P rojekto lyginamasis variantas LIETUVOS RESPUBLIKOS SOCIALINĖS PARAMOS IŠMOKŲ ATSKAITOS RODIKLIŲ IR BAZINIO BAUSMIŲ IR NUOBAUDŲ DYDŽIO
2020 m. gegu žės 19 d. Nr. Vilnius 1 straipsnis. 2 straipsnio pakeitimas Pakeisti 2 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip:
„3. Bazinė socialinė išmoka negali sudaryti mažiau negu 16 procentų, šalpos pensijų bazė negali sudaryti mažiau negu
56 76 procentus, tikslinių kompensacijų bazė negali sudaryti mažiau negu 47 procentus, valstybės remiamos pajamos negali sudaryti mažiau negu50
1Šis įstatymas, išskyrus šio straipsnio 2 dalį, įsigalioja 2020 m. liepos 1 d. 2. Lietuvos Respublikos Vyriausybė iki 2020 m. birželio 1 d. priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas Teikia Seimo narė (Parašas) Dovilė Šakalienė Seimo narė (Parašas) Rasa Budbergytė
DĖL
Į
projekto rengimą paskatinusios priežastys, parengto projekto tikslai ir uždaviniai: Lietuvos Respublikos socialinės paramos išmokų atskaitos rodiklių ir bazinio bausmių ir nuobaudų dydžio nustatymo įstatymo Nr. X-1710 2 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto tikslas –tobulinti skurdo ir socialinės atskirties mažinimo priemones, didinant šalpos pensijų bazės (toliau – ŠPB) dydį ir valstybės remiamų pajamų (VRP) dydį, susiejant jas didesniu procentiniu santykiu su minimalių vartojimo poreikių dydžiu (toliau – MVPD). Atsižvelgiant į tai, kad MVPD atitinka absoliutaus skurdo ribą, kitaip tariant, tai yra Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos kasmet apskaičiuojamas pajamų dydis, reikalingas minimaliems asmens maisto ir ne maisto (prekių bei paslaugų) poreikiams patenkinti, nelogiška numatyti kone dvigubai mažesnius šalpos pensijų ir valstybės remiamų pajamų dydžius. Akivaizdu, kad neįmanoma išgyventi už sumą, kuri tesudaro pusę MVPD. Atsižvelgiant į skurdo mažinimo srityje dirbančių nevyriausybinių organizacijų ir mokslininkų kreipimąsi dėl tikslinių priemonių ir būtent absoliučiame skurde gyvenančių žmonių situacijos gerinimo būtinybės, manytina, kad šalpos pensijų ir valstybės remiamų pajamų didinimas atitinkamai bent iki76 ir 70 proc. MVPD (ateityje turint tikslą pasiekti
būtų efektyvi giliausią skurdą patiriančių asmenų atžvilgiu, ir kartu neiškreiptų integracijos į darbo rinką paskatų. 2. Įstatymo projekto iniciatoriai (institucija, asmenys ar piliečių įgalioti atstovai) ir rengėjai: Lietuvos Respublikos Seimo narės Rasa Budbergytė ir Dovilė Šakalienė 3.
Kaip šiuo metu yra reguliuojami įstatymo projekte aptarti teisiniai santykiai: Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos išmokų atskaitos rodiklių ir bazinio bausmių ir nuobaudų dydžio nustatymo įstatymo (toliau – Įstatymas) 2 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad ŠPB negali sudaryti mažiau negu 56 procentus praėjusių metų MVPD. Pagal Įstatyme nustatytą metodiką SADM kiekvienais metais apskaičiuoja MVPD, kurį tvirtina Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministras. Socialinės paramos išmokų atskaitos rodiklių dydžius tvirtina Lietuvos Respublikos Vyriausybė. ŠPB yra Pensijų įstatyme nustatytų šalpos išmokų (šalpos neįgalumo pensijų, šalpos senatvės pensijų, šalpos našlaičių pensijų, šalpos kompensacijų ir socialinių pensijų) dydžio matas. Šalpos išmokų paskirtis – užtikrinti minimalias pajamas neįgalumo ir senatvės atvejais jokių pajamų negaunantiems arba labai mažas pajamas (kai socialinio draudimo pensija neviršija nustatyto šalpos pensijos dydžio) gaunantiems asmenims. Įvertinus tai, kad didelė dalis senatvės pensininkų ir neįgaliųjų patiria skurdo riziką, manytina, kad ŠPB didinimas pagal Įstatymu nustatytą procentinį santykį su MVPD neužtikrina pakankamo šalpos pensijų bazės ir šalpos išmokų dydžių augimo. Valstybės remiamos pajamos - Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų garantijų įstatymu nustatyta tvarka tvirtinamas valstybės remiamų pajamų dydis, suteikiantis teisę mažesnes už šias pajamas gaunančioms šeimoms (vieniems gyvenantiems asmenims) gauti piniginę socialinę paramą pagal šiuo metu galiojančius teisės aktus negali sudaryti mažiau negu 50 procentų praėjusių metų MVPD. 4. Kokios siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama:
Įstatymo projektu siūloma nustatyti, kad ŠPB negali būti mažesnis kaip 76 procentai praėjusių metų MVPD.
195 eurų, o valstybės remiamos pajamos priemus įstatymą turėtų sudaryti ne mažiau negu 70 procentų praėjusių metų MVPD - tai yra turėtų padidėti iki 180 eurų. 5. Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai (jeigu rengiant įstatymo projektą toks vertinimas turi būti atliktas ir jo rezultatai nepateikiami atskiru dokumentu), galimos neigiamos priimto įstatymo pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta:
Priėmus įstatymų projektus, neigiamų pasekmių nenumatoma. 6. Kokią įtaką priimtas įstatymas turės kriminogeninei situacijai, korupcijai: Įstatymo projektas neturės įtakos kriminogeninei situacijai ir korupcijai. 7. Kaip įstatymo įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai: Priimti įstatymų projektai verslo sąlygoms ir jo plėtrai įtakos neturės, nes įstatymų projektais nesiūloma reguliuoti verslo sąlygų ir jo plėtros. 8. Įstatymo inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios:
Priėmus įstatymų projektus, priimti naujų, keisti ar pripažinti netekusiais galios galiojančių įstatymų nereikės. 9. A r įstatymo projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, o įstatymo projekto sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka:
Įstatymų projektai parengti laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos ir Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų. Įstatymų projektuose naujos sąvokos ir jas įvardijantys terminai neapibrėžiami, taip pat nekeičiamos jau įtvirtintos sąvokos ir jas įvardijantys terminai.
projektas atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus: Įstatymų projektai atitinka Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus. 11. Jeigu įstatymui įgyvendinti reikia įgyvendinamųjų teisės aktų, – kas ir kada juos turėtų priimti:
Įstatymo projektui įgyvendinti Lietuvos Respublikos Vyriausybė turės pakeisti ir patvirtinti 2014 m. lapkričio
patvirtinimo“. 12. Kiek valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymui įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti (pateikiami prognozuojami rodikliai einamaisiais ir artimiausiais 3 biudžetiniais metais):
projekto rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados: Rengiant įstatymų projektus, specialistų vertinimų ir išvadų negauta. 14. Reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiam projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno „Eurovoc“ terminus, temas bei sritis: Nėra. 15. Kiti , iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai:
Nėra. Teikia Seimo narės Parašas Dovilė Šakalienė Parašas Rasa Budbergytė
2020-05-22
Vilnius Įvertinę įstatymo projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklių reikalavimams, teikiame šias pastabas:
dydžius, kuriais remiantis yra nustatomi tam tikrų išmokų dydžiai ar suteikiama teisė asmenims gauti socialinę paramą, ir kad tai pareikalaus papildomų valstybės biudžeto lėšų, dėl siūlomo reguliavimo turi būti gauta Vyriausybės, kaip valstybė biudžeto planuotojos, išvada. 2. Įstatymo projekto 2 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybė iki 2020 m. birželio 1 d. priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus. Atsižvelgiant į teisėkūros procedūrų trukmę, siūlytume šioje dalyje numatyti ilgesnį terminą šiems teisės aktams priimti – ne iki birželio 1 d., bet iki birželio 30 d. Departamento direktorius Andrius Kabišaitis J. Raškauskaitė, tel. (8 5) 239 6842, el. p. [email protected] I. Šambaraitė, tel. (8 5) 239 6850, el. p. irena.sambaraite @ lrs.lt