Projekto lyginamasis variantas LIETUVOS RESPUBLIKOS PARAMOS BŪSTUI ĮSIGYTI AR IŠSINUOMOTI ĮSTATYMO NR. XII-1215 25 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMAS 2020 m. Nr. Vilnius 1 straipsnis. 25 straipsnio pakeitimas Pakeisti 25 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: ,,1.
Savivaldybei nuosavybės teise priklausantis būstas savivaldybės tarybos sprendimu parduodamas už rinkos vertę, apskaičiuotą pagal Lietuvos Respublikos turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymą, ją mažinant vadovaujantis pardavimo metu Lietuvos statistikos departamento apskaičiuotu gyvenamųjų pastatų statybos sąnaudų elementų kainų pokyčiu, lyginant su 1998 m. liepos 1 d. gyvenamųjų pastatų statybos sąnaudų elementų kainomis parduodamas laikantis nuostatos, kad jo pardavimo kaina nebus didesnė negu kaina, kuri Lietuvos Respublikos butų privatizavimo įstatyme (toliau – Butų privatizavimo įstatymas) nustatyta tvarka galėjo būti apskaičiuota iki 1998 m. liepos 1 d. ir patikslinta atsižvelgiant į infliaciją, šiais atvejais:
įstatyme nustatyta tvarka Lietuvos Respublikos Seimo sudaryta Butų privatizavimo komisija iki 1998 m. liepos 1 d. buvo išdavusi leidimus privatizuoti nuomojamus būstus pagal Butų privatizavimo įstatymą;
privatizuoti jų nuomojamus būstus pagal Butų privatizavimo įstatymą;
sprendimas iškeldinti juos iš avarinių būstų ir patalpų, įrašytų į griaunamų namų sąrašą pagal miesto (miestelio) plėtros planą arba į visuomenės poreikiams paimamų pastatų, kurių dėl to nebuvo galima privatizuoti pagal Butų privatizavimo įstatymą, sąrašą;
būstų papildomą naudingąjį plotą, atsiradusį atlikus privatizuoto buto inventorizaciją, taip pat plotą, atsiradusį savivaldybės tarybos sutikimu išplėtus privatizuoto buto naudingąjį plotą arba sumažinus gyvenamojo namo bendrojo naudojimo patalpų plotą (bendrabučių privatizavimo ir pertvarkymo į butus atvejais);
nuomos pagrindais suteikti būstai grįžusiems į Lietuvos Respubliką reabilituotiems politiniams kaliniams, tremtiniams ar jų našlėms (našliams) ir jų vaikams;
bendruomenėms ar bendrijoms, taip pat nuomininkai, kuriems suteikti kiti būstai, iškeldinus juos iš religinėms bendruomenėms ar bendrijoms grąžintų būstų;
išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatyme ir (arba) kituose teisės aktuose, susijusiuose su jo įgyvendinimu.”
Savivaldybei nuosavybės teise priklausantis būstas savivaldybės tarybos sprendimu parduodamas už rinkos vertę, apskaičiuotą pagal Lietuvos Respublikos turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymą, ją mažinant vadovaujantis pardavimo metu Lietuvos statistikos departamento apskaičiuotu gyvenamųjų pastatų statybos sąnaudų elementų kainų pokyčiu, lyginant su 1998 m. liepos 1 d. gyvenamųjų pastatų statybos sąnaudų elementų kainomis parduodamas laikantis nuostatos, kad jo pardavimo kaina nebus didesnė negu kaina, kuri Lietuvos Respublikos butų privatizavimo įstatyme (toliau – Butų privatizavimo įstatymas) nustatyta tvarka galėjo būti apskaičiuota iki 1998 m. liepos 1 d. ir patikslinta atsižvelgiant į infliaciją, šiais atvejais:
įstatyme nustatyta tvarka Lietuvos Respublikos Seimo sudaryta Butų privatizavimo komisija iki 1998 m. liepos 1 d. buvo išdavusi leidimus privatizuoti nuomojamus būstus pagal Butų privatizavimo įstatymą;
privatizuoti jų nuomojamus būstus pagal Butų privatizavimo įstatymą;
sprendimas iškeldinti juos iš avarinių būstų ir patalpų, įrašytų į griaunamų namų sąrašą pagal miesto (miestelio) plėtros planą arba į visuomenės poreikiams paimamų pastatų, kurių dėl to nebuvo galima privatizuoti pagal Butų privatizavimo įstatymą, sąrašą;
būstų papildomą naudingąjį plotą, atsiradusį atlikus privatizuoto buto inventorizaciją, taip pat plotą, atsiradusį savivaldybės tarybos sutikimu išplėtus privatizuoto buto naudingąjį plotą arba sumažinus gyvenamojo namo bendrojo naudojimo patalpų plotą (bendrabučių privatizavimo ir pertvarkymo į butus atvejais);
nuomos pagrindais suteikti būstai grįžusiems į Lietuvos Respubliką reabilituotiems politiniams kaliniams, tremtiniams ar jų našlėms (našliams) ir jų vaikams;
bendruomenėms ar bendrijoms, taip pat nuomininkai, kuriems suteikti kiti būstai, iškeldinus juos iš religinėms bendruomenėms ar bendrijoms grąžintų būstų;
išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatyme ir (arba) kituose teisės aktuose, susijusiuose su jo įgyvendinimu.”
įgyvendinimas 1.
Šis įstatymas įsigalioja 2020 m. birželio 15 d. 2. Savivaldybių tarybos iki 2020 m. birželio 14 d. priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas Teikia Seimo nariai Rimantė Šalaševičiūtė Juozas Rimkus Rima Baškienė Algirdas Sysas Algimantas Dumbrava
Projekto Nr. XIIIP-4867(2) lyginamasis variantas LIETUVOS RESPUBLIKOS PARAMOS BŪSTUI ĮSIGYTI AR IŠSINUOMOTI ĮSTATYMO NR. XII-1215 25 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMAS 2020 m. Nr. Vilnius 1 straipsnis. 25 straipsnio pakeitimas Pakeisti 25 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: ,,1.
Savivaldybei nuosavybės teise priklausantis būstas savivaldybės tarybos sprendimu parduodamas už rinkos vertę, apskaičiuotą pagal Lietuvos Respublikos turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymą, ją mažinant vadovaujantis pardavimo metu Lietuvos statistikos departamento apskaičiuotu gyvenamųjų pastatų statybos sąnaudų elementų kainų pokyčiu, lyginant su 1998 m. liepos 1 d. gyvenamųjų pastatų statybos sąnaudų elementų kainomis parduodamas laikantis nuostatos, kad jo pardavimo kaina nebus didesnė negu kaina, kuri Lietuvos Respublikos butų privatizavimo įstatyme nustatyta tvarka galėjo būti apskaičiuota iki 1998 m. liepos 1 d. ir patikslinta atsižvelgiant į infliaciją, šiais atvejais:
tvarka Lietuvos Respublikos Seimo sudaryta Butų privatizavimo komisija iki 1998 m. liepos 1 d. buvo išdavusi leidimus privatizuoti nuomojamus būstus pagal Butų privatizavimo įstatymą;
privatizuoti jų nuomojamus būstus pagal Butų privatizavimo įstatymą;
sprendimas iškeldinti juos iš avarinių būstų ir patalpų, įrašytų į griaunamų namų sąrašą pagal miesto (miestelio) plėtros planą arba į visuomenės poreikiams paimamų pastatų, kurių dėl to nebuvo galima privatizuoti pagal Butų privatizavimo įstatymą, sąrašą;
būstų papildomą naudingąjį plotą, atsiradusį atlikus privatizuoto buto inventorizaciją, taip pat plotą, atsiradusį savivaldybės tarybos sutikimu išplėtus privatizuoto buto naudingąjį plotą arba sumažinus gyvenamojo namo bendrojo naudojimo patalpų plotą (bendrabučių privatizavimo ir pertvarkymo į butus atvejais);
nuomos pagrindais suteikti būstai grįžusiems į Lietuvos Respubliką reabilituotiems politiniams kaliniams, tremtiniams ar jų našlėms (našliams) ir jų vaikams;
bendruomenėms ar bendrijoms, taip pat nuomininkai, kuriems suteikti kiti būstai, iškeldinus juos iš religinėms bendruomenėms ar bendrijoms grąžintų būstų;
išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatyme ir (arba) kituose teisės aktuose, susijusiuose su jo įgyvendinimu.”
Savivaldybei nuosavybės teise priklausantis būstas savivaldybės tarybos sprendimu parduodamas už rinkos vertę, apskaičiuotą pagal Lietuvos Respublikos turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymą, ją mažinant vadovaujantis pardavimo metu Lietuvos statistikos departamento apskaičiuotu gyvenamųjų pastatų statybos sąnaudų elementų kainų pokyčiu, lyginant su 1998 m. liepos 1 d. gyvenamųjų pastatų statybos sąnaudų elementų kainomis parduodamas laikantis nuostatos, kad jo pardavimo kaina nebus didesnė negu kaina, kuri Lietuvos Respublikos butų privatizavimo įstatyme nustatyta tvarka galėjo būti apskaičiuota iki 1998 m. liepos 1 d. ir patikslinta atsižvelgiant į infliaciją, šiais atvejais:
tvarka Lietuvos Respublikos Seimo sudaryta Butų privatizavimo komisija iki 1998 m. liepos 1 d. buvo išdavusi leidimus privatizuoti nuomojamus būstus pagal Butų privatizavimo įstatymą;
privatizuoti jų nuomojamus būstus pagal Butų privatizavimo įstatymą;
sprendimas iškeldinti juos iš avarinių būstų ir patalpų, įrašytų į griaunamų namų sąrašą pagal miesto (miestelio) plėtros planą arba į visuomenės poreikiams paimamų pastatų, kurių dėl to nebuvo galima privatizuoti pagal Butų privatizavimo įstatymą, sąrašą;
būstų papildomą naudingąjį plotą, atsiradusį atlikus privatizuoto buto inventorizaciją, taip pat plotą, atsiradusį savivaldybės tarybos sutikimu išplėtus privatizuoto buto naudingąjį plotą arba sumažinus gyvenamojo namo bendrojo naudojimo patalpų plotą (bendrabučių privatizavimo ir pertvarkymo į butus atvejais);
nuomos pagrindais suteikti būstai grįžusiems į Lietuvos Respubliką reabilituotiems politiniams kaliniams, tremtiniams ar jų našlėms (našliams) ir jų vaikams;
bendruomenėms ar bendrijoms, taip pat nuomininkai, kuriems suteikti kiti būstai, iškeldinus juos iš religinėms bendruomenėms ar bendrijoms grąžintų būstų;
išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatyme ir (arba) kituose teisės aktuose, susijusiuose su jo įgyvendinimu.”
Asmenims ir šeimoms, dėl kurių savivaldybės taryba iki šio įstatymo įsigaliojimo priėmė sprendimą parduoti savivaldybei nuosavybės teise priklausantį būstą Lietuvos Respublikos paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatymo 25 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka, taikomos šio įstatymo 1 straipsnyje išdėstytos Paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatymo 25 straipsnio 1 dalies nuostatos.
Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas Teikia Socialinių reikalų ir darbo komiteto vardu komiteto pirmininkė Rimantė Šalaševičiūtė
priežastys, parengto projekto tikslai ir uždaviniai Lietuvos Respublikos paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatymo (toliau – Įstatymas) 25 straipsnio 1 dalies pakeitimo įstatymo projekto parengimą paskatino Seimo Socialinių reikalų ir darbo komitete (toliau – Komitetas) gautas Trakų raj. savivaldybės administracijos kreipimasis dėl šiame straipsnyje pakeistos parduodamo lengvatine tvarka savivaldybės būsto kainos paskaičiavimo metodikos, kuri galimai pažeidžia asmenų teisėtus lūkesčius, ir šiuo klausimu Komitete atlikta parlamentinė kontrolė. 2019 m. rugsėjo 1 d. įsigaliojus Įstatymo naujai redakcijai, jame nebeliko teisinio reglamentavimo, kuomet savivaldybėms nuosavybės teise priklausantis būstas galėjo būti parduodamas laikantis nuostatos, kad jo pardavimo kaina nebus didesnė negu kaina, kuri Lietuvos Respublikos butų privatizavimo įstatyme nustatyta tvarka galėjo būti apskaičiuota iki 1998 m. liepos 1 d. ir patikslinta atsižvelgiant į infliaciją. Toks reglamentavimas buvo įtvirtintas nustojus galios Butų privatizavimo įstatymui, kuomet siekta užtikrinti tokių asmenų interesus, kurie dėl objektyvių priežasčių (ne dėl savo kaltės), vykstant pagrindiniam butų privatizavimo procesui, negalėjo tinkamai įgyvendinti teisės privatizuoti jų nuomojamą būstą Butų privatizavimo įstatymo galiojimo laikotarpiu, atitinkamai sukuriant jiems teisėtus lūkesčius bei interesus privatizavimo procesą užbaigti pagal nustatytą jiems palankų teisinį reguliavimą. Tokia pat teisė ir teisėti lūkesčiai buvo suteikti ir į Lietuvos Respubliką grįžusiems reabilituotiems politiniams kaliniams, tremtiniams ar jų našlėms (našliams) ir jų vaikams. 2019 m. vasario mėn.
redakcijos Įstatymą, Įstatymo 25 straipsnio 1 dalyje esanti aukščiau paminėta būsto kainos apskaičiavimo metodika buvo pakeista. Numatyta, kad savivaldybei nuosavybės teise priklausantis būstas savivaldybės tarybos sprendimu parduodamas už rinkos vertę, apskaičiuotą pagal Lietuvos Respublikos turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymą, ją mažinant vadovaujantis pardavimo metu Lietuvos statistikos departamento apskaičiuotu gyvenamųjų pastatų statybos sąnaudų elementų kainų pokyčiu, lyginant su 1998 m. liepos 1 d. gyvenamųjų pastatų statybos sąnaudų elementų kainomis. Pakeitimu siekta metodiką tik patikslinti, bet ne panaikinti galimybę aukščiau paminėtiems asmenims, kurių jau nėra daug, užbaigti būsto privatizavimo procesą jiems objektyviai nustatyta palankia tvarka. Parlamentinės kontrolės Komitete metu[1] paaiškėjo, kad dėl pasikeitusio teisinio reguliavimo būsto kainos apskaičiavimo metodikoje, perskaičiuota būsto kaina, dėl kurio asmenys siekė (siekia) užbaigti privatizavimo procesą, tapo artima rinkos. Nors Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnybos prie Finansų ministerijos atstovų, dalyvavusių Komiteto posėdyje, nuomone, pagal naują metodiką paskaičiuota privatizuojamo būsto kaina neturėtų ženkliai skirtis nuo ankstesnės, tačiau faktiškai būsto kaina išaugo iki dešimties kartų, o asmenys iki 2019 m. rugpjūčio 31 d. dėl ne nuo jų priklausančių priežasčių ar aplinkybių nebaigę privatizavimo proceso, neteko galimybės būsto įsigyti jiems nustatytu palankiu reguliavimu (žinomi atvejai Trakų raj. savivaldybėje, Vilniaus miesto savivaldybėje), taip pažeidžiant jų teisėtus lūkesčius bei interesus. Tokią teisę jie būtų turėję ir pasinaudoję, tačiau ne nuo jų priklausančios valios, ji buvo apribota. Todėl pagrįstai iškilo abejonės ir dėl šiuo metu galiojančio teisinio reguliavimo atitikimo socialiniam teisingumui.
Siekiant tesėti anksčiau valstybės prisiimtus įsipareigojimus bei užtikrinti asmenų teisėtus lūkesčius, Įstatymo projektu siekiama (tikslas ir uždavinys) grįžti prie ankstesnės lengvatine tvarka parduodamų savivadybės būstų kainos apskaičiavimo metodikos, galiojusios iki 2019 m. rugpūčio 31 d., kad savivaldybei nuosavybės teise priklausantis būstas būtų parduodamas laikantis nuostatos, kad jo pardavimo kaina nebus didesnė negu kaina, kuri Lietuvos Respublikos butų privatizavimo įstatyme nustatyta tvarka galėjo būti apskaičiuota iki 1998 m. liepos 1 d. ir patikslinta atsižvelgiant į infliaciją. 2. Įstatymų projektų iniciatoriai (institucija, asmenys ar piliečių įgalioti atstovai) ir rengėjai Įstatymo projektą parengė Seimo nariai (Socialinių reikalų ir darbo komiteto nariai) Rimantė Šalaševičiūtė, Juozas Rimkus, Rima Baškienė, Algirdas Sysas, Algimantas Dumbrava. 3.
projekte aptarti teisiniai santykiai 2019 m. rugsėjo 1 d. įsigaliojusioje Paramos būstui įsigyti ir išsinuomoti įstatymo 25 straipsnio 1 dalies redakcijoje nustatyta, kad savivaldybei nuosavybės teise priklausantis būstas savivaldybės tarybos sprendimu parduodamas už rinkos vertę, apskaičiuotą pagal Lietuvos Respublikos turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymą, ją mažinant vadovaujantis pardavimo metu Lietuvos statistikos departamento apskaičiuotu gyvenamųjų pastatų statybos sąnaudų elementų kainų pokyčiu, lyginant su 1998 m. liepos 1 d. gyvenamųjų pastatų statybos sąnaudų elementų kainomis, šiais atvejais:
1) kai būstą perka nuomininkai, kuriems Lietuvos Respublikos butų privatizavimo įstatyme nustatyta tvarka Lietuvos Respublikos Seimo sudaryta Butų privatizavimo komisija iki 1998 m. liepos 1 d. buvo išdavusi leidimus privatizuoti nuomojamus būstus pagal Butų privatizavimo įstatymą;
2) kai būstą perka nuomininkai, kuriems teismo sprendimu pripažinta teisė privatizuoti jų nuomojamus būstus pagal Butų privatizavimo įstatymą;
3) kai būstą perka nuomininkai, kurie yra iškeldinti arba dėl kurių yra priimtas sprendimas iškeldinti juos iš avarinių būstų ir patalpų, įrašytų į griaunamų namų sąrašą pagal miesto (miestelio) plėtros planą arba į visuomenės poreikiams paimamų pastatų, kurių dėl to nebuvo galima privatizuoti pagal Butų privatizavimo įstatymą, sąrašą;
4) kai patalpų savininkai perka pagal Butų privatizavimo įstatymą privatizuotų būstų papildomą naudingąjį plotą, atsiradusį atlikus privatizuoto buto inventorizaciją, taip pat plotą, atsiradusį savivaldybės tarybos sutikimu išplėtus privatizuoto buto naudingąjį plotą arba sumažinus gyvenamojo namo bendrojo naudojimo patalpų plotą (bendrabučių privatizavimo ir pertvarkymo į butus atvejais);
5) kai Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka parduodami nuomos pagrindais suteikti būstai grįžusiems į Lietuvos Respubliką reabilituotiems politiniams kaliniams, tremtiniams ar jų našlėms (našliams) ir jų vaikams;
6) kai būstą perka nuomininkai, gyvenantys būstuose, kurie negrąžinti religinėms bendruomenėms ar bendrijoms, taip pat nuomininkai, kuriems suteikti kiti būstai, iškeldinus juos iš religinėms bendruomenėms ar bendrijoms grąžintų būstų;
7) atvejais, kurie yra nustatyti Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatyme ir (arba) kituose teisės aktuose, susijusiuose su jo įgyvendinimu.
Kaip šiuo metu yra reguliuojami Įstatymo projekte aptarti teisiniai santykiai 2019 m. rugsėjo 1 d. įsigaliojusioje Paramos būstui įsigyti ir išsinuomoti įstatymo 25 straipsnio 1 dalies redakcijoje nustatyta, kad savivaldybei nuosavybės teise priklausantis būstas savivaldybės tarybos sprendimu parduodamas už rinkos vertę, apskaičiuotą pagal Lietuvos Respublikos turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymą, ją mažinant vadovaujantis pardavimo metu Lietuvos statistikos departamento apskaičiuotu gyvenamųjų pastatų statybos sąnaudų elementų kainų pokyčiu, lyginant su 1998 m. liepos 1 d. gyvenamųjų pastatų statybos sąnaudų elementų kainomis, šiais atvejais:
1) kai būstą perka nuomininkai, kuriems Lietuvos Respublikos butų privatizavimo įstatyme nustatyta tvarka Lietuvos Respublikos Seimo sudaryta Butų privatizavimo komisija iki 1998 m. liepos 1 d. buvo išdavusi leidimus privatizuoti nuomojamus būstus pagal Butų privatizavimo įstatymą;
2) kai būstą perka nuomininkai, kuriems teismo sprendimu pripažinta teisė privatizuoti jų nuomojamus būstus pagal Butų privatizavimo įstatymą;
3) kai būstą perka nuomininkai, kurie yra iškeldinti arba dėl kurių yra priimtas sprendimas iškeldinti juos iš avarinių būstų ir patalpų, įrašytų į griaunamų namų sąrašą pagal miesto (miestelio) plėtros planą arba į visuomenės poreikiams paimamų pastatų, kurių dėl to nebuvo galima privatizuoti pagal Butų privatizavimo įstatymą, sąrašą;
4) kai patalpų savininkai perka pagal Butų privatizavimo įstatymą privatizuotų būstų papildomą naudingąjį plotą, atsiradusį atlikus privatizuoto buto inventorizaciją, taip pat plotą, atsiradusį savivaldybės tarybos sutikimu išplėtus privatizuoto buto naudingąjį plotą arba sumažinus gyvenamojo namo bendrojo naudojimo patalpų plotą (bendrabučių privatizavimo ir pertvarkymo į butus atvejais);
5) kai Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka parduodami nuomos pagrindais suteikti būstai grįžusiems į Lietuvos Respubliką reabilituotiems politiniams kaliniams, tremtiniams ar jų našlėms (našliams) ir jų vaikams;
6) kai būstą perka nuomininkai, gyvenantys būstuose, kurie negrąžinti religinėms bendruomenėms ar bendrijoms, taip pat nuomininkai, kuriems suteikti kiti būstai, iškeldinus juos iš religinėms bendruomenėms ar bendrijoms grąžintų būstų;
7) atvejais, kurie yra nustatyti Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatyme ir (arba) kituose teisės aktuose, susijusiuose su jo įgyvendinimu. Pagal tokią nuo 2019 m. rugsėjo 1 d. nustatytą parduodamų savivaldybės būstų kainos apskaičiavimo metodiką Įstatymo 25 straipsnio 1 dalyje nustatytais išimtiniais atvejais, asmenys, kurie dėl objektyvių priežasčių (ne dėl savo kaltės) negalėjo tinkamai įgyvendinti teisės privatizuoti jų nuomojamą būstą, neteko galimybės būstą išsipirkti jiems palankiomis sąlygomis, kurias garantavo valstybė.
laukiama Siekiant tesėti anksčiau valstybės prisiimtus įsipareigojimus bei užtikrinti asmenų teisėtus lūkesčius, kurie Įstatyme nustatytais išimtiniais atvejais negalėjo tinkamai įgyvendinti teisės privatizuoti jų nuomojamą būstą, siūloma savivaldybei nuosavybės teise priklausantį būstą jiems parduoti laikantis nuostatos, kad jo pardavimo kaina nebus didesnė negu kaina, kuri Lietuvos Respublikos butų privatizavimo įstatyme nustatyta tvarka galėjo būti apskaičiuota iki 1998 m. liepos 1 d. ir patikslinta atsižvelgiant į infliaciją. Tokia nuostata Įstatyme galiojo iki 2019 m. rugpjūčio 31 d. 5. Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai, galimos neigiamos priimto įstatymo pasekmės ir kokių priemonių reikia imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta Priėmus Įstatymo projektą, neigiamų pasekmių nenumatoma. 6. Kokią įtaką priimti įstatymai turės kriminogeninei situacijai, korupcijai Priimtas Įstatymas įtakos kriminogeninei situacijai ir korupcijai neturės. 7. Kaip įstatymų įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai Priimtas Įstatymas tiesioginės įtakos verslo sąlygoms ir jo plėtrai neturės. 8. Įstatymų inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios Priimtam įstatymui įgyvendinti kitų įstatymų parengti, pakeisti ar pripažinti netekusiais galios nereikės. 9.
Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimams ir Įstatymo projekto sąvokų, jas įvardijančių terminų įvertinimas Lietuvos Respublikos terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka Įstatymo projektas atitinka Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimus. 10. Įstatymų projektų atitiktis Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatoms ir Europos Sąjungos dokumentams Įstatymo projektas atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos teisės normas. 11. Įstatymams įgyvendinti reikalingi įgyvendinamieji teisės aktai, šių aktų rengėjai ir terminai Savivaldybių tarybos turės parengti (pakeisti) jų kompetencijos sričiai priskirtus teisės aktus. 12. Kiek valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymams įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti Įstatymui įgyvendinti papildomų lėšų nereikės. 13. Įstatymų projektų rengimo metu gauti specialistų vertinimai, rekomendacijos ir išvados Rengiant Įstatymo projektą, atsižvelgta į Trakų raj. savivaldybės administracijos siūlymą bei parlamentinės kontrolės metu Komitete paaiškėjusias aplinkybes (žr. Įstatymo projekto rengimą paskatinusias priežastis). 14. Reikšminiai žodžiai, kurių reikia Įstatymų projektams įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno Eurovoc terminus, temas bei sritis Reikšminiai Įstatymo projekto žodžiai yra „savivaldybės būstas“, „savivaldybės būsto pardavimas“. 15. Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai Nėra. Seimo nariai Rimantė Šalaševičiūtė Juozas Rimkus Rima Baškienė Algirdas Sysas Algimantas Dumbrava [1] 2020 m. gegužės 13 d. Socialinių reikalų ir darbo komiteto posėdis: interneto prieiga https://www.youtube.com/watch?v=d8gb8sdEJ0g
Vilnius Įvertinę įstatymo projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklių reikalavimams, teikiame šias pastabas:
straipsnio 1 dalyje siūlytina atsisakyti įvedamo trumpinio ,,(toliau – Butų privatizavimo įstatymas)“, kadangi vadovaujantis Teisės aktų projektų rengimo rekomendacijų, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2013 m. gruodžio 23 d. įsakymu Nr. 1R-298, 6.1 papunkčiu, kai teisės akto pavadinimas, kuris prasideda žodžiais „Lietuvos Respublika“, minimas ne kartą, pirmą kartą parašius visą pavadinimą, toliau jis gali būti rašomas be žodžių „Lietuvos Respublika“. Pritarus šiai pastabai, kartu turėtų būti patikslintas keičiamo įstatymo 25 straipsnio 1 dalies 1 punktas. 2. Atsižvelgiant į teisėkūros procedūrų trukmę, tikslintinos įstatymo projekto 2 straipsnyje nurodytos įstatymo įsigaliojimo ir įgyvendinimo datos. 3. Įstatymo projekto 2 straipsnio 1 dalyje po žodžio „įstatymas“ įrašytinas žodžių junginys „išskyrus šio straipsnio 2 dalį“, nes 2 dalies nuostatos turėtų įsigalioti anksčiau nei visas įstatymas. 4. Atsižvelgiant į tai, kad įstatymo projektu siūloma nustatyti kitokias savivaldybei nuosavybės teise priklausančio būsto pardavimo kainas, svarstytina, ar nereikėtų įstatymo projektą papildyti nuostatomis dėl jo taikymo, t. y. aptarti, ar šio įstatymo nuostatos būtų taikomos asmenims, dėl kurių savivaldybės taryba iki šio įstatymo įsigaliojimo priėmė sprendimą parduoti savivaldybei nuosavybės teise priklausantį būstą. 5.
atlikti antikorupcinio vertinimo, kadangi Korupcijos prevencijos įstatymo 8 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatyta, kad teisės akto projekto rengėjas atlieka teisės akto projekto antikorupcinį vertinimą, jeigu rengiamame teisės akte numatoma reguliuoti visuomeninius santykius, susijusius su valstybės ar savivaldybių turto nuosavybės teisės perleidimu privatiems asmenims. Departamento direktorius Andrius Kabišaitis J. Raškauskaitė, tel. (8 5) 239 6842, el. p. [email protected] I. Šambaraitė, tel. (8 5) 239 6850, el. p. [email protected]
Vilnius Įvertinę įstatymo projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklių reikalavimams, pastabų neturime. Departamento direktorius Andrius Kabišaitis J. Raškauskaitė, tel. (8 5) 239 6842, el. p. [email protected] I. Šambaraitė, tel. (8 5) 239 6850, el. p. [email protected]
posėdyje dalyvavo: R. Šalaševičiūtė – Komiteto pirmininkė, R. Baškienė, R. J. Dagys, A. Dumbrava, J. Džiugelis, P. Kuzmickienė, M. Navickienė, V. Rastenis, J. Rimkus, A. Sysas, T. Tomilinas, J. Varkalys; komiteto biuras: E. Bulotaitė – biuro vedėja, patarėjos: D. Aleksejūnienė, A. Dolmantienė, D. Jonėnienė, I. Kuodienė, padėjėjos: R. Liekienė, I. Žukauskaitė; kviestieji asmenys: E. Radišauskienė – socialinės apsaugos ir darbo viceministrė, A. Stapulionis – Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Piniginės paramos ir būsto skyriaus vyr. specialistas, A. Vareikytė – Lietuvos savivaldybių asociacijos administracijos patarėja. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1.1. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2020-05-251 Įvertinę įstatymo projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklių reikalavimams, teikiame šias pastabas:
dalyje siūlytina atsisakyti įvedamo trumpinio ,,(toliau – Butų privatizavimo įstatymas)“, kadangi vadovaujantis Teisės aktų projektų rengimo rekomendacijų, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2013 m. gruodžio 23 d. įsakymu Nr. 1R-298, 6.1 papunkčiu, kai teisės akto pavadinimas, kuris prasideda žodžiais „Lietuvos Respublika“, minimas ne kartą, pirmą kartą parašius visą pavadinimą, toliau jis gali būti rašomas be žodžių „Lietuvos Respublika“.
Pritarus šiai pastabai, kartu turėtų būti patikslintas keičiamo įstatymo 25 straipsnio 1 dalies 1 punktas. Pritarti 1.2. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
trukmę, tikslintinos įstatymo projekto 2 straipsnyje nurodytos įstatymo įsigaliojimo ir įgyvendinimo datos. Įvertinta Siūloma atsisakyti įstatymo projekto 2 straipsnyje numatytos įsigaliojimo datos. 1.3. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
1
žodžio „įstatymas“ įrašytinas žodžių junginys „išskyrus šio straipsnio 2 dalį“, nes 2 dalies nuostatos turėtų įsigalioti anksčiau nei visas įstatymas. Įvertinta Siūloma atsisakyti įstatymo projekto 2 straipsnyje numatytos įsigaliojimo datos. 1.4. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
kitokias savivaldybei nuosavybės teise priklausančio būsto pardavimo kainas, svarstytina, ar nereikėtų įstatymo projektą papildyti nuostatomis dėl jo taikymo, t. y. aptarti, ar šio įstatymo nuostatos būtų taikomos asmenims, dėl kurių savivaldybės taryba iki šio įstatymo įsigaliojimo priėmė sprendimą parduoti savivaldybei nuosavybės teise priklausantį būstą. Pritarti Įstatymo projekto nuostatos papildytos (žr. projekto 2 straipsnį). 1.5. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2020-05-25 5.
Svarstytina, ar dėl siūlomo reguliavimo nereikėtų atlikti antikorupcinio vertinimo, kadangi Korupcijos prevencijos įstatymo 8 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatyta, kad teisės akto projekto rengėjas atlieka teisės akto projekto antikorupcinį vertinimą, jeigu rengiamame teisės akte numatoma reguliuoti visuomeninius santykius, susijusius su valstybės ar savivaldybių turto nuosavybės teisės perleidimu privatiems asmenims. Pritarti
Respublikos teisingumo ministerijos Europos teisės departamentas, 2020-06-08 Įvertinę Lietuvos Respublikos paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatymo Nr. XII‑1215 25 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIIIP-4867 atitiktį Europos
asmenų pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pastabos Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Pil. A. Narkūno kreipimasis 2020-04-02 Kreipimosi esmė: prašo Seimo narius inicijuoti kreipmąsi į LR Konstitucinį Teismą dėl 2019 m. rugsėjo 1 d. įsigaliojusios LR Paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatymo 25 straipsnio 1 dalies redakcijos atitikimo LR Konstitucijai, jei nebūtų iš įstatymo pašalintos nuostatos, pažeidžiančios asmenų teisėtus lūkesčius. Atsižvelgti
4Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai:
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pastabos Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Specialiųjų tyrimų tarnybos antikorupcinio vertinimo išvada, 2020-06- 09 Vadovaudamiesi Lietuvos Respublikos korupcijos prevencijos įstatymo 8 straipsnio nuostatomis, atsižvelgdami į Jūsų 2020 m. gegužės 29 d. raštu „Dėl komiteto posėdžio protokolo išrašo“ Nr.
S-2020-2478 gautą prašymą, atlikome Lietuvos Respublikos paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatymo Nr. XII-1215 25 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIIIP-4867[1] (toliau – Projektas) antikorupcinį vertinimą. Atlikus Projekto antikorupcinį vertinimą nenustatyta, kad jo nuostatos tiesiogiai sudarytų sąlygas korupcijai pasireikšti, tačiau siūlome apsvarstyti, kokias teisines pasekmes sukeltų siūlomi pakeitimai:
Trakų rajono savivaldybės atveju);
pagal Lietuvos Respublikos paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatymo Nr. XII-1215 25 straipsnio nuostatas neparduodami[2];
Siūlomi apsvarstyti klausimai Komiteto iš esmės jau nagrinėti 2020-05-13 atliktos parlamentinės kontrolės metu dėl Paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatymo 25 straipsnio 1 dalies įgyvendinimo. Šiai dienai žinomos Trakų rajono ir Vilniaus miesto savivaldybės, kurioms siūlomi pakeitimai būtų aktualūs. Asmenų
(šeimų) skaičius nėra didelis, nes atvejai yra išimtiniai ir reti. Daugiau savivaldybių duomenų nepateikė.
Dėl finansinės naštos savivaldybės taip pat nepasisakė, nes atvejai apie kuriuos kalbama įstatymo projekte, objektyviai visada turėjo valstybės garantuotą teisę būsto privatizavimo procesą užbaigti lengvatinėmis sąlygomis. 2019-09-01 įsigaliojusi įstatymo 25 straipsnio 1 dalies redakcija iš esmės tokią galimybę eliminavo. Tuo pačiu pažymėtina, kad Trakų rajono savivaldybė, kuriai pakeitimai aktualūs, siekdama užtikrinti asmenų (šeimų) teisėtus lūkesčius, pirmoji kreipėsi dėl įstatymo 25 straipsnio 1 dalies pakeitimo kainos apskaičiavimo metodikoje (t.y. grįžimo prie teisinio reguliavimo, galiojusio iki 2019-08-31) ir siūlomiems pakeitimams pritaria. Apsisprendimo teisę, kokios statybos būstai gali būti parduodami, siūlytume palikti savivaldybės tarybai. Pvz., Trakų rajono savivaldybės atveju, būstas yra naujos statybos ir skirtas asmenims (šeimoms), kurie buvo iškeldinti iš Užutrakio dvaro sodybos ansamblio ir valstybė prisiėmė pareigą aprūpinti visus iškeldinamus gyventojus gyvenamosiomis patalpomis (žr. žemiau Trakų raj. savivaldybės administracijos kreipimąsi). Įstatymo projektas taip pat papildytas nuostata dėl šio įstatymo taikymo asmenims (šeimoms), dėl kurių savivaldybės taryba jau būtų priėmusi sprendimus pagal galiojančio teisinio reguliavimo nuostatas. 2. Trakų rajono savivaldybės administracija, (2020-03-19 kreipimasis Reg. nr. G-2020-2257)
2019-09-01 įsigaliojo Lietuvos Respublikos paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatymo (toliau – Įstatymas) nauja redakcija, kurioje nebeliko atvejų, kuomet savivaldybei nuosavybės teise priklausantis būstas gali būti parduodamas laikantis nuostatos, kad jo pardavimo kaina nebus didesnė negu kaina, kuri Lietuvos Respublikos butų privatizavimo įstatyme nustatyta tvarka galėjo būti apskaičiuota iki 1998 m. liepos 1 d. ir patikslinta atsižvelgiant į infliaciją.
Įstatymo naujos redakcijos 25 straipsnis numato tik savivaldybei nuosavybės teise priklausančio būsto savivaldybės tarybos sprendimu pardavimą už rinkos vertę, apskaičiuotą pagal Lietuvos Respublikos turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymą, ją mažinant vadovaujantis pardavimo metu Lietuvos statistikos departamento apskaičiuotu gyvenamųjų pastatų statybos sąnaudų elementų kainų pokyčiu, lyginant su 1998 m. liepos 1 d. gyvenamųjų pastatų statybos sąnaudų elementų kainomis. Taigi nauja Įstatymo redakcija nepaliko jokių išimtinių atvejų, kuomet gyventojai, kurie dėl objektyvių priežasčių negalėjo tinkamai įgyvendinti teisės privatizuoti jų nuomojamą būstą Lietuvos Respublikos butų privatizavimo įstatymo galiojimo laikotarpiu. Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – Konvencijos) 1 Protokolo 1 straipsnis nustato, kad
„Kiekvienas fizinis ar juridinis asmuo turi teisę netrukdomas naudotis savo
nuosavybe. Iš nieko negali būti atimta jo nuosavybė, išskyrus tuos atvejus, kai tai yra būtina visuomenės interesams ir tik įstatymo nustatytomis sąlygomis bei vadovaujantis bendraisiais tarptautinės teisės principais.
Europos Žmogaus Teisių Teismas (toliau – EŽTT) laikosi tokios pozicijos, kad „nuosavybė 1 protokolo 1 straipsnio prasme gali būti tiek „egzistuojanti nuosavybė“, tiek turtas (angl. assets), įskaitant reikalavimo teises, kurių atžvilgiu pareiškėjas gali teigti turįs bent jau
„teisėtus lūkesčius“ (angl. legitimate expectation), kad jos būtų
įgyvendintos“ (pvz., 2003 m. sausio 7 d. sprendimas byloje Kopecky prieš Slovakiją, peticijos Nr. 44912/98,; 2003 m. birželio 24 d. sprendimas byloje Stretch prieš Jungtinę Karalystę, peticijos Nr. 42527/98, ir kt.). Vadovaujantis Konvencijos 1 protokolo 1 dalimi, iškeldinamų iš visuomenės poreikiams paimamų pastatų asmenų teisėti lūkesčiai reiškia, kad iškeldinami asmenys ir toliau galės naudotis tokiomis pačiomis finansiškai palankiomis sąlygomis dabartiniu gyvenamuoju būstu. Už šių iškeldinamų iš visuomenės poreikiams paimamų pastatų asmenų teisių užtikrinimą yra atsakinga valstybė. 1995 m. liepos 27 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybėje buvo priimtas nutarimas Nr. 1052. „Dėl Trakų valstybinės turizmo įmonės likvidavimo“, kuriuo nuo 1995 m. spalio 2 d. Trakuose esantis Užutrakio dvaro ansamblis ir kiti šio dvaro pastatai, inžineriniai tinklai bei valymo įrenginiai buvo perduoti Trakų istoriniam nacionaliniam parkui. 1995 m. Trakų istorinis nacionalinis parkas su Užutrakio dvaro ansamblyje gyvenančiais gyventojais sudarė „Gyvenamųjų patalpų valstybinio ir visuomeninio butų fondo namuose nuomos sutartis“, pagal kurias neterminuotam laikui išnuomojo gyvenamąsias patalpas. 2005 m. spalio 19 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybė nutarimu Nr. 1109 patvirtino Užutrakio dvaro sodybos panaudojimo viešajai turizmo infrastruktūrai (visuomenės kultūrinio ir pažintinio turizmo poreikiams) koncepciją.
Koncepcijos tikslas – nustatyti Užutrakio dvaro sodybos panaudojimo viešajai turizmo infrastruktūrai modelį, kuris galėtų būti įgyvendinamas naudojant Europos Sąjungos struktūrinių fondų finansinę paramą. Šia koncepcija valstybė prisiėmė pareigą aprūpinti visus iškeldinamus Užutrakio dvaro sodybos gyventojus gyvenamosiomis patalpomis. Koncepcijos
Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto, iškeldins gyventojus iš Užutrakio dvaro sodybos bei aprūpins juos reikiamu gyvenamuoju plotu Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka. 2018 metais Trakų rajono savivaldybė užbaigė Veterinarijos g. 2A, 2B, Trakų mieste dviejų gyvenamųjų namų (15 butų), skirtų gyventojams iškeldinti, statybas. Savivaldybės administracija kreipėsi į LR Vyriausybę, LR Kultūros ministeriją ir į LR Teisingumo ministeriją dėl Užutrakio dvaro sodybos gyventojų iškeldinimo, prašydama pateikti nuomonę ar pasiūlymus, kaip tinkamai užtikrinti teisėtus iškeldinamų gyventojų interesus. Vyriausybės kanceliarija Ministro pirmininko pavedimu pagal kompetenciją pavedė išnagrinėti klausimus Teisingumo ir Socialinės apsaugos ministerijoms. LR Socialinės apsaugos ir darbo ministerija savo rašte į paklausimą pranešė, kad „LR paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatymo (toliau – Įstatymas) 24 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatyta, kad lengvatinėmis sąlygomis gali būti parduodamas savivaldybei nuosavybė teise priklausantis būstas, kai tą būstą perka nuomininkai, kurie yra iškeldinti arba dėl kurių yra priimtas sprendimas iškeldinti iš patalpų, įrašytų į visuomenės poreikiams paimamų pastatų sąrašą, kurių dėl to nebuvo galima privatizuoti pagal Lietuvos Respublikos butų privatizavimo įstatymą.
Atsižvelgiant į tai, kad, jeigu Užutrakio dvaro sodybos gyventojai iškeldinami dėl aukščiau minėtos priežasties, ministerijos nuomone, šiems gyventojams naujai suteiktos savivaldybės gyvenamosios patalpos galėtų būti parduodamos, vadovaujantis Įstatymo 24 straipsnio 1 dalimi.“ Trakų rajono savivaldybės administracija per
leisti privatizuoti butus Veterinarijos g., Trakuose. Iš vienuolikos prašymų leisti privatizuoti būstą lengvatinėmis sąlygomis 3 buvo gauti 2019 metų pradžioje, likę 8 – liepos, rugpjūčio mėnesiais. Visos šios šeimos buvo pasirašiusios su Trakų rajono savivaldybės administracija Savivaldybės būsto nuomos sutartis (dėl butų Veterinarijos g., Trakuose). Nuomos sutartis minėti gyventojai pasirašė su sąlyga, kad galės pasinaudoti LR paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatymo 24 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatytomis lengvatinėmis sąlygomis ir būstą išsipirkti mažesne nei rinkos kaina.
Su gyventojais pasirašytos Savivaldybės būsto nuomos sutarties
būti jam parduodamas, pateikus prašymą, laikantis nuostatos, kad jo pardavimo kaina nebus didesnė negu kaina, kuri LR butų privatizavimo įstatyme nustatyta tvarka galėjo būti apskaičiuota iki 1998 m. liepos 1 d. ir patikslinta atsižvelgiant į infliaciją (LR paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatymo
šeimos nesutiko keltis į Savivaldybės pastatytą būstą, nesudarė šio būsto nuomos sutarčių ir nesutiko su siūlomomis lengvatinėmis išpirkimo sąlygomis, todėl kreipėsi į teismą su prašymais priteisti kompensaciją už paimamą visuomenės poreikiams gyvenamąjį būstą Užtrakio g., Trakų m., priteisti nuosavybės teise Savivaldybės pastatytą gyvenamąjį būstą, esantį Veterinarijos g., Trakai, Trakų r. sav., bei susidarantį būsto vertės skirtumą tarp prarandamo ir įgyjamo turto, priteisti nuosavybės teise gyvenamąjį būstą, esantį Veterinarijos g., Trakai, Trakų r. sav., gyventojams sumokant piniginę įmoką už šio būsto lengvatinį įgijimą vadovaujantis LR valstybės paramos būstui įstatymu įsigyti arba išsinuomoti minėto įstatymo 24 straipsnio 1 dalies 3 punktu bei priteisti susidarantį skirtumą tarp prarandamo ir įgyjamo turto. Ir nors prašymai tebenagrinėjami teisme, Vilniaus regiono apylinkės teismas 2019-12-10 sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. e2-72-804/2019, nusprendė iškeldinti atsakovus A.G., G.G., L.D., R.D, A.D., A.D. iš administracinės paskirties pastato – keltininko namo, unikalus Nr. 7989-6000-3018, esančios Užtrakio g.
10, Trakai, Trakų r. sav., su visu jiems priklausančiu turtu, priteisiant atsakovams A.G., G.G., L.D., R.D, A.D., A.D. lygiomis dalimis nuosavybės teise butą, unikalus Nr. 4400-4980-5494:6733, esantį Veterinarijos g. 2A-7, Trakai, Trakų r. sav. Minėtame sprendime teismas konstatavo, jog „LAT konstatavo, kad atsakovus siekiama iškeldinti iš ypatingą vertę visuomenei turinčiame pastate esančių patalpų, kurias norima pritaikyti visuomenės poreikiams tenkinti, tai jai turi būti kompensuojamas jos turėtas teisės į būstą turtinis praradimas. Taigi šioje byloje iš esmės yra asmenų teisės į būstą ir visuomenės siekio naudotis ypatingą vertę turinčiu kultūros paveldo kompleksu interesų priešprieša. Taigi, turi būti nustatyta teisinga susikirtusių interesų pusiausvyra, kuri būtų užtikrinta per kompensavimo mechanizmą. Europos Žmogaus teisių teismo (toliau – EŽTT) praktikoje taip pat pripažįstama, kad paimant asmens turtą visuomenės poreikiams tenkinti teisės į kompensaciją sąlygos yra svarbios, vertinant, ar skundžiama priemonė nustatė teisingą susikirtusių interesų pusiausvyrą ir neuždėjo asmeniui neproporcingos naštos. Turto paėmimas nesumokant kompensacijos, protingai (pagrįstai) susijusios su jo verte, paprastai reikš neproporcingą apribojimą ir visiškas kompensacijos nepaskyrimas gali būti pateisinamas tik itin išskirtiniais atvejais (žr., pvz., 2017 m. sausio 19 d. sprendimo byloje Werra Naturstein GmbH & Co KG prieš Vokietiją, peticijos Nr. 32377/12, par. 45; 1994 m. gruodžio 9 d. sprendimo byloje Holy Monasteries prieš Graikiją, peticijų Nr. 13092/87, 13984/88, par. 71)“.
71)“. EŽTT laikosi tokios pozicijos, kad „nuosavybė 1 protokolo 1 straipsnio prasme gali būti tiek „egzistuojanti nuosavybė“, tiek turtas (angl. assets), įskaitant reikalavimo teises, kurių atžvilgiu pareiškėjas gali teigti turįs bent jau „teisėtus lūkesčius“ (angl. legitimate expectation), kad jos būtų įgyvendintos“ (pvz., 2003 m. sausio 7 d. sprendimas byloje Kopecky prieš Slovakiją, peticijos Nr. 44912/98,; 2003 m. birželio 24 d. sprendimas byloje Stretch prieš Jungtinę Karalystę, peticijos Nr. 42527/98, ir kt.). Pažymėtina, jog Užutrakio gyventojai daugiau nei 20 metų nuo nuomos sutarties sudarymo gyveno ginčo patalpose, per visą šį laikotarpį su jais nebuvo bandoma nutraukti nuomos sutarties, ją pakeisti ar juos iškeldinti. Toks ilgas gyvenimo ginčo patalpose pagal ginčo nuomos sutarties sąlygas ir valstybės įgaliotų institucijų nuolatinis tvirtinimas, kad, Užutrakio dvaro sodybos komplekse ir jo patalpose gyvenančius asmenis iškeldins, jiems bus suteikiamas kitas būstas, sukūrė teisėtą lūkestį, kad palankiomis sąlygomis nuomininkas ir jo šeimos nariai toliau galės nuomotis ar įsigyti būstą. Atsižvelgiant į iškeldintų gyventojų interesus, į tai, kad dar Butų privatizavimo įstatymo galiojimo laikotarpiu gyventojams neleista tinkamai įgyvendinti teisės privatizuoti jų nuomojamą būstą Užutrakio dvaro sodybos teritorijoje, Lietuvos Respublikos paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatymo 25 straipsnio papildymo ir pakeitimo tikslas ir uždavinys būtų įgyvendinti valstybės pareigą ir užtikrinti, jog gyventojai (būsto nuomininkai), kurie yra iškeldinti arba dėl kurių yra priimtas sprendimas iškeldinti iš visuomenės poreikiams paimamų pastatų, kurių dėl to nebuvo galima privatizuoti pagal Lietuvos Respublikos butų privatizavimo įstatymą turėtų teisę lengvatinėmis sąlygomis išsipirkti būstą. Atsižvelgti
5Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai: negauta. 6. Seimo paskirtų papildomų komitetų, komisijų pasiūlymai: nepaskirta. 7.
patobulintam įstatymo projektui ir komiteto išvadoms. 8. Balsavimo rezultatai: pritarta bendru sutarimu. 9. Komiteto paskirtas pranešėjas: Vytautas Rastenis. 10. Komiteto narių atskiroji nuomonė: nepareikšta. PRIDEDAMA. Komiteto patobulintas suredaguotas įstatymo projektas, jo lyginamasis variantas. Komiteto pirmininkė Rimantė Šalaševičiūtė Komiteto biuro vedėja E. Bulotaitė [1] Prieiga internete: https://e-seimas.lrs.lt/portal/legalAct/lt/TAP/a40353e09a8911eaa51db668f0092944?jfwid=-jwz29wqf5 [2] Turimais duomenimis, kai kurios savivaldybės yra tai numačiusios savivaldybės būsto ir pagalbinio ūkio paskirties pastatų pardavimo tvarkos aprašuose.