Projekto lyginamasis variantas LIETUVOS RESPUBLIKOS moterų ir vyrų lygių galimybių įstatymo Nr. VIII-947 6 ir 11 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO ĮSTATYMAS 2017 m. d. Nr. Vilnius
6 straipsnio 4 punktą ir jį išdėstyti taip:
„4) užtikrinti imtis priemonių, kad darbo ieškantis asmuo , darbuotojas nepatirtų priekabiavimo ir seksualinio priekabiavimo;“. 2 straipsnis. 11 straipsnio pakeitimas Pakeisti
11 straipsnio 5 punktą ir jį išdėstyti taip:
„5) neužtikrina nesiima priemonių, kad darbo ieškantis asmuo, darbuotojas nepatirtų priekabiavimo ir seksualinio priekabiavimo.“. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas Teikia Seimo nariai Aušrinė Armonaitė Dovilė Šakalienė Viktorija Čmilytė – Nielsen Simonas Gentvilas Eugenijus Gentvilas Mykolas Majauskas Ingrida Šimonytė Virginijus Sinkevičius Arvydas Nekrošius
Projekto lyginamasis variantas Nr. XIIIP-486(2) LIETUVOS RESPUBLIKOS moterų ir vyrų lygių galimybių įstatymo Nr. VIII-947 5, 6 ir 11 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO ĮSTATYMAS 2017 m. d. Nr. Vilnius 1 straipsnis. 5 straipsnio pakeitimas Pakeisti 5 straipsnio 1 dalies 5 punktą ir jį išdėstyti taip: ,,5) imtis priemonių užtikrinti, kad švietimo įstaigų, mokslo ir studijų institucijų mokiniai, studentai ir darbuotojai nepatirtų seksualinio priekabiavimo;“. 2 straipsnis. 6 straipsnio pakeitimas Pakeisti 6 straipsnio 4 punktą ir jį išdėstyti taip:
„4) imtis priemonių užtikrinti, kad siekiantis įsidarbinti asmuo ar darbuotojas nepatirtų priekabiavimo ir seksualinio priekabiavimo;“. 3 straipsnis. 11 straipsnio pakeitimas Pakeisti
11 straipsnio 5 punktą ir jį išdėstyti taip:
„5) nesiima priemonių neužtikrina, kad siekiantis įsidarbinti asmuo ar darbuotojas nepatirtų priekabiavimo ir seksualinio priekabiavimo.“. 4 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas Šis įstatymas įsigalioja 2017 m. liepos 1 d. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas Teikia Žmogaus teisių komiteto pirmininkas Valerijus Simulik
projektų rengimą paskatinusios priežastys, parengtų projektų tikslai ir uždaviniai: Pagal Lietuvos Respublikos moterų ir vyrų lygių galimybių įstatyme (toliau – Moterų ir vyrų lygių galimybių įstatymas) įtvirtintą teisinį reguliavimą, seksualinio priekabiavimo veiksmai užimtumo srityje yra draudžiami ne absoliučiai, bet tik vienu šio įstatymo 6 straipsnio 4 punkte nustatytu atveju, kuomet darbdavys arba darbdavio atstovas įpareigojamas imtis priemonių, kad esamas darbuotojas nepatirtų priekabiavimo ar seksualinio priekabiavimo. Moterų ir vyrų lygių galimybių įstatymo 11 straipsnio 5 punkte darbdavio arba darbdavio atstovo veiksmai pripažįstami pažeidžiančiais moterų ir vyrų lygias teises, jeigu jis dėl asmens lyties nesiima priemonių, kad esamas darbuotojas nepatirtų priekabiavimo ar seksualinio priekabiavimo. Taigi Moterų ir vyrų lygių galimybių įstatymas pažeidimu įvardija tik tokį seksualinį priekabiavimą, kuris darbdavio, darbdavio atstovo nukreiptas į darbuotoją susiformavusių darbo teisinių santykių metu (valstybės tarnyboje). Galimo seksualinio priekabiavimo veiksmai, nukreipti į norintį (ketinantį) įsidarbinti asmenį, nėra reglamentuoti Moterų ir vyrų lygių galimybių įstatyme ir nėra šiame įstatyme įvardijami moterų ir vyrų lygių teisių pažeidimu. Siekiant šalinti esamą teisinio reguliavimo spragą ir taip pat vienodai ginti asmenų, kurie ieško darbo ir susiduria su priekabiavimu ir (ar) seksualiniu priekabiavimu teises, tikslinga nustatyti darbdaviui pareigą užtikrinti, kad ir darbo ieškantis asmuo nepatirtų priekabiavimo ir seksualinio priekabiavimo, nes pareiga užtikrinti įpareigotų ir patį darbdavį seksualiai nepriekabiauti prie darbuotojų ar darbo ieškančių asmenų.
Lietuvos Respublikos lygių galimybių įstatymo (toliau – Lygių galimybių įstatymas) 7 straipsnio 6 ir 7 punktuose taip pat numatyta, kad darbdavys, įgyvendindamas lygias galimybes, privalo imtis priemonių, kad esamas darbuotojas, valstybės tarnautojas nepatirtų priekabiavimo ir seksualinio priekabiavimo, tuo tarpu nėra užtikrinama asmenų, kurie nėra darbuotojai (valstybės tarnautojai), o tik dar ieško darbo, teisės. Analogiškai, kaip ir Moterų ir vyrų lygių galimybių įstatyme, siekiama pakeisti esamą situaciją ir siekiama nustatyti darbdaviui pareigą užtikrinti, kad ir darbo ieškantis asmuo nepatirtų priekabiavimo ir seksualinio priekabiavimo. Šiuo metu paminėtuose įstatymuose numatyta formuluotė „imtis priemonių“ leidžia darbdaviui nebūti tiesiogiai atsakingu už pasireiškusį priekabiavimą ir (ar) seksualinį priekabiavimą, jei jis ėmėsi kokių nors minimalių veiksmų, kad to būtų išvengta. Įstatymų projektų tikslas – sudaryti sąlygas apginti ketinančių įsidarbinti asmenų teises ir apsaugoti nuo galimo priekabiavimo ir seksualinio priekabiavimo atvejų. Įstatymų projektų uždaviniai
Įstatymų projektų iniciatorė yra Seimo narė Aušrinė Armonaitė. Projektų rengėja yra Seimo narė Aušrinė Armonaitė. 3.
reguliuojami įstatymų projektuose aptarti teisiniai santykiai: Moterų ir vyrų lygių galimybių įstatymas ir Lygių galimybių įstatymas šiuo metu teisiškai reglamentuoja tik tokį seksualinį priekabiavimą ir priekabiavimą, kuris nukreiptas į jau dirbantį asmenį. 4. Kokios siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama:
Įstatymų projektais siūloma numatyti, jog priekabiavimo ir seksualinio priekabiavimo metu būtų užtikrintos ne tik esamo darbuotojo, bet ir darbo ieškančio asmens teisės, t.y. seksualinio priekabiavimo atveju darbdavys arba jo atstovas būtų atsakingas už šiuos veiksmus ir neišvengtų atsakomybės. Tiek Moterų ir vyrų lygių galimybių įstatymo 3 straipsnis, tiek Lygių galimybių įstatymo 4 straipsnis numato, kad nagrinėjant asmenų skundus dėl priekabiavimo yra preziumuojama, kad toks faktas buvo ir skundžiamas asmuo turi įrodyti, kad lygių teisių (ir galimybių) principas nebuvo pažeistas. Taigi, asmuo, kuris ketina įsidarbinti ir kurio atžvilgiu pasireikštų priekabiavimo ir (ar) seksualinio priekabiavimo veiksmai (elgesys), galėtų ne tik pats tiesiogiai ginti savo pažeistas teises, tačiau tai sudarytų galimybę ir Lygių galimybių kontrolieriui savo iniciatyva atlikti tyrimą ir priimti Lygių galimybių įstatymo 29 straipsnyje numatytus sprendimus. 5. Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai (jeigu rengiant įstatymų projektus toks vertinimas turi būti atliktas ir jo rezultatai nepateikiami atskiru dokumentu), galimos neigiamos priimtų įstatymų pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta:
Neigiamų pasekmių nenumatoma. 6.
įstatymai turės kriminogeninei situacijai, korupcijai: Įstatymų pakeitimų projektais išplečiamas subjektų ratas, kurių atžvilgiu nukreipti tokie pat veiksmai būtų laikomi neteisėtais kaip ir dirbančių darbuotojų (valstybės tarnautojų) atžvilgiu - darbdavys seksualinio priekabiavimo metu gali būti ir nesusisaistęs susiformavusiais darbo santykiais su nukentėjusiuoju (kandidatu į darbo vietą), tačiau šis veiksmas (priekabiavimas, seksualinis priekabiavimas) būtų traktuojamas lygiai taip pat kaip ir tuo atveju, kuomet yra susiformavę darbo santykiai. Priėmus įstatymų pakeitimų projektus galimai padidėtų pranešimų skaičius apie tokius atvejus darbo pokalbių metu. Įstatymas įtakos korupcijai neturės. 7. Kaip įstatymų įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai Įstatymų įgyvendinimas neturės poveikio verslo plėtrai. 8. Įstatymų inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios:
Nereikės. 9. Ar įstatymų projektai parengti laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, o įstatymų projektų sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka: Įstatymų projektai parengti laikantis nustatytų reikalavimų. 10. Ar į statym ų projektai atitinka Ž mogaus teisi ų ir pagrindini ų laisvi ų apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos S ą jungos dokumentus:
Įstatymų projektai atitinka ir užtikrina, kad būtų įgyvendinti Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatos ir Europos Sąjungos teisės
prireiks įstatymams įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti (pateikiami prognozuojami rodikliai einamaisiais ir artimiausiais 3 biudžetiniais metais): Nereikės. 13. Įstatymų projektų rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados: Negauta. 14. Reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiem projektams įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno „Eurovoc“ terminus, temas bei sritis: „Seksualinis priekabiavimas“, „priekabiavimas“, „darbo ieškantis asmuo“, „lygios galimybės“,
„lygių galimybių įstatymas“. 15. Kiti, iniciatorių
nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai Nėra. Teikia Seimo nariai Aušrinė Armonaitė Dovilė Šakalienė Viktorija Čmilytė – Nielsen Simonas Gentvilas Eugenijus Gentvilas Mykolas Majauskas Ingrida Šimonytė Virginijus Sinkevičius Arvydas Nekrošius
Blankas
Biudžetinė įstaiga, Vilniaus g. 23-7A, LT-01402 Vilnius, tel. 8 706 63 687, faks. 8 706 63 679, el. p. [email protected] . Duomenys kaupiami ir saugomi Juridinių asmenų registre, kodas 188600362 2017-03- Nr. Į 2017-03-24 Nr. S-2017-2835 Lietuvos Respublikos Seimui dėl LIETUVOS RESPUBLIKOS Moterų ir vyrų lygių galimybių įstatymo Nr. VIII-947 6 ir 11 straipsnių pakeitimo įstatymo PROJEKTO NR. XIIIP-486 Europos teisės departamentas prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos išnagrinėjo Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos Seimo posėdžių sekretoriato raštu pateiktą Lietuvos Respublikos moterų ir vyrų lygių galimybių įstatymo Nr. VIII-947 6 ir 11 straipsnių pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIIP-486. Pastabų dėl įstatymo projekto ir Europos Sąjungos teisės aktų atitikties neturime. Generalinio direktoriaus pavaduotoja Rūta Krasuckaitė Laima Bendoraitytė, tel. 706 63 891, el. p. [email protected]
Vilnius
DĖL
Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams ir teisės technikos taisyklių reikalavimams, teikiame šias pastabas bei pasiūlymus:
projektu siūloma vietoj keičiamame įstatyme vartojamų formuluočių „imasi priemonių“, „nesiima priemonių“ atitinkamai įtvirtinti formuluotes
„užtikrinti“, „neužtikrina“ ir nustatyti, kad darbdavys ar jo įgaliotas asmuo
privalo užtikrinti , kad darbo ieškantis asmuo, darbuotojas nepatirtų priekabiavimo ir seksualinio priekabiavimo ir kad darbdavio arba darbdavio atstovo veiksmai yra pripažįstami pažeidžiančiais moterų ir vyrų lygias teises, jeigu jis dėl asmens lyties neužtikrina , kad darbo ieškantis asmuo, darbuotojas nepatirtų priekabiavimo ir seksualinio priekabiavimo (čia ir toliau išskirta mūsų). Siūlomas reguliavimas svarstytinas. Pirma, sistemiškai vertinant keičiamo įstatymo 6 straipsnį ir kitus straipsnius, kuriuose nustatytos darbdavio ar jo atstovo pareigos, formuluotė „užtikrina“ vartojama tuomet, kai kalbama apie konkrečius veiksmus, pvz., užtikrinti moterims ir vyrams vienodas sąlygas parenkant ir pasirenkant mokymo programas ar užtikrinti moterims ir vyrams vienodas sąlygas vertinant žinias (5 straipsnio 3, 4 punktai). Keičiamame įstatyme vartojama formuluotė „imtis priemonių“ suponuoja išvadą, kad turima omeny priemonių visuma, kompleksas, kaip antai keičiamo įstatymo 6 straipsnio 5 punkte įtvirtintas įpareigojimas imtis priemonių, kad darbuotojas, darbuotojo atstovas, darbuotojas, liudijantis ar teikiantis paaiškinimus dėl diskriminacijos, būtų apsaugoti nuo priešiško elgesio, neigiamų pasekmių ir kitokio persekiojimo, kai reaguojama į skundą arba į kitą teisinę procedūrą dėl diskriminacijos.
Be to, vertinant šių vartojamų formuluočių turinį imperatyvumo prasme, negalima būtų teigti, kad formuluotė „užtikrina“ turi griežtesnę ar imperatyvesnę reikšmę nei „imtis priemonių“, juo labiau, kad keičiamo įstatymo 3 straipsnyje numatyta, kad teismuose ar kitose kompetentingose institucijose nagrinėjant fizinių asmenų skundus ir pareiškimus, taip pat asmenų ginčus dėl diskriminacijos lyties pagrindu, preziumuojama, kad tiesioginės ar netiesioginės diskriminacijos faktas buvo, taigi bet kokiu atveju įrodinėjimo pareiga tektų darbdaviui ar darbdavio atstovui. Atsižvelgiant į tai, svarstytina, ar siūlomas pakeitimas nėra perteklinis esamo teisinio reguliavimo prasme. Jeigu visgi būtų nuspręsta formuluotę pakeisti, atkreiptinas dėmesys, kad keičiant 6 straipsnio 4 punktą, paliekama keičiamo įstatymo 5 straipsnio 1 dalies 5 punkto formuluotė – „imtis priemonių, kad švietimo įstaigų, mokslo ir studijų institucijų mokiniai, studentai ir darbuotojai nepatirtų seksualinio priekabiavimo“, nors ji yra analogiško turinio ir taip pat taikytina darbuotojams. Antra, Lietuvos Respublikos darbo kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymu Nr.
XII-2603, kurio įsigaliojimo data numatyta 2017 m. liepos 1 d., patvirtinto Darbo kodekso 41 straipsnyje, kuriame reguliuojami darbo sutarties šalių ikisutartiniai santykiai, yra numatyta, kad darbo sutarties šalys, iki sudarydamos darbo sutartį, taip pat ir tada, kai darbo sutartis nesudaryta, turi laikytis lyčių lygybės, nediskriminavimo kitais pagrindais, sąžiningumo, sutarčiai sudaryti ir vykdyti reikalingos informacijos suteikimo ir konfidencialios informacijos išsaugojimo pareigų. Pastebėtina, kad tarp Darbo kodeksu įgyvendinamų Europos Sąjungos teisės aktų yra ir 2006 m. liepos 5 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2006/54/EB dėl moterų ir vyrų lygių galimybių ir vienodo požiūrio į moteris ir vyrus užimtumo bei profesinės veiklos srityje principo įgyvendinimo (nauja redakcija) (OL 2006 L 204, p. 23), kurios preambulės 6 punkte numatyta, kad „Priekabiavimas ir seksualinis priekabiavimas prieštarauja vienodo požiūrio į moteris ir vyrus principui, todėl šioje direktyvoje laikoma, kad tai yra diskriminacija dėl lyties. Tokios diskriminacijos formos pasitaiko ne tik darbe, bet ir siekiant įsidarbinti, įgyti profesinį išsilavinimą ar būti paaukštintam pareigose. Todėl tokios diskriminacijos formos turėtų būti draudžiamos ir joms taikomos efektyvios, proporcingos ir atgrasančios sankcijos.“ Svarstytina, ar įstatymo projekte siūlomos įtvirtinti nuostatos neturėtų būti formuluojamos atsižvelgiant į Darbo kodekse įtvirtintas nuostatas, siejant jas su šalių ikisutartiniais darbo (tarnybos) santykiais. 2. Atsižvelgiant į tai, kad įstatymo įgyvendinimui darbdaviai ar jų atstovai turėtų pasiruošti (pvz., priimti tam tikrus teisės aktus), siūlytina įstatymo projekte numatyti vėlesnę įstatymo įsigaliojimo datą. Departamento direktorius Andrius Kabišaitis J. Andriuškevičiūtė, tel. (8 5) 239 6159, el. p. [email protected] J.
Raškauskaitė, tel. (8 5) 239 6842, el. p. [email protected]
Vilnius
DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS MOTERŲ IR VYRŲ LYGIŲ GALIMYBIŲ ĮSTATYMO NR. VIII-947 5, 6 IR 11 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO ĮSTATYMO PROJEKTO 2017-05-03 Nr. XIIIP-486(2) Vilnius Įstatymo projektas atitinka Konstitucijos, įstatymų ir teisės technikos taisyklių reikalavimus. Departamento direktorius Andrius Kabišaitis J. Andriuškevičiūtė, tel. (8 5) 239 6159, el. p. [email protected] J. Raškauskaitė, tel. (8 5) 239 6842, el. p. [email protected]
TEISIŲ komitetas
1Komiteto posėdyje dalyvavo:
Komiteto pirmininkas Valerijus Simulik; Komiteto nariai Viktorija Čmilytė-Nielsen, Algimantas Salamakinas, Leonard Talmont; komiteto biuro vedėja Jolanta Savickienė, komiteto biuro patarėjos Eglė Gibavičiūtė, Rūta Ragaliauskienė; komiteto biuro padėjėjos Inga Ališauskienė, Jūratė Mikulskienė. Kviestieji asmenys : Seimo narė Aušrinė Armonaitė, Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Moterų ir vyrų lygybės skyriaus vyriausioji specialistė Aurelija Mineikaitė; Lygių galimybių kontrolierė Agneta Skardžiuvienė ir Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos Teisės skyriaus vyresnioji patarėja Laima Vengalė-Dits, Seimo kanceliarijos Teisės departamento vyresnioji patarėja Jadvyga Andriuškevičiūtė ir patarėja Jurgita Raškauskaitė. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai): negauta. Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2017-03-231 Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams ir teisės technikos taisyklių reikalavimams, teikiame šias pastabas bei pasiūlymus: 1.
Įstatymo projektu siūloma vietoj keičiamame įstatyme vartojamų formuluočių „imasi priemonių“, „nesiima priemonių“ atitinkamai įtvirtinti formuluotes „užtikrinti“, „neužtikrina“ ir nustatyti, kad darbdavys ar jo įgaliotas asmuo privalo užtikrinti , kad darbo ieškantis asmuo, darbuotojas nepatirtų priekabiavimo ir seksualinio priekabiavimo ir kad darbdavio arba darbdavio atstovo veiksmai yra pripažįstami pažeidžiančiais moterų ir vyrų lygias teises, jeigu jis dėl asmens lyties neužtikrina , kad darbo ieškantis asmuo, darbuotojas nepatirtų priekabiavimo ir seksualinio priekabiavimo (čia ir toliau išskirta mūsų). Siūlomas reguliavimas svarstytinas. Pirma, sistemiškai vertinant keičiamo įstatymo 6 straipsnį ir kitus straipsnius, kuriuose nustatytos darbdavio ar jo atstovo pareigos, formuluotė „užtikrina“ vartojama tuomet, kai kalbama apie konkrečius veiksmus, pvz., užtikrinti moterims ir vyrams vienodas sąlygas parenkant ir pasirenkant mokymo programas ar užtikrinti moterims ir vyrams vienodas sąlygas vertinant žinias (5 straipsnio 3, 4 punktai). Keičiamame įstatyme vartojama formuluotė „imtis priemonių“ suponuoja išvadą, kad turima omeny priemonių visuma, kompleksas, kaip antai keičiamo įstatymo 6 straipsnio 5 punkte įtvirtintas įpareigojimas imtis priemonių, kad darbuotojas, darbuotojo atstovas, darbuotojas, liudijantis ar teikiantis paaiškinimus dėl diskriminacijos, būtų apsaugoti nuo priešiško elgesio, neigiamų pasekmių ir kitokio persekiojimo, kai reaguojama į skundą arba į kitą teisinę procedūrą dėl diskriminacijos.
Be to, vertinant šių vartojamų formuluočių turinį imperatyvumo prasme, negalima būtų teigti, kad formuluotė „užtikrina“ turi griežtesnę ar imperatyvesnę reikšmę nei „imtis priemonių“, juo labiau, kad keičiamo įstatymo 3 straipsnyje numatyta, kad teismuose ar kitose kompetentingose institucijose nagrinėjant fizinių asmenų skundus ir pareiškimus, taip pat asmenų ginčus dėl diskriminacijos lyties pagrindu, preziumuojama, kad tiesioginės ar netiesioginės diskriminacijos faktas buvo, taigi bet kokiu atveju įrodinėjimo pareiga tektų darbdaviui ar darbdavio atstovui. Atsižvelgiant į tai, svarstytina, ar siūlomas pakeitimas nėra perteklinis esamo teisinio reguliavimo prasme. Jeigu visgi būtų nuspręsta formuluotę pakeisti, atkreiptinas dėmesys, kad keičiant 6 straipsnio 4 punktą, paliekama keičiamo įstatymo 5 straipsnio 1 dalies 5 punkto formuluotė – „imtis priemonių, kad švietimo įstaigų, mokslo ir studijų institucijų mokiniai, studentai ir darbuotojai nepatirtų seksualinio priekabiavimo“, nors ji yra analogiško turinio ir taip pat taikytina darbuotojams. Atsižvelgti Komitetas siūlo palikti projekto iniciatorių siūlomą formuluotę ,,užtikrinti“ ir atsižvelgiant į Teisės departamento pastabą, papildomai pakeisti ir Įstatymo 5 straipsnio 1 dalies 5 p. ir jį išdėstyti taip: „5) užtikrinti , kad švietimo įstaigų, mokslo ir studijų institucijų mokiniai, studentai ir darbuotojai nepatirtų seksualinio priekabiavimo“.
Atkreiptinas dėmesys, kad ir Lygių galimybių įstatymo 6 straipsnyje, kuris reglamentuoja švietimo įstaigų, kitų švietimo teikėjų bei mokslo ir studijų institucijų pareigą įgyvendinti lygias galimybes 3 dalyje taip pat vartojamas šis terminas ,, privalo užtikrinti , kad šiose įstaigose ir institucijose nebūtų priekabiaujama <...>“ Antra, Lietuvos Respublikos darbo kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymu Nr. XII-2603, kurio įsigaliojimo data numatyta 2017 m. liepos 1 d., patvirtinto Darbo kodekso 41 straipsnyje, kuriame reguliuojami darbo sutarties šalių ikisutartiniai santykiai, yra numatyta, kad darbo sutarties šalys, iki sudarydamos darbo sutartį, taip pat ir tada, kai darbo sutartis nesudaryta, turi laikytis lyčių lygybės, nediskriminavimo kitais pagrindais, sąžiningumo, sutarčiai sudaryti ir vykdyti reikalingos informacijos suteikimo ir konfidencialios informacijos išsaugojimo pareigų. Pastebėtina, kad tarp Darbo kodeksu įgyvendinamų Europos Sąjungos teisės aktų yra ir 2006 m. liepos 5 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2006/54/EB dėl moterų ir vyrų lygių galimybių ir vienodo požiūrio į moteris ir vyrus užimtumo bei profesinės veiklos srityje principo įgyvendinimo (nauja redakcija) (OL 2006 L 204, p. 23), kurios preambulės 6 punkte numatyta, kad „Priekabiavimas ir seksualinis priekabiavimas prieštarauja vienodo požiūrio į moteris ir vyrus principui, todėl šioje direktyvoje laikoma, kad tai yra diskriminacija dėl lyties. Tokios diskriminacijos formos pasitaiko ne tik darbe, bet ir siekiant įsidarbinti, įgyti profesinį išsilavinimą ar būti paaukštintam pareigose.
Todėl tokios diskriminacijos formos turėtų būti draudžiamos ir joms taikomos efektyvios, proporcingos ir atgrasančios sankcijos.“ Svarstytina, ar įstatymo projekte siūlomos įtvirtinti nuostatos neturėtų būti formuluojamos atsižvelgiant į Darbo kodekse įtvirtintas nuostatas, siejant jas su šalių ikisutartiniais darbo (tarnybos) santykiais. Pritarti
įstatymo įgyvendinimui darbdaviai ar jų atstovai turėtų pasiruošti (pvz., priimti tam tikrus teisės aktus), siūlytina įstatymo projekte numatyti vėlesnę įstatymo įsigaliojimo datą. Pritarti Komitetas siūlo numatyti, kad įstatymas įsigaliotų
ministerijos Europos teisės departamentas prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos išnagrinėjo Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos Seimo posėdžių sekretoriato raštu pateiktą Lietuvos Respublikos moterų ir vyrų lygių galimybių įstatymo Nr. VIII-947 6 ir 11 straipsnių pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIIP-486. Pastabų dėl įstatymo projekto ir Europos
partijų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: negauta. 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai: negauta. 5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai: negauta. 6. Seimo paskirtų papildomų komitetų, komisijų pasiūlymai: negauta. 7. Komiteto sprendimas ir pasiūlymai:
: pritarti Komiteto išvadoms ir Komiteto patobulintam įstatymo projektui Nr. XIIIP-486(2). 7.2. Pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pastabos Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1.
1 N Argumentai: Atsižvelgiant į Teisės departamento pastabą, Komitetas siūlo papildomai pakeisti ir Įstatymo 5 straipsnio 1 dalies 5 p. Atitinkamai keičiasi viso įstatymo projekto straipsnių numeracija. Pasiūlymas:
pakeitimas Pakeisti 5 straipsnio 1 dalies 5 punktą ir jį išdėstyti taip: ,,5) imtis priemonių užtikrinti, kad švietimo įstaigų, mokslo ir studijų institucijų mokiniai, studentai ir darbuotojai nepatirtų seksualinio priekabiavimo;“
2 Argumentai: Atsižvelgiant į Teisės departamento pastabą, Komitetas siūlo tokią įstatymo 6 straipsnio 4 punkto redakciją: Pasiūlymas:
straipsnio pakeitimas Pakeisti 6 straipsnio 4 punktą ir jį išdėstyti taip: „4) imtis priemonių užtikrinti, kad siekiantis įsidarbinti asmuo ar darbuotojas nepatirtų priekabiavimo ir seksualinio priekabiavimo;“
3 Argumentai: Atsižvelgiant į Teisės departamento pastabą, Komitetas siūlo tokią įstatymo 11 straipsnio 5 punkto redakciją: Pasiūlymas:
straipsnio pakeitimas Pakeisti 11 straipsnio 5 punktą ir jį išdėstyti taip: „5) nesiima priemonių neužtikrina, kad siekiantis įsidarbinti asmuo ar darbuotojas nepatirtų priekabiavimo ir seksualinio priekabiavimo.“
4 N Argumentai: Atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabą, komitetas siūlo numatyti vėlesnę įstatymo įsigaliojimo datą. Pasiūlymas:
įsigaliojimas Šis įstatymas įsigalioja 2017 m. liepos 1 d. Pritarti
: pritarta bendru sutarimu ,,už“. 9. Komiteto paskirti pranešėjai: Viktorija Čmilytė-Nielsen. 10. Komiteto narių atskiroji nuomonė: negauta. PRIDEDAMA: Komiteto siūlomas įstatymo projektas Nr. XIIIP-486(2) ir lyginamasis variantas. Komiteto pirmininkas Valerijus Simulik Žmogaus teisių komiteto biuro patarėja Rūta Ragaliauskienė