Projekto lyginamasis variantas
8, 11, 12, 13, 14, ii skyriaus antrojo skirsnio, 25, 27, 29, 32, 35, 42, 53, 55, 59, 63, 66 straipSnių ir priedo PAKEITIMO IR statuto PAPILDYMO 12¹,
Nr. Vilnius
Pakeisti 1 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „1 straipsnis. Statuto paskirtis Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statutas (toliau – Statutas šis statutas) nustato vidaus tarnybos principus, vidaus tarnybos sistemos pareigūnų statusą, priėmimą į tarnybą ir atleidimą iš tarnybos, priėmimą į statutines profesinio mokymo įstaigas bei statutinę kolegiją ir mokymąsi jose, vidaus tarnybos sistemos pareigūnų atsakomybę, skatinimą, darbo užmokestį, socialines ir kitas garantijas, profesinių sąjungų veiklos statutinėse įstaigose ypatumus, valstybės tarnautojų ir darbuotojų priėmimo į pareigas statutinėse įstaigose ypatumus.“
išdėstyti taip: „2 straipsnis. Pagrindinės Statuto šio statuto sąvokos.“
išdėstyti taip: „2. Kursantas – asmuo, kuris mokosi statutinėje profesinio mokymo įstaigoje arba mokosi ar studijuoja (toliau – mokosi) statutinėje kolegijoje nuolatine studijų forma ir yra pasirašęs stojimo į vidaus tarnybą sutartį.“
išdėstyti taip:
„8. Statutinė įstaiga – Lietuvos Respublikos vidaus reikalų,
teisingumo ir finansų ministrų valdymo sričių viešasis juridinis asmuo, kurio vidaus tarnybos sistemos pareigūnų tarnyba organizuojama statutiniais pagrindais. Prie statutinių įstaigų priskiriamos vidaus reikalų ministro valdymo srities statutinė kolegija ir vidaus reikalų bei teisingumo ministrų valdymo srityse veikiančios sričių profesinio mokymo įstaigos (toliau – statutinė profesinio mokymo įstaiga).“
Papildyti 4 straipsnio 1 dalį 4 punktu: „4) statutinė kolegija.“
Pakeisti 5 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip:
„3. Šio statuto priede nurodytų 11, 12, 13, 14 ir 15
pareigybių grupių pareigybėms būtinas ne žemesnis kaip vidurinis išsilavinimas ir įgyta IV lygio kvalifikacija pagal profesinio mokymo programas, 8, 9 ir 10 pareigybių grupių pareigybėms – ne žemesnis kaip aukštasis koleginis ar jam lygiavertis išsilavinimas, iki 2009 metų įgytas aukštesnysis išsilavinimas arba iki 1995 metų įgytas specialusis vidurinis išsilavinimas, 1, 2, 3, 4, 5, 6 ir 7 pareigybių grupių pareigybėms – aukštasis universitetinis arba jam prilygintas lygiavertis išsilavinimas. Kitus papildomus reikalavimus, taikomus pretenduojant eiti pareigūnų pareigybes, nustato ministras, kurio valdymo sričiai priskirta statutinė įstaiga, (toliau – ministras), centrinių statutinių įstaigų vadovai ar jų įgalioti asmenys.“
Pakeisti 6 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„6 straipsnis. Pareigūnų pareigybių skaičius,
pareigybių aprašymai ir sąrašai „1. Didžiausią leistiną pareigūnų pareigybių skaičių centrinėse statutinėse, kitose statutinėse, ir statutinėse profesinio mokymo įstaigose tvirtina ministras, kurio valdymo sričiai priskirta statutinė įstaiga, (toliau – ministras), atsižvelgdamas į centrinių statutinių įstaigų poreikius ir neviršydamas Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyto didžiausio leistino pareigybių skaičiaus jo valdymo sričiai priskirtose įstaigose. 2. Pareigūnų pareigybių centrinėse statutinėse, kitose statutinėse ir statutinėse profesinio mokymo įstaigose poreikio nustatymo metodiką tvirtina ministras. 3.
vertinamos vadovaujantis vidaus reikalų, finansų ir teisingumo ministrų patvirtinta Pareigūnų pareigybių aprašymo ir vertinimo metodika. 4. Centrinių statutinių įstaigų ir statutinės kolegijos vadovų pareigybių aprašymus tvirtina ministras. 5. Centrinių statutinių įstaigų ir joms pavaldžių statutinių įstaigų pareigūnų pareigybių sąrašus ir pareigybių aprašymus, išskyrus šio straipsnio 4 dalyje nurodytus pareigybių aprašymus, neviršydamas ministro patvirtinto didžiausio leistino pareigybių skaičiaus, tvirtina centrinės statutinės įstaigos vadovas arba jo įgalioti statutinių įstaigų vadovai.“
Pakeisti 8 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„8 straipsnis. Pretenduojantiems į vidaus
tarnybą asmenims taikomi reikalavimai
turi:
1) būti Lietuvos Respublikos pilietis ir mokėti lietuvių kalbą;
2) būti sukakęs ne mažiau kaip 18 metų ir ne daugiau kaip 60 metų;
3) būti nepriekaištingos reputacijos;
4) būti lojalus Lietuvos valstybei;
5) turėti ne žemesnį kaip vidurinį išsilavinimą;
6) būti tokios sveikatos būklės, kuri leistų eiti pareigas vidaus tarnybos sistemoje. Sveikatos būklės reikalavimus nustato vidaus reikalų ir sveikatos apsaugos ministrai;
7) būti tokio fizinio pasirengimo, kuris leistų eiti pareigas vidaus tarnybos sistemoje. Pareigūnų fizinio pasirengimo reikalavimus nustato vidaus reikalų ministras, suderinęs su finansų ir teisingumo ministrais. 2. Pretenduojantys į vidaus tarnybą vidaus reikalų ministro valdymo srities statutinėse įstaigose asmenys taip pat turi būti baigę vidaus reikalų ministro valdymo srities statutinę profesinio mokymo įstaigą, statutinę kolegiją ar kitą Lietuvos aukštąją mokyklą (toliau – kita švietimo įstaiga) ministro nustatyta tvarka išduotu siuntimu arba vidaus reikalų ministro valdymo srities statutinės profesinio mokymo įstaigos ar statutinės kolegijos įvadinio mokymo kursus (toliau – įvadinio mokymo kursai). 3.
statutinių įstaigų vadovai gali nustatyti papildomų reikalavimų, taikomų asmenims, pageidaujantiems mokytis statutinėje profesinio mokymo įstaigoje, statutinėje kolegijoje ar kitoje švietimo įstaigoje arba pretenduojantiems tarnauti tam tikruose statutinių įstaigų padaliniuose. Šie papildomi reikalavimai siejami su asmens intelektiniais, fiziniais ir praktiniais gebėjimais, moraliniu ir psichologiniu tinkamumu vidaus tarnybai ar tinkamumu eiti pareigas tam tikruose statutinių įstaigų padaliniuose.“
Pakeisti 11 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „11 straipsnis. Asmenų tikrinimas ir siuntimų į statutines profesinio mokymo įstaigas, ar kitas švietimo įstaigas išdavimas
profesinio mokymo įstaigoje ar statutinės profesinio mokymo įstaigos įvadinio mokymo kursuose, turi kreiptis dėl siuntimo į statutinę profesinio mokymo įstaigą ar įvadinio mokymo kursus išdavimo, o asmuo, pageidaujantis mokytis statutinėje kolegijoje ar kitoje švietimo įstaigoje, – dėl siuntimo į statutinę kolegiją ar kitą švietimo įstaigą išdavimo. Asmenims siuntimai į įvadinio mokymo kursus statutinėje profesinio mokymo įstaigoje ar siuntimai stoti į kitą švietimo įstaigą išduodami atrankos būdu. Šios atrankos tvarką Atrankos dėl šių siuntimų išdavimo ir šioje dalyje nurodytų siuntimų išdavimo tvarką nustato ministras. 2.
profesinio mokymo įstaigoje, statutinės profesinio mokymo įstaigos įvadinio mokymo kursuose, statutinėje kolegijoje ar kitoje švietimo įstaigoje, tikrinimas vyksta taip:
1) Centrinė medicinos ekspertizės komisija patikrina šio asmens sveikatą ir pateikia išvadą dėl jo sveikatos būklės ir psichologinio tinkamumo vidaus tarnybai;
2) ministro nustatyta tvarka asmuo tikrinamas valstybės informacinėse sistemose ir registruose (prireikus – ir kriminalinės žvalgybos subjektų informacinėse sistemose);
3) statutinės įstaigos prašymu Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamentas pateikia informaciją dėl šio statuto 10 straipsnyje nurodytų aplinkybių buvimo;
4) kai yra nustatytų šio statuto 8 straipsnio
statutinių įstaigų vadovų nustatyta tvarka tikrinama, ar asmuo atitinka papildomus reikalavimus;
5) asmens bendrasis fizinis pasirengimas tikrinamas atitinkamai atrankos į statutines profesinio mokymo įstaigas ar statutinę kolegiją metu, atrankos dėl siuntimo į įvadinio mokymo kursus išdavimo metu arba atrankos dėl siuntimo į kitą švietimo įstaigą išdavimo metu. 3.
mokytis statutinėje profesinio mokymo įstaigoje, įvadinio mokymo kursuose, statutinėje kolegijoje ar kitoje švietimo įstaigoje ar statutinės profesinio mokymo įstaigos įvadinio mokymo kursuose asmuo, atitinka šio statuto
nustatytus reikalavimus ir nėra šio statuto 16 straipsnio 1 dalies 1, 2, 3, 6 ir 7 punktuose nurodytų aplinkybių, šiam asmeniui: išduodamas siuntimas į statutinę profesinio mokymo įstaigą arba, atsižvelgiant į ministro nustatytą pareigūnų rengimo pagal atitinkamas studijų programas poreikį, išduodamas siuntimas į kitą švietimo įstaigą:
1) asmeniui, turinčiam ne žemesnį kaip vidurinį išsilavinimą, – išduodamas siuntimas dalyvauti atrankoje į statutinę profesinio mokymo įstaigą ar statutinę kolegiją;
2) asmeniui, turinčiam aukštąjį universitetinį, aukštąjį koleginį ar jam prilygintą jiems lygiavertį išsilavinimą, aukštąjį koleginį, iki 2009 metų įgytą aukštesnįjį arba iki 1995 metų įgytą specialųjį vidurinį išsilavinimą, – išduodamas siuntimas į įvadinio mokymo kursus statutinėje profesinio mokymo įstaigoje;
3) asmeniui, pageidaujančiam mokytis kitoje švietimo įstaigoje, – atsižvelgiant į ministro nustatytą pareigūnų rengimo pagal ministro valdymo srities statutinėms įstaigoms reikalingas studijų programas kitose švietimo įstaigose poreikį, išduodamas siuntimas stoti į kitą švietimo įstaigą. 4. Atitiktis šio statuto 8 straipsnio 1 dalies
medicinos ekspertizės komisijos išvados, kad asmuo tinkamas vidaus tarnybai, gavimo statutinėje įstaigoje dienos.“
Pakeisti 12 straipsnio 1 dalies 2 punktą ir jį išdėstyti taip: „2) turintys ne žemesnį kaip aukštąjį universitetinį, aukštąjį koleginį ar jam prilygintą jiems lygiavertį išsilavinimą, aukštąjį koleginį, iki 2009 metų įgytą aukštesnįjį arba iki 1995 metų įgytą specialųjį vidurinį išsilavinimą, nusiųsti į įvadinio mokymo kursus statutinėje profesinio mokymo įstaigoje ir pasirašę stojimo į vidaus tarnybą sutartį.“9 straipsnis. Statuto papildymas 12¹ straipsniu Papildyti Statutą 12¹ straipsniu: „12¹ straipsnis. Priėmimas į statutinę kolegiją
direktoriaus įsakymu priimami:
1) asmenys, ministro nustatyta tvarka išduotu siuntimu dalyvavę statutinės kolegijos atliekamoje atrankoje, jos metu atrinkti mokytis statutinėje kolegijoje ir pasirašę stojimo į vidaus tarnybą sutartį;
2) asmenys, turintys aukštąjį universitetinį, aukštąjį koleginį ar jiems lygiavertį išsilavinimą, iki 2009 metų įgytą aukštesnįjį arba iki 1995 metų įgytą specialųjį vidurinį išsilavinimą, nusiųsti į įvadinio mokymo kursus statutinėje kolegijoje ir pasirašę stojimo į vidaus tarnybą sutartį;
3) pareigūnai, ministro nustatyta tvarka išduotu siuntimu dalyvavę statutinės kolegijos atliekamoje atrankoje ir jos metu atrinkti mokytis statutinėje kolegijoje. 2. Priėmimo į statutinę kolegiją mokytis pagal formaliojo profesinio mokymo programas ir studijuoti pagal trumpųjų ir koleginių studijų programas, taip pat įvadinio mokymo kursų programas sąlygas nustato vidaus reikalų ministras. Statutinės kolegijos direktorius nustato priėmimo į statutinę kolegiją tvarką. 3.
pagal formaliojo profesinio mokymo programas ar studijuoti ištęstine studijų forma pagal trumpųjų ar koleginių studijų programas. 4. Į statutinę kolegiją draudžiama priimti asmenį, kai jis neatitinka šio statuto 8 straipsnio 1 dalies 1, 2, 3, 5 ir
dalies 1, 2, 3, 6 ir 7 punktuose nurodytų aplinkybių. 5. Jeigu šio statuto 16 straipsnio 1 dalies 1, 2, 3, 4, 6 ar 7 punkte nurodytos aplinkybės paaiškėjo ar atsirado po asmens priėmimo į statutinę kolegiją, jis iš statutinės kolegijos pašalinamas.“
Pakeisti 13 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „13 straipsnis. Stojimo į vidaus tarnybą sutartis
Lietuvos Respublikos piliečio, statutinės profesinio mokymo įstaigos ar statutinės kolegijos, ar kitos švietimo įstaigos ir centrinės statutinės įstaigos rašytinis susitarimas, kuriuo kursantas įsipareigoja laikytis šiame statute ir kituose teisės aktuose kursantams nustatytų reikalavimų, atlikti jam pavestas pareigas, o asmuo, nusiųstas mokytis į kitą švietimo įstaigą, – laikytis šios įstaigos nustatytų reikalavimų, statutinė profesinio mokymo įstaiga, statutinė kolegija ar kita švietimo įstaiga įsipareigoja sudaryti tinkamas mokymosi sąlygas, o centrinė statutinė įstaiga įsipareigoja užtikrinti, kad baigęs statutinę profesinio mokymo įstaigą ar statutinę kolegiją kursantas ar kitą švietimo įstaigą baigęs asmuo bus paskirtas į jo išsilavinimą ir profesiją atitinkančias pareigas statutinėje įstaigoje, jam bus sudarytos tinkamos tarnybos sąlygos, užtikrintos šiame statute ir kituose įstatymuose nustatytos pareigūnų teisės ir socialinės garantijos. 2. Kai statutinės profesinio mokymo įstaigos funkcijas atlieka centrinė statutinė įstaiga, šio straipsnio 1 dalyje nurodyta sutartis sudaroma tarp Lietuvos Respublikos piliečio ir centrinės statutinės įstaigos. 3.
sutarties sąlygos yra:
1) sudarant stojimo į vidaus tarnybą sutartį su asmeniu, nusiųstu į kitą švietimo įstaigą, – šio asmens įsipareigojimas mokytis, baigus mokymąsi ištarnauti vidaus tarnyboje ne mažiau kaip 5 metus, o jeigu jis bus pašalintas iš kitos švietimo įstaigos arba baigęs mokymąsi atsisakys tarnauti vidaus tarnyboje, arba paaiškėjus šio statuto 16 straipsnio
bus nutraukta stojimo į vidaus tarnybą sutartis, arba nebus priimtas į vidaus tarnybą, arba bus atleistas iš vidaus tarnybos jo paties prašymu ar dėl jo kaltės anksčiau, – atlyginti centrinei statutinei įstaigai su jo mokymu susijusias išlaidas proporcingai neištarnautam vidaus tarnyboje laikui;
2) sudarant stojimo į vidaus tarnybą sutartį su asmeniu, atrankos į statutinę kolegiją ar statutinę profesinio mokymo įstaigą metu atrinktu mokytis šioje kolegijoje ar įstaigoje, – šio asmens įsipareigojimas mokytis, baigus mokymąsi ištarnauti vidaus tarnyboje ne mažiau kaip 4 metus, o jeigu jis bus pašalintas iš statutinės kolegijos arba statutinės profesinio mokymo įstaigos arba baigęs mokymąsi atsisakys tarnauti vidaus tarnyboje, arba paaiškėjus šio statuto 16 straipsnio 1 dalies 1, 2, 3, 4, 6 ar 7 punkte nustatytoms aplinkybėms nebus priimtas į vidaus tarnybą, arba bus atleistas iš vidaus tarnybos jo paties prašymu ar dėl jo kaltės anksčiau, – atlyginti statutinei kolegijai arba statutinei profesinio mokymo įstaigai su jo mokymu susijusias išlaidas proporcingai neištarnautam vidaus tarnyboje laikui;“
3) sudarant stojimo į vidaus tarnybą sutartį su asmeniu, nusiųstu į statutinės profesinio mokymo įstaigos įvadinio mokymo kursus, – šio asmens įsipareigojimas mokytis, baigus mokymąsi ištarnauti vidaus tarnyboje ne mažiau kaip 3 metus, o jeigu jis bus pašalintas iš statutinės profesinio mokymo įstaigos įvadinio mokymo kursų arba baigęs mokymąsi atsisakys tarnauti vidaus tarnyboje, arba paaiškėjus šio statuto 16 straipsnio 1 dalies 1, 2, 3, 4, 6 ar 7 punkte nustatytoms aplinkybėms nebus priimtas į vidaus tarnybą, arba bus atleistas iš vidaus tarnybos jo paties prašymu ar dėl jo kaltės anksčiau, – atlyginti statutinei profesinio mokymo įstaigai ar statutinei kolegijai su jo mokymu susijusias išlaidas proporcingai neištarnautam vidaus tarnyboje laikui.
Privalomos stojimo į vidaus tarnybą sutarties sąlygos yra:
1) sudarant stojimo į vidaus tarnybą sutartį su asmeniu, nusiųstu į kitą švietimo įstaigą, – šio asmens įsipareigojimas mokytis, baigus mokymąsi ištarnauti vidaus tarnyboje ne mažiau kaip 5 metus, o jeigu jis bus pašalintas iš kitos švietimo įstaigos arba baigęs mokymąsi atsisakys tarnauti vidaus tarnyboje, arba paaiškėjus šio statuto 16 straipsnio
bus nutraukta stojimo į vidaus tarnybą sutartis, arba nebus priimtas į vidaus tarnybą, arba bus atleistas iš vidaus tarnybos jo paties prašymu ar dėl jo kaltės anksčiau, – atlyginti centrinei statutinei įstaigai su jo mokymu susijusias išlaidas proporcingai neištarnautam vidaus tarnyboje laikui;
2) sudarant stojimo į vidaus tarnybą sutartį su asmeniu, atrankos į statutinę kolegiją ar statutinę profesinio mokymo įstaigą metu atrinktu mokytis šioje kolegijoje ar įstaigoje, – šio asmens įsipareigojimas mokytis, baigus mokymąsi ištarnauti vidaus tarnyboje ne mažiau kaip 4 metus, o jeigu jis bus pašalintas iš statutinės kolegijos arba statutinės profesinio mokymo įstaigos arba baigęs mokymąsi atsisakys tarnauti vidaus tarnyboje, arba paaiškėjus šio statuto 16 straipsnio 1 dalies 1, 2, 3, 4, 6 ar 7 punkte nustatytoms aplinkybėms nebus priimtas į vidaus tarnybą, arba bus atleistas iš vidaus tarnybos jo paties prašymu ar dėl jo kaltės anksčiau, – atlyginti statutinei kolegijai arba statutinei profesinio mokymo įstaigai su jo mokymu susijusias išlaidas proporcingai neištarnautam vidaus tarnyboje laikui;“
3) sudarant stojimo į vidaus tarnybą sutartį su asmeniu, nusiųstu į statutinės profesinio mokymo įstaigos įvadinio mokymo kursus, – šio asmens įsipareigojimas mokytis, baigus mokymąsi ištarnauti vidaus tarnyboje ne mažiau kaip 3 metus, o jeigu jis bus pašalintas iš statutinės profesinio mokymo įstaigos įvadinio mokymo kursų arba baigęs mokymąsi atsisakys tarnauti vidaus tarnyboje, arba paaiškėjus šio statuto 16 straipsnio 1 dalies 1, 2, 3, 4, 6 ar 7 punkte nustatytoms aplinkybėms nebus priimtas į vidaus tarnybą, arba bus atleistas iš vidaus tarnybos jo paties prašymu ar dėl jo kaltės anksčiau, – atlyginti statutinei profesinio mokymo įstaigai ar statutinei kolegijai su jo mokymu susijusias išlaidas proporcingai neištarnautam vidaus tarnyboje laikui. 4.
ir šio straipsnio 3 dalyje nustatytų privalomų stojimo į vidaus tarnybą sutarties sąlygų vykdymo kontrolės tvarką, taip pat standartines stojimo į vidaus tarnybą sutarties sąlygas nustato vidaus reikalų ministras, suderinęs su teisingumo ir finansų ministrais. 5. Šio straipsnio 3 dalies 1 punkte nurodytas su mokymu susijusias išlaidas sudaro šio statuto 18 straipsnio 5 7 dalyje nurodyta studijų kaina. 6. Šio straipsnio 3 dalies 2 ir 3 punktuose nurodytos su mokymu susijusios išlaidos apskaičiuojamos vadovaujantis Vyriausybės patvirtinta statutinės kolegijos ir statutinių profesinio mokymo įstaigų profesinio mokymo lėšų skaičiavimo vienam mokiniui metodika.“
išdėstyti taip: „14 straipsnis. Baigusių statutines profesinio mokymo įstaigas ar kitas švietimo įstaigas asmenų priėmimas Priėmimas į vidaus tarnybą.“
išdėstyti taip: „1. Baigęs statutinę profesinio mokymo įstaigą, statutinę kolegiją, kitą švietimo įstaigą ar statutinės profesinio mokymo įstaigos įvadinio mokymo kursus asmuo per 10 darbo dienų nuo jų baigimą patvirtinančio dokumento išdavimo dienos turi atvykti į centrinę statutinę įstaigą, su kuria buvo sudaręs stojimo į vidaus tarnybą sutartį. Centrinės statutinės įstaigos vadovas ar jo įgaliotas asmuo, jei kituose įstatymuose nenustatyta kitaip, ne vėliau kaip per 10 darbo dienų nuo asmens atvykimo privalo įsakymu paskirti asmenį į pareigas konkrečioje statutinėje įstaigoje.“
pakeitimas Pakeisti II skyriaus antrąjį skirsnį ir jį išdėstyti taip:
rengimas 1.
Pareigūnų pirminis profesinis mokymas rengimas vyksta statutinėse profesinio mokymo įstaigose pagal IV lygio formaliojo profesinio mokymo programas ir statutinėje kolegijoje. Ministro nustatyta tvarka išduotu siuntimu būsimi pareigūnai rengiami ir kitose švietimo įstaigose. 2. Statutinės profesinio mokymo įstaigos yra ministrui arba centrinių statutinių įstaigų vadovams pavaldžios įstaigos, kuriose vyksta kursantų ir pareigūnų profesinis mokymas ir pareigūnų kvalifikacijos tobulinimas. 2 3. Asmenys, turintys ne žemesnį kaip aukštąjį universitetinį, aukštąjį koleginį ar jiems lygiavertį išsilavinimą, iki 2009 metų įgytą aukštesnįjį arba iki 1995 metų įgytą specialųjį vidurinį išsilavinimą ir profesijas, įgytas ne vidaus reikalų ministro valdymo srities statutinėse profesinio mokymo įstaigose, ir siekiantys tarnauti vidaus reikalų ministro valdymo srities statutinėse įstaigose, turi baigti įvadinio mokymo kursus (išskyrus asmenis, baigusius statutinę kolegiją ar kitas švietimo įstaigas ministro nustatyta tvarka išduotu siuntimu) vidaus reikalų ministro valdymo srities statutinėje profesinio mokymo įstaigoje ar statutinėje kolegijoje. 3 4. Pareigūnų profesinio mokymo rengimo statutinėse profesinio mokymo įstaigose ir statutinėje kolegijoje poreikį ir pareigūnų rengimo pagal finansų, teisingumo ir vidaus reikalų ministrų valdymo sričių statutinėms įstaigoms reikalingų specialybių reikalingas studijų programas kitose švietimo įstaigose poreikį nustato atitinkamai finansų, teisingumo ir vidaus reikalų ministrai pagal valdymo sritis. 4 5. Pareigūnų profesinis mokymas rengimas statutinėse profesinio mokymo įstaigose ir statutinėje kolegijoje finansuojamas atitinkamai iš ministerijai arba centrinei statutinei įstaigai skiriamų valstybės biudžeto asignavimų. 5 6.
apmokėti studijų kainą asmenims, kurie, gavę ministro nustatyta tvarka išduotą siuntimą ir sudarę stojimo į vidaus tarnybą sutartį, Lietuvos aukštosiose mokyklose valstybės nefinansuojamose studijų vietose studijuoja pagal vidaus tarnybos sistemai reikalingų specialybių reikalingas studijų programas. Apmokėjimo už šias studijas atvejus, sąlygas ir tvarką nustato Vyriausybė ar jos įgaliota institucija. 6 7. Kursantams mokamos stipendijos. Jų dydį ir mokėjimo tvarką nustato Vyriausybė. Vyriausybės nustatytomis sąlygomis ir tvarka ministerija arba centrinė statutinė įstaiga turi teisę iš joms tam tikslui skirtų valstybės biudžeto asignavimų teikti Vyriausybės nustatyto dydžio paramą asmenims, kurie ministro nustatyta tvarka išduotu siuntimu mokosi Lietuvos aukštosiose mokyklose kitose švietimo įstaigose ir yra sudarę stojimo į vidaus tarnybą sutartį. 78. Pareigūnų neformaliojo profesinio mokymo ir įvadinio mokymo kursų programas tvirtina centrinės statutinės įstaigos vadovas, o kai neformalus profesinis mokymas ar įvadinio mokymo kursai vyksta statutinėje kolegijoje, šias programas tvirtina statutinės kolegijos direktorius. 8. Profesinis mokymas statutinėse profesinio mokymo įstaigose tiek, kiek nereglamentuota šiame statute, organizuojamas vadovaujantis Lietuvos Respublikos profesinio mokymo įstatymu. 19 straipsnis. Statutinės profesinio mokymo įstaigos ir kursantai
ministrui arba centrinių statutinių įstaigų vadovams pavaldžios įstaigos, kuriose vyksta kursantų ir pareigūnų profesinis mokymas ir jų kvalifikacijos tobulinimas. 2. Pareigūnų profesinio mokymo užduotis ir reikalavimus centrinių statutinių įstaigų vadovų teikimu tvirtina ministras. Pareigūnų profesinio mokymo užduotis ir reikalavimus ministras gali pavesti nustatyti centrinių statutinių įstaigų vadovams. 3.
priimami vidurinį išsilavinimą turintys asmenys, atitinkantys priėmimo į šias įstaigas sąlygas. 4. Kursantų statusas, mokymosi sąlygos ir tvarka nustatomi statutinių profesinio mokymo įstaigų nuostatuose ir kituose teisės aktuose. Kursantai centrinės statutinės įstaigos vadovo nustatytomis sąlygomis ir tvarka gali būti pasitelkiami statutinių įstaigų veiklą reglamentuojančiuose įstatymuose nustatytoms funkcijoms atlikti. 5. Kiekvienam kursantui sudaroma kursanto asmens byla. Kursanto asmens bylos turinį nustato ministras. 6. Kursantams, statutinėje profesinio mokymo įstaigoje baigusiems formaliojo profesinio mokymo programą, organizuojamas kompetencijų vertinimas Profesinio mokymo įstatymo nustatyta tvarka. 19 straipsnis. Pareigūnų rengimas pagal profesinio mokymo programas
mokymo užduotis ir reikalavimus centrinių statutinių įstaigų vadovų teikimu tvirtina ministras. Pareigūnų profesinio mokymo užduotis ir reikalavimus ministras gali pavesti nustatyti centrinių statutinių įstaigų vadovams. 2. Kursantams, statutinėje profesinio mokymo įstaigoje ar statutinėje kolegijoje baigusiems formaliojo profesinio mokymo programą, organizuojamas kompetencijų vertinimas Lietuvos Respublikos profesinio mokymo įstatymo nustatyta tvarka. 3. Profesinis mokymas statutinėse profesinio mokymo įstaigose ir statutinėje kolegijoje tiek, kiek nereglamentuota šiame statute, organizuojamas vadovaujantis Profesinio mokymo įstatymu. 19¹ straipsnis. Statutinė kolegija
ministrui pavaldi statutinė įstaiga – valstybinė kolegija. Statutinėje kolegijoje vyksta kursantų ir pareigūnų trumposios ir koleginės studijos, profesinis mokymas, kursantų įvadinio mokymo kursai ir pareigūnų kvalifikacijos tobulinimas. 2. Statutinė kolegija yra iš valstybės biudžeto asignavimų ir kitų teisėtai gautų lėšų išlaikoma biudžetinė įstaiga, kurios savininkas – valstybė.
Statutinės kolegijos savininko teises ir pareigas įgyvendina Vidaus reikalų ministerija. Statutinė kolegija reorganizuojama ir likviduojama Lietuvos Respublikos biudžetinių įstaigų įstatymo ir Lietuvos Respublikos civilinio kodekso nustatyta tvarka. Statutinės kolegijos struktūrą tvirtina statutinės kolegijos direktorius, suderinęs su vidaus reikalų ministru. 3. Statutinės kolegijos statutą vidaus reikalų ministro teikimu tvirtina Vyriausybė. 4. Statutinei kolegijai vadovauja vienasmenis valdymo organas – statutinės kolegijos direktorius. Statutinės kolegijos direktorius gali turėti pavaduotojų. Statutinėje kolegijoje sudaromi kolegialūs valdymo organai – taryba ir akademinė taryba. Statutinės kolegijos kolegialių valdymo organų funkcijos ir sudarymo tvarka nustatomi statutinės kolegijos statute. 5. Statutinės kolegijos direktorių 5 metams į pareigas skiria ir iš pareigų atleidžia vidaus reikalų ministras. Statutinės kolegijos direktorius į pareigas skiriamas šio statuto 28 straipsnio 3 dalyje nurodytos atrankos tvarka. Atrankoje į statutinės kolegijos direktoriaus pareigas gali dalyvauti asmenys, turintys ne žemesnį negu magistro kvalifikacinį laipsnį arba jam lygiavertę aukštojo mokslo kvalifikaciją ir ne mažesnę negu 3 metų vadovaujamojo darbo patirtį, atitinkantys šio statuto
reikalavimus, taip pat pareigybės aprašyme nustatytus specialiuosius reikalavimus. 6. Statutinės kolegijos direktorius šias pareigas gali eiti ne daugiau kaip dvi kadencijas iš eilės. Statutinės kolegijos direktorius, kurio veiklą, pasibaigus jo pirmajai kadencijai, vidaus reikalų ministro sudaryta tarnybinės veiklos vertinimo komisija įvertina labai gerai arba gerai, gali būti skiriamas eiti šias pareigas antrajai kadencijai.
Statutinės kolegijos direktorius tiesiogiai pavaldus ir atskaitingas vidaus reikalų ministrui. 7. Statutinės kolegijos direktoriaus pavaduotojus 5 metams į pareigas skiria ir iš pareigų atleidžia vidaus reikalų ministras statutinės kolegijos direktoriaus teikimu. Statutinės kolegijos direktoriaus pavaduotojai šias pareigas gali eiti ne daugiau kaip dvi kadencijas iš eilės. Statutinės kolegijos direktoriaus pavaduotojas, kurio veiklą, pasibaigus jo pirmajai kadencijai, vidaus reikalų ministro sudaryta tarnybinės veiklos vertinimo komisija įvertina labai gerai arba gerai, gali būti skiriamas eiti šias pareigas antrajai kadencijai. 8. Pasibaigus statutinės kolegijos direktoriaus ir statutinės kolegijos direktoriaus pavaduotojo kadencijai, jiems mutatis mutandis taikomos šio statuto 29 straipsnio 4 ir 5 dalių nuostatos. 9. Statutinėje kolegijoje kursantai rengiami būti pareigūnais pagal trumpųjų ir koleginių studijų, profesinio mokymo ir įvadinio mokymo kursų programas. 10. Pareigūnų studijų statutinėje kolegijoje pagal trumpųjų ir koleginių studijų programas sąlygas nustato vidaus reikalų ministras centrinių statutinių įstaigų vadovų teikimu. 11. Statutinėje kolegijoje taip pat atliekami vidaus tarnybai ir viešajam saugumui reikšmingi taikomieji moksliniai tyrimai ir eksperimentinė veikla. 12. Pagal Vidaus reikalų ministerijos susitarimus su kitomis valstybės institucijomis ir įstaigomis ar užsienio valstybių institucijomis statutinės kolegijos statuto nustatyta tvarka statutinėje kolegijoje gali mokytis kitų valstybės institucijų ir įstaigų valstybės tarnautojai, taip pat užsieniečiai. 13.
tiek, kiek nereglamentuota šiame statute, organizuojamos vadovaujantis Lietuvos
nustato Vyriausybė. Kursantams Mokslo ir studijų įstatyme numatytos stipendijos neskiriamos. 2. Kiekvienam kursantui sudaroma kursanto asmens byla. Kursanto asmens bylos turinį nustato vidaus reikalų ministras, suderinęs su finansų ir teisingumo ministrais. 3. Kursantams ministro nustatyta tvarka suteikiama gyvenamoji patalpa bendrabučiuose. 4. Kursantų statusas, mokymosi sąlygos ir tvarka nustatomi statutinių profesinio mokymo įstaigų nuostatuose, statutinės kolegijos statute ir kituose kursantų mokymąsi ir veiklą reglamentuojančiuose teisės aktuose. 5. Kursantai gali būti pasitelkiami statutinių įstaigų veiklą reglamentuojančiuose įstatymuose nustatytoms funkcijoms atlikti. Statutinės kolegijos kursantai pasitelkiami vidaus reikalų ministro nustatytomis sąlygomis ir tvarka, suderinta su teisingumo ir finansų ministrais. Statutinės profesinio mokymo įstaigos kursantai pasitelkiami centrinės statutinės įstaigos vadovo nustatytomis sąlygomis ir tvarka. 20 straipsnis. Pareigūnų kvalifikacijos tobulinimas
kvalifikaciją. Pareigūnų kvalifikacijos tobulinimo tvarką nustato ministras ar jo įgaliotas centrinės statutinės įstaigos vadovas. 2. Pareigūnai privalo atitikti fizinio pasirengimo reikalavimus. Pareigūnų fizinio pasirengimo reikalavimus ir pareigūnų fizinio pasirengimo tikrinimo tvarką nustato vidaus reikalų ministras, suderinęs su finansų ir teisingumo ministrais. Ministras ar jo įgalioti centrinių statutinių įstaigų vadovai pareigūnams gali nustatyti papildomų reikalavimų, susijusių su fiziniais ir praktiniais gebėjimais eiti tam tikras pareigas tam tikruose statutinių įstaigų padaliniuose, ir atitikties šiems reikalavimams tikrinimo tvarką. 3.
programas tvirtina centrinės statutinės įstaigos vadovas, o kai pareigūnų kvalifikacijos tobulinimas vyksta statutinėje kolegijoje, pareigūnų kvalifikacijos tobulinimo programas tvirtina statutinės kolegijos direktorius. 3.4. Pareigūnų kvalifikacijos tobulinimas finansuojamas iš centrinei statutinei įstaigai skiriamų valstybės biudžeto asignavimų, o kai pareigūnų kvalifikacijos tobulinimas vyksta statutinėje kolegijoje – iš statutinei kolegijai skiriamų valstybės biudžeto asignavimų.“
Pakeisti 25 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip: „3. Vidaus tarnybos laipsniai suteikiami Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos, Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento, Vadovybės apsaugos departamento, Valstybės sienos apsaugos tarnybos, Viešojo saugumo tarnybos, Kalėjimų departamento, Muitinės departamento ir šioms centrinėms statutinėms įstaigoms pavaldžių statutinių įstaigų, statutinės kolegijos ir statutinių profesinio mokymo įstaigų pareigūnams.“
Pakeisti 27 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „27 straipsnis. Pareigūnų pareigų paaukštinimas Pareigūnai į aukštesnes pareigas gali būti perkelti tarnybinės veiklos vertinimo arba atrankos būdu, išskyrus šio statuto 19¹ straipsnio 7 dalyje, 29 straipsnio 1 ir 3 dalyse ir 31 straipsnio 1 ir
Pakeisti 29 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:
„2. Centrinių statutinių įstaigų vadovai turi
turėti ne žemesnį negu magistro kvalifikacinį laipsnį arba jam prilygintą lygiavertę aukštojo mokslo kvalifikaciją ir ne mažesnę negu 3 metų vadovaujamojo darbo einant vadovaujančias pareigas vidaus tarnybos sistemoje patirtį. Įstatymuose, reglamentuojančiuose šių įstaigų veiklą, gali būti nustatyti kitokie centrinių statutinių įstaigų vadovams taikomi reikalavimai.“
Pakeisti 32 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: „1. Rotacija taikoma statutinių įstaigų, išskyrus centrines statutines įstaigas ir statutinę kolegiją, vadovams ir vadovų pavaduotojams. Kituose įstatymuose gali būti nustatyti kiti pareigūnų rotacijos atvejai.“
Pakeisti 35 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
„1. Pareigūnų tarnybinei veiklai vertinti statutinių įstaigų vadovų sprendimais sudaromos
pareigūnų vertinimo komisijos. Centrinei statutinei įstaigai pavaldžių įstaigų vadovų ir vadovų pavaduotojų, taip pat šių įstaigų vertinimo komisijų narių tarnybinę veiklą vertina centrinės statutinės įstaigos vadovo sudaryta vertinimo komisija. Centrinių statutinių įstaigų vadovų ir vadovų pavaduotojų, šių įstaigų vertinimo komisijų narių bei statutinės kolegijos direktoriaus ir statutinės kolegijos direktoriaus pavaduotojų tarnybinę veiklą vertina ministro sudaryta vertinimo komisija.“
Pakeisti 42 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: „1. Statutinė įstaiga turi atlyginti pareigūnui neteisėtu sprendimu neleisti jam dirbti kito darbo pagal darbo sutartį padarytą žalą. Žala, atsiradusi dėl šio sprendimo, atlyginama Lietuvos Respublikos civilinio Civilinio kodekso nustatyta tvarka.“
Pakeisti 53 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip: „4.
Pareigūnui, paskirtam į aukštesnes pareigas tarnybinės veiklos vertinimo ar atrankos būdu, taip pat šio statuto 19¹ straipsnio 7 dalyje, 29 straipsnio 1 ir 3 dalyse nustatyta tvarka, pareiginė alga nustatoma pagal šio statuto priede šiai pareigybei nustatytą pareiginės algos koeficientų intervalą, taikant ne mažiau kaip 0,5 ir ne daugiau kaip 1,5 didesnį pareiginės algos koeficientą, negu jam iki paskyrimo buvo nustatyta, tačiau neviršijantį tai pareigybei nustatyto didžiausio pareiginės algos koeficiento.“
Pakeisti 55 straipsnio 1 dalies 9 punktą ir jį išdėstyti taip:
„9) mokymosi statutinėse profesinio mokymo
įstaigose, statutinėje kolegijoje, aukštosiose, specialiosiose vidurinėse, aukštesniosiose Lietuvos Respublikos policijos (vidaus reikalų), saugumo ir karo mokyklose laiką. Mokymosi tokiose pat kitų valstybių mokyklose laikas gali būti įskaitytas į vidaus tarnybos stažą Vyriausybės nustatyta tvarka. Į vidaus tarnybos stažą taip pat įskaitoma pusė mokymosi kitose aukštosiose mokyklose laiko, jeigu jas baigę asmenys per 3 mėnesius raštu pareiškė valią stoti į vidaus tarnybą, pailginant šį 3 mėnesių laikotarpį ligos, nėštumo ir gimdymo bei tėvystės atostogų, taip pat būtinosios tarnybos kariuomenėje ar dalyvavimo kariniuose mokymuose trukme;“. 21 straipsnis. 59 straipsnio pakeitimas
išdėstyti taip:
„5. Kursanto mirties, sužalojimo, susižalojimo
arba sveikatos sutrikdymo per profesinį ar įvadinį mokymą ar aukštojo mokslo studijas atvejais kompensacijos mokamos šio straipsnio 1 ir 3 dalyse nustatytomis sąlygomis ir tvarka, išskyrus tai, kad kompensacijų dydis apskaičiuojamas pagal įvykio metu buvusią Vyriausybės nustatytą minimaliąją mėnesinę algą.“
išdėstyti taip: „6.
Ar pareigūno mirtis, susižalojimas, sužalojimas arba sveikatos sutrikdymas yra susiję su tarnybinių pareigų atlikimu ar pareigūno statusu, o kursanto mirtis, susižalojimas, sužalojimas arba sveikatos sutrikdymas – su profesiniu ar įvadiniu mokymu ar aukštojo mokslo studijomis, ar tarnybinių pareigų atlikimas, profesinis ar įvadinis mokymas ar aukštojo mokslo studijos yra susiję su didesniu pavojumi ar didesne rizika pareigūno ar kursanto gyvybei ar sveikatai, taip pat kompensacijos dydis lengvo sveikatos sutrikdymo atvejais nustatoma vidaus reikalų ministro nustatyta tvarka, suderinta su finansų ir teisingumo ministrais.“
jį išdėstyti taip:
„2) pareigūno mirties, sužalojimo, susižalojimo
ar sveikatos sutrikdymo priežastis buvo su tarnybinių pareigų atlikimu nesusijęs jo neblaivumas ar apsvaigimas nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų, o kursanto mirties, sužalojimo, susižalojimo ar sveikatos sutrikdymo priežastis buvo nesusijusi su jo profesiniu ar įvadiniu mokymu ar aukštojo mokslo studijomis;“. 4. Pakeisti 59 straipsnio 7 dalies 5 punktą ir jį išdėstyti taip:
„5) pareigūno ar kursanto sveikata sutriko ar
jis mirė dėl ligos ir tai nesusiję su pareigūno tarnybinių pareigų atlikimu arba kursanto profesiniu ar įvadiniu mokymu ar aukštojo mokslo studijomis;“. 22 straipsnis. 63 straipsnio pakeitimas Pakeisti 63 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „63 straipsnis. Aprūpinimas tarnybine uniforma
pareigūnų tarnybine uniforma arba jiems išmokama kompensacija pagal atitinkamai centrinių statutinių įstaigų vadovų ar statutinės kolegijos direktoriaus nustatytas normas. 2. Kursantai valstybės lėšomis aprūpinami kursantų uniforma pagal atitinkamai centrinių statutinių įstaigų vadovų ar statutinės kolegijos direktoriaus nustatytas normas. 3.
ženklų pavyzdžius, kursantų uniformų ir skiriamųjų ženklų pavyzdžius tvirtina, pareigūnų rikiuotės ir ceremonijų tvarką nustato ministras. Pareigūnų tarnybinės uniformos išdavimo, dėvėjimo ir grąžinimo tvarką nustato atitinkamai centrinių statutinių įstaigų vadovai ir statutinės kolegijos direktorius. 4. Pareigūnams leidžiama nešioti užsienio valstybių apdovanojimus, pasižymėjimo ir mokslo įstaigų baigimo ženklus. Jų nešiojimo tvarką nustato ministras.“
Pakeisti 66 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip: „3. Nelaimingų atsitikimų tarnyboje, nelaimingų atsitikimų pakeliui į tarnybą ar iš tarnybos, taip pat nelaimingų atsitikimų profesinio ar įvadinio mokymo ar aukštojo mokslo studijų metu bei profesinių ligų tyrimo ir apskaitos tvarką nustato vidaus reikalų ministras, suderinęs su finansų ir teisingumo ministrais.“
ir ją išdėstyti taip: „1 Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos vadas, Viešojo saugumo tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos vadas, Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Vidaus reikalų ministerijos direktorius, Vadovybės apsaugos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos direktorius, Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos direktorius, policijos generalinis komisaras, Muitinės departamento prie Finansų ministerijos generalinis direktorius, Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktorius, statutinės kolegijos direktorius 15,2–19 14–18,5.“ 2.
Pakeisti Statuto priedo antrąją pastraipą ir ją išdėstyti taip: „2 Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos vado pavaduotojas, Viešojo saugumo tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos vado pavaduotojas, Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Vidaus reikalų ministerijos direktoriaus pavaduotojas, Vadovybės apsaugos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos direktoriaus pavaduotojas, Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos direktoriaus pavaduotojas, policijos generalinio komisaro pavaduotojas, Muitinės departamento prie Finansų ministerijos generalinio direktoriaus pavaduotojas, Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus pavaduotojas, statutinės kolegijos direktoriaus pavaduotojas 13,2–18 13,2–17,8.“
ir įgyvendinimas
1Šis įstatymas, išskyrus šio straipsnio 4 dalį,
įsigalioja 2020 m. liepos 1 d. 2. Lietuvos Respublikos Vyriausybė iki 2020 m. rugpjūčio 31 d. patvirtina statutinės kolegijos statutą ir įsteigia statutinę kolegiją. 3. Kursantai gali pradėti studijuoti ar mokytis statutinėje kolegijoje ne anksčiau kaip 2021 m. sausio 1 d. 4.
valstybės institucijos ir įstaigos iki 2020 m. gruodžio 31 d. priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus, išskyrus nurodytą šio straipsnio 2 dalyje. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas
STATUTO 1, 2, 4, 5, 6, 8, 11, 12, 13, 14, ii skyriaus antrojo skirsnio, 25, 27, 29, 32, 35, 42, 53, 55, 59, 63, 66 straiPSnių ir priedo PAKEITIMO IR statuto PAPILDYMO 12¹, 19¹ IR 19²STRAIPSNIAIS ĮSTATYMo projekto, LIETUVOS
įstatymų projektų tikslai ir uždaviniai Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto 1, 2, 4, 5, 6, 8, 11, 12, 13, 14, II skyriaus antrojo skirsnio, 25, 27, 29, 32, 35, 42, 53, 55, 59, 63, 66 straipsnių ir priedo pakeitimo ir Statuto papildymo 12¹, 19¹ir 19²straipsniais įstatymo projektas (toliau – VTS projektas) parengtas siekiant įgyvendinti Lietuvos Respublikos Vyriausybės programos įgyvendinimo plano, patvirtinto Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2017 m. kovo 13 d. nutarimu Nr.
patvirtinimo“, II prioriteto „Švietimo, kultūros ir mokslo paslaugų kokybės ir efektyvumo didinimas“ 2.2 krypties „Švietimo prieinamumo ir tarptautinio konkurencingumo didinimas“ 2.2.4 darbo „Darnaus profesinio mokymo, mokslo ir studijų institucijų tinklo sukūrimas ir socialinės įtraukties didinimas“ 5 veiksmą
„Pakopinio vidaus tarnybos pareigūnų rengimo institucionalizavimas,
integruojant profesinį mokymą ir aukštąjį mokslą“. VTS projekto tikslas – sudaryti teisines prielaidas vykdyti pakopinį vidaus tarnybos sistemos pareigūnų (toliau
VTS projekto uždaviniai:
1) sudaryti teisines prielaidas aukštojo mokslo kolegines pareigūnų rengimo studijas, orientuotas į praktinių įgūdžių suteikimą, organizuoti statutinėje kolegijoje;
2) užtikrinti pakopinį visų statutinių įstaigų, kurioms taikomas Vidaus tarnybos statutas (toliau – VTS), pareigūnų parengimą, integruojant profesinį mokymą ir aukštąjį mokslą, valstybės lėšomis pagal centrinių statutinių įstaigų poreikius atitinkančias programas;
3) reglamentuoti statutinės kolegijos statusą, finansavimą, valdymo organus, statutinės kolegijos direktoriaus ir pavaduotojų skyrimo tvarką bei kitas nuostatas, susijusias su statutinės kolegijos veikla ir joje vykdomomis studijomis;
4) įtvirtinti nuostatas, susijusias su būsimų pareigūnų rengimu statutinėje kolegijoje. Kartu su VTS projektu, siekiant užtikrinti pakopinį visų statutinių įstaigų, kurioms taikomas VTS, pareigūnų parengimą, integruojant profesinį mokymą ir aukštąjį mokslą statutinėje kolegijoje, teikiami:
1) Lietuvos Respublikos valstybės sienos ir jos apsaugos įstatymo Nr. VIII-1666 23 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas (toliau – VSAĮ projektas);
2) Lietuvos Respublikos policijos įstatymo Nr. VIII-2048 2, 6, 19 ir 20 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas (toliau – PĮ projektas);
3) Lietuvos Respublikos mokslo ir studijų įstatymo Nr. XI-242 2 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas (toliau – MSĮ projektas);
4) Lietuvos Respublikos profesinio mokymo įstatymo Nr. VIII-450 18, 26, 28, 29, 36 ir 38 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas (toliau – PMĮ projektas);
5) Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatymo Nr.
I-1336 6 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas (toliau – VSDĮ projektas);
6) Lietuvos Respublikos nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatymo Nr. VIII-1509 5 ir 6 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas (toliau – NADPLSDĮ projektas). 2. Įstatymų projektų iniciatoriai (institucija, asmenys ar piliečių įgalioti atstovai) ir rengėjai Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2020 m. sausio
darbo grupė klausimams dėl VRM žinioje esančios statutinės kolegijos, kurioje būtų integruotas pakopinis viešojo saugumo personalo profesinis mokymas ir aukštojo mokslo studijos, įsteigimo nagrinėti ir pasiūlymams bei reikalingiems teisės aktų projektams parengti. Teikiamus įstatymų projektus parengė VRM. 3. Kaip šiuo metu yra reguliuojami įstatymų projektuose aptarti teisiniai santykiai
nustatyta, kad pareigūnų pirminis profesinis mokymas vyksta statutinėse profesinio mokymo įstaigose pagal IV lygio formaliojo profesinio mokymo programas; atitinkamo ministro nustatyta tvarka išduotu siuntimu būsimi pareigūnai rengiami ir kitose švietimo įstaigose. Aukštojo mokslo pirmos pakopos koleginių studijų programų, skirtų pareigūnams rengti, nėra, nors šio lygio kompetencijos reikalingos daugiau kaip trečdaliui (apie 38 proc.) pareigūnų (8, 9 ir 10 pareigybių grupės), taip pat atsižvelgiant į teisės aktuose įtvirtinamus vis didesnius pareigūnams keliamus reikalavimus ir reikalingas kompetencijas. Šiuo metu statutinių įstaigų pareigūnai rengiami profesinėse policijos, pasieniečių ir ugniagesių gelbėtojų mokyklose; Muitinės mokymo centre, Kalėjimų departamento prie Teisingumo ministerijos Mokymo centre.
Aukštojo mokslo universitetinės pirmosios pakopos ir antrosios pakopos studijos daugiausia yra įgyvendinamos Mykolo Romerio universitete (socialinių mokslų, beveik vien tik teisės krypties, studijų programos). Viešojo saugumo sektoriaus statutinėms įstaigoms pareigūnus rengiančios visuomenės saugumo krypties aukštojo mokslo studijų programos yra per daug nutolusios nuo pareigūnų praktinės veiklos, statutinės įstaigos mažai gali daryti įtakos pareigūnų rengimo universitetinių programų turiniui, todėl baigęs aukštojo mokslo studijas pareigūnas iš karto negali efektyviai dirbti, bet dar turi mokytis darbo vietoje, kad įgytų reikiamų įgūdžių. Taip pat pažymėtina, kad, panaikinus aukštojo mokslo studijų tikslinį finansavimą, kuris sudarė galimybes finansuoti konkrečias studijų programas, pareigūnus rengiančios teisės krypties studijų programos (pvz.: teisė ir policijos veikla, teisė ir valstybės sienos apsauga ir kt.) dėl finansavimo konkuruoja su kitomis teisės krypties studijų programomis, todėl vidaus tarnybos sistemai reikalingas valstybės finansuojamų studijų vietų skaičius nėra patenkinamas. 2. VTS 18 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad kursantams mokamos stipendijos, jų dydį ir mokėjimo tvarką nustato Vyriausybė. VTS 19 straipsnyje nustatyta, kad kursantų statusas, mokymosi sąlygos ir tvarka nustatomi statutinių profesinio mokymo įstaigų nuostatuose ir kituose teisės aktuose. Kursantai centrinės statutinės įstaigos vadovo nustatytomis sąlygomis ir tvarka gali būti pasitelkiami statutinių įstaigų veiklą reglamentuojančiuose įstatymuose nustatytoms funkcijoms atlikti. Kiekvienam kursantui sudaroma kursanto asmens byla. Kursanto asmens bylos turinį nustato ministras. 3.
centrines statutines įstaigas, vadovams ir vadovų pavaduotojams. 4. VSAĮ Nr. VIII-1666
Valstybės sienos apsaugos tarnyba rengia Valstybės sienos apsaugos tarnybos pareigūnus pagal Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos tvirtinamas profesinio mokymo programas. 5. PĮ Nr. VIII-2048 2, 6, 19 ir 20 straipsniuose taip pat įtvirtintos nuostatos, susijusios su policijos pareigūnų rengimu. 6. PĮ Nr. VIII-2048 19 straipsnio
gali būti asmuo, įgijęs ne žemesnį negu aukštąjį universitetinį išsilavinimą – teisės bakalauro ir socialinių mokslų srities magistro kvalifikacinį laipsnį arba baigęs teisės krypties vientisąsias studijas ir turintis ne mažesnę kaip 3 metų vadovaujamojo darbo patirtį vidaus tarnybos sistemoje. 7. MSĮ nustatytos išimtys dėl šio įstatymo nuostatų taikymo Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademijai, kunigų seminarijoms. Analogiška išimtis taip pat turi būti nustatyta ir dėl šio įstatymo taikymo statutinei kolegijai. 8. PMĮ įtvirtintos nuostatos, susijusios su profesinio mokymo organizavimu vidaus reikalų profesinio mokymo įstaigose. 9. VSDĮ 6 straipsnio 5 dalyje ir NADPLSDĮ 5 straipsnio 6 punkte ir 6 straipsnio 2 bei 3 dalyse nustatyta, kad nelaimingų atsitikimų draudimu draudžiami vidaus reikalų profesinių mokymo įstaigų kursantai. Statutinės kolegijos kursantų draudimas minėtuose įstatymuose taip pat turi būti nustatytas. 4. Kokios siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama
keičiamo VTS 18 straipsnio 1 dalyje siūloma nustatyti, kad pareigūnų rengimas vyksta ne tik statutinėse profesinio mokymo įstaigose, bet ir statutinėje kolegijoje.
Siūlymas steigti statutinės įstaigos statusą turinčią kolegiją susijęs su šiomis priežastimis:
Statutinėje kolegijoje būtų galima palaipsniui sukoncentruoti (atkurti) Lietuvoje esantį mokslinį potencialą teisėsaugai labai svarbių specifinių mokslo disciplinų, kurių įprastose aukštosiose mokyklose tiesiog nėra (pvz.: kriminalistikos, kriminalinės žvalgybos psichologijos ir taktikos, asmens bei turto saugos, kibernetinio saugumo, kriminologijos ir kt.);
Teisingumo ir visuomenės saugumo ministerija, ir t. t.
Pažymėtina, kad įsteigus statutinę kolegiją bus pasiekta šių teigiamų rezultatų:
kolegijos taryboje priimant sprendimus dėl pareigūnų rengimo;
Siūloma nustatyti, kad į statutinę kolegiją priimami asmenys, turintys ministro nustatyta tvarka išduotą siuntimą, dalyvavę statutinės kolegijos atliekamoje atrankoje ir jos metu atrinkti mokytis bei pasirašę stojimo į vidaus tarnybą sutartį, taip pat asmenys, nusiųsti į įvadinio mokymo kursus statutinėje kolegijoje ir pasirašę stojimo į vidaus tarnybą sutartį. Taip pat statutinėje kolegijoje pagal profesinio mokymo, trumpųjų ir koleginių studijų programas galėtų studijuoti ir pareigūnai, jų studijos vyktų ištęstine studijų forma. 3. VTS projekte siūloma visas nuostatas, susijusias su kursantais, išdėstyti naujame 19² straipsnyje. Pažymėtina, kad kursantai ir šiuo metu yra aprūpinami bendrabučiais, tačiau tai nėra įtvirtinta VTS. Siekiant visas kursantų socialines garantijas nustatyti įstatymu, siūloma VTS papildyti nuostata, kad kursantams ministro (atitinkamai finansų, teisingumo ar vidaus reikalų ministro) nustatyta tvarka suteikiama gyvenamoji patalpa (bendrabučiuose). 4. VTS projekto 12 straipsniu siūloma VTS papildyti nauju 19¹ straipsniu, kuriame reglamentuojamas statutinės kolegijos statusas, finansavimas, valdymo organai, statutinės kolegijos direktoriaus ir pavaduotojų skyrimo tvarka bei kitos nuostatos, susijusios su statutinės kolegijos veikla ir joje vykdomomis studijomis. Pažymėtina, kad statutinės kolegijos paskirtis, organizacinė sąranga ir studijų organizavimas suponuoja šios specialios aukštosios mokyklos ypatumą – profesinio mokymo ir aukštojo mokslo studijų modelis padės užtikrinti kursantų mokymosi ir statutinės valstybės tarnybos sinergiją, studijų statutinėje kolegijoje metu bus derinamos akademinės laisvės ir statutinė drausmė. Atsižvelgiant į tai, VTS siūloma sudaryti teisines prielaidas statutinės kolegijos direktoriaus pareigas eiti ne tik jau tarnaujantiems pareigūnams, bet ir asmenims, turintiems akademinės patirties ir laimėjusiems atranką.
Lietuvos Respublikos Konstitucijos 40 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad aukštosioms mokykloms suteikiama autonomija. Aukštųjų mokyklų autonomijos institutas išsamiai atskleistas Mokslo ir studijų įstatymo 8 straipsnyje ir apima akademinę, administracinę, ūkio ir finansų tvarkymo veiklą, grindžiamą savivaldos principu ir akademine laisve. Statutinė kolegija yra netipinė valstybinė aukštoji mokykla, kurioje bus rengiami būsimi vidaus tarnybos sistemos pareigūnai. Ji steigiama siekiant užtikrinti tinkamą vidaus tarnybos sistemos pareigūnų parengimą. Tačiau statutinės kolegijos autonomiją galima užtikrinti, kai ji kartu būtų ir statutine įstaiga, tik tinkamai reglamentuojant esminius klausimus, susijusius su statutinės kolegijos autonomija. Siekiant užtikrinti statutinės kolegijos autonomijos instituto realizavimą, VTS projekto 19¹ straipsniu siūloma nustatyti, kad statutinei kolegijai vadovauja vienasmenis valdymo organas – statutinės kolegijos direktorius, kuris skiriamas atrankos būdu. Taip pat statutinėje kolegijoje sudaromi kolegialūs valdymo organai – taryba ir akademinė taryba, kurių funkcijos ir sudarymo tvarka bus nustatomi statutinės kolegijos statute. Mokslo ir studijų įstatyme nustatytos esminės kolegijos tarybos ir akademinės tarybos funkcijos ir sudarymo tvarkos nuostatos, užtikrinančios aukštosios mokyklos autonomiją, grindžiamą savivaldos principu ir akademine laisve. Mokslo ir studijų įstatymo 27 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad valstybinės aukštosios mokyklos taryba yra aukštosios mokyklos strateginių reikalų valdymo organas, užtikrinantis jos atskaitomybę visuomenei, socialinę atsakomybę bei sparčią ir veiksmingą reakciją į aplinkos pokyčius.
To paties įstatymo 28 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad valstybinės aukštosios mokyklos senatas (akademinė taryba) yra aukštosios mokyklos akademinių reikalų valdymo organas, todėl statutinės kolegijos akademinė taryba bus akademinę autonomiją užtikrinanti institucija. Kaip kitų aukštųjų mokyklų tarybos yra sudaromos iš darbdavių ir visuomenės atstovų, taip ir statutinės kolegijos taryba turėtų būti sudaryta iš centrinių statutinių įstaigų vadovybės atstovų, vieno universiteto ir vienos (nestatutinės) kolegijos atstovo. Statutinės kolegijos direktorius turėtų tarybai pateikti programą ir visos savo kadencijos ataskaitą, o ministrui atsiskaitytų kasmet už biudžetą ir metų veiklos rezultatus. Tai statutinei kolegijai padės užtikrinti (strateginio) valdymo autonomiją ir nepriklausyti nuo vykdomosios valdžios (ministro), apribos išorinės valdžios įtaką, bet neleis nukrypti nuo statutinių įstaigų tikslų ir poreikių. O statutinės kolegijos direktorius, kaip ir bet kurio universiteto rektorius ar kolegijos direktorius, atliktų vienasmenio valdymo organo funkcijas. Akademinė taryba turi užtikrinti akademinę autonomiją, kuri pirmiausiai pasireiškia studijų turinio nustatymo, studijų programų rengimo, taikomųjų mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros laisve. Taip pat akademinė autonomija yra siejama su akademinio personalo atranka ir vertinimu. Akademinę tarybą turės sudaryti statutinės kolegijos akademinio personalo atstovai, taip pat gali būti administracijos ir centrinių statutinių įstaigų deleguoti atstovai, studentų (kursantų) atstovai.
Akademinė taryba nustatytų studijų organizavimo tvarką, tvirtintų studijų programas (atsižvelgusi į atitinkamos studijų krypties aprašo reikalavimus), tvirtintų konkursų eiti akademinio personalo pareigybes rezultatus ir teiktų pasiūlymus direktoriui dėl jų skyrimo į pareigas, atliktų kitas statutinės kolegijos statute nustatytas funkcijas. VTS projekto 19¹ straipsniu siūloma nustatyti, kad statutinės kolegijos struktūrą tvirtina statutinės kolegijos direktorius, suderinęs su vidaus reikalų ministru. Tai padės užtikrinti statutinės kolegijos administracinę laisvę, o vidaus reikalų ministras galės nepritarti siūlomai statutinės kolegijos struktūrai tik esant pagrindui. VTS projekto 19¹ straipsniu siūloma nustatyti, kad aukštojo mokslo studijos statutinėje kolegijoje tiek, kiek nereglamentuota šiame statute, organizuojamos vadovaujantis Mokslo ir studijų įstatymu, todėl, rengiant ir priimant statutinės kolegijos statutą ir nustatant jos tarybos ir akademinės tarybos funkcijas ir sudarymo tvarką, reguliuojant kitus klausimus, bus užtikrinama statutinės kolegijos, kaip aukštosios mokyklos, autonomija. Statutinės kolegijos statutas rengimo metu bus derinamas su suinteresuotomis institucijomis, siekiant užtikrinti, kad nebūtų pažeista Konstitucijoje įtvirtinta aukštųjų mokyklų autonomija. 5. Vadovaujantis VTS 2 straipsnio 5 dalimi, pareigūnų rotacija
Statutinės kolegijos direktoriaus pareigybę siūloma priskirti 1 pareigybių grupei, o direktoriaus pavaduotojo – 2 pareigybių grupei, kaip yra priskirtos ir centrinių statutinių įstaigų vadovų ir jų pavaduotojų pareigybės. Atsižvelgiant į tai, VTS projekto
rotacija statutinės kolegijos vadovui ir pavaduotojams, kaip yra nustatyta ir centrinių statutinių įstaigų vadovams ir pavaduotojams, netaikoma. 6. Atsižvelgiant į tai, kad statutinė kolegija, kaip ir centrinės statutinės įstaigos, bus VRM pavaldi statutinė įstaiga, numatant į ją palaipsniui integruoti (prijungti) šiuo metu statutinių įstaigų pareigūnus rengiančias vidaus reikalų, finansų ir teisingumo ministro valdymo srityse veikiančias profesinio mokymo įstaigas, taip pat, atsižvelgiant į šios statutinės įstaigos specifinę veiklą – vykdyti viešojo saugumo sektoriaus pareigūnų rengimą iki VI lygio (profesinio bakalauro) kvalifikacijos, taip pat vykdyti akademinę veiklą, siūloma VTS priede statutinės kolegijos direktoriaus pareigybę priskirti 1 pareigybių grupei, o statutinės kolegijos direktoriaus pavaduotojo pareigybę – 2 pareigybių grupei. 7. VTS projekte yra ir kitų techninio pobūdžio pakeitimų, susijusių su būsimų pareigūnų rengimu statutinėje kolegijoje: kursanto sąvokos, nuostatų dėl siuntimų išdavimo, sutarčių dėl stojimo į vidaus tarnybą sudarymo, kompensacijų kursanto mirties ar sužalojimo atvejais ir kt. tikslinimas. 8.
Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie VRM Pasieniečių mokykla ir Policijos departamentui prie VRM pavaldi Lietuvos policijos mokykla, VSAĮ projekte ir PĮ projekte siūloma atsisakyti nuostatų, susijusių su būsimų pareigūnų rengimu. 9. Pažymėtina, kad MSĮ ir jo įgyvendinamajame teisės akte (Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2016 m. gruodžio 1 d. įsakyme Nr. V-1075 „Dėl Studijų krypčių ir krypčių grupių, pagal kurias vyksta studijos aukštosiose mokyklose, sąrašo, jo keitimo tvarkos, kvalifikacinių laipsnių sąrangos ir studijų programų pavadinimų sudarymo principų patvirtinimo“) yra nustatytos studijų kryptys, o ne sritys, taip pat teisė nebėra socialinių mokslų studijų kryptis, bet yra atskira teisės studijų kryptis. Atsižvelgiant į tai, PĮ projekto 3 straipsnio 3 dalyje siūloma tikslinti policijos generaliniam komisarui keliamus išsilavinimo reikalavimus. 10. MSĮ projekte siūloma nustatyti išimtį dėl šio įstatymo nuostatų taikymo statutinei kolegijai – šio įstatymo nuostatos statutinei kolegijai bus taikomos tiek, kiek jos neprieštarauja VTS ir statutinių įstaigų veiklą reglamentuojantiems įstatymams. 11. PMĮ projekte siūloma įtvirtinti nuostatas, susijusias su profesinio mokymo organizavimu statutinėje kolegijoje. 12. Pagal VTS projekto 2 straipsnio 2 dalį kursantais bus laikomi ne tik asmenys, kurie mokosi statutinėse profesinio mokymo įstaigose, bet ir asmenys, kurie mokosi statutinėje kolegijoje. VTS 66 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad kursantai NADPLSDĮ nustatyta tvarka yra draudžiami nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialiniu draudimu, todėl, atsižvelgiant į tai ir siekiant užtikrinti statutinėje kolegijoje besimokančių kursantų lygiateisiškumą, VSDĮ projekte ir NADPLSDĮ projekte siūloma nustatyti, kad nelaimingų atsitikimų draudimu draudžiami ir statutinės kolegijos kursantai.
Atsižvelgiant į tai, kad kursantų mokymasis statutinėje kolegijoje pagal profesinio mokymo ir įvadinio mokymo kursų programas bus vykdomos ne anksčiau kaip nuo 2021 m. sausio 1 d., siūloma minėtų įstatymų įsigaliojimą nustatyti 2021 m. sausio 1 d. 13. Statutinę kolegiją planuojama steigti ir jos veiklą pradėti Lietuvos policijos mokyklos (toliau – LPM) patalpose (Mastaičiuose, Kauno r.), o LPM taptų statutinės kolegijos filialu, kuriame vykdomas būsimų policijos pareigūnų rengimas pagal profesinio mokymo ir įvadinio mokymo kursų programas ir pareigūnų kvalifikacijos tobulinimas. Tuo tikslu bus reorganizuojama LPM prijungimo prie statutinės kolegijos būdu. Šiame etape prie statutinės kolegijos taip pat bus prijungiama Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie VRM Pasieniečių mokykla (toliau – VSAT PM) ir taps kitu statutinės kolegijos filialu, skirtu pasienio pareigūnams rengti. Atsižvelgus į tai, kad VSAT PM yra VSAT prie VRM struktūrinis padalinys, VSAT PM nebus reorganizuojama, tačiau, įsteigus statutinės kolegijos filialą, ten bus įdarbinti VSAT PM darbuotojai, statutinės kolegijos filialui perduodamos VSAT PM lėšos, patalpos ir kitas turtas. Muitinės mokymo centras ir Kalėjimų departamento (toliau – KD) Mokymo centras prie statutinės kolegijos bus jungiami vėlesniame etape – 2021 metais. Atsižvelgus į žinybinės kolegijos steigimo veiksmų plane nurodytus veiksmus ir jų atlikimo terminus, tikslinga statutinei kolegijai pradėti vykdyti profesinį mokymą nuo 2021 m. sausio 1 d. Todėl siūloma, kad VTS, MSĮ ir PMĮ pakeitimai įsigaliotų 2020 m. liepos 1 d.
Tuomet, įsigaliojus VTS, 2020 m. liepos–rugpjūčio mėn. būtų įsteigiama statutinė kolegija ir pradedamas LPM reorganizavimas prijungimo prie statutinės kolegijos būdu. Iki 2020 m. gruodžio 31 d. būtų užbaigtas LPM reorganizavimas, atnaujinta licencija statutinei kolegijai vykdyti Policininko modulinę profesinio mokymo programą, Pasieniečio modulinę profesinio mokymo programą, atliekami kiti reikalingi veiksmai. Statutinė kolegija profesinį mokymą pagal įgytas licencijas statutinės kolegijos filiale pradėtų vykdyti nuo 2021 m. sausio 1 d., todėl siūloma, kad PĮ, VSAĮ, VSDĮ ir NADPLSDĮ nuostatos įsigaliotų 2021 m. sausio 1 d. Detalesni statutinės kolegijos steigimo veiksmai ir jų terminai pateikiami statutinės kolegijos steigimo veiksmų plane ir Žinybinės kolegijos veikimo ir finansavimo koncepcijoje (pridedama). 5. Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai (jeigu rengiant įstatymų projektus toks vertinimas turi būti atliktas ir jo rezultatai nepateikiami atskiru dokumentu), galimos neigiamos priimtų įstatymų pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta Laukiami teigiami įstatymų rezultatai aptarti 4 punkte, taip pat kartu teikiamoje Statutinės kolegijos veikimo ir finansavimo koncepcijoje. Priėmus įstatymus, neigiamų pasekmių nenumatoma. 6. Kokią įtaką priimti įstatymai turės kriminogeninei situacijai, korupcijai Įstatymai nesusiję su įtaka kriminogeninei situacijai. Vadovaujantis Korupcijos prevencijos įstatymo 8 straipsnio 1 dalies 7 punktu, atliktas VTS projekto antikorupcinis vertinimas, korupcijos rizikos nenustatyta. 7. Kaip įstatymų įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai Įstatymai nesusiję su įtaka verslo sąlygoms ir jo plėtrai. 8.
teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios Priėmus įstatymus, kitų įstatymų priimti, keisti ar pripažinti netekusiais galios nereikės. 9. Ar įstatymų projektai parengti laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, o įstatymų projektų sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka Įstatymų projektai parengti laikantis nustatytų reikalavimų, naujų sąvokų ir jas įvardijančių terminų nenustatoma. Įstatymų projektais patikslinamos
aktų nustatyta tvarka yra aprobuotos. 10. Ar įstatymų projektai atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus Įstatymų projektų nuostatos Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatoms ir Europos Sąjungos dokumentams neprieštarauja. 11. Jeigu įstatymams įgyvendinti reikia įgyvendinamųjų teisės aktų, kas ir kada juos turėtų priimti
d.:
reikės:
statutinę kolegiją; 1.1.2. pakeisti LRV 2008 m. balandžio 24 d. nutarimą Nr. 358 „Dėl ministerijų, Lietuvos Respublikos Vyriausybės kanceliarijos, Vyriausybės įstaigų ir įstaigų prie ministerijų, kitų valstybės institucijų ir įstaigų sąrašo pagal grupes patvirtinimo“;
pakeisti Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2012 m. kovo 12 d. įsakymą Nr.
1V-200 „Dėl Didžiausio leistino valstybės tarnautojų ir darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis ir gaunančių darbo užmokestį iš valstybės biudžeto ir valstybės pinigų fondų (išskyrus darbuotojus, dirbančius pagal darbo sutartis ir gaunančius darbo užmokestį iš Europos Sąjungos struktūrinės, kitos Europos Sąjungos finansinės paramos ir tarptautinės finansinės paramos lėšų (išskyrus techninės paramos lėšas), pareigybių skaičiaus vidaus reikalų ministro valdymo sritims priskirtose valstybės institucijose ir įstaigose sąrašo patvirtinimo“. 2. Pritarus įstatymų projektams, atsižvelgus į tai, kad kursantų mokymasis statutinėje kolegijoje bus vykdomos ne anksčiau kaip nuo 2021 m. sausio 1 d., iki 2020 m. gruodžio 31 d.: 2.1. LRV reikės:
profesinių ligų socialinio draudimo išmokų nuostatų patvirtinimo“; 2.1.2. pakeisti Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005 m. birželio 14 d. nutarimą Nr. 647 „Dėl Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto sudarymo ir vykdymo taisyklių patvirtinimo“; 2.1.3. pakeisti LRV 2018 m. gruodžio 12 d. nutarimą Nr. 1300 „Dėl Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto įgyvendinimo“; 2.2. Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministrui reikės pakeisti:
Respublikos vidaus reikalų ministro 2019 m. įsakymą Nr. 1V-55 „Dėl Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto įgyvendinimo“;
vidaus reikalų ministro 2019 m. liepos 22 d. įsakymą Nr. 1V- 645 „Dėl Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto įgyvendinimo Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro valdymo srities statutinėse įstaigose“; 2.3.
Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministrui reikės patvirtinti:
mokytis pagal formaliojo profesinio mokymo programas ir studijuoti pagal trumpųjų ir koleginių studijų programas, taip pat įvadinio mokymo kursų programas sąlygas;
pasitelkimo statutinių įstaigų veiklą reglamentuojančiuose įstatymuose nustatytoms funkcijoms atlikti sąlygas ir tvarką, suderintą su teisingumo ir finansų ministrais. 12. Kiek valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymams įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti Įstatymams įgyvendinti reikės papildomų valstybės biudžeto lėšų. 2020 m. reikės 268,4 tūkst. eurų statutinės kolegijos veiklos pradžiai užtikrinti (12 pareigybių išlaikyti), siekiant kartu su LPM ir VSAT PM organizuoti šių mokyklų prijungimą prie statutinės kolegijos, parengti dokumentus ir kreiptis į Švietimo, mokslo ir sporto ministeriją (toliau – ŠMSM) dėl licencijų statutinei kolegijai policijos ir pasienių pareigūnų rengimo profesinio mokymo programoms gauti, pasirengti kolegijos akreditavimui, pradėti rengti kolegines programas ir kt. Šios lėšos statutinei kolegijai bus skirtos perskirstant lėšas iš VRM pavaldžių statutinių įstaigų. 2021 metais statutinei kolegijai reikės 434 tūkst. eurų (iš jų 372 tūkst. eurų skirti 12 pareigybių darbo užmokesčiui finansuoti, 5,5 tūkst. eurų – socialinio draudimo įmokoms, 56,5 tūkst. eurų – darbo vietoms išlaikyti). Šios lėšos statutinei kolegijai taip pat bus skirtos perskirstant lėšas iš VRM pavaldžių statutinių įstaigų. Taip pat reikės lėšų aukštojo mokslo koleginėms studijoms vykdyti.
Šias reikalingas lėšas reikės perskirstyti iš valstybės biudžeto aukštojo mokslo studijoms skiriamų lėšų ir skirti jas statutinės kolegijos vykdomoms aukštojo mokslo (koleginėms) studijoms finansuoti: 2021 m. – 322 tūkst. eurų (115 studijų vietų, iš jų 85 visuomenės saugumo ir 30 teisės krypties studijų vietoms); 2022 m. – 415 tūkst. eurų (165 studijų vietoms, iš jų 95 visuomenės saugumo ir 70 teisės krypties studijų vietoms). Įvertinus numatomą lėšų perskirstymą 2021 m. (iš VRM pavaldžių statutinių įstaigų ir iš valstybės biudžeto aukštojo mokslo studijoms skiriamų lėšų), papildomų valstybės biudžeto lėšų poreikis 2021 m. sudaro 473 tūkst. eurų, iš jų:
1) leidimui statutinei kolegijai vykdyti studijas ir su studijomis susijusią veiką, studijų programoms rengti, profesinio mokymo įstaigų prijungimui koordinuoti (papildomoms 5 pareigybėms išlaikyti) – 191 tūkst. eurų (iš jų darbo užmokesčiui – 153 tūkst. eurų, socialinio draudimo įmokoms – 2,3 tūkst. eurų, darbo vietoms įrengti – 13 tūkst. eurų, darbo vietoms išlaikyti – 22,7 tūkst. eurų);
2) kursantų stipendijoms – 102 tūkst. eurų
5) kursantų uniformoms – 180 tūkst. eurų – 115 koleginių studijų kursantų (po 1 tūkst. 200 eurų) ir 60 profesinio mokymo (muitinės) kursantų (po 700 eurų). Kitos statutinės kolegijos išlaidos veiklos pradžiai bus finansuojamos optimizavus statutinių profesinio mokymo įstaigų biudžetus, turtą ir žmogiškuosius išteklius. 2021 m. lėšų poreikis 115 koleginių studijų kursantų ir 60 profesinio mokymo (muitinės) kursantų stipendijoms skaičiuojamos tik nuo mokslo metų pradžios, t. y. nuo 2021 m. rugsėjo iki gruodžio mėn., dėl to poreikis mažesnis.
poreikis skaičiuojamas jau ne tik profesinio mokymo programų ir I kurso, bet ir II kurso kursantams, o 2023 m. – ne tik profesinio mokymo programų, I ir II kurso, bet ir III kurso kursantams. Atsižvelgus į 2021 m. papildomas išlaidas, analogiškoms išlaidoms 2022 m. iš viso reikės 799 tūkst. eurų, tačiau, 2021 m. skyrus reikiamas lėšas, papildomų lėšų poreikis 2022 m. bus tik 326 tūkst. eurų. Lėšų poreikis analogiškoms išlaidoms 2023 m. iš viso sudaro 1 085 tūkst. eurų, tačiau, 2021 ir 2022 m. skyrus reikiamas lėšas, papildomų lėšų poreikis 2023 m. bus tik 286 tūkst. eurų. 13. Įstatymų projektų rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados Įstatymų projektų rengimo metu specialistų vertinimų ir išvadų negauta. 14. Reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiems įstatymų projektams įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno „Eurovoc“ terminus, temas bei sritis Įstatymų projektų reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiems projektams įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant reikšminius žodžius pagal Europos žodyną „Eurovoc“: „valstybės tarnyba“, „valstybės tarnautojas“, „vidaus tarnyba“, „pareigūnas“, „policija“. 15. Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai Priėmus Lietuvos Respublikos Seime įregistruotą Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto 16, 19, 20, 23, 24, 26, 28, 29, 30, 31, 31¹, 32, 33, 34, 35, 37, 38, 39, 51, 53, 56, 58, 59, 64, 68, 69, 75, 80 straipsnių pakeitimo ir Statuto papildymo 29¹ ir 33¹ straipsniais įstatymo projektą Nr. XIIIP-4647 anksčiau, nei teikiami šie įstatymų projektai, turės būti tikslinamos atitinkamos VTS projekto nuostatos.
skyriaus antrojo skirsnio, 25, 27, 29, 32, 35, 42, 53, 55, 59, 63, 66 straipSnių ir priedo PAKEITIMO IR statuto PAPILDYMO 12¹, 19¹
Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklių reikalavimams, teikiame šias pastabas:
straipsnyje (o taip pat ir kituose keičiamo statuto straipsniuose) vartojama naujai steigiamos įstaigos – statutinės kolegijos – pavadinimas. Pažymėtina, kad ši kolegija bus vienintelė tokia, ji išsiskirs tiek ir iš kitų statutinių įstaigų, tiek ir iš kitų aukštųjų mokyklų - kolegijų grupės. Atsižvelgiant į tai, šios statutinės įstaigos pavadinimą, kaip tikrinį daiktavardį, visame keičiamame statute reikėtų rašyti iš didžiosios raidės, taip ją individualizuojant. 2. Projekto 2 straipsniu keičiamo statuto 2 straipsnio 2 dalyje siūloma nustatyti, kad kursantas, tai asmuo, kuris mokosi statutinėje profesinio mokymo įstaigoje arba mokosi ar studijuoja (toliau – mokosi) statutinėje kolegijoje nuolatine studijų forma. Toks santrumpos įvedimas suponuoja tai, kad kursantas mokosi ir pagal nuolatinę studijų formą. Atkreiptinas dėmesys, kad asmenys pagal nuolatinę ar ištęstinę studijų formą studijuoja, o ne mokosi, todėl kursanto apibrėžimas turėtų būti dėstomas taip: „Kursantas - asmuo, kuris mokosi statutinėje profesinio mokymo įstaigoje arba mokosi ar studijuoja statutinėje kolegijoje nuolatine ar ištęstine studijų forma (toliau – mokosi ar studijuoja) ir yra pasirašęs stojimo į vidaus tarnybą sutartį“. Atitinkamai turėtų būti patikslintos ir kitos keičiamo statuto nuostatos. 3.
atrankos būdu išduodami tik siuntimai į įvadinio mokymo kursus (visiškai nereglamentuojant siuntimų į statutinę profesinio mokymo įstaigą, statutinę kolegiją ar kitą švietimo įstaigą išdavimo turinio), tačiau šio straipsnio 2 dalies 5 punkte nustatyta, kad asmens bendrasis fizinis pasirengimas tikrinamas atitinkamai atrankos į statutines profesinio mokymo įstaigas ar statutinę kolegiją metu, atrankos dėl siuntimo į įvadinio mokymo kursus išdavimo metu arba siuntimo į kitą švietimo įstaigą išdavimo metu, kas suponuoja, kad atrankos būdu būtų sprendžiami siuntimai į visas aukščiau nurodytus mokymus. Atsižvelgiant į tai, nuostatos derintinos tarpusavyje. Pažymėtina, kad keičiamo statuto 11 straipsnio 3 dalies 1 punkte numatyta, kad ne patys siuntimai išduodami atrankos būdu, o siuntimai išduodami dalyvauti būtent atrankoje į statutinę profesinio mokymo įstaigą ar statutinę kolegiją. 4. Projekto
sakinyje siūloma nustatyti, kad priėmimo į statutinę kolegiją mokytis pagal formaliojo profesinio mokymo programas ir studijuoti pagal trumpųjų ir koleginių studijų programas, taip pat įvadinio mokymo kursų programas sąlygas nustato vidaus reikalų ministras, o antrajame šios dalies sakinyje jau nustatyta, kad statutinės kolegijos direktorius nustato priėmimo į statutinę kolegiją tvarką. Vertinant šias nuostatas nėra aiškus vidaus reikalų ministro nustatomų priėmimo mokytis sąlygų turinys (nes pačiame statute nustatomos sąlygos, kurioms esant asmenys priimami mokytis į statutinę kolegiją) bei šių sąlygų santykis su kolegijos direktoriaus tvirtinama priėmimo tvarka. Taip pat pažymime, kad šios dalies pirmajame sakinyje prieš žodžius
„įvadinio mokymo“ įrašytini žodžiai „mokytis pagal“. 5.
projekto 9 straipsniu keičiamo statuto 12¹ straipsnio 4 dalies nuostatų nėra aišku, kodėl į statutinę kolegiją gali būti priimamas asmuo, kuris neatitinka šio statuto 8 straipsnio 1 dalies 4 punkte bei 16 straipsnio 1 dalies
tikslinga nustatyti, kad į statutinę kolegiją draudžiama priimti asmenį, kai jis neatitinka šio statuto 8 straipsnio 1 dalies 4 punkte nustatyto reikalavimo, tačiau asmuo gali būti priimamas į statutinę kolegiją, jei atitikties šio statuto 8 straipsnio 1 dalies 4 punkte nustatytam reikalavimui įvertinimas dar neatliktas pagal šio statuto 11 straipsnio 4 dalyje nustatytą terminą. 6. Projekto
nuoroda į statuto 18 straipsnio 6, o ne 7 dalį, nes būtent 6 dalyje minima studijų kaina. 7. Siūlytina tikslinti įstatymo projekto 11 straipsniu keičiamo statuto 14 straipsnio pavadinimą, kadangi jis sutampa su II skyriaus pirmojo skirsnio pavadinimu. Be to, jis nevisiškai atspindi siūlomų reguliuoti nuostatų turinio. 8. Projekto
statutinę profesinio mokymo įstaigą, statutinę kolegiją, kitą švietimo įstaigą“ įrašytini žodžiai „Baigęs mokymo ar studijų programą statutinėje profesinio mokymo įstaigoje, statutinėje kolegijoje, kitoje švietimo įstaigoje“. 9. Projekto 12 straipsniu keičiamo statuto 19¹straipsnio 2 dalyje prieš žodį „reorganizuojama“ įrašytini žodžiai „steigiama, pertvarkoma“. 10. Svarstytina, ar projekto 12 straipsniu keičiamo statuto 19¹straipsnio 6 dalyje neturėtų būti patikslinta, kad statutinės kolegijos direktorius, kurio veiklą, pasibaigus jo pirmajai kadencijai, vidaus reikalų ministro sudaryta tarnybinės veiklos vertinimo komisija įvertina labai gerai arba gerai, gali būti skiriamas eiti šias pareigas antrajai kadencijai netaikant šio statuto 28 straipsnio 3 dalyje nurodytos atrankos.
Analogiško turinio pastaba taikytina ir keičiamo statuto 19¹straipsnio 7 daliai. 11. Svarstytina, ar siekiant teisinio aiškumo, projekto 12 straipsniu keičiamo statuto 19¹straipsnyje neturėtų būti aiškiai nustatyta, kokios Mokslo ir studijų įstatymo nuostatos netaikomos (ar taikomo) statutinei kolegijai, nes iš teikiamo straipsnio nuostatų nėra iki galo aišku, ar, pvz., akademinė taryba ir taryba turi būti sudaromos Mokslo ir studijų įstatymo nustatyta tvarka, ar jų ir kolegijos direktoriaus funkcijos turi būti analogiškos nustatytoms minėtame įstatyme valstybinių aukštųjų mokyklų valdymo organų funkcijoms, ar Mokslo ir studijų įstatymo nuostatos taikomos ir kolegijos dėstytojams, studijų programų rengimui ir tvirtinimui, ar statutinė kolegija minėto įstatymo nustatyta tvarka turės gauti leidimą vykdyti studijas, ar jos finansavimas bus vykdomas Mokslo ir studijų įstatymo nustatyta tvarka, ar joje išduodamos aukštojo mokslo kvalifikacijos turės atitikti minėtame įstatyme įtvirtintus reikalavimus, ar kursantai turės Mokslo ir studijų įstatyme įtvirtintas studentų teises ir pareigas ir t.t. Pažymėtina, kad jei šiame įstatyme aiškiai nebus įtvirtinta kitaip, statutinės kolegijos veiklai bei jos organizuojamoms studijoms turės būtų taikomos Mokslo ir studijų įstatymo nuostatos. 12.
į tai, kad Lietuvos Respublikos vadovybės apsaugos tarnybos, Specialiųjų tyrimų tarnybos pareigūnams keičiamas statutas nėra taikomas, siūlytina patikslinti projekto 12 straipsniu keičiamo statuto 19¹straipsnio 12 dalį ir numatyti, kad statutinėje kolegijoje galėtų mokytis ne tik kitų valstybės institucijų ir įstaigų valstybės tarnautojai, bet ir šių institucijų pareigūnai. 13. Svarstytina, ar projekto 14 straipsniu keičiamo statuto 27 straipsnyje bei projekto 19 straipsniu keičiamo statuto 53 straipsnio 4 dalyje neturėtų būti pateikta nuoroda ir į šio statuto 19¹ straipsnio 5 dalį, kuriame reglamentuojama priėmimo į statutinės kolegijos direktoriaus pareigas tvarka. 14. Lietuvos Respublikos Seimas 2020 m. gegužės 7 d. priėmė Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto 4, 25, 36, 53, 69 straipsnių ir priedo pakeitimo įstatymą Nr. XIII-2928, kuris įsigalioja 2020 m. liepos 1 d. Atsižvelgiant į tai, kad įstatymo projekto įsigaliojimo data taip pat numatoma
keičiami keičiamo statuto 25 straipsnis ir keičiamo statuto priedas, nuostatas reikėtų derinti su jau priimtu įstatymu, kad 2020 m. liepos 1 d. neįsigaliotų keli teisės aktai, skirtingai reguliuojantys tuos pačius teisinius santykius, arba jeigu įstatymo projekto įsigaliojimo data būtų nukelta – kad 2020 m. liepos
įsigaliojimo data turi būti vėlesnė nei data, iki kurios kompetentingos institucijos turi priimti įstatymo įgyvendinimui reikalingus teisės aktus. Departamento direktorius Andrius Kabišaitis E. Mušinskis, tel. (8 5) 239 6536, el. p. [email protected] J. Raškauskaitė, tel. (8 5) 239 6842, el. p. [email protected] I. Šambaraitė, tel. (8 5) 239 6850, el. p. [email protected]
Socialinių reikalų ir darbo komitetas
12, 13, 14, ii skyriaus antrojo skirsnio, 25, 27, 29, 32, 35, 42, 53, 55, 59, 63, 66 straipSnių ir priedo PAKEITIMO IR statuto PAPILDYMO 12¹, 19¹
2020-06-17
dalyvavo: R. Šalaševičiūtė – komiteto pirmininkė, R. Baškienė, R. J. Dagys, A. Dumbrava, J. Džiugelis, P. Kuzmickienė, M. Navickienė, V. Rastenis, J. Rimkus, A. Sysas, T. Tomilinas, J. Varkalys; komiteto biuras: E. Bulotaitė – biuro vedėja, patarėjos D. Aleksejūnienė, A. Dolmantienė, D. Jonėnienė, I. Kuodienė, padėjėja I. Žukauskaitė; kviestieji asmenys: E. Radišauskienė – socialinės apsaugos ir darbo viceministrė, I. Malukienė – Vidaus reikalų ministerijos Valstybės tarnybos ir vidaus tarnybos politikos grupės vadovė. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
kanceliarijos Teisės departamentas 2020-06-011 Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklių reikalavimams, teikiame šias pastabas:
straipsnyje (o taip pat ir kituose keičiamo statuto straipsniuose) vartojama naujai steigiamos įstaigos – statutinės kolegijos – pavadinimas. Pažymėtina, kad ši kolegija bus vienintelė tokia, ji išsiskirs tiek ir iš kitų statutinių įstaigų, tiek ir iš kitų aukštųjų mokyklų - kolegijų grupės. Atsižvelgiant į tai, šios statutinės įstaigos pavadinimą, kaip tikrinį daiktavardį, visame keičiamame statute reikėtų rašyti iš didžiosios raidės, taip ją individualizuojant. Pritarti. 2.
kanceliarijos Teisės departamentas
kursantas, tai asmuo, kuris mokosi statutinėje profesinio mokymo įstaigoje arba mokosi ar studijuoja (toliau – mokosi) statutinėje kolegijoje nuolatine studijų forma. Toks santrumpos įvedimas suponuoja tai, kad kursantas mokosi ir pagal nuolatinę studijų formą. Atkreiptinas dėmesys, kad asmenys pagal nuolatinę ar ištęstinę studijų formą studijuoja, o ne mokosi, todėl kursanto apibrėžimas turėtų būti dėstomas taip: „Kursantas - asmuo, kuris mokosi statutinėje profesinio mokymo įstaigoje arba mokosi ar studijuoja statutinėje kolegijoje nuolatine ar ištęstine studijų forma (toliau – mokosi ar studijuoja) ir yra pasirašęs stojimo į vidaus tarnybą sutartį“. Atitinkamai turėtų būti patikslintos ir kitos keičiamo statuto nuostatos. Pritarti. 3. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
atrankos būdu išduodami tik siuntimai į įvadinio mokymo kursus (visiškai nereglamentuojant siuntimų į statutinę profesinio mokymo įstaigą, statutinę kolegiją ar kitą švietimo įstaigą išdavimo turinio), tačiau šio straipsnio 2 dalies 5 punkte nustatyta, kad asmens bendrasis fizinis pasirengimas tikrinamas atitinkamai atrankos į statutines profesinio mokymo įstaigas ar statutinę kolegiją metu, atrankos dėl siuntimo į įvadinio mokymo kursus išdavimo metu arba siuntimo į kitą švietimo įstaigą išdavimo metu, kas suponuoja, kad atrankos būdu būtų sprendžiami siuntimai į visas aukščiau nurodytus mokymus. Atsižvelgiant į tai, nuostatos derintinos tarpusavyje. Pažymėtina, kad keičiamo statuto 11 straipsnio 3 dalies 1 punkte numatyta, kad ne patys siuntimai išduodami atrankos būdu, o siuntimai išduodami dalyvauti būtent atrankoje į statutinę profesinio mokymo įstaigą ar statutinę kolegiją. Pritarti. 4. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2020-06-019 4.
Projekto
sakinyje siūloma nustatyti, kad priėmimo į statutinę kolegiją mokytis pagal formaliojo profesinio mokymo programas ir studijuoti pagal trumpųjų ir koleginių studijų programas, taip pat įvadinio mokymo kursų programas sąlygas nustato vidaus reikalų ministras, o antrajame šios dalies sakinyje jau nustatyta, kad statutinės kolegijos direktorius nustato priėmimo į statutinę kolegiją tvarką. Vertinant šias nuostatas nėra aiškus vidaus reikalų ministro nustatomų priėmimo mokytis sąlygų turinys (nes pačiame statute nustatomos sąlygos, kurioms esant asmenys priimami mokytis į statutinę kolegiją) bei šių sąlygų santykis su kolegijos direktoriaus tvirtinama priėmimo tvarka. Taip pat pažymime, kad šios dalies pirmajame sakinyje prieš žodžius „įvadinio mokymo“ įrašytini žodžiai „mokytis pagal“. Pritarti. 5. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
projekto 9 straipsniu keičiamo statuto 12¹ straipsnio 4 dalies nuostatų nėra aišku, kodėl į statutinę kolegiją gali būti priimamas asmuo, kuris neatitinka šio statuto 8 straipsnio 1 dalies 4 punkte bei 16 straipsnio 1 dalies 4 punkte nustatyto reikalavimo, t.y. nėra lojalus Lietuvos valstybei. Galbūt tikslinga nustatyti, kad į statutinę kolegiją draudžiama priimti asmenį, kai jis neatitinka šio statuto 8 straipsnio 1 dalies 4 punkte nustatyto reikalavimo, tačiau asmuo gali būti priimamas į statutinę kolegiją, jei atitikties šio statuto 8 straipsnio 1 dalies 4 punkte nustatytam reikalavimui įvertinimas dar neatliktas pagal šio statuto 11 straipsnio 4 dalyje nustatytą terminą. Pritarti. 6. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
nuoroda į statuto 18 straipsnio 6, o ne 7 dalį, nes būtent 6 dalyje minima studijų kaina. Pritarti. 7. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2020-06-0111 7.
Siūlytina tikslinti įstatymo projekto 11 straipsniu keičiamo statuto 14 straipsnio pavadinimą, kadangi jis sutampa su II skyriaus pirmojo skirsnio pavadinimu. Be to, jis nevisiškai atspindi siūlomų reguliuoti nuostatų turinio. Pritarti. 8. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
statutinę profesinio mokymo įstaigą, statutinę kolegiją, kitą švietimo įstaigą“ įrašytini žodžiai „Baigęs mokymo ar studijų programą statutinėje profesinio mokymo įstaigoje, statutinėje kolegijoje, kitoje švietimo įstaigoje“. Pritarti. 9. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
„reorganizuojama“ įrašytini žodžiai „steigiama, pertvarkoma“. Pritarti. 10. Seimo
kanceliarijos Teisės departamentas
10Svarstytina,
ar projekto 12 straipsniu keičiamo statuto 19¹straipsnio 6 dalyje neturėtų būti patikslinta, kad statutinės kolegijos direktorius, kurio veiklą, pasibaigus jo pirmajai kadencijai, vidaus reikalų ministro sudaryta tarnybinės veiklos vertinimo komisija įvertina labai gerai arba gerai, gali būti skiriamas eiti šias pareigas antrajai kadencijai netaikant šio statuto 28 straipsnio 3 dalyje nurodytos atrankos. Analogiško turinio pastaba taikytina ir keičiamo statuto 19¹straipsnio
kanceliarijos Teisės departamentas 2020-06-0112 11.
Svarstytina, ar siekiant teisinio aiškumo, projekto 12 straipsniu keičiamo statuto 19¹straipsnyje neturėtų būti aiškiai nustatyta, kokios Mokslo ir studijų įstatymo nuostatos netaikomos (ar taikomo) statutinei kolegijai, nes iš teikiamo straipsnio nuostatų nėra iki galo aišku, ar, pvz., akademinė taryba ir taryba turi būti sudaromos Mokslo ir studijų įstatymo nustatyta tvarka, ar jų ir kolegijos direktoriaus funkcijos turi būti analogiškos nustatytoms minėtame įstatyme valstybinių aukštųjų mokyklų valdymo organų funkcijoms, ar Mokslo ir studijų įstatymo nuostatos taikomos ir kolegijos dėstytojams, studijų programų rengimui ir tvirtinimui, ar statutinė kolegija minėto įstatymo nustatyta tvarka turės gauti leidimą vykdyti studijas, ar jos finansavimas bus vykdomas Mokslo ir studijų įstatymo nustatyta tvarka, ar joje išduodamos aukštojo mokslo kvalifikacijos turės atitikti minėtame įstatyme įtvirtintus reikalavimus, ar kursantai turės Mokslo ir studijų įstatyme įtvirtintas studentų teises ir pareigas ir t.t. Pažymėtina, kad jei šiame įstatyme aiškiai nebus įtvirtinta kitaip, statutinės kolegijos veiklai bei jos organizuojamoms studijoms turės būtų taikomos Mokslo ir studijų įstatymo nuostatos. Pritarti. 12. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
į tai, kad Lietuvos Respublikos vadovybės apsaugos tarnybos, Specialiųjų tyrimų tarnybos pareigūnams keičiamas statutas nėra taikomas, siūlytina patikslinti projekto 12 straipsniu keičiamo statuto 19¹straipsnio
valstybės institucijų ir įstaigų valstybės tarnautojai, bet ir šių institucijų pareigūnai. Pritarti. 13. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2020-06-0114 13.
Svarstytina, ar projekto 14 straipsniu keičiamo statuto 27 straipsnyje bei projekto 19 straipsniu keičiamo statuto 53 straipsnio 4 dalyje neturėtų būti pateikta nuoroda ir į šio statuto 19¹ straipsnio 5 dalį, kuriame reglamentuojama priėmimo į statutinės kolegijos direktoriaus pareigas tvarka. Pritarti. 14. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
Respublikos Seimas 2020 m. gegužės 7 d. priėmė Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto 4, 25, 36, 53, 69 straipsnių ir priedo pakeitimo įstatymą Nr. XIII-2928, kuris įsigalioja 2020 m. liepos 1 d. Atsižvelgiant į tai, kad įstatymo projekto įsigaliojimo data taip pat numatoma 2020 m. liepos 1 d., įstatymo projekto 13 ir 24 straipsnių, kuriais atitinkamai keičiami keičiamo statuto 25 straipsnis ir keičiamo statuto priedas, nuostatas reikėtų derinti su jau priimtu įstatymu, kad 2020 m. liepos 1 d. neįsigaliotų keli teisės aktai, skirtingai reguliuojantys tuos pačius teisinius santykius, arba jeigu įstatymo projekto įsigaliojimo data būtų nukelta – kad 2020 m. liepos 1 d. įsigaliosiantis teisinis reguliavimas nebūtų paneigtas. Pritarti. 15. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
25 straipsnio 1, 2 ir 4 dalys tikslintinos ir derintinos tarpusavyje, t. y. įstatymo įsigaliojimo data turi būti vėlesnė nei data, iki kurios kompetentingos institucijos turi priimti įstatymo įgyvendinimui reikalingus teisės aktus. Pritarti. 3. Piliečių, asociacijų, politinių partijų, lobistų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: negauta. 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai: negauta. 5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai: negauta. 6. Komiteto sprendimas: Įstatymo projektui pritarti ir siūlyti pagrindiniam Teisės ir teisėtvarkos komitetui jį tobulinti, atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabas. 7. Balsavimo rezultatai: pritarta bendru sutarimu. 8.
pranešėjas: Tomas Tomilinas. Komiteto pirmininkė Rimantė Šalaševičiūtė SRDK biuro patarėja Ieva Kuodienė