipsnio pavadinimas yra per daug bendro pobūdžio ir galėtų būti naudojamas, pavyzdžiui, įstatymo skyriaus pavadinimui, tuo tarpu straipsnių pavadinimai, vadovaujantis teisės technikos taisyklėmis ir teisinio aiškumo principu, turi tiksliai atspindėti straipsnio reguliavimo dalyką. Kartu pažymėtina, jog straipsnio nuostatos turi itin mažai ką bendro su teisės verstis asmens sveikatos priežiūros praktika įgyvendinimu, taigi keltinas klausimas, ar šis žodis straipsnio pavadinime apskritai yra reikalingas, ar jis nėra klaidinantis.
Todėl siūlytina straipsnį skaidyti į atskirus straipsnius su deramais pavadinimais, nes, nagrinėjimo straipsnio atveju, straipsnyje yra nuostatų niekaip nesusijusių su teisės verstis asmens sveikatos priežiūros praktika įgijimu ir įgyvendinimu, pavyzdžiui, straipsnio 9 – 12 dalys. Teigtina, kad projekto 5 straipsnio 1 –
sveikatos priežiūros praktika įgijimo pagrindus, straipsnio 3 – 11 dalys turėtų sudaryti straipsnį reguliuojantį licencijų išdavimo procesą. Straipsnio 12 dalis turėtų būti dėstoma atskiru straipsniu, reguliuojančiu, licencijas išduodančios institucijos sprendimų apskundimą. Nepritarti Analogiškas straipsnio pavadinimas yra Medicinos praktikos įstatyme bei Odontologijos praktikos ir burnos priežiūros praktikos įstatyme, kur reglamentuotos analogiškos gydytojų bei odontologų bei burnos priežiūros specialistų atitinkamos asmens sveikatos priežiūros praktikos įgijimo ir įgyvendinimo nuostatos. Taip pat pastebėtina, kad visos straipsnio dalys yra tiesiogiai susijusios, nes asmens sveikatos priežiūros praktikos įgijimas tiesiogiai susijęs su šios praktikos licencijavimu. 15. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
1
vietoj žodžio „Šveicarijoje“ įrašytini žodžiai „Šveicarijos Konfederacijoje“. Pritarti
kanceliarijos Teisės departamentas,
siūloma reguliuoti asmenų teisę laikinai ir kartais verstis asmens sveikatos priežiūros praktika Lietuvos Respublikoje. Šios straipsnio dalies turinys diskutuotinas.
Pirma, atkreiptinas dėmesys, kad laikantis teisės technikos, teisės aktų dėstymo ir teisinio aiškumo principo reikalavimų, savarankiškos teisės normos turi būti dėstomos ne teksto pavidalu, o atskiromis atitinkamo straipsnio dalimis. Analogiška pastaba dėl netinkamo teisės normų dėstymo teksto pavidalu taikytina ir analizuojamo straipsnio 3, 6, 9 ir 11 dalims. Antra, pažymėtina, kad analizuojama straipsnio dalis reguliuoja išimtinius teisės verstis asmens sveikatos priežiūros praktika atvejus ir šioje straipsnio dalyje surašytos kelios savarankiškos teisės normos, reguliuojančios skirtingus šios teisės aspektus. Todėl teigtina, kad vadovaujantis teisės aktų aiškumo ir sistemiškumo reikalavimais, šios nuostatos turėtų būti dėstomos ne straipsnyje, reguliuojančiame bendruosius pagrindus, susijusius su teisės verstis asmens sveikatos priežiūros praktika, o atskirame straipsnyje, su atitinkamu pavadinimu. Trečia, pastebėtina, kad projektas nei sveikatos priežiūros įstaigai, nei asmeniui, laikinai ir kartais besiverčiam asmens sveikatos priežiūros praktika Lietuvos Respublikoje, nenumato pareigos pranešti apie tokį laikiną vertimąsi asmens sveikatos priežiūros praktika licencijas išduodančiai institucijai. Todėl kyla abejonių, ar ši institucija apskritai galės įgyvendinti jai pavedamą tokių asmenų priežiūros funkciją. Ketvirta, pažymėtina, jog veiksmai, kurių įpareigojama imtis licencijas išduodanti institucija, jei sužino, kad asmuo laikinai ar kartais verčiasi asmens sveikatos priežiūros praktika pažeisdamas teisės aktų reikalavimus, kelia abejonių dėl jų adekvatumo daromiems pažeidimams. Manytina, kad siekiant užtikrinti pacientų teises, licencijas išduodanti institucija pirmiausia turėtų tokį asmenį informuoti, kad jis netenka teisės laikinai ar kartais verstis asmens sveikatos priežiūros praktika Lietuvos Respublikoje.
Be to, apie tokią aplinkybę nedelsiant turėtų būti informuojama ir asmens sveikatos priežiūros įstaiga, kurioje asmuo laikinai ar kartais verčiasi asmens sveikatos priežiūros praktika, kartu pateikiant reikalavimą uždrausti tokiam asmeniu verstis asmens sveikatos priežiūros praktika šioje įstaigoje. Penkta, svarstytina, ar projekto 5 straipsnio 2 dalies nuostatos, kad licencijas išduodanti institucija specialistą, laikinai ir kartais besiverčiantį asmens sveikatos priežiūros praktika Lietuvos Respublikoje, traukia administracinėn atsakomybėn Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso nustatyta tvarka, jei jis nesilaiko savo pareigų, nereikėtų atsisakyti kaip ne tik ne šio straipsnio, tačiau ir ne šio įstatymo reguliavimo dalyko. Pažymėtina, kad teikiamame projekte nėra nuostatų, nustatančių, kad administracinėn atsakomybėn įstatymų nustatyta tvarka traukiami asmens sveikatos priežiūros licencijas turintys specialistai. Atsižvelgiant į tai, siūlome laikytis nuoseklumo, ir visų asmens sveikatos priežiūros specialistų atsakomybę už tam tikrų teisės aktų pažeidimą reglamentuoti (arba iš viso šiame įstatyme nereglamentuoti, nes tai yra ANK reguliavimo dalykas) vienodai. Pritarti Projekto 5 straipsnio 2 dalies nuostatos perkeltos į naują 8 straipsnį, atitinkamai patikslintas ir 5 straipsnis, suskaidant jį į daugiau dalių. Dėl trečioje pastabos dalyje nurodytos abejonės, ar ši institucija apskritai galės įgyvendinti jai pavedamą tokių asmenų priežiūros funkciją, pažymėtina, kad VASPVT pagal Reglamentuojamų profesinių kvalifikacijų pripažinimo įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus yra ta institucija, kuriai pranešama apie tokią praktiką. 17. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
13 17.
Projekto 5 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad licencijas išduodanti institucija ir tikslina licencijos duomenis, ir atsisako juos tikslinti, tačiau pačiame projekte neatskleisti nei pagrindai, kuriems esant licencijos privalo būti tikslinamos, nei pagrindai, kuriems esant priimamas sprendimas atsisakyti tikslinti licencijos duomenis. Atsižvelgiant į tai, siūlome papildyti projektą atitinkamomis nuostatomis. Pritarti Pasiūlymas: papildyti projekto 5 straipsnį nauja 13 dalimi: ,,13. Licencijos duomenys tikslinami licencijavimo taisyklių nustatyta tvarka, kai pasikeičia asmens sveikatos priežiūros specialisto licencijoje nurodyti fizinio asmens duomenys, taip pat siekiant ištaisyti klaidas.“
kanceliarijos Teisės departamentas,
62
principu, nėra aišku, kodėl projekto 5 straipsnio 5 dalies 2 punkte išskiriamos keturios profesinės kvalifikacijos, kurias turintiems asmenims nebūtinas tam tikro lygio valstybinės kalbos mokėjimas, kai tuo tarpu visiems kitiems, siekiantiems gauti asmens sveikatos priežiūros praktikos licenciją, toks mokėjimas yra būtinas. Pritarti
kanceliarijos Teisės departamentas,
9
tarpusavyje, projekto 5 straipsnio 6 dalyje vietoj žodžių „kitoje valstybėje narėje“ įrašytinas žodis „užsienyje“ (nes užsienyje įgytos profesinės kvalifikacijos pripažinimo procedūra bus atliekama nepriklausomai nuo to, ar ji įgyta valstybėje narėje, ar ne valstybėje narėje). Pritarti
kanceliarijos Teisės departamentas,
12
brauktini pertekliniai žodžiai „kuriuos tvirtina Vyriausybė“, nes nuostatai, jau yra patvirtinti remiantis kitų įstatymų nuostatomis ir papildomai šio fakto kartoti teikiamame įstatyme nėra prasmės. Pritarti
kanceliarijos Teisės departamentas,
15 21.
Projekto 5 straipsnio 10 dalyje, 8 straipsnio 4 dalies 2 punkte, 10 dalyje, 9 straipsnio 4 dalyje yra nuolat kartojama analogiško turinio nuostata, susijusi su asmens duomenų tvarkymo reikalavimais ir nuoroda į Reglamentą (ES) 2016/679. Toks analogiško turinio nuostatos kartojimas vertintinas kaip perteklinis ir neatitinkantis teisės akto glaustumo reikalavimo. Teigtina, kad projekte turi būti įtvirtinta viena bendro pobūdžio nuostata, reguliuojanti asmens duomenų tvarkymą, kai jie tvarkomi teikiamo įstatymo tikslais. Pritarti Nuostata palikta tik 5 straipsnio 15 dalyje. 22. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
19
nustatyta, kad už asmens sveikatos priežiūros praktikos licencijos išdavimą imama nustatyto dydžio valstybės rinkliava, tačiau projekto aiškinamajame rašte teigiama, kad valstybės rinkliava už šią paslaugą bus imama. Vertinant tai, atkreiptinas dėmesys, jog pagal Mokesčių administravimo įstatymo 2 straipsnio 25 dalies ir 13 straipsnio 15 punkto nuostatas, valstybės rinkliava yra laikoma mokesčiu, o atsižvelgus į to paties įstatymo
priklauso Lietuvos Respublikos kompetencijai, gali būti nustatomas tik įstatymu, manytina, jog objektai, už kuriuos mokama valstybės rinkliava, turėtų būti nustatomi įstatymu. Manome, jog tais atvejais, kai įstatymuose nustatomos konkrečios valstybės institucijų teikiamos asmenims paslaugos, kartu turėtų būti aiškiai įtvirtinama, ar už šias paslaugas turi būti mokama valstybės rinkliava.
Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo aktuose ne kartą buvo konstatuota, kad tokie esminiai mokesčio elementai kaip mokesčio objektas, mokestinių santykių subjektai, jų teisės ir pareigos, mokesčio dydžiai (tarifai), mokėjimo terminai, išimtys ir lengvatos turi būti nustatomi įstatymu (2000 m. kovo 15 d., 2002 m. birželio 3 d., 2007 m. lapkričio 29 d., 2012 m. gruodžio 14 d. Konstitucinio Teismo nutarimai). Atsižvelgiant į tai, manome, kad tuo atveju, jeigu licencijų išdavimas ar duomenų tikslinimas būtų valstybės rinkliavos objektai, tai turėtų būti aiškiai įtvirtinta įstatyme. Pritarti Pasiūlymas: papildyti 5 straipsnį nauja 19 dalimi: ,,19. Už asmens sveikatos priežiūros praktikos licencijos išdavimą imama nustatyto dydžio valstybės rinkliava.“
kanceliarijos Teisės departamentas,
3
straipsnyje nereikėtų nustatyti, kokios teisinės pasekmės kils asmeniui, atsisakius jam išduoti licenciją pagal šio straipsnio nuostatas. Tai yra, nėra aišku, ar toks asmuo gali vėl pakartotinai ir nedelsiant kreiptis dėl licencijos išdavimo. Pritarti Pasiūlymas: projekto 6 straipsnį papildyti nauja 3 dalimi: „3. Asmens sveikatos priežiūros specialistas, kuriam buvo atsisakyta išduoti licenciją, dėl naujos licencijos pagal tą pačią profesinę kvalifikaciją išdavimo gali kreiptis licencijavimo taisyklių nustatyta tvarka pateikdamas paraišką ir licencijai gauti reikalingus dokumentus, patvirtinančius atitiktį šio įstatymo 5 straipsnio 6 dalyje nurodytoms licencijos išdavimo sąlygoms.“
kanceliarijos Teisės departamentas, 2020-06-057 5,6
nustatyti licencijos išdavimo sąlygas asmens sveikatos priežiūros specialistui, kuriam anksčiau buvo panaikintas licencijos galiojimas.
Pažymėtina, jog tokiu atveju, asmuo turėtų licencijas išduodančiai institucijai pateikti paraišką dėl licencijos išdavimo. Tačiau įstatymo projekte niekur nenustatoma, per kiek laiko tokiu atveju turėtų būti išnagrinėta paraiška ir priimtas sprendimas dėl licencijos išdavimo, ar neišdavimo. Be to, pažymėtina, kad nėra aišku ir tai, kokiu pagrindu šiuo atveju asmenims galėtų būti atsisakoma išduoti licenciją. Kartu pažymėtina, kad šiuo atveju, jokios įstatymo projekto nuostatos negali būti taikomos pagal analogiją, pavyzdžiui, projekto 5 straipsnio 7 dalis, ar projekto 6 straipsnis, nes trūkstamas reguliavimas yra tiesiogiai susijęs su asmenų teisių apimties reguliavimu, todėl įstatyme turi būti aiškiai nustatyta, koks reguliavimas ir kokie terminai turi būti taikomi projekto 7 straipsnio atveju. Pritarti Pasiūlymas: papildyti projekto 7 straipsnį naujomis 5 ir 6 dalimis:
„5. Asmens sveikatos priežiūros specialistui,
kuriam licencijos galiojimas buvo panaikintas, licencija išduodama šio įstatymo 5 straipsnio 5–11 dalyse nustatyta tvarka ir terminais. 6. Asmens sveikatos priežiūros specialistui, kuris kreipėsi dėl asmens sveikatos priežiūros licencijos išdavimo po licencijos galiojimo panaikinimo, atsisakoma išduoti licenciją, jei yra šio įstatymo 6 straipsnio 1 dalyje nurodyti pagrindai.“
kanceliarijos Teisės departamentas,
1
proporcinga projekto 7 straipsnio 1 dalies nuostata, numatanti, kad nepriklausomai nuo to, kokios rūšies licencija ir kokiu pagrindu bus panaikinta, bus ribojamas ir specialisto licencijos pagal bet kokią kitą įgytą profesinę kvalifikaciją išdavimas. Pritarti Patikslinta projekto 7 straipsnio 1 dalies 1 pastraipa. 26. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2020-06-059 26.
žodžio „sustabdymo“ įrašytini žodžiai „ir galiojimo sustabdymo panaikinimo“. Pritarti
kanceliarijos Teisės departamentas,
15
straipsnio 1 dalies 5 punkte žodžiai „ir nusprendė, kad specialisto kvalifikacija neatitinka licencijoje nurodytos profesinės kvalifikacijos reikalavimų“ neturėtų būti brauktini kaip pertekliniai, nes jie suponuoja kumuliatyvią šiame punkte įtvirtintą licencijos sustabdymo sąlygą, t. y. 1) specialistas turi padaryti vieną šiurkščią praktikos ar dvi praktikos klaidas bei 2) komisija turi nuspręsti, kad jo kvalifikacija neatitinka reikalavimų. Tačiau pažymėtina, kad profesinės kompetencijos vertinimo komisijos sprendimas nuspręsti, kad specialisto profesinė kvalifikacija neatitinka licencijoje nurodytos profesinės kvalifikacijos reikalavimų, kaip savarankiškas licencijos sustabdymo pagrindas jau numatytas šios dalies 3 punkte. Atsižvelgiant į tai, svarstytina, ar po padarytų praktikos klaidų konstatavimo, papildomas komisijos sprendimas, kad jis neatitinka profesinės kvalifikacijos reikalavimų, nebūtų perteklinis ir neiškreiptų paties šiame punkte numatyto licencijos sustabdymo pagrindo esmės. O jeigu konstatavimas, kad specialisto kvalifikacija neatitinka licencijoje nurodytos profesinės kvalifikacijos reikalavimų, vis dėlto, būtinas, galbūt reikėtų apskritai atsisakyti 8 straipsnio 1 dalies 5 punkto, nes atvejai, kada po padarytų praktikos klaidų gali būti priimamas atitinkamas sprendimas apie tai, kad specialisto kvalifikacija neatitinka licencijoje nurodytos profesinės kvalifikacijos reikalavimų (o šis licencijos galiojimo sustabdymo pagrindas yra įtvirtintas 8 straipsnio 1 dalies 3 punkte), numatyti projekto 12 straipsnio 3 dalyje.
Nepritarti Aptariama nuostata yra susijusi su nuo 2020 m. sausio 1 d. įsigaliojusia Pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo redakcija, įtvirtinančia „žalos be kaltės“ modelį. Derinant su šiuo modeliu analogiškai buvo pakeistos Medicinos praktikos įstatymo, Slaugos praktikos ir akušerijos praktikos įstatymo bei Odontologijos praktikos ir burnos priežiūros praktikos įstatymo nuostatos. Analogiškai aptariami klausimai turi būti reglamentuoti iš šiame projekte. 28. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
111
punkte vietoj žodžių “vaistininkas netenka šio įstatymo 5 straipsnio 5 dalies
turimos vaistininko praktikos licencijos galiojimas sustabdomas arba panaikinamas“. Pritarti
kanceliarijos Teisės departamentas,
1093
baigtinis subjektų, galinčių kreiptis į licencijas išduodančią instituciją dėl licencijos sustabdymo, sąrašas, nes pagal siūlomą reguliavimą minėtu klausimu negalėtų kreiptis, pvz., nukentėjęs pacientas. Taip pat nėra aišku, kodėl kaip atskira subjektų grupė išskiriamos „kitos valstybės ir savivaldybių institucijos“, nors jos gali neturėti nieko bendro ne tik su asmens sveikatos priežiūros specialistu, tačiau ir su asmens sveikatos priežiūra apskritai.
Analogiško turinio pastaba taikytina ir projekto 9 straipsnio 3 daliai, kurioje įgaliotų subjektų sąrašas papildytas dar viena ginčytina grupe – „kiti juridiniai asmenys“. Pritarti iš dalies Argumentai: pats pacientas neturėtų turėti teisės kreiptis į Komisiją, nes Lietuvos Respublikoje yra nustatyta kitokia pacientų teisių gynimo sistema. Pagal pacientų teisių ir žalos atlygimo sveikatai įstatymo 23 ir 24 straipsnius, pacientas, manydamas, kad pažeistos jo teisės, turi kreiptis į sveikatos priežiūros įstaigą, o jei jo netenkina skundo nagrinėjimas šioje įstaigoje, tuomet – į pacientų teisės ginančias institucijas (į Lietuvos bioetikos komitetą dėl etikos ir į VASPVT dėl teiktų paslaugų kokybės ir kitų teisių pažeidimų). Jei pacientas reikalauja žalos atlyginimo, jis turi kreiptis į Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisiją. Pasiūlymas: projekto 8 straipsnį laikyti 9 straipsniu, pakeisti šio straipsnio 9 dalį ir ją išdėstyti taip: „9. Licencijos galiojimą, vadovaudamasi licencijavimo taisyklių nustatyta tvarka, sustabdo licencijas išduodanti institucija savo iniciatyva arba kai dėl to kreipiasi Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerija, Lietuvos bioetikos komitetas, Valstybinė ligonių kasa prie Sveikatos apsaugos ministerijos, kitos valstybės ir savivaldybių institucijos, kurių veikla yra susijusi su asmens sveikatos priežiūra, asmens sveikatos priežiūros įstaigų savininkai ar dalininkai ar jų įgaliotų institucijų vadovai, asmens sveikatos priežiūros įstaigos vadovas, sveikatos priežiūros specialistų profesinės organizacijos, pacientų teises ginančios organizacijos šio straipsnio 1 dalyje nurodytais pagrindais.“
kanceliarijos Teisės departamentas,
12 30.
Projekto 9 straipsnio 1 dalies 2 punkte vietoj žodžių „nepateikė dokumentų, patvirtinančių licencijos galiojimo sustabdymo pagrindo, nurodyto šio įstatymo 8 straipsnio 7 dalyje, išnykimą“ įrašytini žodžiai „nepateikė dokumentų, nurodytų šio įstatymo 8 straipsnio 7 dalyje, patvirtinančių licencijos galiojimo sustabdymo pagrindo išnykimą“. Pritarti
kanceliarijos Teisės departamentas,
13
punkte brauktini pertekliniai ir klaidinantys žodžiai „kurią nustato Profesinės kompetencijos vertinimo komisija“, nes jie suponuoja ne tik tai, kad pirmąją šiurkščią klaidą galėjo nustatyti ne ši komisija, bet ir tai, kad šiurkščias praktikos klaidas gali nustatyti ne Profesinės kompetencijos vertinimo komisija, o kažkoks kitas subjektas. Pritarti
kanceliarijos Teisės departamentas,
6
aiškumo, projekto 11 straipsnio 6 punkte neturėtų būti nurodyti subjektai, įgalioti nustatyti asmens sveikatos priežiūros specialistų profesinės etikos principus bei prižiūrėti jų laikymąsi (tuo pačiu konstatuojant principų pažeidimą, kuris yra vienas iš pagrindų stabdyti licencijos galiojimą). Nepritarti Tai reglamentuoja kiti įstatymai (Sveikatos sistemos ir Biomedicininių tyrimų etikos įstatymai). 33. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
tikslintina nurodant, ar: 1) asmenys, kurie iki šio įstatymo įsigaliojimo nebuvo įgiję atitinkamo kvalifikacinio laipsnio ir (ar) profesinės kvalifikacijos, tačiau vertėsi asmens sveikatos priežiūros praktika, turi teisę iki 2023 m. sausio 1 d. verstis asmens sveikatos priežiūros praktika ir neturėdami praktikos licencijos, ar, vis dėlto: 2) visi asmenys verstis asmens sveikatos priežiūros praktika neturėdami galiojančios praktikos licencijos gali iki 2023 m. sausio 1 d.
Projekto
formuluotės nėra aišku, kokio turinio reikalavimai dėl licencijos (ne)reikalingumo taikomi išplėstinės praktikos vaistininkams, t. y. neaišku, ar jie licenciją turės įgyti anksčiau numatytos datos, ar, vis dėlto, jiems licencija apskritai nebus reikalinga (kas, mūsų nuomone, būtų nepagrįsta). Pritarti iš dalies Argumentai: Sveikatos sistemos įstatymo 50 straipsnio 2 dalyje (lydimaisiais projektais ši nuostata yra keičiama) nustatyta, kad sveikatos priežiūros ir farmacijos specialistai gali praktikuoti tik pagal įgytą specialybę. Įstatymų nustatytais atvejais arba kai asmens sveikatos priežiūros specialybė įtraukta į Lietuvos Respublikos Vyriausybės reglamentuojamų profesijų sąrašą, specialistai gali praktikuoti tik gavę licenciją. Visi projektu reglamentuojami specialistai (išskyrus išplėstinės praktikos vaistininką) yra įrašyti į sveikatos apsaugos ministro įsakymu patvirtiną Asmens sveikatos priežiūros specialistų sąrašą ir kiekvieno iš jų profesinės kvalifikacijos įgijimą, teises, pareigas bei kompetenciją reglamentuoja sveikatos apsaugos ministro įsakymais patvirtintos medicinos normos.
Taigi, projektu reglamentuojamiems specialistams ir šiuo metu yra keliami atitinkami profesinės kompetencijos reikalavimai, tik projektu dalis aukščiau nurodyto poįstatyminio reglamentavimo nuostatų, įskaitant profesinės kvalifikacijos įgijimą, perkeliama į įstatyminį reguliavimą, todėl keliamas klausimas dėl asmenų, kurie neturi ar neturės įstatyme nurodytos profesinės kvalifikacijos yra neaktualus, nes tokių asmenų nebus (jų vertimasis asmens sveikatos priežiūros veikla ir dabar būtų neteisėtas). Įstatyminis reguliavimas dėl profesinės kvalifikacijos įgijimo nesukuria naujų materialiųjų normų, tik šiuo metu galiojantis teisinis reguliavimas perkeliamas į įstatyminį lygį. Atsižvelgiant į tai įstatymo įgyvendinamosios nuostatos tikslintinos taip, kad būtų aišku, kad ji reglamentuoja tik pereinamąjį laikotarpį, per kurį specialistai, turintys įstatyme reglamentuotą profesinę kvalifikaciją turėtų gauti licenciją. Pasiūlymas: projekto 13 straipsnį laikyti 14 straipsniu, jį pakeisti ir išdėstyti taip:
įsigaliojimas, įgyvendinimas ir taikymas
straipsnio 2 dalį, įsigalioja 2020 m. lapkričio 1 d. 2. Lietuvos Respublikos Vyriausybė ir Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministras iki 2020 m. spalio 31 d. priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus. 3. Specialistai, išskyrus išplėstinės praktikos vaistininkus, asmens sveikatos priežiūros praktikos licencijas privalo įgyti iki 2023 m. sausio 1 d. „14 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas, įgyvendinimas ir taikymas
dalį, įsigalioja 2021 m. gegužės 1 d. 2.
Respublikos sveikatos apsaugos ministras iki 2021 m. balandžio 30 d. priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus. 3. Asmenys, turintys šio įstatymo 3 straipsnyje nustatytą profesinę kvalifikaciją, kurie iki šio įstatymo įsigaliojimo teikė atitinkamas asmens sveikatos priežiūros paslaugas, šias paslaugas, neturėdami šio įstatymo nustatyta tvarka išduotos galiojančios asmens sveikatos priežiūros praktikos licencijos, gali teikti iki 2022 m. gruodžio 31 d. Nuo 2023 m. sausio 1 d. šioje dalyje nurodyti asmenys asmens sveikatos priežiūros praktika gali verstis, tik jeigu jie turi šio įstatymo nustatyta tvarka išduotą galiojančią asmens sveikatos priežiūros praktikos licenciją.“
kanceliarijos Teisės departamentas,
terminą - 2023 m. sausio 1 d., iki kurio dar nereikalinga licencija, nėra aiškus šios datos pasirinkimo pagrįstumas. Pažymėtina, kad koleginės ar universitetinės pirmos pakopos studijos paprastai trunka 3-3.5 metų, todėl asmenys, kurie šiuo metu teisėtai verčiasi asmens sveikatos priežiūros praktika, po įstatymo įsigaliojimo iki minėtos datos niekaip nespės įgyti būtino išsilavinimo. Pastebėtina, kad įstatymų leidybos praktikoje, siekiant nepažeisti konstitucinio asmenų teisėtų lūkesčių principo, nustatant naujus reikalavimus asmenims, kurie teisėtai iki įstatymo įsigaliojimo verčiasi tam tikra profesija, paprastai yra suteikiamas pakankamas laiko tarpas, per kurį šie asmenys gali įgyti atitinkamą išsilavinimą, kuris užtikrintų jų galimybę toliau verstis atitinkama profesija. Tuo atveju, jei įstatymo įsigaliojimo data nebūtų deramai patikslinta, turėtų būti svarstomas analizuojamos nuostatos derėjimas su Konstitucijos nuostatomis. Pritarti iš dalies Argumentai: tie patys. Pasiūlymas: projekto 13 straipsnį laikyti 14 straipsniu, jį pakeisti ir išdėstyti taip:
įsigaliojimas, įgyvendinimas ir taikymas 1.
Šis įstatymas, išskyrus šio straipsnio 2 dalį, įsigalioja 2020 m. lapkričio 1 d. 2. Lietuvos Respublikos Vyriausybė ir Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministras iki 2020 m. spalio 31 d. priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus. 3. Specialistai, išskyrus išplėstinės praktikos vaistininkus, asmens sveikatos priežiūros praktikos licencijas privalo įgyti iki 2023 m. sausio 1 d. „14 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas, įgyvendinimas ir taikymas
dalį, įsigalioja 2021 m. gegužės 1 d. 2. Lietuvos Respublikos Vyriausybė ir Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministras iki 2021 m. balandžio 30 d. priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus. 3. Asmenys, turintys šio įstatymo 3 straipsnyje nustatytą profesinę kvalifikaciją, kurie iki šio įstatymo įsigaliojimo teikė atitinkamas asmens sveikatos priežiūros paslaugas, šias paslaugas, neturėdami šio įstatymo nustatyta tvarka išduotos galiojančios asmens sveikatos priežiūros praktikos licencijos, gali teikti iki 2022 m. gruodžio
priežiūros praktika gali verstis, tik jeigu jie turi šio įstatymo nustatyta tvarka išduotą galiojančią asmens sveikatos priežiūros praktikos licenciją.“
partijų, lobistų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: negauta. 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai: negauta. 5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai: negauta. 6. Seimo paskirtų papildomų komitetų /komisijų pasiūlymai: negauta. 7. Komiteto sprendimas ir pasiūlymai:
patobulintam įstatymo projektui ir Komiteto išvadai. 7.2. Pasiūlymai: nėra. 8. Balsavimo rezultatai: už – 9, prieš – 0, susilaikė – 2. 9. Komiteto paskirti pranešėjai: A. Kubilienė, R. Martinėlis. 10. Komiteto narių atskiroji nuomonė: negauta. PRIDEDAMA.
PRIDEDAMA. Komiteto siūlomas įstatymo projektas. Komiteto pirmininkė Asta Kubilienė Seimo Sveikatos reikalų komiteto patarėja (ES) V. Valainytė Seimo Sveikatos reikalų komiteto patarėjas A. Astrauskas