Projektas Nr Projekto Nr. lyginamasis variantas
24,
2020 m. d. Nr. Vilnius
straipsnio pakeitimas Pakeisti 24 straipsnio 6 punktą ir jį išdėstyti taip: ,,6) savo įgaliojimų laikotarpiu gali turėti visuomeninių padėjėjų, kurie tarybos nario prašymu teikia jam konsultacijas, pasiūlymus, išvadas ir kitą informaciją. Tarybos nario visuomeniniu padėjėju gali būti pilnametis asmuo, kuris nėra tos savivaldybės administracijos valstybės tarnautojas ar darbuotojas, dirbantis pagal darbo sutartį. Tarybos nario visuomeniniu padėjėju negali būti asmuo, kuris įstatymų nustatyta tvarka yra pripažintas kaltu dėl sunkaus ar labai sunkaus nusikaltimo padarymo ir turi neišnykusį ar nepanaikintą teistumą, taip pat kuris įstatymų nustatyta tvarka yra uždraustos organizacijos narys. Tarybos nario visuomeninių padėjėjų skaičius negali viršyti savivaldybėje įsteigtų seniūnijų skaičiaus , o kai seniūnijos neįsteigtos, – negali viršyti trijų .“
Pakeisti 31 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
„1. Kiekvienoje savivaldybėje turi būti steigiamos seniūnijos. Seniūnijos
gali būti šių formų:
1) savivaldybės administracijos filialai;
2) biudžetinės įstaigos.“
straipsnio pakeitimas
išdėstyti taip: „1. Iš gyvenamųjų vietovių ar jų dalių (vienos ar kelių bendras ribas turinčių gyvenamųjų vietovių, vienos ar kelių bendras ribas turinčių gyvenamosios vietovės dalių) yra sudaromos seniūnaitijos. Sudarant seniūnaitijas, seniūnaitijos gyventojų, susietų kaimynystės ryšiais ir poreikiais, skaičius paprastai turi būti ne didesnis kaip 500 gyventojų.
Sudarant seniūnaitijas miestuose iš vienos ar kelių bendras ribas turinčių kompaktiškai užstatytų teritorijų, kuriose gyventojų tankis ne mažesnis kaip 100 gyventojų /ha, gyventojų, susietų kaimynystės ryšiais ir poreikiais, skaičius paprastai turi būti ne didesnis kaip 3 000 gyventojų. Seniūnaitijos sudaromos nepriklausomai nuo to, ar steigiamos seniūnijos, ar nesteigiamos . Gyvenamųjų vietovių ar jų dalių suskirstymą (sugrupavimą) į seniūnaitijas (seniūnaitijų sudarymo projektą) tvirtina meras savivaldybės administracijos direktoriaus teikimu.“
išdėstyti taip:
„3. Seniūnaičių rinkimai organizuojami ne
vėliau kaip per 6 mėnesius nuo tos dienos, kai į pirmąjį savivaldybės tarybos posėdį susirenka ir prisiekia išrinktos savivaldybės tarybos nariai. Seniūnaičių rinkimų datą skelbia administracijos direktorius arba administracijos direktoriaus pavedimu – seniūnas. Jeigu seniūnijos neįsteigtos, seniūnaičių rinkimų datą skelbia savivaldybės administracijos direktorius arba administracijos direktoriaus pavedimu – paskirtas valstybės tarnautojas . Seniūnaičių rinkimų data skelbiama ne vėliau kaip likus 15 dienų iki rinkimų dienos. Seniūnaičių rinkimų data, rinkimų būdas (būdai) ir kita aktuali informacija apie seniūnaičių rinkimus skelbiama savivaldybės interneto svetainėje, viešai savivaldybės ir seniūnijos patalpose, skelbimų lentose (ten, kur jos oficialiai įrengtos) ir vietinėse ar regioninėse visuomenės informavimo priemonėse.“
išdėstyti taip: „9. Seniūnaitijose, kuriose gyvena ne daugiau kaip 500 gyventojų, seniūnaičiai paprastai renkami gyventojų susirinkime, kurį savivaldybės tarybos nustatyta tvarka organizuoja seniūnas.
Jeigu seniūnija neįsteigta, gyventojų susirinkimą organizuoja savivaldybės administracijos direktoriaus paskirtas valstybės tarnautojas. Seniūnaitis renkamas balsuojant. Išrinktas seniūnaičiu laikomas tas kandidatas, kuris surinko daugiausia susirinkime dalyvavusių gyventojų balsų.“
straipsnio pakeitimas Pakeisti 35 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
„1. Seniūnaičiai seniūnijos aptarnaujamos
teritorijos gyvenamųjų vietovių ar jų dalių bendruomenėms rūpimus klausimus svarsto ir sprendimus priima seniūnaičių sueigoje. Sueigoje seniūnaičiai aptaria ir priima sprendimus ir dėl seniūnijos metinio veiklos plano projekto, ir dėl šio plano įgyvendinimo ataskaitos. Tais atvejais, kai seniūnijos nesteigiamos, meras savivaldybės administracijos direktoriaus teikimu, atsižvelgdamas į gyvenamųjų vietovių ar jų dalių bendruomenių poreikius, nustato, kokių gyvenamųjų vietovių ar jų dalių seniūnaičiai sudaro seniūnaičių sueigą. “
Šis įstatymas įsigalioja 2021m. sausio 1 d. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas Teikia Seimo nariai Algis Strelčiūnas Zenonas Streikus Povilas Urbšys Guoda Burokienė Valentinas Bukauskas Edmundas Pupinis Antanas Matulas Irena Degutienė
Projektas Nr Projekto Nr. XIIIP-4847(2) lyginamasis variantas
24,
2020 m. d. Nr. Vilnius
straipsnio pakeitimas Pakeisti 24 straipsnio 6 punktą ir jį išdėstyti taip: ,,6) savo įgaliojimų laikotarpiu gali turėti visuomeninių padėjėjų, kurie tarybos nario prašymu teikia jam konsultacijas, pasiūlymus, išvadas ir kitą informaciją. Tarybos nario visuomeniniu padėjėju gali būti pilnametis asmuo, kuris nėra tos savivaldybės administracijos valstybės tarnautojas ar darbuotojas, dirbantis pagal darbo sutartį. Tarybos nario visuomeniniu padėjėju negali būti asmuo, kuris įstatymų nustatyta tvarka yra pripažintas kaltu dėl sunkaus ar labai sunkaus nusikaltimo padarymo ir turi neišnykusį ar nepanaikintą teistumą, taip pat kuris įstatymų nustatyta tvarka yra uždraustos organizacijos narys. Tarybos nario visuomeninių padėjėjų skaičius negali viršyti savivaldybėje įsteigtų seniūnijų skaičiaus , o kai seniūnijos neįsteigtos, – negali viršyti trijų .“
Pakeisti 31 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
„1. Kiekvienoje savivaldybėje turi būti steigiamos seniūnijos. Seniūnijos
gali būti šių formų:
1) savivaldybės administracijos filialai;
2) biudžetinės įstaigos.“
straipsnio pakeitimas
išdėstyti taip: „1. Iš gyvenamųjų vietovių ar jų dalių (vienos ar kelių bendras ribas turinčių gyvenamųjų vietovių, vienos ar kelių bendras ribas turinčių gyvenamosios vietovės dalių) yra sudaromos seniūnaitijos. Sudarant seniūnaitijas, seniūnaitijos gyventojų, susietų kaimynystės ryšiais ir poreikiais, skaičius paprastai turi būti ne didesnis kaip 500 gyventojų.
Sudarant seniūnaitijas miestuose iš vienos ar kelių bendras ribas turinčių kompaktiškai užstatytų teritorijų, kuriose gyventojų tankis ne mažesnis kaip 100 gyventojų /ha, gyventojų, susietų kaimynystės ryšiais ir poreikiais, skaičius paprastai turi būti ne didesnis kaip 3 000 gyventojų. Seniūnaitijos sudaromos nepriklausomai nuo to, ar steigiamos seniūnijos, ar nesteigiamos . Gyvenamųjų vietovių ar jų dalių suskirstymą (sugrupavimą) į seniūnaitijas (seniūnaitijų sudarymo projektą) tvirtina meras savivaldybės administracijos direktoriaus teikimu.“
išdėstyti taip:
„3. Seniūnaičių rinkimai organizuojami ne
vėliau kaip per 6 mėnesius nuo tos dienos, kai į pirmąjį savivaldybės tarybos posėdį susirenka ir prisiekia išrinktos savivaldybės tarybos nariai. Seniūnaičių rinkimų datą skelbia administracijos direktorius arba administracijos direktoriaus pavedimu – seniūnas. Jeigu seniūnijos neįsteigtos, seniūnaičių rinkimų datą skelbia savivaldybės administracijos direktorius arba administracijos direktoriaus pavedimu – paskirtas valstybės tarnautojas . Seniūnaičių rinkimų data skelbiama ne vėliau kaip likus 15 dienų iki rinkimų dienos. Seniūnaičių rinkimų data, rinkimų būdas (būdai) ir kita aktuali informacija apie seniūnaičių rinkimus skelbiama savivaldybės interneto svetainėje, viešai savivaldybės ir seniūnijos patalpose, skelbimų lentose (ten, kur jos oficialiai įrengtos) ir vietinėse ar regioninėse visuomenės informavimo priemonėse.“
išdėstyti taip: „9. Seniūnaitijose, kuriose gyvena ne daugiau kaip 500 gyventojų, seniūnaičiai paprastai renkami gyventojų susirinkime, kurį savivaldybės tarybos nustatyta tvarka organizuoja seniūnas.
Jeigu seniūnija neįsteigta, gyventojų susirinkimą organizuoja savivaldybės administracijos direktoriaus paskirtas valstybės tarnautojas. Seniūnaitis renkamas balsuojant. Išrinktas seniūnaičiu laikomas tas kandidatas, kuris surinko daugiausia susirinkime dalyvavusių gyventojų balsų.“
straipsnio pakeitimas Pakeisti 35 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
„1. Seniūnaičiai seniūnijos aptarnaujamos
teritorijos gyvenamųjų vietovių ar jų dalių bendruomenėms rūpimus klausimus svarsto ir sprendimus priima seniūnaičių sueigoje. Sueigoje seniūnaičiai aptaria ir priima sprendimus ir dėl seniūnijos metinio veiklos plano projekto, ir dėl šio plano įgyvendinimo ataskaitos. Tais atvejais, kai seniūnijos nesteigiamos, meras savivaldybės administracijos direktoriaus teikimu, atsižvelgdamas į gyvenamųjų vietovių ar jų dalių bendruomenių poreikius, nustato, kokių gyvenamųjų vietovių ar jų dalių seniūnaičiai sudaro seniūnaičių sueigą. “
Šis įstatymas įsigalioja 2020 m. gruodžio 31 d. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas Teikia Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto vardu komiteto pirmininkė Guoda Burokienė
aiškinamasis raštas DĖL
,
IR 312
1Įstatymo projekto rengimą paskatinusios priežastys,
parengto projekto tikslai ir uždaviniai: Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo Nr. I-533 24, 31, 33 ir 35 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto tikslas – sudaryti galimybę visų savivaldybių gyventojams gauti paslaugas ir spręsti iškilusias problemas arčiausiai jų esančiame padalinyje – seniūnijoje. 2. Įstatymo projekto iniciatoriai (institucija, asmenys ar piliečių įgalioti atstovai ) ir rengėjai :
Projekto iniciatorius ir rengėjas – Lietuvos Respublikos Seimo narys Algis Strelčiūnas . 3. Kaip šiuo metu yra reguliuojami įstatymo projekte aptarti teisiniai santykiai : Šiuo metu Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatyme nustatyta, kad savivaldybėje gali būti steigiamos seniūnijos, t. y. seniūnijų steigimas neprivalomas. Kai kuriose savivaldybėse nėra įsteigta nei vienos seniūnijos, kai kuriose savivaldybėse – įsteigtos tik kelios seniūnijos. Toks teisinis reguliavimas sudaro prielaidas net tos pačios savivaldybės gyventojams turėti nelygias galimybes spręsti vietos reikalus arčiausiai jų esančiame padalinyje. Gyventojai, kurių gyvenamojoje teritorijoje nėra seniūnijos, yra priversti vykti į savivaldybės administracijos atitinkamą padalinį ir ten spręsti savo problemas. Kartais atstumas nuo gyvenamosios vietovės iki savivaldybės administracijos pastato yra didelis, o susisiekimas – komplikuotas. Taip pat savivaldybės administracijos valstybės tarnautojas, atliekantis ir kitas funkcijas, dažnai nežino specifinių tos gyvenamosios vietovės ypatumų ir galimų problemų. 4. Kokios siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama :
Projekte siūloma nustatyti, kad visose savivaldybėse seniūnijų steigimas būtų privalomas. Savivaldybei suteikiama teisė apsispręsti dėl seniūnijos formos.
Seniūnija gali būti savivaldybės administracijos filialas arba biudžetinė įstaiga. Siūlomi pakeitimai padidins gyventojų pasitikėjimą vietos valdžia ir suteiks galimybes visų savivaldybių gyventojams iškilusius klausimus spręsti tiesiogiai bendraujant su seniūnu, kuris geriausiai žino tos konkrečios vietovės problemas ir gali operatyviai reaguoti ir priimti sprendimą. 5. Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai (jeigu rengiant įstatymo projektą toks vertinimas turi būti atliktas ir jo rezultatai nepateikiami atskiru dokumentu), galimos neigiamos priimto įstatymo pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta :
Priėmus įstatymo projektą neatsiras neigiamų pasekmių. 6. Kokią įtaką priimtas įstatymas turės kriminogeninei situacijai, korupcijai : Priimtas įstatymas neturės įtakos kriminogeninei situacijai, korupcijai. 7. Kaip įstatymo įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai : Įstatymo įgyvendinimas verslo sąlygoms ir jo plėtrai įtakos neturės. 8. Įstatymo inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios :
Priėmus įstatymo projektą, reikės keisti galiojančius teisės aktus. 9. Ar įstatymo projektas parengti laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, o įstatymo projekto sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka :
Projektas parengtas laikantis Valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų ir atitinka bendrinės lietuvių kalbos normas. 10. Ar įstatymo projektas atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus: Projektai neprieštarauja Europos žmogaus teisų ir pagrindinių laisvių konvencijos nuostatoms bei Europos Sąjungos dokumentams. 11.
įgyvendinamųjų teisės aktų, – kas ir kada juos turėtų priimti : Įstatymui įgyvendinti nereikės priimti įgyvendinamųjų teisės aktų. 12. Kiek valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymui įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti (pateikiami prognozuojami rodikliai einamaisiais ir artimiausiais
: Įstatymo projektui įgyvendinti papildomų lėšų iš valstybės biudžeto nereikės. 13. Įstatymo projekto rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados : Rengiant įstatymų projektą nebuvo gauta specialistų vertinimų ir išvadų. 14. Reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiam Projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno „Eurovoc“ terminus, temas bei sritis :
Vietos savivalda, seniūnija, savivaldybės administracijos filialas, biudžetinė įstaiga. 15. Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai : Nėra. Teikia Seimo nariai Algis Strelčiūnas Zenonas Streikus Povilas Urbšys Guoda Burokienė Valentinas Bukauskas Edmundas Pupinis Antanas Matulas Irena Degutienė
Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šią pastabą. Projektu siūloma įtvirtinti privalomą seniūnijų steigimą visose savivaldybėse eliminuojant keičiamame įstatyme įtvirtintą galimybę savivaldybės teritorijoje seniūnijų nesteigti. Teisės departamentas, vertindamas tokį siūlomą teisinį reguliavimą, nuosekliai laikosi Vietos savivaldos įstatymo 31 straipsnio pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIIIP-591, kuriuo taip pat buvo siūloma įtvirtinti privalomą seniūnijos (seniūnijų) steigimą savivaldybėse, pateiktoje išvadoje išdėstytos pozicijos, kad taip gali būti suvaržyta savivaldybėms Konstitucijoje laiduojama vietos savivaldos teisė, kurią įgyvendindama savivaldybės taryba, atsižvelgus į savivaldybių funkcijas, vietos sąlygas, gyventojų interesus, poreikius, savivaldybių turimus įsipareigojimus, materialinius ir finansinius išteklius ir kt. gali steigti seniūnijas, jas panaikinti, nustatyti jų skaičių, suteikti joms pavadinimą ar jį keisti, priskirti teritoriją, nustatyti seniūnijų aptarnaujamų teritorijų ribas ir jas keisti, įvertinus gyventojų nuomonę. Tokia išimtinė savivaldybių tarybų kompetencija steigti seniūnijas arba jų nesteigti, kai šis steigimas nėra būtinas, nustatyta Vietos savivaldos įstatymo 16 straipsnio
vietos savivaldos chartijos 6 straipsnio 1 dalies nuostatas, kad savivaldos institucijos savarankiškai nustato savo vidinę administracinę struktūrą, atitinkančią vietinių gyventojų poreikius ir užtikrinančią veiksmingą valdymą.
Nors Chartija ir numato, kad įstatymai gali nustatyti šios taisyklės išimtis, tačiau manytume, kad tokios išimtys turi būti proporcingos, pagrįstos ir derėti su vietos savivaldos veiklos laisvės principu. Departamento direktorius Andrius Kabišaitis O. Buišienė, tel. (8 5) 239 6160, el. p. [email protected] P. Žukauskas, tel. (8 5) 239 6832, el. p. [email protected]
Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šią pastabą. Projektu siūloma įtvirtinti privalomą seniūnijų steigimą visose savivaldybėse eliminuojant keičiamame įstatyme įtvirtintą galimybę savivaldybių taryboms savivaldybės teritorijoje seniūnijų nesteigti. Teisės departamentas, vertindamas tokį siūlomą teisinį reguliavimą, nuosekliai laikosi Vietos savivaldos įstatymo 31 straipsnio pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIIIP-591, kuriuo taip pat buvo siūloma įtvirtinti privalomą seniūnijos (seniūnijų) steigimą savivaldybėse, pateiktoje išvadoje bei vertinamo projekto pirmajam variantui pateiktoje išvadoje išdėstytos pozicijos, kad taip gali būti suvaržyta savivaldybėms Konstitucijoje laiduojama vietos savivaldos teisė, kurią įgyvendindama savivaldybės taryba, atsižvelgus į savivaldybių funkcijas, vietos sąlygas, gyventojų interesus, poreikius, savivaldybių turimus įsipareigojimus, materialinius ir finansinius išteklius ir kt. gali steigti seniūnijas, jas panaikinti, nustatyti jų skaičių, suteikti joms pavadinimą ar jį keisti, priskirti teritoriją, nustatyti seniūnijų aptarnaujamų teritorijų ribas ir jas keisti, įvertinus gyventojų nuomonę. Tokia išimtinė savivaldybių tarybų kompetencija steigti seniūnijas arba jų nesteigti, kai šis steigimas nėra būtinas, nustatyta Vietos savivaldos įstatymo 16 straipsnio 2 dalies 13 punkte. Šiame kontekste taip pat atkreiptinas dėmesys į Europos vietos savivaldos chartijos 6 straipsnio 1 dalies nuostatas, kad savivaldos institucijos savarankiškai nustato savo vidinę administracinę struktūrą, atitinkančią vietinių gyventojų poreikius ir užtikrinančią veiksmingą valdymą.
Nors Chartija ir numato, kad įstatymai gali nustatyti šios taisyklės išimtis, kaip ir buvo nurodyta projekto svarstymo metu pateiktose išvadose, tačiau manytume, kad tokios išimtys turi būti proporcingos, pagrįstos ir derėti su vietos savivaldos veiklos laisvės principu, o pirmojo projekto varianto svarstymo procese argumentai dėl tokių išimčių pagrįstumo ir proporcingumo nebuvo pateikti. Departamento direktorius Andrius Kabišaitis O.Buišienė, tel. (8 5) 239 6160, el. p. [email protected] P. Žukauskas, tel. (8 5) 239 6832, el. p. [email protected]
2020-09-23
dalyvavo: Komiteto pirmininkė Guoda Burokienė, komiteto pirmininko pavaduotojas Algis Strelčiūnas, komiteto nariai: Ričardas Juška, Vytautas Kamblevičius, Gintautas Kindurys, Kęstutis Masiulis, Povilas Urbšys. Komiteto biuras: vedėja Lina Milonaitė, patarėjai: Eglė Jonevičienė, Ieva Lavišienė, Kristina Šimkutė, Juras Taminskas, padėjėja Vilma Keidūnė. Kviestieji asmenys:
Lietuvos savivaldybių asociacijos patarėja Vida Ablingienė. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai): Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2020-05-26 Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šią pastabą. Projektu siūloma įtvirtinti privalomą seniūnijų steigimą visose savivaldybėse eliminuojant keičiamame įstatyme įtvirtintą galimybę savivaldybės teritorijoje seniūnijų nesteigti. Teisės departamentas, vertindamas tokį siūlomą teisinį reguliavimą, nuosekliai laikosi Vietos savivaldos įstatymo 31 straipsnio pakeitimo įstatymo projektui Nr.
XIIIP-591, kuriuo taip pat buvo siūloma įtvirtinti privalomą seniūnijos (seniūnijų) steigimą savivaldybėse, pateiktoje išvadoje išdėstytos pozicijos, kad taip gali būti suvaržyta savivaldybėms Konstitucijoje laiduojama vietos savivaldos teisė, kurią įgyvendindama savivaldybės taryba, atsižvelgus į savivaldybių funkcijas, vietos sąlygas, gyventojų interesus, poreikius, savivaldybių turimus įsipareigojimus, materialinius ir finansinius išteklius ir kt. gali steigti seniūnijas, jas panaikinti, nustatyti jų skaičių, suteikti joms pavadinimą ar jį keisti, priskirti teritoriją, nustatyti seniūnijų aptarnaujamų teritorijų ribas ir jas keisti, įvertinus gyventojų nuomonę. Tokia išimtinė savivaldybių tarybų kompetencija steigti seniūnijas arba jų nesteigti, kai šis steigimas nėra būtinas, nustatyta Vietos savivaldos įstatymo 16 straipsnio 2 dalies 13 punkte. Šiame kontekste taip pat atkreiptinas dėmesys į Europos vietos savivaldos chartijos 6 straipsnio 1 dalies nuostatas, kad savivaldos institucijos savarankiškai nustato savo vidinę administracinę struktūrą, atitinkančią vietinių gyventojų poreikius ir užtikrinančią veiksmingą valdymą. Nors Chartija ir numato, kad įstatymai gali nustatyti šios taisyklės išimtis, tačiau manytume, kad tokios išimtys turi būti proporcingos, pagrįstos ir derėti su vietos savivaldos veiklos laisvės principu. Nepritarti Europos Vietos savivaldos chartijos 6 straipsnyje numatyta, kad vietinės valdžios organai savarankiškai nustato savo vidinę administracinę struktūrą, jeigu nėra kitų nurodytų įstatymo nuostatų . Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad Chartija suteikia galimybę įstatymų leidėjui nustatyti tam tikrus reikalavimus savivaldybės administracijos struktūrai. Analogiška nuostata yra įtvirtinta ir Chartijos 4 straipsnio 4 dalyje.
Projektu neuždraudžiama savivaldybių taryboms savarankiškai nustatyti savo administracinę struktūrą, bet siekiama suvienodinti galimybes visose savivaldybėse gyventojams tam tikras administracines ir viešąsias paslaugas gauti arčiau jų gyvenamosios vietos, būti labiau įtrauktiems į vietos reikalų tvarkymą. Savivaldybės tarybai paliekama teisė spręsti, kiek ir kokio tipo seniūnijas steigti, kokias funkcijas perduoti vykdyti seniūnijoms, kaip vykdyti tas funkcijas ir kita. Taip pat atkreiptinas dėmesys, kad Vietos savivaldos įstatyme įtvirtintas imperatyvus reikalavimas savivaldybės teritoriją suskirstyti į seniūnaitijas. Tose savivaldybėse, kuriose nėra seniūnijų, seniūnaitijų gyventojai praranda galimybę aktyviai dalyvauti bendruomenės veikloje, telktis ir bendrai spręsti savo problemas. 2. Teisingumo ministerijos Europos teisės departamentas 2020-05-21 Įvertinę Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo Nr. I-533 24, 31, 33 ir 35 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIIIP‑4847 atitiktį Europos Sąjungos teisei, informuojame, kad pastabų neturime. Atsižvelgti
kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Lietuvos savivaldybių asociacija 2020-09-03 Projektui nepritariame, manome, jog siūlymas privalomai steigti seniūnijas ribotų savivaldybių savarankiškumą ir prieštarautų Europos vietos savivaldos chartijos 6 straipsnio 1 dalies nuostatai dėl savivaldybių institucijų teisės savarankiškai nustatyti savo vidinę struktūrą, atitinkančią vietinių gyventojų poreikius bei užtikrinančią veiksmingą valdymą. Rengėjų nurodoma priežastis siūlomiems pakeitimams – atstumas nuo gyvenamosios vietovės iki savivaldybės administracijos pastato bei dažnai komplikuotas susisiekimas.
Tačiau seniūnijų nėra įsteigusios miestų savivaldybės, turinčiose pakankamai išvystytą transporto sistemą. Be to, dauguma savivaldybių paslaugų teikiamos elektronine forma, todėl mažėja poreikis vykti ne tik į seniūniją, bet ir į administracijos patalpas. Šio įstatymo įgyvendinimas susijęs su papildomu savivaldybių biudžeto lėšų poreikiu. Nepritarti Pažymėtina, kad Europos vietos savivaldos chartijos 4 straipsnio 4 dalis nustato, kad
„vietinės valdžios organams suteikiami pilni ir išskirtiniai įgaliojimai. Jų
negali panaikinti ar apriboti kitas, centrinės ar regioninės, valdžios organas, išskyrus įstatymo numatytais atvejais “. T. y. įstatymų leidėjui suteikiama teisė koreguoti savivaldybių institucijų įgaliojimus. Seniūnijų paskirtis nėra tik viešųjų paslaugų teikimo priartinimas prie vietos gyventojų. Viena iš seniūnijos steigimo priežasčių (tikslų) yra vietos gyventojų įtraukimas į vietos reikalų tvarkymą, bendruomeniškumo plėtra. 2. Lietuvos savivaldybių seniūnų asociacija 2020-05-25 Europos vietos savivaldos chartija nurodo, kad viešąsias funkcijas pirmumo tvarka įgyvendina arčiau piliečių esantys vietos valdžios organai, kurių perduodamų pareigų apimtis turi atitikti užduoties apimtį ir jos pobūdį, taip pat efektyvumo ir ekonomiškumo principus. Daugelis sprendimų, kurie šiuo metu priimami savivaldybių administracijose, gali būti priimami seniūnijose kartu su vietos bendruomene, nes vietos bendruomenės daug geriau žino, kuo ir kaip dera pasirūpinti, kad lėšos būtų efektyviau naudojamos. Yra pakankamai daug sričių, kur seniūnijos, dabar jau ir seniūnaičiai, bendruomeninės organizacijos per sueigas gali spręsti, kaip turėtų būti paskirstomos lėšos vienokioms ar kitokioms programoms įgyvendinti, o patys gyventojai galėtų aktyviau prisidėti prie bendrų gyventojų problemų sprendimo.
Svarbus uždavinys yra surasti tokias priemones, kurios įgalintų į savivaldą įtraukti kuo daugiau piliečių ir, kiek įmanoma, daugiau funkcijų perduoti seniūnijoms bei suteikti joms diskreciją veikti ir priimti sprendimus. Siekiant motyvuoti dar geriau ir darniau dirbti seniūnus, seniūnijas, seniūaičius ir bendruomenines organizacijas, užmegzti glaudesnį ryšį tarp seniūnaičių, seniūnaitijos bendruomenės ir bendruomeninių organizacijų (kaip dviejų viena kitą papildančių seniūnaitijos bendruomenės veiklos formų), taip pat sudaryti teisines ir kitas sąlygas, kad dalies viešųjų paslaugų, už kurias atsako savivaldybės, teikimas būtų perduotas nevyriausybinėms organizacijoms, svarstytinos galimybės. Pagal Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso 2 .5 3 straipsnį Juridinio asmens filialas yra struktūrinis juridinio asmens padalinys, turintis savo buveinę ir atliekantis visas arba dalį juridinio asmens funkcijų. Juridinio asmens filialas veikia pagal juridinio asmens patvirtintus nuostatus. Dėl skirtinų savivaldybės administracijos filialų patvirtintų nuostatų 55 savivaldybėse seniūnijų veikla skirtinga. Siūlome: sukonkretinti administracijos filialų - seniūnijų apibrėžimą, suvienodinti atliekamų juridinio asmens funkcijų dydį. Seniūnija yra ta vieta, per kurią realiai reiškiasi vietos demokratija, vietos gyventojai įvairiomis tiesioginės demokratijos formomis įsilieja į vietos reikalų sprendimą, vieta kur vyksta vietos gyventojų ir vietos valdžios atstovų komunikavimas.
Seniūnas bendruomenės savivaldos organizatorius atliekantis ne tik administracinį vietovių valdymą, bet turi platesnių ir svarbesnių vietovių pokyčių valdymo funkcijų, tokių kaip gyventojų iniciatyvų skatinimas, jų motyvavimas dalyvauti pokyčių valdymo procese ir pan. Vienas svarbiausių seniūno vaidmenų pokyčių procese iš esmės veikti pokyčių sėkmę. Seniūnas turi užtikrinti kad žmonės adaptuotųsi prie pokyčių, ir numatyti ateities perspektyvas. Seniūnas, palaikydamas glaudžius ryšius su vietos bendruomenės lyderiais, verslininkais bei kitais bendruomenės nariais, sugebėtų laiku reaguoti į vietos bendruomenės pastabas ir iškilusias problemas bei gebėtų laiku jas išspręsti ar perduoti reikiamą informaciją institucijoms, gebančioms išspręsti atsiradusias problemas. Seniūnas nustato kryptį, numato tikslą ir atlieka katalizatoriaus vaidmenį, kad bendruomenė galėtų pati, atsižvelgdama į savo realius poreikius ir išteklius, atlikti ir vykdytojo vaidmenį. Seniūnija rūpinasi problemų prevencija, visuomenės iniciatyvų teisę perduoda bendruomenei, bendrijai ar piliečiui, suteikiant teisę jiems patiems priimti sprendimus. Tai sudarytų sąlygas tikrai vietos savivaldai. Pritarti iš dalies Pritarti pasiūlymo tikslui stiprinti seniūnijas. Įgyvendinus projekte siūlomą nuostatą dėl privalomo seniūnijų steigimo, visų savivaldybių gyventojams bus sudarytos sąlygos stiprinti bendruomeniškumą dalyvaujant seniūnijos organizuojamose veiklose, seniūnijoje aptarti iškylančias problemas ir vietoje ieškoti tinkamiausio sprendimo. Nepritarti dėl siūlymo įstatyme detaliai reglamentuoti seniūnijų veiklą.
Tai nesusiję su šio projekto tikslais, o taip pat, atsižvelgiant į tai, kad seniūnijos Lietuvos teritorijoje gali būti labai skirtingos, sprendimų dėl jų konkrečios veiklos priėmimas yra savivaldybės kompetencija. 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai: negauta. 5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai: negauta. 6. Seimo paskirtų papildomų komitetų /komisijų pasiūlymai: nepaskirta. 7. Komiteto sprendimas ir pasiūlymai:
pritarti komiteto patobulintam įstatymo projektui Nr. XIIIP-4847(2) ir komiteto išvadai. 7.2. Pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pastabos Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas 2020-09-235 Argumentai: Atsižvelgiant į tai, kad šiuo metu Seime yra svarstomas Vietos savivaldos įstatymo Nr. I-533 3, 4, 7, 12, 13, 14, 15, 16, 19, 20, 24, 26, 27, 29, 32, 321 , 33,351 , 53 straipsnių ir devintojo skirsnio pakeitimo ir Įstatymo papildymo 151 straipsniu įstatymo projektas Nr. XIIIP-2834(3), kuriame keičiami kai kurie tie patys straipsniai kaip ir projekte Nr. XIIIP-4847(2) ir siekiant sklandaus šių straipsnių pakeitimo, siūlome pakeisti projekto Nr. XIIIP-4847(2) įsigaliojimo datą. Pasiūlymas:
Pakeisti projekto 5 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „5 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas Šis įstatymas įsigalioja 2021m. sausio 1 d
.“
8Balsavimo rezultatai:
už –4, prieš –2, susilaikė –1. 9. Komiteto paskirti pranešėjai: Guoda Burokienė. 10. Komiteto narių atskiroji nuomonė: negauta. PRIDEDAMA. Komiteto siūlomas įstatymo projektas Nr. XIIIP-4847(2), jo lyginamasis variantas. Komiteto pirmininkė (Parašas) Guoda Burokienė Komiteto biuro patarėja Rasa Mačiulytė