Projekto lyginamasis variantas
Papildyti 3 straipsnį 11 punktu: „11) nustatyti pagrindinius elektros energetikos sektoriaus krizių prevencijos, pasiruošimo šioms krizėms ir jų valdymo teisinius pagrindus.“
1Papildyti 6 straipsnio 1 dalį nauju 10 punktu:
„10) tvirtina elektros energijos tiekimo saugumo užtikrinimo priemonių aprašą;“. 2. Buvusį 6 straipsnio 1 dalies 10 punktą laikyti 11 punktu. 3 straipsnis. 7 straipsnio pakeitimas
1Papildyti 7 straipsnį nauju 16 punktu:
„16) tvirtina Pasirengimo valdyti riziką elektros energetikos
sektoriuje planą;“. 2. Buvusį 7 straipsnio 16 punktą laikyti 17 punktu. 4 straipsnis. Vienuoliktojo skirsnio pavadinimo pakeitimas Pakeisti vienuoliktojo skirsnio pavadinimą ir jį išdėstyti taip:
REIKALAVIMAI IR ELEKTROS ENERGIJOS TIEKIMO SAUGUMO UŽTIKRINIMAS“. 5 straipsnis. Įstatymo papildymas 73¹straipsniu Papildyti Įstatymo vienuoliktąjį skirsnį 73¹straipsniu:
„73¹straipsnis. Elektros energijos tiekimo saugumo
užtikrinimas
užtikrinimą pagal savo kompetenciją atsako Vyriausybė, Energetikos ministerija, Taryba, viešoji įstaiga Lietuvos energetikos agentūra (toliau – Agentūra), elektros energetikos įmonės ir vartotojai, kurių įrenginiai yra prijungti prie perdavimo tinklų. 2.
elektros energijos tiekimo saugumo užtikrinimo priemonių aprašą, kuriame nustato elektros energijos tiekimo saugumą užtikrinančių priemonių, kurios yra būtinos krizių elektros energetikos sektoriuje prevencijai, pasiruošimui šioms krizėms bei jų valdymui ir kurių įgyvendinimas šio straipsnio 1 dalyje nurodytoms institucijoms ir asmenims yra privalomas, taikymo ir įgyvendinimo tvarką. Šios priemonės apima nacionalinių elektros energetikos krizės scenarijų identifikavimo ir Pasirengimo valdyti riziką elektros energetikos sektoriuje plano rengimo procesus, išankstinio perspėjimo apie gresiančias elektros energetikos sektoriaus krizes ir krizės elektros energetikos sektoriuje paskelbimo sistemą bei kitas elektros energijos tiekimo saugumą užtikrinančias priemones. 3. Kompetentinga institucija, atsakinga už Reglamente (ES) 2019/941 numatytų užduočių, susijusių su elektros energetikos sektoriaus krizių prevencija, pasirengimu šioms krizėms ir jų valdymu, vykdymą yra Energetikos ministerija. 4. Nacionalinius elektros energetikos sektoriaus krizės scenarijus identifikuoja ir Pasirengimo valdyti riziką elektros energetikos sektoriuje planą rengia ir kompetentingai institucijai tvirtinti teikia Agentūra. 5. Šio straipsnio 1 dalyje nurodytos institucijos ir asmenys, siekdami užtikrinti energijos tiekimo saugumą, tarpusavyje bendradarbiauja identifikuojant nacionalinius elektros energetikos sektoriaus krizės scenarijus, rengiant Pasirengimo valdyti riziką elektros energetikos sektoriuje planą ir įgyvendinant kitas elektros energijos tiekimo saugumą užtikrinančias priemones, vadovaudamiesi Vyriausybės tvirtinamo elektros energijos tiekimo saugumo užtikrinimo priemonių aprašo nuostatomis. 6.
užduotis, susijusias su elektros energijos tiekimo saugumo įgyvendinimu, tvirtina ir savo interneto svetainėje skelbia Pasirengimo valdyti riziką elektros energetikos sektoriuje planą, teikia informaciją apie elektros energijos tiekimo saugumo užtikrinimo priemones Europos Komisijai ir valstybėms narėms, skelbia apie gresiančią, prasidėjusią elektros energetikos sektoriaus krizę, informuoja apie tai regioninių (tiesiogiai sujungtų) valstybių narių kompetentingas institucijas ir Europos Komisiją. 7. Nacionaliniai elektros energetikos sektoriaus krizės scenarijai ir Pasirengimo valdyti riziką elektros energetikos sektoriuje planas atnaujinami kas ketverius metus, nebent dėl svarbių priežasčių, inicijavus Energetikos ministerijai, Tarybai ar perdavimo sistemos operatoriui, juos reikėtų atnaujinti dažniau.“
Papildyti Įstatymo priedą 11 punktu:
„11. 2019 m. birželio 5 d. Europos Parlamento ir
Tarybos reglamentas (ES) 2019/941 dėl pasirengimo valdyti riziką elektros energijos sektoriuje, panaikinantis Direktyvą 2005/89/EB.“
Lietuvos Respublikos Vyriausybė iki 2020 m. spalio 1 d. patvirtina elektros energijos tiekimo saugumo užtikrinimo priemonių aprašą. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas
Projekto Nr.XIIIP-4850(2) lyginamasis variantas
Papildyti 3 straipsnį 11 punktu: „11) nustatyti pagrindinius elektros energetikos sektoriaus krizių prevencijos, pasiruošimo šioms krizėms ir jų valdymo teisinius pagrindus.“
1Papildyti 6 straipsnio 1 dalį nauju 11 punktu:
„11) tvirtina Elektros energijos tiekimo saugumo užtikrinimo priemonių aprašą;“. 2. Buvusį 6 straipsnio 1 dalies 11 punktą laikyti 12 punktu. 3 straipsnis. 7 straipsnio pakeitimas
1Papildyti 7 straipsnį nauju 18 punktu:
„18) tvirtina Pasirengimo valdyti riziką elektros energetikos
sektoriuje planą;“. 2. Buvusį 7 straipsnio 18 punktą laikyti 19 punktu. 4 straipsnis. Vienuoliktojo skirsnio pavadinimo pakeitimas Pakeisti vienuoliktojo skirsnio pavadinimą ir jį išdėstyti taip:
REIKALAVIMAI IR ELEKTROS ENERGIJOS TIEKIMO SAUGUMO UŽTIKRINIMAS“. 5 straipsnis. Įstatymo papildymas 73¹straipsniu Papildyti Įstatymą 73¹straipsniu:
„73¹straipsnis. Elektros energijos tiekimo saugumo
užtikrinimas
užtikrinimą pagal savo kompetenciją atsako Vyriausybė, Energetikos ministerija, Taryba, viešoji įstaiga Lietuvos energetikos agentūra (toliau – Agentūra), elektros energetikos įmonės ir vartotojai, kurių įrenginiai yra prijungti prie perdavimo tinklų. 2.
Elektros energijos tiekimo saugumo užtikrinimo priemonių aprašą, kuriame nustato elektros energijos tiekimo saugumą užtikrinančių priemonių, kurios yra būtinos krizių elektros energetikos sektoriuje prevencijai, pasiruošimui šioms krizėms bei jų valdymui ir kurių įgyvendinimas šio straipsnio 1 dalyje nurodytoms institucijoms ir asmenims yra privalomas, taikymo ir įgyvendinimo tvarką. Šios priemonės apima nacionalinių elektros energetikos krizės scenarijų identifikavimo ir Pasirengimo valdyti riziką elektros energetikos sektoriuje plano rengimo procesus, išankstinio perspėjimo apie gresiančias elektros energetikos sektoriaus krizes ir krizės elektros energetikos sektoriuje paskelbimo sistemą bei kitas elektros energijos tiekimo saugumą užtikrinančias priemones. 3. Kompetentinga institucija, atsakinga už Reglamente (ES) 2019/941 numatytų užduočių, susijusių su elektros energetikos sektoriaus krizių prevencija, pasirengimu šioms krizėms ir jų valdymu, vykdymą yra Energetikos ministerija. 4. Nacionalinius elektros energetikos sektoriaus krizės scenarijus identifikuoja ir Pasirengimo valdyti riziką elektros energetikos sektoriuje planą rengia ir kompetentingai institucijai tvirtinti teikia Agentūra. 5. Šio straipsnio 1 dalyje nurodytos institucijos ir asmenys, siekdami užtikrinti energijos tiekimo saugumą, tarpusavyje bendradarbiauja identifikuojant nacionalinius elektros energetikos sektoriaus krizės scenarijus, rengiant Pasirengimo valdyti riziką elektros energetikos sektoriuje planą ir įgyvendinant kitas elektros energijos tiekimo saugumą užtikrinančias priemones, vadovaudamiesi Vyriausybės tvirtinamo Elektros energijos tiekimo saugumo užtikrinimo priemonių aprašo nuostatomis. 6.
užduotis, susijusias su elektros energijos tiekimo saugumo įgyvendinimu, tvirtina ir savo interneto svetainėje skelbia Pasirengimo valdyti riziką elektros energetikos sektoriuje planą, teikia informaciją apie elektros energijos tiekimo saugumo užtikrinimo priemones Europos Komisijai ir valstybėms narėms, skelbia apie gresiančią, prasidėjusią elektros energetikos sektoriaus krizę, informuoja apie tai regioninių (tiesiogiai sujungtų) valstybių narių kompetentingas institucijas ir Europos Komisiją. 7. Nacionaliniai elektros energetikos sektoriaus krizės scenarijai ir Pasirengimo valdyti riziką elektros energetikos sektoriuje planas atnaujinami kas ketverius metus, nebent dėl svarbių priežasčių, inicijavus Energetikos ministerijai, Tarybai ar perdavimo sistemos operatoriui, juos reikėtų atnaujinti dažniau.“
1Papildyti Įstatymo priedą nauju 12 punktu:
„12. 2019 m. birželio 5 d. Europos Parlamento ir
Tarybos reglamentas (ES) 2019/941 dėl pasirengimo valdyti riziką elektros energijos sektoriuje, panaikinantis Direktyvą 2005/89/EB.“
punktais. 7 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas ir įgyvendinimas
1Šis įstatymas įsigalioja 2020 m. liepos 15 d. 2. Lietuvos Respublikos Vyriausybė iki 2020
m. spalio 1 d. patvirtina elektros energijos tiekimo saugumo užtikrinimo priemonių aprašą. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas Teikia Komiteto pirmininkas Rimantas Sinkevičius
PRIEDO PAKEITIMO IR ĮSTATYMO PAPILDYMO 73¹ STRAIPSNIU ĮSTATYMO ir LIETUVOS RESPUBLIKOS GAMTINIŲ DUJŲ ĮSTATYMO NR. VIII-1973
projekto tikslai ir uždaviniai. Lietuvos Respublikos gamtinių dujų įstatymo Nr. VIII-1973 2, 7, 9, 45, 46, 51, 53 straipsnių ir priedo pakeitimo įstatymo projekto (toliau – GDĮ projektas) tikslai:
ir Tarybos direktyvą (ES) 2019/692, kuria iš dalies keičiama Direktyva 2009/73/EB dėl gamtinių dujų vidaus rinkos bendrųjų taisyklių (toliau – Direktyva 2019/692), į nacionalinę teisę.
energetikos agentūra (toliau – Agentūra), susijusias su 2017 m. spalio 25 d. Europos Parlamento ir Tarybos Reglamento (ES) 2017/1938 dėl dujų tiekimo saugumo užtikrinimo priemonių, kuriuo panaikinamas Reglamentas (ES) Nr. 994/2010 (toliau – Reglamentas Nr. 2017/1938), įgyvendinimu. Direktyvoje 2019/692 praplėsta sąvoka „jungiamasis vamzdynas“, siekiant užtikrinti, kad Europos Sąjungos (toliau – ES) teisė būtų taikoma esamoms ir būsimoms valstybių narių dujotiekių jungtims su trečiosiomis šalimis (iki tol buvęs apibrėžimas nustatė, kad ES teisės normos taikomos tik jungtims tarp valstybių narių). Direktyva 2019/692 nustatė, kad ES dujų jungčių su trečiosiomis šalimis veikimui bus taikomos ES taisyklės dėl veiklų atskyrimo, tarifų nustatymo, trečiosios šalies prieigos ir skaidrumo, taip pat sugriežtino išimčių (nuokrypių nuo direktyvos) derinimo su suinteresuotomis šalimis tvarką.
Valstybės narės įpareigotos iki 2020 m. vasario 24 d. perkelti Direktyvą 2019/692 į nacionalinę teisę, detalizuoti sąvoką „jungiamasis gamtinių dujų vamzdynas“ ir šios direktyvos išimčių taikymo tvarką. Reglamentas Nr. 2017/1938 iš dalies pakeitė reikalavimus valstybėms narėms dėl regioninio lygmens gamtinių dujų tiekimo sutrikimų rizikos vertinimo, regioninio lygmens prevencinio ir ekstremaliųjų situacijų valdymo planų rengimo. GDĮ projektu siūloma koreguoti Gamtinių dujų įstatymą (toliau – GDĮ) ir pavesti Agentūrai vykdyti funkcijas, susijusias su Reglamento Nr. 2017/1938 įgyvendinimu, vykdant gamtinių dujų tiekimo sutrikimų rizikos vertinimą, prevencinių ir ekstremaliųjų situacijų valdymo planų rengimą ir derinimą su Energetikos ministerija. Lietuvos Respublikos elektros energetikos įstatymo Nr. VIII-1881 3, 6, 7 straipsnių, vienuoliktojo skirsnio pavadinimo ir priedo pakeitimo ir Įstatymo papildymo 73¹straipsniu įstatymo projekto (toliau – EEĮ projektas) pagrindinis tikslas, įgyvendinant 2019 m. birželio 5 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) 2019/941 dėl pasirengimo valdyti riziką elektros energetikos sektoriuje, kuriuo panaikinama Direktyva 2005/89/EB (toliau – Reglamentas 2019/941), Lietuvos Respublikos elektros energetikos įstatyme (toliau – EEĮ) įtvirtinti pagrindinius elektros energetikos sektoriaus krizių prevencijos, pasiruošimo šioms krizėms ir jų valdymo teisinius pagrindus ir nustatyti atitinkamų funkcijų elektros energijos tiekimo saugumo užtikrinimo procese pasidalijimą tarp atsakingų institucijų. Įgyvendindama Reglamentą 2019/941, Europos elektros perdavimo sistemos operatorių asociacija (angl.
The European Network of Transmission System Operators for Electricity) iki
sektoriaus krizės scenarijus, kurių pagrindu valstybės narės iki 2021 m. sausio
sektoriaus krizės scenarijus. Šių scenarijų pagrindu Lietuva iki 2022 m. sausio
energetikos sektoriuje planą. Pažymėtina, kad šiuo metu galiojantis Įstatymas nereguliuoja klausimų, susijusių su pasiruošimu krizėms elektros energetikos sektoriuje, jų valdymu, todėl, įvertinus šių teisinių santykių svarbą ir reikšmę nacionaliniu mastu bei siekiant laiku ir sklandžiai įgyvendinti Reglamentą 2019/941, yra svarbu pagrindines šio teisės akto nuostatas, susijusias su tam tikrų funkcijų vykdymu, perkelti į Lietuvos nacionalinę teisę, atitinkamai jas padalijant atsakingoms institucijoms. 2. Įstatymo projekto iniciatoriai (institucija, asmenys ar piliečių įgalioti atstovai) ir rengėjai. Įstatymų projektus parengė Energetikos ministerijos Energetinio saugumo grupė (grupės vadovas Dainius Bražiūnas, tel. (8 5) 203 4471, papild. 1, el. p. [email protected], tiesioginė rengėja – Gabija Talačkaitė, tel. (8 5) 203 4471, papild. 3, el. p. [email protected], tiesioginė rengėja – vyriausioji specialistė Sandra Romienė, tel. (8 5) 203 4471, papild. 2, el. p. [email protected]) ir Energetikos konkurencingumo grupė (tiesioginis rengėjas – Karolis Švaikauskas, tel. (8 5) 203 4474, papild. 1, el. p. [email protected]). 3. Kaip šiuo metu yra reguliuojami įstatymo projekte aptarti teisiniai santykiai.
Šiuo metu GDĮ 45 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad už gamtinių dujų tiekimo saugumo užtikrinimą pagal savo kompetenciją bendrai atsako gamtinių dujų įmonės, nebuitiniai vartotojai, Vyriausybė, Energetikos ministerija ir Valstybinė energetikos reguliavimo taryba (toliau – Taryba) atlikdami užduotis, susijusias su gamtinių dujų tiekimo saugumą užtikrinančių priemonių įgyvendinimu. GDĮ 45 straipsnio 4 dalyje numatyta, kad Energetikos ministerija užtikrina gamtinių dujų tiekimo sutrikimų rizikos vertinimo atlikimą; nacionalinio lygmens prevencinio ir ekstremaliųjų situacijų valdymo planų rengimą; regioninio lygmens gamtinių dujų tiekimo sutrikimų rizikos vertinimo atlikimą ir regioninio lygmens prevencinio ir ekstremaliųjų situacijų valdymo planų rengimą. GDĮ 45 straipsnio 6 dalyje numatyta, kad gamtinių dujų įmonės, nebuitiniai vartotojai, Vyriausybė, Energetikos ministerija, Taryba tarpusavyje bendradarbiauja rengdami gamtinių dujų tiekimo sutrikimų rizikos vertinimą ir nacionalinio ir regioninio lygmens prevencinių ir ekstremaliųjų situacijų valdymo planus. GDĮ 46 straipsnio 6 dalyje numatyta, kad Energetikos ministerija teikia informaciją apie gamtinių dujų saugumo užtikrinimo priemones Europos Komisijai ir kitoms ES valstybėms narėms ir kiekvienais metais ne vėliau kaip iki liepos 31 dienos parengia ir paskelbia apibendrintą gamtinių dujų tiekimo saugumo stebėsenos ataskaitą ir pateikia ją Europos Komisijai. GDĮ
ministerijos interneto svetainėje paskelbia prevencinius ir ekstremaliųjų situacijų valdymo planus ir užtikrina nuolatinę jų įgyvendinimo stebėseną. Apie parengtus prevencinius ir ekstremaliųjų situacijų valdymo planus ir jų atnaujinimus Energetikos ministerija nedelsdama praneša Europos Komisijai.
Vyriausybei paskelbus ekstremaliąją situaciją gamtinių dujų sektoriuje, gamtinių dujų įmonės, Vyriausybė, Energetikos ministerija, Taryba imasi iš anksto nustatytų veiksmų, apibūdintų ekstremaliųjų situacijų valdymo plane, ir nedelsdamos apie tai praneša Europos Komisijai ir kitoms valstybėms narėms. Paskelbus ekstremaliąją situaciją gamtinių dujų sektoriuje, Vyriausybė su prašymu kreipiasi į Europos Komisiją ir Europos Komisijai atlikus patikrinimus gali būti paskelbta regioninio lygmens arba ES lygmens ekstremalioji situacija gamtinių dujų sektoriuje. GDĮ 2 straipsnio 44 dalis nustato, kad „jungiamasis vamzdynas“ tai valstybių narių sienas kertantis ar tarp valstybių narių nutiestas gamtinių dujų perdavimo vamzdynas, kurio paskirtis – sujungti tų valstybių narių nacionalines gamtinių dujų perdavimo sistemas. GDĮ 51 straipsnio 4 dalis nustato su Direktyvos 2009/73/EB įgyvendinimu susijusių tarptautinių ginčų tarp valstybių narių sprendimo tvarką. GDĮ 53 straipsnis nustato procedūrą, pagal kurią Seimas galėtų suteikti išimtį naujai infrastruktūrai netaikyti GDĮ ir Direktyvos 2009/73/EB nuostatų, susijusių su veiklų atskyrimo, trečiosios šalies prieigos reikalavimais. Direktyvos 2019/692 įgyvendinimo kontekste svarbu pažymėti, kad Lietuvos Respublika, įgyvendindama Direktyvą 2009/73/EB, netaikė išimčių Lietuvos teritorijoje esančiai gamtinių dujų infrastruktūrai, Lietuva visa apimtimi įgyvendino vadinamąjį ES trečiąjį energetikos paketą gamtinių dujų srityje. Direktyvos 2009/73/EB 41 straipsnio 8 dalis nustato, kad reguliavimo perdavimo sistemos ir skirstomųjų tinklų operatoriams būtų suteiktos tinkamos paskatos trumpalaikiu ir ilgalaikiu laikotarpiu dėl jų atliekamų investicijų. 2014 m. kovo 26 d. Komisijos reglamento (ES) Nr.
Komisijos reglamento (ES) Nr. 312/2014, kuriuo nustatomas dujų perdavimo tinklų balansavimo kodeksas, 20 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad: „Perdavimo sistemos operatorius pateikia paros disbalanso mokesčio apskaičiavimo metodiką, kuri bus taikoma jo balansavimo zonoje, nacionalinei reguliavimo institucijai tvirtinti.“ Atkreiptinas dėmesys, kad pagal šį reglamentą balansavimo kainos (disbalanso užmokesčiai) yra pagal kainodarą apskaičiuojami rinka grįsti dydžiai, o ne konkretūs fiksuoti dydžiai (reguliatorius nenustatinėja gamtinių dujų sistemos balansavimo kainos). Taip pat šiame reglamente įtvirtinta pareiga patvirtinti disbalanso mokesčio apskaičiavimo metodiką, bet ne konkretų dydį. Pagal Gamtinių dujų įstatymo 7 straipsnio 2 dalies
ar nustatomos sąlygos, susijusios su prijungimu ir prieiga prie perdavimo ir skirstymo sistemų, saugyklų ir SGD sistemos, balansavimo paslaugų teikimu, prieiga prie tarpvalstybinių perdavimo jungčių. Šiuo metu EEĮ projekte aptarti teisiniai santykiai EEĮ nėra sureguliuoti. 4. Kokios siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama. GDĮ 45 straipsnio 1 dalyje siūloma numatyti, kad tarp kitų subjektų, atsakingų už gamtinių dujų tiekimo saugumo užtikrinimą, būtų atsakinga ir Agentūra taip įtvirtinant naują funkciją
Nr. 2017/1938 nėra numatytos pareigos, buvusios Reglamente Nr. 994/2010, rengti regioninio lygmens gamtinių dujų tiekimo sutrikimų rizikos vertinimą ir regioninio lygmens prevencinio ir ekstremaliųjų situacijų valdymo planus, siūloma pripažinti netekusiais galios 45 straipsnio 4 dalies 3 ir 4 punktus.
Pažymėtina, kad į nacionalinio lygmens planus integruoti regioniniai skyriai, kadangi reikalavimo atskirai rengti regioninius planus nėra, todėl, siekiant aiškumo, siūloma keisti 45 straipsnio 4 dalies 2 punktą ir 45 straipsnio 6 dalį, išbraukiant atskirai minimus regioninius planus. GDĮ 46 straipsnio 6 dalies, siūloma atsisakyti, vadovaujantis tuo, kad Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) 2018/1999 dėl energetikos sąjungos ir klimato politikos veiksmų valdymo, kuriuo iš dalies keičiami Europos Parlamento ir Tarybos reglamentai (EB) Nr. 663/2009 ir (EB) Nr. 715/2009, Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 94/22/EB, 98/70/EB, 2009/31/EB, 2009/73/EB, 2010/31/ES, 2012/27/ES ir 2013/30/ES, Tarybos direktyvos 2009/119/EB ir (ES) 2015/652 ir panaikinamas Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 525/2013 buvo panaikintas direktyvos dėl gamtinių dujų vidaus rinkos bendrųjų taisyklių, panaikinančios Direktyvą 2003/55/EB, 5 straipsnis, numatęs rengti ir skelbti apibendrintą gamtinių dujų tiekimo saugumo stebėsenos ataskaitą ir teikti ją Europos Komisijai. Vietoj to, siekiant teisinio aiškumo ir siekiant atskirti Agentūros ir Energetikos ministerijos funkcijas, prevencinio ir ekstremaliųjų situacijų valdymo planų rengimo atžvilgiu, GDĮ 46 straipsnio 6 dalyje siūloma numatyti, kad Agentūra, vadovaudamasi Reglamente Nr. 2017/1938 nustatytais principais, rengia prevencinius ir ekstremaliųjų situacijų valdymo planus, kuriuos teikia tvirtinti Energetikos ministerijai. GDĮ 46 straipsnio
nurodyti, kad energetikos ministras tvirtina šiuos planus, kurie viešai skelbiami Energetikos ministerijos interneto svetainėje.
Siūlymu gamtinių dujų tiekimo sutrikimų rizikos vertinimą, prevencinio ir ekstremaliųjų situacijų valdymo planų parengimą ir jų atnaujinimą siekiama perduoti Agentūrai, atsisakant Energetikos ministerijai nebūdingos funkcijos. Taip pat atsižvelgiant į Reglamente Nr. 2017/1938 numatytą reglamentavimą, kad koordinuojanti institucija ekstremaliosios padėties metu gali kreiptis su prašymu paskelbti ekstremalią situaciją regioniniu arba ES mastu, vietoje Vyriausybės įrašoma Energetikos ministerija, kuri ir yra koordinuojanti institucija, kaip tai apibrėžta Reglamente Nr. 2017/1938. GDĮ
išplėsti, kad ši sąvoka apimtų ir jungtis su trečiosiomis šalimis. GDĮ 51 ir 53 straipsnių pakeitimais papildoma išimčių dėl Direktyvos 2019/692 taikymo ir su tuo susijusių tarptautinių ginčų sprendimo tvarka. Atsižvelgiant į Direktyvos 2009/73/EB 41 straipsnio 8 dalies nuostatas, siūloma nustatyti, kad perdavimo sistemos ir skirstomųjų tinklų operatoriams Taryba suteikia tinkamas paskatas trumpalaikiu ir ilgalaikiu laikotarpiu dėl jų atliekamų investicijų (GDĮ 9 straipsnio 4 dalis papildoma 4 punktu). Analogiškas skatinamasis reguliavimas nustatytas EEĮ 69 straipsnio 4 dalyje. Numatoma, kad šis skatinamasis reguliavimas turės teigiamą poveikį reguliuojamoms gamtinių dujų kainoms, skatins perdavimo sistemos ir skirstomųjų tinklų operatorių veiklos sąnaudų sumažėjimą dėl efektyvumo priemonių diegimo, įskaitant sutaupymą dėl gamtinių dujų perdavimo ar skirstymo paslaugų teikimo ar investicijų į tinklus sąnaudų sumažėjimo bei optimalaus tinklo eksploatavimo. Atsižvelgiant į 3 punkte minėtas 2014 m. kovo 26 d. Komisijos reglamento (ES) Nr.
Komisijos reglamento (ES) Nr. 312/2014, kuriuo nustatomas dujų perdavimo tinklų balansavimo kodeksas, 20 straipsnio 1 dalies nuostatas, siūloma patikslinti, kad reguliatorius nenustatinėja gamtinių dujų sistemos balansavimo kainos (siūlomi GDĮ 7 ir 9 straipsnių pakeitimai). Atsižvelgiant į tai, kad galiojančio GDĮ 2 straipsnio 3 dalyje nurodytas 2009 m. liepos 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 713/2009 yra netekęs galios, o Energetikos reguliavimo institucijų bendradarbiavimo agentūros pavadinimas atnaujintas ir ji vadinama Energetikos Sąjungos energetikos reguliavimo institucijų bendradarbiavimo agentūra, siūloma tikslinti GDĮ projektu keičiamo Įstatymo 2 straipsnio 3 dalį. EEĮ projekte yra nustatyta elektros energetikos sektoriuje veikiančių dalyvių –Vyriausybės, Energetikos ministerijos, Tarybos, Agentūros, elektros energetikos įmonių ir vartotojų, kurių įrenginiai yra prijungti prie perdavimo tinklų, atsakomybė ir bendradarbiavimo pareiga elektros energijos tiekimo saugumo užtikrinimo procese taip, kaip tai numatyta Reglamente 2019/941. Siekiant nustatyti funkcijų elektros energijos tiekimo saugumo užtikrinimo procese pasidalijimą, EEĮ projektu Vyriausybei nustatoma pareiga patvirtinti elektros energijos tiekimo saugumo užtikrinimo priemonių aprašą, Agentūrai – pareiga identifikuoti nacionalinius elektros energetikos sektoriaus krizės scenarijus ir parengti Pasirengimo valdyti riziką elektros energetikos sektoriuje planą, Energetikos ministerijai – pareiga tvirtinti ir savo interneto svetainėje skelbti Pasirengimo valdyti riziką elektros energetikos sektoriuje planą. Siekiant tinkamai pasiruošti Įstatymo įgyvendinimui paskutiniuoju Įstatymo projekto straipsniu nustatoma Vyriausybės pareiga iki 2020 m. spalio 1 d. patvirtinti elektros energijos tiekimo saugumo užtikrinimo priemonių aprašą.
Data pasirinkta įvertinus tai, kad tuo metu pagal Reglamente 2019/941 nustatytus terminus jau turėtų būti identifikuoti regioniniai elektros energetikos sektoriaus krizės scenarijai, kurių pagrindu bus identifikuojami nacionaliniai elektros energetikos sektoriaus krizės scenarijai. Šių scenarijų identifikavimo klausimai bus aptariami minėtame Vyriausybės tvirtinamame apraše. Taip pat jame bus nustatytas Pasirengimo valdyti riziką elektros energetikos sektoriuje plano rengimo procesas, išankstinio perspėjimo apie gresiančias elektros energetikos sektoriaus krizes ir krizės elektros energetikos sektoriuje paskelbimo sistema bei kiti elektros energetikos sektoriaus krizių valdymo aspektai. Kompetentinga institucija, atsakinga už Reglamente 2019/941 nustatytų elektros energijos tiekimo saugumą užtikrinančių priemonių įgyvendinimą, paskiriama Energetikos ministerija, kuriai nustatomos ir kitos iš Reglamento 2019/941 jai kylančios funkcijos – informacijos apie elektros energijos tiekimo saugumo užtikrinimo priemones teikimas Europos Komisijai ir valstybėms narėms, gresiančios ar prasidėjusios elektros energetikos sektoriaus krizės paskelbimas, regioninių (tiesiogiai sujungtų) valstybių narių kompetentingų institucijų ir Europos Komisijos informavimas apie šias krizes. Nustačius šią efektyvią bendradarbiavimo elektros energijos tiekimo saugumo užtikrinimo procese schemą, bus tinkamai pasiruošta tolimesniam Reglamento 2019/941 įgyvendinimui, suponuojančiam sąlygas skaidriai ir efektyviai užkirsti kelią krizėms elektros energetikos sektoriuje, pasiruošimui joms ir jų valdymui nacionaliniu ir regioniniu lygmenimis. 5.
rengiant įstatymo projektą toks vertinimas turi būti atliktas ir jo rezultatai nepateikiami atskiru dokumentu), galimos neigiamos priimto įstatymo pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta. Priėmus Įstatymų projektus neigiamų pasekmių nenumatoma. 6. Kokią įtaką priimtas įstatymas turės kriminogeninei situacijai, korupcijai. Priimti įstatymai neturės neigiamos įtakos kriminogeninei situacijai ir korupcijai. 7. Kaip įstatymo įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai. Verslo sąlygoms ir jo plėtrai numatomi pakeitimai įtakos neturės. 8. Įstatymo inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios. Priėmus įstatymų projektus, teisės aktų keitimas nenumatomas. 9. Ar įstatymo projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, o įstatymo projekto sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka. Įstatymų projektai parengti laikantis Valstybinės kalbos įstatymo, Teisėkūros pagrindų įstatymo, Terminų banko įstatymo ir kitų teisės norminių aktų reikalavimų. Keičiamų sąvokų „Europos Sąjungos energetikos reguliavimo institucijų bendradarbiavimo agentūra“ ir „jungiamasis gamtinių dujų vamzdynas“ apibrėžtys bus suderintos su Valstybine kalbos komisija. 10. Ar įstatymo projektas atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus. Įstatymų projektai atitinka Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos ir Europos Sąjungos teisės nuostatas. 11. Jeigu įstatymui įgyvendinti reikia įgyvendinamųjų teisės aktų, – kas ir kada juos turėtų priimti. Priėmus GDĮ projektą numatomas šių įgyvendinamųjų teisės aktų priėmimas: 1.
Valstybės reguliuojamos gamtinių dujų perdavimo veiklos pajamų ir kainų nustatymo metodikos[1] pakeitimas;
nustatymo metodikos[2] pakeitimas. Priėmus EEĮ projektą, numatomas šių naujų teisės aktų priėmimas:
priemonių aprašas – Vyriausybė iki 2020 m. spalio 1 d.;
sektoriuje planas – Energetikos ministerija iki 2022 m. sausio 5 d. 12. Kiek valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymui įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti (pateikiami prognozuojami rodikliai einamaisiais ir artimiausiais 3 biudžetiniais metais). Papildomų lėšų įstatymų pakeitimai nereikalauja. 13. Įstatymo projekto rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados. Rengiant įstatymų projektus specialistų vertinimų ir išvadų negauta. 14. Reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiam projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno „Eurovoc“ terminus, temas bei sritis. Nėra. 15. Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai. Nėra. [1] https://www.e-tar.lt/portal/lt/legalAct/2fd91460c89811e8bf37fd1541d65f38 [2] https://www.e-tar.lt/portal/lt/legalAct/TAR.C2E0D7C4509C/asr
Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, pastabų neturime. Departamento direktorius Andrius Kabišaitis D. Petrauskaitė, tel. (8 5) 239 6376, el. p. [email protected] D. Zebleckis, tel. (8 5) 239 6906, el. p. [email protected]
Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, pastabų neturime. Departamento direktorius Andrius Kabišaitis D. Petrauskaitė, tel. (8 5) 239 6376, el. p. [email protected] D. Zebleckis, tel. (8 5) 239 6906, el. p. [email protected]
Ekonomikos komitetas
2020-06-10
pirmininkas Rimantas Sinkevičius, Komiteto pirmininko pavaduotojas Dainius Kreivys, Komiteto nariai: Antanas Baura, Eugenijus Gentvilas, Zbignev Jedinskij, Andrius Kupčinskas, Rūta Miliūtė, Virgilijus Poderys, Jurgis Razma. Komiteto biuro vedėja Rima Petkūnienė, patarėjai: Raimonda Danė, Rasa Ona Duburaitė, Laura Jasiukėnienė, Irina Jurkšuvienė, Žilvinas Klimka, Darius Šaltmeris, padėjėja Zita Jodkonienė. Kviestieji asmenys: Energetikos viceministras Egidijus Purlys, Energetikos ministerijos Energetinio saugumo grupės vadovas Dainius Bražiūnas. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2019-05-18 Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, pastabų neturime. Pritarti
partijų, lobistų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: -
institucijų ir įstaigų pasiūlymai: -. 5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai: -. 6. Seimo paskirtų papildomų komitetų /komisijų pasiūlymai: -
7Komiteto sprendimas ir pasiūlymai:
Seimo statuto 150 straipsnį. Jeigu siūlomas sprendimas numatytas Seimo statuto
argumentai): pritarti komiteto patobulintam įstatymo projektui Nr.XIIIP-4850(2) ir komiteto išvadoms. 7.2.
7.2. Pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Ekonomikos komitetas, 2020-06-102 Argumentai Atsižvelgiant į tai, kad 2020-05-28 Seimo posėdyje buvo priimtas Lietuvos Respublikos elektros energetikos įstatymo Nr. VIII-1881 2, 6, 7, 9, 18, 31, 33 ir 78 straipsnių pakeitimo ir įstatymo papildymo dešimtuoju¹ skirsniu įstatymas Nr. XIII-3020, kurio 2 straipsniu buvo pakeistas Elektros energetikos įstatymo 6 straipsnis, jo 1 dalį papildant nauju 10 punktu, o buvusį 6 straipsnio 1 dalies 10 punktą laikant 11 punktu, reikalinga atitinkamai patikslinti įstatymo projekto 2 straipsniu keičiamo 6 straipsnio punktų numeraciją, nurodant, kad 6 straipsnio 1 dalis yra papildoma nauju 11 punktu ir atitinkamai buvęs 11 punktas laikomas 12 punktu. Pasiūlymas Įstatymo projekto 2 straipsnį išdėstyti taip: „2 straipsnis. 6 straipsnio pakeitimas
1Papildyti 6 straipsnio 1 dalį nauju 11 punktu:
„10 11) tvirtina elektros energijos tiekimo saugumo užtikrinimo priemonių aprašą;“. 2. Buvusį 6 straipsnio 1 dalies 11 punktą laikyti 12 punktu.“
komitetas, 2020-06-103 Argumentai Atsižvelgiant į tai, kad 2020-05-28 Seimo posėdyje buvo priimtas Lietuvos Respublikos elektros energetikos įstatymo Nr. VIII-1881 2, 6, 7, 9, 18, 31, 33 ir 78 straipsnių pakeitimo ir įstatymo papildymo dešimtuoju¹ skirsniu įstatymas Nr. XIII-3020, kurio 2 straipsniu buvo pakeistas Elektros energetikos įstatymo 7 straipsnis, jo 1 dalį papildant naujais 16 ir 17 punktais, o buvusį 7 straipsnio 1 dalies 16 punktą laikant 18 punktu, reikalinga atitinkamai patikslinti įstatymo projekto 3 straipsniu keičiamo 7 straipsnio punktų numeraciją, nurodant, kad 7 straipsnio 1 dalis yra papildoma nauju 18 punktu ir atitinkamai buvęs 18 punktas laikomas 19 punktu. Pasiūlymas Įstatymo projekto 3 straipsnį išdėstyti taip: „3 straipsnis. 7 straipsnio pakeitimas 1.
1Papildyti 7 straipsnį nauju 18 punktu:
„16 18) tvirtina Pasirengimo valdyti riziką elektros
energetikos sektoriuje planą;“. 2. Buvusį 7 straipsnio 18 punktą laikyti 19 punktu.”
komitetas, 2020-06-106 Argumentai Atsižvelgiant į tai, kad 2020-05-28 Seimo posėdyje buvo priimtas Lietuvos Respublikos elektros energetikos įstatymo Nr. VIII-1881 2, 9, 12, 16, 17, 30, 31, 33, 35, 391, 41, 59, 69 straipsnių ir priedo pakeitimo ir įstatymo papildymo 61¹ straipsniu įstatymas Nr. XIII-3017 ir Lietuvos Respublikos elektros energetikos įstatymo Nr. VIII-1881 2, 6, 7, 9, 18, 31,
skirsniu įstatymas Nr. XIII-3020, kuriais buvo pakeistas Elektros energetikos įstatymo priedas, jį atitinkamai išdėstant naujai ir papildant naujais 12 ir
nurodant, kad Elektros energetikos įstatymo priedas papildomas 14 p. Pasiūlymas Įstatymo projekto 6 straipsnį išdėstyti taip:
„6 straipsnis. Įstatymo priedo pakeitimas
1Papildyti Įstatymo priedą nauju 12 punktu:
„11. 12. 2019 m. birželio 5 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2019/941 dėl pasirengimo valdyti riziką elektros energijos sektoriuje,
panaikinantis Direktyvą 2005/89/EB.“
komitetas, 2020-06-107 Argumentai Atsižvelgiant į tai, kad 2020-05-28 Seimo posėdyje buvo priimtas Lietuvos Respublikos elektros energetikos įstatymo Nr. VIII-1881 2, 9, 12, 16, 17, 30, 31, 33, 35, 391, 41, 59, 69 straipsnių ir priedo pakeitimo ir įstatymo papildymo 61¹ straipsniu įstatymo Nr. XIII-3017 16 straipsnio
Respublikos elektros energetikos įstatymo Nr. VIII-1881 2, 6, 7, 9, 18, 31,
skirsniu įstatymo Nr.
XIII-3020 11 straipsnyje nurodyta, kad įstatymas įsigalioja 2020-07-01, siekiant teisinio nuoseklumo ir aiškumo reikalinga patikslinti Įstatymo projekto įsigaliojimo datą. Pasiūlymas Įstatymo projekto 7 straipsnį išdėstyti taip:
„7 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas ir įgyvendinimas
1Šis įstatymas įsigalioja 2020 m. liepos 15 d. 2. Lietuvos Respublikos Vyriausybė iki 2020 m. spalio 1
d. patvirtina elektros energijos tiekimo saugumo užtikrinimo priemonių aprašą.“
sutarimu. 9. Komiteto paskirtas pranešėjas: Dainius Kreivys. 10. Komiteto narių atskiroji nuomonė: nėra. PRIDEDAMA. Komiteto patobulintas įstatymo projektas ir jo lyginamasis variantas Komiteto pirmininkas (Parašas) Rimantas Sinkevičius Komiteto biuro vedėja Rima Petkūnienė Komiteto biuro patarėja (ES) Rasa Ona Duburaitė