Projekto lyginamasis variantas
Pakeisti 11¹ straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„11¹straipsnis. Ligos išmokų skyrimo ir mokėjimo ypatumai Lietuvos Respublikos Vyriausybei
paskelbus ekstremaliąją situaciją ar ir karantiną
Lietuvos Respublikos Vyriausybės paskelbtos ekstremaliosios situacijos ar ir karantino metu vykdydamas savo profesinės veiklos funkcijas, pagal kurias neišvengiamas (būtinas) kontaktas su pavojinga užkrečiamąja liga sergančiu asmeniu, susirgo liga, dėl kurios Lietuvos Respublikos Vyriausybė paskelbė ekstremaliąją situaciją ar ir karantiną, mokama iš Valstybinio socialinio draudimo fondo lėšų nuo trečiosios jo laikinojo nedarbingumo dienos, yra lygi 77,58 procento išmokos gavėjo kompensuojamojo uždarbio dydžio. Šioje dalyje nurodytų aplinkybių buvimas nustatomas kiekvienu atveju individualiai, darbdaviui pateikus Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritoriniam skyriui dokumentus, pagrindžiančius profesinės veiklos funkcijų vykdymo ir ligos priežastinį ryšį. 2. Ligos išmoka asmeniui, kuris serga sunkia lėtine liga, įrašyta į sveikatos apsaugos ministro patvirtintą sunkių lėtinių ligų sąrašą, ir kuris Lietuvos Respublikos Vyriausybės paskelbtos ekstremaliosios situacijos ar ir karantino metu vykdydamas savo profesinės veiklos funkcijas turi riziką susirgti užkrečiamąja liga, dėl kurios Lietuvos Respublikos Vyriausybė paskelbė ekstremaliąją situaciją ir karantiną, ir dėl to tapti laikinai nedarbingas, ir jam nėra galimybės pasinaudoti nuotoliniu darbu arba jam darbdavys nepaskelbė prastovos Darbo kodekso
socialinio draudimo fondo lėšų nuo trečiosios jo laikinojo nedarbingumo dienos, yra lygi 62,06 procento išmokos gavėjo kompensuojamojo uždarbio dydžio. 3.
Vyriausybės paskelbtos ekstremaliosios situacijos ir karantino metu asmenims taikomų judėjimo, profesinės ir (ar) ūkinės veiklos vykdymo apribojimų Atsiradus atsiradus būtinybei prižiūrėti pagal ikimokyklinio, priešmokyklinio vaiką iki 8 metų, bet ne ilgiau kaip iki jo ugdymo pagal pradinio ugdymo programą pradžios, ar pagal pradinio ugdymo programą ugdomą vaiką, taip pat pagal bendrojo arba specialiojo ugdymo programą besimokantį neįgalų asmenį iki 21 metų, ligos išmoka vaiko ar neįgalaus asmens motinai (tėvui), įmotei (įtėviui), seneliui (senelei) (seneliui), jeigu abiem tėvams (įtėviams) arba turimam vienam iš jų nėra galimybės pasinaudoti nuotoliniu darbu arba jiems (jam) darbdavys nepaskelbė prastovos Darbo kodekso
globotojui ar globėjui iš Valstybinio socialinio draudimo fondo lėšų pradedama mokėti nuo pirmosios vaiko ar neįgalaus asmens priežiūros dienos ir mokama ne ilgiau kaip, iki Lietuvos Respublikos Vyriausybės paskelbtos ekstremaliosios situacijos ar karantino pabaigos. Šioje dalyje nustatytos ligos išmokos dydis yra lygus 65,94 procento išmokos gavėjo kompensuojamojo uždarbio dydžio. Šioje dalyje nurodyta ligos išmoka turinčiai (turinčiam) teisę ją gauti motinai (tėvui), įmotei (įtėviui), senelei (seneliui), budinčiam globotojui ar globėjui, prižiūrinčiam vaiką, kurio priežiūrai kitam asmeniui (motinai (tėvui), įmotei (įtėviui), senelei (seneliui) ar globėjui) suteiktos vaiko priežiūros atostogos, nemokama, išskyrus atvejus, nurodytus šio įstatymo 10 straipsnio 3 dalyje. 4.
Respublikos Vyriausybės paskelbtos ekstremaliosios situacijos ar ir karantino sustabdoma nestacionarių socialinių paslaugų įstaigos (dienos centro) veikla, asmeniui su negalia, kuriam toje įstaigoje buvo teikiama dienos ar trumpalaikė socialinė globa, jo motinai (tėvui), įmotei (įtėviui), globėjui (rūpintojui), atitinkančiam šio įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje nustatytas sąlygas ir prižiūrinčiam šioje dalyje nurodytą asmenį su negalia, iš Valstybinio socialinio draudimo fondo lėšų nuo pirmosios asmens su negalia priežiūros dienos mokama 65,94 procento išmokos gavėjo kompensuojamojo uždarbio dydžio ligos išmoka. 5. Kai Jei dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės paskelbtos ekstremaliosios situacijos ar ir karantino sustabdoma nestacionarių socialinių paslaugų įstaigos (dienos centro) veikla, pensinį Lietuvos Respublikos socialinio draudimo pensijų įstatymo nustatytą senatvės pensijos amžių (toliau – pensinis amžius) sukakusiam asmeniui, kuriam toje įstaigoje buvo teikiama dienos ar trumpalaikė socialinė globa, jo sutuoktiniui, dukrai (sūnui), įdukrai (įsūniui), globėjui (rūpintojui), atitinkančiam šio įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje nustatytas sąlygas ir prižiūrinčiam šioje dalyje nurodytą pensinį amžių sukakusį asmenį, iš Valstybinio socialinio draudimo fondo lėšų nuo pirmosios pensinį amžių sukakusio asmens priežiūros dienos mokama 65,94 procento išmokos gavėjo kompensuojamojo uždarbio dydžio ligos išmoka. 6.
nustatytas sąlygas atitinkantiems asmenims, turintiems teisę gauti ligos išmoką šio įstatymo 8 straipsnyje nustatyta tvarka, skiriamos ne anksčiau kaip nuo Lietuvos Respublikos Vyriausybės paskelbtos ekstremaliosios situacijos ar ir karantino paskelbimo dienos ir mokamos ne ilgau kaip, iki Lietuvos Respublikos Vyriausybės paskelbtos ekstremaliosios situacijos ar karantino pabaigos Lietuvos Respublikos Vyriausybė atšaukia ekstremaliąją situaciją ar karantiną arba sueina bent vieno iš jų paskelbimo terminas, išskyrus šio straipsnio 1 dalyje nustatytą atvejį. Šio straipsnio 1 dalyje nustatytu atveju asmeniui, turinčiam teisę gauti ligos išmoką šio įstatymo 8 straipsnyje nustatyta tvarka, ligos išmoka mokama iki jo darbingumo atgavimo dienos, pirmosios dalyvavimo profesinės reabilitacijos programoje dienos ar darbingumo lygio nustatymo dienos. 7. Šio straipsnio 1 dalyje nustatytu atveju ligos išmoka po asmens, turinčio teisę gauti ligos išmoką šio įstatymo 8 straipsnyje nustatyta tvarka, atleidimo iš darbo ar tarnybos arba pasibaigus draudimo laikotarpiui mokama iki jo darbingumo atgavimo dienos, pirmosios dalyvavimo profesinės reabilitacijos programoje dienos ar darbingumo lygio nustatymo dienos. Ligos išmokos šio straipsnio 2–5 dalyse nustatytas sąlygas atitinkantiems asmenims, turintiems teisę gauti ligos išmoką šio įstatymo 8 straipsnyje nustatyta tvarka, po atleidimo iš darbo ar tarnybos arba pasibaigus draudimo laikotarpiui mokamos ne ilgiau kaip 5 kalendorines dienas, jeigu apdraustojo asmens laikinasis nedarbingumas, prasidėjęs draudimo laikotarpiu, tęsiasi po atleidimo iš darbo ar tarnybos arba draudimo laikotarpio pabaigos. 8.
gauti ligos išmoką šio įstatymo 8 straipsnyje nustatyta tvarka ir gaunantiems valstybinę socialinio draudimo netekto darbingumo (invalidumo) pensiją, Lietuvos Respublikos Vyriausybės paskelbtos ekstremaliosios situacijos ir karantino laikotarpiu ligos išmoka šio įstatymo 5 straipsnio 2 dalies 1 punkte ir 11¹ straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatytais atvejais mokama netaikant šio įstatymo 9 straipsnio 2 dalyje nustatytų apribojimų.“
Įsigaliojus šiam įstatymui:
1) šio įstatymo 1 straipsniu keičiamo Lietuvos Respublikos ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo (toliau – įstatymas) 11¹ straipsnio 3 dalies reikalavimus atitinkantiems asmenims, turintiems teisę gauti ligos išmoką įstatymo 8 straipsnyje nustatyta tvarka, ligos išmokos, išskyrus šio įstatymo 1 straipsniu keičiamo įstatymo 11¹ straipsnio
režimo, nustatyto Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020 m. kovo 14 d. nutarimu Nr. 207 „Dėl karantino Lietuvos Respublikos teritorijoje paskelbimo“, termino pradžios;
2) skiriant ir mokant ligos išmokas šio įstatymo 1 straipsniu keičiamo įstatymo 11¹ straipsnio 3 dalies reikalavimus atitinkantiems asmenims, turintiems teisę gauti ligos išmoką įstatymo 8 straipsnyje nustatyta tvarka, šio įstatymo 1 straipsniu keičiamo įstatymo 11¹ straipsnio 7 dalies nuostatos taikomos nuo šio įstatymo įsigaliojimo dienos, neatsižvelgiant į Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020 m. kovo 14 d. nutarimu Nr. 207 „Dėl karantino Lietuvos Respublikos teritorijoje paskelbimo“ nustatytą karantino režimo termino pradžią. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas
Projekto Nr. XIIIP-4902(2) lyginamasis variantas
Pakeisti 11¹ straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„11¹straipsnis. Ligos išmokų skyrimo ir mokėjimo ypatumai Lietuvos Respublikos Vyriausybei
paskelbus ekstremaliąją situaciją ar ir karantiną
Lietuvos Respublikos Vyriausybės paskelbtos ekstremaliosios situacijos ar ir karantino metu vykdydamas savo profesinės veiklos funkcijas, pagal kurias neišvengiamas (būtinas) kontaktas su pavojinga užkrečiamąja liga sergančiu asmeniu, susirgo liga, dėl kurios Lietuvos Respublikos Vyriausybė paskelbė ekstremaliąją situaciją ar ir karantiną, mokama iš Valstybinio socialinio draudimo fondo lėšų nuo trečiosios jo laikinojo nedarbingumo dienos, yra lygi 77,58 procento išmokos gavėjo kompensuojamojo uždarbio dydžio. Šioje dalyje nurodytų aplinkybių buvimas nustatomas kiekvienu atveju individualiai, darbdaviui pateikus Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritoriniam skyriui dokumentus, pagrindžiančius profesinės veiklos funkcijų vykdymo ir ligos priežastinį ryšį. 2.
sunkia lėtine liga, įrašyta į sveikatos apsaugos ministro patvirtintą sunkių lėtinių ligų sąrašą, ir kuris Lietuvos Respublikos Vyriausybės paskelbtos ekstremaliosios situacijos ar ir karantino metu vykdydamas savo profesinės veiklos funkcijas turi riziką susirgti užkrečiamąja liga, dėl kurios Lietuvos Respublikos Vyriausybė paskelbė ekstremaliąją situaciją ir karantiną, ir dėl to tapti laikinai nedarbingas, ir jam nėra galimybės pasinaudoti nuotoliniu darbu arba jam darbdavys nepaskelbė prastovos Darbo kodekso 47 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatytu atveju, mokama iš Valstybinio socialinio draudimo fondo lėšų nuo trečiosios jo laikinojo nedarbingumo dienos, yra lygi 62,06 procento išmokos gavėjo kompensuojamojo uždarbio dydžio. 3. Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės paskelbtos ekstremaliosios situacijos ir karantino metu asmenims taikomų judėjimo, profesinės ir (ar) ūkinės veiklos vykdymo apribojimų Atsiradus atsiradus būtinybei prižiūrėti pagal ikimokyklinio, priešmokyklinio vaiką iki 8 metų, bet ne ilgiau kaip iki jo ugdymo pagal pradinio ugdymo programą pradžios, ar pagal pradinio ugdymo programą ugdomą vaiką, taip pat pagal bendrojo arba specialiojo ugdymo programą besimokantį neįgalų asmenį iki 21 metų, ligos išmoka vaiko ar neįgalaus asmens motinai (tėvui), įmotei (įtėviui), seneliui (senelei) (seneliui), jeigu abiem tėvams (įtėviams) arba turimam vienam iš jų nėra galimybės pasinaudoti nuotoliniu darbu arba jiems (jam) darbdavys nepaskelbė prastovos Darbo kodekso
globotojui ar globėjui iš Valstybinio socialinio draudimo fondo lėšų pradedama mokėti nuo pirmosios vaiko ar neįgalaus asmens priežiūros dienos ir mokama ne ilgiau kaip, iki Lietuvos Respublikos Vyriausybės paskelbtos ekstremaliosios situacijos ar karantino pabaigos. Šioje dalyje nustatytos ligos išmokos dydis yra lygus 65,94 procento išmokos gavėjo kompensuojamojo uždarbio dydžio.
Šioje dalyje nurodyta ligos išmoka turinčiai (turinčiam) teisę ją gauti motinai (tėvui), įmotei (įtėviui), senelei (seneliui), budinčiam globotojui ar globėjui, prižiūrinčiam vaiką, kurio priežiūrai kitam asmeniui (motinai (tėvui), įmotei (įtėviui), senelei (seneliui) ar globėjui) suteiktos vaiko priežiūros atostogos, nemokama, išskyrus atvejus, nurodytus šio įstatymo
Lietuvos Respublikos Vyriausybės paskelbtos ekstremaliosios situacijos ar ir karantino sustabdoma nestacionarių socialinių paslaugų įstaigos (dienos centro) veikla, asmeniui su negalia, kuriam toje įstaigoje buvo teikiama dienos ar trumpalaikė socialinė globa, jo motinai (tėvui), įmotei (įtėviui), globėjui (rūpintojui), atitinkančiam šio įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje nustatytas sąlygas ir prižiūrinčiam šioje dalyje nurodytą asmenį su negalia, iš Valstybinio socialinio draudimo fondo lėšų nuo pirmosios asmens su negalia priežiūros dienos mokama 65,94 procento išmokos gavėjo kompensuojamojo uždarbio dydžio ligos išmoka. 5. Kai Jeigu dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės paskelbtos ekstremaliosios situacijos ar ir karantino sustabdoma nestacionarių socialinių paslaugų įstaigos (dienos centro) veikla, pensinį Lietuvos Respublikos socialinio draudimo pensijų įstatymo nustatytą senatvės pensijos amžių (toliau – pensinis amžius) sukakusiam asmeniui, kuriam toje įstaigoje buvo teikiama dienos ar trumpalaikė socialinė globa, jo sutuoktiniui, dukrai (sūnui), įdukrai (įsūniui), globėjui (rūpintojui), atitinkančiam šio įstatymo 8 straipsnio
amžių sukakusį asmenį, iš Valstybinio socialinio draudimo fondo lėšų nuo pirmosios pensinį amžių sukakusio asmens priežiūros dienos mokama 65,94 procento išmokos gavėjo kompensuojamojo uždarbio dydžio ligos išmoka. 6.
nustatytas sąlygas atitinkantiems asmenims, turintiems teisę gauti ligos išmoką šio įstatymo 8 straipsnyje nustatyta tvarka, skiriamos ne anksčiau kaip nuo Lietuvos Respublikos Vyriausybės paskelbtos ekstremaliosios situacijos ar ir karantino paskelbimo dienos ir mokamos ne ilgau kaip, iki Lietuvos Respublikos Vyriausybės paskelbtos ekstremaliosios situacijos ar karantino pabaigos Lietuvos Respublikos Vyriausybė atšaukia ekstremaliąją situaciją ar karantiną arba sueina bent vieno iš jų paskelbimo terminas, išskyrus šio straipsnio 1 dalyje nustatytą atvejį. Šio straipsnio 1 dalyje nustatytu atveju asmeniui, turinčiam teisę gauti ligos išmoką šio įstatymo 8 straipsnyje nustatyta tvarka, ligos išmoka mokama iki jo darbingumo atgavimo dienos, pirmosios dalyvavimo profesinės reabilitacijos programoje dienos ar darbingumo lygio nustatymo dienos. 7. Šio straipsnio 1 dalyje nustatytu atveju ligos išmoka po asmens, turinčio teisę gauti ligos išmoką šio įstatymo 8 straipsnyje nustatyta tvarka, atleidimo iš darbo ar tarnybos arba pasibaigus draudimo laikotarpiui mokama iki jo darbingumo atgavimo dienos, pirmosios dalyvavimo profesinės reabilitacijos programoje dienos ar darbingumo lygio nustatymo dienos. Ligos išmokos šio straipsnio 2–5 dalyse nustatytas sąlygas atitinkantiems asmenims, turintiems teisę gauti ligos išmoką šio įstatymo 8 straipsnyje nustatyta tvarka, po atleidimo iš darbo ar tarnybos arba pasibaigus draudimo laikotarpiui mokamos ne ilgiau kaip 5 kalendorines dienas, jeigu apdraustojo asmens laikinasis nedarbingumas, prasidėjęs draudimo laikotarpiu, tęsiasi po atleidimo iš darbo ar tarnybos arba draudimo laikotarpio pabaigos. 8.
gauti ligos išmoką šio įstatymo 8 straipsnyje nustatyta tvarka ir gaunantiems valstybinę socialinio draudimo netekto darbingumo (invalidumo) pensiją, Lietuvos Respublikos Vyriausybės paskelbtos ekstremaliosios situacijos ir karantino laikotarpiu ligos išmoka šio įstatymo 5 straipsnio 2 dalies 1 punkte ir 11¹ straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatytais atvejais mokama netaikant šio įstatymo 9 straipsnio 2 dalyje nustatytų apribojimų.“
Įsigaliojus šiam įstatymui:
1) šio įstatymo 1 straipsnyje išdėstyto Lietuvos Respublikos ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo (toliau – Įstatymas) 11¹ straipsnio 3 dalyje nustatytus reikalavimus atitinkantiems asmenims, turintiems teisę gauti ligos išmoką Įstatymo 8 straipsnyje nustatyta tvarka, ligos išmokos, išskyrus šio įstatymo 1 straipsnyje išdėstyto Įstatymo 11¹ straipsnio 7 dalyje nustatytą atvejį, skiriamos ir mokamos už laikotarpį nuo karantino režimo, nustatyto Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020 m. kovo 14 d. nutarimu Nr. 207 „Dėl karantino Lietuvos Respublikos teritorijoje paskelbimo“, termino pradžios;
2) skiriant ir mokant ligos išmokas šio įstatymo 1 straipsnyje išdėstyto Įstatymo 11¹ straipsnio 3 dalyje nustatytus reikalavimus atitinkantiems asmenims, turintiems teisę gauti ligos išmoką Įstatymo 8 straipsnyje nustatyta tvarka, šio įstatymo 1 straipsnyje išdėstyto Įstatymo 11¹ straipsnio 7 dalies nuostatos taikomos nuo šio įstatymo įsigaliojimo dienos, neatsižvelgiant į Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020 m. kovo 14 d. nutarimu Nr. 207 „Dėl karantino Lietuvos Respublikos teritorijoje paskelbimo“ nustatytą karantino režimo termino pradžią. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas Teikia Socialinių reikalų ir darbo komiteto vardu Komiteto pirmininkė Rimantė Šalaševičiūtė
priežastys, parengtų projektų tikslai ir uždaviniai Siekiant suvaldyti dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės paskelbtos ekstremaliosios situacijos ir karantino paskelbimo kilusius ir galinčius kilti neigiamus padarinius, buvo patvirtintas visas paketas priemonių, skirtų mažinti asmenims dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės paskelbtos ekstremaliosios situacijos ir karantino paskelbimo kilusius ar galinčius kilti neigiamus padarinius. Pvz., siekiant skatinti darbdavius išlaikyti darbuotojų darbo vietas, buvo priimti teisės aktų pakeitimai, kuriais kai dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės paskelbtos ekstremaliosios situacijos ir karantino darbdavys darbuotojui paskelbia prastovą Lietuvos Respublikos darbo kodekso 47 straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodytu atveju, jam, vadovaujantis Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymu (toliau – UĮ), mokama subsidija darbo užmokesčiui.
Atsižvelgiant į tai, kad verslo subjektai su iššūkiais jų veiklai susidurs ir po to, kai bus atšaukta Lietuvos Respublikos Vyriausybės paskelbta ekstremalioji situacija ir karantinas, darbo rinkos susitraukimas ir toliau didins mokesčių praradimus, pastebint, kad, siekiant išvengti didelės koronaviruso COVID-19 pandemijos sukeltos žalos valstybių ekonomikoms, Europos Centrinis bankas siūlo diegti vyriausybės schemas, remiančias užimtumą trumpuoju laikotarpiu, investicijos į aktyvios darbo rinkos politikos priemones, ypač susijusias su subsidijomis darbo užmokesčiui, padėtų stimuliuoti vidinę paklausą ir mokesčių mokėjimą, buvo priimtas Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo Nr. XII-2470 20, 25, 37, 38, 41, 42, 43, 44, 47 straipsnių pakeitimo ir Įstatymo papildymo 48¹ straipsniu įstatymas, kuriuo nustatytos konkrečios darbo rinkos aktyvinimo priemonės, taikomos po Lietuvos Respublikos Vyriausybės paskelbtos ekstremaliosios situacijos ir karantino atšaukimo ar pasibaigimo. Siekiant užtikrinti, kad viruso plitimo rizika būtų suvaldyta trumpuoju laikotarpiu ir būtų tinkamai pasirengta galimoms viruso bangoms ateityje, Lietuvos Respublikos Vyriausybė patvirtino COVID-19 valdymo strategiją (toliau – Strategija), kurioje nustatyti jos įgyvendinimo principai. Pirmasis principas – asmenų, priklausančių aukštam rizikos laipsniui, saugojimas. Asmenys, sukakę 60 ir daugiau metų, priskiriami aukštam rizikos laipsniui.
Siekiant įgyvendinti šį Strategijos principą, taip pat sudaryti darbdaviui galimybę pasirinkti palankiausias sąlygas pasibaigus Lietuvos Respublikos Vyriausybės paskelbtai ekstremaliajai situacijai ir karantinui gauti subsidiją darbo užmokesčiui UĮ 25 straipsnio 15 punkte nurodytų asmenų įdarbinimui, parengtas Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo Nr. XII-2470 25, 41, 42 ir 48¹ straipsnių pakeitimo įstatymo projektas (toliau – Užimtumo įstatymo projektas). Užimtumo įstatymo projekto uždaviniai:
subsidijos mokėjimą prastovos metu asmenims, kurie yra sukakę 60 ir daugiau metų. 2. Patikslinti subsidijos darbo užmokesčiui po prastovos atšaukimo mokėjimo nuostatas dėl: užimtų asmenų, kuriems buvo paskelbta prastova, susijusios su darbdaviams nustatytu reikalavimu jų neatleisti ir subsidijos darbo užmokesčiui mokėjimo po prastovos atšaukimo ar suėjus jos paskelbimo terminui, arba Lietuvos Respublikos Vyriausybei atšaukus ekstremaliąją situaciją ar karantiną, arba suėjus bent vieno iš jų paskelbimo terminui. 3. Patikslinti subsidijos darbo užmokesčiui už užimtus asmenis, kuriems Lietuvos Respublikos darbo kodekso 47 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatytu atveju paskelbta prastova, mokėjimo laikotarpį. 4. Patikslinti subsidijos darbo užmokesčiui skyrimo ir mokėjimo nuostatas po prastovos atšaukimo ar suėjus jos paskelbimo terminui, arba Lietuvos Respublikos Vyriausybei atšaukus ekstremaliąją situaciją ar karantiną, arba suėjus bent vieno iš jų paskelbimo terminui, darbdaviui, įtrauktam į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – VMI) paskelbtą mokesčių mokėtojų, nukentėjusių dėl COVID-19 (koronaviruso infekcijos), sąrašą. 5. Patikslinti darbo paieškos išmokos skyrimo, mokėjimo, sustabdymo ir nutraukimo sąlygas.
Atsisakyti nuostatos, kad asmenims, gaunantiems kitas išmokas arba pensijas, mokama tik darbo paieškos išmokos dalis. Nustatyti, kad atleistiems iš darbo asmenims, kuriems suteiktas bedarbio statusas ir priskaičiuota išeitinė išmoka arba šalių susitarimu kompensacija, darbo paieškos išmoka būtų skiriama ir mokama, neatsižvelgiant į išeitinės išmokos ar kompensacijos mokėjimo terminus. Užsitęsus ekstremaliosios situacijos ir karantino laikotarpiui, išryškėjo situacijos, kurių neapima Lietuvos Respublikos ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo (toliau – Ligos įstatymas) 11¹ straipsnyje nurodyti ligos išmokų mokėjimo atvejai. Pvz., susiduriama su įvairiomis situacijomis, kai seneliai negali gauti ligos išmokos prižiūrint anūkus dėl to, kad kitas iš tėvų neprižiūri vaiko, nežinoma, kur jis yra ir pan. Taip pat yra atvejų, kai ikimokyklinio amžiaus vaikas yra ugdomas ne pagal Lietuvos Respublikos švietimo įstatyme nustatytus reikalavimus atitinkančias ikimokyklinio ar priešmokyklinio ugdymo programas, tačiau realiai poreikis prižiūrėti vaiką ekstremaliosios situacijos ir karantino metu atsiranda. Taigi Lietuvos Respublikos ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo Nr. IX-110 11¹ straipsnio pakeitimo įstatymo projektas (toliau – Ligos įstatymo projektas) parengtas siekiant išplėsti atvejus, kai dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės paskelbtos ekstremaliosios situacijos ir karantino yra mokamos ligos išmokos, taip pat siekiant aiškiai apibrėžti ligos išmokų tokiais atvejais mokėjimo pabaigą. Ligos įstatymo projekto uždaviniai:
(senelė) gali gauti ligos išmoką už prižiūrimą anūką tik tais atvejais, kai abiem tėvams (įtėviams) arba turimam vienam iš jų nėra galimybės pasinaudoti nuotoliniu darbu arba jiems (jam) darbdavys nepaskelbė prastovos Lietuvos Respublikos darbo kodekso 47 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatytu atveju. 2.
prižiūrint gali būti mokama ligos išmoka ekstremaliosios situacijos ir karantino metu. 3. Patikslinti ligos išmokų, mokamų ekstremaliosios situacijos ir karantino metu, mokėjimo pabaigą. 4. Nustatyti, ar yra mokama ligos išmoka asmeniui už vaiko priežiūrą, kai tam pačiam vaikui prižiūrėti jau suteiktos vaiko priežiūros atostogos kitam asmeniui. 5. Nustatyti, kad poreikis prižiūrėti vaikus ar neįgalius asmenis turi atsirasti dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės paskelbtos ekstremaliosios situacijos ir karantino metu asmenims taikomų apribojimų. 6. Įteisinti nuostatas dėl ligos išmokos mokėjimo po atleidimo iš darbo ar tarnybos arba pasibaigus draudimo laikotarpiui. 7. Nustatyti, kaip yra mokamos ligos išmokos asmenims, gaunantiems valstybinę socialinio draudimo netekto darbingumo (invalidumo) pensiją, kuriems nustatytas maksimalus ligos išmokos mokėjimo terminas per metus. 8. Siekiant teisinio aiškumo, atlikti kitus pakeitimus. Įvesta ekstremalioji situacija ir karantinas neigiamai veikia įmonių mokumą ir gebėjimą atsiskaityti tiek su esamais, tiek su atleidžiamais darbuotojais. Lietuvos Banko duomenimis, kol kas bankrotų nedaugėja, tačiau prognozuojama, kad jų augimas turėtų spartėti šių metų antrajame ketvirtyje. Vadovaujantis Darbo kodekso 56 straipsniu, jei darbuotojui du mėnesius iš eilės ir daugiau nemokamas visas jam priklausantis darbo užmokestis (mėnesinė alga), darbo sutartis gali būti nutraukta darbuotojo rašytiniu pareiškimu. Nutraukiant darbo sutartį nurodytame straipsnyje nustatytu pagrindu, darbdavys privalo išmokėti darbuotojui dviejų jo vidutinio darbo užmokesčių dydžio išeitinę išmoką, o jeigu darbo santykiai tęsiasi trumpiau negu vienus metus, – vieno jo vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinę išmoką.
Tačiau praktikoje pasitaiko atvejų, kad darbdaviui tapus nemokiam, darbuotojui nesumokami nei priklausantis darbo užmokestis, nei išeitinės išmokos, o vadovaujantis Nedarbo socialinio draudimo įstatymu nedarbo socialinio draudimo išmokos pradedamos mokėti tik praėjus tiek mėnesių po darbo sutarties nutraukimo, už kiek mėnesių priskaičiuota vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinė išmoka arba kompensacija. Lietuvos Respublikos nedarbo socialinio draudimo įstatymo Nr. IX-1904 6 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas (toliau – Nedarbo įstatymo projektas) parengtas siekiant tobulinti nedarbo socialinio draudimo teisinį reguliavimą, atsižvelgiant į praktikoje kylančią problemą, kuomet likus be jokių pajamų nedarbo socialiniu draudimu draustam asmeniui, turinčiam reikiamą nedarbo socialinio draudimo stažą, darbo netekimo atveju nekompensuojamos jo negautos pajamos ar jų dalis. Lietuvos Respublikos darbo kodekso 47 ir 49 straipsnių pakeitimo įstatymo projektu (toliau – Darbo kodekso projektas) siekiama:
tiek dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės paskelbtos ekstremaliosios situacijos ir karantino, tiek dėl ekstremaliosios situacijos ar karantino;
ekstremalioji situacija ir (ar) karantinas, pasiūlyti darbuotojams dirbti nuotoliniu būdu, jeigu jų sveikatos būklė kelia riziką kitų darbuotojų sveikatai. 2. Įstatymų projektų iniciatoriai (institucija, asmenys ar piliečių įgalioti atstovai) ir rengėjai Įstatymų projektus parengė Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerija. 3. Kaip šiuo metu yra reguliuojami įstatymų projektuose aptarti teisiniai santykiai UĮ: 1.
darbdaviui subsidija darbo užmokesčiui gali būti mokama už užimtus asmenis, kurių darbdaviams už juos, iki Lietuvos Respublikos Vyriausybė paskelbė ekstremaliąją situaciją ir karantiną, buvo mokama UĮ 41 straipsnio 2 dalyje nurodyta subsidija darbo užmokesčiui ir kuriems Lietuvos Respublikos darbo kodekso 47 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatytu atveju buvo paskelbta prastova, jų darbdaviams jų darbo vietoms išlaikyti buvo mokama UĮ 41 straipsnio 2¹ dalyje nurodyta subsidija darbo užmokesčiui ir jiems nutraukta prastova dėl to, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybė atšaukė ekstremaliąją situaciją ar karantiną arba suėjo bent vieno iš jų paskelbimo terminas. 2. 25 straipsnio 16 punkte nustatyta, kad po prastovos atšaukimo darbdaviui subsidija darbo užmokesčiui gali būti mokama už užimtus asmenis, kurių darbdavys neatleido per UĮ 41 straipsnio 2¹ dalyje nustatytą darbo vietos išlaikymo terminą. Ši nuostata įpareigoja įsitikinti, kad darbdavys išlaikė ne mažiau kaip 50 procentų darbo vietų ne trumpiau kaip 3 mėnesius. 3. 41 straipsnio 2¹ dalyje nustatyta, kad darbdaviams, dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės paskelbtos ekstremaliosios situacijos ir karantino paskelbtos prastovos metu išlaikantiems darbo vietas, užimtiems asmenims mokama subsidija darbo užmokesčiui nuo kiekvienam prastovoje esančiam užimtam asmeniui priskaičiuoto darbo užmokesčio.
Subsidijos darbo užmokesčiui dydis apskaičiuojamas procentais nuo užimtam asmeniui priskaičiuoto darbo užmokesčio, kuris negali būti didesnis, negu užimto asmens darbo sutartyje iki Lietuvos Respublikos Vyriausybės paskelbtos ekstremaliosios situacijos ir karantino dienos nustatytas darbo užmokestis, ir darbdavio pasirinkimu sudaro
Respublikos Vyriausybės patvirtintos minimaliosios mėnesinės algos dydžio arba
Vyriausybės patvirtinta minimalioji mėnesinė alga. 4. 41 straipsnio 2¹ dalyje nurodytos subsidijos darbo užmokesčiui dydis nepriklauso nuo užimto asmens priskyrimo aukštam rizikos laipsniui. 5. UĮ 41 straipsnio 2¹ dalyje nustatyta subsidija darbo užmokesčiui yra mokama kol tęsiasi Lietuvos Respublikos Vyriausybės paskelbta ekstremalioji situacija ir karantinas ir užimtam asmeniui Lietuvos Respublikos darbo kodekso 47 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatytu atveju paskelbta prastova. 6. 41 straipsnio 2⁴ dalyje nustatyta, kad darbdaviams, kuriems UĮ 41 straipsnio 2¹ dalyje nurodytos subsidijos darbo užmokesčiui mokėjimas buvo nutrauktas UĮ 41 straipsnio 5¹ dalies 1 punkte nustatytu atveju, nes Lietuvos Respublikos Vyriausybė atšaukė ekstremaliąją situaciją ar karantiną arba suėjo bent vieno iš jų paskelbimo terminas, išlaikantiems darbo vietas UĮ 25 straipsnio 15 punkte nurodytiems užimtiems asmenims, taip pat darbdaviams, išlaikantiems darbo vietas UĮ 25 straipsnio 16 punkte nurodytiems užimtiems asmenims, UĮ 41 straipsnio 2⁴dalyje nustatyta tvarka skiriama ir mokama subsidija darbo užmokesčiui.
Pasibaigus UĮ 41 straipsnio 2¹ dalyje nurodytos subsidijos darbo užmokesčiui mokėjimui, nenustatyta galimybė darbdaviui pasirinkti subsidiją darbo užmokesčiui, kuri būtų mokama UĮ 41 straipsnio 2 dalyje arba 2⁴ dalyje nustatyta tvarka. 7. 41 straipsnio 7 dalyje nustatyta, kad darbdaviui, įtrauktam į VMI paskelbtą mokesčių mokėtojų, nukentėjusių dėl COVID-19 (koronaviruso infekcijos), sąrašą, UĮ 41 straipsnio 2⁴ dalyje nurodyta subsidija darbo užmokesčiui, skiriama ir mokama už ne daugiau kaip: 10 darbuotojų, kai jis yra įdarbinęs iki 20 darbuotojų; 50 procentų darbuotojų, kai jis yra įdarbinęs 21 ir daugiau darbuotojų. 8. 48¹ straipsnyje nustatyta darbo paieškos išmokos dydis, jos skyrimo sąlygos ir mokėjimo tvarka. UĮ 48¹ straipsnio 2 dalies 3 punkte nustatyta, kad asmenims, gaunantiems išmokas ir pensijas yra mokama tik darbo paieškos išmokos dalis. UĮ 48¹ straipsnio 5 dalyje nustatytos sąlygos, kada darbo paieškos išmokos mokėjimas yra sustabdomas, 1 punkte – asmenims, kuriems suteiktas bedarbio statusas ir priskaičiuota išeitinė išmoka arba šalių susitarimu kompensacija,
ar vaiko priežiūros socialinio draudimo išmokas.
UĮ 48¹ straipsnio 7 dalyje nustatyta, kad darbo paieškos išmokas skiria, jų mokėjimą sustabdo, atnaujina, nutraukia Užimtumo tarnyba, o 8 dalyje nustatyta, kad darbo paieškos išmokas, atsižvelgiant į Užimtumo tarnybos priimtus sprendimus, moka ir išieško Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos ar jos paskirta Valstybinio socialinio draudimo fondo administravimo įstaiga (toliau – išmokų mokėtojas), atitinkamai 11 dalyje nustatomas išmokų mokėtojo patiriamų darbo paieškos išmokos mokėjimo ir išieškojimo sąnaudų kompensavimas. Darbo paieškos išmoką paskiriama nuo asmens kreipimosi į Užimtumo tarnybą dienos, bet ne anksčiau kaip nuo Lietuvos Respublikos Vyriausybės paskelbto karantino atšaukimo ar jo paskelbimo termino suėjimo dienos. Ligos įstatymo:
ligos išmokų iš Valstybinio socialinio draudimo fondo lėšų mokėjimo pradžia. 2. 11¹ straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad ligos išmoka mokama asmeniui, kuris serga sunkia lėtine liga ir kuris Lietuvos Respublikos Vyriausybės paskelbtos ekstremaliosios situacijos ar karantino metu vykdydamas savo profesinės veiklos funkcijas turi riziką susirgti užkrečiamąja liga ir dėl to tapti laikinai nedarbingas, ir jam nėra galimybės pasinaudoti nuotoliniu darbu arba jam darbdavys nepaskelbė prastovos. 3.
gali gauti ligos išmoką už prižiūrimą anūką tik tais atvejais, kai abiem tėvams (įtėviams) arba turimam vienam iš jų nėra galimybės pasinaudoti nuotoliniu darbu arba jiems (jam) darbdavys nepaskelbė prastovos Darbo kodekso 47 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatytu atveju. 4. 11¹ straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad ligos išmoka ekstremaliosios situacijos ir karantino metu mokama prižiūrint pagal ikimokyklinio, priešmokyklinio ar pradinio ugdymo programą ugdomą vaiką, taip pat pagal bendrojo arba specialiojo ugdymo programą besimokantį neįgalų asmenį iki 21 metų. Atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos švietimo įstatymo nuostatas, ne visi priežiūros reikalaujantys vaikai patenka į šias Įstatymo 11¹ straipsnio 3 dalyje nurodytas ugdymo programas. 5. 11¹ straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad ligos išmoka mokama atsiradus būtinybei prižiūrėti pagal atitinkamą programą ugdomą vaiką, nedetalizuojant, su kuo susijęs poreikis prižiūrėti vaiką. 6. 11¹ straipsnyje nėra nustatyta, ar yra mokama ligos išmoka, kai vaikui prižiūrėti yra suteiktos vaiko priežiūros atostogos vienam asmeniui, o kitam asmeniui dėl to paties vaiko priežiūros yra išduodamas nedarbingumo pažymėjimas. 7. 11¹ straipsnyje vartojama sąvoka „pensinis amžius“. 8. 11¹ straipsnyje nurodoma, kad ligos išmokos šiame straipsnyje nurodytais atvejais mokamos iki ekstremaliosios situacijos ar karantino pabaigos. 9. 11¹ straipsnio 1–3 dalyse aiškiai nenurodyta, kad asmenys, norintys gauti ligos išmoką, privalo atitikti Ligos įstatymo 8 straipsnyje nustatytas sąlygas. 10. 11¹ straipsnyje nėra nustatyta, kaip mokamos ligos išmokos po atleidimo iš darbo ar tarnybos arba pasibaigus draudimo laikotarpiui. 11. 9 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad apdraustiesiems asmenims, gaunantiems valstybinę socialinio draudimo netekto darbingumo (invalidumo) pensiją, ligos išmoka dėl ligos ir traumos mokama ne ilgiau kaip 90 kalendorinių dienų per kalendorinius metus.
Nedarbo socialinio draudimo įstatymo:
skiriama bedarbiais Užimtumo tarnyboje registruotiems asmenims ir pradedama mokėti nuo aštuntos po įsiregistravimo dienos, išskyrus šio straipsnio 2, 3 ir 4 dalyse nurodytus atvejus. 2. 6 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad bedarbiui, atleistam iš darbo (tarnybos), kuriam priskaičiuota išeitinė išmoka arba šalių susitarimu kompensacija, nedarbo draudimo išmoka pradedama mokėti ne anksčiau kaip praėjus tiek kalendorinių mėnesių po darbo sutarties nutraukimo (atleidimo iš tarnybos), už kiek mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinė išmoka arba kompensacija jam buvo priskaičiuota. Darbo kodekso:
darbdavys gali paskelbti darbuotojui ar darbuotojams prastovą, kai Lietuvos Respublikos Vyriausybė paskelbia ekstremaliąją situaciją ir karantiną ir darbdavys dėl to negali suteikti darbuotojui darbo sutartyje sulygto darbo, t. y. darbdavys gali skelbti prastovą tik kai paskelbta ir ekstremalioji situacija, ir karantinas kartu. 2. 49 straipsnio 3¹ dalyje nustatyta, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybei paskelbus ekstremaliąją situaciją ar karantiną, siekiant užtikrinti darbuotojų ir trečiųjų asmenų sveikatos apsaugą, darbdavys privalo darbuotojui, kurio sveikatos būklė kelia grėsmę kitų darbuotojų sveikatos saugumui, motyvuotu raštu pasiūlyti dirbti nuotoliniu būdu, t.y. tokių priemonių darbdavys gali imtis, kai paskelbta arba ekstremalioji situacija arba karantinas, tačiau nėra numatyta situacijos kai galioja ir ekstremali situacija, ir karantinas. 4. Kokios siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama Užimtumo įstatymo projektu: 1.
Siekiant teisinio aiškumo ir suderinti keičiamą nuostatą su UĮ 41 straipsnio 2¹ dalies pakeitimais, tikslinamos UĮ 25 straipsnio 15 punkte nurodytos nuostatos, numatant, kad po prastovos atšaukimo darbdaviui subsidija darbo užmokesčiui gali būti mokama už užimtus asmenis, kurių darbdaviams už juos, iki Lietuvos Respublikos Vyriausybė paskelbė ekstremaliąją situaciją ar karantiną, buvo mokama UĮ 41 straipsnio 2 dalyje nurodyta subsidija darbo užmokesčiui ir kuriems Lietuvos Respublikos darbo kodekso 47 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatytu atveju buvo paskelbta prastova, jų darbdaviams jų darbo vietoms išlaikyti buvo mokama UĮ 41 straipsnio 2¹ dalyje nurodyta subsidija darbo užmokesčiui ir prastova jiems nutraukta dėl aplinkybių, nurodytų UĮ 41 straipsnio 5¹ dalies 1 punkte. 2. Patikslinamos UĮ 25 straipsnio 16 punkte nurodytos nuostatos apie užimtus asmenis, už kuriuos darbdaviams po prastovos atšaukimo mokamos subsidijos darbo užmokesčiui, atsisakant nuostatos, kuri įpareigoja įsitikinti, kad darbdavys išlaikė ne mažiau kaip 50 procentų darbo vietų ne trumpiau kaip 3 mėnesius ir dėl kurios subsidija darbo užmokesčiui galėtų būti skiriama praėjus trims mėnesiams po prastovos atšaukimo. 3.
tai, kad koronaviruso COVID-19 pandemija sulėtino šalies ekonomikos vystymosi eigą ir siekiant sudaryti sąlygas, kad būtų išlaikomos asmenų, priklausančių aukštam rizikos laipsniui darbo vietos ir jie nebūtų atleisti iš darbo bei netaptų bedarbiais, siūloma nustatyti, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybės paskelbtos ekstremaliosios situacijos ir (ar) karantino metu, darbdaviams paskelbusiems prastovas užimtiems asmenims, kuriems sukakę 60 ir daugiau metų, būtų mokama subsidija darbo užmokesčiui, kuri darbdavio pasirinkimu galėtų sudaryti 100 procentų apskaičiuotų lėšų, bet ne daugiau kaip Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtinta minimalioji mėnesinė alga arba 70 procentų, bet ne mažiau kaip 1,5 Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintos minimaliosios mėnesinės algos dydžio. 4. Užimtumo įstatymo projektu tikslinamos subsidijos darbo užmokesčiui mokėjimo nuostatos, siekiant sudaryti galimybę darbdaviui pasirinkti palankiausią subsidijos darbo užmokesčiui dydį, atšaukus prastovas arba pasibaigus Lietuvos Respublikos Vyriausybės paskelbtai ekstremaliajai situacijai ar karantinui Užimtumo įstatymo 25 straipsnio 15 punkte nurodytų asmenų įdarbinimui. Siūloma nustatyti, kad darbdaviams, kuriems baigėsi subsidijos darbo užmokesčiui mokėjimas Užimtumo įstatymo 41 straipsnio 2¹dalyje nustatyta tvarka, subsidija darbo užmokesčiui, darbdavio pasirinkimu, būtų mokama Užimtumo įstatymo 41 straipsnio 2 dalyje ar 2⁴ dalyje nustatyta tvarka. 5. Įvertinus tai, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybei atšaukus karantiną arba suėjus jo paskelbimo terminui, ne visos įmonės galės vykdyti veiklą ir dėl to skelbs prastovas, tikslinama UĮ 41 straipsnio 2¹ dalis ir siūloma sudaryti galimybę darbdaviui gauti subsidiją darbo užmokesčiui ne tik Lietuvos Respublikos Vyriausybės paskelbtos ekstremaliosios situacijos ir karantino laikotarpiu, bet ir pasibaigus karantinui, t. y. ekstremaliosios situacijos laikotarpiu.
Atitinkamai yra tikslinamos ir UĮ 42 straipsnio 3 dalies
mokėjimo ir sudaryti teisines prielaidas gauti subsidiją darbo užmokesčiui abiem UI 41 straipsnio 5¹ dalies 1 punkte nurodytais subsidijos darbo užmokesčiui nutraukimo atvejais, Užimtumo įstatymo pakeitimu siūloma sudaryti sąlygas darbdaviams gauti subsidiją darbo užmokesčiui ir tais atvejais, kai jie atšaukia darbuotojus iš prastovas ir pradeda veiklą, nelaukiant karantino ir ekstremaliosios situacijos pabaigos, tuo užtikrinant valstybės teikiamos paramos nepertraukiamumą. 7. Siekiant teisinio aiškumo ir užtikrinti valstybės teikiamos paramos nepertraukiamumą, siūloma tikslinti UĮ
mokesčių mokėtojų, nukentėjusių dėl COVID-19 (koronaviruso infekcijos), sąrašą, subsidija darbo užmokesčiui būtų skiriama ir mokama už ne daugiau kaip 10 darbuotojų, neįskaičiuojant darbuotojų, už kuriuos buvo mokama subsidija darbo užmokesčiui prastovos metu, kai jis yra įdarbinęs iki 20 darbuotojų arba ne daugiau kaip 50 procentų darbuotojų, neįskaičiuojant darbuotojų, už kuriuos buvo mokama subsidija darbo užmokesčiui prastovos metu, kai jis yra įdarbinęs 21 ir daugiau darbuotojų. 8.
straipsnyje nustatytos darbo paieškos išmokos skyrimo ir mokėjimo teisinį reguliavimą: 8.1. atsižvelgiant į Lietuvos banko prognozes, jog karantino paskelbimas neigiamai paveiks įmonių mokumą ir atsiskaitymą su darbuotojais, todėl dalis asmenų, atleistų iš darbo (tarnybos), bedarbio statuso suteikimo metu bus dar negavę jiems priskaičiuotų išeitinių išmokų, tačiau tikrinimas duomenų apie darbuotojams darbdavių išmokėtas ar neišmokėtas sumas būtų sunkiai įgyvendinamas ir administruojamas, įvertinant Nedarbo įstatymo projektu teikiamą siūlymą ir siekiant suderinti UĮ ir Nedarbo socialinio draudimo įstatymo nuostatas, siūloma atsisakyti nuostatos, kad darbo paieškos išmokos mokėjimas sustabdomas, iki praeina tiek kalendorinių mėnesių po darbo sutarties nutraukimo (atleidimo iš tarnybos), už kiek kalendorinių mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinė išmoka arba kompensacija jiems buvo priskaičiuota. 8.2. Siekiant sudaryti sąlygas greičiau gauti darbo paieškos išmoką, siūloma nustatyti, kad asmeniui kreipiantis į Užimtumo tarnybą dėl darbo paieškos išmokos, ji būtų skiriama ne nuo Lietuvos Respublikos Vyriausybės paskelbto karantino atšaukimo ar jo paskelbimo termino suėjimo dienos, bet nuo Užimtumo įstatymo projektu siūlomų pakeitimų įsigaliojimo dienos. 8.3. Siūloma nustatyti, kad asmenims, gaunantiems socialinio draudimo pensijų, šalpos išmokų, valstybinės pensijos, rentos buvusiems sportininkams, kompensacinės išmokos profesionaliojo scenos meno įstaigų kūrybiniams darbuotojams, netekto darbingumo periodinės kompensacijos, ligos išmokos dėl nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų, ligos, motinystės, tėvystės ar vaiko priežiūros socialinio draudimo išmokų, profesinės reabilitacijos išmokas būtų mokama visa darbo paieškos išmoka, o ne jos dalis. Atitinkamai patikslinamos darbo paieškos išmokos mokėjimo, sustabdymo ir nutraukimo sąlygos. 8.4.
naštos, laiko sąnaudų, derinant dviejų institucijų (Užimtumo tarnybos ir Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos) veiksmus ir siekiant greitesnio ir efektyvesnio darbo paieškos išmokos mokėjimo, siūloma nustatyti, kad visus veiksmus (darbo paieškos išmokos skyrimas, mokėjimas, sustabdymas, atnaujinimas, nutraukimas ir išieškojimas) atliktų viena institucija – Užimtumo tarnyba. Ligos įstatymo projektu siūloma:
įstatymo 11¹ straipsnio 3 dalyje yra nurodyta, nuo kada ligos išmoka pradedama mokėti iš Valstybinio socialinio draudimo fondo lėšų šioje dalyje nustatytu atveju), nustatyti Ligos įstatymo projekto 11¹ straipsnio 1, 2, 4 ir 5 dalyse ligos išmokos mokėjimo pradžios momentą, t. y. Ligos įstatymo projekto 11¹ straipsnio
draudimo fondo lėšų pradedama mokėti nuo trečiosios laikinojo nedarbingumo dienos (suderinant su Ligos įstatymo 9 straipsnio 1 dalimi), o Ligos įstatymo projekto 11¹ straipsnio 4 ir 5 dalyse nustatytais atvejais ligos išmoka iš Valstybinio socialinio draudimo fondo lėšų pradedama mokėti nuo pirmosios asmens priežiūros dienos (suderinant su Ligos įstatymo 10 straipsniu). 2. Siekiant teisinio aiškumo, patikslinti, kad ligos išmoka Ligos įstatymo 11¹ straipsnio 2 dalyje nustatytu atveju mokama, kai asmeniui kyla rizika susirgti užkrečiamąja liga, dėl kurios Lietuvos Respublikos Vyriausybė paskelbė ekstremaliąją situaciją ir karantiną. Tokiu būdu teisinis reguliavimas taps aiškesnis. 3.
metu mokamų ligos išmokų mokėjimo atvejus, t. y. atsisakyti sąlygų, kad senelis (senelė) gali gauti ligos išmoką už prižiūrimą anūką tik tais atvejais, kai abiem tėvams (įtėviams) arba turimam vienam iš jų nėra galimybės pasinaudoti nuotoliniu darbu arba jiems (jam) darbdavys nepaskelbė prastovos Darbo kodekso 47 straipsnio 1 dalies
ligos išmoką už prižiūrimą anūką be jokių išimčių. Tokiu būdu išplėtus ligos išmokų mokėjimo atvejus, tais atvejais, kai pvz., tėvai yra išsiskyrę ir vienas iš tėvų neprižiūri vaiko, nemoka išlaikymo ir pan., seneliui (senelei) atsirastų galimybė prižiūrėti anūką ir gauti už tą laikotarpį ligos išmoką. 4. Nustatyti, kad ligos išmoka mokama visais atvejais, kai atsiranda būtinybė prižiūrėti vaikus iki 8 metų (bet ne ilgiau kaip iki ugdymo pagal pradinio ugdymo programą pradžios), neišskiriant konkrečių ikimokyklinio ugdymo ir priešmokyklinio ugdymo programų. Išplėtus ligos išmokų mokėjimo atvejus, ligos išmoka galėtų būti mokama ekstremaliosios situacijos ir karantino metu prižiūrint visus vaikus iki 8 metų (bet ne ilgiau kaip iki ugdymo pagal pradinio ugdymo programą pradžios), nepriklausomai, kokią ugdymo įstaigą vaikas lanko ar pagal kokią programą vaikas yra ugdomas (pvz., iki ekstremalios situacijos ir karantino vaikas buvo prižiūrimas auklės, o jai saviizoliavusis vaiką privalo prižiūrėti vienas iš šeimos narių). Ligos išmokos mokėjimo atvejai prižiūrint pagal pradinio ugdymo programą ugdomą vaiką ar pagal bendrojo arba specialiojo ugdymo programą besimokantį neįgalų asmenį iki 21 metų nekeičiami. 5.
prižiūrėti vaikus ar neįgalius asmenis Ligos įstatymo 11¹ straipsnio
paskelbtos ekstremaliosios situacijos ir karantino metu asmenims taikomų judėjimo, profesinės ir (ar) ūkinės veiklos vykdymo apribojimų. Patikslinus šią nuostatą, teisinis reguliavimas taps aiškesnis ir konkretesnis. 6. Nustatyti, kad Ligos įstatymo projekto 11¹ straipsnio 3 dalyje nurodyta ligos išmoka turinčiam teisę ją gauti motinai (tėvui), įmotei (įtėviui), seneliui (senelei), budinčiam globotojui ar globėjui, prižiūrinčiam vaiką, kurio priežiūrai kitam asmeniui (motinai (tėvui), įmotei (įtėviui), seneliui (senelei) ar globėjui) suteiktos vaiko priežiūros atostogos, nemokama, išskyrus atvejus, nurodytus Ligos įstatymo 10 straipsnio 3 dalyje. Tokiu būdu teisinis reguliavimas taps aiškesnis, taip pat bus užkirstas kelias piktnaudžiauti ligos išmokomis, kai ligos išmoką pageidauja gauti asmuo, nors tam pačiam vaikui prižiūrėti jau suteiktos vaiko priežiūros atostogos kitam asmeniui. 7. Patikslinti Ligos įstatymo 11¹ straipsnio 5 dalyje vartojamą nustatą „pensinis amžius“, suderinant ją su Socialinio draudimo pensijų įstatyme vartojama terminija, pakeičiant minėtą frazę į „Lietuvos Respublikos socialinio draudimo pensijų įstatymo nustatytą senatvės pensijos amžių sukakęs asmuo“. 8. Siekiant teisinio aiškumo, numatyti, kad ligos išmokos Ligos įstatymo 11¹ straipsnyje nurodytais atvejais mokamos, iki Lietuvos Respublikos Vyriausybė atšaukia ekstremaliąją situaciją ar karantiną arba sueina bent vieno iš jų paskelbimo terminas.
Kartu, atsižvelgiant į tai, kad Ligos įstatymo 11¹ straipsnio 1 dalyje nustatytu atveju asmuo pats (vykdydamas savo profesinės veiklos funkcijas) suserga liga, dėl kurios paskelbta ekstremalioji situacija ir karantinas, ir asmuo gali būti nepasveikęs iki Lietuvos Respublikos Vyriausybė atšaukia ekstremaliąją situaciją ar karantiną arba sueina bent vieno iš jų paskelbimo terminas ir tokios situacijos pabaiga nesumažina asmeniui neigiamų pasekmių (jis ir toliau serga), siūloma nustatyti, kad ligos išmoka Ligos įstatymo 11¹ straipsnio 1 dalyje nustatytu atveju mokama iki darbingumo atgavimo dienos, pirmosios dalyvavimo profesinės reabilitacijos programoje dienos ar darbingumo lygio nustatymo dienos, suderinant šią nuostatą su Ligos įstatymo 9 straipsnio 1 dalimi. 9. Siekiant teisinio aiškumo, nustatyti, kad visais Ligos įstatymo 11¹ straipsnyje nustatytais atvejais ligos išmoka mokama tik tokiam asmeniui, kuris turi teisę gauti ligos išmoką Ligos įstatymo
ligos išmokų mokėjimo sąlygas – turėti ligos socialinio draudimo stažą, būti draustu ligos socialiniu draudimu, tapti laikinai nedarbingu ir dėl to prarasti pajamas). 10. Siekiant teisinio aiškumo, įteisinti nuostatas dėl ligos išmokos mokėjimo po atleidimo iš darbo ar tarnybos arba pasibaigus draudimo laikotarpiui.
Įvertinus tai, kad Ligos įstatymo tikslas – kompensuoti apdraustiems asmenims dėl jų pačių ar šeimos narių ligos, ar prižiūrimų vaikų prarastas pajamas ar negautas pajamas arba jų dalį, siūloma nustatyti, kad ligos išmoka Ligos įstatymo 11¹ straipsnio 2–5 dalyse nustatytais atvejais po atleidimo iš darbo ar tarnybos arba pasibaigus draudimui mokama ne ilgiau negu 5 kalendorines dienas, o Ligos įstatymo 11¹ straipsnio 1 dalyje nustatytu atveju – iki darbingumo atgavimo dienos, pirmosios dalyvavimo profesinės reabilitacijos programoje dienos ar darbingumo lygio nustatymo dienos. 11. Siekiant apsaugoti asmenis, kuriems ligos išmoka mokama tik tam tikrą laikotarpį per metus, nustatyti, kad karantino laikotarpiu visiems ligos išmokų gavėjams, gaunantiems ir valstybinę socialinio draudimo netekto darbingumo (invalidumo) pensiją, Ligos įstatymo 9 straipsnio 2 dalyje nustatytas 90 kalendorinių dienų per kalendorinius metus skaičiavimas ligos išmokų mokėjimo trukmei nustatyti nebūtų taikomas. Tokiu būdu bus pagerintos asmenų socialinės garantijos. 12. Nustatyti, kad Ligos įstatymo projektu keičiamo Ligos įstatymo 11¹ straipsnio 3 dalies reikalavimus atitinkantiems asmenims ligos išmokos skiriamos ir mokamos už laikotarpį nuo karantino režimo, nustatyto Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020 m. kovo 14 d. nutarimo Nr. 207 „Dėl karantino Lietuvos Respublikos teritorijoje paskelbimo“, termino pradžios, t. y. įteisinti asmenų teisinę padėtį gerinančio teisinio reguliavimo galiojimo atgal nuostatą.
Kartu, įvertinant tai, kad iki šiol nebuvus teisinio reguliavimo dėl Ligos įstatymo 11¹straipsnyje nustatytais atvejais mokamų ligos išmokų po atleidimo iš darbo ar tarnybos arba pasibaigus draudimo laikotarpiui, ligos išmoka buvo mokama iki to nedarbingumo pažymėjimo, kurio laikotarpiu asmuo atleistas, pabaigos ir dėl to siekiant išvengti tam tikrų asmenų padėties pabloginimo (permokų nustatymo tiems asmenims, kuriems ligos išmoka buvo mokama iki nedarbingumo pažymėjimo pabaigos), siūloma nustatyti, kad Ligos įstatymo 11¹straipsnio 7 dalies nuostatos, skiriant ir mokant ligos išmokas prižiūrint vaikus ar asmenis su negalia Ligos įstatymo 11¹straipsnio 3 dalyje nustatytais atvejais, atgaline data nebus taikomos, t. y. jos bus taikomos tik nuo Ligos įstatymo projekto įsigaliojimo dienos. Nedarbo įstatymo projektu siūloma atsisakyti Nedarbo socialinio draudimo įstatymo 6 straipsnio 3 dalies nuostatos, kad bedarbiui atleistam iš darbo (tarnybos), kuriam priskaičiuota išeitinė išmoka arba šalių susitarimu kompensacija, nedarbo socialinio draudimo išmoka pradedama mokėti ne anksčiau kaip praėjus tiek kalendorinių mėnesių po darbo sutarties nutraukimo (atleidimo iš tarnybos), už kiek mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinė išmoka arba kompensacija jam buvo priskaičiuota ir pripažinti šią nuostatą netekusia galios.
Toks siūlymas teikiamas, nes Lietuvos Respublikos apdraustųjų valstybiniu socialiniu draudimu ir valstybinio socialinio draudimo išmokų gavėjų registre kaupiami duomenys apie draudėjų darbuotojams priskaičiuotas sumas, priskaičiuotas (ne išmokėtas) išeitines išmokas ar kompensacijas (mėnesių, už kuriuos priskaičiuota išeitinė išmoka ar kompensacija, skaičių) atleidžiamiems darbuotojams, o įpareigojimas tikrinti duomenis apie darbuotojams darbdavių išmokėtas ar neišmokėtas sumas gali būti sunkiai įgyvendinamas ir administruojamas (vertinant faktinį šių išmokų išmokėjimą būtų papildoma administracinė našta administruojant nedarbo socialinio draudimo išmokų skyrimą ir mokėjimą, užsitęstų šių išmokų skyrimas ir bedarbiai vėliau gautų jiems priklausančias išmokas, taip pat būtų apsunkinimas ir darbdaviui ar bedarbiui pateikiant išmokėjimo/neišmokėjimo faktą patvirtinančius dokumentus, be to, galimas piktnaudžiavimas, permokų susidarymas, kai pateikus pažymą apie neišmokėtą išeitinę išmoką, ji išmokama), taip pat bus pažeidžiamas išmokų gavėjų lygiateisiškumas. Planuojama, kad pakeitimas palies apie 1200 asmenų, kuriems iš karto (nelaukiant 2 mėnesių pabaigos) bus pradedama mokėti nedarbo draudimo išmoka (vidutinė išmoka 345,8 Eur).
Be to, atsižvelgiant į Lietuvos Banko prognozes, jog karantino paskelbimas neigiamai paveiks įmonių mokumą ir atsiskaitymą su darbuotojais, siūloma, kad Nedarbo įstatymo projekto nuostatos būtų taikomos skiriant nedarbo socialinio draudimo išmokas asmenims, kurie įsiregistravo Užimtumo tarnyboje ir jiems bedarbio statusas suteiktas ne anksčiau kaip Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020 m. kovo 14 d. nutarimu Nr. 207 „Dėl karantino Lietuvos Respublikos teritorijoje paskelbimo“ nustatytą karantino režimo pradžios dieną. Atsižvelgiant į aukščiau aptartą siūlymą, atitinkamai patikslinama ir Nedarbo socialinio draudimo įstatymo 6 straipsnio 1 dalis, joje atsisakant nuorodos į siūloma netekusia galios pripažinti Nedarbo socialinio draudimo įstatymo 6 straipsnio 3 dalį. Darbo kodekso projektu:
straipsnio 1 dalies 2 punktą nustatant, kad darbdavys gali paskelbti darbuotojui ar darbuotojams prastovą, kai Lietuvos Respublikos Vyriausybė paskelbia ekstremaliąją situaciją ir (ar) karantiną ir darbdavys dėl to negali suteikti darbuotojui darbo sutartyje sulygto darbo; t.y. darbdavys galės skelbti prastovą, kai paskelbta ekstremalioji situacija arba karantinas, arba kai paskelbta ir ekstremalioji situacija, ir karantinas kartu. 2. Siekiant suderinti su siūlomais Darbo kodekso 47 straipsnio 1 dalies 2 punkto pakeitimais, Darbo kodekso 49 straipsnio 3¹ dalyje siūloma nustatyti, kad, siekdamas užtikrinti darbuotojų ir trečiųjų asmenų sveikatos apsaugą, darbdavys privalo darbuotojui, kurio sveikatos būklė kelia grėsmę kitų darbuotojų sveikatos saugumui, motyvuotu raštu pasiūlyti dirbti nuotoliniu būdu, kai paskelbta arba ekstremalioji situacija arba karantinas, arba ir ekstremalioji situacija, ir karantinas kartu.
Atsižvelgiant į tai, kad šiuo metu valstybės mastu paskelbta ekstremalioji situacija ir karantinas, būtina nedelsiant priimti sprendimus, siekiant išvengti minėtos situacijos sukeltų neigiamų padarinių bei sumažinti jau kilusius, Įstatymų projektuose jų įsigaliojimo data nenumatoma – jie įsigaliotų kitą dieną nuo jų paskelbimo Teisės aktų registre. 5. Galimos neigiamos priimtų įstatymų pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta Priėmus įstatymus, neigiamų pasekmių nenumatoma. Numatomos teigiamos teisinio reguliavimo pasekmės aptartos šio aiškinamojo rašto 4 punkte. 6. Kokią įtaką įstatymai turės kriminogeninei situacijai, korupcijai Priimti įstatymai įtakos korupcijai ir kriminogeninei situacijai neturės. 7. Kaip įstatymų įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai Priėmus įstatymus, būtų sudarytos teisinės prielaidos dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės paskelbtos ekstremaliosios situacijos ir karantino sumažinti darbdaviams galinčius kilti neigiamus padarinius, susijusius su asmenų, priklausančių aukštam rizikos laipsniui, apsaugojimu. 8. Įstatymų inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios Priimtiems įstatymams įgyvendinti kitų įstatymų parengti, pakeisti ar pripažinti netekusiais galios nereikės. 9.
9Ar įstatymų projektai parengtai laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų
reikalavimų, o įstatymų projektuose sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka Įstatymų projektai parengti laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, atitinka bendrinės lietuvių kalbos normas. Įstatymų projektuose naujų sąvokų nepateikiama, galiojančios sąvokos nekeičiamos. 10. Ar įstatymų projektai atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas bei Europos Sąjungos dokumentus Įstatymų projektai neprieštarauja Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatoms ar Europos Sąjungos dokumentams. 11. Jeigu įstatymams įgyvendinti reikia įgyvendinamųjų teisės aktų, – kas ir kada juos turėtų priimti Įgyvendinant Ligos įstatymo projektu siūlomus pakeitimus, sveikatos apsaugos ministras ir socialinės apsaugos ir darbo ministras turės priimti Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro ir Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2020 m. vasario 27 d. įsakymo Nr. V-238/A1-170 „Dėl Elektroninių nedarbingumo pažymėjimų bei elektroninių nėštumo ir gimdymo atostogų pažymėjimų išdavimo valstybės lygio ekstremaliosios situacijos ar karantino visos Lietuvos Respublikos mastu dėl COVID-19 ligos (koronaviruso infekcijos) plitimo grėsmės laikotarpiu laikinosios tvarkos aprašo patvirtinimo“ pakeitimą. Nedarbo įstatymo projektu, Užimtumo įstatymo projektu ir Darbo kodekso projektu siūlomiems pakeitimams įgyvendinti įgyvendinamųjų teisės aktų parengti nereikės. 12. Kiek biudžeto lėšų pareikalaus ar leis sutaupyti įstatymų įgyvendinimas Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos preliminariais skaičiavimais, įstatymų projektais siūlomiems pakeitimams iš viso šiais metais papildomai reikės skirti apie 1,13 mln.
Eur Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto lėšų (ši suma bus padengta iš atitinkamoms valstybinio socialinio draudimo rūšims 2020 metams suplanuotų išlaidų, kurios iš dalies kompensuojamos valstybės skolintomis lėšomis), iš jų:
įstatymo projektu siūlomiems pakeitimams įgyvendinti (numatoma, kad tai paliestų apie 200 asmenų, kuriems per visą karantino laikotarpį (2,5 mėnesio) būtų mokama vidutinė 600 Eur išmoka);
socialinio draudimo fondo biudžeto lėšų Nedarbo įstatymo projektu siūlomiems pakeitimams įgyvendinti. Užimtumo įstatymo projektu ir Darbo kodekso projektu siūlomiems pakeitimams įgyvendinti papildomų lėšų nereikės, jų sutaupyti nenumatoma. Papildomai informuojame, kad subsidijai darbo užmokesčiui ir išmokoms savarankiškai dirbantiems asmenims mokėti skirta 56,5 mln. Eur. Dėl papildomų 791,9 mln. Eur lėšų skyrimo Užimtumo įstatyme nustatytoms priemonėms, t. y. subsidijai darbo užmokesčiui, išmokoms savarankiškai dirbantiems asmenims, darbo paieškos išmokai, paramai mokymuisi ir paramai darbo vietoms steigti, finansuoti, Socialinės apsaugos ir darbo ministerija yra kreipusis į Lietuvos Respublikos finansų ministeriją. 13. Įstatymų projektų rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados Rengiant Įstatymų projektus, specialistų vertinimų nebuvo gauta, viešosios konsultacijos nevykdytos. 14. Reikšminiai žodžiai, kurių reikia įstatymų projektams įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno ,,Eurovoc“ terminus, temas bei sritis Reikšminiai Įstatymų projektų žodžiai yra „ligos išmoka“, „valstybės lygio ekstremalioji situacija“, „prastova“, „subsidija“, „nedarbo socialinio draudimo išmoka“. 15.
Nėra.
DĖL
Vilnius Įvertinę įstatymo projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklių reikalavimams, pastabų neturime. Departamento direktorius Andrius Kabišaitis J. Andriuškevičiūtė, tel. (8 5) 239 6159, el. p. [email protected] J. Raškauskaitė, tel. (8 5) 239 6842, el. p. [email protected] I. Šambaraitė, tel. (8 5) 239 6850, el. p. [email protected]
DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS LIGOS IR MOTINYSTĖS SOCIALINIO DRAUDIMO ĮSTATYMO NR. IX-110 11¹ STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMO PROJEKTO 2020-06-02 Nr. XIIIP-4902(2) Vilnius Įvertinę įstatymo projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklių reikalavimams, pastabų neturime. Departamento direktorius Andrius Kabišaitis J. Andriuškevičiūtė, tel. (8 5) 239 6159, el. p. [email protected] J. Raškauskaitė, tel. (8 5) 239 6842, el. p. [email protected] I. Šambaraitė, tel. (8 5) 239 6850, el. p. [email protected]
Socialinių reikalų ir darbo komitetas
ĮSTATYMO PROJEKTO NR. Xiiip-4902 2020-05-29
1Komiteto posėdyje dalyvavo: R. Šalaševičiūtė – Komiteto pirmininkė, R. Baškienė, R. J. Dagys, P. Kuzmickienė,
M. Navickienė, V. Rastenis, J. Rimkus, A. Sysas, T. Tomilinas, J. Varkalys; Komiteto biuro darbuotojai: E. Bulotaitė – biuro vedėja, patarėjos: D. Aleksejūnienė, A. Dolmantienė, D. Jonėnienė, I. Kuodienė, padėjėjos: R. Liekienė, I. Žukauskaitė, kviestieji asmenys: L. Kukuraitis – socialinės apsaugos ir darbo ministras, E. Radišauskienė – socialinės apsaugos ir darbo viceministrė, K. Maksvytienė – Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Darbo rinkos skyriaus vedėja, V. Baliukevičienė – Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Darbo teisės skyriaus vedėja, V. Kalinauskas – Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Socialinio draudimo skyriaus vedėjas, V. Pėčė – Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Socialinio draudimo skyriaus patarėja, J. Varanauskienė – Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos direktorė. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2020-05-28 * Įvertinę įstatymo projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklių reikalavimams, pastabų neturime. Atsižvelgti. 3. Piliečių, asociacijų, politinių partijų, lobistų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: negauta. 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai: negauta. 5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai: negauta. 6. Seimo paskirtų papildomų komitetų /komisijų pasiūlymai: nepaskirta. 7.
pateiktam įstatymo projektui. 8. Balsavimo rezultatai: pritarta bendru sutarimu. 9. Komiteto paskirta pranešėja: Rimantė Šalaševičiūtė. 10. Komiteto narių atskiroji nuomonė: nepareikšta. PRIDEDAMA. Komiteto siūlomas įstatymo projektas, jo lyginamasis variantas. Komiteto pirmininkė (Parašas) Rimantė Šalaševičiūtė Komiteto biuro patarėja D. Jonėnienė