Įstatymas paskelbtas: Žin Projekto lyginamasis variantas
65¹ IR 78¹
2020 m. d. Nr. XIII - Vilnius
Pakeisti 5¹ straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
„1. Rinkėjas yra rinkimų teisę Seimo rinkimuose turintis asmuo. Prasidėjus Seimo
rinkimų politinei kampanijai, t. y. nuo Seimo rinkimų datos paskelbimo iki šio įstatymo nustatyto rinkimų agitacijos kampanijos laikotarpio pabaigos, taip pat balsavimo iki rinkimų dienos balsavimo vokais ar internetu laikotarpiu ir rinkimų dieną draudžiama tiesiogiai ar netiesiogiai pirkti rinkėjų balsus, dovanomis ar kitokiu atlyginimu skatinti rinkėją dalyvauti arba nedalyvauti rinkimuose ir (arba) balsuoti už arba prieš vieną ar kitą asmenį, kurį numatoma kelti kandidatu, kandidatą arba kandidatų sąrašą, taip pat žadėti už balsavimą atsilyginti rinkėjams po rinkimų turint tikslą paveikti rinkėjų valią dėl konkrečių politinių partijų ar kandidatų arba asmenų, kuriuos numatoma kelti kandidatais, ir taip trukdyti piliečiams įgyvendinti rinkimų teisę.“
Papildyti
išdėstyti taip:
„6. Į Vyriausiosios rinkimų komisijos elektroninę balsadėžę priėmus
rinkėjo balsavimo paketą prie rinkėjo pavardės elektroniniuose Lietuvos Respublikos, apygardos, apylinkių, diplomatinių atstovybių ir konsulinių įstaigų rinkėjų sąrašuose ne vėliau kaip per 2 valandas įrašoma informacija apie rinkėjo balsavimą internetu. 7. Apylinkės rinkimų komisija, diplomatinės atstovybės ar konsulinės įstaigos balsavimo komisija ne vėliau kaip prieš 12 valandų iki balsavimo pradžios pagal elektroninio rinkėjų sąrašo duomenis išspausdintame rinkimų apylinkės rinkėjų sąraše prie internetu balsavusio rinkėjo pavardės įrašo „BI“.“
pakeitimas Papildyti
taip:
„3. Rinkimų dieną ne vėliau kaip 2 valandos iki balsavimo pabaigos rinkėjas,
kuris yra balsavęs internetu, gali balsuoti savo rinkimų apylinkėje, jeigu jo rinkimų apylinkė yra elektroninių ryšių priemonėmis prisijungusi prie elektroninio rinkėjų sąrašo arba kitoje rinkimų apylinkėje šiame straipsnyje 2 dalyje nustatyta tvarka.“
pakeitimas Papildyti
taip:
„6. Internetu balsuojantiems rinkėjams šio įstatymo 65¹
straipsnyje nustatyta tvarka Vyriausiosios rinkimų komisijos interneto puslapyje pateikiami elektroniniai balsavimo biuleteniai ir balsavimo programinė įranga.“
straipsniu Papildyti įstatymą 59¹ straipsniu ir jį išdėstyti taip:
„59¹ straipsnis. Balsavimo internetu slaptumas ir pasirengimas
balsavimui internetu
1Niekam, įskaitant ir informacinės sistemos valdytoją ir tvarkytoją,
neturi būti suteikta galimybė atskleisti, pakeisti, panaikinti rinkėjo paduoto balso turinio ar įdėti į elektroninę balsadėžę papildomų rinkėjo balsų. Duomenims šifruoti turi būti naudojami patikimi kriptografijos mokslo pripažįstami informacijos šifravimo būdai, atitinkantys informacinės sistemos valdytojo nustatytus reikalavimus. Balsuojant internetu, pats rinkėjas turi pasirūpinti slapto balsavimo sąlygomis. 2. Jeigu rinkėjas pageidauja, jis gali perbalsuoti, įskaitomas bus tik paskutinis Elektroninėje balsadėžėje gautas šio rinkėjo balsas.
Rinkėjui turi būti sudaryta galimybė pasitikrinti, kad jo balsavimo metu sudarytas balsavimo paketas pateko į Vyriausiosios rinkimų komisijos Elektroninę balsadėžę ir joje saugomas be pasikeitimų. 3. Balsavimo internetu gautus duomenis kaupia, saugo ir apdoroja Vyriausiosios rinkimų komisijos valdomas informacinės sistemos posistemis – Elektroninė balsadėžė bei kiti šios Informacinės sistemos posistemiai. 4. Rinkėjas balsuodamas naudojasi Vyriausiosios rinkimų komisijos parengta programine įranga ir elektroniniu biuleteniu. Visi balsavimo, biuletenio šifravimo veiksmai privalo būti atliekami rinkėjo balsavimo įrenginyje. Internetu negali būti perduodama nešifruota informacija. 5. Internetiniam balsavimui skirta programinė įranga turi būti parengta ir Vyriausiosios rinkimų komisijos pasirinktų auditorių audituota ne vėliau kaip likus 10 dienų iki balsavimo internetu pradžios. Kriptografiniai raktai, kurie bus naudojami internetiniam balsavimui sukuriami ne anksčiau kaip prieš 20 valandų iki balsavimo internetu pradžios.“
Pakeisti
ir ją išdėstyti taip:
„8. Rinkimų stebėtojai turi teisę stebėti, kaip organizuojamas ir vyksta balsavimas
iš rinkimų komisijos, kurioje stebi rinkimus, Vyriausiosios rinkimų komisijos nustatyta tvarka gauti informaciją apie internetu balsavusius rinkėjus, dalyvauti rinkimų komisijai skaičiuojant balsus, įskaitant ir internetu balsavusių rinkėjų, ir pildant šiame įstatyme nustatytus dokumentus. Rinkimų stebėtojas, nustatęs, kad rinkimų komisijos nariai, rinkėjai ar kiti asmenys galbūt pažeidžia šį įstatymą, turi teisę kreiptis į atitinkamos rinkimų komisijos pirmininką, komisijos narius, kad šie pažeidimai būtų pašalinti.“
straipsniu Papildyti įstatymą 65¹ straipsniu ir jį išdėstyti taip: „65¹ straipsnis.
internetu
dienos 9 valandos iki paskutinio ketvirtadienio iki rinkimų dienos
tinklapyje. 2. Rinkėjo asmens tapatybė nustatoma naudojantis Valstybės informacinių išteklių sąveikumo platforma funkcionuojančią pagal Valstybės informacinių išteklių valdymo įstatymą (XI-1807). 3. Į Lietuvos Respublikos diplomatinių atstovybių ir konsulinių įstaigų rinkėjų sąrašus įrašyti rinkėjai savo asmens tapatybę gali patvirtinti naudodami savo Lietuvos Respublikos piliečio asmens tapatybės kortelės arba Lietuvos Respublikos piliečio paso duomenis. Duomenų sąrašą nustato Vyriausioji rinkimų komisija. 4. Vyriausiosios rinkimų komisijos informacinėje rinkimų sistemoje pagal rinkėjo tapatybės duomenis nustatoma, į kurios rinkimų apygardos ir apylinkės rinkėjų sąrašą yra įrašytas rinkėjas, ir rinkėjui siunčiamas pranešimas, į kurios rinkimų apygardos rinkėjų sąrašą jis yra įrašytas, informacija, ar rinkėjas yra anksčiau balsavęs internetu, ir prašymo patvirtinti, kad rinkėjas balsuos netrukdomas, ir pasižadėjimo laikytis slapto balsavimo sąlygų formos. Jeigu rinkėjas nėra įrašytas į jokios rinkimų apygardos rinkėjų sąrašą, jis iki balsuojant internetu turi kreiptis į savo rinkimų apylinkę ar diplomatinę atstovybę ar konsulinę įstaigą dėl įrašymo į rinkėjų sąrašą. 5. Vyriausiosios rinkimų komisijos informacinė sistema, jeigu rinkėjas praneša, kad gali balsuoti netrukdomas ir pasižada laikytis slapto balsavimo sąlygų, siunčia rinkėjui jo vienmandatės rinkimų apygardos ir daugiamandatės rinkimų apygardos elektroninius balsavimo biuletenius, balsavimo programinę įrangą ir paaiškinimus, kaip ja naudotis. 6.
rinkėjo balsavimo įrenginyje, informacija apie rinkėjo atliktus veiksmus balsuojant elektroniniame biuletenyje rinkėjo balsavimo įrenginyje neturi būti išsaugoma ar perduodama į internetą. Elektroniniuose biuleteniuose rinkėjas pažymi vieną kandidatą ir vieną kandidatų sąrašą, už kuriuos jis balsuoja „Už“, taip pat rinkėjas gali suteikti pirmumo balsus ne daugiau kaip penkiems kandidatams iš balsuoto kandidatų sąrašo. Jeigu rinkėjas nepasirenka nė vieno kandidato ar kandidatų sąrašo, arba pirmumo balsus suteikia mažiau kaip penkiems kandidatams, balsavimo programinė įranga generuoja atitinkamą informacinį pranešimą rinkėjui. Rinkėjas gali patikslinti savo žymas elektroniniame biuletenyje arba patvirtinti, kad jo žymos elektroniniame biuletenyje atitinka jo valią. 7. Baigus pildyti elektroninį biuletenį, balsavimo programinė įranga parengia ir į Vyriausiosios rinkimų komisijos informacinės sistemos elektroninę balsadėžę nusiunčia elektroninio balsavimo paketą, kurį sudaro kriptografiškai apsaugoti rinkėjo užpildyti elektroniniai biuleteniai, kriptografiškai apsaugota informacija apie rinkėjo rinkimų apygardą, apylinkę arba diplomatinę atstovybę ar konsulinę įstaigą, į kurios rinkėjų sąrašą įrašytas rinkėjas, rinkėjo vardas, pavardė, balsavimo laikas, prisijungimo prie interneto informacija. Programinė įranga sukuria siunčiamo elektroninio balsavimo paketo elektroninę žymą, kurią sudaro ne mažiau kaip šešios lietuvių kalbos abėcėlės raidės be diakritinių ženklų. Balsavimo paketo elektroninė žyma į Vyriausiosios rinkimų komisijos informacinę sistemą nėra siunčiama. Gavusi elektroninio balsavimo paketą Vyriausiosios rinkimų komisijos informacinės sistemos elektroninė balsadėžė nustato gauto paketo elektroninę žymą ir siunčią ją rinkėjui.
Rinkėjas, kai jo balsavimo metu gauta žyma, sutampa su iš elektroninės balsadėžės atsiųsta žyma, tuo pačiu pasitikrina, kad balsavimo paketas sudarytas balsavimo metu pasiekė elektroninę balsadėžę ir yra tapatus rinkėjo balsavimo metu sukurtam paketui. Rinkėjas iki rinkimų dienos 12 valandos gali užklausti Vyriausiosios rinkimų komisijos informacinės sistemos ir gauti elektroninėje balsadėžėje esančio jo balsavimo paketo elektroninę žymą. 8. Vyriausiosios rinkimų komisijos informacinės sistemos elektroninė balsadėžė pagal gautus elektroninio balsavimo paketus sudaro internetu balsavusių rinkėjų sąrašą, kuriame yra nurodytas rinkėjo vardas, pavardė, rinkimų apygarda, rinkimų apylinkė arba diplomatinė atstovybė ar konsulinė įstaiga, į kurios rinkėjų sąrašą įrašytas rinkėjas, balsavimo laikas, laikas, kada buvo gautas rinkėjo elektroninio balsavimo paketas, paketo elektroninė žyma nustatyta elektroninėje balsadėžėje, taip pat nurodoma, ar yra gauta šio rinkėjo daugiau elektroninio balsavimo paketų. Internetu balsavusių rinkėjų sąrašas Vyriausiosios rinkimų komisijos tvarka yra apjungiamas su elektroniniu Lietuvos Respublikos rinkėjų sąrašu. Duomenys apie rinkėjo balsavimą internetu turi būti prieinami Vyriausiosios rinkimų komisijos, rinkėjo apygardos ir apylinkių rinkimų komisijų nariams bei rinkėjui apie save. Visuomenei susipažinti Vyriausioji rinkimų komisija ne rečiau kaip kartą per dieną skelbia statistinius duomenis, kiek rinkėjų, kuriose rinkimų apygardose, apylinkėse balsavo internetu. 9. Minimalius balsavimui internetu reikalingus techninius reikalavimus, kuriems turi atitikti rinkėjo balsavimo ir programinė įranga, nustato Vyriausioji rinkimų komisija.“
Pakeisti 78 straipsnio 1 dalies 3 punktą ir jį išdėstyti taip: „3) iš išorinio voko išimamas informacinis rinkėjo lapelis, garsiai perskaitoma rinkėjo pavardė ir rinkėjo eilės numeris rinkimų apylinkės rinkėjų sąraše, šie duomenys sutikrinami su apylinkės rinkėjų sąrašo duomenimis, o rinkimų apylinkėse, prisijungusiose prie elektroninio rinkėjų sąrašo, – ir su šio sąrašo duomenimis. Vidinis balsavimo vokas antspauduojamas rinkimų apylinkės antspaudu. Jeigu išoriniame balsavimo voke esančiame informaciniame rinkėjo lapelyje įrašytas asmuo, kurio nėra šios rinkimų apylinkės rinkėjų sąraše, arba rinkėjų sąraše yra rinkėjo parašas, liudijantis, kad jis jau balsavo rinkimų apylinkėje, arba rinkėjų sąraše yra nurodyta, kad duotas sutikimas dėl šio asmens balsavimo kitoje rinkimų apylinkėje, arba rinkėjų sąraše yra nurodyta, kad rinkėjas balsavo internetu, arba yra gautas kitas to paties rinkėjo balsavimo vokas, arba išoriniame voke nėra informacinio rinkėjo lapelio ar jie yra keli, arba išoriniame voke yra įdėta daugiau kaip vienas vidinis balsavimo vokas, toks balsavimo vokas pripažįstamas netinkamu. Ant netinkamu pripažintame išoriniame balsavimo voke esančio vidinio voko (vokų) antspaudas nededamas, vidinis vokas perbraukiamas, ant jo užrašoma „Negalioja“ ir nurodoma, dėl ko vokas pripažintas netinkamu. Tokiame vidiniame voke esantis rinkimų biuletenis (biuleteniai) negalioja, vokas neatplėšiamas. Netinkamais pripažintų vokų turinys rinkimų apylinkės balsų skaičiavimo protokole neįskaičiuojamas, tačiau įrašomas šių vokų skaičius;“
Papildyti įstatymą 78¹ straipsniu ir jį išdėstyti taip:
„78¹ straipsnis. Internetu balsavusių rinkėjų apskaita ir
balsų skaičiavimas 1.
Vyriausioji rinkimų komisija internetu balsavusių rinkėjų balsus pagal savo nustatytą tvarką skaičiuoja pasibaigus balsavimui visose rinkimų apylinkėse, konsulinėse įstaigose ir diplomatinėse atstovybėse. 2. Pagal Elektroninio rinkėjų sąrašo ir Elektroninės balsadėžės duomenis nustatomi tie rinkėjai, kurie balsavo internetu ir rinkimų apylinkėje, laive ar diplomatinėje atstovybėje ar konsulinėje įstaigoje, ir jų Elektroninėje balsadėžėje esantys balsai neskaičiuojami. Rinkėjų, kurie balsavo internetu daugiau kaip vieną kartą, skaičiuojamas tik paskutinis į Elektroninę balsadėžę paduotas balsas. 3. Balsai skaičiuojami pagal vienmandačių rinkimų apygardų rinkėjų sąrašus. Jeigu Pasaulio lietuvių rinkimų apygarda nesudaroma, vienmandatės rinkimų apygardos, į kurios rinkėjų sąrašus įrašyti užsienyje balsuojantys rinkėjai, jų balsai skaičiuojami atskirai nuo šioje rinkimų apygardoje rinkimų apylinkėse įrašytų rinkėjų balsų, t. y. balsai skaičiuojami pagal atitinkamas grupes. 4. Iš Elektroninėje balsadėžėje esančių elektroninių balsavimo paketų išskiriami skaičiuojamų rinkėjų balsų elektroniniai biuleteniai pagal balsų skaičiavimo grupes (rinkimų apygardas ir įrašytų balsuoti užsienyje). Elektroninių biuletenių grupės perkeliamos į dešifravimo įrenginį. Į dešifravimo įrenginį perkeliami biuleteniai negali turėti identifikavimo su rinkėjų tapatybe ar jų elektroninio balsavimo paketais ryšį nustatančių elementų. Tik po to, kai biuletenių grupės perkeltos į dešifravimo įrenginį, iš saugyklos paimamas dešifravimo raktas ir pradedamas elektroninių biuletenių dešifravimas. 5. Dešifruoti elektroniniai biuleteniai iš dešifravimo įrenginio perkeliami į elektroninių biuletenių skaičiavimo įrenginį. Vyriausioji rinkimų komisija pasirūpina visos dešifravimo įrenginyje esančios informacijos sunaikinimu. Elektroninių biuletenių skaičiavimo įrenginyje esančių balsavimo biuletenių informacija yra vieša.
Šiame įrenginyje pagal suskaičiuotų biuletenių grupes yra sukuriami balsų skaičiavimo protokolai. Protokolai paskelbiami Vyriausiosios rinkimų komisijos informacinėje sistemoje ir internetiniame tinklapyje. 6. Vyriausioji rinkimų komisija privalo pasirūpinti, kad niekam nebūtų atskleidžiamas dešifravimo raktas, kuris kartu su Elektroninės balsadėžės turiniu sunaikinamas naujai išrinktam Seimui susirinkus į pirmąjį posėdį.“
Pakeisti
5 dalį ir ją išdėstyti taip:
„ 5. Apygardos rinkimų komisija balsus skaičiuoja taip: susumuoja apylinkių rinkimų
komisijų pateiktus duomenis ir prie jų prideda balsavusių internetu rinkėjų, įrašytų į apygardos rinkėjų sąrašą, balsus ir tuos balsavimo vokais balsavusių rinkėjų balsus, kurie buvo suskaičiuoti apygardos rinkimų komisijoje.“
Pakeisti
dalį ir ją išdėstyti taip:
„5. Jeigu Konstitucinis Teismas priima išvadą, kad buvo šiurkščiai pažeistas Seimo
rinkimų įstatymas ar suklastoti rinkimų dokumentai, įskaitant elektroninius internetinio balsavimo dokumentus, ir tai turėjo įtakos nustatant rinkimų esminius rezultatus, Lietuvos Respublikos Seimas gali priimti vieną iš šių nutarimų:
negaliojančiais - kai pagal balsų skaičiavimo protokolus negalima nustatyti esminių rinkimų rezultatų;
2) nustatyti tikruosius esminius rinkimų galutinius rezultatus pagal rinkimų komisijų pateiktus balsų skaičiavimo protokolus ar kitus rinkimų, įskaitant ir elektroninius internetinio balsavimo, dokumentus.“ Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas Teikia Seimo nariai:
Gediminas Kirkilas Juozas Bernatonis Rimantas Sinkevičius
SEIMO RINKIMŲ ĮSTATYMO NR. I-2721 5¹, 25, 35, 58, 61, 78, 82 IR 95 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO BEI
projekto rengimą paskatinusios priežastys, parengto projekto tikslai ir uždaviniai: COVID-19 pandemijos keliama grėsmė visuomenei ir būtinybė išsaugoti visuotinius demokratinius rinkimus nedidinant ligos plitimo grėsmės yra neabejotina šių dienų aktualija. Viena iš efektyviausių priemonių saugantis COVID-19 sukeliančio viruso plitimo būtų internetinis balsavimas. Internetinis balsavimas leistų sumažinti viruso plitimo grėsmę tiek tarp rinkėjų, tiek tarp rinkimų komisijų narių. 2. Įstatymo projekto iniciatoriai (institucija, asmenys ar piliečių įgalioti atstovai) ir rengėjai:
Įstatymo projektą parengė Lietuvos Respublikos Seimo nariai Juozas Bernatonis, Gediminas Kirkilas, Rimantas Sinkevičius, dalyvaujant buvusiam VRK pirmininkui Zenonui Vaigauskui. 3. Kaip šiuo metu yra reguliuojami įstatymo projekte aptarti teisiniai santykiai: Šiuo metu Seimo rinkimuose naudojami du balsavimo būdai. Popieriniais biuleteniais balsuojant rinkimų dieną į balsadėžę ir naudojant dvigubų balsavimo vokų sistemą balsuojant iki rinkimų dienos. Abiem atvejais balsuojama popieriniais biuleteniais. Biuleteniai apskaitomi toje rinkimų apylinkėje, į kurios rinkėjų sąrašus įrašytas rinkėjas. Visais atvejais balsuojant Lietuvos Respublikos teritorijoje, diplomatinėse atstovybėse ir konsulinėse įstaigose rinkėjai balsuoja kontroliuojamoje aplinkoje, tai yra dalyvaujant rinkimų ar balsavimo komisijos nariams ir galint dalyvauti stebėtojams, žiniasklaidos atstovams. Kontroliuojama aplinka čia suprantama kaip aplinka, kurioje yra stebima ir kontroliuojama, ar rinkėjai balsuoja asmeniškai ir slaptai. Balsuojant užsienyje Lietuvos Respublikos diplomatinėse atstovybėse ir konsulinėse įstaigose naudojamas balsavimas užsienio valstybių paštu. Šiuo atveju rinkėjas balsuoja nekontroliuojamoje aplinkoje.
Tai, kad rinkėjas balsuoja asmeniškai, slaptai ir pagal savo valią, jis paliudija savo parašu. 2019 metų Lietuvos Respublikos Prezidento rinkimų pirmajame rinkimų ture užsienyje paštu balsavo 37235 rinkėjai iš visų 52370 balsavusiųjų ir atidavusių savo balsą už vieną iš kandidatų. Dar 442 biuleteniai buvo pripažinti negaliojančiais. Skundų, kad balsuojant užsienyje paštu būtų pažeistas balsavimo asmeniškumas ar slaptumas, nėra gauta. Būtina pažymėti, kad skundų dėl rinkėjų papirkimo balsuojant Lietuvoje, ypač iki rinkimų dienos, yra gaunama, ir nagrinėjant skundus priimami sprendimai tiek dėl rinkimų rezultatų pripažinimo negaliojančiais, tiek dėl kandidatų registravimo panaikinimo. Taip pat yra keliamos baudžiamosios bylos ir teismų priimami apkaltinamieji nuosprendžiai. Internetinis balsavimas leistų balsavimą nekontroliuojamoje aplinkoje, kuris šiuo metu naudojamas balsuojant užsienyje, naudoti balsuojant Lietuvos teritorijoje. 4. Kokios siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama:
Internetinio balsavimo lyderė šiuo metu neabejotinai yra Estija. Rengiant projektą atsižvelgta į Estijoje nuo 2005 metų sėkmingai vykdomo internetinio balsavimo patirtį. Taip pat vertinta ir kitų valstybių patirtis, sėkmė ir nesėkmės, rengiant internetinį balsavimą. Estijoje naudojamas internetinio balsavimo modelis yra pagrįstas šiuolaikine kriptografija. Analogiškai kaip ir balsuojant popieriniais vokais naudojami du vokai, tik šie vokai kriptografiniai. Vidinis vokas, kuriame yra rinkėjo pažymėti elektroniniai balsavimo biuleteniai, apsaugomas nuo jo turinio atskleidimo kriptografiniu raktu, kurių porą iki pradedant internetinį balsavimą sukuria Vyriausioji rinkimų komisija. Vienas iš raktų yra naudojamas elektroninio biuletenio užšifravimui ir yra viešas.
Šiuo raktu užšifruoto biuletenio turinys gali būti iššifruojamas tik antruoju asimetrinės kriptografijos kriptografinio šifro poros raktu. Todėl šis raktas privalo būti labai atidžiai saugomas nuo kopijos padarymo ar praradimo. Rakto kopija kelia grėsmę atskleisti balsavimo paslaptį, o praradus raktą nebeįmanoma suskaičiuoti balsų. Be abejo, raktų pora privalo atitikti šiuolaikinio kriptografijos mokslo reikalavimus. Būtina pastebėti, kad šie reikalavimai grindžiami išskirtinai matematikos dėsniais. Vaizdžiai asimetrinio kriptografinio šifravimo esmę galima būtų prilyginti situacijai, kai rinkėjas gauna biuletenį ir užsirakinančią dėžutę, kuri, įdėjus biuletenį ir užspaudus dangtelį, užsirakina. Užsirakina taip, kad niekas, įskaitant ir patį rinkėją, negali dėžutės atidaryti. Raktą dėžutei atrakinti kruopščiai saugo Vyriausioji rinkimų komisija. Kaip ir kitos komisijos, ji balsus skaičiuoja pasibaigus balsavimui. Ji patikrina, ar rinkėjas nebalsavo rinkimų apylinkėje, ir jo dėžutę sumaišo su iš kitų rinkėjų gautomis dėžutėmis. Po to išima iš seifo iki tol saugotą ir nenaudotą raktą, juo atidaro visas dėžutes ir suskaičiuoja balsus. Internetinio balsavimo kritikai įprastai neatsižvelgia į kriptografinę internetinio balsavimo esmę ir sutapatina kompiuterinių sistemų pažeidimo grėsmę su grėsme internetiniam balsavimui apskritai. Tačiau tai yra skirtingi dalykai. Kriptografinį internetinio balsavimo saugumą nusako kriptografinio rakto ir veiksmų naudojant raktą kokybė. Paprastai rinkimuose naudojami tokie kriptografiniai raktai, kuriems nulaužti reikėtų sunaudoti metais skaičiuojamo laiko ir itin daug kompiuterinių resursų. Todėl šiuo metu asimetrinis šifravimas sėkmingai naudojamas įvairiose ir informacijos saugumui jautriose srityse: diplomatijoje, karyboje, žvalgyboje.
Pavojingesnė yra rakto vagystės ar neteisėto kopijavimo grėsmė, neatsakingas dešifruotų duomenų saugojimas ir naudojimas. Kompiuterinių sistemų pažeidimo grėsmė yra nepalyginamai didesnė ir dažnesnė. Kompiuterinių sistemų pažeidimai gali padaryti internetinį balsavimą neprieinamu, tačiau šios grėsmės negali nei atskleisti balsavimo paslapties, nei pakeisti rinkėjo elektroniniame biuletenyje padarytų balsavimo žymių. Analogišką situaciją, pavyzdžiui, kartais stebime internetinėje bankininkystėje, kai ji tampa neprieinama, ir finansinės operacijos yra neatliekamos dėl kompiuterinių tinklų, vartotojų kompiuterių ar net bankų kompiuterinės ar programinės įrangos sutrikimų. Pašalinus sutrikimus vėl galima naudotis internetine bankininkyste ir nepasikeitusia sąskaita. Bet visiškai kitas pasekmes gali sukelti prarasti ar paskleisti elektroninės bankininkystės sąskaitos valdymo duomenys. Balsuojant internetu garantuojamas balsavimo paslapties išsaugojimas. Tai įgyvendinama tuo pačiu būdu kaip ir balsuojant į balsadėžę. Į balsadėžę metami popieriniai biuleteniai susimaišo, išsaugo savo žymas ir atidarius balsadėžę gali būti tiksliai suskaičiuota, kiek kandidatai ar sąrašai gavo balsų. Tuo pat metu negalima nustatyti, nebent visi rinkėjai iki vieno balsavo vienodai, už ką balsavo atskiras tos rinkimų apylinkės rinkėjas. Taip pat balsavimo paslaptis apsaugoma ir balsuojant vokais. Balsuojant internetu irgi taikomas tas pats rinkėjo balso ir rinkėjo tapatybės atskyrimo principas. Šifruoti elektroniniai biuleteniai išsaugant jų turinį išskiriami iš rinkėjų balsavimo paketų, sumaišomi tarpusavyje ir tik po to iššifruojami.
Akivaizdu, kad patikimas ir saugus internetinis balsavimas reikalauja ne vien stiprios kriptografijos, bet ir kelia naujus reikalavimus Vyriausiosios rinkimų komisijos nariams ir specialistams – gerai suvokti internetinio balsavimo principus, tiksliai ir rūpestingai atlikti internetinio balsavimo procedūras, suvokti ir sugebėti išvengti grėsmių. Internetinio balsavimo grėsmės, beje, turi analogus grėsmėms, kurios rinkimų istorijoje buvo ir net yra aptinkamos balsuojant popieriniais biuleteniais – balsadėžių ar jų turinio keitimas, biuletenių žymų klastojimas, papildomas biuletenių įmetimas, neteisingas balsų suskaičiavimas, balsų skaičiavimo protokolų klastojimas ir kitos grėsmės turi savo atitikmenis ir internetiniame balsavime. Grėsmės popieriniame balsavime yra suvaldomos, ir, kaip rodo Estijos bei kitų valstybių patirtis, internetiniame balsavime jos taip pat gali būti suvaldytos. Viena iš internetiniam balsavimui kylančių grėsmių dažnai nurodomas rinkėjų papirkimas. Kaip efektyvi priemonė prieš rinkėjų papirkimą paprastai sudaroma galimybė perbalsuoti, jeigu rinkėjas patiria spaudimą balsuoti ne pagal savo pasirinkimą. Įstatymo projekte numatoma galimybė perbalsuoti, taip pat numatomos ir kitos priemonės. Yra reikalaujama, kad balsuojant internetu rinkėjas patvirtintų, kad balsuoja laisvai ir laikosi slapto balsavimo. Be to, kaupiama informacija apie rinkėjo prisijungimo prie interneto duomenis, jo internetiniam balsavimui naudojamą įrangą, o rinkėjo tapatybė yra nustatoma naudojantis Elektroniniais valdžios vartais. Informacija apie internetu balsavusius rinkėjus būtų prieinama jų rinkimų apylinkių ir apygardų rinkimų komisijoms, stebėtojams, pačiam rinkėjui. Visuomenei būtų skelbiama statistinė informacija apie internetu balsavusius rinkėjus.
Turime pastebėti, kad balsuojant internetu galima fiksuoti ir operatyviai analizuoti nepalyginamai daugiau informacijos nei balsuojant iš anksto savivaldybėse, namuose, įkalinimo įstaigose ar ligoninėse įprastais popieriniais biuleteniais ir balsavimo vokais. Ši informacija (balsuoja įvairūs rinkėjai iš to paties internetinio adreso, tuo pačiu įrenginiu ir panašiai) gali būti efektyviai panaudojama prieš rinkėjų papirkimą. Esant reikalui, ateityje galima būtų įstatymu nustatyti ir daugiau būdų išvengti rinkėjų papirkimo internetiniame balsavime. Pavyzdžiui, nustatyti išankstinį rinkėjo registravimąsi balsuoti internetu nurodant balsavimo laiką ir vietą, numatyti nuotolinį rinkėjo vaizdo ar garso pokalbį su rinkimų komisijos nariu internetu ar telefonu, rinkėjo (esant rinkėjo sutikimui) nuotolinį stebėjimą. Šios priemonės įstatymo projekte nėra siūlomos. Labai svarbu yra pasiekti rinkėjų pasitikėjimą siūlomu nauju internetinio balsavimo būdu. Tuo tikslu įstatymo projekte siūloma sudaryti galimybę rinkėjui pasitikrinti, ar jo balsavimo įrenginyje sudarytas balsavimo paketas pasiekė Vyriausiosios rinkimų komisijos elektroninę balsadėžę ir yra išsaugomas joje be pasikeitimų. Balsuojant popieriniais biuleteniais rinkėjui nėra sudaryta galimybė atrinkti savo biuletenį iš slapto balsavimo balsadėžės ar iš rinkimų komisijos suskaičiuotų biuletenių ir pasitikrinti biuletenio žymas. Tokia galimybė atskleistų rinkėjo balsavimo slaptumą kitiems asmenims, reikalautų rengti balsavimą sužymėtais biuleteniais. Vienintelė išimtis tarp Europos valstybių yra Jungtinė Karalystė, kurioje balsuojama antroje pusėje numeruotais biuleteniais, šie biuletenio numeriai išduodant biuletenį įrašomi į rinkėjų sąrašą, ir teismui leidžiama sprendimu atskleisti balsavimo paslaptį. Kitose Europos valstybėse, įskaitant Lietuvą, įstatymu neleidžiama sudaryti sąlygų, kad balsavimo paslaptis galėtų būti atskleista.
Šio įstatymo projekte siūlomame internetiniame balsavime taip pat pasirūpinta, kad nebūtų techninių galimybių atskleisti internetinio balsavimo paslaptį. Išsaugoti balsavimo paslaptį internetiniame balsavime yra ypač svarbu todėl, kad sudarius galimybę atskleisti vieno asmens balsavimo paslaptį, būtų pavojus atskleisti, kaip internetu balsavo kiti rinkėjai. Lietuvoje jau daugelyje rinkimų naudojami elektroniniai rinkėjų sąrašai, ir jie yra tinkami internetiniam balsavimui. Elektroniniai rinkėjų sąrašai naudojami visų lygių rinkimų komisijose, įskaitant ir apylinkių rinkimų komisijas, tvarkant rinkėjų sąrašus, balsuojant namuose ir balsuojant rinkimų dieną. Elektroninis rinkėjų sąrašas taip pat sėkmingai naudojamas visose Lietuvos Respublikos diplomatinės atstovybėse ir konsulinėse įstaigose, taip pat ir registruojantis dalyvauti rinkimuose užsienyje gyvenantiems Lietuvos Respublikos piliečiams. Kiekvienam rinkėjui naudojantis Elektroniniais valdžios vartais yra prieinami jo duomenys rinkėjų sąraše. Rinkėjas gali pasitikrinti, kuriuose rinkimuose jis yra dalyvavęs, kuriuos kandidatus yra parėmęs elektroninio ryšio priemonėmis. Taigi šie sąrašai padarius nedidelius papildymus yra tinkami ir pakankami internetiniam balsavimui vykdyti, informacijai apie internetu balsavusius rinkėjus kaupti. Kadangi tie patys sąrašai naudojami organizuojant balsavimą rinkimų diena ir iki rinkimų dienos, tai jie visiškai tinkami, siekiant išvengti pasikartojančio to paties rinkėjo balso skaičiavimo. Taip pat internetiniam balsavimui tinka ir gali būti panaudota Vyriausiosios rinkimų komisijos Informacinės sistemos dalis, kuri yra skirta rinkimų rezultatų iš rinkimų apylinkių ir diplomatinių atstovybių surinkimui.
Nustatyti Vyriausiojoje rinkimų komisijoje internetinio balsavimo rezultatai per ją būtų pateikiami visuomenei ir įskaityti susumuojant rinkimų rezultatus, apjungiant juos su rinkimų apylinkių balsų skaičiavimo protokolų duomenimis. Vis dėlto, reikėtų įsigyti programinę ir techninę įrangą, skirtą generuoti stiprius asimetrinio šifravimo raktus, sukurti internetinio balsavimo elektroninės balsadėžės programinę įrangą balsavimo paketų apskaitai, saugojimui, šifruotų biuletenių perdavimui skaičiuoti ir elektroninės balsadėžės posistemę balsų iššifravimui bei skaičiavimui. Taip pat būtų reikalinga sukurti programinę įrangą siunčiamą rinkėjui elektroniniams biuleteniams užpildyti, šifruoti, sudaryti rinkėjo elektroninio balsavimo paketą, sukurti šio paketo elektroninio paketo žymą ir persiųsti paketą į elektroninę balsadėžę. Ši rinkėjui siunčiama programinė įranga turėtų būti tinkama dirbti bent su trimis populiariausiomis operacinėmis sistemomis. 5. Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai (jeigu rengiant įstatymo projektą toks vertinimas turi būti atliktas ir jo rezultatai nepateikiami atskiru dokumentu), galimos neigiamos priimto įstatymo pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta:
Neigiamų pasekmių priėmus šį įstatymą nenumatoma. 6. Kokią įtaką priimtas įstatymas turės kriminogeninei situacijai, korupcijai: Priimtas įstatymas neigiamos įtakos kriminogeninei situacijai ir korupcijai neturės. 7. Kaip įstatymo įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai: Priimtas įstatymas neigiamos įtakos verslo sąlygoms ir jo plėtrai neturės. Dabartinėje visuomenėje vyksta intensyvi skaitmeninių technologijų plėtra įvairiausiose gyvenimo srityse.
Visuomenėje sėkmingai įsisavinamos ne tik naujųjų technologijų galimybės, bet ir aptinkamos keliamos grėsmės ir randami būdai, kaip jas kontroliuoti. Internetinis balsavimas šiuo požiūriu nėra išimtis. 8. Įstatymo inkorporavimas į teisinę sistemą: kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios:
Priėmus šį įstatymą kitų įstatymų priimti, keisti ar pripažinti netekusiais galios nereikės. 9. Ar įstatymo projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, o įstatymo projekto sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka:
Įstatymo projektai parengti laikantis Valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymo reikalavimų ir atitinka bendrinės lietuvių kalbos normas, o įstatymo projekto sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka. 10. Ar įstatymo projektas atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus:
Įstatymo projektas atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus. Įstatymo projekto nuostatos sudaro prielaidas asmenims turintiems negalią aktyviau dalyvauti rinkimuose. 11. Jeigu įstatymui įgyvendinti reikia įgyvendinamųjų teisės aktų, kas ir kada juos turėtų priimti:
Priėmus šį įstatymą turės būti keičiami VRK sprendimai dėl rinkimų rengimo ir vykdymo. 12. Kiek valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymui įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti (pateikiami prognozuojami rodikliai einamaisiais ir artimiausiais 3 biudžetiniais metais):
Įstatymo įgyvendinimas pareikalaus valstybės biudžeto lėšų.
Lėšos būtų reikalingos internetinio balsavimo programinei ir kompiuterinei įrangai sukurti. Taip pat reikėtų lėšų rinkėjų informavimui apie internetinį balsavimą. Orientacinė suma – nuo 1 iki 3 mln. eurų. Tačiau šis vertinimas yra labai apytikris ir tikslintinas. Šio įstatymo įgyvendinimas apribotų COVID-19 ligos plitimą ar to plitimo atsinaujinimą, todėl lėšos galėtų būti naudojamos iš valstybės biudžeto lėšų skirtų šiai ligai ir jos pasekmėms įveikti. 13. Įstatymo projekto rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados:
Įstatymo projekto rengimo metu specialistų vertinimų ir išvadų negauta. 14. Reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiam projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno „Eurovoc“ terminus, temas ir sritis: „Rinkimai“, „internetinis balsavimas“, „elektroninis balsavimas“. 15. Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai:
Nėra. Teikia: Seimo nariai Juozas Bernatonis Gediminas Kirkilas Rimantas Sinkevičius
25, 35, 58, 61, 78, 82 IR 95
Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
„IR PAPILDYMO BEI“ įrašytini žodžiai „IR ĮSTATYMO“. 2. Projekte siūloma įtvirtinti naują balsavimo būdą – balsavimą
internetu. Pažymime, kad projektas teikiamas 2016 metų eiliniuose Seimo rinkimuose išrinktų Seimo narių įgaliojimų pabaigos metais, kai pagal Konstitucijos 57 straipsnio pirmojoje dalyje nustatytą taisyklę 2020 metų spalio 11 d. vyks eiliniai Seimo rinkimai. Juos 2020 m. balandžio 9 d. dekretu Nr. 1K-247 paskelbė Respublikos Prezidentas. Šiuo dekretu paskelbus Seimo rinkimų datą prasidėjo Seimo rinkimų agitacijos kampanijos etapas (Lietuvos Respublikos politinių kampanijų finansavimo ir finansavimo kontrolės įstatymo 4 straipsnio 2 dalis). Šiame kontekste atkreiptinas dėmesys į Europos komisijos „Demokratija per teisę“ (Venecijos komisijos), veikiančios kaip Europos Tarybos patariamoji institucija, 2002 m. spalio 18–19 d. vykusioje 52-ojoje plenarinėje sesijoje priimto Gerosios rinkimų praktikos kodekso II dalies 2 straipsnio b punkto nuostatas, kad esminiai rinkimų įstatymų elementai neturėtų būti keičiami likus mažiau nei vieneriems metams iki rinkimų. Konstitucinis Teismas 2019 m. vasario
teisės aktų stabilumo užtikrinimas pripažintas esminiu dalyku garantuojant rinkimų proceso patikimumą. 3. Projekte nesiūloma nustatyti vėlesnės įstatymo įsigaliojimo datos. Aiškinamojo rašo 12 punkte nurodoma, kad „Įstatymo įgyvendinimas pareikalaus valstybės biudžeto lėšų.
Lėšos būtų reikalingos internetinio balsavimo programinei ir kompiuterinei įrangai sukurti. Taip pat reikėtų lėšų rinkėjų informavimui apie internetinį balsavimą. Orientacinė suma
bei atsižvelgiant į minėtas Gerosios rinkimų praktikos kodekso nuostatas, nustatytina vėlesnė įstatymo įsigaliojimą data, kuri nepatektų į šiuo metu vykstančios Seimo rinkimų politinės kampanijos laikotarpį. Nustatant įstatymo įsigaliojimą datą, pažymime ir tai, kad 2020 m. liepos 1 d. įsigalioja Lietuvos Respublikos Seimo rinkimų įstatymo Nr.
I-2721 papildymo 1¹ straipsniu įstatymas, kuriame įtvirtintas šio įstatymo keitimo ribojimas „Šis įstatymas negali būti keičiamas nuo eilinių Seimo rinkimų datos paskelbimo dienos iki rinkimų galutinių rezultatų paskelbimo arba rinkimų rezultatų pripažinimo negaliojančiais dienos, išskyrus atvejus, kai reikia įgyvendinti Konstitucinio Teismo nutarimą“. 4. Atkreipiame dėmesį, kad Seime 2018 m. kovo 6 d. yra registruotas Lietuvos Respublikos Vyriausybės pateiktas Lietuvos Respublikos balsavimo internetu pagrindų įstatymo projektas Nr. XIIP-3879(2), kuriame kai kurie balsavimo internetu aspektai reguliuojami kitaip, nei siūloma vertinamame projekte, be to, numatyta kitokia balsavimo internetu įgyvendinimo tvarka, numatomas visų rinkimus ir referendumus reglamentuojančių įstatymų, o ne vien tik Lietuvos Respublikos Seimo rinkimų įstatymo pakeitimas. 5. Projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 5¹ straipsnio 1 dalyje siūloma įtvirtinti nuostata “balsavimo iki rinkimų dienos balsavimo vokais ar internetu laikotarpiu“ yra perteklinė ir brauktina. Šiame straipsnyje įtvirtintas rinkėjų papirkimo draudimas yra absoliutus ir taikomas visą šioje dalyje minimą rinkimų agitacijos laikotarpį, kai šio įstatymo nustatyta tvarka rinkėjai balsuoja iki rinkimų dienos (iš anksto), taip pat balsavimą rinkimų dieną, kai rinkėjai balsuoja rinkimų apylinkėse. 6. Projekto 2 straipsniu keičiamo įstatymo 25 straipsnio 6 dalyje nurodomas duomenų įrašymas „Lietuvos Respublikos, apygardos, apylinkių, diplomatinių atstovybių ir konsulinių įstaigų rinkėjų sąrašuose“. Pažymime, kad pagal keičiamo įstatymo 25 straipsnio 1 dalį yra numatyti trijų rūšių rinkėjų sąrašai – Lietuvos Respublikos rinkėjų sąrašas, vienmandačių rinkimų apygardų rinkėjų sąrašai ir rinkimų apylinkių rinkėjų sąrašai.
Pagal keičiamo įstatymo 27 straipsnį sudaromi ir kartu su rinkimų apygardos rinkėjų sąrašu perduodami Lietuvos Respublikos diplomatinėms atstovybėms ir konsulinėms įstaigoms užsienyje gyvenančių rinkėjų sąrašai vertintini kaip pagalbinė rinkimų organizavimo priemonė ir nelaikytini savarankiška rinkėjų sąrašų rūšimi. Keičiamo įstatymo 33 straipsnis numato užsienyje esančių Lietuvos Respublikos piliečių įrašymą (priskyrimą) į vienmandačių rinkimų apygardų rinkėjų sąrašus. 7. Visame projekto tekste įtvirtinant naują balsavimo būdą vartojama niekur šiame įstatyme, taip pat projekte neapibrėžiama sąvoka “balsavimas internetu”. Iš projekto 7 straipsniu pildomo įstatymo 65¹ straipsnio 1 dalyje siūlomos įtvirtinti nuostatos galima suprasti, kad tai toks balsavimas, kai „Rinkėjas balsuoja Vyriausiosios rinkimų komisijos interneto tinklapyje“. Atsižvelgiant į tai, šiame projekte pirmą kartą minint sąvoką
„balsavimas internetu“, projekto 2 straipsniu keičiamo įstatymo 25 straipsnio 6 dalies nuostatoje “<...>„rinkėjo
balsavimą internetu“ po žodžio „internetu“ siūlytina įrašyti „Vyriausiosios rinkimų komisijos interneto svetainėje (toliau – balsavimą internetu)“. Toks šios sąvokos prasmės ir sąvokos trumpinio vartojimo aptarimas leistų ją vartoti visame projekte dėstomame tekste. 8. Projekto 3 straipsniu keičiamo įstatymo 35 straipsnio 3 dalies nuostata „Rinkimų dieną ne vėliau kaip 2 valandos iki balsavimo pabaigos rinkėjas, kuris yra balsavęs internetu, gali balsuoti savo rinkimų apylinkėje, jeigu jo rinkimų apylinkė yra elektroninių ryšių priemonėmis prisijungusi prie elektroninio rinkėjų sąrašo arba kitoje rinkimų apylinkėje šiame straipsnyje 2 dalyje nustatyta tvarka“.
Projekto 5 straipsniu keičiamo įstatymo 59¹ straipsnio 2 dalyje siūloma įtvirtinti nuostata „Jeigu rinkėjas pageidauja, jis gali perbalsuoti, įskaitomas bus tik paskutinis Elektroninėje balsadėžėje gautas šio rinkėjo balsas“ suponuoja, kad balsuojant internetu rinkėjas turi teisę balsuoti bent du kartus ar net daugiau kartų. Vertinant šias nuostatas akivaizdu, kad internetu balsavusiems rinkėjams, lyginant juos su kitais rinkėjais balsavusiais kitais būdais – namuose, iš anksto, Lietuvos Respublikos diplomatinėse atstovybėse, konsulinėse įstaigose, papildomose balsavimo vietose užsienyje prie Lietuvos Respublikos diplomatinės atstovybės ar konsulinės įstaigos, laivuose, sveikatos priežiūros (išskyrus ambulatorines), socialinės rūpybos ir globos įstaigose, kariniuose vienetuose, bausmių vykdymo įstaigose, bus sudaromos skirtingos sąlygos balsuoti. Svarstytina, ar toks skirtingų sąlygų balsuoti rinkėjams sudarymas yra pagrįstas ir pateisinamas balsavimo būdų ir balsavimo slaptumo užtikrinimo galimybių skirtumais. 9. Projekto 4 straipsniu keičiamo įstatymo 58 straipsnio 6 dalies nuostatoje „Vyriausiosios rinkimų komisijos interneto puslapyje“ vartojama sąvoka interneto „puslapyje“, 7 straipsniu pildomo įstatymo 65¹ straipsnio 1 dalyje - interneto „tinklapyje“. Šios sąvokos keistinos į galiojančiame įstatyme vartojamą sąvoką „interneto svetainėje (5¹, 9, 10, 45, 93 straipsniai). 10. Projekto 5 straipsniu keičiamo įstatymo 59¹ straipsnyje siūloma nustatyti, kad rinkėjas internetu balsuoja nekontroliuojamas, o už slapto balsavimo sąlygų užtikrinimą atsako jis pats.
Šios projekto nuostatos diskutuotinos. Balsavimas internetu nuotoliniu būdu vyksta nekontroliuojamoje rinkėjo pasirinktoje aplinkoje. Tai reiškia, kad nei rinkimų komisijų nariai, nei rinkimų stebėtojai negali įsitikinti rinkėjo balsavimo slaptumu bei rinkėjo laisva valia, juo labiau negali to užtikrinti. Reikalavimas užtikrinti balsavimo slaptumą bei rinkėjo laisvą valią yra fiktyvus, nes balsuojant internetu rinkėjo pasirinktoje aplinkoje, toks balsavimas formaliai negalėtų atitikti imperatyvių įstatymo reikalavimų dėl balsavimo slaptumo, asmeniškumo, laisvos rinkėjo valios. Rinkėjo balsavimo asmeniškumo ir slaptumo pažeidimo išvengti projekte siūloma kitaip nei balsuojant kontroliuojamoje aplinkoje – ne tiesiogiai balsavimo metu (kaip galiojančiuose rinkimų įstatymuose, reglamentuojančiuose balsavimą naudojant popierinius biuletenius kontroliuojamoje aplinkoje), o užtikrinant pačiam rinkėjui galimybę balsuoti dar kartą internetu arba tradiciniais šiuo metu numatytais būdais, ir tokiu būdu užtikrinant galimybę rinkėjui slaptai išreikšti laisvą valią, o rinkėjo valios pareiškimo neteisėtą kontrolę padaryti beprasmę. 11. Projekto 5 straipsniu keičiamo įstatymo 59¹ straipsnio 1 dalies reikalavimas, kad duomenims šifruoti turi būti naudojami „patikimi kriptografijos mokslo pripažįstami informacijos šifravimo būdai“ vertintinas kaip neapibrėžtas, nekonkretus ir stokojantis teisės normai būdingo turinio. 12. Projekto 5 straipsniu keičiamo įstatymo 59¹ straipsnio 1 dalyje nurodomas „rinkėjo balso“ turinys ir „balso“ buvimas elektroninėje balsadėžėje. Straipsnio 2 dalyje bei projekto 9 straipsniu keičiamo įstatymo 78¹ straipsnio 2 dalyje taip pat nurodomas elektroninėje balsadėžėje gautas ar į ją paduotas „balsas“.
Tuo tarpu kitur projekte - projekto 5, 7, 9 straipsniuose nurodomi rinkėjo pildomi ir į elektroninę balsadėžę nusiunčiami „elektroniniai biuleteniai“. Projekte vartojamas sąvokas reikėtų tarpusavyje suvienodinti. 13. Projekto 6 straipsniu keičiamo įstatymo 61 straipsnio 8 dalyje nuostata „Rinkimų stebėtojai turi teisę stebėti, kaip organizuojamas ir vyksta balsavimas iš rinkimų komisijos, kurioje stebi rinkimus, Vyriausiosios rinkimų komisijos nustatyta tvarka gauti informaciją apie internetu balsavusius rinkėjus, dalyvauti rinkimų komisijai skaičiuojant balsus, įskaitant ir internetu balsavusių rinkėjų <...>“ ta apimtimi, kuria siūloma įtvirtinti rinkimų stebėtojo teisę „gauti informaciją apie internetu balsavusius rinkėjus“, teisiniu požiūriu suformuluota nekorektiškai, nes rinkimų stebėtojams negali būti teikiami rinkėjo asmens duomenys, kurių teikimą riboja Lietuvos Respublikos asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymas,
dėl fizinių asmenų apsaugos tvarkant asmens duomenis ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo, kuriuo panaikinama Direktyva 95/46/EB (Bendrasis duomenų apsaugos reglamentas) (OL 2016 L 119, p. 1). Be to, ši nuostata, ta apimtimi, kuria siūloma nustatyti, kad rinkimų stebėtojas turi teisę dalyvauti rinkimų komisijai skaičiuojant balsus „įskaitant ir internetu balsavusių rinkėjų“ balsus yra perteklinė ir brauktina. 14.
straipsnio 2 dalies nuostatoje „Rinkėjo asmens tapatybė nustatoma naudojantis Valstybės informacinių išteklių sąveikumo platforma funkcionuojančią pagal Valstybės informacinių išteklių valdymo įstatymą (XI-1807)“ keistina nuostata „Rinkėjo asmens tapatybė nustatoma naudojantis valstybės informacinių išteklių sąveikumo platforma, įtvirtinta Lietuvos Respublikos valstybės informacinių išteklių valdymo įstatyme“. 15. Pagal projekto 7 straipsniu keičiamo įstatymo 65¹ straipsnio 2 dalies nuostatas balsuojant internetu rinkėjo tapatybė nustatoma naudojantis Valstybės informacinių išteklių sąveikumo platforma. Tačiau to paties straipsnio 3 dalis nustato, kad į Lietuvos Respublikos diplomatinių atstovybių ir konsulinių įstaigų rinkėjų sąrašus įrašyti rinkėjai savo asmens tapatybę gali patvirtinti naudodami savo Lietuvos Respublikos piliečio asmens tapatybės kortelės arba Lietuvos Respublikos piliečio paso duomenis Nėra aišku, ar tokiu atveju straipsnio 2 dalies reikalavimai netaikomi ir Valstybės informacinių išteklių sąveikumo platforma nebūtų naudojama. Jei taip, kyla klausimas ar rinkėjo identifikavimas galės būti laikomas saugiu ir tinkamu, jei rinkėjas bus identifikuojamas tik pagal dokumento duomenis ir nenaudojant specifinių saugų identifikavimą užtikrinančių platformų. 16. Projekto 8 straipsniu keičiamo įstatymo 78 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatoma taisyklė, kad jei rinkėjas balsavo voku ir internetu, jo voku paduotas balsas neskaičiuojamas, t.y. pirmenybė teikiama internetu paduotam balsui. Tuo tarpu 9 straipsniu keičiamo įstatymo 78¹ straipsnio 2 dalyje tais atvejais, kai rinkėjas balsavo rinkimų, apylinkėje, laive ar diplomatinėje atstovybėje ar konsulinėje įstaigoje, taikoma atvirkštinė taisyklė – neskaičiuojamas internetu rinkėjo paduotas balsas.
Diskutuotina, kodėl šiais dviem atvejais taikomos skirtingos taisyklės, ir ar nesant galimybės perbalsuoti asmenims, balsavusiems internetu ir, pavyzdžiui, esantiems vietose, iš kurių objektyviai negali išvykti (sveikatos priežiūros įstaigos, bausmių atlikimo vietos ir pan.), nekiltų klausimų dėl balsavimo slaptumo pažeidimo ir negalimumo tokio pažeidimo išvengti ar ištaisyti. 17. Projekto 9 straipsniu keičiamo įstatymo 78¹ straipsnio 2 dalyje nustatomi alternatyvaus balsavimo bei paskutinio balso prioriteto principai bei jų įgyvendinimo taisyklės stokoja nuostatų, užtikrinančių galimybę rinkėjui ne pakeisti savo balsą, paduotą internetu, o tokį balsą (taip pat ir savo dalyvavimą rinkimuose) anuliuoti. Šių trūkstamų nuostatų tikslas būtų suteikti galimybę rinkėjui išvengti pašalinės įtakos (poveikio) balsuojant internetu ar pašalinti tokios įtakos pasekmes. Projekto nuostatos vertintinos kaip neleidžiančios visiškai eliminuoti galimai neteisėtai veikiamo rinkėjo įtakos rinkimų rezultatams. Pažymime, kad rinkimų rezultatai priklauso ne tik nuo rinkėjų balsavimo turinio, bet ir nuo rinkėjų aktyvumo, o pagal projektą balsavus pakartotinai internetu ar kitais nurodytais būdais būtų keičiamas tik rinkėjo valios turinys, o ne pats rinkėjo dalyvavimas balsavime, galintis lemti, pavyzdžiui, ar Seimo narys yra išrinktas pirmame rinkimų ture. 18. Projekto 11 straipsniu keičiamo įstatymo 95 straipsnio 5 dalyje nuostata „įskaitant elektroninius internetinio balsavimo dokumentus“ ir šios dalies 2 punkto nuostata „įskaitant ir elektroninius internetinio balsavimo“ yra perteklinės ir brauktinos . Teisiniu požiūriu yra nesvarbu kokia forma yra sudaromi ir fiksuojami balsavimo dokumentai.
Departamento direktorius Andrius Kabišaitis O. Buišienė, tel. (8 5) 239 6160, el. p. [email protected] P. Žukauskas, tel. (8 5) 239 6832, el. p. [email protected]