Projekto lyginamasis variantas
straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip: „2. Pagal neveiksnaus tam tikroje srityje ar ribotai veiksnaus tam tikroje srityje asmens, globos ir rūpybos institucijos, rūpintinio arba prokuroro pareiškimą globėjas ar rūpintojas gali būti jį paskyrusio teismo nutartimi nušalintas nuo pareigų, jeigu jis netinkamai atlieka globėjo ar rūpintojo pareigas, neužtikrina globotinio ar rūpintinio teisių ir interesų apsaugos, naudojasi savo teisėmis savanaudiškais tikslais.“
globėjo ar rūpintojo, globos ir rūpybos institucijos, vaiko tėvų arba įtėvių pareiškimą vaiko globėjas ar rūpintojas gali būti jį paskyrusio teismo nutartimi atleistas nuo pareigų, jeigu vaikas grąžinamas tėvams arba įtėviams.“
Pakeisti 496¹ straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip: „3. Jeigu reikalinga skirti vaiko globėją ar rūpintoją ir jeigu vaiko globėju ar rūpintoju rekomenduojama skirti fizinį asmenį arba šeimyną, teismas išreikalauja duomenis apie šio fizinio asmens ir kartu su juo gyvenančių kitų asmenų vyresnių kaip šešiolikos metų asmenų ar šeimynos dalyvių teistumą ir administracinius nusižengimus.“
straipsnio pakeitimas
500 straipsnio 1 dalies 2 punktą ir jį išdėstyti taip: „2) vaiko ir, rekomenduojamo skirti globėju ar rūpintoju fizinio asmens ir kartu gyvenančių vyresnių kaip šešiolikos metų asmenų sveikatos būklės pažymos, išduotos sveikatos apsaugos ministro nustatyta tvarka;“. 2.
straipsnio 1 dalį 6 punktu ir jį išdėstyti taip: „6) jei globėju ar rūpintoju rekomenduojama skirti fizinį asmenį ar šeimyną, prie pareiškimo pridedama valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos atestuotų asmenų išvados, pagrindžiančios, kad asmuo ir jo sutuoktinis ar bendrai gyvenantis neįregistravus santuokos asmuo Vyriausybės patvirtintuose Vaiko globos organizavimo nuostatuose nustatyta tvarka yra tinkamai pasirengę globoti (rūpinti) vaiką, kopija.“
Pakeisti 501 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip: „2. Priėmęs valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos pareiškimą dėl vaiko nuolatinės globos ar rūpybos nustatymo ir (ar) globėjo ar rūpintojo paskyrimo, teismas, jeigu globėju ar rūpintoju rekomenduojama skirti fizinį asmenį arba šeimyną, išreikalauja duomenis apie šio fizinio asmens ir kartu su juo gyvenančių kitų asmenų vyresnių kaip šešiolikos metų asmenų teistumą ar šeimynos narių teistumą ir padarytus administracinius nusižengimus.“
m. sausio 1 d. 2. Iki šio įstatymo įsigaliojimo pradėtos bylos, nurodytos Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso V dalies XXX skyriuje, baigiamos nagrinėti pagal iki šio įstatymo įsigaliojimo galiojusias Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso nuostatas. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Lietuvos Respublikos Prezidentas
Projekto
lyginamasis variantas
straipsnio pakeitimas
straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip: „2. Pagal neveiksnaus tam tikroje srityje ar ribotai veiksnaus tam tikroje srityje asmens, globos ir rūpybos institucijos, rūpintinio arba prokuroro pareiškimą globėjas ar rūpintojas gali būti jį paskyrusio teismo nutartimi nušalintas nuo pareigų, jeigu jis netinkamai atlieka globėjo ar rūpintojo pareigas, neužtikrina globotinio ar rūpintinio teisių ir interesų apsaugos, naudojasi savo teisėmis savanaudiškais tikslais.“
straipsnio 5 dalį. „5. Pagal globėjo ar rūpintojo, globos ir rūpybos institucijos, vaiko tėvų arba įtėvių pareiškimą vaiko globėjas ar rūpintojas gali būti jį paskyrusio teismo nutartimi atleistas nuo pareigų, jeigu vaikas grąžinamas tėvams arba įtėviams.“
straipsnio pakeitimas Pakeisti 496¹ straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip: „3. Jeigu reikalinga skirti vaiko globėją ar rūpintoją ir jeigu vaiko globėju ar rūpintoju rekomenduojama skirti fizinį asmenį arba šeimyną, teismas išreikalauja duomenis apie šio fizinio asmens ir kartu su juo gyvenančių kitų asmenų vyresnių kaip šešiolikos metų asmenų ar šeimynos dalyvių teistumą ir padarytus administracinius nusižengimus.“
straipsnio pakeitimas
straipsnio 1 dalies 2 punktą ir jį išdėstyti taip: „2) vaikoir, rekomenduojamo skirti globėju ar rūpintoju fizinio asmens ir kartu su juo gyvenančių vyresnių kaip šešiolikos metų asmenų sveikatos būklės pažymos, išduotos sveikatos apsaugos ministro nustatyta tvarka;“. 2.
straipsnio 1 dalį 6 punktu: „6) jei globėju ar rūpintoju rekomenduojama skirti fizinį asmenį ar šeimyną, – valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos atestuotų asmenų išvados, kurioje pagrindžiama, kad asmuo ir jo sutuoktinis ar kartu gyvenantis santuokos neįregistravęs asmuo Vyriausybės patvirtintuose Vaiko globos organizavimo nuostatuose nustatyta tvarka yra tinkamai pasirengę globoti (rūpinti) vaiką, kopija.“
straipsnio pakeitimas Pakeisti 501 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip: „2. Priėmęs valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos pareiškimą dėl vaiko nuolatinės globos ar rūpybos nustatymo ir (ar) globėjo ar rūpintojo paskyrimo, teismas, jeigu globėju ar rūpintoju rekomenduojama skirti fizinį asmenį arba šeimyną, išreikalauja duomenis apie šio fizinio asmens ir kartu su juo gyvenančių kitų asmenų vyresnių kaip šešiolikos metų asmenų ar šeimynos narių teistumą ir padarytus administracinius nusižengimus.“
1Šis įstatymas įsigalioja 2022 m.
liepos 1 d. 2. Iki šio įstatymo įsigaliojimo pradėtos nagrinėti Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso V dalies XXX skyriuje nurodytos bylos baigiamos nagrinėti pagal iki šio įstatymo įsigaliojimo galiojusias Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso nuostatas. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas
3.250, 3.253, 3.254, 3.254¹, 3.257, 3.261, 3.262, 3.264, 3.268,
ir uždaviniai Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.246, 3.250, 3.253, 3.254, 3.254¹, 3.257, 3.261, 3.262, 3.264, 3.268, 3.269 ir 3.276¹ straipsnių pakeitimo įstatymo projektas (toliau – Įstatymo projektas Nr. 1) parengtas siekiant patobulinti teisinį reguliavimą, susijusį su vaiko globos (rūpybos) organizavimu, užtikrinti globojamo (rūpinamo) vaiko teises ir teisėtus interesus. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 494, 496¹,
Nr. 2) siekiama suvienodinti Lietuvos Respublikos civilinio kodekso ir Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso teisinį reguliavimą ir teisės aktą papildyti naujomis nuostatomis, kurios reglamentuotų įrodymų, reikalingų valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos arba prokuroro pareiškimui dėl vaiko nuolatinės globos ar rūpybos nustatymo pagrįsti, formą ir turinį. Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo Nr. I-1234 30, 36, 36⁵ ir 42 straipsnių pakeitimo įstatymo projektu (toliau – įstatymo projektas Nr. 3; toliau kartu – įstatymų projektai) siekiama suvienodinti Lietuvos Respublikos civilinio kodekso ir Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo teisinį reguliavimą ir atsisakyti perteklinės nuostatos dėl Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos ar jos įgalioto teritorinio skyriaus veiksmų. Svarbiausi Įstatymo projekto Nr.
1 uždaviniai:
1) įtvirtinti laikinojo globėjo (rūpintojo) nušalinimo institutą, siekiant užtikrinti pažeidžiamų likusių be tėvų globos vaikų teisių ir teisėtų interesų apsaugą;
2) išskirti du atvejus, kuriais savivaldybės administracijos direktoriui teikiamas valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos nurodymas nustatyti vaikui laikinąją globą
(rūpybą) ir paskirti laikinąjį globėją (rūpintoją), atsižvelgiant į tai, kad ne visais atvejais valstybinė vaiko teisių apsaugos institucija, atsiradus vaiko laikinosios globos (rūpybos) nustatymo pagrindams, kreipsis į teismą dėl leidimo paimti vaiką iš jo atstovų pagal įstatymą ir po to teiks nurodymą savivaldybės administracijos direktoriui nustatyti vaikui laikinąją globą (rūpybą);
nustatyta laikinoji globa, jei jo tėvai dėl savo amžiaus yra neveiksnūs ar ribotai veiksnūs, taip pat nustatyti papildomą išimtį – vaiko iki trejų metų globa gali būti nustatyta vaikų globos institucijoje ir tuo atveju, kai nepilnamečiai vaiko tėvai globojami (rūpinami) vaikų globos institucijoje ir vaiko išskyrimas su nepilnamečiais tėvais pažeistų jo geriausius interesus, siekiant užtikrinti nepilnamečių tėvų teisę gyventi kartu su savo vaiku ir dalyvauti jį auklėjant;
t. y. nurodyti, kad vaiko laikinoji globa (rūpyba) nustatoma, jei tėvai yra nežinomi (iki trijų mėnesių, kol bus nustatyti tėvystės ar artimos giminystės ryšiai), siekiant apsaugoti tokių vaikų interesus turėti globėją (rūpintoją), kuris užtikrintų vaiko teises;
valdžios ribojimo ir vaiko globos (rūpybos) teisinį reguliavimą, t. y.
1 uždaviniai:
1) įtvirtinti laikinojo globėjo (rūpintojo) nušalinimo institutą, siekiant užtikrinti pažeidžiamų likusių be tėvų globos vaikų teisių ir teisėtų interesų apsaugą;
2) išskirti du atvejus, kuriais savivaldybės administracijos direktoriui teikiamas valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos nurodymas nustatyti vaikui laikinąją globą
(rūpybą) ir paskirti laikinąjį globėją (rūpintoją), atsižvelgiant į tai, kad ne visais atvejais valstybinė vaiko teisių apsaugos institucija, atsiradus vaiko laikinosios globos (rūpybos) nustatymo pagrindams, kreipsis į teismą dėl leidimo paimti vaiką iš jo atstovų pagal įstatymą ir po to teiks nurodymą savivaldybės administracijos direktoriui nustatyti vaikui laikinąją globą (rūpybą);
nustatyta laikinoji globa, jei jo tėvai dėl savo amžiaus yra neveiksnūs ar ribotai veiksnūs, taip pat nustatyti papildomą išimtį – vaiko iki trejų metų globa gali būti nustatyta vaikų globos institucijoje ir tuo atveju, kai nepilnamečiai vaiko tėvai globojami (rūpinami) vaikų globos institucijoje ir vaiko išskyrimas su nepilnamečiais tėvais pažeistų jo geriausius interesus, siekiant užtikrinti nepilnamečių tėvų teisę gyventi kartu su savo vaiku ir dalyvauti jį auklėjant;
t. y. nurodyti, kad vaiko laikinoji globa (rūpyba) nustatoma, jei tėvai yra nežinomi (iki trijų mėnesių, kol bus nustatyti tėvystės ar artimos giminystės ryšiai), siekiant apsaugoti tokių vaikų interesus turėti globėją (rūpintoją), kuris užtikrintų vaiko teises;
valdžios ribojimo ir vaiko globos (rūpybos) teisinį reguliavimą, t. y. Civiliniame kodekse patikslinti, kad vaiko nuolatinė globa nustatoma visais atvejais apribojus tėvų valdžią – tiek laikinai, tiek neterminuotai;
globos (rūpybos) nuostatų kaip perteklinio teisės akto, o vaiko laikinosios globos (rūpybos) organizavimo tvarką detalizuoti Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu tvirtinamuose Vaiko globos organizavimo nuostatuose;
aplinką Civiliniame kodekse įtvirtinant nuostatas, kad vertinamas ne tik asmuo, norintis tapti vaiko globėju (rūpintoju), bet ir kartu su juo gyvenantys vyresni kaip 16 metų asmenys (sutuoktiniai, sugyventiniai, vaikai, tėvai ir kt.);
8) siekiant, kad vaiko globėju (rūpintoju) būtų skiriamas globai (rūpybai) tinkamai pasirengęs asmuo, nustatyti papildomą sąlygą – globėju (rūpintoju) gali būti skiriamas asmuo, kuris ir kurio sutuoktinis ar bendrai gyvenantis neįregistravus santuokos asmuo Vyriausybės nustatyta tvarka yra tinkamai pasirengę globoti (rūpinti) vaiką.
Svarbiausi Įstatymo projekto Nr. 2 uždaviniai:
klaidinančių nuostatų, kad vaiko globėjas ar rūpintojas gali būti atleistas nuo pareigų, jeigu vaikas grąžinamas tėvams arba įtėviams;
arba prokuroro pareiškimui dėl vaiko nuolatinės globos ar rūpybos nustatymo pagrįsti, sąrašą, siekiant suvienodinti Įstatymo projektu Nr. 1 siūlomą naują Civilinio kodekso 3.268 ir 3.269 straipsnių reguliavimą;
subjektus, kurių duomenis dėl teistumo ir padarytų administracinių nusižengimų teismas turės teisę išsireikalauti, jeigu globėju ar rūpintoju rekomenduojama skirti fizinį asmenį arba šeimyną. Svarbiausi Įstatymo projekto Nr. 3 uždaviniai:
nuorodas į Įstatymo projektu Nr.
dalis ir punktus;
nustatyti vaiko apsaugos poreikį tuo atveju, kai tėvai arba turimas vienintelis iš tėvų yra dingę ir jų ieškoma (kol teismas tėvus pripažins nežinia kur esančiais arba paskelbs mirusiais), atsižvelgiant į Įstatymo projektu Nr. 1 siūlomą Civilinio kodekso 3.254¹ straipsnio pakeitimą;
netekusia galios Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 36⁵ straipsnio 3 dalį, kuri yra perteklinė Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo
Įstatymų projektų iniciatorė – Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerija (toliau – Socialinės apsaugos ir darbo ministerija). Įstatymų projektus parengė Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Šeimos ir vaiko teisių apsaugos grupės (vadovė – Kristina Stepanova, tel. 8 706 68 153, el. p. [email protected]) patarėja Gailė Veršekienė, tel. 8 706 68 229, el. p. [email protected]. 3. Dabartinis teisinis įstatymo projekte aptartų teisinių santykių reglamentavimas Civiliniame kodekse reguliuojami Įstatymo projekte Nr. 1 aptarti teisiniai santykiai:
Civilinio kodekso 3.246 straipsnio nuostatų neaišku, ar teismo nutartimi nuo pareigų nušalinamas ar atleidžiamas tik nuolatinis globėjas (rūpintojas) ar ir laikinasis globėjas (rūpintojas). Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 494 straipsnyje nurodyta, kad globėjas ar rūpintojas gali būti nušalintas arba atleistas nuo pareigų jį paskyrusio teismo nutartimi, o Civilinio kodekso 3.263 straipsnyje nurodyta, kad teismo nutartimi nustatoma tik vaiko nuolatinė globa (rūpyba), t. y. tik nuolatinis globėjas (rūpintojas) skiriamas teismo nutartimi, todėl, sistemiškai taikant minėtus kodeksus, darytina išvada, kad Civilinio kodekso 3.246 straipsnyje aprašytas tik nuolatinio globėjo (rūpintojo) nušalinimo arba atleidimo nuo pareigų būdas.
Atsižvelgiant į tai, kad, pagal šiuo metu galiojantį teisinį reguliavimą, nėra laikinojo globėjo (rūpintojo) nušalinimo instituto, laikinasis globėjas (rūpintojas) savivaldybės administracijos direktoriaus sprendimu gali būti tik pakeistas arba atleistas nuo globėjo (rūpintojo) pareigų, jei nutrūksta laikinoji globa ir vaikas grąžinamas į biologinę šeimą. Tais atvejais, kai laikinasis globėjas (rūpintojas) netinkamai vykdė savo pareigas ar veikė priešingai vaiko interesams, pavyzdžiui, nebendradarbiavo su specialistais, netinkamai rūpinosi vaiku, paėmė globoti (rūpinti) vaiką, tačiau jo atsisakė be objektyvių priežasčių, tokie veiksmai nesukelia laikinajam globėjui (rūpintojui) jokių teisinių pasekmių ir jis gali tapti kito vaiko globėju (rūpintoju). Administracinės atsakomybės taikymas laikinajam globėjui (rūpintojui) pagal Administracinių nusižengimų kodekso 74 straipsnį nesukelia šiam asmeniui tokių teisinių pasekmių, kokių kyla nuolatiniam globėjui (rūpintojui), nušalintam nuo pareigų vadovaujantis Civilinio kodekso 3.246 straipsnio
straipsnį, atsiranda pagrindas asmens neskirti globėju (rūpintoju) vadovaujantis Civilinio kodekso 3.269 straipsnio 5 punktu.
Taip pat pažymėtina, kad Civilinio kodekso 3.246 straipsnyje įvardijami subjektai, turintys teisę kreiptis į teismą dėl globėjo (rūpintojo) nušalinimo nuo pareigų, tačiau neįvardijami subjektai, turintys teisę kreiptis į teismą dėl globėjo (rūpintojo) atleidimo nuo pareigų. Be to, Civilinio kodekso 3.246 straipsnio 1 dalis yra klaidinanti. Vaiko grąžinimas tėvams ar įtėviams yra globos (rūpybos) pabaigos, o ne globėjo (rūpintojo) atleidimo pagrindas, todėl globėjas (rūpintojas), pasibaigus vaiko globai (rūpybai), ne „gali būti“ teismo nutartimi atleistas nuo pareigų, o jis netenka įgaliojimų. 2. Civilinio kodekso 3.250 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad valstybinė vaiko teisių apsaugos institucija, nustačiusi likusį be tėvų globos vaiką, privalo per tris darbo dienas nuo teismo leidimo paimti vaiką iš jo atstovų pagal įstatymą išdavimo dienos pateikti savivaldybės administracijai nurodymą nustatyti vaikui laikinąją globą (rūpybą) ir paskirti konkretų laikinąjį globėją (rūpintoją), tačiau nenumatytas kitas atvejis (kaip siūloma Įstatymo projekte Nr. 1), kai valstybinė vaiko teisių apsaugos institucija nustato likusį be tėvų globos vaiką šio kodekso 3.254 straipsnio 1 arba 4 punkte nurodytais pagrindais ir dėl to nesikreipiama į teismą dėl leidimo paimti vaiką iš jo atstovų pagal įstatymą. Tokiu atveju turi skirtis nurodymo nustatyti vaikui laikinąją globą
(rūpybą) ir paskirti konkretų laikinąjį globėją (rūpintoją) teikimo momentas.
Civilinio kodekso 3.250 straipsnio 4 dalyje numatyta, kad valstybinė vaiko teisių apsaugos institucija yra vaiko, įstatymų nustatytais pagrindais paimto iš tėvų ar kitų teisėtų atstovų, atstovas pagal įstatymą, kol vaikui bus paskirtas globėjas (rūpintojas), tačiau yra atvejų, kai likęs be tėvų globos vaikas nėra paimtas iš jo atstovų pagal įstatymą, nes jie yra dingę arba yra nežinomi. 3. Civilinio kodekso 3.253 straipsnyje nustatyta bendra laikinosios globos (rūpybos) trukmė bei maksimalus vaiko laikinosios globos (rūpybos) pratęsimo terminas, tačiau nenumatyta termino taikymo išimtis tuo atveju, kai vaiko susilaukia nepilnamečiai neveiksnūs ar ribotai veiksnūs tėvai. Tokie tėvai turi teisę kartu su savo vaiku gyventi ir dalyvauti jį auklėjant, tačiau dėl jų neveiksnumo arba riboto veiksnumo vaikui nustatyta laikinoji globa ir ji gali trukti ilgiau nei numatytas maksimalus 18 mėnesių laikinosios globos terminas. Taigi, tais atvejais, kai vaiko susilaukia, pavyzdžiui, jaunesni kaip 16 metų nepilnamečiai tėvai, vaikui turi būti nustatoma laikinoji globa, kurios trukmė, iki tėvai sulauks pilnametystės, gali viršyti Civiliniame kodekse nustatytą didžiausią leistiną laikinosios globos (rūpybos) terminą, nes šiuo atveju nuolatinės globos nustatymo pagrindai neatsiranda, todėl pagal dabartinį reguliavimą negali būti užtikrinta nepilnamečių tėvų teisė kartu su savo vaiku gyventi ir dalyvauti jį auklėjant. 4. Civilinio kodekso 3.254 straipsnyje įtvirtinti trys vaiko laikinosios globos (rūpybos) nustatymo pagrindai, tačiau nėra numatyta, kad vaiko laikinoji globa (rūpyba) turi būti nustatyta, jei tėvai yra nežinomi (iki trijų mėnesių, iki kol bus nustatyti tėvystės ar artimos giminystės ryšiai).
Šiuo metu rastiems vaikams taikoma tokia pati procedūra kaip ir vaiko paėmimo iš atstovų pagal įstatymą atvejais: t. y. radus vaiką, būtina atlikti vaiko situacijos vertinimą ir kreiptis į teismą dėl leidimo paimti vaiką iš tėvų ar kitų jo atstovų pagal įstatymą, nors tokia procedūra iš esmės tik padidina administracinę naštą valstybinei vaiko teisių apsaugos institucijai ir teismams. 5. Civilinio kodekso 3.254¹ straipsnyje nurodyta, kad valstybinė vaiko teisių apsaugos institucija, paėmusi vaiką šio kodekso 3.254 straipsnyje nustatytais pagrindais, privalo kreiptis į teismą dėl leidimo paimti vaiką iš jo atstovų pagal įstatymą. Tačiau pažymėtina, kad ne visais Civilinio kodekso 3.254 straipsnyje nustatytais pagrindais valstybinė vaiko teisių apsaugos institucija privalo kreiptis į teismą dėl leidimo paimti vaiką iš jo atstovų pagal įstatymą gavimo. Pavyzdžiui, tokiais atvejais, kai tėvai arba turimas vienintelis iš tėvų yra dingę ir jų ieškoma (kol teismas tėvus pripažins nežinia kur esančiais arba paskelbs mirusiais), kreiptis į teismą dėl leidimo gavimo netikslinga, todėl būtina nustatyti, kokiais atvejais paėmus vaiką valstybinei vaiko teisių apsaugos institucijai nereikia kreiptis į teismą dėl leidimo gavimo. 6. Civilinio kodekso 3.257 straipsnyje numatyti vaiko nuolatinės globos (rūpybos) nustatymo pagrindai. Vienas iš jų – abiem tėvams arba turimam vieninteliam iš tėvų yra neterminuotai apribota tėvų valdžia. Tačiau pastebėtina, kad Civilinio proceso kodekso nuostatos dėl nuolatinės globos (rūpybos) nustatymo numato kitokį teisinį reguliavimą.
Civilinio proceso kodekso 496¹ straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad „teismas, priėmęs sprendimą apriboti tėvų valdžią, privalo savo iniciatyva pradėti bylos dėl vaiko nuolatinės globos ar rūpybos nustatymo, vaiko globėjo ar rūpintojo paskyrimo nagrinėjimą“. Pagal Civilinio proceso kodeksą, teismas nuolatinę globą (rūpybą) nustato esant bet kokios rūšies tėvų valdžios apribojimui – tiek neterminuotam, tiek laikinam, tačiau tai neatitinka Civiliniame kodekse reglamentuojamų nuolatinės globos nustatymo pagrindų, todėl būtina suderinti minėtų kodeksų teisinį reguliavimą. 7. Civilinio kodekso 3.261 straipsnio 2 dalyje numatytos priežastys, iš kurių nustačiusi bent vieną, valstybinė vaiko teisių apsaugos institucija gali pritarti vaiko iki trejų metų globai vaikų globos institucijoje. Tarp nurodytų priežasčių nenumatytas praktikoje ne taip retai pasitaikantis atvejis, kai nepilnamečiai tėvai, globojami (rūpinami) vaikų globos institucijoje, susilaukia vaiko. Tokiu atveju nepilnamečiai tėvai, globojami (rūpinami) vaikų globos institucijoje, negali rūpintis savo vaiku, nors emocinis, intelektinis nepilnamečių tėvų išsivystymas leistų kartu su suaugusiųjų priežiūra ir pagalba auginti vaiką. Nepilnamečių tėvų vaikas negalėtų gyventi kartu su tėvais vien dėl to, kad vaikui iki trejų metų nebūtų nustatyta globa vaikų globos (rūpybos) institucijoje. 8. Civilinio kodekso 3.262 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad vaikų laikinoji globa (rūpyba) organizuojama pagal vaikų laikinosios globos (rūpybos) nuostatus, kuriuos tvirtina Vyriausybė ar jos įgaliota valstybės institucija, tačiau manytina, kad, siekiant nedubliuoti teisės aktų, visi su vaiko globa (rūpyba), neatsižvelgiant į jos rūšį, susiję klausimai turėtų būti reguliuojami viename teisės akte. 9.
kodekso 3.264 straipsnio 1 dalyje išvardyti subjektai, galintys teikti rekomendacijas savivaldybės administracijos direktoriui dėl vaiko laikinojo globėjo (rūpintojo) skyrimo. Tarp jų yra globos centras, valstybinė vaiko teisių apsaugos institucija, kitos valstybinės institucijos ir įstaigos, nevyriausybinės organizacijos, dirbančios vaiko teisių apsaugos srityje. Manytina, kad dėl per didelio minėtų subjektų kiekio kyla teisinis neaiškumas, kurio subjekto gauta rekomendacija savivaldybės administracijos direktorius turėtų vadovautis. Pavyzdžiui, valstybinė vaiko teisių apsaugos institucija teikia nurodymą savivaldybės administracijos direktoriui nustatyti vaikui laikinąją globą (rūpybą). Dalyje valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos nurodymų yra įvardytas konkretus globėjas (rūpintojas), galintis ir pasirengęs tapti vaiko globėju (rūpintoju), todėl tokiais atvejais papildoma valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos rekomendacija nereikalinga. Jei valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos nurodyme neįvardytas konkretus asmuo, galintis tapti vaiko globėju (rūpintoju), savivaldybės administracija kreipiasi į globos centrą dėl globėjų (rūpintojų) paieškos. Globos centras, radęs tinkamą globėją (rūpintoją), teikia rekomendaciją savivaldybės administracijos direktoriui, todėl globos centro rekomendacija neretu atveju yra reikalinga. Kitų valstybinių institucijų ir įstaigų, nevyriausybinių organizacijų, dirbančių vaiko teisių apsaugos srityje, teikiamų rekomendacijų reikšmė skiriant vaiko laikinąjį globėją (rūpintoją) neaiški. 10. Civilinio kodekso 3.268 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad asmuo, norintis tapti globėju (rūpintoju), prašymą dėl vaiko globos (rūpybos) pateikia savivaldybės administracijai. Pažymėtina, kad iki 2018 m. liepos 1 d. toks prašymas buvo teikiamas rajono (miesto) valstybinei vaiko teisių apsaugos institucijai.
Nuo 2018 m. liepos 1 d. įsigaliojus naujai vaiko teisių apsaugos sistemai, t. y. visiems Lietuvos savivaldybių vaiko teisių apsaugos skyriams tapus pavaldiems Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – Tarnyba), atsižvelgiant į tai, kad, pakeitus vaiko globos (rūpybos) organizavimo koncepciją, asmens, norinčio tapti globėju (rūpintoju), pasirengimą turėtų vykdyti ir išvadą dėl tokio asmens tinkamumo tapti globėju (rūpintoju) rengti globos centrai pagal sutartį, sudarytą su savivaldybės administracija, siūlyta nustatyti, kad asmuo, norintis tapti vaiko globėju (rūpintoju), prašymą pateikia savivaldybės administracijai. Pradėjus veikti naujai asmenų, norinčių tapti globėjais (rūpintojais), šeimynos steigėjais, dalyviais ar budinčiais globotojais, prašymų teikimo sistemai, savivaldybės pastebėjo, kad procesas nepagrįstai išsitęsia, nes savivaldybių administracijos tik persiunčia gautus dokumentus Tarnybos įgaliotiems teritoriniams skyriams. Tarnybos įgaliotas teritorinis skyrius, gavęs dokumentus iš savivaldybės administracijos ir surinkęs reikiamą papildomą informaciją apie asmenį, atlieka pradinį fizinio asmens, norinčio tapti vaiko globėju (rūpintoju) ar šeimynos steigėju, dalyviu ar budinčiu globotoju, įvertinimą ir sprendimą dėl asmens pradinio įvertinimo siunčia savivaldybės administracijai. Manytina, kad savivaldybės administracija aktyviai turėtų pradėti veikti (per globos centrus) tik gavusi Tarnybos įgalioto teritorinio skyriaus parengtą sprendimą dėl fizinio asmens, norinčio tapti vaiko globėju (rūpintoju) ar šeimynos steigėju, dalyviu ar budinčiu globotoju, pradinio įvertinimo ir asmens prašymo bei kitų dokumentų kopijas. 11.
globos (rūpybos) pas fizinius asmenis atvejais jokie teisės aktai neįpareigoja globėjų (rūpintojų) sutuoktinių arba kartu gyvenančių kitų vyresnių kaip šešiolikos metų asmenų atitikti tam tikrus reikalavimus, nors globėjams (rūpintojams) tokie reikalavimai keliami, pavyzdžiui, kartu gyvenantys vyresni kaip šešiolikos metų asmenys gali būti teisti už nusikalstamas veikas ar turėti diagnozuotų sveikatos sutrikimų, kuriems esant vaiko globa (rūpyba) negalėtų / neturėtų būti nustatyta. Be to, šiuo metu galiojantis teisinis reguliavimas nesukuria pareigos globėjo (rūpintojo) sutuoktiniui ar bendrai neįregistravus santuokos gyvenančiam asmeniui būti tinkamai pasirengus vaiko globai (rūpybai). Pagal Civilinio kodekso 3.268 straipsnį, asmuo, norintis tapti globėju (rūpintoju), savivaldybės administracijai pateikia prašymą, kuriame nurodo pageidaujamų globoti ir auklėti vaikų skaičių, jų amžių, globos rūšį, Vyriausybės įgaliotos institucijos nustatytos formos sveikatos pažymėjimą apie savo sveikatą ir kartu gyvenančių vyresnių kaip šešiolikos metų asmenų rašytinį sutikimą. Remiantis šiais dokumentais, atliekamas pradinis asmenų, norinčių globoti (rūpinti) vaiką, įvertinimas. Civilinio kodekso 3.269 straipsnyje nustatyti pagrindai, kurių bent vieną atitikęs asmuo negali būti skiriamas vaiko globėju (rūpintoju). Šiame straipsnyje nustatyti pagrindai siejami tik su pačiu asmeniu, norinčiu tapti vaiko globėju (rūpintoju), tačiau nesiejami su to asmens aplinka, t. y. asmenimis, su kuriais gyvena asmuo, norintis tapti vaiko globėju (rūpintoju). Civilinis kodeksas šiuo metu nenustato pagrindo atlikti asmens, norinčio tapti vaiko globėju (rūpintoju), sutuoktinio ir (arba) kitų kartu gyvenančių vyresnių kaip šešiolikos metų asmenų pradinį įvertinimą. Nesant aiškaus teisinio reguliavimo, neretai asmenys, norintys tapti vaiko globėjais (rūpintojais), piktnaudžiauja, o tai neabejotinai prieštarauja geriausiems vaiko interesams ir vaiko teisei į saugią aplinką.
Asmuo, norintis globoti (rūpinti) vaiką, kuris, valstybinei vaiko teisių apsaugos institucijai atlikus pirminį įvertinimą, neatitinka reikalavimų, keliamų globėjui (rūpintojui), dažnai atsiunčia kitą šeimos narį, kuriam būtų nustatoma vaiko globa (rūpyba). Tokiu atveju kartu gyvenantis asmuo neatitiktų globėjui (rūpintojui) keliamų reikalavimų ir keltų riziką vaiko saugumui. Šiuo metu Civilinio proceso kodekso 496¹ straipsnio 3 dalyje numatyta, kad, skiriant vaiko globėją ar rūpintoją, šeimyną, teismas išreikalauja šio fizinio asmens, kartu su juo gyvenančių kitų asmenų ar šeimynos dalyvių duomenis dėl teistumo ir administracinių nusižengimų, tačiau nustatant laikinąją globą (rūpybą) nei valstybinei vaiko teisių apsaugos institucijai, nei administracijos direktoriui nėra teisinio pagrindo surinkti duomenis apie kartu su būsimu laikinuoju globėju (rūpintoju) gyvenančių kitų asmenų teistumą ir padarytus administracinius nusižengimus. 12. Pagal galiojantį teisinį reguliavimą, centralizuotą apskaitą tvarko Vyriausybės įgaliota institucija Vyriausybės nustatyta tvarka, tačiau, manytina, tvarką nustatyti galėtų ir Vyriausybės įgaliota institucija. Civilinio proceso kodekse reguliuojami Įstatymo projekte Nr. 2 aptarti teisiniai santykiai:
proceso kodekso 494 straipsnio 2 dalyje įvardyti subjektai, turintys teisę kreiptis į teismą dėl globėjo ar rūpintojo nušalinimo, tačiau jų turėtų būti nustatyta daugiau, atsižvelgiant į Įstatymo projektu Nr. 1 siūlomus Civilinio kodekso 3.246 straipsnio 4 dalies pakeitimus.
Civilinio proceso kodekso 494 straipsnio 5 dalyje nurodyta, kad vaiko globėjas ar rūpintojas gali būti jį paskyrusio teismo nutartimi atleistas nuo pareigų, jeigu vaikas grąžinamas tėvams arba įtėviams, tačiau ši nuostata, kaip ir Civilinio kodekso 3.246 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta nuostata, yra klaidinanti. Vaiko grąžinimas tėvams ar įtėviams yra globos (rūpybos) pabaigos, o ne globėjo (rūpintojo) atleidimo pagrindas, todėl globėjas (rūpintojas), pasibaigus vaiko globai (rūpybai), ne
„gali būti“ teismo nutartimi atleistas nuo pareigų, o jis netenka įgaliojimų. 2. Civilinio
proceso kodekso 500 straipsnyje pateikiamas reikalingų įrodymų, pagrindžiančių valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos arba prokuroro pareiškimą dėl vaiko nuolatinės globos ar rūpybos nustatymo, sąrašas, tačiau, atsižvelgiant į Įstatymo projektu Nr. 1 siūlomą naują Civilinio kodekso 3.268 ir 3.269 straipsnių reguliavimą, įrodymų sąrašą reikia papildyti. 3. Civilinio proceso kodekso 496¹ straipsnio 3 dalyje nurodoma, kad, jeigu reikalinga skirti vaiko globėją ar rūpintoją ir jeigu vaiko globėju ar rūpintoju rekomenduojama skirti fizinį asmenį arba šeimyną, teismas išreikalauja duomenis apie šio fizinio asmens ir kartu su juo gyvenančių kitų asmenų ar šeimynos dalyvių teistumą ir administracinius nusižengimus, tačiau, atsižvelgiant į Įstatymo projektu Nr. 1 siūlomus Civilinio kodekso 3.269 straipsnio 2 dalies pakeitimus, reikia tikslinti subjektus, kurių duomenis apie teistumą ir padarytus administracinius nusižengimus teismas turės teisę išsireikalauti. Atitinkamai Civilinio proceso kodekso 501 straipsnio 2 dalyje nurodoma, kad teismas, jeigu globėju ar rūpintoju rekomenduojama skirti fizinį asmenį arba šeimyną, išreikalauja duomenis apie šio fizinio asmens, kartu su juo gyvenančių kitų asmenų ar šeimynos narių teistumą ir padarytus administracinius nusižengimus, tačiau, atsižvelgiant į Įstatymo projektu Nr.
Civilinio kodekso 3.269 straipsnio 2 dalies pakeitimus, taip pat būtina tikslinti subjektus, kurių duomenis apie teistumą ir padarytus administracinius nusižengimus teismas turės teisę išsireikalauti. Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatyme reguliuojami Įstatymo projekte Nr. 3 aptarti teisiniai santykiai: 1.Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 36 straipsnyje nurodyta, kad Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba ar jos įgaliotas teritorinis skyrius, nustatęs, kad vaikas negali būti grąžintas jo tėvams ar vaiko atstovams pagal įstatymą dėl to, kad tėvai arba turimas vienintelis iš tėvų yra dingę ir jų ieškoma (kol teismas tėvus pripažins nežinia kur esančiais arba paskelbs mirusiais) arba tėvai ar turimas vienintelis iš tėvų laikinai negali rūpintis vaiku dėl abiejų tėvų ar vieno iš jų ligos, suėmimo, bausmės atlikimo, ar kitų svarbių priežasčių, arba dėl to, kad gali kilti realus ir tiesioginis pavojus vaiko sveikatai ar gyvybei, nustato vaikui apsaugos poreikį ir nedelsdamas imasi šio įstatymo 36⁵straipsnyje nustatytų veiksmų, t. y. gali paimti vaiką iš tėvų ar kitų vaiko atstovų pagal įstatymą ir kreiptis į teismą dėl leidimo paimti vaiką iš jo tėvų ar kitų vaiko atstovų pagal įstatymą. Tačiau pažymėtina, kad ne visais Civilinio kodekso 3.254 straipsnyje nustatytais pagrindais valstybinė vaiko teisių apsaugos institucija privalo kreiptis į teismą dėl leidimo paimti vaiką iš jo atstovų pagal įstatymą gavimo.
Pavyzdžiui, tokiais atvejais, kai tėvai arba turimas vienintelis iš tėvų yra dingę ir jų ieškoma (kol teismas tėvus pripažins nežinia kur esančiais arba paskelbs mirusiais), nustatyti vaiko apsaugos poreikį ir kreiptis į teismą dėl leidimo paimti vaiką iš jo atstovų pagal įstatymą gavimo netikslinga, nes vaiko atstovų pagal įstatymą nėra. Todėl siūlytina tikslinti, kokiais atvejais nustatomas vaiko apsaugos poreikis ir imamasi šio įstatymo 36⁵ straipsnyje nustatytų veiksmų. 2.Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 36⁵ straipsnyje nurodyta, kad Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba ar jos įgaliotas teritorinis skyrius, nustatęs vaiko apsaugos poreikį, gali paimti vaiką iš jo tėvų ar kitų vaiko atstovų pagal įstatymą Civilinio kodekso 3.254 straipsnyje nurodytais pagrindais. Kaip jau pastebėta anksčiau, vaiko paėmimas ir visos su juo susijusios procedūros netikslingos Civilinio kodekso 3.254 straipsnio 1 punkte nustatytu pagrindu, kai tėvai arba turimas vienintelis iš tėvų yra dingę ir jų ieškoma (kol teismas tėvus pripažins nežinia kur esančiais arba paskelbs mirusiais). Atsižvelgiant į tai, siūloma nustatyti, kad vaikas paimamas ne visais Civilinio kodekso 3.254 straipsnyje nustatytais, o tik 3.254 straipsnio 2 ir 3 punktuose nurodytais pagrindais. 3.Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 36⁵ straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad vaiko tėvai ar kiti jo atstovai pagal įstatymą turi teisę skųsti teismui Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos ar jos įgalioto teritorinio skyriaus veiksmus dėl galimai neteisėto vaiko paėmimo atvejo.
Pažymėtina, kad tokia pati teisė vaiko tėvams ar kitiems jo atstovams pagal įstatymą įtvirtinta ir Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 29 straipsnyje, kuriame nurodoma, kad vaiko tėvai ar kiti vaiko atstovai pagal įstatymą turi teisę skųsti teismui Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos ar jos įgalioto teritorinio skyriaus darbuotojų, policijos pareigūnų ar kitų valdžios institucijų darbuotojų neteisėtus veiksmus ir sprendimus, todėl siūlytina atsisakyti 36⁵ straipsnio 3 dalies nuostatos kaip perteklinės, siekiant užtikrinti, kad praktikoje nekiltų neaiškumų, kurią Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo nuostatą taikyti, norint apskųsti Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos ar jos įgalioto teritorinio skyriaus veiksmus. 4. Naujos teisinio reglamentavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama Įstatymo projektu Nr. 1 siūlomas reguliavimas:
interesų apsaugą, Įstatymo projektu Nr. 1 siūloma įtvirtinti laikinojo globėjo (rūpintojo) nušalinimo institutą. Vadovaujantis teismų praktika[1], siūloma nustatyti, kad globą (rūpybą) nustatęs subjektas galėtų ir nušalinti paskirtą globėją (rūpintoją), t. y. kai nustatyta laikinoji globa (rūpyba), globėjas (rūpintojas) iš pareigų galėtų būti atleidžiamas ar nušalinamas savivaldybės administracijos direktoriaus sprendimu, gavus valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos siūlymą, o kai nustatyta nuolatinė globa (rūpyba), globėjas (rūpintojas) iš pareigų atleidžiamas ar nušalinamas teismo nutartimi.
Savivaldybės administracijos direktoriui nesutikus su valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos siūlymu ir neatleidus ar nenušalinus globėjo (rūpintojo) nuo pareigų, valstybinė vaiko teisių apsaugos institucija galėtų pakartotinai teikti siūlymą arba imtis kitų teisinių priemonių, numatytų Civiliniame kodekse ir Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatyme, siekdama užtikrinti globojamo (rūpinamo) vaiko teises ir teisėtus interesus. Siūlomas teisinis reguliavimas apsaugotų likusius be tėvų globos vaikus nuo netinkamai laikinąją globą (rūpybą) vykdančių asmenų. Be to, siekiant teisinio aiškumo, siūloma išskirti subjektus, turinčius teisę kreiptis į teismą dėl vaiko nuolatinio globėjo (rūpintojo) nušalinimo nuo pareigų, ir subjektus, turinčius teisę kreiptis į teismą dėl neveiksnaus ar ribotai veiksnaus asmens globėjo ar rūpintojo nušalinimo. 2.
aiškiai nustatyti, kad ne visais atvejais valstybinė vaiko teisių apsaugos institucija, atsiradus vaiko laikinosios globos (rūpybos) pagrindams, kreipsis į teismą dėl leidimo paimti vaiką iš jo atstovų pagal įstatymą ir po to teiks nurodymą savivaldybės administracijos direktoriui nustatyti vaikui laikinąją globą (rūpybą), Civilinio kodekso 3.250 straipsnio 3 dalyje siūloma išskirti du skirtingus atvejus, kuriais savivaldybės administracijos direktoriui teikiamas valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos nurodymas nustatyti vaikui laikinąją globą (rūpybą) ir paskirti konkretų laikinąjį globėją (rūpintoją). Siekiama atskirti laikinosios globos (rūpybos) nustatymą dėl vaiko teisių pažeidimo ir
(arba) netinkamo tėvų valdžios vykdymo, tėvų pareigų nevykdymo, objektyvaus negalėjimo jas vykdyti arba vykdymo priešingai vaiko interesams (Civilinio kodekso 3.254 straipsnio 2 ir 3 punktai), kai reikalingas teismo leidimas paimti vaiką iš jo atstovų pagal įstatymą, nuo laikinosios globos (rūpybos) poreikio nustatymo kitais pagrindais, t. y. kai vaiko tėvai yra dingę (Civilinio kodekso 3.254 straipsnio 1 punktas) arba yra nežinomi (Įstatymo projekto Nr. 1 4 straipsnis), kuriems esant teismo leidimas paimti vaiką iš jo atstovų pagal įstatymą nereikalingas.
Siūloma nustatyti, kad valstybinė vaiko teisių apsaugos institucija, nustačiusi vaiką, kuriam reikalinga globa
(rūpyba) šio kodekso 3.254 straipsnio 2 ar 3 punkte nurodytais pagrindais, privalo per tris darbo dienas nuo teismo leidimo paimti vaiką iš jo atstovų pagal įstatymą išdavimo dienos pateikti savivaldybės administracijai nurodymą nustatyti vaikui laikinąją globą (rūpybą) ir paskirti laikinąjį globėją (rūpintoją), o nustačiusi vaiką, kuriam reikalinga globa (rūpyba) šio kodekso
dienas nuo vaiko, kuriam reikalinga globa (rūpyba), nustatymo dienos, pateikti savivaldybės administracijai nurodymą nustatyti vaikui laikinąją globą (rūpybą) ir paskirti laikinąjį globėją (rūpintoją). Siekiant užtikrinti teisės aktų nustatyto termino, per kurį vaikui turi būti paskirtas tinkamas globėjas (rūpintojas), laikymąsi, taip pat siūloma nustatyti, kad valstybinė vaiko teisių apsaugos institucija per vieną darbo dieną nuo kreipimosi į teismą dienos informuoja savivaldybės administraciją apie kreipimąsi į teismą dėl leidimo paimti vaiką iš jo atstovų pagal įstatymą. Tokiu atveju, jei teismas išduos leidimą paimti vaiką iš jo atstovų pagal įstatymą, savivaldybės administracija turės daugiau laiko surasti tinkamą asmenį, galintį tapti vaiko globėju (rūpintoju). Taip pat siūloma 3.250 straipsnio 4 dalyje nustatyti, kad valstybinė vaiko teisių apsaugos institucija yra be tėvų globos likusio vaiko (ne tik įstatymų nustatytais pagrindais paimto iš tėvų ar kitų teisėtų atstovų) atstovė pagal įstatymą, kol vaikui bus paskirtas globėjas (rūpintojas), atsižvelgiant į tokias situacijas, kai abu vaiko tėvai (arba vienintelis iš tėvų) yra dingę ar yra nežinomi ir pan. 3.
nepažeisti vaiko laikinosios globos (rūpybos) terminų tais atvejais, kai vaiko susilaukia nepilnamečiai neveiksnūs ar ribotai veiksnūs tėvai, o jų vaikui paskiriamas laikinasis globėjas, iki jie sulauks pilnametystės, siūloma Civilinio kodekso 3.253 straipsnį papildyti 3 dalimi ir nustatyti išimtį – laikinosios globos (rūpybos) terminas netaikomas, jei nepilnamečių tėvų vaikui nustatyta laikinoji globa Civilinio kodekso 3.158 straipsnio 2 dalyje nurodytu atveju. Įgyvendinus siūlymą, bus užtikrinta nepilnamečių tėvų teisė kartu su savo vaiku gyventi ir dalyvauti jį auklėjant. 4. Siekiant apsaugoti rastų vaikų, kurių tėvai nežinomi, interesus, siūloma įtvirtinti nuostatą, kad laikinoji globa (rūpyba) turi būti nustatyta, jei vaiko tėvai yra nežinomi (iki trijų mėnesių, kol bus nustatyti tėvystės ar artimos giminystės ryšiai). Toks reguliavimas leistų supaprastinti vaikų, kurių tėvai nežinomi, globos (rūpybos) nustatymo procedūrą, t. y. procedūra būtų trumpesnė ir greitesnė, nebereikėtų atlikti vaiko situacijos vertinimo, kreiptis į teismą dėl leidimo paimti vaiką iš jo atstovų pagal įstatymą, o tai atitiktų geriausius vaiko interesus. Be to, valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos specialistai, neatlikdami vaiko situacijos vertinimo, galėtų efektyviau išnaudoti darbo laiką, taip pat sumažėtų, nors ir nedaug, teismų darbo krūvis, nes rastų vaikų, kurių tėvai nežinomi, atveju nebereikėtų išduoti teismo leidimo paimti vaiką iš tėvų ar kitų jo atstovų pagal įstatymą. Pažymėtina ir tai, kad siūloma nuostata siekiama įtvirtinti paliktų vaikų, kurių biologiniai tėvai nežinomi, pavyzdžiui, vaikų, paliktų gyvybės langelyje, teisinį statusą. Civilinio kodekso 3.209 straipsnio
vaikus, todėl tokiam vaikui reikia nustatyti laikinąją globą, iki bus nustatyti tėvystės ar artimos giminystės ryšiai arba iki jis bus įtrauktas į galimų įvaikinti vaikų apskaitą. 5.
kodekso 3.254¹ straipsnio 1 dalyje sukonkretinus nuorodą į Civilinio kodekso 3.254 straipsnio 2 ar 3 punkte nustatytus vaiko laikinosios globos (rūpybos) nustatymo pagrindus, valstybinė vaiko teisių apsaugos institucija galės paimti vaiką iš jo atstovų pagal įstatymą Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo nustatyta tvarka, taip bus pašalintas teisės aktų prieštaravimas. Pavyzdžiui, vaiko paėmimas iš jo atstovų pagal įstatymą neturėtų būti organizuojamas Civilinio kodekso 3.254 straipsnio 1 punkte nustatytu pagrindu, t. y. kai tėvai arba turimas vienintelis iš tėvų yra dingę ir jų ieškoma (kol teismas tėvus pripažins nežinia kur esančiais arba paskelbs mirusiais), nes faktiškai tuo metu vaikas atstovo pagal įstatymą neturi. Taip pat vaiko paėmimas iš jo atstovų pagal įstatymą neturėtų būti organizuojamas Įstatymo projekto Nr. 1 siūlomu įtvirtinti Civilinio kodekso 3.254 straipsnio 4 punkte nustatytu pagrindu, kai vaiko tėvai yra nežinomi (kol bus nustatyti tėvystės ar artimos giminystės ryšiai), t. y. kai vaikas rastas, nes tuo metu vaiko atstovas pagal įstatymą nežinomas. 6. Siekiant suvienodinti Civilinio kodekso bei Civilinio proceso kodekso teisinį reguliavimą ir atsižvelgiant į susiklosčiusią teismų praktiką[2], siūloma 3.257 straipsnio 6 punkte atsisakyti vaiko nuolatinės globos (rūpybos) nustatymą sieti tik su neterminuotai apribota tėvų valdžia, nurodant, kad vaiko nuolatinė globa (rūpyba) nustatoma, jei abiem tėvams arba turimam vieninteliam iš tėvų apribota tėvų valdžia, t. y. nustatyti, kad, tiek neterminuotai, tiek laikinai apribojus tėvų valdžią, vaikui bus nustatyta nuolatinė globa (rūpyba).
Pažymėtina, kad Civiliniame kodekse, siekiant užtikrinti vaiko prigimtinę teisę augti biologinėje šeimoje, nustatytas galimas ilgiausias laikinosios globos (rūpybos) terminas – 12 mėnesių, kuris, nustačius, kad tėvai (tėvas ar motina), kuriems teikiamos socialinės paslaugos ir kita kompleksinė pagalba, deda pastangas pakeisti savo elgesį arba yra kitų priežasčių, kurios leidžia pagrįstai manyti, kad egzistuoja reali galimybė grąžinti vaiką į šeimą, gali būti pratęstas, tačiau ne ilgiau negu šešiems mėnesiams. Bendra laikinosios globos (rūpybos) trukmė, įskaitant pratęsimą, negali viršyti aštuoniolikos mėnesių. Pažymėtina, kad dėl tėvų valdžios apribojimo kreipiamasi tik tuo atveju, kai atvejo vadybos proceso metu nustatoma, kad šeima nededa pastangų arba tos pastangos nėra pakankamos. Be to, atsižvelgiant į tai, kad CK 3.253 straipsnio 2 dalyje nustatytas galimas ilgiausias laikinosios globos terminas, atvejo vadybos procesui trukus dvylika mėnesių ir jo metu nustačius, kad šeimos pastangos nebuvo pakankamos, valstybinė vaiko teisių apsaugos institucija kreipiasi į teismą dėl tėvų valdžios ribojimo. Jei laikinai apribojus tėvų valdžią būtų taikoma laikinoji globa (rūpyba), būtų pažeidžiamas CK 3.253 straipsnio 2 dalyje nustatytas galimas ilgiausias laikinosios globos (rūpybos) terminas. 7.
Civilinio kodekso 3.261 straipsnio 2 dalyje numatyti papildomą priežastį, dėl kurios valstybinė vaiko teisių apsaugos institucija gali pritarti vaiko iki trejų metų globai vaikų globos institucijoje, – vaiko išskyrimas su jo nepilnamečiais tėvais, globojamais (rūpinamais) vaikų globos institucijoje, pažeistų jo geriausius interesus. Siekiant užtikrinti nepilnamečių tėvų teisę kartu su savo vaiku gyventi ir dalyvauti jį auklėjant bei vaiko interesus, siūloma nustatyti, kad vaikas iki trejų metų gali būti apgyvendintas vaikų globos institucijoje kartu su ten globojamu (-ais) (rūpinamu (-ais)) nepilnamečiu (-iais) tėvu /motina (tėvais). Be to, minėto straipsnio 3 dalyje siūloma nustatyti, kad vaiko iki trejų metų globa vaikų globos institucijoje anksčiau nurodytu pagrindu gali tęstis tol, kol tęsiasi nepilnamečių jo tėvų globa (rūpyba). 8. Siekiant nedubliuoti teisės normų, siūloma Civilinio kodekso 3.262 straipsnio 1 dalyje atsisakyti nuostatos, kad vaiko laikinoji globa (rūpyba) vaikų globos institucijoje nustatoma tik tais atvejais, kai globa (rūpyba) šeimoje, globos centre ar šeimynoje negalima arba tai prieštarautų vaiko interesams, kaip perteklinės ir atkartojančios kitas Civilinio kodekso 3.261 straipsnio 1 dalies nuostatas. Taip pat siūloma visus su vaiko globa (rūpyba), neatsižvelgiant į jos rūšį (nuolatinė ar laikinoji), susijusius klausimus reguliuoti viename teisės akte – Vaiko globos organizavimo nuostatuose, tvirtinamuose Vyriausybės, kaip numatyta Civilinio kodekso 3.266 straipsnio 4 dalyje. Atsižvelgiant į tai, siūloma atsisakyti Civilinio kodekso 3.262 straipsnio 2 dalies nuostatos, kad vaikų laikinoji globa (rūpyba) organizuojama pagal vaikų laikinosios globos (rūpybos) nuostatus, kuriuos tvirtina Vyriausybė ar jos įgaliota valstybės institucija. Taip bus išvengta nuostatų atkartojimo ir sukurtas aiškesnis ir kokybiškesnis teisinis reguliavimas. 9.
rekomendacijas savivaldybės administracijos direktoriui dėl vaiko laikinojo globėjo (rūpintojo) skyrimo, ir nustatyti tokią pareigą tik globos centrui, jei valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos nurodyme nustatyti vaikui laikinąją globą (rūpybą) ir paskirti laikinąjį globėją (rūpintoją) nenurodytas konkretus asmuo. Tokiu atveju būtų išvengta teisinio neaiškumo, kurio subjekto gauta rekomendacija savivaldybės administracijos direktorius turėtų vadovautis, jeigu dėl globėjo (rūpintojo) skyrimo gauta ne vienos institucijos, įstaigos ar organizacijos rekomendacija. Be to, globos centras, lyginant su kitomis valstybinėmis institucijomis ir įstaigomis, nevyriausybinėmis organizacijomis, dirbančiomis vaiko teisių apsaugos srityje, gali pateikti objektyviausią rekomendaciją dėl vaiko globėjo (rūpintojo) skyrimo, nes būtent ši įstaiga organizuoja mokymus fiziniams asmenims, norintiems tapti globėjais (rūpintojais), globos centre dirbantys Tarnybos atestuoti asmenys parengia jiems išvadas, nuolat bendrauja su būsimais globėjais (rūpintojais), toliau dirba su šiais asmenimis (teikia jiems paslaugas), jiems tapus globėjais (rūpintojais). 10. Siekiant sumažinti savivaldybių administracijoms tenkančią administracinę naštą ir paspartinti asmens, norinčio tapti globėju (rūpintoju), šeimynos steigėju, dalyviu ar budinčiu globotoju, įvertinimo, apmokymo procesą, siūloma Civilinio kodekso
(rūpintoju), prašymą ir kitus minėtame straipsnyje nurodytus dokumentus iš karto teikia valstybinei vaiko teisių apsaugos institucijai, o ne savivaldybės administracijai.
Valstybinė vaiko teisių apsaugos institucija, tiesiogiai gavusi asmens prašymą ir kitus reikalingus dokumentus, galės greičiau atlikti pradinį fizinio asmens, norinčio tapti vaiko globėju (rūpintoju) ar šeimynos steigėju, dalyviu ar budinčiu globotoju, įvertinimą ir priimti sprendimą, kurį vėliau su asmens prašymu ir kitais dokumentais perduos savivaldybės administracijai. 11. Siekiant užtikrinti geriausius vaiko interesus bei saugią aplinką vaikui, kuris jau yra paimtas iš tėvų dėl netinkamo jų pareigų vykdymo ir vaiko teisių pažeidimų, siūloma vertinti ne tik asmenį, norintį tapti vaiko globėju (rūpintoju), bet ir kartu su juo gyvenantį (-čius) vyresnį (-ius) kaip šešiolikos metų asmenį (-is). Todėl siūlytina nustatyti, kad asmuo, norintis tapti globėju (rūpintoju), savivaldybės administracijai pateikia prašymą ir kartu prideda ne tik savo, bet ir kartu gyvenančių vyresnių kaip šešiolikos metų asmenų Vyriausybės įgaliotos institucijos nustatytos formos sveikatos pažymėjimus. Siekiant teisinio aiškumo, taip pat siūloma 3.268 straipsnį papildyti 3 dalimi, kurioje aiškiai būtų įtvirtinta, kad Valstybinė vaiko teisių apsaugos institucija, siekdama apsaugoti geriausius vaiko interesus, turi įvertinti, ar asmuo, norintis tapti vaiko globėju (rūpintoju), atitinka šio kodekso 3.269 straipsnyje nustatytus reikalavimus, o kartu su juo gyvenantys vyresni kaip šešiolikos metų asmenys – šio kodekso 3.269 straipsnio 4–6, 9–10 punktuose nustatytus reikalavimus.
Dėl vaiko globėjo (rūpintojo), su kuriuo gyvenantys vyresni kaip šešiolikos metų asmenys neatitinka šio kodekso 3.269 straipsnio 8 punkte nustatyto reikalavimo, skyrimo valstybinė vaiko teisių apsaugos institucija sprendžia įvertinusi šių asmenų sveikatos sutrikimo (sutrikimų) pobūdį, pavojingumą ir atsižvelgusi į vaiko interesus. Be to, siūloma nustatyti, kad vaiko globėju (rūpintoju) negali būti skiriamas asmuo, su kuriuo gyvenantys vyresni kaip šešiolikos metų asmenys neatitinka šio straipsnio 1 dalies 4–6 ir (ar) 9 punktuose nustatytų kriterijų. Dėl vaiko globėjo (rūpintojo), su kuriuo gyvenantys vyresni kaip šešiolikos metų asmenys neatitinka šio straipsnio 1 dalies 8 punkte nustatyto kriterijaus, skyrimo sprendžiama įvertinus šių asmenų sveikatos sutrikimo (sutrikimų) pobūdį, pavojingumą ir atsižvelgus į vaiko interesus. Siekiant, kad vaiko globėju (rūpintoju) būtų skiriamas globai (rūpybai) tinkamai pasirengęs asmuo, siūloma nustatyti papildomą sąlygą – globėju (rūpintoju) gali būti skiriamas asmuo, kuris ir kurio sutuoktinis ar bendrai gyvenantis neįregistravus santuokos asmuo Vyriausybės nustatyta tvarka yra tinkamai pasirengę globoti (rūpinti) vaiką. Siūlomu teisiniu reguliavimu siekiama sumažinti globėjų (rūpintojų) šeimose globojamų (rūpinamų) vaikų teisių pažeidimų riziką. 12.
tinkamai vykdyti vaiko globos (rūpybos) centralizuotą apskaitą, svarbu, kad atsakingos institucijos turėtų galimybę tikrinti asmens, norinčio tapti vaiko globėju (rūpintoju), duomenis pagal CK 3.269 straipsnį ir kad jie būtų tvarkomi vienoje sistemoje. Atsižvelgiant į tai, kad šių duomenų apimtis didėja, ir siekiant kuo trumpesnio, aiškesnio duomenų apskaitos pavadinimo vartojimo teisės aktuose, siūloma dabartinį vaikų, kuriems nustatyta globa (rūpyba), globėjų (rūpintojų), asmenų, pasirengusių globoti (rūpinti) vaiką, ir globėjų (rūpintojų), nušalintų nuo vaiko globėjo (rūpintojo) pareigų, centralizuotos apskaitos pavadinimą keisti į centralizuotos vaikų globos (rūpybos) apskaitos pavadinimą, nurodyti, kad į minėtą apskaitą įtraukiami duomenys apie vaikus, kuriems nustatyta globa (rūpyba), gobėjus (rūpintojus), globėjus (rūpintojus), nušalintus nuo vaiko globėjo (rūpintojo) pareigų, asmenis, su kuriais buvo nutraukta tarpusavio bendradarbiavimo ir paslaugų teikimo sutartis, sudaryta su globos centru, dėl netinkamo jos vykdymo, asmenis, pasirengusius globoti (rūpinti) vaiką, ir nustatyti, kad Vyriausybė arba jos įgaliota institucija nustato tvarką, pagal kurią tvarkoma vaikų globos (rūpybos) centralizuota apskaita. Įstatymo projektu Nr. 2 siūlomas reguliavimas:
suvienodinti Civilinio proceso kodekso 494 straipsnį su Įstatymo projektu Nr. 1 siūlomu nauju Civilinio kodekso 3.246 straipsnio reguliavimu, siūloma Civilinio proceso kodekso 494 straipsnio 2 dalyje įvardyti papildomus subjektus, t. y. neveiksnius tam tikroje srityje ar ribotai veiksnius tam tikroje srityje asmenis, turinčius teisę kreiptis į teismą dėl globėjo ar rūpintojo nušalinimo.
Siūloma atsisakyti Civilinio proceso kodekso 494 straipsnio 5 dalies, kurioje nurodyta, kad „pagal globėjo ar rūpintojo, globos ir rūpybos institucijos, vaiko tėvų arba įtėvių pareiškimą vaiko globėjas ar rūpintojas gali būti jį paskyrusio teismo nutartimi atleistas nuo pareigų, jeigu vaikas grąžinamas tėvams arba įtėviams“, nes ši nuostata yra klaidinanti – vaiką grąžinant tėvams, priimamas sprendimas nutraukti vaiko globą (rūpybą), todėl vaiko globėjas (rūpintojas) savaime netenka pareigų ir dar viena globėjo (rūpintojo) atleidimo nuo pareigų procedūra nereikalinga. 2. Siekiant suvienodinti Civilinio proceso kodekso 500 straipsnį su Įstatymo projektu Nr. 1 siūlomu nauju Civilinio kodekso 3.268 ir 3.269 straipsnių reguliavimu, siūloma papildyti įrodymų, reikalingų valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos arba prokuroro pareiškimui dėl vaiko nuolatinės globos ar rūpybos nustatymo pagrįsti, sąrašą. 3. Atsižvelgiant į Įstatymo projektu Nr. 1 siūlomus atlikti Civilinio kodekso 3.269 straipsnio pakeitimus, siūloma Civilinio proceso kodekso 496¹ ir 501 straipsniuose tikslinti subjektus, kurių duomenis apie teistumą ir padarytus administracinius nusižengimus teismas turės teisę išsireikalauti, jeigu globėju ar rūpintoju rekomenduojama skirti fizinį asmenį arba šeimyną. Įstatymo projektu Nr. 3 siūlomas reguliavimas:
apsaugos pagrindų įstatymo 30 straipsnį su Įstatymo projektu Nr. 1 siūlomu Civilinio kodekso 3.246 straipsnio pakeitimu, siūloma tikslinti nuorodą į Civilinio kodekso 3.246 straipsnio 3 dalį, vietoje jos nurodant to paties straipsnio 2 dalį. 2.
apsaugos pagrindų įstatymo 36 ir 36⁵ straipsnius su Įstatymo projektu Nr. 1 siūlomu nauju Civilinio kodekso 3.254¹ straipsnio reguliavimu, siūloma nustatyti, kad tokiais atvejais, kai tėvai arba turimas vienintelis iš tėvų yra dingę ir jų ieškoma (kol teismas tėvus pripažins nežinia kur esančiais arba paskelbs mirusiais), vaiko apsaugos poreikis nenustatomas ir nesikreipiama į teismą dėl leidimo paimti vaiką iš jo atstovų pagal įstatymą gavimo, nes vaiko atstovų pagal įstatymą nėra. Tokiu atveju būtų iš karto pradėtos vaiko laikinosios globos (rūpybos) nustatymo procedūros. 3. Siekiant išvengti perteklinių nuostatų dėl Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos ar jos įgalioto teritorinio skyriaus veiksmų apskundimo, siūloma pripažinti netekusia galios Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 36⁵ straipsnio 3 dalį. 5. Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai, galimos neigiamos priimto įstatymo pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta Priėmus įstatymų projektus, neigiamų pasekmių nenumatoma. 6. Galima priimto įstatymo įtaka kriminogeninei situacijai, korupcijai Įstatymų projektai neturės įtakos kriminogeninei situacijai ir mažins prielaidas korupcijai. 7. Galima priimto įstatymo įtaka verslo sąlygoms ir jo plėtrai Įstatymų projektai neturės reikšmingo poveikio verslo sąlygoms ir jo plėtrai. 8. Įstatymo inkorporavimas į teisinę sistemą, galiojantys teisės aktai, kuriuos būtina pakeisti ar panaikinti, priėmus teikiamą įstatymo projektą Siekiant inkorporuoti įstatymų projektais siūlomas nuostatas į teisinę sistemą, kitų galiojančių įstatymų keisti nereikės. 9.
norminių aktų rengimo tvarkos įstatymų reikalavimams ir bendrinės lietuvių kalbos normoms, sąvokų ir terminų įvertinimas Įstatymų projektai parengti laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos įstatymo, Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų teisės norminių aktų rengimo tvarkos įstatymo reikalavimų ir atitinka bendrinės lietuvių kalbos normas. 10. Įstatymo projekto atitiktis Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatoms ir Europos Sąjungos teisei Įstatymų projektai atitinka Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus. 11. Įstatymui įgyvendinti reikalingi įgyvendinamieji teisės aktai, šių aktų rengėjai Priėmus įstatymų projektus, reikės priimti:
Respublikos Vyriausybės nutarimą „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. kovo 27 d. nutarimo Nr. 405 „Dėl vaiko globos organizavimo nuostatų patvirtinimo“ pakeitimo“;
Respublikos Vyriausybės nutarimą „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2018 m. gegužės 2 d. nutarimo Nr. 440 „Dėl įgaliojimų suteikimo įgyvendinant Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.276¹ straipsnį bei Vaikų, kuriems nustatyta globa (rūpyba), globėjų (rūpintojų), asmenų, pasirengusių globoti (rūpinti) vaiką, ir vaiko globėjų (rūpintojų), nušalintų nuo vaiko globėjo (rūpintojo) pareigų, centralizuotos apskaitos tvarkos aprašo patvirtinimo“ pakeitimo“;
Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro įsakymą „Dėl Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2002 m. balandžio 18 d. įsakymo Nr. 56 „Dėl Vaiko laikinosios globos (rūpybos) nuostatų patvirtinimo“ pakeitimo“;
Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro įsakymą „Dėl Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2019 m. gruodžio 30 d. įsakymo Nr. A1-803 „Dėl Vaiko situacijos vertinimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ pakeitimo“.
Šiuos teisės aktų pakeitimų projektus rengs Socialinės apsaugos ir darbo ministerija. 12. Kiek valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų pareikalaus ar leis sutaupyti įstatymo įgyvendinimas Įstatymų projektams įgyvendinti papildomų valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų neprireiks. Įgyvendinant įstatymų projektus, valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų sutaupyti nenumatoma. 13. Įstatymo projekto rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados Rengiant įstatymų projektus, atsižvelgta į vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus išvadą, pateiktą 2019 m. rugpjūčio 7 d. raštu Nr. (1.19-2019-5X7)2-6 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimo projekto Nr. 19-9032“, vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus 2019 m. spalio 16 d. raštu Nr. (6.1-2019-77)2-864/2 „Dėl tyrimo pažymos“ pateiktą 2019 m. spalio 16 d. pažymą Nr. (6.1-2019-77)PR-164 „Dėl advokatės Ievos Kubilienės, atstovaujančios Italijos piliečių Davide Cimarelli ir Antonella Rizi interesus, skundo tyrimo“, Lietuvos savivaldybių asociacijos 2019 m. rugpjūčio 14 d. išvadą Nr. (15)–SD-473 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimo projekto“. 14. Reikšminiai įstatymo projekto žodžiai Reikšminiai žodžiai, kurių reikia įstatymų projektams įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant reikšminius žodžius pagal Europos žodyną Eurovoc: „globėjas“, „rūpintojas“. 15. Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai Nėra. [1] Šiaulių apygardos teismo
apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos v. V. ir P. Šarkų šeimyna (bylos Nr. e2S-868-368/2018) [2] Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. spalio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-280-969/2017.
Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, galiojantiems įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, pastabų neturime. Departamento direktorius Andrius Kabišaitis M. Masteikienė, tel. (8 5) 239 6843, el. p. [email protected] D. Petrauskaitė, tel (8 5) 239 6376, el.p. [email protected]
LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO KANCELIARIJOS TEISĖS DEPARTAMENTAS IŠVADA DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS CIVILINIO PROCESO KODEKSO 494, 496¹, 500 IR 501 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO ĮSTATYMO PROJEKTO 2021-12-17 Nr. XIIIP-4821(2) Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, pastabų neturime. Departamento direktorius Andrius Kabišaitis M. Masteikienė, tel. (8 5) 239 6843, el. p. [email protected] D. Petrauskaitė, tel. (8 5) 239 6376, el. p. [email protected]
Socialinių reikalų ir darbo komitetas
DĖL
2021-11-24
dalyvavo: Mindaugas Lingė – komiteto pirmininkas, Vilija Aleknaitė-Abramikienė, Rima Baškienė, Algimantas Dumbrava, Justas Džiugelis, Vaida Giraitytė-Juškevičienė, Gintautas Kindurys, Linas Kukuraitis, Monika Ošmianskienė, Gintarė Skaistė, Algirdas Sysas, Jonas Varkalys; komiteto biuras: Evelina Bulotaitė – biuro vedėja, patarėjos: Dalia Aleksejūnienė, Diana Jonėnienė, Asta Kazlauskienė, Ieva Kuodienė, padėjėjos Renata Liekienė, Indrė Žukauskaitė; kviestieji asmenys: Vilma Augienė – socialinės apsaugos ir darbo viceministrė, Kristina Stepanova – Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Šeimos ir vaiko teisių apsaugos grupės vadovė, Indrė Akaveckienė – Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Šeimos ir vaiko teisių apsaugos grupės vyresnioji patarėja, Eivilė Žemaitytė – Vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus įstaigos vyriausioji patarėja. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2020-05-12 * Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, galiojantiems įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, pastabų neturime. Atsižvelgti. 3. Piliečių, asociacijų, politinių partijų, lobistų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: negauta. 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai:
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1.
1Lietuvos Aukščiausiasis Teismas,
2021-10-28 Susipažinę su įstatymų projektais, jų aiškinamuoju raštu bei įvertinę projekto atitiktį kitiems galiojantiems įstatymams, informuojame, kad pastabų ar pasiūlymų neturime. Atsižvelgti. 2. Vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus įstaiga, 2021-10-285 Siūlytina tikslinti Projekto 5 straipsnyje nustatytą įstatymo įsigaliojimo datą. Pritarti. Pasiūlymas. Pakeisti Įstatymo projekto 5 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: „1. Šis įstatymas įsigalioja 2021 m. sausio 1 d.2022 m. liepos 1 d.“. 3. Nacionalinė teismų administracija,
g-2021-110375
įgyvendinamųjų teisės aktų priėmimo datos. Pritarti. Pasiūlymas. Pakeisti Įstatymo projekto 5 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: „1. Šis įstatymas įsigalioja 2021 m. sausio 1 d.2022 m. liepos 1 d.“. 5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai: negauta. 6. Komiteto sprendimas ir pasiūlymai: pritarti įstatymo projektui ir siūlyti pagrindiniam Teisės ir teisėtvarkos komitetui jį patobulinti atsižvelgiant į Komiteto pasiūlymą. 7. Balsavimo rezultatai: pritarta bendru sutarimu. 8. Komiteto paskirta pranešėja: Vilija Aleknaitė-Abramikienė. Komiteto pirmininkas (Parašas) Mindaugas Lingė Komiteto biuro patarėja Asta Kazlauskienė
2021-12-01
posėdyje dalyvavo: komiteto pirmininkas Stasys Šedbaras, komiteto pirmininko pavaduotoja Agnė Širinskienė, nariai: Aušrinę Armonaitę pavaduojanti Morgana Danielė, Irena Haase, Gabrielių Landsbergį pavaduojantis Andrius Navickas, Česlav Olševski, Julius Sabatauskas, Algirdas Stončaitis. Komiteto biuro vedėja Dalia Komparskienė, patarėjai: Martyna Civilkienė, Jurgita Janušauskienė, Rita Karpavičiūtė, Dalia Latvelienė, Irma Leonavičiūtė, Rita Varanauskienė, Loreta Zdanavičienė, padėjėjos: Aidena Bacevičienė, Meile Čeputienė, Rivena Zegerienė. Socialinės apsaugos ir darbo viceministras Vytautas Šilinskas, Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Šeimos ir vaiko teisių apsaugos grupės vadovė Kristina Stepanova, vyresnioji patarėja Indrė Akaveckienė, NTA Teisės ir administravimo departamento Teismų veiklos skyriaus patarėja Aurelija Pauliukaitė, NTA Teisės ir administravimo departamento Teisinio reguliavimo ir atstovavimo skyriaus patarėja Milda Grajauskaitė, Vaiko teisių apsaugos kontrolierės vyriausioji patarėja Eivilė Žemaitytė. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2020-05-12 Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, galiojantiems įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, pastabų neturime. Atsižvelgti
kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: nėra. 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai: Eil. Nr.
Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2021-10-28 * Lietuvos Aukščiausiajame Teisme buvo gautas Jūsų prašymas pateikti pastabas ir pasiūlymus dėl šių įstatymų projektų:
1Civilinio kodekso 3.246, 3.250, 3.253, 3.254,
3.254(10, 3.257, 3.261, 3.262, 3.264, 3.268, 3.269 ir 3.276(1) straipsnių pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIIIP-4820;
straipsnių pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIIIP-4821;
3Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo Nr. I-1234 30, 36, 36(5) ir 42 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIIIP-4822. Susipažinę su įstatymų projektais, jų aiškinamuoju raštu bei įvertinę
projekto atitiktį kitiems galiojantiems įstatymams, informuojame, kad pastabų ar pasiūlymų neturime. Atsižvelgti
kontrolieriaus įstaiga 2021-10-285 Vaiko teisių apsaugos kontrolierė, susipažinusi su Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.246, 3.250, 3.253, 3.254, 3.254(1), 3.257, 3.261, 3.262, 3.264, 3.268, 3.269 ir 3.276(1) straipsnio papildymo įstatymo projektu Nr. XIIIP-4820, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 494, 496(1), 500 ir 501 straipsnių pakeitimo įstatymo projektu Nr. XIIIP-4821, Lietuvos Respublikos Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo Nr. I-1234 30, 36, 36(5) ir 42 straipsnių pakeitimo įstatymo projektu Nr. XIIIP-4822, Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto prašymu teikia pastabas ir pasiūlymus projektų tobulinimui:
I. Dėl Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 494, 496(1),
nustatytą įstatymo įsigaliojimo datą. Pritarti 3.
2021-10-29 2,4 Nacionalinė teismų administracija susipažino su Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau - CK) 3.246, 3.250, 3.253, 3.254, 3.254¹, 3.257, 3.261, 3.262, 3.264, 3.268, 3.269 ir 3.276¹ straipsnių pakeitimo įstatymo projektu Nr. XIIIP-4820 (toliau - CK Projektas); Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau - CPK) 494, 496¹, 500 ir 501 straipsnių pakeitimo įstatymo projektu Nr. XIIIP-4821 (toliau - CPK Projektas); Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo Nr. 1-1234 30, 36, 36⁵ ir 42 straipsnių pakeitimo įstatymo projektu Nr. XIIIP-4822 (visi kartu toliau - Projektai) ir teikia pastabas dėl siūlomo įtvirtinti teisinio reguliavimo.
<...>
siūloma įtvirtinti, kad, vertinant asmenį, norintį tapti vaiko globėju (rūpintoju), kartu vertinamas ir kartu su juo gyvenančio (-čių) vyresnio (-ių) kaip šešiolikos metų asmens(-ų) teistumas, skirtos administracinės nuobaudos ir (ar) administracinio poveikio priemonės, padarytų nusikalstamų veikų ar administracinių nusižengimų pobūdis bei pavojingumas (analogiškai CPK Projekto 2 ir 4 straipsniais numatoma įtvirtinti nuostatas, kad teismas, jeigu globėju ar rūpintoju rekomenduojama skirti fizinį asmenį ar šeimyną, išreikalauja duomenis apie šio fizinio asmens ir kartu su juo gyvenančių vyresnių kaip šešiolikos metų ar šeimynos narių teistumą ir padarytus administracinius nusižengimus). Nėra aišku (o Projektų rengėjai nepagrindė aiškinamajame rašte), kodėl numatoma vertinti tik vyresnių kaip šešiolikos metų asmenų duomenis. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 13 straipsnio 2 dalyje įtvirtinamos nusikalstamos veikos, už kurias atsako asmuo, kuriam iki nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo padarymo buvo suėję keturiolika metų.
Be to, asmeniui, kuriam iki baudžiamuoju įstatymu draudžiamos nusikalstamos veikos padarymo nebuvo suėję keturiolika metų, gali būti taikomos auklėjamojo poveikio ar kitos priemonės. Todėl gali pasitaikyti atvejų, kad jaunesnis nei šešiolikos metų asmuo gali neatitikti CK 3.269 straipsnio 1 dalies 6 punkto reikalavimų, o neįvertinus šios aplinkybės, vargu ar būtų priimtas geriausius vaiko interesus atitinkantis sprendimas. Todėl siūlytina spręsti dėl šešiolikos metų amžiaus ribos, taikomos dėl duomenų apie kartu su asmeniu, norinčiu tapti vaiko globėju (rūpintoju), gyvenančių asmenų teistumą ir padarytus administracinius nusižengimus, nustatymo tikslingumo. Nepritarti Projekto autoriai teikiamą teisinį reguliavimą, kuriuo nesiūloma įtvirtinti reikalavimo vertinti jaunesnių nei 16 metų asmenų, gyvenančių kartu su asmeniu, norinčiu tapti vaiko globėju (rūpintoju), teistumą ir padarytus administracinius nusižengimus, grindžia ir tuo, kad jaunesnių asmenų vertinimo reikalavimas apsunkintų globėjų (rūpintojų) paiešką. Pabrėžtina tai, kad motyvuoti asmenis tapti globėjais (rūpintojais) yra iššūkis. Pernelyg stiprus reikalavimų sugriežtinimas asmenims, norintiems tapti rūpintojais (globėjais), gali dar labiau sumažinti tokių asmenų kiekį, tuo pačiu sumažinant galimybes užtikrinti, kad kuo daugiau vaikų, netekusių savo tėvų globos galėtų augti šeimai artimoje aplinkoje. Pabrėžtina ir tai, kad specialistai, kurie vertina asmens pasiruošimą tapti globėju (rūpintoju) turi visapusiškai įvertinti asmens gebėjimą užtikrinti saugią aplinką vaikui, nustatant ir galimus iššūkius, kurie gali kilti globos (rūpybos) procese.
Manytina, kad šių specialistų kompetencijos leis jiems identifikuoti galimus iššūkius dėl kitų šeimoje gyvenančių vaikų elgesio ir pan., nes ši sritis yra vertinama plačiai. Galiausiai, atsižvelgiant į tai, kad nepilnamečiams iki 14 metų pirmiausia yra taikomos auklėjamojo poveikio ar kitos priemonės, kurios skirtos keisti elgesį, netinkamą gyvenimo būdą, t.y., pirmiausia orientuojamasi ne į bausmę, o į perauklėjimą, pagalbą integruotis visuomenėje, manytina, kad šių priemonių tikslas ir yra atstatyti vaiko socialinį funkcionavimą ir toks tikslas dėka skirtų priemonių pasiekiamas. Todėl abejotina, kad tai turėtų būti vertinama kaip grėsmė šeimai tapti globėjais (rūpintojais). Įvertinus ir užsienio šalių praktiką bei reikalavimus, nėra identifikuota tokių praktikų, kurios reikalautų vertinti jaunesnių nei 16 metų asmenų teistumą ir (ar) administracinius nusižengimus, tokiu būdu tikrai stipriai apsunkinant globėjų (rūpintojų) motyvavimą, paiešką ir atranką, ir atitinkamai, grėsmingai apribojant galimybę vaikams, netekusiems tėvų globos, augti šeimai artimoje aplinkoje. 5. Nacionalinė teismų administracija 2021-10-295 Koreguotinos
priėmimo datos. Pritarti
5Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai: negauta. 6. Seimo paskirtų papildomų komitetų /komisijų pasiūlymai:
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pastabos Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Socialinių reikalų ir darbo komitetas 2021-11-24 Pritarti įstatymo projektui ir siūlyti pagrindiniam Teisės ir teisėtvarkos komitetui jį patobulinti atsižvelgiant į Komiteto pasiūlymą. Pritarti 7.
komiteto patobulintam Civilinio proceso kodekso 494, 496¹, 500 ir 501 straipsnių pakeitimo įstatymo projektui XIIIP-4821(2) ir komiteto išvadoms. 8. Balsavimo rezultatai: už – 8, prieš – nėra, susilaikė – nėra. 9. Komiteto paskirti pranešėjai: Stasys Šedbaras, Agnė Širinskienė. 10. Komiteto narių atskiroji nuomonė: negauta. PRIDEDAMA. Komiteto siūlomas įstatymo, jo lyginamasis variantas. Komiteto pirmininkas (Parašas) Stasys Šedbaras Komiteto biuro vedėja Dalia Komparskienė, Komiteto biuro patarėja Martyna Civilkienė