Lyginamasis variantas
2020 m. d. Nr. Vilnius
Papildyti Įstatymą 32² straipsniu: „32² straipsnis. Statutinių įstaigų pareigūnų ir darbuotojų karantino metu vykdančių jiems priskirtas funkcijas, susijusias su epidemijų profilaktikos priemonių įgyvendinimo užtikrinimu, taip pat dirbančių ypač pavojingų ligų židiniuose, darbo užmokesčio didinimas“
valstybės tarnautojams ir darbuotojams, dirbantiems pagal darbo sutartis statutinėse įstaigose nuo karantino visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje, kelių savivaldybių ar vienos savivaldybės teritorijoje paskelbimo mėnesio pradžios iki karantino galiojimo mėnesio pabaigos, kai šie vykdo epidemijų profilaktikos priemones ypač pavojingų užkrečiamųjų ligų židiniuose, dirba su asmenimis, įtariamais kad serga, taip pat asmenimis turėjusiais sąlytį, mokama nuo 60 iki 100 procentų dydžio pareiginės algos (darbo užmokesčio) priemoka, atsižvelgiant į konkretaus statutinės įstaigos pareigūno, valstybės tarnautojo ir darbuotojo, dirbančio pagal darbo sutartį, atliekamų funkcijų pobūdį, sudėtingumą ir atsakomybės lygį, darbo krūvį ir veiklos mastą, Vyriausybės arba jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka
valstybės tarnautojams ir darbuotojams, dirbantiems pagal darbo sutartis statutinėse įstaigose nustatyto dydžio priemoka (įskaitant darbdavio mokamus mokesčius) darbo užmokesčio padidinimu pagal šio straipsnio 1 dalį, apmokamos valstybės biudžeto lėšomis Vyriausybės nustatyta tvarka. 2 straipsnis.
2 straipsnis. Įstatymo taikymas Statutinių įstaigų pareigūnams, kitiems valstybės tarnautojams ir darbuotojams, dirbantiems pagal darbo sutartis statutinėse įstaigose darbo užmokestis perskaičiuojamas ir mokamas pagal šio įstatymo 2 straipsnyje išdėstyto Lietuvos Respublikos žmonių užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės įstatymo 32² straipsnio 1 dalies nuostatas karantino Lietuvos Respublikos teritorijoje laikotarpiu nuo Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020 m. kovo 14 d. nutarimo Nr. 207 „Dėl karantino Lietuvos Respublikos teritorijoje paskelbimo“ įsigaliojimo dienos. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą Respublikos Prezidentas Teikia Seimo nariai:
Vytautas Bakas Laurynas Kasčiūnas Rasa Budbergytė Rasa Petrauskienė Gintarė Skaistė Žygimantas Pavilionis Agnė Bilotaitė Kazys Starkevičius Andrius Navickas Paulius Saudargas Sergėjus Jovaiša Irena Haase Irena Degutienė Gabrielius Landsbergis Algis Strelčiūnas Jurgis Razma Audronius Ažubalis Vilija Aleknaitė Abramikienė Povilas Urbšys Dovilė Šakalienė Stasys Tumėnas Liudas Jonaitis Algimantas Salamakinas Rita Tamašunienė Virgilijus Poderys Petras Gražulis Valentinas Bukauskas Juozas Baublys Jonas Varkalys Jonas Liesys Virgilijus Alekna Simonas Gentvilas Rimantas Jonas Dagys Gintaras Steponavičius Algirdas Butkevičius Juozas Imbrasas Naglis Puteikis Mindaugas Puidokas
aiškinamsis raštas
projekto rengimą paskatinusios priežastys, parengto projekto tikslai ir uždaviniai: Statutinių įstaigų pareigūnai ir darbuotojai, kaip ir sveikatos priežiūros įstaigų darbuotojai, medikai dėl karantino dirba pavojingų veiksnių veikiamose vietose. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020 m. kovo 14 d. Nr. 207 „Dėl karantino Lietuvos Respublikos teritorijoje paskelbimo", taip pat Sveikatos apsaugos ministro valstybės lygio ekstremalios situacijos operacijų centro vadovo sprendimais, statutiniams pareigūnams ir darbuotojams tenka uždavinys užtikrinti karantino sąlygų laikymosi kontrolę. Statutiniai pareigūnai ir kiti darbuotojai susiduria su grėsme užsikrėsti COVID-19 ne tik įprastinės veiklos metu užtikrindami viešąją ar tirdami nusikalstamas veikas, saugodami išorės sienas, dirbdami muitinės postuose, pataisos įstaigose (pvz., turėdami sąlyti su asmenimis, kurie jau serga COVID-19, nors neturi ligai būdingų požymių ir pan.), bet ir tikrindami kaip sergantys COVID-19, įtariami, kad serga ar turėję sąlytį asmenys laikosi karantino sąlygų. Tokiu būdu statutiniams pareigūnams ir kitiems darbuotojams karantino laikotarpiu būtina užtikrinti atitinkamas socialines garantijas bei tinkamai kompensuoti už jų darbą. Todėl siūloma karantino laikotarpiu statutiniams pareigūnams ir kitiems darbuotojams nustatyti 60 iki 100 procentų dydžio pareiginės algos (darbo užmokesčio) priemoką, atsižvelgiant į konkretaus statutinės įstaigos pareigūno, valstybės tarnautojo ir darbuotojo, dirbančio pagal darbo sutartį, atliekamų funkcijų pobūdį, sudėtingumą ir atsakomybės lygį, darbo krūvį ir veiklos mastą. Vyriausybės arba jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka
projekto iniciatoriai (institucija, asmenys ar piliečių įgalioti atstovai) ir rengėjai: Šį projektą inicijavo ir parengė Seimo narys Vytautas Bakas 3.
Kaip šiuo metu yra reguliuojami įstatymo projekte aptarti teisiniai santykiai: Šiuo metu galiojantys teisės aktai nenustato aiškių darbo (tarnybos) kompensavimo esant pandemijai sąlygų. Pagal šiuo metu galiojančio Lietuvos Respublikos Vidaus tarnybos statuto pakeitimo įstatymą 56 str. 1d. 3 p. pareigūnams mokamos priemokos už darbą kenksmingomis, labai kenksmingomis ir pavojingomis darbo sąlygomis. Praktikoje šios nuostatos įgyvendinimas yra skirtingas, priklauso nuo Vidaus reikalų įstaigų turimo finansavimo ir šių įstaigų vadovų sprendimų. Profesinių sąjungų duomenimis, kai kuriose Vidaus reikalų įstaigose mokami 10 proc. dydžio priemokos. Tokia situacija nepagrįstai diskriminuoja statutinių įstaigų pareigūnus ir tarnautojus bei darbuotojus, kurie dirba užkrečiamų ligų židininiuose, turi sąlyti su užkrečiamomis ligomis sergančiais žmonėmis, prižiūri, kaip laikomas karantino sąlygų, šalina pandemijos padarinius ir kt. 4. Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai (jeigu rengiant įstatymo projektą toks vertinimas turi būti atliktas ir jo rezultatai nepateikiami atskiru dokumentu), galimos neigiamos priimto įstatymo pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta:
Neigiamų pasekmių nenumatoma. 5. Kokią įtaką priimtas įstatymas turės kriminogeninei situacijai, korupcijai: Priimtas įstatymas turės teigiamą poveikį valdant kriminogenines rizikas. 6. Kaip įstatymo įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai: Neigiamų pasekmių nenumatoma. 7. Įstatymo inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios:
Priėmus įstatymo projektą kitų įstatymų keisti nereikės. 8.
projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, o įstatymo projekto sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka: Įstatymo projektas parengtas laikantis nustatytų reikalavimų. 9. Ar įstatymo projektas atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus:
Įstatymo projektas neprieštarauja Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatoms ir Europos Sąjungos teisei. 10. Jeigu įstatymui įgyvendinti reikia įgyvendinamųjų teisės aktų, – kas ir kada juos turėtų priimti: Vyriausybė ir jos įgaliota institucija turėtų priimti šio įstatymo įgyvendinamuosius aktus. 11. Kiek valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymui įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti (pateikiami prognozuojami rodikliai einamaisiais ir artimiausiais 3 biudžetiniais metais):
Darbo užmokesčio didinimui reikės ne mažiau, kaip 5 mln. eurų per mėnesį papildomų valstybės biudžeto lėšų. 12. Įstatymo projekto rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados: Įstatymo projekto rengimo metu specialistų vertinimo ir išvadų neprašyta. 13. Reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiam projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno „Eurovoc“ terminus, temas bei sritis:
Reikšminiai įstatymo projekto žodžiai, kurių reikia šiam įstatymo projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą: „socialinės garantijos karantino metu“. 14. Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai: Įstatymo projektas rengtas konsultuojantis su statutinėse įstaigose veikiančių profesinių sąjungų atstovais.
Teikia Seimo nariai: Vytautas Bakas Laurynas Kasčiūnas Rasa Budbergytė Rasa Petrauskienė Gintarė Skaistė Žygimantas Pavilionis Agnė Bilotaitė Kazys Starkevičius Andrius Navickas Paulius Saudargas Sergėjus Jovaiša Irena Haase Irena Degutienė Gabrielius Landsbergis Algis Strelčiūnas Jurgis Razma Audronius Ažubalis Vilija Aleknaitė Abramikienė Povilas Urbšys Dovilė Šakalienė Stasys Tumėnas Liudas Jonaitis Algimantas Salamakinas Rita Tamašūnienė Virgilijus Poderys Petras Gražulis Valentinas Bukauskas Juozas Baublys Jonas Varkalys Jonas Liesys Virgilijus Alekna Simonas Gentvilas Rimnantas Jonas Dagys Gintaras Steponavičius Algirdas Butkevičius Juozas Imbrasas Naglis Puteikis Mindaugas Puidokas Parašas
2020-05-11
Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, galiojantiems įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės įstatymą (toliau –keičiamas įstatymas) 32² straipsniu ir jame nustatyti, kad statutinių įstaigų pareigūnams, kitiems valstybės tarnautojams ir darbuotojams, dirbantiems pagal darbo sutartis karantino metu vykdantiems jiems priskirtas funkcijas, susijusias su epidemijų profilaktikos priemonių įgyvendinimo užtikrinimu, taip pat dirbantiems ypač pavojingų ligų židiniuose, ar kai jie dirba su asmenimis, įtariamais, kad serga ar turėjusiais sąlytį, mokama nuo 60 iki 100 procentų dydžio pareiginės algos priemoka. Siūlomas reguliavimas svarstytinas dėl šių priežasčių. Visų pirma, pažymėtina, kad keičiamame įstatyme yra numatytos tik policijos tam tikros funkcijos, susijusios su jos kompetencija užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės srityje (jeigu būtina, policija dalyvauja organizuojant asmenų būtinąjį hospitalizavimą, dalyvauja kai atliekami privalomi aplinkos kenksmingumo pašalinimo pavojingų ir ypač pavojingų užkrečiamųjų ligų židiniuose darbai, jeigu turto savininkas neduoda sutikimo ir kt.) ir Muitinės departamento prie Finansų ministerijos (kiek tai susiję su prekių įvežimu ar vežimu tranzitu per Lietuvos Respubliką iš ypač pavojingų užkrečiamųjų ligų sukėlėjais užkrėstų teritorijų).
Tuo tarpu pagal Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto 2 straipsnio 8 dalį, statutinė įstaiga – Lietuvos Respublikos vidaus reikalų, teisingumo ir finansų ministrų valdymo sričių viešasis juridinis asmuo, kurio vidaus tarnybos sistemos pareigūnų tarnyba organizuojama statutiniais pagrindais. Prie statutinių įstaigų priskiriamos ir vidaus reikalų bei teisingumo ministrų valdymo srityse veikiančios profesinio mokymo įstaigos. Todėl atsižvelgiant į tai, svarstytina, ar visų statutinių įstaigų pareigūnams, valstybės tarnautojams ir darbuotojams pagrįstai būtų mokamos priemokos už pavojingas darbo sąlygas. Be to, iš siūlomo reguliavimo neaišku, dėl kokių konkrečiai statutinės įstaigos pareigūnų ar kitų valstybės tarnautojų atliekamų funkcijų pobūdžio turėtų būti mokamos priemokos. Pažymėtina, kad nesant aiškaus apibrėžto teisinio reguliavimo, toks nuostatų neapibrėžtumas sąlygotų piktnaudžiavimą, skirtingą kiekvienos statutinės įstaigos pareigūnų ir valstybės tarnautojų traktavimo galimybes arba sudarytų galimybę priemokas skirti nepagrįstai.
Antra, Vidaus tarnybos statuto 56 straipsnio 1 dalies 3 punkte jau yra numatytas priemokos mokėjimas pareigūnams už darbą kenksmingomis, labai kenksmingomis ir pavojingomis darbo sąlygomis iki 20 procentų pareiginės algos, todėl neaišku, koks yra įstatymo projektu siūlomos nuostatos santykis su šiuo statutu. Trečia, abejotinas siūlymas dėl priemokos mokėjimo statutinėse įstaigose dirbantiems kitiems valstybės tarnautojams, nes jie pagal Valstybės tarnybos įstatymą atlieka viešojo administravimo funkcijas, t.y. jie negali dirbti su asmenims, įtariamais, kad serga ar turėjusiais sąlytį. Ketvirta, neaišku, kodėl tik statutinių įstaigų pareigūnams, kitiems valstybės tarnautojams ir darbuotojams, dirbantiems pagal darbo sutartis statutinėse įstaigose, kai jie dirba su asmenimis, įtariamais, kad serga ar asmenimis, turėjusiais sąlytį, turėtų būti mokamos priemokos. Pažymėtina, kad ir kitų įstaigų (pvz., socialinės globos, nakvynės namų, reabilitacijos įstaigų, ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo įstaigų, kurios teikia vaikų priežiūros paslaugas karantino metu ir kt.) darbuotojai gali turėti sąlyti su asmenimis, įtariamais, kad serga ar asmenimis, turėjusiais sąlytį, tačiau jiems tokių priemokų nesiūloma mokėti. 2. Siūlytina keičiamo įstatymo 32² straipsnio pavadinimą tarpusavyje derinti su šio straipsnio 1 dalimi, kadangi jose nustatyti skirtingi subjektai, turintys teisę gauti priemoką ir šios priemokos mokėjimo atvejai. 3.
skliaustuose esančius žodžius ,,darbo užmokesčio“, kadangi visos statutinės įstaigos yra biudžetinės įstaigos, kuriose dirbančio personalo (pareigūnų, kitų valstybės tarnautojų ir darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis) darbo apmokėjimą reglamentuoja įstatymai ir kuriuose numatytas jiems pareiginės algos mokėjimas. 4. Tikslintina įstatymo projekto 2 straipsnyje pateikta nuoroda į 2 straipsnį – Lietuvos Respublikos žmonių užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės įstatymo 32² straipsnio 1 dalies nuostatos yra išdėstytos šio įstatymo 1 straipsnyje. 5. Atsižvelgiant į tai, kad įstatymo projekto įgyvendinimas pareikalautų papildomų valstybės biudžeto išlaidų, manytina, kad reikėtų gauti Vyriausybės, kaip valstybės biudžeto planuotojos, išvadą. Departamento direktorius Andrius Kabišaitis E. Mušinskis, tel. (8 5) 239 6356 , el. p. [email protected] I. Šambaraitė, tel. (8 5) 239 6850, el. p. [email protected]