Projekto lyginamasis variantas LIETUVOS RESPUBLIKOS lygių galimybių įstatymo NR. IX-18267
7 straipsnio 6 punktą ir jį išdėstyti taip:
„6) imtis priemonių užtikrinti , kad darbuotojas ar valstybės tarnautojas darbo vietoje nepatirtų priekabiavimo ir nebūtų duodami nurodymai diskriminuoti;“. 2. Pakeisti 7 straipsnio 7 punktą ir jį išdėstyti taip:
„7) imtis priemonių užtikrinti , kad darbo ieškantis asmuo, darbuotojas, valstybės tarnautojas nepatirtų seksualinio priekabiavimo;“. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas Teikia Seimo nariai Aušrinė Armonaitė Dovilė Šakalienė Viktorija Čmilytė – Nielsen Simonas Gentvilas Eugenijus Gentvilas Mykolas Majauskas Ingrida Šimonytė Virginijus Sinkevičius Arvydas Nekrošius
Projekto lyginamasis variantas Nr. XIIIP-487(2) LIETUVOS RESPUBLIKOS lygių galimybių įstatymo NR. IX-18267
7 straipsnio 6 punktą ir jį išdėstyti taip:
„6) imtis priemonių užtikrinti , kad darbuotojas ar valstybės tarnautojas darbo vietoje nepatirtų priekabiavimo ir nebūtų duodami nurodymai diskriminuoti;“. 2. Pakeisti 7 straipsnio 7 punktą ir jį išdėstyti taip:
„7) imtis priemonių užtikrinti , kad siekiantis įsidarbinti asmuo, darbuotojas, valstybės tarnautojas nepatirtų seksualinio priekabiavimo;“. 2 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas Šis įstatymas įsigalioja 2017 m. liepos 1 d. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas Teikia Žmogaus teisių komiteto pirmininkas Valerijus Simulik
projektų rengimą paskatinusios priežastys, parengtų projektų tikslai ir uždaviniai: Pagal Lietuvos Respublikos moterų ir vyrų lygių galimybių įstatyme (toliau – Moterų ir vyrų lygių galimybių įstatymas) įtvirtintą teisinį reguliavimą, seksualinio priekabiavimo veiksmai užimtumo srityje yra draudžiami ne absoliučiai, bet tik vienu šio įstatymo 6 straipsnio 4 punkte nustatytu atveju, kuomet darbdavys arba darbdavio atstovas įpareigojamas imtis priemonių, kad esamas darbuotojas nepatirtų priekabiavimo ar seksualinio priekabiavimo. Moterų ir vyrų lygių galimybių įstatymo 11 straipsnio 5 punkte darbdavio arba darbdavio atstovo veiksmai pripažįstami pažeidžiančiais moterų ir vyrų lygias teises, jeigu jis dėl asmens lyties nesiima priemonių, kad esamas darbuotojas nepatirtų priekabiavimo ar seksualinio priekabiavimo. Taigi Moterų ir vyrų lygių galimybių įstatymas pažeidimu įvardija tik tokį seksualinį priekabiavimą, kuris darbdavio, darbdavio atstovo nukreiptas į darbuotoją susiformavusių darbo teisinių santykių metu (valstybės tarnyboje). Galimo seksualinio priekabiavimo veiksmai, nukreipti į norintį (ketinantį) įsidarbinti asmenį, nėra reglamentuoti Moterų ir vyrų lygių galimybių įstatyme ir nėra šiame įstatyme įvardijami moterų ir vyrų lygių teisių pažeidimu. Siekiant šalinti esamą teisinio reguliavimo spragą ir taip pat vienodai ginti asmenų, kurie ieško darbo ir susiduria su priekabiavimu ir (ar) seksualiniu priekabiavimu teises, tikslinga nustatyti darbdaviui pareigą užtikrinti, kad ir darbo ieškantis asmuo nepatirtų priekabiavimo ir seksualinio priekabiavimo, nes pareiga užtikrinti įpareigotų ir patį darbdavį seksualiai nepriekabiauti prie darbuotojų ar darbo ieškančių asmenų.
Lietuvos Respublikos lygių galimybių įstatymo (toliau – Lygių galimybių įstatymas) 7 straipsnio 6 ir 7 punktuose taip pat numatyta, kad darbdavys, įgyvendindamas lygias galimybes, privalo imtis priemonių, kad esamas darbuotojas, valstybės tarnautojas nepatirtų priekabiavimo ir seksualinio priekabiavimo, tuo tarpu nėra užtikrinama asmenų, kurie nėra darbuotojai (valstybės tarnautojai), o tik dar ieško darbo, teisės. Analogiškai, kaip ir Moterų ir vyrų lygių galimybių įstatyme, siekiama pakeisti esamą situaciją ir siekiama nustatyti darbdaviui pareigą užtikrinti, kad ir darbo ieškantis asmuo nepatirtų priekabiavimo ir seksualinio priekabiavimo. Šiuo metu paminėtuose įstatymuose numatyta formuluotė „imtis priemonių“ leidžia darbdaviui nebūti tiesiogiai atsakingu už pasireiškusį priekabiavimą ir (ar) seksualinį priekabiavimą, jei jis ėmėsi kokių nors minimalių veiksmų, kad to būtų išvengta. Įstatymų projektų tikslas – sudaryti sąlygas apginti ketinančių įsidarbinti asmenų teises ir apsaugoti nuo galimo priekabiavimo ir seksualinio priekabiavimo atvejų. Įstatymų projektų uždaviniai
Įstatymų projektų iniciatorė yra Seimo narė Aušrinė Armonaitė. Projektų rengėja yra Seimo narė Aušrinė Armonaitė. 3.
reguliuojami įstatymų projektuose aptarti teisiniai santykiai: Moterų ir vyrų lygių galimybių įstatymas ir Lygių galimybių įstatymas šiuo metu teisiškai reglamentuoja tik tokį seksualinį priekabiavimą ir priekabiavimą, kuris nukreiptas į jau dirbantį asmenį. 4. Kokios siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama:
Įstatymų projektais siūloma numatyti, jog priekabiavimo ir seksualinio priekabiavimo metu būtų užtikrintos ne tik esamo darbuotojo, bet ir darbo ieškančio asmens teisės, t.y. seksualinio priekabiavimo atveju darbdavys arba jo atstovas būtų atsakingas už šiuos veiksmus ir neišvengtų atsakomybės. Tiek Moterų ir vyrų lygių galimybių įstatymo 3 straipsnis, tiek Lygių galimybių įstatymo 4 straipsnis numato, kad nagrinėjant asmenų skundus dėl priekabiavimo yra preziumuojama, kad toks faktas buvo ir skundžiamas asmuo turi įrodyti, kad lygių teisių (ir galimybių) principas nebuvo pažeistas. Taigi, asmuo, kuris ketina įsidarbinti ir kurio atžvilgiu pasireikštų priekabiavimo ir (ar) seksualinio priekabiavimo veiksmai (elgesys), galėtų ne tik pats tiesiogiai ginti savo pažeistas teises, tačiau tai sudarytų galimybę ir Lygių galimybių kontrolieriui savo iniciatyva atlikti tyrimą ir priimti Lygių galimybių įstatymo 29 straipsnyje numatytus sprendimus. 5. Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai (jeigu rengiant įstatymų projektus toks vertinimas turi būti atliktas ir jo rezultatai nepateikiami atskiru dokumentu), galimos neigiamos priimtų įstatymų pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta:
Neigiamų pasekmių nenumatoma. 6.
įstatymai turės kriminogeninei situacijai, korupcijai: Įstatymų pakeitimų projektais išplečiamas subjektų ratas, kurių atžvilgiu nukreipti tokie pat veiksmai būtų laikomi neteisėtais kaip ir dirbančių darbuotojų (valstybės tarnautojų) atžvilgiu - darbdavys seksualinio priekabiavimo metu gali būti ir nesusisaistęs susiformavusiais darbo santykiais su nukentėjusiuoju (kandidatu į darbo vietą), tačiau šis veiksmas (priekabiavimas, seksualinis priekabiavimas) būtų traktuojamas lygiai taip pat kaip ir tuo atveju, kuomet yra susiformavę darbo santykiai. Priėmus įstatymų pakeitimų projektus galimai padidėtų pranešimų skaičius apie tokius atvejus darbo pokalbių metu. Įstatymas įtakos korupcijai neturės. 7. Kaip įstatymų įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai Įstatymų įgyvendinimas neturės poveikio verslo plėtrai. 8. Įstatymų inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios:
Nereikės. 9. Ar įstatymų projektai parengti laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, o įstatymų projektų sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka: Įstatymų projektai parengti laikantis nustatytų reikalavimų. 10. Ar į statym ų projektai atitinka Ž mogaus teisi ų ir pagrindini ų laisvi ų apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos S ą jungos dokumentus:
Įstatymų projektai atitinka ir užtikrina, kad būtų įgyvendinti Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatos ir Europos Sąjungos teisės
prireiks įstatymams įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti (pateikiami prognozuojami rodikliai einamaisiais ir artimiausiais 3 biudžetiniais metais): Nereikės. 13. Įstatymų projektų rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados: Negauta. 14. Reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiem projektams įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno „Eurovoc“ terminus, temas bei sritis: „Seksualinis priekabiavimas“, „priekabiavimas“, „darbo ieškantis asmuo“, „lygios galimybės“,
„lygių galimybių įstatymas“. 15. Kiti, iniciatorių
nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai Nėra. Teikia Seimo nariai Aušrinė Armonaitė Dovilė Šakalienė Viktorija Čmilytė – Nielsen Simonas Gentvilas Eugenijus Gentvilas Mykolas Majauskas Ingrida Šimonytė Virginijus Sinkevičius Arvydas Nekrošius
Blankas
Biudžetinė įstaiga, Vilniaus g. 23-7A, LT-01402 Vilnius, tel. 8 706 63 687, faks. 8 706 63 679, el. p. [email protected] . Duomenys kaupiami ir saugomi Juridinių asmenų registre, kodas 188600362 2017-03- Nr. Į 2017-03-24 Nr. S-2017-2835 Lietuvos Respublikos Seimui dėl LIETUVOS RESPUBLIKOS Lygių galimybių įstatymo Nr. IX-1826 7 straipsnio pakeitimo įstatymo PROJEKTO NR. XIIIP-487 Europos teisės departamentas prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos išnagrinėjo Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos Seimo posėdžių sekretoriato raštu pateiktą Lietuvos Respublikos lygių galimybių įstatymo Nr. IX-1826 7 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIIP-487. Pastabų dėl įstatymo projekto ir Europos Sąjungos teisės aktų atitikties neturime. Generalinio direktoriaus pavaduotoja Rūta Krasuckaitė Laima Bendoraitytė, tel. 706 63 891, el. p. [email protected]
Vilnius
DĖL
Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams ir teisės technikos taisyklių reikalavimams, siūlytume įstatymo projektą tikslinti atsižvelgiant į pastabas ir pasiūlymus, pateiktus Teisės departamento išvadoje dėl kartu su šiuo įstatymo projektu teikiamo Lietuvos Respublikos moterų ir vyrų lygių galimybių įstatymo Nr. VIII-947 6 ir 11 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto (reg. Nr. XIIIP-486). Departamento direktorius Andrius Kabišaitis J. Andriuškevičiūtė, tel. (8 5) 239 6159, el. p. [email protected] J. Raškauskaitė, tel. (8 5) 239 6842, el. p. [email protected]
Vilnius
DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS LYGIŲ GALIMYBIŲ ĮSTATYMO NR. IX-1826 7 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMO PROJEKTO 2017-05-03 Nr. XIIIP-487(2) Vilnius Įstatymo projektas atitinka Konstitucijos, įstatymų ir teisės technikos taisyklių reikalavimus. Departamento direktorius Andrius Kabišaitis J. Andriuškevičiūtė, tel. (8 5) 239 6159, el. p. [email protected] J. Raškauskaitė, tel. (8 5) 239 6842, el. p. [email protected]
TEISIŲ komitetas
1Komiteto posėdyje dalyvavo:
Komiteto pirmininkas Valerijus Simulik; Komiteto nariai Viktorija Čmilytė-Nielsen, Algimantas Salamakinas, Leonard Talmont; komiteto biuro vedėja Jolanta Savickienė, komiteto biuro patarėjos Eglė Gibavičiūtė, Rūta Ragaliauskienė; komiteto biuro padėjėjos Inga Ališauskienė, Jūratė Mikulskienė. Kviestieji asmenys : Seimo narė Aušrinė Armonaitė, Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Moterų ir vyrų lygybės skyriaus vyriausioji specialistė Aurelija Mineikaitė; Lygių galimybių kontrolierė Agneta Skardžiuvienė ir Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos Teisės skyriaus vyresnioji patarėja Laima Vengalė-Dits, Seimo kanceliarijos Teisės departamento vyresnioji patarėja Jadvyga Andriuškevičiūtė ir patarėja Jurgita Raškauskaitė. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai): negauta. Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2017-03-23 Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams ir teisės technikos taisyklių reikalavimams, siūlytume įstatymo projektą tikslinti atsižvelgiant į pastabas ir pasiūlymus, pateiktus Teisės departamento išvadoje dėl kartu su šiuo įstatymo projektu teikiamo Lietuvos Respublikos moterų ir vyrų lygių galimybių įstatymo Nr. VIII-947 6 ir 11 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto (reg. Nr. XIIIP-486). Pritarti 2.
2Europos teisės departamentas prie LR Teisingumo ministerijos Europos teisės departamentas prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos išnagrinėjo Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos Seimo posėdžių sekretoriato raštu pateiktą Lietuvos Respublikos lygių galimybių įstatymo Nr. IX-1826 7 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIIP-487. Pastabų dėl įstatymo projekto ir Europos Sąjungos teisės aktų atitikties neturime. Atsižvelgti
3Piliečių, asociacijų, politinių partijų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai:
negauta. 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai: negauta. 5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai: negauta. 6. Seimo paskirtų papildomų komitetų, komisijų pasiūlymai: negauta. 7. Komiteto sprendimas ir pasiūlymai: 7.1. Sprendimas: pritarti Komiteto išvadoms ir Komiteto patobulintam įstatymo projektui Nr. XIIIP-487(2). 7.2. Pasiūlymai:
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę str. str. d. p. Žmogaus teisių komitetas 1 Argumentai: Atsižvelgiant į Teisės departamento pastabas, Komitetas siūlo tokią įstatymo 7 straipsnio 6 ir 7 punktų redakciją: Pasiūlymas:
7 straipsnio 6 punktą ir jį išdėstyti taip:
„6) imtis priemonių užtikrinti , kad darbuotojas ar valstybės tarnautojas darbo vietoje nepatirtų priekabiavimo ir nebūtų duodami nurodymai diskriminuoti;“. 2. Pakeisti 7 straipsnio 7 punktą ir jį išdėstyti taip:
„7) imtis priemonių užtikrinti , kad siekiantis įsidarbinti asmuo, darbuotojas, valstybės tarnautojas nepatirtų seksualinio priekabiavimo;“ Pritarti
2 N Argumentai: Atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabą, Komitetas siūlo numatyti vėlesnę įstatymo įsigaliojimo datą. Pasiūlymas: 2 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas Šis įstatymas įsigalioja 2017 m. liepos1 d.
Pritarti Komitetas siūlo numatyti, kad įstatymas įsigaliotų 2017 m. liepos 1 d. 8. Balsavimo rezultatai: pritarta bendru sutarimu ,,už“. 9. Komiteto paskirti pranešėjai: Viktorija Čmilytė-Nielsen. 10. Komiteto narių atskiroji nuomonė: negauta. PRIDEDAMA: Komiteto siūlomas įstatymo projektas Nr. XIIIP-487(2) ir jo lyginamasis variantas Komiteto pirmininkas Valerijus Simulik Žmogaus teisių komiteto biuro patarėja Rūta Ragaliauskienė