Projekto lyginamasis variantas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 50, 51, 106 IR 322 STRAIPSNIų pakeitimo įstatymas
pakeitimas
dalimi: „4. Tais atvejais, kai asmuo yra laikinai sulaikytas šio Kodekso 140 straipsnyje nustatyta tvarka ir jis nepasinaudojo šio straipsnio 2 dalyje nurodyta teise pasirinkti ir pasikviesti gynėją, ikiteisminio tyrimo pareigūnas arba prokuroras privalo paskirti gynėją, jeigu sulaikytasis prašo užtikrinti gynėjo dalyvavimą. Pagal šią dalį gynėjas yra paskiriamas neatsižvelgiant į ginamojo norus turėti konkretų advokatą. Gynėjas parenkamas ir paskiriamas šio Kodekso 51 straipsnio
Pakeisti 51 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „51 straipsnis. Būtinas gynėjo dalyvavimas
1Gynėjo dalyvavimas būtinas:
trūkumų negalinčių pasinaudoti savo teise į gynybą, bylas;
4) kai yra įtariamųjų ar kaltinamųjų gynybos interesų prieštaravimų, jeigu bent vienas iš jų turi gynėją;
atėmimas iki gyvos galvos;
6) šio Kodekso XXXII skyriuje nustatyta tvarka nagrinėjant bylą kaltinamajam nedalyvaujant;
tiriant ir nagrinėjant bylas, kai įtariamasis ar kaltinamasis yra suimtas;
8) kai sprendžiama dėl asmens išdavimo (ekstradicijos) arba perdavimo Tarptautiniam baudžiamajam teismui ar pagal Europos arešto orderį;
11) 10) kitais šio Kodekso numatytais atvejais.
nutarimu ar teismas motyvuota nutartimi turi teisę pripažinti, kad gynėjo dalyvavimas būtinas ir kitais atvejais, jeigu, jų nuomone, be gynėjo pagalbos įtariamojo ar kaltinamojo teisės ir teisėti interesai nebūtų reikiamai ginami. 3.
Kodekso 50 straipsnio 4 ir 5 dalyje dalyse nurodytais atvejais, jeigu gynėjo nėra pasikvietęs pats įtariamasis, kaltinamasis ar nuteistasis arba jų pavedimu ar sutikimu nėra pakvietę kiti asmenys, ikiteisminio tyrimo pareigūnas, prokuroras ar teismas privalo išaiškinti įtariamajam, kaltinamajam ar nuteistajam, kad paskirtos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos dėl gynėjo būtino dalyvavimo, atsižvelgiant į įtariamojo, kaltinamojo ar nuteistojo turtinę padėtį, išskyrus šio straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus, gali būti išieškotos į valstybės biudžetą šio Kodekso nustatyta tvarka, ir pranešti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimą organizuojančiai institucijai ar jos nurodytam koordinatoriui apie tai, kad įtariamajam, kaltinamajam ar nuteistajam būtinas gynėjas, ir bei paskirti šios institucijos parinktą gynėją. Gynėją poilsio ir švenčių dienomis bei valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimą organizuojančios institucijos ne darbo valandomis ikiteisminio tyrimo pareigūnas, prokuroras ar teismas paskiria remdamasis šios institucijos sudarytais advokatų, teikiančių valstybės garantuojamą teisinę pagalbą baudžiamosiose bylose, budėjimo sąrašais. Įtariamajam, kaltinamajam ar nuteistajam apie paskirtą gynėją pranešama nedelsiant įteikiant ar išsiunčiant nutarties ar nutarimo paskirti gynėją nuorašą. 4. Išnykus šio Kodekso 50 straipsnio 4 ir 5 dalyje dalyse ir šio straipsnio 1 arba 2 dalyje nurodytoms aplinkybėms, dėl kurių įtariamajam, kaltinamajam ar nuteistajam buvo paskirta valstybės garantuojama teisinė pagalba, ikiteisminio tyrimo pareigūnas, prokuroras nutarimu ar teismas nutartimi nutraukia valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimą.“
straipsnio pakeitimas Pakeisti 106 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip: „2.
Pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl gynėjo būtino dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus šio Kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. Teismas taip pat turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo patirtas turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Teismas, atsižvelgdamas į nuteistojo turtinę padėtį, gali šių išlaidų kaltinamajam nepriteisti ar jų dydį sumažinti.“
straipsnio pakeitimas Pakeisti 322 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „322 straipsnis. Asmenys, dalyvaujantys nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teismo posėdyje
apeliacine tvarka, teismo posėdyje dalyvauja prokuroras ir gynėjas, kai apeliacinis skundas paduotas nuteistojo, išteisintojo, asmens, kuriam byla nutraukta, ar asmens, kuriam paskirtos ar nepaskirtos priverčiamosios medicinos priemonės, padėtį bloginančiais pagrindais, ir prokuroras. 2. Šiame posėdyje Posėdyje turi teisę dalyvauti nuteistasis, išteisintasis, asmuo, kuriam byla nutraukta, asmuo, kuriam paskirtos ar nepaskirtos priverčiamosios medicinos priemonės, jų atstovai pagal įstatymą, jų gynėjai, nukentėjusysis, civilinis ieškovas, civilinis atsakovas ir jų atstovai. Šių asmenų, jeigu jiems buvo laiku pranešta apie bylos nagrinėjimo laiką, neatvykimas nekliudo nagrinėti bylą.“5 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas ir taikymas
įsigalioja 2020 m. liepos 1 d. 2. Lietuvos Respublikos teisingumo ministras iki 2020 m. birželio 30 d. priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus. 3.
klausimas sprendžiamas po šio įstatymo įsigaliojimo. 4. Iki šio įstatymo įsigaliojimo pradėtas bylų nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme procesas vykdomas pagal procesines teisės normas, galiojusias iki šio įstatymo įsigaliojimo. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas Teikia Seimo nariai: Agnė Širinskienė Stasys Šedbaras Vilija Aleknaitė Abramikienė Rimas Andrikis Irena Haase Julius Sabatauskas Lauras Stacevičius Irena Šiaulienė Petras Valiūnas
Projekto NR. XIIIP-4835(2) lyginamasis variantas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 50, 51 IR 106 STRAIPSNIų pakeitimo įstatymas
pakeitimas
dalimi: „4. Tais atvejais, kai asmuo yra laikinai sulaikytas šio Kodekso 140 straipsnyje nustatyta tvarka ir jis nepasinaudojo šio straipsnio 2 dalyje nurodyta teise pasirinkti ir pasikviesti gynėją, ikiteisminio tyrimo pareigūnas arba prokuroras privalo paskirti gynėją, jeigu sulaikytasis prašo užtikrinti gynėjo dalyvavimą. Pagal šią dalį gynėjas yra paskiriamas neatsižvelgiant į ginamojo norus turėti konkretų advokatą. Gynėjas parenkamas ir paskiriamas šio Kodekso 51 straipsnio
Pakeisti 51 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „51 straipsnis. Būtinas gynėjo dalyvavimas 1.
1Gynėjo dalyvavimas būtinas:
trūkumų negalinčių pasinaudoti savo teise į gynybą, bylas;
4) kai yra įtariamųjų ar kaltinamųjų gynybos interesų prieštaravimų, jeigu bent vienas iš jų turi gynėją;
atėmimas iki gyvos galvos;
6) šio Kodekso XXXII skyriuje nustatyta tvarka nagrinėjant bylą kaltinamajam nedalyvaujant;
tiriant ir nagrinėjant bylas, kai įtariamasis ar kaltinamasis yra suimtas;
8) kai sprendžiama dėl asmens išdavimo (ekstradicijos) arba perdavimo Tarptautiniam baudžiamajam teismui ar pagal Europos arešto orderį;
11) 10) kitais šio Kodekso numatytais atvejais. 2. Ikiteisminio tyrimo pareigūnas, prokuroras motyvuotu nutarimu ar teismas motyvuota nutartimi turi teisę pripažinti, kad gynėjo dalyvavimas būtinas ir kitais atvejais, jeigu, jų nuomone, be gynėjo pagalbos įtariamojo ar kaltinamojo teisės ir teisėti interesai nebūtų reikiamai ginami. 3.
Kodekso 50 straipsnio 4 ir 5 dalyje dalyse nurodytais atvejais, jeigu gynėjo nėra pasikvietęs pats įtariamasis, kaltinamasis ar nuteistasis arba jų pavedimu ar sutikimu nėra pakvietę kiti asmenys, ikiteisminio tyrimo pareigūnas, prokuroras ar teismas privalo išaiškinti įtariamajam, kaltinamajam ar nuteistajam, kad paskirtos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgiant į įtariamojo, kaltinamojo ar nuteistojo turtinę padėtį, išskyrus šio straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus, gali būti išieškotos į valstybės biudžetą šio Kodekso nustatyta tvarka, ir pranešti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimą organizuojančiai institucijai ar jos nurodytam koordinatoriui apie tai, kad įtariamajam, kaltinamajam ar nuteistajam būtinas gynėjas, ir bei paskirti šios institucijos parinktą gynėją. Gynėją poilsio ir švenčių dienomis bei valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimą organizuojančios institucijos ne darbo valandomis ikiteisminio tyrimo pareigūnas, prokuroras ar teismas paskiria remdamasis šios institucijos sudarytais advokatų, teikiančių valstybės garantuojamą teisinę pagalbą baudžiamosiose bylose, budėjimo sąrašais. Įtariamajam, kaltinamajam ar nuteistajam apie paskirtą gynėją pranešama nedelsiant įteikiant ar išsiunčiant nutarties ar nutarimo paskirti gynėją nuorašą. 4. Išnykus šio Kodekso 50 straipsnio 4 ir 5 dalyje dalyse ir šio straipsnio 1 arba 2 dalyje nurodytoms aplinkybėms, dėl kurių įtariamajam, kaltinamajam ar nuteistajam buvo paskirta valstybės garantuojama teisinė pagalba, ikiteisminio tyrimo pareigūnas, prokuroras nutarimu ar teismas nutartimi nutraukia valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimą.“
straipsnio pakeitimas Pakeisti 106 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip: „2.
Pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus šio Kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. Be to, teismas turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo patirtas turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Teismas, atsižvelgdamas į nuteistojo turtinę padėtį, gali šių išlaidų kaltinamajam nepriteisti ar jų dydį sumažinti.“4 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas, įgyvendinimas ir taikymas
1Šis įstatymas, išskyrus šio straipsnio 2 dalį, įsigalioja 2020 m. liepos 1 d. 2. Lietuvos Respublikos teisingumo
ministras iki 2020 m. birželio 30 d. priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus. 3. Šio įstatymo nuostatos taikomos, kai būtino gynėjo dalyvavimo klausimas sprendžiamas po šio įstatymo įsigaliojimo. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas
DĖL
projekto tikslai ir uždaviniai Lietuvos Respublikos Vyriausybė parengė Lietuvos Respublikos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo Nr. VIII-1591 2, 4, 6, 9, 11, 12, 13, 14, 15, 16, 18, 19, 23, 24, 27¹ ir
proceso kodekso 50, 51, 52, 106 ir 322 straipsnių pakeitimo įstatymo projektą (toliau – BPK projektas) (toliau kartu – projektų paketas). Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos Teisės departamento (toliau – Teisės departamentas) 2020 m. vasario 17 d. išvadoje Nr. XIIIP-4474 pateikta pastaba, kad BPK projektu keičiamo Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 51 straipsnio 1 dalies 3 punkto ir su juo susijusios BPK 52 straipsnio 2 dalies nuostatos kelia abejonių dėl jų atitikimo Lietuvos Respublikos Konstitucijos 29 straipsniui, t. y. galimai neatitinka 29 straipsnyje įtvirtinto konstitucinio visų asmenų lygybės principo. Siekiant suteikti galimybę Lietuvos Respublikos Seime svartyti kitas projektų paketu siūlomas nuostatas, kuriomis siūloma efektyvinti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos sistemą ir užtikrinti racionalų valstybės lėšų, skiriamų šiai sričiai, panaudojimą, parengtas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 50, 51, 106 ir 322 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas (toliau – projektas), atsisakant pakeitimų, kurie neatitinka Lietuvos Respublikos Konstitucijos nuostatų. Projektas taip pat pataisytas, atsižvelgiant į Teisės departamento 2020 m. vasario 17 d. išvados Nr.
XIIIP-4474 2 pastabą, kadangi Teismų įstatyme teismo sprendimų (įskaitant ir baudžiamajame procese priimamas nutartis) privalomumas apskritai siejamas tik su jų įsiteisėjimu, o prokuroro nutarimų privalomumas Prokuratūros įstatyme siejamas tik su jų teisėtumu, bet ne pagrįstumu (motyvavimu). 2. Įstatymo projekto iniciatoriai (institucija, asmenys ar piliečių įgalioti atstovai) ir rengėjai Lietuvos Respublikos Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto nariai. 3. Kaip šiuo metu yra reguliuojami įstatymo projekte aptarti teisiniai santykiai BPK 50 straipsnis nustato gynėjo kvietimo ir paskyrimo taisykles. BPK 51 straipsnio 1 dalies 10 punkte nurodyta, kad gynėjo dalyvavimas yra būtinas, kai asmuo yra laikinai sulaikytas BPK 140 straipsnyje nustatyta tvarka. Šio straipsnio 3 dalis apibrėžia būtinojo gynėjo paskyrimo tvarką. BPK 106 straipsnio 2 dalyje numatytas išlaidų advokatui išieškojimas. BPK 322 straipsnyje įtvirtintas privalomas gynėjo dalyvavimas apeliacinės instancijos teismo procese. 4. Kokios siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama Siūloma patikslinti BPK 50 straipsnį ir 51 straipsnio 1 dalies 10 punkto nuostatas dėl būtinojo gynėjo dalyvavimo, kai asmuo yra laikinai sulaikytas BPK 140 straipsnyje nustatyta tvarka. Siūloma nustatyti, kad tais atvejais, kai asmuo yra laikinai sulaikytas BPK 140 straipsnyje nustatyta tvarka ir jis nepasinaudojo BPK 50 straipsnio 2 dalyje nurodyta teise pasirinkti ir pasikviesti gynėją, ikiteisminio tyrimo pareigūnas arba prokuroras privalo paskirti gynėją, jeigu sulaikytasis prašo užtikrinti gynėjo dalyvavimą. Gynėjas būtų parenkamas ir paskiriamas BPK 51 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos duomenimis, 2019 m.
BPK 51 straipsnio 1 dalies 10 punktu gynėjas buvo paskirtas 14168 atvejų (tai sudaro net 44 proc. visų būtino gynėjo dalyvavimo atvejų). BPK 106 straipsnio 2 dalyje siūloma grąžinti nuostatą dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų, susidariusių dėl būtino gynėjo dalyvavimo, išskyrus BPK 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose numatytus atvejus, išieškojimo iš asmens, kuris pripažintas kaltu. BPK 51 straipsnio 3 dalį, atsižvelgiant į siūlomą BPK 106 straipsnio 2 dalies papildymą, siūloma patikslinti nurodant, kad ikiteisminio tyrimo pareigūnas, prokuroras ar teismas privalo išaiškinti įtariamajam, kaltinamajam ar nuteistajam, jog paskirtos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgiant į įtariamojo, kaltinamojo ar nuteistojo turtinę padėtį, išskyrus šio straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose numatytus atvejus, gali būti išieškotos į valstybės biudžetą. BPK 322 straipsnyje siūloma atsisakyti privalomo gynėjo dalyvavimo imperatyvo apeliacinės instancijos teismo procese, numatant, jog gynėjo dalyvavimas būtų būtinas tik, kai apeliacinis skundas paduotas nuteistojo, išteisintojo, asmens, kuriam byla nutraukta, ar asmens, kuriam paskirtos ar nepaskirtos priverčiamosios medicinos priemonės, padėtį bloginančiais pagrindais ir bendraisiais pagrindais, t. y., kai nustatomi BPK 51 straipsnio 1 dalyje nurodyti pagrindai. Pastebėtina, kad apeliacija baudžiamajame procese savo turiniu labai skiriasi nuo, pavyzdžiui, apeliacijos civiliniame procese. Baudžiamosiose bylose apeliacinius skundus dažniausiai rašo patys nuteistieji ir pakankamai retais atvejais gynėjai. Pagal galiojantį teisinį reguliavimą visais atvejais, kai yra pateiktas apeliacinis skundas, šio byloje privalomai turi dalyvauti gynėjas, nepriklausomai nuo to, ar nuteistasis (išteisintasis) tam išreiškia norą.
Be to, praktikoje didžiojoje dalyje apeliacinių skundų net nėra atnaujinamas įrodymų tyrimas ir skundai nagrinėjami tik paties nuteistojo surašytų argumentų ribose, nebent pats teismas mato, kad būtina išeiti iš skundo ribų (labai retais ir išimtinais atvejais), taigi gynėjo dalyvavimas teismo posėdyje yra formalus ir nesuteikiantis pridėtinės vertės. Tačiau, siekiant užtikrinti rungtyniškumo principo įgyvendinimą, siūloma numatyti, kad
„nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, teismo posėdyje dalyvauja prokuroras ir
gynėjas, kai apeliacinis skundas paduotas nuteistojo, išteisintojo, asmens, kuriam byla nutraukta, ar asmens, kuriam paskirtos ar nepaskirtos priverčiamosios medicinos priemonės, padėtį bloginančiais pagrindais. Būtinojo gynėjo dalyvavimo apeliacinės instancijos teisme atsisakymas nedaro įtakos asmens teisei į gynybą (teisei turėti advokatą), kadangi baudžiamajame procese asmuo visada turi teisę savarankiškai pasikviesti gynėją ir tokiu būdu užtikrinti savo teisę į gynybą arba gynėjas būtų skiriamas esant BPK 51 straipsnyje numatytiems pagrindams. Pažymėtina, kad teisės į gynybą garantavimas yra susijęs su pareiga visuomet užtikrinti, kad asmuo galėtų pasinaudoti gynėjo paslaugomis, bet ne su tuo, kad gynėjas visuomet būtų skiriamas tik formaliam dalyvavimui teismo procese. 5. Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai (jeigu rengiant įstatymo projektą toks vertinimas turi būti atliktas ir jo rezultatai nepateikiami atskiru dokumentu), galimos neigiamos priimto įstatymo pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta Neigiamų priimto projekto pasekmių nenumatoma. 6. Kokią įtaką priimtas įstatymas turės kriminogeninei situacijai, korupcijai Projektas neturės įtakos kriminogeninei situacijai ar korupcijai.
Projektas nesusijęs su įtaka verslo sąlygoms ir jo plėtrai. 8. Įstatymo inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios Siekiant į teisinę sistemą inkorporuoti priimtą projektą, naujų įstatymų priimti, galiojančių įstatymų keisti ar pripažinti netekusiais galios nereikės. 9. Ar įstatymo projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, o įstatymo projekto sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka Projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų. 10. Ar atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus Projektas atitinka Konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus. 11. Jeigu įstatymui įgyvendinti reikia įgyvendinamųjų teisės aktų, – kas ir kada juos turėtų priimti Priėmus projektą Teisingumo ministrui reikės pakeisti:
ministro 2006 m. vasario 14 d. įsakymas Nr. 1R-45 „Dėl Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos veiklos ataskaitos rengimo ir pateikimo Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijai taisyklių patvirtinimo“;
ministro 2011 m. liepos 11 d. įsakymą Nr. 1R-176 „Dėl Antrinės teisinės pagalbos išlaidų dydžio apskaičiavimo tvarkos aprašo patvirtinimo“. 12.
valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymui įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti (pateikiami prognozuojami rodikliai einamaisiais ir artimiausiais 3 biudžetiniais metais) Projekte siūlomoms teisinio reguliavimo priemonėms įgyvendinti papildomo biudžeto lėšų poreikio neplanuojama. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos duomenimis antrinė teisinė pagalba baudžiamosiose bylose, kai gynėjo dalyvavimas buvo būtinas laikino sulaikymo (BPK 140 straipsnis) atvejais, buvo suteikta 14168 kartų. Prognozuojant 40 proc. tokių bylų sumažėjimą, tikėtinas biudžeto lėšų sutaupymas sudarytų 634704 Eur (5667 atvejų*112 Eur (vidutinė vienos baudžiamosios teisinės pagalbos bylos kaina)). Antrinė teisinė pagalba baudžiamosiose bylose, kai gynėjo dalyvavimas buvo būtinas apeliacinės instancijos teisme, buvo suteikta 1965. Prognozuojant 40 proc. tokių bylų sumažėjimą, tikėtinas biudžeto lėšų sutapymas sudarytų 88032 Eur (786 atvejų*112 Eur). Dėl siūlymo iš pripažinto kaltu asmens išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, pažymėtina, kad tikslios sumos, kuri galimai būtų išieškota, apskaičiuoti nėra galimybės. Kartu pastebėtina, kad vidutiniškai per metus būtino gynėjo dalyvavimo atvejų (išskyrus BPK 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktus) yra apie 26000 (2019 m. duomenys). Jeigu preziumuotume, kad 50 proc. atvejų asmenys būtų pripažinti kaltais ir jų turtinė padėtis leistų iš jų priteisti antrinės teisinės pagalbos išlaidas, į valstybės biudžetą būtų priteisiama apie 1456000 Eur (13000 atvejų*
kaltais ir jų turtinė padėtis leistų iš jų priteisti antrinės teisinės pagalbos išlaidas, į valstybės biudžetą būtų priteisiama apie 1164800 Eur (10400 atvejų* 112 Eur).
Jeigu preziumuotume, kad 30 proc. atvejų asmenys būtų pripažinti kaltais ir jų turtinė padėtis leistų iš jų priteisti antrinės teisinės pagalbos išlaidas, į valstybės biudžetą būtų priteisiama apie 873600 Eur (7800 atvejų*
specialistų vertinimai ir išvados Specialistų vertinimų ar išvadų negauta. 14. Reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiam projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno „Eurovoc“ terminus, temas bei sritis Reikšminiai žodžiai, kurių reikia projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant reikšminius žodžius pagal Europos žodyną Eurovoc: teisinė pagalba, advokatas, advokato padėjėjas. 15. Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai. Nėra. Teikia Seimo nariai: Agnė Širinskienė Stasys Šedbaras Vilija Aleknaitė Abramikienė Rimas Andrikis Irena Haase Julius Sabatauskas Lauras Stacevičius Irena Šiaulienė Petras Valiūnas
DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS baudžiamojo proceso kodekso 50, 51, 106 IR 322 STRAIPSNIų pakeitimo ĮSTATYMO
Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, galiojantiems įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
kodekso (toliau – BPK) 322 straipsnio 2 dalies taisyklė, pagal kurią gynėjo neatvykimas nekliudytų nagrinėti bylą, jeigu jam buvo laiku pranešta apie bylos nagrinėjimą laiką, diskutuotina. Vadovaujantis galiojančios redakcijos BPK 245 straipsnio 1 dalimi ir 250 straipsnio 1 dalimi, tada, kai nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme baudžiamojon atsakomybėn traukiamas asmuo turi gynėją, to gynėjo neatvykimas į teismo posėdį visais atvejais užkerta kelią bylos nagrinėjimui (tiek tada, kai gynėjas byloje dalyvauja esant būtino gynėjo dalyvavimo pagrindams, tiek tada, kai tokių pagrindų nėra). Tuo tarpu, priėmus projektu siūlomus BPK 322 straipsnio 2 dalies pakeitimus, baudžiamojon atsakomybėn traukiamo asmens gynėjo nedalyvavimas nebebūtų kliūtis nagrinėti bylą apeliacinės instancijos teismo posėdyje projekto 4 straipsniu keičiamoje BPK 322 straipsnio 2 dalyje numatytais atvejais. Taip pat atkreiptinas dėmesys, kad nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme gali būti sprendžiami iš esmės lygiai tie patys teisės ir fakto klausimai, kurie sprendžiami ir nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme. Į bylų nagrinėjimo pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose „supanašėjimą“ atkreiptas dėmesys ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje: „<...> apeliacinis procesas vis labiau suprantamas ne kaip priimto sprendimo patikrinimas (lot. revisio prioris instantiae), o kaip bylos nagrinėjimas iš naujo (lot. de novo) arba pakartotinai (lot. novum judicium)”[1].
Taigi atsižvelgiant į tai, kad šios dvi baudžiamojo proceso stadijos turi daug panašumų, teigtina, kad nėra jokio objektyvaus pagrindo, kuris pateisintų aptariamos procesinės garantijos susiaurinimą būtent nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme. 2. Projekto 5 straipsnio 1 dalyje po žodžio „įstatymas“ įrašytini žodžiai „išskyrus šio straipsnio 2 dalį“. Departamento direktorius Andrius Kabišaitis S. Zamara, tel. (85) 239 6895, el. p. [email protected] [1] Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-29-942/2016.
DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS baudžiamojo proceso kodekso 50, 51 IR 106 STRAIPSNIų pakeitimo ĮSTATYMO PROJEKTO
Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, galiojantiems įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šią pastabą: Projekto 4 straipsnio 1 dalyje siūloma nustatyti, kad įstatymas įsigalioja 2020 m. liepos 1 d. Atsižvelgiant į įstatymo projekto priėmimo, priimto įstatymo pasirašymo, paskelbimo procedūrų trukmę, siūlytina nustatyti vėlesnę įstatymo įsigaliojimo datą. Tuo atveju, jeigu būtų nustatyta vėlesnė įstatymo įsigaliojimo data, atitinkamai turėtų būti tikslinama ir projekto 4 straipsnio
direktorius Andrius Kabišaitis S. Mikšys, tel.
(85) 239 6891, el. p. [email protected] S. Zamara, tel. (85) 239 6895, el. p. [email protected]
Teisės ir teisėtvarkos komitetas
DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS BAUDŽIAMOJO PROCESO KODEKSO 50, 51, 106 IR 322 STRAIPSNIų pakeitimo įstatymo projekto NR. XIIIP-4835
pavaduotojas Stasys Šedbaras, nariai: Vilija Aleknaitė Abramikienė, Rimas Andrikis, Irena Haase, Arvydas Nekrošius, Česlav Olševski, Julius Sabatauskas, Lauras Stacevičius, Irena Šiaulienė, Petras Valiūnas. Komiteto biuro vedėja Dalia Komparskienė, patarėjai: Dalia Latvelienė, Martyna Civilkienė, Jurgita Janušauskienė, Rita Karpavičiūtė, Irma Leonavičiūtė, Rita Varanauskienė, Loreta Zdanavičienė, padėjėjos: Aidena Bacevičienė, Meilė Čeputienė, Rivena Zegerienė. Institucijų atstovai: Teisingumo ministras Elvinas Jankevičius, Seimo kanceliarijos Teisės departamento Privatinės teisės skyriaus vedėja Daina Petrauskaitė, Viešosios teisės skyriaus vyriausiasis specialistas Simonas Mikšys. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
2 Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, galiojantiems įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 322 straipsnio 2 dalies taisyklė, pagal kurią gynėjo neatvykimas nekliudytų nagrinėti bylą, jeigu jam buvo laiku pranešta apie bylos nagrinėjimą laiką, diskutuotina.
Vadovaujantis galiojančios redakcijos BPK 245 straipsnio
instancijos teisme baudžiamojon atsakomybėn traukiamas asmuo turi gynėją, to gynėjo neatvykimas į teismo posėdį visais atvejais užkerta kelią bylos nagrinėjimui (tiek tada, kai gynėjas byloje dalyvauja esant būtino gynėjo dalyvavimo pagrindams, tiek tada, kai tokių pagrindų nėra). Tuo tarpu, priėmus projektu siūlomus BPK 322 straipsnio 2 dalies pakeitimus, baudžiamojon atsakomybėn traukiamo asmens gynėjo nedalyvavimas nebebūtų kliūtis nagrinėti bylą apeliacinės instancijos teismo posėdyje projekto 4 straipsniu keičiamoje BPK 322 straipsnio 2 dalyje numatytais atvejais. Taip pat atkreiptinas dėmesys, kad nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme gali būti sprendžiami iš esmės lygiai tie patys teisės ir fakto klausimai, kurie sprendžiami ir nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme. Į bylų nagrinėjimo pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose „supanašėjimą“ atkreiptas dėmesys ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje: „<...> apeliacinis procesas vis labiau suprantamas ne kaip priimto sprendimo patikrinimas (lot. revisio prioris instantiae), o kaip bylos nagrinėjimas iš naujo (lot. de novo) arba pakartotinai (lot. novum judicium)”[¹]. Taigi atsižvelgiant į tai, kad šios dvi baudžiamojo proceso stadijos turi daug panašumų, teigtina, kad nėra jokio objektyvaus pagrindo, kuris pateisintų aptariamos procesinės garantijos susiaurinimą būtent nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme.
Pritarti Komitetas bendru sutarimu atsisakė iniciatorių siūlomo Baudžiamojo proceso kodekso (BPK) 322 straipsnio pakeitimo, todėl iš projekto išbraukiamas 4 straipsnis, kuriuo buvo keičiamas BPK 322 straipsnis, taip pat iš projekto pavadinimo išbraukiamas skaičius „322“, ir iš projekto 5 straipsnio (naujai pernumeravus – 4 straipsnio) išbraukiama 4 dalis „4. Iki šio įstatymo įsigaliojimo pradėtas bylų nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme procesas vykdomas pagal procesines teisės normas, galiojusias iki šio įstatymo įsigaliojimo.“ Klausymų metu dėl BPK 322 straipsnio iniciatorių siūlomos nuostatos nebuvo pasiekta bendros nuomonės, todėl buvo palikta nuspręsti Komitetui. Komitetas mano, kad turi būti užtikrintas rungimosi principas ir gynyba apeliacinėje instancijoje, todėl kaip ir prokuroro, taip ir advokato
(gynėjo) dalyvavimas apeliacinės instancijos teisme yra būtinas. Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – EŽTT) jurisprudencija, kurioje teigiama, kad „rungimosi principas traktuojamas kaip teisingo (sąžiningo) proceso principo elementas – teisė į sąžiningą procesą reiškia ir teisę, kad bylos nagrinėjimas vyktų ginčo, prieštaravimo sąlygomis (angl. adversarial procedure) užtikrinant šalių „ginklų lygybę“[1]. Atsižvelgiant į tai, kad prokuroro dalyvavimas nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme yra privalomas, manytina, kad iš galiojančios redakcijos BPK kylantis draudimas nagrinėti bylą neatvykus baudžiamojon atsakomybėn traukiamo asmens gynėjui yra viena iš garantijų, padedančių užtikrinti EŽTT minimą „ginklų lygybę“, kadangi gynėjas (advokatas), būdamas profesionaliu teisininku, sudaro atsvarą valstybinio kaltinimo funkciją vykdančiam prokurorui, kuris irgi yra profesionalus teisininkas.
Juo labiau, gerai veikianti BPK norma, atitinkanti Konstitucijos 31 straipsnį ir užtikrinanti žmogaus teises baudžiamajame procese neturėtų būti keičiama, – pažymėjo Komitetas. 2. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
1
„išskyrus šio straipsnio 2 dalį“. Pritarti
ministerijos Europos teisės departamentas, 2020-05-13 *
NR. XIIIP-4835 atitikties Europos Sąjungos teisei Įvertinę Lietuvos Respublikos Seimo pateikto derinti Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 50, 51, 106 ir 322 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIIIP-4835 atitiktį Europos Sąjungos teisei, pažymime, kad pastabų ir pasiūlymų neturime. Atsižvelgti
3Piliečių, asociacijų,
politinių partijų, lobistų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: negauta. 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai: negauta. 5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai: negauta. 6. Seimo paskirtų papildomų komitetų, komisijų pasiūlymai: negauta. 7. Komiteto sprendimas ir pasiūlymai: pritarti komiteto patobulintam įstatymo projektui XIIIP-4835(2) ir komiteto išvadoms. 8. Balsavimo rezultatai: už – 10 (bendru sutarimu). 9. Komiteto paskirti pranešėjai: Agnė Širinskienė, Rimas Andrikis, Irena Haase, Julius Sabatauskas. 10.
nuomonė: negauta PRIDEDAMA. Komiteto teikiamas įstatymo projektas XIIIP-4835(2) ir jo lyginamasis variantas. Komiteto pirmininkė Agnė Širinskienė Komiteto biuro patarėja Dalia Latvelienė [1] Goda, G., Kazlauskas, M., Kuconis, P. Baudžiamojo proceso teisė. Vilnius: Registrų centras, 2011, p. 58-59.