Projekto lyginamasis variantas
Pakeisti Įstatymo 2 straipsnio 14 dalį ir ją išdėstyti taip: „14. Medicinos studijos – ne trumpesnės kaip šešerių metų Lietuvos Respublikos mokslo ir studijų įstatyme nustatytos vientisųjų studijų programos apimties vientisosios universitetinės medicinos krypties studijos, kurias baigus išduodamas aukštojo mokslo diplomas, kuriuo patvirtinama, kad baigtos medicinos krypties vientisosios studijos, įgytas sveikatos mokslų magistro kvalifikacinis laipsnis ir suteikta medicinos gydytojo profesinė kvalifikacija arba medicinos studijų krypties lygiavertė aukštojo mokslo kvalifikacija. Studentai medicinos studijų metu turi teisę dėstytojo priežiūroje dalyvauti sveikatos priežiūros paslaugų teikime, kai vyksta jų praktinis mokymas. Už studentų atliekamus pacientui tiriamuosius bei gydomuosius veiksmus yra atsakingas dėstytojas, turintis atitinkamos srities medicinos gydytojo licenciją.“
Šis įstatymas įsigalioja 2020 m. rugpjūčio 1 d. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas Teikia Seimo narė Laimutė Matkevičienė
priežastys, tikslai ir uždaviniai: Medikų rengimo studijų programa apima tiek teorinį, tiek ir praktinį studentų rengimą, kuris suteikia baigusiam šias medicinos studijas praktinių įgūdžių. Jie būtini savarankiškai dirbti praktinį darbą, gydant pacientus. Įvertinus Europos Sąjungos šalių narių praktiką
atliekamos savarankiškai gydomos procedūros, nors ir dėstytojo priežiūroje. Klinikinių disciplinų dėstymo metu, visas mokymo turinys yra aprašytas konkretaus dalyko apraše, už kurio vykdymą atsako koordinuojantis dėstytojas.
Tam, kad universitetai galėtų teisėtai vykdyti ikidiplominių studijų programas būtina keisti Lietuvos Respublikos medicinos praktikos įstatymą, nes pagal šiuo metu Lietuvoje galiojančius teisės aktus, toks studentų rengimas nėra teisėtas, kadangi studentas, net ir prižiūrimas licencijuoto gydytojo (dėstytojo), neturi teisės pats tiesiogiai atlikti jokių gydomųjų veiksmų. Šiame įstatyme nėra reglamentuota galimybė medicinos studijų krypties studentams dalyvauti teikiant sveikatos priežiūros paslaugas licencijuoto specialisto priežiūroje, kai vyksta praktinis šių paslaugų teikimo mokymas studijų programos ribose. 2. Įstatymo pakeitimo iniciatoriai (institucija, asmenys ar piliečių įgalioti atstovai) ir rengėjai:
Įstatymo projekto iniciatorė ir rengėja LR Seimo narė Laimutė Matkevičienė. 3. Kaip šiuo metu yra reguliuojami įstatymo projekte aptarti teisiniai santykiai: Šiuo metu Lietuvos Respublikos medicinos praktikos įstatyme nėra reglamentuota galimybė Medicinos studijų krypčių studentams dalyvauti ir teikti sveikatos priežiūros paslaugas licencijuoto specialisto priežiūroje, kai vyksta praktinis šių paslaugų teikimo mokymas studijų programos ribose. 4. Kokios siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama:
Šiuo projektu siūloma įstatymų lygiu įtvirtinti, kad medicinos studijų krypčių studentai, licencijuoto gydytojo ar gydytojo-dėstytojo priežiūroje, galėtų atlikti tam tikrus veiksmus, susijusius su atitinkamos srities paslaugų teikimu, mokymo tikslais. 5. Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai (jeigu rengiant įstatymo projektą toks vertinimas turi būti atliktas ir jo rezultatai nepateikiami atskiru dokumentu), galimos neigiamos priimto įstatymo pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta:
Neigiamų pasekmių nenumatoma. 6.
kriminogeninei situacijai, korupcijai: Neturės. 7. Kaip įstatymo įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai: Įtakos neturės. 8. Įstatymo inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios: Nereikės. 9. Ar įstatymo projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, o įstatymo projekto sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka:
Įstatymo projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos įstatymo, Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymo reikalavimų. 10. Ar įstatymo projektas atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus: Įstatymo projektas atitinka Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus. 11. Jeigu įstatymui įgyvendinti reikia įgyvendinamųjų teisės aktų, – kas ir kada juos turėtų priimti:
Įgyvendinamuosius teisės aktus, jei reikės, turės parengti Lietuvos Respublikos Sveikatos apsaugos ministerija su Lietuvos Respublikos Švietimo, mokslo ir sporto ministerija. 12. Kiek valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymui įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti (pateikiami prognozuojami rodikliai einamaisiais ir artimiausiais 3 biudžetiniais metais):
Įstatymo įgyvendinimui papildomų valstybės biudžeto lėšų neprireiks. 13. Įstatymo projekto rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados: Gauti Vilniaus Universiteto ir Lietuvos sveikatos mokslų universitetų kreipimaisi dėl reikalingumo keisti teisės aktus, suteikiant galimybę medicinos krypties studentams dalyvauti medicinos paslaugų teikimo mokymosi procese. 14.
projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno „Eurovoc“ terminus, temas bei sritis: ,,Medicinos studijos“. 15. Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai: Nėra. Teikia Seimo narė Laimutė Matkevičienė
Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklių reikalavimams, teikiame šias pastabas:
dalį, joje nustatant, kad studentai medicinos studijų metu turi teisę dėstytojo priežiūroje dalyvauti sveikatos priežiūros paslaugų teikime, kai vyksta jų praktinis mokymas, o už studentų atliekamus pacientui tiriamuosius bei gydomuosius veiksmus yra atsakingas dėstytojas, turintis atitinkamos srities medicinos gydytojo licenciją. Projekto aiškinamajame rašte teigiama, kad „pagal šiuo metu Lietuvoje galiojančius teisės aktus, toks studentų rengimas nėra teisėtas, kadangi studentas, net ir prižiūrimas licencijuoto gydytojo (dėstytojo), neturi teisės pats tiesiogiai atlikti jokių gydomųjų veiksmų. Šiame įstatyme nėra reglamentuota galimybė medicinos studijų krypties studentams dalyvauti teikiant sveikatos priežiūros paslaugas licencijuoto specialisto priežiūroje, kai vyksta praktinis šių paslaugų teikimo mokymas studijų programos ribose“. Vertindami projektu siūlomą reguliavimą bei projekto aiškinamajame rašte išdėstytus argumentus, norime pažymėti, kad Medicinos praktikos įstatymo paskirtis - reglamentuoti medicinos gydytojo, gydytojo rezidento, šeimos gydytojo ir gydytojo specialisto vertimosi medicinos praktika Lietuvos Respublikoje sąlygas, t.y. reglamentuoti licencijas turinčių ar tam tikrą kvalifikaciją jau įgijusių (gydytojų rezidentų) ir savarankiškai medicinos praktika besiverčiančių gydytojų veiklos sąlygas. Tuo tarpu medicinos studentų teisė bei pareiga studijų metu įgyti tam tikrą klinikinę patirtį įtvirtinta kituose teisės aktuose.
Lietuvos Respublikos reglamentuojamų profesinių kvalifikacijų pripažinimo įstatyme nustatyta, kad pagrindinį medicinos gydytojų rengimą turi sudaryti ne mažiau kaip 5 500 valandų teorinio ir praktinio medicinos gydytojų rengimo, kurį vykdo arba prižiūri universitetas, o asmuo, baigęs pagrindinį medicinos gydytojų rengimą, privalo turėti atitinkamą klinikinę patirtį ligoninėse, esant tinkamai priežiūrai. Medicinos studijų krypties aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro
patvirtinimo“, 25 punkte nustatyta, kad šeštaisiais medicinos studijų metais didžiąją studijų dalį turi sudaryti internatūra, kurios metu atliekama bendroji medicinos praktika pagal aukštosios mokyklos patvirtintą programą ir reglamentą klinikinės praktikos vietose, prižiūrint internatūros vadovui. Pažymėtina, kad medicinos studentai, studijų metu atlikdami praktiką asmens sveikatos priežiūros įstaigose ir jos metu teikdami tam tikras sveikatos priežiūros paslaugas pacientui, dar neturi įgiję pakankamos profesinės kvalifikacijos, jie nedirba savarankiški, jiems vadovauja bei juos prižiūri dėstytojai, todėl būtent dėstytojas yra atsakingas už studentų veiksmus praktikos metu ir turėtų atsakyti, jei dėl studentų veiksmų būtų padaryta žala paciento sveikatai. Pažymime, kad Seime jau yra įregistruotas Medicinos praktikos įstatymo Nr. I- 1555 2 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas (Reg. Nr. XIIIP-4783), kurio tikslas nustatyti profesinę atsakomybę už medicinos studentų veikas, padarytas atliekant klinikinę praktiką asmens sveikatos priežiūros įstaigose.
Atsižvelgiant į tai, svarstytina, ar esamas įstatyminis reguliavimas nėra pakankamas medicinos studentų klinikinei praktikai rezidentūros bazėse vykdyti, o siūlomas reguliavimas nėra perteklinis, atsižvelgiant į tai, kad jis nenustatytų jokių papildomų ir naujų reguliacinio pobūdžio normų. 2. Jei nebūtų atsižvelgta į aukščiau išdėstytą pastabą, atsižvelgiant į projektu siūlomo įstatyminio reguliavimo turinį, turėtų būti keičiamas ne įstatymo 2 straipsnis, apibrėžiantis įstatyme vartojamas sąvokas, o 4 straipsnis, reglamentuojantis asmenų teisės verstis medicinos praktika įgyvendinimą. 3. Nėra aišku, kodėl projekto 2 straipsnyje siūloma nustatyti vėlesnę įstatymo įsigaliojimo datą, kai, vadovaujantis projekto aiškinamojo rašto argumentais, siekiama naikinti įstatymo spragą. 4. Atsižvelgiant į teisės technikos reikalavimus:
Andrius Kabišaitis J. Jarmakovič, tel. (8 5)
E. Mušinskis, tel. (8 5) 239 6536, el. p. [email protected]