Projekto lyginamasis variantas
1 straipsnis. 3 straipsnio pakeitimas Pakeisti 3 straipsnio 5 dalį ir ją išdėstyti taip:
„5. Teismas, nagrinėdamas bylas, taiko Europos Sąjungos teisės
normas ir vadovaujasi Europos Sąjungos teisminių institucijų sprendimais, preliminariais nutarimais prejudiciniais sprendimais Europos Sąjungos teisės aktų aiškinimo ir galiojimo klausimais. Teismas, kuriam taikant Europos Sąjungos teisės normas iškilo Europos Sąjungos teisės aktų aiškinimo ar galiojimo klausimas, kurį išnagrinėti būtina, kad sprendimas byloje būtų priimtas, turi teisę sustabdyti bylos nagrinėjimą ir kreiptis į kompetentingą Europos Sąjungos teisminę instituciją su prašymu pateikti dėl to preliminarų nutarimą prejudicinį sprendimą. Teismas, kuris yra galutinė instancija nagrinėjamoje byloje ir kuriam taikant Europos Sąjungos teisės normas iškilo Europos Sąjungos teisės aktų aiškinimo ar galiojimo klausimas, privalo prašyti kompetentingos Europos Sąjungos teisminės institucijos preliminaraus nutarimo prejudicinio sprendimo Europos Sąjungos teisės aktų aiškinimo ar galiojimo klausimu.“
Papildyti Kodekso LX skyriaus pirmąjį skirsnį 799¹ straipsniu: „799¹ straipsnis. Normų taikymas Europos Sąjungos valstybių narių teismų sprendimams Šio skyriaus ketvirtojo, penktojo ir šeštojo skirsnių nuostatos taikomos Europos Sąjungos valstybių narių teismų sprendimams, teisme patvirtintoms taikos sutartims ir teismo nutartims, kai nėra Europos Sąjungos reglamentų, nustatančių šių teismų sprendimų, teisme patvirtintų taikos sutarčių ir teismo nutarčių pripažinimą ir leidimą juos vykdyti.“
Pakeisti 801 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „801 straipsnis.
dėl teisinės pagalbos susižino per Lietuvos Respublikos teisingumo ministeriją, išskyrus tarptautinių sutarčių ir Europos Sąjungos teisės aktų nustatytus atvejus, kai susižinoma tiesiogiai nustatyta tvarka ir sąlygomis. 2. Lietuvos Respublikos teismai su Europos Sąjungos valstybių narių teismais dėl teisinės pagalbos susižino tiesiogiai Europos Sąjungos teisės aktų nustatyta tvarka ir sąlygomis. 3. Tais atvejais, kai tarp Lietuvos Respublikos ir valstybės, kuri nėra Europos Sąjungos narė, galioja tarptautinė sutartis, nustatanti tiesioginį bendradarbiavimą (susižinojimą), Lietuvos Respublikos teismai susižino šios tarptautinės sutarties nustatyta tvarka ir sąlygomis. 4. Jeigu tarp Lietuvos Respublikos ir valstybės, kuri nėra Europos Sąjungos narė, nėra šio straipsnio 3 dalyje nurodytos tarptautinės sutarties, tačiau galioja tarptautinė sutartis, kuri nenustato tiesioginio bendradarbiavimo (susižinojimo), Lietuvos Respublikos teismai susižino šios sutarties nustatyta tvarka ir sąlygomis per Lietuvos Respublikos teisingumo ministeriją. 5. Tais atvejais, kai tarp Lietuvos Respublikos ir valstybės, kuri nėra Europos Sąjungos narė, nėra galiojančios tarptautinės sutarties, kurios pagrindu Lietuvos teismai galėtų susižinoti, susižinojimas vyksta diplomatine tvarka per Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministeriją. 26. Lietuvos Respublikos teismai atsisako teikti teisinę pagalbą, jeigu:
tvarkai arba keltų grėsmę jos nepriklausomybei;
kompetencijai;
3) valstybė, iš kurios teismų gautas teisinės pagalbos prašymas, atsisako suteikti teisinę pagalbą Lietuvos Respublikos teismams.“
LX skyriaus ketvirtojo skirsnio pavadinimo pakeitimas Pakeisti LX skyriaus ketvirtojo skirsnio pavadinimą ir jį išdėstyti taip:
straipsnis. LX skyriaus penktojo skirsnio pavadinimo pakeitimas Pakeisti LX skyriaus penktojo skirsnio pavadinimą ir jį išdėstyti taip:
straipsnis. LX skyriaus šeštojo skirsnio pavadinimo pakeitimas Pakeisti LX skyriaus šeštojo skirsnio pavadinimą ir jį išdėstyti taip:
IR LEIDIMO VYKDYTI TVARKA“. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas
Projekto lyginamasis variantas
1 straipsnis. 3 straipsnio pakeitimas Pakeisti 3 straipsnio 5 dalį ir ją išdėstyti taip:
„5. Teismas, nagrinėdamas bylas, taiko Europos Sąjungos teisės
normas ir vadovaujasi Europos Sąjungos teisminių institucijų sprendimais, preliminariais nutarimais prejudiciniais sprendimais Europos Sąjungos teisės aktų aiškinimo ir galiojimo klausimais. Teismas, kuriam taikant Europos Sąjungos teisės normas iškilo Europos Sąjungos teisės aktų aiškinimo ar galiojimo klausimas, kurį išnagrinėti būtina, kad sprendimas byloje būtų priimtas, turi teisę sustabdyti bylos nagrinėjimą ir kreiptis į kompetentingą Europos Sąjungos teisminę instituciją su prašymu pateikti dėl to preliminarų nutarimą prejudicinį sprendimą. Teismas, kuris yra galutinė instancija nagrinėjamoje byloje ir kuriam taikant Europos Sąjungos teisės normas iškilo Europos Sąjungos teisės aktų aiškinimo ar galiojimo klausimas, privalo prašyti kompetentingos Europos Sąjungos teisminės institucijos preliminaraus nutarimo prejudicinio sprendimo Europos Sąjungos teisės aktų aiškinimo ar galiojimo klausimu.“
Papildyti Kodekso LX skyriaus pirmąjį skirsnį 799¹ straipsniu: „799¹ straipsnis. Normų taikymas Europos Sąjungos valstybių narių teismų sprendimams Šio skyriaus ketvirtojo, penktojo ir šeštojo skirsnių nuostatos taikomos Europos Sąjungos valstybių narių teismų sprendimams, teisme patvirtintoms taikos sutartims ir teismo nutartims, kai nėra Europos Sąjungos reglamentų, nustatančių šių teismų sprendimų, teisme patvirtintų taikos sutarčių ir teismo nutarčių pripažinimą ir leidimą juos vykdyti.“
Pakeisti 801 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „801 straipsnis.
dėl teisinės pagalbos susižino per Lietuvos Respublikos teisingumo ministeriją, išskyrus tarptautinių sutarčių ir Europos Sąjungos teisės aktų nustatytus atvejus, kai susižinoma tiesiogiai nustatyta tvarka ir sąlygomis. 2. Lietuvos Respublikos teismai su Europos Sąjungos valstybių narių teismais dėl teisinės pagalbos susižino tiesiogiai Europos Sąjungos teisės aktų nustatyta tvarka ir sąlygomis. 3. Tais atvejais, kai galioja Lietuvos Respublikos ir valstybės, kuri nėra Europos Sąjungos valstybė narė, sudaryta tarptautinė sutartis, nustatanti tiesioginį bendradarbiavimą (susižinojimą), Lietuvos Respublikos teismai susižino šios tarptautinės sutarties nustatyta tvarka ir sąlygomis. 4. Jeigu nėra galiojančios Lietuvos Respublikos ir valstybės, kuri nėra Europos Sąjungos valstybė narė, sudarytos šio straipsnio 3 dalyje nurodytos tarptautinės sutarties, tačiau galioja sudaryta tarptautinė sutartis, kuri nenustato tiesioginio bendradarbiavimo (susižinojimo), Lietuvos Respublikos teismai susižino šios sutarties nustatyta tvarka ir sąlygomis per Lietuvos Respublikos teisingumo ministeriją. 5. Tais atvejais, kai nėra galiojančios Lietuvos Respublikos ir valstybės, kuri nėra Europos Sąjungos valstybė narė, sudarytos tarptautinės sutarties, kurios pagrindu Lietuvos teismai galėtų susižinoti, susižinojimas vyksta diplomatine tvarka per Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministeriją. 26.
26Lietuvos Respublikos teismai atsisako teikti teisinę pagalbą, jeigu:
tvarkai arba keltų grėsmę jos nepriklausomybei;
kompetencijai;
3) valstybė, iš kurios teismų gautas teisinės pagalbos prašymas, atsisako suteikti teisinę pagalbą Lietuvos Respublikos teismams.“4 straipsnis. LX skyriaus ketvirtojo skirsnio pavadinimo pakeitimas Pakeisti LX skyriaus ketvirtojo skirsnio pavadinimą ir jį išdėstyti taip:
straipsnis. LX skyriaus penktojo skirsnio pavadinimo pakeitimas Pakeisti LX skyriaus penktojo skirsnio pavadinimą ir jį išdėstyti taip:
straipsnis. LX skyriaus šeštojo skirsnio pavadinimo pakeitimas Pakeisti LX skyriaus šeštojo skirsnio pavadinimą ir jį išdėstyti taip:
IR LEIDIMO VYKDYTI TVARKA“. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas
tikslai ir uždaviniai. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 3, 801 straipsnių pakeitimo, LX skyriaus ketvirtojo, penktojo ir šeštojo skirsnių pavadinimų pakeitimo ir Kodekso papildymo 799¹ straipsniu įstatymo projektu (toliau
Europos Sąjungos teismų sprendimų pripažinimui ir leidimui juos vykdyti Lietuvoje, kai konkrečios ginčų kategorijos nepatenka į jokių Europos Sąjungos reglamentų taikymo sritį, paspartinti teisminio bendradarbiavimo civilinėse bylose procesą, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekse (toliau – CPK) įtvirtinti vieningai Europos Sąjungos teisės normose ir nacionalinės teisės aktuose vartojamą Europos Sąjungos teisminės institucijos prejudicinio sprendimo sąvoką. 2. Įstatymo projekto iniciatoriai ir rengėjai. Įstatymo projektą inicijavo ir parengė Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija. 3. Kaip šiuo metu yra reguliuojami Įstatymo projekte aptarti teisiniai santykiai. Galiojančios redakcijos CPK 3 straipsnio 5 dalyje vartojama Europos Sąjungos teisminės institucijos preliminaraus nutarimo sąvoka, nors Europos Sąjungos sutarties 19 straipsnyje, Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 256 ir 267 straipsniuose vartojama sąvoka „prejudicinis sprendimas“, kuri nuosekliai vartojama ir nacionalinės teisės aktuose – Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 33 straipsnyje, Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo įstatymo 28 straipsnyje.
Galiojančios redakcijos CPK 801 straipsnis nustato, jog teismai nagrinėdami bylas su užsienio valstybių teismais dėl teisinės pagalbos susižino per Teisingumo ministeriją, numatant išimtį tais atvejais, kai tarptautinės sutartys ar Europos Sąjungos teisės aktai numato tiesioginį susižinojimą. Pažymėtina, jog Teisingumo ministerija gauna daug teisinės pagalbos prašymų iš teismų, nors pagal Lietuvos Respublikos tarptautines sutartis Lietuvos Respublikos teismai galėtų bendradarbiauti su užsienio valstybių teismais ir susižinoti dėl teisinės pagalbos ne tarpininkaujant Teisingumo ministerijai, o teikdami teisinės pagalbos prašymus tiesiogiai konkrečios užsienio valstybės nurodytoms institucijoms. Tokiu būdu ilgėja bendra teisinės pagalbos prašymo vykdymo trukmė ir didinama administracinė našta Teisingumo ministerijai. Galiojančios redakcijos CPK LX skyriaus ketvirtojo, penktojo ir šeštojo skirsnių nuostatos netaikomos Europos Sąjungos valstybių narių teismų sprendimams, teisme patvirtintoms taikos sutartims ir teismo nutartims, kadangi Europos Sąjungos valstybių narių teismų sprendimai pripažįstami ir vykdomi vadovaujantis konkrečių Europos Sąjungos reglamentų, taip pat Lietuvos Respublikos civilinį procesą reglamentuojančių Europos Sąjungos ir tarptautinės teisės aktų įgyvendinimo įstatymo nuostatomis.
Vis dėlto yra tokių Europos Sąjungos teismų sprendimų civilinėse bylose kategorijų (pavyzdžiui, teismo sprendimai dėl įvaikinimo, dėl asmens pripažinimo neveiksniu), kurios nepatenka į jokių Europos Sąjungos reglamentų taikymo sritį, ir tokie sprendimai taip pat negali būti pripažįstami ir vykdomi vadovaujantis Civilinį procesą reglamentuojančių Europos Sąjungos ir tarptautinės teisės aktų įgyvendinimo įstatymo nuostatomis. Atsižvelgiant į tai, tokių sprendimų pripažinimui ir vykdymui būtų tikslinga taikyti CPK nuostatas. 4. Siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama. Įstatymo projektu siūloma patikslinti galiojančias CPK 3 straipsnio 5 dalies nuostatas, čia vartojamą preliminaraus nutarimo sąvoką keičiant prejudicinio sprendimo sąvoka, kuri kyla iš pirminės Europos Sąjungos teisės ir nuosekliai vartojama tiek Europos Sąjungos, tiek nacionalinės teisės aktuose. Tokiu būdu būtų užtikrintas CPK vartojamų terminų aiškumas ir nuoseklumas. Įstatymo projektu keičiamo CPK 801 straipsnio 1 dalyje siūloma nustatyti bendrą teismų susižinojimo su užsienio valstybėmis dėl teisinės pagalbos principą, jog susižinojimas vyksta tarptautinių sutarčių ir Europos Sąjungos teisės aktų nustatyta tvarka ir sąlygomis. Keičiamo CPK 801 straipsnio
Sąjungos valstybių narių teismais dėl teisinės pagalbos susižino tiesiogiai Europos Sąjungos teisės aktų nustatyta tvarka ir sąlygomis.
To paties straipsnio 3 dalyje siūloma nustatyti, kad tais atvejais, kai tarp Lietuvos Respublikos ir valstybės, kuri nėra Europos Sąjungos narė, galioja tarptautinė sutartis, nustatanti tiesioginį bendradarbiavimą (susižinojimą), Lietuvos Respublikos teismai susižino šios tarptautinės sutarties nustatyta tvarka ir sąlygomis. Keičiamo CPK 801 straipsnio 4 dalyje siūloma įtvirtinti, kad, kai tarp Lietuvos Respublikos ir valstybės, kuri nėra Europos Sąjungos narė, nėra tarptautinės sutarties, nustatančios tiesioginį bendradarbiavimą (susižinojimą), tačiau galioja tarptautinė sutartis, kuri nenustato tiesioginio bendradarbiavimo (susižinojimo), Lietuvos Respublikos teismai susižino šios sutarties nustatyta tvarka ir sąlygomis per Lietuvos Respublikos teisingumo ministeriją. To paties straipsnio 5 dalyje siūloma nustatyti, kad tais atvejais, kai tarp Lietuvos Respublikos ir valstybės, kuri nėra Europos Sąjungos narė, nėra galiojančios tarptautinės sutarties, kurios pagrindu Lietuvos teismai galėtų susižinoti, susižinojimas vyksta diplomatine tvarka per Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministeriją. Priėmus siūlomus CPK 801 straipsnio nuostatų pakeitimus, būtų paspartintas teisminio bendradarbiavimo civilinėse bylose procesas, sutrumpinta bendra teisinės pagalbos prašymo vykdymo trukmė, sumažinta administracinė našta, tenkanti Teisingumo ministerijai.
Įstatymo projektu siūloma patikslinti CPK LX skyriaus nuostatas ir numatyti, kad šio skyriaus ketvirtojo, penktojo ir šeštojo skirsnių nuostatos taikomos Europos Sąjungos valstybių narių teismų sprendimams, teisme patvirtintoms taikos sutartims ir teismo nutartims, kai nėra Europos Sąjungos reglamentų, nustatančių šių teismų sprendimų, teisme patvirtintų taikos sutarčių ir teismo nutarčių pripažinimą ir leidimą juos vykdyti. Tokia nuostata įtvirtintų aiškų teisinį pagrindą pagal CPK nuostatas pripažinti ir leisti vykdyti Europos Sąjungos valstybių narių teismų sprendimus, teisme patvirtintas taikos sutartis ir teismo nutartis, kai konkrečios ginčų kategorijos nepatenka į jokių Europos Sąjungos reglamentų taikymo sritį, tokiu būdu užtikrinant sąlygas efektyviam Europos Sąjungos teismų sprendimų pripažinimui ir leidimui juos vykdyti Lietuvoje. 5. Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai, galimos neigiamos priimto įstatymo pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta. Numatomos teigiamos Įstatymo projekto siūlomo teisinio reguliavimo pasekmės aptartos šio aiškinamojo rašto 4 dalyje. Priėmus Įstatymo projektą, neigiamų pasekmių nenumatoma. 6. Galima priimto įstatymo įtaka kriminogeninei situacijai, korupcijai. Priimtas įstatymas neigiamos įtakos kriminogeninei situacijai ir korupcijai neturės. 7. Galima priimto įstatymo įgyvendinimo įtaka verslo sąlygoms ir jo plėtrai. CPK pakeitimas sukurtų teisines prielaidas efektyvesniam teisminiam bendradarbiavimui civilinėse bylose bei spartesniam bylų nagrinėjimui, o tai darytų teigiamą poveikį verslo sąlygoms ir jo plėtrai. 8.
būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios. Siekiant Įstatymo projekte siūlomus pakeitimus inkorporuoti į teisinę sistemą, priimti naujų, pakeisti ar pripažinti netekusiais galios galiojančių įstatymų nereikės. 9. Įstatymo projekto atitiktis Valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimams, įstatymų projektų sąvokų ir jas įvardijančių terminų įvertinimas Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka. Įstatymo projektas parengtas laikantis Valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymo reikalavimų ir atitinka bendrinės lietuvių kalbos normas. Įstatymo projekte nepateikiama naujų sąvokų ir sąvokas įvardijančių terminų, todėl projektas nevertintinas Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka. 10. Įstatymo projekto atitiktis Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatoms ir Europos Sąjungos teisei. Įstatymo projektas atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus. 11. Įstatymo įgyvendinimui reikalingi įgyvendinamieji teisės aktai, juos priimti turintys subjektai. Įstatymo projekte siūlomiems pakeitimams įgyvendinti įgyvendinamųjų teisės aktų priimti nereikės. 12. Kiek valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymui įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti. Įstatymo projekto nuostatų įgyvendinimas papildomų valstybės biudžeto lėšų nepareikalaus. 13. Įstatymo projekto rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados. Įstatymo projekto rengimo metu specialistų vertinimų ir išvadų papildomai negauta. 14. Reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiam projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno „Eurovoc“ terminus, temas bei sritis.
Reikšminis Įstatymo projekto žodis, kurio reikia jam įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, yra „prejudicinis sprendimas“. 15. Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai. Nėra.
Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Lietuvos Respublikos Konstitucijai, galiojantiems įstatymams ir teisės technikos taisyklėms, pastabų neturime. Departamento direktorius Andrius Kabišaitis M. Griščenko, tel. (8 5) 239 6552, el. p. [email protected] D. Petrauskaitė, tel. (8 5) 239 6376, el. p. [email protected]
Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Lietuvos Respublikos Konstitucijai, galiojantiems įstatymams ir teisės technikos taisyklėms, pastabų neturime. Departamento direktorius Andrius Kabišaitis M. Griščenko, tel. (8 5) 239 6552, el. p. [email protected] D. Petrauskaitė, tel. (8 5) 239 6376, el. p. [email protected]
Teisės ir teisėtvarkos komitetas
2020 m. birželio 10 d. Nr. 102-P- 21
1Komiteto posėdyje dalyvavo: komiteto pirmininkė Agnė Širinskienė, komiteto pirmininko pavaduotojas
Stasys Šedbaras, nariai: Vilija Aleknaitė Abramikienė, Irena Haase, Arvydas Nekrošius, Česlav Olševski, Julius Sabatauskas, Lauras Stacevičius, Irena Šiaulienė, Petras Valiūnas. Komiteto biuro vedėja Dalia Komparskienė, patarėjos: Martyna Civilkienė, Jurgita Janušauskienė, Rita Karpavičiūtė, Dalia Latvelienė, Irma Leonavičiūtė, Rita Varanauskienė, Loreta Zdanavičienė, padėjėjos: Aidena Bacevičienė, Meilė Čeputienė, Rivena Zegerienė. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
kanceliarijos Teisės departamentas 2020-05-28 Įvertinę projekto atitiktį Lietuvos Respublikos Konstitucijai, galiojantiems įstatymams ir teisės technikos taisyklėms, pastabų neturime. Atsižvelgti
partijų, lobistų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: negauta. 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai: negauta. 5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai: negauta. 6. Seimo paskirtų papildomų komitetų pasiūlymai: negauta. 7. Komiteto sprendimas ir pasiūlymai: pritarti iniciatorių pateiktam įstatymo projektui ir komiteto išvadoms. 8. Balsavimo rezultatai: už – 10, prieš – nėra, susilaikė – nėra. 9. Komiteto paskirti pranešėjai: Agnė Širinskienė, Stasys Šedbaras,
10Komiteto narių atskiroji nuomonė: negauta. PRIDEDAMA.
PRIDEDAMA. Komiteto siūlomas įstatymo projektas, jo lyginamasis variantas. Komiteto pirmininkė (Parašas) Agnė Širinskienė Komiteto biuro vedėja Dalia Komparskienė