Projekto lyginamasis variantas P rojekto lyginamasis variantas Lietuvos respublikos
ĮSTATYMO Nr. IX-985 7, 10, 12 IR 14 straipsnių pakeitimo
straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: „Vyriausiąją rinkimų komisiją sudaro Seimas po eilinių ar pirmalaikių Seimo rinkimų praėjus ne mažiau kaip 140 ir ne daugiau kaip 200 dienų. Tas pats asmuo Vyriausiosios rinkimų komisijos nariu gali būti skiriamas ne daugiau kaip du kartus iš eilės.“
straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip:
„3. Vyriausioji rinkimų komisija sudaroma iš:
1) komisijos pirmininko;
Teisėjų tarybos pasiūlytų dviejų aukštąjį universitetinį teisinį išsilavinimą turinčių asmenų, kuriuos Seimas skiria slaptu balsavimu;
3) Lietuvos teisininkų draugijos pasiūlytų dviejų aukštąjį universitetinį teisinį išsilavinimą turinčių asmenų, kuriuos Seimas skiria slaptu balsavimu;
4) Lietuvos advokatūros pasiūlytų dviejų aukštąjį universitetinį teisinį išsilavinimą turinčių asmenų, kuriuos Seimas skiria slaptu balsavimu;45 ) Respublikos Prezidento pasiūlytų dviejų aukštąjį universitetinį išsilavinimą turinčių asmenų, kuriuos Seimas skiria slaptu balsavimu ; . 5) partijų, gavusių Seimo narių mandatų daugiamandatėje rinkimų apygardoje, pasiūlytų asmenų, turinčių aukštąjį universitetinį išsilavinimą ir darbo rinkimų komisijose patirties .“
3Pripažinti 7 straipsnio 4 dalį netekusia galios. „4. Partijos (koalicijos), gavusios Seimo narių mandatų daugiamandatėje
rinkimų apygardoje, nuo vieno šio daugiamandatėje rinkimų apygardoje iškeltų kandidatų sąrašo (jungtinio sąrašo) turi teisę iki Vyriausiosios rinkimų komisijos sudarymo pasiūlyti į ją po vieną atstovą.“
4Pripažinti 7 straipsnio 5 dalį netekusia galios. „5.
„5. Jeigu partijų pasiūlyti kandidatai atitinka šio Įstatymo 6
straipsnyje ir šio straipsnio 3 dalies 5 punkte nustatytus reikalavimus, Seimas negali pasiūlytų kandidatūrų atmesti.“
5Pripažinti 7 straipsnio 6 dalį netekusia galios. „6. Visais atvejais asmenų, paskirtų į Vyriausiąją rinkimų komisiją iš
teisingumo ministro, Respublikos Prezidento ir Lietuvos teisininkų draugijos pasiūlytų kandidatūrų, turi būti ne mažiau kaip politinių partijų (koalicijų) pasiūlytų Vyriausiosios rinkimų komisijos narių. Jeigu šių asmenų yra mažiau, Komisija padidinama po lygiai iš teisingumo ministro, Lietuvos teisininkų draugijos pasiūlytų kandidatūrų .“
6Pakeisti 7 straipsnio 8 dalį ir ją išdėstyti taip:
„
teisingumo ministro, Respublikos Prezidento ir Lietuvos teisininkų draugijos siūlymu paskirti jos nariai, jeigu jie yra partijų nariai, darbo Vyriausiojoje rinkimų komisijoje laikotarpiu turi sustabdyti savo narystę partijose ir negali dalyvauti jų veikloje. Vyriausiosios rinkimų komisijos pirmininku ir nariais negali būti skiriami buvę politinių partijų nariai, jeigu nuo jų narystės partijoje (-se) nutraukimo dienos nėra praėję mažiau kaip treji metai. Vyriausiosios rinkimų komisijos pirmininkas ir Vyriausiosios rinkimų komisijos nariai tol, kol eina savo pareigas, negali tapti politinės partijos nariais ar būti politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojais.“
Pripažinti 10 straipsnio 1 dalies 11 punktą netekusia galios. „11) Seimas priima nutarimą atleisti jį iš Vyriausiosios rinkimų komisijos narių pagal partijos (koalicijos) motyvuotą teikimą atšaukti pasiūlytą atstovą.“
straipsnio pakeitimas
12 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip: „2. Vyriausiosios rinkimų komisijos sprendimai priimami atviru balsavimu posėdyje dalyvaujančių komisijos narių balsų dauguma. Kai balsai pasidalija po lygiai, lemia komisijos pirmininko balsas.
Vyriausiosios rinkimų komisijos narys, kurį į šią komisiją pasiūlė politinė partija (koalicija), nedalyvauja Vyriausiajai rinkimų komisijai rengiant, svarstant ir priimant sprendimus dėl šios politinės partijos (koalicijos) rinkimuose keliamo kandidato registravimo, atsisakymo kandidatą registruoti, kandidato registravimo panaikinimo, šios politinės partijos (koalicijos) jungtinio kandidatų sąrašo paskelbimo atšaukimo, dėl šiurkštaus įstatymų pažeidimo, galinčio turėti įtakos valstybės biudžeto asignavimų skyrimui politinei partijai.“
ir ją išdėstyti taip: „3. Spręsdami dėl kandidatų į Respublikos Prezidentus, Seimo, Europos Parlamento ar savivaldybių tarybų narius registravimo, taip pat dėl rinkimų ar referendumo galutinių rezultatų nustatymo, komisijos nariai balsuoja „už“ arba „prieš“ pateiktą sprendimo projektą, susilaikyti neleidžiama.“
straipsnio pakeitimas
ir ją išdėstyti taip: „1. Vyriausiosios rinkimų komisijos pirmininkas turi du pavaduotojus. Juos iš savo narių renka Vyriausioji rinkimų komisija savo posėdyje Reglamento nustatyta tvarka. Pirmininko pavaduotojai renkami iš narių, kuriuos į Vyriausiąją rinkimų komisiją pasiūlė teisingumo ministras, Respublikos Prezidentas arba Lietuvos teisininkų draugija.“
2Pakeisti 14 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip:
„3. Jeigu nei komisijos pirmininkas, nei pirmininko pavaduotojas negali
eiti komisijos pirmininko pareigų, šias pareigas eina komisijos narys, kurį paskiria Vyriausioji rinkimų komisija.“ iš teisingumo ministro arba Lietuvos teisininkų draugijos į komisiją pasiūlytų narių.“
Įsigaliojus šiam Įstatymui, iki šio Įstatymo įsigaliojimo sudarytos Vyriausiosios rinkimų komisijos įgaliojimai tęsiasi, kol vadovaujantis šio Įstatymo 7 straipsniu bus sudaryta naujos sudėties Vyriausioji rinkimų komisija.
Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas Teikia Ramūnas Karbauskis Tadas Langaitis Agnė Širinskienė Rima Baškienė
Projekto lyginamasis variantas P rojekto XIIIP-488 (2) lyginamasis variantas Lietuvos respublikos
ĮSTATYMO Nr. IX-985 7, 10, 12 IR 14 straipsnių pakeitimo
pakeitimas
straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: „Vyriausiąją rinkimų komisiją sudaro Seimas po eilinių ar pirmalaikių Seimo rinkimų praėjus ne mažiau kaip 140 ir ne daugiau kaip 200 dienų. Tas pats asmuo Vyriausiosios rinkimų komisijos pirmininku ir nariu gali būti skiriamas ne daugiau kaip du kartus iš eilės.“
straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip:
„3. Vyriausioji rinkimų komisija sudaroma iš:
1) komisijos pirmininko;
Teisėjų tarybos pasiūlytų dviejų aukštąjį universitetinį teisinį išsilavinimą turinčių asmenų, kuriuos Seimas skiria slaptu balsavimu;
3) Lietuvos teisininkų draugijos pasiūlytų dviejų aukštąjį universitetinį teisinį išsilavinimą turinčių asmenų, kuriuos Seimas skiria slaptu balsavimu;
4) Lietuvos advokatūros pasiūlytų dviejų aukštąjį universitetinį teisinį išsilavinimą turinčių asmenų, kuriuos Seimas skiria slaptu balsavimu;45 ) Respublikos Prezidento pasiūlytų dviejų aukštąjį universitetinį išsilavinimą turinčių asmenų, kuriuos Seimas skiria slaptu balsavimu ; . 5) partijų, gavusių Seimo narių mandatų daugiamandatėje rinkimų apygardoje, pasiūlytų asmenų, turinčių aukštąjį universitetinį išsilavinimą ir darbo rinkimų komisijose patirties .“
3Pripažinti 7 straipsnio 4 dalį netekusia galios. „4. Partijos (koalicijos), gavusios Seimo narių mandatų daugiamandatėje
rinkimų apygardoje, nuo vieno šio daugiamandatėje rinkimų apygardoje iškeltų kandidatų sąrašo (jungtinio sąrašo) turi teisę iki Vyriausiosios rinkimų komisijos sudarymo pasiūlyti į ją po vieną atstovą.“
4Pripažinti 7 straipsnio 5 dalį netekusia galios. „5.
„5. Jeigu partijų pasiūlyti kandidatai atitinka šio Įstatymo 6
straipsnyje ir šio straipsnio 3 dalies 5 punkte nustatytus reikalavimus, Seimas negali pasiūlytų kandidatūrų atmesti.“
5Pripažinti 7 straipsnio 6 dalį netekusia galios. „6. Visais atvejais asmenų, paskirtų į Vyriausiąją rinkimų komisiją iš
teisingumo ministro, Respublikos Prezidento ir Lietuvos teisininkų draugijos pasiūlytų kandidatūrų, turi būti ne mažiau kaip politinių partijų (koalicijų) pasiūlytų Vyriausiosios rinkimų komisijos narių. Jeigu šių asmenų yra mažiau, Komisija padidinama po lygiai iš teisingumo ministro, Lietuvos teisininkų draugijos pasiūlytų kandidatūrų .“
6Pakeisti 7 straipsnio 8 dalį ir ją išdėstyti taip:
„
teisingumo ministro, Respublikos Prezidento ir Lietuvos teisininkų draugijos siūlymu paskirti jos nariai, jeigu jie yra partijų nariai, darbo Vyriausiojoje rinkimų komisijoje laikotarpiu turi sustabdyti savo narystę partijose ir negali dalyvauti jų veikloje. Vyriausiosios rinkimų komisijos pirmininku ir šios komisijos nariais negali būti skiriami politinių partijų ir politinių organizacijų nariai, jeigu nuo jų narystės pasibaigimo nepraėjo mažiau kaip treji metai. Vyriausiosios rinkimų komisijos pirmininkas ir Vyriausiosios rinkimų komisijos nariai tol, kol eina savo pareigas, negali tapti politinės partijos nariais ar būti politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojais.“
Pripažinti 10 straipsnio 1 dalies 11 punktą netekusia galios. „11) Seimas priima nutarimą atleisti jį iš Vyriausiosios rinkimų komisijos narių pagal partijos (koalicijos) motyvuotą teikimą atšaukti pasiūlytą atstovą.“
straipsnio pakeitimas
12 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip: „2. Vyriausiosios rinkimų komisijos sprendimai priimami atviru balsavimu posėdyje dalyvaujančių komisijos narių balsų dauguma. Kai balsai pasidalija po lygiai, lemia komisijos pirmininko balsas.
Vyriausiosios rinkimų komisijos narys, kurį į šią komisiją pasiūlė politinė partija (koalicija), nedalyvauja Vyriausiajai rinkimų komisijai rengiant, svarstant ir priimant sprendimus dėl šios politinės partijos (koalicijos) rinkimuose keliamo kandidato registravimo, atsisakymo kandidatą registruoti, kandidato registravimo panaikinimo, šios politinės partijos (koalicijos) jungtinio kandidatų sąrašo paskelbimo atšaukimo, dėl šiurkštaus įstatymų pažeidimo, galinčio turėti įtakos valstybės biudžeto asignavimų skyrimui politinei partijai.“
ir ją išdėstyti taip: „3. Spręsdami dėl kandidatų į Respublikos Prezidentus, Seimo, Europos Parlamento ar savivaldybių tarybų narius registravimo, taip pat dėl rinkimų ar referendumo galutinių rezultatų nustatymo, komisijos nariai balsuoja „už“ arba „prieš“ pateiktą sprendimo projektą, susilaikyti neleidžiama.“
straipsnio pakeitimas
ir ją išdėstyti taip: „1. Vyriausiosios rinkimų komisijos pirmininkas turi du pavaduotojus. Juos iš savo narių renka Vyriausioji rinkimų komisija savo posėdyje Reglamento nustatyta tvarka. Pirmininko pavaduotojai renkami iš narių, kuriuos į Vyriausiąją rinkimų komisiją pasiūlė teisingumo ministras, Respublikos Prezidentas arba Lietuvos teisininkų draugija.“
2Pakeisti 14 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip:
„3. Jeigu nei komisijos pirmininkas, nei pirmininko pavaduotojas negali
eiti komisijos pirmininko pareigų, šias pareigas eina komisijos narys, kurį paskiria Vyriausioji rinkimų komisija.“ iš teisingumo ministro arba Lietuvos teisininkų draugijos į komisiją pasiūlytų narių.“
Įstatymo taikymas Įsigaliojus šiam Įstatymui, iki šio Įstatymo įsigaliojimo sudarytos Vyriausiosios rinkimų komisijos įgaliojimai tęsiasi, kol vadovaujantis Vyriausiosios rinkimų komisijos įstatymo 7 straipsniu bus sudaryta naujos sudėties Vyriausioji rinkimų komisija. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas Teikia Ramūnas Karbauskis Tadas Langaitis Agnė Širinskienė Rima Baškienė Arvydas Nekrošius
Projekto lyginamasis variantas P rojekto Nr. XIIIP-488 (3) lyginamasis variantas Lietuvos respublikos
ĮSTATYMO Nr. IX-985 7, 10, 12 ir 14 straipsnių pakeitimo
pakeitimas
straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: „
rinkimų praėjus ne mažiau kaip 140 ir ne daugiau kaip 200 dienų. Tas pats asmuo Vyriausiosios rinkimų komisijos pirmininku ar nariu gali būti skiriamas ne daugiau kaip du kartus iš eilės. “
straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip:
„3. Vyriausioji rinkimų komisija sudaroma iš:
1) komisijos pirmininko;
Teisėjų tarybos pasiūlytų dviejų trijų aukštąjį universitetinį teisinį išsilavinimą ir darbo apylinkės, apygardos ar savivaldybės rinkimų komisijose patirties turinčių asmenų, kuriuos Seimas skiria slaptu balsavimu;
3) Lietuvos teisininkų draugijos pasiūlytų dviejų trijų aukštąjį universitetinį teisinį išsilavinimą ir darbo apylinkės, apygardos ar savivaldybės rinkimų komisijose patirties turinčių asmenų, kuriuos Seimas skiria slaptu balsavimu;
4) Respublikos Prezidento pasiūlytų dviejų aukštąjį universitetinį išsilavinimą turinčių asmenų, kuriuos Seimas skiria slaptu balsavimu ; . 5) partijų, gavusių Seimo narių mandatų daugiamandatėje rinkimų apygardoje, pasiūlytų asmenų, turinčių aukštąjį universitetinį išsilavinimą ir darbo rinkimų komisijose patirties. “
7 straipsnio 4, 5 ir 6 dalis. „
daugiamandatėje rinkimų apygardoje, nuo vieno šio daugiamandatėje rinkimų apygardoje iškeltų kandidatų sąrašo (jungtinio sąrašo) turi teisę iki Vyriausiosios rinkimų komisijos sudarymo pasiūlyti į ją po vieną atstovą. “ „ 5.
Jeigu partijų pasiūlyti kandidatai atitinka šio Įstatymo 6 straipsnyje ir šio straipsnio 3 dalies 5 punkte nustatytus reikalavimus, Seimas negali pasiūlytų kandidatūrų atmesti. “
„6. Visais atvejais asmenų, paskirtų į Vyriausiąją rinkimų komisiją iš
teisingumo ministro, Respublikos Prezidento ir Lietuvos teisininkų draugijos pasiūlytų kandidatūrų, turi būti ne mažiau kaip politinių partijų (koalicijų) pasiūlytų Vyriausiosios rinkimų komisijos narių. Jeigu šių asmenų yra mažiau, Komisija padidinama po lygiai iš teisingumo ministro, Lietuvos teisininkų draugijos pasiūlytų kandidatūrų .“
4Pakeisti 7 straipsnio 8 dalį ir ją išdėstyti taip:
„8. Vyriausiosios rinkimų komisijos pirmininkas, taip pat
teisingumo ministro, Teisėjų tarybos, Respublikos Prezidento ir Lietuvos teisininkų draugijos siūlymu paskirti jos nariai, jeigu jie yra partijų nariai, darbo Vyriausiojoje rinkimų komisijoje laikotarpiu turi sustabdyti savo narystę partijoje ir negali dalyvauti jos veikloje.“
5Pakeisti 7 straipsnio 10 dalį ir ją išdėstyti taip:
„10. Vyriausiosios rinkimų komisijos pirmininko ir narių pareigos
nesuderinamos su pareigomis kitose rinkimų ar referendumo komisijose, taip pat su politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojo pareigomis, taip pat su kandidato į Seimo narius, kandidato į Respublikos Prezidentus ir jo patikėtinio, kandidatų į savivaldybės tarybos narius ir jų atstovų, rinkimų ar referendumo stebėtojų statusu , ir taip pat su Lietuvos Respublikos piliečių iniciatyvinės grupės referendumui surengti nario statusu.“
Pakeisti
dalį ir ją išdėstyti taip: „1.
Vyriausiosios rinkimų komisijos pirmininko, pirmininko pavaduotojo ir nario įgaliojimai nutrūksta šiais pagrindais:
1) pasibaigė įgaliojimų laikas ir yra sudaryta bei prisiekusi naujos sudėties Vyriausioji rinkimų komisija;
2) jis miršta;
3) jis atsistatydina;
4) jis netenka Lietuvos Respublikos pilietybės;
5) jis pradeda eiti politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojo pareigas;
6) jis Seimo nutarimu yra atleistas iš pareigų vadovaujantis šio Įstatymo 7 straipsnio 12 dalimi;
7) teismas jį pripažįsta neveiksniu;
8) jam įsiteisėja teismo apkaltinamasis nuosprendis;
9) Seimas visų Seimo narių balsų dauguma pareiškia nepasitikėjimą juo;
10) Seimas priima nutarimą nutraukti Vyriausiosios rinkimų komisijos įgaliojimus pagal Konstitucinio Teismo išvadą, kad Vyriausiosios rinkimų komisijos nustatyti esminiai rinkimų rezultatai yra neteisingi arba kad jos veika neatitinka Seimo rinkimų ar Lietuvos Respublikos Prezidento rinkimų įstatymų ; . 11) Seimas priima nutarimą atleisti jį iš Vyriausiosios rinkimų komisijos narių pagal partijos (koalicijos) motyvuotą teikimą atšaukti pasiūlytą atstovą. “
straipsnio pakeitimas
12 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip: „2. Vyriausiosios rinkimų komisijos sprendimai priimami atviru balsavimu posėdyje dalyvaujančių komisijos narių balsų dauguma. Kai balsai pasidalija po lygiai, lemia komisijos pirmininko balsas.
Vyriausiosios rinkimų komisijos narys, kurį į šią komisiją pasiūlė politinė partija (koalicija), nedalyvauja Vyriausiajai rinkimų komisijai rengiant, svarstant ir priimant sprendimus dėl šios politinės partijos (koalicijos) rinkimuose keliamo kandidato registravimo, atsisakymo kandidatą registruoti, kandidato registravimo panaikinimo, šios politinės partijos (koalicijos) jungtinio kandidatų sąrašo paskelbimo atšaukimo, dėl šiurkštaus įstatymų pažeidimo, galinčio turėti įtakos valstybės biudžeto asignavimų skyrimui politinei partijai. “
ir ją išdėstyti taip: „3. Spręsdami dėl kandidatų į Respublikos Prezidentus, Seimo, Europos Parlamento ar savivaldybių tarybų narius registravimo, taip pat dėl rinkimų ar referendumo galutinių rezultatų nustatymo, komisijos nariai balsuoja „už“ arba „prieš“ pateiktą sprendimo projektą, susilaikyti neleidžiama.“
straipsnio pakeitimas
ir ją išdėstyti taip: „1. Vyriausiosios rinkimų komisijos pirmininkas turi du pavaduotojus. Juos iš savo narių renka Vyriausioji rinkimų komisija savo posėdyje Reglamento nustatyta tvarka. Pirmininko pavaduotojai renkami iš narių, kuriuos į Vyriausiąją rinkimų komisiją pasiūlė teisingumo ministras, Respublikos Prezidentas arba Lietuvos teisininkų draugija. “
2Pakeisti 14 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip:
„3. Jeigu nei komisijos pirmininkas, nei pirmininko pavaduotojas negali
eiti komisijos pirmininko pareigų, šias pareigas eina komisijos narys, kurį paskiria Vyriausioji rinkimų komisija iš teisingumo ministro arba Lietuvos teisininkų draugijos į komisiją pasiūlytų narių .“5 straipsnis. Įstatymo taikymas
komisijos įgaliojimai tęsiasi, kol vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausiosios rinkimų komisijos įstatymo 7 straipsniu bus sudaryta naujos sudėties Vyriausioji rinkimų komisija.
Vyriausiosios rinkimų komisijos nariu, jis gali pretenduoti būti paskirtas antrą kartą iš eilės. 3. Šio įstatymo 1 straipsnio 2 dalyje nustatytas darbo patirties reikalavimas Vyriausiosios rinkimų komisijos nariams netaikomas 2017 metais sudarant Vyriausiąją rinkimų komisiją. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas Teikia Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto vardu Komiteto pirmininko pavaduotojas Algis Strelčiūnas
DĖL
ir uždaviniai Lietuvos Respublikos Vyriausiosios rinkimų komisijos įstatymo Nr. IX-985 7, 10, 12 ir 14 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto (toliau – Įstatymo projektas) tikslas – keisti Vyriausiosios rinkimų komisijos sudarymo tvarką, panaikinant dalyvavimą politinių partijų deleguojamų narių Vyriausiosios rinkimų komisijos sudaryme ir nustatant, kad Vyriausiosios rinkimų komisijos pirmininku ir nariais negali būti skiriami buvę politinių partijų nariai, jeigu nuo jų narystės partijoje (-se) nutraukimo dienos nėra praėję mažiau kaip treji metai. 2. Įstatymo projekto iniciatoriai (institucija, asmenys ar piliečių įgalioti atstovai) ir rengėjai Įstatymo projektą parengė Seimo nariai. 3. Kaip šiuo metu yra reguliuojami Įstatymo projekte aptarti teisiniai santykiai Galiojančiame Vyriausios rinkimų komisijos įstatyme numatyta, kad Vyriausioji rinkimų komisija sudaroma iš: komisijos pirmininko, teisingumo ministro pasiūlytų dviejų aukštąjį universitetinį teisinį išsilavinimą turinčių asmenų, kuriuos Seimas skiria slaptu balsavimu;
Lietuvos teisininkų draugijos pasiūlytų dviejų aukštąjį universitetinį teisinį išsilavinimą turinčių asmenų, kuriuos Seimas skiria slaptu balsavimu; Respublikos Prezidento pasiūlytų dviejų aukštąjį išsilavinimą turinčių asmenų, kuriuos Seimas skiria slaptu balsavimu; partijų, gavusių Seimo narių mandatų daugiamandatėje rinkimų apygardoje, pasiūlytų asmenų, turinčių aukštąjį universitetinį išsilavinimą ir darbo rinkimų komisijose patirties. 4.
naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama Įstatymo projektu siūloma, kad VRK pirmininku ir nariais negali būti skiriami buvę politinių partijų nariai, jeigu nuo jų narystės partijoje (-se) nutraukimo dienos nėra praėję mažiau kaip treji metai. Vyriausiosios rinkimų komisijos nariai tol, kol eina savo pareigas, negali tapti politinės partijos nariais ar būti politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojais Tas pats asmuo Vyriausiosios rinkimų komisijos nariu gali būti skiriamas ne daugiau kaip du kartus iš eilės. Vyriausioji rinkimų komisija sudaroma iš: komisijos pirmininko; Teisėjų tarybos pasiūlytų dviejų aukštąjį universitetinį teisinį išsilavinimą turinčių asmenų, kuriuos Seimas skiria slaptu balsavimu; Lietuvos teisininkų draugijos pasiūlytų dviejų aukštąjį universitetinį teisinį išsilavinimą turinčių asmenų, kuriuos Seimas skiria slaptu balsavimu; Lietuvos advokatūros pasiūlytų dviejų aukštąjį universitetinį teisinį išsilavinimą turinčių asmenų, kuriuos Seimas skiria slaptu balsavimu; Respublikos Prezidento pasiūlytų dviejų aukštąjį universitetinį išsilavinimą turinčių asmenų, kuriuos Seimas skiria slaptu balsavimu. 5. Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai, galimos neigiamos priimto įstatymo pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta Įstatymo projekte numatytas teisinis reguliavimas suteiks Vyriausiosios rinkimų komisijos sprendimų priėmimo procesui daugiau skaidrumo. Neigiamų priimto Įstatymo pasekmių nenumatoma. 6. Kokią įtaką įstatymas turės kriminogeninei situacijai, korupcijai Įstatymas neigiamos įtakos kriminogeninei situacijai ir korupcijai neturės. 7. Kokią įtaką įstatymas tyrės verslo sąlygoms ir jo plėtrai Įstatymas įtakos verslo sąlygoms ir jo plėtrai neturės. 8.
inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios Priėmus Įstatymą, VTEK reikės atitinkamai pakeisti VTEK darbo reglamentą. 9. Įstatymo projekto atitiktis Valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų nuostatoms, sąvokų ir terminų įvertinimas Įstatymo projektas parengtas laikantis Valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymo nuostatų. 10. Įstatymo projekto atitiktis Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatoms ir Europos Sąjungos teisei Įstatymo projektas neprieštarauja Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatoms ir Europos Sąjungos teisei. 11. Įstatymo įgyvendinimui reikalingi įgyvendinamieji teisės aktai, juos priimti turintys subjektai. Priėmus Įstatymą, Vyriausiajai rinkimų komisijai reikės atitinkamai pakeisti VRK darbo reglamentą. 12. Kiek valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymui įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti Įstatymui įgyvendinti papildomų valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų nereikės. 13. Įstatymo projekto rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados Įstatymo projekto rengimo metu specialistų vertinimo ir išvadų neprašyta. 14. Reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiam projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno „Eurovoc“ terminus, temas ir sritis Reikšminiai Įstatymo projekto žodžiai, kurių reikia šiam Įstatymo projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą: „ Lietuvos advokatūra“. 15. Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai Nėra. Teikia:
Seimo nariai Ramūnas Karbauskis Tadas Langaitis Agnė Širinskienė Rima Baškienė
DĖL
ir uždaviniai Lietuvos Respublikos Vyriausiosios rinkimų komisijos įstatymo Nr. IX-985 7, 10, 12 ir 14 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto (toliau – Įstatymo projektas) tikslas – keisti Vyriausiosios rinkimų komisijos sudarymo tvarką, panaikinant dalyvavimą politinių partijų deleguojamų narių Vyriausiosios rinkimų komisijos sudaryme ir nustatant, Vyriausiosios rinkimų komisijos pirmininku ir šios komisijos nariais negali būti skiriami politinių partijų ir politinių organizacijų nariai, jeigu nuo jų narystės pasibaigimo nepraėjo mažiau kaip treji metai. 2. Įstatymo projekto iniciatoriai (institucija, asmenys ar piliečių įgalioti atstovai) ir rengėjai Įstatymo projektą parengė Seimo nariai. 3. Kaip šiuo metu yra reguliuojami Įstatymo projekte aptarti teisiniai santykiai Galiojančiame Vyriausios rinkimų komisijos įstatyme numatyta, kad Vyriausioji rinkimų komisija sudaroma iš: komisijos pirmininko, teisingumo ministro pasiūlytų dviejų aukštąjį universitetinį teisinį išsilavinimą turinčių asmenų, kuriuos Seimas skiria slaptu balsavimu;
Lietuvos teisininkų draugijos pasiūlytų dviejų aukštąjį universitetinį teisinį išsilavinimą turinčių asmenų, kuriuos Seimas skiria slaptu balsavimu; Respublikos Prezidento pasiūlytų dviejų aukštąjį išsilavinimą turinčių asmenų, kuriuos Seimas skiria slaptu balsavimu; partijų, gavusių Seimo narių mandatų daugiamandatėje rinkimų apygardoje, pasiūlytų asmenų, turinčių aukštąjį universitetinį išsilavinimą ir darbo rinkimų komisijose patirties. 4.
naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama Įstatymo projektu siūloma, kad VRK pirmininku ir nariais negali būti skiriami buvę politinių partijų nariai, jeigu nuo jų narystės partijoje (-se) nutraukimo dienos nėra praėję mažiau kaip treji metai. Vyriausiosios rinkimų komisijos nariai tol, kol eina savo pareigas, negali tapti politinės partijos nariais ar būti politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojais Tas pats asmuo Vyriausiosios rinkimų komisijos nariu gali būti skiriamas ne daugiau kaip du kartus iš eilės. Vyriausioji rinkimų komisija sudaroma iš: komisijos pirmininko; Teisėjų tarybos pasiūlytų dviejų aukštąjį universitetinį teisinį išsilavinimą turinčių asmenų, kuriuos Seimas skiria slaptu balsavimu; Lietuvos teisininkų draugijos pasiūlytų dviejų aukštąjį universitetinį teisinį išsilavinimą turinčių asmenų, kuriuos Seimas skiria slaptu balsavimu; Lietuvos advokatūros pasiūlytų dviejų aukštąjį universitetinį teisinį išsilavinimą turinčių asmenų, kuriuos Seimas skiria slaptu balsavimu; Respublikos Prezidento pasiūlytų dviejų aukštąjį universitetinį išsilavinimą turinčių asmenų, kuriuos Seimas skiria slaptu balsavimu. 5. Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai, galimos neigiamos priimto įstatymo pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta Įstatymo projekte numatytas teisinis reguliavimas suteiks Vyriausiosios rinkimų komisijos sprendimų priėmimo procesui daugiau skaidrumo. Neigiamų priimto Įstatymo pasekmių nenumatoma. 6. Kokią įtaką įstatymas turės kriminogeninei situacijai, korupcijai Įstatymas neigiamos įtakos kriminogeninei situacijai ir korupcijai neturės. 7. Kokią įtaką įstatymas tyrės verslo sąlygoms ir jo plėtrai Įstatymas įtakos verslo sąlygoms ir jo plėtrai neturės. 8.
inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios Priėmus Įstatymą, VTEK reikės atitinkamai pakeisti VTEK darbo reglamentą. 9. Įstatymo projekto atitiktis Valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų nuostatoms, sąvokų ir terminų įvertinimas Įstatymo projektas parengtas laikantis Valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymo nuostatų. 10. Įstatymo projekto atitiktis Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatoms ir Europos Sąjungos teisei Įstatymo projektas neprieštarauja Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatoms ir Europos Sąjungos teisei. 11. Įstatymo įgyvendinimui reikalingi įgyvendinamieji teisės aktai, juos priimti turintys subjektai. Priėmus Įstatymą, Vyriausiajai rinkimų komisijai reikės atitinkamai pakeisti VRK darbo reglamentą. 12. Kiek valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymui įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti Įstatymui įgyvendinti papildomų valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų nereikės. 13. Įstatymo projekto rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados Įstatymo projekto rengimo metu specialistų vertinimo ir išvadų neprašyta. 14. Reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiam projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno „Eurovoc“ terminus, temas ir sritis Reikšminiai Įstatymo projekto žodžiai, kurių reikia šiam Įstatymo projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą: „ Lietuvos advokatūra“. 15. Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai Nėra. Teikia:
Seimo nariai Ramūnas Karbauskis Tadas Langaitis Agnė Širinskienė Rima Baškienė Arvydas Nekrošius
Vilnius
DĖL lietuvos respublikos VYRIAUSIOSIOS RINKIMŲ KOMISIJOS
Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
keičiamo Lietuvos Respublikos Vyriausios rinkimų komisijos įstatymo (toliau – keičiamas įstatymas) 7 straipsnio 8 dalyje siūloma nustatyti, kad ,,Vyriausiosios rinkimų komisijos pirmininku ir nariais negali būti skiriami buvę politinių partijų nariai, jeigu nuo jų narystės partijoje(-se) nutraukimo dienos nėra praėję mažiau kaip treji metai .“ Svarstytina, ar siūlomas nustatyti 3 metų terminas nuo narystės partijoje(-se) nutraukimo dienos yra proporcingas siekiamam tikslui depolitizuoti VRK. Pažymėtina, kad keičiamo įstatymo normose yra nustatyta, kad VRK savo veiklą grindžia teisėtumo, nepriklausomumo, kolegialumo, viešumo ir nešališkumo principais (4 straipsnio 2 dalis), VRK įgyvendindama savo funkcijas ir priimdama sprendimus jos kompetencijai priklausančiais klausimais, yra nepriklausoma (5 straipsnis) ir kt. Taip pat pažymėtina, kad pagal Konstitucijos 75 straipsnį Seimas turi teisę atleisti iš pareigų Seimo skirtus ar rinktus pareigūnus (išskyrus Konstitucijos 74 straipsnyje nurodytuosius), kai Seimas visų Seimo narių balsų dauguma pareiškia jais nepasitikėjimą. Taigi, įstatyminis nešališkumo ir politinio neutralumo užtikrinimo mechanizmas yra įtvirtintas, todėl siūlytina diskutuoti, ar jis yra nepakankamas. Jeigu būtų nepritarta aukščiau nurodytai pastabai, siūlytina keičiamo įstatymo 7 straipsnio 8 dalyje po žodžio „partijų“ įrašyti žodžius „ir kitų politinių organizacijų“, o po žodžio „partijoje“ įrašyti žodžius „ir kitoje politinėje organizacijoje“. 2.
straipsnio 1 dalyje siūlomas įtvirtinti ribojimas, kad tas pats asmuo VRK nariu
„gali būti skiriamas ne daugiau kaip du kartus iš eilės“ neapimtų ribojimo VRK
pirmininkui. Aptariamoje formuluotėje siūlytina riboti ne paskyrimo į VRK nario pareigas skaičių, o vadovautis įvairiuose įstatymuose nustatyta ir nusistovėjusia kolegialių institucijų sudarymo (taip pat jų vadovų skyrimo į pareigas) tvarka, kuri yra grindžiama tokių institucijų narių ir jų vadovų kadencijų skaičiaus ribojimu. 3. Projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 7 straipsnyje siūloma pakeisti VRK sudarymo tvarką ir pripažinti netekusiomis galios nuostatas, kad VRK sudaryme gali dalyvauti ir politinės partijos (taip pat jų koalicijos), gavusios Seimo narių mandatų daugiamandatėje rinkimų apygardoje, siūlydamos Seimui paskirti į pareigas VRK narius. Atkreipiame dėmesį, kad principu, kai politinės partijos deleguoja narius į rinkimų komisijas yra grindžiamas ne tik VRK, bet ir visų kitų rinkimų komisijų (apygardų savivaldybių, apylinkių) sudarymas (Seimo rinkimų įstatymo 15 straipsnio 7 dalis, 17 straipsnio 2 dalis; Prezidento rinkimų įstatymo 13 straipsnio 2 dalis, 15 straipsnio 2 dalis; Savivaldybių tarybų rinkimų įstatymo
įstatymo 15 straipsnio 2 dalis, 17 straipsnio 2 dalis). Atsižvelgus į tai, VRK (kuri yra rinkimų komisijų sistemos dalis) sudarymo tvarkos pakeitimas diskutuotinas visų rinkimų komisijų sudarymo tvarkai skirto teisinio reguliavimo sistemoje. 4. Projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 7 straipsnio 3 dalies 2 punkte siūloma nustatyti, kad VRK, be kita ko, sudaroma iš Teisėjų tarybos pasiūlytų dviejų aukštąjį universitetinį teisinį išsilavinimą turinčių asmenų, kuriuos Seimas skiria slaptu balsavimu. Atkreiptinas dėmesys, kad Teisėjų taryba yra vykdomoji teismų savivaldos institucija, užtikrinanti teismų ir teisėjų nepriklausomumą.
Atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos Teismų įstatymo 120 straipsnio nuostatas dėl Teisėjų tarybos kompetencijos, svarstytina, ar Teisėjų taryba yra tinkamas subjektas siūlyti kandidatus į VRK, kurios sprendimai gali būti skundžiami teismui. 5. Projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 7 straipsnio 3 dalies 4 punkte siūloma įtvirtinti, kad du VRK narius siūlo
„Lietuvos advokatūra“. Atkreipiame dėmesį, kad Lietuvos advokatūra yra
juridinis asmuo vienijantis Lietuvos advokatus (Advokatūros įstatymo 56 straipsnio 1 dalis). Lietuvos advokatūros organai yra: visuotinis advokatų susirinkimas; advokatų taryba; Advokatų garbės teismas; revizijos komisija (Advokatūros įstatymo 58 straipsnio 1 dalis). Kuris advokatūros organas turėtų pasiūlyti Seimui du VRK narius lieka neaišku, nes Advokatų garbės teismui ir revizijos komisijai tai butų funkcija neatitinkantį jų paskirties (Advokatūros įstatymo 61 straipsnio 1 dalis ir 62 straipsnio 1 dalis), o Advokatūros įstatymo 59 ir 60 straipsniuose įtvirtintose visuotinio advokatų susirinkimo ir advokatų tarybos kompetencijose nėra nuostatų, kad šie organai gali vykdyti kituose įstatymuose nustatytas funkcijas. 6.
VRK nariais galėtų būti skiriami ir advokatai, taip pat į VRK priskirtas funkcijas ir įgaliojimus, projekto 3 straipsniu keičiamo įstatymo 12 straipsnyje siūlytina įtvirtinti šiems VRK nariams apribojimus dalyvauti VRK sprendimų priėmime, jeigu VRK narį – advokatą su rinkimuose dalyvaujančia, taip pat mandatus viešosios valdžios institucijoje (Seime, savivaldybių tarybose, Europos Parlamente) įgijusia politine partija, rinkimų komitetu jų keliamu kandidatu arba kandidatų sąrašu arba išsikėlusiu kandidatu ar viešosios valdžios institucijos atstovu (Seimo nariu, savivaldybės tarybos nariu, savivaldybės tarybos nariu – meru, Lietuvos Respublikoje išrinktu Europos Parlamento nariu ar Respublikos Prezidentu) sieja atstovo ir kliento santykiai dėl teisinių paslaugų teikimo. 7. Projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 7 straipsnio 8 dalyje siūloma nustatyti, kad VRK pirmininkas ir šio komisijos nariai tol, kol eina savo pareigas, be kita ko, negali būti politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojais. Pažymėtina, kad siūlomos nuostatos nėra keičiamo įstatymo reguliavimo dalyku, kadangi politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojai yra valstybės tarnautojai, kuriems taikomos Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo nuostatos ir kuriame (jo 17 straipsnyje) nustatytas baigtinis su valstybės tarnautojo veikla nesuderinamų atvejų sąrašas. 8. Jeigu nebūtų atsižvelgta į aukščiau nurodytas pastabas dėl įstatymo projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 7 straipsnio 8 dalies, jos nuostatos turėtų būti dėstomos keičiamo įstatymo 6 straipsnyje, kuriame nustatyti reikalavimai asmenims, kurie gali būti skiriami Vyriausiosios rinkimų komisijos pirmininku ir nariais. 9. Siūlytina patikslinti įstatymo projekto 5 straipsnį, kadangi jame pateikta nuoroda į šio įstatymo 7 straipsnį nėra tiksli – šis projektu keičiamas įstatymas turi tik 5 straipsnius. 10.
teisingumo ministro 2013 m. gruodžio 23 d. įsakymu Nr. 1R-298 patvirtintose Teisės aktų projektų rengimo rekomendacijose nustatytus teisės technikos reikalavimus:
skaičius ,,1“;
nurodomas pripažinti netekusiomis galios dalis, rašytina formuluotė ,,Pripažinti netekusiu galios...“ Departamento direktorius Andrius Kabišaitis O. Buišienė, tel. (8 5) 239 6160, el. p. [email protected] I. Šambaraitė, tel. (8 5) 239 6850, el. p. [email protected]
Vilnius
DĖL lietuvos respublikos VYRIAUSIOSIOS RINKIMŲ KOMISIJOS
Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
keičiamo Lietuvos Respublikos Vyriausios rinkimų komisijos įstatymo (toliau – keičiamas įstatymas) 7 straipsnio 8 dalyje siūloma nustatyti, kad ,,Vyriausiosios rinkimų komisijos pirmininku ir šios komisijos nariais negali būti skiriami politinių partijų ir politiių organizacijų nariai, jeigu nuo jų narystės pasibaigimo nepraėjo mažiau kaip treji metai.“ Svarstytina, ar siūlomas nustatyti 3 metų terminas nuo narystės partijoje pasibaigimo dienos yra proporcingas siekiamam tikslui depolitizuoti VRK. Pažymėtina, kad keičiamo įstatymo normose yra nustatyta, kad VRK savo veiklą grindžia teisėtumo, nepriklausomumo, kolegialumo, viešumo ir nešališkumo principais (4 straipsnio 2 dalis), VRK įgyvendindama savo funkcijas ir priimdama sprendimus jos kompetencijai priklausančiais klausimais, yra nepriklausoma (5 straipsnis) ir kt. Taip pat pažymėtina, kad pagal Konstitucijos 75 straipsnį Seimas turi teisę atleisti iš pareigų Seimo skirtus ar rinktus pareigūnus (išskyrus Konstitucijos 74 straipsnyje nurodytuosius), kai Seimas visų Seimo narių balsų dauguma pareiškia jais nepasitikėjimą. Taigi, įstatyminis nešališkumo ir politinio neutralumo užtikrinimo mechanizmas yra įtvirtintas, todėl siūlytina diskutuoti, ar jis yra nepakankamas. Jeigu būtų nepritarta aukščiau nurodytai pastabai, siūlytina keičiamo įstatymo 7 straipsnio 8 dalies antrajame sakinyje po žodžio „partijos“ įrašyti žodžius „ir politinės organizacijos“. Be to, šiame sakinyje prieš žodį ,,nariai“ vietoj žodžių ,,Vyriausiosios rinkimų“ įrašyti žodį ,,šios“. 2.
straipsnyje siūloma pakeisti VRK sudarymo tvarką ir pripažinti netekusiomis galios nuostatas, kad VRK sudaryme gali dalyvauti ir politinės partijos (taip pat jų koalicijos), gavusios Seimo narių mandatų daugiamandatėje rinkimų apygardoje, siūlydamos Seimui paskirti į pareigas VRK narius. Atkreipiame dėmesį, kad principu, kai politinės partijos deleguoja narius į rinkimų komisijas yra grindžiamas ne tik VRK, bet ir visų kitų rinkimų komisijų (apygardų savivaldybių, apylinkių) sudarymas (Seimo rinkimų įstatymo 15 straipsnio 7 dalis, 17 straipsnio 2 dalis; Prezidento rinkimų įstatymo 13 straipsnio 2 dalis, 15 straipsnio 2 dalis; Savivaldybių tarybų rinkimų įstatymo
įstatymo 15 straipsnio 2 dalis, 17 straipsnio 2 dalis). Atsižvelgus į tai, VRK (kuri yra rinkimų komisijų sistemos dalis) sudarymo tvarkos pakeitimas diskutuotinas visų rinkimų komisijų sudarymo tvarkai skirto teisinio reguliavimo sistemoje. 3. Projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 7 straipsnio 3 dalies 2 punkte siūloma nustatyti, kad VRK, be kita ko, sudaroma iš Teisėjų tarybos pasiūlytų dviejų aukštąjį universitetinį teisinį išsilavinimą turinčių asmenų, kuriuos Seimas skiria slaptu balsavimu. Atkreiptinas dėmesys, kad Teisėjų taryba yra vykdomoji teismų savivaldos institucija, užtikrinanti teismų ir teisėjų nepriklausomumą. Atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos Teismų įstatymo 120 straipsnio nuostatas dėl Teisėjų tarybos kompetencijos, svarstytina, ar Teisėjų taryba yra tinkamas subjektas siūlyti kandidatus į VRK, kurios sprendimai gali būti skundžiami teismui. 4. Projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 7 straipsnio 3 dalies 4 punkte siūloma įtvirtinti, kad du VRK narius siūlo
„Lietuvos advokatūra“. Atkreipiame dėmesį, kad Lietuvos advokatūra yra
juridinis asmuo vienijantis Lietuvos advokatus (Advokatūros įstatymo 56 straipsnio 1 dalis).
Lietuvos advokatūros organai yra: visuotinis advokatų susirinkimas; advokatų taryba; Advokatų garbės teismas; revizijos komisija (Advokatūros įstatymo 58 straipsnio 1 dalis). Kuris advokatūros organas turėtų pasiūlyti Seimui du VRK narius lieka neaišku, nes Advokatų garbės teismui ir revizijos komisijai tai butų funkcija neatitinkantį jų paskirties (Advokatūros įstatymo 61 straipsnio 1 dalis ir 62 straipsnio 1 dalis), o Advokatūros įstatymo 59 ir 60 straipsniuose įtvirtintose visuotinio advokatų susirinkimo ir advokatų tarybos kompetencijose nėra nuostatų, kad šie organai gali vykdyti kituose įstatymuose nustatytas funkcijas. 5. Atsižvelgus į tai, kad pagal teikiamą projektą VRK nariais galėtų būti skiriami ir advokatai, taip pat į VRK priskirtas funkcijas ir įgaliojimus, projekto 3 straipsniu keičiamo įstatymo 12 straipsnyje siūlytina įtvirtinti šiems VRK nariams apribojimus dalyvauti VRK sprendimų priėmime, jeigu VRK narį – advokatą su rinkimuose dalyvaujančia, taip pat mandatus viešosios valdžios institucijoje (Seime, savivaldybių tarybose, Europos Parlamente) įgijusia politine partija, rinkimų komitetu jų keliamu kandidatu arba kandidatų sąrašu arba išsikėlusiu kandidatu ar viešosios valdžios institucijos atstovu (Seimo nariu, savivaldybės tarybos nariu, savivaldybės tarybos nariu – meru, Lietuvos Respublikoje išrinktu Europos Parlamento nariu ar Respublikos Prezidentu) sieja atstovo ir kliento santykiai dėl teisinių paslaugų teikimo. 6. Projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 7 straipsnio 8 dalyje siūloma nustatyti, kad VRK pirmininkas ir šio komisijos nariai tol, kol eina savo pareigas, be kita ko, negali būti politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojais.
Pažymėtina, kad siūlomos nuostatos nėra keičiamo įstatymo reguliavimo dalyku, kadangi politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojai yra valstybės tarnautojai, kuriems taikomos Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo nuostatos ir kuriame (jo 17 straipsnyje) nustatytas baigtinis su valstybės tarnautojo veikla nesuderinamų atvejų sąrašas. 8. Jeigu nebūtų atsižvelgta į aukščiau nurodytas pastabas dėl įstatymo projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 7 straipsnio 8 dalies, jos nuostatos turėtų būti dėstomos keičiamo įstatymo 6 straipsnyje, kuriame nustatyti reikalavimai asmenims, kurie gali būti skiriami Vyriausiosios rinkimų komisijos pirmininku ir nariais. 9. Atsižvelgiant į tai, kad pagal keičiamo įstatymo 10 straipsnio 3 dalį, Vyriausiosios rinkimų komisijos pirmininko ir narių įgaliojimus Seimas gali nutraukti tik šio įstatymo nustatytais pagrindais ir įvertinus įstatymo projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 7 straipsnio 8 dalyje siūlomus įtvirtinti draudimus, siūlytina papildyti keičiamo įstatymo 10 straipsnyje nustatytus Vyriausiosios rinkimų komisijos pirmininko, pirmininko pavaduotojo ir narių įgaliojimų nutrūkimo pagrindus, jeigu aptariami draudimai bus pažeisti. 10. Projekto tekstas tikslintinas atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2013 m. gruodžio 23 d. įsakymu Nr. 1R-298 patvirtintose Teisės aktų projektų rengimo rekomendacijose nustatytus teisės technikos reikalavimus:
skaičius ,,1“;
nurodomas pripažinti netekusiomis galios dalis, rašytina formuluotė ,,Pripažinti netekusiu galios...“ Departamento direktorius Andrius Kabišaitis O.
Buišienė, tel. (8 5) 239 6160, el. p. [email protected] I. Šambaraitė, tel. (8 5) 239 6850, el. p. [email protected]
Blankas
Biudžetinė įstaiga, Vilniaus g. 23-7A, LT-01402 Vilnius, tel. 8 706 63 687, faks. 8 706 63 679, el. p. [email protected] . Duomenys kaupiami ir saugomi Juridinių asmenų registre, kodas 188600362 2017-03- Nr. Į 2017-03-24 Nr. S-2017- 2835 Lietuvos Respublikos Seimui DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS VYRIAUSIOSIOS RINKIMŲ KOMISIJOS ĮSTATYMO NR. IX-985 7, 10, 12 IR 14
Išnagrinėję Lietuvos Respublikos vyriausiosios rinkimų komisijos įstatymo Nr. IX-985 7, 10, 12 ir 14 straipsnių pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIIP-488(2) (toliau – Projektas) pažymime, kad pastabų ir pasiūlymų dėl Projekto atitikties Europos Sąjungos teisei neturime. Generalinio direktoriaus pavaduotojas Karolis Dieninis Gabrielė Urvelytė, tel. 8 706 63 792, el. p. [email protected]
Teisės ir teisėtvarkos komitetas
1Komiteto posėdyje dalyvavo:
komiteto pirmininkas Julius Sabatauskas, komiteto pirmininko pavaduotojas Stasys Šedbaras, nariai: Rimas Andrikis, Vitalijus Gailius, Česlav Olševski, Lauras Stacevičius, Rimantė Šalaševičiūtė, Petras Valiūnas. Komiteto biuro vedėja Dalia Komparskienė, patarėjai: Martyna Civilkienė, Jurgita Janušauskienė, Rita Karpavičiūtė, Dalia Latvelienė, Irma Leonavičiūtė, Rita Varanauskienė, Loreta Zdanavičienė, padėjėjos: Aidena Bacevičienė, Modesta Banytė. Seimo narys Tadas Langaitis, Mykolo Romerio universiteto Teisės fakulteto Viešosios teisės instituto profesorius dr. Vytautas Sinkevičius. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2017-03-231 Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
rinkimų komisijos įstatymo (toliau – keičiamas įstatymas) 7 straipsnio 8 dalyje siūloma nustatyti, kad ,,Vyriausiosios rinkimų komisijos pirmininku ir šios komisijos nariais negali būti skiriami politinių partijų ir politiių organizacijų nariai, jeigu nuo jų narystės pasibaigimo nepraėjo mažiau kaip treji metai.“ Svarstytina, ar siūlomas nustatyti 3 metų terminas nuo narystės partijoje pasibaigimo dienos yra proporcingas siekiamam tikslui depolitizuoti VRK.
Pažymėtina, kad keičiamo įstatymo normose yra nustatyta, kad VRK savo veiklą grindžia teisėtumo, nepriklausomumo, kolegialumo, viešumo ir nešališkumo principais (4 straipsnio 2 dalis), VRK įgyvendindama savo funkcijas ir priimdama sprendimus jos kompetencijai priklausančiais klausimais, yra nepriklausoma (5 straipsnis) ir kt. Taip pat pažymėtina, kad pagal Konstitucijos 75 straipsnį Seimas turi teisę atleisti iš pareigų Seimo skirtus ar rinktus pareigūnus (išskyrus Konstitucijos 74 straipsnyje nurodytuosius), kai Seimas visų Seimo narių balsų dauguma pareiškia jais nepasitikėjimą. Taigi, įstatyminis nešališkumo ir politinio neutralumo užtikrinimo mechanizmas yra įtvirtintas, todėl siūlytina diskutuoti, ar jis yra nepakankamas. Jeigu būtų nepritarta aukščiau nurodytai pastabai, siūlytina keičiamo įstatymo 7 straipsnio 8 dalies antrajame sakinyje po žodžio
„partijos“ įrašyti žodžius „ir politinės organizacijos“. Be to, šiame
sakinyje prieš žodį ,,nariai“ vietoj žodžių ,,Vyriausiosios rinkimų“ įrašyti žodį ,,šios“. Pritarti iš dalies Abejotina ar siūlomos nuostatos, kad ,,Vyriausiosios rinkimų komisijos pirmininku ir šios komisijos nariais negali būti skiriami politinių partijų ir politinių organizacijų nariai, jeigu nuo jų narystės pasibaigimo nepraėjo mažiau kaip treji metai.
Vyriausiosios rinkimų komisijos pirmininkas ir Vyriausiosios rinkimų komisijos nariai tol, kol eina savo pareigas, negali tapti politinės partijos nariais “ neprieštarauja Konstitucijai. Konstitucijos 35 straipsnis laiduoja teisę laisvai vienytis į bendrijas, politines partijas ar asociacijas, jei šių tikslai ir veikla nėra priešingi Konstitucijai ir įstatymams, todėl draudimas būti VRK nariu, jeigu nuo jo narystės partijoje yra praėję mažiau kaip trys metai, manytina, kad prieštarauja Konstitucijoje įtvirtintam teisinės valstybės principui, nes jomis nepagrįstai ribojama konstitucinė piliečių teisė vienytis į politines partijas, dalyvauti jų veikloje. 2006m. 04 14 d. Konstitucinis Teismas jau yra nagrinėjęs, ar įstatymo nuostatos, kurių turinys labai panašus į siūlomas Vyriausiosios rinkimų komisijos ir Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos įstatymų pataisas, neprieštarauja Konstitucijai. Spręsdamas, ar Konstitucijai neprieštarauja Savivaldybių administracinės priežiūros įstatymo nuostata , kad „Vyriausybės atstovas negali dalyvauti politinių partijų ir politinių organizacijų veikloje“, KT konstatavo, kad „nei Konstitucijoje expressis verbis yra nustatytas, nei iš jos nuostatų gali būti kildinamas draudimas politinių partijų ar politinių organizacijų nariais būti ir (arba) jų veikloje dalyvauti Vyriausybės atstovams. Tokio draudimo negalima nustatyti įstatymu arba kitu teisės aktu.“ Ginčijamą įstatymo nuostatą, kad „Vyriausybės atstovas negali dalyvauti politinių partijų ir politinių organizacijų veikloje“, Konstitucinis Teismas pripažino prieštaraujančia Konstitucijos 35 straipsnyje įtvirtintai piliečių teisei vienytis į politines partijas, konstituciniam teisinės valstybės principui. 2.
kanceliarijos Teisės departamentas
straipsnyje siūloma pakeisti VRK sudarymo tvarką ir pripažinti netekusiomis galios nuostatas, kad VRK sudaryme gali dalyvauti ir politinės partijos (taip pat jų koalicijos), gavusios Seimo narių mandatų daugiamandatėje rinkimų apygardoje, siūlydamos Seimui paskirti į pareigas VRK narius. Atkreipiame dėmesį, kad principu, kai politinės partijos deleguoja narius į rinkimų komisijas yra grindžiamas ne tik VRK, bet ir visų kitų rinkimų komisijų (apygardų savivaldybių, apylinkių) sudarymas (Seimo rinkimų įstatymo 15 straipsnio 7 dalis, 17 straipsnio 2 dalis; Prezidento rinkimų įstatymo 13 straipsnio 2 dalis, 15 straipsnio 2 dalis; Savivaldybių tarybų rinkimų įstatymo 13 straipsnio 2 dalis, 15 straipsnio 2 dalis; Rinkimų į Europos Parlamentą įstatymo 15 straipsnio 2 dalis, 17 straipsnio 2 dalis). Atsižvelgus į tai, VRK (kuri yra rinkimų komisijų sistemos dalis) sudarymo tvarkos pakeitimas diskutuotinas visų rinkimų komisijų sudarymo tvarkai skirto teisinio reguliavimo sistemoje. Pritarti
kanceliarijos Teisės departamentas
dalies 2 punkte siūloma nustatyti, kad VRK, be kita ko, sudaroma iš Teisėjų tarybos pasiūlytų dviejų aukštąjį universitetinį teisinį išsilavinimą turinčių asmenų, kuriuos Seimas skiria slaptu balsavimu. Atkreiptinas dėmesys, kad Teisėjų taryba yra vykdomoji teismų savivaldos institucija, užtikrinanti teismų ir teisėjų nepriklausomumą. Atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos Teismų įstatymo 120 straipsnio nuostatas dėl Teisėjų tarybos kompetencijos, svarstytina, ar Teisėjų taryba yra tinkamas subjektas siūlyti kandidatus į VRK, kurios sprendimai gali būti skundžiami teismui. Pritarti Abejotina, ar Teisėjų taryba yra tinkamas subjektas siūlyti kandidatus į VRK.
Manytina, kad ši nuostata gali prieštarauti Konstitucijai, nes ji nedera su Teisėjų tarybos konstitucine paskirtimi ir jos funkcijomis. Pagal Konstitucijos
numatyta, kad tai yra Teisėjų taryba) Respublikos Prezidentui pataria dėl teisėjų paskyrimo, paaukštinimo, perkėlimo ir atleidimo iš pareigų. Manytina, kad Teisėjų taryba negali turėti tokių įgaliojimų, kurie nėra susiję su teisėjų paskyrimu, paaukštinimu, perkėlimu ir atleidimu, su teismų veiklos organizavimu. Įstatymu norima konstituciškai nepagrįstai išplėsti Teisėjų tarybos įgaliojimus. 4. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
punkte siūloma įtvirtinti, kad du VRK narius siūlo „Lietuvos advokatūra“. Atkreipiame dėmesį, kad Lietuvos advokatūra yra juridinis asmuo vienijantis Lietuvos advokatus (Advokatūros įstatymo 56 straipsnio 1 dalis). Lietuvos advokatūros organai yra: visuotinis advokatų susirinkimas; advokatų taryba; Advokatų garbės teismas; revizijos komisija (Advokatūros įstatymo 58 straipsnio 1 dalis). Kuris advokatūros organas turėtų pasiūlyti Seimui du VRK narius lieka neaišku, nes Advokatų garbės teismui ir revizijos komisijai tai butų funkcija neatitinkantį jų paskirties (Advokatūros įstatymo 61 straipsnio
straipsniuose įtvirtintose visuotinio advokatų susirinkimo ir advokatų tarybos kompetencijose nėra nuostatų, kad šie organai gali vykdyti kituose įstatymuose nustatytas funkcijas. Pritarti Komiteto nuomone tiek Teisėjų taryba, tiek Lietuvos advokatūra nėra tinkami subjektai siūlyti kandidatus į VRK narius. 5. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2017-03-231 5.
Atsižvelgus į tai, kad pagal teikiamą projektą VRK nariais galėtų būti skiriami ir advokatai, taip pat į VRK priskirtas funkcijas ir įgaliojimus, projekto 3 straipsniu keičiamo įstatymo 12 straipsnyje siūlytina įtvirtinti šiems VRK nariams apribojimus dalyvauti VRK sprendimų priėmime, jeigu VRK narį – advokatą su rinkimuose dalyvaujančia, taip pat mandatus viešosios valdžios institucijoje (Seime, savivaldybių tarybose, Europos Parlamente) įgijusia politine partija, rinkimų komitetu jų keliamu kandidatu arba kandidatų sąrašu arba išsikėlusiu kandidatu ar viešosios valdžios institucijos atstovu (Seimo nariu, savivaldybės tarybos nariu, savivaldybės tarybos nariu – meru, Lietuvos Respublikoje išrinktu Europos Parlamento nariu ar Respublikos Prezidentu) sieja atstovo ir kliento santykiai dėl teisinių paslaugų teikimo. Pritarti Komiteto nuomone tiek Teisėjų taryba, tiek Lietuvos advokatūra nėra tinkami subjektai siūlyti kandidatus į VRK narius. 6. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
straipsniu keičiamo įstatymo 7 straipsnio 8 dalyje siūloma nustatyti, kad VRK pirmininkas ir šio komisijos nariai tol, kol eina savo pareigas, be kita ko, negali būti politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojais. Pažymėtina, kad siūlomos nuostatos nėra keičiamo įstatymo reguliavimo dalyku, kadangi politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojai yra valstybės tarnautojai, kuriems taikomos Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo nuostatos ir kuriame (jo 17 straipsnyje) nustatytas baigtinis su valstybės tarnautojo veikla nesuderinamų atvejų sąrašas. Pritarti
kanceliarijos Teisės departamentas 2017-03-231 8.
Jeigu nebūtų atsižvelgta į aukščiau nurodytas pastabas dėl įstatymo projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 7 straipsnio 8 dalies, jos nuostatos turėtų būti dėstomos keičiamo įstatymo 6 straipsnyje, kuriame nustatyti reikalavimai asmenims, kurie gali būti skiriami Vyriausiosios rinkimų komisijos pirmininku ir nariais. Atsižvelgti
kanceliarijos Teisės departamentas
9Atsižvelgiant į tai, kad pagal keičiamo įstatymo 10 straipsnio 3 dalį,
Vyriausiosios rinkimų komisijos pirmininko ir narių įgaliojimus Seimas gali nutraukti tik šio įstatymo nustatytais pagrindais ir įvertinus įstatymo projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 7 straipsnio 8 dalyje siūlomus įtvirtinti draudimus, siūlytina papildyti keičiamo įstatymo 10 straipsnyje nustatytus Vyriausiosios rinkimų komisijos pirmininko, pirmininko pavaduotojo ir narių įgaliojimų nutrūkimo pagrindus, jeigu aptariami draudimai bus pažeisti. Atsižvelgti
kanceliarijos Teisės departamentas
Respublikos teisingumo ministro 2013 m. gruodžio 23 d. įsakymu Nr. 1R-298 patvirtintose Teisės aktų projektų rengimo rekomendacijose nustatytus teisės technikos reikalavimus:
skaičius ,,1“;
nurodomas pripažinti netekusiomis galios dalis, rašytina formuluotė ,,Pripažinti netekusiu galios...“
universitetas 2017-04-031 Atsakydami į Jūsų 2017 m. kovo 29 d. raštą, teikiame Mykolo Romerio universiteto Teisės fakulteto Viešosios teisės instituto profesoriaus dr. Vytauto Sinkevičiaus išvadą dėl pateiktų įstatymų projektų Nr. XIIIP-475(2),
Vyriausiosios rinkimų komisijos įstatymo projekte XIII-488(2) siūloma pakeisti 7 straipsnio 8 dalį ir joje nustatyti, kad „Vyriausiosios rinkimų komisijos pirmininku ir šios komisijos nariais negali būti skiriami politinių partijų ir politinių organizacijų nariai, jeigu nuo jų narystės pasibaigimo nepraėjo mažiau kaip treji metai. Vyriausiosios rinkimų komisijos pirmininkas ir Vyriausiosios rinkimų komisijos nariai tol, kol eina savo pareigas, negali tapti politinės partijos nariais <...>‘‘. Yra pagrindo teigti, kad siūloma nuostata prieštarauja Konstitucijai . Pagal Konstitucijos 35 straipsnio 1 dalį piliečiai turi teisę laisvai vienytis į politines partijas, jei šių tikslai ir veikla nėra priešingi Konstitucijai ir įstatymams. Ši teisė apima teisę steigti politines partijas, teisę stoti į jas ir dalyvauti jų veikloje, teisę laisvai išstoti iš jų. Konstitucinis Teismas 2006 m. balandžio 14 d. nutarime pabrėžė, kad konstitucinė piliečių teisė vienytis į politines partijas yra viena pagrindinių demokratinės valstybės piliečių teisių, kad šią teisę piliečiai įgyvendina laisva valia, kad pagal Konstituciją piliečiams laiduojama teisė savo valia nuspręsti, priklausyti ar nepriklausyti kuriai nors politinei partijai . Konstitucinis Teismas pabrėžia, kad piliečių konstitucinė teisė laisvai vienytis į politines partijas gali būti ribojama įstatymu, tačiau ne daugiau, negu leidžia pati Konstitucija .
Konstitucijos 113 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teisėjas negali dalyvauti politinių partijų ir kitų politinių organizacijų veikloje; 141 straipsnyje įtvirtinta, kad politinių partijų ir politinių organizacijų veikloje negali dalyvauti asmenys, atliekantys tikrąją karo arba alternatyviąją tarnybą, taip pat neišėję į atsargą krašto apsaugos sistemos, policijos ir vidaus tarnybos karininkai, puskarininkiai ir liktiniai, kitų sukarintų ir saugumo tarnybų apmokami pareigūnai; 118 straipsnio 3 dalies nuostata, kad prokuroras, vykdydamas savo funkcijas, yra nepriklausomas ir klauso tik įstatymo, suponuoja ir draudimą prokurorams būti politinių partijų ir politinių organizacijų nariais, dalyvauti jų veikloje; pagal 83 straipsnio 2 dalį asmuo, išrinktas Respublikos Prezidentu, turi sustabdyti savo veiklą politinėse partijose ir politinėse organizacijose iki naujos Respublikos Prezidento rinkimų kampanijos pradžios. Be to, piliečių teisė laisvai vienytis į politines partijas gali būti laikinai apribota įvedus karo ar nepaprastąją padėtį (145 straipsnis). Kokių nors kitų apribojimų vienytis į politines partijas, dalyvauti jų veikloje Konstitucijoje, mūsų nuomone, nenumatyta. Konstitucinis Teismas jau yra nagrinėjęs, ar įstatymo nuostatos, kurių turinys labai panašus į siūlomas Vyriausiosios rinkimų komisijos įstatymo pataisas, neprieštarauja Konstitucijai.
Spręsdamas, ar Konstitucijai neprieštarauja Savivaldybių administracinės priežiūros įstatymo nuostata, kad
„Vyriausybės atstovas negali dalyvauti politinių partijų ir politinių
organizacijų veikloje“, Konstitucinis Teismas 2016 m. balandžio 14 d. nutarime konstatavo, kad „nei Konstitucijoje expressis verbis yra nustatytas, nei iš jos nuostatų gali būti kildinamas draudimas politinių partijų ar politinių organizacijų nariais būti ir (arba) jų veikloje dalyvauti Vyriausybės atstovams. Tokio draudimo negalima nustatyti įstatymu arba kitu teisės aktu“. Ginčijamą įstatymo nuostatą, kad „Vyriausybės atstovas negali dalyvauti politinių partijų ir politinių organizacijų veikloje“, Konstitucinis Teismas pripažino prieštaraujančia Konstitucijos 35 straipsnyje įtvirtintai piliečių teisei vienytis į politines partijas, konstituciniam teisinės valstybės principui. Vyriausiosios rinkimų komisijos įstatymo pataisomis norima įtvirtinti draudimą VRK nariais būti piliečiams, kurie priklauso politinėms partijoms ar nutraukė narystę jose, bet nuo jų narystės pasibaigimo nėra praėję mažiau kaip treji metai. Be to, asmenims, kurie yra paskirti VRK nariais, bus draudžiama stoti į politines partijas, dalyvauti jų veikloje. Tokie draudimai Konstitucijoje nėra tiesiogiai nustatyti; manytina, kad jie negali būti kildinami iš Konstitucijos. Taigi, siūlomomis įstatymų pataisomis norima asmens teises apriboti daugiau, negu tai leidžia Konstitucija. Išvada:
Vyriausiosios rinkimų komisijos įstatymo projekto XIII-488(2) nuostata, kad
„Vyriausiosios rinkimų komisijos pirmininku ir šios komisijos nariais negali
būti skiriami politinių partijų ir politinių organizacijų nariai, jeigu nuo jų narystės pasibaigimo nepraėjo mažiau kaip treji metai.
Vyriausiosios rinkimų komisijos pirmininkas ir Vyriausiosios rinkimų komisijos nariai tol, kol eina savo pareigas, negali tapti politinės partijos nariais“ prieštarauja Konstitucijos 35 straipsnio 1 daliai, konstituciniam teisinės valstybės principui. Nurodyta nuostata prieštarauja ir Konstitucijos 29 straipsnyje įtvirtintam visų asmenų lygiateisiškumo principui , nes asmenys, kurie yra buvę politinių partijų nariai, netenka galimybės būti paskirti VRK nariais, kol nuo jų narystės politinėje partijoje pasibaigimo nepraėjo treji metai, o asmenys, kurie yra paskirti VRK nariais, netenka konstitucinės teisės stoti į politines partijas, dalyvauti jų veikloje. Tai gali būti vertinama kaip šių asmenų diskriminacija
teisę stoti į politinę partiją, dalyvauti jos veikloje. <..>. Pritarti11 Mykolo Romerio universitetas 2017-04-03 Vyriausiosios rinkimų komisijos įstatymo projekte XIII-488(2) siūloma įtvirtinti nuostatą, kad du kandidatus į VRK narius teiks Teisėjų taryba . Manytina, kad ši nuostata gali prieštarauti Konstitucijai, nes ji nedera su Teisėjų tarybos konstitucine paskirtimi ir jos funkcijomis. Pagal Konstitucijos 112 straipsnio 5 dalį specialioji teisėjų institucija (Teismų įstatyme numatyta, kad tai yra Teisėjų taryba) Respublikos Prezidentui pataria dėl teisėjų paskyrimo, paaukštinimo, perkėlimo ir atleidimo iš pareigų. Manytina, kad Teisėjų taryba negali turėti tokių įgaliojimų, kurie nėra susiję su teisėjų paskyrimu, paaukštinimu, perkėlimu ir atleidimu, su teismų veiklos organizavimu. Įstatymu norima konstituciškai nepagrįstai išplėsti Teisėjų tarybos įgaliojimus.
Siūloma įstatymo projekto nuostata, kad „ du kandidatus į VRK narius teikia Teisėjų taryba “ prieštarauja Konstitucijos
principui.<..>. Pritarti
universiteto Teisės fakultetas 2017-04-04 Dėl išvadų pateikimo įstatymų projektams: NR:XIIIP-475 (2); XIIP- 4266 (3); XIIIP-67; XIIIP-488 (2). Įvertinant tai, kad visuose tiek Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos įstatymo, tiek ir Vyriausiosios rinkimų komisijos įstatymo siūlomuose pakeitimuose iš principo siekiama didesnio abiejų tarnybų politinio nešališkumo, skaidrumo ir atvirumo visuomenei, tai yra sveikintinos iniciatyvos. Ypatingai pozityviai vertintini siūlymai apriboti galimybes tapti vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos nariais politinių partijų nariams bei siūlymai viešai skelbti Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos balsavimo rezultatus ir konkrečių komisijos narių identifikavimą balsavimo procedūros metu. Išsiskyrė projekto autorių pozicijos dėl vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos narių galimos sudėties. Viena vertus, sveikintinos iniciatyvos jos nariais iš esmės siūlyti profesionalius teisininkus, kita vertus, turėtų būti išlaikytas tam tikras balansas ir bent du komisijos nariai turėtų būti visuomenės, visuomeninių (ne profesionalių teisinių) organizacijų atstovai. Manytina, kad į tokio pobūdžio komisijos sudėtį neturėtų įeiti tokios organizacijos, kaip ’’Specialioji tyrimų tarnyba“ atstovai dėl šios organizacijos darbo specifikos ir galimų jos veiklos ribojimų. Atsižvelgti
kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: negauta
pasiūlymai: negauta
5Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai:
Eil. Nr.
Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pastabos Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
2 Pasiūlymas:
1) komisijos pirmininko ;“ o buvusius 2-5 punktus atitinkamai laikyti 1-4 punktais. 2. 7 straipsnio 5 punktą išdėstyti taip:
Vilniaus universiteto ir Mykolo Romerio universitetų po vieną pasiūlytą aukštąjį universitetinį išsilavinimą turinčių asmenų, kuriuos Seimas skiria slaptu balsavimu.“ Nepritarti Siūloma, kad VRK komisijos pirmininkas neįeitų į VRK sudėtį, nors pagal Įstatymo 13 straipsnį (kurio nesiūloma keisti), VRK pirmininkas turi visas VRK nario teises. 2. Seimo narys Jurgis Razma 2017-03-23 Pasiūlymas :
Pakeisti 14 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
„1. Vyriausiajai rinkimų komisijai vadovauja Vyriausiosios rinkimų
komisijos pirmininkas. Vyriausiosios rinkimų komisijos pirmininkas turi du pavaduotojus. Juos Vyriausiosios komisijos pirmininką ir jo pavaduotojus iš savo narių savo posėdyje Reglamento nustatyta tvarka renka Vyriausioji rinkimų komisija. Pirmininką tvirtina Seimas. Nepritarti VRK yra LR Konstitucijoje numatyta nuolatinė aukščiausioji rinkimų ir referendumų organizavimo bei vykdymo valstybės institucija. VRK- Seimui atskaitinga valstybės institucija, ir šios įstaigos pareigūnų teisinį santykį su Seimu tiesiogiai nustato šalies Konstitucija. LR Konstitucijos 67 str. 13 punkte nurodyta, kad Seimas sudaro Vyriausiąją rinkimų komisiją ir keičia jos sudėtį. Pagal Seimo Statuto 115 str. Seimas skiria Seimui atskaitingų valstybės institucijų vadovus slaptu balsavimu. Taip pat Įstatymo
Pirmininko teikimu. (Atkreiptinas dėmesys ir į tai , kad Įstatymo 14 straipsnis reglamentuoja VRK pirmininko pavaduotojų veiklą,o pirmininko-13 str.). 6. Komiteto sprendimas ir pasiūlymai: 6.1.
Sprendimas : 6.1.1. siūlyti pagrindiniam komitetui įstatymo projektą Nr. XIIIP-488(2) tobulinti pagal Seimo kanceliarijos Teisės departamento, Mykolo Romerio universiteto, komiteto pastabas, kurioms komitetas pritarė; 6.1.2. Komitetas, vadovaudamasis Seimo statuto 67 straipsnio 3 punkte įtvirtinta Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto pareiga [1] svarstyti ir preliminariai vertinti, ar svarstomi įstatymų projektai atitinka Konstituciją, nors Teisės departamentas savo išvadoje dėl projekto neįžvelgė prieštaravimo Konstitucijai, preliminariai įvertino, kad projekto Nr. XIIIP-488(2) 1 straipnio nuostatos prieštarauja Konstitucijai ir siūlo atsisakyti: -siūlomo reguliavimo, kad kandidatus į VRK narius teikia subjektas „ Teisėjų taryba “, kaip prieštaraujančio Konstitucijos 112 straipsnio 5 daliai, konstituciniam teisinės valstybės principui,
Vyriausiosios rinkimų komisijos pirmininku ir šios komisijos nariais negali būti skiriami politinių partijų ir politinių organizacijų nariai, jeigu nuo jų narystės pasibaigimo nepraėjo mažiau kaip treji metai. Vyriausiosios rinkimų komisijos pirmininkas ir Vyriausiosios rinkimų komisijos nariai tol, kol eina savo pareigas, negali tapti politinės partijos nariais“ , kaip prieštaraujančios Konstitucijos 35 straipsnio 1 daliai, konstituciniam teisinės valstybės principui ir Konstitucijos 29 straipsnyje įtvirtintam visų asmenų lygiateisiškumo principui. 7. Balsavimo rezultatai: už – 8, prieš – nėra, susilaikė
Julius, Sabatauskas, Stasys Šedbaras.
Komiteto pirmininkas (Parašas) Julius Sabatauskas
patarėja Rita Karpavičiūtė1 Konstitucinis Teismas yra konstatavęs, kad negalima ignoruoti jokios Konstitucijoje, įstatymuose ar Seimo statute įtvirtintos įstatymų leidybos proceso stadijos ar įstatymų priėmimo taisyklės; būtinybė įstatymus priimti nuosekliai laikantis įstatymų leidybos proceso stadijų ir taisyklių kyla iš Konstitucijos. Seimo statuto 67 straipsnio 3 punkte įtvirtinta Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto pareiga svarstyti ir teikti išvadas dėl siūlomų Konstitucijos pakeitimų ir papildymų projektų, taip pat preliminariai vertinti, ar svarstomi įstatymų projektai atitinka Konstituciją, niekada nebuvo ginčyta kaip neatitinkanti Konstitucijos. Konstitucinis Teismas, tirdamas kitų teisės normų atitiktį Konstitucijai, yra konstatavęs, kad vienos iš aptariamos Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto pareigos dalių – preliminariai vertinti, ar svarstomi įstatymų projektai atitinka Konstituciją, nevykdymas reikštų ir Konstitucijos pažeidimą (2014 01 14 nutarimas).
Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas
DĖL
2017-04-05
1Komiteto posėdyje dalyvavo:
Komiteto pirmininkas Povilas Urbšys, komiteto pirmininko pavaduotojas Algis Strelčiūnas, komiteto nariai: Valentinas Bukauskas, Guoda Burokienė, Ričardas Juška, Gintautas Kindurys, Kęstutis Pūkas, Zenonas Streikus, Irena Šiaulienė. Komiteto biuro darbuotojai: biuro vedėja Lina Milonaitė, patarėjai: Algirdas Astrauskas, Rasa Mačiulytė, Jurgita Marcinkutė, Monika Urmonienė, padėjėja Genovaitė Jasaitienė. Kviestieji asmenys:
Vyriausiosios rinkimų komisijos pirmininkas Zenonas Vaigauskas, Vyriausiosios rinkimų komisijos Rinkimų organizavimo skyriaus vedėja Reda Daniškevičiūtė. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai): Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas (2017-03-23)16 Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
Respublikos Vyriausios rinkimų komisijos įstatymo (toliau – keičiamas įstatymas) 7 straipsnio 8 dalyje siūloma nustatyti, kad ,,Vyriausiosios rinkimų komisijos pirmininku ir šios komisijos nariais negali būti skiriami politinių partijų ir politinių organizacijų nariai, jeigu nuo jų narystės pasibaigimo nepraėjo mažiau kaip treji metai.“ Svarstytina, ar siūlomas nustatyti 3 metų terminas nuo narystės partijoje pasibaigimo dienos yra proporcingas siekiamam tikslui depolitizuoti VRK.
Pažymėtina, kad keičiamo įstatymo normose yra nustatyta, kad VRK savo veiklą grindžia teisėtumo, nepriklausomumo, kolegialumo, viešumo ir nešališkumo principais (4 straipsnio 2 dalis), VRK įgyvendindama savo funkcijas ir priimdama sprendimus jos kompetencijai priklausančiais klausimais, yra nepriklausoma (5 straipsnis) ir kt. Taip pat pažymėtina, kad pagal Konstitucijos 75 straipsnį Seimas turi teisę atleisti iš pareigų Seimo skirtus ar rinktus pareigūnus (išskyrus Konstitucijos 74 straipsnyje nurodytuosius), kai Seimas visų Seimo narių balsų dauguma pareiškia jais nepasitikėjimą. Taigi, įstatyminis nešališkumo ir politinio neutralumo užtikrinimo mechanizmas yra įtvirtintas, todėl siūlytina diskutuoti, ar jis yra nepakankamas. Jeigu būtų nepritarta aukščiau nurodytai pastabai, siūlytina keičiamo įstatymo 7 straipsnio 8 dalies antrajame sakinyje po žodžio „partijos“ įrašyti žodžius „ir politinės organizacijos“. Be to, šiame sakinyje prieš žodį ,,nariai“ vietoj žodžių ,,Vyriausiosios rinkimų“ įrašyti žodį ,,šios“. Pritarti Siūloma Įstatymo projekto 1 straipsnyje išdėstytos nuostatos, kad Vyriausiosios rinkimų komisijos pirmininku ir šios komisijos nariais negali būti skiriami politinių partijų ir politinių organizacijų nariai, jeigu nuo jų narystės pasibaigimo nepraėjo mažiau kaip treji metai atsisakyti ir Įstatymo projekto 1 straipsniu keičiamą įstatymo 7 straipsnio 8 dalį išdėstyti taip: „8.
Vyriausiosios rinkimų komisijos pirmininkas, taip pat teisingumo ministro, Teisėjų tarybos, Respublikos Prezidento ir Lietuvos teisininkų draugijos siūlymu paskirti jos nariai, jeigu jie yra partijų nariai, darbo Vyriausiojoje rinkimų komisijoje laikotarpiu turi sustabdyti savo narystę partijose ir negali dalyvauti jų veikloje.“
(2017-03-23)1
straipsniu keičiamo įstatymo 7 straipsnyje siūloma pakeisti VRK sudarymo tvarką ir pripažinti netekusiomis galios nuostatas, kad VRK sudaryme gali dalyvauti ir politinės partijos (taip pat jų koalicijos), gavusios Seimo narių mandatų daugiamandatėje rinkimų apygardoje, siūlydamos Seimui paskirti į pareigas VRK narius. Atkreipiame dėmesį, kad principu, kai politinės partijos deleguoja narius į rinkimų komisijas yra grindžiamas ne tik VRK, bet ir visų kitų rinkimų komisijų (apygardų savivaldybių, apylinkių) sudarymas (Seimo rinkimų įstatymo 15 straipsnio 7 dalis, 17 straipsnio 2 dalis;
Prezidento rinkimų įstatymo 13 straipsnio 2 dalis, 15 straipsnio 2 dalis; Savivaldybių tarybų rinkimų įstatymo 13 straipsnio 2 dalis, 15 straipsnio 2 dalis; Rinkimų į Europos Parlamentą įstatymo 15 straipsnio 2 dalis, 17 straipsnio 2 dalis). Atsižvelgus į tai, VRK (kuri yra rinkimų komisijų sistemos dalis) sudarymo tvarkos pakeitimas diskutuotinas visų rinkimų komisijų sudarymo tvarkai skirto teisinio reguliavimo sistemoje.
Pritarti iš dalies Vertinant darbo apylinkių, apygardų, savivaldybių rinkimų komisijose patirtį kaip privalumą kandidatuojant į Vyriausiosios rinkimų komisijos pirmininko, pavaduotojo ir narių pareigas, siūloma palikti dabar galiojančią apygardų, savivaldybių ir apylinkių rinkimų komisijų sudarymo tvarką. 3. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas (2017-03-23)12
dalies 2 punkte siūloma nustatyti, kad VRK, be kita ko, sudaroma iš Teisėjų tarybos pasiūlytų dviejų aukštąjį universitetinį teisinį išsilavinimą turinčių asmenų, kuriuos Seimas skiria slaptu balsavimu. Atkreiptinas dėmesys, kad Teisėjų taryba yra vykdomoji teismų savivaldos institucija, užtikrinanti teismų ir teisėjų nepriklausomumą. Atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos Teismų įstatymo 120 straipsnio nuostatas dėl Teisėjų tarybos kompetencijos, svarstytina, ar Teisėjų taryba yra tinkamas subjektas siūlyti kandidatus į VRK, kurios sprendimai gali būti skundžiami teismui. Nepritarti Manytina, kad esant situacijai, kuomet teisme, kuriame dirba Teisėjų tarybos pasiūlytas Vyriausiosios rinkimų komisijos narys, būtų nagrinėjamas skundas, susijęs su Vyriausiosios rinkimų komisijos veikla, būtų taikomas teisėjo nusišalinimo nuo bylos nagrinėjimo principas. 4. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas (2017-03-23)12
straipsniu keičiamo įstatymo 7 straipsnio 3 dalies 4 punkte siūloma įtvirtinti, kad du VRK narius siūlo „Lietuvos advokatūra“. Atkreipiame dėmesį, kad Lietuvos advokatūra yra juridinis asmuo vienijantis Lietuvos advokatus (Advokatūros įstatymo 56 straipsnio 1 dalis). Lietuvos advokatūros organai yra: visuotinis advokatų susirinkimas; advokatų taryba; Advokatų garbės teismas; revizijos komisija (Advokatūros įstatymo 58 straipsnio 1 dalis).
Kuris advokatūros organas turėtų pasiūlyti Seimui du VRK narius lieka neaišku, nes Advokatų garbės teismui ir revizijos komisijai tai butų funkcija neatitinkantį jų paskirties (Advokatūros įstatymo 61 straipsnio 1 dalis ir 62 straipsnio 1 dalis), o Advokatūros įstatymo 59 ir 60 straipsniuose įtvirtintose visuotinio advokatų susirinkimo ir advokatų tarybos kompetencijose nėra nuostatų, kad šie organai gali vykdyti kituose įstatymuose nustatytas funkcijas. Pritarti Įstatymo projekto nuostatos dėl advokatų skyrimo Vyriausiosios rinkimų komisijos nariais siūloma atsisakyti. 5. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas (2017-03-23)3
tai, kad pagal teikiamą projektą VRK nariais galėtų būti skiriami ir advokatai, taip pat į VRK priskirtas funkcijas ir įgaliojimus, projekto 3 straipsniu keičiamo įstatymo 12 straipsnyje siūlytina įtvirtinti šiems VRK nariams apribojimus dalyvauti VRK sprendimų priėmime, jeigu VRK narį – advokatą su rinkimuose dalyvaujančia, taip pat mandatus viešosios valdžios institucijoje (Seime, savivaldybių tarybose, Europos Parlamente) įgijusia politine partija, rinkimų komitetu jų keliamu kandidatu arba kandidatų sąrašu arba išsikėlusiu kandidatu ar viešosios valdžios institucijos atstovu (Seimo nariu, savivaldybės tarybos nariu, savivaldybės tarybos nariu – meru, Lietuvos Respublikoje išrinktu Europos Parlamento nariu ar Respublikos Prezidentu) sieja atstovo ir kliento santykiai dėl teisinių paslaugų teikimo. Pritarti iš dalies Įstatymo projekto nuostatos dėl advokatų skyrimo Vyriausiosios rinkimų komisijos nariais siūloma atsisakyti.
Taip pat, jeigu kito subjekto teikimu VRK nariu būtų paskirtas advokatas, jis turėtų pareigą nusišalinti, kai būtų svarstomas klausimas, susijęs su jo, kaip advokato, kliento interesais (Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo pagrindu). 6. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas (2017-03-23)16
straipsniu keičiamo įstatymo 7 straipsnio 8 dalyje siūloma nustatyti, kad VRK pirmininkas ir šio komisijos nariai tol, kol eina savo pareigas, be kita ko, negali būti politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojais. Pažymėtina, kad siūlomos nuostatos nėra keičiamo įstatymo reguliavimo dalyku, kadangi politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojai yra valstybės tarnautojai, kuriems taikomos Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo nuostatos ir kuriame (jo 17 straipsnyje) nustatytas baigtinis su valstybės tarnautojo veikla nesuderinamų atvejų sąrašas. Pritarti iš dalies Kartu su Įstatymo projektu Nr. XIIIP-488(3) teikiamas Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 17 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas, kuriuo siūloma papildyti Valstybės tarnybos įstatymo 17 straipsnio 1 dalį nauju 6 punktu ir išdėstyti jį taip: „
6) eiti politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojo pareigas buvimo Vyriausiosios rinkimų komisijos pirmininku, pirmininko pavaduotoju ar šios komisijos nariu laikotarpiu. “
(2017-03-23)16
dėl įstatymo projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 7 straipsnio 8 dalies, jos nuostatos turėtų būti dėstomos keičiamo įstatymo 6 straipsnyje, kuriame nustatyti reikalavimai asmenims, kurie gali būti skiriami Vyriausiosios rinkimų komisijos pirmininku ir nariais.
Pritarti iš dalies Siūlytina papildyti keičiamo įstatymo 7 straipsnio 10 dalį, kurioje nustatoma, su kokiomis pareigomis yra nesuderinama VRK nario veikla:
„10. Vyriausiosios rinkimų komisijos pirmininko ir narių
pareigos nesuderinamos su pareigomis kitose rinkimų ar referendumo komisijose, politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojo pareigomis, taip pat su kandidato į Seimo narius, kandidato į Respublikos Prezidentus ir jo patikėtinio, kandidatų į savivaldybės tarybos narius ir jų atstovų, rinkimų ar referendumo stebėtojų statusu, taip pat su Lietuvos Respublikos piliečių iniciatyvinės grupės referendumui surengti nario statusu.“
(2017-03-23)2
straipsnio 3 dalį, Vyriausiosios rinkimų komisijos pirmininko ir narių įgaliojimus Seimas gali nutraukti tik šio įstatymo nustatytais pagrindais ir įvertinus įstatymo projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 7 straipsnio 8 dalyje siūlomus įtvirtinti draudimus, siūlytina papildyti keičiamo įstatymo 10 straipsnyje nustatytus Vyriausiosios rinkimų komisijos pirmininko, pirmininko pavaduotojo ir narių įgaliojimų nutrūkimo pagrindus, jeigu aptariami draudimai bus pažeisti. Pritarti Siūloma pakeisti Įstatymo projekto 2 straipsniu keičiamą Įstatymo 10 straipsnio 1 dalį ir išdėstyti ją taip: „1.
Vyriausiosios rinkimų komisijos pirmininko, pirmininko pavaduotojo ir nario įgaliojimai nutrūksta šiais pagrindais:
1) pasibaigė įgaliojimų laikas ir yra sudaryta bei prisiekusi naujos sudėties Vyriausioji rinkimų komisija;
2) jis miršta;
3) jis atsistatydina;
4) jis netenka Lietuvos Respublikos pilietybės;
5) jis pradeda eiti politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojo pareigas;
neteko galios nuo 2013-11-26;
jis Seimo nutarimu yra atleistas iš pareigų vadovaujantis šio Įstatymo 7 straipsnio 12 dalimi;
teismas jį pripažįsta
narių balsų dauguma pareiškia nepasitikėjimą juo;
Seimas priima nutarimą nutraukti Vyriausiosios rinkimų komisijos įgaliojimus pagal Konstitucinio Teismo išvadą, kad Vyriausiosios rinkimų komisijos nustatyti esminiai rinkimų rezultatai yra neteisingi arba kad jos veika neatitinka Seimo rinkimų ar Lietuvos Respublikos Prezidento rinkimų įstatymų ; . 11) Seimas priima nutarimą atleisti jį iš Vyriausiosios rinkimų komisijos narių pagal partijos (koalicijos) motyvuotą teikimą atšaukti pasiūlytą atstovą. “
(2017-03-23)11
tikslintinas atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2013 m. gruodžio 23 d. įsakymu Nr. 1R-298 patvirtintose Teisės aktų projektų rengimo rekomendacijose nustatytus teisės technikos reikalavimus:
dalyje prieš dėstomą tekstą įrašytinas skaičius ,,1“;
(2017-03-23)111345
straipsnyje prieš nurodomas pripažinti netekusiomis galios dalis, rašytina formuluotė ,,Pripažinti netekusiu galios...“ Pritarti 11.
Europos teisės departamentas prie teisingumo ministerijos (2017-04-03) Išnagrinėję Lietuvos Respublikos vyriausiosios rinkimų komisijos įstatymo Nr. IX-985 7, 10, 12 ir 14 straipsnių pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIIP-488(2) (toliau – Projektas) pažymime, kad pastabų ir pasiūlymų dėl Projekto atitikties Europos Sąjungos teisei neturime. Atsižvelgti
kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Vyriausiosios rinkimų komisijos narys Jonas Udris (2017-03-29) Vadovaudamasis LR Vyriausiosios rinkimų komisijos įstatymo 16 straipsnio 1 dalies nuostatomis, teikiu savo pastabas ir pasiūlymus dėl Vyriausiosios rinkimų komisijos įstatymo Nr. IX- 985 7, 10, 12 ir 14 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto XIIIP488(2). Europos Tarybos Venecijos komisijos gerosios rinkimų praktikos kodekse* yra pateiktos rekomendacijos dėl rinkimų komisijų sudarymo. Jose, be kita ko, numatyta, kad rinkimus organizuojanti institucija turi būti nepriklausoma, atspari politiniam spaudimui. Tai pasiekiama vienu iš būdų: “Brandžios demokratijos” valstybėse, kur administracinis aparatas yra atsparus politiniam spaudimui, rinkimus gali organizuoti ir vykdomosios valdžios padalinys, o rinkimų organizavimas vietose gali būti decentralizuotas ir realizuojamas per vietos bendruomenes (Skandinavijos šalys, Danija, Vokietija, Ispanija, etc.);“ Kylančios demokratijos” valstybėse tikslingas centralizuotas rinkimų organizavimas, kur politinis pliuralizmas yra efektyvi nešališkumo užtikrinimo priemonė.
Tačiau daugumą komisijoje turėtų sudaryti nepriklausomi teisininkai. * Nuoroda į Kodeksą: http://www.venice.coe.int/webforms/documents/default.aspx?pdffile=CDL-AD(2002)023rev-e Įstatymo projekto (XIIIP488(2)) aiškinamajame rašte numatyta, kad įstatymu siekiama daugiau skaidrumo, t ačiau nenurodoma, kokie konkrečiai VRK sprendimai buvo neskaidrūs ir politiškai motyvuoti. Nėra teismų praktikoje bylų, kuriose būtų įvardinta, kad VRK sprendimas buvo politiškai motyvuotas ar priimtas pažeidžiant teisės aktų nuostatas. Kaip vieną iš reikšmingesnių sprendimų pažymėtinas nebent
rezultatų atitikimo Seimo rinkimų įstatymui, kur teismas iš principo suteikė VRK daugiau įgaliojimų vertinti rinkimų rezultatus pagal rinkėjų valią, ne tik aritmetiškai. Projekte numatytas trijų metų “atšalimo” laikotarpis galimai prieštarauja Konstitucijos 35 straipsnyje įtvirtintai piliečių teisei vienytis į politines partijas ir politines organizcijas. Siekiant komisijos nepriklausomumo, projekte siūlyčiau numatyti:
teikia nepriklausomos teisininkų bendruomenės Po du LTD, Teisėjų taryba (arba LAT) ir advokatūra. Po vieną Seimo pirmininkas, Prezidentas ir teisingumo ministras. Viso 9 nariai 4 metų kadencijai, ne daugiau kaip dviem kadencijoms iš eilės. Visi nariai turi sustabdyti veiklą partijose. Darbas Vyriausioje rinkimų komisijoje nesuderinamas su politinio pasitikėjimo valstybės tarnautojo pareigomis.
renkamas iš komisijos narių pačioje komisijoje. 3) Seimas atvirai balsuoja už visą VRK sudėtį in corpore. 4) Įteisinti valstybės tarnautojo VRK kanclerio pareigybę. Kancleris vadovauja sekretoriatui. 5) Paskirstyti VRK funkcijas tarp Komisijos ir sekretoriato, Komisijai paliekant teisinio procedūrinio pobūdžio funkcijas (kandidatų registravimas, rinkimų rezultatų skelbimas, rinkimų įstatymų laikymosi kontrolė, pirminis ginčų sprendimas), o sekretoriatui pavedant techninio organizacinio pobūdžio funkcijas (viešieji pirkimai, informacinės sistemos, komisijos darbo aprūpinimas, mokymai, partijų finansavimo kontrolė ir kt.). Rinkimų organizavimas Lietuvoje nekito nuo pat 1990 - ųjų, todėl reikalingos principinės, struktūrinės pertvarkos, o ne vien
“kosmetiniai” pataisymai keičiant tik formavimo tvarką. Artimiausi
nacionaliniai rinkimai vyks 2019 ųjų pavasarį. Normaliai pasirengti rinkimams reikia beveik metų laiko, t.y. būtinus pokyčius reikia realizuoti iki 2018 metų sausio 1 dienos. Dėl to tikslinga būtų kartu keičiant VRK formavimo principus, kartu pavesti naujos sudėties VRK parengti struktūrines reformos planą ir iki 2017 09 10 pateikti Seimui tvirtinti, kad būtų galima kartu tinkamai įvykdyti reformas, įvertinti biudžeto poreikį, turėti ilgalaikį informacinių resursų planą, rengti žmogiškąjį kapitalą. Pritarti iš dalies Komiteto patobulintame Įstatymo projekte Nr. XIIIP – 488(3) atsisakoma reikalavimo, kad nuo asmens, pretenduojančio tapti Vyriausiosios rinkimų komisijos pirmininku, pirmininko pavaduotoju ar narui narystės politinėje partijoje ar politinėje organizacijoje pasibaigimo būtų praėję ne mažiau kaip treji metai. Taip pat pritariama, kad tas pats asmuo Vyriausiosios rinkimų komisijos pirmininku ir nariu būtų skiriamas ne daugiau kaip du kartus iš eilės.
Manytina, kad pritarus pasiūlymui, kad Vyriausiosios rinkimų komisijos pirmininką iš savo tarpo renka patys Vyriausiosios rinkimų komisijos nariai, būtų apribotas Seimo pirmininko savarankiškumas ir pasirinkimo galimybė, lyginant su kandidatus teikiančiais Lietuvos Respublikos Prezidentu, Teisėjų taryba ir Teisininkų draugija. Vyriausiosios rinkimų komisijos administracinės struktūros keitimas ir naujų pareigybių steigimas nėra šio įstatymo projekto tikslas, todėl dėl pasiūlymų tikslinga spręsti jau pradėjus veikti naujai suformuotai Vyriausiajai rinkimų komisijai. 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai:
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Mykolo Romerio universiteto Teisės fakultetas (2017-04-05)16 Vyriausiosios rinkimų komisijos įstatymo projekte XIII 488(2) siūloma pakeisti 7 straipsnio 8 dalį ir joje nustatyti, kad „Vyriausiosios rinkimų komisijos pirmininku ir šios komisijos nariais negali būti skiriami politinių partijų ir politinių organizacijų nariai, jeigu nuo jų narystės pasibaigimo nepraėjo mažiau kaip treji metai. Vyriausiosios rinkimų komisijos pirmininkas ir Vyriausiosios rinkimų komisijos nariai tol, kol eina savo pareigas, negali tapti politinės partijos nariais
<...>
Yra pagrindo teigti, kad siūloma nuostata prieštarauja Konstitucijai. Pagal Konstitucijos 35 straipsnio 1 dalį piliečiai turi teisę laisvai vienytis į politines partijas, jei šių tikslai ir veikla nėra priešingi Konstitucijai ir įstatymams. Ši teisė apima teisę steigti politines partijas, teisę stoti į jas ir dalyvauti jų veikloje, teisę laisvai išstoti iš jų.
Konstitucinis Teismas 2006 m. balandžio 14 d. nutarime pabrėžė, kad konstitucinė piliečių teisė vienytis į politines partijas yra viena pagrindinių demokratinės valstybės piliečių teisių, kad šią teisę piliečiai įgyvendina laisva valia, kad pagal Konstituciją piliečiams laiduojama teisė savo valia nuspręsti, priklausyti ar nepriklausyti kuriai nors politinei partijai. Konstitucinis Teisimas pabrėžia, kad piliečių konstitucinė teisė laisvai vienytis į politines partijas gali būti ribojama įstatymu, tačiau ne daugiau, negu leidžia pati Konstitucija. Konstitucijos 113 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teisėjas negali dalyvauti politinių partijų ir kitų politinių organizacijų veikloje; 141 straipsnyje įtvirtinta, kad politinių partijų ir politinių organizacijų veikloje negali dalyvauti asmenys, atliekantys tikrąją karo arba alternatyviąją tarnybą, taip pat neišėję į atsargą krašto apsaugos sistemos, policijos ir vidaus tarnybos karininkai, puskarininkiai ir liktiniai, kitų sukarintų ir saugumo tarnybų apmokami pareigūnai; 118 straipsnio 3 dalies nuostata, kad prokuroras, vykdydamas savo funkcijas, yra nepriklausomas ir klauso tik įstatymo, suponuoja ir draudimą prokurorams būti politinių partijų ir politinių organizacijų nariais, dalyvauti jų veikloje; pagal 83 straipsnio 2 dalį asmuo, išrinktas Respublikos Prezidentu, turi sustabdyti savo veiklą politinėse partijose ir politinėse organizacijose iki naujos Respublikos Prezidento rinkimų kampanijos pradžios. Be to, piliečių teisė laisvai vienytis į politines partijas gali būti laikinai apribota įvedus karo ar nepaprastąją padėtį (145 straipsnis). Kokių nors kitų apribojimų vienytis į politines partijas, dalyvauti jų veikloje Konstitucijoje, mūsų nuomone, nenumatyta.
Konstitucinis Teismas jau yra nagrinėjęs, ar įstatymo nuostatos, kurių turinys labai panašus į siūlomas Vyriausiosios rinkimų komisijos įstatymo pataisas, neprieštarauja Konstitucijai. Spręsdamas, ar Konstitucijai neprieštarauja Savivaldybių administracinės priežiūros įstatymo nuostata, kad „Vyriausybės atstovas negali dalyvauti politinių partijų ir politinių organizacijų veikloje“, Konstitucinis Teismas
expressis verbis yra nustatytas, nei iš jos nuostatų gali būti kildinamas draudimas politinių partijų ar politinių organizacijų nariais būti ir (arba) jų veikloje dalyvauti Vyriausybės atstovams. Tokio draudimo negalima nustatyti įstatymu arba kitu teisės aktu“. Ginčijamą įstatymo nuostatą, kad „Vyriausybės atstovas negali dalyvauti politinių partijų ir politinių organizacijų veikloje“, Konstitucinis Teismas pripažino prieštaraujančia Konstitucijos 35 straipsnyje įtvirtintai piliečių teisei vienytis į politines partijas, konstituciniam teisinės valstybės principui. Vyriausiosios rinkimų komisijos įstatymo pataisomis norima įtvirtinti draudimą VRK nariais būti piliečiams, kurie priklauso politinėms partijoms ar nutraukė narystę jose, bet nuo jų narystės pasibaigimo nėra praėję mažiau kaip treji metai. Be to, asmenims, kurie yra paskirti VRK nariais, bus draudžiama stoti į politines partijas, dalyvauti jų veikloje. Tokie draudimai Konstitucijoje nėra tiesiogiai nustatyti; manytina, kad jie negali būti kildinami iš Konstitucijos. Taigi, siūlomomis įstatymų pataisomis norima asmens teises apriboti daugiau, negu tai leidžia Konstitucija.
Išvada: Vyriausiosios rinkimų komisijos įstatymo projekto
nuostata, kad
„Vyriausiosios rinkimų komisijos pirmininku ir šios komisijos nariais negali
būti skiriami politinių partijų ir politinių organizacijų nariai, jeigu nuo jų narystės pasibaigimo nepraėjo mažiau kaip treji metai. Vyriausiosios rinkimų komisijos pirmininkas ir Vyriausiosios rinkimų komisijos nariai tol, kol eina savo pareigas, negali tapti politinės partijos nariais“ prieštarauja
55 straipsnio 1 daliai, konstituciniam teisinės valstybės principui. Nurodyta nuostata prieštarauja ir Konstitucijos 29 straipsnyje įtvirtintam visų asmenų lygiateisiškumo principui, nes asmenys, kurie yra buvę politinių partijų nariai, netenka galimybės būti paskirti VRK nariais, kol nuo jų narystės politinėje partijoje pasibaigimo nepraėjo treji metai, o asmenys, kurie yra paskirti VRK nariais, netenka konstitucinės teisės stoti į politines partijas, dalyvauti jų veikloje. Tai gali būti vertinama kaip šių asmenų diskriminacija (Konstitucijoje nenumatyta, kad asmuo, tapęs VRK nariu, praranda konstitucinę teisę stoti į politinę partiją, dalyvauti jos veikloje). Pritarti Siūloma Įstatymo projekto 1 straipsnyje išdėstytos nuostatos, kad Vyriausiosios rinkimų komisijos pirmininku ir šios komisijos nariais negali būti skiriami politinių partijų ir politinių organizacijų nariai, jeigu nuo jų narystės pasibaigimo nepraėjo mažiau kaip treji metai atsisakyti ir Įstatymo projekto 1 straipsniu keičiamą įstatymo 7 straipsnio 8 dalį išdėstyti taip:
„8. Vyriausiosios rinkimų komisijos pirmininkas, taip pat
teisingumo ministro, Teisėjų tarybos, Respublikos Prezidento ir Lietuvos teisininkų draugijos siūlymu paskirti jos nariai, jeigu jie yra partijų nariai, darbo Vyriausiojoje rinkimų komisijoje laikotarpiu turi sustabdyti savo narystę partijose ir negali dalyvauti jų veikloje.“ 2.
Mykolo Romerio universiteto Teisės fakultetas (2017-04-05)12 Vyriausiosios rinkimų komisijos įstatymo projekte XIII-488(2) siūloma įtvirtinti nuostatą, kad du kandidatus į VRK narius teiks Teisėjų taryba. Manytina, kad ši nuostata gali prieštarauti Konstitucijai, nes ji nedera su Teisėjų tarybos konstitucine paskirtimi ir jos funkcijomis. Pagal Konstitucijos 112 straipsnio 5 dalį specialioji teisėjų institucija (Teismų įstatyme numatyta, kad tai yra Teisėjų taryba) Respublikos Prezidentui pataria dėl teisėjų paskyrimo, paaukštinimo, perkėlimo ir atleidimo iš pareigų. Manytina, kad Teisėjų taryba negali turėti tokių įgaliojimų, kurie nėra susiję su teisėjų paskyrimu, paaukštinimu, perkėlimu ir atleidimu, su teismų veiklos organizavimu. Įstatymu norima konstituciškai nepagrįstai išplėsti Teisėjų tarybos įgaliojimus. Siūloma įstatymo projekto nuostata, kad „ du kandidatus į VRK narius teikia Teisėjų taryba''' prieštarauja Konstitucijos
Atsižvelgiant į Mykolo Romerio universiteto Teisės fakulteto išvadoje pateiktą Konstitucijos
straipsnyje, apibrėžiančiame Teisėjų tarybos kompetenciją, Teisėjų tarybai suteiktų įgaliojimų sąrašas nėra baigtinis. Įvertinant tai, kad minėtame Teismų įstatymo straipsnyje yra nurodyti Teisėjų tarybos patariamieji ir bendradarbiavimo įgaliojimai, nemanytina, jog įgaliojimo teikti kandidatus į Vyriausiosios rinkimų komisijos narius suteikimas nepagrįstai išplės Teisėjų tarybos įgaliojimus. 5.
teisę, pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pastabos Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai,
punktą „
1) komisijos pirmininko“ , o buvusius 2-5 punktus atitinkamai laikyti 1-4 punktais. 2. 7 straipsnio 5 punktą išdėstyti taip:
Vilniaus universiteto ir Mykolo Romerio universitetų po vieną pasiūlytą aukštąjį universitetinį išsilavinimą turinčių asmenų, kuriuos Seimas skiria slaptu balsavimu.“ Nepritarti Manytina, kad pritarus pasiūlymui, kad Vyriausiosios rinkimų komisijos pirmininką iš savo tarpo renka patys Vyriausiosios rinkimų komisijos nariai, būtų apribotas Seimo pirmininko savarankiškumas ir pasirinkimo galimybė, lyginant su kandidatus teikiančiais Lietuvos Respublikos Prezidentu, Teisėjų taryba ir Teisininkų draugija. Atsižvelgiant į tai, kad Įstatymo projekte jau yra numatytas reikalavimas kandidatams turėti aukštąjį universitetinį išsilavinimą, dviejų tokį išsilavinimą suteikiančių mokymo įstaigų išskyrimas būtų nepagrįstas ir netikslingas. 2. Seimo narys Jurgis Razma (2017-03-22)41 Pasiūlymas :
Pakeisti 14 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: „1. Vyriausiajai rinkimų komisijai vadovauja Vyriausiosios rinkimų komisijos pirmininkas. Vyriausiosios rinkimų komisijos pirmininkas turi du pavaduotojus. Juos Vyriausiosios komisijos pirmininką ir jo pavaduotojus iš savo narių savo posėdyje Reglamento nustatyta tvarka renka Vyriausioji rinkimų komisija. Pirmininką tvirtina Seimas. Nepritarti Manytina, kad pritarus pasiūlymui, kad Vyriausiosios rinkimų komisijos pirmininką iš savo tarpo renka patys Vyriausiosios rinkimų komisijos nariai, būtų apribotas Seimo pirmininko savarankiškumas ir pasirinkimo galimybė, lyginant su kandidatus teikiančiais Lietuvos Respublikos Prezidentu, Teisėjų taryba ir Teisininkų draugija. 6.
6Seimo paskirtų papildomų komitetų komisijų pasiūlymai:
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pastabos Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Seimo Teisės ir teisėtvarkos komitetas (2017-04-05) Sprendimas:
projektą Nr. XIIIP-488(2) tobulinti pagal Seimo kanceliarijos Teisės departamento, Mykolo Romerio universiteto, komiteto pastabas, kurioms komitetas pritarė;
(2017-04-05)
straipsnio 3 punkte įtvirtinta Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto pareiga [1] svarstyti ir preliminariai vertinti, ar svarstomi įstatymų projektai atitinka Konstituciją, nors Teisės departamentas savo išvadoje dėl projekto neįžvelgė prieštaravimo Konstitucijai, preliminariai įvertino, kad projekto Nr. XIIIP-488(2) 1 straipnio nuostatos prieštarauja Konstitucijai ir siūlo atsisakyti: -siūlomo reguliavimo, kad kandidatus į VRK narius teikia subjektas „ Teisėjų taryba “, kaip prieštaraujančio Konstitucijos 112 straipsnio 5 daliai, konstituciniam teisinės valstybės principui,
Vyriausiosios rinkimų komisijos pirmininku ir šios komisijos nariais negali būti skiriami politinių partijų ir politinių organizacijų nariai, jeigu nuo jų narystės pasibaigimo nepraėjo mažiau kaip treji metai. Vyriausiosios rinkimų komisijos pirmininkas ir Vyriausiosios rinkimų komisijos nariai tol, kol eina savo pareigas, negali tapti politinės partijos nariais“ , kaip prieštaraujančios Konstitucijos 35 straipsnio 1 daliai, konstituciniam teisinės valstybės principui ir Konstitucijos 29 straipsnyje įtvirtintam visų asmenų lygiateisiškumo principui.
Pritarti iš dalies Atsižvelgiant į pastabą atsisakyta Įstatymo projekto 1 straipsnyje išdėstytos nuostatos, kad Vyriausiosios rinkimų komisijos pirmininku ir šios komisijos nariais negali būti skiriami politinių partijų ir politinių organizacijų nariai, jeigu nuo jų narystės pasibaigimo nepraėjo mažiau kaip treji metai. Nepritarti siūlymui atsisakyti Teisėjų tarybos, kaip subjekto, galinčio teikti kandidatus į Vyriausiąją rinkimų komisiją dėl šių priežasčių:
įpareigojama teikti kandidatą iš savo tarpo;
2) Teismų įstatymo 120 straipsnio nuostatos, detalizuojančios Teisėjų tarybos kompetenciją ir įgaliojimus, nenustato baigtinio įgaliojimų sąrašo. Šio straipsnio 27 punkte nustatyta, kad Teisėjų taryba sprendžia kitus šiame ir kituose įstatymuose numatytus klausimus. Atsižvelgiant į tai manytina, kad yra leidžiama kituose įstatymuose nustatyti ir kitas funkcijas, kurios neprieštarautų teisėjų nepriklausomumo principui. 7. Komiteto sprendimas ir pasiūlymai: 7.1. Sprendimas: pritarti komiteto patobulintam Vyriausiosios rinkimų komisijos įstatymo Nr. IX-985 7, 10, 12 ir
išvadai. 7.2. Pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pastabos Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1.
(2017-04-05)12 Argumentai: Siekiant užtikrinti Vyriausiosios rinkimų komisijos veiklos profesionalumą ir pasinaudoti rinkimų komisijos narių darbo apylinkių, apygardų, savivaldybių rinkimų komisijose patirtimi, siūloma papildyti Įstatymo projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 7 straipsnio 3 dalį numatant reikalavimą Teisėjų tarybos ir Lietuvos teisininkų draugijos siūlomiems kandidatams į Vyriausiosios rinkimų komisijos narius turėti darbo apylinkės, apygardos ar savivaldybės rinkimų komisijoje patirties. Šis reikalavimas nebūtų taikomas 2017 m. formuojant Komisiją. Pasiūlymas Papildyti Įstatymo projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 7 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip:
„3. Vyriausioji rinkimų komisija sudaroma
iš:
1) komisijos pirmininko;
2) Teisėjų tarybos pasiūlytų dviejų trijų aukštąjį universitetinį teisinį išsilavinimą ir darbo apylinkės, apygardos ar savivaldybės rinkimų komisijoje patirties turinčių asmenų, kuriuos Seimas skiria slaptu balsavimu;
3) Lietuvos teisininkų draugijos pasiūlytų dviejų trijų aukštąjį universitetinį teisinį išsilavinimą ir darbo apylinkės, apygardos ar savivaldybės rinkimų komisijoje patirties turinčių asmenų, kuriuos Seimas skiria slaptu balsavimu;
4) Lietuvos advokatūros pasiūlytų dviejų aukštąjį universitetinį teisinį išsilavinimą turinčių asmenų, kuriuos Seimas skiria slaptu balsavimu;54 ) Respublikos Prezidento pasiūlytų dviejų aukštąjį universitetinį išsilavinimą turinčių asmenų, kuriuos Seimas skiria slaptu balsavimu.“ Pritarti 2.
Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas (2017-04-05)5 Argumentai: Atsižvelgiant į tai, kad Teisėjų tarybos ir Lietuvos teisininkų draugijos siūlomiems Vyriausiosios rinkimų komisijos nariams siūloma nustatyti reikalavimą turėti darbo apylinkės, apygardos ar savivaldybės rinkimų komisijoje patirties (šis reikalavimas nebūtų taikomas 2017 m. formuojant Komisiją), taip pat atsižvelgiant į tai, kad būtina aptarti šiuo metu pareigas einančių komisijos narių galimybes kandidatuoti formuojant naujos sudėties komisiją, siūloma papildyti Įstatymo projektą įstatymo įgyvendinimą nusakančiomis nuostatomis. Pasiūlymas:
Papildyti Įstatymo projekto 5 straipsnį ir išdėstyti jį taip: „
1Įsigaliojus šiam Įstatymui,
i I ki šio įstatymo įsigaliojimo sudarytos Vyriausiosios rinkimų komisijos įgaliojimai tęsiasi, kol vadovaujantis Vyriausiosios rinkimų komisijos įstatymo 7 straipsniu bus sudaryta naujos sudėties Vyriausioji rinkimų komisija. 2. Jeigu iki šio įstatymo įsigaliojimo asmuo buvo pirmą kartą paskirtas Vyriausiosios rinkimų komisijos nariu, jis gali pretenduoti būti paskirtu antrą kartą iš eilės. 3.
nustatytas darbo patirties reikalavimas Vyriausiosios rinkimų komisijos nariams netaikomas 2017 metais sudarant Vyriausiąją rinkimų komisiją. “
8Balsavimo rezultatai:
už –5, prieš –, susilaikė – 4. 9. Komiteto paskirti pranešėjai: Zenonas Streikus. 10. Komiteto narių atskiroji nuomonė: negauta. PRIDEDAMA: komiteto patobulintas Vyriausiosios rinkimų komisijos įstatymo Nr. IX-985 7, 10, 12 ir 14 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-488(3) ir projekto lyginamasis variantas. Komiteto pirmininko pavaduotojas Algis Strelčiūnas
patarėja Monika Urmonienė1 Konstitucinis Teismas yra konstatavęs, kad negalima ignoruoti jokios Konstitucijoje, įstatymuose ar Seimo statute įtvirtintos įstatymų leidybos proceso stadijos ar įstatymų priėmimo taisyklės; būtinybė įstatymus priimti nuosekliai laikantis įstatymų leidybos proceso stadijų ir taisyklių kyla iš Konstitucijos. Seimo statuto 67 straipsnio 3 punkte įtvirtinta Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto pareiga svarstyti ir teikti išvadas dėl siūlomų Konstitucijos pakeitimų ir papildymų projektų, taip pat preliminariai vertinti, ar svarstomi įstatymų projektai atitinka Konstituciją, niekada nebuvo ginčyta kaip neatitinkanti Konstitucijos. Konstitucinis Teismas, tirdamas kitų teisės normų atitiktį Konstitucijai, yra konstatavęs, kad vienos iš aptariamos Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto pareigos dalių – preliminariai vertinti, ar svarstomi įstatymų projektai atitinka Konstituciją, nevykdymas reikštų ir Konstitucijos pažeidimą (2014 01 14 nutarimas).