Projekto lyginamasis variantas LIETUVOS RESPUBLIKOS BAUDŽIAMOJO KODEKSO 156, 167, 178, 181, 182, 183, 184, 190, 192, 196, 197, 199, 1991 , 1992 , 200, 203, 204, 206, 208, 209, 212, 219, 220, 221, 2241 , 246, 248, 254, 255, 270, 272 IR 281 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO, KODEKSO PAPILDYMO 2821 STRAIPSNIU IR KODEKSO 186 IR 298 STRAIPSNIŲ PRIPAŽINIMO NETEKUSIAIS GALIOS ĮSTATYMAS 2020 m. d. Nr. Vilnius 1 straipsnis. 156 straipsnio pakeitimas Pakeisti 156 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„156 straipsnis. Vaiko pagrobimas arba vaikų naujagimių sukeitimas
1Tas, kas pagrobė svetimą mažametį vaiką arba sukeitė naujagimius, baudžiamas areštu arba laisvės atėmimu iki aštuonerių metų. 2. Tėvas, motina ar artimasis giminaitis, pagrobęs savo ar savo artimųjų mažametį vaiką iš vaikų įstaigos arba asmens, pas kurį vaikas teisėtai gyveno, baudžiamas viešaisiais darbais arba bauda, arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki dvejų metų.“ 2 straipsnis. 167 straipsnio pakeitimas Pakeisti 167 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
„1. Tas, kas neturėdamas teisėto pagrindo sistemingai neteisėtai rinko informaciją apie privatų asmens gyvenimą, baudžiamas viešaisiais darbais arba bauda, arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki trejų metų.“ 3 straipsnis. 178 straipsnio pakeitimas Pakeisti 178 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„178 straipsnis. Vagystė
1Tas, kas pagrobė svetimą turtą, baudžiamas viešaisiais darbais arba bauda, arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki trejų metų. 2. Tas, kas pagrobė automobilį arba atvirai pagrobė svetimą turtą, arba viešoje vietoje pagrobė svetimą turtą iš asmens drabužių, rankinės ar kitokio nešulio (kišenvagystė), baudžiamas bauda arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki ketverių metų. 2. 3.
3Tas, kas atvirai pagrobė svetimą turtą arba pagrobė svetimą turtą įsibrovęs į patalpą, ryšių kabelių kanalų sistemą, saugyklą ar saugomą teritoriją , arba viešoje vietoje pagrobė svetimą turtą iš asmens drabužių, rankinės ar kitokio nešulio (kišenvagystė) arba automobilį pagrobė didelės vertės svetimą turtą, arba pagrobė strateginę ar svarbią reikšmę nacionaliniam saugumui turinčių juridinių asmenų infrastruktūrą sudarantį turtą ar jo dalį, baudžiamas bauda arba areštu, arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki šešerių metų. 3. 4. Tas, kas pagrobė labai didelės vertės svetimą turtą arba didelės mokslinės, istorinės ar kultūrinės reikšmės turinčias vertybes arba pagrobė svetimą turtą dalyvaudamas organizuotoje grupėje, baudžiamas laisvės atėmimu iki aštuonerių metų. 4. 5. Tas, kas pagrobė nedidelės vertės svetimą turtą, padarė baudžiamąjį nusižengimą ir baudžiamas viešaisiais darbais arba bauda, arba laisvės apribojimu, arba areštu. 5. 6. Už šio straipsnio 1 ir
4 5 dalyse numatytas veikas asmuo atsako tik tuo atveju, kai yra nukentėjusio asmens skundas ar jo teisėto atstovo pareiškimas, ar prokuroro reikalavimas. 6. 7. Už šio straipsnio 1, 2, 3 ir 4 dalyse numatytas veikas atsako ir juridinis asmuo.“ 4 straipsnis. 181 straipsnio pakeitimas
1Pakeisti 181 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:
„2. Tas, kas prievartavo didelės vertės turtą arba prievartaudamas turtą panaudojo fizinį smurtą, atėmė asmeniui laisvę, sunaikino ar sugadino jo turtą arba kitokiu būdu padarė jam didelės turtinės žalos, baudžiamas laisvės atėmimu iki aštuonerių metų.“
2Pakeisti 181 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip:
„3. Tas, kas prievartavo labai didelės vertės turtą arba didelės mokslinės, istorinės ar kultūrinės reikšmės turinčias vertybes arba prievartavo turtą dalyvaudamas organizuotoje grupėje, baudžiamas laisvės atėmimu nuo trejų iki dešimties metų.“ 5 straipsnis. 182 straipsnio pakeitimas Pakeisti 182 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„182 straipsnis.
1Tas, kas apgaule savo ar kitų naudai įgijo svetimą turtą ar turtinę teisę, išvengė turtinės prievolės arba ją panaikino, baudžiamas viešaisiais darbais arba bauda, arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki trejų metų. 2. Tas, kas apgaule savo ar kitų naudai įgijo didelės vertės svetimą turtą ar turtinę teisę arba išvengė didelės vertės turtinės prievolės, arba ją panaikino, baudžiamas bauda arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki šešerių metų. 2. 3. Tas, kas apgaule savo ar kitų naudai įgijo labai didelės vertės svetimą turtą ar turtinę teisę arba didelės mokslinės, istorinės ar kultūrinės reikšmės turinčias vertybes arba išvengė labai didelės vertės turtinės prievolės, arba ją panaikino, arba sukčiavo dalyvaudamas organizuotoje grupėje, baudžiamas laisvės atėmimu iki aštuonerių metų. 3. 4. Tas, kas apgaule savo ar kitų naudai įgijo nedidelės vertės svetimą turtą ar turtinę teisę, išvengė nedidelės vertės turtinės prievolės arba ją panaikino, padarė baudžiamąjį nusižengimą ir baudžiamas viešaisiais darbais arba bauda, arba laisvės apribojimu, arba areštu. 4. 5. Už šio straipsnio 1 ir
3 4 dalyse numatytas veikas asmuo atsako tik tuo atveju, kai yra nukentėjusio asmens skundas ar jo teisėto atstovo pareiškimas, ar prokuroro reikalavimas. 5. 6. Už šio straipsnio 1 , ir 2 ir 3 dalyse numatytas veikas atsako ir juridiniai asmenys.“ 6 straipsnis. 183 straipsnio pakeitimas Pakeisti 183 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „183 straipsnis. Turto pasisavinimas
1Tas, kas pasisavino jam patikėtą ar jo žinioje buvusį svetimą turtą ar turtinę teisę, baudžiamas viešaisiais darbais arba bauda, arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki trejų metų. 2.
2Tas, kas pasisavino jam patikėtą ar jo žinioje buvusį didelės vertės svetimą turtą ar turtinę teisę, baudžiamas bauda arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki šešerių metų. 2. 3. Tas, kas pasisavino jam patikėtą ar jo žinioje buvusį labai didelės vertės svetimą turtą ar turtinę teisę arba didelės mokslinės, istorinės ar kultūrinės reikšmės turinčias vertybes, baudžiamas laisvės atėmimu iki dešimties aštuonerių metų. 3. 4. Tas, kas pasisavino jam patikėtą ar jo žinioje buvusį nedidelės vertės svetimą turtą ar turtinę teisę, padarė baudžiamąjį nusižengimą ir baudžiamas viešaisiais darbais arba bauda, arba laisvės apribojimu, arba areštu. 4. 5. Už šio straipsnio 1 , ir
3 4 dalyse numatytas veikas asmuo atsako tik tuo atveju, kai yra nukentėjusio asmens skundas ar jo teisėto atstovo pareiškimas, ar prokuroro reikalavimas.“ 7 straipsnis. 184 straipsnio pakeitimas Pakeisti 184 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „184 straipsnis. Turto iššvaistymas
1Tas, kas iššvaistė jam patikėtą ar jo žinioje buvusį svetimą turtą ar turtinę teisę, baudžiamas viešaisiais darbais arba bauda, arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki dvejų metų. 2. Tas, kas iššvaistė jam patikėtą ar jo žinioje buvusį didelės vertės svetimą turtą ar turtinę teisę, baudžiamas bauda arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki penkerių metų. 2 . 3. Tas, kas iššvaistė jam patikėtą ar jo žinioje buvusį labai didelės vertės svetimą turtą ar turtinę teisę arba didelės mokslinės, istorinės ar kultūrinės reikšmės turinčias vertybes, baudžiamas laisvės atėmimu iki septynerių metų. 3. 4. Tas, kas iššvaistė jam patikėtą ar jo žinioje buvusį nedidelės vertės svetimą turtą ar turtinę teisę, padarė baudžiamąjį nusižengimą ir baudžiamas viešaisiais darbais arba bauda, arba laisvės apribojimu, arba areštu. 4. 5.
2 ir 3 dalyse numatytos veikos yra nusikalstamos ir tais atvejais, kai jos padarytos dėl neatsargumo. 5. 6. Už šio straipsnio 1 ir3 4 dalyse numatytas veikas asmuo atsako tik tuo atveju, kai yra nukentėjusio asmens skundas ar jo teisėto atstovo pareiškimas, ar prokuroro reikalavimas. 6 . 7. Už šio straipsnio 1 , ir 2 ir 3 dalyse numatytas veikas atsako ir juridinis asmuo.“ 8 straipsnis. 186 straipsnio pripažinimas netekusiu galios Pripažinti netekusiu galios 186 straipsnį. 186 straipsnis. Turtinės žalos padarymas apgaule
1Tas, kas apgaule vengė atsiskaityti už atliktus darbus, gautas prekes, suteiktas paslaugas ar vengė privalomų įmokų ir dėl to kitam asmeniui padarė turtinės žalos, baudžiamas viešaisiais darbais arba bauda, arba laisvės apribojimu, arba laisvės atėmimu iki dvejų metų. 2. Tas, kas apgaule kitam asmeniui padarė nedidelės turtinės žalos, padarė baudžiamąjį nusižengimą ir baudžiamas viešaisiais darbais arba bauda, arba laisvės apribojimu, arba areštu. 3. Už šio straipsnio 1 dalyje numatytą veiką atsako ir juridinis asmuo. 4. Už šio straipsnio 1 ir 2 dalyse numatytas veikas asmuo atsako tik tuo atveju, kai yra nukentėjusio asmens skundas ar jo teisėto atstovo pareiškimas, ar prokuroro reikalavimas. 9 straipsnis. 190 straipsnio pakeitimas Pakeisti 190 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„190 straipsnis. Turto vertės Sąvokų išaiškinimas
1Šiame skyriuje numatytas nurodytas turtas yra labai didelės vertės, kai jo vertė viršija 750 MGL dydžio sumą, didelės vertės, – kai jo vertė viršija
250 300 MGL dydžio sumą, bet neviršija 750 MGL dydžio sumos, ir nedidelės vertės , – kai jo vertė viršija3
5 10 MGL dydžio sumos . 2 . Šiame skyriuje nurodyta turtinė žala yra 10 MGL dydžio sumą viršijanti, tačiau 300 MGL dydžio sumos neviršijanti žala. Šiame skyriuje nurodyta turtinė žala yra nedidelė, kai jos dydis viršija 5 MGL, bet neviršija 10 MGL dydžio sumos, ir didelė, – kai jos dydis viršija 300 MGL dydžio sumą. 2. 3.
1891 straipsnyje nurodytos teisėtos pajamos yra iš teisės aktų neuždraustos veiklos gautos pajamos, nesvarbu, ar jos buvo apskaitytos teisės aktų nustatyta tvarka, ar ne.“
straipsnio pakeitimas Pakeisti 192 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „192 straipsnis. Literatūros, mokslo, meno kūrinio ar gretutinių teisių objekto neteisėtas atgaminimas, neteisėtų kopijų platinimas, gabenimas ar laikymas
kompiuterių programas ir duomenų bazes) ar gretutinių teisių objektą arba jų dalį komercijos tikslais arba platino, gabeno ar laikė komercijos tikslais neteisėtas jų kopijas, jeigu kopijų bendra vertė pagal teisėtų kopijų, o kai jų nėra, pagal atgamintų kūrinių originalų kainas viršijo100150 MGL dydžio sumą, baudžiamas viešaisiais darbais arba bauda, arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki dvejų metų. 2. Tas, kas padarė šio straipsnio 1 dalyje numatytą veiką, jeigu neteisėtų kopijų bendra vertė pagal teisėtų kopijų, o kai jų nėra,
viršijo250300 MGL dydžio sumą, baudžiamas bauda arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki trejų metų. 3. Už šiame straipsnyje numatytas veikas atsako ir juridinis asmuo.“
straipsnio pakeitimas Pakeisti 196 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „
1Tas, kas neteisėtai sunaikino,
sugadino, pašalino ar pakeitė elektroninius duomenis arba technine įranga, programine įranga ar kitais būdais apribojo naudojimąsi tokiais duomenimis padarydamas žalos, baudžiamas viešaisiais darbais arba bauda, arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki dvejų metų. 2.
numatytą veiką padarė daugelio informacinių sistemų elektroniniams duomenims arba strateginę reikšmę nacionaliniam saugumui ar didelę reikšmę valstybės valdymui, ūkiui ar finansų sistemai turinčios informacinės sistemos elektroniniams duomenims arba pasinaudodamas svetimais asmens duomenimis, arba padarydamas didelės žalos, baudžiamas bauda arba areštu, arba laisvės atėmimu iki šešerių metų. 3. Tas, kas padarė šio straipsnio 1 dalyje numatytą veiką padarydamas nedidelės žalos, padarė baudžiamąjį nusižengimą ir baudžiamas viešaisiais darbais arba bauda, arba laisvės apribojimu, arba areštu. 4. 3. Už šiame straipsnyje numatytas veikas atsako ir juridinis asmuo. 4. Padaryta veika pagal šį straipsnį nelaikoma nusikaltimu, jeigu ja buvo padaryta nedidelė žala. “
straipsnio pakeitimas Pakeisti 197 straipsnį jį išdėstyti taip: „197 straipsnis. Neteisėtas poveikis informacinei sistemai
nutraukė informacinės sistemos darbą padarydamas žalos, baudžiamas viešaisiais darbais arba bauda , arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki dvejų metų. 2. Tas, kas šio straipsnio 1 dalyje numatytą veiką padarė daugeliui informacinių sistemų arba strateginę reikšmę nacionaliniam saugumu i ar didelę reikšmę valstybės valdymui, ūkiui ar finansų sistemai turinčiai informacinei sistemai arba pasinaudodamas svetimais asmens duomenimis, arba padarydamas didelės žalos, baudžiamas bauda arba areštu, arba laisvės atėmimu iki šešerių metų. 3. Tas, kas padarė šio straipsnio 1 dalyje numatytą veiką padarydamas nedidelės žalos, padarė baudžiamąjį nusižengimą ir baudžiamas viešaisiais darbais arba bauda, arba laisvės apribojimu, arba areštu. 4. 3. Už šiame straipsnyje numatytas veikas atsako ir juridinis asmuo. 4. Padaryta veika pagal šį straipsnį nelaikoma nusikaltimu, jeigu ja buvo padaryta nedidelė žala. “
199 straipsnio pakeitimas Pakeisti 199 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „199 straipsnis. Kontrabanda
Respublikos valstybės sieną gabendamas privalomus pateikti muitinei daiktus, kurių vertė viršija 150 MGL, bet neviršija250750 MGL dydžio sumos, nepateikė jų muitinės kontrolei ar kitaip šios kontrolės išvengė, baudžiamas bauda arba laisvės atėmimu iki ketverių metų. 2. Tas, kas nepateikdamas muitinės kontrolei ar kitaip jos išvengdamas arba neturėdamas leidimo per Lietuvos Respublikos valstybės sieną gabeno Lietuvos Respublikos tam tikrų dopingo medžiagų kontrolės įstatyme nurodytas medžiagas arba nedidelį kiekį narkotinių ar psichotropinių medžiagų , baudžiamas bauda arba areštu, arba laisvės atėmimu iki šešerių metų. 3. Tas, kas per Lietuvos Respublikos valstybės sieną gabendamas privalomus pateikti muitinei daiktus, kurių vertė viršija250750 MGL dydžio sumą, nepateikė jų muitinės kontrolei ar kitaip šios kontrolės išvengė arba nepateikdamas muitinės kontrolei ar kitaip jos išvengdamas arba neturėdamas leidimo per Lietuvos Respublikos valstybės sieną gabeno šaunamuosius ginklus, šaudmenis, sprogmenis, sprogstamąsias, radioaktyviąsias medžiagas ar kitas strategines prekes, nuodingąsias, stipriai veikiančias, narkotines ar psichotropines medžiagas arba narkotinių ar psichotropinių medžiagų pirmtakus (prekursorius), arba neturėdamas leidimo per Lietuvos Respublikos valstybės sieną gabeno kilnojamąsias kultūros vertybes ar antikvarinius daiktus, baudžiamas bauda arba laisvės atėmimu iki aštuonerių metų. 4 .
4Tas, kas nepateikdamas muitinės kontrolei ar kitaip jos išvengdamas arba neturėdamas leidimo per Lietuvos Respublikos valstybės sieną gabeno ne mažiau kaip tris šaunamuosius ginklus, didelės sprogstamosios galios arba didelį kiekį šaudmenų, sprogmenų ar sprogstamųjų medžiagų, šaudmenis, sprogmenis, sprogstamąsias, radioaktyviąsias medžiagas ar kitas strategines prekes, nuodingąsias, stipriai veikiančias, didelį ar labai didelį kiekį narkotinių ar psichotropinių medžiagų narkotines, psichotropines medžiagas arba didelį ar labai didelį kiekį narkotinių ar psichotropinių medžiagų pirmtakų (prekursorių) narkotinių ar psichotropinių medžiagų pirmtakus (prekursorius) , baudžiamas laisvės atėmimu nuo trejų penkerių iki dešimties penkiolikos metų. 5. Už šiame straipsnyje numatytas veikas atsako ir juridinis asmuo.“ 14 straipsnis. 1991 straipsnio pakeitimas Pakeisti 1991 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„199
1Tas, kas iš Europos Sąjungos valstybės narės į Lietuvos Respubliką įvežė privalomus pateikti muitinei daiktus, kurių vertė viršija 150 MGL, bet neviršija
250 750 MGL dydžio sumos, ir jų nepateikė Lietuvos Respublikos ar kitos Europos Sąjungos valstybės narės muitinės kontrolei ar kitaip šios kontrolės išvengė, baudžiamas bauda arba laisvės atėmimu iki ketverių metų. 2. Tas, kas iš Europos Sąjungos valstybės narės į Lietuvos Respubliką įvežė privalomus pateikti muitinei daiktus, kurių vertė viršija250 750 MGL dydžio sumą, ir jų nepateikė Lietuvos Respublikos ar kitos Europos Sąjungos valstybės narės muitinės kontrolei ar kitaip šios kontrolės išvengė, baudžiamas bauda arba laisvės atėmimu iki aštuonerių metų. 3. Už šiame straipsnyje numatytas veikas atsako ir juridinis asmuo.“ 15 straipsnis. 1992 straipsnio pakeitimas Pakeisti 1992 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „199 2 straipsnis. Neteisėtas disponavimas akcizais apmokestinamomis prekėmis 1.
Tas, kas pažeisdamas nustatytą tvarką įgijo, laikė, gabeno, siuntė, naudojo ar realizavo akcizais apmokestinamas prekes, kurių vertė viršija 150 MGL, bet neviršija250 750 MGL dydžio sumos, baudžiamas bauda arba laisvės atėmimu iki ketverių metų. 2. Tas, kas pažeisdamas nustatytą tvarką įgijo, laikė, gabeno, siuntė, naudojo ar realizavo akcizais apmokestinamas prekes, kurių vertė viršija250 750 MGL dydžio sumą, baudžiamas bauda arba laisvės atėmimu iki aštuonerių metų. 3. Už šiame straipsnyje numatytas veikas atsako ir juridinis asmuo.“ 16 straipsnis. 200 straipsnio pakeitimas Pakeisti 200 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „
1Tas, kas neteisėtai neišvežė per Lietuvos Respublikos valstybės sieną prekių ar produkcijos, kurių vertė viršija 150 MGL, bet neviršija
250 750 MGL dydžio sumos ir kurios pagal tranzito arba eksporto dokumentus turėjo būti išvežtos iš Lietuvos Respublikos, baudžiamas bauda arba laisvės atėmimu iki ketverių metų. 2. Tas, kas neteisėtai neišvežė per Lietuvos Respublikos valstybės sieną prekių ar produkcijos, kurių vertė viršija250 750 MGL dydžio sumą ir kurios pagal tranzito arba eksporto dokumentus turėjo būti išvežtos iš Lietuvos Respublikos, baudžiamas bauda arba laisvės atėmimu iki aštuonerių metų. 3. Už šiame straipsnyje numatytas veikas atsako ir juridinis asmuo.“ 17 straipsnis. 203 straipsnio pakeitimas Pakeisti 203 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „
1Tas, kas stambiu mastu vertėsi viešojo juridinio asmens steigimo dokumentuose nenumatyta veikla, baudžiamas viešaisiais darbais arba bauda , arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki vienerių metų. 2.
2Tas, kas įsteigė , įsigijo ar vadovavo juridiniam asmeniui, naudojamam neteisėtai veiklai nuslėpti, baudžiamas bauda arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki dvejų metų. 3. Už šio straipsnio 1 dalyje numatytą veiką atsako ir juridinis asmuo.“ 18 straipsnis. 204 straipsnio pakeitimas Pakeisti 204 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„
1Tas, kas neturėdamas leidimo svetimu prekių ženklu pažymėjo didelį prekių kiekį ar pateikė jas realizuoti arba pasinaudojo svetimu paslaugų ženklu ir dėl to padarė didelės žalos, baudžiamas bauda arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki dvejų metų. 2. Tas, kas neturėdamas leidimo svetimu prekių ženklu pažymėjo nedidelį prekių kiekį ar pateikė jas realizuoti arba pasinaudojo svetimu paslaugų ženklu ir dėl to padarė žalos, padarė baudžiamąjį nusižengimą ir baudžiamas viešaisiais darbais arba bauda, arba laisvės apribojimu. 3. 2. Už šiame straipsnyje numatytas veikas atsako ir juridinis asmuo.“ 19 straipsnis. 206 straipsnio pakeitimas Pakeisti 206 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
„1. Tas, kas gavęs 150 MGL dydžio ar didesnės vertės kreditą, paskolą ar tikslinę paramą, subsidiją ar dotaciją panaudojo juos jas ne pagal paskirtį ar nustatytą tvarką, baudžiamas viešaisiais darbais arba bauda, arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki vienerių metų.“ 20 straipsnis. 208 straipsnio pakeitimas Pakeisti 208 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„
1Tas, kas dėl savo sunkios ekonominės padėties ar nemokumo, kai akivaizdžiai grėsė bankrotas, neturėdamas galimybės patenkinti visų kreditorių reikalavimų patenkino tik vieno ar keleto iš jų reikalavimus arba užtikrino vieno ar kelių kreditorių reikalavimus ir dėl to padarė didelės turtinės žalos vienam ar keliems likusiems kreditoriams, baudžiamas bauda arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki dvejų metų. 2.
2Tas, kas dėl savo sunkios ekonominės padėties ar nemokumo, kai akivaizdžiai grėsė bankrotas, paslėpė, iššvaistė, perleido, pervedė į užsienį ar nepateisinamai pigiai pardavė turtą, kuris galėjo būti pateiktas skoloms padengti, ir dėl to padarė didelės turtinės žalos vienam ar keliems kreditoriams, baudžiamas bauda arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki trejų metų. 3. Už šiame straipsnyje numatytas veikas atsako ir juridinis asmuo.“ 21 straipsnis. 209 straipsnio pakeitimas Pakeisti 209 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„209 straipsnis. Nusikalstamas bankrotas Tas, kas sąmoningai blogai valdydamas įmonę nulėmė jos bankrotą ir dėl to padarė didelės turtinės žalos vienam ar keliems kreditoriams, baudžiamas bauda arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki trejų metų.“ 22 straipsnis. 212 straipsnio pakeitimas
1Pakeisti 212 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
„1. Šiame skyriuje nurodyta didelė turtinė žala yra
150
2Papildyti 212 straipsnį nauja 4 dalimi:
„
4Šio skyriaus 202 ir 203 straipsniuose nurodyto neteisėto vertimosi ūkine, komercine, finansine ar profesine veikla ir neteisėtos juridinio asmens veiklos stambus mastas yra tada, kai iš šios veiklos gautų paskutinių 12 mėnesių pajamos arba nustatyta tvarka neįtrauktų į apskaitą prekių vertė viršija 500 MGL dydžio sumą.
“
3Buvusią 212 straipsnio 4 dalį laikyti 5 dalimi. 23 straipsnis. 219 straipsnio pakeitimas Pakeisti 219 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„219 straipsnis. Mokesčių nesumokėjimas
1Tas, kas pateikęs deklaraciją arba nustatyta tvarka patvirtintą ataskaitą ar kitą dokumentą laiku nesumokėjo pagal juos apskaičiuotų daugiau kaip 150 MGL dydžio mokesčių po to, kai valstybės įgaliota institucija priminė apie pareigą sumokėti mokesčius, baudžiamas bauda arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki ketverių metų. 2.
2Tas, kas padaręs šio straipsnio 1 dalyje numatytą veiką nesumokėjo jam apskaičiuotų daugiau kaip
500 750 MGL dydžio mokesčių, baudžiamas laisvės atėmimu nuo dvejų iki šešerių metų. 3. Tas, kas padaręs šio straipsnio 1 dalyje numatytą veiką nesumokėjo jam apskaičiuotų ne daugiau kaip 10 MGL dydžio mokesčių, padarė baudžiamąjį nusižengimą ir baudžiamas viešaisiais darbais arba bauda, arba laisvės apribojimu. 4. 3. Už šiame straipsnyje numatytas veikas atsako ir juridinis asmuo.“ 24 straipsnis. 220 straipsnio pakeitimas Pakeisti 220 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
„1. Tas, kas siekdamas išvengti mokesčių, kurių suma viršija
100 150 MGL, įrašė į deklaraciją arba į nustatyta tvarka patvirtintą ataskaitą ar kitą dokumentą žinomai neteisingus duomenis apie asmens pajamas, pelną, turtą ar jų naudojimą ir pateikė juos valstybės įgaliotai institucijai, baudžiamas bauda arba laisvės atėmimu iki ketverių metų.“ 25 straipsnis. 221 straipsnio pakeitimas Pakeisti 221 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „
100 150 MGL dydžio mokesčių ar kitokių įmokų teisės aktų nustatyta tvarka laiku nepateikė valstybės įgaliotai institucijai deklaracijos arba nustatyta tvarka patvirtintos ataskaitos ar kito dokumento apie asmens pajamas, pelną ar turtą po to, kai ši valstybės institucija raštu priminė apie pareigą juos pateikti, baudžiamas bauda arba laisvės atėmimu iki ketverių metų. 2. Tas, kas padarė šio straipsnio 1 dalyje numatytą veiką, kai mokesčių ar kitokių įmokų suma viršija500 750 MGL, baudžiamas laisvės atėmimu nuo dvejų iki šešerių metų. 3. Už šiame straipsnyje numatytas veikas atsako ir juridinis asmuo.“ 26 straipsnis. 2241 straipsnio pakeitimas Pakeisti224 1 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:
„2. Šio skyriaus 217, 218 straipsniuose nurodyta turtinė žala, turtinė nauda yra didelė, kai jos vertė dydis viršija
250
246 straipsnio pakeitimas Pakeisti 246 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„246 straipsnis. Aprašyto ar areštuoto turto arba turto, kuriam nustatytas laikinas nuosavybės teisės apribojimas, perleidimas, paslėpimas, sunaikinimas ar sugadinimas
1Tas, kas paslėpė, sunaikino ar sugadino aprašytą, areštuotą ir jam patikėtą turtą arba turtą, kuriam nustatytas laikinas nuosavybės teisės apribojimas, arba šį turtą neteisėtai perleido kitam asmeniui, baudžiamas viešaisiais darbais arba bauda, arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki trejų metų. 2. Tas, kas paslėpė, sunaikino ar sugadino aprašytą, areštuotą ir jam patikėtą didelės vertės turtą arba didelės vertės turtą, kuriam nustatytas laikinas nuosavybės teisės apribojimas, arba šį turtą neteisėtai perleido kitam asmeniui, baudžiamas bauda arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki penkerių metų. 2. 3. Tas, kas paslėpė, sunaikino ar sugadino aprašytą, areštuotą ir jam patikėtą labai didelės vertės turtą arba labai didelės vertės turtą, kuriam nustatytas laikinas nuosavybės teisės apribojimas, arba šį turtą neteisėtai perleido kitam asmeniui, baudžiamas laisvės atėmimu iki septynerių metų.“ 28 straipsnis. 248 straipsnio pakeitimas
1Pakeisti 248 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip:
„4. Šiame skyriuje numatytas turtas yra didelės vertės, kai jo vertė viršija
250 300 MGL dydžio sumą , . bet neviršija 750 MGL dydžio sumos, ir labai didelės vertės, – kai jo vertė viršija 750 MGL dydžio sumą. “
2Papildyti 248 straipsnį 5 dalimi:
„
5Šiame skyriuje nurodyta turtinė žala yra didelė, kai jos dydis viršija 300 MGL dydžio sumą.
“ 29 straipsnis. 254 straipsnio pakeitimas Pakeisti 254 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:
„2.
Tas, kas panaudojęs fizinį ar psichinį smurtą pagrobė šaunamąjį ginklą, šaudmenis, sprogmenis ar sprogstamąsias medžiagas arba bet kokiu būdu pagrobė daugiau kaip du ne mažiau kaip tris šaunamuosius ginklus, didelės sprogstamosios galios arba didelį kiekį šaudmenų, sprogmenų ar sprogstamųjų medžiagų, baudžiamas laisvės atėmimu nuo šešerių iki dešimties metų.“ 30 straipsnis. 255 straipsnio pakeitimas Pakeisti 255 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„255 straipsnis. Šaunamojo ginklo, šaudmenų, sprogmenų ar sprogstamųjų medžiagų laikymo, nešiojimo ar gabenimo taisyklių pažeidimas
1Tas, kas pažeidė teisėtai turimo šaunamojo ginklo, šaudmenų, sprogmenų ar sprogstamųjų medžiagų laikymo, nešiojimo ar gabenimo taisykles ir dėl to sudarė sąlygas kitam asmeniui neteisėtai jais pasinaudoti kitas asmuo neteisėtai jais pasinaudojo arba dėl to šaunamasis ginklas, šaudmenys, sprogmenys ar sprogstamosios medžiagos buvo prarastos , padarė baudžiamąjį nusižengimą ir baudžiamas viešaisiais darbais arba bauda , arba laisvės apribojimu, arba areštu. 2. Asmuo pagal šį straipsnį atsako tik tais atvejais, kai numatytos veikos padarytos dėl neatsargumo. 3. Už šiame straipsnyje numatytas veikas atsako ir juridinis asmuo.“ 31 straipsnis. 270 straipsnio pakeitimas Pakeisti 270 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:
„2. Tas, kas padarė šio straipsnio 1 dalyje nurodytą veiką arba sistemingai pažeidinėjo teisės aktų nustatytas aplinkos apsaugos arba gamtos išteklių naudojimo, arba statinių, kuriuose naudojamos ar saugomos pavojingos medžiagos arba kuriuose yra potencialiai pavojingų įrenginių ar atliekami potencialiai pavojingi darbai, priežiūros ar naudojimo taisykles , jeigu dėl to buvo padaryta didelės žalos orui, žemei, vandeniui, gyvūnams ar augalams ar atsirado kitų sunkių padarinių aplinkai, baudžiamas bauda arba areštu, arba laisvės atėmimu iki šešerių metų.“
272 straipsnio pakeitimas Pripažinti netekusia galios 272 straipsnio 4 dalį. 4. Tas, kas neteisėtai gamino, įsigijo, laikė, gabeno ar realizavo elektros ar ultragarso žvejybos prietaisus, padarė baudžiamąjį nusižengimą ir baudžiamas bauda arba laisvės apribojimu, arba areštu. 33 straipsnis. 281 straipsnio pakeitimas
galios 281 straipsnio 1 dalį. 1. Tas, kas vairuodamas kelių transporto priemonę pažeidė kelių eismo saugumo ar transporto priemonės eksploatavimo taisykles, jeigu dėl to įvyko eismo įvykis, dėl kurio buvo nesunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata, baudžiamas bauda arba areštu, arba laisvės atėmimu iki dvejų metų. 2 . Pripažinti netekusiomis galios 281 straipsnio 8 ir 9 dalis. 8. Laikoma, kad šio straipsnio 2, 4 ar 6 dalyje numatytą veiką padaręs asmuo yra neblaivus, kai jam nustatytas 0,41 ir daugiau promilių neblaivumas arba kai jis vengė neblaivumo patikrinimo arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo. 9. Šiame straipsnyje nurodytos kelių transporto priemonės yra visų rūšių automobiliai, traktoriai, kitos savaeigės mašinos, troleibusai, motociklai ir kitos mechaninės transporto priemonės. 34 straipsnis. Kodekso XXXIX
nurodyta turtinė žala yra didelė, kai jos dydis viršija 300 MGL, bet neviršija 750 MGL dydžio sumos, ir labai didelė, – kai jos dydis viršija 750 MGL dydžio sumą. 2. Laikoma, kad šio skyriaus 281 straipsnio 1, 3 ar 5 dalyje numatytą veiką padaręs asmuo yra neblaivus, kai jam nustatytas 0,41 ir daugiau promilių neblaivumas arba kai jis vengė neblaivumo patikrinimo, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo. 3. Šio skyriaus 281 straipsnyje nurodytos kelių transporto priemonės yra motorinės transporto priemonės, traktoriai, savaeigės mašinos ir kitos mechaninės transporto priemonės. “
pripažinimas netekusiu galios Pripažinti netekusiu galios 298 straipsnį. 298 straipsnis. Neteisėtas žemėnaudos riboženklio pakeitimas Tas, kas neteisėtai pašalino, nukėlė, perdarė ar pastatė žemėnaudos riboženklį, geodezinį, geologinį ar geofizinį ženklą, padarė baudžiamąjį nusižengimą ir baudžiamas viešaisiais darbais arba bauda, arba areštu. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas
Projekto lyginamasis variantas
, 190, 192, 195, 196, 197, 199, 1991 , 1992 , 200, 201, 203, 204, 206, 207, 208, 209, 212, 219, 220, 221, 222, 223, 224, 2241 , 246, 248, 253, 255, 256, 267, 2671
1 straipsnis. 156 straipsnio pakeitimas Pakeisti 156 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „156 straipsnis. Vaiko pagrobimas arba vaikų naujagimių sukeitimas
1. Tas, kas pagrobė svetimą mažametį vaiką arba sukeitė naujagimius, baudžiamas areštu arba laisvės atėmimu iki aštuonerių metų. 2 . Tėvas, motina ar artimasis giminaitis, pagrobęs savo ar savo artimųjų mažametį vaiką iš vaikų įstaigos arba asmens, pas kurį vaikas teisėtai gyveno, baudžiamas viešaisiais darbais arba bauda, arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki dvejų metų.“2 straipsnis. 176 straipsnio pakeitimas Pakeisti 176 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „176 straipsnis. Darbuotojų saugos ir sveikatos reikalavimų pažeidimas
1. Darbdavys ar jo įgaliotas asmuo, pažeidęs Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatyme ar kituose teisės aktuose nustatytus darbuotojų saugos ir sveikatos reikalavimus, jeigu dėl to įvyko sunkus ar mirtinas nelaimingas atsitikimas darbe , avarija ar arba atsirado kitokių sunkių padarinių, baudžiamas bauda arba laisvės atėmimu iki aštuonerių metų. 2 . Šiame straipsnyje numatyta veika yra nusikalstama ir tik tais atvejais, kai ji padaryta dėl neatsargumo. 3 . Už šiame straipsnyje numatytas veikas atsako ir juridinis asmuo. “3 straipsnis. 177 straipsnio pripažinimas netekusiu galios Pripažinti netekusiu galios 177 straipsnį. 177 straipsnis.
177 straipsnis. Trukdymas profesinių sąjungų veiklai Tas, kas trukdė profesinės sąjungos ar jos nario teisėtai veiklai, padarė baudžiamąjį nusižengimą ir baudžiamas viešaisiais darbais arba bauda, arba laisvės apribojimu. 4 straipsnis. 178 straipsnio pakeitimas Pakeisti 178 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „178 straipsnis. Vagystė
1. Tas, kas pagrobė svetimą turtą, baudžiamas viešaisiais darbais arba bauda, arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki trejų metų. 2 . Tas, kas atvirai pagrobė svetimą turtą arba viešoje vietoje pagrobė svetimą turtą iš asmens drabužių, rankinės ar kitokio nešulio (kišenvagystė), baudžiamas bauda arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki ketverių metų. 2 . 3. Tas, kas atvirai pagrobė svetimą turtą arba pagrobė svetimą turtą įsibrovęs į patalpą, ryšių kabelių kanalų sistemą, saugyklą ar saugomą teritoriją , arba viešoje vietoje pagrobė svetimą turtą iš asmens drabužių, rankinės ar kitokio nešulio (kišenvagystė) arba pagrobė automobilį , arba pagrobė didelės vertės svetimą turtą arba strateginę ar svarbią reikšmę nacionaliniam saugumui turinčių juridinių asmenų infrastruktūrą sudarantį turtą ar jo dalį, baudžiamas bauda arba areštu, arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki šešerių metų. 3 . 4. Tas, kas pagrobė labai didelės vertės svetimą turtą arba didelės mokslinės, istorinės ar kultūrinės reikšmės turinčias vertybes arba pagrobė svetimą turtą dalyvaudamas organizuotoje grupėje, baudžiamas laisvės atėmimu iki aštuonerių metų. 4 . 5. Tas, kas pagrobė nedidelės vertės svetimą turtą, padarė baudžiamąjį nusižengimą ir baudžiamas viešaisiais darbais arba bauda, arba laisvės apribojimu, arba areštu. 5
45 dalyse numatytas veikas asmuo atsako tik tuo atveju, kai yra nukentėjusio asmens skundas ar jo teisėto atstovo pareiškimas, ar prokuroro reikalavimas. 6 . 7.
ir 4 dalyse numatytas veikas atsako ir juridinis asmuo.“5 straipsnis. 180 straipsnio pakeitimas
1. Pakeisti 180 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip: „
2. Tas, kas apiplėšė įsibrovęs į patalpą arba panaudojęs nešaunamąjį ginklą, peilį ar kitą specialiai žmogui sužaloti pritaikytą daiktą , arba apiplėšęs pagrobė didelės vertės svetimą turtą, baudžiamas laisvės atėmimu iki septynerių metų.“
2. Pakeisti 180 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip: „
3. Tas, kas apiplėšė panaudojęs šaunamąjį ginklą ar sprogmenį arba apiplėšęs pagrobė labai didelės vertės svetimą turtą ar didelės mokslinės, istorinės arba kultūrinės reikšmės turinčias vertybes, arba apiplėšė dalyvaudamas organizuotoje grupėje, baudžiamas laisvės atėmimu nuo dvejų iki dešimties metų.“6 straipsnis. 181 straipsnio pakeitimas
1. Pakeisti 181 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip: „
2. Tas, kas prievartavo didelės vertės svetimą turtą arba prievartaudamas turtą panaudojo fizinį smurtą, atėmė asmeniui laisvę, sunaikino ar sugadino jo turtą arba kitokiu būdu padarė jam didelės didelę turtinės turtinę žalos žalą , baudžiamas laisvės atėmimu iki aštuonerių metų.“
2. Pakeisti 181 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip: „
3. Tas, kas prievartavo labai didelės vertės svetimą turtą arba didelės mokslinės, istorinės ar kultūrinės reikšmės turinčias vertybes arba prievartavo turtą dalyvaudamas organizuotoje grupėje, baudžiamas laisvės atėmimu nuo trejų iki dešimties metų.“7 straipsnis. 182 straipsnio pakeitimas Pakeisti 182 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „182 straipsnis. Sukčiavimas
1. Tas, kas apgaule savo ar kitų naudai įgijo svetimą turtą ar turtinę teisę, išvengė turtinės prievolės arba ją panaikino, baudžiamas viešaisiais darbais arba bauda, arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki trejų metų. 2 .
2. Tas, kas apgaule savo ar kitų naudai įgijo didelės vertės svetimą turtą ar turtinę teisę, išvengė didelės vertės turtinės prievolės arba ją panaikino, baudžiamas bauda arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki šešerių metų. 2 . 3. Tas, kas apgaule savo ar kitų naudai įgijo labai didelės vertės svetimą turtą ar turtinę teisę arba didelės mokslinės, istorinės ar kultūrinės reikšmės turinčias vertybes arba išvengė labai didelės vertės turtinės prievolės, arba ją panaikino, arba sukčiavo dalyvaudamas organizuotoje grupėje, baudžiamas laisvės atėmimu iki aštuonerių metų. 3 . 4. Tas, kas apgaule savo ar kitų naudai įgijo nedidelės vertės svetimą turtą ar turtinę teisę, išvengė nedidelės vertės turtinės prievolės arba ją panaikino, padarė baudžiamąjį nusižengimą ir baudžiamas viešaisiais darbais arba bauda, arba laisvės apribojimu, arba areštu. 4
34 dalyse numatytas veikas asmuo atsako tik tuo atveju, kai yra nukentėjusio asmens skundas ar jo teisėto atstovo pareiškimas, ar prokuroro reikalavimas. 5 . 6. Už šio straipsnio 1 , ir2 ir 3 dalyse numatytas veikas atsako ir juridiniai asmenys.“8 straipsnis. 183 straipsnio pakeitimas Pakeisti 183 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „183 straipsnis. Turto pasisavinimas
1. Tas, kas pasisavino jam patikėtą ar jo žinioje buvusį svetimą turtą ar turtinę teisę, baudžiamas viešaisiais darbais arba bauda, arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki trejų metų. 2 . Tas, kas pasisavino jam patikėtą ar jo žinioje buvusį didelės vertės svetimą turtą ar turtinę teisę, baudžiamas bauda arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki šešerių metų. 2 . 3. Tas, kas pasisavino jam patikėtą ar jo žinioje buvusį labai didelės vertės svetimą turtą ar turtinę teisę arba didelės mokslinės, istorinės ar kultūrinės reikšmės turinčias vertybes, baudžiamas laisvės atėmimu iki dešimties aštuonerių metų. 3 . 4.
4Tas, kas pasisavino jam patikėtą ar jo žinioje buvusį nedidelės vertės svetimą turtą ar turtinę teisę, padarė baudžiamąjį nusižengimą ir
baudžiamas viešaisiais darbais arba bauda, arba laisvės apribojimu, arba areštu. 4 . 5. Už šio straipsnio 1 , ir2 ir 3 dalyse numatytas veikas atsako ir juridiniai asmenys. 5
34 dalyse numatytas veikas asmuo atsako tik tuo atveju, kai yra nukentėjusio asmens skundas ar jo teisėto atstovo pareiškimas, ar prokuroro reikalavimas.“9 straipsnis. 184 straipsnio pakeitimas Pakeisti 184 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „184 straipsnis. Turto iššvaistymas
1. Tas, kas iššvaistė jam patikėtą ar jo žinioje buvusį svetimą turtą ar turtinę teisę, baudžiamas viešaisiais darbais arba bauda, arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki dvejų metų. 2 . Tas, kas iššvaistė jam patikėtą ar jo žinioje buvusį didelės vertės svetimą turtą ar turtinę teisę, baudžiamas bauda arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki penkerių metų. 2 . 3. Tas, kas iššvaistė jam patikėtą ar jo žinioje buvusį labai didelės vertės svetimą turtą ar turtinę teisę arba didelės mokslinės, istorinės ar kultūrinės reikšmės turinčias vertybes, baudžiamas laisvės atėmimu iki septynerių metų. 3 . 4. Tas, kas iššvaistė jam patikėtą ar jo žinioje buvusį nedidelės vertės svetimą turtą ar turtinę teisę, padarė baudžiamąjį nusižengimą ir baudžiamas viešaisiais darbais arba bauda, arba laisvės apribojimu, arba areštu. 4 . 5. Šio straipsnio 1 , ir2 ir 3 dalyse numatytos veikos yra nusikalstamos ir tais atvejais, kai jos padarytos dėl neatsargumo. 5
34 dalyse numatytas veikas asmuo atsako tik tuo atveju, kai yra nukentėjusio asmens skundas ar jo teisėto atstovo pareiškimas, ar prokuroro reikalavimas. 6 . 7. Už šio straipsnio 1 , ir2 ir 3 dalyse numatytas veikas atsako ir juridinis asmuo.“10 straipsnis. 186 straipsnio pripažinimas netekusiu galios Pripažinti netekusiu galios 186 straipsnį.
1Tas, kas apgaule vengė atsiskaityti už atliktus darbus, gautas prekes, suteiktas paslaugas ar vengė privalomų įmokų ir dėl to kitam asmeniui padarė turtinės žalos, baudžiamas viešaisiais darbais arba bauda, arba laisvės apribojimu, arba laisvės atėmimu iki dvejų metų. 2 . Tas, kas apgaule kitam asmeniui padarė nedidelės turtinės žalos, padarė baudžiamąjį nusižengimą ir baudžiamas viešaisiais darbais arba bauda, arba laisvės apribojimu, arba areštu. 3 . Už šio straipsnio 1 dalyje numatytą veiką atsako ir juridinis asmuo. 4 . Už šio straipsnio 1 ir 2 dalyse numatytas veikas asmuo atsako tik tuo atveju, kai yra nukentėjusio asmens skundas ar jo teisėto atstovo pareiškimas, ar prokuroro reikalavimas. 11 straipsnis. 1891 straipsnio pakeitimas Pakeisti
189 1 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: „
500 750 MGL vertės turtą, žinodamas arba turėdamas ir galėdamas žinoti, kad tas turtas negalėjo būti įgytas teisėtomis pajamomis, baudžiamas bauda arba areštu, arba laisvės atėmimu iki ketverių metų.“ 12 straipsnis. 190 straipsnio pakeitimas Pakeisti 190 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „
1Šiame skyriuje numatytas nurodytas turtas yra labai didelės vertės, kai jo vertė viršija 750 MGL dydžio sumą, didelės vertės , – kai jo vertė viršija
250 300 MGL dydžio sumą, bet neviršija 750 MGL dydžio sumos, ir nedidelės vertės , – kai jo vertė viršija 3 MGL dydžio sumą , bet neviršija5 10 MGL dydžio sumos . 2 . Šiame skyriuje nurodyta turtinė žala yra 10 MGL dydžio sumą viršijanti, bet 300 MGL dydžio sumos neviršijanti žala. Šiame skyriuje nurodyta turtinė žala yra nedidelė, kai jos dydis viršija 3 MGL dydžio sumą, bet neviršija 10 MGL dydžio sumos, ir didelė, kai jos dydis viršija 300 MGL dydžio sumą. 2 . 3.
straipsnyje nurodytos teisėtos pajamos yra iš teisės aktų neuždraustos veiklos gautos pajamos, nesvarbu, ar jos buvo apskaitytos įtrauktos į apskaitą teisės aktų nustatyta tvarka, ar ne.“13 straipsnis. 192 straipsnio pakeitimas Pakeisti 192 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „192 straipsnis. Literatūros, mokslo, meno kūrinio ar gretutinių teisių objekto neteisėtas atgaminimas, neteisėtų kopijų platinimas, gabenimas ar laikymas
1. Tas, kas neteisėtai atgamino literatūros, mokslo ar meno kūrinį (įskaitant kompiuterių programas ir duomenų bazes) ar gretutinių teisių objektą arba jų dalį komercijos tikslais arba platino, gabeno ar laikė komercijos tikslais neteisėtas jų kopijas, jeigu kopijų bendra vertė pagal teisėtų kopijų, o kai jų nėra,
100300 MGL dydžio sumą, baudžiamas viešaisiais darbais arba bauda, arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki dvejų trejų metų. 2 . Tas, kas padarė šio straipsnio 1 dalyje numatytą veiką, jeigu neteisėtų kopijų bendra vertė pagal teisėtų kopijų, o kai jų nėra,
baudžiamas bauda arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki trejų metų. 3 . 2. Už šiame straipsnyje numatytas veikas atsako ir juridinis asmuo.“14 straipsnis. 195 straipsnio pakeitimas Pakeisti 195 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: „
1. Tas, kas pažeidė išimtines patento savininko ar dizaino savininko teises arba juridinio asmens teisę į juridinio asmens pavadinimą, jeigu dėl to buvo padaryta didelė žala, baudžiamas viešaisiais darbais arba bauda , arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki dvejų metų.“15 straipsnis. 196 straipsnio pakeitimas Pakeisti 196 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „196 straipsnis. Neteisėtas poveikis elektroniniams duomenims1 .
Tas, kas neteisėtai sunaikino, sugadino, pašalino ar pakeitė elektroninius duomenis arba technine įranga, programine įranga ar kitais būdais apribojo naudojimąsi tokiais duomenimis padarydamas žalos, baudžiamas viešaisiais darbais arba bauda, arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki dvejų metų.“
2. Tas, kas šio straipsnio 1 dalyje numatytą veiką padarė daugelio informacinių sistemų elektroniniams duomenims arba strateginę reikšmę nacionaliniam saugumui ar didelę reikšmę valstybės valdymui, ūkiui ar finansų sistemai turinčios informacinės sistemos elektroniniams duomenims arba pasinaudodamas svetimais asmens duomenimis, arba padarydamas didelės žalos didelę žalą , baudžiamas bauda arba areštu, arba laisvės atėmimu iki šešerių metų. 3 . Tas, kas padarė šio straipsnio 1 dalyje numatytą veiką padarydamas nedidelės žalos, padarė baudžiamąjį nusižengimą ir baudžiamas viešaisiais darbais arba bauda, arba laisvės apribojimu, arba areštu. 4
1 dalyje numatyta veika nelaikoma nusikaltimu, jei ja buvo padaryta nedidelė žala. “16 straipsnis. 197 straipsnio pakeitimas Pakeisti 197 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „197 straipsnis. Neteisėtas poveikis informacinei sistemai
1. Tas, kas neteisėtai sutrikdė ar nutraukė informacinės sistemos darbą padarydamas žalos, baudžiamas viešaisiais darbais arba bauda , arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki dvejų metų.“
2. Tas, kas šio straipsnio 1 dalyje numatytą veiką padarė daugeliui informacinių sistemų arba strateginę reikšmę nacionaliniam saugumui ar didelę reikšmę valstybės valdymui, ūkiui ar finansų sistemai turinčiai informacinei sistemai arba pasinaudodamas svetimais asmens duomenimis, arba padarydamas didelės žalos didelę žalą , baudžiamas bauda arba areštu, arba laisvės atėmimu iki šešerių metų. 3 .
3. Tas, kas padarė šio straipsnio 1 dalyje numatytą veiką padarydamas nedidelės žalos, padarė baudžiamąjį nusižengimą ir baudžiamas viešaisiais darbais arba bauda, arba laisvės apribojimu, arba areštu. 4
1 dalyje numatyta veika nelaikoma nusikaltimu, jei ja buvo padaryta nedidelė žala. “17 straipsnis. 199 straipsnio pakeitimas Pakeisti 199 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „199 straipsnis. Kontrabanda
1. Tas, kas per Lietuvos Respublikos valstybės sieną gabendamas privalomus pateikti muitinei daiktus, kurių vertė viršija 150 MGL, bet neviršija250300 MGL dydžio sumos, nepateikė jų muitinės kontrolei ar kitaip šios kontrolės išvengė, baudžiamas bauda arba laisvės atėmimu iki ketverių metų. 2 . Tas, kas nepateikdamas muitinės kontrolei ar kitaip jos išvengdamas arba neturėdamas leidimo per Lietuvos Respublikos valstybės sieną gabeno Lietuvos Respublikos tam tikrų dopingo medžiagų kontrolės įstatyme nurodytas medžiagas per Lietuvos Respublikos valstybės sieną gabendamas privalomus pateikti muitinei daiktus, kurių vertė viršija 300 MGL, bet neviršija 750 MGL dydžio sumos, nepateikė jų muitinės kontrolei ar kitaip šios kontrolės išvengė , baudžiamas bauda arba areštu, arba laisvės atėmimu iki šešerių metų. 3 . Tas, kas per Lietuvos Respublikos valstybės sieną gabendamas privalomus pateikti muitinei daiktus, kurių vertė viršija250750 MGL dydžio sumą, nepateikė jų muitinės kontrolei ar kitaip šios kontrolės išvengė arba nepateikdamas muitinės kontrolei ar kitaip jos išvengdamas arba neturėdamas leidimo per Lietuvos Respublikos valstybės sieną gabeno strategines prekes, arba neturėdamas leidimo per Lietuvos Respublikos valstybės sieną gabeno kilnojamąsias kultūros vertybes ar antikvarinius daiktus, baudžiamas bauda arba laisvės atėmimu iki aštuonerių metų. 4 .
4. Tas, kas nepateikdamas muitinės kontrolei ar kitaip jos išvengdamas arba neturėdamas leidimo per Lietuvos Respublikos valstybės sieną gabeno šaunamuosius ginklus, šaudmenis, sprogmenis, sprogstamąsias, radioaktyviąsias medžiagas ar kitas strategines prekes, nuodingąsias, stipriai veikiančias, narkotines, psichotropines medžiagas arba narkotinių ar psichotropinių medžiagų pirmtakus (prekursorius), baudžiamas laisvės atėmimu nuo trejų iki dešimties metų. 5 . 4. Už šiame straipsnyje numatytas veikas atsako ir juridinis asmuo.“18 straipsnis. 1991
. Tas, kas iš Europos Sąjungos valstybės narės į Lietuvos Respubliką įvežė privalomus pateikti muitinei daiktus, kurių vertė viršija 150 MGL, bet neviršija250300 MGL dydžio sumos, ir jų nepateikė Lietuvos Respublikos ar kitos Europos Sąjungos valstybės narės muitinės kontrolei ar kitaip šios kontrolės išvengė, baudžiamas bauda arba laisvės atėmimu iki ketverių metų. 2 . Tas, kas iš Europos Sąjungos valstybės narės į Lietuvos Respubliką įvežė privalomus pateikti muitinei daiktus, kurių vertė viršija 300 MGL, bet neviršija 750 MGL dydžio sumos, ir jų nepateikė Lietuvos Respublikos ar kitos Europos Sąjungos valstybės narės muitinės kontrolei ar kitaip šios kontrolės išvengė, baudžiamas bauda arba laisvės atėmimu iki šešerių metų. 2 . 3. Tas, kas iš Europos Sąjungos valstybės narės į Lietuvos Respubliką įvežė privalomus pateikti muitinei daiktus, kurių vertė viršija250750 MGL dydžio sumą, ir jų nepateikė Lietuvos Respublikos ar kitos Europos Sąjungos valstybės narės muitinės kontrolei ar kitaip šios kontrolės išvengė, baudžiamas bauda arba laisvės atėmimu iki aštuonerių metų. 3 . 4. Už šiame straipsnyje numatytas veikas atsako ir juridinis asmuo.“19 straipsnis. 1992 straipsnio pakeitimas Pakeisti 1992 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „199
1. Tas, kas pažeisdamas nustatytą tvarką įgijo, laikė, gabeno, siuntė, naudojo ar realizavo akcizais apmokestinamas prekes, kurių vertė viršija 150 MGL, bet neviršija250300 MGL dydžio sumos, baudžiamas bauda arba laisvės atėmimu iki ketverių metų. 2 . Tas, kas pažeisdamas nustatytą tvarką įgijo, laikė, gabeno, siuntė, naudojo ar realizavo akcizais apmokestinamas prekes, kurių vertė viršija 300 MGL, bet neviršija 750 MGL dydžio sumos, baudžiamas bauda arba laisvės atėmimu iki šešerių metų. 2 . 3. Tas, kas pažeisdamas nustatytą tvarką įgijo, laikė, gabeno, siuntė, naudojo ar realizavo akcizais apmokestinamas prekes, kurių vertė viršija250750 MGL dydžio sumą, baudžiamas bauda arba laisvės atėmimu iki aštuonerių metų. 3 . 4. Už šiame straipsnyje numatytas veikas atsako ir juridinis asmuo.“20 straipsnis. 200 straipsnio pakeitimas Pakeisti 200 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „200 straipsnis. Neteisėtas prekių ar produkcijos neišvežimas iš Lietuvos Respublikos
1. Tas, kas neteisėtai neišvežė per Lietuvos Respublikos valstybės sieną prekių ar produkcijos, kurių vertė viršija 150 MGL, bet neviršija250300 MGL dydžio sumos ir kurios pagal tranzito arba eksporto dokumentus turėjo būti išvežtos iš Lietuvos Respublikos, baudžiamas bauda arba laisvės atėmimu iki ketverių metų. 2 . Tas, kas neteisėtai neišvežė per Lietuvos Respublikos valstybės sieną prekių ar produkcijos, kurių vertė viršija 300 MGL, bet neviršija 750 MGL dydžio sumos ir kurios pagal tranzito arba eksporto dokumentus turėjo būti išvežtos iš Lietuvos Respublikos, baudžiamas bauda arba laisvės atėmimu iki šešerių metų. 2 . 3.
3Tas, kas neteisėtai neišvežė per Lietuvos Respublikos valstybės sieną prekių ar produkcijos, kurių vertė viršija
250750 MGL dydžio sumą ir kurios pagal tranzito arba eksporto dokumentus turėjo būti išvežtos iš Lietuvos Respublikos, baudžiamas bauda arba laisvės atėmimu iki aštuonerių metų. 3 . 4. Už šiame straipsnyje numatytas veikas atsako ir juridinis asmuo.“21 straipsnis. 201 straipsnio pakeitimas
1. Pakeisti 201 straipsnio pavadinimą ir jį išdėstyti taip: „201 straipsnis. Neteisėtas naminių stiprių alkoholinių gėrimų, nedenatūruoto ar denatūruoto etilo alkoholio, jų skiedinių (mišinių) ir aparatų jiems gaminti gaminimas, laikymas, gabenimas ar realizavimas“. 2 . Pakeisti 201 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: „
1. Tas, kas turėdamas tikslą realizuoti neteisėtai gamino, laikė, gabeno naminius stiprius alkoholinius gėrimus, nedenatūruotą ar denatūruotą etilo alkoholį, jų skiedinius (mišinius) arba juos realizavo, arba gamino, laikė, gabeno ar realizavo aparatus naminiams stipriems alkoholiniams gėrimams gaminti, baudžiamas viešaisiais darbais arba bauda, arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki dvejų metų.“22 straipsnis. 203 straipsnio pakeitimas Pakeisti 203 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „203 straipsnis. Neteisėta juridinio asmens veikla
1. Tas, kas stambiu mastu vertėsi viešojo juridinio asmens steigimo dokumentuose nenumatyta veikla, baudžiamas viešaisiais darbais arba bauda , arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki vienerių metų. 2 . Tas, kas įsteigė , įsigijo ar vadovavo juridiniam asmeniui, naudojamam neteisėtai veiklai nuslėpti, baudžiamas viešaisiais darbais arba bauda , arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki dvejų metų. 3 . Už šio straipsnio 1 dalyje numatytą veiką atsako ir juridinis asmuo.“23 straipsnis. 204 straipsnio pakeitimas Pakeisti 204 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „204 straipsnis. Svetimo prekių ar paslaugų ženklo naudojimas1 .
Tas, kas neturėdamas leidimo svetimu prekių ženklu pažymėjo didelį prekių kiekį ar didelės vertės prekes, jas gabeno ar laikė komerciniais tikslais ar arba pateikė jas realizuoti arba pasinaudojo svetimu paslaugų ženklu ir dėl to padarė didelės didelę žalos žalą , baudžiamas viešaisiais darbais arba bauda , arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki dvejų metų. 2 . Tas, kas neturėdamas leidimo svetimu prekių ženklu pažymėjo nedidelį prekių kiekį ar pateikė jas realizuoti arba pasinaudojo svetimu paslaugų ženklu ir dėl to padarė žalos, padarė baudžiamąjį nusižengimą ir baudžiamas viešaisiais darbais arba bauda, arba laisvės apribojimu. 3 . 2. Už šiame straipsnyje numatytas numatytą veikas veiką atsako ir juridinis asmuo.“ 24 straipsnis. 206 straipsnio pakeitimas Pakeisti 206 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: „
150 300 MGL dydžio ar didesnės vertės kreditą, paskolą ar tikslinę paramą, subsidiją ar dotaciją panaudojo juos jas ne pagal paskirtį ar nustatytą tvarką, baudžiamas viešaisiais darbais arba bauda, arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki vienerių metų.“
1Pakeisti 207 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:
„
2Tas, kas apgaule gavo tikslinę paramą, subsidiją ar dotaciją ir dėl to valstybės ar Europos Sąjungos institucija, tarptautinė viešoji organizacija arba kitas juridinis ar fizinis asmuo patyrė didelės turtinės žalos didelę turtinę žalą , baudžiamas bauda arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki ketverių šešerių metų.“
2Papildyti 207 straipsnį nauja 3 dalimi:
„ 3 .
Tas, kas apgaule gavo tikslinę paramą, subsidiją ar dotaciją ir dėl to valstybės ar Europos Sąjungos institucija, tarptautinė viešoji organizacija arba kitas juridinis ar fizinis asmuo patyrė labai didelę turtinę žalą arba sukčiavo dalyvaudamas organizuotoje grupėje, baudžiamas bauda arba laisvės atėmimu iki aštuonerių metų. “
3Buvusią 207 straipsnio 3 dalį laikyti 4 dalimi. 26 straipsnis. 208 straipsnio pakeitimas Pakeisti 208 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„
1Tas, kas dėl savo sunkios ekonominės padėties ar nemokumo, kai akivaizdžiai grėsė bankrotas, neturėdamas galimybės patenkinti visų kreditorių reikalavimų patenkino tik vieno ar keleto iš jų reikalavimus arba užtikrino vieno ar kelių kreditorių reikalavimus ir dėl to padarė didelę turtinės turtinę žalos žalą likusiems vienam ar daugiau kreditoriams kreditorių , baudžiamas bauda arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki dvejų metų. 2 . Tas, kas dėl savo sunkios ekonominės padėties ar nemokumo, kai akivaizdžiai grėsė bankrotas, paslėpė, iššvaistė, perleido, pervedė į užsienį ar nepateisinamai pigiai pardavė turtą, kuris galėjo būti pateiktas skoloms padengti, ir dėl to padarė didelę turtinės turtinę žalos žalą vienam ar daugiau kreditoriams kreditorių , baudžiamas bauda arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki trejų metų. 3 . Už šiame straipsnyje numatytas veikas atsako ir juridinis asmuo.“
27 straipsnis. 209 straipsnio pakeitimas Pakeisti 209 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „ 209 straipsnis. Nusikalstamas bankrotas Tas, kas sąmoningai blogai valdydamas įmonę nulėmė jos bankrotą ir dėl to padarė didelės didelę turtinės turtinę žalos žalą vienam ar daugiau kreditoriams kreditorių , baudžiamas bauda arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki trejų metų.“
1Pakeisti 212 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
„ 1 .
150 300 MGL dydžio sumą , viršijanti žala . bet neviršija 750 MGL dydžio sumos, ir labai didelė, kai jos dydis viršija 750 MGL dydžio sumą. “
2Papildyti 212 straipsnį nauja 4 dalimi:
„
4Šio skyriaus 202 ir 203 straipsniuose nurodyto neteisėto vertimosi ūkine, komercine, finansine ar profesine veikla ir neteisėtos juridinio asmens veiklos stambus mastas yra tada, kai iš šios veiklos gautos paskutinių 12 mėnesių pajamos arba nustatyta tvarka neįtrauktų į apskaitą prekių vertė viršija 500 MGL dydžio sumą.
“
3Buvusią 212 straipsnio 4 dalį laikyti 5 dalimi. 29 straipsnis. 219 straipsnio pakeitimas Pakeisti 219 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„
1Tas, kas pateikęs deklaraciją arba nustatyta tvarka patvirtintą ataskaitą ar kitą dokumentą , būdamas mokus, laiku nesumokėjo pagal juos apskaičiuotų daugiau kaip 300 MGL dydžio mokesčių po to, kai valstybės įgaliota institucija priminė apie pareigą sumokėti mokesčius, baudžiamas bauda arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki ketverių metų. 2 . Tas, kas padaręs šio straipsnio 1 dalyje numatytą veiką nesumokėjo jam apskaičiuotų daugiau kaip
500 750 MGL dydžio mokesčių, baudžiamas bauda arba laisvės atėmimu nuo dvejų iki šešerių septynerių metų. 3 . Tas, kas padaręs šio straipsnio 1 dalyje numatytą veiką nesumokėjo jam apskaičiuotų ne daugiau kaip 10 MGL dydžio mokesčių, padarė baudžiamąjį nusižengimą ir baudžiamas viešaisiais darbais arba bauda, arba laisvės apribojimu. 4 . 3. Už šiame straipsnyje numatytas veikas atsako ir juridinis asmuo.“ 30 straipsnis. 220 straipsnio pakeitimas Pakeisti 220 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „
1 .
100 300 MGL, įrašė į deklaraciją arba į nustatyta tvarka patvirtintą ataskaitą ar kitą dokumentą žinomai neteisingus duomenis apie asmens pajamas, pelną, turtą ar jų naudojimą ir pateikė juos valstybės įgaliotai institucijai, baudžiamas bauda arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki ketverių metų. 2 . Tas, kas padarė šio straipsnio 1 dalyje numatytą veiką, kai mokesčių suma viršija 750 MGL arba dalyvaudamas organizuotoje grupėje, baudžiamas bauda arba laisvės atėmimu iki aštuonerių metų. 3 . Už šiame straipsnyje numatytas veikas atsako ir juridinis asmuo.“ 31 straipsnis. 221 straipsnio pakeitimas Pakeisti 221 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „
100 300 MGL dydžio mokesčių ar kitokių įmokų teisės aktų nustatyta tvarka laiku nepateikė valstybės įgaliotai institucijai deklaracijos arba nustatyta tvarka patvirtintos ataskaitos ar kito dokumento apie asmens pajamas, pelną ar turtą po to, kai ši valstybės institucija raštu priminė apie pareigą juos pateikti, baudžiamas bauda arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki ketverių metų. 2 . Tas, kas padarė šio straipsnio 1 dalyje numatytą veiką, kai mokesčių ar kitokių įmokų suma viršija500 750 MGL, baudžiamas bauda arba laisvės atėmimu nuo dvejų iki šešerių septynerių metų. 3 . Už šiame straipsnyje numatytas veikas atsako ir juridinis asmuo.“ 32 straipsnis. 222 straipsnio pakeitimas Pakeisti 222 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „
1 .
Tas, kas apgaulingai tvarkė ir (arba) organizavo teisės aktų reikalaujamą finansinę apskaitą arba įstatymų nustatytą laiką nesaugojo finansinės apskaitos dokumentų ir (arba) finansinės apskaitos registrų, arba paslėpė, sunaikino ar sugadino finansinės apskaitos dokumentus ir (arba) finansinės apskaitos registrus, arba netvarkė ir (arba) neorganizavo teisės aktų reikalaujamos finansinės apskaitos, jeigu dėl to buvo padaryta didelė turtinė žala valstybei arba kitam fiziniam ar juridiniam asmeniui arba negalima visiškai ar iš dalies nustatyti asmens veiklos, jo turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros, baudžiamas bauda arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki ketverių metų. 2 . Tas, kas padarė šio straipsnio 1 dalyje numatytą veiką, padarydamas labai didelę turtinę žalą valstybei arba kitam fiziniam ar juridiniam asmeniui, baudžiamas bauda arba laisvės atėmimu iki septynerių metų. 2 . 3. Už šiame straipsnyje numatytas veikas atsako ir juridinis asmuo. “33 straipsnis. 223 straipsnio pakeitimas Pakeisti 223 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „223 straipsnis. Aplaidus finansinės apskaitos tvarkymas ir (arba) organizavimas
1. Tas, kas privalėjo tvarkyti ir (arba) organizuoti, bet netvarkė ir (arba) neorganizavo teisės aktų reikalaujamos finansinės apskaitos arba aplaidžiai tvarkė ir (arba) organizavo teisės aktų reikalaujamą finansinę apskaitą, arba įstatymų nustatytą laiką nesaugojo finansinės apskaitos dokumentų ir (arba) finansinės apskaitos registrų, jeigu dėl to buvo padaryta didelė turtinė žala valstybei arba kitam fiziniam ar juridiniam asmeniui arba negalima visiškai ar iš dalies nustatyti asmens veiklos, jo turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros, baudžiamas viešaisiais darbais arba bauda, arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki dvejų metų. 2 .
2. Už šiame straipsnyje numatytas veikas atsako ir juridinis asmuo. „
3. Asmuo atsako pagal šį straipsnį tik tais atvejais, kai jame numatytos veikos padarytos dėl neatsargumo. “34 straipsnis. 224 straipsnio pakeitimas Papildyti 224 straipsnį 3 dalimi: „
3. Už šiame straipsnyje numatytas veikas atsako ir juridinis asmuo. “35 straipsnis. 2241 straipsnio pakeitimas
2241 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip: „
3. Šio skyriaus 217, 218 straipsniuose Šiame skyriuje nurodyta turtinė žala, turtinė nauda yra didelė, kai jos vertė dydis viršija250300 MGL dydžio sumą , bet neviršija 750 MGL dydžio sumos, ir labai didelė, kai jos dydis viršija 750 MGL dydžio sumą .“36 straipsnis. 246 straipsnio pakeitimas Pakeisti 246 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „246 straipsnis. Aprašyto ar areštuoto turto arba turto, kuriam nustatytas laikinas nuosavybės teisės apribojimas, perleidimas, paslėpimas, sunaikinimas ar sugadinimas
1. Tas, kas paslėpė, sunaikino ar sugadino aprašytą, areštuotą ir jam patikėtą turtą arba turtą, kuriam nustatytas laikinas nuosavybės teisės apribojimas, arba šį turtą neteisėtai perleido kitam asmeniui, baudžiamas viešaisiais darbais arba bauda, arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki trejų metų. 2 . Tas, kas paslėpė, sunaikino ar sugadino aprašytą, areštuotą ir jam patikėtą didelės vertės turtą arba didelės vertės turtą, kuriam nustatytas laikinas nuosavybės teisės apribojimas, arba šį turtą neteisėtai perleido kitam asmeniui, baudžiamas bauda arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki penkerių metų. 2 . 3. Tas, kas paslėpė, sunaikino ar sugadino aprašytą, areštuotą ir jam patikėtą labai didelės vertės turtą arba labai didelės vertės turtą, kuriam nustatytas laikinas nuosavybės teisės apribojimas, arba šį turtą neteisėtai perleido kitam asmeniui, baudžiamas laisvės atėmimu iki septynerių metų.“37 straipsnis. 248 straipsnio pakeitimas
1. Pakeisti 248 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip: „4 .
250300 MGL dydžio sumą , . bet neviršija 750 MGL dydžio sumos, ir labai didelės vertės, kai jo vertė viršija 750 MGL dydžio sumą. “
2. Papildyti 248 straipsnį 5 dalimi: „
5. Šiame skyriuje nurodyta turtinė žala yra didelė, kai jos dydis viršija 300 MGL dydžio sumą. “38 straipsnis. 253 straipsnio pakeitimas Pakeisti 253 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „253 straipsnis. Neteisėtas disponavimas šaunamaisiais ginklais, šaudmenimis, sprogmenimis ar sprogstamosiomis medžiagomis
1. Tas, kas neturėdamas leidimo gamino, įgijo, laikė, nešiojo, gabeno , siuntė ar realizavo šaunamąjį ginklą, šaudmenis, sprogmenis ar sprogstamąsias medžiagas, baudžiamas bauda arba laisvės apribojimu, arba areštu , arba laisvės atėmimu iki penkerių metų. 2 . Tas, kas neturėdamas leidimo pagamino, įgijo, laikė, nešiojo, gabeno , siuntė ar realizavo ne mažiau kaip tris šaunamuosius ginklus, didelės sprogstamosios galios arba didelį kiekį šaudmenų, sprogmenų ar sprogstamųjų medžiagų, baudžiamas laisvės atėmimu nuo ketverių iki aštuonerių metų.“39 straipsnis. 255 straipsnio pakeitimas
1. Pakeisti 255 straipsnio pavadinimą ir jį išdėstyti taip: „255 straipsnis. Šaunamojo ginklo, šaudmenų, sprogmenų ar sprogstamųjų medžiagų laikymo, nešiojimo ar gabenimo taisyklių pažeidimas“. 2 . Pakeisti 255 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: „
1. Tas, kas pažeidė teisėtai turimo šaunamojo ginklo, šaudmenų, sprogmenų ar sprogstamųjų medžiagų laikymo, nešiojimo ar gabenimo taisykles ir dėl to sudarė sąlygas kitam asmeniui neteisėtai jais pasinaudoti kitas asmuo neteisėtai jais pasinaudojo arba dėl to šaunamasis ginklas, šaudmenys, sprogmenys ar sprogstamosios medžiagos buvo prarastos , padarė baudžiamąjį nusižengimą ir baudžiamas viešaisiais darbais arba bauda , arba laisvės apribojimu, arba areštu.“
Pakeisti 256 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: „
1. Tas, kas pagrobė ar kitaip neteisėtai įgijo, gamino, importavo, eksportavo, gabeno, siuntė, laikė, saugojo, apdorojo, panaudojo, suardė, pašalino ar kitaip neteisėtai tvarkė bet kokio pavidalo ir bet kokios fizinės būsenos branduolines ar radioaktyviąsias medžiagas arba kitus jonizuojančiosios spinduliuotės šaltinius, baudžiamas areštu arba laisvės atėmimu iki ketverių metų.“41 straipsnis. 267 straipsnio pakeitimas Pakeisti 267 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „267 straipsnis. Neteisėtas disponavimas stipriai veikiančiomis ar nuodingosiomis medžiagomis
1. Tas, kas neteisėtai gamino, įgijo, laikė, gabeno, siuntė ar realizavo stipriai veikiančias ar nuodingąsias medžiagas, baudžiamas viešaisiais darbais arba bauda, arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki trejų metų. 2 . Tas, kas neteisėtai gamino, įgijo, laikė, gabeno , siuntė ar realizavo nuodingąsias chemines medžiagas, kurios naudojamos kaip cheminis ginklas, chemines medžiagas ar jų pirmtakus cheminio ginklo gamybai ar kitiems Cheminio ginklo uždraudimo įstatymo draudžiamiems tikslams, baudžiamas bauda arba areštu, arba laisvės atėmimu iki penkerių metų. 3 . Už šiame straipsnyje numatytas veikas atsako ir juridinis asmuo.“42 straipsnis. 2671 straipsnio pakeitimas Pakeisti 2671 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: „1 .
Tas, kas neteisėtai kūrė, gamino, įgijo, laikė, gabeno, siuntė, pardavė ar kitaip perleido biologinį ginklą arba jo gamybai naudojamus mikroorganizmus ar kitas biologines medžiagas, ar toksinus, baudžiamas bauda arba laisvės atėmimu iki septynerių metų.“43 straipsnis. 270 straipsnio pakeitimas Pakeisti 270 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip: „
2. Tas, kas padarė šio straipsnio 1 dalyje nurodytą veiką arba sistemingai pažeidinėjo teisės aktų nustatytas aplinkos apsaugos arba gamtos išteklių naudojimo, arba statinių, kuriuose naudojamos ar saugomos pavojingos medžiagos arba kuriuose yra potencialiai pavojingų įrenginių ar vykdoma pavojinga veikla, priežiūros ar naudojimo taisykles , jeigu dėl to buvo padaryta didelės didelė žalos žala orui, žemei, vandeniui, gyvūnams ar augalams ar atsirado kitų sunkių padarinių aplinkai, baudžiamas bauda arba areštu, arba laisvės atėmimu iki šešerių metų.“44 straipsnis. 277 straipsnio pakeitimas Pakeisti 277 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip: „
4. Už šio straipsnio12 dalyje numatytą veiką atsako ir juridinis asmuo.“45 straipsnis. 281 straipsnio pakeitimas Pripažinti netekusiomis galios 281 straipsnio 8 ir 9 dalis. 8 . Laikoma, kad šio straipsnio 2, 4 ar 6 dalyje numatytą veiką padaręs asmuo yra neblaivus, kai jam nustatytas 0,41 ir daugiau promilių neblaivumas arba kai jis vengė neblaivumo patikrinimo arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo. 9 . Šiame straipsnyje nurodytos kelių transporto priemonės yra visų rūšių automobiliai, traktoriai, kitos savaeigės mašinos, troleibusai, motociklai ir kitos mechaninės transporto priemonės. 46 straipsnis. Kodekso papildymas 2821 straipsniu Papildyti kodekso XXXIX skyrių 2821 straipsniu: „2821 straipsnis. Sąvokų išaiškinimas1 .
1. Šiame skyriuje nurodyta turtinė žala yra didelė, kai jos dydis viršija 300 MGL dydžio sumą, bet neviršija 750 MGL dydžio sumos, ir labai didelė, kai jos dydis viršija 750 MGL dydžio sumą. 2 . Laikoma, kad šio skyriaus 281 straipsnio 2, 4 ar 6 dalyje numatytą veiką padaręs asmuo yra neblaivus, kai jam nustatytas 0,41 ir daugiau promilių neblaivumas arba kai jis vengė neblaivumo patikrinimo ar vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo. 3 . Šio skyriaus 281 straipsnyje nurodytos kelių transporto priemonės yra motorinės transporto priemonės, traktoriai, savaeigės mašinos ir kitos mechaninės transporto priemonės. “47 straipsnis. 298 straipsnio pripažinimas netekusiu galios Pripažinti netekusiu galios 298 straipsnį. 298 straipsnis. Neteisėtas žemėnaudos riboženklio pakeitimas Tas, kas neteisėtai pašalino, nukėlė, perdarė ar pastatė žemėnaudos riboženklį, geodezinį, geologinį ar geofizinį ženklą, padarė baudžiamąjį nusižengimą ir baudžiamas viešaisiais darbais arba bauda, arba areštu. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas
Projekto Nr. XIIIP-4856(3) lyginamasis variantas LIETUVOS RESPUBLIKOS BAUDŽIAMOJO KODEKSO 141, 156, 176, 178, 180, 181, 182, 183, 184, 1891 , 190, 192, 195, 196, 197, 199, 1991 , 1992 , 200, 201, 203, 204, 206, 207, 208, 209, 212, 219, 220, 221, 222, 223, 224, 2241 , 246, 248, 253, 255, 256, 267, 2671
, 2562 ,260 1 , 2661 , 2672 , 2673 , 2764 ,2821
2023 m. d. Nr. Vilnius 1 straipsnis. 141 straipsnio pakeitimas Pakeisti 141 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „141 straipsnis. Sąvokų išaiškinimas
1Šio skyriaus 135, 138 ir 140 straipsniuose numatytų sveikatos sutrikdymų požymius apibūdina Lietuvos Respublikos Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos patvirtintos sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisyklės. 2. Šiame kodekse nusikalstamą veiką padariusio asmens šeimos nariai yra kartu su juo gyvenantys tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai, seserys ir jų sutuoktiniai arba partneriai, taip pat nusikalstamą veiką padariusio asmens sutuoktinis arba asmuo, su kuriuo nusikalstamą veiką padaręs asmuo bendrai gyvena neįregistravęs santuokos (partnerystė), sutuoktinio arba partnerio tėvai. 3. Šiame kodekse nurodytas mažametis yra jaunesnis negu keturiolikos metų amžiaus asmuo.
“ 2 straipsnis. 156 straipsnio pakeitimas Pakeisti 156 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„156 straipsnis. Vaiko pagrobimas arba vaikų naujagimių sukeitimas
1Tas, kas pagrobė svetimą mažametį vaiką arba sukeitė naujagimius, baudžiamas areštu arba laisvės atėmimu iki aštuonerių metų. 2. Tėvas, motina ar artimasis giminaitis, pagrobęs savo ar savo artimųjų mažametį vaiką iš vaikų įstaigos arba asmens, pas kurį vaikas teisėtai gyveno, baudžiamas viešaisiais darbais arba bauda, arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki dvejų metų.“
176 straipsnio pakeitimas Pakeisti 176 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„176 straipsnis. Darbuotojų saugos ir sveikatos reikalavimų pažeidimas
1Darbdavys ar jo įgaliotas asmuo, pažeidęs Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatyme ar kituose teisės aktuose nustatytus darbuotojų saugos ir sveikatos reikalavimus, jeigu dėl to įvyko sunkus ar mirtinas nelaimingas atsitikimas darbe , avarija ar arba atsirado kitokių sunkių padarinių, baudžiamas bauda arba laisvės atėmimu iki aštuonerių metų. 2. Šiame straipsnyje numatyta veika yra nusikalstama ir tik tais atvejais, kai ji padaryta dėl neatsargumo. 3. Už šiame straipsnyje numatytą veiką atsako ir juridinis asmuo.
“ 4 straipsnis. 178 straipsnio pakeitimas Pakeisti 178 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„178 straipsnis. Vagystė
1Tas, kas pagrobė svetimą turtą, baudžiamas viešaisiais darbais arba bauda, arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki trejų metų. 2. Tas, kas atvirai pagrobė svetimą turtą arba viešoje vietoje pagrobė svetimą turtą iš asmens drabužių, rankinės ar kitokio nešulio (kišenvagystė), arba pagrobė svetimą turtą įsibrovęs į transporto priemonę, baudžiamas viešaisiais darbais arba bauda, arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki ketverių metų. 2. 3.
3Tas, kas atvirai pagrobė svetimą turtą arba pagrobė svetimą turtą įsibrovęs į patalpą, ryšių kabelių kanalų sistemą, saugyklą ar saugomą teritoriją , arba viešoje vietoje pagrobė svetimą turtą iš asmens drabužių, rankinės ar kitokio nešulio (kišenvagystė) arba automobilį arba pagrobė didelės vertės svetimą turtą, arba pagrobė strateginę ar svarbią reikšmę nacionaliniam saugumui turinčių juridinių asmenų infrastruktūrą sudarantį turtą ar jo dalį, baudžiamas bauda arba areštu, arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki šešerių metų. 3. 4. Tas, kas pagrobė labai didelės vertės svetimą turtą arba pagrobė didelės mokslinės, istorinės ar kultūrinės reikšmės turinčias vertybes, arba pagrobė svetimą turtą dalyvaudamas organizuotoje grupėje, baudžiamas bauda arba laisvės atėmimu iki aštuonerių metų. 4. 5. Tas, kas pagrobė nedidelės vertės svetimą turtą, padarė baudžiamąjį nusižengimą ir baudžiamas viešaisiais darbais arba bauda, arba laisvės apribojimu, arba areštu. 5. 6. Už šio straipsnio 1 ir
4 5 dalyse numatytas veikas asmuo atsako tik tuo atveju, kai yra nukentėjusio asmens skundas ar jo teisėto atstovo pareiškimas, ar prokuroro reikalavimas. 6. 7. Už šio straipsnio 1, 2, 3 ir 4 dalyse numatytas veikas atsako ir juridinis asmuo.“ 5 straipsnis. 180 straipsnio pakeitimas
1Pakeisti 180 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:
„2. Tas, kas apiplėšė įsibrovęs į patalpą arba panaudojęs nešaunamąjį ginklą , peilį ar kitą specialiai žmogui sužaloti pritaikytą daiktą, daiktą, kuriuo galima žmogų žaloti, arba apiplėšė pagrobdamas didelės vertės svetimą turtą, baudžiamas laisvės atėmimu iki septynerių metų.“
2Pakeisti 180 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip:
„3.
Tas, kas apiplėšė panaudojęs šaunamąjį ginklą ar sprogmenį arba apiplėšęs pagrobė apiplėšė pagrobdamas labai didelės vertės svetimą turtą ar didelės mokslinės, istorinės arba kultūrinės reikšmės turinčias vertybes, arba apiplėšė dalyvaudamas organizuotoje grupėje, baudžiamas laisvės atėmimu nuo dvejų iki dešimties metų.“ 6 straipsnis. 181 straipsnio pakeitimas
1Pakeisti 181 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:
„2. Tas, kas prievartavo didelės vertės svetimą turtą arba prievartaudamas turtą panaudojo fizinį smurtą, atėmė asmeniui laisvę, sunaikino ar sugadino jo turtą arba kitokiu būdu padarė jam didelės didelę turtinės turtinę žalos žalą , baudžiamas laisvės atėmimu iki aštuonerių metų.“
2Pakeisti 181 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip:
„3. Tas, kas prievartavo labai didelės vertės svetimą turtą ar ba didelės mokslinės, istorinės ar arba kultūrinės reikšmės turinčias vertybes , arba prievartavo turtą dalyvaudamas organizuotoje grupėje, baudžiamas laisvės atėmimu nuo trejų iki dešimties metų.“ 7 straipsnis. 182 straipsnio pakeitimas Pakeisti 182 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„182 straipsnis. Sukčiavimas
1Tas, kas apgaule savo ar kitų naudai įgijo svetimą turtą ar turtinę teisę, išvengė turtinės prievolės arba ją panaikino, baudžiamas viešaisiais darbais arba bauda, arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki trejų metų. 2. Tas, kas apgaule savo ar kitų naudai įgijo didelės vertės svetimą turtą ar turtinę teisę, išvengė didelės vertės turtinės prievolės arba ją panaikino, baudžiamas bauda arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki šešerių metų. 2. 3.
3Tas, kas apgaule savo ar kitų naudai įgijo labai didelės vertės svetimą turtą ar turtinę teisę, ar ba didelės mokslinės, istorinės ar arba kultūrinės reikšmės turinčias vertybes arba išvengė labai didelės vertės turtinės prievolės, arba ją panaikino, arba sukčiavo dalyvaudamas organizuotoje grupėje, baudžiamas bauda arba laisvės atėmimu iki aštuonerių metų. 3. 4. Tas, kas apgaule savo ar kitų naudai įgijo nedidelės vertės svetimą turtą ar turtinę teisę, išvengė nedidelės vertės turtinės prievolės arba ją panaikino, padarė baudžiamąjį nusižengimą ir baudžiamas viešaisiais darbais arba bauda, arba laisvės apribojimu, arba areštu. 4. 5. Už šio straipsnio 1 ir
3 4 dalyse numatytas veikas asmuo atsako tik tuo atveju, kai yra nukentėjusio asmens skundas ar jo teisėto atstovo pareiškimas, ar prokuroro reikalavimas. 5. 6. Už šio straipsnio 1 , ir 2 ir 3 dalyse numatytas veikas atsako ir juridin is asm uo.“ 8 straipsnis. 183 straipsnio pakeitimas Pakeisti 183 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „183 straipsnis. Turto pasisavinimas
1Tas, kas pasisavino jam patikėtą ar jo žinioje buvusį svetimą turtą ar turtinę teisę, baudžiamas viešaisiais darbais arba bauda, arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki trejų metų. 2. Tas, kas pasisavino jam patikėtą ar jo žinioje buvusį didelės vertės svetimą turtą ar turtinę teisę, baudžiamas bauda arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki šešerių metų. 2. 3. Tas, kas pasisavino jam patikėtą ar jo žinioje buvusį labai didelės vertės svetimą turtą ar turtinę teisę arba didelės mokslinės, istorinės ar kultūrinės reikšmės turinčias vertybes, baudžiamas bauda arba laisvės atėmimu iki dešimties aštuonerių metų. 3. 4. Tas, kas pasisavino jam patikėtą ar jo žinioje buvusį nedidelės vertės svetimą turtą ar turtinę teisę, padarė baudžiamąjį nusižengimą ir baudžiamas viešaisiais darbais arba bauda, arba laisvės apribojimu, arba areštu. 4. 5.
3 4 dalyse numatytas veikas asmuo atsako tik tuo atveju, kai yra nukentėjusio asmens skundas ar jo teisėto atstovo pareiškimas, ar prokuroro reikalavimas.“ 9 straipsnis. 184 straipsnio pakeitimas Pakeisti 184 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „184 straipsnis. Turto iššvaistymas
1Tas, kas iššvaistė jam patikėtą ar jo žinioje buvusį svetimą turtą ar turtinę teisę, baudžiamas viešaisiais darbais arba bauda, arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki dvejų metų. 2. Tas, kas iššvaistė jam patikėtą ar jo žinioje buvusį didelės vertės svetimą turtą ar turtinę teisę, baudžiamas bauda arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki penkerių metų. 2 . 3. Tas, kas iššvaistė jam patikėtą ar jo žinioje buvusį labai didelės vertės svetimą turtą ar turtinę teisę , ar ba didelės mokslinės, istorinės ar arba kultūrinės reikšmės turinčias vertybes, baudžiamas bauda arba laisvės atėmimu iki septynerių metų. 3. 4. Tas, kas iššvaistė jam patikėtą ar jo žinioje buvusį nedidelės vertės svetimą turtą ar turtinę teisę, padarė baudžiamąjį nusižengimą ir baudžiamas viešaisiais darbais arba bauda, arba laisvės apribojimu, arba areštu. 4. Šio straipsnio 1 ir 2 dalyse numatytos veikos yra nusikalstamos ir tais atvejais, kai jos padarytos dėl neatsargumo. 5. Už šio straipsnio 1 ir
3 4 dalyse numatytas veikas asmuo atsako tik tuo atveju, kai yra nukentėjusio asmens skundas ar jo teisėto atstovo pareiškimas, ar prokuroro reikalavimas. 6. Už šio straipsnio 1 , ir 2 ir 3 dalyse numatytas veikas atsako ir juridinis asmuo.“ 10 straipsnis. 186 straipsnio pripažinimas netekusiu galios Pripažinti netekusiu galios 186 straipsnį. 186 straipsnis. Turtinės žalos padarymas apgaule 1.
Tas, kas apgaule vengė atsiskaityti už atliktus darbus, gautas prekes, suteiktas paslaugas ar vengė privalomų įmokų ir dėl to kitam asmeniui padarė turtinės žalos, baudžiamas viešaisiais darbais arba bauda, arba laisvės apribojimu, arba laisvės atėmimu iki dvejų metų. 2. Tas, kas apgaule kitam asmeniui padarė nedidelės turtinės žalos, padarė baudžiamąjį nusižengimą ir baudžiamas viešaisiais darbais arba bauda, arba laisvės apribojimu, arba areštu. 3. Už šio straipsnio 1 dalyje numatytą veiką atsako ir juridinis asmuo. 4. Už šio straipsnio 1 ir 2 dalyse numatytas veikas asmuo atsako tik tuo atveju, kai yra nukentėjusio asmens skundas ar jo teisėto atstovo pareiškimas, ar prokuroro reikalavimas. 11 straipsnis. 1891 straipsnio pakeitimas Pakeisti189 1 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
„1. Tas, kas turėjo nuosavybės teise didesnės negu
500 900 MGL vertės turtą, žinodamas arba turėdamas ir galėdamas žinoti , kad tas turtas negalėjo būti įgytas teisėtomis pajamomis, baudžiamas bauda arba areštu, arba laisvės atėmimu iki ketverių metų.“ 12 straipsnis. 190 straipsnio pakeitimas Pakeisti 190 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„190 straipsnis. Turto vertės Sąvokų išaiškinimas
1Šiame skyriuje numatytas nurodytas turtas yra labai didelės vertės, kai jo vertė viršija 900 MGL dydžio sumą, didelės vertės , kai jo vertė viršija
250 400 MGL dydžio sumą, bet neviršija 900 MGL dydžio sumos, nedidelės vertės , kai jo vertė viršija 3 MGL dydžio sumą , bet neviršija5 10 MGL dydžio sumos . 2 . Šiame skyriuje nurodyta turtinė žala yra 10 MGL dydžio sumą viršijanti, bet 400 MGL dydžio sumos neviršijanti žala. Šiame skyriuje nurodyta turtinė žala yra nedidelė, kai jos dydis viršija 3 MGL dydžio sumą, bet neviršija 10 MGL dydžio sumos, didelė, kai jos dydis viršija 400 MGL dydžio sumą. 2. 3.
3Šio skyriaus 1891 straipsnyje nurodytos teisėtos pajamos yra iš teisės aktų neuždraustos veiklos gautos pajamos, nesvarbu, ar jos buvo apskaitytos įtrauktos į apskaitą teisės aktų nustatyta tvarka, ar ne.“ 13 straipsnis. XXIX skyriaus pavadinimo pakeitimas Pakeisti XXIX skyriaus pavadinimą ir jį išdėstyti taip:
„
straipsnis. 192 straipsnio pakeitimas Pakeisti 192 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „ 192 straipsnis. Literatūros, mokslo, meno kūrinio Autorių teisių ar gretutinių teisių objekto neteisėtas atgaminimas, neteisėtų kopijų platinimas, gabenimas ar laikymas
1Tas, kas neteisėtai atgamino literatūros, mokslo ar meno kūrinį (įskaitant kompiuterių programas ir duomenų bazes) autorių teisių ar gretutinių teisių objektą arba jų dalį komercijos tikslais arba platino, gabeno ar laikė komercijos tikslais neteisėtas jų kopijas, jeigu kopijų bendra vertė pagal teisėtų kopijų, o kai jų nėra, – pagal atgamintų kūrinių originalų kainas viršijo
100 400 MGL dydžio sumą, baudžiamas viešaisiais darbais arba bauda, arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki dvejų trejų metų. 2. Tas, kas padarė šio straipsnio 1 dalyje numatytą veiką, jeigu neteisėtų kopijų bendra vertė pagal teisėtų kopijų, o kai jų nėra, – pagal atgamintų kūrinių originalų kainas viršijo 250 MGL dydžio sumą, baudžiamas bauda arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki trejų metų. 3. 2. Už šiame straipsnyje numatytas veikas atsako ir juridinis asmuo.“ 15 straipsnis. 195 straipsnio pakeitimas Pakeisti 195 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
„1. Tas, kas pažeidė išimtines patento savininko ar dizaino savininko teises arba juridinio asmens teisę į juridinio asmens pavadinimą , jeigu dėl to buvo padaryta didelė žala, baudžiamas viešaisiais darbais arba bauda , arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki dvejų metų.“
196 straipsnio pakeitimas Pakeisti 196 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„196 straipsnis. Neteisėtas poveikis elektroniniams duomenims
1Tas, kas neteisėtai sunaikino, sugadino, pašalino ar pakeitė elektroninius duomenis arba technine įranga, programine įranga ar kitais būdais apribojo naudojimąsi tokiais duomenimis padarydamas žalos, baudžiamas viešaisiais darbais arba bauda, arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki dvejų metų.“
2Tas, kas šio straipsnio 1 dalyje numatytą veiką padarė daugelio informacinių sistemų elektroniniams duomenims arba strateginę reikšmę nacionaliniam saugumui ar didelę reikšmę valstybės valdymui, ūkiui ar finansų sistemai turinčios informacinės sistemos elektroniniams duomenims arba pasinaudodamas svetimais asmens duomenimis, arba padarydamas didelės žalos didelę žalą , baudžiamas bauda arba areštu, arba laisvės atėmimu iki šešerių metų. 3. Tas, kas padarė šio straipsnio 1 dalyje numatytą veiką padarydamas nedidelės žalos, padarė baudžiamąjį nusižengimą ir baudžiamas viešaisiais darbais arba bauda, arba laisvės apribojimu, arba areštu. 4. 3. Už šiame straipsnyje numatytas veikas atsako ir juridinis asmuo.
“ 17 straipsnis. 197 straipsnio pakeitimas Pakeisti 197 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„197 straipsnis. Neteisėtas poveikis informacinei sistemai
1Tas, kas neteisėtai sutrikdė ar nutraukė informacinės sistemos darbą padarydamas žalos, baudžiamas viešaisiais darbais arba bauda , arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki dvejų metų. 2.
2. Tas, kas šio straipsnio 1 dalyje numatytą veiką padarė daugeliui informacinių sistemų arba strateginę reikšmę nacionaliniam saugumui ar didelę reikšmę valstybės valdymui, ūkiui ar finansų sistemai turinčiai informacinei sistemai arba pasinaudodamas svetimais asmens duomenimis, arba padarydamas didelės žalos didelę žalą , baudžiamas bauda arba areštu, arba laisvės atėmimu iki šešerių metų. 3. Tas, kas padarė šio straipsnio 1 dalyje numatytą veiką padarydamas nedidelės žalos, padarė baudžiamąjį nusižengimą ir baudžiamas viešaisiais darbais arba bauda, arba laisvės apribojimu, arba areštu. 4. 3. Už šiame straipsnyje numatytas veikas atsako ir juridinis asmuo. “
straipsnio pakeitimas Pakeisti 199 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „199 straipsnis. Kontrabanda 1. Tas, kas per Lietuvos Respublikos valstybės sieną gabendamas privalomus pateikti muitinei daiktus, kurių vertė viršija 150 MGL, bet neviršija250400 MGL dydžio sumos, nepateikė jų muitinės kontrolei ar kitaip šios kontrolės išvengė, baudžiamas bauda arba laisvės atėmimu iki ketverių metų. 2. Tas, kas nepateikdamas muitinės kontrolei ar kitaip jos išvengdamas arba neturėdamas leidimo per Lietuvos Respublikos valstybės sieną gabeno Lietuvos Respublikos tam tikrų dopingo medžiagų kontrolės įstatyme nurodytas medžiagas per Lietuvos Respublikos valstybės sieną gabendamas privalomus pateikti muitinei daiktus, kurių vertė viršija 400 MGL, bet neviršija 900 MGL dydžio sumos, nepateikė jų muitinės kontrolei ar kitaip šios kontrolės išvengė , baudžiamas bauda arba areštu, arba laisvės atėmimu iki šešerių metų. 3.
3. Tas, kas per Lietuvos Respublikos valstybės sieną gabendamas privalomus pateikti muitinei daiktus, kurių vertė viršija250900 MGL dydžio sumą, nepateikė jų muitinės kontrolei ar kitaip šios kontrolės išvengė arba neturėdamas leidimo per Lietuvos Respublikos valstybės sieną gabeno kilnojamąsias kultūros vertybes ar antikvarinius daiktus, baudžiamas bauda arba laisvės atėmimu iki aštuonerių metų. 4. Tas, kas nepateikdamas muitinės kontrolei ar kitaip jos išvengdamas arba neturėdamas leidimo per Lietuvos Respublikos valstybės sieną gabeno šaunamuosius ginklus, šaudmenis, sprogmenis, sprogstamąsias, radioaktyviąsias medžiagas ar kitas strategines prekes, nuodingąsias, stipriai veikiančias, narkotines, psichotropines medžiagas arba narkotinių ar psichotropinių medžiagų pirmtakus (prekursorius), baudžiamas laisvės atėmimu nuo trejų iki dešimties metų. 5. 4. Už šiame straipsnyje numatytas veikas atsako ir juridinis asmuo.“
straipsnio pakeitimas Pakeisti 1991 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „1991 straipsnis. Muitinės apgaulė
valstybės narės į Lietuvos Respubliką įvežė privalomus pateikti muitinei daiktus, kurių vertė viršija 150 MGL, bet neviršija250400 MGL dydžio sumos, ir jų nepateikė Lietuvos Respublikos ar kitos Europos Sąjungos valstybės narės muitinės kontrolei ar kitaip šios kontrolės išvengė, baudžiamas bauda arba laisvės atėmimu iki ketverių metų. 2. Tas, kas iš Europos Sąjungos valstybės narės į Lietuvos Respubliką įvežė privalomus pateikti muitinei daiktus, kurių vertė viršija 400 MGL, bet neviršija 900 MGL dydžio sumos, ir jų nepateikė Lietuvos Respublikos ar kitos Europos Sąjungos valstybės narės muitinės kontrolei ar kitaip šios kontrolės išvengė, baudžiamas bauda arba laisvės atėmimu iki šešerių metų. 2. 3.
3. Tas, kas iš Europos Sąjungos valstybės narės į Lietuvos Respubliką įvežė privalomus pateikti muitinei daiktus, kurių vertė viršija250900 MGL dydžio sumą, ir jų nepateikė Lietuvos Respublikos ar kitos Europos Sąjungos valstybės narės muitinės kontrolei ar kitaip šios kontrolės išvengė, baudžiamas bauda arba laisvės atėmimu iki aštuonerių metų. 3. 4. Už šiame straipsnyje numatytas veikas atsako ir juridinis asmuo.“
straipsnio pakeitimas Pakeisti 1992 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „1992 straipsnis. Neteisėtas disponavimas akcizais apmokestinamomis prekėmis 1. Tas, kas pažeisdamas nustatytą tvarką įgijo, laikė, gabeno, siuntė, naudojo ar realizavo akcizais apmokestinamas prekes, kurių vertė viršija 150 MGL, bet neviršija250400 MGL dydžio sumos, baudžiamas bauda arba laisvės atėmimu iki ketverių metų. 2. Tas, kas pažeisdamas nustatytą tvarką įgijo, laikė, gabeno, siuntė, naudojo ar realizavo akcizais apmokestinamas prekes, kurių vertė viršija 400 MGL, bet neviršija 900 MGL dydžio sumos, baudžiamas bauda arba laisvės atėmimu iki šešerių metų. 2. 3. Tas, kas pažeisdamas nustatytą tvarką įgijo, laikė, gabeno, siuntė, naudojo ar realizavo akcizais apmokestinamas prekes, kurių vertė viršija250900 MGL dydžio sumą, baudžiamas bauda arba laisvės atėmimu iki aštuonerių metų. 3. 4. Už šiame straipsnyje numatytas veikas atsako ir juridinis asmuo.“21 straipsnis. 200 straipsnio pakeitimas Pakeisti 200 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „200 straipsnis. Neteisėtas prekių ar produkcijos neišvežimas iš Lietuvos
250400 MGL dydžio sumos , ir kurios pagal tranzito arba eksporto dokumentus turėjo būti išvežtos iš Lietuvos Respublikos, baudžiamas bauda arba laisvės atėmimu iki ketverių metų. 2.
2Tas, kas neteisėtai neišvežė per Lietuvos Respublikos valstybės sieną prekių ar produkcijos, kurių vertė viršija 400 MGL, bet neviršija 900 MGL dydžio sumos ir kurios pagal tranzito arba eksporto dokumentus turėjo būti išvežtos iš Lietuvos Respublikos, baudžiamas bauda arba laisvės atėmimu iki šešerių metų. 2. 3. Tas, kas neteisėtai neišvežė per Lietuvos Respublikos valstybės sieną prekių ar produkcijos, kurių vertė viršija
250 900 MGL dydžio sumą ir kurios pagal tranzito arba eksporto dokumentus turėjo būti išvežtos iš Lietuvos Respublikos, baudžiamas bauda arba laisvės atėmimu iki aštuonerių metų. 3. 4. Už šiame straipsnyje numatytas veikas atsako ir juridinis asmuo.“ 22 straipsnis. 201 straipsnio pakeitimas
1Pakeisti 201 straipsnio pavadinimą ir jį išdėstyti taip:
„ 201 straipsnis. Neteisėtas naminių stiprių alkoholinių gėrimų, nedenatūruoto ar denatūruoto etilo alkoholio, jų skiedinių (mišinių) ir aparatų jiems gaminti gaminimas, laikymas, gabenimas ar realizavimas“. 2. Pakeisti 201 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
„1. Tas, kas turėdamas tikslą realizuoti neteisėtai gamino, laikė, gabeno naminius stiprius alkoholinius gėrimus, nedenatūruotą ar denatūruotą etilo alkoholį, jų skiedinius (mišinius) arba juos realizavo, arba gamino, laikė, gabeno ar realizavo aparatus naminiams stipriems alkoholiniams gėrimams gaminti , baudžiamas viešaisiais darbais arba bauda, arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki dvejų metų.“ 23 straipsnis. 203 straipsnio pakeitimas Pakeisti 203 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„
1Tas, kas stambiu mastu vertėsi viešojo juridinio asmens steigimo dokumentuose nenumatyta veikla, baudžiamas viešaisiais darbais arba bauda , arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki vienerių metų. 2.
2Tas, kas įsteigė , įsigijo juridinį asmenį, naudojamą neteisėtai veiklai nuslėpti, ar vadovavo juridiniam asmeniui, naudojamam neteisėtai veiklai nuslėpti, baudžiamas viešaisiais darbais arba bauda , arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki dvejų metų. 3. Už šio straipsnio 1 dalyje numatytą veiką atsako ir juridinis asmuo.“ 24 straipsnis. 204 straipsnio pakeitimas Pakeisti 204 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„
1Tas, kas neturėdamas leidimo svetimu prekių ženklu pažymėjo didelį prekių kiekį ar didelės vertės prekes, jas įgijo, gabeno, laikė komerciniais tikslais ar pateikė jas realizuoti arba pasinaudojo svetimu paslaugų ženklu ir dėl to padarė didelės didelę žalos žalą , baudžiamas viešaisiais darbais arba bauda , arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki dvejų metų. 2. Tas, kas neturėdamas leidimo svetimu prekių ženklu pažymėjo nedidelį prekių kiekį ar pateikė jas realizuoti arba pasinaudojo svetimu paslaugų ženklu ir dėl to padarė žalos, padarė baudžiamąjį nusižengimą ir baudžiamas viešaisiais darbais arba bauda, arba laisvės apribojimu. 3. 2. Už šiame straipsnyje numatytas veikas atsako ir juridinis asmuo.“ 25 straipsnis. 206 straipsnio pakeitimas
1Pakeisti 206 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„ 206 straipsnis. Kredito, paskolos, tikslinės paramos, subsidijos ar dotacijos panaudojimas ne pagal paskirtį ar nustatytą tvarką
150 400 MGL dydžio ar didesnės vertės kreditą, paskolą ar tikslinę paramą, subsidiją ar dotaciją panaudojo juos jas ne pagal paskirtį ar nustatytą tvarką, baudžiamas viešaisiais darbais arba bauda, arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki vienerių metų. 2.
2Tas, kas gavęs kreditą ar paskolą panaudojo juos ne pagal paskirtį ar nustatytą tvarką ir negrąžino laiku, ir dėl to kreditoriui, laiduotojui arba kitam asmeniui padarė didelės turtinės žalos didelę turtinę žalą , baudžiamas bauda arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki dvejų metų. 3. Tas, kas gavęs tikslinę paramą, subsidiją ar dotaciją panaudojo jas ne pagal paskirtį ar nustatytą tvarką ir dėl to valstybės ar Europos Sąjungos institucijai, tarptautinei ė vieš ojia jai organizacijai arba kita m s juridini am s ar fizini am s asmen iui uo padarė patyrė didelės turtinės žalos didelę turtinę žalą , baudžiamas bauda arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki ketverių metų. 4. Tas, kas gavęs tikslinę paramą, subsidiją ar dotaciją panaudojo jas ne pagal paskirtį ar nustatytą tvarką ir dėl to valstybės ar Europos Sąjungos institucijai, tarptautinei viešajai organizacijai arba kitam juridiniam ar fiziniam asmeniui padarė labai didelę turtinę žalą arba tai padarė dalyvaudamas organizuotoje grupėje, baudžiamas bauda arba laisvės atėmimu iki septynerių metų. 5. 4. Už šiame straipsnyje numatytas veikas atsako ir juridinis asmuo.“
1Pakeisti 207 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:
„2. Tas, kas apgaule gavo tikslinę paramą, subsidiją ar dotaciją ir dėl to valstybės ar Europos Sąjungos institucija i , tarptautin ei ė vieš ajai oji organizacija i arba kita m s juridini am s ar fizini am s asm eniui uo patyrė didelės turtinės žalos padarė didelę turtinę žalą , baudžiamas bauda arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki ketverių šešerių metų.“
2Papildyti 207 straipsnį nauja 3 dalimi:
„ 3.
Tas, kas apgaule gavo tikslinę paramą, subsidiją ar dotaciją ir dėl to valstybės ar Europos Sąjungos institucijai, tarptautinei viešajai organizacijai arba kitam juridiniam ar fiziniam asmeniui padarė labai didelę turtinę žalą arba sukčiavo dalyvaudamas organizuotoje grupėje, baudžiamas bauda arba laisvės atėmimu iki aštuonerių metų. “
3Buvusią 207 straipsnio 3 dalį laikyti 4 dalimi. 27 straipsnis. 208 straipsnio pakeitimas Pakeisti 208 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„
1Tas, kas dėl savo sunkios ekonominės padėties ar nemokumo, kai akivaizdžiai grėsė bankrotas, neturėdamas galimybės patenkinti visų kreditorių reikalavimų patenkino tik vieno ar keleto iš jų reikalavimus arba užtikrino vieno ar kelių kreditorių reikalavimus ir dėl to padarė didelę turtinės turtinę žalos žalą likusiems vienam ar daugiau kreditoriams kreditorių , baudžiamas bauda arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki dvejų metų. 2. Tas, kas dėl savo sunkios ekonominės padėties ar nemokumo, kai akivaizdžiai grėsė bankrotas, paslėpė, iššvaistė, perleido, pervedė į užsienį ar nepateisinamai pigiai pardavė turtą, kuris galėjo būti pateiktas skoloms padengti, ir dėl to padarė didelę turtinės turtinę žalos žalą vienam ar daugiau kreditoriams kreditorių , baudžiamas bauda arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki trejų metų. 3. Tas, kas padarė šio straipsnio 1 ar 2 dalyje numatytas veikas padarydamas labai didelę turtinę žalą vienam ar daugiau kreditorių, baudžiamas bauda arba laisvės atėmimu iki septynerių metų . 3. 4. Už šiame straipsnyje numatytas veikas atsako ir juridinis asmuo.“ 28 straipsnis. 209 straipsnio pakeitimas Pakeisti 209 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„209 straipsnis. Nusikalstamas bankrotas 1.
1Tas, kas sąmoningai blogai valdydamas įmonę nulėmė jos bankrotą ir dėl to padarė didelės didelę turtinės turtinę žalos žalą vienam ar daugiau kreditoriams kreditorių , baudžiamas bauda arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki trejų metų. 2. Tas, kas padarė šio straipsnio 1 dalyje numatytą veiką padarydamas labai didelę turtinę žalą vienam ar daugiau kreditorių, baudžiamas bauda arba laisvės atėmimu iki septynerių metų.
“ 29 straipsnis. 212 straipsnio pakeitimas
1Pakeisti 212 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
„1. Šiame skyriuje nurodyta didelė turtinė žala yra didelė, kai jos dydis viršija
150 400 MGL dydžio sumą , viršijanti žala. bet neviršija 900 MGL dydžio sumos, labai didelė, kai jos dydis viršija 900 MGL dydžio sumą . “
2Papildyti 212 straipsnį nauja 4 dalimi:
„
4Šio skyriaus 202 ir 203 straipsniuose nurodyto neteisėto vertimosi ūkine, komercine, finansine ar profesine veikla ir neteisėtos juridinio asmens veiklos mastas yra stambus, kai iš šios veiklos gautos paskutinių 12 mėnesių pajamos arba nustatyta tvarka neįtrauktų į apskaitą prekių vertė viršija 500 MGL dydžio sumą.
“
3Buvusią 212 straipsnio 4 dalį laikyti 5 dalimi. 30 straipsnis. 219 straipsnio pakeitimas Pakeisti 219 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„219 straipsnis. Mokesčių nesumokėjimas
1Tas, kas pateikęs deklaraciją arba nustatyta tvarka patvirtintą ataskaitą ar kitą dokumentą būdamas mokus laiku nesumokėjo pagal juos apskaičiuotų daugiau kaip 400 MGL dydžio mokesčių po to, kai valstybės įgaliota institucija priminė apie pareigą sumokėti mokesčius, baudžiamas bauda arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki ketverių metų. 2. Tas, kas padaręs šio straipsnio 1 dalyje numatytą veiką nesumokėjo jam apskaičiuotų daugiau kaip
500 900 MGL dydžio mokesčių, baudžiamas bauda arba laisvės atėmimu nuo dvejų iki šešerių septynerių metų. 3.
3Tas, kas padaręs šio straipsnio 1 dalyje numatytą veiką nesumokėjo jam apskaičiuotų ne daugiau kaip 10 MGL dydžio mokesčių, padarė baudžiamąjį nusižengimą ir baudžiamas viešaisiais darbais arba bauda, arba laisvės apribojimu. 4. 3. Už šiame straipsnyje numatytas veikas atsako ir juridinis asmuo.“
31 straipsnis. 220 straipsnio pakeitimas Pakeisti 220 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „
100 400 MGL, įrašė į deklaraciją arba į nustatyta tvarka patvirtintą ataskaitą ar kitą dokumentą žinomai neteisingus duomenis apie asmens pajamas, pelną, turtą ar jų naudojimą ir pateikė juos valstybės įgaliotai institucijai, baudžiamas bauda arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki ketverių metų. 2. Tas, kas padarė šio straipsnio 1 dalyje numatytą veiką, kai mokesčių suma viršija750 900 MGL arba dalyvaudamas organizuotoje grupėje, baudžiamas bauda arba laisvės atėmimu iki aštuonerių metų. 3. Už šiame straipsnyje numatytas veikas atsako ir juridinis asmuo.“ 32 straipsnis. 221 straipsnio pakeitimas Pakeisti 221 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „
100 400 MGL dydžio mokesčių ar kitokių įmokų teisės aktų nustatyta tvarka laiku nepateikė valstybės įgaliotai institucijai deklaracijos arba nustatyta tvarka patvirtintos ataskaitos ar kito dokumento apie asmens pajamas, pelną ar turtą po to, kai ši valstybės institucija raštu priminė apie pareigą juos pateikti, baudžiamas bauda arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki ketverių metų. 2. Tas, kas padarė šio straipsnio 1 dalyje numatytą veiką, kai mokesčių ar kitokių įmokų suma viršija500 900 MGL, baudžiamas bauda arba laisvės atėmimu nuo dvejų iki šešerių septynerių metų. 3. Už šiame straipsnyje numatytas veikas atsako ir juridinis asmuo.“
222 straipsnio pakeitimas Pakeisti 222 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „
1Tas, kas apgaulingai tvarkė ir (arba) organizavo teisės aktų reikalaujamą finansinę apskaitą arba įstatymų nustatytą laiką nesaugojo finansinės apskaitos dokumentų ir (arba) finansinės apskaitos registrų, arba paslėpė, sunaikino ar sugadino finansinės apskaitos dokumentus ir (arba) finansinės apskaitos registrus, arba netvarkė ir (arba) neorganizavo teisės aktų reikalaujamos finansinės apskaitos, jeigu dėl to buvo padaryta didelė turtinė žala valstybei arba fiziniam ar juridiniam asmeniui arba negalima visiškai ar iš dalies nustatyti asmens veiklos, jo turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros, baudžiamas bauda arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki ketverių metų. 2. Tas, kas padarė šio straipsnio 1 dalyje numatytą veiką padarydamas labai didelę turtinę žalą valstybei arba fiziniam ar juridiniam asmeniui, baudžiamas bauda arba laisvės atėmimu iki septynerių metų. 2. 3. Už šiame straipsnyje numatytas veikas atsako ir juridinis asmuo.
“ 34 straipsnis. 223 straipsnio pakeitimas Pakeisti 223 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „ 223 straipsnis. Aplaidus finansinės apskaitos tvarkymas ir (arba) organizavimas 1.
Tas, kas privalėjo tvarkyti ir (arba) organizuoti, bet netvarkė ir (arba) neorganizavo teisės aktų reikalaujamos finansinės apskaitos arba aplaidžiai tvarkė ir (arba) organizavo teisės aktų reikalaujamą finansinę apskaitą, arba įstatymų nustatytą laiką nesaugojo finansinės apskaitos dokumentų ir
(arba) finansinės apskaitos registrų, jeigu dėl to buvo padaryta didelė turtinė žala valstybei arba fiziniam ar juridiniam asmeniui arba negalima visiškai ar iš dalies nustatyti asmens veiklos, jo turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros, baudžiamas viešaisiais darbais arba bauda, arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki dvejų metų. 2. Už šiame straipsnyje numatytas veikas atsako ir juridinis asmuo. 3. Asmuo atsako pagal šį straipsnį tik tais atvejais, kai jame numatytos veikos padarytos dėl neatsargumo. “
straipsnio pakeitimas Papildyti
: „
straipsnyje numatytas veikas atsako ir juridinis asmuo. “
straipsnio pakeitimas
2241 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip: „3. Šio skyriaus 217, 218 straipsniuose Šiame skyriuje nurodyta turtinė žala, turtinė nauda yra didelė, kai jos vertė dydis viršija250400 MGL dydžio sumą , bet neviršija 900 MGL dydžio sumos, labai didelė, kai jos dydis viršija 900 MGL dydžio sumą .“
straipsnio pakeitimas Pakeisti
jį išdėstyti taip:
„246 straipsnis. Aprašyto ar areštuoto turto arba turto, kuriam
nustatytas laikinas nuosavybės teisės apribojimas, perleidimas, paslėpimas, sunaikinimas ar sugadinimas
1Tas, kas paslėpė,
sunaikino ar sugadino aprašytą, areštuotą ir jam patikėtą turtą arba turtą, kuriam nustatytas laikinas nuosavybės teisės apribojimas, arba šį turtą neteisėtai perleido kitam asmeniui, baudžiamas viešaisiais darbais arba bauda, arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki trejų metų. 2.
2Tas, kas paslėpė,
sunaikino ar sugadino aprašytą, areštuotą ir jam patikėtą didelės vertės turtą arba didelės vertės turtą, kuriam nustatytas laikinas nuosavybės teisės apribojimas, arba šį turtą neteisėtai perleido kitam asmeniui, baudžiamas bauda arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki penkerių metų. 2. 3. Tas, kas paslėpė, sunaikino ar sugadino aprašytą, areštuotą ir jam patikėtą labai didelės vertės turtą arba labai didelės vertės turtą, kuriam nustatytas laikinas nuosavybės teisės apribojimas, arba šį turtą neteisėtai perleido kitam asmeniui, baudžiamas bauda arba laisvės atėmimu iki septynerių metų.“
straipsnio pakeitimas Pakeisti
išdėstyti taip: „
giminaičiai yra tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai, seserys, seneliai ir vaikaičiai. 2. Nusikaltimą padariusio asmens šeimos nariai yra kartu su juo gyvenantys tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai, seserys ir jų sutuoktiniai, taip pat nusikaltimą padariusio asmens sutuoktinis (sutuoktinė) ir partneris (partnerė) arba asmuo, su kuriuo nusikaltimą padaręs asmuo bendrai gyvena neįregistravęs santuokos (partnerystė), sutuoktinio (sutuoktinės) tėvai. 3. 2. Teisėsaugos institucijos yra policija, kitos ikiteisminio tyrimo ir prokuratūros įstaigos, taip pat kriminalinės žvalgybos subjektai. 4. 3. Šiame skyriuje numatytas turtas yra didelės vertės, kai jo vertė viršija250400 MGL dydžio sumą , . bet neviršija 900 MGL dydžio sumos, labai didelės vertės, kai jo vertė viršija 900 MGL dydžio sumą. 4. Šiame skyriuje nurodyta turtinė žala yra didelė, kai jos dydis viršija 400 MGL dydžio sumą. “
straipsnio pakeitimas Pakeisti
jį išdėstyti taip:
„253 straipsnis. Neteisėtas disponavimas šaunamaisiais ginklais,
šaudmenimis, sprogmenimis ar sprogstamosiomis medžiagomis 1.
Tas, kas neturėdamas leidimo gamino, įgijo, laikė, nešiojo, gabeno , siuntė, panaudojo ar realizavo šaunamąjį ginklą, šaudmenis, sprogmenis ar sprogstamąsias medžiagas, baudžiamas bauda arba laisvės apribojimu, arba areštu , arba laisvės atėmimu iki penkerių metų. 2. Tas, kas neturėdamas leidimo pagamino, įgijo, laikė, nešiojo, gabeno , siuntė ar realizavo ne mažiau kaip tris šaunamuosius ginklus, didelės sprogstamosios galios arba didelį kiekį šaudmenų, sprogmenų ar sprogstamųjų medžiagų, baudžiamas laisvės atėmimu nuo ketverių iki aštuonerių metų. 3. Už šiame straipsnyje numatytas veikas atsako ir juridinis asmuo. “
papildymas 2532 straipsniu Papildyti Kodeksą 2532 straipsniu: „2532 straipsnis. Šaunamųjų ginklų, šaudmenų, sprogmenų, sprogstamųjų medžiagų ar strateginių prekių kontrabanda
nepateikdamas muitinės kontrolei ar kitaip jos išvengdamas arba neturėdamas leidimo per Lietuvos Respublikos valstybės sieną gabeno ar siuntė šaunamąjį ginklą, šaudmenis, sprogmenis, sprogstamąsias medžiagas ar strategines prekes, baudžiamas bauda arba laisvės atėmimu iki šešerių metų. 2. Tas, kas nepateikdamas muitinės kontrolei ar kitaip jos išvengdamas arba neturėdamas leidimo per Lietuvos Respublikos valstybės sieną gabeno ar siuntė ne mažiau kaip tris šaunamuosius ginklus, didelės sprogstamosios galios arba didelį kiekį šaudmenų, sprogmenų ar sprogstamųjų medžiagų, baudžiamas laisvės atėmimu nuo ketverių iki dešimties metų. 3. Už šiame straipsnyje numatytas veikas atsako ir juridinis asmuo. “
straipsnio pakeitimas
pavadinimą ir jį išdėstyti taip: „255 straipsnis. Šaunamojo ginklo, šaudmenų, sprogmenų ar sprogstamųjų medžiagų laikymo, nešiojimo ar gabenimo taisyklių pažeidimas“. 2. Pakeisti 255 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: „1.
Tas, kas pažeidė teisėtai turimo šaunamojo ginklo, šaudmenų, sprogmenų ar sprogstamųjų medžiagų laikymo, nešiojimo ar gabenimo taisykles ir dėl to sudarė sąlygas kitam asmeniui neteisėtai jais pasinaudoti kitas asmuo neteisėtai jais pasinaudojo arba dėl to šaunamasis ginklas, šaudmenys, sprogmenys ar sprogstamosios medžiagos buvo prarastos , padarė baudžiamąjį nusižengimą ir baudžiamas viešaisiais darbais arba bauda , arba laisvės apribojimu, arba areštu.“
straipsnio pakeitimas Pakeisti 256 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „256 straipsnis. Neteisėtas disponavimas branduolinėmis ar radioaktyviosiomis medžiagomis arba kitais jonizuojančiosios spinduliuotės šaltiniais
kitaip neteisėtai įgijo, gamino, importavo, eksportavo, gabeno, siuntė, laikė, saugojo, apdorojo, panaudojo, suardė, pašalino ar kitaip neteisėtai tvarkė bet kokio pavidalo ir bet kokios fizinės būsenos branduolines ar radioaktyviąsias medžiagas arba kitus jonizuojančiosios spinduliuotės šaltinius, baudžiamas areštu arba laisvės atėmimu iki ketverių metų. 2. Tas, kas padarė šio straipsnio 1 dalyje numatytas veikas, jeigu dėl to atsirado sunkių padarinių, Tas, kas neteisėtai gamino, gabeno, siuntė, laikė, saugojo, apdorojo, panaudojo, suardė, pašalino ar kitaip neteisėtai tvarkė bet kokio pavidalo ir bet kokios fizinės būsenos branduolines ar radioaktyviąsias medžiagas arba kitus jonizuojančiosios spinduliuotės šaltinius, jeigu dėl to atsirado sunkių padarinių, baudžiamas laisvės atėmimu nuo dvejų iki dešimties metų. 3. Šio straipsnio1 ir 2 dalyse
numatytos veikos yra nusikalstamos ir tais atvejais, kai jos padarytos dėl neatsargumo. 4. Už šiame straipsnyje numatytas veikas atsako ir juridinis asmuo.“
papildymas 2562 straipsniu Papildyti Kodeksą 2562 straipsniu: „256
medžiagų arba kitų jonizuojančiosios spinduliuotės šaltinių kontrabanda
nepateikdamas muitinės kontrolei ar kitaip jos išvengdamas arba neturėdamas leidimo per Lietuvos Respublikos valstybės sieną gabeno ar siuntė branduolines ar radioaktyviąsias medžiagas arba kitus jonizuojančiosios spinduliuotės šaltinius, baudžiamas laisvės atėmimu iki aštuonerių metų. 2. Už šiame straipsnyje numatytą veiką atsako ir juridinis asmuo. “
papildymas 2601 straipsniu Papildyti Kodeksą 2601 straipsniu: „2601 straipsnis. Narkotinių ar psichotropinių medžiagų kontrabanda
išvengdamas arba neturėdamas leidimo per Lietuvos Respublikos valstybės sieną gabeno ar siuntė nedidelį kiekį narkotinių ar psichotropinių medžiagų neturėdamas tikslo jų parduoti ar kitaip platinti, baudžiamas bauda arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki dvejų metų. 2. Tas, kas nepateikdamas muitinės kontrolei ar kitaip jos išvengdamas arba neturėdamas leidimo per Lietuvos Respublikos valstybės sieną gabeno ar siuntė narkotines ar psichotropines medžiagas neturėdamas tikslo jas parduoti ar kitaip platinti , baudžiamas bauda arba areštu, arba laisvės atėmimu iki ketverių metų. 3. Tas, kas nepateikdamas muitinės kontrolei ar kitaip jos išvengdamas arba neturėdamas leidimo per Lietuvos Respublikos valstybės sieną gabeno ar siuntė narkotines ar psichotropines medžiagas turėdamas tikslą jas parduoti ar kitaip platinti, baudžiamas laisvės atėmimu nuo dvejų iki dešimties metų. 4. Tas, kas nepateikdamas muitinės kontrolei ar kitaip jos išvengdamas arba neturėdamas leidimo per Lietuvos Respublikos valstybės sieną gabeno ar siuntė didelį kiekį narkotinių ar psichotropinių medžiagų, baudžiamas laisvės atėmimu nuo ketverių iki dvylikos metų. 5.
nepateikdamas muitinės kontrolei ar kitaip jos išvengdamas arba neturėdamas leidimo per Lietuvos Respublikos valstybės sieną gabeno ar siuntė labai didelį kiekį narkotinių ar psichotropinių medžiagų, baudžiamas laisvės atėmimu nuo dešimties iki aštuoniolikos metų. 6. Už šio straipsnio 3,
noru kreipėsi į sveikatos priežiūros įstaigą dėl medicinos pagalbos ar į valstybės instituciją norėdamas atiduoti neteisėtai gabentą ar siųstą be tikslo platinti nedidelį kiekį narkotinių ar psichotropinių medžiagų, atleidžiamas nuo baudžiamosios atsakomybės už atiduotų narkotinių ar psichotropinių medžiagų kontrabandą. “
papildymas 2661 straipsniu Papildyti Kodeksą 2661 straipsniu: „2661 straipsnis. Pirmos kategorijos narkotinių ar psichotropinių medžiagų pirmtakų (prekursorių) kontrabanda
nepateikdamas muitinės kontrolei ar kitaip jos išvengdamas arba neturėdamas leidimo per Lietuvos Respublikos valstybės sieną gabeno ar siuntė pirmos kategorijos narkotinių ar psichotropinių medžiagų pirmtakus (prekursorius), baudžiamas bauda arba laisvės atėmimu iki ketverių metų. 2. Tas, kas nepateikdamas muitinės kontrolei ar kitaip jos išvengdamas arba neturėdamas leidimo per Lietuvos Respublikos valstybės sieną gabeno ar siuntė didelį kiekį pirmos kategorijos narkotinių ar psichotropinių medžiagų pirmtakų (prekursorių), baudžiamas laisvės atėmimu nuo trejų iki septynerių metų. 3. Tas, kas nepateikdamas muitinės kontrolei ar kitaip jos išvengdamas arba neturėdamas leidimo per Lietuvos Respublikos valstybės sieną gabeno ar siuntė labai didelį kiekį pirmos kategorijos narkotinių ar psichotropinių medžiagų pirmtakų (prekursorių), baudžiamas laisvės atėmimu nuo septynerių iki dvylikos metų. 4. Už šiame straipsnyje numatytas veikas atsako ir juridinis asmuo. “
straipsnio pakeitimas Pakeisti 267 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „267 straipsnis.
medžiagomis
gamino, įgijo, laikė, gabeno, siuntė ar realizavo stipriai veikiančias ar nuodingąsias medžiagas, baudžiamas viešaisiais darbais arba bauda, arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki trejų metų. 2. Tas, kas neteisėtai gamino, įgijo, laikė, gabeno , siuntė ar realizavo nuodingąsias chemines medžiagas, kurios naudojamos kaip cheminis ginklas, chemines medžiagas ar jų pirmtakus cheminio ginklo gamybai ar kitiems Cheminio ginklo uždraudimo įstatymo draudžiamiems tikslams, baudžiamas bauda arba areštu, arba laisvės atėmimu iki penkerių metų. 3. Už šiame straipsnyje numatytas veikas atsako ir juridinis asmuo.“
straipsnio pakeitimas Pakeisti 2671 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: „1. Tas, kas neteisėtai kūrė, gamino, įgijo, laikė, gabeno, siuntė, pardavė ar kitaip perleido biologinį ginklą arba jo gamybai naudojamus mikroorganizmus ar kitas biologines medžiagas, ar toksinus, baudžiamas bauda arba laisvės atėmimu iki septynerių metų.“
papildymas 2672 straipsniu Papildyti Kodeksą 2672 straipsniu: „2672 straipsnis. Stipriai veikiančių, nuodingųjų ar cheminių medžiagų kontrabanda
nepateikdamas muitinės kontrolei ar kitaip jos išvengdamas arba neturėdamas leidimo per Lietuvos Respublikos valstybės sieną gabeno ar siuntė stipriai veikiančias ar nuodingąsias medžiagas, baudžiamas bauda arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki ketverių metų. 2. Tas, kas nepateikdamas muitinės kontrolei ar kitaip jos išvengdamas arba neturėdamas leidimo per Lietuvos Respublikos valstybės sieną gabeno ar siuntė nuodingąsias chemines medžiagas, kurios naudojamos kaip cheminis ginklas, arba cheminio ginklo gamybai naudojamas chemines medžiagas ar jų pirmtakus, baudžiamas laisvės atėmimu iki aštuonerių metų.
numatytą veiką atsako ir juridinis asmuo. “
papildymas 2673 straipsniu Papildyti Kodeksą 2673 straipsniu: „2673 straipsnis. Biologinių medžiagų, mikroorganizmų ar toksinų kontrabanda
nepateikdamas muitinės kontrolei ar kitaip jos išvengdamas arba neturėdamas leidimo per Lietuvos Respublikos valstybės sieną gabeno ar siuntė biologinį ginklą arba jo gamybai naudojamas biologines medžiagas ar mikroorganizmus arba kitas biologines medžiagas ar toksinus, baudžiamas laisvės atėmimu iki aštuonerių metų. 2. Už šiame straipsnyje numatytą veiką atsako ir juridinis asmuo. “
papildymas 2764 straipsniu Papildyti Kodeksą 2764 straipsniu: „2764 straipsnis. Lietuvos Respublikos tam tikrų dopingo medžiagų kontrolės įstatyme nurodytų medžiagų kontrabanda
nepateikdamas muitinės kontrolei ar kitaip jos išvengdamas arba neturėdamas leidimo per Lietuvos Respublikos valstybės sieną gabeno ar siuntė Lietuvos Respublikos tam tikrų dopingo medžiagų kontrolės įstatyme nurodytas medžiagas turėdamas tikslą jas parduoti ar kitaip platinti, baudžiamas bauda arba areštu, arba laisvės atėmimu iki šešerių metų. 2. Už šiame straipsnyje numatytą veiką atsako ir juridinis asmuo. “
straipsnio pakeitimas Pakeisti 277 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip: „
12 dalyje numatytą veiką atsako ir juridinis asmuo.“
straipsnio pakeitimas Pripažinti netekusiomis galios 281 straipsnio 8 ir 9 dalis. 8.
straipsnio 2, 4 ar 6 dalyje numatytą veiką padaręs asmuo yra neblaivus, kai jam nustatytas 0,41 ir daugiau promilių neblaivumas arba kai jis vengė neblaivumo patikrinimo arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo. 9. Šiame straipsnyje nurodytos kelių transporto priemonės yra visų rūšių automobiliai, traktoriai, kitos savaeigės mašinos, troleibusai, motociklai ir kitos mechaninės transporto priemonės. 53 straipsnis. Kodekso papildymas 2821 straipsniu Papildyti Kodekso XXXIX skyrių 2821
nurodyta turtinė žala yra didelė, kai jos dydis viršija 400 MGL dydžio sumą, bet neviršija 900 MGL dydžio sumos, labai didelė, kai jos dydis viršija 900 MGL dydžio sumą. 2. Laikoma, kad šio skyriaus 281 straipsnio 2, 4 ar 6 dalyje numatytą veiką padaręs asmuo yra neblaivus, kai jam nustatytas 0,41 ir daugiau promilių neblaivumas arba kai jis vengė neblaivumo patikrinimo ar vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo. 3. Šio skyriaus 281 straipsnyje nurodytos kelių transporto priemonės yra motorinės transporto priemonės, traktoriai, savaeigės mašinos ir kitos mechaninės transporto priemonės, taip pat autonominiai automobiliai. “
netekusiu galios Pripažinti netekusiu galios 298 straipsnį. 298 straipsnis. Neteisėtas žemėnaudos riboženklio pakeitimas Tas, kas neteisėtai pašalino, nukėlė, perdarė ar pastatė žemėnaudos riboženklį, geodezinį, geologinį ar geofizinį ženklą, padarė baudžiamąjį nusižengimą ir baudžiamas viešaisiais darbais arba bauda, arba areštu. 55 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas ir taikymas
įstatymas įsigalioja 2023 m. gegužės 1 d. 2.
m. gegužės 1 d. padarė nusikalstamą veiką, kuri atitinka Lietuvos Respublikos baudžiamajame kodekse numatyto nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymius, ši veika perkvalifikuojama pagal atitinkamą šiame įstatyme išdėstytą Baudžiamojo kodekso straipsnį, švelninantį bausmę arba kitokiu būdu palengvinantį nusikalstamą veiką padariusio asmens teisinę padėtį. 3. Jeigu asmuo iki 2023 m. gegužės 1 d. padarė nusikalstamą veiką, kuri atitinka Baudžiamajame kodekse numatyto nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymius, tačiau įstatymu už tokią veiką nustatyta griežtesnė bausmė arba kitaip sunkinama nusikalstamą veiką padariusio asmens teisinė padėtis, šis asmuo atsako pagal nusikalstamos veikos padarymo metu galiojusį Baudžiamojo kodekso straipsnį. 4. Jeigu baudžiamoji byla iškelta dėl veikos, padarytos iki 2023 m. gegužės 1 d., tačiau pagal šiame įstatyme išdėstytą atitinkamą Baudžiamojo kodekso straipsnį ši veika neturi nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių, ši byla nutraukiama remiantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 3 straipsnio 1 dalies 1 punktu. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas
,1992 , 200, 203, 204, 206, 208, 209, 212, 219, 220, 221, 2241 , 246,
,1131 IR 1871
rengimą paskatinusios priežastys, parengto projekto tikslai ir uždaviniai Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 156, 167, 178, 181, 182, 183, 184, 190, 192, 196, 197, 199, 1991 ,1992 , 200, 203, 204, 206, 208, 209, 212, 219, 220, 221, 2241 , 246, 248, 254, 255, 270, 272 ir 281 straipsnių pakeitimo, Kodekso papildymo 2821 straipsniu ir Kodekso 177, 186 ir 298 straipsnių pripažinimo netekusiais galios įstatymo (toliau – BK projektas), Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 108, 109, 115, 122, 125, 187, 291, 293 ir
,1131 ir 1871 straipsniais įstatymo (toliau – ANK projektas), Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 122, 167 ir 225 straipsnių pakeitimo įstatymo (toliau – BPK projektas) ir Lietuvos Respublikos kriminalinės žvalgybos įstatymo Nr.
XI-2234 (toliau – KŽĮ) 8 straipsnio pakeitimo įstatymo (toliau – KŽĮ projektas) projektai (toliau – Įstatymų projektai) parengti siekiant sistemiškai peržiūrėti Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso Specialiosios dalies normas, įvertinant valstybės baudžiamosios politikos (kaip ultima ratio priemonės) pagrįstumą, proporcingumą ir veiksmingumą, numatant proporcingą baudžiamąją atsakomybę už mažiau pavojingas nusikalstamas veikas (įskaitant atitinkamų mažiau pavojingų nusikalstamų veikų dekriminalizavimą), nustatant pagrįstas baudžiamosios atsakomybės atsiradimo ribas bei subalansuojant ir proporcingai padidinant nusikaltimų sudėčių ekonominiais rodikliais pagrįstų požymių dydžius, kurie šiuo metu neatitinka tikrovės ir realios ekonominės padėties valstybėje ir dėl šios priežasties nėra adekvatūs įtvirtintos griežtos baudžiamosios atsakomybės atžvilgiu.
Kartu Įstatymų projektais siekiama teisėsaugos ir teisminės institucijų pagrindinius išteklius pirmiausia orientuoti į pačių pavojingiausių, sudėtingiausių ir didžiausią žalą valstybei bei visuomenei darančių nusikaltimų išaiškinimą ir nagrinėjimą. 2. Įstatymų projektų iniciatoriai (institucija, asmenys ar piliečių įgalioti atstovai) ir rengėjai Įstatymų projektus parengė Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Baudžiamosios justicijos grupės (grupės vadovė Simona Mesonienė, tel. (8 5) 266 2873, el. p. [email protected] ) vyresnysis patarėjas Jevgenijus Kuzma (tel. (8 5) 266 2884, el. p. [email protected] ). 3. Kaip šiuo metu yra reguliuojami Įstatymų projektuose aptarti teisiniai santykiai 1.
Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) Specialiojoje dalyje įtvirtintos baudžiamosios teisės normos apibrėžia pagrindinius nusikalstamų veikų sudėčių požymius, kurių sugretinimas su konkrečiomis faktinėmis aplinkybėmis leidžia pagrįstai įvertinti, ar asmens neteisėtas veikimas gali būti laikomas nusikalstama veika (nusikaltimu ar baudžiamuoju nusižengimu), už kurios padarymą asmuo yra patraukiamas baudžiamojon atsakomybėn. Būtent baudžiamoji atsakomybė yra pati griežčiausia atsakomybės forma įtvirtinta nacionaliniuose įstatymuose, kuri sukelia pačias sunkiausias ir ilgai trunkančias pasekmes. Pažymėtina, kad BK 11 ir 12 straipsniuose yra įtvirtintos nusikaltimo ir baudžiamojo nusižengimo sampratos, kurios susideda iš dviejų pagrindinių elementų – 1) veikos pavojingumo ir 2) veikos (veikimas ar neveikimas) uždraudimo BK. Pavojingumo požymis suponuoja įstatymų leidėjui pareigą kiekvienu atveju, sprendžiant dėl galimybės kriminalizuoti visuomenėje nepageidaujamą elgesį, įvertinti, ar atitinkama veika tikrai yra tiek pavojinga , kad įstatymų leidėjas už tai numatytų pačią griežčiausią atsakomybės formą – baudžiamąją atsakomybę. Ši pareiga įstatymų leidėjui kyla tiesiogiai iš konstitucinių teisinės valstybės bei proporcingumo principų, iš kurių yra išvestas specialusis baudžiamosios teisės, kaip kraštutinės priemonės, principas ( ultima ratio ). Aptariamo principo turinys yra išsamiai apibrėžtas ne tik Lietuvos baudžiamosios teisės doktrinoje, bet ir Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo (toliau – Konstitucinis Teismas) praktikoje.
Taip Konstitucinis Teismas savo nutarimuose yra konstatavęs, kad
„<...> pagal Konstituciją įstatymų leidėjas baudžiamajame įstatyme
nusikalstamomis gali įvardyti tik tas veikas, kurios yra iš tikrųjų pavojingos ir kuriomis iš tikrųjų daroma didelė žala asmens, visuomenės ir valstybės interesams arba dėl šių veikų kyla grėsmė, kad tokia žala bus padaryta“ [1] . Kartu Konstitucinis Teismas yra pabrėžęs, kad, „<...> siekiant užkirsti kelią neteisėtoms veikoms, ne visuomet yra tikslinga tokią veiką pripažinti nusikaltimu, taikyti pačią griežčiausią priemonę – kriminalinę bausmę. Todėl kiekvieną kartą, kai reikia spręsti, pripažinti veiką nusikaltimu ar kitokiu teisės pažeidimu, labai svarbu įvertinti, kokių rezultatų galima pasiekti kitomis, nesusijusiomis su kriminalinių bausmių taikymu , priemonėmis (administracinėmis, drausminėmis, civilinėmis sankcijomis ar visuomenės poveikio priemonėmis ir pan.)“ [2] . Konstitucinis Teismas, atskleisdamas baudžiamosios atsakomybės, kaip kraštutinės priemonės, turinį, pažymėjo, kad ultima ratio principas pirmiausia iškelia tam tikrus racionalius reikalavimus pripažįstant veikas nusikalstamomis ir reiškiasi kaip suvokimas, kad legitimus kriminalizavimo aktas turi būti pagrįstas ne tik vertinamo elgesio pavojingumu ir ginamo teisinio gėrio svarba, bet ir baudžiamosios atsakomybės būtinumu, efektyvumu ir ekonominiu tikslingumu .
Pažymėtina ir tai, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (toliau
Atkreiptinas dėmesys, kad ultima ratio principas veikia ne tik sprendžiant dėl naujų nusikalstamų veikų įtvirtinimo baudžiamajame įstatyme, bet kartu laikytinas pagrįstu teisiniu pagrindu atlikti BK Specialiosios dalies normų sisteminę peržiūrą , kurią atlikus, prieinama išvados, kad atitinkamos baudžiamojo įstatymo normos dėl neproporcingo, perteklinio ar nepagrįstai griežto kriminalizavimo neatitinka baudžiamosios atsakomybės, kaip kraštutinės priemonės, principo. 2. Atsižvelgiant į Lietuvos teismų praktikoje akcentuotus valstybės baudžiamosios politikos formavimo kriterijus, pažymėtina, kad pastarojo dešimtmečio Lietuvos baudžiamojo įstatymo pakeitimai, Teisingumo ministerijos vertinimu, didžiąja dalimi buvo orientuoti į valstybės baudžiamosios politikos griežtinimą ir Lietuvos baudžiamojoje politikoje, įskaitant teisėkūros aspektą, iki šiol vis dar jaučiama bei pasireiškia iš sovietmečio paveldėta ir anuomet vyravusi baudimo ideologija. Atitinkamai, nuo pat 2003 m.
Atitinkamai, nuo pat 2003 m. BK įsigaliojimo buvo nuosekliai griežtinamos BK Specialiosios dalies straipsnių sankcijos, smarkiai padidinti baudos bausmės dydžiai, įtvirtintos naujos baudžiamojo poveikio priemonės, dėsningai kriminalizuojamos vis naujos (kartais abejotino turinio ir (ar) pavojingumo) nusikalstamos veikos bei kuriamos papildomos baudžiamojo įstatymo specialiosios normos, nustatant vis skirtingus baudžiamosios atsakomybės atsiradimo momentus bei pagrindus ir pan. Tuo tarpu baudžiamojo įstatymo pakeitimai (įskaitant ir teisėkūros pasiūlymus, kurie taip ir nebuvo priimti), kurie nurodytu laikotarpiu būtų orientuoti į valstybės baudžiamosios politikos švelninimą, harmonizavimą ar stabilizavimą, buvo pakankamai reti (pavieniai), be to, dažnu atveju fragmentiško pobūdžio ir (ar) sistemiškai tinkamai nesuderinti su kitomis baudžiamojo įstatymo normomis, todėl kompleksiškai nespręsdavę tam tikros teisinio reguliavo spragos ir (ar) problemos. Tam tikrais atvejais aukščiau nurodyti pakeitimai tik dar labiau prisidėdavo prie BK Specialiosios dalies sistemos išbalansavimo bei jos normų tarpusavio nesuderinamumo. 3. BK Specialiosios dalies normų, įskaitant ir pastarojo dešimtmečio baudžiamojo įstatymo pakeitimus, sisteminė analizė leidžia konstatuoti ir tai, kad galiojantis baudžiamosios atsakomybės už tam tikrus nusikaltimus reglamentavimas, įskaitant baudžiamosios atsakomybės atsiradimo ribas , šiandien aiškiai stokoja nuoseklumo ir yra išbalansuotas, o kai kurios baudžiamajame įstatyme nurodytos baudžiamosios atsakomybės (kaip ultima ratio priemonės) atsiradimo ribos yra neadekvačiai mažos bei neatitinka realios ekonominės situacijos valstybėje, todėl baudžiamosios teisės priemonių taikymas tokiais atvejais kvestionuotinas ir proporcingumo aspektu .
Pavyzdžiui, BK 178, 182–184 ir kt. straipsniuose nurodytais atvejais baudžiamoji atsakomybė kaltininkui atsiranda ir asmuo yra laikomas padaręs nusikaltimą (o ne, pavyzdžiui, baudžiamąjį nusižengimą) vos už 5 MGL dydžio sumą (250 eurų) viršijančio turto vagystę, sukčiavimą, iššvaistymą ir pan. Be to, net ir mažesnio negu 5 MGL vertės turto vagystė, sukčiavimas, iššvaistymas ir pan. pažeidimai vis vien laikytini ultima ratio priemonių reguliavimo objektu, kadangi pastarieji pažeidimai BK laikytini baudžiamaisiais nusižengimais. Tuo tarpu net ir panašaus pobūdžio nusikaltimų sudėtyse BK taip pat įtvirtintos tarpusavyje nederančios (ir dažnu atveju neadekvačiai mažos ) baudžiamosios atsakomybės atsiradimo ribos, o kai kuriais atvejais baudžiamosios atsakomybės atsiradimo riba apskritai nėra apibrėžta (pavyzdžiui, BK 179, 203, 208, 246, 278 ar pan. straipsnių atvejais).
Pavyzdžiui, BK 192, 220, 221 straipsniuose nurodytais atvejais baudžiamoji atsakomybė kaltininkui atsiranda jau nuo 100 MGL dydžio sumos (5000 eurų), BK 199–200, 205, 206, 209, 211 ir pan. straipsnių atvejais – nuo 150 MGL dydžio sumos (7500 eurų), BK 217–218 straipsnių atvejais – nuo 250 MGL dydžio sumos (12500 eurų), o BK 1891 ir 202 straipsniuose (BK 202 straipsnio 1 dalies atveju – atsižvelgiant į ANK
nuo 500 MGL dydžio sumos (25000 eurų). Tuo tarpu BK 219 straipsnyje nurodytu atveju baudžiamosios atsakomybės (kaip už nusikaltimo padarymą) atsiradimo momentas dėl neaiškių motyvų siejamas tik su 10 MGL dydžio riba. Manytina, kad toks teisinis reguliavimas yra ne tik tarpusavyje nesuderintas, bet ir ne visais atvejais tinkamai atspindintis baudžiamajame įstatyme tam tikrų nurodytų nusikalstamų veikų tikrąjį pavojingumą. Kartu toks reglamentavimas užkerta kelią teisėsaugos institucijoms ir teismams orientuoti savo pagrindinius resursus į išties pavojingiausių pažeidimų išaiškinimą ir nagrinėjimą bei tik už pačius pavojingiausius atvejus taikyti atgrasančias ultima ratio priemones ir nusikalstamų veikų realųjį pavojingumą atitinkančias kriminalines bausmes. Aptariamuoju aspektu atkreiptinas dėmesys į tai, kad kitose Europos valstybėse dydžiai, kurie siejami su baudžiamosios atsakomybės atsiradimo riba (pvz., turtinių, ekonominių ar finansinių nusikaltimų), dažnai yra didesni nei Lietuvoje.
Pavyzdžiui, baudžiamoji atsakomybė už turtinius nusikaltimus (palyginimui, Lietuvoje – nuo 250 eurų turto vertės – nusikaltimas, o nuo 150 eurų – baudžiamasis nusižengimas) Ispanijoje atsiranda, kai pagrobto turto vertė viršija 400 eurus, Čekijoje
Latvijoje
Vengrijoje vagystė laikoma nusikaltimu, kai pagrobto turto vertė viršija 1500 eurų (kai pagrobto turto vertė viršija 150 eurų, bet neviršija 1500 eurų – laikoma baudžiamuoju nusižengimu) ir pan. Kalbant apie nusikaltimus finansams , pavyzdžiui, Estijoje baudžiamoji atsakomybė už mokesčių vengimą atsiranda tik tada, kai tai susiję su didele žala, kuri apibrėžiama kaip viršijanti 40 000 eurų sumą, Latvijoje
Italijoje – nuo 30 000 iki 100 000 eurų (palyginimui, Lietuvoje finansiniuose nusikaltimuose baudžiamosios atsakomybės atsiradimo riba siejama vos su 5000 eurų suma). Tuo tarpu, pavyzdžiui, Slovėnijoje baudžiamoji atsakomybė už mokesčių vengimą atsiranda tik tais atvejais, kai išvengtų mokesčių suma taip pat susijusi su didele (žymia) turtine nauda. Panašus reguliavimas, kai už mokesčių vengimą baudžiamoji atsakomybė kyla tik tada, kai mokesčių suma susijusi su didele turtine nauda ar reikšminga (žymia) žala, numatyta Norvegijoje, Čekijoje, Ukrainoje ir kt.
Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad net ir tose valstybėse, kuriose nenumatyta konkreti turto vertė ar konkreti padarytos žalos dydžio piniginė išraiška, nuo kurių atsiranda baudžiamoji atsakomybė, nusikalstamų veikų sudėtys konstruojamos taip, jog, akivaizdu, kad baudžiamoji atsakomybė kyla tik tada, kai tai susiję su didelės vertės turtu arba kai padaryta išties didelė žala, t. y. akcentuojamas baudžiamosios teisės kaip kraštutinės priemonės ( ultima ratio ) efektas – baudžiamoji atsakomybė siejama su pačiais pavojingiausiais ir didžiausią žalą visuomenei bei valstybei darančiais nusikaltimais. 3.1. Sistemiškai įvertinus BK Specialiosios dalies nusikaltimų kvalifikuotų sudėčių požymius, ypač susijusius su didelės turtinės žalos, stambaus masto, didelės vertės turto ar daiktų ir kt. dydžiais , pažymėtina, kad daugeliu atvejų (pavyzdžiui, BK XXVIII skyriaus normose, BK 199–200, 239, 241, 246 ir kt. straipsniuose) baudžiamajame įstatyme įtvirtintas vos250 MGL dydis (12500 eurų), kurio viršijimas yra pakankamas pagrindas tam tikro nusikaltimo kvalifikuotai sudėčiai apibrėžti ir šio nusikaltimo, kaip taisyklė, priskyrimui sunkių nusikaltimų kategorijai. Šiuo aspektu pažymėtina, kad kai kuriais atvejais BK nustatyti identiški (BK 217–218 straipsniuose – 250 MGL dydis) arba net žymiai didesni (BK 202, 1891 straipsniuose – 500 MGL dydis) analogiškų nusikaltimo sudėties požymių (stambaus masto, didelės turtinės žalos ir pan.) dydžiai vien tik baudžiamosios atsakomybės atsiradimo momentui (o ne veikos kvalifikuotai sudėčiai – sunkaus nusikaltimo) apibrėžti .
Kartu akcentuotina, kad kitais atvejais BK nurodyti jau didesni arba ženkliai didesni veikas kvalifikuojančių požymių didžiai – pavyzdžiui, BK 219, 221 straipsniuose – 500 MGL dydis, o 220 straipsnyje – 750 MGL dydis [5] . Atsižvelgiant į tai, pirmiausia pažymėtina, kad minėtų nusikaltimų kvalifikuotų sudėčių požymių dydžiai baudžiamajame įstatyme nėra tarpusavyje suderinti ir subalansuoti . Be to, nurodytų nusikaltimų kvalifikuotų sudėčių požymių dydžiai (pavyzdžiui, 250 MGL dydis) yra itin atitrūkę nuo tikrovės bei neatitinka dabartinės realios ekonominės padėties valstybėje ( lyginant su tuo laikotarpiu, kai šių kvalifikuotų požymių dydžiai BK buvo įtvirtinti), neatspindi šiandienos tokių sunkių nusikaltimų tikrojo pavojingumo pobūdžio ir sunkiais nusikaltimais realiai padaromos žalos, kurių dydžiai nusikalstamų veikų stambaus masto ar didelės turtinės žalos padarymo praktiniais atvejais smarkiai viršija BK nustatytą bendrąjį 250 MGL (ar netgi ir 500 MGL) dydžio standartą, ir dėl šių priežasčių yra akivaizdžiai per maži bei, vargu, ar gali būti pakankamu, adekvačiu ir proporcingu šių nusikaltimų priskyrimo prie sunkių nusikaltimų kategorijos pagrindu. Aptariamu aspektu papildomai pažymėtina, kad Konstitucinis Teismas savo jurisprudencijoje yra pažymėjęs, kad, vadovaujantis konstituciniais teisingumo ir teisinės valstybės principais, baudžiamajame įstatyme nustatytos bausmės turi būti teisingos , o bausmės ir jų dydžiai baudžiamajame įstatyme turi būti diferencijuojami atsižvelgiant į nusikalstamų veikų pavojingumą.
Kartu teisingumo ir teisinės valstybės konstituciniai principai suponuoja, kad už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus [6] . Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, būtina nusikaltimų kvalifikuotų sudėčių požymius (susijusius su MGL dydžiais) tarpusavyje subalansuoti bei adekvačiai ir proporcingai padidinti . Kartu paminėtina, kad kitose Europos valstybėse nusikalstamas veikas kvalifikuojantys požymiai, kurie yra išreikšti konkrečia pinigine išraiška, dažnai yra gerokai didesni už tuos, kurie įtvirtinti Lietuvos baudžiamajame įstatyme. Pavyzdžiui, kalbant apie turtinius nusikaltimus , Vengrijoje didelės vertės turto vagyste laikomas turto, kurio vertė viršija 14 600 eurų, bet neviršija 146 300 eurų sumos, pagrobimas. Palyginimui, jeigu Lietuvoje didelės vertės turto (t. y. viršijančio 12 500 eurų) pagrobimas gresia laisvės atėmimo iki 8 metų bausme, tai Vengrijoje laisvės atėmimo nuo 2 iki 8 m. bausmė gresia už tokio turto pagrobimą, kurio vertė viršija 146 300 eurų, bet neviršija 1463000 eurų (ir tai laikoma ypač didele verte). Čekijoje turtinius nusikaltimus kvalifikuoja didelės (reikšmingos) žalos padarymas (gresia laisvės atėmimo bausmė iki 8 m.), o didelė žala apibrėžiama kaip žala, kuri sudaro ne mažiau kaip apie 19 600 eurų (viršutinė riba dar didesnė – apie 196 000 eurų). Lenkijoje turtiniais nusikaltimais padaroma didelė žala siejama su 230 000 eurų suma, itin didelė žala siejama su 460 000 eurų suma.
Slovakijoje turtiniais nusikaltimais padaroma didelė žala siejama su 26 600 eurų suma (už tai numatyta laisvės atėmimo nuo 3 iki 10 m. bausmė), itin didelė žala siejama su 132 500 eurų suma (už tai numatyta laisvės atėmimo nuo 10 iki 15 m. bausmė). Austrijoje turtiniais nusikaltimais padaroma didelė žala siejama su 300 000 eurų suma, tuo tarpu Rumunijoje turtinius nusikaltimus kvalifikuoja „rimtų pasekmių“ požymis (apibrėžiamas, kaip viršijantis 400 000 eurų sumą). Kalbant apie nusikaltimus finansams , pavyzdžiui, Lenkijoje mokestinius nusikaltimus kvalifikuojantys požymiai yra didelė išvengtų mokesčių suma (viršija 300 000 eurų) ir ypatingai didelė mokesčių suma (viršija 600 000 eurų), Estijoje
Austrijoje
Slovakijoje
2017 m. liepos 5 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos (ES) 2017/1371 dėl kovos su Sąjungos finansiniams interesams kenkiančiu sukčiavimu baudžiamosios teisės priemonėmis nuostatos, kuriomis Europos Sąjungos lygmeniu harmonizuojamos nusikaltimų apibrėžimai (kurios savo pobūdžiu prilygsta BK nurodytiems tam tikriems turtinio, ekonominio ar finansinio pobūdžio nusikaltimams) ir sankcijos Sąjungos finansinių interesų apsaugos srityje, nurodo, kad šioje direktyvoje nurodytomis nusikalstamomis veikomis padaryta žala arba gauta nauda yra didelė, kai ji susijusi bent su daugiau nei 100 000 eurų . Už tokius direktyvos kontekste sunkius atvejus reikalaujama bausti ne trumpesnėmis kaip 4 metų laisvės atėmimo bausmėmis.
Tuo tarpu, Lietuvos baudžiamajame įstatyme nurodytais atvejais už šioje direktyvoje nurodytus nusikaltimus baudžiama netgi dvigubai griežčiau (pavyzdžiui, iki
laisvės atėmimo bausmėmis) už 8 kartus mažesnę padarytą žalą arba gautą naudą (t. y. vos už 250 MGL (12 500 eurų) – BK 182, 183, 184 ir pan. straipsnių atvejais) arba ne trumpesnėmis kaip 4 metų laisvės atėmimo bausmėmis net už 13 kartų mažesnę padarytą žalą (t. y. vos už 150 MGL (7500 eurų) – BK 205, 206, 207 ir pan. straipsnių atvejais) negu to reikalauja minėtos direktyvos nuostatos. Tokia didelės turtinės žalos požymio suvokimo disproporcija akivaizdžiai parodo Lietuvos baudžiamajame įstatyme nurodytų didelės turtinės žalos dydžių nepakankamumą. 3.2. Taip pat svarbu atkreipti dėmesį į tai, kad šiuo metu baudžiamajame įstatyme įtvirtinti tiek baudžiamosios atsakomybės atsiradimo momentai (pavyzdžiui, vos 5 MGL vertės turto pagrobimas laikomas netgi nusikaltimu ), tiek nusikaltimų kvalifikuoti požymiai (pavyzdžiui, vos 250 MGL dydžio žala traktuojama kaip didelė ir laikoma kvalifikuotu požymiu ir atitinkamai sunkiu nusikaltimu) neatitinka realios valstybės ekonominės padėties , kuri yra smarkiai pasikeitusi nuo 2003 m., kai įsigaliojo BK. Pavyzdžiui, šiuo metu didelės turtinės žalos dydis ekonominiuose nusikaltimuose yra mažiausias visame BK – vos 150 MGL (7500 eurų). Atitinkamai, toks mažas turtinės žalos dydis neatitinka ekonominių nusikaltimų pobūdžio bei verslo santykiuose operuojamų ekonominių dydžių, kartu akivaizdžiai per mažas žalos dydis ne tik neatspindi tikrojo nusikalstamų veikų pavojingumo ir jomis realiai padaromos žalos, bet taip pat nulemia nepagrįstai neproporcingą baudžiamosios teisės intervenciją į verslo santykius .
Todėl baudžiamojo pobūdžio priemonių taikymas už nusikalstamas veikas, kurių sunkumas apibrėžiamas per atitinkamus ekonominius rodiklius (MGL), neatitinkančius realios ekonominės šalies situacijos, yra kvestionuotinas ne tik ultima ratio kontekste, bet ir griežtų sankcijų už abejotino pavojingumo nusikalstamų veikų padarymą taikymo aspektu. Kaip minėta, galiojančio baudžiamojo įstatymo redakciją lyginant su 2003 m. įsigaliojusiu BK, pavyzdžiui, baudų dydžiai už nesunkius, apysunkius ir sunkius nusikaltimus padidinti net 20 kartų , baudos už baudžiamuosius nusižengimus, neatsargius nusikaltimus ar baudos juridiniams asmenims padidintos
. Tačiau pats MGL dydžio turinys , kuriuo apibrėžiamos baudžiamosios atsakomybės atsiradimo ribos bei nustatomos kvalifikuojančios nusikaltimų sudėtys, iš esmės nesikeitė . Viso baudžiamojo įstatymo galiojimo laiku MGL dydis buvo apie 36–37 eurai, ir tik nuo 2018 m. sausio 1 d. buvo padidintas iki 50 eurų. Būtų klaidinga teigti, kad tai, kas buvo laikoma, pavyzdžiui, didelės vertės turtu ar didele turtine žala 2003 m., nepakito ir šiandien reiškia tą patį .
Galiojančio reguliavimo nuostatos reiškia, kad tiek nusikalstamų veikų pavojingumas, tiek baudžiamosios atsakomybės ribos, tiek nusikaltimų kvalifikuoti požymiai skaičiuojami pagal iš esmės nepakitusius ekonominius dydžius (nes nesikeitė (nedidėjo) ne tik BK Specialiosios dalies straipsniuose nurodyti MGL dydžiai, kuris apibrėžia baudžiamosios atsakomybės ribas ar nusikalstamų veikų kvalifikuojančius požymius, bet ir paties MGL turinys padidėjo (nuo 2018 m. sausio 1 d.) tik nežymiai), o, pavyzdžiui, baudos (kaip kriminalinės bausmės), skiriamos už tų pačių nusikalstamų veikų padarymą, dydžiai, kaip minėta, buvo padidinti net iki
pagrindinių socialinių rodiklių pokyčius lyginant 2003 m. galiojusius dydžius su nuo 2019 m. sausio 1 d. įsigaliojusiais dydžiais. Pavyzdžiui, minimalioji mėnesinė alga, minimalus valandinis atlygis išaugo daugiau nei 4 kartus, valstybinė socialinė draudimo bazinė pensija, vidutinis darbo užmokestis šalies ūkyje (bruto), neskaičiuojant individualių įmonių – beveik 4 kartus ir pan. Tačiau MGL dydis, t. y. jo turinys, kaip minėta, iš esmės pakito gana nežymiai. Akivaizdu, kad BK įtvirtinti atitinkami ekonominiai rodikliai ar dydžiai negali egzistuoti atsietai nuo ekonominio šalies vystymosi ir kitų socialinių – ekonominių aplinkybių, todėl būtinas šių dydžių nuoseklus padidinimas bei tarpusavio subalansavimas, kuris labiau atitiktų šių dienų valstybės ekonominę padėtį, tinkamai atspindėtų nusikalstamų veikų (ypač sunkesnių nusikaltimų) esmę ir pavojingumo pobūdį, taip pat pagrįstų itin griežtų bausmių, numatytų už jų padarymą, taikymo poreikį, tikslingumą ir proporcingumą. 4.
Specialiojoje dalyje įstatymų leidėjas įtvirtino nemažai vertinamųjų nusikalstamos veikos sudėties požymių, susijusių su nusikaltimu padaryta (didele) turtine žala, didele turto verte ir pan. [7] , baudžiamajame įstatyme nepateikdamas jokio šių vertinamųjų požymių turinio išaiškinimo (nors visais atvejais šių požymių turinį apibrėžti nėra sunku), dėl ko šių baudžiamojo įstatymo normų taikymo ribos tampa pakankamai neapibrėžtomis bei iš esmės priklausančiomis nuo ad hoc individualaus atvejo aplinkybių bei išskirtinai nuo teisės taikytojo diskrecijos. Nors vertinamųjų nusikalstamos veikos sudėties požymių vartojimas BK yra neišvengiamas dalykas, vis dėlto, baudžiamojoje teisėkūroje jie turėtų būti pasitelkti tik išskirtiniais atvejais , kai tokio požymio turinio formalizavimas BK yra teisės technikos požiūriu neįmanomas ir (ar) neracionalus. Atsižvelgiant į tai, aptariamuoju aspektu būtina s istemiškai peržiūrėti baudžiamajame įstatyme įtvirtintus vertinamuosius požymius, pateikiant kai kurių šių vertinamųjų požymių apibrėžtis BK (pavyzdžiui, apibrėžiant padarytos turtinės žalos dydžius ir išreiškiant juos MGL sumomis, apibrėžiant didelės turto vertės dydžius ir pan.), siekiant aiškiai nustatyti baudžiamosios atsakomybės taikymo ribas (kas ypač svarbu sunkių nusikaltimų kaltininkui inkriminavimo atvejais). 5. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad dabartinis teisinis reguliavimas, tinkama apimtimi nederantis su specialiaisiais baudžiamosios teisės principais (pavyzdžiui, ultima ratio , proporcingumo ir pan.), modernios baudžiamosios politikos tendencijomis bei juridinės technikos reikalavimais, nepagrįstai bei neproporcingai apkrauna kompetentingas valstybės institucijas (ikiteisminio tyrimo įstaigas, prokuratūrą, teismus), atsakingas už ikiteisminio tyrimo organizavimą ir baudžiamųjų bylų nagrinėjimą. Baudžiamasis procesas dėl savo pobūdžio ir sudėtingumo reikalauja ne tik didelių žmogiškųjų išteklių, bet ir ženklių valstybės biudžeto lėšų .
Kiekvienos baudžiamosios bylos nagrinėjimas turėtų būti pagrįstas realiu poreikiu, ginant žmogaus ir piliečio teises bei laisves, visuomenes ir valstybės interesus, greitai bei išsamiai atskleisti nusikalstamas veikas ir tinkamai pritaikyti įstatymą, kad nusikalstamą veiką padaręs asmuo būtų teisingai nubaustas ir niekas nekaltas nebūtų nuteistas. Tačiau atlikta sisteminė BK Specialiosios dalies normų analizė suponuoja išvadą, kad dabartinis baudžiamųjų teisinių santykių reglamentavimas, kiek jis susijęs su atitinkamų nusikalstamų veikų įtvirtinimu BK, nepagrįstai apkrauna ikiteisminio tyrimo įstaigas, teismų sistemą (ypatingai aukštesnės instancijos teismus), o nepagrįstai padidintas šių institucijų darbo krūvis ne tik prailgina ir taip pakankamai ilgą baudžiamųjų bylų nagrinėjimo trukmę, bet ir smarkiai apriboja teisėsaugos ir teisminių institucijų galimybes tinkamai orientuoti pagrindinius išteklius būtent į pačių pavojingiausių ir didžiausią žalą valstybei bei visuomenei darančių nusikaltimų išaiškinimą.
Manytina, kad valstybės baudžiamosios politikos (kaip ultima ratio priemonės) sisteminis harmonizavimas ir subalansavimas, numatant proporcingą baudžiamąją atsakomybę už mažiau pavojingas nusikalstamas veikas (įskaitant tam tikrų nusikalstamų veikų dalinį ar visišką dekriminalizavimą), nustatant pagrįstas ir tam tikrų nusikaltimų tikrąjį pavojingumą tinkamai atspindinčias baudžiamosios atsakomybės atsiradimo ribas bei subalansuojant ir proporcingai padidinant tam tikrų nusikaltimų kvalifikuotų sudėčių požymių dydžius, ženkliai sumažintų ikiteisminio tyrimo įstaigų bei teismų perteklinį darbo krūvį, užtikrintų, kad tiek pirmosios, tiek aukštesnės instancijos teismai (apygardų teismai bei Lietuvos apeliacinis teismas) nenagrinėtų mažiau pavojingų nusikalstamų veikų, o turimus žmogiškuosius išteklius galėtų efektyviau paskirstyti pačių sudėtingiausių baudžiamųjų bylų nagrinėjimui, kas kartu su bendro baudžiamųjų bylų nagrinėjimo krūvio sumažėjimu leistų sutrumpinti baudžiamųjų bylą nagrinėjimo laiką (tuo pačiu sutaupant ir valstybės lėšas) bei užtikrintų kokybiškesnį baudžiamąjį procesą. 6.
tinkamai nesubalansuota valstybės baudžiamoji politika ir nepagrįstai griežtas baudžiamumas, numatytas už pakankamai nepavojingus nusikaltimus, iš esmės nulemia ir su įkalinimo įstaigų perpildymu susijusias problemas . Pažymėtina, kad pastarųjų metų baudžiamųjų bylų nagrinėjimo statistika rodo, kad terminuoto laisvės atėmimo bausmė Lietuvoje vis dar yra viena dažniausių skiriamų bausmių (pavyzdžiui, 2015 m. ir 2016 m. tai buvo dažniausiai teismų skiriama bausmė, paskirta atitinkamai 5286 ir 5029 kartus; 2017 m. ir 2018 m. – antra dažniausiai skiriama bausmė, paskirta atitinkamai 5140 ir 4882 kartus, dažniau buvo skiriama tik baudos bausmė). Europos Sąjungos (toliau – ES) valstybėse su laisvės atėmimu susijusios bausmės taikomos daug rečiau nei Lietuvoje, pavyzdžiui: Vokietijoje – 5,4 proc. nuteistųjų, Danijoje – 6,8 proc. nuteistųjų, Anglijoje ir Velse – 7,5 proc. nuteistųjų, Lenkijoje – 9,2 proc. nuteistųjų, Vengrijoje – 11,6 proc. nuteistųjų, Prancūzijoje – 17,8 proc. nuteistųjų, Nyderlanduose – 23 proc. nuteistųjų. Tuo tarpu Lietuvoje, pavyzdžiui, vien per 2018 metus terminuoto laisvės atėmimo bausmė buvo skiriama kas ketvirtam nuteistajam , o terminuoto laisvės atėmimo bausmė kartu su arešto bausme sudarė
. Pažymėtina ir tai, kad Lietuvos baudžiamoji politika yra orientuota ne tik į dažną su laisvės atėmimu susijusių bausmių taikymą, bet ir skiriamos terminuoto laisvės atėmimo bausmės yra itin griežtos, orientuotos į ilgalaikį nuteistųjų izoliavimą . Lietuvos pataisos įstaigose net pusė visų nuteistųjų atlieka ilgesnes nei 5 m. laisvės atėmimo bausmes .
Tuo tarpu ES ilgesnes nei 5 m. laisvės atėmimo bausmes atlieka ženkliai mažesnė nuteistųjų dalis, pavyzdžiui: Lenkijoje – 16,1 proc., Nyderlanduose – 20,4 proc., Austrijoje – 22 proc., Danijoje – 25,7 proc., Švedijoje – 27,3 proc., Slovėnijoje – 27,8 proc., Čekijoje ir Suomijoje – 31,7 proc., Slovakijoje – 34,3 proc., Kroatijoje – 34,7 proc., Liuksemburge – 34,9 proc., Prancūzijoje – 35,6 proc., Estijoje – 38,7 proc. ir pan. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad Lietuvoje, pavyzdžiui, net ir už turtinius nusikaltimus , kurie paprastai nesusiję su pavojumi žmogaus gyvybei ar sveikatai, gana dažnai skiriamos būtent laisvės atėmimo bausmės . 2018 m. duomenimis, Lietuvoje vien už vagystes laisvės atėmimo bausmę atlieka
vagystes kalinčių asmenų skaičius yra gerokai mažesnis: Ispanijoje – 4 proc., Norvegijoje – 5 proc., Italijoje – 5,6 proc., Švedijoje – 7,5 proc., Suomijoje
eurų. Lyginant 2010 – 2018 m. laikotarpį, dėl netinkamų kalinimo sąlygų nuteistiesiems išmokamos sumos padidėjo net 2 500 kartų.
Be to, laikant nuteistuosius perpildytose laisvės atėmimo vietose iškyla nemažai saugumo iššūkių – išauga personalo darbo rizikingumas, atsiranda pasipriešinimo pareigūnams atvejų, daugėja pačių nuteistųjų tarpusavio konfliktų. Manytina, kad valstybės baudžiamosios politikos (kaip ultima ratio priemonės) sisteminis harmonizavimas ir subalansavimas, numatant proporcingą baudžiamąją atsakomybę už mažiau pavojingas nusikalstamas veikas (įskaitant tam tikrų nusikalstamų veikų dalinį ar visišką dekriminalizavimą), nustatant pagrįstas ir tam tikrų nusikaltimų tikrąjį pavojingumą tinkamai atspindinčias baudžiamosios atsakomybės atsiradimo ribas bei subalansuojant ir proporcingai padidinant tam tikrų nusikaltimų kvalifikuotų sudėčių požymių dydžius, ženkliai prisidėtų prie proporcingos baudžiamosios politikos formavimo bei užtikrintų , kad laisvės atėmimo bausmė būtų skiriama rečiau ir (ar) jos trukmė sutrumpėtų, kas tuo pačiu leistų sumažinti nuteistųjų skaičių pataisos įstaigose, sutaupyti valstybės lėšų, skiriamų nuteistųjų pataisos įstaigose išlaikymui. 7. Pabrėžtina, kad Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija 2019 m. sausio 24 d. raštu Nr. (1.39)7R-452 kreipėsi į visas suinteresuotas valstybės institucijas, įskaitant teismų, prokuratūros ir kitas teisėsaugos institucijas bei mokslo įstaigas, kurių absoliuti dauguma pritarė šio rašto 3 punkte išdėstytiems BK Specialiosios dalies trūkumams, pažymėdamos valstybės baudžiamosios politikos (kaip ultima ratio priemonės) sisteminio harmonizavimo ir subalansavimo poreikį šio rašto 3 punkte nurodytomis kryptimis . 4. Kokios siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama 1.
Atsižvelgiant į šio rašto 3 punkte identifikuotus baudžiamojo įstatymo trūkumus, BK projektu siūlomas baudžiamosios atsakomybės atsiradimo ribų ir nusikaltimų kvalifikuotų sudėčių požymių ( susijusių su MGL dydžiais ) proporcingas padidinimas ir subalansavimas : 1.1. BK Specialiojoje dalyje nustatomas unifikuotas didelės turtinės žalos/didelės turto vertės ar pan. pobūdžio požymių dydis, t. y. virš 300 MGL , kai tai nesusiję su sunkaus nusikaltimo [8] inkriminavimu, ir virš 750 MGL, kai tai reikštų sunkaus nusikaltimo [9] inkriminavimą. Šiuo tikslu BK Specialiojoje dalyje įtvirtinami labai didelės turtinės žalos ir labai didelės vertės turto požymiai ( virš 750 MGL dydis ). Pastebėtina, kad, atsižvelgiant į atskirų nusikaltimų pobūdį (ir) ar išskirtinį jų pavojingumą, siekiant BK Specialiojoje dalyje sistemiškai harmonizuoti atitinkamus nusikaltimų sudėčių požymius, yra neišvengiamos ir tam tikros išimtys iš aukščiau nurodytos bendros taisyklės [10] . 1.2. BK XXVIII skyriuje (Nusikaltimai ir baudžiamieji nusižengimai nuosavybei, turtinėms teisėms ir turtiniams interesams) sistemiškai koreguojami ( BK 190 straipsnio pakeitimai ) baudžiamosios atsakomybės atsiradimo ribos ir nusikaltimų kvalifikuotų sudėčių požymiai, susiję su MGL dydžiais, nurodant, kad turtinio pobūdžio nusikaltimuose baudžiamosios atsakomybės atsiradimo riba ( kaip už nusikaltimą ) būtų nuo 10 MGL dydžio, nuo 10 iki 300 MGL dydis būtų vertinamas kaip nesunkus nusikaltimas, nuo 300 iki 750 MGL dydis – kaip apysunkis nusikaltimas, o virš 750 MGL dydis – kaip sunkus nusikaltimas [11] . Tuo tarpu nuo 5 iki 10 MGL dydis būtų vertinamas kaip baudžiamasis nusižengimas ir neužtrauktų laisvės atėmimo bausmės, o iki 5 MGL dydis būtų vertinami kaip administraciniai nusižengimai, kurie savo ruožtu būtų perkelti į ANK [12] .
Vadovaujantis analogišku požiūriu, formuojama ir BK 246 straipsnyje nurodyto nusikaltimo sudėtis (BK 248 straipsnio 4 dalies pakeitimai). 1.3. BK XXXI skyriuje (Nusikaltimai ir baudžiamieji nusižengimai ekonomikai ir verslo tvarkai) sistemiškai koreguojami ( BK 212 straipsnio 1 dalies pakeitimai ) baudžiamosios atsakomybės atsiradimo ribos ir nusikaltimų kvalifikuotų sudėčių požymiai, susiję su didele turtine žala, išreikšta MGL dydžiais, nurodant, kad (atsižvelgiant į šio rašto 4 punkto 1.1. papunkčio požiūrį dėl didelės turtinės žalos požymio dydžių unifikavimo) ekonominio pobūdžio nusikaltimuose [13] ( BK 205–209 ir 211 straipsniai ) nurodyta didėlė turtinė žala reikštų 300 MGL dydžio sumą viršijančią žalą [14] . 1.4. BK XXXII skyriuje (Nusikaltimai ir baudžiamieji nusižengimai finansų sistemai ), atsižvelgiant į tai, kad net labai panašaus pobūdžio finansiniuose nusikaltimuose šiuo metu apskritai nėra vienodos baudžiamosios atsakomybės atsiradimo ribos, sistemiškai koreguojami ( BK 219–221 straipsnių pakeitimai ) baudžiamosios atsakomybės atsiradimo ribos ir nusikaltimų kvalifikuotų sudėčių požymiai, susiję su išvengtų ar nesumokėtų mokesčių dydžiais, nurodant, kad finansinio pobūdžio nusikaltimuose ( BK 219–221 straipsniai ) baudžiamosios atsakomybės atsiradimo riba būtų nuo 150 MGL dydžio [15] , o 750 MGL dydžio mokesčių išvengimas ar nesumokėjimas būtų šių nusikaltimų kvalifikuotų sudėčių požymis.
Atsižvelgiant į BK 219–221 straipsniuose nurodytus baudžiamosios atsakomybės atsiradimo momentus (150 MGL), ANK projekto pakeitimais ( ANK 187 ir 1871 straipsnių pakeitimai ) siūloma patikslinti (praplėsti) administracinės atsakomybės taikymo ribas, taip padidinti ANK 187 straipsnio 3 ir 4 dalyse nurodytų baudų dydžius, atsižvelgiant į tai, kad BK 220–221 straipsniuose nurodyti nusikaltimai 50 MGL apimtimi buvo perkelti į ANK187 straipsnio 3 ir 4 dalis [16] . Atsižvelgiant į tai, kad BK 199–200 straipsniuose nurodyti nusikaltimai savo pobūdžiu ir esme tiesiogiai susiję su privalomų valstybei sumokėtinų mokesčių nuslėpimu ir (ar) išvengimu (ką iš esmės papildomai pagrindžia ir BK 212 straipsnio 2 dalies išaiškinimas), vadovaujantis analogišku požiūriu, formuojami ir šiuose straipsniuose nurodytų nusikaltimų sudėčių požymiai (t. y. nuo 150 MGL dydžio – baudžiamosios atsakomybės atsiradimo riba (ši riba nustatyta jau galiojančioje BK 199
nuo 750 MGL [17]
BK 199–200 straipsnių pakeitimai )). 1.5.
(Nusikaltimai ir baudžiamieji nusižengimai valstybės tarnybai ir viešiesiems interesams) baudžiamosios atsakomybės atsiradimo ribos ir nusikaltimų kvalifikuotų sudėčių požymiai, susiję su MGL dydžiais, nėra keičiami . 2. Atsižvelgiant į tai, kad BK Specialiojoje dalyje turtinio pobūdžio nusikalstamos veikos tam tikrais atvejais iš nesunkių nusikaltimų nenuosekliai ir nepagrįstai iškart
„peršoka“ į sunkių nusikaltimų kategoriją
, BK projektu, siekiant racionalaus ir proporcingo baudžiamosios atsakomybės diferencijavimo bei subalansavimo minėto pobūdžio nusikaltimų sistemoje, siūloma įvesti „tarpines“ apysunkių nusikaltimų sudėtis , juose tuo pačiu įtvirtinant visos BK Specialiosios dalies mastu unifikuotus didelės vertės turto dydžius, o jų sankcijose numatant proporcingas, apysunkių nusikaltimų kategoriją atitinkančias bausmes (BK projekto siūlomi BK 182 straipsnio 2 dalies, BK 183 straipsnio 2 dalies, BK 184 straipsnio 2 dalies, BK 246 straipsnio 2 dalies pakeitimai). Kartu pastebėtina, kad, vadovaujantis analogišku požiūriu ir siekiant logiškesnio baudžiamosios atsakomybės diferencijavimo, tikslinama ir BK 178 straipsnio sudėtis, mažinant tam tikrų vagystės formų neproporcingai griežtą baudžiamumą, kuris aiškiai neatitinka tokių veikų pavojingumo pobūdžio (BK projekto siūlomi BK
pakeitimai). 3. Siekiant baudžiamojo įstatymo normas kuo didesne apimtimi suderinti su baudžiamojo įstatymo normų aiškumo ir apibrėžtumo principų reikalavimais bei kuo aiškiau nustatyti baudžiamosios atsakomybės taikymo ribas (kas ypač svarbu sunkių nusikaltimų inkriminavimo atvejais (pavyzdžiui, BK 181 str. 2 d., 246 str. 2 d., 278 str. 2 d., 280 str.
nusikalstamos veikos sudėties požymių baudžiamajame įstatyme gausos daugeliu atvejų iš esmės priklauso nuo ad hoc individualaus atvejo aplinkybių bei vien tik nuo teisės taikytojo diskrecijos, BK projektu (tose vietose, kur vertinamųjų požymių apibrėžimas yra nesunkiai įmanomas) apibrėžiamas tam tikrų nusikalstamų veikų sudėčių vertinamųjų požymių (susijusių su nusikaltimu padaryta
(didele) turtine žala, didele turto verte ar pan.) turinys ir šiuo tikslu sukuriami papildomi BK normose nurodytų sąvokų išaiškinimai (BK projekto BK 190, 248, 2821 straipsniuose nurodyti papildomi didelės turtinės žalos ar didelės turto vertės požymių išaiškinimai, taip pat BK projekto BK 212 straipsnio 4 dalyje patikslinamas stambaus masto požymio turinys). Atitinkamai, baudžiamajame įstatyme aiškiai apibrėžus aukščiau nurodytus nusikaltimų sudėčių vertinamuosius požymius, baudžiamosios atsakomybės atsiradimo momentai tokiais atvejais taptų visiškai aiškūs bei nebepriklausytų vien tik nuo teisės taikytojo subjektyvaus ir galimai kiekvieną kartą skirtingo ad hoc vertinimo, taip pat dėl šių nusikaltimų sudėčių vertinamųjų požymių aiškinimo susiklostytų aiški, vienoda bei netinkamoms interpretacijoms užkertanti kelią teisminė praktika. 4.
4Siekiant tinkama apimtimi suderinti baudžiamojo įstatymo normas su baudžiamosios teisės, kaip kraštutinės priemonės, principo ( ultima ratio) reikalavimais, BK projektu siūloma dekriminalizuoti tokias mažiau pavojingas nusikalstamas veikas [18] :
a) atsižvelgiant į šio rašto 4 punkto 1.2. papunktyje nurodytus baudžiamojo įstatymo pakeitimus (BK 190 straipsnio pakeitimai), siūloma dekriminalizuoti BK XXVIII skyriuje (Nusikaltimai ir baudžiamieji nusižengimai nuosavybei, turtinėms teisėms ir turtiniams interesams) nurodytus baudžiamuosius nusižengimus (pavyzdžiui, smulki vagystė, smulkus sukčiavimas, smulkus turto iššvaistymas ar pasisavinimas, nedidelės vertės turto sunaikinimas ir pan.), kuriuos 2 MGL dydžio apimtimi (t. y. nuo 3 iki 5 MGL) siūloma perkelti į ANK bei laikyti administraciniais nusižengimais ir nagrinėti administracine tvarka. Atitinkamai, ANK projekto pakeitimais (ANK 108, 109 ir 115 straipsnių pakeitimai), atsižvelgiant į tai, kad BK XXVIII skyriaus baudžiamieji nusižengimai 2 MGL apimtimi buvo perkelti į ANK ir ANK 108, 109 ir 115 straipsniuose beveik dvigubai (t. y. nuo 3 iki 5 MGL) buvo praplėstos administracinės atsakomybės taikymo ribos, taip pat siūloma panašia apimtimi didinti ir šiuose ANK straipsniuose nurodytų baudų dydžius.
b) atsižvelgiant į šio rašto 4 punkto 1.3. papunktyje nurodytus baudžiamojo įstatymo pakeitimus ( BK 212 straipsnio 1 dalies pakeitimai ), siūloma dekriminalizuoti BK XXXI skyriaus (Nusikaltimai ir baudžiamieji nusižengimai ekonomikai ir verslo tvarkai) 205, 206(2 d.), 208, 209, 211 straipsniuose nurodytas veikas 150 MGL apimtimi.
Dekriminalizuoti atvejai toliau būtų veiksmingai sprendžiami civilinės teisės normomis arba administracine tvarka.
į šio rašto 4 punkto 1.4. papunktyje nurodytus baudžiamojo įstatymo pakeitimus (BK 219–221 straipsnių pakeitimai), siūloma dekriminalizuoti BK XXXII skyriaus (Nusikaltimai ir baudžiamieji nusižengimai finansų sistemai) 220–221 (50 MGL apimtimi ), 219 (
) straipsniuose nurodytas veikas . Atitinkamai, dekriminalizuoti atvejai būtų laikytini administraciniais nusižengimais ir užtrauktų atsakomybę pagal ANK normas. Atitinkamai, atsižvelgiant į tai, kad BK 219 straipsnyje nurodytos veikos150 MGL apimtimi buvo perkeltos į ANK, ANK projekto 9 straipsniu siūloma papildyti ANK nauju 1871 straipsniu, kuriame būtų numatyta administracinė atsakomybė už minėtus atvejus bei numatytos proporcingos ir adekvačios baudos už tokių nusižengimų padarymą, preliminariai orientuojantis į ANK 187 straipsnio 3 dalies sankcijoje nustatytus baudų dydžius už panašaus pobūdžio ir pavojingumo administracinius nusižengimus.
Kartu, atsižvelgiant į BK 210–221 straipsniuose nurodytus naujus baudžiamosios atsakomybės atsiradimo momentus (150 MGL) bei į tai, kad tokiu būdu ANK 187 straipsnio 3 ir 4 dalyse 50 MGL apimtimi (t. y. pusiau) praplečiamos administracinės atsakomybės taikymo ribos, ANK projekto 8 straipsnio pakeitimais panašia apimtimi siūloma padidinti ANK 187 straipsnio 3 ir 4 dalių sankcijose nurodytus baudų dydžius. Kartu, atsižvelgiant į šio rašto 4 punkto 1.1. papunktyje nurodytus baudžiamojo įstatymo pakeitimus (BK224 1 straipsnio 2 dalies pakeitimai), siūloma dekriminalizuoti BK 217–218 straipsniuose nurodytas veikas 50 MGL apimtimi. Atitinkamai, dekriminalizuoti atvejai būtų laikytini administraciniais pažeidimais ir baudžiami administracine tvarka pagal specialiuosius įstatymus.
d) atsižvelgiant į šio rašto 4 punkto 1.1. papunktyje nurodytus baudžiamojo įstatymo pakeitimus, siūloma dekriminalizuoti BK 192 straipsnyje nurodytas veikas 50 MGL apimtimi . Atitinkamai, dekriminalizuoti atvejai būtų laikytini administraciniais nusižengimais ir užtrauktų atsakomybę pagal ANK 122 straipsnį.
Atsižvelgiant į tai, kad BK 192 straipsnio 1 dalies atvejai gana ženklia apimtimi (50 MGL) buvo perkelti į ANK 122 straipsnį, ir sistemiškai įvertinus galiojančioje ANK 122 straipsnio 1 dalyje nustatytą atsakomybę už kur kas mažesnio pavojingumo administracinį nusižengimą, t. y. kai jis padarytas nekomerciniais tikslais, ir administracinio nusižengimo pavojingumą, kuris įtvirtinamas ANK projekto 6 straipsniu keičiamo ANK 122 straipsnio 3 ir 4 dalyse, t. y. kai šis administracinis nusižengimas padarytas komerciniais tikslais (ir juolab net 150 MGL apimtimi ), šio straipsnio sankcijos , buvo ženkliai padidintos minėtais ANK projekto 6 straipsnio pakeitimais, siekiant, kad pastaroji sankcija tinkamai atspindėtų ANK 122 straipsnio 3 ir 4 dalyse nurodyto naujo administracinio nusižengimo pavojingumo pobūdį ir laipsnį.
dekriminalizuoti BK 186 straipsnyje (Turtinės žalos padarymas apgaule) nurodytą nusikalstamą veiką. Aptariamu aspektu kartu pažymėtina, kad BK 186 straipsnyje nurodyta nusikalstama veika vertintina kaip perteklinė ir pridėtinės vertės neturinti sukčiavimo (BK 182 straipsnis) specialioji norma.
Pabrėžtina, kad BK 186 straipsnis BK XXVIII skyriuje įneša didelės painiavos ir atitinkamai laikytinas nenuoseklios įstatymų leidybos rezultatu dėl šių priežasčių : a) nėra esminių skirtumų nuo sukčiavimo, nes BK 186 straipsnyje kriminalizuota veika (pavyzdžiui, apgaule vengiant atsiskaityti už atliktus darbus ar pan.) iš esmės reiškia prievolės išvengimą (kas savaime yra laikoma sukčiavimu), todėl lieka neaišku, kodėl apgaule vengiant piniginių prievolių, taikytinas BK 186 straipsnis, o vengiant kitų turtinių prievolių taikytina jau bendroji sukčiavimo norma (BK 182 straipsnis); b) BK 186 straipsnyje nurodyta veika (priešingai nei sukčiavimas bei dauguma kitų BK XXVIII skyriuje nurodytų nusikalstamų veikų) siejama jau ne su turto vertės dydžiais, o su BK XXVIII skyriuje apskritai neapibrėžtos turtinės žalos padarymu; c) BK 186 straipsnio veika, neatsižvelgiant į tai, kad jame kriminalizuota tiesiog viena iš sukčiavimo formų dėl neaiškių priežasčių baudžiama švelniau nei BK 182 straipsnyje nurodytas sukčiavimas; d) BK 186 straipsnyje (priešingai nei iš esmės visuose kituose BK XXVIII skyriaus straipsniuose) dėl neaiškių priežasčių nėra šio nusikaltimo kvalifikuotos sudėties, kai, pavyzdžiui, apgaule vengiama didelės vertės piniginės (turtinės) prievolės ir pan.
Pabrėžtina, kad BK 186 straipsnis BK XXVIII skyriuje įneša didelės painiavos ir atitinkamai laikytinas nenuoseklios įstatymų leidybos rezultatu dėl šių priežasčių : a) nėra esminių skirtumų nuo sukčiavimo, nes BK 186 straipsnyje kriminalizuota veika (pavyzdžiui, apgaule vengiant atsiskaityti už atliktus darbus ar pan.) iš esmės reiškia prievolės išvengimą (kas savaime yra laikoma sukčiavimu), todėl lieka neaišku, kodėl apgaule vengiant piniginių prievolių, taikytinas BK 186 straipsnis, o vengiant kitų turtinių prievolių taikytina jau bendroji sukčiavimo norma (BK 182 straipsnis); b) BK 186 straipsnyje nurodyta veika (priešingai nei sukčiavimas bei dauguma kitų BK XXVIII skyriuje nurodytų nusikalstamų veikų) siejama jau ne su turto vertės dydžiais, o su BK XXVIII skyriuje apskritai neapibrėžtos turtinės žalos padarymu; c) BK 186 straipsnio veika, neatsižvelgiant į tai, kad jame kriminalizuota tiesiog viena iš sukčiavimo formų dėl neaiškių priežasčių baudžiama švelniau nei BK 182 straipsnyje nurodytas sukčiavimas; d) BK 186 straipsnyje (priešingai nei iš esmės visuose kituose BK XXVIII skyriaus straipsniuose) dėl neaiškių priežasčių nėra šio nusikaltimo kvalifikuotos sudėties, kai, pavyzdžiui, apgaule vengiama didelės vertės piniginės (turtinės) prievolės ir pan. BK projekto 8 straipsnio pakeitimais d ekriminalizavus BK 186 straipsnyje nurodyta veiką, vengimo atsiskaityti už atliktus darbus, gautas prekes, suteiktas paslaugas ar pan. atvejais būtų taikoma bendra sukčiavimo norma (BK 182 straipsnis), kuri tuo pačiu tinkamai sistemiškai suderinta su BK XXVIII skyriaus nusikaltimų sudėčių požymiais.
dekriminalizuoti BK 196 (Neteisėtas poveikis elektroniniams duomenims) ir 197 (Neteisėtas poveikis informacinei sistemai) straipsniuose nurodytus baudžiamuosius nusižengimus.
Šiuo aspektu (be atitikties ultima ratio principui) papildomai pažymėtina, kad BK 196–197 straipsniuose įtvirtinta BK Specialiosios dalies normoms nebūdingas ir kartu perteklinis padarytos žalos (vertinamasis požymis) požymio itin detalus diferencijavimas . Vien tik nuo šio vertinamojo požymio teisės taikytojo subjektyvaus įvertinimo iš esmės priklauso nusikalstamos veikos priskyrimas prie baudžiamojo nusižengimo – nesunkaus – apysunkio nusikaltimo kategorijos. Kartu toks smulkus vertinamojo požymio – padarytos žalos gradavimas, nepagrįstai sukuriantis BK 196–197 straipsniuose baudžiamuosius nusižengimus, taip pat užkerta kelią kaltininką atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės dėl mažareikšmiškumo (BK 37 straipsnis), kas, manytina, tokio pobūdžio subjektyvaus vertinamojo požymio detalaus įvertinimo atvejais dažnu atveju yra labai aktualu. Kartu pabrėžtina, kad BK projektu siūlomas dekriminalizavimas pilna apimtimi atitinka ir Direktyvos 2013/40/ES dėl atakų prieš informacines sistemas 4–5 straipsnių nuostatas, kurios taip pat nereikalauja „smulkių“ (mažareikšmių) atvejų kriminalizavimo valstybių narių nacionalinėje teisėje. BK projektu dekriminalizavus BK 196–197 straipsnių 3 dalyse nurodytus baudžiamuosius nusižengimus, baudžiamoji atsakomybė už tokio pobūdžio pažeidimus būtų taikoma tik tais atvejais, jeigu būtų padaroma „paprasta“ žala. Kartu veika pagal šiuos straipsnius nebūtų laikoma nusikaltimu, jeigu ja buvo padaryta nedidelė žala.
Be to, atsižvelgiant į tai, kad BK 196–197 straipsnių 1 dalyse nurodyti nusikaltimai priskiriami nesunkių nusikaltimų kategorijai, BK projektu taip pat tikslinamos per griežtos BK 196–197 straipsnių 1 dalių sankcijos , papildant jas alternatyviomis laisvės atėmimui bausmėmis.
g) siūloma dekriminalizuoti BK 204 straipsnio 2 dalyje (Svetimo prekių ar paslaugų ženklo naudojimas) nurodytą baudžiamąjį nusižengimą ir atitinkamai laikyti jį administraciniu nusižengimu, kurį visiškai apimtų galiojančios ANK 125 straipsnio 1 dalies nuostatos. Atsižvelgiant į tai, kad BK projektu dekriminalizavus BK 204 straipsnio 2 dalyje nurodytas veikas, ANK 125 straipsnio 1 dalies nuostatos taip pat apimtų ir buvusius BK 204 straipsnio 2 dalies atvejus, kai tokiomis veikomis buvo padaryta tam tikra („paprasta“) žala , kas ženkliai padidina galiojančiame ANK 125 straipsnyje nurodyto administracinio nusižengimo pavojingumą , ANK projektu siūlomais ANK 125 straipsnio 1 ir 2 dalių pakeitimais siūloma ženkliai (t. y. bent kelis kartus) padidinti ANK 125 straipsnio 1 ir 2 dalių sankcijose nurodytų baudų dydžius.
h) BK projekto 19 straipsniu siūloma BK 206 straipsnio 1 dalyje (Kredito, paskolos, tikslinės paramos, subsidijos ar dotacijos panaudojimas ne pagal paskirtį ar nustatytą tvarką) atsisakyti baudžiamosios atsakomybės taikymo už kredito ar paskolos panaudojimą ne pagal paskirtį ar nustatytą tvarką ( nesant BK 206 straipsnio 2 dalyje nurodytų pavojingų padarinių ), kaip akivaizdžiai su ultima ratio principu nederančios baudžiamosios teisės neproporcingos intervencijos į civilinius teisinius santykius.
Atsižvelgiant į Lietuvos įsipareigojimus Europos Sąjungos finansinių interesų apsaugos aspektu (pavyzdžiui, atsižvelgiant į Direktyvos (ES) 2017/1371 dėl kovos su Sąjungos finansiniams interesams kenkiančiu sukčiavimu baudžiamosios teisės priemonėmis nuostatas), taip pat nacionalinės kilmės lėšų panaudojimo reguliavimo ir tinkamos apsaugos būtinybę, BK 206 straipsnio 1 dalyje paliktina baudžiamoji atsakomyb ė tik už tikslinės paramos, subsidijos ar dotacijos lėšų panaudojimą ne pagal paskirtį ar nustatytą tvarką.
kad p rioritetine teisinės atsakomybės už aplinkos apsaugos teisės aktų pažeidimus rūšimi visgi turėtų būti laikytina administracinė atsakomybė , o tik išimtiniais atvejais , kai aplinkos apsaugos teisės aktų reikalavimų pažeidimai y ra tikrai rimti ir sukelia išties didelę žalą aplinkai , asmenims, visuomenei ar valstybei, už jų padarymą būtų galima baudžiamoji atsakomybė.
Atsižvelgiant į tai, siūloma dekriminalizuoti BK 272 straipsnio 4 dalyje nurodytą baudžiamąjį nusižengimą (Neteisėtas elektros ar ultragarso žvejybos prietaisų gaminimas, disponavimas bei realizavimas) ir laikyti jį administraciniu nusižengimu, numatant už jo padarymą administracinę atsakomybę ANK 291 ir 293 straipsniuose, kartu, atsižvelgiant į tai, kad BK 272 straipsnio 4 dalies atvejai buvo perkelti į ANK taip ženkliai padidinant ANK 291 straipsnio 6 dalies bei
pavojingumą, ANK projektu siūlomais ANK 291 ir 293 straipsnių pakeitimais siūloma ženkliai (t. y. bent kelis kartus) padidinti ANK 291 straipsnio 6 dalies bei 293 straipsnio 3 ir 4 dalių sankcijose nurodytų baudų dydžius, preliminariai atsižvelgiant ir orientuojantis į panašaus pobūdžio ANK nusižengimuose numatytų baudų dydžius (pavyzdžiui, ANK 290 straipsnio 5, 7 dalis ir pan.).
Kartu, BK projekto 31 straipsnyje nurodytais BK 270 straipsnio 2 dalies pakeitimais siūloma atsisakyti nelogiškos ir pridėtinės vertės baudžiamajai atsakomybei atsirasti neturinčios BK 270 straipsnio 2 dalies dispozicijos dalies [19] , susijusios su sistemingais aplinkos apsaugos, gamtos išteklių naudojimo ar pan. taisyklių pažeidimais, kurie sukelia toje pačioje dalyje nurodytus padarinius.
Pažymėtina, kad jau vienkartinis aukščiau minėtų taisyklių pažeidimas, jeigu pastarasis sukėlė BK 270 straipsnio 2 dalies dispozicijoje nurodytus padarinius, užtrauktų kaltininkui analogišką baudžiamąją atsakomybę pagal BK 270 straipsnio 2 dalį, todėl sistemingas (t. y. mažiausiai 3 pažeidimai) tokių pačių pažeidimų (sukėlusių analogiškus padarinius, kaip ir vienkartinis pažeidimas) kriminalizavimas toje pačioje straipsnio dalyje yra nelogiškas ir laikytinas pertekliniu .
projekto 33 straipsniu siūloma dekriminalizuoti BK 281 straipsnio 1 dalyje nurodytą nusikalstamą veiką (Kelių transporto eismo saugumo ar transporto priemonių eksploatavimo taisyklių pažeidimas (vairuotojui nesant apsvaigusiam nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų), dėl kurios buvo nesunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata), perkeliant pastarąją į ANK 423 straipsnį (Nežymų sveikatos sutrikdymą ir turto sugadinimą nulėmęs Kelių eismo taisyklių pažeidimas), greta analogiškų pažeidimų, sukėlusių nežymų žmogaus sveikatos sutrikdymą, kartu numatant proporcingus ir atgrasančius baudų dydžius, taikytinus už šių pažeidimų padarymą, preliminariai atsižvelgiant ir orientuojantis į panašaus pobūdžio ANK nusižengimuose numatytus baudų dydžius (pavyzdžiui, ANK 426 straipsnio 2 dalis ir pan.). Aptariamuoju aspektu papildomai pažymėtina, kad, vadovaujantis Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2003 metų gegužės 23 dienos įsakymu Nr.
V-298/158/A1-86 ,,Dėl Sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisyklių patvirtinimo“ patvirtintų Sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisyklių (toliau – taisyklės) 7.1 ir 7.2 papunkčiais, atotrūkis nuo nežymaus iki nesunkaus sveikatos sutrikdymo , pagal šiuo metu reglamentuotus požymius, nėra itin didelis. Tuo tarpu, nežymų žmogaus sveikatos sutrikdymą (kai vairuotojas nėra apsvaigęs) sukėlęs Kelių eismo taisyklių pažeidimas užtraukia administracinę atsakomybę, o nesunkų žmogaus sveikatos sutrikdymą (kai vairuotojas nėra apsvaigęs) sukėlęs Kelių eismo taisyklių pažeidimas užtraukia jau baudžiamąją atsakomybę , nors abiejų pažeidimų esmė ir pobūdis iš esmės yra identiški , o šių veikų pavojingumas savaime nedaug kuo skiriasi , t. y. iš esmės nežymiai skiriasi tik neatsargia kaltės forma sukeltos pasekmės, kurios didžiąją dalimi iš esmės gali nepriklausyti nuo kaltininko atliktų veiksmų ar valios (pavyzdžiui, nukentėjusysis abiem atvejais (ANK ir BK taikymo atvejais), esant analogiškam pažeidimui (vienodai viršytas greitis, pažeistos tos pačios kelių eismo saugumo taisyklės ar pan.), gali tiesiog nesėkmingai nukristi ir susižalojimo lygis iš nežymaus dėl šios priežasties keistųsi į nesunkų, kas savaime nulemtų jau nebe administracinės, o baudžiamosios atsakomybės taikymą kaltininkui. Kartu pažymėtina ir tai, kad tiek ANK, tiek BK taikymo atvejais toks pažeidimas padaromas tik neatsargia kaltės forma , kartu pažeidimas nėra susijęs ir su kaltininko apsvaigimu nuo alkoholio ar pan. priemonių. Atsižvelgiant į tai, abejotinas toks ženklus atsakomybės diferencijavimas (kaip ir ultima ratio priemonių taikymas vieno iš šių pažeidimų atvejais), vadovaujantis iš esmės nedaug kuo besiskiriančiais pagrindais.
Kartu, atkreiptinas dėmesys, kad avarijose nukentėję asmenys patiria tiek turtinę (materialiąją), tiek ir neturtinę (moralinę) žalą, ir tokiose situacijose didžiausias šių asmenų tikslas yra kuo greičiau atgauti ir gauti jų patirtos žalos kompensaciją (susiremontuoti transporto priemonę, sumokėti patirtas išlaidas už gydymąsi ir pan.), o pradėjus ikiteisminį tyrimą, šis tikslas ne visada gali būti pasiektas operatyviai dėl atliekamų procesinių veiksmų trukmės. Pažymėtina, kad, nagrinėjant BK 281 straipsnio 1 dalies atvejus administracine tvarka, tokios žalos nukentėjusiajam atlyginimo klausimas būtų sprendžiamas ženkliai veiksmingiau ir operatyviau .
projekto 35 straipsniu siūloma dekriminalizuoti BK 298 straipsnyje (Neteisėtas žemėnaudos riboženklio pakeitimas) nurodytą baudžiamąjį nusižengimą ir laikyti jį administraciniu nusižengimu, įtvirtinant pastarąjį ANK 1131 straipsnyje (ANK projekto 4 straipsniu siūlomi pakeitimai) bei numatant proporcingus baudų dydžius, taikytinus už šio pažeidimo padarymą, preliminariai įvertinus sankcijas už kitų panašaus pobūdžio administracinių nusižengimų padarymą numatytus baudų dydžius (pavyzdžiui, ANK 112, 113 straipsnis ir pan.) . 5. Siekiant tinkama apimtimi suderinti baudžiamojo įstatymo normas su baudžiamosios teisės, kaip kraštutinės priemonės, principo ( ultima ratio) reikalavimais, BK projektu mažinamas nepagrįstai griežtas tam tikrų nusikaltimų baudžiamumas : 5.1.
Atsižvelgiant į tai, kad baudžiamosios teisės doktrinoje prieinama išvados, kad atviras pagrobimas nedaro akivaizdžios įtakos vagystės pavojingumo laipsnio pakitimui [20] , o juolab atviroji vagystė, kaip šiuo metu nustatyta galiojančio BK 178 straipsnio
negali būti prilyginta (ir kartu vienodai griežtai baudžiama) didelės vertės svetimo turto vagystei arba strateginę ar svarbią reikšmę nacionaliniam saugumui turinčių juridinių asmenų infrastruktūrą sudarančio turto pagrobimui, BK projekto 3 straipsniu siūloma sušvelninti atvirosios vagystės ir kišenvagystės (pastarajai pritaikytina analogiška kritika kaip ir atvirajai vagystei) neproporcingai griežtą baudžiamumą . Kartu, vadovaujantis suinteresuotų institucijų siūlymais, mažinamas ir automobilio vagystės nepagrįstai griežtas baudžiamumas , kadangi bet kokios vertės (itin mažos) ir būklės (prastos) automobilio vagystė, atsižvelgiant į šių dienų ekonominę padėtį valstybėje, tiesiog negali būti automatiškai prilyginta (ir kartu vienodai griežtai baudžiama) didelės vertės svetimo pagrobimui, todėl tokia veika savo pavojingumu nėra adekvati įtvirtintos griežtos baudžiamosios atsakomybės atžvilgiu. Pažymėtina, kad, vadovaujantis BK projekto siūlymais, didelės vertė automobilio vagystė ir toliau išliktų itin kvalifikuota vagyste (ir būtų baudžiama pagal BK projekto BK 178 straipsnio 3 ar 4 dalis), o visų kitų automobilių (pavyzdžiui, mažos vertės ir pan.) vagystė būtų baudžiama kiek švelniau (tačiau kartu griežčiau, negu „paprasta“ vagystė), t. y. pagal BK projekto BK 178 straipsnio 2 dalį. 5.2.
5.2. Atsižvelgiant į akivaizdžiai nepagrįstai griežtą galiojančio BK 183 straipsnio 2 dalies (kvalifikuotas turto pasisavinimas) sankciją (laisvės atėmimo bausmė net iki 10 metų), BK projektu, atsižvelgiant į BK XXVIII skyriuje nurodytus maksimalius laisvės atėmimo bausmių dydžius, sistemiškai mažinamas BK 183 straipsnio 2 dalyje įtvirtintos maksimalios laisvės atėmimo bausmės terminas. 5.3. Pabrėžtina, kad BK 199 straipsnio 4 dalyje įtvirtintas itin neproporcingas ir akivaizdžiai per griežtas baudžiamumas . 5.3.1. BK 199 straipsnio 4 dalies sankcijoje nurodyta vienintelė galima laisvės atėmimo bausmė net nuo 3 iki 10 metų (kas BK 199 straipsnio 4 dalyje nurodytus nusikaltimus iš esmės prilygina labai sunkių nusikaltimų kategorijai) už bet kokio kiekio (pavyzdžiui, marihuanos suktinė, kelios psichotropinės tabletės ar pan.) ir bet kokios rūšies narkotinių ar psichotropinių medžiagų (arba narkotinių ar psichotropinių medžiagų pirmtakų (prekursorių)) gabenimą per Lietuvos Respublikos sieną, kartu visiškai neatsižvelgiant į tai, ar narkotinės ar psichotropinės medžiagos buvo gabenamos su tikslu platinti ar asmeniniam vartojimui. Pažymėtina ir tai, kad už tokio pobūdžio nusikaltimus, vadovaujantis BK Bendrosios dalies normomis, nėra galimybių nei atleisti kaltininką nuo baudžiamosios atsakomybės, nei atidėti jam paskirtos bausmės vykdymą. Kartu pažymėtina, kad analogiškų narkotinių ar psichotropinių medžiagų gabenimas Lietuvos Respublikos teritorijoje jau vertinamas visiškai kitaip bei tuo pačiu atsižvelgiant į aukščiau nurodytas aplinkybes (medžiagų kiekius, tikslą bei pan.) bei kvalifikuojamas jau pagal BK XXXVII skyriaus normas , kuriose už tokį neteisėtą disponavimą narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis (arba narkotinių ar psichotropinių medžiagų pirmtakais (prekursoriais)) skiriamų bausmių rūšys ir dydžiai , įskaitant laisvės atėmimo bausmės terminus, nuosekliai ir adekvačiai pasiskirsto priklausomai nuo padaryto nusikaltimo pobūdžio ir pavojingumo ( žr.
BK 259, 260 ir 266 straipsnių sankcijas ). Aptariamuoju aspektu pastebėtina, kad Muitinės kriminalinėje tarnyboje 2018 m. buvo pradėti 342 ikiteisminiai tyrimai dėl narkotinių ir psichotropinių medžiagų kontrabandos (BK 199 str. 4 d.) ir neteisėto jų disponavimo (BK 259 str.), iš jų dauguma (332 ikiteisminiai tyrimai) pradėti dėl pašto siuntomis gabentų medžiagų. Palyginti su ankstesniais laikotarpiais, tokių ikiteisminių tyrimų labai padaugėjo (45 proc. daugiau nei 2017 m. ir tris kartus daugiau nei 2015 m.). Atliekant tokio pobūdžio ikiteisminių tyrimų analizę, galima konstatuoti, kad apie 90 proc. atvejų narkotinės ir psichotropinės medžiagos yra siunčiamos asmeninėms reikmėms – sulaikomi itin maži kiekiai, o siuntų gavėjai dažniausiai yra jauni arba tam tikromis ligomis sergantys asmenys, kurie dėl lengvabūdiškumo, patirties stokos ir kitų priežasčių ne visiškai suvokia savo elgesio pasekmes. Atitinkamai, didėjant tarptautinei prekybai, vystantis technologijoms, paprastėjant ir greitėjant susisiekimui ir informacijos plitimui, į BK 199 straipsnio 4 dalies taikymo sritį dažnai patenka ir tie asmenys, kurie paštu atsisiunčia vaistų, turinčių psichotropinių ar narkotinių medžiagų, bei asmenys, kurie savo reikmėms siunčiasi sąlyginai mažus narkotinių ar psichotropinių medžiagų kiekius.
Dėl šių priežasčių reziumuotina, kad absoliučios daugumos nusikalstamų veikų , praktikoje patenkančių į BK 199 straipsnio 4 dalies taikymo sritį, pavojingumas nėra didelis ir juolab neatitinka BK 199 straipsnio 4 dalies sankcijos griežtumo . Atitinkamai, atsižvelgiant į BK 199 straipsnio 4 dalies sankcijoje nustatytą itin griežtą laisvės atėmimo bausmę, narkotinių ar psichotropinių medžiagų kontrabanda turėtų būti pripažįstami tik labai pavojingi veiksmai, sukeliantys labai didelį pavojų įstatymų saugomoms vertybėms, darantys didelę žalą visuomenei. Šios nusikalstamos veikos pavojingumas visuomenėje suvokiamas kaip didelių kiekių grynos narkotinės ar psichotropinės medžiagos gabenimas, turint tikslą vėliau ją platinti siekiant savanaudiškų tikslų ar pan., kai tokie veiksmai daro labai didelę žalą valstybei . Įvertinus šios nusikaltimo sudėties konstrukciją ir ypač sankcijos griežtumą ( prilygstantis BK 260 straipsnio sankcijoms) , manytina, kad įstatymų leidėjo valia ir buvo numatyti tokias griežtas bausmes būtent už su dideliais kiekiais narkotinių ar psichotropinių medžiagų gabenimą (kartu turinti tikslą juos platinti) susijusius nusikaltimus.
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, ir turint omeny nurodytus BK 199 straipsnio 4 dalies taikymo ypatumus, teigtina, kad BK 199 straipsnio 4 dalies sankcijoje nurodytos itin griežtos laisvės atėmimo bausmės taikymas už bet kokio kiekio narkotinių ar psichotropinių medžiagų arba narkotinių ar psichotropinių medžiagų pirmtakų (prekursorių) gabenimą per Lietuvos Respublikos sieną (kartu visiškai neatsižvelgiant į tai, ar tokios medžiagos buvo gabenamos su tikslu platinti ar asmeniniam vartojimui) akivaizdžiai pažeidžia proporcingumo ir teisingumo principus. 5.3.2. Analogiška šio rašto
taikytina ir BK 199 straipsnio 4 dalyje nurodytai nusikaltimo sudėčiai, susijusiai su šaunamųjų ginklų, šaudmenų, sprogmenų ar sprogstamųjų medžiagų neteisėtu gabenimu per Lietuvos Respublikos sieną. Pažymėtina, kad, vadovaujantis BK 199 straipsnio 4 dalimi, baudžiamoji atsakomybė taikoma nepriklausomai nuo gabenamų šių daiktų kiekio, galingumo ir kitų itin svarbių savybių ir atitinkamai minėtos dalies sankcijoje nurodyta itin griežta laisvės atėmimo bausmė ( nuo
), kuri gali būti skiriama , pavyzdžiui, vos už vieno šaunamojo ginklo, keleto šovinių, 50 gramų parako ir pan. neteisėtą gabenimą per Lietuvos Respublikos sieną.
Aptariamuoju aspektu pabrėžtina, kad neteisėto disponavimo (įskaitant ir gabenimą Lietuvos Respublikoje) šaunamaisiais ginklais, šaudmenimis, sprogmenimis ar sprogstamosiomis medžiagomis (BK 253 straipsnis) baudžiamosios atsakomybės griežtumas (ir skiriamos bausmės bei jų dydžiai) logiškai diferencijuojama ir tiesiogiai priklauso nuo gabenamų šių daiktų kiekio, galingumo ir pan. kriterijų (ir atitinkamai itin griežta laisvės atėmimo bausmė nuo 4 iki 8 metų numatyta tik už neteisėtą disponavimą, susijusi su reikšmingu šaunamųjų ginklų kiekiu arba su didelės sprogstamosios galios arba dideliu kiekiu šaudmenų, sprogmenų ar sprogstamųjų medžiagų). Kalbant apie radioaktyviųjų, nuodingųjų ar stipriai veikiančių medžiagų neteisėtą gabenimą per Lietuvos Respublikos sieną, BK 199 straipsnio 4 dalyje taip pat įtvirtintas akivaizdžiai neproporcingas ir per griežtas baudžiamumas . Vadovaujantis BK 199 straipsnio 4 dalimi, už šių medžiagų neteisėtą gabenimą per Lietuvos Respublikos sieną numatyta vienintelė itin griežta laisvės atėmimo bausmė nuo 3 iki 10 metų (baudžiamoji atsakomybė už šių medžiagų gabenimą taikoma nepriklausomai nuo gabenamų medžiagų kiekio).
Lyginamoji BK 199 straipsnio 4 dalies sankcijos už radioaktyviųjų, nuodingųjų ar stipriai veikiančių medžiagų neteisėtą gabenimą per Lietuvos Respublikos sieną (numatytas tik laisvės atėmimas nuo 3 iki 10 metų) bei BK 256 straipsnio 1 dalies ir BK 267 straipsnio sankcijų už neteisėtą disponavimą (įskaitant ir gabenimą Lietuvos Respublikoje) radioaktyviosiomis, nuodingomis ar stipriai veikiančiomis medžiagomis (numatytos laisvės atėmimui alternatyvios bausmės, o griežčiausia laisvės atėmimo bausmė siekia 5 metus), leidžia konstatuoti itin reikšmingą šių sankcijų griežtumo nesuderinamumą . Vien tik aplinkybė , kad tokios medžiagos gabenamos per Lietuvos Respublikos sieną (o ne valstybės viduje), ir nesant jokių papildomų tokių medžiagų gabenimo per Lietuvos Respublikos sieną pavojingumą didinančių požymių, yra vienintelis pagrindas itin neproporcingai griežtam tokios veikos baudžiamumui nustatyti. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad BK 199 straipsnio 4 dalies sankcija už radioaktyviųjų, nuodingųjų ar stipriai veikiančių medžiagų neteisėtą gabenimą per Lietuvos Respublikos sieną turėtų būti labiau sistemiškai suderinta su BK 256 ir 267 straipsnių sankcijomis. 5.3.3.
5.3.3. Galiausia paminėtina ir tai, kad, atsižvelgiant į BK 199 straipsnio 4 dalyje nurodytus nusikaltimus, vadovaujantis BK Bendrosios dalies normomis, nėra galimybių nei atleisti kaltininką nuo baudžiamosios atsakomybės, nei atidėti jam paskirtos bausmės vykdymą, Lietuvos teismų praktikoje, siekiant išvengti neadekvačiai griežtos laisvės atėmimo bausmės taikymo, itin dažnai pritaikoma BK 54 straipsnio 3 dalies nuostata , kas savo ruožtu iš esmės iškraipo pastarosios nuostatos esmę ir tikrąją paskirtį, kadangi tokio pobūdžio nuostata turėtų būti taikoma tik išskirtinais atvejais, o ne virsti bendrąja taisykle (kaip ir nutiko BK 199 straipsnio 4 dalies atveju). 5.3.4. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, BK projektu BK 199 straipsnyje siūlomas nuoseklus ir proporcingas baudžiamosios atsakomybės už neteisėtą šaunamųjų ginklų, šaudmenų, sprogmenų, sprogstamųjų, narkotinių ar psichotropinių medžiagų arba narkotinių ar psichotropinių medžiagų pirmtakų (prekursorių) gabenimą per Lietuvos Respublikos sieną diferencijavimas , atsižvelgiant į BK Specialiosios dalies normose (BK 253, 259, 260 ir 266 straipsniai) nurodytus šių daiktų ir
(ar) medžiagų kiekius (kadangi tokie kiekiai yra aiškiai nurodyti kitose BK Specialiosios dalies normose ir (ar) kituose specialiuosiuose teisės aktuose).
Kartu preliminariai atsižvelgiant į BK Specialiosios dalies 253, 259, 260 ir
dalyje siūloma griežtinti šios naujos dalies (kuri BK projekte numato baudžiamąją atsakomybę jau tik už didelius ar labai didelius šaunamųjų ginklų, šaudmenų, sprogmenų, sprogstamųjų, narkotinių ar psichotropinių medžiagų arba narkotinių ar psichotropinių medžiagų pirmtakų (prekursorių) neteisėtą gabenimą per Lietuvos Respublikos sieną) sankciją, kurios tiek žemutinė (3 metų) tiek viršutinė (10 metų) ribos tampa jau per švelnios , lyginant, pavyzdžiui, su BK 260 straipsnio 3 dalies [21] (numatančios atsakomybę už neteisėtą disponavimą labai dideliu narkotinių ar psichotropinių medžiagų kiekiu) sankcija, todėl, siekiant išvengti „dirbtinio“ tos pačios veikos kvalifikavimo pagal sutaptis su kitais BK griežtesniais straipsniais („ieškant griežtesnės sankcijos“), siūlomas naujas BK projekto BK 199 straipsnio 4 dalies sankcijos dydis (nuo 5 iki 15 metų). Be to, aptariamuoju aspektu pažymėtina ir tai, kad BK 199 straipsnio 2, 3 ir 4 dalys formuojamos, atsižvelgiant į BK Specialiojoje dalyje jau nurodytus nedidelius, „normalius“, didelius ar labai didelius tam tikrų daiktų ar medžiagų kiekius.
Atsižvelgiant į tai, BK projektu BK 199 straipsnyje atsakomybė pagal daiktų kiekius diferencijuojama tik, kiek tas liečia šaunamųjų ginklų, šaudmenų, sprogmenų, sprogstamųjų, narkotinių ar psichotropinių medžiagų arba narkotinių ar psichotropinių medžiagų pirmtakų (prekursorių) neteisėtą gabenimą, kadangi tik šių daiktų ir (ar) medžiagų atitinkami kiekiai yra jau numatyti (bei praktikoje nustatomi bei pripažįstami) BK 253, 259, 260, 266 straipsniuose ir (ar) kituose specialiuose teisės aktuose (pvz., nurodyti BK 269 straipsnyje). Atitinkamai, šie nusikaltimų sudėčių požymiai nėra vertinamieji ir jų turinys (daiktų/medžiagų kiekis) lengvai ir aiškiai nustatomas. Atitinkamai, BK 199 straipsnyje nėra galimybės atsakomybės diferencijuoti ir numatyti skirtingą atsakomybę už, pavyzdžiui., nedidelio, didelio ar labai didelio kiekio radioaktyviųjų, nuodingųjų ar stipriai veikiančių medžiagų, strateginių prekių ir pan., taip pat ir už nedidelio kiekio narkotinių ar psichotropinių medžiagų pirmtakų (prekursorių) neteisėtą gabenimą, kadangi tokie kiekiai tiesiog nėra numatyti BK Specialioje dalyje (BK 256, 266 ir 267 straipsniuose) ar kituose specialiuose teisės aktuose bei praktikoje tiesiog nėra nustatinėjami (analogiška situacija ir dėl dopingo medžiagų , kurios nei galiojančioje BK 199 straipsnio 2 dalyje, nei galiojančiame BK 2761 straipsnyje nėra grupuojamos pagal šių medžiagų kiekius).
Todėl BK 199 straipsnyje diferencijavus baudžiamąją atsakomybę pagal nurodytų medžiagų kiekius, kurie praktikoje nėra nustatomi ir (ar) pripažįstami bei kartu apskritai nėra nurodyti BK Specialiojoje dalyje, būtų sukurta daugybė neapibrėžtų vertinamųjų požymių, kas neigiamai paveiktų BK naujojo 199 straipsnio nuostatų taikymą bei keltų dideles problemas dėl šių požymių interpretavimo ir jų turinio nustatymo. Kartu pažymėtina ir tai, kad BK 199 straipsnio naujoji 3 dalis (kurioje BK projekte ir numatyta baudžiamoji atsakomybė už radioaktyviųjų, nuodingųjų ar stipriai veikiančių medžiagų arba strateginių prekių neteisėtą gabenimą) jau numato tinkamas galimybes teismui individualizuoti bausmę ir radioaktyviųjų, nuodingųjų ar stipriai veikiančių medžiagų, strateginių prekių ar pan. (kurių neįmanoma suskirstyti pagal kiekius) atžvilgiu, kadangi teismas, kiekvienu atveju (taip pat ir priklausomai nuo gabenamo šių medžiagų kiekio ) galėtų paskirti švelnesnę laisvės atėmimo bausmę (kuri BK projekte numatyta nuo 3 mėn. iki 8 metų) arba netgi baudą (pvz., jeigu buvo gabenamas nedidelis minėtų medžiagų kiekis).
Tokios galimybės nesuteikia galiojanti BK 199 straipsnio 4 dalies (kurioje šiuo metu numatyta baudžiamoji atsakomybė už radioaktyviųjų, nuodingųjų ar stipriai veikiančių medžiagų arba strateginių prekių neteisėtą gabenimą) visais be išimties atvejais numatydama tik itin griežtą nuo 3 iki 10 metų laisvės atėmimo bausmę. 6. Siekiant tinkama apimtimi suderinti baudžiamojo įstatymo normas su baudžiamosios teisės, kaip kraštutinės priemonės, principo ( ultima ratio) reikalavimais, BK projektu taip pat siūlomos šios baudžiamojo įstatymo subalansavimo priemonės : 6.1.
Atsižvelgiant į galiojančių BK 208 ir 209 straipsnių dispozicijose nurodytus požymius bei į netinkamai besiformuojančią Lietuvos teismų praktiką [22] , vadovaujantis kuria, analizuojant BK 208 ir 209 straipsnių dispozicijas
„<....> lingvistiniu teisės aiškinimo metodu matyti, jog joje nurodyta,
kad žala turi būti padaryta „kreditoriams“, tai yra žodis nurodomas daugiskaitos forma. <...>“ ir tai atitinkamai „<...> reiškia, kad žala turi būti padaroma mažiausiai dviem kreditoriams <...>“, BK projektu siūloma tikslinti šiuo aspektu netinkamai suformuluotas BK 208 ir 209 straipsnių dispozicijas, nurodant, kad minėtuose straipsniuose nurodyta didelė turtinė žala gali būti padaroma ir vienam iš kreditorių , svarbu, kad jos dydis atitiktų BK 212 straipsnio 1 dalyje nurodytą žalos išraišką. 6.2. BK projekto 1 straipsniu siūloma šalinti BK 156 straipsnio dispozicijos vidinio suderinamumo trūkumus bei šio straipsnio taikymo srities problemas, aiškiai ir nuosekliai reglamentuojant baudžiamosios atsakomybės taikymą už vaikų (asmenų iki 18 metų) pagrobimą, kartu išvengiant nepagrįstų situacijų, kai mažamečio (asmenų iki 14 metų) pagrobimas būtų vertinamas kaip vaiko pagrobimas pagal BK 156 straipsnį, tačiau, pavyzdžiui, 15 metų vaiko grobimas jau būtų kvalifikuojamas tiesiog kaip neteisėtas laisvės suvaržymas pagal BK 146 straipsnio nuostatas. 6.3.
pažymima
, kad informacijos rinkimo neteisėtumas baudžiamąja prasme sietinas su bet kokio pobūdžio informacijos apie asmenį rinkimu, bet kokiais jos rinkimo būdais, nevertinant konkrečiai renkamos informacijos pobūdžio, rinkimo tikslo, trukmės, surinktos informacijos kiekio <...>“. Kartu aptariamuoju aspektu pabrėžiama, kad „<...> baudžiamoji teisė yra ultima ratio (kraštutinė) priemonė, todėl tokia atsakomybė vertinant
167 straipsnio 1 dalyje numatytą veiką turėtų būti taikoma už pačius sunkiausius asmens privataus gyvenimo pažeidimus. Šios rūšies atsakomybei esant ne vienintelei poveikio priemonei teisės pažeidėjui galimų pritaikyti teisinės atsakomybės formų sistemoje, svarbu nustatyti, ar konkreti kaltininko veika išties pasiekusi tokį pavojingumo laipsnį, kad, vertinant šią veiką pagal protingumo, proporcingumo, teisingumo ir kitų bendrųjų teisės principų nuostatas, būtų pagrįstas baudžiamosios teisės priemonių taikymas <...>.“ Atsižvelgiant į tai, BK projekto 2 straipsniu siūloma sustiprinti BK 167 straipsnio dispozicijos požymius , siekiant labiau pagrįsti baudžiamosios atsakomybės taikymą už neteisėtą informacijos apie privatų asmens gyvenimą rinkimą ultima ratio principo kontekste. Atitinkamai, ANK 1 straipsnyje siūloma
831 straipsnyje numatyti atsakomybę dėl informacijos apie privatų asmens gyvenimą rinkimą, neturint sistemiškumo požymio, kartu numatant proporcingus baudų dydžius, taikytinus už tokio pažeidimo padarymą, preliminariai įvertinus sankcijas už kitų panašaus pobūdžio administracinių nusižengimų padarymą numatytus baudų dydžius (pavyzdžiui, ANK 83 straipsnis ir pan.). 6.4. Galiojančio BK 255 straipsnio redakcija numato baudžiamąją atsakomybę už šaunamojo ginklo, šaudmenų, sprogmenų ar sprogstamųjų medžiagų laikymo taisyklių pažeidimus, kurie sudaro sąlygas kitam asmeniui neteisėtai jais pasinaudoti.
Tačiau teismų praktikoje pastebima, kad teismai apkaltinamuosius nuosprendžius pagal BK 255 straipsnį priima ne tik tais atvejais , kai buvo pažeistos ginklų, šaudmenų laikymo taisyklės ir dėl to buvo sudarytos sąlygos kitam asmeniui neteisėtai jais pasinaudoti, bet taip pat ir pažeidus ginklo nešiojimo taisykles [24] arba dėl ginklo praradimo jį gabenant [25] . Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad pagal BK 255 straipsnį turėtų būti pradedamas ikiteisminis tyrimas ir tais atvejais, kai asmuo, pavyzdžiui, būdamas namuose ginklą laiko ne seife (namuose tuo metu yra sutuoktinė ir (ar vaikai), tačiau nėra skaudžių padarinių). Paminėtais atvejais, praktikoje kartu kyla klausimas dėl BK 255 straipsnio ar ANK 229 straipsnio (Ginklų, šaudmenų saugojimo, laikymo, nešiojimo ar gabenimo tvarkos pažeidimas) nuostatų taikymo ir atitinkamai baudžiamosios ir administracinės atsakomybių atribojimo.
Paminėtina, kad, vadovaujantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinimais, BK 255 straipsnyje nustatyto baudžiamojo nusižengimo objektyvieji požymiai pasireiškia „<...> šaunamojo ginklo, šaudmenų laikymo taisyklių pažeidimu (dažniausiai – neveikimu); kito asmens neteisėtu pasinaudojimu šiais objektais ar realios galimybės pasinaudoti jais įsigijimu; priežastiniu ryšiu tarp laikymo taisyklių pažeidimo ir kito asmens šių objektų panaudojimo ar realios galimybės juos panaudoti <....>“, tai pat, „<...> kad veikos padarymo vieta gali būti ne tik vieša, kurioje įprasta lankytis žmonėms, bet ir fizinio asmens gyvenamoji patalpa, jai priklausanti privati teritorija ir kitos privačios įstaigos <...>“ [26] , o esminis atribojimo kriterijus tarp BK ir ANK padarinių yra „<...> realių sąlygų neteisėtai pasinaudoti šaunamuoju ginklu kitam asmeniui sudarymo nustatymas <...>“ [27] . Aptariamu aspektu kartu pažymėtina, kad teismų praktikoje nėra papildomų konkretesnių išaiškinimų , kas būtų laikytina „realiomis sąlygomis pasinaudoti ginklu“, dėl to kyla neaiškumų ir dviprasmiškų BK 255 straipsnio nuostatos interpretavimų. Atsižvelgdami į tai, kas išdėstyta, BK projekto 30 straipsniu siūloma patikslinti BK 255 straipsnio 1 dalies dispozicijos požymius , kartu siekiant šią baudžiamojo įstatymo normą labiau suderinti su baudžiamosios teisės, kaip kraštutinės priemonės, principo ( ultima ratio) reikalavimais. 6.5. BK projekto 34 straipsniu (Sąvokų išaiškinimas) BK 281 straipsnyje nurodyti sąvokų išaiškinimai, vadovaujantis BK Specialiosios dalies konstravimo praktika, apibrėžiami BK Specialiosios dalies atskirame straipsnyje (BK2821 straipsnis) .
Kartu BK 2821 straipsnio 3 dalyje nurodyta transporto priemonės sąvoka tikslinama, atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 2 straipsnio 35 dalies nuostatas. 7. Atsižvelgiant į BK projektu siūlomus baudžiamojo įstatymo pakeitimus, BPK ir KŽĮ projektais siūlomi techninio pobūdžio KŽĮ 8 straipsnio bei BPK 122, 167 ir 225 straipsnių pakeitimai. Be to, atsižvelgiant į suinteresuotų institucijų pasiūlymus, KŽĮ 8 straipsnis papildytas nuorodomis į BK 199 ir 207 straipsnių 2 dalis. Atskirai paiminėtina, kad KŽĮ 8 straipsnis papildomas nuoroda į BK 207 straipsnio 2 dalį, kadangi priėmus 2019-07-16 įstatymą Nr. XIII-2334, kuriuo BK 207 straipsnis buvo tinkamai suderintas su Direktyvos (ES) 2017/1371 dėl kovos su Sąjungos finansiniams interesams kenkiančiu sukčiavimu baudžiamosios teisės priemonėmis nuostatomis ir tapo vienu pagrindinių (kartu su BK 182 straipsniu) straipsnių kovoje su Sąjungos finansiniams interesams kenkiančiu sukčiavimu, dėl šių priežasčių (kaip ir BK 182 str. atveju) iškilo būtinybė suteikti teisinį pagrindą taikyti kriminalinę žvalgybą ir šios baudžiamojo įstatymo normos atžvilgiu, siekiant veiksmingos kovos sukčiavimo (įskaitant kreditinį, karuselinį, Sąjungos biudžetui kenkiantį ir pan.) srityje. Priešingai, išliktų nelogiškas, nevienodas požiūris į labai panašaus pobūdžio nusikaltimus, t. y. už BK 182 straipsnyje nurodytą veiką būtų galima taikyti kriminalinės žvalgybos priemones, o už BK 207 straipsnyje – nebūtų galima, nors abu šie straipsniai lygiagrečiai veiksmingai taikomi kovoje su minėtais sukčiavimais. Kartu KŽĮ projektu siūloma KŽĮ 8 straipsnį papildomai papildyti ir nuoroda į BK 246 straipsnio 2 dalį.
Tą siūloma padaryti dėl analogiškų priežasčių, dėl kurių KŽĮ straipsnis buvo papildytas nuorodomis į BK 182 – 184 straipsnių 2 dalis, t. y. KŽĮ atitinkamai papildomas BK projekto sukurtais naujais (kurie galiojančioje BK redakcijoje apskritai neegzistuoja) apysunkiais nusikaltimais (analogiški sunkūs nusikaltimai jau dabar automatiškai patenka į KŽĮ 8 straipsnio taikymo sritį). Įstatymo leidėjo požiūrį (t. y. kad šios srities turtiniai apysunkiai nusikaltimai turi patekti į KŽĮ 8 straipsnį) patvirtina ir tai, kad jau galiojančioje KŽĮ 8 straipsnio redakcijoje yra įtvirtintas šiuo metu vienintelis tokio pobūdžio apysunkis nusikaltimas
BK projektas nėra orientuotas ir (ar) iš esmės tiesiogiai susijęs su BK Specialiosios dalies straipsnių sankcijose nurodytų bausmių ir jų dydžių koregavimu ir (ar) subalansavimu, kadangi baudžiamojo įstatymo normų sankcijose nurodytų bausmių ir jų dydžių peržiūra, siekiant sistemiškai spręsti baudžiamojo įstatymo normų sankcijų tarpusavio nesuderinamumo, perteklinio griežtumo, alternatyvių bausmių trūkumo ar kitus jų sisteminius trūkumus, Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos požiūriu, yra kitos labai plataus masto diskusijos ir atskiros didelės apimties ir sudėtingumo baudžiamojo įstatymo normų sisteminės peržiūros objektas. 9.
projektų siūlomas teisinio reguliavimo pakeitimo priemones, laukiama šių pagrindinių teigiamų rezultatų : · Baudžiamasis įstatymas būtų pirmiausia orientuotas į pavojingiausių veikų kriminalizavimą, kartu būtų užtikrintas būtent pavojingiausių nusikaltimų griežtas baudžiamumas, o už mažiau pavojingus atvejus numatyti adekvatūs bei proporcingi baudžiamosios atsakomybės atsiradimo pagrindai (arba kitos teisinės atsakomybės formos). Atitinkamai toks teisinis reguliavimas labiau atitiktų baudžiamosios teisės, kaip kraštutinės ( ultima ratio) priemonės paskirtį ir esmę; · Nusikaltimų sudėtyse įtvirtinti MGL dydžiai labiau atitiktų šių dienų valstybės ekonominę padėtį (kuri smarkiai pasikeitė nuo BK įsigaliojimo momento), tinkamai atspindėtų nusikaltimų veikų (ypač sunkesnių nusikaltimų) esmę ir pavojingumo pobūdį, taip pat labiau pagrįstų (ir dažnu atveju griežtų) bausmių, numatytų už jų padarymą, taikymo poreikį ir tikslingumą bei ženkliai prisidėtų prie valstybės proporcingos baudžiamosios politikos formavimo; · Teisėsaugos ir teisminės institucijos orientuotų pagrindinius išteklius į pačių pavojingiausių ir didžiausią žalą valstybei bei visuomenei darančių nusikaltimų išaiškinimą ir nagrinėjimą (atitinkamai sumažės šių institucijų darbo krūvis, susijęs su mažiau pavojingais atvejais); · Sumažėtų valstybei brangiai kainuojančių ir ilgai trunkančių baudžiamųjų procesų skaičius , kadangi mažiau pavojingos bylos galėtų būtų nagrinėjamos operatyviau administracine tvarka arba didesne apimtimi būtų nagrinėjamos pagreitinta tvarka; · Įstatymų projektai sudaro galimybes sumažinti nuteistųjų skaičių pataisos įstaigose, sutaupyti valstybės lėšų , skiriamų nuteistųjų pataisos įstaigose išlaikymui, o BK pataisos turėtų užtikrinti, kad laisvės atėmimo bausmė būtų skiriama rečiau ir (ar) jos trukmė sutrumpėtų .
Atitinkamai toks teisinis reguliavimas labiau atitiktų baudžiamosios teisės, kaip kraštutinės ( ultima ratio) priemonės paskirtį ir esmę; · Nusikaltimų sudėtyse įtvirtinti MGL dydžiai labiau atitiktų šių dienų valstybės ekonominę padėtį (kuri smarkiai pasikeitė nuo BK įsigaliojimo momento), tinkamai atspindėtų nusikaltimų veikų (ypač sunkesnių nusikaltimų) esmę ir pavojingumo pobūdį, taip pat labiau pagrįstų (ir dažnu atveju griežtų) bausmių, numatytų už jų padarymą, taikymo poreikį ir tikslingumą bei ženkliai prisidėtų prie valstybės proporcingos baudžiamosios politikos formavimo; · Teisėsaugos ir teisminės institucijos orientuotų pagrindinius išteklius į pačių pavojingiausių ir didžiausią žalą valstybei bei visuomenei darančių nusikaltimų išaiškinimą ir nagrinėjimą (atitinkamai sumažės šių institucijų darbo krūvis, susijęs su mažiau pavojingais atvejais); · Sumažėtų valstybei brangiai kainuojančių ir ilgai trunkančių baudžiamųjų procesų skaičius , kadangi mažiau pavojingos bylos galėtų būtų nagrinėjamos operatyviau administracine tvarka arba didesne apimtimi būtų nagrinėjamos pagreitinta tvarka; · Įstatymų projektai sudaro galimybes sumažinti nuteistųjų skaičių pataisos įstaigose, sutaupyti valstybės lėšų , skiriamų nuteistųjų pataisos įstaigose išlaikymui, o BK pataisos turėtų užtikrinti, kad laisvės atėmimo bausmė būtų skiriama rečiau ir (ar) jos trukmė sutrumpėtų . Atkreiptinas dėmesys, kad šiuo aspektu įstatymų projektai atitinka Septynioliktosios Lietuvos Respublikos Vyriausybės veiklos programoje, kuriai pritarta Lietuvos Respublikos Seimo 2016 m. gruodžio 13 d. nutarimu Nr. XIII-82, įtvirtintą uždavinį
teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai (jeigu rengiant įstatymo projektą toks vertinimas turi būti atliktas ir jo rezultatai nepateikiami atskiru dokumentu), galimos neigiamos priimtų įstatymų pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta Numatoma, kad Įstatymų projektai neturės neigiamų pasekmių. 6. Kokią įtaką priimti įstatymai turės kriminogeninei situacijai, korupcijai Įstatymų projektų priėmimas turės teigiamos įtakos kriminogeninei situacijai ir neturės įtakos korupcijai. 7. Kaip įstatymų įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai Įstatymų projektų priėmimas įtakos verslo sąlygoms ir jo plėtrai neturės. 8. Įstatymų inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios Priėmus Įstatymų projektus, kitų teisės aktų priimti, keisti ar pripažinti negaliojančiais nereikės. 9. Ar įstatymų projektai parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, o įstatymų projektų sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka Įstatymų projektai parengti laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų. Įstatymų projektuose naujų sąvokų nėra. 10. Ar įstatymų projektais atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus Įstatymų projektai atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatoms ir yra suderinti su Europos Sąjungos teisės aktais. 11. Jeigu įstatymams įgyvendinti reikia įgyvendinamųjų teisės aktų, – kas ir kada juos turėtų priimti Įstatymų projektams įgyvendinti nereikės įgyvendinamųjų teisės aktų. 12.
biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymams įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti (pateikiami prognozuojami rodikliai einamaisiais ir artimiausiais 3 biudžetiniais metais) Įstatymų projektams įgyvendinti papildomų valstybės biudžeto lėšų nereikės. Prognozuojamas galimas biudžeto lėšų sutaupymas, tačiau dėl pakeitimų kompleksiškumo ir sudėtingumo konkrečiais dydžiais įvertinti to mastą nėra įmanoma. 13. Įstatymų projektų rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados Pabrėžtina, kad Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija 2019 m. sausio 24 d. raštu Nr. (1.39)7R-452 kreipėsi į suinteresuotas valstybės institucijas, įskaitant teismų, prokuratūros ir kitas teisėsaugos institucijas bei mokslo įstaigas, kurios iš esmės pritarė šio rašto 3 punkte išdėstytiems BK Specialiosios dalies sisteminiams trūkumams, pažymėdamos valstybės baudžiamosios politikos (kaip ultima ratio priemonės) sisteminio harmonizavimo ir subalansavimo poreikį šio rašto 3 punkte nurodytomis kryptimis . Atitinkamai, Įstatymų projektų rengimo metu buvo įvertinti Teisėjų tarybos, Lietuvos Respublikos generalinei prokuratūros, Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, Policijos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos, Finansinių nusikaltimų tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos, Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos, Muitinės departamento prie Finansų ministerijos, Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos, Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamento, Mykolo Romerio universiteto ir Lietuvos teisės instituto pateikti preliminarūs pasiūlymai ir vertinimai dėl valstybės baudžiamosios politikos švelninimo ir subalansavimo galimybių.
Parengti Įstatymų projektai buvo derinti su Teisėjų taryba, Lietuvos Respublikos generaline prokuratūra, Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerija, Policijos departamentu prie Vidaus reikalų ministerijos, Finansinių nusikaltimų tyrimų tarnyba prie Vidaus reikalų ministerijos, Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija, Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerija, Lietuvos Respublikos finansų ministerija, Muitinės departamentu prie Finansų ministerijos, Valstybine mokesčių inspekcija prie Finansų ministerijos, Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamentu ir Lietuvos teisės institutu. Taip pat parengtiems Įstatymų projektams buvo gautos atskiros Vilniaus apygardos teismo, Lietuvos Respublikos kultūros ministerijos, Lietuvos Respublikos valstybinės kultūros paveldo komisijos, Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos, Lietuvos archeologijos draugijos ir Mokslinės archeologijos komisijos išvados. 14. Įstatymų projektų reikšminiai žodžiai Reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiems Įstatymų projektams įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant reikšminius žodžius pagal Europos žodyną Eurovoc : „Baudžiamasis kodeksas“,
„baudžiamoji atsakomybė“, „didelė turtinė žala“, „nusikalstama veika“, „MGL“.
15Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai Nėra.
[1] Konstitucinio Teismo 2003 m. birželio 10 d., 2004 m. gruodžio 29 d., 2006 m. sausio 16 d. nutarimai. [2] Konstitucinio Teismo 1997 m. lapkričio 13 d., 2005 m. lapkričio 10 d. nutarimai. [3] Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. spalio 6 d. ir 2011 m. gegužės 24 d. nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-369/2009 ir Nr. 2K-262/2011. [4] Teisingumo ministerijos turimais duomenimis, šiuo metu Čekijoje svarstomos atitinkamos BK pataisos, kuriomis baudžiamajame įstatyme siūloma dvigubinti visas jame nurodytas turto (dalyko) vertes, padarytos žalos, gautos naudos ir pan. dydžius. [5] Aptariamu aspektu pažymėtina ir tai, kad BK 212 straipsnio 1 dalyje nurodytas dar vienas (skirtingas) didelės turtinės žalos 150 MGL dydis ( mažiausias visame BK su didele turtine žala susijęs dydis ), įnešantis papildomos sumaišties ir neaiškumo , siekiant baudžiamajame įstatyme sistemiškai suvokti didelės turtinės žalos, stambaus masto, didelės vertės turto ir pan. pobūdžio požymių sampratą bei šių požymių dydžių unifikuotą išraišką. [6] Konstitucinio Teismo 2003 m. birželio 10 d., 2004 m. sausio 26 d., 2005 m. lapkričio 3 d., 2008 m. sausio 21 d. nutarimai. [7] Pavyzdžiui, BK 179, 181, 188, 208, 239, 241, 246, 278, 280–281, 285 ir kt. straipsniuose įtvirtinti vertinamieji nusikalstamos veikos sudėties požymiai. [8] Virš 300 MGL dydžio turtinės žalos, turto vertės ar pan. požymis iš esmės visais atvejais reikštų apysunkio nusikaltimo (pvz., BK projekto BK 178 str. 3 d., 182 str. 2 d., 183 str. 2 d., 184 str. 2 d., 206 str. 3 d., 246 str. 2 d., 278 str. 1 d., taip pat galiojančio BK 179 str. 2 d., 187 str.
str. 2 d., 217–218 str., 241 str. 2 d., ir pan.) , arba nesunkaus nusikaltimo (pvz., BK projekto BK 192 str. 2 d., 206 str. 2 d., 208–209 str., 281 str. 1 d., taip pat galiojančio BK 188 str. 1 d., 211 str. ir pan.) inkriminavimą. [9] Virš 750 MGL dydžio turtinės žalos, turto vertės ar pan. požymis iš esmės visais atvejais reikštų sunkaus nusikaltimo (pvz., BK projekto BK 178 str. 4 d., 181 str. 3 d., 182 str. 3 d.,
–200 straipsnių 2 dalys, 220 str. 2 d., 246 str. 3 d., 278 str. 2 d. ir pan.) inkriminavimą. [10] Pavyzdžiui, BK 1891 straipsnyje nurodytas nusikaltimas (su 500 MGL dydžio vertės turto požymiu) lieka apysunkiu nusikaltimu, tuo tarpu BK 180 str. 3 d., 181 str. 2 d., 280 str. 2 d. (su 300 MGL dydžio turtinės žalos požymiu), atsižvelgiant į didelį šių nusikaltimų pavojingumą, išlieka sunkiais nusikaltimais ir pan. [11] Atsižvelgiant į BK projektu siūlomus BK 190 straipsnio pakeitimus, kurie savo ruožtu nuo 250 MGL iki 750 MGL padidina BK 181 str. 4 d., 183 str. 2 d. bei 184 str. 2 d. nurodytą didelės vertės turto dydį, BK projekto pakeitimais, atsižvelgiant į BPK 225 straipsnio 1 dalies nuostatas, šių nusikaltimų kontekste ženkliai
sumažinamas aukštesnės instancijos teismų (apygardų teismų bei Lietuvos apeliacinio teismo) darbo krūvis . [12] Atsižvelgiant į BK projektu siūlomus BK 190 straipsnio pakeitimus, kurie savo ruožtu nuo 3 MGL iki 5 MGL padidina BK XXVIII skyriaus straipsniuose nurodytą nedidelės vertės turto dydį, BK projekto pakeitimais, atsižvelgiant į tai, kad BK XXVIII skyriaus straipsniuose nurodyti baudžiamieji nusižengimai (iki 5 MGL dydžio) dekriminalizuojami, ir perkeliami į ANK ir atitinkamai būtų nagrinėjami administracine tvarka, šių baudžiamųjų nusižengimų kontekste
apimtimi būtų sumažintas ikiteisminio tyrimo įstaigų, prokuratūros (kiek tai susiję su ikiteisminių tyrimų atlikimu) bei apylinkės teismų (kiek tai susiję su baudžiamųjų bylų nagrinėjimu) darbo krūvis . [13] Išskyrus BK 199 – 200 straipsniuose kriminalizuotus nusikaltimus, kurie, nepaisant to, kad BK priskirtini prie ekonominių nusikaltimų, savo pobūdžiu ir esme iš esmės tiesiogiai susiję su privalomų valstybei sumokėtinų mokesčių nuslėpimu ir (ar) išvengimu (kas iš esmės pagrindžia ir BK 212 straipsnio 2 dalies išaiškinimas), dėl ko, manytina, šiuose straipsniuose nurodyti MGL dydžiai turi būti labiau orientuojami į BK XXXII skyriuje (Nusikaltimai ir baudžiamieji nusižengimai finansų sistemai) nurodytus MGL dydžius.
500 MGL apimtimi) sumažinamas aukštesnės instancijos teismų (apygardų teismų bei Lietuvos apeliacinio teismo) darbo krūvis . [12] Atsižvelgiant į BK projektu siūlomus BK 190 straipsnio pakeitimus, kurie savo ruožtu nuo 3 MGL iki 5 MGL padidina BK XXVIII skyriaus straipsniuose nurodytą nedidelės vertės turto dydį, BK projekto pakeitimais, atsižvelgiant į tai, kad BK XXVIII skyriaus straipsniuose nurodyti baudžiamieji nusižengimai (iki 5 MGL dydžio) dekriminalizuojami, ir perkeliami į ANK ir atitinkamai būtų nagrinėjami administracine tvarka, šių baudžiamųjų nusižengimų kontekste 2 MGL apimtimi būtų sumažintas ikiteisminio tyrimo įstaigų, prokuratūros (kiek tai susiję su ikiteisminių tyrimų atlikimu) bei apylinkės teismų (kiek tai susiję su baudžiamųjų bylų nagrinėjimu) darbo krūvis . [13] Išskyrus BK 199 – 200 straipsniuose kriminalizuotus nusikaltimus, kurie, nepaisant to, kad BK priskirtini prie ekonominių nusikaltimų, savo pobūdžiu ir esme iš esmės tiesiogiai susiję su privalomų valstybei sumokėtinų mokesčių nuslėpimu ir (ar) išvengimu (kas iš esmės pagrindžia ir BK 212 straipsnio 2 dalies išaiškinimas), dėl ko, manytina, šiuose straipsniuose nurodyti MGL dydžiai turi būti labiau orientuojami į BK XXXII skyriuje (Nusikaltimai ir baudžiamieji nusižengimai finansų sistemai) nurodytus MGL dydžius. Taip pat aptariamuoju aspektu BK XXXI skyriaus išimtimis laikytini ir BK 202–203 straipsniuose kriminalizuotų nusikaltimų sudėtyse nurodyti MGL dydžiai, kadangi pastarieji jau šiuo metu nustatyti, vadovaujantis BK ir ANK Specialiųjų dalių normų tarpusavio suderinamumu, todėl jų BK projektu keisti nesiūloma (šie dydžiai tik aiškiau apibrėžiami BK projekto siūlomais BK 212 straipsnio 4 dalies pakeitimais ). [14] Atsižvelgiant į BK projektu siūlomus BK 212 straipsnio 1 dalies pakeitimus, kurie savo ruožtu nuo 150 MGL iki 300 MGL padidina BK 205–209 ir 211 straipsniuose nurodytą didelės turtinės žalos dydį, BK projekto pakeitimais, atsižvelgiant į tai, kad minėtuose straipsniuose nurodyti atvejai taptų civilinių santykių reglamentavimo objektu , šiame kontekste būtų ženkliai ( 150 MGL apimtimi) sumažintas ikiteisminio tyrimo įstaigų, prokuratūros (kiek tai susiję su ikiteisminių tyrimų atlikimu) bei apylinkės teismų (kiek tai susiję su baudžiamųjų bylų nagrinėjimu) darbo krūvis . [15] Pastebėtina, kad 150 MGL išvengtų ar nesumokėtų mokesčių dydis BK 219–221 straipsniuose nustatomas atsižvelgiant į BK 199 – 200 straipsniuose, kuriuose nurodyti nusikaltimai (kaip ir BK 219–221 straipsnių nusikaltimai) savo pobūdžiu ir esme tiesiogiai susiję su privalomų valstybei sumokėtinų mokesčių nuslėpimu ir (ar) išvengimu. [16] Atsižvelgiant į BK projektu siūlomus BK 219–221 straipsnių pakeitimus, kurie savo ruožtu nustato naujus baudžiamosios atsakomybės atsiradimo momentus , BK projekto pakeitimais, atsižvelgiant į tai, kad minėtuose straipsniuose nurodyti atvejai dalinai perkeliami į ANK ir atitinkamai būtų nagrinėjami administracine tvarka, šiame kontekste būtų ženkliai (BK 220–221 straipsniuose – 50 MGL apimtimi , BK 219 straipsnyje – 150 MGL apimtimi ) sumažintas ikiteisminio tyrimo įstaigų, prokuratūros (kiek tai susiję su ikiteisminių tyrimų atlikimu) bei apylinkės teismų (kiek tai susiję su baudžiamųjų bylų nagrinėjimu) darbo krūvis . [17] Atsižvelgiant į BK projektu siūlomus BK 199–200 straipsnių pakeitimus, kurie savo ruožtu nuo 250 MGL iki 750 MGL padidina BK 199–200 straipsniuose nurodytą prekių/daiktų didelės vertės dydį, BK projekto pakeitimais, atsižvelgiant į BPK 225 straipsnio 1 dalies nuostatas, šių nusikaltimų kontekste ženkliai (t. y.
Taip pat aptariamuoju aspektu BK XXXI skyriaus išimtimis laikytini ir BK 202–203 straipsniuose kriminalizuotų nusikaltimų sudėtyse nurodyti MGL dydžiai, kadangi pastarieji jau šiuo metu nustatyti, vadovaujantis BK ir ANK Specialiųjų dalių normų tarpusavio suderinamumu, todėl jų BK projektu keisti nesiūloma (šie dydžiai tik aiškiau apibrėžiami BK projekto siūlomais BK 212 straipsnio 4 dalies pakeitimais ). [14] Atsižvelgiant į BK projektu siūlomus BK 212 straipsnio 1 dalies pakeitimus, kurie savo ruožtu nuo 150 MGL iki 300 MGL padidina BK 205–209 ir 211 straipsniuose nurodytą didelės turtinės žalos dydį, BK projekto pakeitimais, atsižvelgiant į tai, kad minėtuose straipsniuose nurodyti atvejai taptų civilinių santykių reglamentavimo objektu , šiame kontekste būtų ženkliai ( 150 MGL apimtimi) sumažintas ikiteisminio tyrimo įstaigų, prokuratūros (kiek tai susiję su ikiteisminių tyrimų atlikimu) bei apylinkės teismų (kiek tai susiję su baudžiamųjų bylų nagrinėjimu) darbo krūvis . [15] Pastebėtina, kad 150 MGL išvengtų ar nesumokėtų mokesčių dydis BK 219–221 straipsniuose nustatomas atsižvelgiant į BK 199 – 200 straipsniuose, kuriuose nurodyti nusikaltimai (kaip ir BK 219–221 straipsnių nusikaltimai) savo pobūdžiu ir esme tiesiogiai susiję su privalomų valstybei sumokėtinų mokesčių nuslėpimu ir (ar) išvengimu. [16] Atsižvelgiant į BK projektu siūlomus BK 219–221 straipsnių pakeitimus, kurie savo ruožtu nustato naujus baudžiamosios atsakomybės atsiradimo momentus , BK projekto pakeitimais, atsižvelgiant į tai, kad minėtuose straipsniuose nurodyti atvejai dalinai perkeliami į ANK ir atitinkamai būtų nagrinėjami administracine tvarka, šiame kontekste būtų ženkliai (BK 220–221 straipsniuose – 50 MGL apimtimi , BK 219 straipsnyje – 150 MGL apimtimi ) sumažintas ikiteisminio tyrimo įstaigų, prokuratūros (kiek tai susiję su ikiteisminių tyrimų atlikimu) bei apylinkės teismų (kiek tai susiję su baudžiamųjų bylų nagrinėjimu) darbo krūvis . [17] Atsižvelgiant į BK projektu siūlomus BK 199–200 straipsnių pakeitimus, kurie savo ruožtu nuo 250 MGL iki 750 MGL padidina BK 199–200 straipsniuose nurodytą prekių/daiktų didelės vertės dydį, BK projekto pakeitimais, atsižvelgiant į BPK 225 straipsnio 1 dalies nuostatas, šių nusikaltimų kontekste ženkliai (t. y. 500 MGL apimtimi ) sumažinamas aukštesnės instancijos teismų (apygardų teismų bei Lietuvos apeliacinio teismo) darbo krūvis . [18] Atsižvelgiant į BK projektu siūlomus pakeitimus, kuriais siūloma dalinai arba visiškai dekriminalizuoti mažiau pavojingas nusikalstamas veikas, šių dekriminalizuotų nusikalstamų veikų apimtimi būtų sumažintas ikiteisminio tyrimo įstaigų, prokuratūros (kiek tai susiję su ikiteisminių tyrimų atlikimu) bei apylinkės teismų (kiek tai susiję su baudžiamųjų bylų nagrinėjimu) darbo krūvis . [19] Pastebėtina, kad šiais BK 270 straipsnio 2 dalies pakeitimais (2011 m. gruodžio 22 d. įstatymas Nr.
XI-1901) buvo nesėkmingai bandoma perkelti 2009 m. spalio 21 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2009/123/EB, iš dalies keičiančios Direktyvos 2005/35/EB dėl taršos iš laivų ir sankcijų už pažeidimus įvedimo 5a straipsnio
nepakankamumą, 2015 m. birželio 11 d. įstatymu Nr. XII-1777 BK buvo papildytas BK 2703 straipsniu (Jūros teršimas iš laivų), kuris pilna apimtimi įgyvendino direktyvos 2009/123/EB reikalavimus. Atsižvelgiant į tai, BK 270 straipsnio 2 dalies pakeitimai tapo nereikalingi net ir Europos Sąjungos instrumentų perkėlimo aspektu. [20] Pavyzdžiui, Abramavičius A., Vosyliūtė A. „Atviroji vagystė ir jos kvalifikavimo ypatumai“. Teisė, 2017. Nr. 105. [21] BK projekto BK 199 straipsnio 4 dalies sankcija tampa švelnesnė ir už galiojančio BK 266 straipsnio 3 dalies sankciją, numatančią baudžiamąją atsakomybę už neteisėtą disponavimą labai dideliu kiekiu narkotinių ar psichotropinių medžiagų pirmtakais (prekursoriais). [22] Pavyzdžiui, Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. birželio 17 d. nuosprendis baudžiamojoje byloje 1A-582-453/2016;
nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-223/2012. [23] Pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gegužės 31 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr.
2K-7-84-489/2018. [24] 2016 m. lapkričio 14 d. Kauno apylinkės teismo nuosprendis baudžiamojoje byloje Nr. 1-2204-993/2016. [25]
apylinkės teismo nuosprendis baudžiamojoje byloje Nr. 1-1213-359/2018. [26] Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. kovo 8 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-109/2011. [27] Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. vasario 7 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-58/2012. [28] Pavyzdžiui, taip BK projektu pakoreguotos BK 183–184, 196–197, 208–209 ir pan. straipsnių sankcijos.
156, 176, 178, 180, 181, 182, 183, 184, 1891 , 190, 192, 195, 196, 197, 199, 1991 , 1992 , 200, 201, 203, 204, 206, 207, 208, 209, 212, 219, 220, 221, 222, 223, 224, 2241 , 246, 248, 253, 255, 256, 267, 2671 ,
STRAIPSNU IR KODEKSO 177, 186 IR 298 STRAIPSNIŲ PRIPAŽINIMO NETEKUSIAIS GALIOS ĮSTATYMO, LIETUVOS RESPUBLIKOS ADMINISTRACINIŲ NUSIŽENGIMŲ KODEKSO 115, 122, 125, 137, 187, 205 IR 589 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO IR KODEKSO PAPILDYMO 1071 , 1131 IR 1871 STRAIPSNIAIS ĮSTATYMO, LIETUVOS RESPUBLIKOS BAUDŽIAMOJO PROCESO KODEKSO 122, 151, 167 IR 225 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO ĮSTATYMO, LIETUVOS RESPUBLIKOS KRIMINALINĖS ŽVALGYBOS ĮSTATYMO NR. XI-2234 8 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMO PROJEKTŲ
1. Įstatymų projektų rengimą paskatinusios priežastys, parengto projekto tikslai ir uždaviniai Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 156, 176, 178, 180, 181, 182, 183, 184, 1891 ,190, 192, 195, 196, 197, 199, 1991 , 1992 , 200, 201, 203, 204, 206, 207, 208, 209, 212, 219, 220, 221,222, 223, 224, 2241 , 246, 248, 253, 255, 256, 267, 2671 , 270, 277 ir 281 straipsnių pakeitimo, Kodekso papildymo 2821 straipsniu ir Kodekso 177, 186 ir 298 straipsnių pripažinimo netekusiais galios įstatymo (toliau – BK projektas), Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 115, 122, 125, 137, 187, 205 ir 589 straipsnių pakeitimo ir Kodekso papildymo 1071
4741 straipsniais įstatymo (toliau – ANK projektas), Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 122, 151, 167 ir 225 straipsnių pakeitimo įstatymo (toliau – BPK projektas) ir Lietuvos Respublikos kriminalinės žvalgybos įstatymo Nr.
XI-2234 (toliau – KŽĮ) 8 straipsnio pakeitimo įstatymo (toliau – KŽĮ projektas) projektai (toliau – Įstatymų projektai) parengti siekiant sistemiškai peržiūrėti Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso Specialiosios dalies normas, įvertinant valstybės baudžiamosios politikos (kaip ultima ratio priemonės) pagrįstumą, proporcingumą ir veiksmingumą, numatant proporcingą baudžiamąją atsakomybę už mažiau pavojingas nusikalstamas veikas (įskaitant atitinkamų mažiau pavojingų nusikalstamų veikų dalinį arba visišką dekriminalizavimą), nustatant pagrįstas baudžiamosios atsakomybės atsiradimo ribas bei subalansuojant ir proporcingai padidinant nusikaltimų sudėčių ekonominiais rodikliais pagrįstų požymių dydžius, kurie šiuo metu neatitinka tikrovės ir realios ekonominės padėties valstybėje ir dėl šios priežasties nėra adekvatūs įtvirtintos griežtos baudžiamosios atsakomybės atžvilgiu.
Be to, Įstatymų projektais siekiama teisėsaugos ir teisminės institucijų pagrindinius išteklius pirmiausia orientuoti į pačių pavojingiausių, sudėtingiausių ir didžiausią žalą valstybei bei visuomenei darančių nusikaltimų išaiškinimą ir nagrinėjimą. Kartu Įstatymų projektais įgyvendinama Aštuonioliktosios Lietuvos Respublikos Vyriausybės programos, patvirtintos Lietuvos Respublikos Seimo 2020 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. XIV-72, 193.6. p. nuostatos (Baudžiamojo kodekso ex post vertinimas) įgyvendinimo priemonę – subalansuoti valstybės baudžiamąją politiką, kad baudžiamoji atsakomybė būtų taikoma kaip ultima ratio priemonė ir kad būtų numatyta proporcinga baudžiamoji atsakomybė už mažiau pavojingas nusikalstamas veikas (8.2.6 punktas)2 .
Įstatymų projektų iniciatoriai (institucija, asmenys ar piliečių įgalioti atstovai) ir rengėjai Įstatymų projektus parengė Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Baudžiamosios justicijos grupės (grupės vadovė Simona Mesonienė, tel. (+370) 60256889, el. p. [email protected] ) vyresnysis patarėjas Jevgenijus Kuzma (tel. (+370) 61851147, el. p. [email protected]
1. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) Specialiojoje dalyje įtvirtintos baudžiamosios teisės normos apibrėžia pagrindinius nusikalstamų veikų sudėčių požymius, kurių sugretinimas su konkrečiomis faktinėmis aplinkybėmis leidžia pagrįstai įvertinti, ar asmens neteisėtas veikimas gali būti laikomas nusikalstama veika (nusikaltimu ar baudžiamuoju nusižengimu), už kurios padarymą asmuo yra patraukiamas baudžiamojon atsakomybėn. Būtent baudžiamoji atsakomybė yra pati griežčiausia atsakomybės forma įtvirtinta nacionaliniuose įstatymuose, kuri sukelia pačias sunkiausias ir ilgai trunkančias pasekmes. Pažymėtina, kad BK 11 ir 12 straipsniuose yra įtvirtintos nusikaltimo ir baudžiamojo nusižengimo sampratos, kurios susideda iš dviejų pagrindinių elementų – 1) veikos pavojingumo ir 2) veikos (veikimas ar neveikimas) uždraudimo BK. Pavojingumo požymis suponuoja įstatymų leidėjui pareigą kiekvienu atveju, sprendžiant dėl galimybės kriminalizuoti visuomenėje nepageidaujamą elgesį, įvertinti, ar atitinkama veika tikrai yra tiek pavojinga , kad įstatymų leidėjas už tai numatytų pačią griežčiausią atsakomybės formą – baudžiamąją atsakomybę.
Ši pareiga įstatymų leidėjui kyla tiesiogiai iš konstitucinių teisinės valstybės bei proporcingumo principų, iš kurių yra išvestas specialusis baudžiamosios teisės, kaip kraštutinės priemonės, principas ( ultima ratio ). Aptariamo principo turinys yra išsamiai apibrėžtas ne tik Lietuvos baudžiamosios teisės doktrinoje, bet ir Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo (toliau – Konstitucinis Teismas) praktikoje. Taip Konstitucinis Teismas savo nutarimuose yra konstatavęs, kad „<...> pagal Konstituciją įstatymų leidėjas baudžiamajame įstatyme nusikalstamomis gali įvardyti tik tas veikas, kurios yra iš tikrųjų pavojingos ir kuriomis iš tikrųjų daroma didelė žala asmens, visuomenės ir valstybės interesams arba dėl šių veikų kyla grėsmė, kad tokia žala bus padaryta“ [1] . Kartu Konstitucinis Teismas yra pabrėžęs, kad, „<...> siekiant užkirsti kelią neteisėtoms veikoms, ne visuomet yra tikslinga tokią veiką pripažinti nusikaltimu, taikyti pačią griežčiausią priemonę – kriminalinę bausmę. Todėl kiekvieną kartą, kai reikia spręsti, pripažinti veiką nusikaltimu ar kitokiu teisės pažeidimu, labai svarbu įvertinti, kokių rezultatų galima pasiekti kitomis, nesusijusiomis su kriminalinių bausmių taikymu , priemonėmis (administracinėmis, drausminėmis, civilinėmis sankcijomis ar visuomenės poveikio priemonėmis ir pan.)“ [2] .
Konstitucinis Teismas, atskleisdamas baudžiamosios atsakomybės, kaip kraštutinės priemonės, turinį, pažymėjo, kad ultima ratio principas pirmiausia iškelia tam tikrus racionalius reikalavimus pripažįstant veikas nusikalstamomis ir reiškiasi kaip suvokimas, kad legitimus kriminalizavimo aktas turi būti pagrįstas ne tik vertinamo elgesio pavojingumu ir ginamo teisinio gėrio svarba, bet ir baudžiamosios atsakomybės būtinumu, efektyvumu ir ekonominiu tikslingumu . Pažymėtina ir tai, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (toliau – LAT) nutartyse taip pat laikosi nuoseklios pozicijos, kad baudžiamoji atsakomybė demokratinėje visuomenėje turi būti suvokiama kaip kraštutinė, paskutinė priemonė ( ultima ratio ), naudojama saugomų teisinių gėrių, vertybių apsaugai tais atvejais, kai švelnesnėmis priemonėmis tų pačių tikslų negalima pasiekti. [3] Atkreiptinas dėmesys, kad ultima ratio principas veikia ne tik sprendžiant dėl naujų nusikalstamų veikų įtvirtinimo baudžiamajame įstatyme, bet kartu laikytinas pagrįstu teisiniu pagrindu atlikti BK Specialiosios dalies normų sisteminę peržiūrą , kurią atlikus, prieinama išvados, kad atitinkamos baudžiamojo įstatymo normos dėl neproporcingo, perteklinio ar nepagrįstai griežto kriminalizavimo neatitinka baudžiamosios atsakomybės, kaip kraštutinės priemonės, principo. 2 .
2. Atsižvelgiant į Lietuvos teismų praktikoje akcentuotus valstybės baudžiamosios politikos formavimo kriterijus, pažymėtina, kad pastarojo dešimtmečio Lietuvos baudžiamojo įstatymo pakeitimai, Teisingumo ministerijos vertinimu, didžiąja dalimi buvo orientuoti į valstybės baudžiamosios politikos griežtinimą ir Lietuvos baudžiamojoje politikoje, įskaitant teisėkūros aspektą, iki šiol vis dar jaučiama bei pasireiškia iš sovietmečio paveldėta ir anuomet vyravusi baudimo ideologija. Atitinkamai, nuo pat 2003 m. BK įsigaliojimo buvo nuosekliai griežtinamos BK Specialiosios dalies straipsnių sankcijos, smarkiai padidinti baudos bausmės dydžiai, įtvirtintos naujos baudžiamojo poveikio priemonės, dėsningai kriminalizuojamos vis naujos (kartais abejotino turinio ir (ar) pavojingumo) nusikalstamos veikos bei kuriamos papildomos baudžiamojo įstatymo specialiosios normos, nustatant vis skirtingus baudžiamosios atsakomybės atsiradimo momentus bei pagrindus ir pan. Tuo tarpu baudžiamojo įstatymo pakeitimai (įskaitant ir teisėkūros pasiūlymus, kurie taip ir nebuvo priimti), kurie nurodytu laikotarpiu būtų orientuoti į valstybės baudžiamosios politikos švelninimą, harmonizavimą ar stabilizavimą, buvo pakankamai reti (pavieniai), be to, dažnu atveju fragmentiško pobūdžio ir (ar) sistemiškai tinkamai nesuderinti su kitomis baudžiamojo įstatymo normomis, todėl kompleksiškai nespręsdavę tam tikros teisinio reguliavo spragos ir (ar) problemos. Tam tikrais atvejais aukščiau nurodyti pakeitimai tik dar labiau prisidėdavo prie BK Specialiosios dalies sistemos išbalansavimo bei jos normų tarpusavio nesuderinamumo. 3 .
3. BK Specialiosios dalies normų, įskaitant ir pastarojo dešimtmečio baudžiamojo įstatymo pakeitimus, sisteminė analizė leidžia konstatuoti ir tai, kad galiojantis baudžiamosios atsakomybės už tam tikrus nusikaltimus reglamentavimas, įskaitant baudžiamosios atsakomybės atsiradimo ribas , šiandien aiškiai stokoja nuoseklumo ir yra išbalansuotas, o kai kurios baudžiamajame įstatyme nurodytos baudžiamosios atsakomybės (kaip ultima ratio priemonės) atsiradimo ribos yra neadekvačiai mažos bei neatitinka realios ekonominės situacijos valstybėje, todėl baudžiamosios teisės priemonių taikymas tokiais atvejais kvestionuotinas ir proporcingumo aspektu . Pavyzdžiui, BK 178, 182–184 ir kt. straipsniuose nurodytais atvejais baudžiamoji atsakomybė kaltininkui atsiranda ir asmuo yra laikomas padaręs nusikaltimą (o ne, pavyzdžiui, baudžiamąjį nusižengimą) vos už 5 MGL dydžio sumą (250 eurų) viršijančio turto vagystę, sukčiavimą, iššvaistymą ir pan. Be to, net ir mažesnio negu 5 MGL vertės turto vagystė, sukčiavimas, iššvaistymas ir pan. pažeidimai vis vien laikytini ultima ratio priemonių reguliavimo objektu, kadangi pastarieji pažeidimai BK laikytini baudžiamaisiais nusižengimais. Tuo tarpu net ir panašaus pobūdžio nusikaltimų sudėtyse BK taip pat įtvirtintos tarpusavyje nederančios (ir dažnu atveju neadekvačiai mažos ) baudžiamosios atsakomybės atsiradimo ribos, o kai kuriais atvejais baudžiamosios atsakomybės atsiradimo riba apskritai nėra apibrėžta (pavyzdžiui, BK 179, 188, 203, 208, 239, 241, 246, 278 ar pan. straipsnių atvejais).
Pavyzdžiui, BK 192, 220, 221 straipsniuose nurodytais atvejais baudžiamoji atsakomybė kaltininkui atsiranda jau nuo 100 MGL dydžio sumos (5000 eurų), BK 199–200, 205, 206, 209, 211 ir pan. straipsnių atvejais – nuo 150 MGL dydžio sumos (7500 eurų), BK 217–218 straipsnių atvejais – nuo 250 MGL dydžio sumos (12500 eurų), o BK 1751 , 1891 ir 202 straipsniuose (BK 202 straipsnio 1 dalies atveju – atsižvelgiant į ANK 127 straipsnio 5 dalį) nurodytais atvejais – nuo 500 MGL dydžio sumos (25000 eurų). Tuo tarpu BK 219 straipsnyje nurodytu atveju baudžiamosios atsakomybės (kaip už nusikaltimo padarymą) atsiradimo momentas dėl neaiškių motyvų apskritai siejamas tik su 10 MGL dydžio riba. Manytina, kad toks teisinis reguliavimas yra ne tik tarpusavyje nesuderintas, bet ir ne visais atvejais tinkamai atspindintis baudžiamajame įstatyme tam tikrų nurodytų nusikalstamų veikų tikrąjį pavojingumą. Kartu toks reglamentavimas užkerta kelią teisėsaugos institucijoms ir teismams orientuoti savo pagrindinius resursus į išties pavojingiausių pažeidimų išaiškinimą ir nagrinėjimą bei tik už pačius pavojingiausius atvejus taikyti atgrasančias ultima ratio priemones ir nusikalstamų veikų realųjį pavojingumą atitinkančias kriminalines bausmes. Aptariamuoju aspektu atkreiptinas dėmesys į tai, kad kitose Europos valstybėse dydžiai, kurie siejami su baudžiamosios atsakomybės atsiradimo riba (pvz., turtinių, ekonominių ar finansinių nusikaltimų), dažnai yra didesni nei Lietuvoje.
Pavyzdžiui, baudžiamoji atsakomybė už turtinius nusikaltimus (palyginimui, Lietuvoje – nuo 250 eurų turto vertės – nusikaltimas, o nuo 150 eurų – baudžiamasis nusižengimas) Ispanijoje atsiranda, kai pagrobto turto vertė viršija 400 eurus, Čekijoje
Latvijoje
Vengrijoje vagystė laikoma nusikaltimu, kai pagrobto turto vertė viršija 1500 eurų (kai pagrobto turto vertė viršija 150 eurų, bet neviršija 1500 eurų – laikoma baudžiamuoju nusižengimu) ir pan. Kalbant apie nusikaltimus finansams , pavyzdžiui, Estijoje baudžiamoji atsakomybė už mokesčių vengimą atsiranda tik tada, kai tai susiję su didele žala, kuri apibrėžiama kaip viršijanti 40 000 eurų sumą, Latvijoje
Slovėnijoje baudžiamoji atsakomybė už mokesčių vengimą atsiranda tik tais atvejais, kai išvengtų mokesčių suma taip pat susijusi su didele (žymia) turtine nauda. Panašus reguliavimas, kai už mokesčių vengimą baudžiamoji atsakomybė kyla tik tada, kai mokesčių suma susijusi su didele turtine nauda ar reikšminga (žymia) žala, numatyta Norvegijoje, Čekijoje, Ukrainoje ir kt.
Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad net ir tose valstybėse, kuriose nenumatyta konkreti turto vertė ar konkreti padarytos žalos dydžio piniginė išraiška, nuo kurių atsiranda baudžiamoji atsakomybė, nusikalstamų veikų sudėtys konstruojamos taip, jog, akivaizdu, kad baudžiamoji atsakomybė kyla tik tada, kai tai susiję su didelės vertės turtu arba kai padaryta išties didelė žala, t. y. akcentuojamas baudžiamosios teisės kaip kraštutinės priemonės ( ultima ratio ) efektas – baudžiamoji atsakomybė siejama su pačiais pavojingiausiais ir didžiausią žalą visuomenei bei valstybei darančiais nusikaltimais. 3.1 . Sistemiškai įvertinus BK Specialiosios dalies nusikaltimų kvalifikuotų sudėčių požymius, ypač susijusius su didelės turtinės žalos, stambaus masto, didelės vertės turto ir kt. panašiais dydžiais , pažymėtina, kad daugeliu atvejų (pavyzdžiui, BK XXVIII skyriaus normose, BK 199–200, 239, 241, 246, 280 ir kt. straipsniuose) baudžiamajame įstatyme įtvirtintas (arba, kur neįtvirtintas, teismų praktikoje nustatomas) vos
(12500 eurų), kurio viršijimas yra pakankamas pagrindas tam tikro nusikaltimo kvalifikuotai sudėčiai apibrėžti ir šio nusikaltimo, kaip taisyklė, priskyrimui sunkių nusikaltimų kategorijai. Šiuo aspektu pažymėtina, kad kai kuriais atvejais BK nustatyti identiški (BK 217–218 straipsniuose – 250 MGL dydis) arba net žymiai didesni (BK 1751 , 202, 1891 straipsniuose – 500 MGL dydis) analogiškų nusikaltimo sudėties požymių (stambaus masto, didelės turtinės žalos ir pan.) dydžiai vien tik baudžiamosios atsakomybės atsiradimo momentui (o ne veikos kvalifikuotai sudėčiai – sunkaus nusikaltimo) apibrėžti .
Kartu akcentuotina, kad kitais atvejais BK nurodyti jau didesni arba ženkliai didesni veikas kvalifikuojančių požymių didžiai – pavyzdžiui, BK 219, 221 straipsniuose – 500 MGL dydis, o 220 straipsnyje – 750 MGL dydis [5] . Atsižvelgiant į tai, pirmiausia pažymėtina, kad minėtų nusikaltimų kvalifikuotų sudėčių požymių dydžiai baudžiamajame įstatyme nėra tarpusavyje suderinti ir subalansuoti . Be to, nurodytų nusikaltimų kvalifikuotų sudėčių požymių dydžiai (pavyzdžiui, „tradicinis“ 250 MGL dydis) yra itin atitrūkę nuo tikrovės bei neatitinka dabartinės realios ekonominės padėties valstybėje ( lyginant su tuo laikotarpiu, kai šių kvalifikuotų požymių dydžiai BK buvo įtvirtinti), neatspindi šiandienos tokių sunkių nusikaltimų tikrojo pavojingumo pobūdžio ir sunkiais nusikaltimais realiai padaromos žalos, kurių dydžiai nusikalstamų veikų stambaus masto ar didelės turtinės žalos padarymo praktiniais atvejais smarkiai viršija BK nustatytą bendrąjį 250 MGL (ar netgi ir 500 MGL) dydžio standartą, ir dėl šių priežasčių yra akivaizdžiai per maži bei, vargu, ar gali būti pakankamu, adekvačiu ir proporcingu šių nusikaltimų priskyrimo prie sunkių nusikaltimų kategorijos pagrindu. Aptariamu aspektu papildomai pažymėtina, kad Konstitucinis Teismas savo jurisprudencijoje yra pažymėjęs, kad, vadovaujantis konstituciniais teisingumo ir teisinės valstybės principais, baudžiamajame įstatyme nustatytos bausmės turi būti teisingos , o bausmės ir jų dydžiai baudžiamajame įstatyme turi būti diferencijuojami atsižvelgiant į nusikalstamų veikų pavojingumą.
Kartu teisingumo ir teisinės valstybės konstituciniai principai suponuoja, kad už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus [6] . Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, būtina nusikaltimų kvalifikuotų sudėčių požymius (susijusius su MGL dydžiais) tarpusavyje subalansuoti bei adekvačiai ir proporcingai padidinti . Kartu paminėtina, kad kitose Europos valstybėse nusikalstamas veikas kvalifikuojantys požymiai, kurie yra išreikšti konkrečia pinigine išraiška, dažnai yra gerokai didesni už tuos, kurie įtvirtinti Lietuvos baudžiamajame įstatyme. Pavyzdžiui, kalbant apie turtinius nusikaltimus , Vengrijoje didelės vertės turto vagyste laikomas turto, kurio vertė viršija 14 600 eurų, bet neviršija 146 300 eurų sumos, pagrobimas. Palyginimui, jeigu Lietuvoje didelės vertės turto (t. y. viršijančio 12 500 eurų) pagrobimas gresia laisvės atėmimo iki 8 metų bausme, tai Vengrijoje laisvės atėmimo nuo 2 iki 8 m. bausmė gresia už tokio turto pagrobimą, kurio vertė viršija 146 300 eurų, bet neviršija 1463000 eurų (ir tai laikoma ypač didele verte). Čekijoje turtinius nusikaltimus kvalifikuoja didelės (reikšmingos) žalos padarymas (gresia laisvės atėmimo bausmė iki 8 m.), o didelė žala apibrėžiama kaip žala, kuri sudaro ne mažiau kaip apie 19 600 eurų (viršutinė riba dar didesnė – apie 196 000 eurų). Lenkijoje turtiniais nusikaltimais padaroma didelė žala siejama su 230 000 eurų suma, itin didelė žala siejama su 460 000 eurų suma.
Slovakijoje turtiniais nusikaltimais padaroma didelė žala siejama su 26 600 eurų suma (už tai numatyta laisvės atėmimo nuo 3 iki 10 m. bausmė), itin didelė žala siejama su 132 500 eurų suma (už tai numatyta laisvės atėmimo nuo 10 iki 15 m. bausmė). Austrijoje turtiniais nusikaltimais padaroma didelė žala siejama su 300 000 eurų suma, tuo tarpu Rumunijoje turtinius nusikaltimus kvalifikuoja „rimtų pasekmių“ požymis (apibrėžiamas, kaip viršijantis 400 000 eurų sumą). Kalbant apie nusikaltimus finansams , pavyzdžiui, Lenkijoje mokestinius nusikaltimus kvalifikuojantys požymiai yra didelė išvengtų mokesčių suma (viršija 300 000 eurų) ir ypatingai didelė mokesčių suma (viršija 600 000 eurų), Estijoje
Austrijoje
Slovakijoje
2017 m. liepos 5 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos (ES) 2017/1371 dėl kovos su Sąjungos finansiniams interesams kenkiančiu sukčiavimu baudžiamosios teisės priemonėmis nuostatos, kuriomis Europos Sąjungos lygmeniu harmonizuojamos nusikaltimų apibrėžimai (kurios savo pobūdžiu prilygsta BK nurodytiems tam tikriems turtinio, ekonominio ar finansinio pobūdžio nusikaltimams) ir sankcijos Sąjungos finansinių interesų apsaugos srityje, nurodo, kad šioje direktyvoje nurodytomis nusikalstamomis veikomis padaryta žala arba gauta nauda yra didelė, kai ji susijusi bent su daugiau nei 100 000 eurų . Už tokius direktyvos kontekste sunkius atvejus reikalaujama bausti ne trumpesnėmis kaip 4 metų laisvės atėmimo bausmėmis.
Tuo tarpu, Lietuvos baudžiamajame įstatyme nurodytais atvejais už šioje direktyvoje nurodytus nusikaltimus baudžiama netgi dvigubai griežčiau (pavyzdžiui, iki 8 metų laisvės atėmimo bausmėmis) už 8 kartus mažesnę padarytą žalą arba gautą naudą (t. y. vos už 250 MGL (12 500 eurų) – BK 182, 183, 184 ir pan. straipsnių atvejais) arba ne trumpesnėmis kaip 4 metų laisvės atėmimo bausmėmis net už 13 kartų mažesnę padarytą žalą (t. y. vos už 150 MGL (7500 eurų) – BK 205, 206, 207 ir pan. straipsnių atvejais) negu to reikalauja minėtos direktyvos nuostatos. Tokia didelės turtinės žalos požymio suvokimo disproporcija akivaizdžiai parodo Lietuvos baudžiamajame įstatyme nurodytų didelės turtinės žalos dydžių nepakankamumą . 3.2 . Taip pat svarbu atkreipti dėmesį į tai, kad šiuo metu baudžiamajame įstatyme įtvirtinti tiek baudžiamosios atsakomybės atsiradimo momentai (pavyzdžiui, vos 5 MGL vertės turto pagrobimas laikomas netgi nusikaltimu ), tiek nusikaltimų kvalifikuoti požymiai (pavyzdžiui, vos 250 MGL dydžio žala traktuojama kaip didelė ir laikoma kvalifikuotu požymiu ir atitinkamai sunkiu nusikaltimu) neatitinka realios valstybės ekonominės padėties , kuri yra smarkiai pasikeitusi nuo 2003 m., kai įsigaliojo BK. Pavyzdžiui, šiuo metu didelės turtinės žalos dydis ekonominiuose nusikaltimuose yra mažiausias visame BK – vos 150 MGL (7500 eurų). Atitinkamai, toks mažas turtinės žalos dydis neatitinka ekonominių nusikaltimų pobūdžio bei verslo santykiuose operuojamų ekonominių dydžių, kartu akivaizdžiai per mažas žalos dydis ne tik neatspindi tikrojo nusikalstamų veikų pavojingumo ir jomis realiai padaromos žalos, bet taip pat nulemia nepagrįstai neproporcingą baudžiamosios teisės intervenciją į verslo santykius .
Todėl baudžiamojo pobūdžio priemonių taikymas už nusikalstamas veikas, kurių sunkumas apibrėžiamas per atitinkamus ekonominius rodiklius (MGL), neatitinkančius realios ekonominės šalies situacijos, yra kvestionuotinas ne tik ultima ratio kontekste, bet ir griežtų sankcijų už abejotino pavojingumo nusikalstamų veikų padarymą taikymo aspektu. Kaip minėta, galiojančio baudžiamojo įstatymo redakciją lyginant su 2003 m. įsigaliojusiu BK, pavyzdžiui, baudų dydžiai už nesunkius, apysunkius ir sunkius nusikaltimus padidinti net 20 kartų , baudos už baudžiamuosius nusižengimus, neatsargius nusikaltimus ar baudos juridiniams asmenims padidintos 10 kartų . Tačiau pats MGL dydžio turinys , kuriuo apibrėžiamos baudžiamosios atsakomybės atsiradimo ribos bei nustatomos kvalifikuojančios nusikaltimų sudėtys, iš esmės nesikeitė . Viso baudžiamojo įstatymo galiojimo laiku MGL dydis buvo apie 36–37 eurai, ir tik nuo 2018 m. sausio 1 d. buvo padidintas iki 50 eurų. Būtų klaidinga teigti, kad tai, kas buvo laikoma, pavyzdžiui, didelės vertės turtu ar didele turtine žala 2003 m., nepakito ir šiandien reiškia tą patį .
Galiojančio reguliavimo nuostatos reiškia, kad tiek nusikalstamų veikų pavojingumas, tiek baudžiamosios atsakomybės ribos, tiek nusikaltimų kvalifikuoti požymiai skaičiuojami pagal iš esmės nepakitusius ekonominius dydžius (nes nesikeitė (nedidėjo) ne tik BK Specialiosios dalies straipsniuose nurodyti MGL dydžiai, kuris apibrėžia baudžiamosios atsakomybės ribas ar nusikalstamų veikų kvalifikuojančius požymius, bet ir paties MGL turinys padidėjo (nuo 2018 m. sausio 1 d.) tik nežymiai), o, pavyzdžiui, baudos (kaip kriminalinės bausmės), skiriamos už tų pačių nusikalstamų veikų padarymą, dydžiai, kaip minėta, buvo padidinti net iki 20 kartų. Atkreiptinas dėmesys ir į pagrindinių socialinių rodiklių pokyčius lyginant 2003 m. galiojusius dydžius su nuo 2021 m. sausio 1 d. įsigaliojusiais dydžiais. Pavyzdžiui, minimalioji mėnesinė alga, minimalus valandinis atlygis išaugo 5 kartus , valstybinė socialinė draudimo bazinė pensija, vidutinis darbo užmokestis šalies ūkyje (bruto), neskaičiuojant individualių įmonių – daugiau nei 4 kartus ir pan. Tačiau MGL dydis, t. y. jo turinys, kaip minėta, iš esmės pakito gana nežymiai. Akivaizdu, kad BK įtvirtinti atitinkami ekonominiai rodikliai ar dydžiai negali egzistuoti atsietai nuo ekonominio šalies vystymosi ir kitų socialinių – ekonominių aplinkybių, todėl būtinas šių dydžių nuoseklus padidinimas bei tarpusavio subalansavimas, kuris labiau atitiktų šių dienų valstybės ekonominę padėtį, tinkamai atspindėtų nusikalstamų veikų (ypač sunkesnių nusikaltimų) esmę ir pavojingumo pobūdį, taip pat pagrįstų itin griežtų bausmių, numatytų už jų padarymą, taikymo poreikį, tikslingumą ir proporcingumą. 4 .
4. Pažymėtina, kad BK Specialiojoje dalyje įstatymų leidėjas įtvirtino nemažai vertinamųjų nusikalstamos veikos sudėties požymių, susijusių su nusikaltimu padaryta (didele) turtine žala, didele turto verte ir pan. [7] , baudžiamajame įstatyme nepateikdamas jokio šių vertinamųjų požymių turinio išaiškinimo (nors visais atvejais šių požymių turinį apibrėžti nėra sunku), dėl ko šių baudžiamojo įstatymo normų taikymo ribos tampa pakankamai neapibrėžtomis bei iš esmės priklausančiomis nuo ad hoc individualaus atvejo aplinkybių bei išskirtinai nuo teisės taikytojo diskrecijos. Nors vertinamųjų nusikalstamos veikos sudėties požymių vartojimas BK yra neišvengiamas dalykas, vis dėlto, baudžiamojoje teisėkūroje jie turėtų būti pasitelkti tik išskirtiniais atvejais , kai tokio požymio turinio formalizavimas BK yra teisės technikos požiūriu neįmanomas ir (ar) neracionalus. Atsižvelgiant į tai, aptariamuoju aspektu būtina s istemiškai peržiūrėti baudžiamajame įstatyme įtvirtintus vertinamuosius požymius, pateikiant kai kurių šių vertinamųjų požymių apibrėžtis BK (pavyzdžiui, apibrėžiant padarytos (didelės) turtinės žalos dydžius ir išreiškiant juos MGL sumomis, apibrėžiant didelės turto vertės dydžius ir pan.), siekiant aiškiai nustatyti baudžiamosios atsakomybės taikymo ribas (kas ypač svarbu sunkių nusikaltimų kaltininkui inkriminavimo atvejais). 5 . Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad dabartinis teisinis reguliavimas, tinkama apimtimi nederantis su specialiaisiais baudžiamosios teisės principais (pavyzdžiui, ultima ratio , proporcingumo ir pan.), modernios baudžiamosios politikos tendencijomis bei juridinės technikos reikalavimais, nepagrįstai bei neproporcingai apkrauna kompetentingas valstybės institucijas (ikiteisminio tyrimo įstaigas, prokuratūrą, teismus), atsakingas už ikiteisminio tyrimo organizavimą ir baudžiamųjų bylų nagrinėjimą.
Baudžiamasis procesas dėl savo pobūdžio ir sudėtingumo reikalauja ne tik didelių žmogiškųjų išteklių, bet ir ženklių valstybės biudžeto lėšų . Kiekvienos baudžiamosios bylos nagrinėjimas turėtų būti pagrįstas realiu poreikiu, ginant žmogaus ir piliečio teises bei laisves, visuomenes ir valstybės interesus, greitai bei išsamiai atskleisti nusikalstamas veikas ir tinkamai pritaikyti įstatymą, kad nusikalstamą veiką padaręs asmuo būtų teisingai nubaustas ir niekas nekaltas nebūtų nuteistas. Tačiau atlikta sisteminė BK Specialiosios dalies normų analizė suponuoja išvadą, kad dabartinis baudžiamųjų teisinių santykių reglamentavimas, kiek jis susijęs su atitinkamų nusikalstamų veikų įtvirtinimu BK, nepagrįstai apkrauna ikiteisminio tyrimo įstaigas, teismų sistemą ( ypatingai aukštesnės instancijos teismus), o nepagrįstai padidintas šių institucijų darbo krūvis ne tik prailgina ir taip pakankamai ilgą baudžiamųjų bylų nagrinėjimo trukmę, bet ir smarkiai apriboja teisėsaugos ir teisminių institucijų galimybes tinkamai orientuoti pagrindinius išteklius būtent į pačių pavojingiausių ir didžiausią žalą valstybei bei visuomenei darančių nusikaltimų išaiškinimą.
Manytina, kad valstybės baudžiamosios politikos (kaip ultima ratio priemonės) sisteminis harmonizavimas ir subalansavimas, numatant proporcingą baudžiamąją atsakomybę už mažiau pavojingas nusikalstamas veikas (įskaitant tam tikrų nusikalstamų veikų dalinį ar visišką dekriminalizavimą), nustatant pagrįstas ir tam tikrų nusikaltimų tikrąjį pavojingumą tinkamai atspindinčias baudžiamosios atsakomybės atsiradimo ribas bei subalansuojant ir proporcingai padidinant tam tikrų nusikaltimų kvalifikuotų sudėčių požymių dydžius, ženkliai sumažintų ikiteisminio tyrimo įstaigų bei teismų perteklinį darbo krūvį, užtikrintų, kad tiek pirmosios, tiek aukštesnės instancijos teismai (apygardų teismai bei Lietuvos apeliacinis teismas) nenagrinėtų mažiau pavojingų nusikalstamų veikų, o turimus žmogiškuosius išteklius galėtų efektyviau paskirstyti pačių sudėtingiausių baudžiamųjų bylų nagrinėjimui, kas kartu su bendro baudžiamųjų bylų nagrinėjimo krūvio sumažėjimu leistų sutrumpinti baudžiamųjų bylą nagrinėjimo laiką (tuo pačiu sutaupant ir valstybės lėšas) bei užtikrintų kokybiškesnį baudžiamąjį procesą. 6 .
6. Kartu pažymėtina ir tai, kad tinkamai nesubalansuota valstybės baudžiamoji politika ir nepagrįstai griežtas baudžiamumas, numatytas už pakankamai nepavojingus nusikaltimus, iš esmės nulemia ir su įkalinimo įstaigų perpildymu susijusias problemas . Pažymėtina, kad pastarųjų metų baudžiamųjų bylų nagrinėjimo statistika rodo, kad terminuoto laisvės atėmimo bausmė Lietuvoje vis dar yra viena dažniausių skiriamų bausmių (pavyzdžiui, 2015 m. ir 2016 m. tai buvo dažniausiai teismų skiriama bausmė, paskirta atitinkamai 5286 ir 5029 kartus; 2017 m. ir 2018 m. – antra dažniausiai skiriama bausmė, paskirta atitinkamai 5140 ir 4882 kartus; atitinkamai 2019 m. laisvės atėmimo bausmė buvo paskirta 4307, o 2020 m. – 3389 kartus). Europos Sąjungos (toliau – ES) valstybėse su laisvės atėmimu susijusios bausmės taikomos daug rečiau nei Lietuvoje, pavyzdžiui: Vokietijoje – 5,4 proc. nuteistųjų, Danijoje – 6,8 proc. nuteistųjų, Anglijoje ir Velse – 7,5 proc. nuteistųjų, Lenkijoje – 9,2 proc. nuteistųjų, Vengrijoje – 11,6 proc. nuteistųjų, Prancūzijoje – 17,8 proc. nuteistųjų, Nyderlanduose – 23 proc. nuteistųjų. Tuo tarpu Lietuvoje, pavyzdžiui, vien per 2020 metus terminuoto laisvės atėmimo bausmė buvo skiriama kas penktam nuteistajam , o terminuoto laisvės atėmimo bausmė kartu su arešto bausme sudarė
. Pažymėtina ir tai, kad Lietuvos baudžiamajai politikai vis dar būdinga ne tik dažnas su laisvės atėmimu susijusių bausmių taikymas, bet ir tai, kad skiriamos terminuoto laisvės atėmimo bausmės yra itin griežtos, orientuotos į ilgalaikį nuteistųjų izoliavimą . Pavyzdžiui, 2020 m. duomenimis, Lietuvos pataisos įstaigose daugiau nei pusė visų nuteistųjų (55,5 proc.) atlieka ilgesnes nei 5 m. laisvės atėmimo bausmes .
Tuo tarpu ES ilgesnes nei 5 m. laisvės atėmimo bausmes atlieka ženkliai mažesnė nuteistųjų dalis, pavyzdžiui: Lenkijoje – 16,1 proc., Nyderlanduose – 20,4 proc., Austrijoje – 22 proc., Danijoje – 25,7 proc., Švedijoje – 27,3 proc., Slovėnijoje – 27,8 proc., Čekijoje ir Suomijoje – 31,7 proc., Slovakijoje – 34,3 proc., Kroatijoje – 34,7 proc., Liuksemburge – 34,9 proc., Prancūzijoje – 35,6 proc., Estijoje – 38,7 proc. ir pan. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad Lietuvoje, pavyzdžiui, net ir už turtinius nusikaltimus , kurie paprastai nesusiję su pavojumi žmogaus gyvybei ar sveikatai, dėl nepagrįstai griežto turtinių nusikaltimų baudžiamumo BK gana dažnai skiriamos būtent laisvės atėmimo bausmės . 2020 m. duomenimis, Lietuvoje vien už vagystes laisvės atėmimo bausmę atlieka 12 proc. visų nuteistųjų. Tuo tarpu kitose valstybėse už vagystes kalinčių asmenų skaičius yra gerokai mažesnis: Ispanijoje – 4 proc., Norvegijoje – 5 proc., Italijoje – 5,6 proc., Švedijoje – 7,5 proc., Suomijoje – 9,7 proc. ir pan. Į laisvės atėmimo bausmę orientuota baudžiamoji politika, neproporcingai ilgi šios bausmės terminai, perpildytos įkalinimo įstaigos rodo ne tik vyraujančias baudžiamosios politikos tendencijas Lietuvoje, kurios neatitinka demokratinių valstybių baudimo tradicijų bei principų, bet sukelia ir kitų neigiamų padarinių ne tik nuteistiesiems, bet ir pačiai valstybei. Dėl laisvės atėmimo vietų perpildymo nuteistieji kreipiasi į teismus dėl netinkamų kalinimo sąlygų konstatavimo ir atitinkamai dėl neturtinės žalos priteisimo , o tai valstybei kainuoja ženklias biudžeto lėšas. Pavyzdžiui, 2015 m. dėl netinkamų kalinimo sąlygų Teisingumo ministerija tokiems asmenims išmokėjo 1 066 200 eurų, 2016 m. – 1 358 000 eurų, 2017 m. – 849 300 eurų, 2018 m. – 750 000 eurų, 2019 m. – 466 400 eurų, o per 2020 m. – 296 900 eurų.
Be to, laikant nuteistuosius perpildytose laisvės atėmimo vietose iškyla nemažai saugumo iššūkių
priemonės) sisteminis harmonizavimas ir subalansavimas, numatant proporcingą baudžiamąją atsakomybę už mažiau pavojingas nusikalstamas veikas (įskaitant tam tikrų nusikalstamų veikų dalinį ar visišką dekriminalizavimą), nustatant pagrįstas ir tam tikrų nusikaltimų tikrąjį pavojingumą tinkamai atspindinčias baudžiamosios atsakomybės atsiradimo ribas bei subalansuojant ir proporcingai padidinant tam tikrų nusikaltimų kvalifikuotų sudėčių požymių dydžius, ženkliai prisidėtų prie proporcingos baudžiamosios politikos formavimo bei užtikrintų , kad laisvės atėmimo bausmė būtų skiriama rečiau ir (ar) jos trukmė sutrumpėtų, kas tuo pačiu leistų sumažinti nuteistųjų skaičių pataisos įstaigose, sutaupyti valstybės lėšų, skiriamų nuteistųjų pataisos įstaigose išlaikymui. 7 . Pabrėžtina, kad Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija 2019 m. sausio 24 d. raštu Nr. (1.39)7R-452 ir 2021 m. gegužės 24 d. raštu Nr. (1.39E) 7R-2858 kreipėsi į visas suinteresuotas valstybės institucijas, įskaitant visas ministerijas, Lietuvos teismus, prokuratūrą, teisėsaugos institucijas bei mokslo įstaigas, kurių absoliuti dauguma pritarė šio rašto 3 punkte išdėstytiems BK Specialiosios dalies sisteminiams trūkumams, pažymėdamos valstybės baudžiamosios politikos (kaip ultima ratio priemonės) sisteminio harmonizavimo ir subalansavimo poreikį šio rašto 3 punkte nurodytomis kryptimis. 4 .
4Kokios siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama
1Atsižvelgiant į šio rašto 3 punkte identifikuotus baudžiamojo įstatymo trūkumus, BK projektu siūlomas baudžiamosios atsakomybės atsiradimo ribų ir nusikaltimų kvalifikuotų sudėčių požymių ( susijusių su MGL dydžiais ) proporcingas padidinimas ir subalansavimas :
1.1 . BK Specialiojoje dalyje nustatomas unifikuotas didelės turtinės žalos/didelės turto vertės ar pan. pobūdžio požymių dydis, t. y. virš 300 MGL , kai tai nesusiję su sunkaus nusikaltimo [8] inkriminavimu, ir virš 750 MGL, kai tai reikštų sunkaus nusikaltimo [9] inkriminavimą. Šiuo tikslu BK Specialiojoje dalyje įtvirtinami labai didelės turtinės žalos [10] ir labai didelės vertės turto požymiai ( virš 750 MGL dydis ). Pastebėtina, kad, atsižvelgiant į atskirų nusikaltimų pobūdį (ir) ar išskirtinį jų pavojingumą, siekiant BK Specialiojoje dalyje sistemiškai harmonizuoti atitinkamus nusikaltimų sudėčių požymius, yra neišvengiamos ir tam tikros išimtys iš aukščiau nurodytos bendros taisyklės [11] , kurios nedaro esminio poveikio BK projekto horizontaliam požiūriui dėl didelės turtinės žalos/didelės turto vertės ar pan. pobūdžio požymių unifikuoto dydžio įtvirtinimo. 1.2 . BK XXVIII skyriuje (Nusikaltimai ir baudžiamieji nusižengimai nuosavybei, turtinėms teisėms ir turtiniams interesams) sistemiškai koreguojami ( BK 190 straipsnio pakeitimai ) baudžiamosios atsakomybės atsiradimo ribos ir nusikaltimų kvalifikuotų sudėčių požymiai, susiję su MGL dydžiais, nurodant, kad turtinio pobūdžio nusikaltimuose baudžiamosios atsakomybės atsiradimo riba ( kaip už nusikaltimą ) būtų nuo 10 MGL dydžio, nuo 10 iki 300 MGL dydis būtų vertinamas kaip nesunkus nusikaltimas, nuo 300 iki 750 MGL dydis – kaip apysunkis nusikaltimas, o virš 750 MGL dydis – kaip sunkus nusikaltimas [12] . Tuo tarpu nuo 3 iki 10 MGL dydis būtų vertinamas kaip baudžiamasis nusižengimas ir neužtrauktų laisvės atėmimo bausmės.
Vadovaujantis analogišku požiūriu bei šio rašto 4 punkto 1.1. papunktyje nurodytomis gairėmis, BK XXVIII skyriuje apibrėžiami ir (didelės) turtinės žalos požymio (kuris šiuo metu apskritai nėra apibrėžtas ir dėl neaiškių priežasčių lieka vertinamuoju nusikalstamos veikos sudėties požymiu) dydžiai bei formuojama ir BK 246 straipsnyje nurodyto nusikaltimo sudėtis (BK 248 straipsnio 4 dalies pakeitimai). 1.3 . BK XXXI skyriuje (Nusikaltimai ir baudžiamieji nusižengimai ekonomikai ir verslo tvarkai) sistemiškai koreguojami ( BK 212 straipsnio 1 dalies pakeitimai ) baudžiamosios atsakomybės atsiradimo ribos ir nusikaltimų kvalifikuotų sudėčių požymiai, susiję su didele turtine žala, išreikšta MGL dydžiais, nurodant, kad, atsižvelgiant į šio rašto 4 punkto 1.1. papunkčio požiūrį dėl didelės turtinės žalos požymio dydžių unifikavimo, ekonominio pobūdžio nusikaltimuose [13] ( BK 205–209 ir 211 straipsniai ) nurodyta didėlė turtinė žala reikštų
[14] . Kartu su kontrabanda susijusiuose nusikaltimų sudėtyse ( BK 199–200 straipsnių pakeitimai ), vadovaujantis šio rašto 4 punkto 1.1. papunktyje nurodytu sisteminiu požiūriu dėl didelės vertės turto požymio dydžių unifikavimo, nustatomas 750 MGL [15] dydis, kuris, , reikštų sunkaus nusikaltimo inkriminavimą, taip pat, siekiant tinkamai diferencijuoti šiuos straipsniuose nurodytų nusikaltimų pavojingumą bei išvengti per didelių šių nusikaltimų dalyko dydžių „žirklių“, minėtuose straipsniuose įvedamos „tarpinės“ apysunkių nusikaltimų sudėtys (su 300 – 750 MGL dydžiais). 1.4 .
1.4 . BK XXXII skyriuje (Nusikaltimai ir baudžiamieji nusižengimai finansų sistemai ), atsižvelgiant į tai, kad net labai panašaus pobūdžio finansiniuose nusikaltimuose šiuo metu apskritai nėra vienodos baudžiamosios atsakomybės atsiradimo ribos (pavyzdžiui, finansiniai nusikaltimai, nurodyti 217–218, 219, 220–221, 222–223 straipsniuose, nustato akivaizdžiai skirtingas ir tarpusavyje aiškiai nederančias baudžiamosios atsakomybės ribas), sistemiškai koreguojami BK 217–218, 219–221 ir 222–223 straipsniuose nurodytos baudžiamosios atsakomybės atsiradimo ribos ir nusikaltimų kvalifikuotų sudėčių (kur tokios sudėtys įtvirtintos) požymiai , nurodant, kad, atsižvelgiant į šio rašto 4 punkto 1.1. papunkčio sisteminį požiūrį dėl tokio pobūdžio požymių unifikavimo ir veikų pavojingumo nustatymo, finansinio pobūdžio nusikaltimuose baudžiamosios atsakomybės atsiradimo riba būtų nuo 300 MGL dydžio [16] , o
būtų BK 219 – 222 straipsniuose nurodytų nusikaltimų kvalifikuotų sudėčių požymis, kuris atitinkamai reikštų sunkaus nusikaltimo inkriminavimą kaltininkui. Atsižvelgiant į BK 219 – 221 straipsniuose nurodytus baudžiamosios atsakomybės atsiradimo momentus (300 MGL) bei į tai, kad ANK projekto 1871 straipsnis ir ANK 187 straipsnio 3- 4 dalys apimtų šiuo metu esančius BK 219 – 221 straipsnio atvejus, kurie tam tikrais atvejais būtų ganėtinai pavojingi nusižengimai, ANK projekto pakeitimais ( ANK 187 ir 1871 straipsnių pakeitimai ) siūloma patikslinti (praplėsti) administracinės atsakomybės taikymo ribas bei nustatyti maksimalias minėtų straipsnių sankcijų ribas.
Kartu, atsižvelgiant į tai, kad ANK 1871 straipsnio bei 187 straipsnio 3 ir 4 dalies administracinių nusižengimų sudėtys gali apimti ir mažai pavojingus atvejus (pavyzdžiui, siekta išvengti arba išvengta (nesumokėta) 2 MGL mokesčių ar pan.), ANK projektu siūloma palikti iš esmės identiškus ANK 187 straipsnio 3 ir 4 dalių (ir ANK 1871 straipsnio) minimalios baudos dydžius, siekiant išvengti per griežto kaltininkų nubaudimo bei palikti pakankamai dideles „žirkles“ tarp minimalios ir maksimalios baudos dydžių, užtikrinant skiriamos baudos tinkamas individualizavimo galimybes. Kartu, atsižvelgiant į BK 222 – 223 straipsnių pakeitimus, ANK projektu sistemiškai koreguojami ir ANK 205 straipsnio 3 – 6 dalyse nurodyti administracinių nusižengimų padariniai bei jų dydžiai. 1.5 . BK XXXIII skyriaus (Nusikaltimai ir baudžiamieji nusižengimai valstybės tarnybai ir viešiesiems interesams) baudžiamosios atsakomybės atsiradimo ribos ir nusikaltimų kvalifikuotų sudėčių požymiai, susiję su MGL dydžiais, nėra keičiami . 2 .
2. Atsižvelgiant į tai, kad BK Specialiojoje dalyje turtinio pobūdžio nusikalstamos veikos tam tikrais atvejais iš nesunkių nusikaltimų nenuosekliai ir nepagrįstai iškart „peršoka“ į sunkių nusikaltimų kategoriją , BK projektu, siekiant racionalaus ir proporcingo baudžiamosios atsakomybės diferencijavimo bei subalansavimo minėto pobūdžio nusikaltimų sistemoje, siūloma įvesti „tarpines“ apysunkių nusikaltimų sudėtis , juose tuo pačiu įtvirtinant visos BK Specialiosios dalies mastu unifikuotus didelės vertės turto dydžius, o jų sankcijose numatant proporcingas, apysunkių nusikaltimų kategoriją atitinkančias bausmes (BK projekto siūlomi BK 178 straipsnio 3 dalies, 182 straipsnio 2 dalies, BK 183 straipsnio 2 dalies, BK 184 straipsnio 2 dalies, BK 246 straipsnio 2 dalies pakeitimai). Kartu pastebėtina, kad, vadovaujantis analogišku požiūriu ir siekiant logiškesnio baudžiamosios atsakomybės diferencijavimo, tikslinama ir BK 178 straipsnio sudėtis, mažinant tam tikrų vagystės formų neproporcingai griežtą baudžiamumą, kuris aiškiai neatitinka tokių veikų pavojingumo pobūdžio (BK projekto siūlomi BK 178 straipsnio 2 dalies pakeitimai). Be to, atsižvelgiant į minėtus BK projektu siūlomus pakeitimus, kuriais numatomos „tarpinės“ apysunkių nusikaltimų sudėtys, BPK projektu sistemiškai tikslinama BPK 151 straipsnio 7 dalis, numatant galimybę tęsti laikiną nuosavybės teisių apribojimą šių nusikaltimų atžvilgiu, neribojant pratęsimų skaičiaus ir bylose dėl tokių apysunkių nusikaltimų, kartu siekiant apsaugoti didelį skaičių einamųjų ikiteisminių tyrimų (kurie, kaip taisyklė, trunka ženkliai ilgiau nei 12 mėn.) bei užtikrinti juose paskirtus laikinus nuosavybės teisės apribojimus, jau šiuo metu trunkančius ilgiau nei vienus metus, bei civilinių ieškovų ir nukentėjusiųjų turtinius interesus. 3 .
3. Siekiant baudžiamojo įstatymo normas kuo didesne apimtimi suderinti su baudžiamojo įstatymo normų aiškumo ir apibrėžtumo principų reikalavimais bei kuo aiškiau nustatyti baudžiamosios atsakomybės taikymo ribas (kas ypač svarbu sunkių nusikaltimų inkriminavimo atvejais (pavyzdžiui, BK 181 str. 2 d., 246 str. 2 d., 278 str. 2 d., 280 str. 2 d. ar pan.)), kurios dėl vertinamųjų nusikalstamos veikos sudėties požymių baudžiamajame įstatyme gausos daugeliu atvejų iš esmės priklauso nuo ad hoc individualaus atvejo aplinkybių bei vien tik nuo teisės taikytojo diskrecijos, BK projektu (tose vietose, kur vertinamųjų požymių apibrėžimas yra nesunkiai įmanomas) apibrėžiamas tam tikrų nusikalstamų veikų sudėčių vertinamųjų požymių (susijusių su nusikaltimu padaryta (didele) turtine žala, didele turto verte ar pan.) turinys ir šiuo tikslu sukuriami papildomi BK normose nurodytų sąvokų išaiškinimai (BK projekto BK 190, 248, 2821 straipsniuose nurodyti papildomi didelės turtinės žalos ar didelės turto vertės požymių išaiškinimai, taip pat BK projekto BK 212 straipsnio 4 dalyje patikslinamas stambaus masto požymio turinys). Atitinkamai, baudžiamajame įstatyme aiškiai apibrėžus aukščiau nurodytus nusikaltimų sudėčių vertinamuosius požymius, baudžiamosios atsakomybės atsiradimo momentai tokiais atvejais taptų visiškai aiškūs bei nebepriklausytų vien tik nuo teisės taikytojo subjektyvaus ir galimai kiekvieną kartą skirtingo ad hoc vertinimo, taip pat dėl šių nusikaltimų sudėčių vertinamųjų požymių aiškinimo susiklostytų aiški, vienoda bei netinkamoms interpretacijoms užkertanti kelią teisminė praktika. 4 .
4. Siekiant tinkama apimtimi suderinti baudžiamojo įstatymo normas su baudžiamosios teisės, kaip kraštutinės priemonės ( ultima ratio) , principo reikalavimais, BK projektu siūloma dekriminalizuoti tokias mažiau pavojingas nusikalstamas veikas [17] : a ) atsižvelgiant į šio rašto 4 punkto 1.3. papunktyje nurodytus baudžiamojo įstatymo pakeitimus ( BK 212 straipsnio 1 dalies pakeitimai ), siūloma dekriminalizuoti BK XXXI skyriaus (Nusikaltimai ir baudžiamieji nusižengimai ekonomikai ir verslo tvarkai) 205, 206, 207(2 d.), 208, 209, 211 straipsniuose nurodytas veikas 150 MGL apimtimi. Dekriminalizuoti atvejai toliau būtų veiksmingai sprendžiami civilinės teisės normomis arba administracine tvarka. b ) atsižvelgiant į šio rašto 4 punkto 1.4. papunktyje nurodytus baudžiamojo įstatymo pakeitimus (BK 219–221 straipsnių pakeitimai), siūloma dekriminalizuoti BK XXXII skyriaus (Nusikaltimai ir baudžiamieji nusižengimai finansų sistemai) 220–221 (200 MGL apimtimi ), 219 (
) straipsniuose nurodytas veikas . Atitinkamai, dekriminalizuoti atvejai būtų laikytini administraciniais nusižengimais ir užtrauktų atsakomybę pagal ANK normas. Atsižvelgiant į tai, kad BK 219 straipsnyje nurodytos veikos
buvo perkeltos į ANK, ANK projekto 8 straipsniu siūloma papildyti ANK nauju 1871 straipsniu, kuriame būtų numatyta administracinė atsakomybė už minėtus atvejus bei numatytos proporcingos ir adekvačios baudos už tokių nusižengimų padarymą, preliminariai orientuojantis į ANK 187 straipsnio 3 dalies sankcijoje nustatytus baudų dydžius už panašaus pobūdžio ir pavojingumo administracinius nusižengimus.
Kartu, atsižvelgiant į BK 219–221 straipsniuose nurodytus naujus baudžiamosios atsakomybės atsiradimo momentus (300 MGL) bei į tai, kad tokiu būdu ANK 187 straipsnio 3 ir 4 dalyse
praplečiamos administracinės atsakomybės taikymo ribos (atitinkamai padidėja ir šių administracinių nusižengimų pavojingumas), ANK projekto 7 straipsnio pakeitimais siūloma ženkliai padidinti ANK 187 straipsnio 3 dalies sankcijoje nurodytus baudų dydžius. Atsižvelgiant į tai, kad jau ANK 187 straipsnio galiojančio ANK 187 straipsnio 4 dalies sankcijoje numatytas maksimalus baudos dydis, ANK projekto 7 straipsnio pakeitimais tik nežymiai didinamas šios dalies sankcijoje nurodytas minimalus baudos dydis. Kartu siūloma 219 – 221 straipsnių 1 dalių sankcijas papildyti alternatyviomis laisvės atėmimui bausmėmis, siekiant labiau sistemiškai suderinti šių nusikaltimų sankcijas su kitais panašaus pobūdžio apysunkių kategorijos nusikaltimų sankcijomis. Kartu, atsižvelgiant į šio rašto 4 punkto 1.1. ir 1.4 papunkčiuose nurodytus baudžiamojo įstatymo pakeitimus (BK 2241 straipsnio 2 dalies pakeitimai), siūloma dekriminalizuoti BK 217–218 straipsniuose nurodytas veikas 50 MGL apimtimi. Atitinkamai, dekriminalizuoti atvejai būtų laikytini administraciniais pažeidimais ir baudžiami administracine tvarka pagal specialiuosius įstatymus. c ) siūloma dekriminalizuoti BK 192 straipsnyje nurodytas veikas
.
Atitinkamai, dekriminalizuoti atvejai būtų laikytini administraciniais nusižengimais ir užtrauktų atsakomybę pagal ANK 122 straipsnį. Atsižvelgiant į tai, kad BK 192 straipsnio 1 dalies atvejai 200 MGL apimtimi buvo perkelti į ANK 122 straipsnį, ir sistemiškai įvertinus galiojančio ANK 122 straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatytą atsakomybę už kur kas mažesnio pavojingumo administracinius nusižengimus (juolab, kai jie dar padaromi nekomerciniais tikslais) ir administracinio nusižengimo pavojingumą, kuris įtvirtinamas ANK projekto 4 straipsniu keičiamo ANK 122 straipsnio 3 ir 4 dalyse, t. y. kai šis administracinis nusižengimas pasireiškia jau pavojingesniais veiksmais – kūrinio ar gretutinių teisių objekto neteisėtų kopijų platinimu, gabenimu ar laikymu – bei padaromas komerciniais tikslais (ir juolab iki 300 MGL apimtimi), šių straipsnio dalių sankcijos buvo ženkliai padidintos minėtais ANK projekto 4 straipsnio pakeitimais, siekiant, kad pastaroji sankcija tinkamai atspindėtų ANK 122 straipsnio 3 ir 4 dalyse nurodyto naujo administracinio nusižengimo pavojingumo pobūdį ir laipsnį. d ) siūloma dekriminalizuoti BK 186 straipsnyje (Turtinės žalos padarymas apgaule) nurodytą nusikalstamą veiką. Aptariamu aspektu kartu pažymėtina, kad BK 186 straipsnyje nurodyta nusikalstama veika vertintina kaip perteklinė ir pridėtinės vertės neturinti sukčiavimo (BK 182 straipsnis) specialioji norma.
Pabrėžtina, kad BK 186 straipsnis BK XXVIII skyriuje įneša didelės painiavos ir atitinkamai laikytinas nenuoseklios įstatymų leidybos rezultatu dėl šių priežasčių : a) nėra esminių skirtumų nuo sukčiavimo, nes BK 186 straipsnyje kriminalizuota veika (pavyzdžiui, apgaule vengiant atsiskaityti už atliktus darbus ar pan.) iš esmės reiškia prievolės išvengimą (kas savaime yra laikoma sukčiavimu), todėl lieka neaišku, kodėl apgaule vengiant piniginių prievolių, taikytinas BK 186 straipsnis, o vengiant kitų turtinių prievolių taikytina jau bendroji sukčiavimo norma (BK 182 straipsnis); b) BK 186 straipsnyje nurodyta veika (priešingai nei sukčiavimas bei dauguma kitų BK XXVIII skyriuje nurodytų nusikalstamų veikų) siejama jau ne su turto vertės dydžiais, o su BK XXVIII skyriuje apskritai neapibrėžtos turtinės žalos padarymu; c) BK 186 straipsnio veika, neatsižvelgiant į tai, kad jame kriminalizuota tiesiog viena iš sukčiavimo formų dėl neaiškių priežasčių baudžiama švelniau nei BK 182 straipsnyje nurodytas sukčiavimas; d) BK 186 straipsnyje (priešingai nei iš esmės visuose kituose BK XXVIII skyriaus straipsniuose) dėl neaiškių priežasčių nėra šio nusikaltimo kvalifikuotos sudėties, kai, pavyzdžiui, apgaule vengiama didelės vertės piniginės (turtinės) prievolės ir pan.
Pabrėžtina, kad BK 186 straipsnis BK XXVIII skyriuje įneša didelės painiavos ir atitinkamai laikytinas nenuoseklios įstatymų leidybos rezultatu dėl šių priežasčių : a) nėra esminių skirtumų nuo sukčiavimo, nes BK 186 straipsnyje kriminalizuota veika (pavyzdžiui, apgaule vengiant atsiskaityti už atliktus darbus ar pan.) iš esmės reiškia prievolės išvengimą (kas savaime yra laikoma sukčiavimu), todėl lieka neaišku, kodėl apgaule vengiant piniginių prievolių, taikytinas BK 186 straipsnis, o vengiant kitų turtinių prievolių taikytina jau bendroji sukčiavimo norma (BK 182 straipsnis); b) BK 186 straipsnyje nurodyta veika (priešingai nei sukčiavimas bei dauguma kitų BK XXVIII skyriuje nurodytų nusikalstamų veikų) siejama jau ne su turto vertės dydžiais, o su BK XXVIII skyriuje apskritai neapibrėžtos turtinės žalos padarymu; c) BK 186 straipsnio veika, neatsižvelgiant į tai, kad jame kriminalizuota tiesiog viena iš sukčiavimo formų dėl neaiškių priežasčių baudžiama švelniau nei BK 182 straipsnyje nurodytas sukčiavimas; d) BK 186 straipsnyje (priešingai nei iš esmės visuose kituose BK XXVIII skyriaus straipsniuose) dėl neaiškių priežasčių nėra šio nusikaltimo kvalifikuotos sudėties, kai, pavyzdžiui, apgaule vengiama didelės vertės piniginės (turtinės) prievolės ir pan. BK projekto 10 straipsnio pakeitimais d ekriminalizavus BK 186 straipsnyje nurodyta veiką, vengimo atsiskaityti už atliktus darbus, gautas prekes, suteiktas paslaugas ar pan. atvejais būtų taikoma bendra sukčiavimo norma (BK 182 straipsnis), kuri tuo pačiu tinkamai sistemiškai suderinta su BK XXVIII skyriaus nusikaltimų sudėčių požymiais. e ) siūloma dekriminalizuoti BK 177 straipsnyje (Trukdymas profesinių sąjungų veiklai) nurodytą baudžiamąjį nusižengimą ir laikyti jį administraciniu nusižengimu, įtvirtinant pastarąjį ANK 1071 straipsnyje (ANK projekto 1 straipsniu siūlomi pakeitimai).
Siūloma dekriminalizuoti BK 177 straipsnyje (Trukdymas profesinių sąjungų veiklai) įtvirtintą baudžiamąjį nusižengimą ir laikyti jį administraciniu nusižengimu, įtvirtinant jį ANK XX straipsnyje (ANK projekto XX straipsniu siūlomi pakeitimai). Aptariamuoju aspektu nepaneigtina, kad trukdymas profesinių sąjungų ar jos narių veiklai yra neteisėtas veikimas, už kurį įstatymuose turėtų būti įtvirtinta atitinkamos rūšies atsakomybė, kuri padėtų efektyviai apsaugoti aptariamą gėrį. Tačiau, įvertinus aptariamo baudžiamojo nusižengimo pavojingumo laipsnį bei pobūdį, padaromą potencialią žalą teisiniam gėriams, kuriuos saugo baudžiamasis įstatymas, taip pat įvertinus BK 177 straipsnyje įtvirtintos nusikalstamos veikos taikymo praktiką, išnagrinėtų bylų skaičių bei priimtus sprendimus, manytina, kad BK 177 straipsnyje įtvirtintas baudžiamasis nusižengimas iš esmės nėra suderinamas su baudžiamosios atsakomybės, kaip kraštutinės priemonės principo ( ultima ratio ) reikalavimais, taip pat praktinėje nusikalstamų veikų kvalifikavimo veikloje yra iš esmės nenaudojama norma , kuri per 2016-2020 metus buvo pritaikyta tik vieną kartą [18] . Teisingumo ministerijos vertinimu, pagrindinė priežastis, kuri užkerta kelią efektyviai taikyti atsakomybę už trukdymą teisėtai profesinių sąjungų ar jos narių veiklą, yra šios normos nesuderinamumas su konstituciniu ultima ratio principu.
Šiame kontekste pažymėtina, kad įstatymų leidėjui kriminalizavus mažesnio pavojingumo ir dažnu atveju nedidelę žalą teisiniam gėriams darantį veikimą, kartu neįtvirtinus aiškių kriterijų, kada toks neteisėtas elgesys visgi atitiktų baudžiamojo įstatymo normoms būdingą pavojingumo laipsnį bei pobūdį, tokios normos praktinėje nusikalstamų veikų kvalifikavimo veikloje dažniausiai nėra taikomos , atsižvelgiant tiek į tokios veikos gana nedidelį pavojingumo pobūdį, kuris savo ruožtu neatitinka minėto baudžiamosios teisės ultima ratio principo reikalavimus, tiek įvertinus itin didelius baudžiamojo proceso kaštus, šio proceso sudėtingumą ir kitas praktinio pobūdžio aplinkybes. Šios aplinkybės ypatingai atsiskleidžia įvertinus Kauno apygardos 2021 m. balandžio 8 d. nutartį baudžiamojoje byloje Nr. 1A-36-397/202 (kaip minėta – vienintelėje pastarųjų metų baudžiamojoje byloje), kurioje matyti, kad ikiteisminis tyrimas ir baudžiamosios bylos nagrinėjimas teisme truko beveik 2 metus (veika buvo padaryta 2019 metų gegužės mėnesį), o galiausiai nuteistajam buvo paskirta tik 50 MGL (2500 Eur) baudą ir nukentėjusiajam turėjo atlyginti vos 100 Eur neturtinės žalos. Atsižvelgiant į tai, neabejotina, kad sudėtingo, ilgai trunkančio ir didelius kaštus sukeliančio baudžiamojo proceso inicijavimas šiuo atveju negali būti pateisinamas baudžiamojo proceso tikslingumo ir ekonomiškumo principų kontekste, juolab, atsižvelgiant į tai, kad nuteistajam paskirta sankcija net nesiekė maksimalaus baudos dydžio už administracinį nusižengimą vidurkio.
Šiame kontekste neabejotina, kad, perkėlus aptariamą baudžiamąjį nusižengimą į ANK, būtų sukurtos prielaidos efektyviau, greičiau bei ekonomiškiau ginti profesinių sąjungų bei jų narių teisėtus interesus, tinkamai užtikrinant, kad kiekvienas asmuo, kuris neteisėtai trukdo jų teisėtai veiklai, atsakytų ANK nustatyta tvarka. Kartu būtų sukurtos tinkamos prielaidos nelaukti kelerius metus trunkančio baudžiamojo proceso, siekiant gauti (dažnu atveju gana nedidelės) žalos atlyginimą, kadangi analogišką rezultatą daug greičiau ir efektyviau būtų galima pasiekti ANK nustatyta tvarka. Atsižvelgiat į nurodytas aplinkybes, būtų tikslinga dekriminalizuoti BK 177 straipsnyje įtvirtintą baudžiamąjį nusižengimą, jį perkeliant į ANK ir numatyti proporcingas ir atgrasančias sankcijas už tokio nusižengimo padarymą.. f ) siūloma dekriminalizuoti BK 196 (Neteisėtas poveikis elektroniniams duomenims) ir 197 (Neteisėtas poveikis informacinei sistemai) straipsniuose nurodytus baudžiamuosius nusižengimus. Šiuo aspektu (be atitikties ultima ratio principui) papildomai pažymėtina, kad BK 196–197 straipsniuose įtvirtinta BK Specialiosios dalies normoms nebūdingas ir kartu perteklinis padarytos žalos (vertinamasis nusikaltimo sudėties požymis) požymio itin detalus diferencijavimas . Vien tik nuo šio vertinamojo požymio teisės taikytojo subjektyvaus įvertinimo iš esmės priklauso nusikalstamos veikos priskyrimas prie baudžiamojo nusižengimo – nesunkaus – apysunkio nusikaltimo kategorijos.
Kartu toks smulkus vertinamojo požymio – padarytos žalos gradavimas, nepagrįstai sukuriantis BK 196–197 straipsniuose baudžiamuosius nusižengimus, taip pat užkerta kelią kaltininką atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės dėl mažareikšmiškumo (BK 37 straipsnis), kas, manytina, tokio pobūdžio subjektyvaus vertinamojo požymio detalaus įvertinimo atvejais dažnu atveju yra labai aktualu. Be to, kelia pagrįstų abejonių ir tai, ar nedidelės žalos (kuri gali būti itin mažareikšmė) padarymas tokio pobūdžio veikose gali būti laikytinas tinkamu ir pakankamu baudžiamosios atsakomybės (kaip ultima ratio priemonės) atsiradimo pagrindu bei sąlyga. Kartu pabrėžtina, kad BK projektu siūlomas dekriminalizavimas pilna apimtimi atitinka ir Direktyvos 2013/40/ES dėl atakų prieš informacines sistemas 4–5 straipsnių nuostatas, kurios taip pat nereikalauja
„smulkių“ (mažareikšmių) atvejų kriminalizavimo valstybių narių nacionalinėje teisėje. BK projektu dekriminalizavus BK 196–197 straipsnių 3 dalyse nurodytus baudžiamuosius nusižengimus, baudžiamoji atsakomybė už tokio pobūdžio pažeidimus būtų taikoma tik tais atvejais, jeigu būtų padaroma „paprasta“ žala. Kartu veika pagal šiuos straipsnius nebūtų laikoma nusikaltimu, jeigu ja buvo padaryta nedidelė žala (šiuo tikslu BK projekte atsiranda papildomos BK 196 – 197 straipsnių 4 dalys).
Be to, atsižvelgiant į tai, kad BK 196–197 straipsnių 1 dalyse nurodyti nusikaltimai priskiriami nesunkių nusikaltimų kategorijai, BK projektu taip pat tikslinamos per griežtos BK 196–197 straipsnių 1 dalių sankcijos , papildant jas alternatyviomis laisvės atėmimui bausmėmis. g ) siūloma dekriminalizuoti BK 201 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą nusikalstamą veiką – aparatų, naminiams stipriems alkoholiniams gėrimams gaminti, gaminimą, laikymą, gabenimą bei realizavimą. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad aptariamas nusikaltimas, pagal savo pavojingumo laipsnį bei pobūdį, nėra toks pavojingas bei nedaro esminės žalos baudžiamojo įstatymo saugomiems gėriams (ekonomikai, žmonių sveikatai ir pan.), ypatingai vertinant kitų BK 201 straipsnio 1 ar 2 dalyje įtvirtintų nusikaltimų pavojingumo laipsnį bei pobūdį, kas suponuoja prielaidą, kad toks kriminalizavimas nėra suderinamas su baudžiamosios atsakomybės, kaip kraštutinės priemonės principo reikalavimai. Taip pat, atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad aptariamų aparatų, kurie pagal savo pobūdį dažnu atveju būna gana primityvūs, savadarbiai įrenginiai, savitikslis laikymas neturėtų būti laikoma analogiškai pavojinga veika , kaip BK 201 straipsnio 1 dalyje nurodytų stiprių alkoholinių gėrimų, kurie gali sukelti realią žalą asmenų sveikai ar ekonomikai, komercinis realizavimas.
Šiame kontekste taip pat pažymėtina, kad BK 201 straipsnyje yra kriminalizuotas iš esmės bet koks disponavimas aparatais, kurie skirti naminiam stipriems alkoholiniams gėrimams gaminti, nepriklausomai nuo to , ar su jais realiai buvo gaminami naminiai stiprūs alkoholinius gėrimai (arba koks kiekis alkoholinių gėrimų buvo pagamintas, jeigu tokie gėrimai buvo gaminti), ar pagaminti alkoholiniai gėrimai buvo skirti realizuoti ar asmeniniam vartojimui, ar asmuo disponavo minėtais aparatais turėdamas tikslą juos platinti ar naudojo juos asmeniniams poreikiams patenkinti ir pan. Taigi, šiuo metu baudžiamajame įstatyme bet koks faktinis disponavimas minėtu aparatu yra laikomas nusikaltimu, už kurį gali būti skiriama laisvės atėmimo bausmė iki dvejų metų, neatsižvelgiant į jokias aukščiau nurodytas aplinkybes, kurios teoriškai galėtų padidinti aptariamos veikos pavojingumo pobūdį. Kartu akcentuotinas ir į aptariamo teisinio reguliavimo nelogiškumas bei nesuderinamumas su BK 201 straipsnio 3 dalies ir ANK 137 straipsnio 3 dalies įtvirtintomis neteisėtomis veikomis. BK 201 straipsnio 3 dalis ir ANK 137 straipsnio 3 dalis numato atsakomybę už aptariamų alkoholinių gėrimų gaminimą savo reikmėms (t. y. ANK – iki 10 litrų, BK – daugiau negu 10 litrų), kas suponuotų, kad įstatymų leidėjas pagrįstai numatė švelnesnę atsakomybės formą už mažesnio kiekio aptariamų gėrimų gamybą, neturint tikslo jų realizuoti.
Tačiau galiojantis BK 201 straipsnio 1 dalies reguliavimas iš esmės sukuria logikos dėsniams prieštaraujančias situacijas bei realiai užkerta kelią taikyti tik administracinės atsakomybės formą tokiems asmenims, kurie pagamino iki 10 litrų naminių stiprių alkoholinių gėrimų be tikslo juos realizuoti (savo reikmėms), kadangi norint gaminti net ir tokio kiekio aptariamus gėrimus, yra neišvengiamai būtina turėti šiam tikslui pritaikytą aparatą , skirtą naminiams stipriems alkoholiniams gėrimams gaminti, disponavimais kuriais šiuo metu savaime yra pripažįstama nesunkiu nusikaltimu pagal BK 201 straipsnio 1 dalį. Atitinkamai, aptariamais atvejais toks asmuo būtų baudžiamas pagal ANK 137 straipsnio 3 dalį už naminių stiprių alkoholinių gėrimų gamybą (iki 10 litrų) be tikslo juos realizuoti ir pagal BK 201 straipsnio 1 dalį už neteisėtą disponavimą aparatu, kuriuo jis ir pagamino aptariamą kiekį naminių stiprių alkoholinių gėrimų. Manytina, kad toks reglamentavimas neatitinka nei racionalumo, nei proporcingumo principų reikalavimų. Atsižvelgiant į tai, būtų tikslinga dekriminalizuoti aptariamą BK 201 straipsnio 1 dalies veiką, ir laikyti ją administraciniu nusižengimu, įtvirtinant pastarąjį ANK 137 straipsnyje bei numatant proporcingas ir atgrasančias baudas už šio administracinio nusižengimo padarymą (ANK projekto 6 straipsniu siūlomi pakeitimai). h ) BK projekto 23 straipsniu ir ANK projekto 5 straipsniu, siekiant racionalaus ir proporcingo baudžiamosios atsakomybės diferencijavimo bei baudžiamosios ir administracinės atsakomybių subalansavimo, siūloma tikslinti BK 204 straipsnį ir ANK 125 straipsnį, užtikrinančius svetimo prekių ar paslaugų ženklo savininko teisių apsaugą.
Pirma, Įstatymo projektų pakeitimais siūloma dekriminalizuoti BK 204 straipsnio 2 dalyje (Svetimo prekių ar paslaugų ženklo naudojimas) nurodytą baudžiamąjį nusižengimą, neatitinkančio baudžiamosios atsakomybės, kaip kraštutinės priemonės principo ( ultima ratio ) reikalavimų, ir atitinkamai laikyti jį administraciniu nusižengimu. Šiuo tikslu ANK projekto 5 straipsnio siūlomais pakeitimais ANK 125 straipsnio 1 dalis pildoma papildomais administraciniais nusižengimais (neteisėtu prekių žymėjimu svetimu prekių ženklu, tokių prekių pateikimu realizuoti bei neteisėtu pasinaudojimu svetimu paslaugų ženklu), siekiant, kad ANK 125 straipsnio 1 dalies nuostatos apimtų buvusius BK 204 straipsnio 2 dalies atvejus. Atitinkamai, asmeniui būtų taikoma administracinė atsakomybė tais atvejais, jeigu kaltininkas neturėdamas leidimo svetimu prekių ženklu pažymėjo prekes, jas laikė ar gabeno komerciniais tikslais arba pateikė jas realizuoti ir tų prekių vertė arba kiekis nebuvo didelis, taip pat, jeigu kaltininkas pasinaudojo svetimu paslaugų ženklu, tačiau dėl to neatsirado didelė žala, priešingu atveju būtų taikoma baudžiamoji atsakomybė pagal BK 204 straipsnio 1 dalį.
Trečia, atsižvelgiant į tai, kad didelės vertės prekių neteisėtas pažymėjimas svetimu prekių ženklu arba tokios vertės prekių pateikimas realizuoti ir pan. yra analogiško pavojingumo nusikalstamos veikos kaip ir didelio kiekio prekių neteisėtas pažymėjimas svetimu prekių ženklu bei tokio kiekio prekių pateikimas realizuoti, kadangi abiem atvejais svetimo prekių ženklo savininko teisėms padaroma iš esmės identiška žala, BK projektu siūloma papildyti BK 204 straipsnio 1 dalies nusikaltimo sudėtį didelės vertė prekių požymiu, formuojant minėtą nusikaltimo sudėtį, vadovaujantis panašaus pobūdžio nusikaltimų veikų sudėčių konstrukcijomis (pavyzdžiui, BK 213 straipsnio 2 dalis, 224 straipsnio 2 dalis ir pan.). Ketvirta, atsižvelgiant į tai, kad svetimu prekių ženklu neteisėtai pažymėtų didelio kiekio arba didelės vertės prekių laikymas ar gabenimas komerciniais tikslais yra pavojingos nusikalstamos veikos , prilygstančios kitoms BK 204 straipsnio 1 dalyje nurodytoms veikoms, kadangi tokiais nusikalstamais veiksmais svetimo prekių ženklo savininko teisėms padaroma iš esmės identiška žala bei, turint omeny tai, kad šiuo metu už tokio pobūdžio nusikalstamas veikas kitų panašaus pobūdžio nusikaltimų sudėtyse tokios veikos yra kriminalizuotos (pavyzdžiui, BK 192, 213, 224 straipsniai ir pan.), BK projekto siūlomais BK 204 straipsnio pakeitimais siūloma minėtas veikas įtvirtinti šio straipsnio nusikaltimo sudėtyje.
Manytina, kad situacija, kai už bet kokio kiekio ir bet kokios vertės svetimu prekių ženklu neteisėtai pažymėtų prekių laikymą ir gabenimą komerciniais tikslais taikant vien tik administracinę atsakomybę (kaip yra šiuo metu, kadangi BK 204 straipsnis dėl neaiškių priežasčių atsakomybės už tokias veikas nenumato) prieštarautų proporcingumo ir teisingumo principų reikalavimams.
Penkta, atsižvelgiant į tai, kad BK projektu dekriminalizavus BK 204 straipsnio 2 dalyje nurodytas veikas, ANK 125 straipsnio 1 dalies nuostatos apimtų ir buvusius BK 204 straipsnio 2 dalies atvejus, kurie tam tikrais atvejais būtų ganėtinai pavojingi nusižengimai – pavyzdžiui, gana didelio kiekio ar reikšmingos vertės (tačiau toks kiekis ar vertė visgi neužtrauktų baudžiamosios atsakomybės) svetimu prekių ženklu neteisėtai pažymėtų prekių realizavimas arba neteisėtas pasinaudojimas svetimu paslaugų ženklu, kai tokiais veiksmai visgi buvo padaryta tam tikra reikšminga („paprasta“) žala (kuri visgi nesiekia BK nurodytos didelės žalos), kas ženkliai padidina galiojančiame ANK 125 straipsnio 1 dalyje nurodytų administracinių nusižengimų pavojingumą , ANK projektu siūlomais ANK 125 straipsnio 1 ir 3 dalių pakeitimais siūloma ženkliai padidinti ANK 125 straipsnio 1 ir 3 dalių sankcijose nurodytų baudų dydžius. Kartu, atsižvelgiant į tai, kad ANK 125 straipsnio 1 dalies administracinio nusižengimo sudėtis gali apimti ir mažai pavojingus atvejus (neteisėtas labai nedidelio kiekio prekių pažymėjimas, neteisėtas pasinaudojimas svetimu paslaugų ženklu, kai buvo padaryta mažareikšmė žala ir pan.), ANK projektu siūloma palikti iš esmės identišką ANK 125 straipsnio 1 dalies minimalios baudos dydį, siekiant išvengti per griežto kaltininkų nubaudimo bei palikti pakankamai dideles „žirkles“ tarp minimalios ir maksimalios baudos dydžių, užtikrinant skiriamos baudos tinkamas individualizavimo galimybes.
BK projekto 14 straipsniu ir ANK projekto 5 straipsniu siūloma tikslinti BK 195 straipsnį ir ANK 125 straipsnį, siekiant racionalaus ir proporcingo baudžiamosios atsakomybės diferencijavimo bei baudžiamosios ir administracinės atsakomybių subalansavimo išimtinių patento savininko ar dizaino savininko teisių bei juridinio asmens teisės į juridinio asmens pavadinimą apsaugos srityje. Pirma, šiuo tikslu BK projekto 14 straipsniu siūloma iš dalies dekriminalizuoti BK 195 straipsnyje įtvirtintą nusikalstamą veiką, nusikalstamos veikos sudėtyje įtvirtinant privalomus pavojingus padarinius
, nepriklausomai nuo kilusių neigiamų padarinių ar kitų svarbių požymių, pagrindžiančių baudžiamosios atsakomybės, kaip kraštutinės priemonės, taikymo pagrįstumą. Manytina, kad tokio pobūdžio veikos įtvirtinimas, kuris sukuria prielaidas taikyti baudžiamąją atsakomybę už bet kokio pobūdžio , net ir formalius aptariamų subjektų teisių pažeidimus, nėra suderinamas su baudžiamosios atsakomybės, kaip kraštutinės priemonės principo ( ultima ratio ), reikalavimais.
Šiame kontekste pažymėtina, kad dėl aukščiau nurodytų priežasčių absoliuti dauguma ginčų dėl pramoninės teisės pažeidimų yra sprendžiami civilinio proceso tvarka, nors galiojantis teisinsi reglamentavimas iš esmės sukuria prielaidas kiekvieno tokio ginčo atveju taikyti ir baudžiamojo įstatymo normas, kurios (t. y. BK 195 straipsnis) praktinėje nusikalstamų veikų kvalifikavimo veikloje yra nenaudojama norma , kuri per 2016-2020 metus nebuvo pritaikyta nei karto . Teisingumo ministerijos vertinimu, pagrindinė priežastis , kuri užkerta kelią efektyviai taikyti atsakomybę už išimtinių patento savininko ar dizaino savininko teisių arba juridinio asmens teisės į juridinio asmens pavadinimą pažeidimus, yra šios normos nesuderinamumas su konstituciniu ultima ratio principu. Šiame kontekste pažymėtina, kad įstatymų leidėjui kriminalizavus mažesnio pavojingumo ir iš esmės jokios žalos teisiniam gėriams nedarantį veikimą (kaip minėta, BK 195 straipsnyje nurodyta formali nusikaltimo sudėtis), kartu neįtvirtinus aiškių kriterijų, kada toks neteisėtas elgesys visgi atitiktų baudžiamojo įstatymo normoms būdingą pavojingumo laipsnį bei pobūdį, tokios normos praktinėje nusikalstamų veikų kvalifikavimo veikloje dažniausiai nėra taikomos, atsižvelgiant tiek į tokios veikos gana nedidelį pavojingumo pobūdį, kuris savo ruožtu neatitinka minėto baudžiamosios teisės ultima ratio principo reikalavimus, tiek įvertinus itin didelius baudžiamojo proceso kaštus, šio proceso sudėtingumą ir kitas praktinio pobūdžio aplinkybes.
Atsižvelgiant į tai, bei siekiant, kad BK 195 straipsnio norma atitiktų kertinius baudžiamosios teisės principus (ypatingai baudžiamosios atsakomybės, kaip kraštutinės priemonės, principą), užtikrintų , kad baudžiamajame įstatyme būtų kriminalizuotos tik pavojingos nusikalstamos veikos bei būtų veiksmingai taikoma praktikoje, BK projektu siūlytina papildyti BK 195 straipsnyje įtvirtinto nusikaltimo dispoziciją neigiamais padariniais – didele žala. Taip pat, pažymėtina ir tai, kad siūlomi pakeitimai labiau sistemiškai suderintų BK 195 straipsnio normą su panašaus pobūdžio nusikalstamų veikų, įtvirtintų BK 204 straipsnyje, sudėtimis, kuriose baudžiamoji atsakomybė taip pat kyla tik tuo atveju, jeigu realizavus šio nusikaltimo objektyviuosius požymius yra padaroma didelė žala [19] .
Antra, atsižvelgiant į tai, kad, vadovaujantis BK projekto siūlomais pakeitimais, baudžiamoji atsakomybė kaltininkui kiltų tik tais atvejais, kai dėl išimtinių patento savininko ar dizaino savininko teisių arba juridinio asmens teisės į juridinio asmens pavadinimą pažeidimo atsirado didelė žala, o administracinė atsakomybė
Šiuo tikslu bei atsižvelgiant į tai, kad galiojančio ANK 125 straipsnio 1 dalyje jau šiuo metu yra atskirai įvardintas nusižengimas, susijęs su neteisėtai pagamintų prekių (panaudojant svetimą dizainą ar išradimo patentą) laikymu ar gabenimu komerciniais tikslais bei 3 dalyje vėlgi kalbama apie tokių neteisėtai pagamintų prekių ir jų gamybos priemonių ar įrangos konfiskavimą, bei į tai, kad ANK projekto siūlomais pakeitimais ANK 125 straipsnio 1 dalis irgi detaliau pildoma nusižengimais, susijusiais su svetimu prekių ženklu neteisėtai pažymėtomis prekėmis , ANK projekto ANK 125 straipsnio 2 dalies pakeitimais, išlaikant reglamentavimo nuoseklumą, irgi siūloma detaliau išvardinti nusižengimus, kurių objektas yra tam tikras gaminys
, siekiant, kad ANK 125 straipsnio 2 dalis apimtų ir kitus galimus tokio pobūdžio pažeidimus, kurie nėra susiję su gaminiai (prekėmis), pavyzdžiui, kai neteisėtai naudojamas gamybos būdas ar pan. (kai tokie pažeidimai nesukėlė didelės žalos).
Šiuo tikslu bei atsižvelgiant į tai, kad galiojančio ANK 125 straipsnio 1 dalyje jau šiuo metu yra atskirai įvardintas nusižengimas, susijęs su neteisėtai pagamintų prekių (panaudojant svetimą dizainą ar išradimo patentą) laikymu ar gabenimu komerciniais tikslais bei 3 dalyje vėlgi kalbama apie tokių neteisėtai pagamintų prekių ir jų gamybos priemonių ar įrangos konfiskavimą, bei į tai, kad ANK projekto siūlomais pakeitimais ANK 125 straipsnio 1 dalis irgi detaliau pildoma nusižengimais, susijusiais su svetimu prekių ženklu neteisėtai pažymėtomis prekėmis , ANK projekto ANK 125 straipsnio 2 dalies pakeitimais, išlaikant reglamentavimo nuoseklumą, irgi siūloma detaliau išvardinti nusižengimus, kurių objektas yra tam tikras gaminys
, siekiant, kad ANK 125 straipsnio 2 dalis apimtų ir kitus galimus tokio pobūdžio pažeidimus, kurie nėra susiję su gaminiai (prekėmis), pavyzdžiui, kai neteisėtai naudojamas gamybos būdas ar pan. (kai tokie pažeidimai nesukėlė didelės žalos). Taip pat keičiamo ANK 125 straipsnio 2 dalis apimtų ir joje bendrai įvardintus juridinio asmens teisės į juridinio asmens pavadinimą pažeidimus, kurie nesukėlė BK 195 straipsnyje minimos didelės žalos.
Trečia, atsižvelgiant į tai, kad BK projektu BK 195 straipsnio nurodytas veikas susiejant su didelės žalos požymiu, ANK 125 straipsnio 2 dalies nuostatos apimtų ir tam tikrais atvejais būtų ganėtinai pavojingus nusižengimus – pavyzdžiui, kai išimtinių patento savininko ar dizaino savininko teisių pažeidimais (įskaitant ir neteisėtą prekių gaminimą panaudojant svetimą dizainą ar išradimo patentą, tokių prekių pateikimą realizuoti arba jų laikymą ar gabenimą komerciniais tikslais) bei juridinio asmens teisės į juridinio asmens pavadinimą pažeidimais visgi buvo padaryta tam tikra reikšminga („paprasta“) žala (kuri visgi nesiekia BK 195 straipsnyje nurodytos didelės žalos), kas ženkliai padidina galiojančiame ANK 125 straipsnio nurodytų administracinių nusižengimų pavojingumą , ANK projektu siūlomais ANK 125 straipsnio 2 ir 3 dalių pakeitimais siūloma ženkliai padidinti ANK 125 straipsnio 2 ir 3 dalių sankcijose nurodytų baudų dydžius. Kartu, atsižvelgiant į tai, kad ANK 125 straipsnio 2 dalies administracinio nusižengimo sudėtis gali apimti ir mažai pavojingus atvejus (kai buvo padaryta mažareikšmė žala ir pan.), ANK projektu, siekiant išvengti per griežto kaltininkų nubaudimo bei užtikrinti skiriamos baudos tinkamas individualizavimo galimybes, siūloma palikti pakankamai dideles „žirkles“ tarp minimalios ir maksimalios baudos dydžių.
Ketvirta, atsižvelgiant į tai, kad BK 195 straipsnyje nurodyti nusikaltimai priskiriami nesunkių nusikaltimų kategorijai, bei, vadovaujantis panašaus pobūdžio nusikaltimų veikų sudėčių konstrukcijomis (pavyzdžiui, BK 192, 204 straipsniai)BK projektu taip pat tikslinama BK 195 straipsnio sankcija, papildant ją laisvės apribojimo bausme. i ) BK projekto 24 straipsniu siūloma BK 206 straipsnio 1 dalyje (Kredito, paskolos, tikslinės paramos, subsidijos ar dotacijos panaudojimas ne pagal paskirtį ar nustatytą tvarką) atsisakyti baudžiamosios atsakomybės taikymo už kredito ar paskolos panaudojimą ne pagal paskirtį ar nustatytą tvarką ( nesant BK 206 straipsnio 2 dalyje nurodytų pavojingų padarinių ), kaip akivaizdžiai su ultima ratio principu nederančios baudžiamosios teisės neproporcingos intervencijos į civilinius teisinius santykius.
Atsižvelgiant į Lietuvos įsipareigojimus Europos Sąjungos finansinių interesų apsaugos aspektu (pavyzdžiui, atsižvelgiant į Direktyvos (ES) 2017/1371 dėl kovos su Sąjungos finansiniams interesams kenkiančiu sukčiavimu baudžiamosios teisės priemonėmis nuostatas), taip pat nacionalinės kilmės lėšų panaudojimo reguliavimo ir tinkamos apsaugos būtinybę, BK 206 straipsnio 1 dalyje paliktina baudžiamoji atsakomyb ė tik už tikslinės paramos, subsidijos ar dotacijos lėšų panaudojimą ne pagal paskirtį ar nustatytą tvarką. j ) kartu BK projekto 43 straipsnyje nurodytais BK 270 straipsnio 2 dalies pakeitimais siūloma atsisakyti nelogiškos ir pridėtinės vertės baudžiamajai atsakomybei atsirasti neturinčios BK 270 straipsnio 2 dalies dispozicijos dalies [20] , susijusios su sistemingais aplinkos apsaugos, gamtos išteklių naudojimo ar pan. taisyklių pažeidimais, kurie sukelia toje pačioje dalyje nurodytus padarinius.
Pažymėtina, kad jau vienkartinis aukščiau minėtų taisyklių pažeidimas, jeigu pastarasis sukėlė BK 270 straipsnio 2 dalies dispozicijoje nurodytus padarinius, užtrauktų kaltininkui analogišką baudžiamąją atsakomybę pagal BK 270 straipsnio 2 dalį, todėl sistemingas (t. y. mažiausiai 3 pažeidimai) tokių pačių pažeidimų (sukėlusių analogiškus padarinius, kaip ir vienkartinis pažeidimas) kriminalizavimas toje pačioje straipsnio dalyje yra nelogiškas ir laikytinas pertekliniu . k ) BK projekto 47 straipsniu siūloma dekriminalizuoti BK 298 straipsnyje (Neteisėtas žemėnaudos riboženklio pakeitimas) nurodytą baudžiamąjį nusižengimą ir laikyti jį administraciniu nusižengimu, įtvirtinant pastarąjį ANK 1131 straipsnyje (ANK projekto 2 straipsniu siūlomi pakeitimai) bei numatant proporcingus baudų dydžius, taikytinus už šio pažeidimo padarymą, preliminariai įvertinus sankcijas už kitų panašaus pobūdžio administracinių nusižengimų padarymą numatytus baudų dydžius (pavyzdžiui, ANK 112, 113 straipsnis ir pan.) . 5 .
5. Siekiant tinkama apimtimi suderinti baudžiamojo įstatymo normas su baudžiamosios teisės, kaip kraštutinės priemonės, principo ( ultima ratio) reikalavimais, BK projektu mažinamas nepagrįstai griežtas tam tikrų nusikaltimų baudžiamumas : 5.1 . Atsižvelgiant į tai, kad baudžiamosios teisės doktrinoje prieinama išvados, kad atviras svetimo turto pagrobimas nedaro akivaizdžios įtakos vagystės pavojingumo laipsnio pakitimui [21] , o juolab atviroji vagystė, kaip šiuo metu nustatyta galiojančio BK 178 straipsnio 2 dalyje, savo pobūdžiu ir pavojingumu negali būti prilyginta (ir kartu baudžiama vienodo griežtumo laisvės atėmimo bausmėmis) strateginę ar svarbią reikšmę nacionaliniam saugumui turinčių juridinių asmenų infrastruktūrą sudarančio turto pagrobimui, plėšimui (BK 180 straipsnio 1 dalis) ar turto prievartavimui (BK 181 straipsnio 1 dalis) BK projekto 4 straipsniu siūloma sušvelninti atvirosios vagystės ir kišenvagystės (pastarajai pritaikytina analogiška kritika kaip ir atvirajai vagystei) neproporcingai griežtą baudžiamumą . 5.2 . Atsižvelgiant į akivaizdžiai nepagrįstai griežtą galiojančio BK 183 straipsnio 2 dalies (kvalifikuotas turto pasisavinimas) sankciją (laisvės atėmimo bausmė net iki 10 metų), BK projektu, atsižvelgiant į BK XXVIII skyriuje nurodytus maksimalius laisvės atėmimo bausmių dydžius, sistemiškai mažinamas BK 183 straipsnio 2 dalyje įtvirtintos maksimalios laisvės atėmimo bausmės terminas. 5.3 . Pabrėžtina, kad BK 199 straipsnyje įtvirtintas itin neproporcingas ir akivaizdžiai per griežtas, nelogiškas, nenuoseklus ir perteklinis reguliavimas . 5.3.1 .
5.3.1 . BK 199 straipsnio 4 dalies sankcijoje nurodyta vienintelė galima laisvės atėmimo bausmė net nuo 3 iki 10 metų (kas BK 199 straipsnio 4 dalyje nurodytus nusikaltimus beveik prilygina labai sunkių nusikaltimų kategorijai) už bet kokio kiekio (pavyzdžiui, marihuanos suktinė, kelios psichotropinės tabletės ar pan.) narkotinių ar psichotropinių medžiagų gabenimą per Lietuvos Respublikos sieną, kartu visiškai neatsižvelgiant ir į tai, ar narkotinės ar psichotropinės medžiagos buvo gabenamos su tikslu platinti ar asmeniniam vartojimui . Kartu pažymėtina, kad analogiškų narkotinių ar psichotropinių medžiagų gabenimas Lietuvos Respublikos teritorijoje jau vertinamas visiškai kitaip bei tuo pačiu atsižvelgiant į aukščiau nurodytas aplinkybes (medžiagų kiekius, tikslą platinti ir pan.) bei kvalifikuojamas jau pagal BK XXXVII skyriaus normas , kuriose už tokį neteisėtą disponavimą (įskaitant ir gabenimą valstybės teritorijoje) narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis skiriamų bausmių rūšys ir dydžiai, įskaitant laisvės atėmimo bausmės terminus, nuosekliai ir adekvačiai pasiskirsto priklausomai nuo padaryto nusikaltimo pobūdžio ir pavojingumo (žr. BK 259 – 260 straipsnių sankcijas). Aptariamuoju aspektu pastebėtina, kad Muitinės kriminalinės tarnybos duomenimis, atlikus ikiteisminių tyrimų dėl narkotinių ir psichotropinių medžiagų kontrabandos (BK 199 straipsnio 4 dalis) analizę, galima konstatuoti, kad apie 90 proc. atvejų narkotinės ir psichotropinės medžiagos yra siunčiamos asmeninėms reikmėms – sulaikomi itin maži kiekiai, o siuntų gavėjai dažniausiai yra jauni arba tam tikromis ligomis sergantys asmenys, kurie dėl lengvabūdiškumo, patirties stokos ir kitų priežasčių ne visiškai suvokia savo elgesio pasekmes.
Atitinkamai, didėjant tarptautinei prekybai, vystantis technologijoms, paprastėjant ir greitėjant susisiekimui ir informacijos plitimui, į BK 199 straipsnio 4 dalies taikymo sritį dažnai patenka ir tie asmenys, kurie paštu atsisiunčia vaistų, turinčių psichotropinių ar narkotinių medžiagų, bei asmenys, kurie savo reikmėms siunčiasi sąlyginai mažus narkotinių ar psichotropinių medžiagų kiekius. Dėl šių priežasčių reziumuotina, kad absoliučios daugumos nusikalstamų veikų , praktikoje patenkančių į BK 199 straipsnio 4 dalies taikymo sritį, pavojingumas nėra didelis ir juolab neatitinka BK 199 straipsnio 4 dalies sankcijos griežtumo. Atitinkamai, atsižvelgiant į BK 199 straipsnio 4 dalies sankcijoje nustatytą itin griežtą laisvės atėmimo bausmę, narkotinių ar psichotropinių medžiagų kontrabanda turėtų būti pripažįstami tik labai pavojingi veiksmai, sukeliantys labai didelį pavojų įstatymų saugomoms vertybėms, darantys didelę žalą visuomenei. Šios nusikalstamos veikos pavojingumas visuomenėje suvokiamas kaip didelių kiekių grynos narkotinės ar psichotropinės medžiagos gabenimas, turint tikslą vėliau ją platinti siekiant savanaudiškų tikslų ar pan., kai tokie veiksmai daro labai didelę žalą valstybei .
Įvertinus šios nusikaltimo sudėties konstrukciją ir ypač sankcijos griežtumą ( prilygstantis BK 260 straipsnio sankcijoms) , manytina, kad įstatymų leidėjo valia ir buvo numatyti tokias griežtas bausmes būtent už su dideliais kiekiais narkotinių ar psichotropinių medžiagų gabenimą (kartu turinti tikslą juos platinti) susijusius nusikaltimus. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, ir turint omeny nurodytus BK 199 straipsnio 4 dalies taikymo ypatumus, teigtina, kad BK 199 straipsnio 4 dalies sankcijoje nurodytos itin griežtos laisvės atėmimo bausmės taikymas už bet kokio kiekio narkotinių ar psichotropinių medžiagų gabenimą per Lietuvos Respublikos sieną (kartu visiškai neatsižvelgiant į tai , ar tokios medžiagos buvo gabenamos su tikslu platinti ar asmeniniam vartojimui) akivaizdžiai pažeidžia proporcingumo ir teisingumo principus. 5.3.2 . Identiška šio rašto 5.3.1. papunktyje nurodyta kritika taikytina ir BK 199 straipsnio 4 dalyje nurodytai nusikaltimo sudėčiai, susijusiai su narkotinių ar psichotropinių medžiagų pirmtakų (prekursorių) neteisėtu gabenimu per Lietuvos Respublikos sieną. Pažymėtina, kad, vadovaujantis BK 199 straipsnio 4 dalimi, itin griežta baudžiamoji atsakomybė ( nuo 3 iki 10 metų laisvės atėmimo bausmė) taikoma nepriklausomai nuo gabenamų narkotinių ar psichotropinių medžiagų pirmtakų (prekursorių) kiekio ar rūšies. Atitinkamai, net ir labai nedidelio kiekio narkotinių ar psichotropinių medžiagų pirmtakų (prekursorių) neteisėtas gabenimas per Lietuvos Respublikos sieną, priešingai nei tokio pat kiekio šių medžiagų gabenimas Lietuvos Respublikos teritorijoje, kaltininkui užtraukia vienintelę įmanomą 3 – 10 metų laisvės atėmimo bausmę.
Kartu pažymėtina, kad narkotinių ar psichotropinių medžiagų pirmtakų (prekursorių) neteisėtas gabenimas Lietuvos Respublikos teritorijoje jau vertinamas visiškai kitaip bei tuo pačiu atsižvelgiant į tokių medžiagų kiekius bei kvalifikuojamas jau pagal BK 266 straipsnio normą, kurioje už tokį neteisėtą disponavimą mėtomis medžiagomis skiriamų bausmių rūšys ir dydžiai, įskaitant laisvės atėmimo bausmės terminus, nuosekliai ir adekvačiai pasiskirsto priklausomai nuo padaryto nusikaltimo pobūdžio ir pavojingumo. Aptariamu aspektu pabrėžtina ir tai, kad BK 199 straipsnio 4 dalies nusikaltimo sudėtis numato baudžiamąją atsakomybę taip pat nepriklausomai nuo neteisėtai gabenamų narkotinių ar psichotropinių medžiagų pirmtakų (prekursorių) rūšies (t. y. už pirmos, antros arba trečios kategorijos prekursorių gabenimą), kai tuo tarpu baudžiamoji atsakomybė už neteisėtą disponavimą (įskaitant ir gabenimą) Lietuvos Respublikos teritorijoje numatyta tik už pirmos kategorijos prekursorius (BK 266 straipsnis), o neteisėtas disponavimas kitų kategorijų (antros ir trečios) prekursoriais apskritai užtraukia tik administracinę atsakomybę (ANK 65 straipsnis). Kitaip tariant, už tokius pažeidimus, kurie valstybės viduje savaime nelaikomi nusikaltimais , BK 199 straipsnio 4 dalis siūlo skirti nuo 3 iki 10 metų laisvės atėmimo bausmes. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teigtina, kad BK 199 straipsnio 4 dalies reguliavimas akivaizdžiai nesuderinamas su proporcingumo ir teisingumo principais.
5.3.3 Analogiška šio rašto 5.3.1. papunktyje nurodyta kritika taikytina ir BK 199 straipsnio 4 dalyje nurodytai nusikaltimo sudėčiai, susijusiai su šaunamųjų ginklų, šaudmenų, sprogmenų ar sprogstamųjų medžiagų neteisėtu gabenimu per Lietuvos Respublikos sieną. Pažymėtina, kad, vadovaujantis BK 199 straipsnio 4 dalimi, baudžiamoji atsakomybė taikoma nepriklausomai nuo gabenamų šių daiktų ar medžiagų kiekio, galingumo ir kitų itin svarbių savybių ir atitinkamai minėtos dalies sankcijoje nurodyta itin griežta laisvės atėmimo bausmė (nuo 3 iki 10 metų) gali būti skiriama, pavyzdžiui, vos už vieno šaunamojo ginklo, keleto šovinių, 50 gramų parako ir pan. neteisėtą gabenimą per Lietuvos Respublikos sieną. Aptariamuoju aspektu pabrėžtina, kad neteisėto disponavimo (įskaitant ir gabenimą Lietuvos Respublikoje) šaunamaisiais ginklais, šaudmenimis, sprogmenimis ar sprogstamosiomis medžiagomis (BK 253 straipsnis) baudžiamosios atsakomybės griežtumas (ir skiriamos bausmės bei jų dydžiai) logiškai diferencijuojamas ir tiesiogiai priklauso nuo gabenamų šių daiktų ar medžiagų kiekio, galingumo ir pan. kriterijų (ir atitinkamai itin griežta laisvės atėmimo bausmė nuo 4 iki 8 metų numatyta tik už neteisėtą disponavimą, susijusį su reikšmingu šaunamųjų ginklų kiekiu arba su didelės sprogstamosios galios arba dideliu kiekiu šaudmenų, sprogmenų ar sprogstamųjų medžiagų). 5.3.4 . Kalbant apie radioaktyviųjų, nuodingųjų, stipriai veikiančių ar tam tikrų dopingo medžiagų neteisėtą gabenimą per Lietuvos Respublikos sieną, BK 199 straipsnyje taip pat įtvirtintas akivaizdžiai neproporcingas ir per griežtas baudžiamumas .
Vadovaujantis BK 199 straipsnio 4 dalimi, už radioaktyviųjų, nuodingųjų ar stipriai veikiančių medžiagų neteisėtą gabenimą per Lietuvos Respublikos sieną numatyta vienintelė itin griežta laisvės atėmimo bausmė nuo 3 iki 10 metų (baudžiamoji atsakomybė už šių medžiagų gabenimą irgi taikoma nepriklausomai nuo gabenamų medžiagų kiekio). Lyginamoji BK 199 straipsnio 4 dalies sankcijos už radioaktyviųjų, nuodingųjų ar stipriai veikiančių medžiagų neteisėtą gabenimą per Lietuvos Respublikos sieną (numatytas tik laisvės atėmimas nuo 3 iki 10 metų) bei BK 256 straipsnio 1 dalies ir BK 267 straipsnio 1 dalies sankcijų už neteisėtą disponavimą (įskaitant ir gabenimą Lietuvos Respublikoje) radioaktyviosiomis, nuodingomis ar stipriai veikiančiomis medžiagomis (numatytos laisvės atėmimui alternatyvios bausmės, o griežčiausia laisvės atėmimo bausmė siekia 4 metus), analizė leidžia konstatuoti itin reikšmingą šių sankcijų griežtumo nesuderinamumą . Vien tik aplinkybė , kad tokios medžiagos gabenamos per Lietuvos Respublikos sieną (o ne valstybės viduje), ir nesant jokių papildomų tokių medžiagų gabenimo per Lietuvos Respublikos sieną pavojingumą didinančių požymių, yra vienintelis pagrindas neproporcingai griežtam tokios veikos baudžiamumui nustatyti. Kartu paminėtina, kad BK 199 straipsnio 2 dalyje nurodytu tam tikrų ( bet kokio kiekio ) dopingo medžiagų neteisėto gabenimo per Lietuvos Respublikos sieną atveju gali būti skiriama laisvės atėmimo iki 6 metų bausmė, tuo tarpu neteisėtas disponavimas (įskaitant ir gabenimą) minėtomis medžiagomis valstybės viduje baudžiamas švelnesne iki 4 metų laisvė atėmimo bausme (BK 2761 straipsnis).
Pabrėžtina ir tai, kad BK 199 straipsnio 2 dalyje nurodyta baudžiamoji atsakomybė numatyta net ir tais atvejais , kai tam tikros dopingo medžiagos neteisėtai gabenamos per Lietuvos Respublikos sieną neturint tikslo jų platinti (t. y. asmeniniam vartojimui) , kai tuo tarpu baudžiamoji atsakomybė už neteisėtą disponavimą (įskaitant ir gabenimą) tam tikromis dopingo medžiagomis Lietuvos Respublikos teritorijoje numatyta tik turint tikslą jas platinti (BK 2761 straipsnis), o neteisėtas disponavimas šiomis medžiagomis neturint tikslo jas platinti apskritai neužtraukia baudžiamosios atsakomybės. Kitaip tariant, už tokius pažeidimus, kurie valstybės viduje savaime nelaikomi nusikaltimais , BK 199 straipsnio 2 dalis siūlo skirti net iki 6 metų laisvės atėmimo bausmę. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad aptariamas reglamentavimas pažeidžia proporcingumo ir teisingumo principus , todėl BK 199 straipsnio 2 ir 4 dalių sankcijos ( o BK 199 straipsnio 2 dalies atveju – ne tik sankcija, bet ir dispozicijos požymiai ) už radioaktyviųjų, nuodingųjų ar stipriai veikiančių arba tam tikrų dopingo medžiagų neteisėtą gabenimą per Lietuvos Respublikos sieną turėtų būti labiau sistemiškai suderintos su BK 256, 267 ir 2761 straipsnių normomis. 5.3.5 .
5.3.5 . Atkreiptinas dėmesys į tai, kad, atsižvelgiant į BK 199 straipsnio 4 dalyje nurodytus nusikaltimus, vadovaujantis BK bendrosios dalies normomis, nėra galimybių nei atleisti kaltininką nuo baudžiamosios atsakomybės, nei atidėti jam paskirtos bausmės vykdymą [22] , Lietuvos teismų praktikoje, siekiant išvengti neadekvačiai griežtos laisvės atėmimo bausmės taikymo, itin dažnai pritaikoma BK 54 straipsnio 3 dalies nuostata, kas savo ruožtu iš esmės iškraipo pastarosios nuostatos esmę ir tikrąją paskirtį, kadangi tokio pobūdžio nuostata turėtų būti taikoma tik išskirtiniais atvejais, o ne virsti bendrąja bausmių skyrimo taisykle (kaip ir nutiko BK 199 straipsnio 4 dalies atveju). 5.3.7 . Paminėtina ir tai, kad, sistemiškai įvertinus kitų Europos Sąjungos valstybių narių baudžiamuosius įstatymus, darytina išvada, kad daugelyje analizuotų valstybių narių (Estija, Čekija, Suomija, Slovėnija, Vokietija, Vengrija, Danija, Olandija ir kt.) kontrabandos nusikaltimas siejamas išimtinai su muito ir kitų mokesčių išvengimu , muitinimo taisyklių pažeidimu . Analizuotų Europos Sąjungos valstybių baudžiamosiose įstatymuose specialaus dalyko (narkotinių ar psichotropinių medžiagų, ginklų ir kt.) gabenimas, importas, eksportas yra kriminalizuotas šių valstybių baudžiamųjų įstatymų bendruosiuose straipsniuose , kuriuose įtvirtinta baudžiamoji atsakomybė už neteisėtus veiksmus su konkrečiu aptariamu dalyku. Atsižvelgiant į tai, BK projektu siūlomi kontrabandos nusikaltimo pakeitimai, atitiktų ir daugumos kitų Europos Sąjungos valstybių baudžiamuosius įstatymus. 5.3.8 . Pabrėžtina, kad BK 199 straipsnio 2 ir 4 dalyse nurodyti nusikaltimai savo esme ir pobūdžiu neturi tiesioginių sąsajų tiek su pačios kontrabandos nusikaltimo, tiek su viso BK XXXI skyriaus (Nusikaltimai ir baudžiamieji nusižengimai ekonomikai ir verslo tvarkai) pagrindiniu apsaugos objektu
Atitinkamai, neteisėtu disponavimu (gabenimu per Lietuvos Respublikos sieną) šiais uždraustais ar ribotos apyvartos daiktais (narkotinėmis medžiagomis, ginklais, sprogmenimis, dopingo medžiagomis ir kt.) BK XXXI skyriaus saugomoms vertybėms
. Tokiais atvejais šiomis veikomis daroma žala yra susijusi su visuomenės saugumu, žmonių sveikata ar kitais panašiais baudžiamojo įstatymo saugomais gėriais. Todėl netinkama ir teisiškai neteisinga asmens veiksmus kvalifikuoti ir bausti pagal BK XXXI skyriaus straipsnius. Atsižvelgiant į tai, reziumuotina, kad aukščiau nurodyti atvejai turi būti pašalinti iš BK 199 straipsnio (ir kartu iš BK XXXI skyriaus) taikymo srities, atsakomybę už pastaruosius nuosekliai numatant šių veikų kėsinimosi objektą atitinkančiose BK specialiosiose normose. 5.3.9 . Pažymėtina ir tai, kad neteisėtas disponavimas įvairiais uždraustais ar ribotos apyvartos daiktais, nurodytais BK 199 straipsnio 2 ir 4 dalyse (narkotikais, ginklais, sprogmenimis, radioaktyviosiomis, nuodingomis ar tam tikromis dopingo medžiagomis ir kt.), kriminalizuotas specialiai tam skirtuose BK skyriuose [23] , dėl šios priežasties BK 199 straipsnio 2 ir 4 dalyse dubliuojami kitose BK normose nustatyti draudimai, dėl ko aptariamas reguliavimas laikytinas akivaizdžiai pertekliniu .
Aptariamą BK 199 straipsnio ir kitų BK specialios dalies normų dubliavimą paryškina ir ta aplinkybė, kad kitų BK straipsnių dispozicijose nurodomos ne tik nusikalstamos veikos, susijusios su neteisėtu atitinkamų daiktų ar medžiagų gabenimu ar siuntimu, bet ir su neteisėtu importu ar eksportu (pavyzdžiui, BK 256, 213, 2701 ir pan. straipsniai). Kartu atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad galiojantis BK 199 straipsnio 2 ir 4 dalyse įtvirtintas teisinis reglamentavimas nepagrįstai sukuria papildomą krūvį ikiteisminio tyrimo pareigūnams, prokurorams bei teismams, kadangi iš esmės kiekvienu atveju nustačius BK 199 straipsnio 2 ar 4 dalyje įtvirtinto nusikaltimo požymius, turi būti kvalifikuojama idealioji sutaptis su bendruoju BK straipsniu, numatančiu baudžiamąją atsakomybę už neteisėtą disponavimą atitinkamu, taip pat ir BK 199 straipsnio 2 ar 4 dalyje numatytu, dalyku. Pavyzdžiui, radus Lietuvos Respublikos sieną kirtusioje transporto priemonėje labai didelį kiekį narkotikų, tokie asmenys traukiami baudžiamojon atsakomybėn tiek pagal BK 199 straipsnio 4 dalį, tiek pagal BK 260 straipsnio 3 dalį [24] , analogiška situacija yra ir su ginklų, šaudmenų, sprogmenų kontrabanda [25] ir pan.
Taigi, aptariamas teisinis reglamentavimas ne tik kad laikytinas akivaizdžiai pertekliniu , tačiau nepagrįstai padidina ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokurorų ar teismų darbo krūvį, kadangi baudžiamojo proceso metu privaloma tinkamai kvalifikuoti, įrodyti, aprašyti ir pan. kiekvieną nusikalstamą veiką, nors analogišką rezultatą būtų galima pasiekti tiesiog taikant bendrąjį aptariamo dalyko straipsnį (pavyzdžiui, BK 253, 256, 259, 260, 266 ir kt. straipsniai), nepriklausomai nuo to , kad neteisėtai gabenant tam tikrą dalyką ar disponuojant juo, buvo kirsta Lietuvos Respublikos siena. Atsižvelgiant į tai, neabejotina, kad siekiant baudžiamojo proceso ekonomiškumo, tikslingumo ir greitumo principų įgyvendinimo, yra tikslinga pašalinti minėtas nusikalstamas veikas iš BK 199 straipsnio nusikaltimo sudėties. Kartu pažymėtina ir tai, kad, atsižvelgiant į tai, kad BK 199 straipsnio 4 dalis numato baudžiamąją atsakomybę už bet kokio kiekio uždraustų medžiagų ar daiktų (narkotikų, ginklų, prekursorių, nuodingųjų medžiagų ar pan.) neteisėtą gabenimą per Lietuvos Respublikos sieną, bei į tai, kad BK 199 straipsnio 4 dalyje numatytų nusikaltimų nagrinėjimas, vadovaujantis BPK 225 straipsnio nuostatomis, priskirtinas tik apygardos teismų kompetencijai, šie aukštesnės instancijos teismai privalomai nagrinėja net ir nedidelio pavojingumo minėtų daiktų ar medžiagų neteisėto gabenimo per Lietuvos Respublikos sieną atvejus (vienos marihuanos suktinės, kelių psichotropinių tablečių, vieno ginklo ar kelių šovinių ar pan. neteisėtas gabenimas), kas ženkliai nepagrįstai didina aukštesnės instancijos teismų (apygardų teismų bei Lietuvos apeliacinio teismo) darbo krūvį.
Manytina, kad, vadovaujantis BPK nurodytomis teismingumo taisyklėmis, tokius mažiau pavojingus tam tikrų daiktų ar medžiagų neteisėto gabenimo per Lietuvos Respublikos sieną atvejus galėtų ir turėtų nagrinėti apylinkių teismai , apygardų teismams paliekant tik pavojingiausių kontrabandos atvejų nagrinėjimą. 5.3.10 . BK 199 straipsnyje nurodytas reguliavimas ne tik kad yra neproporcingas ir pernelyg griežtas, tačiau laikytinas nelogišku, nenuosekliu ir sistemiškai nesuderintu su kitomis BK specialiosios dalies normomis.
Taip, BK 199 straipsnio 4 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė už radioaktyviųjų medžiagų kontrabandą, tačiau nenumatyta už branduolinių medžiagų arba kitų jonizuojančiosios spinduliuotės šaltinių kontrabandą (atsakomybė už šias veikas numato tik BK 256 straipsnis), taip pat BK 199 straipsnio 4 dalyje numatyta atsakomybė už nuodingųjų ar stipriai veikiančių medžiagų kontrabandą, tačiau nenumatyta už cheminio ar biologinio ginklo kontrabandą arba cheminio ar biologinio ginklo gamybai naudojamų cheminių medžiagų ar jų pirmtakų, mikroorganizmų, kitų biologinių medžiagų ar toksinų kontrabandą (atsakomybę už šias veikas numato tik BK 267 straipsnio 2 dalis ir BK 2671 straipsnis). Atsižvelgiant į tai, galiojantis reglamentavimas sukuria gana absurdiškas situacijas , kai, pavyzdžiui, neteisėtas radioaktyviųjų medžiagų neteisėtas gabenimas per Lietuvos Respublikos sieną būtų laikomas kontrabanda BK 199 straipsnio kontekste (ir baudžiamas net iki 10 metų laisvės atėmimo bausme), o branduolinių medžiagų arba kitų jonizuojančiosios spinduliuotės šaltinių neteisėtas gabenimas per Lietuvos Respublikos sieną jau nebebūtų laikomas kontrabanda bei BK 199 straipsnio reguliavimo dalyku, o būtų baudžiamas jau pagal visiškai kitą – BK 256 straipsnį – už kurio padarymą grėstų maksimali tik 4 metų laisvės atėmimo bausmė.
Analogiškos situacijos susidarytų ir, pavyzdžiui, nuodingųjų ar stipriai veikiančių medžiagų bei cheminio ar biologinio ginklo gamybai naudojamų cheminių medžiagų ar jų pirmtakų kontrabandos atvejais, t. y. nuodingųjų ar stipriai veikiančių medžiagų kontrabandos atveju būtų taikoma BK 199 straipsnio 4 dalis (grėstų iki 10 m. laisvės atėmimo bausmė), o cheminio ar biologinio ginklo gamybai naudojamų cheminių medžiagų ar jų pirmtakų kontrabandos atvejais jau būtų taikomi BK 267 straipsnio 2 dalis arba 2671 straipsnis. Kartu aptariami pavyzdžiai akivaizdžiai parodo tai, kad ir šiuo metu tam tikrais uždraustų daiktų neteisėto gabenimo net per Lietuvos Respublikos sieną atvejais būtų taikomas ne BK 199 straipsnis, o kitos BK specialiosios dalies normos (aptariamu aspektu BK 256, 267 ir 2671 straipsniai). Be to, BK 199 straipsnio 4 dalyje kazuistiškai bei fragmentiškai numatyti tik labai ribotos apimties atvejai , susiję su draudžiamų (saugomų) ar ribotos apyvartos daiktų ar medžiagų neteisėtu gabenimu per Lietuvos Respublikos sieną, kurie BK specialiosios dalies normų sistemoje pripažįstami kontrabandos ir atitinkamai BK 199 straipsnio reguliavimo dalyku, t. y.
BK 199 straipsnio 2 ir 4 dalių prasme kontrabanda pripažįstami tik kilnojamųjų kultūros vertybių ar antikvarinių daiktų, šaunamųjų ginklų, šaudmenų, sprogmenų, sprogstamųjų, radioaktyviųjų medžiagų, strateginių prekių, nuodingųjų, stipriai veikiančių, narkotinių, psichotropinių ar tam tikrų dopingo medžiagų arba narkotinių ar psichotropinių medžiagų pirmtakų (prekursorių) neteisėtas gabenimas per Lietuvos Respublikos sieną. Manytina, kad, vadovaujantis BK 199 straipsnio logika, šis straipsnis turėtų apimti visus įmanomus draudžiamų (saugomų) ar ribotos apyvartos daiktų ir (ar) medžiagų neteisėto gabenimo per Lietuvos Respublikos sieną atvejus, tačiau BK specialiosios dalies normų sisteminė analizė leidžia teigti, kad daugelio minėtų daiktų ar medžiagų galiojantis BK 199 straipsnis tiesiog neapima ir jau šiuo metu už tam tikrų uždraustų daiktų ar medžiagų neteisėtą gabenimą net ir per Lietuvos Respublikos sieną būtų taikomas ne BK 199 straipsnis, o kitos BK specialiosios dalies normos .
Pavyzdžiui, BK 199 straipsnis neapima: padirbtų ar suklastotų pinigų kontrabandos , todėl už tokių daiktų neteisėtą gabenimą per Lietuvos Respublikos sieną būtų taikomas ne BK 199 straipsnis, o BK 213 straipsnis; saugomų augalų ar gyvūnų kontrabandos, todėl už jų neteisėtą gabenimą per Lietuvos Respublikos sieną būtų taikomas ne BK 199 straipsnis, o BK 272 ar 274 straipsniai; biologinio ginklo arba jo gamybai naudojamų mikroorganizmų ar kitų biologinių medžiagų ar toksinų kontrabandos, todėl už šių medžiagų neteisėtą gabenimą per Lietuvos Respublikos sieną būtų taikomas ne BK 199 straipsnis, o BK 2761 straipsnis; nepavojingų ar pavojingų atliekų kontrabandos todėl už šių daiktų neteisėtą gabenimą per Lietuvos Respublikos sieną būtų taikomas ne BK 199 straipsnis, o BK 2702 straipsnis (pastarojo straipsnio dispozicijoje aiškiai nurodytas neteisėto tokių atliekų gabenimo būtent per Lietuvos Respublikos sieną veika); ozono sluoksnį ardančių medžiagų kontrabandos, todėl už šių daiktų neteisėtą gabenimą per Lietuvos Respublikos sieną būtų taikomas ne BK 199 straipsnis, o BK 2701 straipsnis, žmonių kontrabandos , todėl už jų neteisėtą gabenimą per Lietuvos Respublikos sieną būtų taikomas ne BK 199 straipsnis, o BK 292 straipsnis; suklastotų dokumentų kontrabandos, todėl už šių daiktų gabenimą per Lietuvos Respublikos sieną būtų taikomas ne BK 199 straipsnis, o BK 300 straipsnis ir daugelio kitų atvejų.
Pavyzdžiui, BK 199 straipsnis neapima: padirbtų ar suklastotų pinigų kontrabandos , todėl už tokių daiktų neteisėtą gabenimą per Lietuvos Respublikos sieną būtų taikomas ne BK 199 straipsnis, o BK 213 straipsnis; saugomų augalų ar gyvūnų kontrabandos, todėl už jų neteisėtą gabenimą per Lietuvos Respublikos sieną būtų taikomas ne BK 199 straipsnis, o BK 272 ar 274 straipsniai; biologinio ginklo arba jo gamybai naudojamų mikroorganizmų ar kitų biologinių medžiagų ar toksinų kontrabandos, todėl už šių medžiagų neteisėtą gabenimą per Lietuvos Respublikos sieną būtų taikomas ne BK 199 straipsnis, o BK 2761 straipsnis; nepavojingų ar pavojingų atliekų kontrabandos todėl už šių daiktų neteisėtą gabenimą per Lietuvos Respublikos sieną būtų taikomas ne BK 199 straipsnis, o BK 2702 straipsnis (pastarojo straipsnio dispozicijoje aiškiai nurodytas neteisėto tokių atliekų gabenimo būtent per Lietuvos Respublikos sieną veika); ozono sluoksnį ardančių medžiagų kontrabandos, todėl už šių daiktų neteisėtą gabenimą per Lietuvos Respublikos sieną būtų taikomas ne BK 199 straipsnis, o BK 2701 straipsnis, žmonių kontrabandos , todėl už jų neteisėtą gabenimą per Lietuvos Respublikos sieną būtų taikomas ne BK 199 straipsnis, o BK 292 straipsnis; suklastotų dokumentų kontrabandos, todėl už šių daiktų gabenimą per Lietuvos Respublikos sieną būtų taikomas ne BK 199 straipsnis, o BK 300 straipsnis ir daugelio kitų atvejų. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, BK 199 straipsnyje įtvirtintas reguliavimas negali būti vertinamas kaip racionalus, nuoseklus ar sistemiškas. 5.3.11 .
5.3.11 . Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, BK projektu siūloma panaikinti perteklines, netinkamas bei nepagrįstai griežtas BK 199 straipsnio 2 ir 4 dalis [26] , kurias panaikinus: a ) visi neteisėto disponavimo (įskaitant ir gabenimą per Lietuvos Respublikos sieną) narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis atvejai būtų nuosekliai kriminalizuoti ir kvalifikuojami (tuo pačiu tinkamai atsižvelgiant į gabenamų narkotinių ar psichotropinių medžiagų kiekius bei į tai, ar gabenama su tikslu platinti šias medžiagas ar asmeniniam vartojimui) pagal BK XXXVII skyriaus 259 – 260 straipsnius; b ) visi neteisėto disponavimo (įskaitant ir gabenimą per Lietuvos Respublikos sieną) pirmos kategorijos narkotinių ar psichotropinių medžiagoms pirmtakais (prekursoriais) atvejai būtų nuosekliai kriminalizuoti ir kvalifikuojami (tuo pačiu tinkamai atsižvelgiant į šių prekursorių kiekius) pagal BK XXXVII skyriaus
[27] ; c ) visi neteisėto disponavimo (įskaitant ir gabenimą per Lietuvos Respublikos sieną) šaunamaisiais ginklais, šaudmenimis, sprogmenimis ar sprogstamosiomis medžiagomis atvejai būtų nuosekliai kriminalizuoti ir kvalifikuojami (tuo pačiu tinkamai atsižvelgiant į gabenamų daiktų ar medžiagų kiekius) pagal BK XXXVI skyriaus
; d ) visi neteisėto disponavimo (įskaitant ir gabenimą per Lietuvos Respublikos sieną) tam tikromis dopingo medžiagomis atvejai būtų nuosekliai kriminalizuoti ir kvalifikuojami pagal BK XXXVIII skyriaus2761 straipsnį [28] ; e ) visi neteisėto disponavimo (įskaitant ir gabenimą per Lietuvos Respublikos sieną) branduolinėmis ar radioaktyviosiomis medžiagomis arba kitais jonizuojančiosios spinduliuotės šaltiniais (kurių šiuo metu galiojančio BK 199 straipsnio 4 dalies sudėtis apskritai nenumato) atvejai būtų nuosekliai kriminalizuoti ir kvalifikuojami pagal BK XXXVI skyriaus
; f ) visi neteisėto disponavimo (įskaitant ir gabenimą per Lietuvos Respublikos sieną) stipriai veikiančiomis ar nuodingosiomis medžiagomis (įskaitant nuodingąsias chemines medžiagas, kurios naudojamos kaip cheminis ginklas arba chemines medžiagas ar jų pirmtakus cheminio ginklo gamybai, kurių šiuo metu galiojančio BK 199 straipsnio 4 dalies sudėtis apskritai nenumato) atvejai būtų nuosekliai kriminalizuoti ir kvalifikuojami pagal BK XXXVI skyriaus
; g ) visų kitų draudžiamų (saugomų) ar ribotos apyvartos daiktų ar medžiagų, kurie ir šiuo metu BK nepripažįstami kontrabandos ir atitinkamai BK 199 straipsnio reguliavimo dalyku (t. y. kurių galiojančio BK 199 straipsnio sudėtis apskritai nenumato) neteisėtas gabenimas per Lietuvos Respublikos sieną būtų ir toliau nuosekliai kvalifikuojamas ir baudžiamas pagal BK specialiosios dalies normas, pavyzdžiui: padirbtų ar suklastotų pinigų kontrabandai būtų taikomas BK 213 straipsnis; saugomų augalų ar gyvūnų kontrabandai – BK 272 ar 274 straipsniai; biologinio ginklo arba jo gamybai naudojamų mikroorganizmų ar kitų biologinių medžiagų ar toksinų kontrabandai – BK 2761 straipsnis; nepavojingų ar pavojingų atliekų neteisėtam gabenimui per Lietuvos Respublikos sieną – BK 2702 straipsnis ir pan.
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, BK projektu siūloma panaikinti perteklines, netinkamas bei nepagrįstai griežtas BK 199 straipsnio 2 ir 4 dalis [26] , kurias panaikinus: a ) visi neteisėto disponavimo (įskaitant ir gabenimą per Lietuvos Respublikos sieną) narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis atvejai būtų nuosekliai kriminalizuoti ir kvalifikuojami (tuo pačiu tinkamai atsižvelgiant į gabenamų narkotinių ar psichotropinių medžiagų kiekius bei į tai, ar gabenama su tikslu platinti šias medžiagas ar asmeniniam vartojimui) pagal BK XXXVII skyriaus 259 – 260 straipsnius; b ) visi neteisėto disponavimo (įskaitant ir gabenimą per Lietuvos Respublikos sieną) pirmos kategorijos narkotinių ar psichotropinių medžiagoms pirmtakais (prekursoriais) atvejai būtų nuosekliai kriminalizuoti ir kvalifikuojami (tuo pačiu tinkamai atsižvelgiant į šių prekursorių kiekius) pagal BK XXXVII skyriaus
[27] ; c ) visi neteisėto disponavimo (įskaitant ir gabenimą per Lietuvos Respublikos sieną) šaunamaisiais ginklais, šaudmenimis, sprogmenimis ar sprogstamosiomis medžiagomis atvejai būtų nuosekliai kriminalizuoti ir kvalifikuojami (tuo pačiu tinkamai atsižvelgiant į gabenamų daiktų ar medžiagų kiekius) pagal BK XXXVI skyriaus
; d ) visi neteisėto disponavimo (įskaitant ir gabenimą per Lietuvos Respublikos sieną) tam tikromis dopingo medžiagomis atvejai būtų nuosekliai kriminalizuoti ir kvalifikuojami pagal BK XXXVIII skyriaus2761 straipsnį [28] ; e ) visi neteisėto disponavimo (įskaitant ir gabenimą per Lietuvos Respublikos sieną) branduolinėmis ar radioaktyviosiomis medžiagomis arba kitais jonizuojančiosios spinduliuotės šaltiniais (kurių šiuo metu galiojančio BK 199 straipsnio 4 dalies sudėtis apskritai nenumato) atvejai būtų nuosekliai kriminalizuoti ir kvalifikuojami pagal BK XXXVI skyriaus
; f ) visi neteisėto disponavimo (įskaitant ir gabenimą per Lietuvos Respublikos sieną) stipriai veikiančiomis ar nuodingosiomis medžiagomis (įskaitant nuodingąsias chemines medžiagas, kurios naudojamos kaip cheminis ginklas arba chemines medžiagas ar jų pirmtakus cheminio ginklo gamybai, kurių šiuo metu galiojančio BK 199 straipsnio 4 dalies sudėtis apskritai nenumato) atvejai būtų nuosekliai kriminalizuoti ir kvalifikuojami pagal BK XXXVI skyriaus
; g ) visų kitų draudžiamų (saugomų) ar ribotos apyvartos daiktų ar medžiagų, kurie ir šiuo metu BK nepripažįstami kontrabandos ir atitinkamai BK 199 straipsnio reguliavimo dalyku (t. y. kurių galiojančio BK 199 straipsnio sudėtis apskritai nenumato) neteisėtas gabenimas per Lietuvos Respublikos sieną būtų ir toliau nuosekliai kvalifikuojamas ir baudžiamas pagal BK specialiosios dalies normas, pavyzdžiui: padirbtų ar suklastotų pinigų kontrabandai būtų taikomas BK 213 straipsnis; saugomų augalų ar gyvūnų kontrabandai – BK 272 ar 274 straipsniai; biologinio ginklo arba jo gamybai naudojamų mikroorganizmų ar kitų biologinių medžiagų ar toksinų kontrabandai – BK 2761 straipsnis; nepavojingų ar pavojingų atliekų neteisėtam gabenimui per Lietuvos Respublikos sieną – BK 2702 straipsnis ir pan. 5.3.12 .
5.3.12 . Atsižvelgiant į tai, kad BK projektu siūloma panaikinti BK 199 straipsnio 2 ir 4 dalis, baudžiamąją atsakomybę už šiose dalyse nurodytų daiktų ar medžiagų neteisėtą gabenimą per Lietuvos Respublikos sieną numatant šių veikų kėsinimosi objektą atitinkančiose BK specialiosiose normose, bei į tai, kad tam tikri daiktai ar medžiagos gali būti ne tik gabenami, bet ir siunčiami per Lietuvos Respublikos sieną, BK 253, 256, 267 ir 2671 straipsnių dispozicijos papildomos siuntimo veikomis, kurios šiuo metu minėtose dispozicijose nėra nurodytos [29] . 6 . Siekiant tinkama apimtimi suderinti baudžiamojo įstatymo normas su baudžiamosios teisės, kaip kraštutinės priemonės, principo ( ultima ratio) reikalavimais, BK projektu taip pat siūlomos šios baudžiamojo įstatymo subalansavimo priemonės : 6.1 . Vadovaujantis (netinkama linkme besiformuojančia) Lietuvos teismų praktika, BK 223 straipsnyje nurodytos veikos – teisės aktų reikalaujamos buhalterinės apskaitos netvarkymas ir buhalterinės apskaitos dokumentų nesaugojimas (t. y. „<...> sąmoningai netvarkė teisės aktų reikalaujamos buhalterinės apskaitos“, „<...> sąmoningai neišsaugojo <...> apskaitos dokumentų <...>“) – gali būti padarytos tiek neatsargiai, tiek tyčia [30] . Atitinkamai, susiklosčiusi situacija, kai nusikalstama veika, baudžiamojo įstatymo įvardijama kaip aplaidus apskaitos tvarkymas (ir baudžiamosios teisės doktrinoje [31] apibūdinama kaip padaroma tik neatsargia kaltės forma), tuo pačiu apima ir dalį tyčinių pažeidimų, nėra normali . Dėl šios priežasties bei atsižvelgiant į susiklosčiusią BK Specialiosios dalies normų konstravimo praktiką, siekiant, kad BK 223 straipsnis apimtų tik neatsargius nusikaltimus , būtų tikslinga BK 223 straipsnį papildyti nauja dalimi, kurioje būtų aiškiai nurodyta, kad asmuo atsako pagal BK 223 straipsnį tik tais atvejais, kai jame numatytos veikos padarytos dėl neatsargumo (BK projekto 33 straipsnis) .
Kartu, siekiant, kad BK 222 straipsnis tinkamai apimtų visas BK 223 straipsnyje nurodytas veikas, kurios, vadovaujantis Lietuvos teismų praktika, gali būti padarytos ir tyčia, t. y. buhalterinės apskaitos netvarkymo ir buhalterinės apskaitos dokumentų neišsaugojimo atvejus, BK projekto 32 straipsniu BK 222 straipsnio dispoziciją siūloma papildyti minėtomis nusikalstamomis veikomis. Nurodytu atveju visų tyčinių pažeidimų, susijusių su buhalterinės apskaitos neteisėtu tvarkymu, nusikalstamas pobūdis būtų vertinamas pagal BK 222 straipsnyje nurodytus apgaulingos apskaitos nusikaltimo sudėties požymius. Tuo tarpu, esant aukščiau siūlomam BK 223 straipsnio dispozicijos papildymui, v isi neatsargūs buhalterinės apskaitos netvarkymo ar nesaugojimo (neatsargus dokumentų praradimas) atvejai patektų į BK 223 straipsnio taikymo sritį. 6.1.2 . BK projekto 32 ir 33 straipsniais siūloma papildyti BK 222 ir 223 straipsnių dispoziciją šių nusikaltimų tikrąją esmę ir pobūdį atspindinčiais pavojingais alternatyviais padariniais, tiesiogiai susijusiais su nusikalstamos apskaitos daroma didele turtine žala valstybei (išvengtų/nuslėptų (nesumokėtų) valstybės mokesčių pavidalu) arba kitiems verslo subjektams bei asmenims (t. y. „<...> jeigu dėl to buvo padaryta didelė turtinė žala (300 MGL dydžio) valstybei arba kitam fiziniam ar juridiniam asmeniui <...>“), kurie BK 222 ir 223 straipsnių dispozicijose nustatomi, vadovaujantis šio rašto 4 punkto 1.1. papunktyje nurodytu sisteminiu požymių unifikavimo požiūriu .
Pirma, BK 222 straipsnyje numatytas apgaulingas apskaitos tvarkymas savo esme ir pobūdžiu laikytinas būtent mokesčių slėpimą atitinkančių baudžiamojo įstatymo normų sistemos dalimi. Apgaulingai tvarkantys apskaitą subjektai beveik visais atvejais kėsinasi iš karto į du objektus: buhalterinės apskaitos tvarkymo reikalavimus ir valstybės finansų ir kitų asmenų interesus. Būtent kėsinimasis į pastarąjį objektą yra pirminė apgaulingos apskaitos priežastis ir tokią veiką padaro pavojingesnę Pažeidus buhalterinės apskaitos vedimo tvarką, padaroma turtinė žala (kurios pažeidėjas iš esmės visais atvejais ir siekia) būtent valstybės finansų sistemai (ar kitiems verslo subjektams, susijusiems asmenims ar pan.), valstybės biudžetas netenka dalies įplaukų, kadangi šiuo atveju nuo valstybės slepiami mokesčiai. Atitinkamai, manytina, kad apgaulingos apskaitos tvarkymo esmė ir pagrindinis tikslas – mokesčių slėpimas (kaip, pavyzdžiui, ir nurodoma galiojančio ANK 205 straipsnio 4–7 dalyse), o apgaulingos apskaitos tvarkymo pagrindiniu objektu turėtų būti laikomi būtent valstybės finansiniai interesai. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad apgaulingos apskaitos tvarkymo norma pirmiausia turėtų būti orientuota būtent į valstybės ar kitų asmenų finansinių interesų apsaugą ir būtent turtinės žalos valstybei ar kitiems verslo subjektams dydis ir turėtų būti apgaulingos apskaitos pagrindinis pavojingumo matavimo kriterijus .
Pažymėtina, kad toks požiūris, vadovaujantis kuriuo, nusikalstama buhalteriją pirmiausia turi būti siejama bei orientuota būtent į valstybės [32] ar kitų asmenų [33] (pvz., verslo subjektų) finansinių interesų apsaugą akcentuojamas ir baudžiamosios teisės doktrinoje Antra, BK 222–223 straipsnių dispozicijose nurodyti padariniai („negalima visiškai ar iš dalies nustatyti asmens veiklos, jo turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros), susiję su tiesos nustatymo buhalterijoje apsunkinimu, yra vertinamojo pobūdžio . Atitinkamai, negalėjimas nustatyti tam tikrų ekonominės veiklos rodiklių (šiuo atveju – nustatyti tiesą buhalterijoje), kaip teisinis (baudžiamumo) kriterijus yra gana neinformatyvus, abstraktus ir subjektyvus , kadangi tokio nusikaltimo sudėties neapibrėžto požymio nustatymas visada priklauso tik nuo teisės taikytojo subjektyvaus vertinimo ir analogiško pobūdžio interpretacijų. Kartu galiojančio BK 222 straipsnio dispozicijoje nurodyti nusikalstami padariniai, susiję su tiesos nustatymo buhalterijoje apsunkinimu pilna apimtimi nedera su apgaulingos apskaitos tvarkymo esme ir pobūdžiu, nėra orientuoti būtent į neteisėtą mokestinės naštos mažinimą bei didelės turtinės žalos valstybei ar kitiems subjektams padarymą dėl ko galiojantis reglamentavimas neužtikrina tinkamo baudžiamosios ir administracinės atsakomybių atribojimo .
ANK normos (205 straipsnis), nustatančios administracinę atsakomybę už apgaulingą (ar aplaidžią) apskaitos tvarkymą, sieja administracinę atsakomybę būtent su nuslėptų ar siekiamų nuslėpti mokesčių (aplaidžios buhalterinės apskaitos tvarkymo atveju – su nesumokėtų mokesčių) dydžiais, tad aptariamu aspektu BK 222 ir 223 straipsniuose nurodytas baudžiamosios atsakomybės taikymo už apgaulingą apskaitą kriterijus (negalėjimas nustatyti ekonominės veiklos rodiklių) nesprendžia, bet, priešingai, apsunkina baudžiamosios ir administracinės atsakomybių atribojimą , kuris tokio pobūdžio bylose yra itin aktualus. Atsižvelgiant į tai, praktikoje iš esmės galimos absurdiškos situacijos, kai už mažesnio masto mokesčių slėpimą (pavyzdžiui, 200 eurų) būtų taikoma baudžiamoji (nes tokia veika bus padaroma straipsnio dispozicijoje nurodyti padariniai, susiję su tiesos nustatymo buhalterijoje apsunkinimu), o už didesnio masto – tik administracinė atsakomybė. Kartu teisinis reguliavimas, vadovaujantis kuriuo, bet kokio dydžio turtinės žalos padarymas valstybei (nuslepiant mokesčius) būtų baudžiamas tik administracine tvarka (kadangi tokių padarinių BK 222 ir 223 straipsniuose nurodytos sudėtys tiesiog nenumato) aiškiai prieštarautų proporcingumo ir teisingumo principams .
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad apgaulingos (aplaidžios) apskaitos tvarkymo norma pirmiausia turėtų būti orientuota būtent į valstybės ar kitų susijusių subjektų finansinių interesų apsaugą ir būtent padarytos turtinės žalos dydis ir turėtų būti apgaulingos (aplaidžios) apskaitos tvarkymo pagrindinis pavojingumo matavimo kriterijus . Šiuo tikslu BK projekte BK 222 ir 223 straipsniuose įvedami papildomi alternatyvūs nusikalstami padariniai, taip pat ANK projektu tikslinama ANK 205 straipsnio dispozicija. Kartu, atsižvelgiant į BK 219–221 straipsniuose nurodytų nusikaltimų sudėčių konstravimo pobūdį ir ypatumus bei siekiant tinkamai diferencijuoti apgaulingos buhalterinės apskaitos tvarkymo pavojingumą, BK projektu, vadovaujantis šio rašto 4 punkto 1.1. papunktyje nurodytu sisteminiu požiūriu dėl (labai) didelės turtinės žalos požymio dydžių unifikavimo bei veikų pavojingumo nustatymo , siūloma BK 222 straipsnį papildyti kvalifikuota sunkaus nusikaltimo sudėtimi, numatančia griežtesnę baudžiamąją atsakomybę už apgaulingos apskaitos tvarkymą, kai veika padaroma labai didelė turtinė žala (750 MGL dydžio). Šiuo tikslu kartu tikslinamas ir BK 2241 straipsnis. 6.2 . BK projekto 25 straipsniu, vadovaujantis šio rašto 4 punkto 1.1. papunktyje nurodytu sisteminiu požiūriu dėl (labai) didelės turtinės žalos požymio dydžių unifikavimo bei veikų pavojingumo nustatymo , siūloma papildyti BK 207 straipsnį nauja, kvalifikuota sunkaus nusikalstamo sudėtimi.
Papildomai šiuo aspektu pažymėtina, kad BK projekto 25 straipsniu siūlomas kriminalizavimas yra neatsiejamas nuo vieno pagrindinių BK projekto tikslų – baudžiamosios atsakomybės sisteminio subalansavimo. Šiame kontekste atkreiptinas dėmesys į tai, kad BK projektu siūloma įtvirtinti naują, turto vertę bei turtinę žalą apibrėžiantį požymį – labai didelė turtinė vertė bei labai didelė turtinė žala, kurie atitinkamai yra apibrėžiami BK projekto 12, 28, 35, 37 ir 46 straipsniuose. Atsižvelgiant į tai, taikant analogišką metodą, kaip ir BK XXVIII skyriuje, BK 207 straipsnyje kartu įvedamas naujas labai didelės turtinės žalos požymis (daugiau, kaip 750 MGL), siekiant proporcingai diferencijuoti šiame straipsnyje nurodytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį bei pobūdį, atsižvelgiant į padarytos turtinės žalos dydį. BK projekto 25 straipsniu siūlomi BK 207 straipsnio pakeitimai išlaiko BK projekto horizontalią nusikalstamų veikų pavojingumo konstravimo techniką, kuri sistemiškai subalansuoja baudžiamojo įstatymo normą, aiškiai atribojant nusikalstamų veikų pavojingumą atsižvelgiant į ją kvalifikuojančius požymius, siejamus su kilusių neigiamų padarinių dydžiu. Vertinant BK projekto 25 straipsniu siūlomus BK 207 straipsnio pakeitimus, tikslinga tiesti paraleles ir į BK projekto 7 straipsniu keičiamą BK 182 straipsnį.
Šiame kontekste pažymėtina, kad BK 182 ir 207 straipsniuose įtvirtintos nusikalstamos veikos yra itin panašios savo pobūdžiu, turiniu, esme bei sukeliamais neigiamais padariniais, tačiau galiojantis baudžiamasis įstatymas dėl BK 207 straipsnyje įtvirtintų nusikalstamų veikų, šiuo metu numato neproporcingai švelnią atsakomybę, iš esmės nepriklausomai nuo BK 207 straipsniu padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdžio [34] kas, manytina, nėra suderina su teisingumo, proporcingumo principų turinio reikalavimais. Kartu, pažymėtina ir tai, kad LAT 2021 m. kovo 16 d. nutartyje baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-31-788/2021 suformavo kategorišką teismų praktiką , kurioje konstatuojama, kad „tais atvejais, kai tikslinės paramos, subsidijos ir dotacijos gavimas apgaule sau ar kitam asmeniui nėra susijęs su turtinės žalos padarymu arba padarytoji žala nėra didelė, nusikalstama veika kvalifikuotina pagal BK 207 straipsnio 1 dalį, o kai dėl tokio kreditinio sukčiavimo valstybės ar Europos Sąjungos institucija, tarptautinė viešoji organizacija arba kitas juridinis ar fizinis asmuo patyrė didelę turtinę žalą, t. y. žalą, viršijančią 150 MGL dydį (BK 212 straipsnio 1 dalis), nusikalstama veika kvalifikuotina pagal BK 207 straipsnio 2 dalį. Aptartais atvejais bendroji turtinio sukčiavimo norma (BK 182 straipsnio 1, 2, 3 dalys), taip pat tikslinės paramos, subsidijos ir dotacijos panaudojimo ne pagal paskirtį ar nustatytą tvarką norma (BK 206 straipsnio 1, 3 dalys) netaikytinos “.
Taigi, suformuota LAT praktika vienareikšmiškai sukūrė tokią situaciją, kad iš esmės bet kokią žalą, svarbu, kad didesnę negu 150 MGL, sukeliantis kreditinis sukčiavimas (BK 207 straipsnis), kuriuo metu naudojant apgaulę galima padaryti ir pavyzdžiui, 10 mln. eur. turtinės žalos, privalomai turi būti kvalifikuojamas kaip BK 207 straipsnio 2 dalyje ( nors prieš tai buvo galimybė tokias veikas kvalifikuoti ir pagal BK 182 straipsnį ) įtvirtintas apysunkis nusikaltimas, kuris numato laisvės atėmimo bausmė iki 4 metų. Šiuo atveju, atlikus lyginamąją galiojančio BK 182 straipsnio 2 dalyje įtvirtinto kvalifikuoto bendrojo sukčiavimo sudėties analizę, matyti, kad tokio pobūdžio veiksmai jau ir galiojančiame baudžiamajame įstatyme turėtų būti priskirtini sunkių nusikaltimų kategorijai. Pažymėtina, kad BK projekto autorių vertinimu, nuo nusikalstamos veikos nukentėjusios subjekto skirtingas pobūdis ir rūšis (fiziniai, juridiniai asmenys ir valstybės, Europos Sąjungos institucijos), savaime negali būti pagrindas iš esmės panašaus pobūdžio nusikalstamas veikas (BK 182 ir 207 straipsniai) vertinti itin skirtingame pavojingumo laipsnio kontekste.
Kartu, pažymėtina ir tai, kad praktinė veikla rodo, kad kreditinio sukčiavimo nusikalstamos veikos pagal pavojingumo laipsnį, padaromos žalos valstybei mastą prilygsta BK 182 straipsnio 2 dalyje nustatytam turtinio sukčiavimo pavojingumui, kurios dispozicijoje jau yra įtvirtinta alternatyvi kvalifikuota nusikalstam veika „arba sukčiavo dalyvaudamas organizuotoje grupėje.“; taip pat prilygsta ir mokestiniam sukčiavimui (mokesčių vengimui) prilygstančiame BK 220 straipsnio 2 dalyje pavojingumui, kurios dispozicijoje taip pat jau yra įtvirtinta alternatyvi kvalifikuota nusikalstam veika „arba dalyvaudamas organizuotoje grupėje.“ Praktika rodo, kad tiek sukčiavimas, tiek mokesčių vengimas apgaule, tiek kreditinis sukčiavimas apgaule kaip veikos pasižymi gana sudėtingomis nusikalstamomis schemomis, neretai ir organizuotų grupių ryšiais, jais padaroma didelė žala ES ir/ar valstybės biudžetui ir pan., kas neabejotinai daro tokio pobūdžio nusikalstamą veiką pavojingesne. Dėl šios priežasties, BK projektu siekiant subalansuoti baudžiamosios atsakomybės taikymą, užtikrinti baudžiamosios atsakomybės, kaip kraštutinės priemonės principo turinio reikalavimus, atlikus sisteminę baudžiamojo įstatymo normų analizę, siūloma BK įtvirtinti BK 207 straipsnyje kvalifikuotą nusikalstamos veikos sudėtį, kurioje būtų pagrįstai įtvirtinti šią nusikalstamą veiką kvalifikuojantys požymiai – labai didelės turtinės žalos padarymas ir veikos padarymas organizuotoje grupėje, kas būtų prilyginta sunkaus nusikaltimo kategorijai.
Šiame kontekste pažymėtina, kad siūlomi pakeitimai visapusiškai atitinka ir kitų BK projektu keičiamų turtinių bei finansinių, ekonominių nusikalstamų veikų konstravimo logiką. Kartu, manytina, kad siūlomi pakeitimai užtikrins tinkamą balansą tarp baudžiamosios atsakomybės, kaip kraštutinės priemonės principo ir teisingumo principo turinio reikalavimų, tai pat, sukurs prielaidas taikyti griežčiausią baudžiamąją atsakomybę tik dėl pačių sunkiausių nusikalstamų veikų padarymo. 6.3 . Atsižvelgiant į galiojančių BK 208 ir 209 straipsnių dispozicijose nurodytus požymius bei į netinkamai besiformuojančią Lietuvos teismų praktiką [35] , vadovaujantis kuria, analizuojant BK 208 ir 209 straipsnių dispozicijas „<....> lingvistiniu teisės aiškinimo metodu matyti, jog joje nurodyta, kad žala turi būti padaryta „kreditoriams“, tai yra žodis nurodomas daugiskaitos forma. <...>“ ir tai atitinkamai „<...> reiškia, kad žala turi būti padaroma mažiausiai dviem kreditoriams <...>“, BK projekto 26 ir 27 straipsniais siūloma tikslinti šiuo aspektu netinkamai suformuluotas BK 208 ir 209 straipsnių dispozicijas, nurodant, kad minėtuose straipsniuose nurodyta didelė turtinė žala gali būti padaroma ir vienam iš kreditorių , svarbu, kad jos dydis atitiktų BK 212 straipsnio 1 dalyje nurodytą žalos išraišką.
Kartu, atsižvelgiant į tai, kad BK 208 ir 209 straipsnių sankcijos iš esmės sistemiškai nesuderintos su kitomis BK nurodytomis nesunkių nusikaltimų kategorijos sankcijomis ir vertintinos kaip akivaizdžiai per griežtos, BK projektu minėtos sankcijos pildomos alternatyviomis laisvės atėmimui bausmėmis. Analogiški pakeitimai dėl analogiškų priežasčių BK projekto 22 straipsniu atliekami ir BK 203 straipsnio sankcijoje. 6.3 . BK projekto 1 straipsniu siūloma šalinti BK 156 straipsnio dispozicijos vidinio suderinamumo trūkumus bei šio straipsnio taikymo srities problemas, aiškiai ir nuosekliai reglamentuojant baudžiamosios atsakomybės taikymą už vaikų (asmenų iki 18 metų) pagrobimą, kartu išvengiant nepagrįstų situacijų, kai mažamečio (asmenų iki 14 metų) pagrobimas būtų vertinamas kaip vaiko pagrobimas pagal BK 156 straipsnį, tačiau, pavyzdžiui, 15 metų vaiko grobimas jau būtų kvalifikuojamas tiesiog kaip neteisėtas laisvės suvaržymas pagal BK 146 straipsnio nuostatas. 6.4 .
6.4 . Lietuvos teismų praktikoje pažymima [36] , kad BK 176 straipsnio taikymo praktika, „<...> kai bet kurio sunkumo nelaimingas atsitikimas <...> būtų vertinami kaip pakankama sąlyga taikyti baudžiamąją atsakomybę, neatitinka baudžiamojo įstatymo tikslų . Šiame kontekste pažymėtina, kad nelaimingi atsitikimai <...> tiek pagal savo pobūdį, tiek pagal keliamą pavojų ir žalingus padarinius gali labai skirtis [pavyzdžiui, Lietuvos Respublikos darbuotojų saugos ir sveikatos įstatyme nelaimingi atsitikimai darbe pagal jų pasekmes skirstomi į lengvus, sunkius ir mirtinus, pagal nukentėjusiųjų skaičių – į pavienius ir grupinius] <...>“. Atitinkamai, vadovaujantis Lietuvos teismų praktika, „<...> sisteminis BK 176 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos požymių aiškinimas suponuoja išvadą, kad šiai normai taikyti <...> nelaimingas atsitikimas <...> turi būti tokio pobūdžio, kad atitiktų sunkių padarinių kriterijų . Tai yra įrodinėtina aplinkybė tokios kategorijos bylose [37] <...>“. Atsižvelgiant į susiklosčiusią teismų praktiką, kuri, kaip minėta, nelaimingus atsitikimus darbe sieja su sunkių padarinių požymiu, bei vadovaujantis Lietuvos Respublikos darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo 42 straipsnio nuostatomis, BK projekto 2 straipsniu siūloma sustiprinti BK 176 straipsnio 1 dalies dispozicijos požymius , siekiant labiau pagrįsti baudžiamosios atsakomybės taikymą už darbuotojų saugos ir sveikatos reikalavimų pažeidimus ultima ratio principo kontekste. Be to, turint omeny tai, kad ne tik nelaimingas atsitikimas darbe, bet ir avarija aukščiau nurodytoje teismų praktikoje taip pat siejama būtent su sunkių padarinių atsiradimu, avarijos atskiras įtvirtinimas pašalinamas iš nusikaltimo sudėties siejant jos atsiradimą su sudėtyje likusiu sunkių padarinių požymiu (t. y. baudžiamoji atsakomybė atsirastų tais atvejais, jeigu avarija būtų pripažinta sunkiais padariniais, atsiradusiais dėl šios nusikalstamos veikos padarymo).
Kartu, BK projektu tikslinama BK 176 straipsnio nusikaltimo sudėtis, numatant, kad šio nusikaltimo, atsižvelgiant į šio nusikaltimo pobūdį bei esmę, padarymo subjektas gali būti ne tik fizinis, bet ir juridinis asmuo. Be to, BK projektu nurodoma, kad BK 176 straipsnyje nurodytas nusikaltimas gali būti padaromas tik neatsargia kaltės forma, priešingu atveju (t. y., jeigu šis nusikaltimas būtų padarytas tyčine kaltės forma (tiesiogine ar netiesiogine tyčia)) tokios veikos turėtų būti kvalifikuojamos ne pagal BK 176 straipsnį, o vertinamos tyčinių nusikaltimų žmogaus gyvybei ar sveikatos kontekste. 6.5 . BK projekto 34 straipsniu tikslinama BK 224 straipsnio nusikaltimo sudėtis, atsižvelgiant į šio nusikaltimo pobūdį (kurio padarymo subjektas akivaizdžiai gali būti ne tik fizinis, bet ir juridinis asmuo) bei, vadovaujantis panašaus pobūdžio nusikaltimų sudėčių konstrukcijomis (pavyzdžiui, BK 213, 214, 300 straipsniai ir pan.), numatant, kad už šio nusikaltimo padarymą atsako ir juridinis asmuo. 6.6 . Galiojančio BK 255 straipsnio redakcija numato baudžiamąją atsakomybę už šaunamojo ginklo, šaudmenų, sprogmenų ar sprogstamųjų medžiagų laikymo taisyklių pažeidimus, kurie sudaro sąlygas kitam asmeniui neteisėtai jais pasinaudoti.
Tačiau teismų praktikoje pastebima, kad teismai apkaltinamuosius nuosprendžius pagal BK 255 straipsnį priima ne tik tais atvejais , kai buvo pažeistos ginklų, šaudmenų laikymo taisyklės ir dėl to buvo sudarytos sąlygos kitam asmeniui neteisėtai jais pasinaudoti, bet taip pat ir pažeidus ginklo nešiojimo taisykles [38] arba dėl ginklo praradimo jį gabenant [39] . Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad pagal BK 255 straipsnį turėtų būti pradedamas ikiteisminis tyrimas ir tais atvejais, kai asmuo, pavyzdžiui, būdamas namuose ginklą laiko ne seife (namuose tuo metu yra sutuoktinė ir (ar vaikai), tačiau nėra skaudžių padarinių). Paminėtais atvejais, praktikoje kartu kyla klausimas dėl BK 255 straipsnio ar ANK 229 straipsnio (Ginklų, šaudmenų saugojimo, laikymo, nešiojimo ar gabenimo tvarkos pažeidimas) nuostatų taikymo ir atitinkamai baudžiamosios ir administracinės atsakomybių atribojimo.
Paminėtina, kad, vadovaujantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinimais, BK 255 straipsnyje nustatyto baudžiamojo nusižengimo objektyvieji požymiai pasireiškia „<...> šaunamojo ginklo, šaudmenų laikymo taisyklių pažeidimu (dažniausiai – neveikimu); kito asmens neteisėtu pasinaudojimu šiais objektais ar realios galimybės pasinaudoti jais įsigijimu; priežastiniu ryšiu tarp laikymo taisyklių pažeidimo ir kito asmens šių objektų panaudojimo ar realios galimybės juos panaudoti <....>“, tai pat, „<...> kad veikos padarymo vieta gali būti ne tik vieša, kurioje įprasta lankytis žmonėms, bet ir fizinio asmens gyvenamoji patalpa, jai priklausanti privati teritorija ir kitos privačios įstaigos <...>“ [40] , o esminis atribojimo kriterijus tarp BK ir ANK padarinių yra „<...> realių sąlygų neteisėtai pasinaudoti šaunamuoju ginklu kitam asmeniui sudarymo nustatymas <...>“ [41] . Aptariamu aspektu kartu pažymėtina, kad teismų praktikoje nėra papildomų konkretesnių išaiškinimų , kas būtų laikytina „realiomis sąlygomis pasinaudoti ginklu“, dėl to kyla neaiškumų ir dviprasmiškų BK 255 straipsnio nuostatos interpretavimų. Atsižvelgdami į tai, kas išdėstyta, BK projekto 39 straipsniu siūloma patikslinti BK 255 straipsnio 1 dalies dispozicijos požymius , kartu siekiant šią baudžiamojo įstatymo normą labiau suderinti su baudžiamosios teisės, kaip kraštutinės priemonės, principo ( ultima ratio) reikalavimais. 6.7 . BK projekto 44 straipsniu, siekiant ištaisyti 2020 m. balandžio 28 d. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 277 straipsnio pakeitimo įstatymo Nr. XIII-2866 klaidas, tikslinama BK 277 straipsnio dispozicijos formuluotė, numatant juridinio asmens atsakomybę už šio straipsnio 2, o ne 1 dalį. 6.8 .
6.8 . BK projekto 46 straipsniu (Sąvokų išaiškinimas) BK 281 straipsnyje nurodyti sąvokų išaiškinimai, vadovaujantis BK Specialiosios dalies konstravimo praktika, apibrėžiami BK Specialiosios dalies atskirame straipsnyje (BK2821 straipsnis) . Kartu BK 2821 straipsnio 3 dalyje nurodyta transporto priemonės sąvoka tikslinama, atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 2 straipsnio 35 dalies nuostatas. 7 . ANK projekto 10 straipsniu, atsižvelgiant į ANK projekte įtvirtintus naujus administracinius nusižengimus, tikslinamas ANK 589 straipsnis, nurodant kokie pareigūnai kompetentingi pradedi administracinių nusižengimų teiseną minėtų naujų administracinių nusižengimų padarymo atvejais. ANK projekto 3 straipsniu tikslinama ANK 115 straipsnyje nurodyto administracinio nusižengimo sudėtis, siekiant ANK 115 straipsnį labiau suderinti su BK 187 straipsnio dispozicija, kuriame baudžiamoji atsakomybė numatyta tik už svetino (o ne savo) turto sunaikinimą ar sugadinimą, be to, nusikaltimo pavojingumo pobūdis siejamas su turto vertės (o ne turtinės žalos) požymiu. 8 . Atsižvelgiant į BK projektu siūlomus baudžiamojo įstatymo pakeitimus, BPK ir KŽĮ projektais siūlomi techninio pobūdžio KŽĮ 8 straipsnio bei BPK 122, 167 ir 225 straipsnių pakeitimai. Be to, KŽĮ 8 straipsnis papildytas nuoroda į BK 207 straipsnio 2 dalį. Pažymėtina, kad KŽĮ 8 straipsnis papildomas nuoroda į BK 207 straipsnio 2 dalį, kadangi priėmus 2019-07-16 įstatymą Nr.
XIII-2334, kuriuo BK 207 straipsnis buvo tinkamai suderintas su Direktyvos (ES) 2017/1371 dėl kovos su Sąjungos finansiniams interesams kenkiančiu sukčiavimu baudžiamosios teisės priemonėmis nuostatomis ir tapo vienu pagrindinių (kartu su BK 182 straipsniu) straipsnių kovoje su Sąjungos finansiniams interesams kenkiančiu sukčiavimu, dėl šių priežasčių (kaip ir BK 182 straipsnio atveju) iškilo būtinybė suteikti teisinį pagrindą taikyti kriminalinę žvalgybą ir šios baudžiamojo įstatymo normos atžvilgiu, siekiant veiksmingos kovos sukčiavimo (įskaitant kreditinį, karuselinį, Sąjungos biudžetui kenkiantį ir pan.) srityje. Priešingai, išliktų nelogiškas, nevienodas požiūris į labai panašaus pobūdžio nusikaltimus, t. y. už BK 182 straipsnyje nurodytą veiką būtų galima taikyti kriminalinės žvalgybos priemones, o už BK 207 straipsnyje – nebūtų galima, nors abu šie straipsniai lygiagrečiai veiksmingai taikomi kovoje su minėtais sukčiavimais. Kartu KŽĮ projektu siūloma KŽĮ 8 straipsnį papildomai papildyti ir nuoroda į BK 246 straipsnio 2 dalį. Tą siūloma padaryti dėl analogiškų priežasčių, dėl kurių KŽĮ straipsnis buvo papildytas nuorodomis į BK 182 – 184 straipsnių 2 dalis, t. y. KŽĮ atitinkamai papildomas BK projekto sukurtais naujais (kurie galiojančio BK redakcijoje apskritai neegzistuoja) apysunkiais nusikaltimais (analogiški sunkūs nusikaltimai jau dabar automatiškai patenka į KŽĮ 8 straipsnio taikymo sritį). Įstatymų leidėjo požiūrį (t. y. kad šios srities turtiniai apysunkiai nusikaltimai turi patekti į KŽĮ 8 straipsnį) patvirtina ir tai, kad jau galiojančio KŽĮ 8 straipsnio redakcijoje yra įtvirtintas šiuo metu vienintelis tokio pobūdžio apysunkis nusikaltimas – t. y. galiojančio BK 178 straipsnio 2 dalis.
Priešingu atveju atsirastų ženkli reglamentavimo ir atitinkamai KŽĮ numatytų priemonių taikymo BK projektu sukurtų naujų apysunkių nusikaltimų atžvilgiu spraga . Be to, atsižvelgiant į BK projektu siūlomus BK 199 – 200 straipsnių pakeitimus (įvedant „tarpines“ apysunkių nusikaltimų sudėtis), taip pat tikslinamas KŽĮ 8 straipsnio turinys. 9 . Pažymėtina, kad, išskyrus labai ribotas išimtis , kai, tobulinant tam tikrų BK straipsnių dispozicijas, kartu tuo pačiu buvo patikslintos ir kai kurių šių straipsnių neproporcingai griežtos, nelogiškos ar neadekvačios sankcijos [42] , BK projektas nėra orientuotas ir (ar) iš esmės tiesiogiai susijęs su BK Specialiosios dalies straipsnių sankcijose nurodytų bausmių ir jų dydžių koregavimu ir (ar) subalansavimu, kadangi baudžiamojo įstatymo normų sankcijose nurodytų bausmių ir jų dydžių peržiūra, siekiant sistemiškai spręsti baudžiamojo įstatymo normų sankcijų tarpusavio nesuderinamumo, perteklinio griežtumo, alternatyvių bausmių trūkumo ar kitus jų sisteminius trūkumus, Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos požiūriu, yra kitos labai plataus masto diskusijos ir atskiros didelės apimties ir sudėtingumo baudžiamojo įstatymo normų sisteminės peržiūros objektas [43] . 10 . Atsižvelgiant į Įstatymų projektų siūlomas teisinio reguliavimo pakeitimo priemones, laukiama šių pagrindinių teigiamų rezultatų : · Baudžiamasis įstatymas būtų pirmiausia orientuotas į pavojingiausių veikų kriminalizavimą, kartu būtų užtikrintas būtent pavojingiausių nusikaltimų griežtas baudžiamumas, o už mažiau pavojingus atvejus numatyti adekvačios bei proporcingos bausmės (arba kitos teisinės atsakomybės formos).
Atitinkamai toks teisinis reguliavimas labiau atitiktų baudžiamosios teisės, kaip kraštutinės ( ultima ratio) priemonės paskirtį ir esmę; · Nusikaltimų sudėtyse įtvirtinti MGL dydžiai labiau atitiktų šių dienų valstybės ekonominę padėtį (kuri smarkiai pasikeitė nuo BK įsigaliojimo momento), tinkamai atspindėtų nusikaltimų veikų (ypač sunkesnių nusikaltimų) esmę ir pavojingumo pobūdį, taip pat labiau pagrįstų (ir dažnu atveju griežtų) bausmių, numatytų už jų padarymą, taikymo poreikį ir tikslingumą bei ženkliai prisidėtų prie valstybės proporcingos baudžiamosios politikos formavimo; · Teisėsaugos ir teisminės institucijos orientuotų pagrindinius išteklius į pačių pavojingiausių ir didžiausią žalą valstybei bei visuomenei darančių nusikaltimų išaiškinimą ir nagrinėjimą (atitinkamai sumažės šių institucijų darbo krūvis, susijęs su mažiau pavojingais atvejais); · Sumažėtų valstybei brangiai kainuojančių ir ilgai trunkančių baudžiamųjų procesų skaičius , kadangi mažiau pavojingos bylos galėtų būtų nagrinėjamos operatyviau administracine tvarka arba didesne apimtimi būtų nagrinėjamos pagreitinta tvarka; · Įstatymų projektai sudaro galimybes sumažinti nuteistųjų skaičių pataisos įstaigose, sutaupyti valstybės lėšų , skiriamų nuteistųjų pataisos įstaigose išlaikymui, o BK pataisos turėtų užtikrinti, kad laisvės atėmimo bausmė būtų skiriama rečiau ir (ar) jos trukmė sutrumpėtų . 5 .
5. Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai (jeigu rengiant įstatymo projektą toks vertinimas turi būti atliktas ir jo rezultatai nepateikiami atskiru dokumentu), galimos neigiamos priimtų įstatymų pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta Numatoma, kad Įstatymų projektai neturės neigiamų pasekmių. 6 . Kokią įtaką priimti įstatymai turės kriminogeninei situacijai, korupcijai Įstatymų projektų priėmimas turės teigiamos įtakos kriminogeninei situacijai ir neturės įtakos korupcijai. Pažymėtina, kad, atsižvelgiant į 2018-2021 m. gautų nagrinėti baudžiamųjų bylų I-ąja instancija ( tiek apylinkės, tiek apygardų teismuose ) statistinę informaciją, matyti, kad BK projektu siūlomi pakeitimai apytiksliais duomenimis paliestų iki 1/10 visų ataskaitiniais metais išnagrinėtų baudžiamųjų bylų. Šiame kontekste pažymėtina, kad BK projektu keičiamų nusikalstamų veikų skaičius viso 2018-2021 m. sudarė net 3 925 baudžiamąsias bylas (atitinkamai 2018 m. sudarė – 1023 baudžiamąsias bylas (5,8 proc. nuo visų gautų baudžiamųjų bylų I-oje instancijoje), 2019 m. – 1022 bylas (5,7 proc.), 2020 m. – 1056 bylas (6,2 proc.), 2021 m. – 824 bylas (5,4 proc.)). Atkreiptinas dėmesys į tai, kad pateikta statistinė informacija neapima baudžiamųjų bylų nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme , kadangi pagal atskiras nusikalstamas veikas ši informacija nėra sisteminama ir skelbiama. Atsižvelgiant į tai, neabejotina, kad BK projektu siūlomi pakeitimai turės ženklią, pozityvią įtaką baudžiamąsias bylas nagrinėjančių teismų darbo krūviui .
Taip pat, nors BK projektu siūlomų dekriminalizuoti ar iš dalies dekriminalizuoti nusikalstamų veikų skaičius bendroje statistinėje analizėje sudaro iki 1/10 visų gautų baudžiamųjų bylų, tačiau svarbu akcentuoti tai, kad BK projektu yra keičiamos tos nusikalstamos veikos (pavyzdžiui, BK 182 straipsnyje įtvirtintas sukčiavimas, BK 183 ir 184 straipsniuose įtvirtinti turto pasisavinimo bei išvaistymo nusikaltimai, BK 221 straipsnyje numatytas deklaracijos, ataskaitos ar kito dokumento nepateikimas, BK 222 ir 223 straipsniuose įtvirtinti, su finansine apskaita, susiję nusikaltimai bei kiti nusikaltimai ekonomikai ir finansų tvarkai), kurias yra sunkiausia išaiškinti bei kurių ikiteisminis tyrimas, baudžiamųjų bylų nagrinėjimo terminas užtrunka ilgiausią laiką. Pažymėtina, kad absoliuti daugumą aptariamų nusikalstamų veikų, įvertinus Nacionalinės teismų administracijos pateiktus duomenis, buvo nagrinėjamos I-osios instancijos teisme daugiau, kaip 6 mėnesius (o iš jų net beveik 40 procentų buvo nagrinėjamos ilgiau, negu 12 mėnesių). Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad vadovaujantis Informatikos ir ryšių departamento pateiktais duomenimis už 2020-2021 m., matyti, kad BK projektu keičiami galiojančio BK straipsniai (apibendrintų duomenų pagrindu) galimai turėtų įtakos net iki 2 282 per ataskaitinį laikotarpį ištirtiems nusikaltimams , kas atitinkamai sudaro iki 7 proc. visų, per aptariamą laikotarpį ištirtų, nusikaltimų. Todėl neabejotina, kad BK projektu siūlomi pakeitimai reikšmingai įtakos ir ikiteisminio tyrimo pareigūnų bei prokurorų darbo krūvį. Kartu, pažymėtina ir tai, kad BK projektu siūlomi pakeitimai ženkliai prisidės prie apylinkės teismų darbo krūvio mažinimo.
Atkreiptinas dėmesys į tai, kad BK projektu, keliant minimalią baudžiamosios atsakomybė ribą – BK XXXI skyriuje (Nusikaltimai ir baudžiamieji nusižengimai ekonomikai ir verslo tvarkai) 150 MGL apimtimi; BK XXXII skyriuje (Nusikaltimai ir baudžiamieji nusižengimai finansų sistemai) 50, 200 ar BK 219 straipsnio atveju – 300 MGL apimtimi ir pan. – tam tikros nusikalstamos veikos būtų apskritai priskirtinos civiliniams deliktams ar administraciniam nusižengimams. Taigi, neabejotina, kad apylinkės teismų darbo krūvis mažės , kadangi yra ženkliai keliama baudžiamosios atsakomybės atsiradimo riba arba tam tikros nusikalstamos veikos apskritai yra dekriminalizuojamos. Šiame kontekste svarbu akcentuoti ir tai, kad BK projektu siūlomi pakeitimai, pavyzdžiui, susiję su BK 207, 219, 220, 221, 222 straipsniais, prisidės prie apylinkės teismų darbo krūvio sumažinimo, kadangi apytiksliais duomenimis iki 300 baudžiamųjų bylų dėl aptariamų BK straipsnių būtų nagrinėjamos ne apylinkės, o apygardos teismuose , kadangi įvedamos kvalifikuotos, sunkių nusikaltimų kategoriją atitinkančios nusikalstamų veikų sudėtys. Atitinkamai, vadovaujantis Nacionalinės teismų administracijos pateikta statistine informacija, šiame kontekste analogiška pozityvi įtaka bus padaryta ir ikiteisminio tyrimo pareigūnų bei prokurorų darbo krūviams . Dėl aiškaus BK projektu siūlomo įtvirtinti nusikalstamų veikų diferencijavimo, atitinkamai baudžiamųjų bylų krūvis tolygiau pasiskirstys tarp žemesnės ir aukštesnės grandies ikiteisminio tyrimo institucijų bei prokuratūrų, kas neabejotinai turės teigiamą įtaką jų darbo kokybei bei ikiteisminių tyrimų trukmei. 7 .
7. Kaip įstatymų įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai Įstatymų projektų priėmimas esminės įtakos verslo sąlygoms ir jo plėtrai neturės, kartu BK projektu siūlomais BK XXXI skyriaus (Nusikaltimai ir baudžiamieji nusižengimai ekonomikai ir verslo tvarkai) pakeitimais ženkliai sumažins šiuo metu egzistuojančią nepagrįstai neproporcingą baudžiamosios teisės intervenciją į verslo santykius. 8 . Ar įstatymo projektas neprieštarauja strateginio lygmens planavimo dokumentams? Įstatymų projektai strateginio lygmens planavimo dokumentams neprieštarauja. 9 . Įstatymų inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios Priėmus Įstatymų projektus, kitų teisės aktų priimti, keisti ar pripažinti negaliojančiais nereikės. 10 . Ar įstatymų projektai parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, o įstatymų projektų sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka Įstatymų projektai parengti laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų. Įstatymų projektuose naujų sąvokų nėra. 11 . Ar įstatymų projektais atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus Įstatymų projektai atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatoms ir yra suderinti su Europos Sąjungos teisės aktais. 12 . Jeigu įstatymams įgyvendinti reikia įgyvendinamųjų teisės aktų, – kas ir kada juos turėtų priimti Įstatymų projektams įgyvendinti nereikės įgyvendinamųjų teisės aktų. 13 .
13. Kiek valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymams įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti (pateikiami prognozuojami rodikliai einamaisiais ir artimiausiais 3 biudžetiniais metais) Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos (toliau – Kalėjimų departamentas) duomenimis [44] , kalinčių asmenų skaičius 2020 m. gruodžio 31 d. buvo 4541, iš jų 1202 asmenys yra nuteisti dėl nusikalstamų veikų, už kurias BK projektu siekiama sušvelninti baudžiamąją atsakomybę, įvykdymo [45] . Preliminariais duomenimis, maždaug 26,47 proc. kalinčių asmenų gali paliesti BK projektu numatytas baudžiamosios atsakomybės švelninimas [46] . Atsižvelgiant į tai, kad reikėtų perteisti minėtus asmenis, trumpuoju laikotarpiu gali padidėti apylinkių bei apygardų teismų darbo krūviai. Tuo atveju, jeigu visi nutęstieji vienu metu kreipsis dėl perteisimo atitinkamais metais (kas yra sunkiai tikėtina) 1202 baudžiamųjų bylų peržiūrų pirmaisiais metais po BK projekto priėmimo tesudarytų tik 6, 98 proc. metinio teismų darbo krūvio, kurio tuo tarpu jau nebeliktų sekančiais kalendoriniai metais . Tačiau, neabejotina, kad ilguoju periodu Lietuvos Respublika ženkliai sutaupytų dėl reikšmingai sumažėjusio kalinčių asmenų skaičiaus, sumažėjusios tikimybės būti įkalintam, trumpesnių laisvės atėmimo bausmės vidurkių, platesnio alternatyvių bausmių taikymo bei apskritai sumažėjusio baudžiamųjų bylų skaičiaus tiek apylinkių, tiek apygardų teismuose . Šiame kontekste pažymėtina, kad remiantis Kalėjimų departamento duomenimis [47] , vieno kalinčio asmens išlaikymui vidutiniškai per dieną panaudotų lėšų laisvės atėmimo įstaigose dydis 2020 m. buvo 37,31 Eur (13 618 Eur per metus) . Atitinkamai sušvelninus
bausmes nors vienai dienai būtų sutaupyta maždaug iki
.
Eur per metus . Kartu, akcentuotina ir tai, kad BK projektu siūlomi pakeitimai sukurtų prielaidas ateityje taikyti ženkliai trumpesnes laisvės atėmimo bausmes ar apskritai netaikyti laisvės atėmimo bausmės, kas neabejotinai sukurs prielaidas Lietuvos Respublikos biudžetui sutaupyti dar didesnę pinigų sumą, kuri būtų skirta šių nuteistųjų išlaikymui pataisos įstaigose. Atsižvelgiant į tai, kad BK projektu siūloma baudžiamosios atsakomybės švelninimo apimtis yra itin didelė ir neatsiejama nuo vienų „populiariausių“ – turtinių nusikalstamų veikų, Teisingumo ministerijos vertinimu, tikėtis, kad vidutiniškai laisvės atėmimo bausmės sutrumpės bent vieneriais metais (minimaliai), yra statistiškai pagrįsta, dėl ko bus sutapyta beveik 17 mln. eurų biudžeto lėšų (atitinkamai, jeigu laisvės atėmimo bausmė vidutiniškai sumažėtų iki 2 metų – 34 mln. eurų,
ir t.t. ).. Atsižvelgiant į tai, kad BK projektu skirtinos laisvės atėmimo bausmės vidurkis yra ženkliai mažinamas , kas neabejotinai sumažins ir šių metu laisvės atėmimo bausmę atliekančių asmenų laisvės atėmimo bausmę, bent vieneriais metais (labai tikėtina, kad daugiau). Lietuvos Respublika sutaupytas aukščiau paminėtas biudžeto lėšų sumas galėtų panaudoti užtikrinant geresnes sąlygas laisvės atėmimo bausmę atliekantiems asmenis dėl jų ženklaus sumažėjimo. Teisingumo ministerijos vertinimu, potencialūs biudžeto lėšų sutaupymai tiek trumpuoju, tiek ilguoju laikotarpiu kompensuos trumpalaikį teismų darbo krūvio padidėjimą dėl galimos jau priimtų apkaltinamųjų nuosprendžių peržiūros, o šias valstybės lėšas bus galima skirti visų ikiteisminio tyrimo subjektų, teismų bei penitencinės sistemos materialinių sąlygų gerinimui, resocializacijos programoms plėsti bei gerinti ir pan. 14 .
14. Įstatymų projektų rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados Pabrėžtina, kad Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija 2019 m. sausio 24 d. raštu Nr. (1.39)7R-452 ir 2021 m. gegužės 24 d. raštu Nr. (1.39E) 7R-2858 kreipėsi į visas suinteresuotas institucijas, įskaitant visas ministerijas, Lietuvos teismus, prokuratūrą, teisėsaugos institucijas bei mokslo įstaigas, kurių absoliuti dauguma pritarė šio rašto 3 punkte išdėstytiems BK Specialiosios dalies sisteminiams trūkumams, pažymėdamos valstybės baudžiamosios politikos (kaip ultima ratio priemonės) sisteminio harmonizavimo ir subalansavimo poreikį šio rašto 3 punkte nurodytomis kryptimis bei pateikdamos preliminarius pasiūlymus ir vertinimus dėl valstybės baudžiamosios politikos švelninimo ir subalansavimo galimybių, kurie buvo įvertinti Įstatymų projektų rengimo metu. Įstatymų projektai buvo derinti su Teisėjų taryba, Generaline prokuratūra, Vidaus reikalų ministerija, Policijos departamentu prie Vidaus reikalų ministerijos, Finansų ministerija, Nacionaline teismų administracija, Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamentu, Lietuvos socialinių mokslų centro Teisės institutu, Valstybiniu patentu biuru. 15 . Įstatymų projektų reikšminiai žodžiai Reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiems Įstatymų projektams įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant reikšminius žodžius pagal Europos žodyną Eurovoc :
„Baudžiamasis kodeksas“, „baudžiamoji atsakomybė“, „didelė turtinė žala“, „nusikalstama veika“, „MGL“. 16
. Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai Nėra. [1] Konstitucinio Teismo 2003 m. birželio 10 d., 2004 m. gruodžio 29 d., 2006 m. sausio 16 d. nutarimai. [2] Konstitucinio Teismo 1997 m. lapkričio 13 d., 2005 m. lapkričio 10 d. nutarimai. [3] Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. spalio 6 d. ir 2011 m. gegužės 24 d. nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-369/2009 ir Nr.
2K-369/2009 ir Nr. 2K-262/2011. [4] Teisingumo ministerijos turimais duomenimis, Čekijoje svarstomos atitinkamos BK pataisos, kuriomis baudžiamajame įstatyme siūloma dvigubinti visas jame nurodytas turto (dalyko) vertes, padarytos žalos, gautos naudos ir pan. dydžius. [5] Aptariamu aspektu pažymėtina ir tai, kad BK 212 straipsnio 1 dalyje nurodytas dar vienas (skirtingas) didelės turtinės žalos
( mažiausias visame BK su didele turtine žala susijęs dydis ), įnešantis papildomos sumaišties ir neaiškumo , siekiant baudžiamajame įstatyme sistemiškai suvokti didelės turtinės žalos, stambaus masto, didelės vertės turto ir pan. pobūdžio požymių sampratą bei šių požymių dydžių unifikuotą išraišką. [6] Konstitucinio Teismo 2003 m. birželio 10 d., 2004 m. sausio 26 d., 2005 m. lapkričio 3 d., 2008 m. sausio 21 d. nutarimai. [7] Pavyzdžiui, BK 179, 181, 188, 208, 239, 241, 246, 278, 280–281, 285 ir kt. straipsniuose įtvirtinti vertinamieji nusikalstamos veikos sudėties požymiai. [8] Virš 300 MGL dydžio turtinės žalos, turto vertės ar pan. požymis iš esmės visais atvejais reikštų apysunkio nusikaltimo (pvz., BK projekto BK 178 str. 3 d., 182 str. 2 d., 183 str. 2 d., 184 str. 2 d., 199–200 straipsnių 2 dalys, 206 str. 3 d., 207 str. 2 d., 219–223 str. 1 d., 246 str. 2 d., 278 str. 1 d., taip pat galiojančio BK 179 str. 2 d., 187 str. 2 d., 189 str. 2 d., 205 str. 1 d., 217–218 str., 241 str. 2 d., ir pan.) , arba nesunkaus nusikaltimo (pvz., BK projekto BK 192 str. 1 d., 206 str. 2 d., 208–209 str., 281 str. 1 d., taip pat galiojančio BK 188 str. 1 d., 211 str. ir pan.) inkriminavimą. [9] Virš 750 MGL dydžio turtinės žalos, turto vertės ar pan. požymis iš esmės visais atvejais reikštų sunkaus nusikaltimo (pvz., BK projekto BK 178 str. 4 d., 180 str. 3 d., 181 str. 3 d., 182 str. 3 d., 183 str. 3 d., 184 str. 3 d., 199–200 straipsnių 3 dalys, 219–222 str. 2 d., 246 str. 3 d., 278 str.
3 d., 278 str. 2 d. ir pan.) inkriminavimą. [10] Pastebėtina, kad labai didelės turtinės žalos požymis nėra visiška naujovė BK, kadangi toks (neapibrėžtas) požymis BK jau yra įtvirtintas (pavyzdžiui, BK 278 straipsnyje). [11] Pavyzdžiui, BK 1751 ir 1891 straipsniuose nurodyti nusikaltimai (su 500 ir 750 MGL dydžio vertės turto požymiu) lieka apysunkiais nusikaltimais, tuo tarpu BK projekto BK 180 str. 2 d., 181 str. 2 d., BK 280 str. 2 d. (su 300 MGL dydžio turtinės žalos požymiu), atsižvelgiant į didelį šių nusikaltimų pavojingumą, išlieka sunkiais nusikaltimais ir pan. [12] Atsižvelgiant į BK projektu siūlomus BK 190 straipsnio pakeitimus, kurie savo ruožtu nuo 250 MGL iki 750 MGL padidina BK 181 str. 4 d., 183 str. 2 d. bei 184 str. 2 d. nurodytą didelės vertės turto dydį, BK projekto pakeitimais, atsižvelgiant į BPK 225 straipsnio 1 dalies nuostatas, šių nusikaltimų kontekste ženkliai (t. y. 500 MGL apimtimi) sumažinamas aukštesnės instancijos teismų (apygardų teismų bei Lietuvos apeliacinio teismo) darbo krūvis . [13] Išskyrus BK 199 – 200 straipsniuose kriminalizuotus nusikaltimus, kuriuose, atsižvelgiant į šių nusikalstamų veikų didesnį pavojingumą bei visai neseniai pakeistus baudžiamosios atsakomybės atsiradimo pagrindus, siūloma palikti 2018 m. gruodžio 20 d. įstatymu Nr. XIII-1836 įvirtintas baudžiamosios atsakomybės ribas (150 MGL).
Taip pat aptariamuoju aspektu BK XXXI skyriaus išimtimis laikytini ir BK 202–203 straipsniuose kriminalizuotų nusikaltimų sudėtyse nurodyti MGL dydžiai, kadangi pastarieji jau šiuo metu nustatyti, vadovaujantis BK ir ANK Specialiųjų dalių normų tarpusavio suderinamumu, todėl jų BK projektu keisti (ir atitinkamai baudžiamosios atsakomybės griežtinti ) nesiūloma (šie dydžiai tik aiškiau apibrėžiami BK projekto siūlomais BK 212 straipsnio 4 dalies pakeitimais ). [14] Atsižvelgiant į BK projektu siūlomus BK 212 straipsnio 1 dalies pakeitimus, kurie savo ruožtu nuo 150 MGL iki 300 MGL padidina BK 205–209 ir 211 straipsniuose nurodytą didelės turtinės žalos dydį, BK projekto pakeitimais, atsižvelgiant į tai, kad minėtuose straipsniuose nurodyti atvejai taptų civilinių santykių reglamentavimo objektu , šiame kontekste būtų ženkliai (
sumažintas ikiteisminio tyrimo įstaigų, prokuratūros (kiek tai susiję su ikiteisminių tyrimų atlikimu) bei apylinkės teismų (kiek tai susiję su baudžiamųjų bylų nagrinėjimu) darbo krūvis . [15] Atsižvelgiant į BK projektu siūlomus BK 199–200 straipsnių pakeitimus, kurie savo ruožtu nuo 250 MGL iki 750 MGL padidina BK 199–200 straipsniuose nurodytą prekių/daiktų didelės vertės dydį, BK projekto pakeitimais, atsižvelgiant į BPK 225 straipsnio 1 dalies nuostatas, šių nusikaltimų kontekste ženkliai (
) sumažinamas aukštesnės instancijos teismų (apygardų teismų bei Lietuvos apeliacinio teismo) darbo krūvis . [16] Atsižvelgiant į BK projektu siūlomus BK 217–218, 219–223 straipsnių pakeitimus, kurie savo ruožtu nustato naujus baudžiamosios atsakomybės atsiradimo momentus , BK projekto pakeitimais, atsižvelgiant į tai, kad minėtuose straipsniuose nurodyti atvejai dalinai perkeliami į administracinių nusižengimų kategoriją ir atitinkamai būtų nagrinėjami administracine tvarka, šiame kontekste būtų ženkliai (BK 217–218 straipsniuose –
, BK 220–221 straipsniuose –1
, BK 219 straipsnyje –
) sumažintas ikiteisminio tyrimo įstaigų, prokuratūros (kiek tai susiję su ikiteisminių tyrimų atlikimu) bei apylinkės teismų (kiek tai susiję su baudžiamųjų bylų nagrinėjimu) darbo krūvis . [17] Atsižvelgiant į BK projektu siūlomus pakeitimus, kuriais siūloma dalinai arba visiškai dekriminalizuoti mažiau pavojingas nusikalstamas veikas, šių dekriminalizuotų nusikalstamų veikų apimtimi būtų sumažintas ikiteisminio tyrimo įstaigų, prokuratūros (kiek tai susiję su ikiteisminių tyrimų atlikimu) bei apylinkės teismų (kiek tai susiję su baudžiamųjų bylų nagrinėjimu) darbo krūvis . [18] Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2021 m. balandžio 8 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr.
Taip pat aptariamuoju aspektu BK XXXI skyriaus išimtimis laikytini ir BK 202–203 straipsniuose kriminalizuotų nusikaltimų sudėtyse nurodyti MGL dydžiai, kadangi pastarieji jau šiuo metu nustatyti, vadovaujantis BK ir ANK Specialiųjų dalių normų tarpusavio suderinamumu, todėl jų BK projektu keisti (ir atitinkamai baudžiamosios atsakomybės griežtinti ) nesiūloma (šie dydžiai tik aiškiau apibrėžiami BK projekto siūlomais BK 212 straipsnio 4 dalies pakeitimais ). [14] Atsižvelgiant į BK projektu siūlomus BK 212 straipsnio 1 dalies pakeitimus, kurie savo ruožtu nuo 150 MGL iki 300 MGL padidina BK 205–209 ir 211 straipsniuose nurodytą didelės turtinės žalos dydį, BK projekto pakeitimais, atsižvelgiant į tai, kad minėtuose straipsniuose nurodyti atvejai taptų civilinių santykių reglamentavimo objektu , šiame kontekste būtų ženkliai (
sumažintas ikiteisminio tyrimo įstaigų, prokuratūros (kiek tai susiję su ikiteisminių tyrimų atlikimu) bei apylinkės teismų (kiek tai susiję su baudžiamųjų bylų nagrinėjimu) darbo krūvis . [15] Atsižvelgiant į BK projektu siūlomus BK 199–200 straipsnių pakeitimus, kurie savo ruožtu nuo 250 MGL iki 750 MGL padidina BK 199–200 straipsniuose nurodytą prekių/daiktų didelės vertės dydį, BK projekto pakeitimais, atsižvelgiant į BPK 225 straipsnio 1 dalies nuostatas, šių nusikaltimų kontekste ženkliai (
) sumažinamas aukštesnės instancijos teismų (apygardų teismų bei Lietuvos apeliacinio teismo) darbo krūvis . [16] Atsižvelgiant į BK projektu siūlomus BK 217–218, 219–223 straipsnių pakeitimus, kurie savo ruožtu nustato naujus baudžiamosios atsakomybės atsiradimo momentus , BK projekto pakeitimais, atsižvelgiant į tai, kad minėtuose straipsniuose nurodyti atvejai dalinai perkeliami į administracinių nusižengimų kategoriją ir atitinkamai būtų nagrinėjami administracine tvarka, šiame kontekste būtų ženkliai (BK 217–218 straipsniuose –
, BK 220–221 straipsniuose –1
, BK 219 straipsnyje –
) sumažintas ikiteisminio tyrimo įstaigų, prokuratūros (kiek tai susiję su ikiteisminių tyrimų atlikimu) bei apylinkės teismų (kiek tai susiję su baudžiamųjų bylų nagrinėjimu) darbo krūvis . [17] Atsižvelgiant į BK projektu siūlomus pakeitimus, kuriais siūloma dalinai arba visiškai dekriminalizuoti mažiau pavojingas nusikalstamas veikas, šių dekriminalizuotų nusikalstamų veikų apimtimi būtų sumažintas ikiteisminio tyrimo įstaigų, prokuratūros (kiek tai susiję su ikiteisminių tyrimų atlikimu) bei apylinkės teismų (kiek tai susiję su baudžiamųjų bylų nagrinėjimu) darbo krūvis . [18] Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2021 m. balandžio 8 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-36-397/2021 [19] T. y., kai neteisėtai pasinaudojama svetimu paslaugų ženklu ir dėl to padaroma didelė žalą arba, kai svetimu prekių ženklu neteisėtai pažymima didelį kiekį arba didelės vertė prekių, jas realizuojama arba laikoma bei gabenama komerciniais tikslais – kas savo ruožtu iš esmės reiškia, kad tokio pobūdžio veikomis (susijusiomis su dideliu prekių kiekiu arba didele jų verte) prekių ženklo savininkui padaroma ta pati didelė žala. [20] Pastebėtina, kad šiais BK 270 straipsnio 2 dalies pakeitimais (2011 m. gruodžio 22 d. įstatymas Nr.
XI-1901) buvo nesėkmingai bandoma perkelti 2009 m. spalio 21 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2009/123/EB, iš dalies keičiančios Direktyvos 2005/35/EB dėl taršos iš laivų ir sankcijų už pažeidimus įvedimo 5a straipsnio 3 dalies nuostatas. Europos Komisijai konstatavus minėtų BK pakeitimų nepakankamumą, 2015 m. birželio 11 d. įstatymu Nr. XII-1777 BK buvo papildytas BK 2703 straipsniu (Jūros teršimas iš laivų), kuris pilna apimtimi įgyvendino direktyvos 2009/123/EB reikalavimus. Atsižvelgiant į tai, BK 270 straipsnio 2 dalies pakeitimai tapo nereikalingi net ir Europos Sąjungos instrumentų perkėlimo aspektu. [21] Pavyzdžiui, Abramavičius A., Vosyliūtė A. „Atviroji vagystė ir jos kvalifikavimo ypatumai“. Teisė, 2017. Nr. 105. [22] Vadovaujantis BK 75 straipsnio nuostatomis, už BK 199 straipsnio 4 dalyje nurodytus nusikaltimus įmanomas tik dalinis bausmės vykdymo atidėjimas. Manytina, kad, atsižvelgiant į tai, kad BK 199 straipsnio 4 dalis, kaip išsamiai atskleista šiame aiškinamajame rašte, daugelio atvejų apima ir gana nedidelio pavojingumo nusikalstamas veikas, tokiems atvejams bausmės vykdymo atidėjimo institutas turėtų būti taikomas pilna apimtimi. [23] Pavyzdžiui, BK XXXVI, XXXVII, XXXVIII skyriai. [24] Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2021 m. liepos 12 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr.
2K-111-511/2021; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2021 m. birželio 23 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-65-648/2021 ir kt. [25] Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2020 m. lapkričio 24 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-255-689/2020; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2017 m. birželio 16 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-159-976/2017; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2014 m. sausio 30 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr.
2K-148/2014 ir kt. [26] Atsižvelgiant į BK projektu siūlomą BK 199 straipsnio 2 ir 4 dalių panaikinimą, kuris savo ruožtu šiose dalyse nurodytas veikas „perkelia“ į BK 253, 259–260, 256, 266, 267 bei 2761 straipsnius, kurių dauguma (išskyrus BK 253 straipsnio 2 dalį, BK 256 straipsnio 2 dalį, BK 260 straipsnio 3 dalį ir BK 266 straipsnio 3 dalį), atsižvelgiant į BPK 225 straipsnio 1 dalies nuostatas, nepriskiriami apygardos teismų teismingumui, BK projekto pakeitimais šių nusikaltimų kontekste ženkliai sumažinamas aukštesnės instancijos teismų (apygardų teismų bei Lietuvos apeliacinio teismo) darbo krūvis . [27] Neteisėtas antros ir trečios kategorijos narkotinių ar psichotropinių medžiagų pirmtakų (prekursorių) gabenimas per Lietuvos Respublikos sieną būtų baudžiamas (kaip ir šiuo metu baudžiamas bet koks neteisėtas disponavimas šiais prekursoriais) administracine tvarka (ANK 65 straipsnis). [28] Lietuvos Respublikos tam tikrų dopingo medžiagų kontrolės įstatyme nurodytų tam tikrų dopingo medžiagų neteisėtas gabenimas per Lietuvos Respublikos sieną be tikslo jas platinti būtų baudžiamas (kaip ir šiuo metu baudžiamas bet koks neteisėtas disponavimas šiomis medžiagomis be tikslo jas platinti) administracine tvarka (ANK 69 straipsnis). [29] Aptariamu aspektu pastebėtina, kad BK 259-260, 266 ir 2761 straipsnių dispozicijose siuntimo veikos šiuo metu jau yra įtvirtintos. [30] Pavyzdžiui, 2009 m. spalio 13 d. kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-93/2014. [31] Pavyzdžiui, PEČKAITIS, Justinas. „Baudžiamoji atsakomybė už aplaidų buhalterinės apskaitos tvarkymą“. Jurisprudencija. 2013, 20(1), p. 343–357. [32] Pavyzdžiui, FEDOSIUK Oleg, „Mokesčių slėpimas kaip nusikalstama veika: sisteminė normų analizė ir aktualūs taikymo klausimai.“ Teisės apžvalga Nr. 2(16).
2(16). 2017. [33] Pavyzdžiui, PAKŠTAITIS Laurynas, „Apgaulingos ir aplaidžios apskaitos kriminalizavimo ir vertinimo problemos“. Jurisprudencija Nr. 28(1), 2021. [34] BK 207 straipsnio 1 dalis numato baudžiamąją atsakomybę už turtinę žąlą nuo 1 iki 150 MGL iki 3 metų laisvės atėmimo, o BK 207 straipsnio 2 dalis numato, kad nuo 150 MGL padarytos turtinės žalos - iki 4 metų laisvės atėmimo. [35] Pavyzdžiui, Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. birželio 17 d. nuosprendis baudžiamojoje byloje 1A-582-453/2016; 2012 m. gegužės 8 d. kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-223/2012. [36] Pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. sausio 15 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-123/2013 (nagrinėjamu atveju nelaimingo atsitikimo darbe metu nukentėjusiajam padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas). [37] Kitaip tariant, šiuo metu Lietuvos teismų praktikoje BK 176 straipsnis taikomas tik esant sunkiems nelaimingo atsitikimo padariniams (pavyzdžiui, gyvybės atėmimas, sunkus sveikatos sutrikdymas) ir atitinkamai, pavyzdžiui, jau minėtoje baudžiamojoje byloje Nr. 2K-123/2013 Lietuvos Aukščiausiasis Teismas konstatavo, kad „<...> nei iš kaltinamojo akto turinio, nei iš prokuroro pasisakymų proceso metu neaišku, kodėl nelaimingo atsitikimo metu vienam darbuotojui padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas buvo traktuojamas kaip pakankamas pagrindas kaltinti [kaltinamąjį] pagal BK 176 straipsnio 1 dalį.“. [38] 2016 m. lapkričio 14 d. Kauno apylinkės teismo nuosprendis baudžiamojoje byloje Nr. 1-2204-993/2016. [39] 2018 m. kovo 6 d. Kauno apylinkės teismo nuosprendis baudžiamojoje byloje Nr. 1-1213-359/2018. [40] Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. kovo 8 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-109/2011. [41] Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. vasario 7 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr.
2K-58/2012. [42] Pavyzdžiui, taip BK projektu pakoreguotos BK 183–184, 196–197, 208–209, 219–222 ir pan. straipsnių sankcijos. [43] Pažymėtina, kad baudžiamojo įstatymo normų sankcijų sisteminė peržiūra bus atliekama , įgyvendinant Aštuonioliktosios Lietuvos Respublikos Vyriausybės programos, patvirtintos Lietuvos Respublikos Seimo 2020 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. XIV-72, 193.6. p. nuostatos (Baudžiamojo kodekso ex post vertinimas) įgyvendinimo priemonę – atlikti nusikalstamų veikų sankcijų sistemos analizę, įvertinti jų proporcingumą, pagrįstumą ir tarpusavio suderinamumą, parengti Baudžiamojo kodekso pakeitimus (8.2.8.). [44] Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos 2020 m. sausio – gruodžio mėn. nuteistųjų laisvės atėmimu skaičiaus, sudėties (pagal padarytą nusikaltimą, amžių, bausmės terminą ir kt.) ir jų kaitos statistinės suvestinės 4 punktas. [45] O būtent: už vagystę – 512 asmenys; už vagystę, padarytą stambiu mastu – 37; už plėšimą – 337; už turto prievartavimą – 39; už sukčiavimą – 244; už kontrabandą – 33. [46] Tikslių skaičių paskaičiuoti nebūtų galimybės, kadangi reikalingi detalesni statistiniai duomenys, kurie nėra skelbiami, be kita ko, kiekvieno nuteistojo padarytos nusikalstamos veikos aplinkybės yra skirtingos (kiekvienoje byloje gali skirtis pagrobto turto vertė, kontrabandos dalyko vertė ir pan., siekiant gauti tikslų skaičių reikia turėti tikslius duomenis apie kiekvieną padarytą nusikalstamą veiką). [47] Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Vieno asmens išlaikymui vidutiniškai per dieną panaudotų lėšų laisvės atėmimo įstaigose 2020 m. ataskaita.
192, 196, 197, 199, 1991 , 1992 , 200, 203, 204, 206, 208, 209, 212, 219, 220, 221, 2241 , 246, 248, 254, 255, 270, 272 IR
Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, galiojantiems įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
kodekso (toliau – BK) 167 straipsnio 1 dalies dispoziciją, joje įtvirtinant naują nusikalstamos veikos sudėties požymį – neteisėto informacijos apie privatų asmens gyvenimą rinkimo sistemingumą. Remiantis kartu teikiamo įstatymo projekto Nr. XIIIP-4857 1 straipsniu, atsakomybė už „vienkartinį“ (t. y. nesistemingą) neteisėtą informacijos apie privatų asmens gyvenimą rinkimą kiltų pagal naująjį Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau
Tas, kas neteisėtai stebėjo, fiksavo, perėmė, įgijo, laikė, pasisavino, paskleidė ar kitaip panaudojo neviešus elektroninius duomenis, baudžiamas bauda arba laisvės atėmimu iki ketverių metų
“. Šio straipsnio ir galiojančios redakcijos BK 167 straipsnio
santykis teisės doktrinoje apibūdinamas kaip bendrosios ir specialiosios normos, kadangi galiojančios redakcijos BK 167 straipsnyje esanti norma turi ir visus BK 198 straipsnio normos požymius [1] . Visgi BK 167 straipsnis nuo BK 198 straipsnio skiriasi tuo, kad jis gali būti taikomas ne tik tada, kai informacija apie privatų asmens gyvenimą neteisėtai renkama elektroninėje erdvėje, bet ir tada, kai ji neteisėtai renkama fizinėje erdvėje.
Remiantis nusikalstamų veikų kvalifikavimo taisyklėmis, BK 167 staipsnio 1 dalį papildžius sistemingumo požymiu, „vienkartiniai“ neteisėti informacijos apie privatų asmens gyvenimą rinkimo veiksmai, kai jie padaromi ne fizinėje, o elektroninėje erdvėje, turėtų būti kvalifikuojami jau nebe pagal specialiąją normą (BK 167 straipsnio 1 dalį), bet pagal bendrąją BK 198 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą normą, kadangi atsakomybė pagal BK 198 straipsnio 1 dalį gali kilti ir už „vienkartinius“ neteisėtus veiksmus. Tuo tarpu iš esmės analogiški fizinėje erdvėje padaromi į privatų asmens gyvenimą nukreipti neteisėti „vienkartiniai“ veiksmai būtų kvalifikuojami pagal naująjį ANK 831 straipsnį. Manytina, kad toks nelygiavertis fizinėje ir elektroninėje erdvėje padaromų veiksmų traktavimas pažeistų baudžiamojoje teisėje pripažįstamą ekvivalentiškumo principą, pačia bendriausia prasme reiškiantį, kad BK normų atžvilgiu turėtų būti vienodai vertinami tiek fizinėje, tiek elektroninėje erdvėje atliekami veiksmai. 1.2. Svarstytina, ar vien tik neteisėto informacijos apie privatų asmens gyvenimą rinkimo sistemingumas (pvz., veikos darymo trukmė ar jos epizodų skaičius) gali pilnai atspindėti, kokią žalą dėl tokių veiksmų patiria nukentėjusysis. Antai įmanomos situacijos, kai net ir „vienkartiniu“ neteisėtu veiksmu surenkami dideli itin svarbios informacijos kiekiai. Taigi abejotina, ar „sistemingumo“ kriterijus būtų tinkamas (pakankamas) norint atriboti baudžiamąją ir administracinę atsakomybę. 1.3. Atkreiptinas dėmesys į BK 168 straipsnio 1 dalies dispoziciją.
Joje įtvirtinta, kad pagal BK 168 straipsnio 1 dalį atsako „ Tas, kas be asmens sutikimo viešai paskelbė, pasinaudojo ar kitų asmenų labui panaudojo informaciją apie kito žmogaus privatų gyvenimą, jeigu tą informaciją jis sužinojo dėl savo tarnybos ar profesijos arba atlikdamas laikiną užduotį, arba ją surinko darydamas šio kodekso 165–167 straipsniuose (past. – čia ir toliau pabraukta mūsų) numatytą veiką
“. Tai reiškia, kad priėmus teikiamus BK 167 straipsnio
informacijos apie asmens privatų gyvenimą atskleidimą ar panaudojimą baudžiamojon atsakomybėn nebūtų traukiamas, jeigu tokią informaciją jis prieš tai būtų neteisėtai surinkęs darydamas naujajame ANK 831 straipsnyje numatytą veiką. Už tokius veiksmus galėtų būti taikoma nebent tik civilinė atsakomybė, kadangi naujajame ANK 831 straipsnyje atsakomybė numatoma tik neteisėtą informacijos rinkimą, bet ne atskleidimą ar panaudojimą. Vis dėlto, Teisės departamento nuomone, BK 168 straipsnio 1 dalies kontekste esminę reikšmę turi būtent 2 šios nusikalstamos veikos pavojingumą atskleidžiantys požymiai: 1) informacijos rinkimo neteisėtumas; 2) jos neteisėtas atskleidimas ar panaudojimas. Manytina, kad neteisėto informacijos apie asmens privatų gyvenimą atskleidimo ar panaudojimo pavojingumas pernelyg nesiskiria tiek tada, kai prieš tai ši informacija neteisėtai surinkta sistemingais veiksmais, tiek tada, kai ji surinkta „vienkartiniu“ neteisėtu veiksmu. Kaip jau minėta šios išvados 1.2. punkte, net ir „vienkartiniai“ neteisėti informacijos rinkimo veiksmai tam tikrais atvejais gali būti itin pavojingi, jeigu jais surinkta informacija yra itin svarbi arba surinktas labai didelis jos kiekis ir pan.
Vadinasi, yra pagrindas teigti, kad priėmus projektu teikiamus BK 167 straipsnio 1 dalies pakeitimus būtų nepagrįstai dekriminalizuota dalis neteisėto informacijos apie asmens privatų gyvenimą atskleidimo ar panaudojimo atvejų. 1.4. Projekto 2 straipsniu keičiamos BK 167 straipsnio 1 dalies dispozicijoje numatyta: „ Tas, kas neturėdamas teisėto pagrindo sistemingai rinko informaciją apie privatų asmens gyvenimą “. Žodis „ asmens “ vartojamas vienaskaitos kilmininko forma, todėl tai reiškia, kad atsakomybė už sistemingą neteisėtą informacijos apie asmens privatų gyvenimą rinkimą kiltų tada, kai nusikalstami veiksmai būtų nukreipti prieš vieną ir tą patį asmenį. Sistemingi neteisėti informacijos apie asmens privatų gyvenimą rinkimo veiksmai, jeigu jie būtų nukreipti ne į vieną konkretų nukentėjusįjį, bet į neapibrėžtą asmenų ratą, jau būtų vertinami ne kaip nusikaltimas, o tik kaip administracinis nusižengimas. Abejotina, ar toks teisinis reguliavimas garantuotų pakankamą privataus gyvenimo teisinę apsaugą. 2. Iš projektu keičiamų BK 178, 181, 182, 183 ir 184 straipsnių atitinkamose dalyse įtvirtintų kvalifikuotų nusikalstamų veikų sudėčių matyti, kad už nusikalstamų veikų, kurių dalykas būtų arba labai didelės vertės turtas, arba didelę mokslinę, istorinę ar kultūrinę reikšmę turinčios vertybės, padarymą grėstų tokio paties dydžio bausmės. Taigi priėmus projektu teikiamus pakeitimus minėtų BK straipsnių ribose labai didelės vertės turtas iš esmės būtų prilygintas didelę mokslinę, istorinę ar kultūrinę reikšmę turinčioms vertybėms.
Manytina, kad jeigu būtų pritarta šiems pasiūlymams, tuomet, siekiant užtikrinti BK XXVIII skyriaus teisinio reguliavimo nuoseklumą, kartu reikėtų atitinkamai keisti ir galiojančios redakcijos BK 180, 185, 187, 188 ir 189 straipsnius, kuriuose didelę mokslinę, istorinę ar kultūrinę reikšmę turinčios vertybės prilyginamos ne labai didelės, o tiesiog didelės vertės turtui. 3. Svarstytina, ar pagrįstai projekto 3 straipsniu siūloma sušvelninti atsakomybę už automobilio vagystę. Pastebėtina, kad nors standartinis automobilis pagal paskirtį yra transporto priemonė, tačiau, jeigu iš mechaninėmis ar elektroninėmis priemonėmis saugomo automobilio pavagiami daiktai ar automobilio priedai (automagnetolos, garso kolonėlės ir pan.), tokia vagystė teismų praktikoje laikoma padaryta įsibraunant į saugyklą [2] . Norint pagrobti ne automobilyje esančius daiktus, o patį automobilį, dažniausiai irgi reikia įveikti mechanines ar elektronines priemones, saugančias automobilį nuo pagrobimo. Taigi tokiu atveju vagystės padarymo mechanizmas yra labai panašus kaip ir braunantis į automobilį kaip į jame esančių daiktų saugyklą. Atsižvelgiant į tai, kad atsakomybė už svetimo turto pagrobimą įsibrovus į saugyklą numatoma projekto 3 straipsniu keičiamo BK 178 straipsnio 3 dalyje, siūlytina atsakomybę už automobilio pagrobimą numatyti irgi toje pačioje BK straipsnio dalyje. 4. Taip pat diskutuotinas ir baudžiamosios atsakomybės už atvirą svetimo turto pagrobimą švelninimas. Atviroji vagystė, viena vertus, rodo itin neigiamą kaltininko požiūrį į visuomenėje galiojančias socialines normas, kadangi kaltininkas turto grobimo momentu supranta, kad jį stebi kiti asmenys, tačiau to visiškai nepaiso ir toliau realizuoja savo nusikalstamus ketinimus.
Kita vertus, atviroji vagystė tam tikrais atvejais yra labai panaši į vieną iš pavojingiausių turtinių nusikaltimų – plėšimą. Pavyzdžiui, pagal teismų praktiką [3] svetimo turto užvaldymas staigiu judesiu išplėšiant turtą iš nukentėjusiojo rankų ir jį užvaldant paprastai kvalifikuojamas kaip atviroji vagystė, tačiau tik su sąlyga, kad prieš tai nebuvo veiksmų, atitinkančių fizinio ar psichinio smurto požymius. Jeigu nukentėjusysis turto grobimo momentu, pavyzdžiui, bent truputį pastumiamas, tokia veika turėtų būti kvalifikuojama jau ne kaip atviroji vagystė, bet kaip plėšimas. Taigi riba tarp atvirosios vagystės ir plėšimo gali būti minimali, todėl abejotina, ar atsakomybės švelninimas už atvirąją vagystę būtų proporcingas šios nusikalstamos veikos pavojingumui. 5. Jeigu BK XXVIII skyriuje būtų įtvirtinta turto labai didelė vertė (daugiau nei
padidinta turto didelės vertės minimali riba (nuo daugiau nei 250 MGL iki daugiau nei 300 MGL), tuomet svarstytina, ar kartu nereikėtų padidinti ir BK1891 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos dalyko vertės. 6. Projekto 9 straipsniu keičiamoje BK 190 straipsnio 1 dalyje turto vertės dėstomos nuo didžiausios iki mažiausios. Siūlytina analogiško eiliškumo laikytis ir tuo pačiu projekto straipsniu keičiamoje BK 190 straipsnio 2 dalyje nurodant didelės ir nedidelės turtinės žalos dydžius. 7. Atkreiptinas dėmesys, kad padidinus nedidelės turto vertės minimalią riba nuo daugiau nei 3 MGL iki daugiau nei 5 MGL būtų dekriminalizuota nemaža dalis vagysčių. Svarstytina, kaip tai atitinka valstybės baudžiamosios teisinės politikos kryptis. 8.
normą, numatančią, kad „ Padaryta veika pagal šį straipsnį nelaikoma nusikaltimu, jeigu ja buvo padaryta nedidelė žala “. Pažymėtina, kad BK 196 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta kvalifikuota nusikalstamos veikos sudėtis: „ Tas, kas šio straipsnio 1 dalyje numatytą veiką padarė daugelio informacinių sistemų elektroniniams duomenims arba strateginę reikšmę nacionaliniam saugumui ar didelę reikšmę valstybės valdymui, ūkiui ar finansų sistemai turinčios informacinės sistemos elektroniniams duomenims arba pasinaudodamas svetimais asmens duomenimis, arba padarydamas didelės žalos, baudžiamas bauda arba areštu, arba laisvės atėmimu iki šešerių metų “. Nors didelė žala yra tik vienas iš alternatyvių kvalifikuojančių požymių, tačiau šio požymio įtvirtinimas kartu su kitais rodo įstatymo leidėjo valią didelės žalos požymį laikyti tapataus pavojingumo kaip ir kitus BK 196 straipsnio 2 dalyje numatytus kvalifikuojančius požymius. Dėl to abejotina, ar projekto 11 straipsnyje numatoma naujoji BK 196 straipsnio 4 dalis apskritai galėtų būti taikoma BK 196 straipsnio 2 dalies atžvilgiu. 9. Analogiška pastaba teiktina ir dėl projekto 12 straipsniu keičiamo BK 197 straipsnio 4 dalies. 10. Už projekto 13 straipsniu keičiamo BK 199 straipsnio 3 dalies dispozicijoje nurodytų dalykų – šaunamųjų ginklų, šaudmenų, sprogmenų, sprogstamųjų ar radioaktyviųjų medžiagų – gabenimą valstybės viduje pagal galiojančias BK nuostatas švelniausia gresianti bausmės rūšis yra areštas (BK 253 straipsnio 1 dalis, 256 straipsnio 1 dalis). Šių dalykų neteisėtas gabenimas per valstybės sieną yra dar pavojingesnė veika, negu gabenimas vien tik valstybės viduje, kadangi tokia veika kėsinamasi ir į Lietuvos Respublikos įstatymais ir kitais teisės aktais nustatytą daiktų, privalomų pateikti muitinės kontrolei, gabenimo per Lietuvos Respublikos valstybės sieną tvarką.
Dėl to siūlytina už jų neteisėtą gabenimą per valstybės sieną: 1) arba kaip švelniausią bausmės rūšį numatyti irgi areštą;
2) arba palikti vien tik laisvės atėmimo bausmę. 11. Taip pat diskutuotina, ar ir už kitų projektu keičiamo BK 199 straipsnio 3 dalyje minimų dalykų (strateginių prekių, nuodingųjų, stipriai veikiančių, narkotinių ar psichotropinių medžiagų arba narkotinių ar psichotropinių medžiagų pirmtakų (prekursorių)) kontrabandą būtų pagrįsta kaip vieną iš alternatyvių bausmių numatyti baudos bausmę. Manytina, kad baudos bausmė paprastai turėtų būti taikoma tik tais atvejais, kai asmuo neteisėtai per valstybės sieną gabena „įprastinius“ kontrabandos dalykus, tokius kaip cigaretės ar pan. Tuo tarpu visi prieš tai išvardinti dalykai, patekę į Lietuvos Respublikos teritoriją, daro žalą ne tik valstybės ekonomikai ir verslo tvarkai, bet tuo pačiu kelia itin didelę grėsmę kitų asmenų sveikatai, gyvybei ir kitiems patiems svarbiausiems BK saugomiems teisiniams gėriams. Abejotina, ar už jų neteisėtą gabenimą per Lietuvos Respublikos valstybės sieną paskyrus baudą būtų įmanoma pasiekti BK 41 straipsnio 2 dalyje numatytus bausmei keliamus tikslus. 12. Projekto 20 straipsniu keičiamoje BK 208 straipsnio 1 dalyje žodis „didelės“ rašytinas neparyškintomis raidėmis. 13. Projekto 23 straipsniu siūloma dekriminalizuoti mokesčių nesumokėjimą iki 150 MGL dydžio ribos. Atsakomybė už šią veiką kiltų pagal projekto XIIIP-4857 9 straipsnyje numatomą naująjį ANK 1871 straipsnį. Svarstytina, ar tokia dekriminalizacija būtų pagrįsta.
Antai Konstitucinis Teismas 1997 m. liepos 10 d. nutarime pažymėjo, kad „ nesumokėjus mokesčių arba sumokėjus juos ne laiku valstybės (savivaldybės) biudžetas negauna pajamų, yra ribojamos valstybės (savivaldybės) galimybės vykdyti jai priskirtas funkcijas. Be to, vieniems ūkinės veiklos subjektams nemokant mokesčių, kiti jos subjektai
tinkamai atspindėtų šios veikos pavojingumą. 14. Projekto 33 straipsniu panaikinus galiojančios redakcijos BK 281 straipsnio 1 dalį ir joje įtvirtintą teisinį reguliavimą perkėlus į įstatymo projekto Nr. XIIIP-4857
ANK sistemiškumas, kadangi BK tebegaliotų 139 straipsnis, kuriame numatyta baudžiamoji atsakomybė už „paprastą“ (t. y. padarytą ne eismo įvykio metu) nesunkų sveikatos sutrikdymą dėl neatsargumo. Susiklostytų teisingumo ir proporcingumo principų neatitinkanti situacija, jeigu norminiuose teisės aktuose įtvirtintų specialių kelių eismo saugumo ar transporto priemonių eksploatavimų taisyklių pažeidimo nulemtas nesunkus sveikatos sutrikdymas užtrauktų gerokai švelnesnę atsakomybę negu ta pačia kaltės forma padarytas „paprastas“ nesunkus sveikatos sutrikdymas, kadangi minėtų specialių taisyklių pažeidimas rodo kaip tik didesnį, o ne mažesnį padarytos veikos pavojingumą.
Pažymėtina, kad nesunkiu sveikatos sutrikdymu padaroma žala asmens sveikatai gali būti ganėtinai reikšminga [4] , todėl manytina, kad apskritai esant tokio pobūdžio padariniams sąlyginai švelnius (lyginant su baudžiamąja atsakomybe) teisinius padarinius sukeliančios administracinės atsakomybės taikymas tiek tada, kai žala padaroma ne eismo įvykio metu, tiek tada, kai ji padaroma eismo įvykio metu, neatitiktų teisingumo principo. Taigi atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, siūlytina neperkelti galiojančios redakcijos BK 281 straipsnio 1 dalyje įtvirtinto teisinio reguliavimo į projekto Nr. XIIIP-4857 12 straipsnyje numatomą naująją ANK 423 straipsnio 3 dalį. 15. Jeigu būtų nuspręsta pripažinti netekusia galios BK 281 straipsnio 1 dalį, tuomet atkreiptinas dėmesys, kad kitų to paties BK straipsnio dalių numeracija nepasikeistų. Tokiu atveju projekto 34 straipsnyje numatomo naujojo BK 2821 straipsnio 2 dalyje turėtų būti pateikiama nuoroda ne į BK 281 straipsnio 1, 3 ir 5 dalis, bet į BK 281 straipsnio 2, 4 ir 6 dalis. Departamento direktorius Andrius Kabišaitis S. Mikšys, tel. (85) 239 6891, el. p. [email protected] S. Zamara, tel. (85) 239 6895, el. p. [email protected] [1] Marcinauskaitė, R. Nusikalstamos veikos elektroninėje erdvėje. Elektroninių duomenų ir informacinių sistemų konfidencialumo apsauga baudžiamojoje teisėje. Monografija. Vilnius: Registrų centras, 2019, p. 204. [2] Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr.
2K-534/2011. [3] Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-272-648/2015. [4] Sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisyklės įtvirtintos Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2003 m. gegužės 23 d. įsakyme Nr.V-298/158/A1-86 „Dėl sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisyklių patvirtinimo“ . Pagal jas nesunkiu sveikatos sutrikdymu, pavyzdžiui, gali būti laikomas žandikaulio sulaužymas.
1891 , 190, 192, 195, 196, 197, 199, 1991 , 1992 , 200, 201, 203, 204, 206, 207, 208, 209, 212, 219, 220, 221, 222, 223, 224, 2241 , 246, 248, 253, 255, 256, 267, 2671
Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
dalyje, reglamentuojančioje nusikalstamos veikos padarymo kaltės formą, žodis
„veika“ rašomas vienaskaitos forma, manytina, kad analogiškai šio žodžio vienaskaitos
forma turėtų būti vartojama ir įstatymo projekto 2 straipsniu keičiamo BK 176 straipsnio 3 dalyje. 2. BK XXVII skyrius „NUSIKALTIMAI IR BAUDŽIAMIEJI NUSIŽENGIMAI ASMENS SOCIALINĖMS TEISĖMS“ susideda iš vieno nusikaltimo, įtvirtinto BK 176 straipsnyje, ir vieno baudžiamojo nusižengimo, įtvirtinto BK 177 straipsnyje. Įstatymo projekto 3 straipsniu dekriminalizavus vienintelį šio skyriaus baudžiamąjį nusižengimą jame liktų tik vienas nusikaltimas. Atsižvelgiant į tai, BK XXVII skyriaus pavadinime brauktini žodžiai „IR BAUDŽIAMIEJI NUSIŽENGIMAI“. 3. Sistemiškai vertinant viso įstatymo projekto nuostatas, kuriomis siūloma didinti ekonominiais rodikliais (MGL) išreikštų požymių vertes, pastebėtina, jog tam tikrais atžvilgiais teikiamas įstatymo projektas nesiskiria nuo pirminio įstatymo projekto, kuris buvo užregistruotas
projekto nuostatų, kurios suponuoja netgi mažesnę minimalią baudžiamosios atsakomybės ribą lyginant su pirminiu įstatymo projekto variantu[ [1] ].
Atsižvelgiant į tai, jog pastaruosius kelis metus Lietuvoje reikšmingai didėjo darbo užmokestis, augo infliacija ir pan., svarstytina, ar šių ekonominiais rodikliais (MGL) išreiktų požymių vertės neturėtų būti didinamos. 4. Galiojančios redakcijos BK 180 straipsnio
alternatyvūs veiką kvalifikuojantys požymiai: nešaunamojo ginklo panaudojimas, peilio panaudojimas bei kito specialiai žmogui sužaloti pritaikyto daikto panaudojimas. Pažymėtina, jog peilį kaip nusikalstamos veikos padarymo įrankį apima kiti du požymiai – nešaunamasis ginklas bei specialiai žmogui sužaloti pritaikytas daiktas[ [2] ]. Taigi peilio kaip savarankiško veiką kvalifikuojančio požymio išskyrimas BK 180 straipsnio 2 dalyje yra perteklinis. Be to, juridinės technikos prasme peilio įvardijimas šalia nešaunamųjų ginklų ir specialiai žmogui sužaloti pritaikytų daiktų yra ydingas dar ir dėl to, jog nešaunamasis ginklas ir specialiai žmogui sužaloti pritaikytas daiktas yra dideliu abstraktumo laipsniu pasižyminčios teisinės kategorijos, o peilis – itin konkreti įrankio, naudojamo plėšimo metu, rūšis. Vadovaujantis tuo, kas išdėstyta, siūlytina įstatymo projekto 5 straipsniu keičiamo BK 180 straipsnio 2 dalį atitinkamai koreguoti, iš jos išbraukiant žodį „peilį“. 5. Įstatymo projektu siekiama sušvelninti atsakomybę už turto iššvaistymą, tačiau nesiūloma atsisakyti nuostatos dėl šios veikos padarymo neatsargia kaltės forma (išskyrus baudžiamąjį nusižengimą, kuris gali būti padaromas tik tyčia). Pastebėtina, kad neatsargaus turto iššvaistymo kriminalizavimas Vakarų Europos valstybių baudžiamiesiems įstatymams nėra būdingas. BK 184 straipsnis dėl šios priežasties kritikuojamas Lietuvos baudžiamosios teisės moksle[ [3] ].
Be to, baudžiamosiose bylose, kuriose asmenys kaltinami neatsargiai iššvaistę turtą, teismai taip pat taiko papildomus kriterijus, kurie apriboja nepagrįstą BK 184 straipsnio inkriminavimą, ir asmens padarytą veiką yra linkę vertinti ne baudžiamosios, o civilinės teisės kontekste[ [4] ]. Dėl to siūlytina arba apskritai dekriminalizuoti neatsargų turto iššvaistymą, arba neatsargią kaltės formą kaip nusikalstamos veikos sudėties požymį palikti tik kvalifikuotose turto iššvaistymo sudėtyse. 6. Iš projektu keičiamo BK 178, 180, 181, 182, 183 ir 184 straipsnių atitinkamose dalyse įtvirtintų kvalifikuotų nusikaltimų sudėčių matyti, kad už nusikaltimų, kurių dalykas būtų arba labai didelės vertės turtas, arba didelę mokslinę, istorinę ar kultūrinę reikšmę turinčios vertybės, padarymą grėstų tokio paties dydžio bausmės. Taigi priėmus projektu teikiamus pakeitimus minėtų BK straipsnių ribose labai didelės vertės turtas iš esmės būtų prilygintas didelę mokslinę, istorinę ar kultūrinę reikšmę turinčioms vertybėms. Atsižvelgiant į tai, manytina, kad jeigu būtų pritarta šiems pasiūlymams, tuomet, siekiant užtikrinti BK XXVIII skyriaus teisinio reguliavimo nuoseklumą, kartu reikėtų atitinkamai keisti ir galiojančios redakcijos BK 185, 187, 188 ir 189 straipsnius, kuriuose didelę mokslinę, istorinę ar kultūrinę reikšmę turinčios vertybės prilyginamos ne labai didelės, o tiesiog didelės vertės turtui. Taip pat pastebėtina, jog įstatymo projekto aiškinamajame rašte kalbant apie tai, kodėl galiojančios redakcijos BK 185, 187, 188 ir 189 straipsnių aptariamu aspektu nesiūloma keisti, iš esmės nurodoma, jog tais atvejais, kai nusikaltimo dalyko vertė viršija 750 MGL, t. y. atitinka labai didelės vertės turto kriterijų, tuomet nusikaltimas visada turėtų būti priskiriamas sunkių nusikaltimų kategorijai.
Atitinkamai, kadangi BK 185, 187, 188 ir 189 straipsniuose kriminalizuotos veikos, kurių dalykas yra didelę mokslinę, istorinę ar kultūrinę reikšmę turinčios vertybės, priskiriamos ne sunkių, o apysunkių ir nesunkių nusikaltimų kategorijoms (BK 188 straipsnyje kriminalizuotos veikos – neatsargiems nusikaltimams), tai šiuose BK straipsniuose esą nebūtų „sistemiška“ šalia didelę mokslinę, istorinę ar kultūrinę reikšmę turinčių vertybių įtvirtinti labai didelės vertės turto – pastarasis požymis, pasak įstatymo projekto rengėjų, turėtų būti būdingas išimtinai sunkiems nusikaltimams. Nepritartina tokiai įstatymo projekto aiškinamajame rašte pateikiamai argumentacijai. Tai, jog toks pat nusikalstamos veikos dalyko dydis, išreikštas MGL, nebūtinai turi sąlygoti skirtingų nusikaltimų priskyrimą vienai ir tai pačiai nusikaltimų kategorijai (pvz., sunkiems nusikaltimams), patvirtina faktas, kad įstatymo projektu dalį turtinių nusikaltimų, kurių dalykas yra didelės vertės turtas, siūloma priskirti apysunkiems nusikaltimams (pvz., įstatymo projekto 4 straipsiu keičiamo BK 178 straipsnio 3 dalis), o dalį – sunkiems (pvz., įstatymo projekto 5 straipsniu keičiamo BK 180 straipsnio 2 dalis). Be to, priėmus įstatymo projektu siūlomus pakeitimus ne visi nusikaltimai, kurių dalykas yra didelę mokslinę, istorinę ar kultūrinę reikšmę turinčios vertybės, būtų priskiriami tai pačiai sunkių nusikaltimų grupei. Taigi akivaizdu, kad vien tik veikos dalyko ypatybės – jo piniginė, istorinė ar kt. vertė – nebūtinai turi lemti nusikaltimo kategoriją, numatytą BK 11 straipsnio 3-6 dalyse.
Dėl to, mūsų nuomone, BK 185, 187, 188 ir 189 straipsnius papildžius labai didelės vertės turto požymiu ir šį požymį prilyginus didelę mokslinę, istorinę ar kultūrinę reikšmę turinčioms vertybėms, BK sistemiškumui nebūtų pakenkta. Priešingai, toks pakeitimas kaip tik labiau atitiktų pagrindinį įstatymo projekto tikslą – subalansuoti ir proporcingai padidinti nusikaltimų sudėčių požymių, pagrįstų ekonominiais rodikliais, dydžius, kurie šiuo metu neatitinka tikrovės ir realios ekonominės padėties valstybėje ir dėl šios priežasties nėra adekvatūs įtvirtintos griežtos baudžiamosios atsakomybės atžvilgiu. 7. Įstatymo projekto 11 straipsniu siūloma padidinti BK 1891 straipsnyje numatyto nusikaltimo dalyko vertę nuo >500 MGL iki >750 MGL. Sutiktina su pačia nusikaltimo dalyko vertės didinimo idėja, tačiau kyla abejonių, ar šiuo atveju dalyko vertės didinimas yra pakankamas. Galiojančioje BK redakcijoje BK 1891 straipsnyje numatyto nusikaltimo dalyko vertė (>500 MGL) yra lygiai 2 kartus didesnė už BK XXVIII skyriuje įtvirtintą ir daugeliui šio skyriaus nusikalstamų veikų sudėčių būdingą požymį – didelės vertės turtą (>250 MGL). Įstatymo projektu BK XXVIII skyrių papildžius labai didelės vertės turto požymiu (>750 MGL) atskaitos tašku, pagal kurį turėtų būti „matuojamas“ BK 1891 straipsnyje numatyto nusikaltimo dalyko dydis, manytina, turėtų būti jau nebe didelės vertės turtas, bet būtent labai didelės vertės turtas. Atitinkamai, tai leidžia manyti, kad neteisėto praturtėjimo dalyko vertė galėtų būti, pvz., 2 kartus didesnė negu labai didelės vertės turtas ir siekti bent jau 1500 MGL. Siūlymai ženkliai didinti neteisėto praturtėjimo dalyko vertę ne kartą buvo išsakyti ir baudžiamosios teisės doktrinoje [5] . 8.
siūloma keisti BK 192 ir 195 straipsnius, kurie priklauso BK XXIX skyriui
„NUSIKALTIMAI INTELEKTINEI IR PRAMONINEI NUOSAVYBEI“, siūlytina tuo pačiu
koreguoti ir paties BK XXIX skyriaus pavadinimą. Galiojančioje BK redakcijoje jis suformuluotas juridiškai netiksliai – pramoninė nuosavybė yra intelektinės nuosavybės sudedamoji dalis, todėl pramoninės nuosavybės kaip savarankiškos teisinės kategorijos įtvirtinimas šalia intelektinės nuosavybės yra perteklinis[ [6] ]. 9. Įstatymo projekto 15 straipsniu keičiamo BK 196 straipsnio 1 dalyje apibūdinant nusikalstamos veikos padarinius – žalą – reikėtų vartoti vienaskaitos galininko („žalą“), o ne vienaskaitos kilmininko formą („žalos“). Analogiška pastaba teiktina ir dėl įstatymo projekto 16 straipsniu keičiamo BK 197 straipsnio 1 dalies. Būtent tokia žodžio „žalą“ forma vartojama kitose projekto nuostatose (pvz., žr. įstatymo projektu keičiamo BK 196 ir 197 straipsnių 2 dalis, kuriose kalbama apie „didelę žalą“). 10. Kartu teikiamo Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 115, 122, 125, 137, 187, 205 ir 589 straipsnių pakeitimo ir Kodekso papildymo 1071 , 1131 ir 1871 straipsniais įstatymo projekto (reg. Nr. XIIIP-4857(2)) 5 straipsniu keičiamo Administracinių nusižengimų kodekso 125 straipsnio 1 dalyje, be kita ko, siūloma nustatyti administracinę atsakomybę už svetimu prekių ženklu neteisėtai pažymėtų prekių įgijimą. Svarstytina, ar įgijimo požymiu neturėtų būti papildyta ir glaudžiai su minėtąja administracinio nusižengimo sudėtimi susijusi įstatymo projekto 23 straipsniu keičiamo BK 204 straipsnio 1 dalis. 11. Pritartina įstatymo projekto 25 straipsnyje numatomam siūlymui griežtinti baudžiamąją atsakomybę už kreditinį sukčiavimą, kuris, kaip konstatuota Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyje baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-31-788/2021, yra speciali sukčiavimo rūšis BK 182 straipsnyje įtvirtinto „paprasto“ sukčiavimo atžvilgiu.
Tačiau pažymėtina, jog įstatymo projekto 7 straipsniu keičiamo BK 182 straipsnio 3 dalyje už itin kvalifikuotą sukčiavimą, kurio dalykas yra 750 MGL sumą viršijantis svetimas turtas, turtinė teisė arba tokio paties dydžio turtinė prievolė, arba už tokį sukčiavimą, kuris padaromas dalyvaujant organizuotoje grupėje, numatoma vienintelė bausmės rūšis
kurio nukentėjęs asmuo patyrė 750 MGL sumą viršijančią žalą, arba už kreditinį sukčiavimą, padaromą dalyvaujant organizuotoje grupėje, nusikalstamą veiką padaręs asmuo galėtų būti baudžiamas ne tik laisvės atėmimu iki aštuonerių metų, bet ir alternatyvia bei gerokai švelnesne baudos bausme. Minėtos BK 182 ir 207 straipsnių tarpusavio sąsajos leidžia manyti, kad sankcijos už aptartas veikas turėtų būti suvienodintos. Nėra jokių objektyvių priežasčių, kodėl įstatymo projekto 25 straipsniu keičiamo BK 207 straipsnio 3 dalis dėl joje numatomų bausmių rūšių (konkrečiai – dėl baudos bausmės) turėtų būti traktuojama kaip įtvirtinanti privilegijuotą sudėtį įstatymo projekto 7 straipsniu keičiamo BK 182 straipsnio 3 dalies atžvilgiu. Juo labiau, kad įstatymo projekte už sukčiavimą, kai sukčiavimo dalyko vertė viršija 300 MGL, bet neviršija 750 MGL, ir už kreditinį sukčiavimą, dėl kurio nukentėjęs asmuo patyrė 300 MGL viršijančią, bet 750 MGL neviršijančią turtinę žalą, numatomos identiškos bausmės – bauda, laisvės apribojimas, areštas arba laisvės atėmimas iki šešerių metų. 12. Įstatymo projekto 25 straipsniu keičiamo BK 207 straipsnio 3 dalyje kreditinis sukčiavimas dalyvaujant organizuotoje grupėje apibūdinamas vartojant formuluotę „sukčiavo dalyvaudamas organizuotoje grupėje“.
Pastebėtina, kad kalbine prasme visiškai tokia pati formuluotė vartojama apibūdinant ir „paprastą“ sukčiavimą įstatymo projekto 7 straipsniu keičiamo BK 182 straipsnio 3 dalyje[ [7] ]. Nors, kaip minėta, sukčiavimo ir kreditinio sukčiavimo tarpusavio santykis gali būti apibūdinamas kaip bendrosios ir specialiosios normos, tačiau, mūsų nuomone, šios dvi sukčiavimo rūšys negali būti įstatyme aprašomos vartojant visiškai tapačias lingvistines konstrukcijas. Sąvoka „sukčiavo“ yra bendrinio pobūdžio ir ji suponuoja bet kokioje gyvenimo sferoje pasireiškiantį turtinį sukčiavimą, kuris būdingas BK
ne bet kokį, o būtent kreditinį sukčiavimą, kai turtinė žala valstybei, Europos Sąjungos institucijai, tarptautinei viešajai organizacijai arba kitam juridiniam ar fiziniam asmeniui padaroma apgaule gaunant tikslinę paramą, subsidiją ar dotaciją. Dėl to siūlytina įstatymo projekto 25 straipsniu keičiamo BK 207 straipsnio 3 dalį tikslinti, pvz., prieš žodžius „sukčiavo dalyvaudamas organizuotoje grupėje“ įrašant žodį „kreditiškai“. 13. Įstatymo projekto 29 straipsniu keičiamo BK 219 straipsnį, nustatantį baudžiamąją atsakomybę už mokesčių nesumokėjimą, siūloma papildyti nauju nusikalstamos veikos sudėties požymiu – buvimu mokiu. Išties, teismų praktikoje pripažįstama, kad atsakomybė už mokesčių nesumokėjimą pagal BK 219 straipsnį gali būti taikoma tik tais atvejais, kai veiką padaręs asmuo turėjo realią galimybę sumokėti mokesčius, t. y. buvo mokus. Tačiau teismų praktikoje pripažįstama ir tai, jog atsakomybė gali būti taikoma ir nemokiems asmenims, jeigu nemokumas buvo sukeltas sąmoningai[ [8] ].
Neaišku, kaip BK 219 straipsnio taikymo kontekste reikėtų traktuoti pastaruosius sąmoningo nemokumo atvejus, jeigu BK
traukiamas asmuo besąlygiškai (t. y. be jokių išimčių) privalo būti mokus. Kita vertus, pastebėtina, kad teismų praktika dėl atsakomybėn traukiamo asmens mokumo taikant BK 219 straipsnį jau yra suformuota ir ji yra pakankamai aiški, todėl rizika, jog sąžiningas nemokus asmuo būtų nuteistas už mokesčių nesumokėjimą, yra minimali. Dėl to abejotina, ar išvis tikslinga BK 219 straipsnį pildyti kokiais nors naujais požymiais, susijusiais su asmens mokumu. 14. Įstatymo projekto 32 straipsniu keičiamo BK 222 straipsnyje siūloma diferencijuoti atsakomybės ribas priklausomai nuo to, ar apgaulingai tvarkant ir (arba) organizuojant finansinę apskaitą valstybei arba kitam fiziniam ar juridiniam asmeniui buvo padaryta didelė, ar labai didelė turtinė žala. Svarstytina, ar turtinės žalos dydžio kriterijus neturėtų būti atsakomybės diferencijavimo pagrindu ir įstatymo projekto 33 straipsniu keičiamo BK 223 straipsnyje. 15. Įstatymo projekto 32 ir 33 straipsniu keičiamo BK 222 ir 223 straipsniuose rašant formuluotę „valstybei arba kitam fiziniam ar juridiniam asmeniui“ siūlytina po valstybės pirmiau nurodyti ne fizinius, o juridinius asmenis. Priešingu atveju galėtų susidaryti įspūdis, jog valstybė yra laikoma viena iš fizinių asmenų rūšių[ [9] ]. Departamento direktorius Andrius Kabišaitis S.
Mikšys, tel. (85) 239 6891, el. p. [email protected] [1] Pvz., pirminiame įstatymo projekto variante buvo siūloma BK 190 straipsnyje nustatyti, kad minimali nedidelės vertės turto riba yra daugiau nei 5 MGL, o dabar teikiamame įstatymo projekte šią ribą siūloma „pažeminti“ iki daugiau nei
straipsnyje). [2] Žukovaitė, I. Plėšimo sudėties probleminiai aspektai: daktaro disertacija. Socialiniai mokslai: teisė (01 S). Vilnius: Vilniaus universitetas, 2018, p. 213. [3] Pranka, D. Nusikalstamos veikos ir civilinės teisės pažeidimo atribojimo koncepcija Lietuvos baudžiamojoje teisėje: daktaro disertacija. Socialiniai mokslai: teisė (01 S). Vilnius: Mykolo Romerio universitetas, 2012, p. 109-113. [4] Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. kovo 19 d. Teismų praktikos turto pasisavinimo ir turto iššvaistymo baudžiamosiose bylose apžvalga (BK 183 ir 184 straipsniai). [5] Plačiau žr.: Bikelis, S., et al . Kad nusikaltimai neapsimokėtų. Tradiciniai ir modernūs turto konfiskavimo mechanizmai. Vilnius: Justitia, 2014, p. 315.; Fedosiuk, O. Baudžiamųjų įstatymų prieš neteisėtas pajamas ir korupciją leidyba: tarp gerų siekių ir legitimumo. Jurisprudencija , 2012, Nr. 19(3), p. 1223. [6] Plačiau apie tai žr. Steponavičiūtė, R. Autorystės pasisavinimo nusikaltimo objektas ir jo reikšmė veikai kvalifikuoti. Teisė , 2020, t. 115, p. 107. [7] Joje siūloma nustatyti, kad „Tas, kas <...> sukčiavo dalyvaudamas organizuotoje grupėje, baudžiamas laisvės atėmimu iki aštuonerių metų“. [8] Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-188-719/2020. [9] Civilinio kodekso 2.35 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, jog „Valstybė ir savivaldybės yra juridiniai asmenys“.
LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO KANCELIARIJOS TEISĖS DEPARTAMENTAS IŠVADA DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS
, 190, 192, 195, 196, 197, 199,199 1 , 1992 , 200, 201, 203, 204, 206, 207, 208, 209, 212, 219, 220, 221, 222, 223, 224, 2241 , 246, 248, 253, 255, 256, 267, 2671
, 2562 , 2601 ,266
STRAIPSNIAIS IR KODEKSO 186, 298 STRAIPSNIŲ PRIPAŽINIMO NETEKUSIAIS GALIOS ĮSTATYMO PROJEKTO2023 -04-07 Nr. XIIIP-4856(3) Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, pastabų neturime. Departamento direktorius Dainius Zebleckis E. Drėgvaitė, tel. (8 5) 239 6891, el. p. [email protected] M. Masteikienė, tel. (8 5) 239 6843, el. p. [email protected]
BIUDŽETO IR FINANSŲ komitetas
181, 182, 183, 184, 1891 , 190, 192, 195, 196, 197, 199, 1991 ,1992 , 200, 201, 203, 204, 206, 207, 208, 209, 212, 219, 220, 221, 222, 223, 224, 2241 , 246, 248, 253, 255, 256, 267, 2671 ,
1Komiteto posėdyje dalyvavo:
Dalia Asanavičiūtė (pavaduojanti Dainių Kreivį), Valius Ąžuolas, Antanas Čepononis, Algirdas Butkevičius, Vytautas Gapšys, Liudas Jonaitis, Simonas Gentvilas, Mindaugas Lingė, Matas Maldeikis, Vytautas Mitalas, Andrius Palionis, Juozas Varžgalys. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
vertinant viso įstatymo projekto nuostatas, kuriomis siūloma didinti ekonominiais rodikliais (MGL) išreikštų požymių vertes, pastebėtina, jog tam tikrais atžvilgiais teikiamas įstatymo projektas nesiskiria nuo pirminio įstatymo projekto, kuris buvo užregistruotas 2020 m. gegužės 19 d. (reg. Nr. XIIIP-4856). Yra ir tokių teikiamo įstatymo projekto nuostatų, kurios suponuoja netgi mažesnę minimalią baudžiamosios atsakomybės ribą lyginant su pirminiu įstatymo projekto variantu[ [1] ]. Atsižvelgiant į tai, jog pastaruosius kelis metus Lietuvoje reikšmingai didėjo darbo užmokestis, augo infliacija ir pan., svarstytina, ar šių ekonominiais rodikliais (MGL) išreikštų požymių vertės neturėtų būti didinamos.
Pritarti Teisingumo ministerijos teikiamu Baudžiamojo kodekso projektu (toliau – BK projektas), atsižvelgiant į tai, kad BK numatyti MGL dydžiai nuo BK įsigaliojimo iš esmės nesikeitė ir neatitinka realios ekonominės padėties valstybėje, nustatomas visame BK vienodas didelės turtinės žalos/didelės turto vertės ar pan. pobūdžio požymių 300 MGL dydis (kai tai nesusiję su sunkaus nusikaltimo inkriminavimu) ir labai didelės turtinės žalos/labai didelės turto vertės ar pan. pobūdžio požymių 750 MGL dydis (kai tai reikštų sunkaus nusikaltimo inkriminavimą). Tokiam sisteminiam požiūriui pritarė absoliuti dauguma pastabas teikusių institucijų. Kita vertus, ne tik Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, bet ir Lietuvos socialinių mokslo centro Teisės institutas pastebi, kad valstybės ekonominė situacija nuo BK įsigaliojimo laikų pasikeitė drastiškai (reikšmingai didėjo darbo užmokestis bei prekių ir paslaugų kainos, augo infliacija ir pan.), todėl BK projektu siūlomi 300 ir 750 MGL dydžiai gali būti nepakankami tikrajai valstybės ekonominei padėčiai atspindėti bei baudžiamojo įstatymo ultima ratio priemonėms apibrėžti. Dėl šios priežasties, vadovaujantis minėtų institucijų argumentais bei pasiūlymais, BK projekte nurodytas horizontalus didelės turtinės žalos/didelės turto vertės ar pan. pobūdžio požymių dydis galėtų būti didinamas nuo 300 MGL iki 400 MGL, o labai didelės turtinės žalos/labai didelės turto vertės ar pan. pobūdžio požymių dydis didinamas nuo 750 MGL iki
Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
2 1.
Atsižvelgiant į tai, jog įstatymo projekto 2 straipsniu keičiamo Baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 176 straipsnio 2 dalyje, reglamentuojančioje nusikalstamos veikos padarymo kaltės formą, žodis „veika“ rašomas vienaskaitos forma, manytina, kad analogiškai šio žodžio vienaskaitos forma turėtų būti vartojama ir įstatymo projekto 2 straipsniu keičiamo BK 176 straipsnio 3 dalyje. Pritarti
kanceliarijos Teisės departamentas,
NUSIŽENGIMAI ASMENS SOCIALINĖMS TEISĖMS“ susideda iš vieno nusikaltimo, įtvirtinto BK 176 straipsnyje, ir vieno baudžiamojo nusižengimo, įtvirtinto BK 177 straipsnyje. Įstatymo projekto 3 straipsniu dekriminalizavus vienintelį šio skyriaus baudžiamąjį nusižengimą jame liktų tik vienas nusikaltimas. Atsižvelgiant į tai, BK XXVII skyriaus pavadinime brauktini žodžiai „IR BAUDŽIAMIEJI NUSIŽENGIMAI“. Apsispręsti pagrindiniame komitete
kanceliarijos Teisės departamentas,
2
redakcijos BK 180 straipsnio 2 dalyje, nustatančioje baudžiamąją atsakomybę už plėšimą, išskiriami trys alternatyvūs veiką kvalifikuojantys požymiai: nešaunamojo ginklo panaudojimas, peilio panaudojimas bei kito specialiai žmogui sužaloti pritaikyto daikto panaudojimas. Pažymėtina, jog peilį kaip nusikalstamos veikos padarymo įrankį apima kiti du požymiai – nešaunamasis ginklas bei specialiai žmogui sužaloti pritaikytas daiktas[ [2] ]. Taigi peilio kaip savarankiško veiką kvalifikuojančio požymio išskyrimas BK 180 straipsnio 2 dalyje yra perteklinis. Be to, juridinės technikos prasme peilio įvardijimas šalia nešaunamųjų ginklų ir specialiai žmogui sužaloti pritaikytų daiktų yra ydingas dar ir dėl to, jog nešaunamasis ginklas ir specialiai žmogui sužaloti pritaikytas daiktas yra dideliu abstraktumo laipsniu pasižyminčios teisinės kategorijos, o peilis – itin konkreti įrankio, naudojamo plėšimo metu, rūšis.
Vadovaujantis tuo, kas išdėstyta, siūlytina įstatymo projekto 5 straipsniu keičiamo BK 180 straipsnio 2 dalį atitinkamai koreguoti, iš jos išbraukiant žodį „peilį“. Apsispręsti pagrindiniame komitete
kanceliarijos Teisės departamentas,
projektu siekiama sušvelninti atsakomybę už turto iššvaistymą, tačiau nesiūloma atsisakyti nuostatos dėl šios veikos padarymo neatsargia kaltės forma (išskyrus baudžiamąjį nusižengimą, kuris gali būti padaromas tik tyčia). Pastebėtina, kad neatsargaus turto iššvaistymo kriminalizavimas Vakarų Europos valstybių baudžiamiesiems įstatymams nėra būdingas. BK 184 straipsnis dėl šios priežasties kritikuojamas Lietuvos baudžiamosios teisės moksle. Be to, baudžiamosiose bylose, kuriose asmenys kaltinami neatsargiai iššvaistę turtą, teismai taip pat taiko papildomus kriterijus, kurie apriboja nepagrįstą BK 184 straipsnio inkriminavimą, ir asmens padarytą veiką yra linkę vertinti ne baudžiamosios, o civilinės teisės kontekste. Dėl to siūlytina arba apskritai dekriminalizuoti neatsargų turto iššvaistymą, arba neatsargią kaltės formą kaip nusikalstamos veikos sudėties požymį palikti tik kvalifikuotose turto iššvaistymo sudėtyse. Apsispręsti pagrindiniame komitete
kanceliarijos Teisės departamentas,
keičiamo BK 178, 180, 181, 182, 183 ir 184 straipsnių atitinkamose dalyse įtvirtintų kvalifikuotų nusikaltimų sudėčių matyti, kad už nusikaltimų, kurių dalykas būtų arba labai didelės vertės turtas, arba didelę mokslinę, istorinę ar kultūrinę reikšmę turinčios vertybės, padarymą grėstų tokio paties dydžio bausmės.
Taigi priėmus projektu teikiamus pakeitimus minėtų BK straipsnių ribose labai didelės vertės turtas iš esmės būtų prilygintas didelę mokslinę, istorinę ar kultūrinę reikšmę turinčioms vertybėms. Atsižvelgiant į tai, manytina, kad jeigu būtų pritarta šiems pasiūlymams, tuomet, siekiant užtikrinti BK XXVIII skyriaus teisinio reguliavimo nuoseklumą, kartu reikėtų atitinkamai keisti ir galiojančios redakcijos BK 185, 187, 188 ir 189 straipsnius, kuriuose didelę mokslinę, istorinę ar kultūrinę reikšmę turinčios vertybės prilyginamos ne labai didelės, o tiesiog didelės vertės turtui. Taip pat pastebėtina, jog įstatymo projekto aiškinamajame rašte kalbant apie tai, kodėl galiojančios redakcijos BK 185, 187, 188 ir 189 straipsnių aptariamu aspektu nesiūloma keisti, iš esmės nurodoma, jog tais atvejais, kai nusikaltimo dalyko vertė viršija 750 MGL, t. y. atitinka labai didelės vertės turto kriterijų, tuomet nusikaltimas visada turėtų būti priskiriamas sunkių nusikaltimų kategorijai. Atitinkamai, kadangi BK 185, 187, 188 ir 189 straipsniuose kriminalizuotos veikos, kurių dalykas yra didelę mokslinę, istorinę ar kultūrinę reikšmę turinčios vertybės, priskiriamos ne sunkių, o apysunkių ir nesunkių nusikaltimų kategorijoms (BK 188 straipsnyje kriminalizuotos veikos – neatsargiems nusikaltimams), tai šiuose BK straipsniuose esą nebūtų „sistemiška“ šalia didelę mokslinę, istorinę ar kultūrinę reikšmę turinčių vertybių įtvirtinti labai didelės vertės turto – pastarasis požymis, pasak įstatymo projekto rengėjų, turėtų būti būdingas išimtinai sunkiems nusikaltimams. Nepritartina tokiai įstatymo projekto aiškinamajame rašte pateikiamai argumentacijai.
Tai, jog toks pat nusikalstamos veikos dalyko dydis, išreikštas MGL, nebūtinai turi sąlygoti skirtingų nusikaltimų priskyrimą vienai ir tai pačiai nusikaltimų kategorijai (pvz., sunkiems nusikaltimams), patvirtina faktas, kad įstatymo projektu dalį turtinių nusikaltimų, kurių dalykas yra didelės vertės turtas, siūloma priskirti apysunkiems nusikaltimams (pvz., įstatymo projekto 4 straipsiu keičiamo BK 178 straipsnio 3 dalis), o dalį – sunkiems (pvz., įstatymo projekto 5 straipsniu keičiamo BK 180 straipsnio 2 dalis). Be to, priėmus įstatymo projektu siūlomus pakeitimus ne visi nusikaltimai, kurių dalykas yra didelę mokslinę, istorinę ar kultūrinę reikšmę turinčios vertybės, būtų priskiriami tai pačiai sunkių nusikaltimų grupei. Taigi akivaizdu, kad vien tik veikos dalyko ypatybės – jo piniginė, istorinė ar kt. vertė – nebūtinai turi lemti nusikaltimo kategoriją, numatytą BK 11 straipsnio 3-6 dalyse. Dėl to, mūsų nuomone, BK 185, 187, 188 ir 189 straipsnius papildžius labai didelės vertės turto požymiu ir šį požymį prilyginus didelę mokslinę, istorinę ar kultūrinę reikšmę turinčioms vertybėms, BK sistemiškumui nebūtų pakenkta. Priešingai, toks pakeitimas kaip tik labiau atitiktų pagrindinį įstatymo projekto tikslą – subalansuoti ir proporcingai padidinti nusikaltimų sudėčių požymių, pagrįstų ekonominiais rodikliais, dydžius, kurie šiuo metu neatitinka tikrovės ir realios ekonominės padėties valstybėje ir dėl šios priežasties nėra adekvatūs įtvirtintos griežtos baudžiamosios atsakomybės atžvilgiu. Apsispręsti pagrindiniame komitete
kanceliarijos Teisės departamentas,
straipsnyje numatyto nusikaltimo dalyko vertę nuo >500 MGL iki >750 MGL. Sutiktina su pačia nusikaltimo dalyko vertės didinimo idėja, tačiau kyla abejonių, ar šiuo atveju dalyko vertės didinimas yra pakankamas.
Galiojančioje BK redakcijoje BK 1891 straipsnyje numatyto nusikaltimo dalyko vertė (>500 MGL) yra lygiai 2 kartus didesnė už BK XXVIII skyriuje įtvirtintą ir daugeliui šio skyriaus nusikalstamų veikų sudėčių būdingą požymį – didelės vertės turtą (>250 MGL). Įstatymo projektu BK XXVIII skyrių papildžius labai didelės vertės turto požymiu (>750 MGL) atskaitos tašku, pagal kurį turėtų būti „matuojamas“ BK 1891 straipsnyje numatyto nusikaltimo dalyko dydis, manytina, turėtų būti jau nebe didelės vertės turtas, bet būtent labai didelės vertės turtas. Atitinkamai, tai leidžia manyti, kad neteisėto praturtėjimo dalyko vertė galėtų būti, pvz., 2 kartus didesnė negu labai didelės vertės turtas ir siekti bent jau
kartą buvo išsakyti ir baudžiamosios teisės doktrinoje [3] . Pritarti BK projekte siūloma įtvirtinti horizontalų labai didelės turto vertės, labai didelės turtinės žalos ir pan. požymio dydį padidinti nuo 750 iki 900 MGL, atsirastų galimybė iki 900 MGL padidinti ir BK 189-1 straipsnyje nurodyto nusikaltimo dalyko dydį. 8. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
straipsnius, kurie priklauso BK XXIX skyriui „NUSIKALTIMAI INTELEKTINEI IR PRAMONINEI NUOSAVYBEI“, siūlytina tuo pačiu koreguoti ir paties BK XXIX skyriaus pavadinimą. Galiojančioje BK redakcijoje jis suformuluotas juridiškai netiksliai – pramoninė nuosavybė yra intelektinės nuosavybės sudedamoji dalis, todėl pramoninės nuosavybės kaip savarankiškos teisinės kategorijos įtvirtinimas šalia intelektinės nuosavybės yra pertekli. Apsispręsti pagrindiniame komitete
kanceliarijos Teisės departamentas,
1 9.
Įstatymo projekto 15 straipsniu keičiamo BK 196 straipsnio 1 dalyje apibūdinant nusikalstamos veikos padarinius – žalą – reikėtų vartoti vienaskaitos galininko („žalą“), o ne vienaskaitos kilmininko formą („žalos“). Analogiška pastaba teiktina ir dėl įstatymo projekto 16 straipsniu keičiamo BK 197 straipsnio 1 dalies. Būtent tokia žodžio „žalą“ forma vartojama kitose projekto nuostatose (pvz., žr. įstatymo projektu keičiamo BK
kanceliarijos Teisės departamentas,
1
10Kartu teikiamo Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 115,
122, 125, 137, 187, 205 ir 589 straipsnių pakeitimo ir Kodekso papildymo 1071 ,1131 ir 1871 straipsniais įstatymo projekto (reg. Nr. XIIIP-4857(2)) 5 straipsniu keičiamo Administracinių nusižengimų kodekso 125 straipsnio 1 dalyje, be kita ko, siūloma nustatyti administracinę atsakomybę už svetimu prekių ženklu neteisėtai pažymėtų prekių įgijimą. Svarstytina, ar įgijimo požymiu neturėtų būti papildyta ir glaudžiai su minėtąja administracinio nusižengimo sudėtimi susijusi įstatymo projekto 23 straipsniu keičiamo BK 204 straipsnio 1 dalis. Apsispręsti pagrindiniame komitete
kanceliarijos Teisės departamentas, 2022-03-22 7,25
baudžiamąją atsakomybę už kreditinį sukčiavimą, kuris, kaip konstatuota Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyje baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-31-788/2021, yra speciali sukčiavimo rūšis BK 182 straipsnyje įtvirtinto „paprasto“ sukčiavimo atžvilgiu.
Tačiau pažymėtina, jog įstatymo projekto 7 straipsniu keičiamo BK 182 straipsnio 3 dalyje už itin kvalifikuotą sukčiavimą, kurio dalykas yra 750 MGL sumą viršijantis svetimas turtas, turtinė teisė arba tokio paties dydžio turtinė prievolė, arba už tokį sukčiavimą, kuris padaromas dalyvaujant organizuotoje grupėje, numatoma vienintelė bausmės rūšis – laisvės atėmimas iki aštuonerių metų. Tuo tarpu, remiantis įstatymo projekto 25 straipsniu keičiamo BK 207 straipsnio 3 dalimi, už kreditinį sukčiavimą, dėl kurio nukentėjęs asmuo patyrė 750 MGL sumą viršijančią žalą, arba už kreditinį sukčiavimą, padaromą dalyvaujant organizuotoje grupėje, nusikalstamą veiką padaręs asmuo galėtų būti baudžiamas ne tik laisvės atėmimu iki aštuonerių metų, bet ir alternatyvia bei gerokai švelnesne baudos bausme. Minėtos BK 182 ir 207 straipsnių tarpusavio sąsajos leidžia manyti, kad sankcijos už aptartas veikas turėtų būti suvienodintos. Nėra jokių objektyvių priežasčių, kodėl įstatymo projekto 25 straipsniu keičiamo BK 207 straipsnio 3 dalis dėl joje numatomų bausmių rūšių (konkrečiai – dėl baudos bausmės) turėtų būti traktuojama kaip įtvirtinanti privilegijuotą sudėtį įstatymo projekto 7 straipsniu keičiamo BK 182 straipsnio 3 dalies atžvilgiu. Juo labiau, kad įstatymo projekte už sukčiavimą, kai sukčiavimo dalyko vertė viršija 300 MGL, bet neviršija 750 MGL, ir už kreditinį sukčiavimą, dėl kurio nukentėjęs asmuo patyrė 300 MGL viršijančią, bet 750 MGL neviršijančią turtinę žalą, numatomos identiškos bausmės – bauda, laisvės apribojimas, areštas arba laisvės atėmimas iki šešerių metų. Pritarti. 12. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
kreditinis sukčiavimas dalyvaujant organizuotoje grupėje apibūdinamas vartojant formuluotę „sukčiavo dalyvaudamas organizuotoje grupėje“.
Pastebėtina, kad kalbine prasme visiškai tokia pati formuluotė vartojama apibūdinant ir „paprastą“ sukčiavimą įstatymo projekto 7 straipsniu keičiamo BK 182 straipsnio 3 dalyje[ [4] ]. Nors, kaip minėta, sukčiavimo ir kreditinio sukčiavimo tarpusavio santykis gali būti apibūdinamas kaip bendrosios ir specialiosios normos, tačiau, mūsų nuomone, šios dvi sukčiavimo rūšys negali būti įstatyme aprašomos vartojant visiškai tapačias lingvistines konstrukcijas. Sąvoka „sukčiavo“ yra bendrinio pobūdžio ir ji suponuoja bet kokioje gyvenimo sferoje pasireiškiantį turtinį sukčiavimą, kuris būdingas BK 182 straipsniui, bet ne BK 207 straipsniui. Antai BK 207 straipsnis kriminalizuoja ne bet kokį, o būtent kreditinį sukčiavimą, kai turtinė žala valstybei, Europos Sąjungos institucijai, tarptautinei viešajai organizacijai arba kitam juridiniam ar fiziniam asmeniui padaroma apgaule gaunant tikslinę paramą, subsidiją ar dotaciją. Dėl to siūlytina įstatymo projekto 25 straipsniu keičiamo BK 207 straipsnio 3 dalį tikslinti, pvz., prieš žodžius „sukčiavo dalyvaudamas organizuotoje grupėje“ įrašant žodį „kreditiškai“. Pritarti
kanceliarijos Teisės departamentas,
baudžiamąją atsakomybę už mokesčių nesumokėjimą, siūloma papildyti nauju nusikalstamos veikos sudėties požymiu – buvimu mokiu. Išties, teismų praktikoje pripažįstama, kad atsakomybė už mokesčių nesumokėjimą pagal BK 219 straipsnį gali būti taikoma tik tais atvejais, kai veiką padaręs asmuo turėjo realią galimybę sumokėti mokesčius, t. y. buvo mokus. Tačiau teismų praktikoje pripažįstama ir tai, jog atsakomybė gali būti taikoma ir nemokiems asmenims, jeigu nemokumas buvo sukeltas sąmoningai[ [5] ].
Neaišku, kaip BK 219 straipsnio taikymo kontekste reikėtų traktuoti pastaruosius sąmoningo nemokumo atvejus, jeigu BK 219 straipsnis būtų papildytas kategorišku reikalavimu, kad atsakomybėn traukiamas asmuo besąlygiškai (t. y. be jokių išimčių) privalo būti mokus. Kita vertus, pastebėtina, kad teismų praktika dėl atsakomybėn traukiamo asmens mokumo taikant BK 219 straipsnį jau yra suformuota ir ji yra pakankamai aiški, todėl rizika, jog sąžiningas nemokus asmuo būtų nuteistas už mokesčių nesumokėjimą, yra minimali. Dėl to abejotina, ar išvis tikslinga BK 219 straipsnį pildyti kokiais nors naujais požymiais, susijusiais su asmens mokumu. Pritarti Siūlytina atsisakyti „mokumo“ kriterijaus. 14. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
diferencijuoti atsakomybės ribas priklausomai nuo to, ar apgaulingai tvarkant ir (arba) organizuojant finansinę apskaitą valstybei arba kitam fiziniam ar juridiniam asmeniui buvo padaryta didelė, ar labai didelė turtinė žala. Svarstytina, ar turtinės žalos dydžio kriterijus neturėtų būti atsakomybės diferencijavimo pagrindu ir įstatymo projekto 33 straipsniu keičiamo BK
komitete
kanceliarijos Teisės departamentas,
rašant formuluotę „valstybei arba kitam fiziniam ar juridiniam asmeniui“ siūlytina po valstybės pirmiau nurodyti ne fizinius, o juridinius asmenis. Priešingu atveju galėtų susidaryti įspūdis, jog valstybė yra laikoma viena iš fizinių asmenų rūšių[
pasiūlymai: Eil. Nr.
Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 16. Respublikinė jungtinė profesinė sąjunga, 2022-03-283 Lietuvos Respublikos profsąjunginis judėjimas iki šiol išsiskyrė iš daugelio Europos šalių mažu socialinių konfliktų, streikų skaičiumi. Manome, kad šiuo sudėtingu ir įtemptu laikotarpiu netinkamas laikas rizikuoti didinti pavojų dėl atskirų, neadekvačių ir socialiniai neatsakingų asmenų neteisėtų bei aiškiai provokuojančių socialinį konfliktą veikų. Pažymėtina, kad faktiškai eliminuojant realią ir paliekant mažareikšmę atsakomybę už neteisėtus, aiškiai provokuojančius realų socialinį konfliktą, priešingus tarptautinei ir Konstitucinei teisei veiksmus, prieš socialinius partnerius iššauks neteisinį ginčą, bet teisėtą kolektyvinę savigyną, visų Lietuvos Respublikos profesinių sąjungų solidarumą ir ne vieną kolektyvinį ginčą. Esame įsitikinę, kad einamuoju laikotarpiu, vienareikšmiškai atsirasiantis socialinis kibirkščiavimas gali būti prilyginamas su nekaltomis žiežirbomis, tačiau žiežirbomis parako sandėlyje. Respublikinė jungtinė profesinė sąjunga, solidariai su visomis Lietuvos profesinėmis sąjungomis kreipiasi į Lietuvos Respublikos Seimą ir Seimo frakcijas prašydama nepritarti ir nepriimti planuojamo LR baudžiamojo kodekso (toliau - BK) 177 straipsnio panaikinimo ar pakeitimo įstatymo šioje dalyje . Maloniai prašome įvertinti visas galimas šio laikotarpio rizikas ir neskatinti išprovokuotos savigynos ir solidarių kolektyvinių veiksmų ginant savo teises įrašytas LR Konstitucijos 50 straipsnyje. Tikimės socialinės partnerystės, atsakomybės šiame laikotarpyje ir tarpusavio supratimo. Apsispręsti pagrindiniame komitete 17.
Lietuvos profesinių sąjungų konfederacija, 2022-03-313 Lietuvos profesinių sąjungų konfederacija (toliau - LPSK) išnagrinėjo Baudžiamojo kodekso 156, 76, 178, 180, 181, 182, 183, 184, 189(1), 190, 192, 195, 196, 197, 199, 199(1), 199(2), 200, 201, 203, 204, 206, 207, 208, 209, 212, 219, 220, 221, 222, 223, 224, 224(1), 246, 248, 253, 255, 256, 267, 267(1), 270, 277 ir 281 straipsnių pakeitimo, Kodekso papildymo 282(1) straipsniu ir Kodekso 177, 186 ir 298 straipsnių pripažinimo netekusiais galios įstatymo projektą Nr. XIIIP4856(2) (toliau - Baudžiamojo kodekso projektas) ir Administracinių nusižengimų kodekso 115, 122, 125, 137, 187, 205 ir 589 straipsnių pakeitimo ir Kodekso papildymo 107(1), 113(1) ir 187(1) straipsniais įstatymo projektą Nr. XIIIP-4857(2) (toliau - Administracinių nusižengimų kodekso projektas) ir kategoriškai nepritaria Baudžiamojo kodekso projekte numatytam 177 str. „Trukdymas profesinių sąjungų veiklai" išbraukimui iš Baudžiamojo kodekso. Baudžiamojo kodekso ir Administracinio nusižengimo kodekso projektų rengėjai 177 str. išbraukimą argumentuoja Lietuvos Respublikos Konstitucinio teismo ir Lietuvos aukščiausiojo teismo aiškinimu, kad baudžiamoji atsakomybė demokratinėje visuomenėje turi būti suvokiama kaip kraštutinė, paskutinė priemonė (ultima ratio), naudojama saugomų teisinių gėrių, vertybių apsaugai tais atvejais, kai švelnesnėmis priemonėmis tų pačių tikslų negalima pasiekti, o ultima ratio principas pirmiausia iškelia tam tikrus racionalius reikalavimus pripažįstant veikas nusikalstamomis ir reiškiasi kaip suvokimas, kad legitimus kriminalizavimo aktas turi būti pagrįstas ne tik vertinamo elgesio pavojingumu ir ginamo teisinio gėrio svarba, bet ir baudžiamosios atsakomybės būtinumu, efektyvumu ir ekonominiu tikslingumu.
LPSK atkreipia dėmesį, kad profesinių sąjungų teisė veikti laisvai ir savarankiškai yra įtvirtinta ir saugoma tarptautiniuose ir Europos teisės aktuose, taip pat Lietuvos Respublikos konstitucijos 50 str. Baudžiamojo kodekso 177 str. užtikrina visuotinai pripažintos ir Konstitucijos saugomos profesinių sąjungų teisės veikti laisvai ir savarankiškai apsaugą. LPSK nuomone, projekto rengėjų nurodoma negausi teisminė praktika pagal 177 str. parodo, kad norma veikia efektyviai ir pasiekia atgrasančios priemonės tikslą. Praktikoje yra daug atvejų, kada dar socialinio dialogo procese profesinės sąjungos primena socialiniam partneriui apie šios normos egzistavimą ir to pakanka, kad vykdoma veika būtų baigta, o ketinama vykdyti veika - net nepradedama. LPSK LIETUVOS PROFESINIU SAJUNGU KONFEDERACIJA nuomone, tai vienas iš geriausių baudžiamosios normos pavyzdžių, kada vien veikos kriminalizavimas ir jos buvimas Baudžiamajame kodekse atgraso subjektus nuo jos pažeidimo.
LPSK nuomone, normos dėl trukdymo profesinių sąjungų veiklai palikimas baudžiamajame įstatyme yra būtinas, kadangi norma veikia preventyviai ir efektyviai, o jos perkėlimas į Administracinių nusižengimų kodeksą neužtikrintų tokio paties poveikio ir nebūtų pasiekti tie patys tikslai. Atsakant į argumentą dėl ekonominio tikslingumo, LPSK pažymi, kad tai viena ekonomiškiausių baudžiamojo įstatymo normų, kadangi vien jos egzistavimo pakanka, kad nebūtų pradėti ikiteisminiai tyrimai ar baudžiamasis procesas. Perkėlus normą į Administracinių nusižengimų kodeksą, ekonominis tikslas nebus pasiektas, kadangi nuostata bus dažnai naudojamasi, o rezultatas kol kas abejotinas. LPSK dar kartą pabrėžia, kad prieštarauja 177 str. išbraukimui iš Baudžiamojo kodekso bei perkėlimui į
paliekant normą baudžiamajame įstatyme. Pritarti
18Lietuvos socialinių mokslų centro teisės institutas,
2022-06-01 4, 12, 28, 29, 31, 37 Pritariame Projekte išreikštam siekiui atsakomybę už turtinius ir kitus nusikaltimus priartinti prie per dvidešimtmetį pasikeitusių ekonominių ir socialinių realijų. Matome, kad baudžiamojo įstatymo artinimas prie socialinės realybės vykdomas iš karto dviem metodais (švelninant sankcijas, kai dalyko ar žalos išraiška nėra labai didelės vertės, ir naujai nustatant didelės ir labai didelės vertės išraišką). Vis dėlto, manytume, net ir atsižvelgiant į dvigubą metodą, daromas per mažai ambicingas pakeitimas. Kaip aiškinamajame rašte teisingai nurodoma, baudos po BK priėmimo buvo padidintos daug kartų.
Savo ruožtu pažymime, kad gan objektyvus ekonominis-socialinis rodiklis, lemiantis nemažos visuomenės dalies ekonominę galią, – minimalus mėnesinis darbo užmokestis – nuo BK įsigaliojimo iki pernai metų pakilo nuo 124,55 Eur iki
vertės (ypač – sunkių nusikaltimų) turėtų būti keičiamos labiau – didinamos ne tris, o bent jau keturis kartus. Juo labiau kad 750 MGL (37 500 Eur) laikyti sunkaus nusikaltimo riba, manytume, nebūtų labai adekvatu ir proporcinga. Siūlytume šią ribą kelti bent jau iki 1000 MGL (50 000 Eur). Atitinkamai siūlome didelę vertę apibrėžti kaip 500 MGL viršijančią, o labai didelę vertę – kaip 1000 MGL viršijančią. Taip pat iš pakeitimų sistemos kaip nenuosekli išsiskiria nuostata, kad keičiant turto vertės ribas tarsi pamirštama apatinė turto vertės riba, skirianti baudžiamąjį nusižengimą nuo administracinio nusižengimo – ji lieka 3 MGL dydžio. Būtų nuosekliau padidinti ir ją – bent iki 5 MGL dydžio. Kažin ar dėl 150 Eur vertės daikto vagystės verta organizuoti baudžiamąjį persekiojimą. Manytume, pakaktų administracinės teisenos. Konkrečiai korekcijų reikėtų BK 190 1 dalyje ir 212 1 ir 4 dalyse (vietoj 3 MGL –
atkreipiame dėmesį, kad BK 212 straipsnyje kalbama apie bendrą gautų pajamų ar neįtrauktų į apskaitą prekių vertę (bruto), o ne nesumokėtus mokesčius, dėl to šios vertės turi būti didesnės nei BK 219 ir 221 straipsniuose numatytos vertės, apibrėžiančios tik siektų išvengti mokesčių sumą (neto). Taigi BK 219 ir 221 straipsniuose pagrįstai didinant nesumokėtų ar siektų išvengti mokesčių vertę iki 300 ir iki 750 MGL, BK 212 straipsnyje brėžiamos turto vertės ribos sistemiškai turi būti aukštesnės (kaip siūlome – 500 ir 1000 MGL).
Taip pat turime pastabą dėl BK 178 straipsnio konstrukcijos, jos kazuistiškumo. Į akis krenta tai, kad galbūt per smulkmeniškai į atskirą dalį nuo paprastos vagystės išskirta atviroji vagystė. Nemanome, kad šių veikų pavojingumas ir pobūdis taip reikšmingai skirtųsi, kad jas būtų prasminga atskirti. Juolab beveik nesiskiria ir siūlomos sankcijos – laisvės atėmimo sankcija skirtųsi vos vieneriais metais ir neaišku, kodėl nėra numatyta galimybė skirti viešuosius darbus. Manytume, atvirosios vagystės išskyrimo būtų galima atsisakyti ir ją kvaifikuoti kaip vagystę pagal BK 178 straipsnio
minčių kyla ir dėl kišenvagystės. Suprantame, kad šiuo atveju kyla kriminalinės žvalgybos panaudojimo galimybės klausimas (nesunkių nusikaltimų atžvilgiu tokios galimybės nebūtų), kuris, regis, yra esminė kliūtis atsisakyti šios, manytume, nereikalingos dalies (BK 178 str. 2 dalies) vagystę apibrėžiančiame straipsnyje. Kita vertus, siūlytume keisti kriminalinės žvalgybos reguliavimą taip, kad kriminalinė žvalgyba būtų leistina tuomet, kai ji būtina (detalizuojant tokių nusikalstamų veikų sąrašą), o ne mechaniškai siejama vien su sankcijomis, numatytomis už nusikalstamą veiką. Pastarasis metodas iškreipia BK specialiosios dalies sankcijas, kai sankcija numatoma griežtesnė ir ne visai proporcinga nusikaltimo sunkumui vien dėl poreikio taikyti kriminalinę žvalgybą atitinkamose bylose. Kriminalinės žvalgybos taikymo pagrindų reforma leistų išvengti perteklinio kazuistiškumo ne tik BK 178 straipsnyje, bet ir kituose straipsniuose, kuriuose, manytume, kiek per smulkmeniškai turto vertę siūloma graduoti į tris keturis laiptelius, užuot apsiribojus iš esmės dviem trimis. Pritarti iš dalies 1.
1Pažymėtina, kad ne tik Lietuvos socialinių mokslo centro Teisės institutas,
bet ir Seimo kanceliarijos Teisės departamentas bei Lietuvos advokatūra pastebi, kad valstybės ekonominė situacija nuo BK įsigaliojimo laikų pasikeitė drastiškai (reikšmingai didėjo darbo užmokestis bei prekių ir paslaugų kainos, augo infliacija ir pan.), todėl BK projektu siūlomi 300 ir
atspindėti bei baudžiamojo įstatymo ultima ratio priemonėms apibrėžti. Dėl šios priežasties, vadovaujantis minėtų institucijų argumentais bei pasiūlymais, BK projekte nurodytas horizontalus didelės turtinės žalos/didelės turto vertės ar pan. pobūdžio požymių dydis galėtų būti didinamas nuo 300 MGL iki 400 MGL, o labai didelės turtinės žalos/labai didelės turto vertės ar pan. pobūdžio požymių dydis didinamas nuo 750 MGL iki
. Pažymėtina, kad tokiu atveju padidinti MGL dydžiai, manytina, turėtų atsispindėti ir BK 219-223 straipsnių nusikaltimų sudėtyse. 19. Vilniaus
straipsnis. Neteisėtas praturtėjimas 1. Tas, kas Valstybės tarnautojas arba jam prilygintas asmuo, turėjo turėjęs nuosavybės teise didesnės negu500 1000 MGL vertės turtą, žinodamas arba turėdamas ir galėdamas žinoti, kad tas turtas negalėjo būti įgytas teisėtomis pajamomis, baudžiamas bauda arba areštu, arba laisvės atėmimu iki ketverių metų. 2. Šio straipsnio 1 dalyje nurodytą turtą iš trečiųjų asmenų perėmęs asmuo nuo baudžiamosios atsakomybės už neteisėtą praturtėjimą atleidžiamas, jeigu jis iki pranešimo apie įtarimą įteikimo apie tai pranešė teisėsaugos institucijoms ir aktyviai bendradarbiavo nustatant šio turto kilmę. 3. Už šiame straipsnyje numatytas veikas atsako ir juridinis asmuo. Pritarti iš dalies 1.
projekte siūloma įtvirtinti horizontalų labai didelės turto vertės, labai didelės turtinės žalos ir pan. požymio dydį padidinti nuo 750 iki 900 MGL, atsirastų galimybė iki 900 MGL padidinti ir BK 189-1 straipsnyje nurodyto nusikaltimo dalyko dydį, kas sutaptų ir su VU TF siūlymu ;
arba turėdamas ir galėdamas žinoti“ išbraukimui;
tarnautojų ar jiems prilygintų asmenų. Šiame kontekste akcentuotina, kad bet koks fizinis ar juridinis asmuo gali turėti turtą, gautą iš nusikalstamų veikų ar kitu neteisėtu būdu. Atsižvelgiant į Lietuvoje vyraujantį kontrabandos, narkotinių ar psichotropinių medžiagų platinimo, sukčiavimo, vagysčių skaičių, tokio pobūdžio normos kriminalizavimas yra daug aktualesnis fizinių bei juridinių asmenų, kurie naudojasi iš šių nusikalstamų veikų ar net atitinkamais atvejais administracin i ų nusižengimų gaunamomis neteisėtomis pajamomis, atžvilgiu. Kartu, atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad pakeitus šios nusikalstamos veikos subjektą, aptariama baudžiamojo įstatymo norma turėtų būti perkeltą į kitą BK skyrių, skirtą reglamentuoti valstybės tarnautojų atsakomybę. 20. Vilniaus universiteto Teisės fakultetas, 2022-10-1712 VU TF Projekto
pakeitimas
skyriuje numatytas turtas yra didelės vertės, kai jo vertė viršija250500 MGL dydžio sumą, ir nedidelės vertės – kai jo vertė viršija 3 MGL, bet neviršija 5 MGL dydžio sumos. 2. Šio skyriaus 1891 straipsnyje nurodytos teisėtos pajamos yra iš teisės aktų neuždraustos veiklos gautos pajamos, nesvarbu, ar jos buvo apskaitytos teisės aktų nustatyta tvarka, ar ne. Pritarti iš dalies 1.
, kad, atsižvelgiant į tai, kad BK numatyti MGL dydžiai nuo BK įsigaliojimo iš esmės nesikeitė ir neatitinka realios ekonominės padėties valstybėje, BK 190 straipsnyje (ir visame BK) nurodyti MGL dydžiai turi būti iš esmės peržiūrėti ir reikšmingai padidinti. 2. Kita vertus, siūlytina vadovautis BK projekto siūlymais, kuriems pritarė absoliuti daugumą pastabas teikusių institucijų , kuriais BK 190 straipsnis keičiamas platesne apimtimi, t. y. nustatomas visame BK vienodas didelės turtinės žalos/didelės turto vertės ar pan. pobūdžio požymių 300 MGL dydis (kai tai nesusiję su sunkaus nusikaltimo inkriminavimu) ir labai didelės turtinės žalos/labai didelės turto vertės ar pan. pobūdžio požymių 750 MGL dydis (kai tai reikštų sunkaus nusikaltimo inkriminavimą). Kartu siūlytina BK 190 straipsnyje nurodytą nedidelės vertės turto požymio maksimalų dydį padidinti iki 10 MGL ir aiškiai apibrėžti BK XXVIII skyriaus straipsniuose įtvirtintiną dėl neaiškių priežasčių vertinamojo pobūdžio turtinės žalos požymį. 3. Be to, Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, Lietuvos socialinių mokslo centro Teisės institutas bei Lietuvos advokatūra pastebi, kad valstybės ekonominė situacija nuo BK įsigaliojimo laikų pasikeitė drastiškai (reikšmingai didėjo darbo užmokestis bei prekių ir paslaugų kainos, augo infliacija ir pan.), todėl BK projektu siūlomi 300 ir 750 MGL dydžiai gali būti nepakankami tikrajai valstybės ekonominei padėčiai atspindėti bei baudžiamojo įstatymo ultima ratio priemonėms apibrėžti. Dėl šios priežasties, vadovaujantis minėtų institucijų argumentais bei pasiūlymais, BK projekte (įskaitant ir BK 190 straipsnį) nurodytas horizontalus didelės turtinės žalos/didelės turto vertės ar pan. pobūdžio požymių dydis galėtų būti didinamas nuo 300 MGL iki 400 MGL, o labai didelės turtinės žalos/labai didelės turto vertės ar pan. pobūdžio požymių dydis didinamas nuo 750 MGL iki 900 MGL. 21.
straipsnis. Neteisėtas disponavimas akcizais apmokestinamomis prekėmis 1. Tas, kas pažeisdamas nustatytą tvarką įgijo, laikė, gabeno, siuntė, naudojo ar realizavo akcizais apmokestinamas prekes, kurių vertė viršija
250
500 MGL dydžio sumos, baudžiamas bauda arba laisvės atėmimu iki ketverių metų. 2. Tas, kas pažeisdamas nustatytą tvarką įgijo, laikė, gabeno, siuntė, naudojo ar realizavo akcizais apmokestinamas prekes, kurių vertė viršija
500 MGL dydžio sumą, baudžiamas bauda arba laisvės atėmimu iki aštuonerių metų. 3. Už šiame straipsnyje numatytas veikas atsako ir juridinis asmuo. Pritarti
siūlymui padidinti BK 199-1 straipsnyje nurodytus maksimalius MGL dydžius ir patobulintame projekte šiuos dydžius numatoma didinti. 22. Vilniaus universiteto Teisės fakultetas, 2022-10-1720 VU TF Projekto 45 straipsnis, 200 straipsnio pakeitimas:200 straipsnis. Neteisėtas prekių ar produkcijos neišvežimas iš Lietuvos
1. Tas, kas neteisėtai neišvežė per Lietuvos Respublikos valstybės sieną prekių ar produkcijos, kurių vertė viršija
250
500 MGL dydžio sumos ir kurios pagal tranzito arba eksporto dokumentus turėjo būti išvežtos iš Lietuvos Respublikos, baudžiamas bauda arba laisvės atėmimu iki ketverių metų. 2. Tas, kas neteisėtai neišvežė per Lietuvos Respublikos valstybės sieną prekių ar produkcijos, kurių vertė viršija
500 MGL dydžio sumą ir kurios pagal tranzito arba eksporto dokumentus turėjo būti išvežtos iš Lietuvos Respublikos, baudžiamas bauda arba laisvės atėmimu iki aštuonerių metų. 3. Už šiame straipsnyje numatytas veikas atsako ir juridinis asmuo. Pritarti
dydžius. 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai: Eil. Nr.
Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 23. Lietuvos Respublikos generalinė prokuratūra, 2022-06-03 7-9 Pritartina galimos alternatyvios bausmės baudos numatymui už kvalifikuotus turtinius/ekonominius/finansinius nusikaltimus, kuriais padaroma labai didelė turtinė žala (projekto BK 182 straipsnio 3 dalis, 183 straipsnio 3 dalis ir kt.). Didelė bauda gali turėti ir prevencinę paskirtį, ir būti ekonomiškai naudinga valstybei (tikėtina, padengtų ikiteisminio tyrimo ir baudžiamųjų bylų nagrinėjimo sąnaudas). Be to, ypač kalbant apie veikas, numatytas BK 183 ir 184 straipsniuose, ši alternatyvi bausmė galėtų lemti spartesnį ikiteisminio tyrimo atlikimą, baudžiamosios bylos nagrinėjimo procesą, nes neretai tokius nusikaltimus padaro asmenys, turintys pajamų, turto ir tam tikrą statusą visuomenėje, todėl yra didesnė tikimybė, kad jie pasirinks greitesnį procesą bylą užbaigiant supaprastintu procesu (pvz., teismo baudžiamuoju įsakymu). Be to, kaip matyti iš nuosprendžių dėl nusikalstamų veikų, numatytų BK 182 straipsnio 2 dalyje, 183 straipsnio 2 dalyje ir 184 straipsnio 2 dalyje, teismai neskiria realių laisvės atėmimo bausmių pirmą kartą teisiamiems asmenims, bet taiko BK
bausmes. Šiame kontekste k aip geros praktikos pavyzdys paminėtina Izraelio valstybės patirtis tokio pobūdžio bylose. Pavyzdžiui, Izraelio Valstybės teismo nuosprendžiu baudžiamojoje byloje dėl sukčiavimo kaltinamajam, paskyrus 4 metų laisvės atėmimo bausmę, kartu buvo duotas 3 mėnesių terminas padarytai žalai atlyginti ar susitarti su nukentėjusiuoju dėl žalos atlyginimo, sudarant grafiką.
Jeigu per 3 mėnesius nuteistasis atlygina padarytą turtinę žalą ar susitaria dėl jos atlyginimo, įsigalioja laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimas, o jeigu žala neatlyginta ar nesusitarta su nukentėjusiuoju, nuteistasis siunčiamas atlikti realios 4 metų laisvės atėmimo bausmės. Manytina, kad tai labai teisinga, adekvati ir subalansuota sankcijų ir jų taikymo politika finansinių ir ekonominių nusikaltimų, kuriais padaroma turtinė žala, srityje, todėl siūlytina svarstyti galimybę sukurti panašų modelį ir Lietuvoje. Pritarti Komitetas taip pat pritaria Generalinės prokuratūros teikiamiems siūlymams, kad peržiūrint Baudžiamojo kodekso bendrąją dalį, būtų įtvirtintas mechanizmas kad baudos dydis būtų susietas su padarytos žalos dydžiu. Nesumokėjus baudos, būtų taikomas laisvės atėmimas, o bausmės vykdymą atidedant - asmuo būtų įpareigotas atlyginti žalą. 24. Lietuvos Respublikos generalinė prokuratūra, 2022-06-0317 Sutiktina, kad galiojantis draudžiamų medžiagų kontrabandos reglamentavimas, nenumatantis baudžiamosios atsakomybės diferencijavimo pagal šių medžiagų kieki us, laikytinas ydingu, tačiau nepritartina išvadai, kad vien dėl tokio reglamentavimo šį nusikaltimą būtina dekriminalizuoti. Projekte siūloma panaikinti BK 199 straipsnio
draudžiamų medžiagų kontrabanda, tad susidaro įspūdis, kad pakeitimų iniciatoriai draudžiamų medžiagų gabenimo per Lietuvos Respublikos valstybės sieną nelaiko pavojingesne veika negu šių medžiagų disponavimas Lietuvos Respublikos teritorijoje.
Pažymėtina, kad asmuo, gabendamas draudžiamas medžiagas per Lietuvos Respublikos valstybės sieną, ne tik pažeidžia disponavimo jais tvarką, bet ir medžiagų gabenimo per Lietuvos Respublikos valstybės sieną tvarką. Taip pažeidžiami du baudžiamojo įstatymo saugomi objektai. Akivaizdu, kad baudžiamoji atsakomybė už narkotinių medžiagų ar šaunamųjų ginklų kontrabandą yra būtina, tik jos reglamentavimas turi būti keičiamas. Būtina išplėsti BK 199 straipsnio dalių sąrašą, diferencijuojant baudžiamosios atsakomybės už draudžiamų medžiagų gabenimą per Lietuvos Respublikos valstybės sieną ribas pagal gabenamų medžiagų kiekius. Pažymėtina, kad ES Taryba kaip vieną iš kovos su nusikalstamumu prioritetų patvirtino „Neteisėtą prekybą narkotikais“ ir nustatė tikslus – nustatyti nusikaltėlių tinklus, dalyvaujančius gaminant ir pasauliniu lygmeniu tiekiant kanapes, kokainą, heroiną, sintetinius narkotikus ir naujas psichoaktyviąsias medžiagas ES, ir kovoti su jais. Be to, 2021–2025 m. ES kovos su narkotikais strategijoje numatytas strateginis prioritetas – didinti neteisėtos didmeninės prekybos narkotikais ir narkotikų pirmtakais ES įvežimo ir išvežimo punktuose atvejų nustatymą, o to siekti kovojant su narkotikų ir narkotikų pirmtakų kontrabanda, vykdoma į ES ir iš jos naudojantis pripažintais teisėtais prekybos kanalais. Tokie tikslai gali būti įgyvendinti tik saugant valstybės sieną ir baudžiant už šių medžiagų kontrabandą.
Siūlymas atsisakyti BK 199 str aipsnio
kvalifikuojamųjų požymių (šaunamųjų ginklų, šaudmenų, sprogmenų, sprogstamųjų, radioaktyviųjų medžiagų, nuodingųjų, stipriai veikiančių, narkotinių, psichotropinių medžiagų arba narkotinių ar psichotropinių medžiagų pirmtakų (prekursorių) gabenimas) vertintinas kaip nepagrįstas dar ir dėl to, kad tokios veikos padary mas yra itin pavojingas. Nesuprantama, kodėl nurodyti objektai prilyginami kitiems daiktams, kurie gali būti gabenami kontrabandos būdu. Galiojančios BK 199 straipsnio 4 dalies sankcija yra žymiai didesnė už projekte siūlom as sankcijas (pvz., BK 253 straipsnio 2 dalies sankcija, kurioje numatyta laisvės atėmimo bausmė iki 8 metų). Atkreiptinas dėmesys, kad nurodytų specialių dalykų gabenimas per valstybės sieną pagal siūlomą straipsnio redakciją užtrauks atsakomybę pagal BK 199 straipsnį, tačiau kiekvienu atveju turės būti nustatyta gabenamų dalykų vertė, o tai apsunkins nusikalstamos veikos įrodinėjimą, ženkliai padidins šių veikų tyrimo ir teisminio nagrinėjimo sąnaudas ir trukmę. Atkreiptinas dėmesys, kad šių dalykų nėra laisvoje civilinėje apyvartoje, todėl turės būti priimti ir poįstatyminiai aktai, numatantys šių dalykų vertės nustatymo metodiką, taip pat didės specialistų darbo krūvis, todėl bus reikalingi papildomi finansiniai ir žmogiškieji ištekliai. Apčiuopiamos pridėtinės vertės ar pokyčių, susijusių su nuteistų asmenų skaičiumi, straipsnio pakeitimai neduos, keisis tik įrodinėtinų aplinkybių apimtis.
Pažymėtina ir tai, kad dėl karo Ukrainoje atsirandant daugiau galimybių neteisėtai įgyti šaunamuosius ginklus, šaudmenis ir sprogmenis, o taip pat juos pervežti į kitas šalis, tinkama valstybės sienos apsauga įgyvendinant kontrabandos kontrolę yra sietina ir su valstybės nacionaliniu saugumu, nes valstybės sienos apsauga yra sudėtinė Lietuvos Respublikos nacionalinio saugumo užtikrinimo dalis. Atsižvelgti Po Teisės ir teisėtvarkos komitete vykusių klausymų buvo rastas kompromisas, atsisakant specialių dalykų kontrabandos bendrame kontrabandos straipsnyje, bet ją numatant kituose BK skirsniuose pagal kontrabandos dalyką (pvz. ginklų, šaudmenų kontrabanda atsiranda BK 253-2 str., narkotikų kontrabanda - BK 260-1 str. ir t.t.). Pagal tai yra diferencijuojama ir atsakomybės laipsnis, bausmės, galimi atleidimo pagrindai. Tad nors BK 199 str. 4 d. panaikinama, bet tai ne dekriminalizuojama, o perdėliojama pagal naują sistemą. 25. Policijos departamentas prie Vidaus reikalų ministerijos, 2022-04-1117 Pažymėtina, kad Policijos departamentas nepritarė ir nepritaria siūlymui eliminuoti kaip kvalifikuojančius nusikaltimo požymius kontrabandos objektus – dopingą, narkotikus, ginklus ir nusikaltimo sudėtį sieti tik su minimalaus gyvenimo lygio (MGL) dydžiais. Nesutinkame su aiškinamajame rašte nurodyta nuostata, kad padidėjusios rizikos šaltinių gabenimo ir jų gabenimo per sieną klausimas yra išspręstas kvalifikuojant veikas pagal atskirus straipsnius (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 259, 260, 266, 253, 267 ir kiti straipsniai).
Kvalifikuojant civilinėje apyvartoje uždraustų daiktų gabenimą per valstybės sieną tik pagal atskirus disponavimą uždraustais objektais numatančius straipsnius, dažnu atveju numatoma lengvesnė sankcija ir alternatyvios bausmės negu kvalifikuojant atitinkamai pagal BK 199 straipsnio 4 dalį, kas leistų išvengti griežtesnės atsakomybės už pavojingų objektų įvežimą iš kitos valstybės ir sukeltų pavojų įstatymų saugomoms vertybėms. Be to, šios nuostatos panaikinimas apribotų galimybes užtikrinti dalies uždraustų objektų įvežimo į Lietuvos Respubliką užkardymą, naudojant Lietuvos Respublikos kriminalinės žvalgybos įstatyme (toliau – KŽĮ) numatytas priemones, atsižvelgiant į tai, kad, pavyzdžiui, nuodingųjų medžiagų gabenimas, kuris gali padaryti didžiulę žalą aplinkai ir sukelti grėsmę žmonių sveikatai, yra laikomas nesunkiu nusikaltimu, o nesant griežtos atsakomybės už nedidelio kiekio narkotinių medžiagų gabenimą, net ir sistemingi atvejai gali būti laikomi nesunkiu nusikaltimu. Atkreiptinas dėmesys, kad asmuo, gabendamas draudžiamas medžiagas per Lietuvos Respublikos valstybės sieną, pažeidžia ne tik disponavimo jomis tvarką, bet ir medžiagų gabenimo per Lietuvos Respublikos valstybės sieną tvarką, t. y. pažeidžia du baudžiamojo įstatymo saugomus objektus. Manome, kad siūlomi pakeitimai sudarytų prielaidas asmenims nebaudžiamiems atsigabenti narkotinių ir psichotropinių medžiagų iš užsienio šalių, kur jos yra laisviau prieinamos, ypač iš tų, kuriose disponavimas kvaišalais yra iš dalies legalizuotas, o tai paskatintų narkotikų paplitimą ir vartojimą Lietuvoje.
Iš esmės siūlomi pakeitimai nedera su griežta narkotinių ir psichotropinių medžiagų paplitimo kontrolės nacionaline politika, į kurios įgyvendinimą ir užtikrinimą teisėsauga deda itin dideles pastangas. Policijos departamentas nepalaiko atsakomybės lengvinimo, argumentuojant tuo, kad asmuo, siųsdamasis nedidelį kiekį narkotinių medžiagų iš šalies, kurioje jos lengvai prieinamos, nesuvokia savo veikos pavojingumo ir iš esmės daro nesunkų nusikaltimą – pažymėtina, kad dažnu atveju asmenys neapsiriboja vienkartiniu veikimu, į šį procesą yra įtraukiami kiti asmenys, o įgijus priklausomybę, veika tampa tęstine ir kartotine. Tokių narkotinių ir psichotropinių medžiagų įsigijimo būdų paplitimas tik pabrėžia, kad teisėsaugos pastangomis vidaus nelegali narkotinių medžiagų rinka yra ribota ir suvaldyta, todėl neracionalu palengvinti galimybę kvaišalams patekti į šalį iš užsienio valstybių. Analogiškai neigiamai vertintini siūlomi pakeitimai ir kovos su nelegalia ginklų apyvarta kontekste – Lietuvoje užtikrintas griežtas ginklų kontrolės mechanizmas, skiriama daug dėmesio, kad būtų identifikuoti ir paimti nelegalioje apyvartoje esantys ginklai, todėl šalyje yra žemas grėsmės lygis dėl nusikaltimų, daromų panaudojant šaunamuosius ginklus. Vertinant siūlomus pokyčius, būtina įvertinti ir ginklų kontrabandos rizikas, susijusias su geopolitine situacija. Atsižvelgdami į tai, kas išdėstyta, nepritariame siūlymui iš BK 199 straipsnio išbraukti 2 ir 4 dalies nuostatas.
Atsižvelgti Po Teisės ir teisėtvarkos komitete vykusių klausymų buvo rastas kompromisas, atsisakant specialių dalykų kontrabandos bendrame kontrabandos straipsnyje, bet ją numatant kituose BK skirsniuose pagal kontrabandos dalyką (pvz. ginklų, šaudmenų kontrabanda atsiranda BK 253-2 str., narkotikų kontrabanda - BK 260-1 str. ir t.t.). Pagal tai yra diferencijuojama ir atsakomybės laipsnis, bausmės, galimi atleidimo pagrindai. Tad nors BK 199 str. 4 d. panaikinama, bet tai ne dekriminalizuojama, o perdėliojama pagal naują sistemą. 26. Lietuvos Respublikos generalinė prokuratūra, 2022-06-0324 Atsižvelgiant į projekte siūlomus sisteminius BK 178–184, 199, 200, 207, 219–221 straipsnių pakeitimus, kuriais kaip kvalifikuojamieji požymiai nustatomi didelės vertės ir labai didelės vertės turtas bei atitinkamai diferencijuojama baudžiamoji atsakomybė, tikslinga, kad tie patys baudžiamosios atsakomybės diferencijavimo principai būtų taikomi ne tik projekte teikiamiems BK straipsniams, bet ir kitiems nusikaltimams ekonomikai ir verslo tvarkai bei finansų sistemai. Atsižvelgiant į tai siūlytini šie BK 206, 208, 209 ir 222 straipsnių pakeitimai:
nauja 4 dalimi ir ją išdėstyti taip: „
paramą, subsidiją ar dotaciją panaudojo ją ne pagal paskirtį ar nustatytą tvarką ir dėl to valstybės ar Europos Sąjungos institucija, tarptautinė viešoji organizacija arba kitas juridinis ar fizinis asmuo patyrė labai didelę turtinę žalą, arba tai padarė dalyvaudamas organizuotoje grupėje, baudžiamas bauda arba laisvės atėmimu iki septynerių metų. “
27Lietuvos Respublikos generalinė prokuratūra,
2022-0626 Papildyti 208 straipsnį nauja 3 dalimi ir ją išdėstyti taip: „ 3.
Tas, kas padarė šio straipsnio 1 ar 2 dalyje numatytą veiką padarydamas labai didelę turtinę žalą vienam ar keliems likusiems kreditoriams, baudžiamas bauda arba laisvės atėmimu iki septynerių metų .“
28Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba,
2022-05-3126 Žvelgiant į BK projekto
keičiamą BK
ir 2 dalyse nustatyti skolininko nesąžiningumą apibūdinantys alternatyvūs nusikalstami veiksmai savo pavojingumu ir padariniais – padaryta žala kreditoriams iš esmės yra panašūs, todėl siūloma abi šias alternatyvias veikas sujungti, išdėstant jas BK 208 straipsnio 1 dalyje. Tuo pačiu, vertinant tai, kad dėl skolininko nesąžiningumo atsiradę padariniai – kreditoriams padaryta žala gali būti įvairaus dydžio, t. y. mažiau ar daugiau pavojinga, manytina, kad atsižvelgus į padarytos žalos dydį, BK 208 straipsnyje būtų tikslinga atsakomybės ribas diferencijuoti pagal tuos pačius nusikalstamus padarinius, susijusius su turtine žala – kai dėl skolininko nesąžiningumo vienam ar daugiau kreditorių buvo padaryta didelė ar labai didelė turtinė žala, mažiau pavojingus nusikalstamus veiksmus, dėl kurių vienam ar daugiau kreditorių padaryta didelė žala, paliekant 208 straipsnio 1 dalyje, o labiau pavojingus nusikalstamus veiksmus, dėl kurių vienam ar daugiau kreditorių padaryta labai didelė žala, įtraukiant į kvalifikuotą BK 208 straipsnio 2 dalį. Atsižvelgiant į BK projekto 35 straipsniu keičiamo 2241 straipsnyje pasiūlytus didelės ir labai didelės turtinės žalos dydžius, BK
MGL iki 750 MGL, o labai didelės turtinės žalos dydis būtų nuo 750 MGL.
Tokiu būdu, priklausomai nuo to, ar dėl skolininko nesąžiningumo buvo padaryta didelė ar labai didelė turtinė žala, asmens, padariusio BK 208 straipsnyje nustatytus nusikalstamus veiksmus, veika būtų kvalifikuojama atitinkamai pagal BK 208 straipsnio 1 dalį ar BK 208 straipsnio 2 dalį. Atitinkamai s iūlomas BK 208 straipsnio diferencijavimas pagal padarytos turtinės žalos dydį leidžia diferencijuoti ir tokios veikos sankcijos dydį. Taigi, BK 208 straipsnio 2 dalyje nustačius kvalifikuotą sudėtį ,,tas, kas padarė šio straipsnio 1 dalyje nustatytą veiką, jeigu dėl to buvo padaryta labai didelė turtinė žala vienam ar daugiau kreditorių“, sankcijoje siūloma bauda arba laisvės atėmimas iki septynerių metų. Dėl šių priežasčių siūlome pakeisti BK projekto 26 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„208 straipsnis. Skolininko nesąžiningumas. Tas,
kas dėl savo sunkios ekonominės padėties ar nemokumo, kai akivaizdžiai grėsė bankrotas, neturėdamas galimybės patenkinti visų kreditorių reikalavimų patenkino tik vieno ar keleto iš jų reikalavimus arba užtikrino vieno ar kelių kreditorių reikalavimus arba paslėpė, iššvaistė, perleido, pervedė į užsienį ar nepateisinamai pigiai pardavė turtą, kuris galėjo būti pateiktas skoloms padengti, ir dėl to padarė didelę turtinę žalą vienam ar daugiau kreditorių, baudžiamas bauda arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki ketverių metų. 2. Tas, kas padarė šio straipsnio 1 dalyje nustatytą veiką, padarydamas labai didelę turtinę žalą vienam ar daugiau kreditorių, baudžiamas bauda arba laisvės atėmimu iki septynerių metų. 3. Už šiame straipsnyje nustatytas veikas atsako ir juridinis asmuo.“ Pritarti 1.
Pritartina labai didelės turtinės žalos požymio išskyrimui BK 208 straipsnyje Dėl siūlymo sujungti galiojančio BK 208 straipsnio 1 ir 2 dalies normas, siūlytina apsispręsti pagrindiniame komitete. 29. Lietuvos Respublikos generalinė prokuratūra, 2022-0627 Papildyti
ir ją išdėstyti taip : „
didelę turtinę žalą vienam ar keliems kreditoriams, baudžiamas bauda arba laisvės atėmimu iki septynerių metų. “
30Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba,
2022-05-31 32, 33 Dėl BK 222 ir 223 straipsnių pakeitimo projekto BK projekto 32 straipsniu keičiamo BK 222 straipsnyje yra pasiūlyta diferencijuoti atsakomybės ribas pagal naujus nusikalstamus padarinius, susijusius su padaryta turtine žala – kai dėl apgaulingo apskaitos tvarkymo „ buvo padaryta didelė ar labai didelė turtinė žala valstybei arba kitam juridiniam ar fiziniam asmeniui “. Tokiu būdu, priklausomai nuo to, ar apgaulingai tvarkant ir (arba) organizuojant finansinę apskaitą valstybei arba kitam juridiniam ar fiziniam asmeniui buvo padaryta didelė ar labai didelė turtinė žala, asmens, padariusio BK 222 straipsnyje nustatytus nusikalstamus veiksmus, veika yra kvalifikuojama atitinkamai pagal BK 222 straipsnio 1 dalį ar BK 222 straipsnio 2 dalį. Kaip matyti iš BK 222 straipsnio dispozicijos, šio straipsnio 1 dalyje yra nustatyti ir kiti, iki BK straipsnių pakeitimo projekto, įtvirtinti nusikalstami padariniai, susiję su asmens ekonominiais veiklos rodikliais – kai dėl apgaulingo apskaitos tvarkymo „ negalima visiškai ar iš dalies nustatyti asmens veiklos, jo turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros“ .
Vieną iš BK 222 ir 223 straipsniuose nustatytų nusikalstamų veikų pavojingumo kriterijų – nusikalstamą padarinį, susijusį su asmens ekonominiais veiklos rodikliais, suformuluotą kaip „ negalima visiškai nustatyti asmens veiklos, jo turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ir struktūros “, siūloma palikti. Šis siūlymas paremtas tuo, kad praktikoje gana dažnai pasitaiko situacijų, kai neįmanoma nustatyti nei asmens mokesčių bazės, nei apskaičiuoti tvarkant finansinę apskaitą nesumokėtų (nuslėptų) mokesčių. Atitinkamai tampa neįmanoma įrodyti, ar asmuo siekia išvengti mokesčių ir apskaičiuoti jų dydį. Tokios teisinės situacijos atsiranda tada, kai nustatomas toks apgaulingo ar aplaidaus apskaitos tvarkymo padarymo mechanizmas, kai asmens finansinė apskaita visiškai nebuvo tvarkoma arba, nors ir buvo tvarkoma, tačiau nebuvo saugoma įstatymų nustatytą laiką arba buvo sunaikinta ar paslėpta, ir dėl to ikiteisminio tyrimo metu specialistams nepateikti jokie asmens dokumentai ar pateikta tik nedidelė jų dalis (LAT kasacinė nutartis Nr. 2K-429-788/2016). Tokiu būdu, neturint jokių asmens apskaitos dokumentų ar turint tik nedidelę jų dalį, specialistams neįmanoma visiškai nustatyti asmens veiklos, jo turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros. Pagal galiojančių BK 222 ir 223 straipsnių dispozicijas specialistai, nustatę minėtus atvejus, konstatuoja šiuose straipsniuose nustatytą padarinį – „ negalima visiškai nustatyti asmens veiklos, jo turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros “.
Iš to darytina išvada, kad jeigu BK 222 ir 223 straipsnių dispozicijose bus tik valstybei padarytos turtinės žalos faktas, asmenys išvengs ir administracinės, ir baudžiamosios atsakomybės. Tuo pačiu siūloma apsvarstyti ir įvertinti tikslingumą panaikinti kitą BK 222 ir
nusikalstamą padarinį, susijusį su asmens ekonominiais veiklos rodikliais, t. y. „ negalima iš dalies nustatyti asmens veiklos, jo turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ir struktūros “. Šis siūlymas paremtas tuo, kad p raktikoje vis dažniau pasitaiko atvejų, kai teismai, remdamiesi LAT kasacinėmis nutartimis baudžiamosiose bylose Nr. 2K-290-699/2016 , Nr. 2K-26-788/2017 , Nr. 2K-144-788/2017, paneigia šį nusikalstamą padarinį, konstatuodami specialistų nustatytų finansinę apskaitą reglamentuojančių teisės aktų nesilaikymo (padaryto pažeidimo) mažareikšmiškumą ir neesmingumą. Išanalizavus atsitiktinės atrankos būdu parinktas specialistų išvadas, nustatyta atvejų, kada negalėjimas ,, iš dalies “ nustatyti visų ūkio subjekto veiklos rezultatų ar jų dalies, vertinant išvadą pagal finansinės apskaitos pažeidimų mastą ir išaiškintų nesumokėtų mokesčių dydį, išties diskutuotinas, o taikant pačią griežčiausią priemonę – baudžiamąją atsakomybę tada, kai tai galbūt netikslinga, nepažeidžiamas ultima ratio principas. Be to, BK 222, 223 straipsnių projekto dispozicijose nurodytas padarinys „ negalima iš dalies nustatyti asmens veiklos, jo turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros
“ susijęs su tiesos nustatymo finansinėje
apskaitoje apsunkinimu, yra vertinamojo pobūdžio .
Atitinkamai negalėjimas nustatyti tam tikrų ekonominės veiklos rodiklių (šiuo atveju – nustatyti tiesą finansinėje apskaitoje), kaip teisinis (baudžiamumo) kriterijus, yra gana neinformatyvus, abstraktus ir subjektyvus, kadangi tokio nusikaltimo sudėties neapibrėžto požymio nustatymas visada priklauso tik nuo teisės taikytojo subjektyvaus vertinimo ir analogiško pobūdžio interpretacijų . Atsižvelgus į nurodytus pasiūlymus, asmenys, apgaulingai ar aplaidžiai tvarkantys buhalterinę apskaitą, būtų traukiami baudžiamojon atsakomybėn, jei būtų nustatytas nors vienas iš alternatyvių nusikalstamų padarinių: 1) jeigu dėl to „ negalima visiškai nustatyti asmens veiklos, jo turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros; 2 ) jeigu dėl to „ buvo padaryta didelė ar labai didelė turtinė žala valstybei arba kitam juridiniam ar fiziniam asmeniui “. Atsižvelgdami į situaciją, siūlome pakeisti BK projekto 32 ir 33 straipsnius ir juos išdėstyti taip:
„222 straipsnis. Apgaulingas finansinės apskaitos
tvarkymas ir (arba) organizavimas 1.
Tas, kas apgaulingai tvarkė ir (arba) organizavo teisės aktų reikalaujamą finansinę apskaitą arba netvarkė ir (arba) neorganizavo teisės aktų reikalaujamos finansinės apskaitos, arba įstatymų nustatytą laiką nesaugojo finansinės apskaitos dokumentų ir (arba) finansinės apskaitos registrų, arba paslėpė, sunaikino ar sugadino finansinės apskaitos dokumentus ir (arba) finansinės apskaitos registrus, jeigu dėl to buvo padaryta didelė turtinė žala valstybei arba kitam juridiniam ar fiziniam asmeniui arba negalima visiškai nustatyti asmens veiklos, jo turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros, baudžiamas bauda arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki ketverių metų. 2. Tas, kas padarė šio straipsnio 1 dalyje nustatytą veiką, padarydamas labai didelę turtinę žalą valstybei arba kitam juridiniam ar fiziniam asmeniui, baudžiamas bauda arba laisvės atėmimu iki septynerių metų. 3. Už šiame straipsnyje nustatytas veikas atsako ir juridinis asmuo. 223 straipsnis. Aplaidus finansinės apskaitos tvarkymas ir (arba) organizavimas
neatsargumo netvarkė ir (arba) neorganizavo teisės aktų reikalaujamos finansinės apskaitos arba aplaidžiai tvarkė ir (arba) organizavo teisės aktų reikalaujamą finansinę apskaitą, arba dėl neatsargumo įstatymų nustatytą laiką nesaugojo finansinės apskaitos dokumentų ir (arba) finansinės apskaitos registrų, jeigu dėl to buvo padaryta didelė turtinė žala valstybei arba kitam juridiniam ar fiziniam asmeniui arba negalima visiškai nustatyti asmens veiklos, jo turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros, baudžiamas viešaisiais darbais arba bauda, arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki dvejų metų. 2.
2Tas, kas padarė šio straipsnio 1 dalyje nustatytą veiką,
padarydamas labai didelę turtinę žalą valstybei arba kitam juridiniam ar fiziniam asmeniui, baudžiamas bauda arba laisvės atėmimu iki ketverių metų. 3. Už šiame straipsnyje nustatytas veikas atsako ir juridinis asmuo.“
požymio „iš dalies“ pašalinimui;
, ar BK 223 straipsnio sudėtyje, atsižvelgiant į šio nusikaltimo gana nedidelį pavojingumą bei tai, kad jis padaromas tik neatsargia kaltės forma, kvalifikuotos sudėties (ir atitinkamai baudžiamosios atsakomybės griežtinimas) būtų tikslingas. 5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai:
Eil. Nr.. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Lietuvos Respublikos Seimo narys Algirdas Sysas, 2022-03-303 Pasiūlymas: Pakeisti projekto
taip: „3 straipsnis. 177 straipsnio pripažinimas netekusiu galios Pripažinti netekusiu galios 177 straipsnį. 177 straipsnis. Trukdymas profesinių sąjungų veiklai Tas, kas trukdė profesinės sąjungos ar jos nario teisėtai veiklai, padarė baudžiamąjį nusižengimą ir baudžiamas viešaisiais darbais arba bauda, arba laisvės apribojimu. “
pagrindiniame komitete
Respublikos Seimo nariai: Tomas Tomilinas, Vytautas Bakas, Evelina Dobrovolska, 2022-03-313 Argumentai: Lietuvos Respublikos Baudžiamajame kodekse įtvirtintos baudžiamosios teisės normos apibrėžia pagrindinius nusikalstamų veikų sudėčių požymius ir leidžia įvertinti, ar asmens neteisėtas veikimas gali būti laikomas baudžiamuoju nusižengimu, už kurio padarymą reikalinga taikyti baudžiamąją atsakomybę. Pažymėtina, kad viena iš tokių normų, kurios buvimas baudžiamajame kodekse yra būtinas nuo seno yra trukdymas profesinių sąjungų veiklai.
Šios veikos kriminalizavimas būtinas, nes dėl šios veikos dažniausiai nukenčia didelis skaičius asmenų, todėl trukdymas profesinių sąjungų veiklai yra didesnio pavojingumo nusižengimas, kurį būtina reglamentuoti būtent baudžiamajame kodekse. Paminėtina ir tai, kad trukdymas profesinių sąjungų ar jos narių veiklai yra neteisėtas veikimas, už kurį taikytina baudžiamoji atsakomybė padeda efektyviai apsaugoti bendrąjį gėrį. Kaip galima matyti iš teismų praktikos (Kauno apygardos 2021 m. balandžio 8 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-36-397/202) šios normos naudojimas yra realus, todėl yra būtina, jog baudžiamajame kodekse išliktų atsakomybė už trukdymą profesinių sąjungų veiklai. Pasiūlymas: pakeisti 3 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „177 straipsnis. Trukdymas profesinių sąjungų veiklai Tas, kas trukdė profesinės sąjungos ar jos nario teisėtai veiklai, padarė baudžiamąjį nusižengimą ir baudžiamas viešaisiais darbais arba bauda, arba laisvės apribojimu.“
pagrindiniame komitete
6Seimo paskirtų papildomų komitetų /komisijų pasiūlymai:
sprendimas ir pasiūlymai: siūlyti pagrindiniam komitetui patobulinti įstatymo projektą Nr. XIIIP-4856(2), atsižvelgiant į pateiktas pastabas, kurioms komitetas pritarė ir komiteto išvadoms. 8. Balsavimo rezultatai: pritarta bendru sutarimu. 9. Komiteto paskirti pranešėjai: Mindaugas Lingė, Algirdas Butkevičius. 10.
10Komiteto narių atskiroji nuomonė:
negauta Komiteto pirmininkas Mindaugas Lingė Komiteto biuro patarėja Dalia Mudėnienė [1] Pvz., pirminiame įstatymo projekto variante buvo siūloma BK 190 straipsnyje nustatyti, kad minimali nedidelės vertės turto riba yra daugiau nei 5 MGL, o dabar teikiamame įstatymo projekte šią ribą siūloma „pažeminti“ iki daugiau nei
straipsnyje). [2] Žukovaitė, I. Plėšimo sudėties probleminiai aspektai: daktaro disertacija. Socialiniai mokslai: teisė (01 S). Vilnius: Vilniaus universitetas, 2018, p. 213. [3] Plačiau žr.: Bikelis, S., et al . Kad nusikaltimai neapsimokėtų. Tradiciniai ir modernūs turto konfiskavimo mechanizmai. Vilnius: Justitia, 2014, p. 315.;
Fedosiuk, O. Baudžiamųjų įstatymų prieš neteisėtas pajamas ir korupciją leidyba: tarp gerų siekių ir legitimumo. Jurisprudencija , 2012, Nr. 19(3), p. 1223. [4] Joje siūloma nustatyti, kad „Tas, kas <...> sukčiavo dalyvaudamas organizuotoje grupėje, baudžiamas laisvės atėmimu iki aštuonerių metų“. [5] Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-188-719/2020. [6] Civilinio kodekso 2.35 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, jog „Valstybė ir savivaldybės yra juridiniai asmenys“. [7] Alternatyva – BK 1891 str. panaikinamas, o jo ir BK 190 str. 2 dalies nuostatos perkeliamos į BK 33 skyrių.
Teisės ir teisėtvarkos komitetas
DĖL
184, 1891 , 190, 192, 195, 196, 197, 199, 1991 , 1992 , 200, 201, 203, 204, 206, 207, 208, 209, 212, 219, 220, 221, 222, 223, 224, 2241 , 246, 248, 253, 255, 256, 267, 2671
1Komiteto posėdyje dalyvavo:
komiteto posėdžio pirmininkas Julius Sabatauskas, komiteto pirmininko pavaduotoja Agnė Širinskienė, nariai: Aušrinę Armonaitę pavaduojantis Kasparas Adomaitis, Arvydą Anušauską pavaduojanti Jurgita Sėjonienė, Irena Haase, Česlav Olševski, Vilius Semeška, Algirdas Stončaitis, Andrius Vyšniauskas. Komiteto biuro vedėja Dalia Komparskienė, komiteto biuro patarėjos: Martyna Civilkienė, Jurgita Janušauskienė, Dalia Latvelienė, Rita Karpavičiūtė, Irma Leonavičiūtė, Rita Varanauskienė, Loreta Zdanavičienė, vyriausioji specialistė Aidena Bacevičienė, padėjėjos: Meilė Čeputienė, Rivena Zegerienė.
Teisingumo ministerijos kancleris Augustas Ručinskas, Teisingumo ministerijos atstovai: Baudžiamosios justicijos grupės vadovė Simona Mesonienė, Baudžiamosios justicijos grupės vyriausiasis patarėjas Jevgenijus Kuzma, Finansų ministerijos Mokesčių politikos departamento Mokesčių ir muitų administravimo skyriaus vedėja Ramunė Fabijonavičiūtė, Generalinės prokuratūros atstovai: generalinio prokuroro pavaduotojai Gintas Ivanauskas ir Saulius Verseckas, Respublikos Prezidento patarėjas Simonas Mikšys, Lietuvos kriminalinės policijos biuro viršininko pavaduotojas Saulius Briginas, Seimo kanceliarijos Teisės departamento Viešosios tiesės skyriaus patarėja Eglė Drėgvaitė, Seimo kanceliarijos Dokumentų departamento Teisės aktų redagavimo skyriaus vedėja Auksė Ruebens ir šio skyriaus patarėja Audra Ivanauskienė. 2. – 4. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, piliečių, asociacijų, politinių partijų, lobistų ir kitų suinteresuotų asmenų, valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai, pataisos, pastabos, pasiūlymai (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
vertinant viso įstatymo projekto nuostatas, kuriomis siūloma didinti ekonominiais rodikliais (MGL) išreikštų požymių vertes, pastebėtina, jog tam tikrais atžvilgiais teikiamas įstatymo projektas nesiskiria nuo pirminio įstatymo projekto, kuris buvo užregistruotas 2020 m. gegužės 19 d. (reg. Nr. XIIIP-4856).
XIIIP-4856). Yra ir tokių teikiamo įstatymo projekto nuostatų, kurios suponuoja netgi mažesnę minimalią baudžiamosios atsakomybės ribą lyginant su pirminiu įstatymo projekto variantu[ [1] ]. Atsižvelgiant į tai, jog pastaruosius kelis metus Lietuvoje reikšmingai didėjo darbo užmokestis, augo infliacija ir pan., svarstytina, ar šių ekonominiais rodikliais (MGL) išreikštų požymių vertės neturėtų būti didinamos. Pritarti Teisingumo ministerijos teikiamu Baudžiamojo kodekso projektu (toliau – BK projektas), atsižvelgiant į tai, kad BK numatyti MGL dydžiai nuo BK įsigaliojimo iš esmės nesikeitė ir neatitinka realios ekonominės padėties valstybėje, nustatomas visame BK vienodas didelės turtinės žalos/didelės turto vertės ar pan. pobūdžio požymių400 MGL dydis (kai tai nesusiję su sunkaus nusikaltimo inkriminavimu) ir labai didelės turtinės žalos/labai didelės turto vertės ar pan. pobūdžio požymių900 MGL dydis (kai tai reikštų sunkaus nusikaltimo inkriminavimą). Tokiam sisteminiam požiūriui pritarė absoliuti dauguma pastabas teikusių institucijų. Kita vertus, ne tik Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, bet ir Lietuvos socialinių mokslo centro Teisės institutas bei Lietuvos advokatūra pastebi, kad valstybės ekonominė situacija nuo BK įsigaliojimo laikų pasikeitė drastiškai (reikšmingai didėjo darbo užmokestis bei prekių ir paslaugų kainos, augo infliacija ir pan.), todėl visų subjektų atkreiptas dėmesys ir svarstyta nuostata, kad pirminiu BK projektu siūlomi 300 ir 750 MGL dydžiai galimai nepakankami tikrajai valstybės ekonominei padėčiai atspindėti bei baudžiamojo įstatymo ultima ratio priemonėms apibrėžti.
Dėl šios priežasties, vadovaujantis minėtų institucijų argumentais bei pasiūlymais, BK projekte nurodytas horizontalus didelės turtinės žalos/didelės turto vertės ar pan. pobūdžio požymių dydis galėtų būti didinamas nuo 300 MGL iki400
turto vertės ar pan. pobūdžio požymių dydis didinamas nuo 750 MGL iki900 MGL. 2. Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto biuro patarėja Dalia Latvelienė, 2022-11-29 * Vilniaus universiteto Teisės fakultetas parengė ir Seimui 2022-07-01 (Seime įregistruotas 2022-10-17) pateikė Baudžiamojo kodekso (BK) Specialiosios dalies straipsnių pakeitimų ir papildymų, kai kurių straipsnių ar jų dalių pripažinimo netekusiais galios ir kodekso papildymo naujais straipsniais ar jų dalimis įstatymo projektą (iš viso patobulinti BK Specialiosios dalies 98 straipsniai). (Šis BK projektas parengtas pagal Lietuvos mokslo tarybos finansuotą projektą). VU TF parengtą BK projektą vainikavo ir 2022 m. išleista monografija „Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso specialiosios dalies sistemiškumo iššūkiai“, autoriai dr. Gintaras Švedas, dr. Jonas Prapiestis, dr. Darius Prapiestis, dr. Andželika Vosyliūtė).
Andželika Vosyliūtė). Mokslininkų pateiktos devyniasdešimt aštuonių BK straipsnių redakcijos, kurių 30 straipsnių sutampa su šiuo Vyriausybės pateiktu BK projektu, todėl VU TF pateikto BK projekto straipsnių redakcijos vertinamos kartu su Vyriausybės projektu. Atsižvelgti
2022-05-24 * Vilniaus universiteto Teisės fakultetas pateikia šią fakulteto mokslininkų nuomonę dėl Baudžiamojo kodekso pakeitimų ir papildymų įstatymo projekto Nr. XIIIP-4856(2) (toliau – projektas Nr. XIIIP-4856(2)). Pastebėtina, kad artimiausiu metu VU Teisės fakulteto mokslininkai planuoja Seimo vadovybei bei Teisės ir teisėtvarkos komitetui pateikti Baudžiamojo kodekso Specialiosios dalies pakeitimų ir papildymų įstatymo projektą, parengtą remiantis mokslinio projekto „Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso Specialiosios dalies sistemiškumo iššūkiai“. Vilniaus universiteto Teisės fakulteto mokslininkų parengtas projekte bus siūloma pakeisti ir papildyti ženkliai platesnį BK Specialiosios dalies straipsnių skaičių, be to, kai kuriuos pasiūlymus bus galima vertinti kaip alternatyvius tiems pasiūlymams, kurie formuluojami projekte Nr. XIIIP-4856(2). Atsižvelgiant į tai, siūlytume Seimo Teisės ir teisėtvarkos komitete , visų pirma, apsispręsti dėl galimo minėtų BK pakeitimų ir papildymų įstatymų projektų sujungimo, o tada, antra, nuspręsti, kuriame projekte pateiktas pasiūlymas yra tinkamesnis šiandieniniame kontekste. Pabrėžtina, kad šioje nuomonėje atsispindi kritiniai pastebėjimai ir vertinimai dėl projekto Nr. XIIIP-4856(2) nuostatų, kurių nesiūloma keisti arba tikslinti mokslininkų rengiamame projekte. Atsižvelgti 3.
Respublikos specialiųjų tyrimų tarnyba, 2022-05-31 * Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnyba, susipažinusi su Jūsų pateiktu derinti Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 156, 176, 178, 180, 181, 182, 183, 184, 1891 , 190, 192, 195, 196, 197, 199, 1991 , 1992 , 200, 201, 203, 204, 206, 207, 208, 209, 212, 219, 220, 221, 222, 223, 224,2241 , 246, 248, 253, 255, 256, 267, 2671 , 270, 277 ir
straipsniu ir Kodekso 177, 186 ir 298 straipsnių pripažinimo netekusiais galios įstatymo projektu, Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 115, 122, 125, 137, 187, 205 ir 589 straipsnių pakeitimo ir Kodekso papildymo 1071 ,1131 ir 1871 straipsniais įstatymo projektu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 122, 151, 167 ir 225 straipsnių pakeitimo įstatymo projektu ir Lietuvos Respublikos kriminalinės žvalgybos įstatymo Nr. XI-2234 8 straipsnio pakeitimo įstatymo projektu, pagal savo kompetenciją pastabų ir pasiūlymų neturi. Atsižvelgti
4Teisėjų taryba,
2022-04-15 * Svarstytini BK projekto siūlymai sankcijose už konkrečias nusikalstamas veikas (pavyzdžiui, BK 183 straipsnio 1 dalis, 184 straipsnio 1 dalis ir 197 straipsnio 1 dalis) įvirtinti visas, išskyrus vieną – laisvės atėmimą iki gyvos galvos – bausmes; arba visas bausmių rūšis, išskyrus viešuosius darbus ir laisvės atėmimą iki gyvos galvos (pavyzdžiui, BK 182 straipsnio 2 dalis, 183 straipsnio 2 dalis, 219 straipsnio 1 dalis, 222 straipsnio 1 dalis, BK 42 straipsnio 1 dalis). Siūlytina, atsižvelgus į konkrečių nusikalstamų veikų pavojingumą, apsvarstyti galimybę iš BK 42 straipsnio 1 dalyje nurodytų bausmių rūšių pasirinkti tam tikras konkrečias (o ne visas ar beveik visas BK 42 straipsnio 1 dalyje nurodytas ) su laisvės atėmimu susijusias ir su laisvės atėmimu nesusijusias bausmes ir jas kaip alternatyvias įvirtinti BK specialiosios dalies sankcijose. Nepritarti Pažymėtina, kad BK 183 str. 1 d., 184 str.
1 d., 184 str. 1 d. ir 197 str. 1 d. nusikaltimai priskirtini nesunkių nusikaltimų kategorijai ir atitinkamai jų pavojingumas nėra didelis, todėl lieka neaišku, kodėl šių nedidelio pavojingumo nusikaltimų sankcijose negali būti nurodomas visas BK 42 str. 1 d. nurodytas bausmių katalogas. Būtent toks sankcijų konstravimo būdas pasirinktas, pvz., BK 178 str. 1 d. ir BK 182 str. 1 d., kurių pavojingumas iš esmės yra identiškas BK 183 ir 184 str. 1 d. veikoms. Pažymėtina, kad tokios bausmės kaip viešieji darbai bei laisvės apribojimas didžiąja dalimi ir skirti nedidelio pavojingumo nusikalstamų veikų sankcijoms apibrėžti. Kartu platus bausmių katalogas suteiks teismui plačias galimybes individualizuoti kaltininkui skiriamą bausmę ir pasirinkti iš kuo daugiau alternatyvų su laisvės atėmimu nesusijusią bausmę. Be to, dažnesnis viešųjų darbų įrašymas nesunkių nusikaltimų sankcijose paskatins dažniau skirti šią pakankamai retai skiriamą bausmę (2021 m. viešųjų darbų bausmė sudarė tik 4,85 proc. visų bausmių). Kartu nėra aišku, kodėl laisvės apribojimo bausmė negali būti įtvirtinama apysunkių nusikaltimų sankcijose (pvz., BK 219-221 str.), kadangi, priešingai, manytina, kad, atsižvelgiant į savo teigiamą poveikį nuteistajam, tokia bausmė turėtų būti kuo plačiau naudojama apysunkių nusikaltimų sankcijose kaip tinkama atsvara didelei baudai arba su laisvės atėmimu susijusioms bausmėms. Kartu tokie pakeitimai, manytina, labiau užtikrintų ir BK 55 straipsnio tinkamo taikymo galimybes. 5. Teisėjų taryba, 2022-04-15 * Diskutuotina dėl įstatymų leidėjo iniciatyvų baudžiamojo įstatymo sankcijose nuolat didinti baudų dydžius . Norint bausmės dydį parinkti artimą minimaliam ar mažesnį, nei numatytas sankcijoje (baudos skyrimo atveju – BK 47 straipsnis), reikalingos išskirtinės sąlygos (atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimas, bent kelių atsakomybę lengvinančių aplinkybių nustatymas, BK 62 straipsnyje išvardintų aplinkybių buvimas ir pan.).
Daugeliu atvejų yra tiek atsakomybę lengvinančių, tiek atsakomybę sunkinančių aplinkybių arba nėra nei lengvinančių, nei sunkinančių aplinkybių. Esant minėtam reglamentavimui, teismų pasirinkimo galimybės labai ribotos, todėl teismų skiriamos baudos artimos BK 47 straipsnyje numatytiems baudų vidurkiams (BK 61 straipsnis). Šiuo metu baudų vidurkiai yra: už baudžiamąjį nusižengimą
eurų), už nesunkų nusikaltimą – 1025 MGL (51 250 eurų) ir net už neatsargų nusikaltimą – 385 MGL (19 250 eurų). Todėl neretai pinigine bauda nubaustas nuteistasis apeliaciniu skundu prašo pakeisti jam bausmę į areštą ar laisvės atėmimą, nes norint susimokėti paskirtą baudą kaltininkui reikėtų dviejų ar daugiau metų visas gautas pajamas skirti baudai mokėti nepasiliekant lėšų pragyvenimui. Tokių baudų skyrimas turi neigiamą poveikį: suprasdami, kad realiai nepajėgs sumokėti paskirtos baudos, vieni tiesiog pasitraukia į „šešėlį“, vengia oficialių pajamų, o kiti daro naujas nusikalstamas veikas. Tik kompleksiškai patobulinus baudų skyrimo tvarką ir peržiūrėjus jų dydžius, sudarius tokias sąlygas, kad nubaustieji būtų suinteresuoti baudas mokėti, ir iki minimumo sumažinus galimybę išvengti baudos išieškojimo, galima tikėtis, kad tokios bausmės paskyrimas pasieks BK
neišvengiamumo principas. Atsižvelgti Pažymėtina, kad pateikta pastaba nėra susijusi su BK projekto turiniu ar tikslais, kadangi BK projektu nekeičiamos BK bendrosios dalies nuostatos, nėra koreguojami BK 47 st. nurodyti baudų dydžiai ar sprendžiami kiti su baudų skyrimu susiję klausimai.
Tačiau pastaba verta gilesnių diskusijų ateityje, peržiūrint BK Bendrosios dalies nuostatas, taip pat ir BK 47 straipsnyje nustatytus baudų dydžius, nes iš tikro nepasvertai, galbūt ir nepagrįstai baudų dydžiai buvo padidinti 10 kartų – net ir už neatsargius, už nesunkius nusikaltimams ir už baudžiamuosius nusižengimus. 6. Pilietis Viktoras V., 2022-03-31 * Atsižvelgiant į esamą situaciją ir nuolat kylančias kainas, taip pat j labai didelį kalinamų asmenų skaičių Lietuvoje, norėčiau sužinoti ar yra LRV programoje iki 2024 m. t. y. iki išrinktosios valdančių kadencijos pabaigos, kad šis projektas visgi bus teiktinas ir svarstomas artimiausiu metu LRS. Suprantama, kad prioritetas esamai politinei situacijoje tiek pasaulyje (karas kai Rusijos okupantai bando užgrobti taikia Ukraina ir vyksta karas) tiek Lietuvoje. Tačiau, kad ir kaip viskas klostosi gyvenimas eina į priekį, ir manau, kad jei projektas pasiektų įgyvendinimo finišą. Daugelis socialiai atskirtų žmonių (turiu omenyje kalinčius asmenis) galėtų veiksmingiau pasitarnaut tėvynės labui būdami laisvėje (prisidėt padedant Ukrainos tautai nugalėt agresorius - fašistine Rusija, ir prisidėt prie Ukrainiečių kovos). Būsiu dėkingas jei parašysit jūsų perspektyvas dėl šio projekto Įgyvendinimo. Atsižvelgti
komisija, 2022-11 *
Vadovaudamiesi Lietuvos Respublikos peticijų įstatymo 9 straipsnio 12 dalimi ir Seimo Peticijų komisijos nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Seimo 1999 m. lapkričio 11 d. nutarimu Nr.
VIII-1408 „Dėl Seimo Peticijų komisijos nuostatų patvirtinimo“, 20 punktu, perduodame Viktoro Vilkausko peticiją pridėti prie Seime užregistruoto Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 156, 167, 178, 181, 182, 183, 184, 190, 192, 196, 197, 199, 1991 , 1992 , 200, 203, 204, 206, 208, 209, 212, 219, 220, 221, 2241 , 246, 248, 254, 255, 270, 272 ir 281 straipsnių pakeitimo, Kodekso papildymo 2821 straipsniu ir Kodekso 186 ir 298 straipsnių pripažinimo netekusiais galios įstatymo projekto Nr. XIIIP-4856. Atsižvelgti
8Vilniaus universiteto Teisės fakultetas,
2022-10-171 VU TF projekto
išaiškinimas
skyriaus 135, 138 ir 140 straipsniuose numatytų sveikatos sutrikdymų požymius apibūdina Lietuvos Respublikos Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos patvirtintos sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisyklės. 2. Šio kodekso XVII ir XVII skyriuose (alternatyva – šiame kodekse (tada panaikinama BK 248 straipsnio 2 dalis) nurodytu šeimos nariu yra kartu su juo gyvenantys tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai, seserys ir jų sutuoktiniai arba partneriai, taip pat nusikalstamą veiką padariusio asmens sutuoktinis arba asmuo, su kuriuo nusikaltimą padaręs asmuo bendrai gyvena neįregistravęs santuokos (partnerystė), sutuoktinio arba partnerio tėvai. 3. Šio kodekso XVII ir XVIII skyriuose (alternatyva – šiame kodekse) nurodytas mažametis yra asmuo, jaunesnis nei keturiolikos metų amžiaus. Pritarti Suderinta redakcija kartu su šio projekto 38 straipsnyje keičiamo BK 248 straipsnio redakcija ir nuostatomis. 9.
mokykla, 2022-06-022 Teikiamas Baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 156 straipsnio 1 ir 2 dalių pakeitimas didina pagrobiamo vaiko viršutinę amžiaus ribą nuo 14 metų iki 18 metų. BK 156 straipsnis yra šio Kodekso XXIII skyriuje „Nusikaltimai ir baudžiamieji nusižengimai vaikui ir šeimai“, kuriuo siekiama apsaugoti neturinčio visiško veiksnumo vaiko asmens teises ir laisves. Pagal nusistovėjusią teismų praktiką vaikų nuo 14 iki 18 metų amžiaus pagrobimas yra laikomas nusikaltimu, numatytu BK 146 straipsnyje. Manytina, kad teikiamas pakeitimas gali būti vertinamas kaip vaikų nuo 14 iki 18 metų fizinės laisvės, kaip asmeninės vertybės, sumenkinimas bei galimai prieštarautų kitose teisės aktų normose įtvirtintoms nuostatoms. Pavyzdžiui, Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso (2000 m. liepos 18 d. Nr. VIII-1864) 2.9 straipsnis numato asmenims, sulaukusiems 16 metų, emancipacijos galimybę, su kuria siejama daugybė atsirandančių teisių ir pareigų, o pagal 3.151 straipsnį nepilnametis vaikas gali įgyti visišką veiksnumą ir gali kreiptis dėl tėvystės (motinystės) nuginčijimo; Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo (1996 m. kovo 14 d. Nr. I-1234) 29 straipsnis numato vaikui, sulaukusiam 14 metų, galimybę savarankiškai kreiptis į teismą dėl jo teisių pažeidimo, 31 straipsnis vyresnį kaip 14 metų vaiką traktuoja kaip „vyresnį“, su kuriuo galima palikti vaikus iki 6 metų amžiaus. Taip pat pažymėtina, kad asmuo, sulaukęs 16 metų, gali būti traukiamas administracinėn ir baudžiamojon atsakomybėn, o BK 13 straipsnio 2 dalyje numatytais atvejais, baudžiamoji atsakomybė gali kilti nuo 14 metų. Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, siūloma BK 156 straipsnio 1 ir 2 dalių dispozicijose palikti sąvoką - „mažametį vaiką“.
Nepritarti Pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 2 dalis aiškiai konstatuoja, kad valstybė saugo ir globoja šeimą, motinystę, tėvystę ir vaikystę“, o šio straipsnio 3 dalis numato, kad „Nepilnamečius vaikus gina įstatymas“. Dėl šios priežasties, Konstitucija aiškiai išreiškia būtinybę skirti didesnę teisinę apsaugą vaikams, kas suponuoja ir platesnę teisių apsaugą baudžiamajame įstatyme nuo neteisėto kėsinimo. Dėl šios priežasties, baudžiamajame įstatyme iš esmės neturėtų būti tokio pobūdžio nusikalstamų veikų sudėčių, kurios nuo nusikalstamos veikos nukentėjusį vaiką išimtinai traktuotų tik kaip mažametį (iki 14 metų). Sutiktina, kad tai gali būti atitinkamą nusikalstamą veiką kvalifikuojantis požymis, didinantis nusikalstamos veikos pavojingumą (pavyzdžiui, BK 129 straipsnio 2 dalies 1 punktas, 149 straipsnio 4 dalis ir kt.), tačiau tai negali būti pagrindinė nusikalstamos veikos sudėtis, kadangi tokiu būdu iš esmės nepagrįstai yra eliminuojama vaikų nuo 14 iki 18 metų teisinė apsauga. Vien minima aplinkybė, kad vaikui augant jis įgyja vis daugiau subjektinių teisių bei pareigų, savaime nepaneigia poreikio jo saugoti baudžiamojo įstatymo normomis. Taip pat, sistemiškai vertinant BK normas, tuo atveju, kai atitinkama BK norma numato išskirtinę apsaugą vaikui, jis nėra diferencijuojamas pagal amžių
1002 , 157, 159, 160,
pateisinančių aplinkybių, kodėl pavyzdžiui, 15, 16 metų vaikui turėtų būti taikoma ženkliai mažesnė baudžiamojo įstatymo apsauga nuo neteisėto pagrobimo, negu 13, 14 metų vaikui. Atsižvelgiant į tai, manytina, kad už BK
amžiaus. 10. Pilietis Viktoras V., 2021-10-212 Pakeisti 156 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „156 straipsnis.
svetimą vaiką arba sukeitė naujagimius, baudžiamas areštu arba laisvės atėmimu iki aštuonerių metų. 2. Tėvas, motina ar artimasis giminaitis, pagrobęs savo ar savo artimųjų vaiką iš vaikų įstaigos arba asmens, pas kurį vaikas teisėtai gyveno, baudžiamas viešaisiais darbais arba bauda, arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki dvejų metų.“ Atsižvelgti Pateiktas siūlymas atitinka BK projekto nuostatas. 11. Mykolo Romerio universiteto teisės mokykla,
1 Nepritartina teikiamam BK 176 straipsnio 1 dalies pakeitimui. Pagal Lietuvos Respublikos darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo (2003 m. liepos 1 d. Nr. IX-1672) (toliau – Įstatymas) 2 straipsnio 1 dalį – „avarija – nenumatytas įvykis dėl darbo priemonių gedimo, darbo ar technologinių procesų pažeidimo ar kitų nenumatytų aplinkybių, sukėlęs pavojų žmonėms, aplinkai ir padaręs ar galėjęs padaryti žalą darbuotojų sveikatai ir (ar) aplinkai“; 21 dalį - „nelaimingas atsitikimas darbe – įvykis darbe, įskaitant eismo įvykį, atliekant darbo funkcijas ar būnant darbo vietoje, dėl kurio darbuotojas patiria žalą sveikatai ir netenka darbingumo nors vienai dienai arba dėl kurio darbuotojas miršta, nustatyta tvarka ištirtas ir pripažintas nelaimingu atsitikimu darbe“. Nurodytos „avarijos“ ir „nelaimingo atsitikimo“ sąvokos nėra tapačios. Atkreiptinas dėmesys, kad BK 176 straipsnis yra blanketinė norma, nukreipianti į specializuotus teisės aktus, pavyzdžiui, į Įstatymą bei 2006 m. rugpjūčio 4 d. Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro, Lietuvos Respublikos ekonomikos ir inovacijų ministro įsakymą Nr. A1-232/4-306 „Dėl potencialiai pavojingų įrenginių avarijų tyrimo nuostatų patvirtinimo“, kuriuose minėtos sąvokos turi aiškiai reglamentuotą turinį.
Manytina, kad siūlomas pakeitimas yra nepagrįstas visuomenei pavojingų veiklų dekriminalizavimas. Siūloma atsisakyti BK 176 straipsnio 1 dalies teikiamo pakeitimo. Nepritarti Pažymėtina, kad, vadovaujantis Lietuvos teismų praktika, sisteminis BK 176 str. 1 d. numatytos nusikalstamos veikos požymių aiškinimas suponuoja išvadą, kad šiai normai taikyti straipsnio dispozicijoje nurodytas nelaimingas atsitikimas ir avarija turi būti tokio pobūdžio, kad atitiktų sunkių padarinių kriterijų. Tai yra įrodinėtina aplinkybė tokios kategorijos bylose. Kitaip tariant, atsižvelgiant į BK 176 str. sankcijos griežtumą (net 8 m. bausmė) ne bet koks nelaimingas atsitikimas ar avarija (pvz., darbo priemonių gedimas nesukėlęs padarinių, nežymus darbuotojo sveikatos sutrikdymas ir pan.) turi užtraukti baudžiamąją atsakomybę pagal BK 176 str. 1 d., o tik patys pavojingiausi atvejai, atitinkantys sunkių padarinių požymį. Atsižvelgiant į susiklosčiusią teismų praktiką, BK projektu ir siūloma straipsnio dispozicijoje palikti tik pačius pavojingiausius nelaimingus atsitikimus bei pašalinamas avarijos atskiras įtvirtinimas sudėtyje siejant jos atsiradimą su sudėtyje likusiu sunkių padarinių požymiu. Būtent toks teismų praktikoje išreikštas požiūris labiau pagrindžia baudžiamosios atsakomybės taikymą už darbuotojų saugos ir sveikatos reikalavimų pažeidimus ultima ratio principo kontekste. 12. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
2
Baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 176 straipsnio 2 dalyje, reglamentuojančioje nusikalstamos veikos padarymo kaltės formą, žodis „veika“ rašomas vienaskaitos forma, manytina, kad analogiškai šio žodžio vienaskaitos forma turėtų būti vartojama ir įstatymo projekto 2 straipsniu keičiamo BK 176 straipsnio 3 dalyje.
Pritarti Teisės technika. 13. Teisėjų taryba, 2022-04-153 Siūlytina svarstyti BK 176 straipsnio 2 dalies pakeitimą, nustatant, kad šiame straipsnyje nurodytas nusikaltimas gali būti padaromas tik neatsargia kaltės forma. Nors BK projekto aiškinamajame rašte nurodoma, kad, jeigu šis nusikaltimas būtų padarytas tyčine kaltės forma (tiesiogine ar netiesiogine tyčia), tokios veikos turėtų būti kvalifikuojamos ne pagal BK 176 straipsnį, o vertinamos tyčinių nusikaltimų žmogaus gyvybei ar sveikatai kontekste, tokiai išvadai padaryti vis tik trūksta teisinių argumentų. Be to, aptariamas siūlymas nesuderinamas su siūlymu BK 176 straipsnio
įtvirtinti nuostatą, kad už šios nusikalstamos veikos padarymą atsako ir juridinis asmuo. Manytina, kad tikslinga palikti iki šiol esančią BK 176 straipsnio 2 dalies redakciją be pakeitimų. Nepritarti
siūloma pakeisti BK 176 straipsnyje įtvirtinta nusikalstama veika gali būti padaryta ir tyčine kaltės forma. Pažymėtina, kad tyčinės kaltės forma suponuoja, kad nusikalstamą veiką atliekantis asmuo suvokia ne tik, kad pavojingą veikimą (neveikimą), bet ir kilsiančius padarinius, kurių jis nori ar lengvabūdiškai leidžia jiems kilti (BK 16 straipsnis).
Taigi, tuo atveju, kai asmuo tyčia pažeisdamas darbuotojų saugos ir sveikatos reikalavimus suvokia, kad kils avarija, kurios metu mirs, bus sunkiai sutrikdyta darbuotojų sveikata arba kils kitokių sunkių padarinių ir tokių padarinių nori ar sąmoningai leidžia jiems atsirasti, tokia veika turėtų būti kvalifikuojama, kaip atitinkamas tyčinis nužudymas, sunkus sveikatos sutrikdymas, turto sugadinimas ar sunaikinimas ir kt. Priešingu atveju, tokio pobūdžio gyvybės atėmimas, sunkus sveikatos sutrikdymas būtų laikomas privilegijuotu santykyje su BK 129, 135 straipsniais, kas nėra suderinama su protingumo, teisingumo principų turinio reikalavimais. Kartu, atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad analogiškas požiūris yra taikomas ir BK 275, 276, 278 straipsniuose, siejant pačius pavojingiausius padarinius (mirtį, sunkų sveikatos sutrikdymą) išimtinai tik su neatsargia kaltės forma. 2. Taip pat teikiamas argumentas, kuriame nurodoma, jog juridiniai asmenys negali atsakyti už neatsargių nusikaltimų padarymą, ne tik, kad nėra suderinamas su BK normų sistema, bet ir yra nelogiškas bei nepagrįstas. Šiame kontekste pažymėtina, kad BK 20 straipsnyje nėra numatyta jokių apribojimų, kurie draustų traukti juridinį asmenį baudžiamojon atsakomybėn už jo naudai padarytą neatsargų nusikaltimą, kadangi juridinio asmens naudai galima daryti nusikalstamas veikas ir nenumatant ar lengvabūdiškai siekiant išvengti nusikalstamos veikos kilsiančių padarinių. Kartu, tokio pobūdžio teisinis reglamentavimas yra visapusiškai pagrįsta tuo, kad baudžiamajame įstatyme yra įtvirtinta apstu neatsargių nusikaltimų, susijusių su kėsinimusi į asmens sveikatą, gyvybę, už kuriuos gali atsakyti juridinis asmuo (BK 132, 137, 275, 276, 278 straipsniai ir kt.).
Atsižvelgiant į tai, nėra jokio pagrindo konstatuoti, kad neatsargi kaltės forma yra nesuderinama su juridinių asmenų baudžiamosios atsakomybės nuostatomis. 14. Lietuvos apeliacinis teismas, 2022-05-263 Lietuvos apeliaciniame teisme buvo gautas Lietuvos Respublikos Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto raštas, kuriuo prašoma pateikti pastabas ir pasiūlymus dėl Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 156, 176, 178, 180, 181, 182, 183, 184, 1891 , 190, 192, 195, 196, 197, 199, 1991 ,1992 , 200, 201, 203, 204, 206, 207, 208, 209, 212, 219, 220, 221, 222, 223, 224, 2241 , 246, 248, 253, 255, 256, 267, 2671 , 270, 277 ir 281 straipsnių pakeitimo, Kodekso papildymo 2821 straipsniu ir Kodekso 177, 186 ir 298 straipsnių pripažinimo netekusiais galios įstatymo projekte Nr. XIIIP-4856(2), Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 115, 122, 125, 137, 187, 205 ir 589 straipsnių pakeitimo ir Kodekso papildymo 1071
ir1871 straipsniais įstatymo projekte Nr. XIIIP-4857(2), Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 122, 151, 167 ir 225 straipsnių pakeitimo įstatymo projekte Nr. XIIIP‑4858(2) ir Lietuvos Respublikos kriminalinės žvalgybos įstatymo Nr. XI-2234
kartu – Įstatymų projektai) siūlomo teisinio reglamentavimo tobulinimo. Lietuvos apeliacinis teismas teikia tokias pastabas ir pasiūlymus dėl pateiktuose derinti Įstatymų projektuose numatytų teisinio reglamentavimo priemonių tobulinimo:
Respublikos baudžiamojo kodekso normų dispozicijų tobulinimo (įstatymo projektas
1.1.
BK 176 straipsnio 2 dalies pakeitimui, nustatant, kad šiame BK straipsnyje nurodytas nusikaltimas gali būti padaromas tik neatsargia kaltės forma. Nors BK projekto rengėjai aiškinamajame rašte nurodo, kad, jeigu šis nusikaltimas būtų padarytas tyčine kaltės forma (tiesiogine ar netiesiogine tyčia), tokios veikos turėtų būti kvalifikuojamos ne pagal BK 176 straipsnį, o vertinamos tyčinių nusikaltimų žmogaus gyvybei ar sveikatai kontekste, tokiai išvadai trūksta teisinių argumentų. Todėl tikslinga palikti iki šiol esančią BK 176 straipsnio 2 dalies redakciją. Nepritarti Žr. analogiškus argumentus dėl Teisėjų tarybos 13 pastabos. 15. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, 2022-05-253 BK 20 straipsnio 2 dalies prasme abejonių kelia Projekto Nr. XIIIP-4856(2) siūlymo BK 176 straipsnio 2 dalyje nustatyti, kad BK 176 straipsnio 1 dalyje nurodyta nusikalstama veika gali būti padaroma tik neatsargia kaltės forma, suderinamumas su siūlymu BK 176 straipsnio 3 dalyje įtvirtinti nuostatą, kad už šios nusikalstamos veikos padarymą atsako ir juridinis asmuo. Nepritarti Žr. analogiškus argumentus dėl Teisėjų tarybos 13 pastabos. 16. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, 2022-05-253 Projektu Nr. XIIIP-4856(2) siūloma dekriminalizuoti BK XXVII skyriuje „Nusikaltimai ir baudžiamieji nusižengimai asmens socialinėms teisėms“, BK 177 straipsnyje įtvirtintą baudžiamąjį nusižengimą. Pažymėtina, kad BK XXVII skyrių iš viso sudaro du straipsniai – 176 ir 177, kurių viename atitinkamai yra įtvirtintas nusikaltimas, o kitame – baudžiamasis nusižengimas. Taigi, dekriminalizavus BK 177 straipsnyje įtvirtintą baudžiamąjį nusižengimą ir BK XXVII skyriuje likus tik vienam – BK 176 – straipsniui, kuriame yra įtvirtinta nusikaltimo sudėtis, atitinkamai turėtų būti koreguojamas ir šio BK skyriaus pavadinimas.
Atsižvelgti Pasiūlymas neaktualus, kadangi, atsižvelgiant į institucijų pastabas, BK 177 str. dekriminalizavimo atsisakytina ir šis straipsnis lieka baudžiamajame įstatyme, todėl nėra poreikio keisti skyriaus pavadinimą. 17. Teisėjų taryba, 2022-04-153 Svarstytinas siūlymas BK projektu dekriminalizuoti BK XXVII skyriuje
„Nusikaltimai ir baudžiamieji nusižengimai asmens socialinėms teisėms“, BK
skyrių iš viso sudaro du straipsniai – 176 ir 177, kurių viename atitinkamai yra įtvirtintas nusikaltimas, o kitame – baudžiamasis nusižengimas. Taigi, dekriminalizavus BK 177 straipsnyje įtvirtintą baudžiamąjį nusižengimą ir BK XXVII skyriuje likus tik vienam – BK 176 – straipsniui, kuriame yra įtvirtinta nusikaltimo sudėtis, atitinkamai turėtų būti koreguojamas ir šio BK skyriaus pavadinimas. Atsižvelgti Pasiūlymas neaktualus, kadangi, atsižvelgiant į institucijų pastabas, BK 177 str. dekriminalizavimo atsisakytina ir šis straipsnis lieka baudžiamajame įstatyme, todėl nėra poreikio keisti skyriaus pavadinimą. 18. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
BAUDŽIAMIEJI NUSIŽENGIMAI ASMENS SOCIALINĖMS TEISĖMS“ susideda iš vieno nusikaltimo, įtvirtinto BK 176 straipsnyje, ir vieno baudžiamojo nusižengimo, įtvirtinto BK 177 straipsnyje. Įstatymo projekto 3 straipsniu dekriminalizavus vienintelį šio skyriaus baudžiamąjį nusižengimą jame liktų tik vienas nusikaltimas. Atsižvelgiant į tai, BK XXVII skyriaus pavadinime brauktini žodžiai „IR BAUDŽIAMIEJI NUSIŽENGIMAI“.
Atsižvelgti Pasiūlymas neaktualus, kadangi, atsižvelgiant į institucijų pastabas, BK 177 str. dekriminalizavimo atsisakytina ir šis straipsnis lieka baudžiamajame įstatyme, todėl nėra poreikio keisti skyriaus pavadinimą. 19. Respublikinė jungtinė profesinė sąjunga, 2022-03-28 * Lietuvos Respublikos profsąjunginis judėjimas iki šiol išsiskyrė iš daugelio Europos šalių mažu socialinių konfliktų, streikų skaičiumi. Manome, kad šiuo sudėtingu ir įtemptu laikotarpiu netinkamas laikas rizikuoti didinti pavojų dėl atskirų, neadekvačių ir socialiniai neatsakingų asmenų neteisėtų bei aiškiai provokuojančių socialinį konfliktą veikų. Pažymėtina, kad faktiškai eliminuojant realią ir paliekant mažareikšmę atsakomybę už neteisėtus, aiškiai provokuojančius realų socialinį konfliktą, priešingus tarptautinei ir Konstitucinei teisei veiksmus, prieš socialinius partnerius iššauks neteisinį ginčą, bet teisėtą kolektyvinę savigyną, visų Lietuvos Respublikos profesinių sąjungų solidarumą ir ne vieną kolektyvinį ginčą. Esame įsitikinę, kad einamuoju laikotarpiu, vienareikšmiškai atsirasiantis socialinis kibirkščiavimas gali būti prilyginamas su nekaltomis žiežirbomis, tačiau žiežirbomis parako sandėlyje. Respublikinė jungtinė profesinė sąjunga, solidariai su visomis Lietuvos profesinėmis sąjungomis kreipiasi į Lietuvos Respublikos Seimą ir Seimo frakcijas prašydama nepritarti ir nepriimti planuojamo LR baudžiamojo kodekso (toliau - BK) 177 straipsnio panaikinimo ar pakeitimo įstatymo šioje dalyje. Maloniai prašome įvertinti visas galimas šio laikotarpio rizikas ir neskatinti išprovokuotos savigynos ir solidarių kolektyvinių veiksmų ginant savo teises įrašytas LR Konstitucijos 50 straipsnyje. Tikimės socialinės partnerystės, atsakomybės šiame laikotarpyje ir tarpusavio supratimo.
Pritarti BK 177 str. dekriminalizavimo atsisakytina ir šis straipsnis lieka baudžiamajame įstatyme, atsižvelgiant į Seimo narių ir profesinių sąjungų pasiūlymus. Projekte-2 buvo 3 straipsnis, patobulintame projekte šio straipsnio nebeliko (pažymėta *). 20. Geležinkelių profesinė sąjunga, 2022-03-29 * Geležinkelininkų profesinė sąjunga, solidariai su visomis Lietuvos profesinėmis sąjungomis kreipiasi į Lietuvos Respublikos Seimą ir Seimo frakcijas prašydama nepritarti ir nepriimti planuojamo LR baudžiamojo kodekso (toliau - BK) 177 straipsnio panaikinimo ar pakeitimo įstatymo šioje dalyje. Maloniai prašome įvertinti visas galimas šio laikotarpio rizikas ir neskatinti išprovokuotos savigynos ir solidarių kolektyvinių veiksmų ginant savo teises įrašytas LR Konstitucijoje. Tikimės socialinės partnerystės, atsakomybės šiame laikotarpyje ir taipusavio supratimo. Pritarti BK 177 str. dekriminalizavimo atsisakytina ir šis straipsnis lieka baudžiamajame įstatyme, atsižvelgiant į Seimo narių ir profesinių sąjungų pasiūlymus. Projekte-2 buvo 3 straipsnis, patobulintame projekte šio straipsnio nebeliko (pažymėta *). 21. Lietuvos kultūros darbuotojų profesinė sąjunga, 2022-03-29 * Lietuvos kultūros darbuotojų profesinė sąjunga kreipiasi į Lietuvos Respublikos Seimą, išreikšdama nepritarimą planuojamiems LR baudžiamojo kodekso (toliau - BK) pakeitimams, o konkrečiai, iniciatyvą panaikinti BK 177 straipsnį „Trukdymas profesinių sąjungų veiklai". Manome, kad toks BK pakeitimas yra neadekvatus, menkina profesinės sąjungos kaip vienos iš pamatinių demokratinės visuomenės institucijų autoritetą ir siunčia neigiamus signalus darbdaviams profesinių sąjungų atžvilgiu.
Norime atkreipti dėmesį į tai, jog šis BK straipsnis įtvirtina baudžiamąją atsakomybę už profesinių sąjungų veiklos trukdymą, siekiant užtikrinti profesinių sąjungų laisvumo ir savarankiškumo principus, kuriuos įtvirtina Lietuvos Respublikos Konstitucijos (toliau - Konstitucija) 50 straipsnis. Mūsų manymų, BK 177 str. panaikinimo siūlymas aiškiai prieštarauja Konstitucijos nuostatoms ir kvestionuoja profesinių sąjungų veiklą kaip pamatinę visuomeninę vertybę, bei šios vertybės saugojimą. Taipogi, manome, jog panaikinus BK 177 str. bus rimtai sutrikdytas socialinės partnerystės principų tarp darbdavių ir profesinių sąjungų faktinis įgyvendinimas. Šis BK pakeitimas, sudaro sąlygas netiesioginiam signalui darbdaviams, kad profesinių sąjungų veikla nėra viena iš aukščiausių valstybės saugomų vertybių, kaip tai numato K onstitucija, ir tokia interpretacija gali suaktyvinti profesinių sąjungų persekiojimo problemą, ją padarant opesne ir sukuriant papildomą visuomeninę priešpriešą. Vadovaujantis aukščiau nurodytais argumentais, Lietuvos kultūros darbuotojų profesinė sąjunga kategoriškai prieštarauja siūlymui panaikinti 177 straipsnį ir kviečia Lietuvos Respublikos Seimą, minėto siūlymo svarstymo metu, atsižvelgti bei pilnai įvertinti visas tokios iniciatyvos keliamas neigiamas pasekmes. Pritarti BK 177 str. dekriminalizavimo atsisakytina ir šis straipsnis lieka baudžiamajame įstatyme, atsižvelgiant į Seimo narių ir profesinių sąjungų pasiūlymus. Projekte-2 buvo 3 straipsnis, patobulintame projekte šio straipsnio nebeliko (pažymėta *). 22.
22Lietuvos Respublikos Vandens tiekėjų federacija,
2022-03-29 * Lietuvos Respublikos Vandens tiekėjų federacija, solidariai su visom is Lietuvos profesinėm is sąjungomis kreipiasi į Lietuvos Respublikos Seimą ir Seimo frakcijas prašydama nepritarti ir nepriimti planuojamo LR baudžiamojo kodekso (toliau - BK) 177 straipsnio panaikinimo ar pakeitimo įstatymo šioje dalyje. Maloniai prašome įvertinti visas galimas šio laikotarpio rizikas ir neskatinti išprovokuotos savigynos ir solidarių kolektyvinių veiksmų ginant savo teises įrašytas LR Konstitucijoje. Tikimės socialinės partnerystės, atsakomybės šiame laikotarpyje ir tarpusavio supratimo. Pritarti BK 177 str. dekriminalizavimo atsisakytina ir šis straipsnis lieka baudžiamajame įstatyme, atsižvelgiant į Seimo narių ir profesinių sąjungų pasiūlymus. Projekte-2 buvo 3 straipsnis, patobulintame projekte šio straipsnio nebeliko (pažymėta *). 23. Lietuvos transporto ir pramonės darbuotojų profesinė sąjunga, 2022-03-29 * Lietuvos transporto ir pramonės darbuotojų profesinė sąjunga, solidariai su visomis Lietuvos profesinėmis sąjungomis kreipiasi į Lietuvos Respublikos Seimą ir Seimo frakcijas prašydama nepritarti ir nepriimti planuojamo LR baudžiamojo kodekso (toliau - BK) 177 straipsnio panaikinimo ar pakeitimo įstatymo šioje dalyje. Maloniai prašome įvertinti visas galimas šio laikotarpio rizikas ir neskatinti išprovokuotos savigynos ir solidarių kolektyvinių veiksmų ginant savo teises įrašytas LR Konstitucijoje. Tikimės socialinės partnerystės, atsakomybės šiame laikotarpyje ir tarpusavio supratimo. Pritarti BK 177 str. dekriminalizavimo atsisakytina ir šis straipsnis lieka baudžiamajame įstatyme, atsižvelgiant į Seimo narių ir profesinių sąjungų pasiūlymus. Projekte-2 buvo 3 straipsnis, patobulintame projekte šio straipsnio nebeliko (pažymėta *). 24.
24Lietuvos sveikatos apsaugos profesinių sąjungų federacija,
2022-03-29 * Lietuvos sveikatos apsaugos profesinių sąjungų federacija, solidariai su visomis Lietuvos profesinėmis sąjungomis kreipiasi j Lietuvos Respublikos Seimą ir Seimo frakcijas prašydama nepritarti ir nepriimti planuojamo LR baudžiamojo kodekso (toliau - BK) 177 straipsnio panaikinimo ar pakeitimo įstatymo šioje dalyje. Maloniai prašome įvertinti visas galimas šio laikotarpio rizikas ir neskatinti išprovokuotos savigynos ir solidarių kolektyvinių veiksmų ginant savo teises įrašytas LR Konstitucijoje. Tikimės socialinės partnerystės, atsakomybės šiame laikotarpyje ir tarpusavio supratimo. Pritarti BK 177 str. dekriminalizavimo atsisakytina ir šis straipsnis lieka baudžiamajame įstatyme, atsižvelgiant į Seimo narių ir profesinių sąjungų pasiūlymus. Projekte-2 buvo 3 straipsnis, patobulintame projekte šio straipsnio nebeliko (pažymėta *). 25. Nacionalinis pareigūnų profesinių sąjungų susivienijimas, 2022-03-29 * Nacionalinis pareigūnų profesinių sąjungų susivienijimas (toliau
Jus dėl Teisingumo ministerijos iniciatyvos panaikinti Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 177 straipsnį trukdymas profesinių sąjungų veiklai. Susivienijimas tokiam siūlymui griežtai nepritaria dėl žemiau pateiktų aplinkybių.
Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija inicijuoja Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 156, 176, 178, 180, 181, 182, 183, 184, 190, 192, 195, 196, 197, 199, 1991, 1992, 200, 201, 203, 204, 206, 208, 209, 212, 219, 220, 221,222, 223, 224, 2241, 246, 248, 253, 255, 256, 267, 2671, 270,
177, 186 ir 298 straipsnių pripažinimo netekusiais galios įstatymo (toliau - BK projektas) pakeitimą, kuriuo siūlo dekriminalizuoti BK 177 straipsnyje (Trukdymas profesinių sąjungų veiklai) įtvirtintą baudžiamąjį nusižengimą ir laikyti jį administraciniu nusižengimu. Minėtas pakeitimas tiesiogiai liečia profesinių sąjungų veiklą, tačiau nėra derinamas su profesines sąjungas vienijančiomis organizacijomis. Toks Teisingumo ministerijos atstovų elgesys prieštarauja Aštuonioliktosios Lietuvos Respublikos Vyriausybės programoje deklaruojamiems siekiams ir įsipareigojimams, kad rengiant pasiūlymus ir priimant sprendimus bus įtraukta kuo daugiau suinteresuotų grupių (27 p.), reikalaus atsakingo teisinio įvertinimo, duomenimis grįstų analizių, suinteresuotų grupių ar gyventojų įtraukimo (29 p.). Pastebėtina, kad BK projektas nederinamas ir su Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerija, kuri tiesiogiai atsakinga už darbo teisinius santykius bei socialinę partnerystę, kolektyvinius santykius. Susivienijimo nuomone BK projektą reikia suderinti su Lietuvos Respublikos trišale taryba bei kitais suinteresuotais veikiančiais nacionaliniais profesinių sąjungų centrais. Nesutiktina su Aiškinamajame rašte pateiktais faktais, kad BK 177 straipsnis yra iš esmės nenaudojama norma, kuri per 2016-2020 metus buvo pritaikyta tik vieną kartą.
Be Aiškinamajame rašte nurodytos Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus nutarties yra ir daugiau teismo sprendimų, pavyzdžiui Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmų 2020 metų rugsėjo 10 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1-398-737/2020. Didžioji dalis profesinių sąjungų organizacijų ir jų narių susiduria su trukdymu profesinės sąjungai veikti, kuris pasireiškia spaudimu nekurti profesinės sąjungos, išstoti iš profesinės sąjungos, nutraukti galiojančias kolektyvines sutartis arba trukdymu inicijuoti kolektyvinių sutarčių sudarymą ir kitais panašiais veiksmais. Todėl laimėjimai teismuose dėl trukdymo profesinių sąjungų veiklai yra reikšmingi ir vertingi visoms profesinių sąjungų organizacijoms tiek veikiančioms privačiame, tiek viešajame sektoriuje. Teisingumo ministerijos siūlomas BK projektas tik sumenkins profesinių sąjungų veiklą ir nubrauks prieš tai pasiektus sunkius laimėjimus, kurių buvo siekta ne vienerius metus. Teisingumo ministerijos teikiamame BK projekto aiškinamajame rašte nurodoma, kad: „ BK 177 straipsnyje įtvirtintas baudžiamasis nusižengimas iš esmės nėra suderinamas su baudžiamosios atsakomybės, kaip kraštutinės priemonės principo ( ultima racio ) reikalavimais.“, tačiau neteikia jokių argumentų, kodėl daro tokias išvadas. Susivienijimo nuomone, toks teiginys prieštarauja Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotai teismų praktikai ir tarptautinės teisės aktams. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2022 m. vasario 10 d. nutartyje baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-697/2022 yra konstatavęs, kad: „BK 177 straipsnis nustato atsakomybę tam, kas trukdė profesinės sąjungos ar jo s nario teisėtai veiklai.
Ši nusikalstama veika pavojinga tuo, kad varžo teisėtą Lietuvoje veikiančių profesinių sąjungų ar atskirų jos narių veiklą ir kartu daro žalą konstituciniu lygmeniu įtvirtintiems teisėtiems šalies ūkyje dirbančių asmenų interesams. Teisė laisvai kurti profesines sąjungas bei laisvai ir savarankiškai joms veikti, ginant darbuotojų profesines, ekonomines bei socialines teises ir interesus, yra pamatinė demokratinės valstybės asmenų teisė, įtvirtinta Konstitucijos 50 straipsnyje. Šios teisės turinys atskleistas Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 1999 m. sausio 14 d. nutarime, kuriame pirmiausia pažymėta tai, kad profesinės sąjungos yra savanoriškos ir savarankiškos darbuotojų organizacijos.“. Asmenų teisės jungtis į profesines sąjungas svarba yra patvirtinta ir tarptautiniuose teisės aktuose - Visuotinėje žmogaus teisių deklaracijoje ir Europos socialinėje chartijoje, kuriuos Lietuvos Respublikos Seimas ratifikavo ir prisijungė prie jų įgyvendinimo. Tarptautinės darbo organizacijos konvencijoje Nr. 98 „Dėl teisės jungtis į organizacijas ir vesti kolektyvines derybas" reikalaujama, kad darbuotojų organizacijos būtų tinkamai ginamos nuo kišimosi į jų steigimo, veiklos ir valdymo reikalus, ginti darbuotojus nuo diskriminacijos, ginti darbuotojus nuo veiksmų, kuriais norima darbuotoją priimti į darbą arba palikti dirbti tik su sąlyga, kad jis nestos į profesinę sąjungą arba išstos išjos, arba atleisti darbuotoją ar kitaip padaryti jam žalą kitu būdu dėl jo narystės profesinėje sąjungoje ar dalyvavimo jos veikoje. Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytus argumentus siūlome palikti galioti BK 177 straipsnyje (Trukdymas profesinių sąjungų veiklai) įtvirtintą baudžiamąjį nusižengimą.
Pritarti BK 177 str. dekriminalizavimo atsisakytina ir šis straipsnis lieka baudžiamajame įstatyme, atsižvelgiant į Seimo narių ir profesinių sąjungų pasiūlymus. Projekte-2 buvo 3 straipsnis, patobulintame projekte šio straipsnio nebeliko (pažymėta *). 26. Nacionalinis pareigūnų profesinių sąjungų susivienijimas, 2022-04-11 * Nacionalinis pareigūnų profesinių sąjungų susivienijimas (toliau
Teisingumo ministerijos iniciatyvai dekriminalizuoti Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 177 straipsnį (trukdymas profesinių sąjungų veiklai) ir prašo, svarstant Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2022 m. kovo 9 d. nutarimu Nr. 22 pritartą projektą Lietuvos Respublikos Seimo komitetuose, Susivienijimo pirmininką įtraukti ir pakviesti dalyvauti kaip suinteresuotą asmenį. Norime atkreipti dėmesį, kad Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 156, 176, 178, 180, 181, 182, 183, 184, 190, 192, 195, 196, 197, 199, 1991, 1992, 200, 201, 203, 204, 206, 208, 209, 212, 219, 220, 221,222, 223, 224, 2241, 246, 248, 253, 255, 256, 267, 2671, 270, 277 ir 281 straipsnių pakeitimo, Kodekso papildymo 2821 straipsniu ir Kodekso 177, 186 ir
derintas su suinteresuotais asmenimis, tai yra nei su profesinių sąjungų organizacijomis, nei su Lietuvos Respublikos trišale taryba, nei su Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerija. Pritarti BK 177 str. dekriminalizavimo atsisakytina ir šis straipsnis lieka baudžiamajame įstatyme, atsižvelgiant į Seimo narių ir profesinių sąjungų pasiūlymus.
Projekte-2 buvo 3 straipsnis, patobulintame projekte šio straipsnio nebeliko (pažymėta *). 27. Vilniaus apskrities profesinė sąjunga „Solidarumas“, 2022- 03-30 * Lietuvos Respublikos Seime 2022-03-15 buvo registruotas pirm iau nurodytas įstatymo projektas (XIIIP-4856 (2)) (Toliau Projektas), kuriuo siūloma dekriminalizuoti BK 177 straipsnyje (Trukdymas profesinių sąjungų veiklai) nurodytą baudžiamąjį nusižengimą ir laikyti jį administraciniu nusižengimu, įtvirtinant pastarąjį ANK 1071 straipsnyje. Su Projekto 3 straipsniu „Pripažinti netekusiu galios 177 straipsnį44 nesutinkame. Kitiems Projekte siūlomiems baudžiamojo įstatymo pakeitimams neprieštaraujame. Projekto iniciatorių vertinimu, galimai pagrindinė priežastis, kuri užkerta kelią efektyviai taikyti atsakomybę už trukdymą teisėtai profesinių sąjungų ar jos narių veiklą, yra šios normos galimas nesuderinamumas su konstituciniu ultima ratio principu. Lietuvos Respublikos Konstitucijos (toliau - Konstitucijos) 31 straipsnis įtvirtina baudžiamosios teisės ir baudžiamojo proceso konstitucinius pagrindus, tačiau jam e ultima ratio principas expressis verbis nėra paminėtas. Baudžiamajame Kodekse (Toliau BK) nėra ultima ratio sąvokos. Jei yra ultim a ratio principas, kuris turi būti taikomas paskutinis, turėtų būti ir prim a ratio arba secunda ratio principai, kurie būtų taikomi pirmiau jo. Projekto rengėjai nepaneigė, o ir negalėjo paneigti, kad trukdymas profesinių sąjungų ar jos narių veiklai yra neteisėtas veikimas, už kurį įstatymuose įtvirtinta baudžiamoji atsakomybė nepadėtų efektyviai apsaugoti aptariamą gėrį. Ta aplinkybė, kad praktinėje nusikalstamų veikų kvalifikavimo veikloje ši norma yra nenaudojama norma (per 2016-2020 metus buvo pritaikyta vieną kartą) nereiškia, kad ateityje ši norma nebus naudojama.
Projekto iniciatoriai teigia, kad galimai sudėtingo, galimai ilgai trunkančio ir galimai didelius kaštus sukeliančio baudžiamojo proceso inicijavimas šiuo atveju negali būti pateisinamas baudžiamojo proceso tikslingumo ir ekonomiškumo principų kontekste, tačiau nepateikia jokių duomenų, kad iš tiesų, baudžiamasis procesas dėl siūlomo panaikinti BK 177 str. įtvirtinto teisinio reguliavimo būtų netikslingas ir neekonomiškas. Projekto iniciatoriai teigia, kad per 2016-2020 metus BK 177 str. buvo pritaikytas vieną kartą, suponuodami, kad vyko vienas procesas. Gi suprantama ir sutiktina jog vienas baudžiamasis procesas per 4 metus nesudaro pagrindo teigti, kad tai neekonomiška. Priešingai nei teigiama, suprantama, kad per 4 metus vieną kartą įgyvendintas BK 177 str. negali būti laikomas nepakeliama Pavyzdžiui Kauno apygardos 2021 m. balandžio 8 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-36-397/202 puikiausiai iliustruoja tai, kad nuteistajam buvo paskirta netgi 2500 Eur bauda, papildomai nukentėjusiajam buvo priteista 100 Eur neturtinės žalos. Seimo kanceliarijoje GAUTA 2022-03-31 Nr. G-2022-2823 Akivaizdu - negalima kategoriškai teigti jog baudžiamasis procesas pagal BK
baudžiamąjį nusižengimą į ANK, būtų sukurtos prielaidos efektyviau, greičiau bei ekonomiškiau ginti profesinių sąjungų bei jų narių teisėtus interesus, tinkamai užtikrinant, kad kiekvienas asmuo, kuris neteisėtai trukdo jų teisėtai veiklai, atsakytų ANK nustatyta tvarka. Vėlgi, Projekto iniciatoriai įstatymo leidėjui, socialiniams partneriams ir visuomenei nepateikia jokių duomenų apie tai kokiu būdu tos prielaidos būtų realiai įgyvendintos.
Kitaip tariant profesinėms sąjungoms nėra duodamos (o ar gali būti duotos?) jokios garantijos, o būtent, kad perkėlus aptariamą baudžiamąjį nusižengimą į ANK, būtų sukurtos prielaidos efektyviau, greičiau bei ekonomiškiau ginti profesinių sąjungų bei jų narių teisėtus interesus. Galiausiai teigiama, kad būtų sukurtos tinkamos prielaidos nelaukti kelerius metus trunkančio baudžiamojo proceso, tačiau negalime nepastebėti, kad Projekto rengėjų teiginiai paremti tik prielaidomis, todėl vertintini kritiškai. Taigi, Projekto iniciatorių daromos prielaidos ir deklaratyvaus pobūdžio abstraktūs samprotavimai negali būti pagrindu keisti nusistovėjusį teisinį reguliavimą. Profesinės sąjungos atstovauja profesinės sąjungos nariams santykiuose su darbdaviu, jo įgaliotuoju atstovu. Darbdavys - stiprioji pusė. Pabrėžtina, kad darbdaviai veiklą vykdo ne tik privačiame sektoriuje, tačiau ir viešajame/valstybiniame sektoriuje, pastarajame, profesinės sąjungos nariai patiria papildomą psichologinį spaudimą. Profesinės sąjungos nėra pavienis asmuo - tai organizacija, kurios misija ginti savo narių darbo ir ekonomines socialines teises bei interesus, todėl darytina išvada, kad apsaugos lygis, kurį šiuo metu suteikia baudžiamasis įstatymas, profesinėms sąjungoms neturėtų būti negrįstai mažinamas. Papildomai pažymime, kad Projekto rengėjas galėtų (o ir turėtų) intensyviau ir efektyviau dirbti poįstatyminio teisinio reguliavimo lauke, nustatant aiškius kriterijus, kada toks neteisėtas elgesys (Trukdymas profesinių sąjungų veiklai) visgi atitiktų baudžiamojo įstatymo normoms būdingą pavojingumo laipsnį bei pobūdį, tokios normos praktinėje nusikalstamų veikų kvalifikavimo veikloje.
Atsižvelgiat į nurodytas aplinkybes, laikome, kad nebūtų tikslinga dekriminalizuoti BK 177 straipsnyje įtvirtintą baudžiamąjį nusižengimą, jį perkeliant į ANK. Manome, kad BK 177 straipsnyje numatytas teisinis reguliavimas yra proporcingas ir tikslingai atgrasantis už tokio nusižengimo padarymą. Papildomai pažymėtina, kad Konstitucinis teismas nekonstatavo jog BK 177 straipsnyje įtvirtintu teisiniu reguliavimu prieštaraujama Konstitucijai. Antra vertus, nusistovėjęs teisinis reguliavimas ex ante įtvirtintas BK 177 straipsnyje negalėjo būti priimtas ir patvirtintas įstatymo leidėjo ipso iure, jeigu įstatymų leidėjas būtų padaręs išvadą, kad toks reguliavimas neatitinka Konstitucijos. Lietuvos profesinė sąjunga “Solidarumas” nesutinka su siūlymu pripažinti Baudžiamojo Kodekso 177 straipsnį netekusiu galios (Projekto 3 straipsnis), prašo išnagrinėti šį motyvuotą kreipimąsi ir įvertinti pirmiau pateiktą poziciją. Kitiems Projekte siūlomiems baudžiamojo įstatymo pakeitimams neprieštaraujame. Pritarti BK 177 str. dekriminalizavimo atsisakytina ir šis straipsnis lieka baudžiamajame įstatyme, atsižvelgiant į Seimo narių ir profesinių sąjungų pasiūlymus. Projekte-2 buvo 3 straipsnis, patobulintame projekte šio straipsnio nebeliko (pažymėta *). 28.
konfederacija, 2022-03-31 * Lietuvos profesinių sąjungų konfederacija (toliau - LPSK) išnagrinėjo Baudžiamojo kodekso 156, 76, 178, 180, 181, 182, 183, 184, 189(1), 190, 192, 195, 196, 197, 199, 199(1), 199(2), 200, 201, 203, 204, 206, 207, 208, 209, 212, 219, 220, 221, 222, 223, 224, 224(1), 246, 248, 253, 255, 256, 267, 267(1), 270, 277 ir 281 straipsnių pakeitimo, Kodekso papildymo 282(1) straipsniu ir Kodekso 177, 186 ir 298 straipsnių pripažinimo netekusiais galios įstatymo projektą Nr. XIIIP4856(2) (toliau - Baudžiamojo kodekso projektas) ir Administracinių nusižengimų kodekso 115, 122, 125, 137, 187, 205 ir 589 straipsnių pakeitimo ir Kodekso papildymo 107(1), 113(1) ir 187(1) straipsniais įstatymo projektą Nr. XIIIP-4857(2) (toliau - Administracinių nusižengimų kodekso projektas) ir kategoriškai nepritaria Baudžiamojo kodekso projekte numatytam 177 str. „Trukdymas profesinių sąjungų veiklai" išbraukimui iš Baudžiamojo kodekso. Baudžiamojo kodekso ir Administracinio nusižengimo kodekso projektų rengėjai 177 str. išbraukimą argumentuoja Lietuvos Respublikos Konstitucinio teismo ir Lietuvos aukščiausiojo teismo aiškinimu, kad baudžiamoji atsakomybė demokratinėje visuomenėje turi būti suvokiama kaip kraštutinė, paskutinė priemonė (ultima ratio), naudojama saugomų teisinių gėrių, vertybių apsaugai tais atvejais, kai švelnesnėmis priemonėmis tų pačių tikslų negalima pasiekti, o ultima ratio principas pirmiausia iškelia tam tikrus racionalius reikalavimus pripažįstant veikas nusikalstamomis ir reiškiasi kaip suvokimas, kad legitimus kriminalizavimo aktas turi būti pagrįstas ne tik vertinamo elgesio pavojingumu ir ginamo teisinio gėrio svarba, bet ir baudžiamosios atsakomybės būtinumu, efektyvumu ir ekonominiu tikslingumu. LPSK atkreipia dėmesį, kad profesinių sąjungų teisė veikti laisvai ir savarankiškai yra įtvirtinta ir saugoma tarptautiniuose ir Europos teisės aktuose, taip pat Lietuvos Respublikos konstitucijos 50 str.
Baudžiamojo kodekso 177 str. užtikrina visuotinai pripažintos ir Konstitucijos saugomos profesinių sąjungų teisės veikti laisvai ir savarankiškai apsaugą. LPSK nuomone, projekto rengėjų nurodoma negausi teisminė praktika pagal 177 str. parodo, kad norma veikia efektyviai ir pasiekia atgrasančios priemonės tikslą. Praktikoje yra daug atvejų, kada dar socialinio dialogo procese profesinės sąjungos primena socialiniam partneriui apie šios normos egzistavimą ir to pakanka, kad vykdoma veika būtų baigta, o ketinama vykdyti veika - net nepradedama. LPSK LIETUVOS PROFESINIU SAJUNGU KONFEDERACIJA nuomone, tai vienas iš geriausių baudžiamosios normos pavyzdžių, kada vien veikos kriminalizavimas ir jos buvimas Baudžiamajame kodekse atgraso subjektus nuo jos pažeidimo. LPSK nuomone, normos dėl trukdymo profesinių sąjungų veiklai palikimas baudžiamajame įstatyme yra būtinas, kadangi norma veikia preventyviai ir efektyviai, o jos perkėlimas į Administracinių nusižengimų kodeksą neužtikrintų tokio paties poveikio ir nebūtų pasiekti tie patys tikslai. Atsakant į argumentą dėl ekonominio tikslingumo, LPSK pažymi, kad tai viena ekonomiškiausių baudžiamojo įstatymo normų, kadangi vien jos egzistavimo pakanka, kad nebūtų pradėti ikiteisminiai tyrimai ar baudžiamasis procesas. Perkėlus normą į Administracinių nusižengimų kodeksą, ekonominis tikslas nebus pasiektas, kadangi nuostata bus dažnai naudojamasi, o rezultatas kol kas abejotinas. LPSK dar kartą pabrėžia, kad prieštarauja 177 str. išbraukimui iš Baudžiamojo kodekso bei perkėlimui į Administracinių nusižengimų kodeksą ir prašo jį išbraukti iš projekto paliekant normą baudžiamajame įstatyme.
Pritarti BK 177 str. dekriminalizavimo atsisakytina ir šis straipsnis lieka baudžiamajame įstatyme, atsižvelgiant į Seimo narių ir profesinių sąjungų pasiūlymus. Projekte-2 buvo 3 straipsnis, patobulintame projekte šio straipsnio nebeliko (pažymėta *). 29. AB „Lietuvos geležinkeliai“, Darbuotojų Profesinė Sąjunga „Solidarumas“, 2022-03-31 * Lietuvos Respublikos Seime 2022-03-15 buvo registruotas pirmiau nurodytas įstatymo projektas (XIIIP-4856 (2)) (Toliau Projektas), kuriuo siūloma dekriminalizuoti BK 177 straipsnyje (Trukdymas profesinių sąjungų veiklai) nurodytą baudžiamąjį nusižengimą ir laikyti jį administraciniu nusižengimu, įtvirtinant pastarąjį ANK 1071 straipsnyje. Su Projekto 3 straipsniu „Pripažinti netekusiu galios 177 straipsnį“ nesutinkame. Kitiems Projekte siūlomiems baudžiamojo įstatymo pakeitimams neprieštaraujame. Projekto iniciatorių vertinimu, galimai pagrindinė priežastis, kuri užkerta kelią efektyviai taikyti atsakomybę už trukdymą teisėtai profesinių sąjungų ar jos narių veiklą, yra šios normos galimas nesuderinamumas su konstituciniu ultima ratio principu. Lietuvos Respublikos Konstitucijos (toliau – Konstitucijos) 31 straipsnis įtvirtina baudžiamosios teisės ir baudžiamojo proceso konstitucinius pagrindus, tačiau jame ultima ratio principas expressis verbis nėra paminėtas. Baudžiamajame Kodekse (Toliau BK) nėra ultima ratio sąvokos. Jei yra ultima ratio principas, kuris turi būti taikomas paskutinis, turėtų būti ir prima ratio arba secunda ratio principai, kurie būtų taikomi pirmiau jo. Projekto rengėjai nepaneigė, o ir negalėjo paneigti, kad trukdymas profesinių sąjungų ar jos narių veiklai yra neteisėtas veikimas, už kurį įstatymuose įtvirtinta baudžiamoji atsakomybė nepadėtų efektyviai apsaugoti aptariamą gėrį.
Ta aplinkybė, kad praktinėje nusikalstamų veikų kvalifikavimo veikloje ši norma yra nenaudojama norma (per 2016-2020 metus buvo pritaikyta vieną kartą) nereiškia, kad ateityje ši norma nebus naudojama. Projekto iniciatoriai teigia, kad galimai sudėtingo, galimai ilgai trunkančio ir galimai didelius kaštus sukeliančio baudžiamojo proceso inicijavimas šiuo atveju negali būti pateisinamas baudžiamojo proceso tikslingumo ir ekonomiškumo principų kontekste, tačiau nepateikia jokių duomenų, kad iš tiesų, baudžiamasis procesas dėl siūlomo panaikinti BK 177 str. įtvirtinto teisinio reguliavimo būtų netikslingas ir neekonomiškas. Projekto iniciatoriai teigia, kad per 2016-2020 metus BK 177 str. buvo pritaikytas vieną kartą, suponuodami, kad vyko vienas procesas. Gi suprantama ir sutiktina jog vienas baudžiamasis procesas per 4 metus nesudaro pagrindo teigti, kad tai neekonomiška. Priešingai nei teigiama, suprantama, kad per 4 metus vieną kartą įgyvendintas BK 177 str. negali būti laikomas nepakeliama ekonominė našta. Kita vertus, BK 177 straipsnio pagrindu vykdytas baudžiamojo proceso tikslas buvo vienareikšmiškai pasiektas. Pavyzdžiui Kauno apygardos
puikiausiai iliustruoja tai, kad nuteistajam buvo paskirta netgi 2500 Eur bauda, papildomai nukentėjusiajam buvo priteista 100 Eur neturtinės žalos. Akivaizdu - negalima kategoriškai teigti jog baudžiamasis procesas pagal BK 177 str. netikslingas.
Projekto iniciatoriai teigia, kad perkėlus aptariamą baudžiamąjį nusižengimą į ANK, būtų sukurtos prielaidos efektyviau, greičiau bei ekonomiškiau ginti profesinių sąjungų bei jų narių teisėtus interesus, tinkamai užtikrinant, kad kiekvienas asmuo, kuris neteisėtai trukdo jų teisėtai veiklai, atsakytų ANK nustatyta tvarka. Vėlgi, Projekto iniciatoriai įstatymo leidėjui, socialiniams partneriams ir visuomenei nepateikia jokių duomenų apie tai kokiu būdu tos prielaidos būtų realiai įgyvendintos. Kitaip tariant profesinėms sąjungoms nėra duodamos (o ar gali būti duotos?) jokios garantijos, o būtent, kad perkėlus aptariamą baudžiamąjį nusižengimą į ANK, būtų sukurtos prielaidos efektyviau, greičiau bei ekonomiškiau ginti profesinių sąjungų bei jų narių teisėtus interesus. Galiausiai teigiama, kad būtų sukurtos tinkamos prielaidos nelaukti kelerius metus trunkančio baudžiamojo proceso, tačiau negalime nepastebėti, kad Projekto rengėjų teiginiai paremti tik prielaidomis, todėl vertintini kritiškai. Taigi, Projekto iniciatorių daromos prielaidos ir deklaratyvaus pobūdžio abstraktūs samprotavimai negali būti pagrindu keisti nusistovėjusį teisinį reguliavimą. Profesinės sąjungos atstovauja profesinės sąjungos nariams santykiuose su darbdaviu, jo įgaliotuoju atstovu. Darbdavys - stiprioji pusė. Pabrėžtina, kad darbdaviai veiklą vykdo ne tik privačiame sektoriuje, tačiau ir viešajame/valstybiniame sektoriuje, pastarajame, profesinės sąjungos nariai patiria papildomą psichologinį spaudimą. Profesinės sąjungos nėra pavienis asmuo – tai organizacija, kurios misija ginti savo narių darbo ir ekonomines socialines teises bei interesus, todėl darytina išvada, kad apsaugos lygis, kurį šiuo metu suteikia baudžiamasis įstatymas, profesinėms sąjungoms neturėtų būti negrįstai mažinamas.
Papildomai pažymime, kad Projekto rengėjas galėtų (o ir turėtų) intensyviau ir efektyviau dirbti poįstatyminio teisinio reguliavimo lauke, nustatant aiškius kriterijus, kada toks neteisėtas elgesys (Trukdymas profesinių sąjungų veiklai) visgi atitiktų baudžiamojo įstatymo normoms būdingą pavojingumo laipsnį bei pobūdį, tokios normos praktinėje nusikalstamų veikų kvalifikavimo veikloje. Atsižvelgiat į nurodytas aplinkybes, laikome, kad nebūtų tikslinga dekriminalizuoti BK 177 straipsnyje įtvirtintą baudžiamąjį nusižengimą, jį perkeliant į ANK. Manome, kad BK 177 straipsnyje numatytas teisinis reguliavimas yra proporcingas ir tikslingai atgrasantis už tokio nusižengimo padarymą. Papildomai pažymėtina, kad Konstitucinis teismas nekonstatavo jog BK 177 straipsnyje įtvirtintu teisiniu reguliavimu prieštaraujama Konstitucijai. Antra vertus, nusistovėjęs teisinis reguliavimas ex ante įtvirtintas BK 177 straipsnyje negalėjo būti priimtas ir patvirtintas įstatymo leidėjo ipso iure, jeigu įstatymų leidėjas būtų padaręs išvadą, kad toks reguliavimas neatitinka Konstitucijos. Lietuvos profesinė sąjunga “Solidarumas” nesutinka su siūlymu pripažinti Baudžiamojo Kodekso 177 straipsnį netekusiu galios (Projekto 3 straipsnis), prašo išnagrinėti šį motyvuotą kreipimąsi ir įvertinti pirmiau pateiktą poziciją. Kitiems Projekte siūlomiems baudžiamojo įstatymo pakeitimams neprieštaraujame. Pritarti * 30.
30Lietuvos energetikų profesinė sąjunga „Solidarumas“,
2022-03-28 * Lietuvos Respublikos Seime 2022-03-15 buvo registruotas pirmiau nurodytas įstatymo projektas (XIIIP-4856 (2)) (Toliau Projektas), kuriuo siūloma dekriminalizuoti BK 177 straipsnyje (Trukdymas profesinių sąjungų veiklai) nurodytą baudžiamąjį nusižengimą ir laikyti jį administraciniu nusižengimu, įtvirtinant pastarąjį ANK 107* straipsnyje. Su Projekto 3 straipsniu „Pripažinti netekusiu galios 177 straipsnį“ nesutinkame. Kitiems Projekte siūlomiems baudžiamojo įstatymo pakeitimams neprieštaraujame. Projekto iniciatorių vertinimu, galimai pagrindinė priežastis, kuri užkerta kelią efektyviai taikyti atsakomybę už trukdymą teisėtai profesinių sąjungų ar jos narių veiklą, yra šios normos galimas nesuderinamumas su konstituciniu ultima ratio principu. Lietuvos Respublikos Konstitucijos (toliau - Konstitucijos) 31 straipsnis įtvirtina baudžiamosios teisės ir baudžiamojo proceso konstitucinius pagrindus, tačiau jame ultima ratio principas expressis verbis nėra paminėtas. Baudžiamajame Kodekse (Toliau BK) nėra ultima ratio sąvokos. Jei yra ultima ratio principas, kuris turi būti taikomas paskutinis, turėtų būti ir prima ratio arba secunda ratio principai, kurie būtų taikomi pirmiau jo. Projekto rengėjai nepaneigė, o ir negalėjo paneigti, kad trukdymas profesinių sąjungų ar jos narių veiklai yra neteisėtas veikimas, už kurį įstatymuose įtvirtinta baudžiamoji atsakomybė nepadėtų efektyviai apsaugoti aptariamą gėrį. Ta aplinkybė, kad praktinėje nusikalstamų veikų kvalifikavimo veikloje ši norma yra nenaudojama norma (per 2016-2020 metus buvo pritaikyta vieną kartą) nereiškia, kad ateityje ši norma nebus naudojama.
Projekto iniciatoriai teigia, kad galimai sudėtingo, galimai ilgai trunkančio ir galimai didelius kaštus sukeliančio baudžiamojo proceso inicijavimas šiuo atveju negali būti pateisinamas baudžiamojo proceso tikslingumo ir ekonomiškumo principų kontekste, tačiau nepateikia jokių duomenų, kad iš tiesų, baudžiamasis procesas dėl siūlomo panaikinti BK 177 str. įtvirtinto teisinio reguliavimo būtų netikslingas ir neekonomiškas. Projekto iniciatoriai teigia, kad per 2016-2020 metus BK 177 str. buvo pritaikytas vieną kartą, suponuodami, kad vyko vienas procesas. Gi suprantama ir sutiktina jog vienas baudžiamasis procesas per 4 metus nesudaro pagrindo teigti, kad tai neekonomiška. Priešingai nei teigiama, suprantama, kad per 4 metus vieną kartą įgyvendintas BK 177 str. negali būti laikomas nepakeliama ekonominė našta. Kita vertus, BK 177 straipsnio pagrindu vykdytas baudžiamojo proceso tikslas buvo vienareikšmiškai pasiektas. Pavyzdžiui Kauno apygardos
puikiausiai iliustruoja tai, kad nuteistajam buvo paskirta netgi 2500 Eur bauda, papildomai nukentėjusiajam buvo priteista 100 Eur neturtinės žalos. Akivaizdu - negalima kategoriškai teigti jog baudžiamasis procesas pagal BK 177 str. netikslingas. Projekto iniciatoriai teigia, kad perkėlus aptariamą baudžiamąjį nusižengimą j ANK, būtų sukurtos prielaidos efektyviau, greičiau bei ekonomiškiau ginti profesinių sąjungų bei jų narių teisėtus interesus, tinkamai užtikrinant, kad kiekvienas asmuo, kuris neteisėtai trukdo jų teisėtai veiklai, atsakytų ANK nustatyta tvarka. Vėlgi, Projekto iniciatoriai įstatymo leidėjui, socialiniams partneriams ir visuomenei nepateikia jokių duomenų apie tai kokiu būdu tos prielaidos būtų realiai įgyvendintos.
Kitaip tariant profesinėms sąjungoms nėra duodamos (o ar gali būti duotos?) jokios garantijos, o būtent, kad perkėlus aptariamą baudžiamąjį nusižengimą į ANK, būtų sukurtos prielaidos efektyviau, greičiau bei ekonomiškiau ginti profesinių sąjungų bei jų narių teisėtus interesus. Galiausiai teigiama, kad būtų sukurtos tinkamos prielaidos nelaukti kelerius metus trunkančio baudžiamojo proceso, tačiau negalime nepastebėti, kad Projekto rengėjų teiginiai paremti tik prielaidomis, todėl vertintini kritiškai. Taigi, Projekto iniciatorių daromos prielaidos ir deklaratyvaus pobūdžio abstraktūs samprotavimai negali būti pagrindu keisti nusistovėjusį teisinį reguliavimą. Profesinės sąjungos atstovauja profesinės sąjungos nariams santykiuose su darbdaviu, jo įgaliotuoju atstovu. Darbdavys - stiprioji pusė. Pabrėžtina, kad darbdaviai veiklą vykdo ne tik privačiame sektoriuje, tačiau ir viešajame/valstybiniame sektoriuje, pastarajame, profesinės sąjungos nariai patiria papildomą psichologinį spaudimą. Profesinės sąjungos nėra pavienis asmuo - tai organizacija, kurios misija ginti savo narių darbo ir ekonomines socialines teises bei interesus, todėl darytina išvada, kad apsaugos lygis, kurį šiuo metu suteikia baudžiamasis įstatymas, profesinėms sąjungoms neturėtų būti negrįstai mažinamas. Papildomai pažymime, kad Projekto rengėjas galėtų (o ir turėtų) intensyviau ir efektyviau dirbti poįstatyminio teisinio reguliavimo lauke, nustatant aiškius kriterijus, kada toks neteisėtas elgesys (Trukdymas profesinių sąjungų veiklai) visgi atitiktų baudžiamojo įstatymo normoms būdingą pavojingumo laipsnį bei pobūdį, tokios normos praktinėje nusikalstamų veikų kvalifikavimo veikloje.
Atsižvelgiat į nurodytas aplinkybes, laikome, kad nebūtų tikslinga dekriminalizuoti BK 177 straipsnyje įtvirtintą baudžiamąjį nusižengimą, jį perkeliant į ANK. Manome, kad BK 177 straipsnyje numatytas teisinis reguliavimas yra proporcingas ir tikslingai atgrasantis už tokio nusižengimo padarymą. Papildomai pažymėtina, kad Konstitucinis teismas nekonstatavo jog BK 177 straipsnyje įtvirtintu teisiniu reguliavimu prieštaraujama Konstitucijai. Antra vertus, nusistovėjęs teisinis reguliavimas ex ante įtvirtintas BK 177 straipsnyje negalėjo būti priimtas ir patvirtintas įstatymo leidėjo ipso iure, jeigu įstatymų leidėjas būtų padaręs išvadą, kad toks reguliavimas neatitinka Konstitucijos. Lietuvos profesinė sąjunga “Solidarumas” nesutinka su siūlymu pripažinti Baudžiamojo Kodekso 177 straipsnį netekusiu galios (Projekto 3 straipsnis), prašo išnagrinėti šį motyvuotą kreipimąsi ir įvertinti pirmiau pateiktą poziciją. Kitiems Projekte siūlomiems baudžiamojo įstatymo pakeitimams neprieštaraujame. Pritarti BK 177 str. dekriminalizavimo atsisakytina ir šis straipsnis lieka baudžiamajame įstatyme, atsižvelgiant į Seimo narių ir profesinių sąjungų pasiūlymus. Projekte-2 buvo 3 straipsnis, patobulintame projekte šio straipsnio nebeliko (pažymėta *). 31.
31Vilniaus universiteto Teisės fakultetas,
2022-05-244 Dėl BK 178 straipsnio pakeitimų:
a) kelia pakankamai rimtų abejonių naujų 2 ir 3 dalių konstravimas, nes rezultatas yra toks, jog jose numatytos veikos priskirtinos apysunkių nusikaltimų kategorijai; jų sankcijos praktiškai analogiškos, išskyrus laisvės atėmimo bausmę, kurios maksimalių dydžių skirtumas tik dveji metai. Be to, 1 dalyje ir naujoje 2 dalyje numatytų sankcijų skirtumas yra dar mažesnis, nes teismų praktikoje viešieji darbai beveik netaikomi už šią veiką, o laisvės atėmimo bausmės maksimalių dydžių skirtumas tik vieneri metai;
ginčytinas, nes automobilio vertė gali būti itin skirtinga (ir labai pigus, ir itin brangus), todėl automobilio pagrobimas turėtų būti vertinamas kaip ir bet kokio kito turto atveju – priklausomai nuo pagrobto turto (šiuo atveju – automobilio) vertės. Pažymėtina, kad baudžiamosios teisės doktrinoje pagrįstai kritikuojamas ir šio požymio diskriminacinis turinys, nes jis neapima kitų motorinių transporto priemonių (motociklų, keturračių, traktorių, savaeigių mašinų ir pan.);
c) Vilniaus universiteto Teisės fakulteto mokslininkų rengiamame projekte siūlomi tokie BK 178 str. 2 dalies pakeitimai: „2. Tas, kas pagrobė svetimą turtą įsibrovęs į ryšių kabelių kanalų sistemą, gyvenamąją patalpą, jos priklausinius ar saugomą būsto teritoriją, arba pagrobė svetimą turtą, kurį nukentėjusysis turi su savimi (kišenvagystė) arba pagrobė strateginę ar svarbią reikšmę nacionaliniam saugumui turinčių juridinių asmenų infrastruktūrą sudarantį turtą ar jo dalį, baudžiamas bauda arba areštu, arba laisvės apribojimu, arba laisvės atėmimu iki šešerių metų“. Atsižvelgti BK projekto BK 178 str. 2 d. pakeitimų atsisakytina. 32. Vilniaus universiteto Teisės fakultetas, 2022-10-174 VU TF Projekto 29 straipsnis, 178 straipsnio pakeitimas:
1.
pagrobė svetimą turtą, turint tikslą jį pasisavinti, baudžiamas viešaisiais darbais arba bauda, arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki trejų metų. 2. Tas, kas atvirai pagrobė svetimą turtą arba pagrobė svetimą turtą įsibrovęs į patalpą, ryšių kabelių kanalų sistemą, gyvenamąją patalpą, jos priklausinius ar saugomą būsto teritoriją, saugyklą ar saugomą teritoriją, arba viešoje vietoje pagrobė svetimą turtą iš asmens drabužių, rankinės ar kitokio nešulio (kišenvagystė) pagrobė svetimą turtą, kurį nukentėjusysis turi su savimi (kišenvagystė) arba automobilį, arba pagrobė strateginę ar svarbią reikšmę nacionaliniam saugumui turinčių juridinių asmenų infrastruktūrą sudarantį turtą ar jo dalį, baudžiamas bauda arba areštu, arba laisvės apribojimu, arba laisvės atėmimu iki šešerių metų. 3. Tas, kas pagrobė didelės vertės svetimą turtą arba didelės mokslinės, istorinės ar kultūrinės reikšmės turinčias vertybes arba pagrobė svetimą turtą dalyvaudamas organizuotoje grupėje, baudžiamas laisvės atėmimu iki aštuonerių metų. 4. Tas, kas pagrobė nedidelės vertės svetimą turtą, padarė baudžiamąjį nusižengimą ir baudžiamas viešaisiais darbais arba bauda, arba laisvės apribojimu, arba areštu. 5. Už šio straipsnio 1 ir 4 dalyse numatytas veikas asmuo atsako tik tuo atveju, kai yra nukentėjusio asmens skundas ar jo teisėto atstovo pareiškimas, ar prokuroro reikalavimas. 6. Už šio straipsnio 1, 2, 3 dalyse numatytas veikas atsako ir juridinis asmuo. Pritarti iš dalies
siūlomam BK 178 str. 1 d. pakeitimui, nes menamas visų savanaudiškų nusikaltimų tikslas
tik 1 daliai, be to, nuvarius automobilį, kai jis vėliau paliekamas, atsakomybė taip pat nebūtų taikoma;
transporto priemonę reglamentuota naujoje 2 dalyje, nustatant didžiausią sankciją – laisvės atėmimą iki 4 metų.
Argumentai: buvo suabejota tiek kišenvagystės, tiek atvirosios vagystės ir vagystės iš automobilio veikų tokiam pavojingumui, nes pagal pavojingumo pobūdį atviroji vagystė ir kišenvagystė šiuo metu yra prilyginama plėšimui (BK 180 str. 1 d.), numatyta sankcija – laisvės atėmimas iki 6 metų, kas manytina, kad toks sankcijos griežtumas neatitinka proporcingumo principo reikalavimų bei neatspindi šios veikos tikrojo pavojingumo. 3. BK 178 str. 3 d papildyta didelės vertės turto (400 MGL) požymiu, o BK 178 str. 4 d. labai didelės vertės turto (900 MGL) požymiu (pagal BK projekto BK 178 str. 3 ir 4 dalis), pritarta automobilio pagrobimo dekriminalizavimui;
4VU TF siūloma kvalifikuota vagyste laikyti tik tuos atvejus,
kai svetimas turtas pagrobiamas įsibraunant tik į gyvenamąsias patalpas (šiai nuostatai nepritarta). Atitinkamai, tokie atvejai, kai svetimas turtas būtų pagrobiamas įsibraunant į negyvenamąsias patalpas (pvz., prekybos centas, biuras, gamykla ir pan.), būtų laikomi "paprasta" vagyste, kas diskutuotina, ar atitiktų nurodytų veiksmų pavojingumo pobūdį. Net ir tuo atveju, jeigu vagystė būtų atlikta, tai asmeniui atitinkama atsakomybė kiltų nuo pagrobtų daiktų vertės, todėl tuo atveju, jeigu pavyzdžiui, būtų įsilaužta į parduotuvę nakties metu ir pavogta daiktų iki 150 Eur, tokiam asmeniui būtų taikoma išimtinai administracinė atsakomybė. Taip pat aktuali problema išliktų ir tuo aspektu, kad asmenys, kurie neteisėtai įsibrauna į patalpas, galėtų įvertinti apskritai vagystės tikslingumą ir tuo atveju, jeigu nuspręstu, kad pakankamai vertingo turto nėra, savanoriškai atsisakyti pabaigti nusialkstamą veiką, nesulaukiant jokios atsakomybės už tokius veiksmus. Atsižvelgiant į tai, toks VU TF siūlomas baudžiamosios politikos švelninimas diskutuotinas proporcingumo aspektu.
Kartu pastebėtina, kad analogiškas pakeitimas (t. y. patalpas keisti į gyvenamąsias patalpas) BK 180 str. 2 d. nėra siūlomas ir plėšimo kvalifikuotu požymiu laikomas įsibrovimas į bet kokios rūšies patalpas. 33. Mykolo Romerio universiteto teisės mokykla, 2022-06-024 Esminiai BK 178 straipsnio pakeitimai grindžiami siekiu baudžiamąją atsakomybę diferencijuoti pagal vagystės padarymo būdą ir turto vertę, esančia vagystės dalyku. Pritartina, kad vagystės sudėtis turi būti keičiama, numatant labai didelės vertės turto požymį, atsižvelgiant į objektyvius ir su ekonomine situacija susijusius veiksnius. Atitinkami pakeitimai siejami ir su kitais BK straipsniais - 180, 181, 182, 183 ir 184. Tuo pačiu, manytina, kad nusikalstamos veikos vagystės sudėtis turėtų būti tobulinama ir dėl kitų priežasčių. Nepritartina, kad baudžiamoji atsakomybė už vagystę būtų griežtinama dėl pagrobto turto pobūdžio: automobilio, didelės mokslinės, istorinės ar kultūrinės reikšmės turinčių vertybių, strateginę ar svarbią reikšmę nacionaliniam saugumui turinčių juridinių asmenų infrastruktūrą sudarančio turto ar jo dalies pagrobimas ar vagystė padaryta organizuotoje grupėje. Organizuotos grupės požymis yra baudžiamąją atsakomybę sunkinanti aplinkybė. Paprastai, organizuotos grupės kėsinasi į didesnės vertės turto pagrobimą, todėl už tokio turto pagrobimą ir turi būti griežčiau baudžiama. Atsakomybė griežtėtų ir dėl jau minėtos sunkinančios aplinkybės. Nepritartina automobilio, kaip specialaus vagystės dalyko išskyrimui ir už jo vagystę griežtinamai atsakomybei. Automobilis nėra išskirtinis turtinis objektas. Analizuojant automobilių kainas ir jas lyginant su tiek šiuo metu, tiek ir Projekte numatytomis turto vertėmis, manytina, kad automobilio kaip specialaus dalyko išskyrimas yra perteklinis ir nederantis su ultima ratio principu.
Jei pagal BK 178 straipsnio 4 dalį bus nustatytas labai didelės vertės svetimo turto požymis, tai požymis „ didelę mokslinę, istorinę ar kultūrinę reikšmę turinti vertybė“ būtų perteklinis, nes kitokio turto vertė būtų siejama su labai didele verte, o atitinkamą vertę turinčio turto - su mažesne turtine verte, kuri iš esmės yra nurodyta BK 178 straipsnio 3 dalyje (Projekte). Manytina, kad „ mokslinę, istorinę ar kultūrinę reikšmę turinti vertybė“ turėtų mažesnę vertę, nei ta, kuri siejama su naujai numatoma labai didelės vertės pinigine išraiška. Tokie patys argumentai nurodomi ir dėl BK 178 straipsnio 3 dalyje (Projektas) nurodyto požymio – „ strateginę ar svarbią reikšmę nacionaliniam saugumui turinčių juridinių asmenų infrastruktūrą sudarantis turtas ar jo dalis“. Be to , atkreiptinas dėmesys, kad tokio turto plėšimas nėra kvalifikuojančiu požymiu. Pritarti iš dalies Pritartina automobilio pagrobimo dekriminalizavimui, tačiau kiti pastaboje nurodyti vagystės kvalifikuoti požymiai (didelės mokslinės, istorinės ar kultūrinės reikšmės turinčios vertybės, strateginę ar svarbią reikšmę nacionaliniam saugumui turinčių juridinių asmenų infrastruktūrą sudarantis turtas ar jo dalis ar vagystė padaryta organizuotoje grupėje), manytina, tinkamai atspindi vagystės didesnį pavojingumą ir yra pagrįstai įtvirtinti BK 178 straipsnio kvalifikuotose sudėtyse.
Šiame kontekste atkreiptinas dėmesys į tai, kad vagystė, padaryta organizuotoje grupėje, nebūtinai yra nukreipta į didesnės vertės turtą, o suponuoja ženkliai lengvesnį nusikalstamo kėsinimosi įgyvendinimą, sukuria geresnes prielaidas išvengti baudžiamosios atsakomybės, kas ir yra baudžiamojo įstatymo kontekste suvokiama atitinkamais atvejais, kaip nusikalstamos veikos pavojingumą ženkliai didinantis požymis. Kartu, atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad didelę mokslinę, istorinę ar kultūrinę vertę turintys dalykai savaime gali ir nebūti didelės ekonominės vertės, bet jų svarba dėl šios priežasties nėra paneigiama. Dėl to, sistemiškai visame baudžiamajame įstatyme išskiriamas šio dalyko specifinis pobūdis, nesiejant jo su konkrečia ekonomine verte. Atitinkamai, šių kvalifikuotų požymių dekriminalizavimas būtų laikytinas neproporcingu baudžiamosios atsakomybės švelninimu. 34. Lietuvos apeliacinis teismas, 2022-05-264 BK 178 straipsnio 3 dalyje siūlytina neišskirti baudžiamosios atsakomybės už automobilio pagrobimą, kadangi automobiliai gali būti labai įvairios vertės ir jų pagrobimo išskyrimas iš kitų daiktų neturi loginio paaiškinimo. Pagal doktrinoje pateikiamą informaciją kuriant 2000 m. BK toks reglamentavimas buvo įtvirtintas, atsižvelgiant į tai, kad tuo metu automobilis buvo prabangos prekė. Tačiau šiuo metu taip nėra, juolab, kaip minėta, automobiliai gali būti įvairios vertės – tiek nedidelės, tiek labai didelės.
Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad, pavyzdžiui, traktoriaus ar motociklo pagrobimo kvalifikavimas pagal konkrečią BK 178 straipsnio dalį priklausytų tik nuo šių transporto priemonių vertės ir neužtrauktų griežtesnės baudžiamosios atsakomybės vien dėl to, kad pagrobtas traktorius ar motociklas. Pritarti Pritartina automobilio pagrobimo dekriminalizavimui. 35. Lietuvos Respublikos generalinė prokuratūra, 2022-064 Siūlytina atsisakyti (galiojančio BK 178 straipsnio 2 dalis, projekto 178 straipsnio 3 dalis) vagystės kvalifikuojamojo požymio – automobilio pagrobimo. Manytina, kad šios veikos kvalifikavimą turi lemti daikto vertė, o ne objektas, kuris visiškai nepagrįstai išskiriamas iš kitų objektų. Be to, sistemiškai vertinant BK normas, automobilį nukentėjusysis gali prarasti ir dėl BK XXVIII skyriuje numatytų kitų nusikalstamų veikų, kaip antai plėšimas ar sukčiavimas, tačiau šiose normose automobilis nėra numatytas kaip išskirtinis objektas ar tokios veikos kvalifikuojamasis požymis. Pritarti Pritartina automobilio pagrobimo dekriminalizavimui. 36. Policijos departamentas prie Vidaus reikalų ministerijos, 2022-04-114 BK projekte numatyta, kad pakeitus BK 178 straipsnį, nusikalstamos veikos pagal šio straipsnio 2 dalį būtų kvalifikuojamos atvirai pagrobus svetimą turtą ar viešoje vietoje pagrobus svetimą turtą iš asmens drabužių, rankinės ar kitokio nešulio, o pagal to paties straipsnio 3 dalį – kvalifikuojamos pagrobus svetimą turtą įsibrovus į patalpą, ryšių kabelių kanalų sistemą, saugyklą ar saugomą teritoriją arba pagrobus automobilį ar didelės vertės svetimą turtą, arba strateginę ar svarbią reikšmę nacionaliniam saugumui turinčių juridinių asmenų infrastruktūrą sudarantį turtą ar jo dalį.
KŽĮ projekte siūloma, kad kriminalinės žvalgybos tyrimas galėtų būti atliekamas, kai turima informacijos apie rengiamą, daromą ar padarytą labai sunkų ar sunkų nusikaltimą arba apie apysunkius nusikaltimus, numatytus BK 178 straipsnio 3 dalyje, t. y. keistųsi šiuo metu galiojantis reglamentavimas, sudarantis galimybę pareigūnams atlikti kriminalinės žvalgybos tyrimą, siekiant identifikuoti asmenis, vykdančius atvirąsias vagystes ar kišenvagystes. Pažymėtina, kad policijos tikslas yra užtikrinti visuomenės saugumą, formuoti saugią aplinką, todėl siūlymas apriboti galimybę užkardyti atvirai vykdomas vagystes, sistemines šio tipo nusikalstamas veikas ir vykdyti jų prevenciją, identifikuoti nusikalstamas veikas darančius asmenis gali turėti įtakos visuomenės saugumui ir viešajai tvarkai. Atkreiptinas dėmesys, kad kaltininkui atvirai grobiant turtą atsiranda galimybė panaudoti smurtą prieš nukentėjusįjį, kas gali lemti ir sunkesnių nusikaltimų darymą, todėl tokių nusikaltimų prevencija yra itin reikšminga. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, siūlytina keičiamame KŽĮ 8 straipsnio 1 punkte numatyti BK 178 straipsnio 2 ir 3 dalis. Pritarti Lydimajame Kriminalinės žvalgybos įstatymo projekto XIIIP-4859(3)
178 straipsnio 2 ir 3 dalys. 37.
37Teisėjų taryba,
2022-04-154 Siūlytina neišskirti baudžiamosios atsakomybės BK 178 straipsnio
įvairios vertės ir šio daikto pagrobimo išskyrimas iš kitų daiktų neturi loginio paaiškinimo. Pagal doktrinoje pateikiamą informaciją, kuriant 2000 m. BK, toks reglamentavimas buvo įtvirtintas atsižvelgiant į tai, kad anuomet automobilis buvo prabangos prekė. Tačiau šiuo metu taip nėra, juolab, kaip minėta, automobiliai gali būti įvairios vertės – tiek nedidelės, tiek labai didelės. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad traktoriaus ar motociklo pagrobimo kvalifikavimas pagal konkrečią BK 178 straipsnio dalį priklausytų tik nuo šių transporto priemonių vertės ir neužtrauktų griežtesnės baudžiamosios atsakomybės vien dėl to, kad pagrobtas traktorius ar motociklas. Pritarti Pritartina automobilio pagrobimo dekriminalizavimui. 38. Teisėjų taryba, 2022-04-154 Svarstytina, ar atsakomybės perkėlimas į ANK už didesnės vertės turto vagystę, taip pat turto vertės dydžio, nuo kurio veika priskiriama baudžiamajam nusižengimui, didinimas (BK 178 straipsnio 4 dalis) gali būti tikslingas, siekiant tinkama apimtimi subalansuoti baudžiamojo įstatymo nuoseklumą, kadangi teismų praktikos dėl nedidelės vertės turto vagysčių iš privačių asmenų nėra daug. Pastebėtina, kad dauguma smulkių vagysčių yra įvykdoma tam tikros kategorijos asmenų (dažnu atveju tai asocialūs, turintys priklausomybę nuo alkoholio ar narkotikų asmenys) iš parduotuvių. Šie asmenys tokias vagystes vykdo sistemingai. Kaip rodo praktika – jie puikiai žino, nuo kokios sumos kyla baudžiamoji atsakomybė ir labai retai tą ribą peržengia. Skiriamų baudų pagal ANK 108 straipsnį minėti asmenys paprastai nemoka ir turto, į kurį galima nukreipti išieškojimą, neturi.
Todėl manytina, kad, žymiai padidinus turto vertę, iki kurios veika bus priskiriama administraciniam nusižengimui ar nuo kurios bus vertinama kaip baudžiamasis nusižengimas, tikėtis, jog aptariamų vagysčių sumažės, nėra pagrindo, kadangi tokie asmenys galės vienu metu pavogti daug didesnės vertės prekių su minimalia rizika būti nubaustais. Šiuo atveju blogosios praktikos pavyzdžiu yra Ispanijos teisinis reguliavimas (baudžiamoji atsakomybė už turtinius nusikaltimus kyla, kai pagrobto turto vertė viršija 400 eurų), kurioje smulkių gatvės vagysčių pagal viešai skelbiamą statistiką iš tiesų yra daug (trečia vieta Europoje pagal pranešimų apie vagystes skaičių). Papildomai pastebėtina, kad ne bausmės griežtumas, o jos neišvengiamumas turi didžiausią įtaką sulaikant asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo. Teigti, kad kaltininkas neišvengė piniginės baudos bausmės ir kad yra pasiekti BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai galima tik tuomet, jei bauda realiai išieškoma. Didelių baudų, kurios nėra išieškomos, skyrimas skatina nusikalsti linkusių asmenų sąmonėje nebaudžiamumo nuostatų susiformavimą. Asmenys, Lietuvoje vykdantys vagystes iš parduotuvių, paprastai yra bausti (tiek pagal ANK, tiek pagal BK
nesulaiko, kadangi realiai jie baudų nesumoka. Pritarti iš dalies Pritartina argumentams, kad sistemingų smulkių vagysčių (t. y. iki 3 MGL dydžio) iš prekybos centrų problema yra opi ir plačiai paplitusi Lietuvoje, todėl BK projektu ir nėra siūlomas baudžiamosios atsakomybės už nedidelės vertės turto vagystę perkėlimas į ANK, t. y. BK 190 str. paliekamas 3 MGL nedidelės vertės turto dydis. Tuo tarpu BK 178 str. 4 d. nurodyto baudžiamojo nusižengimo ribų praplėtimas (nuo 5 iki 10 MGL) aptariamai smulkių vagysčių iš parduotuvių problemai įtakos iš esmės neturės.
Tą patvirtino ir prekybos centrų atstovai, su kuriais buvo ne kartą konsultuotasi BK projekto rengimo metu, kadangi absoliuti dauguma smulkių vagysčių iš parduotuvių daroma ANK 108 str. rėmuose, t. y iš esmės visais atvejais pavogto turto vertė neviršija 3 MGL ribos. Tai patvirtina ir patys pastabos autoriai, nurodydami, kad kaltininkai, vogdami prekes iš parduotuvių, puikiai žino (ir tiksliai apskaičiuoja), nuo kokios sumos kyla baudžiamoji atsakomybė ir labai retai tą ribą peržengia. Atsižvelgiant į tai, teigtina, kad BK 178 str. 4 d. nurodyto baudžiamojo nusižengimo ribų padidinimas iki 10 MGL yra tikslingas ir prie aptariamos problemos eskalavimo neprisidės, kartu tokiais pokyčiais būtų nustatytos proporcingesnės ribos nuo kada asmeniui būtų galima skirti realią laisvės atėmimo bausmę. 39. Pilietis Viktoras V., 2021-10-214 Pakeisti 178 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „178 straipsnis. Vagystė
darbais arba bauda, arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki trejų metų. 2. Tas, kas pagrobė automobilį arba atvirai pagrobė svetimą turtą, arba viešoje vietoje pagrobė svetimą turtą iš asmens drabužių, rankinės ar kitokio nešulio (kišenvagystė), Seimo kanceliarijoje GAUTA 2021-10-21 Nr. G-2021-10654 baudžiamas bauda arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki ketverių metų. 3. Tas, kas pagrobė svetimą turtą įsibrovęs j patalpą, ryšių kabelių kanalų sistemą, saugyklą ar saugomą teritoriją arba pagrobė didelės vertės svetimą turtą, arba pagrobė strateginę ar svarbią reikšmę nacionaliniam saugumui turinčių juridinių asmenų infrastruktūrą sudarantį turtą ar jo dalį, baudžiamas bauda arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki šešerių metų. 4.
didelės mokslinės, istorinės ar kultūrinės reikšmės turinčias vertybes arba pagrobė svetimą turtą dalyvaudamas organizuotoje grupėje, baudžiamas laisvės atėmimu iki aštuonerių metų. 5. Tas, kas pagrobė nedidelės vertės svetimą turtą, padarė baudžiamąjį nusižengimą ir baudžiamas viešaisiais darbais arba bauda, arba laisvės apribojimu, arba areštu. 6. Už šio straipsnio 1 ir 5 dalyse numatytas veikas asmuo atsako tik tuo atveju, kai yra nukentėjusio asmens skundas ar jo teisėto atstovo pareiškimas, ar prokuroro reikalavimas. 7. Už šio straipsnio 1, 2, 3 ir 4 dalyse numatytas veikas atsako ir juridinis asmuo.“ Atsižvelgti Pasiūlymas neaktualus, kadangi juo cituojamos nebeaktualaus BK projekto XIIIP-4856 nuostatos. 40.
40Teisėjų taryba,
2022-04-15 4, 6, 7, 8, 9, 39 Teisėjų tarybos vertinimu, net jeigu nebūtų pritarta tokiai aukščiau išdėstytai pozicijai (apygardų teismai nagrinėja tik bylas dėl labai sunkių nusikaltimų ir apygardų teismams neteismingos bylos pagal specialiuosius subjektus arba siaurinamas šių subjektų ratas), turi būti svarstoma dėl apygardų teismams teismingų baudžiamųjų bylų sąrašo susiaurinimo, užtikrinant sistemišką ir nuoseklų teisinį reguliavimą, t. y. į sunkių nusikaltimų, kurių teismingumas BPK 225 straipsniu priskiriamas apylinkių teismams, sąrašą siūlytina papildomai įtraukti ir kai kuriuos kitus nusikaltimus, kurie numatyti: BK 151 straipsnio 2 dalyje (šioje dalyje numatytos veikos sunkumas siejamas su jos atlikimu nepilnamečiam asmeniui; pastebėtina, kad daugiausia teismo psichologų dirba būtent apylinkių teismuose); 181 straipsnio 2 dalyje; pagal pateiktą derinti BK projektą – 183 straipsnio 3 dalyje (patys projekto rengėjai pripažįsta mažesnį šios veikos pavojingumą siūlydami maksimalią laisvės atėmimo bausmę mažinti iki aštuonerių metų, suvienodinant su labai didelės vertės sukčiavimu, kurio teismingumas priskirtas apylinkių teismams); pagal pateiktą derinti BK projektą – 184 straipsnio 3 dalyje (šioje dalyje numatyta veika yra netgi mažesnio pavojingumo, nei labai didelės vertės sukčiavimas (sankcija – laisvės atėmimas iki septynerių metų); 253 straipsnio
šaudmenų, sprogmenų ar sprogstamųjų medžiagų kiekiu). Atkreiptinas dėmesys, kad šiuo metu pagal BK 225 straipsnį labai panašūs dažnai kartu inkriminuojami sunkūs nusikaltimai, pavyzdžiui, numatyti BK 178 straipsnio 3 dalyje, 182 straipsnio 2 dalyje, 183 straipsnio 2 dalyje ir 184 straipsnio 2 dalyje, priskiriami skirtingam rūšiniam teismingumui. Nepritarti Pažymėtina, kad pasiūlymas teikiamas ne BK projektui ( nors kalbama apie kai kuriuos BK projekto straipsnius) , o lydimojo BPK projekto 225 straipsniui .
Kartu pabrėžtina, kad BPK projektu siūlomais BPK 225 straipsnio pakeitimais nėra siekiama spręsti jokių BPK 225 straipsnio turinio aspektu ar kažkokiu būdu koreguoti jame nurodytas baudžiamųjų bylų teismingumo taisykles. BPK projektas (įskaitant ir BPK 225 straipsnio pakeitimus) yra visiškai techninio pobūdžio ir juo yra siekiama tiesiog techniškai suderinti BK projektu daromos pakeitimus su BPK nuostatomis (pvz., patikslinti pasikeitusią BK straipsnio dalių numeraciją ar pan.). Tuo tarpu pastabų autorių pateiktas pasiūlymas yra susijęs su esminėmis BPK 225 straipsnio turinio korekcijomis ir baudžiamųjų bylų teismingumo taisyklių reikšminga peržiūra, kuri negali būti atliekama techninio pobūdžio ir turinio BPK projekte ir turi būti atskirų plačių diskusijų objektas. Pažymėtina ir tai, kad aptariami teismingumo taisyklių pakeitimai šiuo metu yra svarstomi Lietuvos Respublikos ministro pirmininko 2022 m. vasario 3 d. potvarkiu Nr. 25 „Dėl darbo grupės sudarymo„ sudarytoje darbo grupėje, kurios tikslas yra teismų veiklos efektyvumo gerinimas. Aptariama darbo grupė yra parengusi atitinkamus BPK 225 straipsnio pakeitimus, kurie buvo suderinti su teismų bendruomenės atstovais. 41. Lietuvos socialinių mokslų centro teisės institutas, 2022-06-01 4, 12, 28, 29, 31, 37 Pritariame Projekte išreikštam siekiui atsakomybę už turtinius ir kitus nusikaltimus priartinti prie per dvidešimtmetį pasikeitusių ekonominių ir socialinių realijų. Matome, kad baudžiamojo įstatymo artinimas prie socialinės realybės vykdomas iš karto dviem metodais (švelninant sankcijas, kai dalyko ar žalos išraiška nėra labai didelės vertės, ir naujai nustatant didelės ir labai didelės vertės išraišką). Vis dėlto, manytume, net ir atsižvelgiant į dvigubą metodą, daromas per mažai ambicingas pakeitimas.
Kaip aiškinamajame rašte teisingai nurodoma, baudos po BK priėmimo buvo padidintos daug kartų. Savo ruožtu pažymime, kad gan objektyvus ekonominis-socialinis rodiklis, lemiantis nemažos visuomenės dalies ekonominę galią, – minimalus mėnesinis darbo užmokestis – nuo BK įsigaliojimo iki pernai metų pakilo nuo 124,55 Eur iki
vertės (ypač – sunkių nusikaltimų) turėtų būti keičiamos labiau – didinamos ne tris, o bent jau keturis kartus. Juo labiau kad 750 MGL (37 500 Eur) laikyti sunkaus nusikaltimo riba, manytume, nebūtų labai adekvatu ir proporcinga. Siūlytume šią ribą kelti bent jau iki 1000 MGL (50 000 Eur). Atitinkamai siūlome didelę vertę apibrėžti kaip 500 MGL viršijančią, o labai didelę vertę – kaip 1000 MGL viršijančią. Taip pat iš pakeitimų sistemos kaip nenuosekli išsiskiria nuostata, kad keičiant turto vertės ribas tarsi pamirštama apatinė turto vertės riba, skirianti baudžiamąjį nusižengimą nuo administracinio nusižengimo – ji lieka
dydžio. Kažin ar dėl 150 Eur vertės daikto vagystės verta organizuoti baudžiamąjį persekiojimą. Manytume, pakaktų administracinės teisenos. Konkrečiai korekcijų reikėtų BK 190 1 dalyje ir 212 1 ir 4 dalyse (vietoj 3 MGL –
atkreipiame dėmesį, kad BK 212 straipsnyje kalbama apie bendrą gautų pajamų ar neįtrauktų į apskaitą prekių vertę (bruto), o ne nesumokėtus mokesčius, dėl to šios vertės turi būti didesnės nei BK 219 ir 221 straipsniuose numatytos vertės, apibrėžiančios tik siektų išvengti mokesčių sumą (neto).
Taigi BK 219 ir 221 straipsniuose pagrįstai didinant nesumokėtų ar siektų išvengti mokesčių vertę iki 300 ir iki 750 MGL, BK 212 straipsnyje brėžiamos turto vertės ribos sistemiškai turi būti aukštesnės (kaip siūlome – 500 ir
turime pastabą dėl BK 178 straipsnio konstrukcijos, jos kazuistiškumo. Į akis krenta tai, kad galbūt per smulkmeniškai į atskirą dalį nuo paprastos vagystės išskirta atviroji vagystė. Nemanome, kad šių veikų pavojingumas ir pobūdis taip reikšmingai skirtųsi, kad jas būtų prasminga atskirti. Juolab beveik nesiskiria ir siūlomos sankcijos – laisvės atėmimo sankcija skirtųsi vos vieneriais metais ir neaišku, kodėl nėra numatyta galimybė skirti viešuosius darbus. Manytume, atvirosios vagystės išskyrimo būtų galima atsisakyti ir ją kvaifikuoti kaip vagystę pagal BK 178 straipsnio
minčių kyla ir dėl kišenvagystės. Suprantame, kad šiuo atveju kyla kriminalinės žvalgybos panaudojimo galimybės klausimas (nesunkių nusikaltimų atžvilgiu tokios galimybės nebūtų), kuris, regis, yra esminė kliūtis atsisakyti šios, manytume, nereikalingos dalies (BK 178 str. 2 dalies) vagystę apibrėžiančiame straipsnyje. Kita vertus, siūlytume keisti kriminalinės žvalgybos reguliavimą taip, kad kriminalinė žvalgyba būtų leistina tuomet, kai ji būtina (detalizuojant tokių nusikalstamų veikų sąrašą), o ne mechaniškai siejama vien su sankcijomis, numatytomis už nusikalstamą veiką. Pastarasis metodas iškreipia BK specialiosios dalies sankcijas, kai sankcija numatoma griežtesnė ir ne visai proporcinga nusikaltimo sunkumui vien dėl poreikio taikyti kriminalinę žvalgybą atitinkamose bylose.
Kriminalinės žvalgybos taikymo pagrindų reforma leistų išvengti perteklinio kazuistiškumo ne tik BK 178 straipsnyje, bet ir kituose straipsniuose, kuriuose, manytume, kiek per smulkmeniškai turto vertę siūloma graduoti į tris keturis laiptelius, užuot apsiribojus iš esmės dviem trimis. Pritarti iš dalies
Teisės institutas, bet ir Seimo kanceliarijos Teisės departamentas bei Lietuvos advokatūra pastebi, kad valstybės ekonominė situacija nuo BK įsigaliojimo laikų pasikeitė drastiškai (reikšmingai didėjo darbo užmokestis bei prekių ir paslaugų kainos, augo infliacija ir pan.), todėl iškėlė abejonę, kad BK projektu siūlomi 300 ir 750 MGL dydžiai gali būti nepakankami tikrajai valstybės ekonominei padėčiai atspindėti bei baudžiamojo įstatymo ultima ratio priemonėms apibrėžti. Dėl šios priežasties, vadovaujantis minėtų institucijų argumentais bei pasiūlymais, BK projekte nurodytas horizontalus didelės turtinės žalos/didelės turto vertės ar pan. pobūdžio požymių dydis pasiūlytas 400 MGL, o labai didelės turtinės žalos/labai didelės turto vertės ar pan. pobūdžio požymių dydis didinamas900 MGL . Pažymėtina, kad tokiu atveju padidinti MGL dydžiai, manytina, turėtų atsispindėti ir BK 219-223 straipsnių nusikaltimų sudėtyse. 2. Atviroji vagystė ir kišenvagystė suformuluotos naujoje 2 dalyje, numatant mažesnę sankciją
dydžio) iš prekybos centrų problema yra opi ir plačiai paplitusi Lietuvoje, todėl BK projektu ir nėra siūlomas baudžiamosios atsakomybės už nedidelės vertės turto vagystę perkėlimas į ANK, t. y. BK 190 str. paliekamas 3 MGL nedidelės vertės turto dydis.
Todėl nepritartina siūlomam BK 190 straipsnyje nurodytam nedidelės vertės turto dydžio padidinimui nuo 3 iki 5 MGL, kadangi tokie pokyčiai tik pagilins šiuo metu plačiai paplitusią ir prekybos tinklų atstovų (o ir Teisėjų tarybos – žr. 39 pastabą) nuolat keliamą sisteminių smulkių vagysčių iš parduotuvių problemą. 42. Vilniaus universiteto Teisės fakultetas, 2022-10-175 VU TF Projekto 31 straipsnis,
pakeitimas
panaudodamas fizinį smurtą ar grasindamas tuoj pat jį panaudoti arba kitaip atimdamas galimybę nukentėjusiam asmeniui priešintis pagrobė svetimą turtą, baudžiamas areštu arba laisvės atėmimu iki šešerių metų. 2. Tas, kas apiplėšė įsibrovęs į patalpą arba panaudojęs nešaunamąjį ginklą, peilį ar kitą specialiai žmogui sužaloti pritaikytą daiktą , kitą daiktą, kuriuo galima žmogų žaloti, baudžiamas laisvės atėmimu iki septynerių metų. 3. Tas, kas apiplėšė panaudojęs šaunamąjį ginklą ar sprogmenį arba apiplėšęs pagrobė didelės vertės turtą ar didelės mokslinės, istorinės arba kultūrinės reikšmės turinčias vertybes, arba apiplėšė dalyvaudamas organizuotoje grupėje, baudžiamas laisvės atėmimu nuo dvejų iki dešimties metų. 1. Pritartina siūlomiems BK 180 str. 2 d. pakeitimams;
pildytina didelės vertės turto (400 MGL) požymiu, o BK 180 str. 3 d. labai didelės vertės turto (900 MGL) požymiu (pagal BK projekto BK 180 str. 2 ir 3 dalis). 43. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
2
atsakomybę už plėšimą, išskiriami trys alternatyvūs veiką kvalifikuojantys požymiai: nešaunamojo ginklo panaudojimas, peilio panaudojimas bei kito specialiai žmogui sužaloti pritaikyto daikto panaudojimas.
Pažymėtina, jog peilį kaip nusikalstamos veikos padarymo įrankį apima kiti du požymiai – nešaunamasis ginklas bei specialiai žmogui sužaloti pritaikytas daiktas[ [2] ]. Taigi peilio kaip savarankiško veiką kvalifikuojančio požymio išskyrimas BK 180 straipsnio 2 dalyje yra perteklinis. Be to, juridinės technikos prasme peilio įvardijimas šalia nešaunamųjų ginklų ir specialiai žmogui sužaloti pritaikytų daiktų yra ydingas dar ir dėl to, jog nešaunamasis ginklas ir specialiai žmogui sužaloti pritaikytas daiktas yra dideliu abstraktumo laipsniu pasižyminčios teisinės kategorijos, o peilis – itin konkreti įrankio, naudojamo plėšimo metu, rūšis. Vadovaujantis tuo, kas išdėstyta, siūlytina įstatymo projekto 5 straipsniu keičiamo BK 180 straipsnio 2 dalį atitinkamai koreguoti, iš jos išbraukiant žodį „peilį“. Pritarti
mokykla,
1 Pritariama plėšimo būdu pagrobiamo turto vertės diferencijavimui. Tuo pačiu atkreiptinas dėmesys į esamą BK 180 straipsnio 2 dalies reglamentavimą. Baudžiamosios atsakomybės griežtinimas už plėšimą panaudojus peilį, yra diskutuotinas, nes ne visada peilio panaudojimas grasinant, gali padaryti esminės žalos žmogui. Manytina, kad tokio elgesio pavojingumui įvertinti pakanka pagrindinės plėšimo sudėties
mokykla,
2 Pritartina atsakomybės diferencijavimui pagal turto prievartavimo dalyko vertę.
Taip pat siūlytina svarstyti išskirtą požymį – „ mokslinę, istorinę ar kultūrinę reikšmę turinčios vertybės“ , turint omenyje problemą, kuri atsirastų BK
prievartavimą, kai tuo tarpu minėto požymio vertė liktų susieta tik su didele verte, kuri, bendrai vertinant, kaip turto vertę nustatantis požymis, perkeliama į BK 181 straipsnio 2 dalį. Nepritarti Didelės (labai didelės) vertės turto ir didelės mokslinės, istorinės arba kultūrinės reikšmės turinčių vertybių požymiai yra atskiri ir savarankiški BK 181 straipsnio (kaip ir kituose BK XXVIII skyriaus straipsniuose) požymiai, kurie egzistuoja straipsnio sudėtyje nepriklausomai vienas nuo kito (kaip ir nuo kitų sudėties požymių) ir neturi būti tarpusavyje siejami ar derinami arba juolab, koreguojant vieno požymio turinį, neturi būti automatiškai koreguojamas ir kito atskiro nusikaltimo sudėties požymio turinys. Šiame kontekste pažymėtina, kad mokslinę, istorinę ar kultūrinę vertę turintys dalykai nėra siejami išimtinai su jų ekonomine verte. Didelės mokslinės, istorinės ar kultūrinės vertės dalykas savaime gali būti nedidelės ekonominės vertės, bet turi itin didelę reikšmę, pavyzdžiui, nepriklausomos Lietuvos Respublikos istorijai. Atitinkamai, labai didelės turto vertės ir didelės mokslinės, istorinės arba kultūrinės reikšmės turinčių vertybių požymių įtvirtinimas vienoje straipsnio dalyje jokių šios normos kvalifikavimo ir taikymo problemų nesukelia. 46. Pilietis Viktoras V.,
1Pakeisti 181 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:
„2. Tas, kas prievartavo didelės vertės turtą arba prievartaudamas turtą panaudojo fizinį smurtą, atėmė asmeniui laisvę, sunaikino ar sugadino jo turtą arba kitokiu būdu padarė jam didelės turtinės žalos, baudžiamas laisvės atėmimu iki aštuonerių metų.“ 2.
Pakeisti 181 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip: „3. Tas, kas prievartavo labai didelės vertės turtą arba didelės mokslinės, istorinės ar kultūrinės reikšmės turinčias vertybes arba prievartavo turtą dalyvaudamas organizuotoje grupėje, baudžiamas laisvės atėmimu nuo trejų iki dešimties metų.“ Atsižvelgti Atitinka BK projekto nuostatas. 47. Pilietis Viktoras V., 2021-10-217 Pakeisti 182 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „182 straipsnis. Sukčiavimas
įgijo svetimą turtą ar turtinę teisę, išvengė turtinės prievolės arba ją panaikino, baudžiamas viešaisiais darbais arba bauda, arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki trejų metų. 2. Tas, kas apgaule savo ar kitų naudai įgijo didelės vertės svetimą turtą ar turtinę teisę arba išvengė didelės vertės turtinės prievolės, arba ją panaikino, baudžiamas bauda arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki šešerių metų. 3. Tas, kas apgaule savo ar kitų naudai įgijo labai didelės vertės svetimą turtą ar turtinę teisę arba didelės mokslinės, istorinės ar kultūrinės reikšmės turinčias vertybes arba išvengė labai didelės vertės turtinės prievolės, arba ją panaikino, arba sukčiavo dalyvaudamas organizuotoje grupėje, baudžiamas laisvės atėmimu iki aštuonerių metų. 4. Tas, kas apgaule savo ar kitų naudai įgijo nedidelės vertės svetimą turtą ar turtinę teisę, išvengė nedidelės vertės turtinės prievolės arba ją panaikino, padarė baudžiamąjį nusižengimą ir baudžiamas viešaisiais darbais arba bauda, arba laisvės apribojimu, arba areštu. 5.
numatytas veikas asmuo atsako tik tuo atveju, kai yra nukentėjusio asmens skundas ar jo teisėto atstovo pareiškimas, ar prokuroro reikalavimas. 6. Už šio straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse numatytas veikas atsako ir juridiniai asmenys.” Atsižvelgti Atitinka BK projekto nuostatas. 48. Lietuvos Respublikos generalinė prokuratūra, 2022-06-03 7, 8, 9 Pritartina galimos alternatyvios bausmės baudos numatymui už kvalifikuotus turtinius/ekonominius/finansinius nusikaltimus, kuriais padaroma labai didelė turtinė žala (projekto BK 182 straipsnio 3 dalis, 183 straipsnio 3 dalis ir kt.). Didelė bauda gali turėti ir prevencinę paskirtį, ir būti ekonomiškai naudinga valstybei (tikėtina, padengtų ikiteisminio tyrimo ir baudžiamųjų bylų nagrinėjimo sąnaudas). Be to, ypač kalbant apie veikas, numatytas BK 183 ir
tyrimo atlikimą, baudžiamosios bylos nagrinėjimo procesą, nes neretai tokius nusikaltimus padaro asmenys, turintys pajamų, turto ir tam tikrą statusą visuomenėje, todėl yra didesnė tikimybė, kad jie pasirinks greitesnį procesą bylą užbaigiant supaprastintu procesu (pvz., teismo baudžiamuoju įsakymu). Be to, kaip matyti iš nuosprendžių dėl nusikalstamų veikų, numatytų BK 182 straipsnio 2 dalyje, 183 straipsnio 2 dalyje ir 184 straipsnio 2 dalyje, teismai neskiria realių laisvės atėmimo bausmių pirmą kartą teisiamiems asmenims, bet taiko BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas ir skiria su laisvės atėmimu nesusijusias bausmes. Šiame kontekste k aip geros praktikos pavyzdys paminėtina Izraelio valstybės patirtis tokio pobūdžio bylose. Pavyzdžiui, Izraelio Valstybės teismo nuosprendžiu baudžiamojoje byloje dėl sukčiavimo kaltinamajam, paskyrus 4 metų laisvės atėmimo bausmę, kartu buvo duotas 3 mėnesių terminas padarytai žalai atlyginti ar susitarti su nukentėjusiuoju dėl žalos atlyginimo, sudarant grafiką.
Jeigu per 3 mėnesius nuteistasis atlygina padarytą turtinę žalą ar susitaria dėl jos atlyginimo, įsigalioja laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimas, o jeigu žala neatlyginta ar nesusitarta su nukentėjusiuoju, nuteistasis siunčiamas atlikti realios 4 metų laisvės atėmimo bausmės. Manytina, kad tai labai teisinga, adekvati ir subalansuota sankcijų ir jų taikymo politika finansinių ir ekonominių nusikaltimų, kuriais padaroma turtinė žala, srityje, todėl siūlytina svarstyti galimybę sukurti panašų modelį ir Lietuvoje. Pritarti BK 178, 182, 183 ir 184 straipsnių kvalifikuotose sudėtyse įtvirtinta baudos bausmė. 49. Teisėjų taryba, 2022-04-15 7,25 Pagal BK projektu siūlomas įtvirtinti BK 182 straipsnio 3 dalies ir 207 straipsnio 3 dalies sankcijas, BK 207 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta kreditinio sukčiavimo, kuriuo fiziniam ar juridiniam asmeniui buvo padaryta labai didelė turtinė žala, ar kai kreditinis sukčiavimas buvo padarytas organizuota grupe, sudėtis būtų privilegijuota BK
didelės vertės svetimą turtą ar turtinę teisę arba išvengiant labai didelės vertės turtinės prievolės, arba ją panaikinant, arba padaryto organizuota grupe, sudėties atžvilgiu. Pažymėtina, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus plenarinė sesija 2021 m. kovo 16 d. nutartyje, priimtoje baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-31-788/2021, yra išaiškinusi, kad BK
nusikalstamos veikos sudėties požymius, tik detalizuoja šios nusikalstamos veikos dalyką – iš bendrų turto, turtinės teisės ir turtinės prievolių sąvokų išskiria tikslinę paramą, subsidiją ir dotaciją.
Tokios normos baudžiamojoje teisėje vadinamos specialiosiomis ( lex specialis ). Taigi, atsižvelgiant į tai, siūlytina svarstyti galimybę suvienodinti BK 182 straipsnio 3 dalies ir 207 straipsnio 3 dalies sankcijas BK 182 straipsnio 3 dalyje įtvirtinant laisvės atėmimui alternatyvią bausmę. Pritarti
50Lietuvos Aukščiausiasis Teismas,
2022-05-25 7, 8, 9, 16, 29, 32 Abejonių kelia Projekto Nr. XIIIP-4856(2) siūlymai sankcijose už konkrečias nusikalstamas veikas, pvz., BK 183 straipsnio 1 dalis, 184 straipsnio 1 dalis, 197 straipsnio 1 dalis, įvirtinti visas, išskyrus vieną – laisvės atėmimą iki gyvos galvos, arba kone visas, išskyrus viešuosius darbus ir laisvės atėmimą iki gyvos galvos, pvz., BK 182 straipsnio 2 dalis, 183 straipsnio 2 dalis, 219 straipsnio 1 dalis, 222 straipsnio 1 dalis, BK 42 straipsnio 1 dalyje nurodytas bausmių rūšis. Siūlytina, atsižvelgus į konkrečių nusikalstamų veikų pavojingumą, apsvarstyti galimybę iš BK 42 straipsnio 1 dalyje nurodytų bausmių rūšių pasirinkti tam tikras konkrečias (o ne visas ar kone visas BK 42 straipsnio 1 dalyje nurodytas bausmių rūšis) su laisvės atėmimu susijusias ir su laisvės atėmimu nesusijusias bausmes ir jas kaip alternatyvias įvirtinti BK Specialiosios dalies sankcijose. Nepritarti Žr. analogiškus argumentus dėl Teisėjų tarybos 3 pastabos. 51. Mykolo Romerio universiteto teisės mokykla, 2022-06-02 7, 11, 25, 29, 30, 31 Pritartina, kad baudžiamoji atsakomybė už sukčiavimą būtų diferencijuojama pagal pagrobto turto vertę. Šioje vietoje atkreipiamas dėmesys ir į kitą problemą. Ilgus metus taip vadinamas „PVM grobstymas“ buvo ir tam tikra apimtimi šiandien kvalifikuojamas pagal BK 182 straipsnio 2 dalį.
Tokia praktika buvo pateisinama iki Lietuvos Respublikos Seimo 2017 metų lapkričio 21 dieną priimto BK 220 ir 221 straipsnių pakeitimo įstatymo Nr. XIII-791 įsigaliojimo, kuriuo buvo diferencijuota ir sugriežtinta atsakomybė už Neteisingų duomenų apie pajamas, pelną ar turtą pateikimą (BK 220 straipsnis) ir Deklaracijos, ataskaitos ar kito dokumento nepateikimą (BK
nesuteikė teisės taikyti kriminalinės žvalgybos priemones, be kurių išsiaiškinti taip vadinamus „PVM grobstytojus“ buvo tikrai problematiška. Įsigaliojus aukščiau nurodytiems BK pakeitimams, situacija turėjo pasikeisti, nes naujos BK 220 ir 221 straipsnių redakcijos atvėrė galimybę šių nusikalstamų veikų išaiškinimui pasitelkti kriminalinės žvalgybos priemones. Tačiau mokesčių slėpimas ir toliau kvalifikuojamas kaip turtinės prievolės išvengimas ar panaikinimas apgaule (BK 182 straipsnio 2 dalis). Kitaip tariant, toliau tęsiama „mokesčių sukčiamizacija“ , nors teismų praktika stengiasi užkirsti kelią tokiems nepagrįstiems kvalifikavimams. Būtent dėl to BK 182 straipsnio pakeitimai turi sistemiškai derėti ir sietis su BK 220 ir 221 straipsniais, t. y. atskirti „turtinį sukčiavimą“ (BK 182 straipsnis) nuo taip vadinamo „mokestinio sukčiavimo“ (BK 220 ir 221 straipsniai). Šis klausimas svarbus, kalbant apie minimaliu gyvenimo lygiu (toliau – MGL) išreikštus slenkstinius dydžius ir atitinkamų straipsnių normų sankcijas. Jei Projekte taip vadinamų slenkstinių dydžių vienodumo klausimas yra sistemiškas, pagrįstas, tai sankcijų lygyje - įžvelgiamos galimos problemos. Pavyzdžiui, inkriminavus BK 182 straipsnio 3 dalį (pagal Projektą) kaltininkui galėtų būti paskirta tik iki 8 metų laisvės atėmimo bausmė, o inkriminavus BK 220 straipsnio 2 dalį – bauda arba laisvės atėmimas iki 8 metų.
Atitinkama siūlomų bausmių disproporcija neigiamai paveiks įvardintą
„mokesčių sukčiamizacijos“ problemą, nes ikiteisminio tyrimo metu bus
siekiama inkriminuoti BK 182 straipsnio 3 dalį, kadangi tokiu atveju asmeniui grėstų griežtesnė sankcija. Tokios pačios problemos įžvelgiamos, vertinant BK 207, 221 straipsnių pakeitimus. Būtina diskutuoti dėl atitinkamų normų sankcijų formuluočių, kad jos būtų aiškios, proporcingos ir sąlygotų tinkamą veikų baudžiamumą. Papildomai nurodoma problematika dėl atsakomybės už mokestinius teisės pažeidimus. Manytina, kad esamas teisinis požiūris dėl mokestinių nusikaltimų nėra tinkamas. Tai iliustruoja aukščiau nurodyta BK 182 straipsnio inkriminavimo ir šio straipsnio santykio su BK 220 straipsniu problema. Be to, pažymėtina, kad mokestiniu, o ne turtiniu nusikaltimu yra tas, kurio požymiai yra aprašyti BK 189-1 straipsnyje. Pritariant pastarojo straipsnio 1 dalyje numatyto MGL dydžio pakėlimui, vis dėlto reikėtų spręsti ir šio straipsnio vietos BK skyrių sistemoje problemą. Taip pat siūlytina koreguoti BK 189-1 straipsnio 1 dalies dispoziciją, nes esant tiesioginės tyčios kaltės formai, „turėjimo ir galėjimo“ formuluotė yra netinkama. Neabejotinai turi būti sprendžiamas klausimas ir dėl 189-1 straipsnio 1 dalyje nurodyto turėto (turimo) turto dydžio, kadangi nei esamas, nei siūlomas 750 MGL dydis nėra pakankamas. Manytina, kad atitinkami teisinio reguliavimo pakeitimai būtini, nepriklausomai nuo šio straipsnio vietos BK normų sistemoje. Siūloma spręsti ir kitą klausimą – baudžiamoji atsakomybė turi būti nustatyta tik už mokesčių slėpimus, o ne už vengimą juos mokėti. Atitinkami teisinio reguliavimo pokyčiai yra apspręsti baudžiamosios teisės, kaip ultima ratio teisės pagrindu.
Turi būti aiškiai atskirti mokestiniai pažeidimai, administraciniai nusižengimai ir nusikalstamos veikos. Baudžiamoji atsakomybė turi būti siejama tik su tokiomis veikomis, kuomet teikiami žinomai melagingi duomenys. Jei yra nustatomas kitokio pobūdžio elgesys (pvz., neteikiamos deklaracijos ar kitas mokestinis dokumentas, privalomi sumokėti mokesčiai tiesiog nemokami), tuomet baudžiamosios atsakomybės taikymas turėtų būti vertinamas kaip neproporcingas ir ultima ratio principui prieštaraujantis atsakas. Dėl šios priežasties nepritartina siekiui keisti BK 219 straipsnį, nes pagal jį nustatyta baudžiamoji atsakomybė yra perteklinė. Esama problema gali būti sprendžiama mokestinių ir civilinių priemonių pagalba, todėl siūlytina BK 219 straipsnio normose aprašytas veikas dekriminalizuoti. Pritarti iš dalies
BK projekto BK 182 straipsnio 3 dalies sankcijos papildymui baudos bausme taip ja suvienodinant su BK projekto BK 220 straipsnio 2 dalies sankcija;
siūlomiems BK 189-1 straipsnio korekcijoms;
BK 219 straipsnio dekriminalizavimui, kuris vertintinas kaip neproporcingas baudžiamosios politikos švelninimas. Pažymėtina, kad valstybės finansai yra pagrindinė jos funkcionavimo sudėtinė dalis, be kurios valstybė egzistuoti negali. Dėl šios priežasties baudžiamasis įstatymas teikia išskirtinį prioritetą, siekiant užtikrinti, kad asmenų prievolės valstybei būtų įgyvendintos. Vien ta aplinkybė, kad egzistuoja civilinės, administracinės teisės mechanizmai, kurių pagrindu yra galimybė išieškoti konkrečias turtines prievoles, savaime nepanaikina baudžiamojo įstatymo normos pavojingumo.
Priešingu atveju, vadovaujantis nurodyta logika, būtų galima dekriminalizuoti apskritai visas nusikalstamas veikas, susijusiass su tiek fizinių, tiek juridinių asmenų turtu, kadangi visi gali pasinaudoti aptariamais teisiniais išieškojimo mechanizmais. Taip pat, pažymėtina ir tai, kad aptariami mechanizmai nėra visagaliai ir asmenys net ir šiuo metu turi visapusiškas galimybes išvengti priverstinio išieškojimo (pavyzdžiui, grynieji pinigai, kriptovaliutos, užjūrio įmonės ir kt.), todėl atitinkamais aptariamų valstybės interesų apsauga kartu užtikrinama ir baudžiamojo įstatymo normomis, kurios nėra išimtinai orientuotos tik į konkrečios prievolės valstybei įgyvendinimą, bet į asmenų, siekiančiu pakenkti valstybės finansų sistemai, nubaudimą, tolesnių nusikalstamų veikų užkardymą ir paveikti, kad asmuo ateityje daugiau nebenusikalstų. 52. Pilietis Viktoras V., 2021-10-218 Pakeisti 183 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „183 straipsnis. Turto pasisavinimas
pasisavino jam patikėtą ar jo žinioje buvusį svetimą turtą ar turtinę teisę, baudžiamas viešaisiais darbais arba bauda, arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki trejų metų. 2. Tas, kas pasisavino jam patikėtą ar jo žinioje buvusį didelės vertės svetimą turtą ar turtinę teisę, baudžiamas bauda arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki šešerių metų. 3. Tas, kas pasisavino jam patikėtą ar jo žinioje buvusį labai didelės vertės svetimą turtą ar turtinę teisę arba didelės mokslinės, istorinės ar kultūrinės reikšmės turinčias vertybes, baudžiamas laisvės atėmimu iki aštuonerių metų. 4.
pasisavino jam patikėtą ar jo žinioje buvusį nedidelės vertės svetimą turtą ar turtinę teisę, padarė baudžiamąjį nusižengimą ir baudžiamas viešaisiais darbais arba bauda, arba laisvės apribojimu, arba areštu. 5. Už šio straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse numatytas veikas atsako ir juridiniai asmenys. 6. Už šio straipsnio
nukentėjusio asmens skundas ar jo teisėto atstovo pareiškimas, ar prokuroro reikalavimas. Atsižvelgti Siūlymas atitinka BK projekto nuostatas. 53. Mykolo Romerio universiteto teisės mokykla, 2022-06-02 8, 9 Pritartina BK 183 ir
atsakomybės diferencijavimu pagal pasisavinto ar iššvaistyto turto vertę. Taip pat pritartina ir pakeitimams dėl šių straipsnių sankcijų - laisvės atėmimo bausmės maksimumo sumažinimui nuo 10 iki 8 metų. Atkreiptinas dėmesys, kad pritarus siūlomiems atitinkamų BK straipsnių normų sankcijų pakeitimams, turi būti peržiūrimi ir kitų nusikalstamų veikų sankcijos, nes esama situacija, kuomet mažesnio pavojingumo nei sukčiavimas ar turto prievartavimas veikos yra baudžiamos tik terminuoto laisvės atėmimo bausme, nėra teisinga. Projekto pateikimas ir jo svarstymas yra puiki proga atkreipti dėmesį ir į tai, kad baudžiamosios atsakomybės nustatymas už svetimo turto iššvaistymą dėl neatsargumo yra perteklinis. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo doktrinoje pažymėta, kad nusikaltimai – tai teisės pažeidimai, kuriais itin šiurkščiai pažeidžiamos žmogaus teisės ir laisvės, kitos Konstitucijoje saugomos ir ginamos vertybės, daromas neigiamas poveikis gyvenimo sąlygoms, žmonių gyvenimo lygiui, kėsinamasi į valstybės ir visuomenės gyvenimo pagrindus . Baudžiamosios atsakomybės nustatymas už neatsargų svetimo turto iššvaistymą šių kriterijų neatitinka. Pritarti Pritarta svetimo turto iššvaistymo dėl neatsargumo dekriminalizavimui. 54.
54Vilniaus universiteto Teisės fakultetas,
2022-05-24 8, 9, 15, 16, 22, 36 BK 183 str. 1 dalies, 184 str. 1 dalies, 196 str. 1 dalies, 197 str. 1 dalies, 203 str. 1 dalies ir 246 str. 1 dalies sankcijų pakeitimai, numatant jose praktiškai visas bausmių sąraše numatytas bausmių rūšis, neatitinka baudžiamosios teisės doktrinoje suformuluotų sankcijos konstravimo principų, pagal kuriuos įstatymų leidėjas turi įvertinti uždraustos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį ir numatyti konkretesnę valstybės reakciją į nusikalstamą elgesį. Tuo tarpu visų bausmių sąraše esančių bausmių numatymas vienoje BK straipsnio sankcijoje parodo netinkamai apibrėžiamą nusikalstamos veikos sudėtį ir gali būti pateisinama tik tuo atveju, kai nusikalstamos veikos sudėtis yra labai plati ir apimanti labai įvairaus pavojingumo laipsnio veikas. Nepritarti Žr. analogiškus argumentus dėl Teisėjų tarybos 3 pastabos. 55. Pilietis Viktoras V., 2021-10-218 Pakeisti 183 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „183 straipsnis. Turto pasisavinimas
jo žinioje buvusį svetimą turtą ar turtinę teisę, baudžiamas viešaisiais darbais arba bauda, arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki trejų metų. 2. Tas, kas pasisavino jam patikėtą ar jo žinioje buvusį didelės vertės svetimą turtą ar turtinę teisę, baudžiamas bauda arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki šešerių metų. 3. Tas, kas pasisavino jam patikėtą ar jo žinioje buvusį labai didelės vertės svetimą turtą ar turtinę teisę arba didelės mokslinės, istorinės ar kultūrinės reikšmės turinčias vertybes, baudžiamas laisvės atėmimu iki aštuonerių metų. 4. Tas, kas pasisavino jam patikėtą ar jo žinioje buvusį nedidelės vertės svetimą turtą ar turtinę teisę, padarė baudžiamąjį nusižengimą ir baudžiamas viešaisiais darbais arba bauda, arba laisvės apribojimu, arba areštu. 5. Už šio straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse numatytas veikas atsako ir juridiniai asmenys. 6.
numatytas veikas asmuo atsako tik tuo atveju, kai yra nukentėjusio asmens skundas ar jo teisėto atstovo pareiškimas, ar prokuroro reikalavimas. Atsižvelgti Atitinka BK projekto nuostatas. 56. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
5Įstatymo projektu siekiama sušvelninti atsakomybę už turto iššvaistymą,
tačiau nesiūloma atsisakyti nuostatos dėl šios veikos padarymo neatsargia kaltės forma (išskyrus baudžiamąjį nusižengimą, kuris gali būti padaromas tik tyčia). Pastebėtina, kad neatsargaus turto iššvaistymo kriminalizavimas Vakarų Europos valstybių baudžiamiesiems įstatymams nėra būdingas. BK 184 straipsnis dėl šios priežasties kritikuojamas Lietuvos baudžiamosios teisės moksle[ [3] ]. Be to, baudžiamosiose bylose, kuriose asmenys kaltinami neatsargiai iššvaistę turtą, teismai taip pat taiko papildomus kriterijus, kurie apriboja nepagrįstą BK 184 straipsnio inkriminavimą, ir asmens padarytą veiką yra linkę vertinti ne baudžiamosios, o civilinės teisės kontekste[ [4] ]. Dėl to siūlytina arba apskritai dekriminalizuoti neatsargų turto iššvaistymą, arba neatsargią kaltės formą kaip nusikalstamos veikos sudėties požymį palikti tik kvalifikuotose turto iššvaistymo sudėtyse. Pritarti Pritarta svetimo turto iššvaistymo dėl neatsargumo dekriminalizavimui. 57. Lietuvos apeliacinis teismas, 2022-05-269 Siūlytina panaikinti baudžiamąją atsakomybę už neatsargų turto iššvaistymą (BK 184 straipsnis), kadangi jau pati sąvoka „iššvaistymas“ iš esmės yra susijusi su sąmoningu veikimu. Pritarti Pritarta svetimo turto iššvaistymo dėl neatsargumo dekriminalizavimui. 58. Teisėjų taryba, 2022-04-159 Siūlytina panaikinti baudžiamąją atsakomybę už neatsargų turto iššvaistymą (BK 184 straipsnis), kadangi jau pati sąvoka „iššvaistymas“ iš esmės yra susijusi su sąmoningu veikimu. Pritarti Pritarta svetimo turto iššvaistymo dėl neatsargumo dekriminalizavimui. 59.
59Vilniaus universiteto Teisės fakultetas,
2022-10-179 VU TF Projekto 32 straipsnis,
pakeitimas:
iššvaistymas
iššvaistė jam patikėtą ar jo žinioje buvusį svetimą turtą ar turtinę teisę, baudžiamas viešaisiais darbais arba bauda, arba laisvės apribojimu, arba laisvės atėmimu iki dvejų metų. 2. Tas, kas iššvaistė jam patikėtą ar jo žinioje buvusį didelės vertės svetimą turtą ar turtinę teisę arba didelės mokslinės, istorinės ar kultūrinės reikšmės turinčias vertybes, baudžiamas laisvės atėmimu iki septynerių metų. 3. Tas, kas iššvaistė jam patikėtą ar jo žinioje buvusį nedidelės vertės svetimą turtą ar turtinę teisę, padarė baudžiamąjį nusižengimą ir baudžiamas viešaisiais darbais arba bauda, arba areštu. 4. Šio straipsnio 1 ir 2 dalyse numatytos veikos yra nusikalstamos ir tais atvejais, kai jos padarytos dėl neatsargumo. 4. 5. Už šio straipsnio 1 ir 3 dalyse numatytas veikas asmuo atsako tik tuo atveju, kai yra nukentėjusio asmens skundas ar jo teisėto atstovo pareiškimas, ar prokuroro reikalavimas. 5. 6. Už šio straipsnio 1 ir 2 dalyse numatytas veikas atsako ir juridinis asmuo. Pritarti iš dalies
svetimo turto iššvaistymo dėl neatsargumo dekriminalizavimui;
pildytinas didelės vertės turto (400 MGL) ir labai didelės vertės turto (900 MGL) požymiais (pagal BK projekto BK 184 str. 2 ir 3 dalis). 60. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
atitinkamose dalyse įtvirtintų kvalifikuotų nusikaltimų sudėčių matyti, kad už nusikaltimų, kurių dalykas būtų arba labai didelės vertės turtas, arba didelę mokslinę, istorinę ar kultūrinę reikšmę turinčios vertybės, padarymą grėstų tokio paties dydžio bausmės. Taigi priėmus projektu teikiamus pakeitimus minėtų BK straipsnių ribose labai didelės vertės turtas iš esmės būtų prilygintas didelę mokslinę, istorinę ar kultūrinę reikšmę turinčioms vertybėms.
Atsižvelgiant į tai, manytina, kad jeigu būtų pritarta šiems pasiūlymams, tuomet, siekiant užtikrinti BK XXVIII skyriaus teisinio reguliavimo nuoseklumą, kartu reikėtų atitinkamai keisti ir galiojančios redakcijos BK 185, 187, 188 ir 189 straipsnius, kuriuose didelę mokslinę, istorinę ar kultūrinę reikšmę turinčios vertybės prilyginamos ne labai didelės, o tiesiog didelės vertės turtui. Taip pat pastebėtina, jog įstatymo projekto aiškinamajame rašte kalbant apie tai, kodėl galiojančios redakcijos BK 185, 187, 188 ir 189 straipsnių aptariamu aspektu nesiūloma keisti, iš esmės nurodoma, jog tais atvejais, kai nusikaltimo dalyko vertė viršija 750 MGL, t. y. atitinka labai didelės vertės turto kriterijų, tuomet nusikaltimas visada turėtų būti priskiriamas sunkių nusikaltimų kategorijai. Atitinkamai, kadangi BK 185, 187, 188 ir 189 straipsniuose kriminalizuotos veikos, kurių dalykas yra didelę mokslinę, istorinę ar kultūrinę reikšmę turinčios vertybės, priskiriamos ne sunkių, o apysunkių ir nesunkių nusikaltimų kategorijoms (BK 188 straipsnyje kriminalizuotos veikos – neatsargiems nusikaltimams), tai šiuose BK straipsniuose esą nebūtų „sistemiška“ šalia didelę mokslinę, istorinę ar kultūrinę reikšmę turinčių vertybių įtvirtinti labai didelės vertės turto – pastarasis požymis, pasak įstatymo projekto rengėjų, turėtų būti būdingas išimtinai sunkiems nusikaltimams. Nepritartina tokiai įstatymo projekto aiškinamajame rašte pateikiamai argumentacijai.
Tai, jog toks pat nusikalstamos veikos dalyko dydis, išreikštas MGL, nebūtinai turi sąlygoti skirtingų nusikaltimų priskyrimą vienai ir tai pačiai nusikaltimų kategorijai (pvz., sunkiems nusikaltimams), patvirtina faktas, kad įstatymo projektu dalį turtinių nusikaltimų, kurių dalykas yra didelės vertės turtas, siūloma priskirti apysunkiems nusikaltimams (pvz., įstatymo projekto 4 straipsiu keičiamo BK
straipsniu keičiamo BK 180 straipsnio 2 dalis). Be to, priėmus įstatymo projektu siūlomus pakeitimus ne visi nusikaltimai, kurių dalykas yra didelę mokslinę, istorinę ar kultūrinę reikšmę turinčios vertybės, būtų priskiriami tai pačiai sunkių nusikaltimų grupei. Taigi akivaizdu, kad vien tik veikos dalyko ypatybės – jo piniginė, istorinė ar kt. vertė – nebūtinai turi lemti nusikaltimo kategoriją, numatytą BK 11 straipsnio 3-6 dalyse. Dėl to, mūsų nuomone, BK 185, 187, 188 ir 189 straipsnius papildžius labai didelės vertės turto požymiu ir šį požymį prilyginus didelę mokslinę, istorinę ar kultūrinę reikšmę turinčioms vertybėms, BK sistemiškumui nebūtų pakenkta. Priešingai, toks pakeitimas kaip tik labiau atitiktų pagrindinį įstatymo projekto tikslą – subalansuoti ir proporcingai padidinti nusikaltimų sudėčių požymių, pagrįstų ekonominiais rodikliais, dydžius, kurie šiuo metu neatitinka tikrovės ir realios ekonominės padėties valstybėje ir dėl šios priežasties nėra adekvatūs įtvirtintos griežtos baudžiamosios atsakomybės atžvilgiu.
Nepritarti Didelės (labai didelės) vertės turto ir didelės mokslinės, istorinės arba kultūrinės reikšmės turinčių vertybių požymiai yra atskiri ir savarankiški BK XXVIII skyriaus straipsnių sudėčių požymiai, kurie egzistuoja šių straipsnių sudėtyse nepriklausomai vienas nuo kito (kaip ir nuo kitų sudėčių požymių) ir neturi būti tarpusavyje siejami, derinami arba juolab prilyginami vienas kitam, kartu, koreguojant vieno požymio turinį, neturi būti automatiškai koreguojamas ir kito nusikaltimo sudėties atskiro požymio turinys. Taip, pvz., BK 178 straipsnio 3 dalyje nurodyti „paprasto“ turto vertės (didelės ar labai didelės), didelės mokslinės, istorinės arba kultūrinės reikšmės turinčių vertybių ir dalyvavimo organizuotoje grupėje požymiai yra savarankiški šio nusikaltimo sudėties kvalifikuoti požymiai, kurie tarpusavyje nėra susiję ar prilyginti vienas kitam ir bet kurio iš šių požymio inkriminavimas reikštų šio straipsnio kvalifikuotos dalies kvalifikavimą.
Jeigu tarp šitų sudėties požymių būtų tarpusavio ryšys ir jie, pasak pastabos autorių, būtų prilyginti vienas kitam, tai reikštų, kad didelės mokslinės, istorinės arba kultūrinės reikšmės turinčių vertybių požymis būtų tarpusavyje susijęs (bei būtų prilyginamas) ne tik su turto vertės požymiu, bet ir su dalyvavimo organizuotoje grupėje požymiu ir šie požymiai, vadovaujantis pastabų autoriaus logika, turėtų būti kartu nurodomi visuose BK XXVIII skyriaus straipsnių kvalifikuotose sudėtyse, tačiau taip nėra, kadangi požymis – dalyvavimas organizuotoje grupėje – kartu su didelės mokslinės, istorinės arba kultūrinės reikšmės turinčių vertybių požymiu nurodomas tik BK 178, 180, 181 ir 182 straipsnių kvalifikuotose sudėtyse, tačiau nenurodomas (nors pasak pastabos autoriaus turėtų būti) BK 183, 184, 185, 187, 188 ir 189 straipsnių kvalifikuotose sudėtyse. Atsižvelgiant į tai, pažymėtina, kad kiekvienas minėtų nusikalstamų veikų sudėties požymis yra nepriklausomas vienas nuo kito turtinio korekcijų. Kartu pastebėtina ir tai, kad labai didelės vertės turto požymis BK 178, 182, 183 ir 184 straipsniuose didele dalimi sietinas su poreikiu minėtuose straipsniuose sukurti „tarpines“ sudėtis, kad juose nurodytos nusikalstamos veikos iš nesunkaus nusikaltimo iškart „neperšoktų“ į sunkaus nusikaltimo kategoriją.
Atitinkamai labai didelės vertės požymio įtvirtinimas BK 185, 187, 188 ir 189 straipsnių sudėtyse nėra tikslingas, nes poreikio kurti „tarpines“ sudėtis šiuose straipsniuose nėra, priešingai, labai didelės vertės požymio įvedimas minėtuose straipsniuose neišvengiamai reikalautų sukurti naujas itin kvalifikuotas šių nusikaltimų sudėtis (BK 187 ir 189 straipsnių atvejais – sunkių nusikaltimų kategorijas) ir atitinkamai dar labiau griežtinti baudžiamąją atsakomybę už šių veikų padarymą, nors tokiam baudžiamosios atsakomybės griežtinimui nėra jokio pagrindo ar poreikio. Kartu toks mažai pagrįstas baudžiamosios atsakomybės griežtinimas prieštarautų BK projekto pagrindiniams tikslams, kurie didžiąja dalimi, priešingai, orientuoti į valstybės baudžiamosios politikos švelninimą ir baudžiamosios atsakomybės proporcingą subalansavimą. 61. Mykolo Romerio universiteto teisės mokykla, 2022-06-0210 Nepritartina Projekto aiškinamajame rašte išdėstytoms nuostatoms, kad BK 186 straipsnis yra perteklinis ir įnešantis didelę painiavą; BK 186 straipsnio normos kriminalizuoja vieną iš sukčiavimo formų, kuri dėl neaiškių priežasčių baudžiama švelniau nei BK 182 straipsnyje nurodytas sukčiavimas; dekriminalizavus BK 186 straipsnyje nurodytą veiką, vengimo atsiskaityti už atliktus darbus, gautas prekes, suteiktas paslaugas ar pan. atvejais būtų taikoma bendra sukčiavimo norma (BK 182 straipsnis). Pažymėtina, kad turtinės žalos padarymo apgaule ir sukčiavimo atribojimo kriterijus yra visiškai aiškus ir konkretus. Juo yra apgaulės panaudojimo momentas. Sukčiavime apgaulė naudojama dar iki to momento, kai užvaldomas turtas ar išvengiama turtinės prievolės arba ji panaikinama.
BK 186 straipsnyje aprašytos veikos atveju apgaulė naudojama kaip atsiskaitymo vengimo priemonė, t. y. tuomet, kai darbai yra atlikti, prekės gautos, paslaugos suteiktos. BK
asmenį; šis tikslas susiformuoja vėliau, t. y. tuomet, kai jis, pavyzdžiui, jau gauna tam tikras paslaugas ar prekes. Nepritarti Kaip minėta BK projekto aiškinamajame rašte, BK 186 straipsnyje įtvirtinta nusikalstamos veikos sudėtis yra perteklinė ir nesukurianti jokios pridėtinės vertės. Įvertinus šios baudžiamojo įstatymo normos turinį, akivaizdu, kad tai yra speciali, privilegijuota BK 182 straipsnyje įtvirtinto sukčiavimo norma. Jokių nusikalstamo veikos sudėties požymių, kurie pagrįstų tokio pobūdžio normos privilegijuotą pobūdį, santykyje su sukčiavimu, BK 186 straipsnyje nėra įtvirtinta. Galiojanti nusikalstamos veikos sudėtis numato baudžiamąją atsakomybę išimtinai tik už kelių specifinių neteisėtų veikų (vengimas atsiskaityti, mokėti privalomas įmokas), kurios apibūdina turtinės prievolės išvengimo būdą. Kartu, įstatymų leidėjo vertinimu, tokio pobūdžio turtinės prievolės išvengimo būdai turėtų būti laikomi ženkliai privilegijuotais, net ir tuo atveju, kai padarom didelė turtinė žala, kas apskritai nėra suderinama su proporcingumo, teisingumo principų turinio reikalavimais. Taip pat, pažymėtina ir tai, kad pastaboje pateiktas argumentas dėl tyčios susiformavimo momento, yra nepagrįstas, kadangi teismų praktikoje nuosekliai pripažįstama, kad BK 182 straipsnyje įtvirtinto sukčiavimo atveju, turtinės prievolės išvengimas pasireiškia savo pareigos, susijusios su sandorio (ar kitu pagrindu), nevykdymu. Tai reiškia, kad kaltininko tyčia padaryti nusikalstamą veiką gali susiformuoti ir po sandorio sudarymo.
Tokiais atvejais apgaulė naudojama ne įtraukiant nukentėjusįjį į jam nenaudingą sandorį, o išvengiant būtinumo vykdyti savo pareigą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-224/2008, 2K-81/2011, 2K117/2013, 2K-150/2014). Dėl šių ir BK projekto aiškinamajame rašte teikiamų argumentų, BK 186 straipsnyje įtvirtinta nusikalstamos veikos sudėtis laikytina „mirusia“ norma, kadangi visuomet aptariamas nusikalstamas veikimas praktikoje pripažįstamas BK 182 straipsnyje įtvirtintu sukčiavimu išvengiant turtinės prievolės. Tai papildomai pagrindžia ir tai, kad įvertinus 2019-2021 metais MGLpriimtus sprendimus baudžiamose bylose, buvo išnagrinėta viso
straipsnį. Atsižvelgiant į tai, neabejotina, kad yra tikslinga dekriminalizuoti BK 186 straipsnyje įtvirtintą nusikalstamą veiką. 62. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
straipsnyje numatyto nusikaltimo dalyko vertę nuo >500 MGL iki >750 MGL. Sutiktina su pačia nusikaltimo dalyko vertės didinimo idėja, tačiau kyla abejonių, ar šiuo atveju dalyko vertės didinimas yra pakankamas. Galiojančioje BK redakcijoje BK 1891 straipsnyje numatyto nusikaltimo dalyko vertė (>500 MGL) yra lygiai 2 kartus didesnė už BK XXVIII skyriuje įtvirtintą ir daugeliui šio skyriaus nusikalstamų veikų sudėčių būdingą požymį – didelės vertės turtą (>250 MGL). Įstatymo projektu BK XXVIII skyrių papildžius labai didelės vertės turto požymiu (>750 MGL) atskaitos tašku, pagal kurį turėtų būti „matuojamas“ BK 1891 straipsnyje numatyto nusikaltimo dalyko dydis, manytina, turėtų būti jau nebe didelės vertės turtas, bet būtent labai didelės vertės turtas.
Atitinkamai, tai leidžia manyti, kad neteisėto praturtėjimo dalyko vertė galėtų būti, pvz., 2 kartus didesnė negu labai didelės vertės turtas ir siekti bent jau
kartą buvo išsakyti ir baudžiamosios teisės doktrinoje [5] . Pritarti iš dalies Didelės vertės ir labai didelės vertės dydžiai
400 MGL ir 900 MGL. BK 189-1 straipsnyje nurodyto nusikaltimo dalyko dydžiui apibrėžti BK projekte naudojamas didžiausias galimas 900 MGL dydis (kuris, kaip taisykle, BK projekte naudojamas sunkaus nusikaltimo sudėties požymiams apibrėžti). Didesnio MGL dydžio nėra nei BK projekte, nei galiojančiame BK, todėl, kadangi naujų MGL dydžių, viršijančių BK įtvirtintą didžiausią galimą
siūlomi. Kita vertus, jeigu būtų pritarta institucijų (Lietuvos socialinių mokslo centro Teisės instituto, kartu ir paties Seimo kanceliarijos Teisės departamento) siūlymui BK projekte įtvirtintą horizontalų labai didelės turto vertės, labai didelės turtinės žalos ir pan. požymio dydį padidinti iki 1000 MGL (ar 1500 MGL, kaip siūlo TD), atsirastų galimybė iki 1000 ar 1500 MGL padidinti ir BK 189-1 straipsnyje nurodyto nusikaltimo dalyko dydį, tačiau dar didesniems dydžiams nebuvo pritarta. 63. Vilniaus universiteto Teisės fakultetas,
straipsnis. Neteisėtas praturtėjimas 1.
Valstybės tarnautojas arba jam prilygintas asmuo, turėjo turėjęs nuosavybės teise didesnės negu500 1000 MGL vertės turtą, žinodamas arba turėdamas ir galėdamas žinoti, kad tas turtas negalėjo būti įgytas teisėtomis pajamomis, baudžiamas bauda arba areštu, arba laisvės atėmimu iki ketverių metų. 2. Šio straipsnio 1 dalyje nurodytą turtą iš trečiųjų asmenų perėmęs asmuo nuo baudžiamosios atsakomybės už neteisėtą praturtėjimą atleidžiamas, jeigu jis iki pranešimo apie įtarimą įteikimo apie tai pranešė teisėsaugos institucijoms ir aktyviai bendradarbiavo nustatant šio turto kilmę. 3. Už šiame straipsnyje numatytas veikas atsako ir juridinis asmuo. Pritarti iš dalies
apibrėžti BK projekte naudojamas didžiausias galimas 900 MGL dydis (kuris, kaip taisykle, BK projekte naudojamas sunkaus nusikaltimo sudėties požymiams apibrėžti). Didesnio MGL dydžio nėra nei BK projekte, nei galiojančiame BK, todėl, kadangi naujų MGL dydžių, viršijančių BK įtvirtintą didžiausią galimą
siūlomi. Kita vertus, jeigu būtų pritarta institucijų (Lietuvos socialinių mokslo centro Teisės instituto ir Seimo kanceliarijos Teisės departamento) siūlymui BK projekte įtvirtintą horizontalų labai didelės turto vertės, labai didelės turtinės žalos ir pan. požymio dydį padidinti iki 1000 ar 1500 MGL, atsirastų galimybė iki 1000 ar 1500 MGL padidinti ir BK 189-1 straipsnyje nurodyto nusikaltimo dalyko dydį, kas sutaptų ir su VU TF ar TD siūlymu , tačiau tokiems dydžiams nebuvo pritarta ;
2Pritartina „ arba turėdamas ir galėdamas žinoti“ išbraukimui;
iki valstybės tarnautojų ar jiems prilygintų asmenų. Šiame kontekste akcentuotina, kad bet koks fizinis ar juridinis asmuo gali turėti turtą, gautą iš nusikalstamų veikų ar kitu neteisėtu būdu.
Atsižvelgiant į Lietuvoje vyraujantį kontrabandos, narkotinių ar psichotropinių medžiagų platinimo, sukčiavimo, vagysčių skaičių, tokio pobūdžio normos kriminalizavimas yra daug aktualesnis fizinių bei juridinių asmenų, kurie naudojasi iš šių nusikalstamų veikų ar net atitinkamais atvejais administracinių nusižengimų gaunamomis neteisėtomis pajamomis, atžvilgiu. Kartu, atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad pakeitus šios nusikalstamos veikos subjektą, aptariama baudžiamojo įstatymo norma turėtų būti perkeltą į kitą BK skyrių, skirtą reglamentuoti valstybės tarnautojų atsakomybę. 64. Vilniaus universiteto Teisės fakultetas, 2022-10-1712 VU TF Projekto
vertės išaiškinimas
skyriuje numatytas turtas yra didelės vertės, kai jo vertė viršija250500 MGL dydžio sumą, ir nedidelės vertės – kai jo vertė viršija 3 MGL, bet neviršija 5 MGL dydžio sumos. 2. Šio skyriaus 1891 straipsnyje nurodytos teisėtos pajamos yra iš teisės aktų neuždraustos veiklos gautos pajamos, nesvarbu, ar jos buvo apskaitytos teisės aktų nustatyta tvarka, ar ne. Pritarti iš dalies
, kad, atsižvelgiant į tai, kad BK numatyti MGL dydžiai nuo BK įsigaliojimo iš esmės nesikeitė ir neatitinka realios ekonominės padėties valstybėje, BK 190 straipsnyje (ir visame BK) nurodyti MGL dydžiai turi būti iš esmės peržiūrėti ir reikšmingai padidinti. 2.
2Kita vertus, siūlytina vadovautis BK projekto siūlymais,
kuriems pritarė absoliuti daugumą pastabas teikusių institucijų , kuriais BK 190 straipsnis keičiamas platesne apimtimi, t. y. nustatomas visame BK vienodas didelės turtinės žalos/didelės turto vertės ar pan. pobūdžio požymių 400 MGL dydis (kai tai nesusiję su sunkaus nusikaltimo inkriminavimu) ir labai didelės turtinės žalos/labai didelės turto vertės ar pan. pobūdžio požymių 900 MGL dydis (kai tai reikštų sunkaus nusikaltimo inkriminavimą). Kartu siūlytina BK 190 straipsnyje nurodytą nedidelės vertės turto požymio maksimalų dydį padidinti iki 10 MGL ir aiškiai apibrėžti BK XXVIII skyriaus straipsniuose įtvirtintiną dėl neaiškių priežasčių vertinamojo pobūdžio turtinės žalos požymį. 3. Be to, Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, Lietuvos socialinių mokslo centro Teisės institutas bei Lietuvos advokatūra pastebi, kad valstybės ekonominė situacija nuo BK įsigaliojimo laikų pasikeitė drastiškai (reikšmingai didėjo darbo užmokestis bei prekių ir paslaugų kainos, augo infliacija ir pan.), todėl pirminiu BK projektu siūlomi 300 ir
atspindėti bei baudžiamojo įstatymo ultima ratio priemonėms apibrėžti. Dėl šios priežasties, vadovaujantis minėtų institucijų argumentais bei pasiūlymais, BK projekte (įskaitant ir BK 190 straipsnį) nurodytas horizontalus didelės turtinės žalos/didelės turto vertės ar pan. pobūdžio požymių dydis didinamas nuo400 MGL, o labai didelės turtinės žalos/labai didelės turto vertės ar pan. pobūdžio požymių dydis didinamas nuo900 MGL (VU TF siūlymas 500 MGL ir 1000 MGL, TD siūlymas - iki
. 65. Lietuvos advokatūra, 2022-06-0112 Pažymėtina, kad atsižvelgiant į augančius infliacijos rodiklius bei vis sparčiau kylančias prekių ir paslaugų kainas, manytina, kad ekonominiais rodikliais pagrįsti nusikaltimų sudėčių dydžiai - turėtų būti didinam i daugiau nei siūloma BK pakeitimo projekte.
Siūlytina BK pakeitimo projekto 12 straipsnyje (190 straipsnio pakeitimas) nustatyti, kad turtas yra labai didelės vertės, kai jo vertė viršija 1 000 MGL dydžio sumą, didelės vertės, kai jo vertė viršija 500 MGL dydžio sumą, bet neviršija 1 000 MGL dydžio sumos. Nedidės vertės turtą siūlytina laikyti, kai jo vertė viršija 5 MGL dydžio sumą, bet neviršija 15 MGL dydžio sumos (BK 190 straipsnio 1 dalies pakeitimas). Atitinkamai, BK 190 straipsnio 2 dalyje siūlytina pakeisti turtinės žalos vertes nustatant, kad:
„Siame skyriuje nurodyta turtinė žala yra 40 15 MGL dydžio sumą viršijanti,
bet 300-500 MGL dydžio sumos neviršijanti žala. Šiame skyriuje nurodyta turtinė žala yra nedidelė, kai jos dydis viršija 3 5 MGL dydžio sumą, bet neviršija 40 15 MGL dydžio sumos, ir didelė, kai jos dydis viršija 300-500 MGL dydžio sumą.". Atsižvelgiantį į tai, turėtų būti pakeisti ir kiti BK straipsniai, kuriuose įtvirtintos turto ar turtinės žalos vertės. Dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės Taip pat, siūlytina nustatyti galimybę atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės asmenis padariusius sunkius nusikaltimus nuosavybei, turtinėms teisėms ir turtiniams interesams (BK XXVIII skyrius), tuomet kai kaltininkas ir nukentėjęs asmuo susitaiko (BK 38 straipsnis) ir pagal laidavimą (BK 40 straipsnis). Manytina, kad tokiu būdu būtų labiau užtikrintos nuo nusikaltimų nuosavybei nukentėjusiųjų asmenų turtinės teisės ir turtiniai Lietuvos Respublikos Seimo Teisės ir teisėtvarkos Seimo kanceliarijoje GAUTA 2022-06-01 Nr. G-2022-4953 interesai - t. y. būtų sudarytos prielaidos nukentėjusiems asmenims greičiau gauti patirtos turtinės žalos atlyginimą.
Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad BK 38 ir 40 straipsnių pakeitimai gerokai sumažintų teisėsaugos institucijų darbo krūvius, kadangi baudžiamieji procesai dėl sunkių turtinių nusikaltimų būtų užbaigiami greičiau. Taip pat, manytina, kad priėmus siūlomus pakeitimus nebūtų pakenkta valstybės baudžiamosios politikos tikslams - asmenims, atleidžiamiems nuo baudžiamosios atsakomybės už sunkius turtinius nusikaltimus, galėtų būti taikomos baudžiamojo poveikio priemonės (BK 67 straipsnis), tame tarpe ir įmoka į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą, kuri pagal savo esmę atitinka dažniausiai už turtinius nusikaltimus skiriamą bausmę - baudą. Pritarti iš dalies
kanceliarijos Teisės departamentas bei Lietuvos socialinių mokslo centro Teisės institutas pastebi, kad valstybės ekonominė situacija nuo BK įsigaliojimo laikų pasikeitė drastiškai (reikšmingai didėjo darbo užmokestis bei prekių ir paslaugų kainos, augo infliacija ir pan.), todėl BK projektu siūlomi 300 ir 750 MGL dydžiai gali būti nepakankami tikrajai valstybės ekonominei padėčiai atspindėti bei baudžiamojo įstatymo ultima ratio priemonėms apibrėžti . Dėl šios priežasties, vadovaujantis minėtų institucijų argumentais bei pasiūlymais, BK projekte (įskaitant ir BK 190 straipsnį) nurodytas horizontalus didelės turtinės žalos/didelės turto vertės ar pan. pobūdžio požymių dydis didinamas nuo400 MGL, o labai didelės turtinės žalos/labai didelės turto vertės ar pan. pobūdžio požymių dydis didinamas nuo900 MGL (VU TF siūlymas 500 MGL ir 1000 MGL, TD siūlymas - iki 1500 MGL) . 2.
2Atkreiptinas dėmesys, kad sistemingų smulkių vagysčių (t. y.
iki 3 MGL dydžio) iš prekybos centrų problema yra opi ir plačiai paplitusi Lietuvoje, todėl BK projektu ir nėra siūlomas baudžiamosios atsakomybės už nedidelės vertės turto vagystę perkėlimas į ANK, t. y. BK 190 str. paliekamas 3 MGL nedidelės vertės turto dydis. Todėl nepritartina siūlomam BK 190 straipsnyje nurodytam nedidelės vertės turto dydžio padidinimui nuo 3 iki 5 MGL, kadangi tokie pokyčiai tik pagilins šiuo metu plačiai paplitusią ir prekybos tinklų atstovų (o ir Teisėjų tarybos – žr. 39 pastabą) nuolat keliamą sisteminių smulkių vagysčių iš parduotuvių problemą. Kartu svarstytinas nedidelės vertės turto požymio maksimalaus dydžio padidinimas iki 15 MGL. 3. Pastaboje teikiami pasiūlymai dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės institutų tobulinimo nėra susiję su BK projekto tikslais ir turiniu, kadangi jie yra orientuoti į BK bendrosios dalies nuostatų tikslinimą, kuris BK projektu nėra atliekamas. 66. Vilniaus universiteto Teisės fakultetas, 2022-05-2412 BK 190 straipsnyje siūlomi didelės ir labai didelės vertės, taip pat nedidelės ir didelės turtinės žalos dydžiai turėtų būti nustatomi derinant juos su kituose BK skyriuose numatytais analogiškais dydžiais (pvz., projekte siūlomi skirtingi analogiškų dydžių pakeitimai BK 212, 224(1), 248, 282(1) straipsniuose). Pastebėtina ir tai, kad atskirų BK straipsnių pakeitimuose siūloma keisti tik maksimalias šių dydžių ribas, tuo tarpu minimalus dydis (pvz., BK 199(1), 199(2) ir 200 str. 1 dalyse numatytas 150 MGL dydis) nedidinamas. Atsižvelgti BK projektu nustatomas visame BK vienodas didelės turtinės žalos/didelės turto vertės ar pan. pobūdžio požymių400 MGL dydis (kai tai nesusiję su sunkaus nusikaltimo inkriminavimu) ir labai didelės turtinės žalos/labai didelės turto vertės ar pan. pobūdžio požymių900 MGL dydis (kai tai reikštų sunkaus nusikaltimo inkriminavimą). 67.
mokykla, 2022-06-0212 Kaip minėta, pritartina, kad Projektu siekiama baudžiamąją atsakomybę už turtinius nusikaltimus dar labiau diferencijuoti pagal pagrobto turto ir padarytos žalos dydžius. Tačiau atkreiptinas dėmesys, kad tiek pagrobto turto dydžio, tiek padarytos žalos apskaičiavimo kriterijai, kurie išreiškiami MGL, turi būti keičiami. Manytina, kad tokiais kriterijais galėtų būti bazinės socialinės išmokos arba baziniai bausmių ir nuobaudų dydžiai. Taip pat siūlytina peržiūrėti ne tik siūlomą keisti 5 MGL slenkstinį dydį, bet ir tą, kuris siejamas su baudžiamosios atsakomybės atsiradimu. Kitaip tariant, siūloma peržiūrėti esamą 3 MGL dydį. Be to, manytina, kad esama ekonominė situacija įpareigoja dar labiau kilstelėti ir nedidelės vertės bei nedidelės turtinės žalos maksimalų dydį, kuris tikrai turėtų būti didesniu nei siūlomas 10 MGL kriterijus. Nepritarti
nurodytus MGL dydžius keisti į bazinės socialinės išmokos arba baziniai bausmių ir nuobaudų dydžius yra kitos diskusijos bei atitinkamai kitų baudžiamojo įstatymo pakeitimų objektas, kuris nėra sietinas su pagrindiniais BK projekto tikslais ir uždaviniais. Kartu pažymėtina, kad MGL dydžių konvertavimas į BBND pareikalautų ne tik BK specialiosios, bet ir bendrosios dalies pakeitimų, tuo tarpu BK projektas orientuotas išimtinai į BK specialiosios dalies nuostatų peržiūrą. 2. Pažymėtina, kad sistemingų smulkių vagysčių (t. y. iki 3 MGL dydžio) iš prekybos centrų problema yra opi ir plačiai paplitusi Lietuvoje, todėl BK projektu ir nėra siūlomas baudžiamosios atsakomybės už nedidelės vertės turto vagystę perkėlimas į ANK, t. y. BK 190 str. paliekamas 3 MGL nedidelės vertės turto dydis.
Todėl nepritartina siūlomam BK 190 straipsnyje nurodytam nedidelės vertės turto dydžio padidinimui nuo 3 iki 5 MGL, kadangi tokie pokyčiai tik pagilins šiuo metu plačiai paplitusią ir prekybos tinklų atstovų (o ir Teisėjų tarybos – žr. 39 pastabą) nuolat keliamą sisteminių smulkių vagysčių iš parduotuvių problemą. 68. Pilietis Viktoras V., 2021-10-2112 Pakeisti 190 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „190 straipsnis. Sąvokų išaiškinimas
nurodytas turtas yra labai didelės vertės, kai jo vertė viršija 750 MGL dydžio sumą, didelės vertės, - kai jo vertė viršija 300 MGL dydžio sumą, bet neviršija 750 MGL dydžio sumos, ir nedidelės vertės, - kai jo vertė viršija 5 MGL, bet neviršija 10 MGL dydžio sumos. 2. Šiame skyriuje nurodyta turtinė žala yra 10 MGL dydžio sumą viršijanti, tačiau 300 MGL dydžio sumos neviršijanti žala. Šiame skyriuje nurodyta turtinė žala yra nedidelė, kai jos dydis viršija 5 MGL, bet neviršija 10 MGL dydžio sumos, ir didelė, - kai jos dydis viršija 300 MGL dydžio sumą. 3. Šio skyriaus 1891 straipsnyje nurodytos teisėtos pajamos yra iš teisės aktų neuždraustos veiklos gautos pajamos, nesvarbu, ar jos buvo apskaitytos teisės aktų nustatyta tvarka, ar ne. Atsižvelgti Pasiūlymas neaktualus, kadangi juo cituojamos nebeaktualaus BK projekto XIIIP-4856 nuostatos. 69. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
INTELEKTINEI IR PRAMONINEI NUOSAVYBEI“, siūlytina tuo pačiu koreguoti ir paties BK XXIX skyriaus pavadinimą. Galiojančioje BK redakcijoje jis suformuluotas juridiškai netiksliai – pramoninė nuosavybė yra intelektinės nuosavybės sudedamoji dalis, todėl pramoninės nuosavybės kaip savarankiškos teisinės kategorijos įtvirtinimas šalia intelektinės nuosavybės yra perteklinis[ [7] ].
Pritarti Patikslintas BK XXIX SKYRIAUS pavadinimas pagal pastabą., išbraukiant žodžius „ IR PRAMONINEI“. 70. Vilniaus universiteto Teisės fakultetas, 2022-10-1714 VU TF Projekto 37 straipsnis,
192 straipsnis. Literatūros, mokslo, meno kūrinio Autorių teisių ar gretutinių teisių objekto neteisėtas atgaminimas, neteisėtų kopijų platinimas, gabenimas ar laikymas
neteisėtai atgamino literatūros, mokslo ar meno kūrinį (įskaitant kompiuterių programas ir duomenų bazes) autorių teisių ar gretutinių teisių objektą arba jų dalį komercijos tikslais arba platino, gabeno ar laikė komercijos tikslais neteisėtas jų kopijas, jeigu kopijų bendra vertė pagal teisėtų kopijų, o kai jų nėra, pagal atgamintų kūrinių originalų kainas viršijo250100 MGL dydžio sumą, baudžiamas viešaisiais darbais arba bauda, arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki dvejų metų. 2. Tas, kas padarė šio straipsnio 1 dalyje numatytą veiką, jeigu neteisėtų kopijų bendra vertė pagal teisėtų kopijų, o kai jų nėra, pagal atgamintų kūrinių originalų kainas viršijo500250 MGL dydžio sumą, baudžiamas bauda arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki trejų metų. 3. Už šiame straipsnyje numatytas veikas atsako ir juridinis asmuo. Pritarti iš dalies
siūlomiems BK 192 straipsnio pakeitimams; 2.
Atkreiptinas dėmesys, kad BK projektu yra siūlomas visame BK vienodas didelės turtinės žalos/didelės turto vertės ar pan. pobūdžio požymių400 MGL dydis (kai tai nesusiję su sunkaus nusikaltimo inkriminavimu), kadangi, manytina, kad BK naudojamas 250 MGL dydis, atsižvelgiant į iš esmės pasikeitusią ekonominę situaciją valstybėje, iš esmės nėra pakankamas didelės turto vertė ar didelės turtinės žalos požymiams apibrėžti ir atitinkamai BK apskritai neturi būti naudojamas ;
jokios pridėtinės vertės nesukuriančios BK 192 straipsnio 2 dalies (skirtumas nu pagrindinės sudėties sankcijos yra vos 1 m.), jos sudėties požymius, įskaitant ir joje nurodomą padidintą MGL dydį) perkeliant į BK 192 straipsnio pagrindinę sudėtį. Pastebėtina, kad analogišku požiūriu VU TF vadovaujasi tikslinant BK 285 straipsnio sudėtį. 71. Pilietis Viktoras V., 2021-10-2114 Pakeisti 192 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„192 straipsnis. Literatūros, mokslo, meno kūrinio ar gretutinių teisių
objekto neteisėtas atgaminimas, neteisėtų kopijų platinimas, gabenimas ar laikymas
neteisėtai atgamino literatūros, mokslo ar meno kūrinį (įskaitant kompiuterių programas ir duomenų bazes) ar gretutinių teisių objektą arba jo dalį komercijos tikslais arba platino, gabeno ar laikė komercijos tikslais neteisėtas jų kopijas, jeigu kopijų bendra vertė pagal teisėtų kopijų, o kai jų nėra, - pagal atgamintų kūrinių originalų kainas viršijo 150 MGL dydžio sumą, baudžiamas darbais arba bauda, arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki dvejų metų. 2. Tas, kas padarė šio straipsnio 1 dalyje numatytą veiką, jeigu neteisėtų kopijų bendra vertė pagal teisėtų kopijų, o kai jų nėra, pagal atgamintų kūrinių originalų kainas viršijo 300 MGL dydžio sumą, baudžiamas bauda arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki trejų metų. 3.
straipsnyje numatytas veikas atsako ir juridinis asmuo.“ Atsižvelgti Pasiūlymas neaktualus, kadangi juo cituojamos nebeaktualaus BK projekto XIIIP-4856 nuostatos. 72. Vilniaus universiteto Teisės fakultetas, 2022-10-1715
straipsnis, 195 straipsnio pakeitimas195 straipsnis. Pramoninės nuosavybės teisių pažeidimas
išimtines patento, prekių ženklo, pramoninio dizaino ar kito pramoninės nuosavybės objekto savininko ar dizaino savininko teises arba juridinio asmens teisę į juridinio asmens pavadinimą , komerciniais tikslais arba jeigu dėl to kitas asmuo patyrė didelės žalos, baudžiamas bauda arba areštu, arba laisvės atėmimu iki dvejų metų. 2. Už šiame straipsnyje numatytą veiką atsako ir juridinis asmuo. Pritarti iš dalies
1Pritartina didelės žalos požymio įtvirtinimui;
asmens pavadinimą dekriminalizavimui, tačiau keltinas klausimas, ar siūloma apskritai dekriminalizuoti tokias veikas, ar visgi numatyti administracinę atsakomybę tokių pažeidimų atžvilgiu;
visais atvejais turėtų užtraukti baudžiamąją atsakomybę, kai jie padaromi komerciniais tikslais. Pažymėtina, kad tiek galiojančio ANK 125 straipsnio, tiek ANK projekto nuostatos numato administracinę atsakomybę už pramoninės nuosavybės ar svetimo prekių ženklo naudojimo pažeidimus, kai jie padaromi komerciniais tikslais. Atitinkamai, VU TF siūlymais sieti BK 195 straipsnyje nurodytas veikas su komercinių tikslu požymiu BK 195 straipsnyje būtų kriminalizuoti visi administraciniais nusižengimai, o administracinės atsakomybės už tokius atvejus apskritai neliktų (kadangi tokie pažeidimai, padaryti nekomerciniais tikslais apskritai nėra baudžiami, o komerciniais tikslais padaryti – būtų kriminalizuoti).
Kartu atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad siūlomi BK 195 straipsnio pakeitimai turėtų derėti ir su siūlomais BK 204 straipsnio pokyčiais, kurie numato, kad BK 204 straipsnyje nurodytos veikos baudžiamos, kai padaromos komerciniais tikslais tik tais atvejais, kai veika susijusi su didelio kiekio ar didelės vertės požymiu, priešingu atveju taikoma administracinė atsakomybė. 73. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
1
dalyje apibūdinant nusikalstamos veikos padarinius – žalą – reikėtų vartoti vienaskaitos galininko („žalą“), o ne vienaskaitos kilmininko formą („žalos“). Analogiška pastaba teiktina ir dėl įstatymo projekto 16 straipsniu keičiamo BK 197 straipsnio 1 dalies. Būtent tokia žodžio „žalą“ forma vartojama kitose projekto nuostatose (pvz., žr. įstatymo projektu keičiamo BK
iš dalies Kalbos taisyklė – jeigu žodis „žala“ vartojamas su būdvardžiais didelė, labai didelė, tuomet žodis „žala“ vartojamas galininko linksniu – padarė didelę, labai didelę žalą, o jeigu be būdvardžio – kilmininko linksniu – padarė žalos (ne visą galimą žalą). 74. Pilietis Viktoras V., 2022-03-3116 Pakeisti 196 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„196 straipsnis. Neteisėtas poveikis elektroniniams duomenims
1.
Tas, kas neteisėtai sunaikino, sugadino, pašalino ar pakeitė elektroninius duomenis arba technine įranga, programine įranga ar kitais būdais apribojo naudojimąsi tokiais duomenimis padarydamas žalos, baudžiamas viešaisiais darbais arba bauda, arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki dvejų metų. 2. Tas, kas šio straipsnio 1 dalyje numatytą veiką padarė daugelio informacinių sistemų elektroniniams duomenims arba strateginę reikšmę nacionaliniam saugumui ar didelę reikšmę valstybės valdymui, ūkiui ar finansų sistemai turinčios informacinės sistemos elektroniniams duomenims arba pasinaudodamas svetimais asmens duomenimis, arba padarydamas didelės žalos, baudžiamas bauda arba areštu, arba laisvės atėmimu iki šešerių metų. 3. Už šiame straipsnyje numatytas veikas atsako ir juridinis asmuo. 4. Padaryta veika pagal šį straipsnį nelaikoma nusikaltimu, jeigu ja buvo padaryta nedidelė žala.“ Atsižvelgti Atitinka BK projekto nuostatas. 75. Piliečio Viktoras V., 2022-03-3117 Pakeisti 197 straipsnį jį išdėstyti taip:
„197 straipsnis. Neteisėtas poveikis informacinei sistemai
neteisėtai sutrikdė ar nutraukė informacinės sistemos darbą padarydamas žalos, baudžiamas viešaisiais darbais arba bauda, arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki dvejų metų. 2. Tas, kas šio straipsnio 1 dalyje numatytą veiką padarė daugeliui informacinių sistemų arba strateginę reikšmę nacionaliniam saugumui ar didelę reikšmę valstybės valdymui, ūkiui ar finansų sistemai turinčiai informacinei sistemai arba pasinaudodamas svetimais asmens duomenimis, arba padarydamas didelės žalos, baudžiamas bauda arba areštu, arba laisvės atėmimu iki šešerių metų. 3. Už šiame straipsnyje numatytas veikas atsako ir juridinis asmuo. 4. Padaryta veika pagal šį straipsnį nelaikoma nusikaltimu, jeigu ja buvo padaryta nedidelė žala.“ Atsižvelgti Atitinka BK projekto nuostatas. 76.
76Lietuvos Aukščiausiasis Teismas,
2022-05-25 16,17 BK 196, 197 straipsnių 4 dalyse įtvirtinus Projektu Nr. XIIIP-4856(2) siūlomą nuostatą, kad BK 196, 197 straipsnių 1 dalyse nurodytos veikos nelaikomos nusikaltimu, jei jomis buvo padaryta nedidelė žala, už tokių veikų padarymą nekiltų jokia atsakomybė, t. y. iš viso nebūtų baudžiama. Šiame kontekste pažymėtina, kad šios veikos yra pavojingos net jei jomis ir nesukeliama didelė žala. Dėl to svarstytina galimybė nustatyti administracinę atsakomybę už pirmiau nurodytų veikų padarymą. Pritarti Pritartina požiūriui už veikas, kuriomis padaromas nedidelė žala, numatyti administracinę atsakomybę. 77. Teisėjų taryba, 2022-04-15 16,17 BK projektu siūloma BK 196, 197 straipsnių ketvirtosiose dalyse įtvirtinti, kad šių BK straipsnių pirmosiose dalyse nurodytos veikos nelaikomos nusikaltimu, jei jomis buvo padaryta nedidelė žala. Pažymėtina, kad šios veikos yra pavojingos, net jei jomis ir nesukeliama didelė žala, todėl siūlytina už BK 196 straipsnio 1 dalyje, 197 straipsnio 1 dalyje draudžiamas pavojingas veikas, kai jomis padaroma nedidelė žala, nustatyti administracinę atsakomybę. Pritarti Pritartina požiūriui už veikas, kuriomis padaromas nedidelė žala, numatyti administracinę atsakomybę. 78. Vilniaus universiteto Teisės fakultetas, 2022-05-24 16,17 BK 196 ir 197 straipsnių papildymas 4 dalimis, kuriose nustatoma, kad „padaryta veika pagal šį straipsnį nelaikoma nusikaltimu, jeigu ja buvo padaryta nedidelė žala“, yra ydingas ir nesuderinamas su BK Specialiosios dalies straipsnių konstravimo teisine technika. Pažymėtina, jog BK Specialiosios dalies straipsniuose apibrėžiamos veikos, kurios yra uždraustos, todėl siekiant susiaurinti baudžiamosios atsakomybės ribas būtina siauriau apibrėžti uždraustos veikos požymius, pvz., numatant baudžiamojo nusižengimo sudėtį arba pagrindinėje nusikalstamos veikos sudėtyje paliekant žalą kaip būtiną sudėties požymį ir įvardinant konkretų reikalaujamą žalos dydį (MGL verte), ir pan.
mokykla, 2022-06-02 16,17 Įstatymų projektu siūloma BK 196 ir 197 straipsniuose atsisakyti baudžiamojo nusižengimo sudėties, tokiu būdu dekriminalizuojant atvejus, kai neteisėtu poveikiu elektroniniams duomenims (BK 196 straipsnio 3 dalis) ar informacinei sistemai (BK 197 straipsnio 3 dalis) yra padaroma nedidelė žala. Toks dekriminalizavimas atitinka Įstatymo projekto tikslus, tačiau atkreiptinas dėmesys, kad šiuo metu už tokio pobūdžio veikas administracinė atsakomybė nėra nustatyta. Atitinkamai kaltininkui, pažeidusiam elektroninių duomenų ar informacinių sistemų vientisumą ar prieinamumą ir sukėlusiam nedidelę žalą, administracinė atsakomybė negalėtų būti taikoma. Atsižvelgiant į tai, siūlytina apsvarstyti galimybę tokio pobūdžio teisės pažeidimus įtraukti į Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodeksą, papildant jį atitinkamais straipsniais. Pritarti Pritartina požiūriui už veikas, kuriomis padaromas nedidelė žala, numatyti administracinę atsakomybę. 80. Lietuvos Respublikos generalinė prokuratūra, 2022-06-0318 Sutiktina, kad galiojantis draudžiamų medžiagų kontrabandos reglamentavimas, nenumatantis baudžiamosios atsakomybės diferencijavimo pagal šių medžiagų kiekius, laikytinas ydingu, tačiau nepritartina išvadai, kad vien dėl tokio reglamentavimo šį nusikaltimą būtina dekriminalizuoti.
Projekte siūloma panaikinti BK 199 straipsnio 4 dalį, susijusią su draudžiamų medžiagų kontrabanda, tad susidaro įspūdis, kad pakeitimų iniciatoriai draudžiamų medžiagų gabenimo per Lietuvos Respublikos valstybės sieną nelaiko pavojingesne veika negu šių medžiagų disponavimas Lietuvos Respublikos teritorijoje. Pažymėtina, kad asmuo, gabendamas draudžiamas medžiagas per Lietuvos Respublikos valstybės sieną, ne tik pažeidžia disponavimo jais tvarką, bet ir medžiagų gabenimo per Lietuvos Respublikos valstybės sieną tvarką. Taip pažeidžiami du baudžiamojo įstatymo saugomi objektai. Akivaizdu, kad baudžiamoji atsakomybė už narkotinių medžiagų ar šaunamųjų ginklų kontrabandą yra būtina, tik jos reglamentavimas turi būti keičiamas. Būtina išplėsti BK
draudžiamų medžiagų gabenimą per Lietuvos Respublikos valstybės sieną ribas pagal gabenamų medžiagų kiekius. Pažymėtina, kad ES Taryba kaip vieną iš kovos su nusikalstamumu prioritetų patvirtino
„Neteisėtą prekybą narkotikais“ ir nustatė tikslus – nustatyti nusikaltėlių
tinklus, dalyvaujančius gaminant ir pasauliniu lygmeniu tiekiant kanapes, kokainą, heroiną, sintetinius narkotikus ir naujas psichoaktyviąsias medžiagas ES, ir kovoti su jais. Be to, 2021–2025 m. ES kovos su narkotikais strategijoje numatytas strateginis prioritetas – didinti neteisėtos didmeninės prekybos narkotikais ir narkotikų pirmtakais ES įvežimo ir išvežimo punktuose atvejų nustatymą, o to siekti kovojant su narkotikų ir narkotikų pirmtakų kontrabanda, vykdoma į ES ir iš jos naudojantis pripažintais teisėtais prekybos kanalais.
Tokie tikslai gali būti įgyvendinti tik saugant valstybės sieną ir baudžiant už šių medžiagų kontrabandą. Siūlymas atsisakyti BK 199 str aipsnio
kvalifikuojamųjų požymių (šaunamųjų ginklų, šaudmenų, sprogmenų, sprogstamųjų, radioaktyviųjų medžiagų, nuodingųjų, stipriai veikiančių, narkotinių, psichotropinių medžiagų arba narkotinių ar psichotropinių medžiagų pirmtakų (prekursorių) gabenimas) vertintinas kaip nepagrįstas dar ir dėl to, kad tokios veikos padarymas yra itin pavojingas. Nesuprantama, kodėl nurodyti objektai prilyginami kitiems daiktams, kurie gali būti gabenami kontrabandos būdu. Galiojančios BK 199 straipsnio 4 dalies sankcija yra žymiai didesnė už projekte siūlom as sankcijas (pvz., BK 253 straipsnio 2 dalies sankcija, kurioje numatyta laisvės atėmimo bausmė iki 8 metų). Atkreiptinas dėmesys, kad nurodytų specialių dalykų gabenimas per valstybės sieną pagal siūlomą straipsnio redakciją užtrauks atsakomybę pagal BK 199 straipsnį, tačiau kiekvienu atveju turės būti nustatyta gabenamų dalykų vertė, o tai apsunkins nusikalstamos veikos įrodinėjimą, ženkliai padidins šių veikų tyrimo ir teisminio nagrinėjimo sąnaudas ir trukmę. Atkreiptinas dėmesys, kad šių dalykų nėra laisvoje civilinėje apyvartoje, todėl turės būti priimti ir poįstatyminiai aktai, numatantys šių dalykų vertės nustatymo metodiką, taip pat didės specialistų darbo krūvis, todėl bus reikalingi papildomi finansiniai ir žmogiškieji ištekliai. Apčiuopiamos pridėtinės vertės ar pokyčių, susijusių su nuteistų asmenų skaičiumi, straipsnio pakeitimai neduos, keisis tik įrodinėtinų aplinkybių apimtis.
Pažymėtina ir tai, kad dėl karo Ukrainoje atsirandant daugiau galimybių neteisėtai įgyti šaunamuosius ginklus, šaudmenis ir sprogmenis, o taip pat juos pervežti į kitas šalis, tinkama valstybės sienos apsauga įgyvendinant kontrabandos kontrolę yra sietina ir su valstybės nacionaliniu saugumu, nes valstybės sienos apsauga yra sudėtinė Lietuvos Respublikos nacionalinio saugumo užtikrinimo dalis. Pritarti iš dalies
1Atsižvelgiant į institucijų ir ekspertų pastabas,
patobulintas BK 199 straipsnis ir pagal įstatymu saugomus objektus, atitinkamai parengti nauji 8 kontrabandos straipsniai –2532
redakcijos pateiktos Komiteto pasiūlymuose sprendžia institucijų ir ekspertų pastabose keliamas kontrabandos reglamentavimo problemas . Papildomi argumentai: Pažymėtina, kad pastaboje iš esmės niekaip nepaneigti BK projekto aiškinamajame rašte (toliau – AR) 5.3. punkte nurodyti itin išsamūs BK 199 straipsnio netinkamo, kazuistinio, fragmentiško ir neproporcingo reguliavimo argumentai. Kartu pastaboje pateikiami racionalumo, protingumo ir logikos dėsniams prieštaraujantys argumentai, kad, priėmus siūlomus BK 199 straipsnio pakeitimus, „<...> nurodytų specialių dalykų gabenimas per valstybės sieną pagal siūlomą straipsnio redakciją [vis tiek] užtrauks atsakomybę pagal BK 199 straipsnį, tačiau kiekvienu atveju turės būti nustatyta gabenamų dalykų vertė <...>“, kadangi nei vadovaujantis galiojančiu, nei BK projektu keičiamu reguliavimu BK 199 str. nurodytų uždraustų ar ribotos apyvartos medžiagų ar daiktų nereikėjo ir nereikės konvertuoti į MGL dydžius, o inkriminavimui pakaktų vien paties draudžiamo daikto ar medžiagos gabenimo per Lietuvos valstybės sieną fakto. 2.
medžiagų ir daiktų diferencijavimas pagal jų kiekius (ir, matyt, pagal tikslą platinti ar be tikslo platinti) pačiame BK 199 straipsnyje neišsprendžia AR 5.3. punkte nurodytų BK 199 str. straipsnio reguliavimo esminių trūkumų:
(AR
išliktų AR 5.3.9. punkte nurodytas neišvengiamas idealiųjų sutapčių perteklinis kvalifikavimas (kas papildomai didintų ir teismų darbo krūvį);
c) apygardos teismai ir toliau būtų apkrauti pertekliniu darbo krūviu, sprendžiant net smulkius kontrabandos atvejus (pvz., dėl nereikšmingo kiekio bet kurios rūšies prekursorių, vieno ginklo, kelių šovinių, mažo kiekio nuodingųjų ar radioaktyviųjų medžiagų, ir pan. kontrabandos), kadangi, manytina, kad daugelis atvejų vis tiek patektų būtent į sunkių nusikaltimų kategoriją (AR 5.3.9. punktas); d) BK 199 straipsnio rėmuose vis tiek išliktų AR 5.3. punkte nuosekliai akcentuojamas BK 199 str. 2 ir 4 d. sankcijų nesuderinamumas ir neproporcingumas (įskaitant ir AR 5.3.5 punkte nurodytą aspektą), kadangi, atsižvelgiant į BK 199 str.
gausą bei įvairovę, teisėkūros aspektu būtų praktiškai neįmanoma apjungti į vieną normą tiek daug skirtingų nusikalstamų veikų sudėčių požymius (ir tikslus, ir kiekius) bei tinkamai suderinti naujo BK 199 straipsnio daugybės atskirų dalių, kuriose būtų visos šios medžiagos ir daiktai sugrupuoti pagal jų tam tikrus kiekius ir pagal jų (narkotinių, psichotropinių ir dopingo medžiagų atveju) gabenimo tikslus, sankcijas su galiojančio BK 253, 256, 259, 260, 266, 267, 2761 specialiųjų straipsnių itin skirtingų dydžių sankcijomis ; e) nebūtų išspręstas netinkamas bet kokio kiekio ir bet kokios rūšies prekursorių kontrabandos reglamentavimas (AR 5.3.2. punktas);
f) nebūtų išspręstas tam tikrų dopingo medžiagų kontrabandos netinkamas reglamentavimas (AR 5.3.4. punktas);
g) niekaip nebūtų sprendžiamos AR 5.3.10 punkte nurodytos fragmentiško, nelogiško ir nesistemiško BK 199 str. reguliavimo ir taikymo problemos
straipsniai sprendžia institucijų ir ekspertų pastabose keliamas problemas. 81. Policijos departamentas prie Vidaus reikalų ministerijos, 2022-04-1118 Pažymėtina, kad Policijos departamentas nepritarė ir nepritaria siūlymui eliminuoti kaip kvalifikuojančius nusikaltimo požymius kontrabandos objektus – dopingą, narkotikus, ginklus ir nusikaltimo sudėtį sieti tik su minimalaus gyvenimo lygio (MGL) dydžiais. Nesutinkame su aiškinamajame rašte nurodyta nuostata, kad padidėjusios rizikos šaltinių gabenimo ir jų gabenimo per sieną klausimas yra išspręstas kvalifikuojant veikas pagal atskirus straipsnius (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 259, 260, 266, 253, 267 ir kiti straipsniai).
Kvalifikuojant civilinėje apyvartoje uždraustų daiktų gabenimą per valstybės sieną tik pagal atskirus disponavimą uždraustais objektais numatančius straipsnius, dažnu atveju numatoma lengvesnė sankcija ir alternatyvios bausmės negu kvalifikuojant atitinkamai pagal BK 199 straipsnio 4 dalį, kas leistų išvengti griežtesnės atsakomybės už pavojingų objektų įvežimą iš kitos valstybės ir sukeltų pavojų įstatymų saugomoms vertybėms. Be to, šios nuostatos panaikinimas apribotų galimybes užtikrinti dalies uždraustų objektų įvežimo į Lietuvos Respubliką užkardymą, naudojant Lietuvos Respublikos kriminalinės žvalgybos įstatyme (toliau – KŽĮ) numatytas priemones, atsižvelgiant į tai, kad, pavyzdžiui, nuodingųjų medžiagų gabenimas, kuris gali padaryti didžiulę žalą aplinkai ir sukelti grėsmę žmonių sveikatai, yra laikomas nesunkiu nusikaltimu, o nesant griežtos atsakomybės už nedidelio kiekio narkotinių medžiagų gabenimą, net ir sistemingi atvejai gali būti laikomi nesunkiu nusikaltimu. Atkreiptinas dėmesys, kad asmuo, gabendamas draudžiamas medžiagas per Lietuvos Respublikos valstybės sieną, pažeidžia ne tik disponavimo jomis tvarką, bet ir medžiagų gabenimo per Lietuvos Respublikos valstybės sieną tvarką, t. y. pažeidžia du baudžiamojo įstatymo saugomus objektus. Manome, kad siūlomi pakeitimai sudarytų prielaidas asmenims nebaudžiamiems atsigabenti narkotinių ir psichotropinių medžiagų iš užsienio šalių, kur jos yra laisviau prieinamos, ypač iš tų, kuriose disponavimas kvaišalais yra iš dalies legalizuotas, o tai paskatintų narkotikų paplitimą ir vartojimą Lietuvoje.
Iš esmės siūlomi pakeitimai nedera su griežta narkotinių ir psichotropinių medžiagų paplitimo kontrolės nacionaline politika, į kurios įgyvendinimą ir užtikrinimą teisėsauga deda itin dideles pastangas. Policijos departamentas nepalaiko atsakomybės lengvinimo, argumentuojant tuo, kad asmuo, siųsdamasis nedidelį kiekį narkotinių medžiagų iš šalies, kurioje jos lengvai prieinamos, nesuvokia savo veikos pavojingumo ir iš esmės daro nesunkų nusikaltimą – pažymėtina, kad dažnu atveju asmenys neapsiriboja vienkartiniu veikimu, į šį procesą yra įtraukiami kiti asmenys, o įgijus priklausomybę, veika tampa tęstine ir kartotine. Tokių narkotinių ir psichotropinių medžiagų įsigijimo būdų paplitimas tik pabrėžia, kad teisėsaugos pastangomis vidaus nelegali narkotinių medžiagų rinka yra ribota ir suvaldyta, todėl neracionalu palengvinti galimybę kvaišalams patekti į šalį iš užsienio valstybių. Analogiškai neigiamai vertintini siūlomi pakeitimai ir kovos su nelegalia ginklų apyvarta kontekste
Žr. analogiškus argumentus dėl Generalinės prokuratūros 80 pastabos.
Atsižvelgiant į institucijų ir ekspertų pastabas, patobulintas BK 199 straipsnis ir pagal įstatymu saugomus objektus, atitinkamai parengti nauji 8 kontrabandos straipsniai –2532
, kurių redakcijos pateiktos Komiteto pasiūlymuose sprendžia institucijų ir ekspertų pastabose keliamas kontrabandos reglamentavimo problemas Taip pat daugiau argumentų žr. prie Generalinės prokuratūros 80 pastabos. 82. Vilniaus universiteto Teisės fakultetas, 2022-05-2418 BK 199 str. 4 dalies sankcijoje numatytos laisvės atėmimo bausmės maksimalios ribos dydis (penkiolika metų) yra abejotinas, nes prilygsta arba net viršija nusikaltimų žmogaus gyvybei arba sveikatai, pvz., BK 129 str. 1 dalies sankcijoje už paprastą nužudymą numatyta laisvės atėmimo bausmė nuo septynerių iki penkiolikos metų. Atsižvelgti Pastaba neaktuali, kadangi pateikta nebeaktualiam BK projektui XIIIP-4856. 83. Vilniaus universiteto Teisės fakultetas, 202210-1719 VU TF Projekto
per Lietuvos Respublikos valstybės sieną gabendamas privalomus pateikti muitinei daiktus, kurių vertė viršija
250 MGL bet neviršija
500 MGL dydžio sumos, nepateikė jų muitinės kontrolei ar kitaip šios kontrolės išvengė, baudžiamas bauda arba laisvės atėmimu iki ketverių metų. 2. Tas, kas nepateikdamas muitinės kontrolei ar kitaip jos išvengdamas arba neturėdamas leidimo per Lietuvos Respublikos valstybės sieną gabeno Lietuvos Respublikos tam tikrų dopingo medžiagų kontrolės įstatyme nurodytas medžiagas, baudžiamas bauda arba areštu, arba laisvės atėmimu iki šešerių metų. 3. 2.
pateikti muitinei daiktus, kurių vertė viršija
500 MGL dydžio sumą, nepateikė jų muitinės kontrolei ar kitaip šios kontrolės išvengė arba neturėdamas leidimo per Lietuvos Respublikos valstybės sieną gabeno kilnojamąsias kultūros vertybes ar antikvarinius daiktus, baudžiamas bauda arba laisvės atėmimu iki aštuonerių metų. 4. Tas, kas nepateikdamas muitinės kontrolei ar kitaip jos išvengdamas arba neturėdamas leidimo per Lietuvos Respublikos valstybės sieną gabeno šaunamuosius ginklus, šaudmenis, sprogmenis, sprogstamąsias, radioaktyviąsias medžiagas ar kitas strategines prekes, nuodingąsias, stipriai veikiančias, narkotines, psichotropines medžiagas arba narkotinių ar psichotropinių medžiagų pirmtakus (prekursorius), baudžiamas laisvės atėmimu nuo trejų iki dešimties metų. 5. 3. Už šiame straipsnyje numatytas veikas atsako ir juridinis asmuo. Pritarti iš dalies Pritartina BK
visapusiškai įgyvendinti aptariamus pakeitimus, tikslinga sistemiškai pakeisti (atsižvelgiant į VU TF siūlymus BK 260 straipsnyje) kiekvieną BK straipsnį (papildant kiekvieno straipsnio sudėtį formuluotę - "gabeno ar siuntė Lietuvos Respublikoje arba per Lietuvos Respublikos valstybės sieną"), kuriame draudžiamas disponavimas atitinkamu dalyku: šaunamieji ginklai, šaudmenys, sprogstamosios medžiagos - BK 253 straipsnis; radioaktyvios medžiagos - 256 straipsnis; nuodingosios ar stipriai veikiančios medžiagos - BK 267 straipsnis, narkotinės, psichotropinės medžiagos - atitinkamai BK 259, 260 straipsniai, prekursoriai - BK 266 straipsnis, dopingas - BK 276-1 straipsnis . Kartu, atsižvelgiant į tai, BK
tikslinga palikti strategines prekes, kadangi šiuo metu nėra bendrojo BK straipsnio, išimtinai skirto kriminalizuoti disponavimą šiuo dalyku; 2.
Manytina, kad siūlomas 500 MGL dydis neatspindi realios valstybės ekonominės padėties bei yra nepakankamas sunkaus nusikaltimo sudėties požymiams apibrėžti, todėl siūlytina jį keisti
naudojamu900 MGL dydžiu ( pateikti Lietuvos socialinių mokslų centro teisės instituto, Lietuvos advokatūros bei Seimo Teisės departamento siūlymai didinti MGL dydžius, kuriais būtų apibrėžiami sunkaus nusikaltimo sudėties požymiai –1000 ar 1500 MGL dydžiu, tačiau pastariesiems dydžiams nebuvo pritarta) ;
atsiradimo ribos nuo 150 iki 250 MGL padidinimas diskutuotinas. Aptariamu aspektu atkreiptinas dėmesys, kad minėta riba nuo 250 MGL iki 150 MGL pakankamai neseniai buvo pakeista 2018 m. gruodžio 20 d. įstatymu Nr. XIII-1836, todėl diskutuotinas jos grąžinimo į ankstesnę padėtį poreikis. Taip pat Komiteto siūlymuose pateikti
kontrabandos reglamentavimo problemas. 84. Lietuvos socialinių mokslų centro teisės institutas, 2022-06-0118 Visiškai pritariame siūlymui sistemiškai sutvarkyti kontrabandos nusikaltimo sudėtį, iškeliant su skyriumi, kuriame yra numatyta atsakomybė už šį nusikaltimą (Nusikaltimai ekonomikai ir verslo tvarkai), nieko bendro neturinčias normas. Kartu tuo būtų panaikintas dubliavimasis su kituose skyriuose esančiomis nusikaltimų sudėtimis. Tikriausiai visiems akivaizdu, kad su neteisėtu disponavimu narkotikais, prekursoriais, ginklais, sprogmenimis, nuodais, dopingo medžiagomis (toliau sutrumpintai – pavojingi dalykai) susijusios veikos neturi nieko bendro su ekonomika ir verslu. Tad iš atitinkamo BK skyriaus jos turi būti pašalintos.
Kituose BK skyriuose, kurie reguliuoja nusikaltimus, susijusius su pavojingais dalykais, atsakomybė už šias veikas jau yra nustatyta. Tad, išbraukus šias veikas iš BK
(papildymus) reikiamuose BK skyriuose numatytose nusikaltimų sudėtyse, BK nuoseklumo ir logikos reikalavimas būtų įgyvendintas. Kartu būtų pašalintas perteklinis reguliavimas, kai su pavojingais dalykais susiję nusikaltimai visiškai be reikalo BK reguliuojami keliose vietose ir tas pats nusikaltimas dėl to baudžiamas pagal kelis straipsnius kaip sutaptis, nors visai pakaktų vieno. Antai kai yra specialūs „narkotikų“ straipsniai BK 259, 260, 261, kurie numato atsakomybę ir griežtas bausmes (ypač 260 ir 261 straipsniai) už disponavimą narkotikais, taip pat ir jų atsisiuntimą ar atvežimą į Lietuvą, atskirai (ir netinkamame BK skyriuje) reguliuoti pastarąją veiką nėra jokios prasmės. Siūloma BK
perteklinio baudimo problemą. Dabartinis reguliavimas, kai baudžiamasis įstatymas numato nuo 3 iki 10 metų laisvės atėmimą už tokių medžiagų neteisėtą importą neatsižvelgiant į jų kiekį (taip pat ir iki 5 g kanapių ar nedidelio kiekio haliucinogeninių grybų) yra neproporcingas tiek mūsų BK, tiek Vakarų Europos baudžiamosios politikos kontekste. Lietuvos baudžiamojoje justicijoje neadekvatumą mėgina koreguoti teismų praktika, tokio pobūdžio bylose nuolatos taikydama išimtinę taisyklę, numatytą BK 54 straipsnio 3 dalyje, leidžiančią teismui skirti švelnesnę, nei įstatymo numatyta, bausmę, kai sankcijoje numatytoji aiškiai prieštarautų teisingumo principui. Tokia situacija, kai teismams išimtinę taisyklę tenka taikyti nuolat, aiškiai signalizuoja, kad baudžiamajam įstatymui – konkrečiai specialiosios dalies normai – būtinos korekcijos, kurias ir siūlo Projekto autoriai.
Viešumoje buvo išsakyti nuogąstavimai, kad siūlomi pakeitimai gali pernelyg apriboti kriminalinės žvalgybos veiką, neva kriminalinė žvalgyba negalėtų būti taikoma aiškinantis didelio kiekio narkotinių medžiagų gabenimo atvejus. Tokie nuogąstavimai neturi rimto pagrindo. Kriminalinės žvalgybos stadijoje tiriamos įvairios prielaidos. Tokioje ankstyvoje stadijoje sunku tiksliai įvertinti, ar gabenamas didelis, ar labai didelis kiekis medžiagos. Taip pat negalima atmesti, kad didelis ar labai didelis kiekis narkotinių medžiagų yra gabenamas su tikslu jį platinti. O prielaida dėl medžiagų labai didelio kiekio, kaip ir prielaida dėl didelio kiekio narkotinių medžiagų gabenimo su tikslu platinti, sudaro pagrindą vykdyti kriminalinę žvalgybą. Taigi, BK nuoseklumo, logikos, bausmių proporcingumo reikalavimai yra vienareikšmiškai Projekto autorių siūlymų pusėje. Juos įgyvendinus, nenukentėtų ir kriminalinės žvalgybos veikla. Dar daugiau, įgyvendinusi šiuos siūlymus, Lietuva atsikratytų vieno iš tarybinės baudžiamosios teisės reliktų. Atsivertus buvusios Lietuvos Tarybų Socialistinės Respublikos baudžiamąjį kodeksą, jo 77 straipsnį, galime matyti identišką vaizdą, koks yra dabar BK 199 straipsnio 4 dalyje – atsakomybė už sprogstamųjų, narkotinių, smarkiai veikiančių ir nuodingųjų medžiagų, ginklų importą yra numatyta tame pačiame straipsnyje, kuris numatė prekių kontrabandą. Ir netgi bausmė nukopijuota lygiai tokia pati – nuo 3 iki 10 metų. Tik galiojančiame BK nėra tokios papildomos bausmės kaip nutrėmimas. Vakarietiškuose įstatymuose matome kitokio reguliavimo pavyzdžių. Pažiūrėkime, kaip narkotikų importas sureguliuotas Vokietijoje. Kontrabandos straipsnyje Vokietijos įstatymuose numatyta atsakomybė tik už apmokestinamų prekių kontrabandą.
Narkotikų importas – tik narkotikams skirtame straipsnyje (esančiame specialiai narkotikams skirtame įstatyme). Dar vienas skirtumas – už narkotikų importą, kai medžiaga skirta tik savo reikmėms ir jos kiekis nėra didelis, Vokietijos įstatymas numato baudą arba laisvės atėmimą iki penkerių metų. Lietuvoje, kaip minėta, pagal BK 199 straipsnį – nuo 3 iki 10 metų laisvės atėmimo, lygiai kaip buvusioje Sovietų Sąjungoje. Be to, Vokietijos įstatymas suteikia teisę teismui visai neskirti bausmės, jeigu narkotikų kiekis yra nedidelis ir jie skirti tik asmeniniam vartojimui. Taigi, Projekto nuostatomis aiškiai siūloma pereiti nuo reliktinio tarybinio pavojingų medžiagų kontrabandos reguliavimo prie vakarietiško. Pritarti Pateiktais argumentais pritariama BK projektu siūlomiems BK 199 straipsnio pakeitimams. Taigi, atsižvelgiant į institucijų ir ekspertų pastabas, patobulintas 199 straipsnis ir pagal įstatymu saugomus objektus, atitinkamai parengti nauji 8 kontrabandos straipsniai –2532
pastabose keliamas kontrabandos reglamentavimo problemas . 85. Pilietis Viktoras V., 2022-03-3118 Pakeisti 199 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „199 straipsnis. Kontrabanda 1. Tas, kas per Lietuvos Respublikos valstybės sieną gabendamas privalomus pateikti muitinei daiktus, kurių vertė viršija 150 MGL, bet neviršija 750 MGL dydžio sumos, nepateikė jų muitinės kontrolei ar kitaip šios kontrolės išvengė, baudžiamas bauda arba laisvės atėmimu iki ketverių metų. 2.
muitinės kontrolei ar kitaip jos išvengdamas arba neturėdamas leidimo per Lietuvos Respublikos valstybės sieną gabeno Lietuvos Respublikos tam tikrų dopingo medžiagų kontrolės įstatyme nurodytas medžiagas arba nedidelį kiekį narkotinių ar psichotropinių medžiagų, baudžiamas bauda arba areštu, arba laisvės atėmimu iki šešerių metų. 3. Tas, kas per Lietuvos Respublikos valstybės sieną gabendamas privalomus pateikti muitinei daiktus, kurių vertė viršija
išvengė arba nepateikdamas muitinės kontrolei ar kitaip jos išvengdamas arba neturėdamas leidimo per Lietuvos Respublikos valstybės sieną gabeno šaunamuosius ginklus, šaudmenis, sprogmenis, sprogstamąsias, radioaktyviąsias medžiagas ar kitas strategines prekes, nuodingąsias, stipriai veikiančias, narkotines ar psichotropines medžiagas arba narkotinių ar psichotropinių medžiagų pirmtakus (prekursorius), arba neturėdamas leidimo per Lietuvos Respublikos valstybės sieną gabeno kilnojamąsias kultūros vertybes ar antikvarinius daiktus, baudžiamas bauda arba laisvės atėmimu iki aštuonerių metų. 4. Tas, kas nepateikdamas muitinės kontrolei ar kitaip jos išvengdamas arba neturėdamas leidimo per Lietuvos Respublikos valstybės sieną gabeno ne mažiau kaip tris šaunamuosius ginklus, didelės sprogstamosios galios arba didelį kiekį šaudmenų, sprogmenų ar sprogstamųjų medžiagų, didelį ar labai didelį kiekį narkotinių ar psichotropinių medžiagų arba didelį ar labai didelį kiekį narkotinių ar psichotropinių medžiagų pirmtakų (prekursorių), baudžiamas laisvės atėmimu nuo penkerių iki penkiolikos metų. 5. Už šiame straipsnyje numatytas veikas atsako ir juridinis asmuo.“ Atsižvelgti Pasiūlymas neaktualus, kadangi juo cituojamos nebeaktualaus BK projekto XIIIP-4856 nuostatos. 86.
mokykla, 2022-06-02 18, 19,20, 21 Pirmiausiai pažymėtina, kad skirtingai nei yra šiuo metu, BK 199, 199-1, 199-2 ir 200 straipsnių normos saugo ne ekonomiką, o valstybės, Europos Sąjungos (toliau – ES) finansų sistemą, nes pažeidžiant muitų teisės nuostatas, siekiama išvengti mokesčių. Taigi šių straipsnių peržiūros poreikis, siejamas tiek su jų vieta BK normų sistemoje, tiek ir su jų turiniu. Šiais klausimais būtinos platesnės diskusijos, nes atitinkami sprendimai darytų poveikį kur kas didesniam spektrui normų. Pasisakant dėl BK 199 straipsnio pakeitimų, pritartina, kad šalia laisvės atėmimo bausmės siūloma įvesti aiškią alternatyvą – baudą. Tačiau šiuo metu galiojantys ir taikomi baudos dydžiai sąlygoja baudos neveiksmingumą ir realiai neveikia kaip alternatyva laisvės atėmimui. Todėl siūloma peržiūrėti baudos dydžius, kad jie būtų objektyviai pritaikomi, o ne finansiškai žlugdantys. Siūlytina atsisakyti MGL ir pereiti prie dienpinigių sistemos. Manytina, tai leistų labiau individualizuoti baudos bausmės dydį. Kontrabandos dalyko vertė turėtų būti padidinta daugiau nei numatyta Projekte ir tai taikytina visoms BK 199 straipsnio dalims, kuriose kontrabandos dalykas išreiškiamas tam tikru piniginiu ekvivalentu. Toks siūlymas grindžiamas tais pačiais argumentais, kurie Projekto aiškinamajame rašte yra susieti su ekonomine situacija ir panašiais veiksniais. BK 199 straipsnis turi būti keičiamas ir dėl jo netinkamos formuluotės, nenustatytų kriterijų, pagal kuriuos šios veikos būtų atribojamos nuo administracinių nusižengimų, ir nuo BK 199-1 ir BK 200 straipsniuose numatytų veikų. Projekte narkotinių, psichotropinių medžiagų (jų pirmtakų) gabenimas eliminuojamas iš kontrabandos sudėties ir atitinkamos veikos kvalifikuojamos tik pagal atitinkamas veikas draudžiančias normas. Tas pats pasakytina ir dėl dopingo medžiagų, šaunamųjų ginklų, šaudmenų, sprogmenų, sprogstamųjų ir radioaktyvių medžiagų eliminavimo iš BK 199 straipsnio.
Tačiau atitinkami siūlymai nesprendžia grynųjų pinigų gabenimo per Lietuvos Respublikos sieną ir tokios veikos kriminalizavimo problemų. Grynieji pinigai nėra muito mokesčiu ar kokiu nors kitokiu su muitinės procedūromis susijusiu mokesčiu apmokestinama prekė. Pagal ES teisę nustatytas privalomumas deklaruoti į ES įvežamus ar iš ES išvežamus grynuosius pinigus, kurių vertė yra 10 000 eurų ir daugiau. Tai reiškia, kad asmuo, kuris pažeidžia šią pareigą, pažeidžia tik nustatytą grynųjų pinigų deklaravimo tvarką. Todėl siūlytina tokį elgesį dekriminalizuoti, o asmenis traukti baudžiamojon atsakomybėn tik už nustatytus pinigų plovimo (BK 216 straipsnis) atvejus. Pertvarkant kontrabandos sudėtį turi būti pereinama nuo prekių vertės kriterijaus prie nuslėptų mokesčių kriterijaus, nes šio nusikaltimo esmė - siekis išvengti mokesčių. Derėtų spręsti ir kilnojamų kultūros vertybių bei antikvarinių daiktų gabenimo problemą kontrabandos kontekste. Šiuo metu šių daiktų gabenimas nesiejamas su jų verte. Be to, nei galiojantis, nei Projekte nurodomas BK 199 straipsnis nedera su ES galiojančiu ir tiesiogiai valstybėse narėse veikiančiu teisės aktu – 2008 m. gruodžio 18 d. Tarybos reglamentu (EB) Nr. 116/2009 dėl kultūros vertybių eksporto (toliau – Reglamentas (EB) Nr. 116/2009). Nepritarti BK projektu siūlomi BK 199 straipsnio pakeitimai turi aiškų tikslą bei pakeitimo apimtį – t. y. jais siekiama nustatyti didesnius MGL dydžius bei atisakyti perteklinių ir neproporcingų BK 199 straipsnio 2 ir 4 d. Jokie kiti, ypač esminiai šios sudėties pokyčiai nebuvo ir nėra svarstomi ir (ar) atliekami.
Atsižvelgiant į tai, pastaboje pateikti konceptualūs siūlymais (pvz., dienpinigių sistemos BK įvedimas, grynųjų pinigų gabenimo per Lietuvos Respublikos sieną problemų sprendimai, parėjimas nuo prekių vertės kriterijaus prie nuslėptų mokesčių kriterijaus ir pan.) nėra susiję su BK projektu atliekamais baudžiamojo įstatymo pakeitimais ir jų tikslais, todėl laikytini kitos, atskiros plačios diskusijos objektais. 87. Vilniaus universiteto Teisės fakultetas, 2022-05-2419 Svarstytina, ar BK 199(1) str. neturėtų būti numatyti tokie patys muitinės apgaulės nusikaltimą kvalifikuojamieji požymiai, kaip ir numatyti BK 199 str. kontrabandos nusikaltimą kvalifikuojamieji požymiai. Atsižvelgti Pasiūlymas neaktualus, kadangi juo cituojamos nebeaktualaus BK projekto XIIIP-4856 nuostatos. 88. Vilniaus universiteto Teisės fakultetas, 2022-10-1719 VU TF Projekto
straipsnio pakeitimas1991 straipsnis. Muitinės apgaulė
iš Europos Sąjungos valstybės narės į Lietuvos Respubliką įvežė privalomus pateikti muitinei daiktus, kurių vertė viršija
250 MGL, bet neviršija
500 MGL dydžio sumos, ir jų nepateikė Lietuvos Respublikos ar kitos Europos Sąjungos valstybės narės muitinės kontrolei ar kitaip šios kontrolės išvengė, baudžiamas bauda arba laisvės atėmimu iki ketverių metų. 2. Tas, kas iš Europos Sąjungos valstybės narės į Lietuvos Respubliką įvežė privalomus pateikti muitinei daiktus, kurių vertė viršija
500 MGL dydžio sumą, ir jų nepateikė Lietuvos Respublikos ar kitos Europos Sąjungos valstybės narės muitinės kontrolei ar kitaip šios kontrolės išvengė, baudžiamas bauda arba laisvės atėmimu iki aštuonerių metų. 3. Už šiame straipsnyje numatytas veikas atsako ir juridinis asmuo. Pritarti iš dalies 1.
iš dalies
siūlymui padidinti BK 199-1 straipsnyje nurodytus maksimalius MGL dydžius, tačiau, manytina, kad siūlomas 500 MGL dydis neatspindi realios valstybės ekonominės padėties bei yra nepakankamas sunkaus nusikaltimo sudėties požymiams apibrėžti, todėl siūlytina jį keisti BK projekte naudojamu 900 MGL dydžiu (Lietuvos socialinių mokslų centro teisės instituto, Lietuvos advokatūros bei Seimo Teisės departamento siūlymams didinti MGL dydžius, kuriais apibrėžiami sunkaus nusikaltimo sudėties požymiai – pakeisti į 1000 ar 1500 MGL dydį nepritarta);
atsiradimo ribos nuo 150 iki 250 MGL padidinimas diskutuotinas. Aptariamu aspektu atkreiptinas dėmesys, kad minėta riba nuo 250 MGL iki 150 MGL pakankamai neseniai buvo pakeista 2018 m. gruodžio 20 d. įstatymu Nr. XIII-1836, todėl diskutuotinas jos grąžinimo į ankstesnę padėtį poreikis. Teikiama patobulinta projekto 19 straipsnio redakcija:
Pakeisti 1991 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „1991 straipsnis. Muitinės apgaulė
valstybės narės į Lietuvos Respubliką įvežė privalomus pateikti muitinei daiktus, kurių vertė viršija 150 MGL, bet neviršija250400 MGL dydžio sumos, ir jų nepateikė Lietuvos Respublikos ar kitos Europos Sąjungos valstybės narės muitinės kontrolei ar kitaip šios kontrolės išvengė, baudžiamas bauda arba laisvės atėmimu iki ketverių metų. 2. Tas, kas iš Europos Sąjungos valstybės narės į Lietuvos Respubliką įvežė privalomus pateikti muitinei daiktus, kurių vertė viršija 400 MGL, bet neviršija 900 MGL dydžio sumos, ir jų nepateikė Lietuvos Respublikos ar kitos Europos Sąjungos valstybės narės muitinės kontrolei ar kitaip šios kontrolės išvengė, baudžiamas bauda arba laisvės atėmimu iki šešerių metų. 2. 3.
pateikti muitinei daiktus, kurių vertė viršija250900 MGL dydžio sumą, ir jų nepateikė Lietuvos Respublikos ar kitos Europos Sąjungos valstybės narės muitinės kontrolei ar kitaip šios kontrolės išvengė, baudžiamas bauda arba laisvės atėmimu iki aštuonerių metų. 3. 4. Už šiame straipsnyje numatytas veikas atsako ir juridinis asmuo.“
89Pilietis Viktoras V.,
2022-03-3119 Pakeisti 1991 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „1991 straipsnis. Muitinės apgaulė
Respubliką įvežė privalomus pateikti muitinei daiktus, kurių vertė viršija
Respublikos ar kitos Europos Sąjungos valstybės narės muitinės kontrolei ar kitaip šios kontrolės išvengė, baudžiamas bauda arba laisvės atėmimu iki ketverių metų. 2. Tas, kas iš Europos Sąjungos valstybės narės į Lietuvos Respubliką įvežė privalomus pateikti muitinei daiktus, kurių vertė viršija
Sąjungos valstybės narės muitinės kontrolei ar kitaip šios kontrolės išvengė, baudžiamas bauda arba laisvės atėmimu iki aštuonerių metų. 3. Už šiame straipsnyje numatytas veikas atsako ir juridinis asmuo.“ Atsižvelgti Pasiūlymas neaktualus, kadangi juo cituojamos nebeaktualaus BK projekto XIIIP-4856 nuostatos. 90. Vilniaus universiteto Teisės fakultetas, 2022-10-1720 VU TF Projekto
straipsnio pakeitimas1992 straipsnis. Neteisėtas disponavimas akcizais apmokestinamomis prekėmis
pažeisdamas nustatytą tvarką įgijo, laikė, gabeno, siuntė, naudojo ar realizavo akcizais apmokestinamas prekes, kurių vertė viršija
250
500 MGL dydžio sumos, baudžiamas bauda arba laisvės atėmimu iki ketverių metų. 2.
pažeisdamas nustatytą tvarką įgijo, laikė, gabeno, siuntė, naudojo ar realizavo akcizais apmokestinamas prekes, kurių vertė viršija
500 MGL dydžio sumą, baudžiamas bauda arba laisvės atėmimu iki aštuonerių metų. 3. Už šiame straipsnyje numatytas veikas atsako ir juridinis asmuo. Pritarti iš dalies
siūlymui padidinti BK 199-2 straipsnyje nurodytus maksimalius MGL dydžius, tačiau, manytina, kad siūlomas 500 MGL dydis neatspindi realios valstybės ekonominės padėties bei yra nepakankamas sunkaus nusikaltimo sudėties požymiams apibrėžti, todėl siūlytina jį keisti BK projekte naudojamu 900 MGL dydžiu (Lietuvos socialinių mokslų centro teisės instituto, Lietuvos advokatūros bei Seimo Teisės departamento siūlymams didinti MGL dydžius, kuriais apibrėžiami sunkaus nusikaltimo sudėties požymiai – pakeisti į 1000 ar 1500 MGL dydį nepritarta);
atsiradimo ribos nuo 150 iki 250 MGL padidinimas diskutuotinas. Aptariamu aspektu atkreiptinas dėmesys, kad minėta riba nuo 250 MGL iki 150 MGL pakankamai neseniai buvo pakeista 2018 m. gruodžio 20 d. įstatymu Nr. XIII-1836, todėl diskutuotinas jos grąžinimo į ankstesnę padėtį poreikis. Teikiama projekto 20 straipsnio patobulinta redakcija:
Pakeisti 1992 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „1992 straipsnis. Neteisėtas disponavimas akcizais apmokestinamomis prekėmis
ar realizavo akcizais apmokestinamas prekes, kurių vertė viršija 150 MGL, bet neviršija250400 MGL dydžio sumos, baudžiamas bauda arba laisvės atėmimu iki ketverių metų. 2. Tas, kas pažeisdamas nustatytą tvarką įgijo, laikė, gabeno, siuntė, naudojo ar realizavo akcizais apmokestinamas prekes, kurių vertė viršija 400 MGL, bet neviršija 900 MGL dydžio sumos, baudžiamas bauda arba laisvės atėmimu iki šešerių metų. 2. 3.
pažeisdamas nustatytą tvarką įgijo, laikė, gabeno, siuntė, naudojo ar realizavo akcizais apmokestinamas prekes, kurių vertė viršija250900 MGL dydžio sumą, baudžiamas bauda arba laisvės atėmimu iki aštuonerių metų. 3. 4. Už šiame straipsnyje numatytas veikas atsako ir juridinis asmuo.“
91Pilietis Viktoras V.,
2022-03-3120 Pakeisti 1992 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „1992 straipsnis. Neteisėtas disponavimas akcizais apmokestinamomis prekėmis
1Tas, kas pažeisdamas nustatytą tvarką įgijo, laikė, gabeno,
siuntė, naudojo ar realizavo akcizais apmokestinamas prekes, kurių vertė viršija 150 MGL, bet neviršija 750 MGL dydžio sumos, baudžiamas bauda arba laisvės atėmimu iki ketverių metų. 2. Tas, kas pažeisdamas nustatytą tvarką įgijo, laikė, gabeno, siuntė, naudojo ar realizavo akcizais apmokestinamas prekes, kurių vertė viršija 750 MGL dydžio sumą, baudžiamas bauda arba laisvės atėmimu iki aštuonerių metų. 3. Už šiame straipsnyje numatytas veikas atsako ir juridinis asmuo.“ Atsižvelgti Pasiūlymas neaktualus, kadangi juo cituojamos nebeaktualaus BK projekto XIIIP-4856 nuostatos. 92. Vilniaus universiteto Teisės fakultetas, 2022-10-1721 VU TF Projekto 45 straipsnis, 200 straipsnio pakeitimas:200 straipsnis. Neteisėtas prekių ar produkcijos neišvežimas iš Lietuvos
neteisėtai neišvežė per Lietuvos Respublikos valstybės sieną prekių ar produkcijos, kurių vertė viršija
250
500 MGL dydžio sumos ir kurios pagal tranzito arba eksporto dokumentus turėjo būti išvežtos iš Lietuvos Respublikos, baudžiamas bauda arba laisvės atėmimu iki ketverių metų. 2. Tas, kas neteisėtai neišvežė per Lietuvos Respublikos valstybės sieną prekių ar produkcijos, kurių vertė viršija
500 MGL dydžio sumą ir kurios pagal tranzito arba eksporto dokumentus turėjo būti išvežtos iš Lietuvos Respublikos, baudžiamas bauda arba laisvės atėmimu iki aštuonerių metų. 3.
straipsnyje numatytas veikas atsako ir juridinis asmuo. Pritarti iš dalies
maksimalius MGL dydžius, tačiau, manytina, kad siūlomas 500 MGL dydis neatspindi realios valstybės ekonominės padėties bei yra nepakankamas sunkaus nusikaltimo sudėties požymiams apibrėžti, todėl jis keistinas BK projekte naudojamu 900 MGL dydžiu (Lietuvos socialinių mokslų centro teisės instituto, Lietuvos advokatūros bei Seimo Teisės departamento siūlymams didinti MGL dydžius, kuriais apibrėžiami sunkaus nusikaltimo sudėties požymiai – pakeisti į 1000 ar 1500 MGL dydį - nepritarta);
atsiradimo ribos nuo 150 iki 250 MGL padidinimas diskutuotinas. Aptariamu aspektu atkreiptinas dėmesys, kad minėta riba nuo 250 MGL iki 150 MGL pakankamai neseniai buvo pakeista 2018 m. gruodžio 20 d. įstatymu Nr. XIII-1836, todėl diskutuotinas jos grąžinimo į ankstesnę padėtį poreikis. Teikiama projekto 21 str., keičiančio 200 straipsnį, redakcija:
Pakeisti 200 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „200 straipsnis. Neteisėtas prekių ar produkcijos neišvežimas iš Lietuvos
per Lietuvos Respublikos valstybės sieną prekių ar produkcijos, kurių vertė viršija 150 MGL, bet neviršija250400 MGL dydžio sumos, ir kurios pagal tranzito arba eksporto dokumentus turėjo būti išvežtos iš Lietuvos Respublikos, baudžiamas bauda arba laisvės atėmimu iki ketverių metų. 2. Tas, kas neteisėtai neišvežė per Lietuvos Respublikos valstybės sieną prekių ar produkcijos, kurių vertė viršija 400 MGL, bet neviršija 900 MGL dydžio sumos ir kurios pagal tranzito arba eksporto dokumentus turėjo būti išvežtos iš Lietuvos Respublikos, baudžiamas bauda arba laisvės atėmimu iki šešerių metų. 2. 3.
neteisėtai neišvežė per Lietuvos Respublikos valstybės sieną prekių ar produkcijos, kurių vertė viršija250900 MGL dydžio sumą ir kurios pagal tranzito arba eksporto dokumentus turėjo būti išvežtos iš Lietuvos Respublikos, baudžiamas bauda arba laisvės atėmimu iki aštuonerių metų. 3. 4. Už šiame straipsnyje numatytas veikas atsako ir juridinis asmuo.“
93Pilietis Viktoras V.,
2022-03-3121 Pakeisti 200 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„200 straipsnis. Neteisėtas prekių ar produkcijos neišvežimas iš
valstybės sieną prekių ar produkcijos, kurių vertė viršija 150 MGL, bet neviršija 750 MGL dydžio sumos ir kurios pagal tranzito arba eksporto dokumentus turėjo būti išvežtos iš Lietuvos Respublikos, baudžiamas bauda arba laisvės atėmimu iki ketverių metų. 2. Tas, kas neteisėtai neišvežė per Lietuvos Respublikos valstybės sieną prekių ar produkcijos, kurių vertė viršija 750 MGL dydžio sumą ir kurios pagal tranzito arba eksporto dokumentus turėjo būti išvežtos iš Lietuvos Respublikos, baudžiamas bauda arba laisvės atėmimu iki aštuonerių metų. 3. Už šiame straipsnyje numatytas veikas atsako ir juridinis asmuo.“ Atsižvelgti Pasiūlymas neaktualus, kadangi juo cituojamos nebeaktualaus BK projekto XIIIP-4856 nuostatos. 94. Mykolo Romerio universiteto teisės mokykla, 2022-06-0222 Dėl siūlymo atsisakyti alternatyvaus veikos padarymo būdo pastabos nereiškiamos. Tačiau pažymėtina, kad ši norma reikalauja detalesnės peržiūros. BK 201 straipsnio 2 ir 3 dalys baudžiamosios atsakomybės taikymą sieja su atitinkamu naminių stiprių alkoholinių gėrimų, nedenatūruoto ar denatūruoto etilo alkoholio, jų skiedinių (mišinių) kiekiu – BK 201 str. 2 d. (50 litrų), BK 201 str. 3 d. (10 litrų). Veikos pavojingumo skirstymas pagal tūrį yra kritikuotinas.
Atsakomybė už disponavimą naminių stiprių alkoholinių gėrimų, nedenatūruoto ar denatūruoto etilo alkoholio, jų skiedinių (mišinių) turėtų būti siejama su grynuoju alkoholio kiekiu, o ne su skiedinio tūriu. Pagal esamą reguliavimą grynojo alkoholio kiekio turėjimas gali būti laikomas nenusikalstamu, tol, kol jis yra nepraskiestas. Tačiau praskiedus jį iki atitinkamo įstatyme numatyto kiekio (10 ar 50 litrų) baudžiamoji atsakomybė jau turėtų būti taikoma. Siūlytina baudžiamąją atsakomybę pagal šį straipsnį sieti ne su naminių stiprių alkoholinių gėrimų, nedenatūruoto ar denatūruoto etilo alkoholio, jų skiedinių (mišinių) litražu, bet su nustatyta grynojo alkoholio mišinyje (skiedinyje) koncentracija. Nepritarti BK projektu nėra siūloma keisti baudžiamosios atsakomybės už disponavimą naminiais stipriais alkoholiniais gėrimais, nedenatūruotu ar denatūruotu etilo alkoholiu, jų skiediniais turinio ir ribų, o siūlomas tiesiog disponavimo apartais, skirtais naminiams stipriems alkoholiniams gėrimams gaminti, dekriminalizavimas. Todėl siūlomi pakeitimai nėra sietini su BK projekto daromų pakeitimų apimtimi. 95. Vilniaus universiteto Teisės fakultetas, 2022-10-1722 VU TF Projekto
straipsnio pakeitimas:
„201 straipsnis. Neteisėtas naminių stiprių
alkoholinių gėrimų, nedenatūruoto ar denatūruoto etilo alkoholio, jų skiedinių (mišinių) ir aparatų jiems gaminti gaminimas, laikymas, gabenimas ar realizavimas
tikslą realizuoti neteisėtai gamino, laikė, gabeno naminius stiprius alkoholinius gėrimus, nedenatūruotą ar denatūruotą etilo alkoholį, jų skiedinius (mišinius) arba juos realizavo, arba gamino, laikė, gabeno ar realizavo aparatus naminiams stipriems alkoholiniams gėrimams gaminti, baudžiamas viešaisiais darbais arba bauda, arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki dvejų metų.“ Pritarti Pasiūlymas atitinka BK projekto nuostatas. 97.
97Lietuvos socialinių mokslų centro teisės institutas,
2022-06-0122 Siūlytume sistemiškai pažvelgti ir į atsakomybės už stiprių namų gamybos alkoholinių gėrimų neteisėtą gamybą ir susijusias veikas. Projektu siūloma koreguoti BK
atkreipti dėmesį ir į tai, kad atsakomybę už BK 201 straipsnyje numatytas pavojingiausias veikas numato net keletas kitų BK straipsnių, kaip antai: neteisėtas disponavimas akcizinėmis prekėmis (BK 1992 str.), neteisėta ūkinė veikla (BK 202 str.), neteisėtas disponavimas stipriai veikiančiomis ar nuodingosiomis medžiagomis (BK 267 str.) ir kenksmingų žmogaus sveikatai ar gyvybei produktų gamyba arba prekyba jais (BK
pavojingumo veikos, kurios galėtų būti dekriminalizuotos, atsakomybę už jas numatant vien ANK 137 straipsnyje. Taigi, keltinas principinis klausimas, ar nevertėtų, siekiant BK nuoseklumo ir jame numatytos atsakomybės proporcingumo, kodeksą „išvalyti“ nuo perteklinės normos (BK 201 straipsnio), kuris, beje, yra dar vienas iš tarybinių reliktų mūsų baudžiamojoje teisėje, svetimas vakarietiškiems baudžiamiesiems įstatymams. Kartu siūlome sistemiškai apsvarstyti, ar tokia veika, kokia numatyta ANK 137 straipsnio 1 ir 2 dalyse (patalpų suteikimas alkoholinių gėrimų gamybai), turi sudaryti atskirą pažeidimą. Toks reguliavimas nebūdingas Lietuvos teisės sistemai. Tokia veika gali būti padėjimas padaryti kitus pažeidimus ar net nusikaltimus, o kaip savarankiška veika ji neturėtų būti baudžiama, lygiai kaip nėra savarankiški pažeidimai patalpų suteikimas kitiems pažeidimams daryti, kaip neteisėtam cigarečių ar narkotinių medžiagų sandėliavimui ar gamybai. Taigi, nors projektu tai nesiūloma, yra svarbių argumentų, kad būtų apsvarstytas BK 137 straipsnio 1 ir 2 dalių išbraukimas.
Nepritarti Atkreiptinas dėmesys į tai, kad BK 201 straipsnyje įtvirtinta nusikalstama veika ne tik, kad nėra praradusi savo aktualumo, bet ir pavojingumo pobūdžio. Neteisėta stiprių naminių alkoholinių gėrimų gamyba tebėra klestinti veikla, kuri sudaro didelę dalį Lietuvos šešėlinės ekonomikos. Įvairių socialinių, statistinių tyrimų duomenimis (Lietuvos laisvosios rinkos institutas, bešešėlio.lt ir kt.), neteisėta prekyba stipriais alkoholiniais gėrimai sudaro net iki 36 proc. visos šešėlinės rinkos. Kartu, aptariamais neteisėtais veiksmai ne tik, kad ženkliai kenkiama valstybės biudžetui, bet ir dėl neužtikrinamos aptariamų gėrimų gamybos kokybės, sukuriamos prielaidos pakenkti ir žmonių gyvybei bei sveikatai. Šios aplinkybės, manytina, visapusiškai pagrindžia specialios baudžiamojo įstatymo normos, skirtos išimtinai kovai su neteisėta stiprių alkoholinių gėrimu gamyba, kriminalizavo tikslingumą. Juolab, atsižvelgiant ir į tai, kad ji visapusiškai suderinta su baudžiamosios atsakomybės, kaip kraštutinės priemonės principo turinio reikalavimais, kadangi baudžiamosios atsakomybės ribos nustatomos atsižvelgiant tiek į neteisėtai pagaminto alkoholio kiekį, tiek į jo gamybos tikslus, proporcingai ir teisingai subalansuojant baudžiamąją atsakomybę. Galiausiai, pastebėtina ir tai, kad aptariama baudžiamojo įstatymo norma yra itin dažnai taikoma praktinėje veikloje (atitinkamai – 2019 m. 161 išnagrinėta baudžiamoji byla, 2020 m. 72, 2021 m. 146 bylos), kas taip pat patvirtina šios normos reikalingumą ir tikslingumą. Atsižvelgiant į tai, nepritarta visapusiškam BK 201 straipsnio dekriminalizavimui. 98. Lietuvos Respublikos generalinė prokuratūra, 2022-06-03 N Nors projektu nėra siūlomi jokie BK 202 straipsnio pakeitimai, tačiau tikslinga ir sistemiškai keičiant BK XXXI skyriaus nusikalstamas veikas, padaryti ir šio straipsnio pakeitimus.
BK
ekonomikai ir verslo tvarkai skyriui, o su mokesčių išvengimu ši veiką sietina tiek, kiek ji kriminalizuoja oficialiai neįformintą (neįregistruotą) ir nuo mokesčių administratoriaus nuslėptą vertimasi ekonomine veikla. Pavyzdžiui, neįregistravus mokesčių mokėtojų registre individualios komercinės veiklos ir neįgijus leidimo arba neįsteigus ir neįregistravus juridinio asmens, nuo mokesčių administratorių faktiškai slepiama vykdoma veikla (verslas) ir iš jos (jo) gaunamos pajamos, nuo kurių teisės aktų nustatyta tvarka turi būti apskaičiuojami mokesčiai. Tokiais veiksmais asmuo dažniausiai siekia vieno tikslo – išvengti prievolės apskaičiuoti ir sumokėti mokesčius valstybei. Žinoma, galimos situacijos, kai turtinė žala gali būti padaroma ir kitiems asmenims (pvz. žala gali būti padaroma veikiant neturint reikiamos licenzijos, nekokybiškai atliekant darbus ir pan.) Ši veika ypač pavojinga, nes asmenys dėl savanaudiškų tikslų tyčia ignoruoja valstybės nustatytas teisėtos veiklos taisykles ir oficialiai neįgyja mokestinių bei kitų pareigų valstybei. Projekto 202 straipsnio 1 dalies redakcijoje siūloma atsisakyti teisinės logikos neatitinkančio bei itin retai BK specialiojoje dalyje naudojamo versliškumo požymio, kuris BK 202 straipsnio 1 dalies kontekste yra tapatus vertimosi veikla požymiui ir dėl šios priežasties nėra tinkamas atribojant (bei smarkiai apsunkina) baudžiamąją (BK 202 straipsnio 1 dalis) ir administracinę (Administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 127 straipsnis) atsakomybes už neteisėtą vertimąsi ekonomine veikla.
Siekiant aiškiai nustatyti BK 202 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos baudžiamosios ir ANK
straipsnio 1 dalyje siūlytina palikti tik stambaus masto požymį, kurį siūloma apibrėžti teikiamo BK projekto 212 straipsnio naujojoje 4 dalyje. Pagal BK
verslo tvarkos pažeidimais, pasitaikančiais ekonominės veiklos vykdymo metu, bet su esminių reikalavimų, keliamų verslo legalumui, nesilaikymu. Atsižvelgiant į tai, BK 202 straipsnio 1 dalies dispozicijos požymis „ar kitokiu neteisėtu būdu“ keistinas į „ar kitokiu neteisėtu pagrindu“. Tikslinga galiojančias BK 202 straipsnio 1 ir 2 dalis sujungti į vieną dalį, nes dabar šiose dalyse numatyti nusikaltimai priskiriami apysunkiams nusikaltimams, už kuriuos numatyta tokia pati laisvės atėmimo iki ketverių metų bausmė. Be to, sujungus šias dalis į vieną, atsirastų galimybė ir už 2 dalyje numatytą nusikalstamą veiką taikyti alternatyvias laisvės atėmimui bausmes. Kaip minėta, ši nusikalstama veika dažniausiai padaroma siekiant išvengti mokestinių prievolių, dėl ko gali būti padaroma didelė ir labai didelė žala. Turtinė žala valstybei BK 202 straipsnyje nustatytą nusikalstamą veiką daro dar pavojingesnę, tačiau tiesiogiai šia nusikalstama veika valstybei padaryta turtinė žala nepatenka į BK 202 straipsnio formaliąją dispoziciją.
Todėl už šią nusikalstamą veiką taikoma baudžiamoji atsakomybė kaltajam asmeniui nepriklauso nuo kilusių pasekmių masto. Ar šiuo nusikaltimu padaroma žala ar ne, nesvarbu, koks žalos dydis (nedidelė ar didelė ar labai didelė, dabartinio baudžiamojo įstatymo prasme tai tokio pat pavojingumo veika nepriklausomai nuo šių aplinkybių. Tuo tiek dabar veikiančios BK normos, susijusios su mokesčių išvengimu (BK 219-221 straipsniai), tiek projektu siūlomi šių straipsnių pakeitimai diferencijuoja baudžiamąją atsakomybę priklausomai į nesumokėtų, išvengtų mokesčių dydį. Atsižvelgiant į tai BK 202 straipsnyje numatytos veikos formalioji sudėtis neturėtų būti kliūtis taikyti visas BK įmanomas priemones, kad asmuo, padaręs šią veiką, būtų nubaustas ne tik už pačią veiką, bet ir už pasekmes – nusikalstama veika padarytą turtinę žalą (pvz., 2018 m. kovo 13 d. LAT kasacinės nutartys baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-68-222/2018, Nr. 2K-7-30-788/2017, 2018 m. kovo
į tai, siūlytina pakeisti BK 202 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „202 straipsnis. Neteisėtas vertimasis ūkine, komercine, finansine ar profesine veikla
versliškai ar stambiu mastu ėmėsi ūkinės, komercinės, finansinės ar profesinės veiklos neturėdamas licencijos (leidimo) veiklai, kuriai ji (jis) reikalinga, ar kitokiu neteisėtu būdu pagrindu arba vertėsi uždrausta ūkine, komercine, finansine ar profesine veikla, baudžiamas viešaisiais darbais arba bauda, arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki ketverių metų. 2. Tas, kas padarė šio straipsnio 1 dalyje numatytą veiką padarydamas labai didelę turtinę žalą valstybei, baudžiamas bauda arba laisvės atėmimu iki septynerių metų. 2.
profesine veikla, baudžiamas laisvės atėmimu iki ketverių metų. 3. Už šiame straipsnyje numatytas veikas atsako ir juridinis asmuo.“ Pritarti iš dalies BK projektas galėtų būti papildytas siūlomais BK 202 straipsnio pakeitimais. Kita vertus, siūlytina galiojančio BK 202 straipsnio
dekriminalizuoti (kaip siūlo VU TF), o ne perkelti jos sudėtį į BK 202 straipsnio 1 dalį. 99. Pilietis Viktoras V., 2022-03-3123 Pakeisti 203 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „203 straipsnis. Neteisėta juridinio asmens veikla
stambiu mastu vertėsi viešojo juridinio asmens steigimo dokumentuose nenumatyta veikla, baudžiamas viešaisiais darbais arba bauda, arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki vienerių metų. 2. Tas, kas įsteigė, įsigijo ar vadovavo juridiniam asmeniui, naudojamam neteisėtai veiklai nuslėpti, baudžiamas bauda arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki dvejų metų. 3. Už šio straipsnio 1 dalyje numatytą veiką atsako ir juridinis asmuo.“ Pritarti Siūlymas atitinka BK projekto nuostatas. 100. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
1
nusižengimų kodekso 115, 122, 125, 137, 187, 205 ir 589 straipsnių pakeitimo ir Kodekso papildymo 1071 , 1131 ir 1871 straipsniais įstatymo projekto (reg. Nr. XIIIP-4857(2)) 5 straipsniu keičiamo Administracinių nusižengimų kodekso 125 straipsnio 1 dalyje, be kita ko, siūloma nustatyti administracinę atsakomybę už svetimu prekių ženklu neteisėtai pažymėtų prekių įgijimą. Svarstytina, ar įgijimo požymiu neturėtų būti papildyta ir glaudžiai su minėtąja administracinio nusižengimo sudėtimi susijusi įstatymo projekto 23 straipsniu keičiamo BK 204 straipsnio
101Vilniaus universiteto Teisės fakultetas,
2022-10-1724 VU TF Projekto 48 straipsnis, 204 straipsnio pakeitimas:
neturėdamas leidimo svetimu prekių ženklu pažymėjo didelį prekių kiekį ar didelės vertės prekes, jas gabeno ar laikė komerciniais tikslais ar arba pateikė jas realizuoti arba pasinaudojo svetimu paslaugų ženklu ir dėl to padarė didelės žalos, baudžiamas bauda , arba laisvės apribojimu, arba laisvės atėmimu iki dvejų metų. 2. Tas, kas neturėdamas leidimo svetimu prekių ženklu pažymėjo nedidelį prekių kiekį ar pateikė jas realizuoti arba pasinaudojo svetimu paslaugų ženklu ir dėl to padarė žalos, padarė baudžiamąjį nusižengimą ir baudžiamas viešaisiais darbais arba bauda, arba laisvės apribojimu. 3. 2. Už šiame straipsnyje numatytas numatytą veikas veiką atsako ir juridinis asmuo. Pritarti iš dalies
siūlomiems pakeitimams;
BK 204 straipsnio sankciją, atsižvelgiant į tai, kad šiame straipsnyje kriminalizuotas nesunkus nusikaltimas bei siekiant padidinti viešųjų darbų taikymo galimybes, papildyti viešųjų darbų bausme. Kartu tokie pakeitimai, manytina, labiau užtikrintų ir BK 55 straipsnio tinkamo taikymo galimybes. 102. Pilietis Viktoras V., 2022-03-3124 Pakeisti 204 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „204 straipsnis. Svetimo prekių ar paslaugų ženklo naudojimas
neturėdamas leidimo svetimu prekių ženklu pažymėjo didelį prekių kiekį ar pateikėjas realizuoti arba pasinaudojo svetimu paslaugų ženklu ir dėl to padarė didelės žalos, baudžiamas bauda arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki dvejų metų. 2. Už šiame straipsnyje numatytas veikas atsako ir juridinis asmuo.” Atsižvelgti Pasiūlymas neaktualus, kadangi juo cituojamos nebeaktualaus BK projekto XIIIP-4856 nuostatos. 103. Vilniaus universiteto Teisės fakultetas, 2022-10-1725 VU TF Projekto 49 straipsnis,
pakeitimas:
pagal paskirtį ar nustatytą tvarką
gavęs
500 MGL dydžio ar didesnės vertės kreditą, paskolą ar tikslinę paramą, subsidiją ar dotaciją panaudojo juos ne pagal paskirtį ar nustatytą tvarką, baudžiamas viešaisiais darbais arba bauda, arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki vienerių metų. 2. Tas, kas gavęs kreditą ar paskolą panaudojo juos ne pagal paskirtį ar nustatytą tvarką ir negrąžino laiku, ir dėl to kreditoriui, laiduotojui arba kitam asmeniui padarė didelės turtinės žalos, baudžiamas bauda arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki dvejų metų. 3. Tas, kas gavęs tikslinę paramą, subsidiją ar dotaciją panaudojo jas ne pagal paskirtį ar nustatytą tvarką ir dėl to valstybės ar Europos Sąjungos institucija, tarptautinė viešoji organizacija arba kitas juridinis ar fizinis asmuo patyrė didelės turtinės žalos, baudžiamas bauda arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki ketverių metų. 4. Už šiame straipsnyje numatytas veikas atsako ir juridinis asmuo. Pritarti iš dalies
BK, nurodyti MGL dydžiai turi būti iš esmės koreguojami. Kita vertus, BK projektu siūlomas visame BK vienodas didelės turtinės žalos/didelės turto vertės ar pan. pobūdžio požymių 400 MGL dydis (kai tai nesusiję su sunkaus nusikaltimo inkriminavimu), todėl analogiškas dydis turėtų būti išlaikomas visame BK, siekiant aiškiai suvokti BK nurodomos didelės turto vertės, didelės turtinės žalos ir pan. požymių unifikuotą išraišką. 2. Siūlytina dekriminalizuoti kredito ir paskolos panaudojimą ne pagal paskirtį ar nustatytą tvarką, kaip neproporcingos intervencijos į civilinius teisinius. 104.
104Pilietis Viktoras V.,
2022-03-3125 Pakeisti 206 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: „1. Tas, kas gavęs 150 MGL dydžio ar didesnės vertės tikslinę paramą, subsidiją ar dotaciją panaudojo jas ne pagal paskirtį ar nustatytą tvarką, baudžiamas viešaisiais darbais arba bauda, arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki vienerių metų.” Atsižvelgti Pasiūlymas neaktualus, kadangi juo cituojamos nebeaktualaus BK projekto XIIIP-4856 nuostatos. 105. Mykolo Romerio universiteto teisės mokykla, 2022-06-02 25,29 Pritartina BK 206 straipsnyje numatyto MGL dydžio kėlimui. Tačiau manytina, kad siūlomas Projekte MGL dydis turėtų būti dar kur kas didesnis. Be to, BK 212 straipsnyje siūloma reglamentuoti ne tik žalos dydį, bet ir kitus šiuo metu MGL dydžiu išreiškiamus požymius. Projekto aiškinamajame rašte gana siaurai pasisakoma dėl būtinumo dekriminalizuoti kredito ir paskolos panaudojimą ne pagal paskirtį ar nustatytą tvarką. Neproporcingos intervencijos į civilinius teisinius santykius argumentas yra nepakankamas dėl to, kad jis taikytinas ir tikslinės paramos, subsidijos ar dotacijos panaudojimo klausimams. Šios Projekto nuostatos turėtų būti motyvuojamos plačiau. Projekto 28 straipsniu siūloma BK 212 straipsnį papildyti 4 dalimi. Stambaus masto problema yra aktuali, todėl pritartina šios sąvokos paaiškinimui. Tačiau Projekte nurodytą 500 MGL kriterijų siūloma padidinti, idant į baudžiamojo įstatymo sritį patektų veikos, atitinkančios konstitucinius baudžiamosios atsakomybės nustatymo kriterijus. Be to, aiškinant „stambaus masto“ požymį, vertinimo objektu turėtų būti ne veiklos mastas, o konkrečios veiklos generuojami mokesčiai, kuriuos ir siekiama nuslėpti vykdant atitinkamą veiklą. Taip būtų išvengta BK 202 ir 220 straipsnių konkurencijos. Siūloma BK 202 straipsnio 1 dalyje atsisakyti numatyto požymio, „ versliškai“ dėl jo nustatymo netikslingumo .
Taip pat turi būti eliminuojamas požymis - „ uždrausta veikla“, nes paprastai, tokia veikla pati savaime yra nusikalstama, todėl turi būti ir inkriminuojamos kitos BK normos. Netikslinga papildomai inkriminuoti BK 202 straipsnio 2 dalį. Pritarti iš dalies. 1. BK projektu, įskaitant ir BK 206 straipsnį, siūlomas visame BK vienodas didelės turtinės žalos/didelės turto vertės ar pan. pobūdžio požymių 400 MGL dydis (kai tai nesusiję su sunkaus nusikaltimo inkriminavimu), todėl analogiškas dydis turėtų būti išlaikomas visame BK, siekiant aiškiai suvokti BK nurodomos didelės turto vertės, didelės turtinės žalos ir pan. požymių unifikuotą išraišką. 2.Siūlytina dekriminalizuoti kredito ir paskolos panaudojimą ne pagal paskirtį ar nustatytą tvarką, kaip neproporcingos intervencijos į civilinius teisinius. Šiame kontekste pažymėtina, kad šiuo metu galiojančio BK 206 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta nusikalstama veika yra kriminalizuojamas kredito ar paskolos panaudojimas ne pagal paskirtį, kai tai nesukelia jokių neigiamų padarinių kreditorių ar paskolos davėjo interesams. Tokio pobūdžio kriminalizavimas nėra suderinamas su baudžiamosios atsakomybės, kaip kraštutinės priemonės principo turinio reikalavimais, kadangi aptariamos nusikalstamos veikos nėra galimybės atriboti nuo civilinio delikto, sutartinių teisinių santykių formalaus pažeidimo.
Analogiškos pozicijos laikomasi ir praktikoje, konstatuojant, kad už tikslinės paskolos ar kredito panaudojimą ne pagal paskirtį nustatyta ir baudžiamoji atsakomybė, tačiau jos taikymas akivaizdžiai turi būti grindžiamas ne vien formaliomis BK 206 straipsnyje numatytomis apibrėžtimis, bet ir papildomais kriterijais, įrodančiais didesnį šio padaryto pažeidimo pavojingumą, t. y. baudžiamosios atsakomybės taikymas už sutartinių sąlygų nesilaikymą būtų tinkamas, jei kreditoriaus ar paskolos teikėjo galimybės kompensuoti žalą įprastinėmis civilinio proceso priemonėmis būtų iš esmės pasunkintos dėl skolininko piktavališkų veiksmų (LAT Nr. 2K-240/2009). Atsižvelgiant į tai, BK projektu keičiamame BK 206 straipsnyje kredito ar paskolos panaudojimas ne pagal paskirtį siejamas išimtinai su padaryta konkrečia žala kreditoriams ar paskolos davėjams, tokiu būdų įtvirtinant aiškią takoskyrą tarp civilinių ir baudžiamųjų teisinių santykių. 3. BK 212 straipsnyje nurodytas stambaus masto dydis (500 MGL) yra jau nustatytas ANK 127 straipsnio 5 dalyje, manytina, kad toks dydis yra pakankamas ir tinkamas BK 202 straipsnyje nurodyto apysunkio nusikaltimo bei BK 203 straipsnyje nurodyto nesunkaus nusikaltimo sudėčių požymiams apibrėžti. Atsižvelgiant į tai, BK projektu nesiūloma keisti ANK jau įtvirtinto stambaus masto požymių dydžio ir (ar) koncepcijos;
(atitinkamus BK 202 straipsnio pakeitimus siūlo ir VU TF bei GP). 106.
106Lietuvos Respublikos generalinė prokuratūra,
2022-06-0325 Atsižvelgiant į projekte siūlomus sisteminius BK 178–184, 199, 200, 207, 219–221 straipsnių pakeitimus, kuriais kaip kvalifikuojamieji požymiai nustatomi didelės vertės ir labai didelės vertės turtas bei atitinkamai diferencijuojama baudžiamoji atsakomybė, tikslinga, kad tie patys baudžiamosios atsakomybės diferencijavimo principai būtų taikomi ne tik projekte teikiamiems BK straipsniams, bet ir kitiems nusikaltimams ekonomikai ir verslo tvarkai bei finansų sistemai. Atsižvelgiant į tai siūlytini šie BK 206, 208, 209 ir 222 straipsnių pakeitimai: 4.1. Papildyti 206 straipsnį nauja 4 dalimi ir ją išdėstyti taip: „
paskirtį ar nustatytą tvarką ir dėl to valstybės ar Europos Sąjungos institucija, tarptautinė viešoji organizacija arba kitas juridinis ar fizinis asmuo patyrė labai didelę turtinę žalą, arba tai padarė dalyvaudamas organizuotoje grupėje, baudžiamas bauda arba laisvės atėmimu iki septynerių metų. “ Pritarti Manytina, kad BK projektas gali būti papildytas siūlomomis nuostatomis. 107. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2022-03-22 7,26
siūlymui griežtinti baudžiamąją atsakomybę už kreditinį sukčiavimą, kuris, kaip konstatuota Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyje baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-31-788/2021, yra speciali sukčiavimo rūšis BK 182 straipsnyje įtvirtinto „paprasto“ sukčiavimo atžvilgiu. Tačiau pažymėtina, jog įstatymo projekto 7 straipsniu keičiamo BK 182 straipsnio 3 dalyje už itin kvalifikuotą sukčiavimą, kurio dalykas yra 750 MGL sumą viršijantis svetimas turtas, turtinė teisė arba tokio paties dydžio turtinė prievolė, arba už tokį sukčiavimą, kuris padaromas dalyvaujant organizuotoje grupėje, numatoma vienintelė bausmės rūšis – laisvės atėmimas iki aštuonerių metų.
Tuo tarpu, remiantis įstatymo projekto 25 straipsniu keičiamo BK 207 straipsnio 3 dalimi, už kreditinį sukčiavimą, dėl kurio nukentėjęs asmuo patyrė 750 MGL sumą viršijančią žalą, arba už kreditinį sukčiavimą, padaromą dalyvaujant organizuotoje grupėje, nusikalstamą veiką padaręs asmuo galėtų būti baudžiamas ne tik laisvės atėmimu iki aštuonerių metų, bet ir alternatyvia bei gerokai švelnesne baudos bausme. Minėtos BK 182 ir 207 straipsnių tarpusavio sąsajos leidžia manyti, kad sankcijos už aptartas veikas turėtų būti suvienodintos. Nėra jokių objektyvių priežasčių, kodėl įstatymo projekto 25 straipsniu keičiamo BK 207 straipsnio 3 dalis dėl joje numatomų bausmių rūšių (konkrečiai – dėl baudos bausmės) turėtų būti traktuojama kaip įtvirtinanti privilegijuotą sudėtį įstatymo projekto 7 straipsniu keičiamo BK 182 straipsnio 3 dalies atžvilgiu. Juo labiau, kad įstatymo projekte už sukčiavimą, kai sukčiavimo dalyko vertė viršija 300 MGL, bet neviršija 750 MGL, ir už kreditinį sukčiavimą, dėl kurio nukentėjęs asmuo patyrė 300 MGL viršijančią, bet 750
apribojimas, areštas arba laisvės atėmimas iki šešerių metų. Pritarti
108Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
dalyje kreditinis sukčiavimas dalyvaujant organizuotoje grupėje apibūdinamas vartojant formuluotę „sukčiavo dalyvaudamas organizuotoje grupėje“.
Pastebėtina, kad kalbine prasme visiškai tokia pati formuluotė vartojama apibūdinant ir „paprastą“ sukčiavimą įstatymo projekto 7 straipsniu keičiamo BK 182 straipsnio 3 dalyje[ [8] ]. Nors, kaip minėta, sukčiavimo ir kreditinio sukčiavimo tarpusavio santykis gali būti apibūdinamas kaip bendrosios ir specialiosios normos, tačiau, mūsų nuomone, šios dvi sukčiavimo rūšys negali būti įstatyme aprašomos vartojant visiškai tapačias lingvistines konstrukcijas. Sąvoka „sukčiavo“ yra bendrinio pobūdžio ir ji suponuoja bet kokioje gyvenimo sferoje pasireiškiantį turtinį sukčiavimą, kuris būdingas BK 182 straipsniui, bet ne BK 207 straipsniui. Antai BK 207 straipsnis kriminalizuoja ne bet kokį, o būtent kreditinį sukčiavimą, kai turtinė žala valstybei, Europos Sąjungos institucijai, tarptautinei viešajai organizacijai arba kitam juridiniam ar fiziniam asmeniui padaroma apgaule gaunant tikslinę paramą, subsidiją ar dotaciją. Dėl to siūlytina įstatymo projekto 25 straipsniu keičiamo BK 207 straipsnio 3 dalį tikslinti, pvz., prieš žodžius „sukčiavo dalyvaudamas organizuotoje grupėje“ įrašant žodį „kreditiškai“. Pritarti
109Lietuvos Aukščiausiasis Teismas,
2022-05-25 7,26 Pagal Projektu Nr. XIIIP-4856(2) siūlomas įtvirtinti BK 182 straipsnio 3 dalies ir
kreditinio sukčiavimo, kuriuo fiziniam ar juridiniam asmeniui buvo padaryta labai didelė turtinė žala, ar kai kreditinis sukčiavimas buvo padarytas organizuota grupe, sudėtis būtų privilegijuota BK 182 straipsnio
svetimą turtą ar turtinę teisę arba išvengiant labai didelės vertės turtinės prievolės, arba ją panaikinant, arba padaryto organizuota grupe, sudėties atžvilgiu.
Pažymėtina, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus plenarinės sesija 2021 m. kovo 16 d. nutartyje baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-31-788/2021 yra išaiškinusi, kad BK 207 straipsnio 2 dalis, atkartodama esminius turtinio sukčiavimo nusikalstamos veikos sudėties požymius, tik detalizuoja šios nusikalstamos veikos dalyką – iš bendrų turto, turtinės teisės ir turtinės prievolių sąvokų išskiria tikslinę paramą, subsidiją ir dotaciją. Tokios normos baudžiamojoje teisėje vadinamos specialiosiomis ( lex specialis ). Taigi, atsižvelgiant į tai, svarstytina galimybė suvienodinti BK 182 straipsnio
110Teisėjų taryba,
2022-04-15 26, 30, 31, 32,33 Siūlytina teismingumo pakeitimus grįsti baudžiamojo proceso ekonomiškumo principu, kurio, kaip matyti, siekia ir Įstatymų projektų rengėjai. Taip pat jie padės užtikrinti tolygesnį darbo krūvių teismuose balansą, kai BK projektu siūlomi pakeitimai, susiję su BK 207, 219, 220, 221, 222 straipsniais, kuriais įvedamos kvalifikuotos, sunkių nusikaltimų kategoriją atitinkančios nusikalstamų veikų sudėtys, padidins bylų skaičių apygardų teismuose, tuo tarpu apylinkių teismuose baudžiamųjų bylų skaičius turėtų mažėti dėl kai kurių veikų dekriminalizavimo.
Be to, įgyvendinus BPK projektu siūlomus teismingumo pokyčius, bus nuosekliai ir veiksmingiau prisidedama prie 2021–2030 metų nacionalinio pažangos plano strateginių tikslų, uždavinių ir rodiklių sąraše numatyto poveikio rodiklio –
nagrinėjimo pradžios įsiteisėjusių teismo sprendimų dėl sunkių ir labai sunkių nusikaltimų dalis
Pažymėtina, kad pasiūlymas teikiamas ne BK projektui, o lydimojo BPK projekto 225 straipsniui (nors siejama su išvardytais BK straipsniais). Kartu pabrėžtina, kad BPK projektu siūlomais BPK 225 straipsnio pakeitimais nėra siekiama spręsti jokių BPK 225 straipsnio turinio aspektu ar kažkokiu būdu koreguoti jame nurodytas baudžiamųjų bylų teismingumo taisykles. BPK projektas (įskaitant ir BPK 225 straipsnio pakeitimus) yra visiškai techninio pobūdžio ir juo yra siekiama tiesiog techniškai suderinti BK projektu daromos pakeitimus su BPK nuostatomis (pvz., patikslinti pasikeitusią BK straipsnio dalių numeraciją ar pan.). Tuo tarpu pastabų autorių pateiktas pasiūlymas yra susijęs su BPK 225 straipsnio turinio korekcijomis ir baudžiamųjų bylų teismingumo taisyklių reikšminga peržiūra, kuri negali būti atliekama techninio pobūdžio ir turinio BPK projekte ir turi būti atskirų plačių diskusijų objektas.
Pažymėtina ir tai, kad aptariami teismingumo taisyklių pakeitimai šiuo metu yra svarstomi Lietuvos Respublikos ministro pirmininko 2022 m. vasario 3 d. potvarkiu Nr. 25 „Dėl darbo grupės sudarymo„ sudarytoje darbo grupėje, kurios tikslas yra teismų veiklos efektyvumo gerinimas. Aptariama darbo grupė yra parengusi atitinkamus BPK 225 straipsnio pakeitimus, kurie buvo suderinti su teismų bendruomenės atstovais. 111. Vilniaus universiteto Teisės fakultetas, 2022-10-1727 VU TF Projekto 50 straipsnis, 208 straipsnio pakeitimas:
dėl savo sunkios ekonominės padėties ar nemokumo, kai akivaizdžiai grėsė bankrotas, neturėdamas galimybės patenkinti visų kreditorių reikalavimų patenkino tik vieno ar keleto iš jų reikalavimus arba užtikrino vieno ar kelių kreditorių reikalavimus ir dėl to padarė didelės turtinės žalos likusiems vienam ar daugiau kreditoriams kreditorių , baudžiamas bauda arba laisvės atėmimu iki dvejų metų. 2. Tas, kas dėl savo sunkios ekonominės padėties ar nemokumo, kai akivaizdžiai grėsė bankrotas, paslėpė, iššvaistė, perleido, pervedė į užsienį ar nepateisinamai pigiai pardavė turtą, kuris galėjo būti pateiktas skoloms padengti, ir dėl to padarė didelės turtinės žalos vienam ar daugiau kreditoriams kreditorių , baudžiamas bauda arba laisvės atėmimu iki trejų metų. 3. Už šiame straipsnyje numatytas veikas atsako ir juridinis asmuo. Pritarti iš dalies
siūlomiems BK 208 straipsnio pakeitimams, kurie sutampa su BK projekto siūlymais; 2.
Kartu, atsižvelgiant į BK 208 straipsnyje nelogišką sankciją (nedidelio pavojingumo veikos (nesunkus nusikaltimas) nubaudimui skirtos tik baudos ir laisvės atėmimo bausmės bausmės) bei siekiant kuo plačiau taikyti su laisvės atėmimu nesusijusias bausmes, siūlytina ją papildyti laisvės apribojimo bausme. Kartu tokie pakeitimai, manytina, labiau užtikrintų ir BK 55 straipsnio tinkamo taikymo galimybes. 112. Lietuvos Respublikos generalinė prokuratūra, 2022-0627 Papildyti 208 straipsnį nauja 3 dalimi ir ją išdėstyti taip: „
didelę turtinę žalą vienam ar keliems likusiems kreditoriams, baudžiamas bauda arba laisvės atėmimu iki septynerių metų .“ Pritarti Manytina, kad BK projektas gali būti papildytas siūlomomis nuostatomis. 113. Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba, 2022-05-3127 Žvelgiant į BK projekto
keičiamą BK
dėmesys į tai, kad jo 1 ir 2 dalyse nustatyti skolininko nesąžiningumą apibūdinantys alternatyvūs nusikalstami veiksmai savo pavojingumu ir padariniais – padaryta žala kreditoriams iš esmės yra panašūs, todėl siūloma abi šias alternatyvias veikas sujungti, išdėstant jas BK 208 straipsnio 1 dalyje.
Tuo pačiu, vertinant tai, kad dėl skolininko nesąžiningumo atsiradę padariniai – kreditoriams padaryta žala gali būti įvairaus dydžio, t. y. mažiau ar daugiau pavojinga, manytina, kad atsižvelgus į padarytos žalos dydį, BK 208 straipsnyje būtų tikslinga atsakomybės ribas diferencijuoti pagal tuos pačius nusikalstamus padarinius, susijusius su turtine žala – kai dėl skolininko nesąžiningumo vienam ar daugiau kreditorių buvo padaryta didelė ar labai didelė turtinė žala, mažiau pavojingus nusikalstamus veiksmus, dėl kurių vienam ar daugiau kreditorių padaryta didelė žala, paliekant 208 straipsnio 1 dalyje, o labiau pavojingus nusikalstamus veiksmus, dėl kurių vienam ar daugiau kreditorių padaryta labai didelė žala, įtraukiant į kvalifikuotą BK 208 straipsnio 2 dalį. Atsižvelgiant į BK projekto 35 straipsniu keičiamo 2241 straipsnyje pasiūlytus didelės ir labai didelės turtinės žalos dydžius, BK 208 straipsnio 1 dalyje nustatytos didelės turtinės žalos dydis būtų nuo 300 MGL iki 750 MGL, o labai didelės turtinės žalos dydis būtų nuo 750 MGL. Tokiu būdu, priklausomai nuo to, ar dėl skolininko nesąžiningumo buvo padaryta didelė ar labai didelė turtinė žala, asmens, padariusio BK 208 straipsnyje nustatytus nusikalstamus veiksmus, veika būtų kvalifikuojama atitinkamai pagal BK 208 straipsnio 1 dalį ar BK 208 straipsnio 2 dalį. Atitinkamai s iūlomas BK 208 straipsnio diferencijavimas pagal padarytos turtinės žalos dydį leidžia diferencijuoti ir tokios veikos sankcijos dydį.
Taigi, BK 208 straipsnio 2 dalyje nustačius kvalifikuotą sudėtį ,,tas, kas padarė šio straipsnio 1 dalyje nustatytą veiką, jeigu dėl to buvo padaryta labai didelė turtinė žala vienam ar daugiau kreditorių“, sankcijoje siūloma bauda arba laisvės atėmimas iki septynerių metų. Dėl šių priežasčių siūlome pakeisti BK projekto 26 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„208 straipsnis. Skolininko nesąžiningumas. Tas, kas
dėl savo sunkios ekonominės padėties ar nemokumo, kai akivaizdžiai grėsė bankrotas, neturėdamas galimybės patenkinti visų kreditorių reikalavimų patenkino tik vieno ar keleto iš jų reikalavimus arba užtikrino vieno ar kelių kreditorių reikalavimus arba paslėpė, iššvaistė, perleido, pervedė į užsienį ar nepateisinamai pigiai pardavė turtą, kuris galėjo būti pateiktas skoloms padengti, ir dėl to padarė didelę turtinę žalą vienam ar daugiau kreditorių, baudžiamas bauda arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki ketverių metų. 2. Tas, kas padarė šio straipsnio 1 dalyje nustatytą veiką, padarydamas labai didelę turtinę žalą vienam ar daugiau kreditorių, baudžiamas bauda arba laisvės atėmimu iki septynerių metų. 3. Už šiame straipsnyje nustatytas veikas atsako ir juridinis asmuo.“ Pritarti iš dalies. 1. Pritartina labai didelės turtinės žalos požymio išskyrimui BK 208 straipsnio kvalifikuotoje sudėtyje (pasiūlymas analogiškas GP 115 pastaboje pateiktas siūlymui), kartu nepritartina siūlymu sujungti galiojančio BK 208 straipsnio 1 ir 2 dalies normas, kadangi minėtose straipsnio dalyse kriminalizuoti visiškai skirtingo turinio nusikalstamos veikos (skirtingas ir jų pavojingumas), kurios neturi būti tiesiog techniškai sujungtos į vieną nusikaltimo sudėtį. 114. Pilietis Viktoras V., 2022-03-3127 Pakeisti 208 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„208 straipsnis. Skolininko nesąžiningumas
1.
ar nemokumo, kai akivaizdžiai grėsė bankrotas, neturėdamas galimybės patenkinti visų kreditorių reikalavimų patenkino tik vieno ar keleto iš jų reikalavimus arba užtikrino vieno ar kelių kreditorių reikalavimus ir dėl to padarė didelės turtinės žalos vienam ar keliems likusiems kreditoriams, baudžiamas bauda arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki dvejų metų. 2. Tas, kas dėl savo sunkios ekonominės padėties ar nemokumo, kai akivaizdžiai grėsė bankrotas, paslėpė, iššvaistė, perleido, pervedė į užsienį ar nepateisinamai pigiai pardavė turtą, kuris galėjo būti pateiktas skoloms padengti, ir dėl to padarė didelės turtinės žalos vienam ar keliems kreditoriams, baudžiamas bauda arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki trejų metų. 3. Už šiame straipsnyje numatytas veikas atsako ir juridinis asmuo.” Atsižvelgti Siūlymas atitinka BK projekto nuostatas. 115. Vilniaus universiteto Teisės fakultetas, 2022-10-1728 VU TF Projekto 51 straipsnis, 209 straipsnio pakeitimas:
Pakeisti 209 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „209 straipsnis. Nusikalstamas bankrotas Tas, kas sąmoningai blogai valdydamas įmonę nulėmė jos bankrotą ir dėl to padarė didelės turtinės žalos vienam ar keliems kreditoriams, baudžiamas bauda arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki trejų metų.“ Pritarti Siūlymas atitinka BK projekto nuostatas. 116. Lietuvos Respublikos generalinė prokuratūra, 2022-0628 Papildyti
ir ją išdėstyti taip : „
didelę turtinę žalą vienam ar keliems kreditoriams, baudžiamas bauda arba laisvės atėmimu iki septynerių metų. “ Pritarti Manytina, kad BK projektas gali būti papildytas siūlomomis nuostatomis. 117. Pilietis Viktoras V., 2022-03-3128 Pakeisti 209 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „209 straipsnis.
Nusikalstamas bankrotas Tas, kas sąmoningai blogai valdydamas įmonę nulėmė jos bankrotą ir dėl to padarė didelės turtinės žalos vienam ar keliems kreditoriams, baudžiamas bauda arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki trejų metų.” Atsižvelgti Siūlymas atitinka BK projekto nuostatas. 118. Vilniaus universiteto Teisės fakultetas, 2022-10-1729 VU TF Projekto 52 straipsnis, 212 straipsnio pakeitimas:
skyriuje nurodyta didelė turtinė žala yra
500 MGL dydžio sumą viršijanti žala. 2. Šio skyriaus 199, 1991 , 1992 ir 200 straipsniuose nurodytų daiktų
(prekių) vertė apskaičiuojama pagal jų muitinę vertę, įskaitant privalomus sumokėti mokesčius. 3. Šio skyriaus 201 straipsnyje nurodyti naminiai stiprūs alkoholiniai gėrimai yra alkoholiniai gėrimai, kurių tūrinė etilo alkoholio koncentracija viršija 18 procentų. 4. Šiame skyriuje nurodyti juridiniai asmenys yra bet kokie juridiniai asmenys, išskyrus valstybę, savivaldybę, valstybės ir savivaldybės instituciją ir įstaigą bei tarptautinę viešąją organizaciją. Pritarti iš dalies Pritartina požiūriui , kad BK 212 straipsnyje, kaip ir visame BK, nurodyti MGL dydžiai turi būti iš esmės koreguojami. Kita vertus, BK projektu nustatomas visame BK vienodas didelės turtinės žalos/didelės turto vertės ar pan. pobūdžio požymių 400 MGL dydis (kai tai nesusiję su sunkaus nusikaltimo inkriminavimu) ir labai didelės turtinės žalos/labai didelės turto vertės ar pan. pobūdžio požymių 900 MGL dydis (kai tai reikštų sunkaus nusikaltimo inkriminavimą). Tokiam sisteminiam požiūriui pritarė absoliuti dauguma pastabas teikusių institucijų.
Kartu pažymėtina, kad Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, Lietuvos socialinių mokslo centro Teisės institutas bei Lietuvos advokatūra pastebi, kad valstybės ekonominė situacija nuo BK įsigaliojimo laikų pasikeitė drastiškai (reikšmingai didėjo darbo užmokestis bei prekių ir paslaugų kainos, augo infliacija ir pan.), todėl pirminiame BK projekte siūlomi 300 ir 750 MGL dydžiai gali būti nepakankami tikrajai valstybės ekonominei padėčiai atspindėti bei baudžiamojo įstatymo ultima ratio priemonėms apibrėžti. Dėl šios priežasties, vadovaujantis minėtų institucijų argumentais bei pasiūlymais, BK projekte nurodytas horizontalus didelės turtinės žalos/didelės turto vertės ar pan. pobūdžio požymių dydis didinamas 400 MGL, o labai didelės turtinės žalos/labai didelės turto vertės ar pan. pobūdžio požymių dydis didinamas nuo 900 MGL . 119. Pilietis Viktoras V., 2022-03-3129 Pakeisti 212 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
„1. Šiame skyriuje nurodyta didelė turtinė žala
yra 300 MGL dydžio sumą viršijanti žala.”
2Papildyti 212 straipsnį nauja 4 dalimi: „4. Šio skyriaus 202 ir 203 straipsniuose nurodyto neteisėto vertimosi ūkine,
komercine, finansine ar profesine veikla ir neteisėtos juridinio asmens veiklos stambus mastas yra tada, kai iš šios veiklos gautų paskutinių 12 mėnesių pajamos arba nustatyta tvarka neįtrauktų į apskaitą prekių vertė viršija 500 MGL dydžio sumą."
dalimi. Atsižvelgti Siūlymas atitinka BK projekto nuostatas. 120. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
13Įstatymo projekto 29 straipsniu keičiamo BK 219 straipsnį,
nustatantį baudžiamąją atsakomybę už mokesčių nesumokėjimą, siūloma papildyti nauju nusikalstamos veikos sudėties požymiu – buvimu mokiu.
Išties, teismų praktikoje pripažįstama, kad atsakomybė už mokesčių nesumokėjimą pagal BK 219 straipsnį gali būti taikoma tik tais atvejais, kai veiką padaręs asmuo turėjo realią galimybę sumokėti mokesčius, t. y. buvo mokus. Tačiau teismų praktikoje pripažįstama ir tai, jog atsakomybė gali būti taikoma ir nemokiems asmenims, jeigu nemokumas buvo sukeltas sąmoningai[ [9] ]. Neaišku, kaip BK 219 straipsnio taikymo kontekste reikėtų traktuoti pastaruosius sąmoningo nemokumo atvejus, jeigu BK 219 straipsnis būtų papildytas kategorišku reikalavimu, kad atsakomybėn traukiamas asmuo besąlygiškai (t. y. be jokių išimčių) privalo būti mokus. Kita vertus, pastebėtina, kad teismų praktika dėl atsakomybėn traukiamo asmens mokumo taikant BK 219 straipsnį jau yra suformuota ir ji yra pakankamai aiški, todėl rizika, jog sąžiningas nemokus asmuo būtų nuteistas už mokesčių nesumokėjimą, yra minimali. Dėl to abejotina, ar išvis tikslinga BK 219 straipsnį pildyti kokiais nors naujais požymiais, susijusiais su asmens mokumu. Nepritarti Nepritarta autorių siūlomo požymio – būdamas moku –atsisakymui. 121. Lietuvos advokatūra, 2022-06-0130 Siūlytina atsisakyti ketinimo ANK papildyti 187-1 straipsniu, kuris numato administracinę atsakomybę už mokesčių nesumokėjimą „pagal pateiktą deklaraciją arba nustatyta tvarka patvirtintą ataskaitą ar kitą dokumentą apskaičiuotų ne daugiau kaip trijų šimtų bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių mokesčių po to, kai valstybės įgaliota institucija priminė apie pareigą sumokėti mokesčius". Manytina, kad tokios administracinės atsakomybės įtvirtinimas, kuris užtraukia baudą nuo trijų šimtų iki šešių tūkstančių eurų, būtų neproporcinga priemonė, kadangi, esant teisės aktų nustatyta tvarka apskaičiuotai mokestinei prievolei - mokesčių mokėtojui kyla piniginė prievolė.
Jeigu mokesčių mokėtojas pavėluoja sumokėti iki šios prievolės įvykdymo termino pabaigos - jam teisės aktų nustatyta tvarka yra skaičiuojami delspinigiai, kurie atlieka baudinę funkciją. Pažymėtina ir tai, kad mokesčių administratoriui teisės aktai suteikia teisę mokesčių mokėtojui praleidus piniginės prievolės įvykdymo terminą vienašališkai duoti nurodymus bankams bei kitoms kredito įstaigoms dėl mokestinės prievolės dydžio lėšų nuskaitymo iš skolininko sąskaitos. Tokios mokesčių administratoriaus teisės realizavimas nereikalauja papildomų administracinių kaštų ar sudėtingų procedūrų. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, papildomos baudinės funkcijos įtvirtinimas administracinės atsakomybės forma nepagrįstai praplėstų administracinės atsakomybės taikymo ribas. Nepritarti Pažymėtina, kad BK projekto siūlomais BK 219 straipsnio ir ANK projekto siūlomais ANK 178-1 straipsnio pakeitimais nustatymas baudžiamosios ir administracinės atsakomybių santykis už mokesčių nesumokėjimą . Kadangi BK projektu siūloma nustatyti, kad baudžiamoji atsakomybė pagal BK 219 straipsnį kiltų tik nuo 400 MGL dydžio nesumokėtų mokesčių, ANK projektu siūloma administracinė atsakomybė apimtų atvejus, kai nesumokėtų mokesčių dydis nesiekia 400 MGL. Analogiškas atsakomybių santykis nustatytas ir BK 220, 221 straipsnių ir ANK 187 straipsnio kontekste. Atitinkamai atsisakyti ANK 187-1 straipsnio tiesiog nėra galimybės, kadangi tokiu atveju atsiras teisinė spraga ir nebus nustatyta jokia atsakomybė už pažeidimus, kuriai nesumokama mažiau negu 400 MGL dydžio mokesčių. 122. Vilniaus universiteto Teisės fakultetas, 2022-10-1730 VU TF Projekto 53 straipsnis, 219 straipsnio pakeitimas:219 straipsnis. Mokesčių nesumokėjimas 1.
deklaraciją arba nustatyta tvarka patvirtintą ataskaitą ar kitą dokumentą , būdamas mokus, laiku nesumokėjo pagal juos apskaičiuotų daugiau kaip 250 MGL dydžio mokesčių po to, kai valstybės įgaliota institucija priminė apie pareigą sumokėti mokesčius, baudžiamas bauda , arba laisvės atėmimu iki ketverių metų. 2. Tas, kas padaręs šio straipsnio 1 dalyje numatytą veiką nesumokėjo jam apskaičiuotų daugiau kaip500750 MGL dydžio mokesčių, baudžiamas laisvės atėmimu nuo dvejų iki šešerių metų. 3. Tas, kas padaręs šio straipsnio 1 dalyje numatytą veiką nesumokėjo jam apskaičiuotų ne daugiau kaip 10 MGL dydžio mokesčių, padarė baudžiamąjį nusižengimą ir baudžiamas viešaisiais darbais arba bauda, arba laisvės apribojimu. 4. 3. Už šiame straipsnyje numatytas veikas atsako ir juridinis asmuo. Pritarti iš dalies
siūlomiems pakeitimams, tačiau, atkreiptinas dėmesys, kad BK projektu yra siūlomas visame BK vienodas didelės turtinės žalos/didelės turto vertės ar pan. pobūdžio požymių 400 MGL dydis (kai tai nesusiję su sunkaus nusikaltimo inkriminavimu), kadangi, manytina, kad BK naudojamas 250 MGL dydis, atsižvelgiant į iš esmės pasikeitusią ekonominę situaciją valstybėje, iš esmės nėra pakankamas didelės turto vertė ar didelės turtinės žalos požymiams apibrėžti ir atitinkamai BK apskritai neturi būti naudojamas;
santykinai nedidelio pavojingumo veikos (apysunkis nusikaltimas) bei siekiant kuo plačiau taikyti su laisvės atėmimu nesusijusias bausmes, siūlytina ją papildyti laisvės apribojimo bausme. Kartu tokie pakeitimai, manytina, labiau užtikrintų ir BK 55 straipsnio tinkamo taikymo galimybes;
3Atsižvelgiant į tai,
kad BK projektu (ir VU TF siūlymu) BK 219 straipsnio 2 dalies veikos požymiai sietini su MGL dydžiais, reikšmingai didėja (nuo 400 MGL iki 900 MGL), atitinkamai padidėja ir šios veikos pavojingumas.
Kartu pažymėtina ir tai, kad BK projektu nustatomas visame BK vienodas labai didelės turtinės žalos/labai didelės turto vertės ar pan. pobūdžio požymių 900 MGL dydis, kuris (kaip didžiausias galimas visame BK) sistemiškai naudojamas būtent sunkaus nusikaltimo kategorijos nusikaltimo sudėties požymiams apibūdinti, BK projektu BK 219 straipsnio 2 dalyje nurodyta veiką siūloma perkelti į sunkių nusikaltimų kategoriją, kartu panaikinant nepagrįstą minimalų
piniginės baudos gali būti labai veiksminga priemonė kovojant su turtiniais, ekonominiais ar finansiniais nusikaltimais, be to, ši alternatyvi bausmė galėtų padėti tinkamiau individualizuoti kaltininkui skiriamą bausmę bei nulemti spartesnį ikiteisminio tyrimo atlikimą bei baudžiamosios bylos nagrinėjimo procesą (atsirastų galimybė bylą užbaigti supaprastintu procesu (pvz., teismo baudžiamuoju įsakymu)), siūlytina BK 219 straipsnio 2 dalies sankcija papildyti alternatyvią laisvės atėmimui bausme – bauda. 123. Pilietis Viktoras V., 2022-03-3130 Pakeisti 219 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „219 straipsnis. Mokesčių nesumokėjimas
tvarka patvirtintą ataskaitą ar kitą dokumentą laiku nesumokėjo pagal juos apskaičiuotų daugiau kaip 150 MGL dydžio mokesčių po to, kai valstybės įgaliota institucija priminė apie pareigą sumokėti mokesčius, baudžiamas bauda arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki ketverių metų. 2. Tas, kas padaręs šio straipsnio 1 dalyje numatytą veiką nesumokėjo jam apskaičiuotų daugiau kaip 750 MGL dydžio mokesčių, baudžiamas laisvės atėmimu nuo dvejų iki šešerių metų. 3.
ir juridinis asmuo." Atsižvelgti Pasiūlymas neaktualus, kadangi juo cituojamos nebeaktualaus BK projekto XIIIP-4856 nuostatos. 124. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, 2022-05-25 30, 32, 33 Vienas teisėkūros principų yra tikslingumas , taigi teisės aktų keitimas neturi būti savitikslis – jis turi būti pagrįstas realiu poreikiu. Būtent šiuo aspektu abejonių kelia Projekto Nr. XIIIP-4856(2) siūlymas didinti laisvės atėmimo bausmę iki septynerių metų už BK 219 straipsnio 2 dalyje, 221 straipsnio 2 dalyje nurodytų nusikaltimų padarymą. Pažymėtina, kad iš 2010–2022 m. teismų praktikos baudžiamosiose bylose dėl BK 219 straipsnio 2 dalies taikymo matyti, kad iš visų išnagrinėtų baudžiamųjų bylų, kuriose asmenys buvo nuteisti laisvės atėmimo bausme pagal BK 219 straipsnio 2 dalį, daugiau nei pusėje jų buvo paskirtas laisvės atėmimas dvejiems metams, o maksimali teismų paskirta laisvės atėmimo bausmė už šį nusikaltimą buvo dveji metai šeši mėnesiai (visose bylose paskirtų laisvės atėmimas bausmių vykdymas, be kita ko, buvo atidėtas), t. y. už BK 219 straipsnio 2 dalyje nurodyto nusikaltimo padarymą skiriama arba minimali šio BK straipsnio sankcijoje nurodyta laisvės atėmimo bausmė, arba laisvės atėmimo bausmė, artima šiame BK straipsnyje nustatytam jos minimumui. Atkreiptinas dėmesys, kad peržiūrėjus 2010–2022 m. teismų praktiką dėl BK 221 straipsnio 2 dalies taikymo pavyko rasti tik vieną Lietuvos Aukščiausiajame Teisme išnagrinėtą baudžiamąją bylą Nr. 2K-374/2013, kurioje asmuo buvo nuteistas pagal BK 221 straipsnio 2 dalį 6500 Lt (1882,53 Eur) (50 MGL) dydžio bauda. Taigi esant tokiai situacijai kyla pagrįstų abejonių dėl pirmiau nurodyto siūlymo tikslingumo ir realaus poreikio.
Kartu, atsižvelgiant į tai, kad už pirmiau nurodytų nusikaltimų padarymą padidinus laisvės atėmimo bausmes iki septynerių metų šie nusikaltimai jau būtų priskiriami ne apysunkių, o sunkių nusikaltimų kategorijai, kuri pagal Kriminalinės žvalgybos įstatymo 8 straipsnio 1 dalį papuola į nusikaltimų, dėl kurių gali būti atliekamas kriminalinės žvalgybos tyrimas, ratą, be kita ko, kyla klausimas, ar tokiais pakeitimas nesiekiama tiesiog praplėsti galimybes taikyti kriminalinės žvalgybos veiksmus. Be to, projektų aiškinamajame rašte nurodoma, jog projektais, be kita ko, siekiama, kad laisvės atėmimo bausmė būtų skiriama rečiau ir (ar) jos trukmė sutrumpėtų, kas tuo pačiu leistų sumažinti nuteistųjų skaičių pataisos įstaigose, sutaupyti valstybės lėšų, skiriamų nuteistųjų pataisos įstaigose išlaikyti. Tuo tarpu BK 219 straipsnio 2 dalyje, 221 straipsnio 2 dalyje, 222 straipsnio 2 dalyje įtvirtinus Projekto Nr. XIIIP-4856(2) siūlymą už šių nusikaltimų padarymą skirti iki septynerių metų laisvės atėmimo ir taip atitinkamai šiuose straipsniuose nurodytus nusikaltimus priskyrus sunkių nusikaltimų kategorijai, nebeliktų galimybės taikyti BK 75 straipsnio 2 dalies nuostatų ir atidėti paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo be realaus jos dalies atlikimo. Asmenims, nuteistiesiems pagal pirmiau nurodytus BK straipsnius ne daugiau kaip penkeriems metams laisvės atėmimo, būtų galimybė taikyti tik BK 75 straipsnio 3 dalies nuostatas ir jiems paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti iš dalies, kas atitinkamai reikštų, kad asmenys, kuriems būtų pritaikytos šios BK nuostatos, visais atvejais turėtų realiai atlikti ne trumpesnę kaip šešių mėnesių paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį.
Nepritarti Atkreiptinas dėmesys į tai, kad BK projektu sistemiškai įvedama nauja 900 MGL riba (visame BK didžiausia galima) tiek turtinio pobūdžio, tiek nusikaltimų finansų sistemai atžvilgiu ir naudojama būtent sunkių nusikaltimų požymiams apibrėžti. Atsižvelgiant į tai, kad aptariamuose BK straipsniuose atsakomybės riba atsiradimo riba keliama net 400 MGL , atitinkamai sankcija turi būti koreguotina užtikrinant siūlomą sisteminį BK požiūrį, kad nusikalstamos, kad su aptariama MGL dydžiu susijusios nusikalstamos veikos būtų laikomos sunkiais nusikaltimais. Tokio pobūdžio pakeitimai ne tik, kad sukuria subalansuotą, proporcingą požiūrį tiek į turtines, tiek į finansines nusikalstamas veikas, tačiau kartu užtikrinamos visapusiškos prielaidos efektyviai atskleisti padarytas nusikalstamas veikas, vykdyti ikiteisminį tyrimą. Kartu, pažymėtina ir tai, kad BK projektu keičiamuose BK 219, 221 straipsnių kvalifikuotose sudėtyse, pakėlus maksimalią laisvės atėmimo bausmę vieneriais metais, atitinkamai siūloma įtvirtinti ir ženkliai švelnesnę baudos bausmės alternatyvą. Taigi, aptariami pakeitimai, tikėtina, netgi realiai sušvelnins baudžiamosios atsakomybės taikymą mažiau pavojingų atvejų atžvilgiu, kadangi teismai, kaip alternatyvią bausmę, galės skirti baudą, kas ženkliai prisidės prie laisvės atėmimo bausmių taikymo skaičiaus mažėjimo. Atsižvelgiant į tai, BK projektu siūlomi pakeitimai yra visapusiškai suderinti su teisingumo, baudžiamosios atsakomybės, kaip kraštutinės priemonės principų turinio reikalavimais. 125.
125Teisėjų taryba,
2022-04-15 30, 32, 33 Vienas teisėkūros principų yra tikslingumas , taigi teisės aktų keitimas neturi būti savitikslis – jis turi būti pagrįstas realiu poreikiu. Būtent šiuo aspektu abejonių kelia BK projekto siūlymas didinti laisvės atėmimo bausmę iki septynerių metų už BK 219 straipsnio 2 dalyje, 221 straipsnio 2 dalyje nurodytų nusikaltimų padarymą. Pažymėtina, kad iš 2010–2022 m. teismų praktikos baudžiamosiose bylose dėl BK 219 straipsnio 2 dalies taikymo matyti, kad iš visų išnagrinėtų baudžiamųjų bylų, kuriose asmenys buvo nuteisti laisvės atėmimo bausme pagal BK 219 straipsnio
metams, o maksimali teismų paskirta laisvės atėmimo bausmė už šį nusikaltimą buvo dveji metai šeši mėnesiai (visose bylose paskirtų laisvės atėmimo bausmių vykdymas, be kita ko, buvo atidėtas), t. y. už BK 219 straipsnio 2 dalyje nurodyto nusikaltimo padarymą skiriama arba minimali šio BK straipsnio sankcijoje nurodyta laisvės atėmimo bausmė, arba laisvės atėmimo bausmė, artima šiame BK straipsnyje nustatytam jos minimumui. Atkreiptinas dėmesys, kad, peržiūrėjus 2010
BK 221 straipsnio 2 dalies taikymo, pavyko rasti tik vieną Lietuvos Aukščiausiajame Teisme išnagrinėtą baudžiamąją bylą Nr. 2K-374/2013, kurioje asmeniui pagal BK 221 straipsnio 2 dalį buvo skirta 6 500 Lt (1 882,53 Eur) (50 MGL) dydžio bauda. Atsižvelgiant į tai, kyla pagrįstų abejonių dėl nurodyto siūlymo – didinti laisvės atėmimo bausmę už BK 219 straipsnio 2 dalyje, 221 straipsnio 2 dalyje nurodytų nusikaltimų padarymą – tikslingumo ir realaus poreikio.
Be to, atsižvelgiant į tai, kad už pirmiau nurodytų nusikaltimų padarymą padidinus laisvės atėmimo bausmes iki septynerių metų šie nusikaltimai jau būtų priskiriami ne apysunkių, o sunkių nusikaltimų kategorijai, kuri pagal Kriminalinės žvalgybos įstatymo 8 straipsnio 1 dalį patenka į nusikaltimų, dėl kurių gali būti atliekamas kriminalinės žvalgybos tyrimas, ratą, kyla klausimas, ar tokiais pakeitimas nesiekiama tiesiog praplėsti galimybes taikyti kriminalinės žvalgybos veiksmus. Kartu pastebėtina, kad Įstatymų projektų aiškinamajame rašte nurodoma, jog projektais, be kita ko, siekiama, kad laisvės atėmimo bausmė būtų skiriama rečiau ir (ar) jos trukmė sutrumpėtų, ir tai leistų sumažinti nuteistųjų skaičių pataisos įstaigose, sutaupyti valstybės lėšų, skiriamų nuteistiesiems pataisos įstaigose išlaikyti. Tuo tarpu BK 219 straipsnio 2 dalyje, 221 straipsnio 2 dalyje, 222 straipsnio 2 dalyje įtvirtinus aptariamą BK projekto siūlymą už šių nusikaltimų padarymą skirti iki septynerių metų laisvės atėmimo ir taip atitinkamai šiuose straipsniuose nurodytus nusikaltimus priskyrus sunkių nusikaltimų kategorijai, nebeliktų galimybės taikyti BK 75 straipsnio 2 dalies nuostatų ir atidėti paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo be realaus jos dalies atlikimo. Asmenims, nuteistiesiems pagal pirmiau nurodytus BK straipsnius ne daugiau kaip penkeriems metams laisvės atėmimo, būtų galimybė taikyti tik BK 75 straipsnio 3 dalies nuostatas ir jiems paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti iš dalies, o tai atitinkamai reikštų, kad asmenys, kuriems būtų pritaikytos šios BK nuostatos, visais atvejais turėtų realiai atlikti ne trumpesnę kaip šešių mėnesių paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį. Nepritarti Žr, argumentus 124 pastaboje. 126.
126Vilniaus universiteto Teisės fakultetas,
2022-10-1731 VU TF Projekto 54 straipsnis, 220 straipsnio pakeitimas:220 straipsnis. Neteisingų duomenų apie pajamas, pelną ar turtą pateikimas
siekdamas išvengti mokesčių, kurių suma viršija100250 MGL, įrašė į deklaraciją arba į nustatyta tvarka patvirtintą ataskaitą ar kitą dokumentą žinomai neteisingus duomenis apie asmens pajamas, pelną, turtą ar jų naudojimą ir pateikė juos valstybės įgaliotai institucijai, baudžiamas bauda arba laisvės atėmimu iki ketverių metų. 2. Tas, kas padarė šio straipsnio 1 dalyje numatytą veiką, kai mokesčių suma viršija 750 MGL arba dalyvaudamas organizuotoje grupėje, baudžiamas laisvės atėmimu iki aštuonerių metų. 3. Už šiame straipsnyje numatytas veikas atsako ir juridinis asmuo. Pritarti iš dalies
siūlomiems pakeitimams, tačiau, atkreiptinas dėmesys, kad BK projektu yra siūlomas visame BK vienodas didelės turtinės žalos/didelės turto vertės ar pan. pobūdžio požymių 400 MGL dydis (kai tai nesusiję su sunkaus nusikaltimo inkriminavimu), kadangi, manytina, kad BK naudojamas 250 MGL dydis, atsižvelgiant į iš esmės pasikeitusią ekonominę situaciją valstybėje, iš esmės nėra pakankamas didelės turto vertė ar didelės turtinės žalos požymiams apibrėžti ir atitinkamai BK apskritai neturi būti naudojamas;
santykinai nedidelio pavojingumo veikos (apysunkis nusikaltimas) bei siekiant kuo plačiau taikyti su laisvės atėmimu nesusijusias bausmes, siūlytina ją papildyti laisvės apribojimo bausme. Kartu tokie pakeitimai, manytina, labiau užtikrintų ir BK 55 straipsnio tinkamo taikymo galimybes; 3.
Turint omeny, kad reikšmingos piniginės baudos gali būti labai veiksminga priemonė kovojant su turtiniais, ekonominiais ar finansiniais nusikaltimais, be to, ši alternatyvi bausmė galėtų padėti tinkamiau individualizuoti kaltininkui skiriamą bausmę bei nulemti spartesnį ikiteisminio tyrimo atlikimą bei baudžiamosios bylos nagrinėjimo procesą (atsirastų galimybė bylą užbaigti supaprastintu procesu (pvz., teismo baudžiamuoju įsakymu)), siūlytina BK 220 straipsnio 2 dalies sankcija papildyti alternatyvią laisvės atėmimui bausme – bauda. 127. Pilietis Viktoras V., 2022-03-3131 Pakeisti 220 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
„1. Tas, kas siekdamas išvengti mokesčių, kurių
suma viršija 150 MGL, įrašė į deklaraciją arba į nustatyta tvarka patvirtintą ataskaitą ar kitą dokumentą žinomai neteisingus duomenis apie asmens pajamas, pelną, turtą ar jų naudojimą ir pateikė juos valstybės įgaliotai institucijai, baudžiamas bauda arba laisvės atėmimu iki ketverių metų." Atsižvelgti Pasiūlymas neaktualus, kadangi juo cituojamos nebeaktualaus BK projekto XIIIP-4856 nuostatos. 128. Vilniaus universiteto Teisės fakultetas, 2022-10-1732 VU TF Projekto 55 straipsnis, 221 straipsnio pakeitimas:221 straipsnis. Deklaracijos, ataskaitos ar kito dokumento nepateikimas
siekdamas išvengti daugiau kaip100250 MGL dydžio mokesčių ar kitokių įmokų teisės aktų nustatyta tvarka laiku nepateikė valstybės įgaliotai institucijai deklaracijos arba nustatyta tvarka patvirtintos ataskaitos ar kito dokumento apie asmens pajamas, pelną ar turtą po to, kai ši valstybės institucija raštu priminė apie pareigą juos pateikti, baudžiamas bauda arba laisvės atėmimu iki ketverių metų. 2. Tas, kas padarė šio straipsnio 1 dalyje numatytą veiką, kai mokesčių ar kitokių įmokų suma viršija500750 MGL, baudžiamas laisvės atėmimu nuo dvejų iki šešerių metų. 3.
straipsnyje numatytas veikas atsako ir juridinis asmuo. Pritarti iš dalies
siūlomiems pakeitimams, tačiau, atkreiptinas dėmesys, kad BK projektu yra siūlomas visame BK vienodas didelės turtinės žalos/didelės turto vertės ar pan. pobūdžio požymių 400 MGL dydis (kai tai nesusiję su sunkaus nusikaltimo inkriminavimu), kadangi, manytina, kad BK naudojamas 250 MGL dydis, atsižvelgiant į iš esmės pasikeitusią ekonominę situaciją valstybėje, iš esmės nėra pakankamas didelės turto vertė ar didelės turtinės žalos požymiams apibrėžti ir atitinkamai BK apskritai neturi būti naudojamas;
santykinai nedidelio pavojingumo veikos (apysunkis nusikaltimas) bei siekiant kuo plačiau taikyti su laisvės atėmimu nesusijusias bausmes, siūlytina ją papildyti laisvės apribojimo bausme. Kartu tokie pakeitimai, manytina, labiau užtikrintų ir BK 55 straipsnio tinkamo taikymo galimybes;
straipsnio 2 dalies veikos požymiai sietini su MGL dydžiais, reikšmingai didėja (nuo 500 iki 900 MGL), atitinkamai padidėja ir šios veikos pavojingumas. Kartu pažymėtina ir tai, kad BK projektu nustatomas visame BK vienodas labai didelės turtinės žalos/labai didelės turto vertės ar pan. pobūdžio požymių 900 MGL dydis, kuris (kaip didžiausias galimas visame BK) sistemiškai naudojamas būtent sunkaus nusikaltimo kategorijos nusikaltimo sudėties požymiams apibūdinti, BK projektu BK 221 straipsnio 2 dalyje nurodyta veiką siūloma perkelti į sunkių nusikaltimų kategoriją, kartu panaikinant nepagrįstą minimalų 2 metų laisvės atėmimo bausmės terminą.
Be to, turint omeny, kad reikšmingos piniginės baudos gali būti labai veiksminga priemonė kovojant su turtiniais, ekonominiais ar finansiniais nusikaltimais, be to, ši alternatyvi bausmė galėtų padėti tinkamiau individualizuoti kaltininkui skiriamą bausmę bei nulemti spartesnį ikiteisminio tyrimo atlikimą bei baudžiamosios bylos nagrinėjimo procesą (atsirastų galimybė bylą užbaigti supaprastintu procesu (pvz., teismo baudžiamuoju įsakymu)), siūlytina BK 221 straipsnio 2 dalies sankcija papildyti alternatyvią laisvės atėmimui bausme – bauda. 129. Pilietis Viktoras V., 2022-03-3132 Pakeisti 221 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„221 straipsnis. Deklaracijos, ataskaitos ar kito
dokumento nepateikimas
MGL dydžio mokesčių ar kitokių įmokų teisės aktų nustatyta tvarka laiku nepateikė valstybės įgaliotai institucijai deklaracijos arba nustatyta tvarka patvirtintos ataskaitos ar kito dokumento apie asmens pajamas, pelną ar turtą po to, kai ši valstybės institucija raštu priminė apie pareigą juos pateikti, baudžiamas bauda arba laisvės atėmimu iki ketverių metų. 2. Tas, kas padarė šio straipsnio 1 dalyje numatytą veiką, kai mokesčių ar kitokių įmokų suma viršija 750 MGL, baudžiamas laisvės atėmimu nuo dvejų iki šešerių metų. 3. Už šiame straipsnyje numatytas veikas atsako ir juridinis asmuo." Atsižvelgti Pasiūlymas neaktualus, kadangi juo cituojamos nebeaktualaus BK projekto XIIIP-4856 nuostatos. 130.
130Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
2022-03-22 33,34
siūloma diferencijuoti atsakomybės ribas priklausomai nuo to, ar apgaulingai tvarkant ir (arba) organizuojant finansinę apskaitą valstybei arba kitam fiziniam ar juridiniam asmeniui buvo padaryta didelė, ar labai didelė turtinė žala. Svarstytina, ar turtinės žalos dydžio kriterijus neturėtų būti atsakomybės diferencijavimo pagrindu ir įstatymo projekto 33 straipsniu keičiamo BK 223 straipsnyje. Nepritarti Diskutuotina, ar BK 223 straipsnio sudėtyje, atsižvelgiant į šio nusikaltimo gana nedidelį pavojingumą bei tai, kad jis padaromas tik neatsargia kaltės forma, kvalifikuotos sudėties (ir atitinkamai baudžiamosios atsakomybės griežtinimas) būtų tikslingas. 131. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2022-03-22 33,34
straipsniuose rašant formuluotę „valstybei arba kitam fiziniam ar juridiniam asmeniui“ siūlytina po valstybės pirmiau nurodyti ne fizinius, o juridinius asmenis. Priešingu atveju galėtų susidaryti įspūdis, jog valstybė yra laikoma viena iš fizinių asmenų rūšių[
132Lietuvos Respublikos generalinė prokuratūra,
2022-06-0333 Papildyti
ir ją išdėstyti taip : „
to buvo padaryta labai didelė turtinė žala valstybei arba kitam fiziniam ar juridiniam asmeniui , baudžiamas bauda arba laisvės atėmimu iki septynerių metų. “ Atsižvelgti Pateiktas siūlymas atitinka BK projekto nuostatas. 133. Mykolo Romerio universiteto teisės mokykla, 2022-06-02 33,34 Vertinant Projekto 32 straipsnį, pažymėtina, kad nuo 2022 m. gegužės 1 d. įsigaliojo Lietuvos Respublikos finansinės apskaitos įstatymas (Žin., 2001, Nr. 99-3515; TAR, 2021-12-03, Nr. 2021-25145) (toliau – FAĮ), kuris pakeitė iki tol galiojusį Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymą.
Naujo FAĮ įsigaliojimas gali turėti poveikį BK 222 ir BK 223 straipsnio taikymui, kadangi FAĮ pakeitė daugelį reikalavimų keliamų buhalterinei apskaitai. Įstatymo projekto aiškinamajame rašte nėra pateikiami argumentai, ar naujasis FAĮ gali (ir jeigu gali, tai kaip) turėti įtakos Projekte siūlomos BK 222 straipsnio redakcijos taikymui. Projekto 32 straipsnio pakeitimu (Aiškinamojo rašto 6.1.2 p.) siūloma papildyti BK
pobūdį atspindinčiais pavojingais padariniais, tiesiogiai susijusiais su išvengtais/nuslėptais (nesumokėtais) valstybės mokesčių dydžiais (t. y. „<...> jeigu dėl to buvo išvengta (nesumokėta) daugiau kaip 300 MGL dydžio mokesčių <...>“), kurie BK 222 ir 223 straipsnių dispozicijose nustatomi, vadovaujantis Aiškinamojo rašto 4 punkto 1.1. papunktyje nurodytu sisteminiu požymių unifikavimu. Aiškinamajame rašte nurodoma, kad
„<...> apskaitos tvarkymo norma pirmiausia turėtų būti
orientuota būtent į valstybės finansinių interesų apsaugą ir būtent nuslėptų (nesumokėtų) mokesčių dydis ir turėtų būti apgaulingos apskaitos pagrindinis pavojingumo matavimo kriterijus, o galiojančio BK 222 straipsnio dispozicijoje nurodyti nusikalstami padariniai, susiję su tiesos nustatymo buhalterijoje apsunkinimu pilna apimtimi nedera su apgaulingos apskaitos tvarkymo esme ir pobūdžiu, nėra orientuoti būtent į valstybės mokesčių slėpimą bei neteisėtą mokestinės naštos mažinimą, dėl ko galiojantis reglamentavimas neužtikrina tinkamo baudžiamosios ir administracinės atsakomybių atribojimo.
<...>“
( Aiškinamojo rašto 6.1.2 p.) Baudžiamosios teisės doktrinoje išsakoma nuomonių, kad vienas iš apgaulingos buhalterinės apskaitos tvarkymo tikslų gali būti ir mokestinių prievolių slėpimas.
Kartu atkreipiamas dėmesys, kad priklausomai nuo mokesčio tipo, jo mokėjimo tvarkos reglamentavimo, konkretaus atvejo aplinkybių, apgaulingas buhalterinės apskaitos tvarkymas, siekiant išvengti tokio mokesčio mokėjimo, vienais atvejais kvalifikuojamas kaip sutaptis kartu su sukčiavimu (BK 182 straipsnis) arba kaip apgaulingo apskaitos tvarkymo nusikalstama veika (BK 222 straipsnis) ar kita su mokesčių teisės aktų pažeidimu susijusi nusikalstama veika (pvz., BK 220 straipsnis). Apgaulingos buhalterinės apskaitos vedimas gali būti būdas daryti kitą nusikalstamą veiką, pavyzdžiui, sukčiavimą (BK 182 straipsnis), turto pasisavinimą (BK 183 straipsnis), turto iššvaistymą (BK 184 straipsnis), kredito, paskolos, tikslinės paramos, subsi dijos ar dotacijos panaudojimą ne pagal paskirtį ar nustatytą tvarką (BK 206 straipsnis), kreditinį sukčiavimą (BK 207 straipsnis), skolininko nesąžiningumą (BK 208 straipsnis), nusikalstamą bankrotą (BK 209 straipsnis), neteisingų duomenų apie pajamas, pelną ar turtą pateikimą (BK 220 straipsnis) ir kt.
Kasacinės instancijos teismas yra nurodęs, kad apgaulinga buhalterinė apskaita ne visais atvejais turėtų būti siejama su nusikalstamu mokesčių slėpimu ar turtine žala kitiems asmenims. FAĮ nurodo, kad šio įstatymo tikslas reglamentuoti finansinės apskaitos organizavimą ir tvarkymą siekiant užtikrinti finansinės apskaitos informacijos tinkamumą ataskaitoms parengti ir subjekto ar informacijos vartotojų ekonominiams sprendimams priimti (FAĮ 1 straipsnis), o finansinė apskaita – ūkinių operacijų pagrindimo, vertinimo, registravimo sistema, skirta gauti finansinei informacijai, reikalingai finansinių ataskaitų rinkiniui, mokesčių deklaracijoms ir kitoms ataskaitoms, kuriose pateikiama finansinė informacija, parengti ir (arba) informacijos vartotojų ekonominiams sprendimams priimti (FAĮ 2 straipsnio 5 dalis). Apgaulingas finansinės (buhalterinės) apskaitos tvarkymas gali būti susijęs ne tik su mokesčių slėpimu. Nusikalstamų motyvų apgaulingai tvarkyti finansinę apskaitą gali būti įvairių – įmonės finansinės padėties slėpimas, tyčia nurodant neteisingą turto vertę, nesamų (suklastotų) įsipareigojimų atvaizdavimas įmonės finansinėse ataskaitose, siekiant gauti subsidiją ar valstybės paramą, neteisingų finansinių ataskaitų teikimu siekiant negrąžinti subsidiją ar paramą ir kita.
Šiuo atveju finansinės apskaitos informacija reikšminga ne tik valstybės mokesčių administratoriui, bet ir kitiems asmenims, kurie priima ekonominius sprendimus, analizuodami finansinės apskaitos duomenis. Siūloma atsižvelgti į aukščiau nurodytus argumentus. Manytina, kad Aiškinamajame rašte išdėstyta pozicija, jog BK 222 straipsnis tūrėtų būti siejamas išskirtinai tik su nuslėptų (nesumokėtų) mokesčių dydžiu kaip „pagrindinis pavojingumo matavimo kriterijus“ nėra visiškai tikslus. Pažymėtina ir tai, kad net ir tuo atveju, jeigu apgaulingas finansinės apskaitos tvarkymas būtų siejamas tik su nuslėptų mokesčių dydžiu, Projekto 30 straipsnyje siūlytina
„<...> jeigu dėl to buvo padaryta didelė turtinė žala valstybei arba kitam fiziniam ar juridiniam asmeniui arba negalima visiškai ar iš dalies nustatyti asmens veiklos, jo turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros <...>“ .
Manytina, kad tokia nusikalstamų padarinių formuluotė neatitinka Projekto iniciatorių deklaruoto siekio BK 222 straipsnį sieti su mokesčių slėpimu, kadangi a) didelė turtinė žala gali būti padaryta: valstybei, fiziniam ar juridiniam asmenims; b) baudžiamoji atsakomybė gali kilti ir dėl to, kad apgaulingai tvarkant finansinę apskaitą negalima visiškai ar iš dalies nustatyti asmens veiklos, jo turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros nepadarant didelės turtinės žalos valstybei arba kitam fiziniam ar juridiniam asmeniui; c) dėl apgaulingos finansinės apskaitos tvarkymo gali būti padaryta didelė turtinė žala ir dėl to, kartu negalima visiškai ar iš dalies nustatyti asmens veiklos, jo turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros. Tiek esamame reguliavime, tiek Projekte matyti, kad BK 222 straipsnis inkriminuojamas tuo atveju, jei nustatomas negalimumas iš dalies nustatyti asmens veiklos, jo turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros. Abejotina, ar šis požymis yra tinkamas, vertinant jį ultima ratio principo kontekste. Manytina, kad tokia formuluotė, kaip negalimumas iš dalies nustatyti orientuoja net ir į mažareikšmių tyčinių buhalterinės apskaitos tvarkymo taisyklių baudžiamumą pagal BK 222 straipsnį.
Toks teisinis reglamentavimas neatitinka konstituciškai apspręstų teisinio aiškumo ir proporcingumo reikalavimų, nes menki buhalterinę apskaitą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimai turėtų būti teisiškai vertinami pagal atitinkamas Administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) normas. Dėl šių priežasčių baudžiamoji atsakomybė pagal BK 222 straipsnį turėtų būti nustatyta tuo atveju, jei asmens veiklos, jo turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio negalima nustatyti visiškai ar tokia galimybė sumažėjo žymiai. Pagal siūlomą BK 222 straipsnio naują redakciją, galima BK 222 straipsnio ir mokesčių slėpimo normos (BK 220 straipsnyje), o taip pat ir kitų BK straipsnių, kuriuose numatytas turtinės žalos padarymas, konkurencija. Tokie atvejai galimi, kai apgaulingai tvarkant finansinę apskaitą padaroma turtinė žala ir kartu atsiranda BK 222 straipsnyje numatyti padariniai. Pritarti iš dalies
teisės doktrinoje išsakytus bei teisėsaugos institucijų siūlymus, BK 222-223 straipsnių sudėtyse įtvirtinamas turtinės žalos valstybei (kuris pasireiškia išvengtais mokesčiais) ar kitiems asmenims požymis (kaip vienas aktualiausių ir dažniausiai pasitaikantis apgaulingos (aplaidžios) buhalterinės apskaitos nusikaltimuose), kuris, beje, jau yra įtvirtintas ir ANK 205 straipsnyje. Minėtų padarinių įtvirtinimas BK 222-223 straipsnių sudėtyse, manytina, labiau atitiktų šių nusikaltimų, kaip nusikaltimų finansų sistemai, esmę bei kartu užtikrintų tinkamą atsakomybių takoskyrą tarp BK 222-223 straipsnių ir ANK 205 straipsnio.
Kartu BK 222-223 straipsnių dispozicijose paliekami ir šiuo metu jose įtvirtinti padariniai , siekiant, kad pakankamai pavojingi atvejai (pvz., kaltininkas naikina visus buhalterijos apskaitos dokumentus) patektų į minėtų straipsnių turinį;
2Pritartina požymio „iš dalies“ pašalinimui. 134. Teisėjų taryba,
2022-04-15 33,34 Atkreiptinas dėmesys, jog BK projektu BK 222 straipsnio 1 dalyje siūlant įrašyti „netvarkė ir (arba) neorganizavo teisės aktų reikalaujamos finansinės apskaitos“, analogiška nuostata turi būti pašalinta iš BK 223 straipsnio 1 dalies. Pastebėtina, kad BK projektu siūlomais BK 222, 223 straipsnių pirmųjų dalių dispozicijų pakeitimais nesiūloma keisti šiuose BK straipsniuose įtvirtintų padarinių – jeigu dėl to negalima visiškai arba iš dalies nustatyti asmens veiklos, jo turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros. Pažymėtina, kad ANK 205 straipsnyje atsakomybė už apgaulingą ir aplaidų buhalterinės apskaitos tvarkymą ir (arba) organizavimą siejama su nesumokėtais mokesčiais administracinę atsakomybę atitinkamai diferencijuojant pagal nesumokėtų mokesčių dydį (3–6 dalys). Taigi siūlomais BK 222, 223 straipsnių pirmųjų dalių pakeitimais nesprendžiamas baudžiamosios ir administracinės atsakomybės už apgaulingą ir aplaidų buhalterinės apskaitos tvarkymą ir (arba) organizavimą atribojimo klausimas. Be to, nekeičiant pirmiau nurodytų padarinių, neišsprendžiama ir praktikoje neretai kylanti šių padarinių įrodinėjimo problema.
Kartu siūlymų pakeisti BK 222, 223 straipsnius kontekste atkreiptinas dėmesys į tai, kad, papildžius šių straipsnių 1 dalių dispozicijas padarytos didelės turtinės žalos požymiu, kyla nusikalstamų veikų atribojimo, pvz., nuo neteisingų duomenų apie pajamas, pelną ar turtą pateikimo (BK 220 straipsnis), sukčiavimo PVM srityje (BK 182 straipsnis), klausimas. Dėl to siūlytina BK 222, 223 straipsnių pirmosiose dalyse įtvirtintų nusikalstamų veikų padarinius susieti ne su padaryta didele turtine žala ar galėjimu visiškai ar iš dalies nustatyti asmens veiklos, jo turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydį ar struktūrą, o su nesumokėtais mokesčiais nustatant nesumokėtų mokesčių dydį, nuo kurio kiltų baudžiamoji atsakomybė pagal šiuos BK straipsnius. Kartu siūlytina apsvarstyti, ar BK 223 straipsnyje baudžiamoji atsakomybė neturėtų būti diferencijuojama taip pat, kaip ir BK 222 straipsnyje – pagal padarytos turtinės žalos dydį. Atsižvelgti
Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2009 m. spalio 13 d. nutartyje baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-305/2009 buvo konstatuota, kad BK 223 straipsnio 1 dalyje įtvirtinti požymiai buhalterinės apskaitos netvarkymas arba buhalterinės apskaitos dokumentų nesaugojimas, gali būti padaromos ir tyčia, ir dėl neatsargumo . Dėl šios priežasties, požymiai „netvarkė ir
(arba) neorganizavo teisės aktų reikalaujamos finansinės apskaitos“ turi būti įtvirtinti tiek BK 222, tiek 223 straipsnyje; 2.
Pažymėtina, kad BK projektu, atsižvelgiant į baudžiamosios teisės doktrinoje išsakytus bei teisėsaugos institucijų siūlymus, BK 222-223 straipsnių sudėtyse įtvirtinamas turtinės žalos valstybei ( kuris ir pasireiškia išvengtais mokesčiais ) ar kitiems asmenims požymis (kaip vienas aktualiausių ir dažniausiai pasitaikantis apgaulingos (aplaidžios) buhalterinės apskaitos nusikaltimuose). Minėtų padarinių įtvirtinimas BK 222-223 straipsnių sudėtyse, manytina, labiau atitiktų šių nusikaltimų, kaip nusikaltimų finansų sistemai, esmę bei kartu užtikrintų tinkamą atsakomybių takoskyrą tarp BK 222-223 straipsnių ir ANK 205 straipsnio (taip atvejai, kuriais būtų padaroma mažesnė nei 400 MGL dydžio turtinė žala, būtų vertinami ANK rėmuose, o kai padaroma didesnė nei 400 MGL dydžio turtinės žala – pagal BK normas). Kartu BK 222-223 straipsnių dispozicijose paliekami ir šiuo metu jose įtvirtinti padariniai , siekiant, kad pakankamai pavojingi atvejai (pvz., kaltininkas naikina visus buhalterijos apskaitos dokumentus) patektų į minėtų straipsnių turinį, todėl jų pašalinimas laikytinas nepagrįstu. Kita vertus, svarstytinas siūlymas turtinės žalos požymį susiaurinti iki padarinių, susijusių su nuslėptais (išvengtais) mokesčiais;
, ar BK 223 straipsnio sudėtyje, atsižvelgiant į šio nusikaltimo gana nedidelį pavojingumą bei tai, kad jis padaromas tik neatsargia kaltės forma, kvalifikuotos sudėties (ir atitinkamai baudžiamosios atsakomybės griežtinimas) būtų tikslingas. 135. Lietuvos apeliacinis teismas, 2022-05-26 33,34 BK 222 straipsnio 1 dalyje siūlant įrašyti „netvarkė ir (arba) neorganizavo teisės aktų reikalaujamos finansinės apskaitos“ analogiška nuostata turi būti pašalinta iš BK 223 straipsnio 1 dalies.
Nepritarti Atkreiptinas dėmesys į tai, kad, vadovaujantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2009 m. spalio 13 d. nutartyje baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-305/2009 padaryta išvada, BK 223 straipsnio 1 dalyje įtvirtinti požymiai buhalterinės apskaitos netvarkymas arba buhalterinės apskaitos dokumentų nesaugojimas, gali būti padaromos ir tyčia, ir dėl neatsargumo . Dėl šios priežasties, požymiai „netvarkė ir
(arba) neorganizavo teisės aktų reikalaujamos finansinės apskaitos“ turi būti įtvirtinti tiek BK 222, tiek 223 straipsnyje. 136. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, 2022-05-25 33,34 Projektu Nr. XIIIP-4856(2) siūlomais BK 222, 223 straipsnių 1 dalių dispozicijų pakeitimais nesiūloma keisti šiuose BK straipsniuose įtvirtintų padarinių – jeigu dėl to negalima visiškai arba iš dalies nustatyti asmens veiklos, jo turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros. Pažymėtina, kad ANK 205 straipsnyje atsakomybė už apgaulingą ir aplaidų buhalterinės apskaitos tvarkymą ir (arba) organizavimą siejama su nesumokėtais mokesčiais administracinę atsakomybę atitinkamai diferencijuojant pagal nesumokėtų mokesčių dydį (3–6 dalys). Taigi siūlomais BK 222, 223 straipsnių 1 dalių pakeitimais nesprendžiamas baudžiamosios ir administracinės atsakomybės už apgaulingą ir aplaidų buhalterinės apskaitos tvarkymą ir (arba) organizavimą atribojimo klausimas. Be to, nekeičiant pirmiau nurodytų padarinių neišsprendžiama ir praktikoje neretai kylanti šių padarinių įrodinėjimo problema.
Kartu siūlymų pakeisti BK 222, 223 straipsnius kontekste atkreiptinas dėmesys į tai, kad papildžius šių straipsnių 1 dalių dispozicijas padarytos didelės turtinės žalos požymiu, kyla nusikalstamų veikų atribojimo, pvz., nuo neteisingų duomenų apie pajamas, pelną ar turtą pateikimo (BK 220 straipsnis), sukčiavimo PVM srityje (BK 182 straipsnis), klausimas. Dėl to siūlytina BK 222, 223 straipsnių 1 dalyse įtvirtintų nusikalstamų veikų padarinius susieti ne su padaryta didele turtine žala ar galėjimu visiškai ar iš dalies nustatyti asmens veiklos, jo turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydį ar struktūrą, o su nesumokėtais mokesčiais nustatant nesumokėtų mokesčių dydį, nuo kurio kiltų baudžiamoji atsakomybė pagal šiuos BK straipsnius. Kartu siūlytina apsvarstyti, ar BK 223 straipsnyje baudžiamoji atsakomybė neturėtų būti diferencijuojama taip pat, kaip ir BK 222 straipsnyje – pagal padarytos turtinės žalos dydį. Svarstyti Žr. analogiškus argumentus dėl 134, 135 pastabų. 137. Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba, 2022-05-31 33,34 Dėl BK 222 ir 223 straipsnių pakeitimo projekto BK projekto 32 straipsniu keičiamo BK 222 straipsnyje yra pasiūlyta diferencijuoti atsakomybės ribas pagal naujus nusikalstamus padarinius, susijusius su padaryta turtine žala – kai dėl apgaulingo apskaitos tvarkymo „ buvo padaryta didelė ar labai didelė turtinė žala valstybei arba kitam juridiniam ar fiziniam asmeniui “. Tokiu būdu, priklausomai nuo to, ar apgaulingai tvarkant ir (arba) organizuojant finansinę apskaitą valstybei arba kitam juridiniam ar fiziniam asmeniui buvo padaryta didelė ar labai didelė turtinė žala, asmens, padariusio BK 222 straipsnyje nustatytus nusikalstamus veiksmus, veika yra kvalifikuojama atitinkamai pagal BK 222 straipsnio 1 dalį ar BK 222 straipsnio 2 dalį.
Kaip matyti iš BK 222 straipsnio dispozicijos, šio straipsnio 1 dalyje yra nustatyti ir kiti, iki BK straipsnių pakeitimo projekto, įtvirtinti nusikalstami padariniai, susiję su asmens ekonominiais veiklos rodikliais – kai dėl apgaulingo apskaitos tvarkymo „ negalima visiškai ar iš dalies nustatyti asmens veiklos, jo turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros“ . Vieną iš BK 222 ir 223 straipsniuose nustatytų nusikalstamų veikų pavojingumo kriterijų – nusikalstamą padarinį, susijusį su asmens ekonominiais veiklos rodikliais, suformuluotą kaip „ negalima visiškai nustatyti asmens veiklos, jo turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ir struktūros “, siūloma palikti. Šis siūlymas paremtas tuo, kad praktikoje gana dažnai pasitaiko situacijų, kai neįmanoma nustatyti nei asmens mokesčių bazės, nei apskaičiuoti tvarkant finansinę apskaitą nesumokėtų (nuslėptų) mokesčių. Atitinkamai tampa neįmanoma įrodyti, ar asmuo siekia išvengti mokesčių ir apskaičiuoti jų dydį. Tokios teisinės situacijos atsiranda tada, kai nustatomas toks apgaulingo ar aplaidaus apskaitos tvarkymo padarymo mechanizmas, kai asmens finansinė apskaita visiškai nebuvo tvarkoma arba, nors ir buvo tvarkoma, tačiau nebuvo saugoma įstatymų nustatytą laiką arba buvo sunaikinta ar paslėpta, ir dėl to ikiteisminio tyrimo metu specialistams nepateikti jokie asmens dokumentai ar pateikta tik nedidelė jų dalis (LAT kasacinė nutartis Nr. 2K-429-788/2016).
2K-429-788/2016). Tokiu būdu, neturint jokių asmens apskaitos dokumentų ar turint tik nedidelę jų dalį, specialistams neįmanoma visiškai nustatyti asmens veiklos, jo turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros. Pagal galiojančių BK 222 ir 223 straipsnių dispozicijas specialistai, nustatę minėtus atvejus, konstatuoja šiuose straipsniuose nustatytą padarinį – „ negalima visiškai nustatyti asmens veiklos, jo turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros
“. Iš to darytina išvada, kad jeigu BK 222 ir 223 straipsnių
dispozicijose bus tik valstybei padarytos turtinės žalos faktas, asmenys išvengs ir administracinės, ir baudžiamosios atsakomybės. Tuo pačiu siūloma apsvarstyti ir įvertinti tikslingumą panaikinti kitą BK 222 ir
nusikalstamą padarinį, susijusį su asmens ekonominiais veiklos rodikliais, t. y. „ negalima iš dalies nustatyti asmens veiklos, jo turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ir struktūros “. Šis siūlymas paremtas tuo, kad p raktikoje vis dažniau pasitaiko atvejų, kai teismai, remdamiesi LAT kasacinėmis nutartimis baudžiamosiose bylose Nr. 2K-290-699/2016 , Nr. 2K-26-788/2017 , Nr. 2K-144-788/2017, paneigia šį nusikalstamą padarinį, konstatuodami specialistų nustatytų finansinę apskaitą reglamentuojančių teisės aktų nesilaikymo (padaryto pažeidimo) mažareikšmiškumą ir neesmingumą. Išanalizavus atsitiktinės atrankos būdu parinktas specialistų išvadas, nustatyta atvejų, kada negalėjimas ,, iš dalies
“ nustatyti visų ūkio subjekto veiklos rezultatų ar jų dalies,
vertinant išvadą pagal finansinės apskaitos pažeidimų mastą ir išaiškintų nesumokėtų mokesčių dydį, išties diskutuotinas, o taikant pačią griežčiausią priemonę – baudžiamąją atsakomybę tada, kai tai galbūt netikslinga, nepažeidžiamas ultima ratio principas.
Be to, BK 222,
negalima iš dalies nustatyti asmens veiklos, jo turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros “ susijęs su tiesos nustatymo finansinėje apskaitoje apsunkinimu, yra vertinamojo pobūdžio . Atitinkamai negalėjimas nustatyti tam tikrų ekonominės veiklos rodiklių (šiuo atveju – nustatyti tiesą finansinėje apskaitoje), kaip teisinis (baudžiamumo) kriterijus, yra gana neinformatyvus, abstraktus ir subjektyvus, kadangi tokio nusikaltimo sudėties neapibrėžto požymio nustatymas visada priklauso tik nuo teisės taikytojo subjektyvaus vertinimo ir analogiško pobūdžio interpretacijų . Atsižvelgus į nurodytus pasiūlymus, asmenys, apgaulingai ar aplaidžiai tvarkantys buhalterinę apskaitą, būtų traukiami baudžiamojon atsakomybėn, jei būtų nustatytas nors vienas iš alternatyvių nusikalstamų padarinių: 1) jeigu dėl to „ negalima visiškai nustatyti asmens veiklos, jo turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros; 2 ) jeigu dėl to „ buvo padaryta didelė ar labai didelė turtinė žala valstybei arba kitam juridiniam ar fiziniam asmeniui “. Atsižvelgdami į situaciją, siūlome pakeisti BK projekto 32 ir 33 straipsnius ir juos išdėstyti taip: „222 straipsnis. Apgaulingas finansinės apskaitos tvarkymas ir (arba) organizavimas 1.
Tas, kas apgaulingai tvarkė ir (arba) organizavo teisės aktų reikalaujamą finansinę apskaitą arba netvarkė ir (arba) neorganizavo teisės aktų reikalaujamos finansinės apskaitos, arba įstatymų nustatytą laiką nesaugojo finansinės apskaitos dokumentų ir (arba) finansinės apskaitos registrų, arba paslėpė, sunaikino ar sugadino finansinės apskaitos dokumentus ir (arba) finansinės apskaitos registrus, jeigu dėl to buvo padaryta didelė turtinė žala valstybei arba kitam juridiniam ar fiziniam asmeniui arba negalima visiškai nustatyti asmens veiklos, jo turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros, baudžiamas bauda arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki ketverių metų. 2. Tas, kas padarė šio straipsnio 1 dalyje nustatytą veiką, padarydamas labai didelę turtinę žalą valstybei arba kitam juridiniam ar fiziniam asmeniui, baudžiamas bauda arba laisvės atėmimu iki septynerių metų. 3. Už šiame straipsnyje nustatytas veikas atsako ir juridinis asmuo. 223 straipsnis. Aplaidus finansinės apskaitos tvarkymas ir (arba) organizavimas 1. Tas, kas privalėjo tvarkyti ir (arba) organizuoti, bet dėl neatsargumo netvarkė ir
(arba) neorganizavo teisės aktų reikalaujamos finansinės apskaitos arba aplaidžiai tvarkė ir (arba) organizavo teisės aktų reikalaujamą finansinę apskaitą, arba dėl neatsargumo įstatymų nustatytą laiką nesaugojo finansinės apskaitos dokumentų ir (arba) finansinės apskaitos registrų, jeigu dėl to buvo padaryta didelė turtinė žala valstybei arba kitam juridiniam ar fiziniam asmeniui arba negalima visiškai nustatyti asmens veiklos, jo turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros, baudžiamas viešaisiais darbais arba bauda, arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki dvejų metų. 2.
2. Tas, kas padarė šio straipsnio 1 dalyje nustatytą veiką, padarydamas labai didelę turtinę žalą valstybei arba kitam juridiniam ar fiziniam asmeniui, baudžiamas bauda arba laisvės atėmimu iki ketverių metų. 3. Už šiame straipsnyje nustatytas veikas atsako ir juridinis asmuo.“
iš dalies
požymio „iš dalies“ pašalinimui;
, ar BK 223 straipsnio sudėtyje, atsižvelgiant į šio nusikaltimo gana nedidelį pavojingumą bei tai, kad jis padaromas tik neatsargia kaltės forma, kvalifikuotos sudėties (ir atitinkamai baudžiamosios atsakomybės griežtinimas) būtų tikslingas. 138. Vilniaus universiteto Teisės fakultetas, 2022-10-1734 VU TF Projekto 56 straipsnis, 223 straipsnio pakeitimas:223 straipsnis. Aplaidus apskaitos tvarkymas
privalėjo tvarkyti, bet netvarkė teisės aktų reikalaujamos buhalterinės apskaitos arba aplaidžiai tvarkė teisės aktų reikalaujamą buhalterinę apskaitą, arba įstatymų nustatytą laiką nesaugojo buhalterinės apskaitos dokumentų, jeigu dėl to negalima visiškai ar iš dalies nustatyti asmens veiklos, jo turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros, baudžiamas viešaisiais darbais arba bauda, arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki dvejų metų. 2. Šio straipsnio 1 dalyje numatytos veikos yra nusikaltimai ir tais atvejais, kai jos padarytos dėl neatsargumo. 2
straipsnyje numatytas veikas atsako ir juridinis asmuo. Pritarti iš dalies Atkreiptinas dėmesys į tai, kad, vadovaujantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2009 m. spalio 13 d. nutartyje baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-305/2009 padaryta išvada, BK 223 straipsnio 1 dalyje įtvirtinti požymiai buhalterinės apskaitos netvarkymas arba buhalterinės apskaitos dokumentų nesaugojimas, gali būti padaromos ir tyčia, ir dėl neatsargumo . Dėl šios priežasties, pritartina BK 223 straipsnio patikslinimui, kad jame nurodytos veikos gali būti padaromos neatsargia kaltės forma.
Kita vertus, manytina, kad būtina nurodyti, kad BK
veikos požymiai „netvarkė ir (arba) neorganizavo teisės aktų reikalaujamos finansinės apskaitos“, atsižvelgiant į tai, kad jos gali būti padaromos ir tyčine kaltės forma, turi būti taip pat įtvirtinti ir BK 222 straipsnyje, kuris ir numato tyčines veikas buhalterinės apskaitos tvarkymo bei organizavimo srityje. 139. Mykolo Romerio universiteto teisės mokykla, 2022-06-02 33,34 Pateikti pasiūlymai, argumentai dėl Projekte nurodyto BK 222 straipsnio, teikiami ir dėl BK 223 straipsnio. Be to, siūloma svarstyti baudžiamosios atsakomybės už a plaidų finansinės apskaitos tvarkymą ir (arba) organizavimą dekriminalizavimą, paliekant administracinę atsakomybę, numatytą ANK
veiksmais – slėpimu tikrųjų ūkinių įvykių ir jų neapskaitymu apskaitos dokumentais, apskaitos dokumentų, apskaitos registrų, finansinės atskaitomybės dokumentų klastojimu ir pan. Aplaidumas tvarkant finansinę apskaitą gali būti interpretuojamas itin plačiai, tačiau apskaitos tvarkymo pažeidimų gali atsirasti ne tik dėl apgaulės, bet ir dėl intelektinių ar techninių klaidų. Buhalterinėje apskaitoje techninėmis galima laikyti aritmetines klaidas, buhalterinių sąskaitų supainiojimą, sąskaitoje esančios informacijos nepastebėjimą ir panašias klaidas. Intelektinės klaidos susijusios su turimos informacijos klaidingu interpretavimu ar žinių trūkumu.
Nėra formaliųjų norminių kriterijų nustatyti priežastį, ar konkretus apskaitos pažeidimas buvo padarytas dėl klaidos ar tyčia, todėl baudžiamojo įstatymo norma, numatanti atsakomybę už aplaidų finansinės apskaitos tvarkymą ir (arba) organizavimą, adresatui gali būti neaiški, o teisės taikytojui suteikiama per didelė laisvė interpretuoti baudžiamąjį įstatymą. Projekto 32, 33 straipsniuose dėl BK 222 ir 223 straipsnių pakeitimų nusikalstamų veikų sudėtyse numatyti tie patys alternatyvūs nusikalstami padariniai – „ <...> jeigu dėl to buvo padaryta didelė turtinė žala valstybei arba kitam fiziniam ar juridiniam asmeniui arba negalima visiškai ar iš dalies nustatyti asmens veiklos, jo turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros <...>“, nors veikos padaromos skirtingomis kaltės formomis - tyčia (BK 222 straipsnis) ir dėl neatsargumo (BK 223 straipsnis). Nusikalstami padariniai formuluojami analogiškai, veikos padarymo forma - skirtinga, baudžiamosios sankcijos (BK 222 ir 223 straipsniai) – taip pat skiriasi. Siūloma diskutuoti dėl BK 223 straipsnio dekriminalizavimo, įvertinti ANK 205 straipsnio sudėties pakeitimo galimybę, kuri galėtų apimti dalį BK 223 straipsnyje nurodytos veikos požymių. Papildomai pažymėtina, kad Projekto BK 223 straipsnyje, kuriame siekiama numatyti atsakomybę už tai, kad asmuo netvarkė ir (arba) neorganizavo teisės aktų reikalaujamos finansinės apskaitos arba aplaidžiai tvarkė ir (arba) organizavo teisės aktų reikalaujamą finansinę apskaitą, arba įstatymų nustatytą laiką nesaugojo finansinės apskaitos dokumentų ir (arba) finansinės apskaitos registrų, turėtų būti įvertinama ir naujojo FAĮ kontekste, kuriame naujai reglamentuoti apskaitos organizavimo (FAĮ 13 straipsnis) ir apskaitos tvarkymo (FAĮ 14 straipsnis) taisyklės.
Be to, galiojančios BK 223 straipsnio 1 dalies formuluotės aiškinimas leidžia daryti išvadą, kad šioje normoje numatyta tiek tyčinė, tiek neatsargi kaltė. Projekte siekiama nustatyti, kad baudžiamoji atsakomybė būtų galima tik esant neatsargiai kaltei. Abejotina, ar baudžiamoji atsakomybė už aplaidų buhalterinės apskaitos tvarkymą, net ir vien tik neatsargios kaltės prasme, yra tinkamas baudžiamosios teisės kaip ultima ratio priemonės įprasminimas. Manytina, kad baudžiamoji atsakomybė už buhalterinę apskaitą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimą pagal BK 223 straipsnį nėra tinkamai išspręsta. Atsižvelgiant į ultima ratio principą, siūloma svarstyti šios veikos dekriminalizavimo klausimą. Nepritarti Manytina, kad BK 223 straipsnyje įtvirtinta nusikalstama veika nėra tiek nepavojinga, kad būtų tikslinga svarstyti jos visapusišką dekriminalizavimą. Aplaidus apskaitos tvarkymas taip pat gali sukelti itin pavojingus padarinius, padarant didelę žala tiek valstybei, tiek kitiems fiziniams ar juridiniams asmenims, kartu panaikinti galimybę visiškai nustatyti asmens finansinę veiklą. Šių privalomų padarinių įtvirtinimas aptariamoje baudžiamojo įstatymo normoje ir leidžia ją atriboti nuo administracinės atsakomybės, aiškiai nubrėžti ribą, kada aplaidus elgesys gali užtraukti baudžiamąją atsakomybę.
Tokio pobūdžio teisinis reglamentavimas, kai diferencijuojama baudžiamoji atsakomybė tiek už tyčinių, tiek už neatsargių nusikalstamų veikų padarymą, sistemiškai yra iš esmės įtvirtintas visame baudžiamajame įstatyme, tokiu būdu užtikrinant, kad tik pačios pavojingiausios veikos užtrauktų baudžiamąją atsakomybę. Sutiktina, kad BK 223 straipsnyje įtvirtintos nusikalstamos veikos pavojingumas yra mažesni, todėl atitinkamai jame ir yra atvirtinta ženkliai mažesnė sankcija (viešieji darbais arba bauda, arba laisvės apribojimas, arba areštas, arba laisvės atėmimas iki dvejų metų), negu už tyčinį apgaulingą apskaitos tvarkymą, kas yra visapusiškai suderinama su proporcingumo, teisingumo principų turinio reikalavimais. Kartu, pažymėtina ir tai, kad, dekriminalizavus aplaidų apskaitos tvarkymą, tokio pobūdžio pokyčiai galėtų turėti itin neigiamą įtaką praktinei kriminogeninei situacijai, kadangi kiekvienas subjektas būtų motyvuotas taip organizuoti savo neteisėtus veiksmus, siekiant juos užmaskuoti po lengvabūdišku požiūriu ar imituoti nusikalstamą nerūpestingumą, kas ženkliai apsunkintų ikiteisminio tyrimo institucijų darbą. Taip pat, paminėta ir tai, kad, priešingai nei teigiama teikiamoje pastaboje, ikiteisminio tyrimo institucijos įžvelgia net didesnį šios nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdį , kadangi siūlo įtvirtinti kvalifikuotą aplaidaus apskaitos tvarkymo nusikaltimo sudėtį. 140. Vilniaus universiteto Teisės fakultetas,
skyriaus 214, 215 straipsniuose nurodyta elektroninė mokėjimo priemonė yra apsaugotas materialus ar nematerialus įrenginys, daiktas ar duomenys arba jų derinys, leidžiantys tiesiogiai arba kartu atliekant vieną ar daugiau procedūrų jų turėtojui ar naudotojui inicijuoti ar atlikti finansinę operaciją, įskaitant operacijas, inicijuojamas ar atliekamas elektroniniais pinigais ar virtualiąja valiuta. 2. Šio skyriaus 216 straipsnyje nurodytas nusikalstamu būdu gautas turtas yra tiesiogiai ar netiesiogiai iš nusikalstamos veikos gautas bet kokio pavidalo turtas. 3. Šio skyriaus 217, 218 straipsniuose nurodyta turtinė žala, turtinė nauda yra didelė, kai jos vertė viršija250 1000 MGL dydžio sumą. 4. Šio skyriaus 217 straipsnyje nurodyta viešai neatskleista informacija suprantama taip, kaip ji apibrėžta 2014 m. balandžio 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 596/2014 dėl piktnaudžiavimo rinka (Piktnaudžiavimo rinka reglamentas) ir kuriuo panaikinama Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2003/6/EB ir Komisijos direktyvos 2003/124/EB, 2003/125/EB ir 2004/72/EB 7 straipsnio 1–4 dalyse, ir gali būti viešai atskleidžiama tik šio reglamento
skyriaus 218 straipsnyje nurodytos finansinės priemonės apima ir su finansinėmis priemonėmis susijusių biržos prekių neatidėliotinų sandorių sutartis, kurios suprantamos taip, kaip jos apibrėžtos Reglamento (ES) Nr. 596/2014 3 straipsnio 1 dalies 15 punkte. 6. Šio skyriaus 218 straipsnyje nurodytas lyginamasis indeksas suprantamas taip, kaip jis apibrėžtas Reglamento (ES) Nr. 596/2014 3 straipsnio 1 dalies 29 punkte. Pritarti iš dalies Pritartina požiūriui , kad BK 217-218 straipsniuose nurodyti didelės turtinės žalos dydžiai turėtų būti didinami, tačiau, manytina, kad siūlomas net 1000 MGL dydis (didžiausias galimas visame BK) apysunkių nusikaltimų požymiams apibrėžti yra aiškiai per didelis .
Kartu pažymėtina, kad, pvz., vadovaujantis VU TF siūlymais, net sunkių nusikaltimų požymiams apibrėžti naudojami ženkliais mažesni (500 ir 750 MGL) dydžiai, tuo tarpu šiuo atveju siūlomas net dvigubai didesnis MGL dydis mažesnio pavojingumo veikos požymiams nustatyti. 2. Kartu pastebėtina, kad BK projektu nustatomas visame BK vienodas didelės turtinės žalos/didelės turto vertės ar pan. pobūdžio požymių400 MGL dydis, kai tai reikštų nesunkaus arba apysunkio nusikaltimo inkriminavimą. BK projekte nurodytas horizontalus didelės turtinės žalos/didelės turto vertės ar pan. pobūdžio požymių dydis didinamas iki 400 MGL, labai didelės vertės dydis
taikomas ir BK 224-1 straipsnyje nurodytų veikų atžvilgiu, kas, manytina, atitiktų ir BK 217-218 straipsnių pavojingumą. 141. Mykolo Romerio universiteto teisės mokykla, 2022-06-0236 Pagal siūlomą Projekto 35 straipsnyje BK 2241 straipsnio 3 dalies redakciją BK
atveju, jeigu bus siekiama nuslėpti mokėtinų mokesčių iki 300 MGL, tačiau bus nustatyti BK 222 straipsnyje numatyti padariniai, t. y. negalima visiškai ar iš dalies nustatyti asmens veiklos, jo turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros, vis tiek baudžiamoji atsakomybė gali kilti. Tokia situacija galima, nepaisant administracinės atsakomybės už apgaulingą finansinės apskaitos tvarkymą, siekiant nuslėpti ar nuslepiant atitinkamo dydžio mokesčius pagal ANK 205 straipsnio 5 ir 6 dalis.
BK 222 straipsnio ir A NK 205 straipsnio 5 ir 6 dalies normų formuluotės tarpusavyje nedera, kadangi apgaulingai suformuotos mokestinės prievolės, nepriklausomai nuo to, ar buvo tik siekiama nuslėpti, ar nuslepiant A NK 205 straipsnio 5 ir 6 dalyje nurodyto dydžio mokestį, sukelia BK 222 straipsnyje numatytus padarinius – dėl tokios veikos negalima visiškai ar iš dalies nustatyti asmens įsipareigojimų. Tiek pagal buvusį Buhalterinės apskaitos įstatymą, tiek pagal FAĮ įsipareigojimams priskirtina ir mokestinės prievolės (FAĮ 2 straipsnio 10 punktas). Įstatymo projekto aiškinamajame rašte bei siūlomame BK 222 straipsnio pakeitime nėra aiškių baudžiamosios ir administracinės atsakomybės atribojimo kriterijų dėl apgaulingos finansinės apskaitos tvarkymo. Manytina, kad siūlomi BK 222 straipsnio pakeitimai gali dar labiau apsunkinti baudžiamojo įstatymo taikymą mokestinių nusikalstamų veikų atvejais. Pritartina, kad esami ir baudžiamąją atsakomybę apsprendžiantys žalos dydžiai būtų pakeisti juos didinant. Tačiau manytina, kad šis klausimas turi būti sprendžiamas kur kas radikaliau. Projekto aiškinamajame rašte akcentuota 2017 m. liepos 5 d. ES Parlamento ir Tarybos direktyva (ES) 2017/1371 (toliau – ES direktyva 2017/1371) ir joje nurodytų dydžių klausimas. Tačiau neaišku, kodėl ES direktyvos 2017/1371 preambulėje nurodytas žalos dydis ir su jos padarymu numatyta sankcija yra ignoruojama. ES direktyvos 2017/1371 preambulės 18 punkte nustatyta, kad „ fiziniams asmenims taikomose sankcijose tam tikrais atvejais turėtų būti numatyta maksimali ne trumpesnė kaip ketverių metų laisvės atėmimo sankcija.
Prie tokių atvejų turėtų būti priskiriami atvejai, kai padaroma didelė žala arba gaunama didelės naudos; turėtų būti daroma prielaida, kad žala ar nauda yra didelė, kai ji susijusi su daugiau nei
“. Manytina, kad pokyčių reikalauja ir kitų Projekte nurodytų BK normų dispozicijos, kuriose šiuo metu vis dar naudojamas MGL kriterijus (BK 189-1, 199, 199-1, 199-2, 200, 206, 219 ir 220 straipsniai). Nepritarti
teisės doktrinoje išsakytus bei teisėsaugos institucijų siūlymus, BK 222-223 straipsnių sudėtyse įtvirtinamas turtinės žalos valstybei ( kuris ir pasireiškia išvengtais mokesčiais ) ar kitiems asmenims požymis (kaip vienas aktualiausių ir dažniausiai pasitaikantis apgaulingos (aplaidžios) buhalterinės apskaitos nusikaltimuose). Minėtų padarinių įtvirtinimas BK 222-223 straipsnių sudėtyse, manytina, labiau atitiktų šių nusikaltimų, kaip nusikaltimų finansų sistemai, esmę bei kartu užtikrintų tinkamą atsakomybių takoskyrą tarp BK 222-223 straipsnių ir ANK 205 straipsnio (taip atvejai, kuriais būtų padaroma mažesnė nei 400 MGL dydžio turtinė žala, būtų vertinami ANK rėmuose, o kai padaroma didesnė nei 400 MGL dydžio turtinės žala – pagal BK normas). Kartu BK 222-223 straipsnių dispozicijose paliekami ir šiuo metu jose įtvirtinti padariniai , siekiant, kad pakankamai pavojingi atvejai (pvz., kaltininkas naikina visus buhalterijos apskaitos dokumentus) patektų į minėtų straipsnių turinį. 2. Manytina, kad pateiktas siūlymas visame BK didelės turtinės žalos ar net labai didelės turtinės žalos požymio padidinimas iki
laikytinas neproporcingu ir nepagrįstu ir reikštų pernelyg kardinalų valstybės baudžiamosios politikos švelninimą. 142.
142Pilietis Viktoras V.,
2022-03-3136 Pakeisti 2241 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip: „2. Šio skyriaus 217,
dydis viršija 300 MGL dydžio sumą." Atsižvelgti Pasiūlymas neaktualus, kadangi juo cituojamos nebeaktualaus BK projekto XIIIP-4856 nuostatos. 143. Pilietis Viktoras V., 2022-03-3137 Pakeisti 246 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„246 straipsnis. Aprašyto ar areštuoto turto arba turto, kuriam nustatytas laikinas nuosavybės
teisės apribojimas, perleidimas, paslėpimas, sunaikinimas ar sugadinimas
1Tas, kas paslėpė,
sunaikino ar sugadino aprašytą, areštuotą ir jam patikėtą turtą arba turtą, kuriam nustatytas laikinas nuosavybės teisės apribojimas, arba šį turtą neteisėtai perleido kitam asmeniui, baudžiamas viešaisiais darbais arba bauda, arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki trejų metų. 2. Tas, kas paslėpė, sunaikino ar sugadino aprašytą, areštuotą ir jam patikėtą didelės vertės turtą arba didelės vertės turtą, kuriam nustatytas laikinas nuosavybės teisės apribojimas, arba šį turtą neteisėtai perleido kitam asmeniui, baudžiamas bauda arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki penkerių metų. 3. Tas, kas paslėpė, sunaikino ar sugadino aprašytą, areštuotą ir jam patikėtą labai didelės vertės turtą arba labai didelės vertės turtą, kuriam nustatytas laikinas nuosavybės teisės apribojimas, arba šį turtą neteisėtai perleido kitam asmeniui, baudžiamas laisvės atėmimu iki septynerių metų.“ Atsižvelgti Pasiūlymas atitinka BK projekto nuostatas. 144. Vilniaus universiteto Teisės fakultetas,
66 straipsnis, 248 straipsnio pakeitimas:
giminaičiai yra tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai, seserys, seneliai ir vaikaičiai. 2.
padariusio asmens šeimos nariai yra kartu su juo gyvenantys tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai, seserys ir jų sutuoktiniai, taip pat nusikaltimą padariusio asmens sutuoktinis (sutuoktinė) ir partneris (partnerė) arba asmuo, su kuriuo nusikaltimą padaręs asmuo bendrai gyvena neįregistravęs santuokos (partnerystė), sutuoktinio (sutuoktinės) tėvai. 3 . 2. Teisėsaugos institucijos yra policija, kitos ikiteisminio tyrimo ir prokuratūros įstaigos, taip pat kriminalinės žvalgybos subjektai. 4. 3. Šiame skyriuje numatytas turtas yra didelės vertės, kai jo vertė viršija 250
iš dalies
1Pritartina siūlomiems BK 248 straipsnio 2 dalies pakeitimams;
dydis yra aiškiai per mažas (ypač sunkaus nusikaltimo požymiams apibrėžti) ir neatitinka iš esmės pasikeitusios valstybės ekonominės padėties. Kartu didelės turto 250 MGL dydis sistemiškai neatitinka kitų VU TF siūlymu, kuriais visame BK didinami analogiško ar panašaus pobūdžio požymių dydžiai. Kartu pažymėtina, kad BK projektu nustatomas visame BK vienodas didelės turtinės žalos/didelės turto vertės ar pan. pobūdžio požymių 400 MGL dydis (kai tai reikštų nesunkaus arba apysunkio nusikaltimo inkriminavimą) ir labai didelės turtinės žalos/labai didelės turto vertės ar pan. pobūdžio požymių 900 MGL dydis (kai tai reikštų sunkaus nusikaltimo inkriminavimą). Tokiam sisteminiam požiūriui pritarė absoliuti dauguma pastabas teikusių institucijų.
Kita vertus, Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, Lietuvos socialinių mokslo centro Teisės institutas bei Lietuvos advokatūra pastebi, kad valstybės ekonominė situacija nuo BK įsigaliojimo laikų pasikeitė drastiškai (reikšmingai didėjo darbo užmokestis bei prekių ir paslaugų kainos, augo infliacija ir pan.), todėl pirminiu BK projektu siūlomi
padėčiai atspindėti bei baudžiamojo įstatymo ultima ratio priemonėms apibrėžti. Dėl šios priežasties, vadovaujantis minėtų institucijų argumentais bei pasiūlymais, BK projekte nurodytas horizontalus didelės turtinės žalos/didelės turto vertės ar pan. pobūdžio požymių dydis didinamas iki 400 MGL, o labai didelės turtinės žalos/labai didelės turto vertės ar pan. pobūdžio požymių dydis didinamas nuo iki 900 MGL (siūlymams didinti iki 1000 ar 1500 MGL nepritarta).. 145. Mykolo Romerio universiteto teisės mokykla, 2022-06-0238 Siūloma didelės vertės turto apskaičiavimo kriterijų, kuris išreiškiamas MGL, keisti. Juo galėtų bazinės socialinės išmokos dydis arba bazinis bausmių ir nuobaudų dydis. Nepritarti Pastabos autoriaus siūlymas visame baudžiamajame įstatyme nurodytus MGL dydžius keisti į bazinės socialinės išmokos arba baziniai bausmių ir nuobaudų dydžius yra kitos diskusijos bei atitinkamai kitų baudžiamojo įstatymo pakeitimų objektas, kuris nėra sietinas su pagrindiniais BK projekto tikslais ir uždaviniais. Kartu pažymėtina, kad MGL dydžių konvertavimas į BBND pareikalautų ne tik BK specialiosios, bet ir bendrosios dalies pakeitimų, tuo tarpu BK projektas orientuotas išimtinai į BK specialiosios dalies nuostatų peržiūrą. 146. Pilietis Viktoras V., 2022-03-3138 1.Pakeisti 248 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip: „4.
Šiame skyriuje numatytas turtas yra didelės vertės, kai jo vertė viršija 300 MGL dydžio sumą, bet neviršija
dydžio sumą.“
straipsnį 5 dalimi: „5. Šiame skyriuje nurodyta turtinė žala yra didelė, kai jos dydis viršija 300 MGL dydžio sumą.“ Atsižvelgti Pateiktas siūlymas atitinka BK projekto nuostatas. 147. Lietuvos apeliacinis teismas, 2022-05-2639 Svarstytina, ar BK 253 straipsnyje neturėtų būti įtvirtinta ir alternatyvi veika „panaudojo“, kadangi, asmeniui panaudojus neteisėtai turimą šaunamąjį ginklą ar šaudmenis, nusikalstama veika kvalifikuojama kaip minėtų daiktų nešiojimas, gabenimas, nors pagal savo prasmę ši veika labiausiai atitiktų panaudojimo požymius. Be to, tai, kad tikslinga įtvirtinti alternatyvią veiką „panaudojo“, patvirtina ir teismų praktika, iš kurios matyti, kad kyla neaiškumų, kaip kvalifikuoti panaudojimo atvejus. Teismų praktikoje pažymima, kad „baudžiamajame įstatyme įtvirtintose nusikalstamų veikų sudėtyse realizavimo ir (pa)naudojimo sąvokos paprastai vartojamos atskirai, t. y. jos abi normų dispozicijose nurodomos kaip alternatyvūs nusikalstamos veikos sudėties objektyvieji požymiai (pvz., BK 189 straipsnis, 1992 straipsnis,
realizavimo ir panaudojimo sąvokos nėra tapatinamos, todėl nėra pagrindo šių sąvokų sutapatinti ir aiškinant bei taikant BK 253 straipsnyje nustatytus objektyviuosius nusikaltimo požymius. Pavyzdžiui, asmuo, kuris miške iššovė šovinius, buvo nuteistas tik už neteisėtą įgijimą, laikymą ir nešiojimą (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-238-699/2016), asmuo nuteistas už gaminimą, laikymą ir nešiojimą, nors jis tarpusavio konflikto metu vieną kartą iššovė į žemę ir vieną kartą iššovė į nukentėjusįjį (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr.
2K-300/2014)“ (Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. rugsėjo 30 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-325-579/2021
148Teisėjų taryba,
2022-04-1539 Svarstytina, ar BK 253 straipsnyje įtvirtintos nusikalstamos veikos objektyvieji požymiai neturėtų būti papildomi veika „panaudojo“. Asmeniui panaudojus neteisėtai turimą šaunamąjį ginklą ar šaudmenis, nusikalstama veika kvalifikuojama kaip minėtų daiktų nešiojimas, gabenimas, nors pagal savo prasmę labiausiai ši veika atitiktų panaudojimo požymius. Tai, kad tikslinga įtvirtinti ir alternatyvią veiką „panaudojo“, patvirtina ir teismų praktika, iš kurios matyti, kad kyla neaiškumų, kaip kvalifikuoti tokius atvejus. Teismų praktikoje pažymima, kad „baudžiamajame įstatyme įtvirtintose nusikalstamų veikų sudėtyse realizavimo ir (pa)naudojimo sąvokos paprastai vartojamos atskirai, t. y. jos abi normų dispozicijose nurodomos kaip alternatyvūs nusikalstamos veikos sudėties objektyvieji požymiai (pvz., BK
straipsnis, 300 straipsnis, 214 ir 215 straipsniai). Baudžiamajame įstatyme realizavimo ir panaudojimo sąvokos nėra tapatinamos, todėl nėra pagrindo šių sąvokų sutapatinti ir aiškinant bei taikant BK 253 straipsnyje nustatytus objektyviuosius nusikaltimo požymius. Pavyzdžiui, asmuo, kuris miške iššovė šovinius, buvo nuteistas tik už neteisėtą įgijimą, laikymą ir nešiojimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-238-699/2016), asmuo nuteistas už gaminimą, laikymą ir nešiojimą, nors jis tarpusavio konflikto metu vieną kartą iššovė į žemę ir vieną kartą iššovė į nukentėjusįjį“ ( Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-300/2014;
Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. rugsėjo 30 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-325-579/2021 ).
prokuratūra, 2022-06-0339 Projekte siūloma papildyti BK 253 straipsnį dar vienu objektyviuoju nusikaltimo sudėties požymiu – siuntimu, tačiau manytina, kad šią normą taip pat būtina papildyti ir 3 dalimi, numatant baudžiamąją atsakomybę už 2 dalyje numatyto nusikaltimo padarymą veikiant organizuotoje grupėje. Toks papildymas atitiktų ir kitų nusikaltimų kvalifikuojamųjų požymių kategorijas (pvz., BK 178 straipsnio 3 dalis, 180 straipsnio 3 dalis,
organizuoto nusikalstamumo veiksmus. Be to, toks reglamentavimas atspindėtų nuoseklią įstatymo leidėjo poziciją dėl organizuoto nusikalstamumo veiklos kriminalizavimo. BK 249 straipsnio 2 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė asmenims, dalyvaujantiems ginkluoto nusikalstamo susivienijimo veikloje, o organizuotos grupės ginkluotumas BK nėra tinkamai reglamentuotas. Manytina, kad tokią kvalifikuotą neteisėto disponavimo šaunamaisiais ginklais, šaudmenimis, sprogmenimis ar sprogstamosiomis medžiagomis sudėtį būtina pripažinti sunkiu nusikaltimu ir už jį numatyti laisvės atėmimą nuo šešerių iki dešimties metų. Nepritarti Siūlomi BK 253 straipsnio pakeitimai savo turiniu ir esme nėra susiję su BK projekto pagrindiniais siūlymais, kartu laikytini esminiu valstybės baudžiamosios politikos sugriežtinimu, kas nedera ir su BK projekto tikslais, kurie didžiąja dalimi nukreipti į valstybės baudžiamosios politikos švelninimą ir proporcingą subalansavimą. Kartu, pažymėtina ir tai, kad tokio pobūdžio teisinis reglamentavimas sistemiškai nėra suderinamas su baudžiamojo įstatymo normomis, kurios įtvirtiną atitinkamą baudžiamąją atsakomybę už disponavimą neteisėtais dalykais. Pavyzdžiui, net BK 260 straipsnyje, reglamentuojančiame vieną pavojingiausių nusikalstamų veikų baudžiamajame įstatyme (narkotikų platinimas), organizuota grupė nėra numatyta kaip kvalifikuojantis požymis. 150.
150Vilniaus universiteto Teisės fakultetas,
2022-10-1739 VU TF Projekto
straipsnio pakeitimas: 253 straipsnis. Neteisėtas disponavimas šaunamaisiais ginklais, šaudmenimis, sprogmenimis ar sprogstamosiomis medžiagomis
neturėdamas leidimo gamino, įgijo, laikė, nešiojo, gabeno , siuntė ar realizavo šaunamąjį ginklą, šaudmenis, sprogmenis ar sprogstamąsias medžiagas, baudžiamas areštu , arba laisvės atėmimu iki penkerių metų. 2. Tas, kas neturėdamas leidimo pagamino, įgijo, laikė, nešiojo, gabeno , siuntė ar realizavo ne mažiau kaip tris šaunamuosius ginklus, didelės sprogstamosios galios arba didelį kiekį šaudmenų, sprogmenų ar sprogstamųjų medžiagų, baudžiamas laisvės atėmimu nuo ketverių iki aštuonerių metų. 3. Tas, kas nepateikdamas muitinės kontrolei ar kitaip jos išvengdamas arba neturėdamas leidimo per Lietuvos Respublikos valstybės sieną gabeno šaunamuosius ginklus, šaudmenis, sprogmenis, sprogstamąsias, radioaktyviąsias medžiagas ar kitas strategines prekes, nuodingąsias, stipriai veikiančias medžiagas, baudžiamas laisvės atėmimu nuo trejų iki dešimties metų. 4. Už šiame straipsnyje numatytas veikas atsako ir juridinis asmuo. Pritarti iš dalies BK 253 straipsnio 3 dalyje nurodyti požymiai "radioaktyvios medžiagos, strateginės prekės, nuodingosios, stipriai veikiančios medžiagos" nėra susijusios su aptariamo BK straipsnio reguliavimo sritimi. Kartu siūloma dalis yra analogiška BK 199 straipsnio 4 dalies nuostatoms, todėl nesprendžia galiojančio BK 199 straipsnio 4 dalies problemų (pvz., neproporcingai griežto baudimo (sankcija nuo 3 iki 10 metų), nediferencijuojamas kontrabandos dalykas (pvz., nustatant, kad vieno ginklo, kelių šaudmenų ar pan. gabenimas užtrauktų švelnesnę atsakomybę, tuo tarpu didelio kiekio ginklų, šaudmenų ar pan. gabenimas - griežtesnę atsakomybę) ir pan.).
Atsižvelgiant į tai, siūlytina vietoj BK 253 straipsnio 3 dalies išskyrimo sistemiškai pakeisti (atsižvelgiant į VU TF siūlymus BK 260 straipsnyje) kiekvieną BK straipsnį (papildant kiekvieno straipsnio sudėtį formuluotę - " gabeno ar siuntė Lietuvos Respublikoje arba per Lietuvos Respublikos valstybės sieną " ), kuriame draudžiamas disponavimas atitinkamu dalyku: šaunamieji ginklai, šaudmenys, sprogstamosios medžiagos - BK 253 straipsnis; radioaktyvios medžiagos - 256 straipsnis; nuodingosios ar stipriai veikiančios medžiagos – BK 267 straipsnis, narkotinės, psichotropinės medžiagos - atitinkamai BK 259, 260 straipsniai, prekursoriai
Pritariant BK 253, 256, 267 ir 267(1) straipsnių pakeitimams, siūlome suvienodinti kriminalizuojamų pavojingų veikų formuluotes. Galiojančioje BK redakcijoje galima išskirti skirtingus būdus, formuluojant pavojingas veikas. Pirmiausia, tai sudėtys, kuriuose be pavojingos veikos „gabeno“, taip pat kriminalizuotos pavojingos veikos „importavo“ ir „eksportavo“ (BK 194, 213, 214, 256 straipsniai). Antra, tai sudėtys, kuriuose kriminalizuotos pavojingos veikos
„gabeno“ ir „siuntė“ (BK 259, 260, 266, 276(1), 300, 302, 302(1)
straipsniai), bet nėra kriminalizuotos pavojingos veikos „importavo“ ir „eksportavo“.
Trečia, tai sudėtys, kuriuose nusikalstamos veikos dalykas gali būti gabenamas, tačiau jose nėra kriminalizuotos pavojingos veikos „siuntė“,
„importavo“ ir „eksportavo“ (BK 170, 192, 201, 250, 253, 257(1), 262, 267,
267(1), 270(2), 272 ir 274 straipsniai). Sąvokų „gabeno“, „siuntė“,
„eksportavo“ ir „importavo“ turinys skiriasi. Gabenimas gali būti suprantamas
kaip bet koks transportavimas, kurį atlieka kaltininkas ar su juo bendrininkaujantis ar prie nusikalstamos veikos prisidedantis asmuo. Siuntimas gali būti suprantamas kaip gabenimas, kurį atlieka asmuo, kuris nėra bendrininkas ir kitaip neprisidedantis prie nusikalstamos veikos, paprastai, siuntinių pristatymo paslaugas vykdantys asmuo. Importavimas ir eksportavimas siejamas išimtinai su gabenimu per Lietuvos valstybės sieną. Siūloma suvienodinti pavojingų veikų formuluotes ir visų įvardintų straipsnių dispozicijose nurodyti - „gabeno ir siuntė“. Nepritarti Teikiamu pasiūlymu siūloma plataus masto BK normų techninė peržiūra, suvienodinant atitinkamų straipsnių dispozicijų formuluotes, kas neatitinka BK projekto pagrindinių tikslų. Kartu pažymėtina, kad, pvz., tokios veikos kaip „eksportavo“, „importavo“ BK 213, 214, 256 straipsnių dispozicijose buvo įtvirtintos, įgyvendinant Europos Sąjungos direktyvas, todėl atsisakius šių sąvokų, iškyla didelė tikimybė, jog Lietuvos Respublika pažeis savo įsipareigojimus Europos Sąjungai ir sulauks atitinkamų neigiamų finansinių padarinių.. 152. Teisėjų taryba, 2022-04-1541 Atsižvelgdama į Įstatymų projektais siekiamą tikslą ir jį palaikydama, Teisėjų taryba siūlo atnaujinti svarstymą dėl BPK 255 straipsnio koregavimo pagal Teisėjų tarybos 2020 m. sausio 9 d. raštu Nr.
36P-4-(7.1.10) teiktus pasiūlymus, kurių tikslas yra spręsti vieną didžiausių ir labiausiai pasitikėjimą teismais menkinančių problemų – sudėtingiausių baudžiamųjų bylų nagrinėjimo trukmę. Svarstytina galimybė, kad apygardų teismai, kaip pirmosios instancijos teismai, galėtų nagrinėti tik labai sunkių nusikaltimų bylas ir svarbiausias atskirų sunkių nusikaltimų, pavyzdžiui, korupcinių nusikaltimų, numatytų BK XXXIII skyriuje bei padarytų tik aiškiai apibrėžto aukščiausių šalies pareigūnų rato, bylas. Toks reguliavimas sudarytų prielaidas ne tik spartesniam sudėtingiausių bylų nagrinėjimui, bet iš dalies realizuotų siekį, jog korupcinių nusikaltimų bylas galėtų nagrinėti specializuoti teismai. Teisėjų tarybos manymu, tikslinga atsisakyti bylų nagrinėjimo pirmąja instancija apygardų teismuose dėl šių, vadinamųjų specialiųjų, subjektų, arba, jei vis tik būtų manoma, jog toks pakeitimas per daug radikalus, šį ratą reikėtų ne plėsti, o kaip tik dar labiau susiaurinti, paliekant tik pačius aukščiausius šalies pareigūnus, kurių pareigos susijusios su priesaikos valstybei davimu (Lietuvos Respublikos Prezidentas, Lietuvos Respublikos Seimo nariai, Lietuvos Respublikos Vyriausybės nariai, Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo ir Lietuvos apeliacinio teismo teisėjai, Lietuvos Respublikos generalinis prokuroras ir jo pavaduotojai). Nepritarti Pažymėtina, kad pasiūlymas teikiamas ne BK projektui, o lydimojo BPK projekto 225 straipsniui . Kartu pabrėžtina, kad BPK projektu siūlomais BPK 225 straipsnio pakeitimais nėra siekiama spręsti jokių BPK 225 straipsnio turinio aspektu ar kažkokiu būdu koreguoti jame nurodytas baudžiamųjų bylų teismingumo taisykles.
BPK projektas (įskaitant ir BPK 225 straipsnio pakeitimus) yra visiškai techninio pobūdžio ir juo yra siekiama tiesiog techniškai suderinti BK projektu daromos pakeitimus su BPK nuostatomis (pvz., patikslinti pasikeitusią BK straipsnio dalių numeraciją ar pan.). Tuo tarpu pastabų autorių pateiktas pasiūlymas yra susijęs su esminėmis BPK 225 straipsnio turinio korekcijomis ir baudžiamųjų bylų teismingumo taisyklių reikšminga peržiūra, kuri negali būti atliekama techninio pobūdžio ir turinio BPK projekte ir turi būti atskirų plačių diskusijų objektas. Pažymėtina ir tai, kad aptariami teismingumo taisyklių pakeitimai šiuo metu yra svarstomi Lietuvos Respublikos ministro pirmininko 2022 m. vasario 3 d. potvarkiu Nr. 25 „Dėl darbo grupės sudarymo, sudarytoje darbo grupėje, kurios tikslas yra teismų veiklos efektyvumo gerinimas. Aptariama darbo grupė yra parengusi atitinkamus BPK 225 straipsnio pakeitimus, kurie buvo suderinti su teismų bendruomenės atstovais. 153. Vilniaus universiteto Teisės fakultetas, 2022-10-1741 VU TF Projekto
straipsnio pakeitimas:
medžiagų laikymo, nešiojimo ar gabenimo taisyklių pažeidimas
teisėtai turimo šaunamojo ginklo, šaudmenų, sprogmenų ar sprogstamųjų medžiagų laikymo, nešiojimo ar gabenimo taisykles ir dėl to sudarė sąlygas kitam asmeniui neteisėtai jais pasinaudoti kitas asmuo neteisėtai jais pasinaudojo arba dėl to šaunamasis ginklas, šaudmenys, sprogmenys ar sprogstamosios medžiagos buvo prarastos , padarė baudžiamąjį nusižengimą ir baudžiamas bauda , arba laisvės apribojimu, arba areštu. Pritarti Siūlymas atitinka BK projekto nuostatas. 154.
154Pilietis Viktoras V.,
2022-03-3141 Pakeisti 255 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„255 straipsnis. Šaunamojo ginklo, šaudmenų, sprogmenų ar sprogstamųjų medžiagų laikymo,
nešiojimo ar gabenimo taisyklių pažeidimas
teisėtai turimo šaunamojo ginklo, šaudmenų, sprogmenų ar sprogstamųjų medžiagų laikymo, nešiojimo ar gabenimo taisykles ir dėl to kitas asmuo neteisėtai jais pasinaudojo arba dėl to šaunamasis ginklas, šaudmenys, sprogmenys ar sprogstamosios medžiagos buvo prarastos, padarė baudžiamąjį nusižengimą ir baudžiamas viešaisiais darbais arba bauda, arba laisvės apribojimu, arba areštu. 2. Asmuo pagal šį straipsnį atsako tik tais atvejais, kai numatytos veikos padarytos dėl neatsargumo. 3. Už šiame straipsnyje numatytas veikas atsako ir juridinis asmuo.“ Atsižvelgti Siūlymas atitinka BK projekto nuostatas. 155. Vilniaus universiteto Teisės fakultetas, 2022-10-1742 VU TF Projekto 70 straipsnis, 256 straipsnio pakeitimas: 256 straipsnis. Neteisėtas disponavimas branduolinėmis ar radioaktyviosiomis medžiagomis arba kitais jonizuojančiosios spinduliuotės šaltiniais
pagrobė ar kitaip neteisėtai įgijo, gamino, importavo, eksportavo, gabeno, siuntė , laikė, saugojo, apdorojo, panaudojo, suardė, pašalino ar kitaip neteisėtai tvarkė bet kokio pavidalo ir bet kokios fizinės būsenos branduolines ar radioaktyviąsias medžiagas arba kitus jonizuojančiosios spinduliuotės šaltinius, baudžiamas areštu arba laisvės atėmimu iki ketverių metų. 2. Tas, kas padarė šio straipsnio 1 dalyje numatytas veikas, jeigu dėl to atsirado sunkių padarinių, Tas, kas neteisėtai gamino, importavo, eksportavo, gabeno, siuntė, laikė, saugojo, apdorojo, panaudojo, suardė, pašalino ar kitaip neteisėtai tvarkė bet kokio pavidalo ir bet kokios fizinės būsenos branduolines ar radioaktyviąsias medžiagas arba kitus jonizuojančiosios spinduliuotės šaltinius, jeigu dėl to atsirado sunkių padarinių, baudžiamas laisvės atėmimu nuo dvejų iki dešimties metų. 3.
1 ir 2 dalyse
numatytos veikos yra nusikalstamos ir tais atvejais, kai jos padarytos dėl neatsargumo. 4. Už šiame straipsnyje numatytas veikas atsako ir juridinis asmuo. Pritarti
156Vilniaus universiteto Teisės fakultetas,
7 4 straipsnis, 267 straipsnio pakeitimas:
nuodingosiomis medžiagomis
neteisėtai gamino, įgijo, laikė, gabeno, siuntė ar realizavo stipriai veikiančias ar nuodingąsias medžiagas, baudžiamas viešaisiais darbais arba bauda, arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki trejų metų. 2. Tas, kas neteisėtai gamino, įgijo, laikė, gabeno , siuntė ar realizavo nuodingąsias chemines medžiagas, kurios naudojamos kaip cheminis ginklas, chemines medžiagas ar jų pirmtakus cheminio ginklo gamybai ar kitiems Cheminio ginklo uždraudimo įstatymo draudžiamiems tikslams, baudžiamas bauda arba areštu, arba laisvės atėmimu iki penkerių metų. 3. Už šiame straipsnyje numatytas veikas atsako ir juridinis asmuo. Pritarti VU TF taip pat siūlo keisti BK 260, 268, 269 straipsnius, kurie LRV projektu nekeičiami. 157. Vilniaus universiteto Teisės fakultetas, 2022-10-1747 VU TF Projekto 75 straipsnis, 2671 straipsnio pakeitimas:
neteisėtai kūrė, gamino, įgijo, laikė, gabeno, siuntė, pardavė ar kitaip perleido biologinį ginklą arba jo gamybai naudojamus mikroorganizmus ar kitas biologines medžiagas, ar toksinus, baudžiamas bauda arba laisvės atėmimu iki septynerių metų. Pritarti
prokuratūra, 2022-06-03 * Dėl projekto 270 straipsnio pažymėtina, kad keičiant šio straipsnio nuostatas reikia peržiūrėti ir sistemiškai tobulinti ir kitus BK XXXVIII skyriaus
„Nusikaltimai ir baudžiamieji nusižengimai aplinkai ir žmonių sveikatai“
straipsnius – 2711 ir 2771 . Dėl to nepritartina 270 straipsnio pakeitimui šiame projekte.
Atkreiptinas dėmesys, kad Lietuvos Respublikos Prezidento kanceliarija parengė Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 270, 2711 ir 2771 straipsnių pakeitimo įstatymo projektą (teisės akto projekto registracijos Nr. 21-30737). Generalinė prokuratūra dėl minėto projekto pastabų ir pasiūlymų neturėjo. Pritarti iš dalies
projektu siūlomų BK 270 straipsnio 2 dalies pakeitimų atsisakyta ;
patikslinti BK XXXVIII skyriaus normas nesusijęs su BK projekto pagrindiniais tikslais , kurie nukeipti į turtinių, ekonominių bei finansinių nusikaltimo sudėčių peržiūrą, todėl tokio pobūdžio galimi pakeitimai laikytini kitos atskiros diskusijos objektu. Kartu atkreiptinas dėmesys į tai, kad priėmus atnaujintą Direktyvą dėl aplinkos apsaugos baudžiamosios teisės priemonėmis, kuri šiuo metu yra intensyviai svarstoma ES tarybos darbo grupėse, visos aptariamo skyriaus nuostatos turės būti dar kartą kompleksiškai peržiūrimos ir iš esmės tikslinamos . 159. Policijos departamentas prie Vidaus reikalų ministerijos, 2022-04-11 * D ėl BK 270 straipsnio 2 dalies pakeitimo. BK projekte siūloma atsisakyti kvalifikuojančio požymio, numatančio atsakomybę už sistemingą teisės aktais nustatytų aplinkos apsaugos arba gamtos išteklių naudojimo arba statinių, kuriuose naudojamos ar saugomos pavojingos medžiagos arba kuriuose yra potencialiai pavojingų įrenginių ar vykdoma pavojinga veikla, priežiūros ar naudojimo taisyklių pažeidinėjimą. Nesutinkame su aiškinamajame rašte nurodyta nuostata, kad minėtos straipsnio nuostatos yra taikomos tik įgyvendinant
dalies keičiančią Direktyvą 2005/35/EB dėl taršos iš laivų ir sankcijų už pažeidimus įvedimo, ir kad problemos buvo išspręstos kriminalizavus jūros teršimą iš laivų, papildant BK 270³ straipsniu.
Pažymėtina, kad, vykdant nusikalstamų veikų aplinkai stebėseną, pastebėta, jog neretai asmenų atliekami pavieniai veiksmai ar neveikimas, nesant galimybės šių veiksmų susieti ir kvalifikuoti kaip sistemingų, vertintini kaip pavieniai administraciniai nusižengimai. Be to, siūlomi pakeitimai ypač apsunkintų galimybes įvertinti, kuris iš pažeidimų lėmė didelės žalos aplinkai atsiradimą tais atvejais, kai asmenys vykdo tęstinę veiklą nuolat pažeisdami atskirų teisės aktų reikalavimus. Manome, kad siūlomi pakeitimai užkirstų kelią taikyti griežtesnę atsakomybę tęstinę veiklą vykdantiems subjektams ir apribotų galimybes teisėsaugos institucijoms užtikrinti gyventojų teises į saugią ir švarią aplinką. Atsižvelgdami į tai, kas išdėstyta, nepritariame siūlomiems BK 270 straipsnio 2 dalies pakeitimams. Pritarti Buvo projekto 43 straipsnis, tačiau BK projektu siūlomų BK 270 straipsnio 2 dalies pakeitimų atsisakyta . 160. Pilietis Viktoras V., 2022-03-31 * Pakeisti 270 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:
„2. Tas, kas padarė šio straipsnio 1 dalyje nurodytą veiką,
jeigu dėl to buvo padaryta didelės žalos orui, žemei, vandeniui, gyvūnams ar augalams ar atsirado kitų sunkių padarinių aplinkai, baudžiamas bauda arba areštu, arba laisvės atėmimu iki šešerių metų.“ Atsižvelgti Buvo projekto 43 straipsnis, tačiau BK projektu siūlomų BK 270 straipsnio 2 dalies pakeitimų atsisakyta . 161. Vilniaus universiteto Teisės fakultetas, 2022-10-1752 VU TF Projekto 84 straipsnis, 281 straipsnio pakeitimas:
transporto eismo saugumo ar transporto priemonių eksploatavimo taisyklių pažeidimas 1.
Tas, kas vairuodamas kelių transporto priemonę pažeidė kelių eismo saugumo ar transporto priemonės eksploatavimo taisykles, jeigu dėl to įvyko eismo įvykis, dėl kurio buvo nesunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata, baudžiamas bauda arba areštu, arba laisvės atėmimu iki dvejų metų. 2. Tas, kas vairavo kelių transporto priemonę būdamas neblaivus ar apsvaigęs nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų ir pažeidė kelių eismo saugumo ar transporto priemonės eksploatavimo taisykles, jeigu dėl to įvyko eismo įvykis, dėl kurio buvo nesunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata arba nukentėjusiam asmeniui padaryta didelės turtinės žalos, baudžiamas bauda arba areštu, arba laisvės atėmimu iki trejų metų. 3. Tas, kas vairuodamas kelių transporto priemonę pažeidė kelių eismo saugumo ar transporto priemonės eksploatavimo taisykles, jeigu dėl to įvyko eismo įvykis, dėl kurio buvo sunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata, baudžiamas bauda arba areštu, arba laisvės atėmimu iki penkerių metų. 4. Tas, kas padarė šio straipsnio 3 dalyje numatytą veiką būdamas neblaivus ar apsvaigęs nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų, baudžiamas laisvės atėmimu iki šešerių metų. 5. Tas, kas vairuodamas kelių transporto priemonę pažeidė kelių eismo saugumo ar transporto priemonės eksploatavimo taisykles, jeigu dėl to įvyko eismo įvykis, dėl kurio žuvo žmogus, baudžiamas laisvės atėmimu iki aštuonerių metų. 6. Tas, kas padarė šio straipsnio 5 dalyje numatytą veiką būdamas neblaivus ar apsvaigęs nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų, baudžiamas laisvės atėmimu nuo trejų iki dešimties metų. 7. Asmuo atsako pagal šį straipsnį tik tais atvejais, kai šiame straipsnyje numatytos veikos yra padarytos dėl neatsargumo. 8.
8. Laikoma, kad šio straipsnio 2, 4 ar 6 dalyje numatytą veiką padaręs asmuo yra neblaivus, kai jam nustatytas 0,41 ir daugiau promilių neblaivumas arba kai jis vengė neblaivumo patikrinimo arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo. 9. Šiame straipsnyje kodekse nurodytos kelių transporto priemonės yra visų rūšių automobiliai, traktoriai, kitos savaeigės mašinos, troleibusai, motociklai ir kitos mechaninės transporto priemonės, taip pat ir autonominiai automobiliai. Pritarti
162Vilniaus universiteto Teisės fakultetas,
2022-05-2452 Baudžiamąją atsakomybę už nesunkų sveikatos sutrikdymą reglamentuojančios specialios normos – BK 281 str. 1 dalies panaikinimo pagrįstumas nėra pakankamai aiškus, nes jos sankcijoje numatyta griežčiausia laisvės atėmimo bausmės riba yra dveji metai. Tuo tarpu BK 138 ir 139 straipsniuose numatyta bendroji baudžiamosios atsakomybės už tyčinį arba neatsargų nesunkų sveikatos sutrikdymą, kurių sankcijose numatyta griežčiausia laisvės atėmimo bausmės riba už tyčinį nusikaltimą yra treji metai, o už neatsargų nusikaltimą – vieneri metai. Manytume, kad šiuo atveju tikslingiau būtų BK 281 str. 1 dalyje numatytą nusikaltimą pakeisti baudžiamuoju nusižengimu (t. y. sankcijoje atsisakant laisvės atėmimo bausmės). Atsižvelgti Pastaba neaktuali, kadangi pateikiama nebeaktualiam BK projektui XIIIP-4856. 163. Pilietis Viktoras V.,
1Pripažinti netekusia galios 281 straipsnio 1 dalį. 2. Pripažinti netekusiomis galios 281 straipsnio 8 ir 9 dalis. Atsižvelgti
Pasiūlymas neaktualus, kadangi juo cituojamos nebeaktualaus BK projekto XIIIP-4856 nuostatos. 164. Mykolo Romerio universiteto teisės mokykla, 2022-06-0252 Atkreipiamas dėmesys į BK 281 straipsnio formuluotės problematiką. Baudžiamoji atsakomybė yra siejama ne su asmens rizikingu - pavojingu elgesiu, bet su tokio elgesio pasekme – t. y. žala turtui ar sveikatai. Pavyzdžiui, pagal BK 281 str.
Pavyzdžiui, pagal BK 281 str. 2 d. baudžiamoji atsakomybė priklauso nuo kaltininko „sėkmės – nesėkmės“. Jei kaltininkas sukelia autoįvykį, padarydamas žalos prabangiam automobiliui, jam bus taikoma baudžiamoji atsakomybė, jei mažesnės vertės automobiliui – baudžiamoji atsakomybė nebus taikoma. Siūloma peržiūrėti BK 281 straipsnio formuluotę, baudžiamąją atsakomybę sieti su požymiais, apibūdinančiais didesnį kaltininko elgesio pavojingumą (pvz., itin didelis greičio viršijimas, vairavimas apsvaigus (šiuo metu numatyta), chuliganiškas vairavimas, lenktyniavimas ir t.t.), bet ne su sukeltais padariniais (ypač kai tai susiję su turtine žala). Nepritarti Pasiūlymas, kuriuo siūloma BK 281 straipsnyje įtvirtintos baudžiamosios atsakomybės atsiradimo pagrindų esminė peržiūra, nėra susijęs su BK projekto siūlomai pakeitimais, kuriais BK 281 straipsnis koreguojamas tik techniniu aspektu. 165. Vilniaus universiteto Teisės fakultetas, 2022-05-2453 BK 2821 str. 3 dalyje siūloma pakeisti transporto priemonės sampratą, tačiau tokio pakeitimo tikslingumas nėra pakankamai aiškus, pvz., kodėl nėra atskirai paminėti automobiliai, troleibusai, motociklai, kurie buvo galiojančioje BK
Pažymėtina, kad, vadovaujantis Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 2 straipsnio 36 dalyje nustatytu motorinės transporto priemonės apibrėžimu, į BK projekte nurodytą motorinės transporto priemonės apibrėžimą savaime patenka automobiliai, motociklai ir troleibusai. 166. Pilietis Viktoras V., 2022-03-3153 Papildyti kodekso XXXIX skyrių 2821 straipsniu: „2821 straipsnis. Sąvokų išaiškinimas
nurodyta turtinė žala yra didelė, kai jos dydis viršija 300 MGL, bet neviršija 750 MGL dydžio sumos, ir labai didelė, - kai jos dydis viršija 750 MGL dydžio sumą. 2.
skyriaus 281 straipsnio 1, 3 ar 5 dalyje numatytą veiką padaręs asmuo yra neblaivus, kai jam nustatytas 0,41 ir daugiau promilių neblaivumas arba kai jis vengė neblaivumo patikrinimo, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo. 3. Šio skyriaus 281 straipsnyje nurodytos kelių transporto priemonės yra motorinės transporto priemonės, traktoriai, savaeigės mašinos ir kitos mechaninės transporto priemonės.” Atsižvelgti Pasiūlymas atitinka BK projekto nuostatas. 167. Vilniaus universiteto Teisės fakultetas, 2022-10-1754 VU TF Projekto 88 straipsnis:
ripažinimas netekusiu galios298 straipsnis. Neteisėtas žemėnaudos riboženklio pakeitimas Tas, kas neteisėtai pašalino, nukėlė, perdarė ar pastatė žemėnaudos riboženklį, geodezinį, geologinį ar geofizinį ženklą, padarė baudžiamąjį nusižengimą ir baudžiamas viešaisiais darbais arba bauda, arba areštu. Pritarti Siūlymas atitinka BK projekto nuostatas. 168. Mykolo Romerio universiteto teisės mokykla, 2022-06-0254 Nepritartina siūlymui pripažinti netekusiu galios BK 298 straipsnį. Neteisėtas žemėnaudos riboženklio pašalinimas, nukėlimas, perdarymas ar pastatymas be kitų padarinių valdymo tvarkai, neabejotinai, sąlygoja asmens turtinių teisių ribojimą, kuomet nuosavybės ribos iškraipomos. Toks turtinių teisių ribojimas gali sąlygoti ženklius turtinius nuostolius, atstatant status quo . Pažeistos teisės atkūrimas (pašalinus, nukėlus, perdarius ar pastačius žemėnaudos riboženklį), paprastai reikalauja didelių finansinių ir laiko sąnaudų, apkrauna teismus. Siūloma palikti galioti BK 298 straipsnį. Nepritarti Pažymėtina, kad BK 298 straipsnio norma ne tik, kad neįtvirtina jokios pavojingos nusikalstamos veikos, bet ir yra visapusiškai „mirusi“ baudžiamojo įstatymo norma. Nuo 2016 m. nebuvo išnagrinėta nei viena baudžiamoji bylą dėl aptariamos nusikalstamos veikos.
Tokio pobūdžio teisiniai santykiai yra visapusiškai sprendžiami civilinėmis teisinėmis priemonėmis, atliekant naujus kadastrinius matavimus ir kt. Vien tai, kad atitinkamas riboženklis yra perkeliamas, savaime neturi jokios įtakos asmenų turtinėms teisės ir tokio pobūdžio pažeidimai, yra nesudėtingai ištaisomi. 169. Pilietis Viktoras V., 2022-03-3154 Pripažinti netekusiu galios 298 straipsnį. Atsižvelgti Siūlymas atitinka BK projekto nuostatas. 5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai:
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pastabos Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Lietuvos Respublikos Seimo narys Algirdas Sysas, 2022-03-303 Pasiūlymas: Pakeisti projekto 3 straipsnį, grąžinant ankstesnio 177 straipsnio galiojimą ir jį išdėstyti taip: „
pripažinimas netekusiu galios Pripažinti netekusiu galios 177 straipsnį. 177 straipsnis. Trukdymas profesinių sąjungų veiklai Tas, kas trukdė profesinės sąjungos ar jos nario teisėtai veiklai, padarė baudžiamąjį nusižengimą ir baudžiamas viešaisiais darbais arba bauda, arba laisvės apribojimu. “ Pritarti Komiteto patobulintame projekte XIIIP-4856(3) atsisakyta BK 177 straipsnio pakeitimo Naujos redakcijos nereikia teikti, lieka galioti šiuo metu BK 177 straipsnyje nustatyta ir galiojanti norma. 2. Lietuvos Respublikos Seimo nariai: Tomas Tomilinas, Vytautas Bakas, Evelina Dobrovolska, 2022-03-313 Argumentai:
Lietuvos Respublikos Baudžiamajame kodekse įtvirtintos baudžiamosios teisės normos apibrėžia pagrindinius nusikalstamų veikų sudėčių požymius ir leidžia įvertinti, ar asmens neteisėtas veikimas gali būti laikomas baudžiamuoju nusižengimu, už kurio padarymą reikalinga taikyti baudžiamąją atsakomybę.
Pažymėtina, kad viena iš tokių normų, kurios buvimas baudžiamajame kodekse yra būtinas nuo seno yra trukdymas profesinių sąjungų veiklai. Šios veikos kriminalizavimas būtinas, nes dėl šios veikos dažniausiai nukenčia didelis skaičius asmenų, todėl trukdymas profesinių sąjungų veiklai yra didesnio pavojingumo nusižengimas, kurį būtina reglamentuoti būtent baudžiamajame kodekse. Paminėtina ir tai, kad trukdymas profesinių sąjungų ar jos narių veiklai yra neteisėtas veikimas, už kurį taikytina baudžiamoji atsakomybė padeda efektyviai apsaugoti bendrąjį gėrį. Kaip galima matyti iš teismų praktikos (Kauno apygardos 2021 m. balandžio 8 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-36-397/202) šios normos naudojimas yra realus, todėl yra būtina, jog baudžiamajame kodekse išliktų atsakomybė už trukdymą profesinių sąjungų veiklai. Pasiūlymas: pakeisti 3 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„177 straipsnis. Trukdymas profesinių sąjungų veiklai
Tas, kas trukdė profesinės sąjungos ar jos nario teisėtai veiklai, padarė baudžiamąjį nusižengimą ir baudžiamas viešaisiais darbais arba bauda, arba laisvės apribojimu.“ Pritarti Komiteto patobulintame projekte XIIIP-4856(3) atsisakyta BK 177 straipsnio pakeitimo. 6. Seimo paskirtų papildomų komitetų /komisijų pasiūlymai:
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pastabos Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Biudžeto ir finansų komitetas 2023-03-15 * Sprendimas: Siūlyti pagrindiniam komitetui patobulinti įstatymo projektą Nr.
XIIIP-4856(2), atsižvelgiant į pateiktas pastabas, kurioms komitetas pritarė ir komiteto išvadoms. Pritarti Teikiamas Komiteto patobulintas įstatymo projektas XIIIP-4856(3). 7. Komiteto sprendimas ir pasiūlymai: 7.1. Sprendimas: pritarti Komiteto patobulintam įstatymo projektui Nr.XIIIP-4856(3) ir Komiteto išvadoms. 7.2. Pasiūlymai:
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pastabos Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Teisės ir teisėtvarkos komitetas 2023-03-2240 Argumentai: Šie a rgumentai yra skirti visiems žemiau pateiktiems naujiems Baudžiamojo kodekso (BK) straipsniams. Klausymų metu dauguma kompetentingų subjektų pasisakė, kad šiuo metu galiojantis BK 199 straipsnis (Kontrabanda) yra netikslus, klaidinantis, todėl turi būti pakeistos ne tik šio straipsnio nuostatos, bet nustatytas naujas reglamentavimas kituose BK Specialiosios dalies skyriuose pagal teisės saugomus objektus, nes nusikalstamos veikos dėl narkotikų, ir ginklų, ir kitų pavojingų dalykų yra reglamentuojamos atskiruose BK straipsniuose, todėl tuose specialiuose skyriuose pagal objektą ir turi būti reglamentuotos kontrabandos nusikalstamos veikos. Akivaizdu, kad su neteisėtu disponavimu narkotikais, prekursoriais, ginklais, sprogmenimis, nuodais, dopingo ir radioaktyviosiomis medžiagomis susijusios veikos neturi nieko bendro su ekonomika ir verslu. Tad iš atitinkamo BK skyriaus jos turi būti pašalintos. Taigi, siekiant sistemiškai sutvarkyti kontrabandos nusikaltimo sudėtį (BK 199 str.), kuri yra skyriuje (Nusikaltimai ekonomikai ir verslo tvarkai), iškeliant su šiuo skyriumi nesusijusias normas į kitus BK skyrius pagal objektą, kartu tuo siekiant panaikinti dubliavimąsi su kituose skyriuose esančiomis nusikaltimų sudėtimis.
Taip pat naujais pakeitimais siekiama išspręsti klausimą dėl nedidelių kiekių narkotinių medžiagų kontrabandos, už kurią šiuo metu numatyta neadekvati nuo 3 iki 10 metų laisvės atėmimo bausmė už tokių medžiagų neteisėtą importą, neatsižvelgiant į jų kiekį (kad ir iki 5 g kanapių ar nedidelio kiekio haliucinogeninių grybų). Minėta bausmė yra neproporcinga tiek Lietuvos BK, tiek Vakarų Europos baudžiamosios politikos kontekste. Taigi, siūloma BK 199 straipsnio reforma išspręs ir mažų narkotinių medžiagų kiekių importo perteklinio baudimo problemą. Kriminalinės žvalgybos subjektai taip pat galės taikyti KŽĮ įstatyme numatytas priemones, nes klausymų metu ir šis klausimas išspręstas. BK nuoseklumo, logikos, bausmių proporcingumo reikalavimai yra vienareikšmiškai šių siūlymų pusėje, kurie įgyvendinti aštuoniuose naujuose straipsniuose, pateiktuose žemiau Komiteto pasiūlymuose. Pasiūlymas:40 straipsnis. Kodekso papildymas 2532 straipsniu Papildyti Kodeksą 2532 straipsniu: „2532 straipsnis. Šaunamųjų ginklų, šaudmenų, sprogmenų, sprogstamųjų medžiagų ar strateginių prekių kontrabanda
nepateikdamas muitinės kontrolei ar kitaip jos išvengdamas arba neturėdamas leidimo per Lietuvos Respublikos valstybės sieną gabeno ar siuntė šaunamąjį ginklą, šaudmenis, sprogmenis, sprogstamąsias medžiagas ar strategines prekes, baudžiamas bauda arba laisvės atėmimu iki šešerių metų. 2.
nepateikdamas muitinės kontrolei ar kitaip jos išvengdamas arba neturėdamas leidimo per Lietuvos Respublikos valstybės sieną gabeno ar siuntė ne mažiau kaip tris šaunamuosius ginklus, didelės sprogstamosios galios arba didelį kiekį šaudmenų, sprogmenų ar sprogstamųjų medžiagų, baudžiamas laisvės atėmimu nuo ketverių iki dešimties metų. 3. Už šiame straipsnyje numatytas veikas atsako ir juridinis asmuo. “
2023-03-2243 Pasiūlymas:43 straipsnis. Kodekso papildymas 2562 straipsniu Papildyti Kodeksą 2562 straipsniu: „2562 straipsnis. Branduolinių ar radioaktyviųjų medžiagų arba kitų jonizuojančiosios spinduliuotės šaltinių kontrabanda
nepateikdamas muitinės kontrolei ar kitaip jos išvengdamas arba neturėdamas leidimo per Lietuvos Respublikos valstybės sieną gabeno ar siuntė branduolines ar radioaktyviąsias medžiagas arba kitus jonizuojančiosios spinduliuotės šaltinius, baudžiamas laisvės atėmimu iki aštuonerių metų. 2. Už šiame straipsnyje numatytą veiką atsako ir juridinis asmuo. “
2023-03-2244 Pasiūlymas:44 straipsnis. Kodekso papildymas 2601 straipsniu Papildyti Kodeksą 2601 straipsniu: „2601 straipsnis. Narkotinių ar psichotropinių medžiagų kontrabanda
išvengdamas arba neturėdamas leidimo per Lietuvos Respublikos valstybės sieną gabeno ar siuntė nedidelį kiekį narkotinių ar psichotropinių medžiagų neturėdamas tikslo jų parduoti ar kitaip platinti, baudžiamas bauda arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki dvejų metų. 2. Tas, kas nepateikdamas muitinės kontrolei ar kitaip jos išvengdamas arba neturėdamas leidimo per Lietuvos Respublikos valstybės sieną gabeno ar siuntė narkotines ar psichotropines medžiagas neturėdamas tikslo jas parduoti ar kitaip platinti , baudžiamas bauda arba areštu, arba laisvės atėmimu iki ketverių metų. 3.
nepateikdamas muitinės kontrolei ar kitaip jos išvengdamas arba neturėdamas leidimo per Lietuvos Respublikos valstybės sieną gabeno ar siuntė narkotines ar psichotropines medžiagas turėdamas tikslą jas parduoti ar kitaip platinti, baudžiamas laisvės atėmimu nuo dvejų iki dešimties metų. 4. Tas, kas nepateikdamas muitinės kontrolei ar kitaip jos išvengdamas arba neturėdamas leidimo per Lietuvos Respublikos valstybės sieną gabeno ar siuntė didelį kiekį narkotinių ar psichotropinių medžiagų, baudžiamas laisvės atėmimu nuo ketverių iki dvylikos metų. 5. Tas, kas nepateikdamas muitinės kontrolei ar kitaip jos išvengdamas arba neturėdamas leidimo per Lietuvos Respublikos valstybės sieną gabeno ar siuntė labai didelį kiekį narkotinių ar psichotropinių medžiagų, baudžiamas laisvės atėmimu nuo dešimties iki aštuoniolikos metų. 6. Už šio straipsnio 3, 4 ir 5 dalyse numatytas veikas atsako ir juridinis asmuo. 7. Asmuo, kuris savo noru kreipėsi į sveikatos priežiūros įstaigą dėl medicinos pagalbos ar į valstybės instituciją norėdamas atiduoti neteisėtai gabentą ar siųstą be tikslo platinti nedidelį kiekį narkotinių ar psichotropinių medžiagų, atleidžiamas nuo baudžiamosios atsakomybės už atiduotų narkotinių ar psichotropinių medžiagų kontrabandą. “
2023-03-2245 Pasiūlymas:45 straipsnis. Kodekso papildymas 2661 straipsniu Papildyti Kodeksą 2661 straipsniu: „2661 straipsnis. Pirmos kategorijos narkotinių ar psichotropinių medžiagų pirmtakų
nepateikdamas muitinės kontrolei ar kitaip jos išvengdamas arba neturėdamas leidimo per Lietuvos Respublikos valstybės sieną gabeno ar siuntė pirmos kategorijos narkotinių ar psichotropinių medžiagų pirmtakus (prekursorius), baudžiamas bauda arba laisvės atėmimu iki ketverių metų. 2.
išvengdamas arba neturėdamas leidimo per Lietuvos Respublikos valstybės sieną gabeno ar siuntė didelį kiekį pirmos kategorijos narkotinių ar psichotropinių medžiagų pirmtakų (prekursorių), baudžiamas laisvės atėmimu nuo trejų iki septynerių metų. 3. Tas, kas nepateikdamas muitinės kontrolei ar kitaip jos išvengdamas arba neturėdamas leidimo per Lietuvos Respublikos valstybės sieną gabeno ar siuntė labai didelį kiekį pirmos kategorijos narkotinių ar psichotropinių medžiagų pirmtakų (prekursorių), baudžiamas laisvės atėmimu nuo septynerių iki dvylikos metų. 4. Už šiame straipsnyje numatytas veikas atsako ir juridinis asmuo. “
2023-03-2248 Pasiūlymas:48 straipsnis. Kodekso papildymas 2672 straipsniu Papildyti Kodeksą 2672 straipsniu: „2672 straipsnis. Stipriai veikiančių, nuodingųjų ar cheminių medžiagų kontrabanda
nepateikdamas muitinės kontrolei ar kitaip jos išvengdamas arba neturėdamas leidimo per Lietuvos Respublikos valstybės sieną gabeno ar siuntė stipriai veikiančias ar nuodingąsias medžiagas, baudžiamas bauda arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki ketverių metų. 2. Tas, kas nepateikdamas muitinės kontrolei ar kitaip jos išvengdamas arba neturėdamas leidimo per Lietuvos Respublikos valstybės sieną gabeno ar siuntė nuodingąsias chemines medžiagas, kurios naudojamos kaip cheminis ginklas, arba cheminio ginklo gamybai naudojamas chemines medžiagas ar jų pirmtakus, baudžiamas laisvės atėmimu iki aštuonerių metų. 3. Už šiame straipsnyje numatytą veiką atsako ir juridinis asmuo. “
2023-03-2249 Pasiūlymas:49 straipsnis. Kodekso papildymas 2673 straipsniu Papildyti Kodeksą 2673 straipsniu: „2673 straipsnis. Biologinių medžiagų, mikroorganizmų ar toksinų kontrabanda 1.
Tas, kas nepateikdamas muitinės kontrolei ar kitaip jos išvengdamas arba neturėdamas leidimo per Lietuvos Respublikos valstybės sieną gabeno ar siuntė biologinį ginklą arba jo gamybai naudojamas biologines medžiagas ar mikroorganizmus arba kitas biologines medžiagas ar toksinus, baudžiamas laisvės atėmimu iki aštuonerių metų. 2. Už šiame straipsnyje numatytą veiką atsako ir juridinis asmuo. “
2023-03-2250 Pasiūlymas:50 straipsnis. Kodekso papildymas 2764 straipsniu Papildyti Kodeksą 2764 straipsniu: „2764 straipsnis. Lietuvos Respublikos tam tikrų dopingo medžiagų kontrolės įstatyme nurodytų medžiagų kontrabanda
nepateikdamas muitinės kontrolei ar kitaip jos išvengdamas arba neturėdamas leidimo per Lietuvos Respublikos valstybės sieną gabeno ar siuntė Lietuvos Respublikos tam tikrų dopingo medžiagų kontrolės įstatyme nurodytas medžiagas turėdamas tikslą jas parduoti ar kitaip platinti, baudžiamas bauda arba areštu, arba laisvės atėmimu iki šešerių metų. 2. Už šiame straipsnyje numatytą veiką atsako ir juridinis asmuo. “
2023-03-2253 Pasiūlymas:
straipsniu Papildyti Kodekso XXXIX skyrių 2821
yra didelė, kai jos dydis viršija 400 MGL dydžio sumą, bet neviršija 900 MGL dydžio sumos, labai didelė, kai jos dydis viršija 900 MGL dydžio sumą. 2. Laikoma, kad šio skyriaus 281 straipsnio 2, 4 ar 6 dalyje numatytą veiką padaręs asmuo yra neblaivus, kai jam nustatytas 0,41 ir daugiau promilių neblaivumas arba kai jis vengė neblaivumo patikrinimo ar vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo. 3.
skyriaus 281 straipsnyje nurodytos kelių transporto priemonės yra motorinės transporto priemonės, traktoriai, savaeigės mašinos ir kitos mechaninės transporto priemonės, taip pat autonominiai automobiliai. “
8Balsavimo rezultatai:
už – 5, prieš – 1, susilaikė
Agnė Širinskienė, Irena Haase, Julius Sabatauskas. 10. Komiteto narių atskiroji nuomonė: negauta PRIDEDAMA. Komiteto siūlomas įstatymo projektas, jo lyginamasis variantas. Komiteto posėdžio pirmininkas Julius Sabatauskas Komiteto biuro patarėja Dalia Latvelienė [1] Pvz., pirminiame įstatymo projekto variante buvo siūloma BK 190 straipsnyje nustatyti, kad minimali nedidelės vertės turto riba yra daugiau nei 5 MGL, o dabar teikiamame įstatymo projekte šią ribą siūloma „pažeminti“ iki daugiau nei
straipsnyje). [2] Žukovaitė, I. Plėšimo sudėties probleminiai aspektai: daktaro disertacija. Socialiniai mokslai: teisė (01 S). Vilnius: Vilniaus universitetas, 2018, p. 213. [3] Pranka, D. Nusikalstamos veikos ir civilinės teisės pažeidimo atribojimo koncepcija Lietuvos baudžiamojoje teisėje: daktaro disertacija. Socialiniai mokslai: teisė (01 S). Vilnius: Mykolo Romerio universitetas, 2012, p. 109-113. [4] Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. kovo 19 d. Teismų praktikos turto pasisavinimo ir turto iššvaistymo baudžiamosiose bylose apžvalga (BK 183 ir 184 straipsniai). [5] Plačiau žr.:
Bikelis, S., et al . Kad nusikaltimai neapsimokėtų. Tradiciniai ir modernūs turto konfiskavimo mechanizmai. Vilnius: Justitia, 2014, p. 315.; Fedosiuk, O. Baudžiamųjų įstatymų prieš neteisėtas pajamas ir korupciją leidyba: tarp gerų siekių ir legitimumo. Jurisprudencija , 2012, Nr. 19(3), p. 1223. [6] Alternatyva – BK 1891 str. panaikinamas, o jo ir BK 190 str. 2 dalies nuostatos perkeliamos į BK 33 skyrių. [7] Plačiau apie tai žr. Steponavičiūtė, R.
Steponavičiūtė, R. Autorystės pasisavinimo nusikaltimo objektas ir jo reikšmė veikai kvalifikuoti. Teisė , 2020, t. 115, p. 107. [8] Joje siūloma nustatyti, kad „Tas, kas <...> sukčiavo dalyvaudamas organizuotoje grupėje, baudžiamas laisvės atėmimu iki aštuonerių metų“. [9] Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-188-719/2020. [10] Civilinio kodekso 2.35 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, jog „Valstybė ir savivaldybės yra juridiniai asmenys“.