Projekto lyginamasis variantas
Papildyti 5 straipsnį 5 punktu: „5) įtrauktis – švietimo sistema sudaro sąlygas kiekvienam asmeniui ugdytis, plėtoti savo galias ir gebėjimus, gauti reikiamą pagalbą, patirti sėkmę mokantis, socialinėje, kultūrinėje ir (ar) kitose veiklose ir būti nediskriminuojamam dėl ugdymosi poreikių įvairovės ir (ar) švietimo pagalbos reikmės.“
Pakeisti 14 straipsnio 7 dalį ir ją išdėstyti taip: „7. Mokinių, turinčių specialiųjų ugdymosi poreikių, ugdymą įgyvendina visos privalomąjį ir visuotinį švietimą teikiančios mokyklos, kiti švietimo teikėjai atskirais atvejais – mokyklos (klasės), skirtos mokiniams, turintiems specialiųjų ugdymosi poreikių, ugdyti. Ugdymo procesą, kuriame dalyvauja mokiniai, turintys didelių ar labai didelių specialiųjų ugdymosi poreikių, gali vykdyti daugiau kaip vienas mokytojas, kartu su mokytoju pagalbą mokiniui teikti švietimo pagalbos specialistai šio straipsnio
Pakeisti 21 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
pedagoginė ir specialioji pagalba
1Specialiosios pedagoginės ir specialiosios pagalbos paskirtis – didinti asmens,
turinčio specialiųjų ugdymosi poreikių, ugdymosi veiksmingumą. 2. Specialiąją pedagoginę pagalbą asmeniui iki 21 metų teikia specialieji pedagogai, logopedai, tiflopedagogai, surdopedagogai ir kiti specialistai, kurių išsilavinimas ir kvalifikacija atitinka švietimo ir mokslo ministro nustatytus reikalavimus. Specialiosios pedagoginės pagalbos teikimo asmenims iki 21 metų tvarką nustato švietimo ir mokslo ministras.\
3Specialioji pagalba mokiniui, kuriam jos reikia, teikiama mokykloje.
Jam teikiamos žodinės kalbos vertimo į gestų kalbą, teksto skaitymo ir konspektavimo bei kitos paslaugos, didinančios ugdymosi prieinamumą. Specialiosios pagalbos teikimo mokyklose (išskyrus aukštąsias mokyklas) tvarką nustato švietimo ir mokslo ministras. Aukštojoje mokykloje specialioji pagalba teikiama aukštosios mokyklos nustatyta tvarka. 4. Pedagoginėse psichologinėse tarnybose, mokyklose dirbantys specialieji pedagogai, logopedai, tiflopedagogai, surdopedagogai ir kiti specialistai konsultuoja specialiosios pedagoginės pagalbos gavėjus, jų tėvus (globėjus, rūpintojus) ir mokytojus. „21 straipsnis. Specialioji pedagoginė ir specialioji pagalba
asmens, turinčio specialiųjų ugdymosi poreikių, ugdymosi veiksmingumą. Ją teikia asmenys, įgiję aukštąjį universitetinį ar jam lygiavertį išsilavinimą pagal specialiosios pedagogikos studijų programą, atitinkantys švietimo, mokslo ir sporto ministro nustatytus reikalavimus kvalifikacijai. Specialiosios pedagoginės pagalbos teikimo asmenims iki 21 metų tvarką nustato švietimo, mokslo ir sporto ministras. 2. Specialiosios pagalbos paskirtis – didinti ugdymosi prieinamumą ir mokinio savarankiškumą. Ją teikia mokinio padėjėjas, gestų kalbos vertėjas ir kiti specialistai. Specialiosios pagalbos teikimo tvarką nustato švietimo, mokslo ir sporto ministras. 3. Pedagoginėse psichologinėse tarnybose, mokyklose dirbantys specialistai konsultuoja specialiosios pedagoginės pagalbos gavėjus, jų tėvus (globėjus, rūpintojus) ir mokytojus.“
Pripažinti netekusia galios 29 straipsnio 10 dalį. „10.
„10. Mokykla, dėl objektyvių priežasčių negalinti užtikrinti mokiniui, kuris mokosi pagal privalomojo švietimo programas, psichologinės, specialiosios pedagoginės, specialiosios ar socialinės pedagoginės pagalbos, suderinusi su jo tėvais (globėjais, rūpintojais), pedagogine psichologine bei vaiko teisių apsaugos tarnyba, siūlo jam mokytis kitoje mokykloje.“
Pakeisti 30 straipsnio 6 dalį ir ją išdėstyti taip:
„6. Kurčiajam ikimokyklinio ir bendrojo ugdymo mokyklose, skirtose mokiniams,
turintiems specialiųjų ugdymosi poreikių, sudaromos ir užtikrinamos sąlygos mokytis gimtosios (gestų) kalbos ikimokyklinio ir bendrojo ugdymo mokyklose.“
Pakeisti 34 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
prieinamumas mokiniams, turintiems specialiųjų ugdymosi poreikių
1Mokiniui, turinčiam specialiųjų ugdymosi poreikių, jeigu jo tėvai (globėjai,
rūpintojai) pageidauja, sudaromos sąlygos ugdytis arčiau jo gyvenamosios vietos esančioje ikimokyklinio ugdymo, bendrojo ugdymo mokykloje, profesinio mokymo įstaigoje arba bet kurioje valstybinėje, savivaldybės (regiono) mokykloje, skirtoje mokiniams, turintiems specialiųjų ugdymosi poreikių. Mokyklą vaikui rekomenduoja pedagoginė psichologinė tarnyba. 2. Profesinio mokymo įstaiga, aukštoji mokykla nustato priėmimo į šias mokyklas tvarką asmenims, turintiems specialiųjų ugdymosi poreikių. 3. Mokinių, turinčių specialiųjų ugdymosi poreikių, ugdymo prieinamumu rūpinasi savivaldybė, kurios teritorijoje jie gyvena. Švietimo prieinamumas užtikrinamas pritaikant mokyklos aplinką, teikiant psichologinę, specialiąją pedagoginę, specialiąją ir socialinę pedagoginę pagalbą, aprūpinant ugdymui skirtomis techninės pagalbos priemonėmis mokykloje ir specialiosiomis mokymo priemonėmis, kitais įstatymų nustatytais būdais. „34 straipsnis. Švietimo prieinamumas mokiniams, turintiems specialiųjų ugdymosi poreikių 1.
Švietimo prieinamumas mokiniui, turinčiam specialiųjų ugdymosi poreikių, užtikrinamas, teikiant psichologinę, specialiąją pedagoginę, specialiąją, socialinę pedagoginę pagalbą, socialines, sveikatos priežiūros ir kitas paslaugas, aprūpinant ugdymuisi skirtomis techninės pagalbos priemonėmis mokykloje, specialiosiomis mokymo priemonėmis, pritaikant ugdymo aplinką (fizinę, informacinę) ir kitais įstatymų nustatytais būdais. 2. Mokinių, turinčių specialiųjų ugdymosi poreikių, ugdymo prieinamumu savivaldybių mokyklose rūpinasi savivaldybių institucijos, kitų mokyklų – savininko teises ir pareigas įgyvendinanti institucija (dalyvių susirinkimas), savininkas.“
36 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
„1. Mokiniai į atitinkamą ugdymo švietimo programą
vykdančią mokyklą, vadovaujantis Lietuvos Respublikos transporto lengvatų įstatymu (toliau – Transporto lengvatų įstatymas), vežami visuomeniniu keleiviniu transportu mokinio pažymėjime nurodytu maršrutu, mokykliniu autobusu arba kitu transportu. Mokinių važiavimo keleiviniu transportu lengvatas reglamentuoja Lietuvos Respublikos transporto lengvatų įstatymas. Siekiant užtikrinti švietimo prieinamumą,Į į mokyklą ir atgal privalo būti vežami kaimuose, miesteliuose toliau kaip 3 kilometrai nuo mokyklos gyvenantys mokiniai, kurie mokosi pagal priešmokyklinio ir bendrojo ugdymo programas., ir vaikai, kuriems paskirtas privalomas ikimokyklinis ugdymas. Vežimą į mokyklą ir atgal organizuoja valstybinės ir savivaldybės mokyklos savininko teises ir pareigas įgyvendinanti institucija (dalyvių susirinkimas), kitų mokyklų – savininkas (dalyvių susirinkimas) savo nustatyta tvarka. Mokinių vežimo mokykliniu autobusu tvarką nustato švietimo, ir mokslo ir sporto ministras.“
2Pripažinti netekusia galios 36 straipsnio 3 dalį. 3.
pagal pirminio profesinio mokymo programas, ir neformaliojo vaikų švietimo mokyklų mokiniai į mokyklą vežami vietinio (miesto) ir (ar) tolimojo susisiekimo transportu. Kelionės į mokyklą ir atgal lengvatos jiems suteikiamos ir išlaidos kompensuojamos Transporto lengvatų įstatymo nustatyta tvarka ir atvejais. 8 straipsnis. Įstatymo papildymas 45¹straipsniu Papildyti Įstatymą 45¹straipsniu: „45¹ straipsnis. Mokinio pažymėjimas
statusą. Mokinio pažymėjimas išduodamas mokiniui, kuris mokosi pagal bendrojo ugdymo, neformaliojo vaikų švietimo arba formaliojo profesinio mokymo programą. 2. Mokinio pažymėjimo formas ir išdavimo tvarką nustato švietimo, mokslo ir sporto ministras. Mokinio pažymėjimą išduoda mokykla arba kitas švietimo teikėjas.“
įsigaliojimas ir įgyvendinimas
1Šis įstatymas, išskyrus 1 ir 8 straipsnius ir šio straipsnio 2 ir 3 dalis,
įsigalioja 2025 m. gegužės 1 d. 2. Šio įstatymo 1 ir 8 straipsniai įsigalioja 2021 m. gegužės 1 d. 3. Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministras iki 2020 m. gruodžio 31 d. priima šio įstatymo 8 straipsnio įgyvendinamąjį teisės aktą, iki 2024 m. gruodžio 31 d. priima kitus šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas
Projekto
lyginamasis variantas
pakeitimas Papildyti 5 straipsnį 5 punktu: „5) įtrauktis – švietimo sistema sudaro sąlygas kiekvienam asmeniui ugdytis, plėtoti savo galias ir gebėjimus, gauti reikiamą pagalbą, patirti sėkmę mokantis, socialinėje, kultūrinėje ir (ar) kitose veiklose ir būti nediskriminuojamam dėl ugdymosi poreikių įvairovės ir (ar) švietimo pagalbos reikmės.“
Pakeisti 14 straipsnio 7 dalį ir ją išdėstyti taip: „7. Mokinių, turinčių specialiųjų ugdymosi poreikių, ugdymą įgyvendina visos privalomąjį ir visuotinį švietimą teikiančios mokyklos, kiti švietimo teikėjai atskirais atvejais – mokyklos (klasės), skirtos mokiniams, turintiems specialiųjų ugdymosi poreikių, ugdyti. Ugdymo procesą, kuriame dalyvauja mokiniai, turintys nedidelių ir vidutinių specialiųjų ugdymosi poreikių, gali vykdyti daugiau kaip vienas mokytojas, ugdymo procesą, kuriame dalyvauja mokiniai, turintys didelių ar labai didelių specialiųjų ugdymosi poreikių, vykdo daugiau kaip vienas mokytojas. Kartu su mokytoju pagalbą mokiniui teikia švietimo pagalbos specialistai.“
Pakeisti 21 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
pedagoginė ir specialioji pagalba
1Specialiosios pedagoginės ir specialiosios pagalbos paskirtis – didinti asmens,
turinčio specialiųjų ugdymosi poreikių, ugdymosi veiksmingumą. 2. Specialiąją pedagoginę pagalbą asmeniui iki 21 metų teikia specialieji pedagogai, logopedai, tiflopedagogai, surdopedagogai ir kiti specialistai, kurių išsilavinimas ir kvalifikacija atitinka švietimo ir mokslo ministro nustatytus reikalavimus. Specialiosios pedagoginės pagalbos teikimo asmenims iki 21 metų tvarką nustato švietimo ir mokslo ministras.\ 3.
Specialioji pagalba mokiniui, kuriam jos reikia, teikiama mokykloje. Jam teikiamos žodinės kalbos vertimo į gestų kalbą, teksto skaitymo ir konspektavimo bei kitos paslaugos, didinančios ugdymosi prieinamumą. Specialiosios pagalbos teikimo mokyklose (išskyrus aukštąsias mokyklas) tvarką nustato švietimo ir mokslo ministras. Aukštojoje mokykloje specialioji pagalba teikiama aukštosios mokyklos nustatyta tvarka. 4. Pedagoginėse psichologinėse tarnybose, mokyklose dirbantys specialieji pedagogai, logopedai, tiflopedagogai, surdopedagogai ir kiti specialistai konsultuoja specialiosios pedagoginės pagalbos gavėjus, jų tėvus (globėjus, rūpintojus) ir mokytojus. „21 straipsnis. Specialioji pedagoginė ir specialioji pagalba
asmens, turinčio specialiųjų ugdymosi poreikių, ugdymosi veiksmingumą. Ją teikia asmenys, įgiję aukštąjį universitetinį ar jam lygiavertį išsilavinimą pagal specialiosios pedagogikos studijų programą, atitinkantys švietimo, mokslo ir sporto ministro nustatytus kvalifikacijos reikalavimus. Specialiosios pedagoginės pagalbos teikimo asmenims iki 21 metų, o suėjus 21 metams nepabaigus ugdymo programos – iki ugdymo programos pabaigos, tvarką nustato švietimo, mokslo ir sporto ministras. 2. Specialiosios pagalbos paskirtis – didinti ugdymosi prieinamumą ir mokinio savarankiškumą. Ją teikia mokinio padėjėjas, gestų kalbos vertėjas ir kiti specialistai. Specialiosios pagalbos teikimo tvarką nustato švietimo, mokslo ir sporto ministras. 3. Pedagoginėse psichologinėse tarnybose, mokyklose dirbantys specialistai konsultuoja specialiosios pedagoginės pagalbos gavėjus, jų tėvus (globėjus, rūpintojus) ir mokytojus.“
pakeitimas Pripažinti netekusia galios 29 straipsnio 10 dalį. „10.
„10. Mokykla, dėl objektyvių priežasčių negalinti užtikrinti mokiniui, kuris mokosi pagal privalomojo švietimo programas, psichologinės, specialiosios pedagoginės, specialiosios ar socialinės pedagoginės pagalbos, suderinusi su jo tėvais (globėjais, rūpintojais), pedagogine psichologine bei vaiko teisių apsaugos tarnyba, siūlo jam mokytis kitoje mokykloje.“
Pakeisti 30 straipsnio 6 dalį ir ją išdėstyti taip:
„6. Kurčiajam ikimokyklinio ir bendrojo ugdymo mokyklose, skirtose mokiniams,
turintiems specialiųjų ugdymosi poreikių, sudaromos ir užtikrinamos sąlygos mokytis gimtosios (gestų) kalbos ikimokyklinio ir bendrojo ugdymo mokyklose.“
pakeitimas Pakeisti 34 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
prieinamumas mokiniams, turintiems specialiųjų ugdymosi poreikių
1Mokiniui, turinčiam specialiųjų ugdymosi poreikių, jeigu jo tėvai (globėjai,
rūpintojai) pageidauja, sudaromos sąlygos ugdytis arčiau jo gyvenamosios vietos esančioje ikimokyklinio ugdymo, bendrojo ugdymo mokykloje, profesinio mokymo įstaigoje arba bet kurioje valstybinėje, savivaldybės (regiono) mokykloje, skirtoje mokiniams, turintiems specialiųjų ugdymosi poreikių. Mokyklą vaikui rekomenduoja pedagoginė psichologinė tarnyba. 2. Profesinio mokymo įstaiga, aukštoji mokykla nustato priėmimo į šias mokyklas tvarką asmenims, turintiems specialiųjų ugdymosi poreikių. 3. Mokinių, turinčių specialiųjų ugdymosi poreikių, ugdymo prieinamumu rūpinasi savivaldybė, kurios teritorijoje jie gyvena. Švietimo prieinamumas užtikrinamas pritaikant mokyklos aplinką, teikiant psichologinę, specialiąją pedagoginę, specialiąją ir socialinę pedagoginę pagalbą, aprūpinant ugdymui skirtomis techninės pagalbos priemonėmis mokykloje ir specialiosiomis mokymo priemonėmis, kitais įstatymų nustatytais būdais. „34 straipsnis. Švietimo prieinamumas mokiniams, turintiems specialiųjų ugdymosi poreikių 1.
Švietimo prieinamumas mokiniui, turinčiam specialiųjų ugdymosi poreikių, užtikrinamas teikiant psichologinę, specialiąją pedagoginę, specialiąją, socialinę pedagoginę pagalbą, socialines, sveikatos priežiūros ir kitas paslaugas, aprūpinant ugdymuisi skirtomis techninės pagalbos priemonėmis mokykloje, specialiosiomis mokymo priemonėmis, pritaikant ugdymo aplinką (fizinę, informacinę) ir kitais įstatymų nustatytais būdais. 2. Mokinių, turinčių specialiųjų ugdymosi poreikių, ugdymo prieinamumu valstybinėse ir savivaldybių mokyklose rūpinasi savininko teises ir pareigas įgyvendinanti institucija (dalyvių susirinkimas), kitose mokyklose – savininkas (dalyvių susirinkimas).“
36 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
„1. Mokiniai į atitinkamą ugdymo švietimo programą
vykdančią mokyklą, vadovaujantis Lietuvos Respublikos transporto lengvatų įstatymu (toliau – Transporto lengvatų įstatymas), vežami visuomeniniu keleiviniu transportu mokinio pažymėjime nurodytu maršrutu, mokykliniu autobusu arba kitu transportu. Mokinių važiavimo keleiviniu transportu lengvatas nustato Lietuvos Respublikos transporto lengvatų įstatymas. Siekiant užtikrinti švietimo prieinamumą,Įį mokyklą ir atgal privalo būti vežami kaimuose, miesteliuose toliau kaip 3 kilometrai nuo mokyklos gyvenantys mokiniai, kurie mokosi pagal priešmokyklinio ir bendrojo ugdymo programas., ir vaikai, kuriems paskirtas privalomas ikimokyklinis ugdymas. Vežimą į mokyklą ir atgal organizuoja valstybinės ir savivaldybės mokyklos savininko teises ir pareigas įgyvendinanti institucija (dalyvių susirinkimas), kitų mokyklų – savininkas (dalyvių susirinkimas) savo nustatyta tvarka. Mokinių vežimo mokykliniu autobusu tvarką nustato švietimo, ir mokslo ir sporto ministras.“
2Pripažinti netekusia galios 36 straipsnio 3 dalį. 3.
pagal pirminio profesinio mokymo programas, ir neformaliojo vaikų švietimo mokyklų mokiniai į mokyklą vežami vietinio (miesto) ir (ar) tolimojo susisiekimo transportu. Kelionės į mokyklą ir atgal lengvatos jiems suteikiamos ir išlaidos kompensuojamos Transporto lengvatų įstatymo nustatyta tvarka ir atvejais. 8 straipsnis. Įstatymo papildymas 45¹straipsniu Papildyti Įstatymą 45¹straipsniu: „45¹ straipsnis. Mokinio pažymėjimas
1Mokinio pažymėjimas yra dokumentas, patvirtinantis mokinio statusą. Mokinio pažymėjimas išduodamas mokiniui, kuris mokosi pagal bendrojo ugdymo,
neformaliojo vaikų švietimo arba formaliojo profesinio mokymo programą. 2. Mokinio pažymėjimo formą ir išdavimo tvarką nustato švietimo, mokslo ir sporto ministras. Mokinio pažymėjimą išduoda mokykla arba kitas švietimo teikėjas.“
įsigaliojimas ir įgyvendinimas
straipsnius ir šio straipsnio 3 dalį, įsigalioja 2024 m. rugsėjo 1 d. 2. Šio įstatymo 1 ir 8 straipsniai įsigalioja 2021 m. rugsėjo 1 d. 3. Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministras iki 2020 m. gruodžio 31 d. priima šio įstatymo 8 straipsnio įgyvendinamąjį teisės aktą, iki 2023 m. gruodžio 31 d. – kitus šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas Teikia Seimo Švietimo ir mokslo komiteto pirmininkas Eugenijus Jovaiša
29, 30, 34 IR 36
paskatinusios priežastys, parengto projekto tikslai ir uždaviniai Lietuvai, siekiančiai mažinti socialinę atskirtį ir judėti gerovės valstybės link, šio siekio esminis ramstis ir „socialinis liftas“ į saugesnę, mažiau ribojančią ateitį turi tapti švietimas. Kokybiškas švietimas turi būti prieinamas visiems ir kiekvienam: turinčiam įvairių mokymosi reikmių, fizinių, kognityvinių negalių, sugrįžusiam, migrantui, vaikui, sergančiam vaikui, turinčiam priklausomybių svaigiosioms medžiagoms, alkoholiui, gyvenančiam nepritekliuje ir t. t. Todėl šiandienos iššūkis yra įtraukties švietime plėtra, pagalba kiekvienam siekti asmeninės ir ugdymosi ūgties. 2010 m. Lietuvos Respublikos Seimui ratifikavus Jungtinių Tautų neįgaliųjų teisių konvenciją (toliau – Konvencija), Lietuva įsipareigojo užtikrinti jos nuostatų įgyvendinimą ir imtis atitinkamų priemonių, kad asmenys „dėl savo neįgalumo nebūtų šalinami iš bendros švietimo sistemos ir neįgaliems vaikams nebūtų atimta galimybė įgyti nemokamą ir privalomą pradinį arba vidurinį išsilavinimą, taip pat sudaryti sąlygas jiems visapusiškai ir lygiai su kitais dalyvauti švietimo procese“ (Konvencijos ir jos Fakultatyvaus protokolo 24 str. 2 d. (a) p., 3 d.). Konvencijos šalys imasi atitinkamų priemonių, taiko alternatyvius bendravimo būdus, priemones ir formas, naudoja švietimo metodikas ir priemones, siekdamos suteikti paramą neįgaliesiems (Konvencijos ir jos Fakultatyvaus protokolo 24 str. 4 d.). Lietuvos Respublikos švietimo įstatymo (toliau – Švietimo įstatymas) 29 str.
mokiniui, kuris mokosi pagal privalomojo švietimo programas, psichologinės, specialiosios pedagoginės, specialiosios ar socialinės pedagoginės pagalbos, suderinusi su jo tėvais (globėjais, rūpintojais), pedagogine psichologine bei vaiko teisių apsaugos tarnyba, siūlo jam mokytis kitoje mokykloje“. Ši Švietimo įstatymo nuostata yra nesuderinama su Konvencijos nuostatomis, kurios įpareigoja Lietuvos Respubliką užtikrinti lygias galimybes su kitais asmenimis mokytis bet kurioje švietimo įstaigoje. Dėl tokių Švietimo įstatymo nuostatų Lietuvos Respublikos piliečiai, auginantys neįgalų vaiką, iki šios dienos susiduria su situacija, kad jų vaikai, kuriems reikalinga švietimo pagalba ar mokymosi patalpų fizinis pritaikymas pagal mokinio negalią, yra nepriimami į švietimo įstaigas dėl pastarosios nepritaikymo neįgalaus vaiko poreikiams, taip pat ir dėl reikiamų specialistų švietimo įstaigoje neturėjimo, o jiems siūloma mokytis kitoje mokymosi įstaigoje, remiantis Švietimo įstatymo 29 str. 10 d. nuostata. Valstybės kontrolė, atlikusi valstybinį auditą, 2017 m. lapkričio 28 d. ataskaitoje Nr. VA-2017-P-50-1-20
„Ar gali gerėti Lietuvos mokinių pasiekimai“, pagrindinio audito išvadose
teigia, kad Švietimo įstatymo 29 str. 10 d. prieštarauja Konvencijai. Metais anksčiau – 2016 m. Jungtinių Tautų Neįgaliųjų teisių komitetas, teikdamas pastabas dėl Konvencijos įgyvendinimo (CRPD)/C/LTU/CO/1), rekomendavo Lietuvai, Konvencijos šaliai, priimti ir įgyvendinti vientisą įtraukiojo švietimo bendrojoje švietimo sistemoje strategiją pagal Konvencijos 24 str. ir valstybei užtikrinti pagal įstatymą įgyvendinamą teisę į įtraukų, kokybišką ir nemokamą privalomą švietimą. Be šių priežasčių Švietimo įstatymo 29 str. 10 d. nuostata įneša sumaišties tarp to paties įstatymo nuostatų, nes 34 str.
3 d. nustatyta, kad švietimo prieinamumu rūpinasi savivaldybė, pritaikydama mokyklos aplinką, teikiant psichologinę, specialiąją pedagoginę, specialiąją ir socialinę pedagoginę pagalbą ir kitais įstatymo numatytais būdais. Taip pat Švietimo įstatymo 29 str. 10 d. neatitinka Švietimo įstatymo 14 str. 7 d., kuria nustatoma, jog „mokinių, turinčių specialiųjų ugdymosi poreikių, ugdymą įgyvendina visos privalomąjį ir visuotinį švietimą teikiančios mokyklos“. Atsižvelgiant į Valstybės kontrolės, Jungtinių Tautų neįgaliųjų teisių komiteto, Lietuvos nevyriausybinių organizacijų, atstovaujančių neįgaliesiems vaikams ir jų tėvams, rekomendacijas, parengtas šis Lietuvos Respublikos švietimo įstatymo Nr. I-1489 5, 14, 21, 29, 30, 34 ir 36 straipsnių pakeitimo ir įstatymo papildymo 45¹ straipsniu įstatymo projektas (toliau – įstatymo projektas). Esamoje teisinėje bazėje nėra apibrėžta, koks dokumentas patvirtina mokinio statusą (suteikiantį teisę, pvz., į Lietuvos Respublikos transporto lengvatų įstatyme nustatytas transporto lengvatas). Pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2000 m. balandžio 28 d. nutarimo Nr. 478 „Dėl Lietuvos Respublikos transporto lengvatų įstatymo įgyvendinimo“ 2.3 papunktį Švietimo, mokslo ir sporto ministerijai (toliau – Ministerija) pavesta pateikti Susisiekimo ministerijai dokumentų (pažymėjimų), kuriais suteikiama teisė Lietuvos Respublikos transporto lengvatų įstatyme nurodytiems asmenims įsigyti važiavimo bilietą su nuolaida, pavyzdžius. Tačiau dokumentai, suteikiantys šias teises, nėra tvirtinami jokiu teisės aktu, nes nėra galiojančiame Švietimo įstatyme teisinio pagrindo.
Siekiant teisiškai reglamentuoti aiškias dokumentų, patvirtinančių Transporto lengvatų įstatyme nurodytų mokinių, teisę į transporto lengvatas, tvirtinimo tvarką ir teisę į transporto lengvatas suteikiančių dokumentų formas (pavyzdžius), būtinas įpareigojimas Švietimo įstatyme švietimo, mokslo ir sporto ministrui nustatyti mokinio pažymėjimo formas ir išdavimo tvarką. Taip pat nėra teisiškai apibrėžtas subjektas, turintis teisę ir pareigą išduoti mokinio pažymėjimą, dėl to reikalinga nustatyti, kad mokinio pažymėjimą išduoda mokykla arba kitas švietimo teikėjas. Įstatymo projekto tikslas – sudaryti teisines prielaidas įtraukčiai švietime, atsisakant Švietimo įstatymo nuostatų, kuriomis diskriminuojami mokiniai, turintys specialiųjų ugdymosi poreikių dėl išskirtinių asmens gabumų, įgimtų ar įgytų sutrikimų (negalių, sutrikimų ir kt.), mokymosi sutrikimų ir sunkumų, nepalankios aplinkos veiksnių įtakos, ir įstatymo nuostatomis siekiant kokybiškos įtraukties švietime; siekiant teisinio aiškumo, suteikti švietimo, mokslo ir sporto ministrui įgaliojimus nustatyti mokinio pažymėjimo formas ir išdavimo tvarką.
Uždaviniai:
poreikių turinčių mokinių atžvilgiu, kuriomis leidžiama mokykloms, dėl objektyvių priežasčių negalinčioms mokiniams, turintiems specialiųjų ugdymo poreikių, užtikrinti švietimo pagalbos, siūlyti kitą mokyklą;
2) įteisinti Švietimo įstatyme įtraukties švietime principą, kuris įtvirtintų pagrindinę švietimo nuostatą, skatinančią kurti atvirą švietimo sistemą, užtikrinančią kiekvieno asmens dalyvavimą, atliepiant asmens ugdymosi poreikių įvairovę ir pripažįstant kiekvieno nelygstamą vertę;
galimybę pamokoje, veiklose, kuriose dalyvauja mokiniai, turintys didelių ar labai didelių specialiųjų ugdymosi poreikių, dalyvauti daugiau kaip vienam mokytojui, švietimo pagalbos specialistams;
statusą ir yra išduodamas mokiniui, kuris mokosi pagal bendrojo ugdymo, neformaliojo vaikų švietimo arba formaliojo profesinio mokymo programą; mokinio pažymėjimo formas ir išdavimo tvarką nustato švietimo, mokslo ir sporto ministras, o mokinio pažymėjimą išduoda mokykla arba kitas švietimo teikėjas. 2. Įstatymų projektų iniciatoriai (institucija, asmenys ar piliečių įgalioti atstovai) ir rengėjai Įstatymo projekto iniciatorė – Lietuvos Respublikos Vyriausybė.
Įstatymo projektą parengė Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministerija. 3. Kaip šiuo metu yra reguliuojami įstatymų projektuose aptarti teisiniai santykiai? 1. Keičiamo įstatymo 29 str. 10 d. suteikia galimybę švietimo įstaigoms segreguoti mokinius dėl jų ugdymosi ir pagalbų reikmių: „Mokykla, dėl objektyvių priežasčių negalinti užtikrinti mokiniui, kuris mokosi pagal privalomojo švietimo programas, psichologinės, specialiosios pedagoginės, specialiosios ar socialinės pedagoginės pagalbos, suderinusi su jo tėvais (globėjais, rūpintojais), pedagogine psichologine bei vaiko teisių apsaugos tarnyba, siūlo jam mokytis kitoje mokykloje.“ Tokiu būdu nesudaroma galimybė lygiai su kitais vaikais mokytis toje švietimo įstaigoje, kuri yra vaiko gyvenamojoje aplinkoje ar kurioje norima, nes reikalinga psichologinė, specialioji pedagoginė, specialioji ar socialinė pedagoginė pagalba. Pastebėtina, kad šių pagalbų reikmė gali kilti ne tik dėl specialiųjų ugdymosi poreikių, bet ir dėl kitų aplinkybių, į kurias patenka vaikas, pavyzdžiui, dėl nepalankiai susiklosčiusių situacijų šeimoje (tėvų skyrybų, netekčių, tėvų arba vieno iš tėvų iškritimas iš darbo rinkos ir kt.), patirto smurto (mokykloje, šeimoje, kitose aplinkose) ir t. t. 2. Keičiamu įstatymu nereguliuojama ir neapibrėžiama „įtraukties švietime“ (angl. terminas – Inclusive education) sąvoka ir jos turinys, todėl įstatymo projektu siūloma papildyti keičiamo įstatymo 5 straipsnį 5 punktu „Švietimo sistemos principai“ – įrašyti principą „įtrauktis“ ir jį apibrėžti. 3.
kokybišką ugdymą bendrosios paskirties klasėse, grupėse, kuriose yra mokinių, turinčių didelių ir labai didelių specialiųjų ugdymosi poreikių, trūksta ne tik individualios pagalbos, neužtikrinami ir kiti mokinių teisėti lūkesčiai kokybiškam ir saugiam ugdymuisi, ir taip prarandamas pasitikėjimas švietimu. Todėl siūloma įteisinti galimybę ugdymo procesą vienu metu vykdyti ne vienam mokytojui ir (ar) dalyvaujant pagalbos mokiniui specialistams, ir tai reglamentuoti įstatymo lygmeniu, nes esamo teisinio reguliavimo įstatymo įgyvendinamuoju teisės aktu nepakanka: nuo 2011 m. stebime, kad įstatymo įgyvendinamojo teisės akto nuostatos nebuvo perkeltos į savivaldybių sprendimus, nustatančius pareigybių skaičių ugdymo įstaigose ir nebuvo skirti ištekliai pagalbų pamokoje plėtrai. 4. Šiuo metu keičiamo įstatymo 21 str. nenustatyti kvalifikaciniai reikalavimai specialiąją pedagoginę pagalbą teikiantiems specialistams, tai reguliuojama švietimo, mokslo ir sporto ministro įsakymu, kuriame nustatytas reikalavimas šiems specialistams būti įgijusiems aukštąjį išsilavinimą. 5. Keičiamo įstatymo 30 str. 6 d. apribojama teisė kurtiesiems mokytis gimtosios (gestų) kalbos ikimokyklinio ir bendrosiose bendrojo ugdymo mokyklose, jos mokoma tik ikimokyklinio ir bendrojo ugdymo mokyklose, skirtose mokiniams, turintiems specialiųjų ugdymosi poreikių. 6. Šiuo metu galiojančiuose teisės aktuose nėra nustatyta, kas tvirtina mokinio pažymėjimo formas ir išdavimo tvarką. 4. Kokios siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama? Įstatymo projektu siūloma nustatyti teisines prielaidas kurti įtraukią ir saugią mokyklą, kurioje mokosi įvairių galių, gebėjimų ir ugdymosi poreikių mokiniai:
1) įstatymo projekto 1 str. siūloma papildyti keičiamo įstatymo 5 str.
įtvirtinant pagrindinę veiklos nuostatą švietime – švietimas sudaro sąlygas kiekvienam asmeniui dalyvauti jame, ugdytis, plėtoti savo galias ir gebėjimus, gauti reikiamą pagalbą, patirti sėkmę mokantis, socialinėje, kultūrinėje ir
(ar) kitose veiklose ir būti nediskriminuojamam dėl ugdymosi poreikių įvairovės ir (ar) švietimo pagalbos reikmės, užtikrinti, kad, kuriant, keičiant švietimo sistemą, būtų vadovaujamasi šiuo principu, kuris įgyvendinamas per kasdienius ugdymo ir švietimo pagalbos teikimo procesus. Įstatymu įtvirtinant šį principą, yra nustatomi kiekvieno asmens sėkmingo dalyvavimo švietime požymiai, t. y. asmens sėkmė ne tik mokantis, bet ir socialinėje, kultūrinėje ir (ar) kitose veiklose, taip parodoma jų svarba ir valstybės nuostata, kad besimokydamas asmuo turi bręsti kaip asmenybė ir augti laimingu žmogumi;
2) įstatymo projekto 2 str. siūloma papildyti keičiamo įstatymo 14 str. 7 d., nustatant, kai ugdymo veiklose dalyvauja mokiniai, turintys didelių ar labai didelių specialiųjų ugdymosi poreikių, ugdymo procesą gali vykdyti daugiau kaip vienas mokytojas, jame kartu su mokytoju dalyvauti pagalbos mokiniui specialistai. Tai leistų užtikrinti kokybiškas ir saugias ugdymosi sąlygas visiems mokiniams, skiriant pakankamai dėmesio tiek specialiųjų ugdymosi poreikių turintiems, tiek ir kitiems mokiniams. Taip pat siūloma atsisakyti šio punkto perteklinės nuostatos: „atskirais atvejais ugdymą įgyvendina mokyklos (klasės), skirtos mokiniams, turintiems specialiųjų ugdymosi poreikių“, nes šios mokyklos yra privalomą ir visuotinį švietimą teikiančios, o pagal keičiamo įstatymo 41 str. 9 d.
formaliojo švietimo programas, tinklo kūrimo taisyklėse yra reglamentuojamos bendrųjų ugdymo mokyklų paskirtys ir vykdomų programų įvairovė;
3) keičiamo įstatymo 21 str., kurio 1 d. nustato vieną bendrą paskirtį dviem skirtingoms pagalbos rūšims, t. y. specialiajai pedagoginei ir specialiajai pagalbai. Įstatymo projektu siūloma kiekvienai pagalbai atskirai nustatyti jos paskirtį ir šių pagalbų skirtingus teikėjus. Atsižvelgiant į tai, kad esmines konstitucinę teisę dirbti ribojančias sąlygas turi nustatyti įstatymai, siūloma keičiamo įstatymo 21 str. 1 d. nustatyti išsilavinimo reikalavimus specialistams, teikiantiems specialiąją pedagoginę pagalbą, įtvirtinant aiškų reikalavimą, kad asmenys, teikiantys specialiąją pedagoginę pagalbą, būtų įgiję universitetinį išsilavinimą, nes Lietuvoje de facto šią pagalbą teikia specialistai, įgiję aukštąjį universitetinį ar jam lygiavertį išsilavinimą (baigę Šiaulių universitetą ar buvusį Lietuvos edukologijos universitetą). Kolegijos nerengė ir nerengia šių specialistų. Priėmus šį įstatymo projektą, šis reikalavimas būtų įtvirtintas de jure. Įstatymo projekto 3 str. siūloma keičiamo įstatymo 21 str. 2 d. į pagalbos teikėjų sąrašą įtraukti gestų kalbos vertėjus ir kitus specialistus, kurie užtikrintų mokinio savarankišką dalyvavimą ugdymo procese taip, kaip rekomenduojama Konvencijoje;
4) įstatymo projektu siekiama šalinti diskriminuojančias nuostatas, sudarančias galimybę švietimo įstaigoms nepriimti mokinių, kuriems reikia psichologinės, specialiosios pedagoginės, specialiosios ar socialinės pedagoginės pagalbos, todėl siūloma įstatymo projekto 4 str. pripažinti netekusia galios keičiamo įstatymo 29 str. 10 d. Panaikinus šią nuostatą, visos privalomą ir visuotinį švietimą teikiančios mokyklos turės užtikrinti reikiamas pagalbas mokiniui, kad jis galėtų ugdytis kartu su savo bendraamžiais.
Pagalbos prieinamumą bendrosios paskirties mokyklose didins ir šiuo metu 44 specialiosiose mokyklose dirbantys
vaikais, ir šių mokyklų pagalbos mokiniui specialistai. Sukūrus tinkamas sąlygos bendrosiose mokyklose, mokiniai ir jų tėvai rinktųsi bendrojo ugdymo mokyklas, todėl mažėtų specialiųjų mokyklų poreikis. Dalis jų galėtų tapti regioniniais švietimo pagalbos centrais, teikiančiais konsultacijas, pagalbą mokiniui, mokytojui, mokyklai jo pasirinktoje ugdymo įstaigoje, kitas pertvarkius, t. y. prijungus prie bendrojo ugdymo mokyklų, pedagogai su mokiniais kartu tęstų darbą tose mokyklose, į jas pereitų ir švietimo pagalbos specialistai. Jeigu būtų priimti sprendimai likviduoti mokyklą, pedagogai ir švietimo pagalbos specialistai būtų įdarbinami tose mokyklose, kuriose mokytis pasirinks mokiniai, turintys specialiųjų ugdymosi poreikių (nes specialiųjų pedagogų trūksta). Atitinkamai netenka prasmės (keičiamo įstatymo 34 str. 1 d.) nuostata, kurios įstatymo projektu siūloma atsisakyti;
5) įstatymo projekto 5 str., atsižvelgiant į Konvencijos nuostatas, kuriomis įpareigojamos šalys užtikrinti galimybes ir šalinti kliūtis, trukdančias asmeniui dalyvauti švietime kartu su visais, siūloma patikslinti keičiamo įstatymo 30 str., nustatant, kad ikimokyklinio ir bendrojo ugdymo mokyklose turi būti sudarytos sąlygos kurčiajam mokytis gimtosios (gestų) kalbos.
Mokyklos, atsižvelgusios į mokinių skaičių, kuriems reikalingas gestų kalbos mokytojas, atitinkamai pasirinks paslaugos teikimo ir organizavimo būdą ir formą (steigs gestų kalbos mokytojo pareigybę; pirks paslaugą iš centrų ar laisvųjų mokytojų; teiks mokykloje arba specialiojo ugdymo centre, priimtinomis vaikui formomis (tiesiogiai, nuotoliniu būdu ar mišriai); užtikrins paslaugų teikėjų ir gavėjų mobilumą ir t. t.);
6) įstatymo projekto 6 str. siūloma naujai išdėstyti keičiamo įstatymo 34 str., nustatant būtinas sąlygas specialiųjų ugdymosi poreikių turintiems mokiniams švietimo prieinamumui užtikrinti ir įtvirtinant, kad tuo turi rūpintis ne tik savivaldybių, bet ir valstybinių ir nevalstybinių mokyklų savininko teises ir pareigas įgyvendinančios institucijos (dalyvių susirinkimai), savininkai. Šis pasiūlymas siejamas su lygių galimybių švietime principo įgyvendinimu, kuriuo vadovaujantis vienodai skiriamos mokiniui mokymosi ir švietimo pagalbos lėšos, nepriklausomai nuo to, kas yra mokyklos savininkas: savivaldybė, valstybė ar kiti fiziniai ar juridiniai asmenys. Taip pat būtų panaikinta 34 str. 1 d. nuostata, įtvirtinanti, kad mokiniui, turinčiam specialiųjų ugdymosi poreikių, sudaromos sąlygos ugdytis arčiau gyvenamosios vietos tik jeigu tėvai (globėjai, rūpintojai) pageidauja ir jei mokyklą rekomenduoja pedagoginė psichologinė tarnyba. Atsisakius šios nuostatos, būtų užkirstos nelygybės ir viršenybės vieno mokinio prieš kitą atžvilgiu galimybės.
Todėl šie mokiniai turės būti priimami į mokyklą tik lygiais pagrindais su kitais mokiniais, t. y. pagal keičiamo įstatymo 29 str. 1 d. įtvirtintą teisę rinktis valstybinę, savivaldybės ar nevalstybinę mokyklą ir ją keisti;
7) įstatymo projekto 7 str. siūloma keičiamo įstatymo 36 str. 1 d. nustatyti, kad į mokyklą ir atgal privalo būti vežami vaikai, kuriems paskirtas privalomas ikimokyklinis ugdymas. Pavėžėjimas yra švietimo prieinamumą užtikrinanti sąlyga vaikams, kurie auga šeimoje, patiriančioje socialinę riziką dėl to, kad vaiko tėvai (globėjai) išgyvena sunkumus, ar vienam iš tėvų (globėjų) nustatyta sveikatos sutrikimų ar kitų priežasčių), dėl kurių netenkinami vaiko prigimtiniai, kultūriniai, socialiniai ir pažintiniai poreikiai, arba tėvai (globėjai) stokoja socialinių įgūdžių ir (ar) pozityvios tėvystės įgūdžių, kitų sunkumų, todėl vežimas vaiko į ugdymą įstaigą padėtų vaikui ir jo šeimai ir užtikrintų priemonės vykdymą. Įstatymo projekto 36 str. 1 d. siūloma detalizuoti, aiškiai išskiriant subjektą, kuriam kyla pareiga organizuoti mokinių pavežimą, atsižvelgiant į tai, kad transporto lengvatų suteikimas yra Transporto lengvatų įstatymo dalykas, 36 str. 1 d. siūloma apsiriboti blanketine norma nuoroda į Transporto lengvatų įstatymą ir jo nustatytą tvarką, jo įgyvendinimo reikalavimus paliekant šio įstatymo reguliavimui ir siekiant dermės tarp 36 straipsnio dalių, siūloma atsisakyti 36 str. 3 d. kaip perteklinės;
8) įstatymo projekto 8 str. siūloma Įstatymą papildyti 45¹ straipsniu: nustatyti, kad mokinio pažymėjimas yra dokumentas, patvirtinantis mokinio statusą, kam išduodami mokinio pažymėjimai, švietimo, mokslo ir sporto ministrui suteikti įgaliojimus tvirtinti mokinio pažymėjimo formas ir išdavimo tvarką ir įvardijami subjektai, kurie išduoda mokinio pažymėjimą (mokyklos arba kitas švietimo teikėjas). 5.
priimto įstatymo pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta Priėmus įstatymo projektą, neigiamų pasekmių nenumatoma. 6. Kokią įtaką įstatymas turės kriminogeninei situacijai, korupcijai? Priimtas įstatymo projektas neigiamos įtakos kriminogeninei situacijai ir korupcijai neturės. 7. Kaip įstatymo įgyvendinimas paveiks verslo sąlygas ir jo plėtrą? Įstatymo įgyvendinimas įtakos verslo sąlygoms ir jo plėtrai neturės. 8. Įstatymo inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus būtina pakeisti ar pripažinti netekusiais galios Galiojančių kitų įstatymų keisti nereikės. 9. Ar įstatymo projektas parengtas, laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, projekto sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Lietuvos Respublikos terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka? Įstatymo projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų. 10. Įstatymo projekto atitiktis Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatoms bei Europos Sąjungos dokumentams Įstatymo projekto nuostatos neprieštarauja Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatoms ir Europos Sąjungos teisei. 11. Jeigu įstatymui įgyvendinti reikia įgyvendinamųjų teisės aktų, kas ir kada juos turėtų priimti? Ministerija turės pakeisti Mokinio specialiųjų ugdymosi poreikių (išskyrus atsirandančius dėl išskirtinių gabumų) pedagoginiu, psichologiniu, medicininiu ir socialiniu pedagoginiu aspektais įvertinimo ir specialiojo ugdymosi skyrimo tvarkos aprašą, patvirtintą Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2011 m. rugsėjo 30 d. įsakymu Nr.
V-1775, Specialiosios pedagoginės pagalbos teikimo tvarkos aprašą, patvirtintą Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2011 m. liepos 8 d. įsakymu Nr. V-1228 „Dėl Specialiosios pedagoginės pagalbos teikimo tvarkos aprašo patvirtinimo“, Specialiosios pagalbos teikimo mokyklose (išskyrus aukštąsias mokyklas) tvarkos aprašą, patvirtintą Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2011 m. liepos 8 d. įsakymu Nr. V-1229 „Dėl Specialiosios pagalbos teikimo mokyklose (išskyrus aukštąsias mokyklas) tvarkos aprašo patvirtinimo“, Mokinių, turinčių specialiųjų ugdymosi poreikių, ugdymo organizavimo tvarkos aprašą, patvirtintą Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2011 m. rugsėjo 30 d. įsakymu Nr. V-1795 „Dėl Mokinių, turinčių specialiųjų ugdymosi poreikių, ugdymo organizavimo tvarkos aprašo patvirtinimo“, patvirtinti mokinio pažymėjimo formas (pavyzdžius) ir Mokinio pažymėjimo išdavimo tvarką. Siekiant tinkamai pasirengti įstatymo nuostatoms įgyvendinti, siūloma įgyvendinamuosius teisės aktus parengti anksčiau nei iki įstatymo atitinkamų straipsnių įsigaliojimo, t. y. atitinkamai iki 2020 m. gruodžio 31 d ir iki 2024 m. gruodžio 31 d. 12. Kiek valstybės ir savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymui įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti?
Siekiant įgyvendinti įstatymo projekto nuostatas ir užtikrinti pagalbų prieinamumą, būtina užtikrinti bazines švietimo pagalbos paslaugas, tokias kaip mokinio padėjėjo, trūkstamų pagalbos mokiniui specialistų pareigybių įsteigimą, stiprinti metodinę konsultacinę pagalbą, didinti neformaliojo vaikų švietimo prieinamumą, plėtoti ankstyvąją intervenciją, užtikrinant privalomą ikimokyklinį ugdymą. Bazinių paslaugų prieinamumui didinti (preliminariais vertinimais) iš valstybės biudžeto papildomai reikėtų skirti iš viso 115 115 tūkst. Eur 2021–2024 metams, tai leistų iki įstatymo įsigaliojimo
nepagrįsti realiomis galimybėmis), iš jų: 2021 m., 2022 m., 2023 m., 2024 m. po 28 779 tūkst. Eur:
Eur stiprinti ir plėtoti specialiojo ugdymo centrų metodines konsultacines paslaugas, steigiant naujus papildomus etatus metodiniuose konsultaciniuose centruose ir skiriant lėšų pagalbos mokiniui specialistų kompetencijų plėtrai (6 centruose po 6 etatus metams). Tačiau, siekiant užtikrinti švietimo pagalbos kokybę, pritraukti naujus specialistus į ugdymo įstaigas, didinti šių pareigybių patrauklumą pedagoginėse psichologinėse ar švietimo pagalbos tarnybose, siekiant konkurencingo darbo užmokesčio, iš valstybės biudžeto prie bazinių švietimo paslaugų papildomai reikėtų 58 150 tūkst. Eur, iš jų: 2021 m.
265 tūkst. Eur 2021–2024 metams (iš jų: 28 779 tūkst. Eur – 2021 metams, 48 162 tūkst. Eur – 2022 metams, 48 162 tūkst. Eur – 2023 metams ir 48 162 tūkst.
Eur – 2024 metams). Atskirai pagal skirtingas pagalbos ir paslaugų rūšis lėšos (iš viso 173 265 tūkst. Eur) pasiskirstytų taip:
bazines švietimo pagalbos paslaugas mokiniams, besimokantiems pagal ikimokyklinio, priešmokyklinio, bendrojo ugdymo ir profesinio mokymo programas, įsteigiant 6 100 papildomų švietimo pagalbos etatų (iš lėšų: 26
esamų pagalbos mokiniui specialistų darbo krūvio sandarą ir pareiginės algos pastoviosios dalies koeficientus (iš kurių: 15 700 tūkst. Eur –
metams); 34 600 tūkst.
Eur – pakeisti dėl paslaugų apimties didinimo planuojamų papildomų pagalbos mokiniui specialistų etatų darbo krūvio sandarą ir pareiginės algos pastoviosios dalies koeficientus, (iš kurių: 23 067 tūkst. Eur – 2022 metams, 23 067 tūkst. Eur – 2023 metams ir 23 066 tūkst. Eur – 2024 metams);
finansiškai bendrosios paskirties mokyklas steigti specialiojo ugdymo klases (grupes), išskaidant specialiąsias mokyklas (iš kurių: 250 tūkst. Eur – 2021 metams; 250 tūkst. Eur – 2022 metams, 250 tūkst. Eur – 2023 metams, 250 tūkst. Eur – 2024 metams);
vaikams, turintiems specialiųjų ugdymosi poreikių, geresnį neformaliojo švietimo prieinamumą ir kokybę (iš kurių: 506 tūkst. Eur – 2021 metams, 506 tūkst. Eur – 2022 metams, 506 tūkst. Eur – 2023 metams ir 507 tūkst. Eur – 2024 metams);
ir plėtoti 6 specialiojo ugdymo centrų metodines konsultacines paslaugas, steigiant naujus papildomus etatus metodiniuose konsultaciniuose centruose ir skiriant lėšų pagalbos mokiniui specialistų kompetencijų plėtrai (iš kurių: 98 tūkst. Eur – 2021 metams, 98 tūkst. Eur – 2022 metams, 98 tūkst. Eur – 2023 metams ir 96 tūkst. Eur – 2024 metams). Šis lėšų poreikis reikalingas steigti naujus etatus metodiniuose konsultaciniuose centruose (6 centruose kasmet po 8 etatus 4 metus), taip pat skirti lėšų pagalbos mokiniui specialistų kompetencijų plėtrai;
privalomo ikimokyklinio ugdymo skyrimą (jei yra poreikis) ir ikimokyklinės įstaigos lankymo kontrolės mechanizmą (iš kurių: 1 675 tūkst. Eur – 2021 metams, 1 675 tūkst. Eur – 2022 metams, 1 675 tūkst. Eur – 2023 metams ir 1 675 tūkst. Eur – 2024 metams). Šis lėšų poreikis reikalingas 4 000 mokinių iš socialiai jautrių šeimų skirti visos dienos (10,5 val. per dieną) ikimokyklinio ugdymo krepšelį. Vieno ikimokyklinuko ugdymas kainuoja apie 1 680 Eur metams.
Mokyklų aplinkos (fizinės) pritaikymui 2020 m. sausį pasirašytas memorandumas dėl mokyklų ir sveikatos priežiūros įstaigų pritaikymo negalią turintiems asmenims. Memorandumą pasirašiusios šalys: Švietimo, mokslo ir sporto ministerija, Sveikatos apsaugos ministerija, Lietuvos savivaldybių asociacija ir Lietuvos negalios organizacijų forumo atstovai, įsipareigoja kasmet kiekvienoje savivaldybėje pritaikyti mažiausiai po vieną mokyklą ir sveikatos priežiūros įstaigą. Mokyklų pritaikymas vykdomas ir toliau planuojamas vykdyti kartu su savivaldybėmis panaudojant ES SF lėšas. Pedagogų kompetencijų tobulinimui šiuo metu yra ir toliau numatomos skirti ES SF lėšos, nustatyti švietimo, mokslo ir sporto ministro prioritetai šiai sričiai kvalifikacijos tobulinimui panaudojant klasės krepšelio lėšas. Ketverių metų laikotarpis yra pakankamas, jei bus skiriamos lėšos sukurti tinkamas sąlygas įtraukčiai švietime, kurių reikia įstatymo projektui įgyvendinti bei siekiant užtikrinti ir asmenims, turintiems specialiųjų ugdymosi poreikių dėl sutrikimų ir negalių, kitų priežasčių, naudotis visomis žmogaus teisėmis švietime lygiai su kitais asmenimis. 13. Rengiant įstatymo projektą, gauti specialistų vertinimai ir išvados Nėra. 14. Įstatymo projekto reikšminiai žodžiai, kurių reikia įstatymo projektui įtraukti į kompiuterinės paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno „Eurovoc“ terminus, temas bei sritis Reikšminiai įstatymo projekto žodžiai, kurių reikia šiam projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, yra „įtrauktis“, „švietimo pagalba“, „mokiniai, turintys specialiųjų ugdymosi poreikių“. 15. Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai Nėra.
2020-06-02
Vilnius Įvertinę įstatymo projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklių reikalavimams, teikiame šias pastabas:
1Svarstytina, ar siekiant užtikrinti ne tik mokinių,
turinčių didelių ar labai didelių specialių poreikių, teises gauti tinkamą mokymą, kurį teikia atitinkami specialistai, tačiau ir mokinių, neturinčių specialių poreikių, teises į tinkamą mokytojo vykdomą mokymo procesą, projekto 2 straipsniu keičiamo įstatymo 14 straipsnio 7 dalyje neturėtų būti nustatyta, kad ugdymo procesą, kuriame dalyvauja mokiniai, turintys didelių ar labai didelių specialiųjų ugdymosi poreikių, ne gali vykdyti daugiau kaip vienas mokytojas, o vykdo daugiau nei vienas mokytojas, taip užtikrinant kompetentingų specialistų dalyvavimą labai didelių specialių poreikių turinčių mokinių mokymo procese. Be to, pažymėtina, kad šioje dalyje turi būti nuoroda ne į šio straipsnio 1 dalį (nes joje jokia tvarka nereglamentuota), o į švietimo, mokslo ir sporto ministro tvirtinamą tvarkos aprašą. 2. Projekto 6 straipsniu keičiamo įstatymo 34 straipsnio 2 dalyje vietoj žodžių „savivaldybių mokyklose rūpinasi savivaldybių institucijos, kitų mokyklų – savininko teises ir pareigas įgyvendinanti institucija (dalyvių susirinkimas), savininkas“ įrašytini žodžiai „valstybinėse ir savivaldybių mokyklose rūpinasi savininko teises ir pareigas įgyvendinanti institucija (dalyvių susirinkimas), kitose mokyklose – savininkas (dalyvių susirinkimas).“
straipsnio 2 dalyje siūloma nustatyti, kad švietimo, mokslo ir sporto ministras nustato mokinio pažymėjimo formas. Nėra aišku, kodėl šiuo atveju nustatoma, kad mokinio pažymėjimas gali būti kelių formų.
Manytina, kad mokinio pažymėjimo, kaip tam tikrą asmens išsilavinimo lygį apibrėžiančio dokumento, forma turi būti visiems vienoda (kaip, pavyzdžiui, studento pažymėjimas yra vienos formos dokumentas). Siūlytina šioje dalyje vietoj žodžio „formas“ įrašyti žodį „formą“. 4. Nėra aišku, kodėl projekto 9 straipsniu yra siūloma nustatyti projekto nuostatų įsigaliojimą tam tikrų metų gegužės 1 dieną. Ši data yra kiekvienų mokslo metų priešpaskutinio mėnesio pradžia. Todėl neaišku, kokiu tikslu nustatytos formos mokinio pažymėjimai turėtų būti pradedami išduoti mokiniams atitinkamų mokslo metų pabaigoje, jiems bebaigiant atitinkamą klasę, kai nuo kitų mokslo metų jie mokysis kitoje klasėje arba jau bus baigę mokyklą. Be to, nėra aišku, kodėl specialiųjų poreikių turintys mokiniai būtų perkeliami į bendrojo lavinimo mokyklas mokslo metų pabaigoje. Be to, šio straipsnio 1 dalyje vietoj skaičių ir žodžių „2 ir 3 dalis“ įrašytinas skaičius ir žodis „3 dalį“. Departamento direktorius Andrius Kabišaitis J. Jarmakovič, tel. (8 5) 239 6055, el. p. [email protected] E. Mušinskis, tel. (8
5) 239 6356, el. p. [email protected]
LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO KANCELIARIJOS TEISĖS DEPARTAMENTAS IŠVADA DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS ŠVIETIMO ĮSTATYMO NR. I-1489 5, 14, 21, 29, 30, 34
2020-06-23 Nr. XIIIP-4913(2) Vilnius Įvertinę įstatymo projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklių reikalavimams, pastabų neturime. Departamento direktorius Andrius Kabišaitis J. Jarmakovič, tel. (8 5) 239 6055, el. p. [email protected] E. Mušinskis, tel. (8
5) 239 6356, el. p. [email protected]
Švietimo ir mokslo komitetas
DĖL Švietimo įstatymo nr. i-1489 5, 14, 21, 29, 30, 34 ir 36 straipnsių pakeitimo ir įstatymo papildymo 45¹straipsniu įstatymo projekto Nr. XIIIP-4913
pirmininko pavaduotojas Vytautas Juozapaitis, Komiteto nariai: Liudas Jonaitis, Dainius Kepenis, Aušra Papirtienė, Edmundas Pupinis, Levutė Staniuvienė, Gintaras Steponavičius. Švietimo ir mokslo komiteto biuro vedėja Lina Vingrytė, mentoriai Rūta Norkienė, Kęstutis Kaminskas, patarėjos Justina Paukštė, Aistė Kairienė, Rūta Steponėnienė, padėjėja Girmantė Petrauskaitė. Kiti posėdžio dalyviai: švietimo, mokslo ir sporto viceministras Arūnas Plikšnys, Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos Bendrojo ugdymo departamento Švietimo pagalbos skyriaus vedėja Gražina Šeibokienė ir vyriausioji specialistė Daiva Vaišnorienė, Ministro Pirmininko patarėja Unė Kaunaitė, Lietuvos Respublikos Prezidento patarėjas Paulius Baltokas, Lietuvos savivaldybių asociacijos patarėjas Jonas Mickus, Nacionalinio švietimo NVO tinklo direktorė Judita Akromienė, Lietuvos negalios organizacijų forumo atstovė Lina Garbenčiūtė. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2020-06-022 Įvertinę įstatymo projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklių reikalavimams, teikiame šias pastabas: 1.
Svarstytina, ar siekiant užtikrinti ne tik mokinių, turinčių didelių ar labai didelių specialių poreikių, teises gauti tinkamą mokymą, kurį teikia atitinkami specialistai, tačiau ir mokinių, neturinčių specialių poreikių, teises į tinkamą mokytojo vykdomą mokymo procesą, projekto 2 straipsniu keičiamo įstatymo 14 straipsnio 7 dalyje neturėtų būti nustatyta, kad ugdymo procesą, kuriame dalyvauja mokiniai, turintys didelių ar labai didelių specialiųjų ugdymosi poreikių, ne gali vykdyti daugiau kaip vienas mokytojas, o vykdo daugiau nei vienas mokytojas, taip užtikrinant kompetentingų specialistų dalyvavimą labai didelių specialių poreikių turinčių mokinių mokymo procese. Be to, pažymėtina, kad šioje dalyje turi būti nuoroda ne į šio straipsnio 1 dalį (nes joje jokia tvarka nereglamentuota), o į švietimo, mokslo ir sporto ministro tvirtinamą tvarkos aprašą. Pritarti iš dalies Argumentai: Komitetas pritaria Seimo nario E. Pupinio pasiūlymui numatyti, kad, esant nedideliems ir vidutiniams mokinio specialiesiems ugdymosi poreikiams (toliau – SUP), ugdymo procesą gali vykdyti daugiau nei vienas mokytojas, o esant dideliems arba labai dideliems SUP, ugdymo procesą vykdo daugiau kaip vienas mokytojas. Kartu su mokytoju pagalbą teikia švietimo pagalbos specialistai Švietimo įstatymo (toliau – ŠĮ) 14 str. 1 d. nurodyta švietimo, mokslo ir sporto ministro nustatyta tvarka, kuri yra bendra visų 14 str. dalių nuostatoms, todėl, atsižvelgiant į TD pastabą, 14 str. 7 d. siūloma nebekartoti nuorodos į 14 str. 1 d. Pasiūlymas: įstatymo projekto 2 straipsnį išdėstyti taip: „2 straipsnis. 14 straipsnio pakeitimas Pakeisti 14 straipsnio 7 dalį ir ją išdėstyti taip: „7.
Mokinių, turinčių specialiųjų ugdymosi poreikių, ugdymą įgyvendina visos privalomąjį ir visuotinį švietimą teikiančios mokyklos, kiti švietimo teikėjai. Ugdymo procesą, kuriame dalyvauja mokiniai, turintys didelių ar labai didelių nedidelių ir vidutinių specialiųjų ugdymosi poreikių, gali vykdyti daugiau kaip vienas mokytojas, ugdymo procesą, kuriame dalyvauja mokiniai, turintys didelių ar labai didelių specialiųjų ugdymosi poreikių, vykdo daugiau kaip vienas mokytojas. kKartu su mokytoju pagalbą mokiniui teiktiteikia švietimo pagalbos specialistai šio straipsnio 1 dalyje nurodyta tvarka.“
2Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
„savivaldybių mokyklose rūpinasi savivaldybių institucijos, kitų mokyklų –
savininko teises ir pareigas įgyvendinanti institucija (dalyvių susirinkimas), savininkas“ įrašytini žodžiai „valstybinėse ir savivaldybių mokyklose rūpinasi savininko teises ir pareigas įgyvendinanti institucija (dalyvių susirinkimas), kitose mokyklose – savininkas (dalyvių susirinkimas).“
3Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
siūloma nustatyti, kad švietimo, mokslo ir sporto ministras nustato mokinio pažymėjimo formas. Nėra aišku, kodėl šiuo atveju nustatoma, kad mokinio pažymėjimas gali būti kelių formų. Manytina, kad mokinio pažymėjimo, kaip tam tikrą asmens išsilavinimo lygį apibrėžiančio dokumento, forma turi būti visiems vienoda (kaip, pavyzdžiui, studento pažymėjimas yra vienos formos dokumentas). Siūlytina šioje dalyje vietoj žodžio „formas“ įrašyti žodį „formą“. Pritarti
4Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
aišku, kodėl projekto 9 straipsniu yra siūloma nustatyti projekto nuostatų įsigaliojimą tam tikrų metų gegužės 1 dieną.
Ši data yra kiekvienų mokslo metų priešpaskutinio mėnesio pradžia. Todėl neaišku, kokiu tikslu nustatytos formos mokinio pažymėjimai turėtų būti pradedami išduoti mokiniams atitinkamų mokslo metų pabaigoje, jiems bebaigiant atitinkamą klasę, kai nuo kitų mokslo metų jie mokysis kitoje klasėje arba jau bus baigę mokyklą. Be to, nėra aišku, kodėl specialiųjų poreikių turintys mokiniai būtų perkeliami į bendrojo lavinimo mokyklas mokslo metų pabaigoje. Be to, šio straipsnio 1 dalyje vietoj skaičių ir žodžių „2 ir 3 dalis“ įrašytinas skaičius ir žodis „3 dalį“. Pritarti Argumentai: siūloma, atsižvelgiant į nevyriausybinių organizacijų pasiūlymus ankstinti projekto nuostatų įsigaliojimą, susieti nuostatų įsigaliojimą su mokslo metų pradžia ir nustatyti du terminus – 2021 m. rugsėjo 1 d. (įsigaliotų nuostatos dėl įtraukties principo ir mokinio pažymėjimo) ir 2024 m. rugsėjo 1 d. (įsigaliotų visos kitos įstatymo projekto nuostatos). Pasiūlymas: įstatymo projekto 9 str. išdėstyti taip: „9 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas ir įgyvendinimas
8 straipsnius ir šio straipsnio 2 ir 3 dalisį, įsigalioja 2025 m. gegužės 1 d.2024 m. rugsėjo 1 d. 2. Šio įstatymo 1 ir 8 straipsniai įsigalioja 2021 m. gegužėsrugsėjo 1 d. 3. Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministras iki 2020 m. gruodžio 31 d. priima šio įstatymo 8 straipsnio įgyvendinamąjį teisės aktą, iki 20243 m. gruodžio 31 d. priima – kitus šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus.“
3Piliečių, asociacijų,
politinių partijų, lobistų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Lietuvos negalios organizacijų forumas, 2020-06-09 Siunčiame komentarus dėl LR Švietimo Įstatymo Nr.
1-1489 5, 14, 21, 29, 30, 34 ir 36 pakeitimo Įstatymo projekto. 2016 m. balandžio 20 d. Lietuvai pateiktose Jungtinių Tautų Neįgaliųjų teisių komiteto rekomendacijose buvo pažymėta, jog Lietuvoje daugelis parengiamojo, pradinio ir vidurinio lavinimo Įstaigų negalią turinčių mokinių (ypač regos, klausos, psichosocialinę ir (arba) intelektinę negalią, yra nukreipiami ir yra priversti lankyti specialias mokyklas, dėl tinkamai pritaikytų patalpų ir prieinamumo trūkumo bendrojoje švietimo sistemoje, todėl palaikome LR Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos iniciatyvą keisti diskriminuojanti Švietimo įstatymo 29 str. ir atitinkamai peržiūrėti ir pakeisti visas diskriminuojančias šio įstatymo nuostatas. Pritarti
2Lietuvos negalios organizacijų forumas,
2020-06-09 Palaikome iniciatyvą įteisinti įtraukties švietime principą, taip pat raginame šio principo laikytis visuose paskesniuose dokumentuose bei tvarkose. Taip pat siūlome atsisakyti termino specialieji poreikiai ir vartoti individualūs poreikiai arba individualūs dėl negalios kylantys poreikiai. Pritarti iš dalies Argumentai: Komitetas pritaria Lietuvos negalios organizacijų forumo pozicijai įtraukties principą įteisinti švietime. Tačiau Komitetas nepritaria siūlymui keisti sąvoką „specialieji ugdymosi poreikiai“ (toliau – SUP) ir vartoti sąvokas
„individualūs poreikiai“ arba „individualūs dėl negalios kylantys poreikiai“. Sąvoka „specialieji ugdymosi poreikiai“ (angl. terminas
Komisija), todėl tokia sąvoka yra perkelta į nacionalinius šalių dokumentus. Duomenys apie SUP turinčius mokinius renkami ir lyginami tarp šalių pildant Eurostat, Eurydice, Europos specialiojo ir įtraukiojo ugdymo agentūros ataskaitas. Keičiamo įstatymo 2 str.
Keičiamo įstatymo 2 str. 26 d. apibrėžti specialieji ugdymosi porei-kiai yra suprantami plačiau nei tik kylantys dėl negalių, t. y., įgimtų ar įgytų sutrikimų, bet ir dėl išskirtinių asmens gabumų, nepalankių aplinkos veiksnių. Pastebėtina, kad SUP gali turėti vaikai, kuriems nenustatyta negalia, ir atvirkščiai – negalią turintys vaikai ne visuomet turės SUP. 3. Lietuvos negalios organizacijų forumas, 2020-06-09 Vis dar dažnai pasitaiko mokymo namuose atvejų, kuomet oficialiai vaikas su negalia ugdomas įtraukiai, tačiau realybėje jo ugdymas vyksta namuose. Todėl keičiant Įstatymo nuostatas turėtų būti atsižvelgiama j tai, jog ugdymas namuose negali būti vadinamas ar traktuojamas kaip Įtraukus ugdymas. Nepritarti Argumentai: ŠĮ 31¹str. numato galimybę šeimai ugdyti vaiką šeimoje, jei to pageidauja šeima ir sudaro tinkamas sąlygas ugdytis šeimoje. Šiame straipsnyje ugdymas šeimoje nėra traktuojamas kaip įtraukusis ugdymas. ŠĮ 35 str. nustato atvejus, kai vaikas, esant tam tikroms situacijoms, gali būti ugdomas namuose. Šiame straipsnyje taip pat nėra nurodoma, kad tai yra įtraukusis ugdymas. Pateiktoje pastaboje minimas dalykas yra ne šio įstatymo projekto objektas. 4. Lietuvos negalios organizacijų forumas, 2020-06-09 Šiuo metu galiojanti tvarka suteikia galimybę mokinius mokyti pagal bendrąja programą, pritaikytą bendrąją programą arba individualizuotą ugdymo programą. Nevyriausybinių organizacijų stebima situacija parodė, jog dažnai (ypatingai regionuose) vaikams su negalia skiriama pritaikyta bendroji arba individualizuota programa (net ir vaikams neturintiems intelekto sutrikimo). Nors yra siekis visiems suteikti vienodas galimybes Įgyti išsilavinimą, bet vaikų su negalia atžvilgiu dažnai nutinka taip, jog pritaikyta bendroji programa arba individualizuota programa užkerta tolimesnę galimybę vaikams su negalia laikyti brandos egzaminus, Įgyti vidurini išsilavinimą, bei iš anksto sudaro prielaidą jiems siekti tik profesinio išsilavinimo.
Manome, kad turinio individualizavimas turėtų būti taikomas su siekiu atliepti individualius dėl negalios kylančius ugdymo poreikius. Kaip pavyzdžiui LR vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 str. nurodytas individualizavimo principas yra pabrėžiamas tik teigiamu aspektu -
„priimant su vaiku susijusius sprendimus, atsižvelgiama į vaiko amžių,
brandą, jo psichikos ir fizines savybes, poreikius, socialinės aplinkos ir kitas savybes". Tačiau toks individualizavimas neturi užkirsti kelio visiems vaikams įgyti bendrąjį išsilavinimą nepaisant jo ar jos turimos negalios. Tai turi būti įtvirtinta teik keičiamo įstatymo bei susijusių poįstatyminių teisės aktų nuostatose. Nepritarti Argumentai: tai yra ne šio įstatymo projekto, bet poįstatyminių teisės aktų objektas. 5. Lietuvos negalios organizacijų forumas, 2020-06-09 Nepalaikome iniciatyvos finansiškai skatinti mokyklas steigti specialiojo ugdymo klases (grupes), išskaidant specialiąsias mokyklas. Komentaras - ši priemonė nebuvo derinta su negalios organizacijomis. Specialiųjų klasių steigimas niekaip neatliepia įtraukties principo, nes vaikai su negalia vis tiek bus atskirti nuo likusios mokyklos bendruomenės. Finansiniai resursai turėtų būti teikiami pagalbos priemonių teikimui individualiam vaikui. Nepritarti Argumentai: tai yra ne šio įstatymo projekto, bet poįstatyminių teisės aktų objektas. 6.
6Lietuvos negalios organizacijų forumas,
2020-06-093 Papildomi komentarai konkretiems straipsniams:
Siūlome papildyti įstatymo 21 str. pateiktą specialiosios pedagoginės pagalbos apibrėžtį
specialioji pagalba Specialiosios pedagoginės pagalbos paskirtis - didinti asmens, turinčio specialiųjų ugdymosi poreikių, ugdymosi veiksmingumą. Ją teikia specialieji pedagogai, tiflogopedai, surdopedagogai, logopedai ir kiti specialistai, kurių išsilavinimas ir kvalifikacija atitinka švietimo, mokslo ir sporto ministro nustatytus reikalavimus. Komentaras: manome, kad išvardintų specialistų sąrašas neturėtų būti baigtinis, siekiant, kad įvairūs specialistai galėtų/turėtų prisidėti individualių poreikių patenkinimo ir užtikrinimo ugdymo procese. Nepritarti Argumentai: įstatymo projektu siūloma įteisinti nuostata, kad specialiąją pedagoginę pagalbą teikia „asmenys, įgiję aukštąjį universitetinį ar jam lygiavertį išsilavinimą pagal specialiosios pedagogikos studijų programą“ apima įvairius specialistus ir konkrečių specializacijų įvardijimas būtų netikslingas. 7. Lietuvos negalios organizacijų forumas, 2020-06-097 Siūlome 36 str. pakeitime įtraukti nuostata, jog mokinių vežimas turi būti užtikrintas prieinamu pagal individualius mokinių poreikius, transportu. Nepritarti Argumentai: transportui yra taikomi tarptautiniai reikalavimai, numatomi kituose teisės aktuose. Nuostatos kartojimas ŠĮ yra perteklinis. 8. Lietuvos negalios organizacijų forumas, 2020-06-09 Ryšium su keičiamais įstatymo straipsniais raginame peržiūrėti ir atitinkamai pakeisti tvarką „Dėl Specialiosios pedagoginės pagalbos teikimo tvarkos aprašą“, taip pat „Specialiosios pagalbos teikimo mokyklose (išskyrus aukštąsias mokyklas) tvarkos aprašą“. Pritarti
9Lietuvos negalios organizacijų forumas,
2020-06-099 Nepalaikome Įstatymo Įsigaliojimo ir Įgyvendinimo datą (2, 3, 4, 5, 6 s tr.) nukelti j 2021 m. gegužės 1 d. ir 2025 m. gegužės 1 d.
Ši data nuolatos nukeliama, todėl įtraukaus švietimo politika visiškai neįgyvendinama, raginame nenukėlinėti Įstatymo Įgyvendinimo datos ir principingai siekti kokybiško įtraukaus ugdymo visiems vaikams. Pritarti iš dalies Argumentai: siūloma, atsižvelgiant į nevyriausybinių organizacijų pasiūlymus ankstinti projekto nuostatų įsigaliojimą, susieti nuostatų įsigaliojimą su mokslo metų pradžia ir nustatyti du terminus – 2021 m. rugsėjo 1 d. (įsigaliotų nuostatos dėl įtraukties principo ir mokinio pažymėjimo) ir 2024 m. rugsėjo 1 d. (įsigaliotų visos kitos projekto nuostatos). Pasiūlymas: įstatymo projekto 9 str. išdėstyti taip: „9 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas ir įgyvendinimas
8 straipsnius ir šio straipsnio 2 ir 3 dalisį, įsigalioja 2025 m. gegužės 1 d.2024 m. rugsėjo 1 d. 2. Šio įstatymo 1 ir 8 straipsniai įsigalioja 2021 m. gegužėsrugsėjo 1 d. 3. Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministras iki 2020 m. gruodžio 31 d. priima šio įstatymo 8 straipsnio įgyvendinamąjį teisės aktą, iki 20243 m. gruodžio 31 d. priima – kitus šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus.“
tinklas, 2020-06-10 Džiaugiamės, kad siūlomais Švietimo įstatymo pakeitimais (2020-06-01 projekto Nr. XIIIP- 4913) ketinama įgyvendinti dar 2010 m. LR Seimo ratifikuotoje Jungtinių Tautų neįgaliųjų teisių konvencijoje numatytus Lietuvos įsipareigojimus. Manome, kad diskriminuojančių, įtraukčiai prieštaraujančių Švietimo įstatymo nuostatų panaikinimas yra būtinas žingsnis ne tik švietimo sistemos, bet ir visuomenės pažangai. Tačiau, pritardami Lietuvos negalios organizacijų forumo pozicijai, reiškiame didelę abejonę, kad žemiau nurodyti Įstatymo nuostatų pakeitimai padės tinkamai įgyvendinti tarptautinius įsipareigojimus: 1.
Siūlome keisti įstatyme bei kituose teisės aktuose vartojamą sąvoką “specialieji ugdymosi poreikiai” į
“individualūs dėl negalios kylantys ugdymosi poreikiai”. Ilgametė
susiklosčiusi negalią turinčių vaikų ugdymo praktika lėmė, kad sąvoka
“specialieji poreikiai” tapo negatyvi, diskriminuojanti, žeidžianti. Siekiant
atsisakyti segregaciją skatinančios specialiųjų mokyklų sistemos bei užtikrinti įtrauktį, svarbu naudoti ir neutralią terminologiją. Individualių poreikių sąvokos įvedimas paskatintų taikyti visiems mokiniams numatytą ugdymo individualizavimą, o ne atskiras specialiąsias programas, užkertančias kelią tolimesniam vaiko ugdymuisi. Nepritarti Argumentai: sąvoka „specialieji ugdymosi poreikiai“ (angl. terminas – special educational needs (SEN)) yra tarptautinė, ją vartoja mokslininkai ir dauguma tarptautinių organizacijų (UNESCO, EBPO, Europos Komisija), todėl tokia sąvoka yra perkelta į nacionalinius šalių dokumentus. Duomenys apie SUP turinčius mokinius renkami ir lyginami tarp šalių, pildant Eurostat, Eurydice, Europos specialio-jo ir įtraukiojo ugdymo agen-tūros ataskaitas. Keičiamo įstatymo 2 str. 26 d. apibrėžti specialieji ugdymosi porei-kiai yra suprantami plačiau nei tik kylantys dėl negalių, t. y., įgimtų ar įgytų sutrikimų, bet ir dėl išskirtinių asmens gabumų, nepalankių aplinkos veiksnių. Pastebėtina, kad SUP gali turėti vaikai, kuriems nenustatyta negalia, ir atvirkščiai – negalią turintys vaikai ne visuomet turės SUP. 11. Asociacija Nacionalinis Švietimo NVO tinklas,
pakeitimai dėl įtraukties užtikrinimo įsigaliotų 2025 m. gegužės 1 d. Tai reikštų, kad jau dešimt metų vėluojantis vaikų su individualiais dėl negalios kylančiais poreikiais įtraukimas atidedamas dar penkeriems metams.
Todėl siūlome ankstinti įsigaliojimo terminą į 2022 m. gegužės 1 d., o švietimo įstaigų pritaikymą individualių dėl negalios kylančių ugdymosi poreikių turintiems vaikams pakartotinai siūlome įtraukti į Ateities ekonomikos DNR planą kaip vieną iš svarbių investicijų švietimo ateičiai. Pritarti iš dalies Argumentai: siūloma, atsižvelgiant į nevyriausybinių organizacijų pasiūlymus ankstinti projekto nuostatų įsigaliojimą, susieti nuostatų įsigaliojimą su mokslo metų pradžia ir nustatyti du terminus – 2021 m. rugsėjo 1 d. (įsigaliotų nuostatos dėl įtraukties principo ir mokinio pažymėjimo) ir 2024 m. rugsėjo 1 d. (įsigaliotų visos kitos projekto nuostatos). Pasiūlymas: įstatymo projekto 9 str. išdėstyti taip: „9 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas ir įgyvendinimas
8 straipsnius ir šio straipsnio 2 ir 3 dalisį, įsigalioja 2025 m. gegužės 1 d.2024 m. rugsėjo 1 d. 2. Šio įstatymo 1 ir 8 straipsniai įsigalioja 2021 m. gegužėsrugsėjo 1 d. 3. Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministras iki 2020 m. gruodžio 31 d. priima šio įstatymo 8 straipsnio įgyvendinamąjį teisės aktą, iki 20243 m. gruodžio 31 d. priima – kitus šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus.“
tinklas,
pateiktai pastabai dėl įstatymo 14 str. 7 dalies formuluotės, kuria siūloma, jog “ugdymo procesą, kuriame dalyvauja mokiniai, turintys didelių ar labai didelių specialiųjų ugdymosi poreikių, vykdo (o ne gali vykdyti) daugiau nei vienas mokytojas”. Nuostata “gali vykdyti” paliktų galimybę dirbti tik vienam mokytojui bei atsisakyti skirti papildomo personalo.
Praktikoje vieno mokytojo kokybiškam darbui su vaikų grupe, kurioje yra ir didelių ar labai didelių individualių dėl negalios kylančių ugdymosi poreikių turinčių vaikų, tikrai nepakanka. Manome, kad aiškesnė nuostata, įpareigojanti skirti papildomą pedagoginį personalą tokiose situacijose ne tik užtikrintų sėkmingesnę įtrauktį, visų ugdymo procese dalyvaujančių vaikų teises, bet ir padėtų sudaryti optimalias darbo sąlygas bei subalansuoti darbo krūvius mokytojams. Pritarti iš dalies Argumentai: Komitetas pritaria Seimo nario E. Pupinio pasiūlymui numatyti, kad, esant nedideliems ir vidutiniams mokinio specialiesiems ugdymosi poreikiams (toliau – SUP), ugdymo procesą gali vykdyti daugiau nei vienas mokytojas, o esant dideliems arba labai dideliems SUP, ugdymo procesą vykdo daugiau kaip vienas mokytojas. Kartu su mokytoju pagalbą teikia švietimo pagalbos specialistai Švietimo įstatymo (toliau – ŠĮ) 14 str. 1 d. nurodyta švietimo, mokslo ir sporto ministro tvarka, kuri yra bendra visų 14 str. dalių nuostatoms, todėl, atsižvelgiant į TD pastabą, 14 str. 7 d. siūloma nebekartoti nuorodos į 14 str. 1 d. Pasiūlymas: įstatymo projekto 2 str. išdėstyti taip: „2 straipsnis. 14 straipsnio pakeitimas Pakeisti 14 straipsnio 7 dalį ir ją išdėstyti taip:
„7. Mokinių, turinčių specialiųjų ugdymosi poreikių,
ugdymą įgyvendina visos privalomąjį ir visuotinį švietimą teikiančios mokyklos, kiti švietimo teikėjai. Ugdymo procesą, kuriame dalyvauja mokiniai, turintys didelių ar labai didelių nedidelių ir vidutinių specialiųjų ugdymosi poreikių, gali vykdyti daugiau kaip vienas mokytojas, ugdymo procesą, kuriame dalyvauja mokiniai, turintys didelių ar labai didelių specialiųjų ugdymosi poreikių, vykdo daugiau kaip vienas mokytojas. kKartu su mokytoju pagalbą mokiniui teiktiteikia švietimo pagalbos specialistai šio straipsnio 1 dalyje nurodyta tvarka.“ 13.
Asociacija Nacionalinis Švietimo NVO tinklas,
specialiosios pedagoginės pagalbos teikimo tvarka nustatoma tik asmenims iki
galimybes toliau tęsti arba pradėti naują švietimo programą. Tokia diskriminacinė nuostata neatitinka Švietimo įstatymo 5 str. nustatyto lygių galimybių, tęstinumo ir kitų principų, taip pat šiuo įstatymo pakeitimo projektu siūlomą įtraukties apibrėžtį dėl ugdymosi galimybių visiems asmenims sudarymo. Todėl siūlome atsisakyti specialiosios pedagoginės pagalbos teikimo diskriminacinio apribojimo pagal amžių ir įteisinti šios pagalbos teikimą iki tol, kol individualių ugdymosi dėl negalios kylančių poreikių turintis asmuo baigs ugdymo programą. Pritarti Pasiūlymas: projekto 3 str., kuriuo keičiama ŠĮ 21 str. 1 d., išdėstyti taip:
„1. Specialiosios pedagoginės pagalbos paskirtis – didinti asmens,
turinčio specialiųjų ugdymosi poreikių, ugdymosi veiksmingumą. Ją teikia asmenys, įgiję aukštąjį universitetinį ar jam lygiavertį išsilavinimą pagal specialiosios pedagogikos studijų programą, atitinkantys švietimo, mokslo ir sporto ministro nustatytus kvalifikacijos reikalavimus kvalifikacijai. Specialiosios pedagoginės pagalbos teikimo asmenims iki 21 metų, o suėjus 21 metams nepabaigus ugdymo programos – iki ugdymo programos pabaigos, tvarką nustato švietimo, mokslo ir sporto ministras.
<...>“
tinklas, 2020-06-107 5.
Siūlome papildyti 36 str. nuostata, kad individualių ugdymosi dėl negalios kylančių poreikių turinčių mokinių vežimas į švietimo įstaigą turi būti užtikrintas pritaikytu transportu. Nepritarti
teisės aktuose. Nuostatos kartojimas ŠĮ yra perteklinis
tinklas,
veikimą bei galimai stabdys įtraukties principo įgyvendinimą. Nepritarti Argumentai: atsisakius 28 str. 4 d. ir 29 str. 4 d. nuostatų šiame projekte, švietimo sistema susidurtų su sunkumais sklandžiai pereiti prie įtraukties principo įgyvendinimo. 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai: negauta. 5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai:
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pastabos Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Seimo narys Edmundas Pupinis, 2020-06-102 Argumentai: pasiūlymas teikiamas siekiant nustatyti, jog nedidelių ir vidutinių specialiųjų poreikių mokiniams ugdymosi procesą vykdytų vienas arba daugiau mokytojų, o ugdymo procesą, kuriame dalyvauja mokiniai, turintys didelių ar labai didelių specialiųjų ugdymosi poreikių, vykdytų daugiau kaip vienas mokytojas. Taip pat siūloma nustatyti, jog pagalbą mokiniui kartu teiktų ir švietimo pagalbos specialistai. Pasiūlymas:
Pakeisti 2 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„7. Mokinių, turinčių specialiųjų ugdymosi poreikių,
ugdymą įgyvendina visos privalomąjį ir visuotinį švietimą teikiančios mokyklos, kiti švietimo teikėjai.
Ugdymo procesą, kuriame dalyvauja mokiniai, turintys didelių ar labai didelių nedidelių ir vidutinių specialiųjų ugdymosi poreikių, gali vykdyti daugiau kaip vienas mokytojas, ugdymo procesą, kuriame dalyvauja mokiniai, turintys didelių ar labai didelių specialiųjų ugdymosi poreikių, vykdo daugiau kaip vienas mokytojas. kKartu su mokytoju pagalbą mokiniui teikti teikia švietimo pagalbos specialistai šio straipsnio 1 dalyje nurodyta tvarka.“ Pritarti Pasiūlymas: įstatymo projekto 2 str. išdėstyti taip: „2 straipsnis. 14 straipsnio pakeitimas Pakeisti 14 straipsnio 7 dalį ir ją išdėstyti taip: „7. Mokinių, turinčių specialiųjų ugdymosi poreikių, ugdymą įgyvendina visos privalomąjį ir visuotinį švietimą teikiančios mokyklos, kiti švietimo teikėjai. Ugdymo procesą, kuriame dalyvauja mokiniai, turintys didelių ar labai didelių nedidelių ir vidutinių specialiųjų ugdymosi poreikių, gali vykdyti daugiau kaip vienas mokytojas, ugdymo procesą, kuriame dalyvauja mokiniai, turintys didelių ar labai didelių specialiųjų ugdymosi poreikių, vykdo daugiau kaip vienas mokytojas. kKartu su mokytoju pagalbą mokiniui teiktiteikia švietimo pagalbos specialistai šio straipsnio 1 dalyje nurodyta tvarka.“
2Seimo narys Edmundas Pupinis,
2020-06-106 Argumentai: Pasiūlymu siekiama patikslinti švietimo sąvoką, įvardinant formalųjį ir neformalųjį švietimą. Taip pat siūloma įtraukti nuostatą, jog savivaldybėse būtų sudaromas ir patvirtinamas, viešai skelbiamas mokyklų tinklo aprašas, kuriame būtų užtikrinama, jog tam tikroje mokykloje ar mokyklose, atsižvelgiant į esančią infrastruktūrą ir resursus, yra suteikiama atitinkamų rūšių psichologinė, speciali pedagoginė, speciali ar socialinė pedagoginė pagalba mokiniui.
Atsižvelgiant į tai, jog įstatymo projekte atsisakoma galimybės mokykloms, dėl objektyvių priežasčių negalinčioms užtikrinti pagalbos mokiniui, turinčiam specialiųjų poreikių, pasiūlyti mokytis kitoje mokykloje, kyla pagrįstų abejonių, ar visos šalies švietimo įstaigos bus pasiruošusios užtikrinti visavertišką pagalbą spec. poreikių reikalaujantiems vaikams. Kadangi priėmus įstatymo projektą finansinė našta švietimo sistemai (tiek žmogiškųjų resursų, tiek pastatų pritaikymo prasme) būtų itin reikšminga, šiuo pasiūlymu siekiama nustatyti, jog iki tol, kol visos savivaldybės švietimo įstaigos bus pasiruošusios teikti visų sričių paslaugas spec. poreikių vaikams, savivaldybės viešai skelbtų aprašą, kuriame būtų nurodytos konkrečios švietimo įstaigos, tuo metu galinčios pasiūlyti spec. ugdymo paslaugas pagal moksleivių amžių, spec. poreikių lygį ir pobūdį. Pasiūlymas:
Pakeisti 6 straipsnį, pridėti 3 dalį ir ją išdėstyti taip: „1. Formalaus ir neformalaus Ššvietimo prieinamumas mokiniui, turinčiam specialiųjų ugdymosi poreikių, užtikrinamas, teikiant psichologinę, specialiąją pedagoginę, specialiąją, socialinę pedagoginę pagalbą, socialines, sveikatos priežiūros ir kitas paslaugas, aprūpinant ugdymuisi skirtomis techninės pagalbos priemonėmis mokykloje, specialiosiomis mokymo priemonėmis, pritaikant ugdymo aplinką (fizinę, informacinę) ir kitais įstatymų nustatytais būdais. 2. Mokinių, turinčių specialiųjų ugdymosi poreikių, ugdymo prieinamumu savivaldybių mokyklose rūpinasi savivaldybių institucijos, kitų mokyklų – savininko teises ir pareigas įgyvendinanti institucija (dalyvių susirinkimas), savininkas. 3.
sudaro ir tvirtina aprašą dėl ugdymo savivaldybės teritorijoje įstaigų tinklo, kuriame mokiniams, turintiems specialiųjų ugdymosi poreikių, būtų užtikrinamos sąlygos gauti aukštos kokybės, jų specialiuosius poreikius atitinkančias ugdymo paslaugas. Informacija apie mokyklų tinklą, teikiančių ugdymo paslaugas, atsižvelgiant į moksleivių amžių, specialių poreikių lygį ir pobūdį, skelbiama viešai.“ Nepritarti Argumentai: „švietimas“ pagal ŠĮ 6 str. apima ir formalųjį švietimą, ir neformalųjį švietimą, todėl siūloma įstatymo projekte neišskirti švietimo formų. Tai siūloma perkelti į šio įstatymo projekto nuostatas įgyvendinsiančius teisės aktus. Seimo narys E. Pupinis taip pat siūlo papildyti ŠĮ 6 str. nauja 3 dalimi. Siūloma šias nuostatas perkelti į šio įstatymo projekto nuostatas įgyvendinsiančius teisės aktus. 3. Seimo narys Edmundas Pupinis, 2020-06-107 Argumentai:
Pasiūlymu siekiama patikslinti švietimo sąvoką, įvardinant formalųjį ir neformalųjį švietimą. Pasiūlymas: Pakeisti 7 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„1. Mokiniai į atitinkamą formalaus ar neformalaus
švietimo programą vykdančią mokyklą vežami keleiviniu transportu, mokykliniu autobusu arba kitu transportu. Mokinių važiavimo keleiviniu transportu lengvatas reglamentuoja Lietuvos Respublikos transporto lengvatų įstatymas. Siekiant užtikrinti švietimo prieinamumą, į mokyklą ir atgal privalo būti vežami kaimuose, miesteliuose toliau kaip 3 kilometrai nuo mokyklos gyvenantys mokiniai, kurie mokosi pagal priešmokyklinio ir bendrojo ugdymo programas, ir vaikai, kuriems paskirtas privalomas ikimokyklinis ugdymas. Vežimą į mokyklą ir atgal organizuoja valstybinės ir savivaldybės mokyklos savininko teises ir pareigas įgyvendinanti institucija (dalyvių susirinkimas), kitų mokyklų – savininkas (dalyvių susirinkimas) savo nustatyta tvarka.
Mokinių vežimo mokykliniu autobusu tvarką nustato švietimo, mokslo ir sporto ministras.“ Nepritarti Argumentai: „švietimas“ pagal ŠĮ 6 str. apima ir formalųjį švietimą, ir neformalųjį švietimą, todėl siūloma įstatymo projekte neišskirti švietimo formų. Tai siūloma perkelti į šio įstatymo projekto nuostatas įgyvendinsiančius teisės aktus. 4. Seimo narys Edmundas Pupinis, 2020-06-109 Argumentai:
Pasiūlymas teikiamas siekiant nustatyti įsigaliojimo datą (2022 m. gegužės 1 d.) įstatymo nuostatai dėl savivaldybių institucijų sudaromo ir tvirtinamo aprašo dėl ugdymo savivaldybės teritorijoje įstaigų tinklo, kuriose mokiniams, turintiems specialiųjų ugdymosi poreikių, būtų užtikrinamos sąlygos gauti aukštos kokybės, jų specialiuosius poreikius atitinkančias ugdymo paslaugas. Pasiūlymas:
Pakeisti 9 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
straipsnius, 6 straipsnio 3 dalį ir šio straipsnio 2 ir 3 dalis, įsigalioja 2025 m. gegužės 1 d. 2. Šio įstatymo 1 ir 8 straipsniai įsigalioja 2021 m. gegužės 1 d. 3. Šio įstatymo 6 straipsnio 3 dalis įsigalioja 2022 m. gegužės 1 d. 3. 4. Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministras iki 2020 m. gruodžio 31 d. priima šio įstatymo 8 straipsnio įgyvendinamąjį teisės aktą, iki 2024 m. gruodžio 31 d. priima kitus šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus. Nepritarti Argumentai: siūloma, atsižvelgiant į nevyriausybinių organizacijų pasiūlymus ankstinti projekto nuostatų įsigaliojimą, susieti nuostatų įsigaliojimą su mokslo metų pradžia ir nustatyti du terminus – 2021 m. rugsėjo 1 d. (įsigaliotų nuostatos dėl įtraukties principo ir mokinio pažymėjimo) ir 2024 m. rugsėjo 1 d. (įsigaliotų visos kitos projekto nuostatos).
Pasiūlymas: įstatymo projekto 9 str. išdėstyti taip: „9 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas ir įgyvendinimas
8 straipsnius ir šio straipsnio 2 ir 3 dalisį, įsigalioja 2025 m. gegužės 1 d.2024 m. rugsėjo 1 d. 2. Šio įstatymo 1 ir 8 straipsniai įsigalioja 2021 m. gegužėsrugsėjo 1 d. 3. Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministras iki 2020 m. gruodžio 31 d. priima šio įstatymo 8 straipsnio įgyvendinamąjį teisės aktą, iki 20243 m. gruodžio 31 d. priima – kitus šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus.“
komisijų pasiūlymai: nėra. 7. Komiteto sprendimas: pritarti Komiteto patobulintam įstatymo projektui Nr. XIIIP-4913(2) pagal Seimo Teisės departamento, Seimo nario Edmundo Pupinio, asociacijų pastabas ir pasiūlymus, kuriems Komitetas pritarė, ir siūlyti Seimui jį svarstyti. 8. Balsavimo rezultatai: bendru sutarimu – už. 9. Komiteto paskirti pranešėjai: E. Jovaiša. 10. Komiteto narių atskiroji nuomonė: nėra. PRIDEDAMA. Komiteto siūlomas Švietimo įstatymo Nr. I-1489 5, 14, 21, 29, 30, 34 ir 36 straipsnių pakeitimo ir įstatymo papildymo 45¹ straipsniu įstatymo projektas Nr. XIIIP-4913(2), jo lyginamasis variantas. Komiteto pirmininkas Eugenijus Jovaiša Komiteto biuro patarėja Aistė Kairienė