Projekto Lyginamasis variantas
2020 m. d. Nr. Vilnius
Pakeisti 76 straipsnio 1 dalies 4 punktą ir jį išdėstyti taip:
„4) socialinėms stipendijoms, studijų stipendijoms, tikslinėms
stipendijoms ir kitai paramai.“
dalį ir ją išdėstyti taip:
„1. Studentams gali būti mokamos socialinės, skatinamosios,
tikslinės ir studijų stipendijos.“
82 straipsnį 10¹ dalimi: „10¹. Vyriausybės nustatyta tvarka iš valstybės biudžeto lėšų tikslinės stipendijos gali būti mokamos studentams, įstojusiems į Vyriausybės nustatytas studijų prioritetines kryptis, valstybės finansuojamas ar nefinansuojamas su studijų stipendiją vietas, neatsižvelgiant į kitas gaunamas stipendijas ar paramą. Tikslinė stipendija mokama neturintiems akademinių skolų studentams ne rečiau kaip kartą per pusę metų visą studijų laikotarpį, bet ne ilgiau nei studijų programoje nustatyta studijų trukmė. Atitinkamų metų trumposios pakopos, pirmosios pakopos, antrosios pakopos ir vientisųjų studijų prioritetines kryptis, grupes ar studijų programų grupes nustato Vyriausybė, atsižvelgdama į ministerijų pasiūlymus, valstybės ūkinės, socialinės, kultūrinės ir regioninės plėtros poreikius, nacionalinės žmogiškųjų išteklių stebėsenos informaciją, Vyriausybės nustatytas prioritetines mokslo tiriamosios ir eksperimentinės plėtros ir inovacijų raidos kryptis ir jų prioritetus bei valstybės finansines galimybes. Tikslines stipendijas administruoja Valstybinis studijų fondas.“
1Šis įstatymas įsigalioja 2021 m. sausio 1 d. 2. Lietuvos Respublikos Vyriausybė iki šio įstatymo
įsigaliojimo parengia ir patvirtina teisės aktus, reikalingus šio įstatymo nuostatoms įgyvendinti. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas
Projekto XIIIP-4884(2) Lyginamasis variantas
2020 m. d. Nr. Vilnius
Pakeisti 76 straipsnio 1 dalies 4 punktą ir jį išdėstyti taip:
„4) socialinėms stipendijoms, studijų stipendijoms, tikslinėms
stipendijoms ir kitai paramai.“
dalį ir ją išdėstyti taip:
„1. Studentams gali būti mokamos socialinės, skatinamosios stipendijos,
tikslinės ir studijų stipendijos.“
2Papildyti 82 straipsnį 10¹ dalimi:
„10¹. Vyriausybės nustatyta tvarka iš valstybės biudžeto lėšų tikslinės stipendijos gali būti mokamos studentams, įstojusiems į Vyriausybės nustatytų prioritetinių studijų krypčių, krypčių grupių ar studijų programų grupių valstybės finansuojamas studijų vietas ar nefinansuojamas studijų vietas su studijų stipendija, neatsižvelgiant į kitas gaunamas stipendijas ar paramą. Tikslinė stipendija mokama neturintiems akademinių skolų studentams ne rečiau kaip kartą per pusę metų visą studijų laikotarpį, bet ne ilgiau kaip studijų programoje nustatyta studijų trukmė. Atitinkamų metų trumposios pakopos, pirmosios pakopos, antrosios pakopos ir vientisųjų studijų prioritetines kryptis, krypčių grupes ar studijų programų grupes nustato Vyriausybė iki kiekvienų metų balandžio 2 dienos, atsižvelgdama į ministerijų pasiūlymus, valstybės ūkinės, socialinės, kultūrinės ir regioninės plėtros poreikius, nacionalinės žmogiškųjų išteklių stebėsenos informaciją, Vyriausybės nustatytas prioritetines mokslo tiriamosios ir eksperimentinės plėtros ir inovacijų raidos kryptis ir jų prioritetus bei valstybės finansines galimybes. Tikslines stipendijas administruoja Valstybinis studijų fondas.“
straipsnio 2 dalį, įsigalioja 2021 m. sausio 1 d. 2.
2Lietuvos Respublikos Vyriausybė iki 2020 m. gruodžio 31 d.
priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas Teikia Švietimo ir mokslo komiteto pirmininkas Eugenijus Jovaiša
LIETUVOS RESPUBLIKOS MOKSLO IR STUDIJŲ ĮSTATYMO NR. XI-242 76 ir 82 straipsnių PAKEITIMO ĮSTATYMO IR LIETUVOS RESPUBLIKOS PROFESINIO MOKYMO ĮSTATYMO NR. VIII-450 36 ir 38 straipsnių PAKEITIMO ĮSTATYMO projektŲ aiškinamasis raštas
projektų rengimą paskatinusios priežastys, parengtų projektų tikslai ir uždaviniai Atliekami darbo rinkos poreikių tyrimai daug metų nurodo tam tikrų aukštos ir žemos kvalifikacijos specialistų trūkumą, o stojimai į aukštąsias ir profesinio mokymo įstaigas dažnai rodo skirtingas tendencijas. Vyriausybės strateginės analizės centras (toliau – STRATA) atliktas tyrimas: „Žmogiškasis kapitalas Lietuvoje 2019: kryptis – ateities darbo rinka“[1] atskleidė, kad:
a) Aukštos kvalifikacijos profesijų grupėje vyraus vidutinė (8–13 proc.) paklausa. Tai gausiausia grupė, kurią sudarys apie 68 proc. visų naujų reikalingų aukštos kvalifikacijos darbuotojų (mokymo specialistai, verslo ir administravimo specialistai, slaugos darbuotojai). Prognozuojama itin aukšta šių profesijų paklausa: gydytojai specialistai (LPK 2212); bibliotekininkai ir kiti informacijos specialistai (LPK 2622); bendrosios praktikos gydytojai (LPK 2211); archyvų ir muziejų specialistai (LPK 2621).
b) Žemos kvalifikacijos darbuotojų grupėje vyraus apie 6–11 proc. siekianti paklausa (vyraus vairuotojai ir judamųjų įrenginių operatoriai; pardavėjai, statybininkai ir giminiškų profesijų darbuotojai). Prognozuojama itin aukšta (11–15 proc.) šių profesijų paklausa: lengvųjų automobilių, taksi ir furgonų vairuotojai (LPK 8322); autobusų ir troleibusų vairuotojai (LPK 8331); pramonės ir žemės ūkio mašinų mechanikai ir taisytojai (LPK 7233). Pagal STRATA parengtą pedagogų prognozavimo modelio bazinį scenarijų, 2021 m. prognozuojamas atitinkamų specialistų trūkumas bus apie 650 asmenų (1 pav.).[2] O štai priėmimas į pedagogikos srities studijas aukštosiose mokyklose drastiškai mažėja daug metų (2 pav.). 2018 m.
Lietuvoje“ ir „Infobalt“ atliktas tyrimas: „IRT specialistai Lietuvoje: situacija darbo rinkoje ir darbdavių poreikiai“[3]:
a) Per IRT sektoriaus įmonėse vykdytą apklausą paaiškėjo, kad žmogiškųjų išteklių poreikis sektoriuje iki 2020 m. toliau sparčiai augs. Apskaičiuota, kad per ateinančius 3 metus savo pajėgumus bent minimaliai didinti turėtų apie
tūkst. įvairių sričių ir kompetencijų IRT specialistų.
b) Norint bent jau formaliai patenkinti prognozuojamą paklausą, maždaug kas dešimtas artimiausiais metais išsilavinimą įgysiantis asmuo turėtų baigti IRT studijas. Dabar tokį išsilavinimą įgyja 4 iš 100 aukštųjų mokyklų ir 6 iš 100 profesinių mokyklų absolventų.
c) Trumpojoje 3 metų perspektyvoje bent iš dalies problemą išspręstų veiksminga profesinio orientavimo bei perkvalifikavimo sistema, kuri padėtų identifikuoti ir atskleisti jaunuolių gabumus technologijoms bei padrąsintų vyresnius asmenis pasinaudoti galimybėmis įgyti naujas kompetencijas ar keisti kvalifikaciją.
d) Teikiamos ugdymo karjerai, profesinio orientavimo ir profesinio konsultavimo paslaugos turėtų padėti asmenims identifikuoti jų gabumus technologijoms ir padėti pasirinkti tinkamas švietimo ir užimtumo galimybes, nukreiptas į tolesnę karjerą sparčiai augančioje IRT srityje. 1 pav. Pedagogų poreikis pagal STRATA skaičiavimus 2021 m. 2 pav. Priimtųjų į ugdymo studijų krypčių grupės programas skaičiaus kaita. Pagal Lietuvos aukštųjų mokyklų asociacijos bendrajam priėmimui organizuoti (LAMA BPO) duomenis, stojimo tendencijos pastaraisiais metais neatitinka arba tampa atvirkščiai proporcingos prognozuojamam poreikiui. Tiek universitetų, tiek kolegijų sektoriuose trauka į atskiras studijų sritis kinta.
2018 m. atrodė, kad universitetuose stojančiųjų trauka į socialinius mokslus stabilizavosi, tačiau 2019 m. ji gerokai išaugo, taip pat trauka didėja ir kolegijų sektoriuje, ypač į valstybės nefinansuojamas vietas. 2019 m. universitetuose socialinius mokslus rinkosi 38,5 proc. stojančiųjų (2018 m. – 35,3 proc.), kolegijose – 41,7 proc. (2018 m. – 41,4 proc.). Deja, stojančiųjų į su informacinėmis technologijomis, matematika susijusias studijas tėra 13,4 proc.,
prioritetą biomedicinos mokslai yra gerokai populiaresni už technologijos mokslus, pastaruosius besirenkančiųjų sparčiai mažėja abiejuose sektoriuose: universitetuose biomedicinos mokslus renkasi apie 23,3 proc., kolegijose – apie 25,2 proc., o technologijos mokslus universitetuose – jau tik 10,4 proc. (2018 m. – 10,5 proc.), kolegijose – 20,4 proc. (2018 m. – 20,8 proc.). Trauka į meno sritį stabili, universitetų sektoriuje siekia 6 proc. (2018 m. – 6,2 proc.), kolegijų – 3,9 proc. (2018 m. – 3,7 proc.).[4] Verslo sektorius kasmet bene labiausiai laukia informacinių technologijų, inžinerijos ir technologijos studijų programų absolventų. Vyriausybė ir Švietimo, mokslo ir sporto ministerija vietų skaičių šioms studijų krypčių grupėms didina, ypač kolegijų sektoriuje, tačiau jų pradeda studijuoti vis mažiau asmenų (3 pav.). Konkurso šiose grupėse neliko, pakanka įveikti mažiausio konkursinio balo ir minimalių rodiklių slenkstį. Kolegijų sektoriuje 2019 m. net per visus tris priėmimo etapus taip ir liko nepanaudotų 880 valstybės finansuojamų vietų (kartu su informatikos programomis).[5] Stebima tendencija itin grėsminga, nes valstybė neparengs darbuotojų pamainos su gamyba, procesų skaitmeninimu susietiems ekonominiams sektoriams ir mažins investicijų Lietuvoje galimybes. 3 pav.
technologijų studijų krypčių grupių programas skaičiaus kaita. Kasmet vis daugiau skatinama stoti į su informacinėmis technologijomis susijusias studijų programas, skiriama daugiau valstybės finansuojamų vietų (vien universitetams skirta 1580 valstybės finansuojamų vietų). Deja, šios krypčių grupės stojančiųjų potencialas taip pat išsisėmė (4 pav.). Tą rodo ir informacinių technologijų valstybinių brandos egzaminų pasirinkimo tendencijos, ir priimtųjų skaičiai. 4 pav. Priimtųjų į IT krypčių studijų programas raida. Mokymosi vietos profesinio mokymo įstaigoms pagal Profesinio mokymo įstatymo 18 str. 2 d. skiriamos vadovaujantis švietimo ir mokslo ministro nustatyta tvarka pagal savivaldybes, Lietuvos švietimo klasifikatoriuje apibrėžiamas švietimo sritis ir profesinio mokymo formas, profesinio mokymo įstaigas ir kvalifikacijas, įvertinus nacionalinės žmogiškųjų išteklių stebėsenos informaciją ir sektorinių profesinių komitetų siūlymus dėl galimybių vykdyti profesinį mokymą pameistrystės būdu. 2019 m. priėmimas rodo, kad architektūros ir statybos švietimo srityje pagal planą susidaro apie 300 asmenų trūkumas, gamybos ir perdirbimo – apie 550, o štai sveikatos priežiūros srityje susidarė 200 asmenų perviršis (5 pav.). 5 pav. Profesinio mokymo valstybės finansuojamų vietų plano ir priimtųjų skaičiaus palyginimas. Valstybės kontrolė
pažymi, kad nesurinkta mokinių gamybos ir perdirbimo (2018 m. – 43,8 proc.,
proc., 2019 m. – 7,5 proc.) srityse. Šių sričių specialistai paklausiausi, tad darbo rinkos poreikiai gali būti nepatenkinti.[6] Valstybės kontrolė taip pat pažymi, kad visos profesinio mokymo įstaigos imasi iniciatyvos materialiai skatinti mokinius, bet teisės aktai dėl stipendijų ir materialinių išmokų dydžių nesikeitė daugiau nei 14 metų. Didžiausia stipendija – 28,8 Eur.
Mokiniai, siekdami save išlaikyti, įsidarbina ir nelanko pamokų, iškrenta iš ugdymo proceso neįgiję kvalifikacijos. Lietuvos Respublikos mokslo ir studijų įstatymo 76 ir 82 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto bei Lietuvos Respublikos profesinio mokymo įstatymo 36 ir 38 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto (toliau – Įstatymų projektai) tikslas – įtvirtinti įstatyminį pagrindą, leidžiantį valstybei, įvertinus visus turimus duomenis ir tyrimus, sistemingai planuoti ir skatinti asmenis rinktis reikiamas specialybes. Atitinkamas skatinimas realius rezultatus gali pasiekti tik veikdamas ilgalaikėje perspektyvoje, kuomet moksleiviai, besirinkdami studijas, žinotų, kuriose specialybėse jie galės pretenduoti į tikslines stipendijas. 2. Įstatymų projektų iniciatoriai (institucija, asmenys ar piliečių įgalioti atstovai) ir rengėjai Įstatymų projektus inicijavo Lietuvos Respublikos Prezidentas. Įstatymų projektus parengė Lietuvos Respublikos Prezidento kanceliarijos Švietimo, mokslo ir kultūros grupė. 3. Kaip šiuo metu yra reguliuojami įstatymų projektuose aptarti teisiniai santykiai Mokslo ir studijų įstatymas šiuo metu numato tris stipendijų rūšis:
a) socialines stipendijas – mokamos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į studento socialinę padėtį;
b) skatinamąsias stipendijas – mokamos geriausiems studentams, atsižvelgiant į studijų rezultatus ar kitus akademinius laimėjimus;
c) studijų stipendijas – mokamos aukščiausius konkursinius balus surinkusiems asmenims, priimtiems į valstybės nefinansuojamas vietas. Profesinio mokymo įstatymas numato dvi stipendijų rūšis:
a) socialines stipendijas – mokamos pirmos kvalifikacijos siekiantiems asmenims Vyriausybės nustatyta tvarka;
b) mokymosi stipendijas – mokamos pirmos kvalifikacijos siekiantiems asmenims Vyriausybės nustatyta tvarka. Šiuo metu taikoma vienintelė priemonė, kuomet studentai stoti skatinami tik į pedagogų rengimo programas pagal 2010 m. gegužės 12 d. Nr.
Nr. 538 Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimą „Dėl tikslinių stipendijų skyrimo pedagogų rengimo programų studentams“. Šiuo metu atitinkamo įstatymo lygiu nustatyto mechanizmo, kuris veiktų profesinio mokymo ir aukštojo mokslo srityse ir galėtų apimti visų sričių studijas ir mokymosi programas, nėra. 4. Kokios siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama Siūloma keisti Lietuvos Respublikos mokslo ir studijų įstatymo 76 ir 82 straipsnius bei Lietuvos Respublikos profesinio mokymo įstatymo 36 ir 38 straipsnius, nustatant tikslinės stipendijos mechanizmą. Lietuvos Respublikos mokslo ir studijų įstatyme siūloma nustatyti, kad Vyriausybės nustatyta tvarka iš valstybės biudžeto lėšų tikslinės stipendijos gali būti mokamos studentams, įstojusiems į Vyriausybės nustatytas studijų prioritetines kryptis, valstybės finansuojamas ar nefinansuojamas su studijų stipendiją vietas, neatsižvelgiant į kitas gaunamas stipendijas ar paramą. Tikslinės stipendijos būtų mokamos tik neturintiems akademinių skolų studentams ne rečiau kaip kartą per pusę metų visą studijų laikotarpį, bet ne ilgiau nei studijų programoje nustatyta studijų trukmė. Atitinkamų metų trumposios pakopos, pirmosios pakopos, antrosios pakopos ir vientisųjų studijų prioritetines kryptis, grupes ar studijų programų grupes nustatytų Vyriausybė, atsižvelgdama į ministerijų pasiūlymus, valstybės ūkinės, socialinės, kultūrinės ir regioninės plėtros poreikius, nacionalinės žmogiškųjų išteklių stebėsenos informaciją, Vyriausybės nustatytas prioritetines mokslo tiriamosios ir eksperimentinės plėtros ir inovacijų raidos kryptis ir jų prioritetus bei valstybės finansines galimybes. Tikslines stipendijas administruoja Valstybinis studijų fondas. Analogiškas reguliavimas siūlomas Lietuvos Respublikos profesinio mokymo įstatyme.
Vyriausybės nustatyta tvarka tikslinės stipendijos gali būti mokamos mokiniams, įstojusiems į Vyriausybės nustatytas prioritetines formaliojo profesinio mokymo programas, valstybės finansuojamas vietas, neatsižvelgiant į kitas gaunamas stipendijas ar paramą. Tikslinės stipendijos būtų mokamos tik neturintiems skolų mokiniams ne rečiau kaip kartą per pusę metų visą mokymosi laikotarpį, bet ne ilgiau nei mokymo programos nustatyta trukmė. Atitinkamų metų profesinio mokymo prioritetines programas nustatytų Vyriausybė, atsižvelgdama į ministerijų pasiūlymus, valstybės ūkinės, socialinės, kultūrinės ir regioninės plėtros poreikius, nacionalinės žmogiškųjų išteklių stebėsenos, užimtumo ir darbo rinkos stebėsenos informacija bei valstybės finansines galimybes. Tikslines stipendijas administruoja Valstybinis studijų fondas. Esminiai siūlomo reguliavimo principai. Šakinės ministerijos, surinkusios trūkstamų specialistų poreikius, teiktų skatinamų studijų programų ar mokymosi programų pasiūlymus. Vyriausybė, atsižvelgdama į ministerijų siūlymus, įvertindama šalies ūkinės, socialinės ir kultūrinės plėtros bei valstybės finansines galimybes, kasmet tvirtintų prioritetinių studijų ar mokymosi programų sąrašą, į kurias įstojusiems studentams būtų skiriamos tikslinės stipendijos. Tokias stipendijas asmenys galėtų gauti ir išlaikyti tol, kol atitiktų Vyriausybės nustatytus reikalavimus. Paskyrus tikslinę stipendiją pagal jos skyrimo metais patvirtintą prioritetinių studijų ar mokymosi programų sąrašą, ji būtų mokama asmenims visą jų studijų laikotarpį, nepaisant to, kad kitais metais Vyriausybė atitinkamos studijų ar mokymosi programos nebeįtrauktų į prioritetinių programų sąrašą. Taip būtų užtikrinamas nuoseklumas ir asmenų, pasirinkusių atitinkamą studijų ar mokymosi programą, teisėti lūkesčiai.
Tokie siūlomi Įstatymų projektais pakeitimai sukurs prielaidas strateginio ilgalaikio požiūrio į specialybes, kurios reikalingos tolesniam sėkmingam Lietuvos ekonomikos tvariam augimui, atsiradimui. Leis sistemingai planuoti ir sudaryti galimybes visoms šakinėms ministerijoms įsitraukti į atitinkamų specialistų ruošimo skatinimą, taip pat stiprins karjeros orientavimo sistemą. 5. Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai, galimos neigiamos priimtų įstatymų pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta Neigiamų priimtų Įstatymų projektų pasekmių nenumatoma. 6. Kokią įtaką priimti įstatymai turės kriminogeninei situacijai, korupcijai Priimti Įstatymų projektai neigiamos įtakos kriminogeninei situacijai ir korupcijai neturės. 7. Kaip įstatymų įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai Įgyvendinant įstatymus ir padidėjus stojimui į verslui reikalingas specialybes, tikėtina nuosekli verslo plėtra, lengvesnis užsienio investuotojų pritraukimas. Didesnė ruošiamų specialistų ir darbo rinkos poreikių atitiktis užtikrintų lengvesnį asmenų įsiliejimą į darbo rinką. Atitinkamos stipendijos į reikalingas specialybes paskatins stoti geriau studijoms ir mokymui pasirengusius asmenis. 8. Įstatymo inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios Siekiant Įstatymų projektuose siūlomus pakeitimus inkorporuoti į teisinę sistemą, priimti naujų, pakeisti ar pripažinti netekusiais galios galiojančių įstatymų nereikės. 9.
kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, o įstatymų projektų sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka Įstatymų projektai parengti laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos įstatymo, Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų teisės norminių aktų rengimo tvarkos įstatymo reikalavimų, atitinka bendrinės lietuvių kalbos normas. Įstatymų projektais nesiūloma įtraukti naujų sąvokų. 10. Ar įstatymų projektai atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus Įstatymų projektai atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus. 11. Jeigu įstatymams įgyvendinti reikia įgyvendinamųjų teisės aktų, – kas ir kada juos turėtų priimti Priėmus Įstatymų projektus, Vyriausybė turės patvirtinti tikslinių stipendijų skyrimo ir mokėjimo tvarką, studijų prioritetinių krypčių, grupių ar studijų programų grupių bei prioritetinių formaliojo profesinio mokymo programų nustatymo tvarką. Kiekvienais metais Vyriausybės nutarimu turės būti patvirtintas studijų prioritetinių krypčių, grupių ar studijų programų grupių bei prioritetinių formaliojo profesinio mokymo programų sąrašas. Turės būti patikslinti Vyriausybės nutarimu patvirtinti Valstybinio studijų fondo nuostatai, taip pat, prireikus, pakeisti kiti ar priimti nauji įgyvendinamieji teisės aktai. 12. Kiek valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymams įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti (pateikiami prognozuojami rodikliai einamaisiais ir artimiausiais 3 biudžetiniais metais) Įstatymų projektuose numatytoms nuostatoms įgyvendinti reikės valstybės biudžeto lėšų. Lėšos būtų skiriamos tik atsižvelgiant į valstybės finansines galimybes. 13.
Rengiant Įstatymų projektus gauti šių organizacijų vertinimai ir pasiūlymai: Lietuvos švietimo taryba, Lietuvos universitetų rektorių konferencija, Lietuvos kolegijų direktorių konferencija, Lietuvos studentų sąjunga, Lietuvos moksleivių sąjunga, Lietuvos profesinio mokymo įstaigų asociacija, VšĮ „Investuok Lietuvoje“. Visos pastabas pateikusios organizacijos iš esmės pritarė siūlomoms pataisoms. Atsižvelgus į gautus pasiūlymus buvo papildomai įtvirtinta, jog nustatant valstybei reikalingų, bet mažiau patrauklių profesijų sąrašą, remiamasi ir nacionalinės žmogiškųjų išteklių stebėsenos informacija, Vyriausybės nustatytas prioritetines mokslo tiriamosios ir eksperimentinės plėtros ir inovacijų raidos kryptis ir jų prioritetus, regioninės plėtros poreikius. Tikslinės stipendijos skiriamos asmenims, įstojusiems ir į valstybės nefinansuojamas su studijų stipendija studijas, taip pat antrosios studijų pakopos studentams. Neatsižvelgta į pasiūlymą įstatyme įtvirtinti imperatyvią normą, kad tikslinės stipendijos mokamos ne rečiau kaip kartą per mėnesį. Įprastas studijų ciklas susideda iš semestrų, kuomet yra įvertinami asmenų akademiniai pasiekimai. Dabartinė formuluotė „ne rečiau kaip kartą per pusę metų“ leidžia stipendijas mokėti ir dažniau, jei tokį poįstatyminį reguliavimą pasirinktų Vyriausybė. 14. Reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiems projektams įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno „Eurovoc“ terminus, temas bei sritis Reikšminiai Įstatymų projektų žodžiai: „stipendija“, „tikslinė stipendija“. 15. Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai Nėra.
Respublikos Prezidentas Gitanas Nausėda [1] https://strata.gov.lt/images/tyrimai/20191231_zmogiskasis_kapitalas_lietuvoje.pdf [2] https://strata.gov.lt/lt/apie-mus/projektai/pedagogu-poreikio-planavimo-sistemos-tobulinimas [3] https://investlithuania.com/wp-content/uploads/2018/03/IRT-specialistai-Lietuvoje.pdf (IRT – informacinių ir ryšių technologijų). [4] https://bakalauras.lamabpo.lt/populiariausios-studiju-programos-2/ [5] https://bakalauras.lamabpo.lt/2019-m-priimtuju-i-programas-skaiciaus-kaita/ [6] https://www.vkontrole.lt/audito_ataskaitos.aspx?tipas=2
2020-05-26
Vilnius Įvertinę įstatymo projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklių reikalavimams, teikiame šias pastabas:
straipsnio 10¹ dalis tikslintina atsižvelgiant į šiuos argumentus:
nustato prioritetines studijų kryptis (kaip nurodyta šios dalies pirmajame sakinyje), ar, vis dėlto, studijų prioritetines kryptis, grupes ar studijų programų grupes (kaip nurodyta trečiajame sakinyje). Atsižvelgiant į tai, kad studijų krypčių grupėje yra labai daug studijų programų, svarstytina, ar būtų tikslinga ir pagrįsta prioritetine nustatyti visą studijų krypčių grupę, kas, savo ruožtu, pareikalautų valstybės biudžeto lėšų visiems šioje studijų krypčių grupėje studijuojantiems asmenims. Galbūt tikslinga būtų nustatyti, kad Vyriausybė nustato prioritetines studijų kryptis, studijų programų grupes ar konkrečias studijų programas;
finansuojamas ar nefinansuojamas su studijų stipendiją vietas, neatsižvelgiant į kitas gaunamas stipendijas ar paramą“ siūlome rašyti žodžius „neatsižvelgiant į studijų vietos finansavimo pobūdį bei į studento gaunamas kitas stipendijas ar paramą“;
įpareigojimo Vyriausybei kasmet nustatyti prioritetines studijų kryptis, studijų programas ar jų grupes turinį, t.y. reikėtų nustatyti aiškius terminus, iki kada Vyriausybė turi priimti atitinkamus sprendimus, įgalinančius būsimus studentus planuoti savo stojimą į atitinkamas aukštųjų mokyklų studijų programas.
Galbūt tikslinga, šio sprendimo priėmimą sieti su keičiamo įstatymo 77 straipsnio 3 dalyje numatytu Vyriausybės sprendimu dėl atitinkamais metais priimamų trumposios pakopos, pirmosios pakopos ir vientisųjų studijų, antrosios pakopos, doktorantūros, profesinių studijų vietų, studijų stipendijų preliminarų skaičių ir skiriamą valstybės finansavimo, kuris priimamas iki kiekvienų metų balandžio 2 dienos;
tikslinės stipendijos mokėjimo tvarką, t.y. nėra aišku, ar pirmoji tikslinė stipendija būtų mokama prieš pirmąjį semestrą, ar, vis dėlto, po pirmosios egzaminų sesijos, atsižvelgiant į tai, ar studentas negavo akademinių skolų (atitinkamu principu mokant ir tolimesnes stipendijas). 2. Projekto pavadinime visi žodžiai turi būti rašomi didžiosiomis raidėmis. 3. Projekto 3 straipsnio:
skaičius „išskyrus šio straipsnio 2 dalį“;
įsigaliojimo parengia ir patvirtina teisės aktus, reikalingus šio įstatymo nuostatoms įgyvendinti“ įrašytini žodžiai „iki 2020 m. gruodžio 31 d. patvirtina šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus“. 4.
nurodytas projekto 2 straipsniu keičiamo įstatymo 82 straipsnio 1 dalies 1 punkto pakeitimo turinys. 5. Atsižvelgiant į tai, kad įstatymo projekto įgyvendinimui reikės papildomų valstybės biudžeto lėšų, dėl siūlomo reguliavimo siūlome gauti Vyriausybės, kaip valstybė biudžeto planuotojos, išvadą. Departamento direktorius Andrius Kabišaitis J. Jarmakovič, tel. (8 5)
E. Mušinskis, tel. (8
5) 239 6356, el. p. [email protected]
2020-06-18
Vilnius Įvertinę įstatymo projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklių reikalavimams, teikiame šią pastabą: Projekto 2 straipsniu keičiamo įstatymo
prioritetines studijų kryptis, krypčių grupes ar studijų programų grupes. Atsižvelgiant į tai, kad studijų krypčių grupėje yra labai daug studijų programų, svarstytina, ar būtų tikslinga ir pagrįsta prioritetine nustatyti visą studijų krypčių grupę, kas, savo ruožtu, pareikalautų valstybės biudžeto lėšų visiems šioje studijų krypčių grupėje studijuojantiems asmenims. Galbūt tikslinga būtų nustatyti, kad Vyriausybė nustato prioritetines studijų kryptis, studijų programų grupes ar konkrečias studijų programas. Departamento direktorius Andrius Kabišaitis J. Jarmakovič, tel. (8 5)
E. Mušinskis, tel. (8
5) 239 6356, el. p. [email protected]
Švietimo ir mokslo komitetas
straipsnių PAKEITIMO ĮSTATYMo projekto XIIIP-4884 2020-06-10
dalyvavo: Komiteto pirmininkas Eugenijus Jovaiša, Komiteto pirmininko pavaduotojas Vytautas Juozapaitis, Komiteto nariai: Viktorija Čmilytė – Nielsen, Liudas Jonaitis, Dainius Kepenis, Radvilė Morkūnaitė – Mikulėnienė, Aušra Papirtienė, Edmundas Pupinis, Levutė Staniuvienė, Gintaras Steponavičius. Švietimo ir mokslo komiteto biuro vedėja Lina Vingrytė, mentoriai Rūta Norkienė, Kęstutis Kaminskas, patarėjos Justina Paukštė, Aistė Kairienė, Rūta Steponėnienė, padėjėja Girmantė Petrauskaitė. Kviestieji asmenys:
Švietimo, mokslo ir sporto ministras dr. Algirdas Monkevičius, Švietimo, mokslo ir sporto viceministras prof. habil dr. Valdemaras Razumas, Lietuvos kolegijų direktorių konferencijos prezidentas Nerijus Varnas, Lietuvos Respublikos Prezidento patarėjas Paulius Baltokas, Lietuvos universitetų rektorių konferencijos prezidentas Eugenijus Valatka, Švietimo tarybos pirmininkė Saulė Mačiukaitė – Žvinienė, Lietuvos studentų sąjungos vadovas Eigirdas Sarkanas. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. Seimo Teisės Departamentas 2020-05-26 Įvertinę įstatymo projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklių reikalavimams, teikiame šias pastabas: 1.
Projekto
atsižvelgiant į šiuos argumentus:
Galbūt tikslinga, šio sprendimo priėmimą sieti su keičiamo įstatymo 77 straipsnio 3 dalyje numatytu Vyriausybės sprendimu dėl atitinkamais metais priimamų trumposios pakopos, pirmosios pakopos ir vientisųjų studijų, antrosios pakopos, doktorantūros, profesinių studijų vietų, studijų stipendijų preliminarų skaičių ir skiriamą valstybės finansavimo, kuris priimamas iki kiekvienų metų balandžio 2 dienos;
Argumentai: Siūloma pritarti pirmai ir trečiai pastabos daliai. Trečiai ir ketvirtai pastabos daliai - nepritarti. Siūloma tikslinių stipendijų teikimo tvarką konkrečiau reglamentuoti Vyriausybės tvarkoje. Pasiūlymas: Patikslinti
: „10¹.
Vyriausybės nustatyta tvarka iš valstybės biudžeto lėšų tikslinės stipendijos gali būti mokamos studentams, įstojusiems į Vyriausybės nustatytų prioritetinių studijų krypčių, krypčių grupių ar studijų programų grupių valstybės finansuojamas studijų vietas ar nefinansuojamas studijų vietas su studijų stipendija, neatsižvelgiant į kitas gaunamas stipendijas ar paramą. Tikslinė stipendija mokama neturintiems akademinių skolų studentams ne rečiau kaip kartą per pusę metų visą studijų laikotarpį, bet ne ilgiau kaip studijų programoje nustatyta studijų trukmė. Atitinkamų metų trumposios pakopos, pirmosios pakopos, antrosios pakopos ir vientisųjų studijų prioritetines kryptis, krypčių grupes ar studijų programų grupes nustato Vyriausybė iki kiekvienų metų balandžio 2 dienos, atsižvelgdama į ministerijų pasiūlymus, valstybės ūkinės, socialinės, kultūrinės ir regioninės plėtros poreikius, nacionalinės žmogiškųjų išteklių stebėsenos informaciją, Vyriausybės nustatytas prioritetines mokslo tiriamosios ir eksperimentinės plėtros ir inovacijų raidos kryptis ir jų prioritetus bei valstybės finansines galimybes. Tikslines stipendijas administruoja Valstybinis studijų fondas.“
pavadinime visi žodžiai turi būti rašomi didžiosiomis raidėmis. Pritarti
3 straipsnio:
Pasiūlymas: Patikslinti 3 straipsnį ir jį išdėstyti taip:3 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas ir įgyvendinimas „1. Šis įstatymas, išskyrus šio straipsnio 2 dalį, įsigalioja 2021 m. sausio 1 d. 2.
Respublikos Vyriausybė iki 2020 m. gruodžio 31 d. patvirtina šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus.“
lyginamajame variante ne visiškai tiksliai nurodytas projekto 2 straipsniu keičiamo įstatymo 82 straipsnio 1 dalies 1 punkto pakeitimo turinys. Pritarti Pasiūlymas:
į tai, kad įstatymo projekto įgyvendinimui reikės papildomų valstybės biudžeto lėšų, dėl siūlomo reguliavimo siūlome gauti Vyriausybės, kaip valstybė biudžeto planuotojos, išvadą. Nepritarti Argumentai: tikslinėms stipendijoms lėšos yra numatytos valstybės biudžete, jos tik šiuo metu vadinasi kitaip. Pvz. mokytojų rengimo programose yra nustatytos padidintos stipendijos, papildomas stipendijas skiria šakinės ministerijos. 3. Piliečių, asociacijų, politinių partijų, lobistų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: nėra. 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai:
p. Lietuvos kolegijų direktorių konferencija82 10¹ LKDK siūlymu tikslinės studijų stipendijos būtų skiriamos geriausiai besimokantiems studentams, atsižvelgiant tik į studijuojančiųjų studijų rezultatus skirti, nediferencijuojant jų pagal finansavimo pobūdį. Manytume, jog LR Prezidentūros siūloma įstatymo pataisa yra tikslintina, kadangi asmuo studijuojantis savo lėšomis ir demonstruojantis puikius studijų rezultatus, negalėtų pretenduoti į valstybės skiriamą tikslinę stipendiją. Tikslines studijų stipendijas skiriant studijuojantiems studentams neatsižvelgus į jų studijų finansavimo formą, valstybės skiriama stipendija būtų skiriama teisingiau. Toks skatinimas būtų veiksmingesnis, nes asmenys būtų skatinami ne tik rinktis studijuoti valstybei trūkstamas studijų programas, bet ir siekti aukščiausių studijų rezultatų.
Taigi, LKDK pasiūlyta 82 straipsnio 10¹ dalies formuluotė padėtų lengviau pasiekti šiomis tikslinėmis stipendijomis siekiamo tikslo t. y. skatinti asmenis rinktis studijuoti valstybės poreikį atitinkančias studijų programas, o tuo pačiu ir siekti kuo aukštesnių rezultatų studijų metu, tačiau neeliminuotų iš proceso studijas finansuojančių savo lėšomis, nediskriminuotų asmenų pagal jų studijų finansavimo pobūdį. Taip pat pastebėtume, jog tikslinių stipendijų skyrimas tik valstybės finansuojamose vietose studijuojantiems nebūtų toks veiksmingas, nes asmenys įstoję į finansuojamas vietas jau gauna valstybės paramą - studijų kainą. Atsižvelgiant į aukščiau nurodytus argumentus, kreipiamės į LR Seimo Švietimo ir mokslo komitetą su prašymu pritarti būtent LKDK siūlomai Įstatymo 82 straipsnio 10¹ dalies formuluotei. Pasiūlymas:
Siūloma patikslinti 82 straipsnį 10¹ dalį ir ją išdėstyti taip:
„10¹. Vyriausybės nustatyta tvarka tikslinės stipendijos gali būti mokamos geriausiems
studentams, įstojusiems į Vyriausybės nustatytas studijų prioritetines kryptis valstybės finansuojamas vietas, neatsižvelgiant į kitas gaunamas stipendijas ar paramą. Tikslinė stipendija mokama neturintiems akademinių skolų studentams ne rečiau kaip kartą per pusmetį visą studijų laikotarpį, bet ne ilgiau nei studijų programoje nustatyta studijų trukmė. Atitinkamų metų trumposios pakopos, pirmosios pakopos ir vientisųjų studijų prioritetines kryptis, grupes ar studijų programų grupes nustato Vyriausybė, atsižvelgdama į ministerijų bei savivaldybes atstovaujančios asociacijos pasiūlymus ir valstybės ūkinės socialinės ir kultūrinės plėtros poreikius bei valstybės finansines galimybes.
Tikslines stipendijas administruoja Valstybinis studijų fondas.“ Nepritarti Argumentai: Tikslinės stipendijos skiriamos valstybės finansuojamose vietose studijuojantiems studentams, tose studijų vietose kuriose parengiami Valstybei reikalingi specialistai. 5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai: nėra. 6. Seimo paskirtų papildomų komitetų /komisijų pasiūlymai: nėra. 7. Komiteto sprendimas ir pasiūlymai:
XIIIP-4884(2) patobulintam pagal Teisės departamento pastabas ir siūlyti Seimui svarstyti. 8. Balsavimo rezultatai: už – bendru sutarimu. 9. Komiteto paskirti pranešėjai: Eugenijus Jovaiša. 10. Komiteto narių atskiroji nuomonė: nėra. PRIDEDAMA. Komiteto siūlomas Įstatymo projektas XIIIP-4884(2) ir jo lyginamasis variantas. Komiteto pirmininkas Eugenijus Jovaiša Švietimo ir mokslo komiteto biuro mentorė Rūta Norkienė