Projekto lyginamasis variantas
2020 m. d. Nr. Vilnius1 straipsnis. 1 straipsnio pakeitimas Pakeisti 1 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:
„2. Šis įstatymas reglamentuoja konkurenciją ribojančią ar galinčią
riboti viešojo administravimo subjektų bei ūkio subjektų veiklą ir nesąžiningos konkurencijos veiksmus, nustato šių subjektų teises, pareigas ir atsakomybę, konkurencijos ribojimo ir nesąžiningos konkurencijos priežiūros Lietuvos Respublikoje teisinius pagrindus bei padarytos žalos, atsiradusios dėl konkurencijos teisės pažeidimų, atlyginimo ypatumus.“
straipsnio pakeitimas
straipsnį nauja 1¹ dalimi: „1¹. Atleidimas nuo baudų – baudų, kurios įprastai būtų skiriamos draudžiamo konkurentų susitarimo, nurodyto šio įstatymo 5 straipsnio 1 dalies 1–4 punktuose, arba kito konkurentų susitarimo, kuriuo siekiama riboti konkurenciją ir kuriuo pažeidžiamos šio įstatymo 5 straipsnio 1 dalies ar Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 101 straipsnio 1 dalies nuostatos, dalyviui arba draudžiamo ne konkurentų susitarimo dėl tiesioginio ar netiesioginio kainų nustatymo (fiksavimo), nurodyto šio įstatymo 5 straipsnio 1 dalies 1 punkte, dalyviui, netaikymas siekiant jiems atlyginti už bendradarbiavimą su Konkurencijos taryba pagal šio įstatymo 38 straipsnio 1 dalį.“
2Papildyti 3 straipsnį nauja 1² dalimi:
„1².
Baudų sumažinimas – baudų, kurios įprastai būtų skiriamos draudžiamo konkurentų susitarimo, nurodyto šio įstatymo 5 straipsnio 1 dalies 1–4 punktuose, arba kito konkurentų susitarimo, kuriuo siekiama riboti konkurenciją ir kuriuo pažeidžiamos šio įstatymo 5 straipsnio 1 dalies ar Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 101 straipsnio 1 dalies nuostatos, dalyviui arba draudžiamo ne konkurentų susitarimo dėl tiesioginio ar netiesioginio kainų nustatymo (fiksavimo), nurodyto šio įstatymo 5 straipsnio 1 dalies 1 punkte, dalyviui, dydžio sumažinimas siekiant jiems atlyginti už bendradarbiavimą su Konkurencijos taryba pagal šio įstatymo 38 straipsnio 2 dalį.“
straipsnį nauja 2¹ dalimi:
„2¹. Galutinis Konkurencijos tarybos nutarimas –
Konkurencijos tarybos nutarimas, nurodytas šio įstatymo 12 straipsnio 1 dalyje,
1–3 punktuose.“
straipsnį nauja 13¹ dalimi:
„13¹. Patronuojamoji įmonė – įmonė, kuriai kita įmonė daro lemiamą įtaką.“
straipsnį nauja 13² dalimi:
„13². Patronuojančioji įmonė - įmonė, kuri daro lemiamą įtaką kitai įmonei.“
straipsnio 18 dalies 2 punktą ir jį išdėstyti taip:
„2) ūkio subjektai, kuriuose nagrinėjamas ūkio subjektas tiesiogiai arba
netiesiogiai (per kitus ūkio subjektus) turi daugiau kaip pusę akcijų, kitokių vertybinių popierių ar turto arba turi teises į daugiau kaip pusę balsų, arba turi teisę skirti daugiau kaip pusę priežiūros ar valdymo organų narių, arba turi ūkio subjekto valdymo teisę, kaip ji suprantama pagal 2004 m. sausio
įmonių kontrolės (OL 2004 m. specialusis leidimas, 8 skyrius, 3 tomas, p. 40);“
straipsnio 19 dalį ir ją išdėstyti taip: „19.
Susitarimas – bet kuria forma (raštu ar žodžiu) dviejų ar daugiau ūkio subjektų sudarytos sutartys arba ūkio subjektų suderinti veiksmai, įskaitant bet kurio ūkio subjektų junginio (asociacijos, susivienijimo, konsorciumo ir pan. panašiai) (toliau – ūkio subjektų junginys) arba šio ūkio subjektų junginio atstovų priimtą sprendimą.“
straipsnio pakeitimas Pakeisti 11 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „11 straipsnis. Pranešimų apie koncentraciją nagrinėjimas Konkurencijos taryboje
Konkurencijos tarybos interneto svetainėje, ir nurodydama nurodo koncentracijos pobūdį ir koncentracijoje dalyvaujančias šalis. Koncentracijų priežiūros ar visuomenės informavimo tikslais dvejus metus nuo pranešimo apie koncentraciją priėmimo Konkurencijos tarybos interneto svetainėje skelbiami kontroliuojančių ir kontrolę įgyjančių asmenų vardas ir pavardė, informacija apie jų tiesiogiai ir netiesiogiai kontroliuojamus ūkio subjektus, ūkio subjektus, kurių kontrolė įgyjama, kontrolę sąlygojančias teises, įskaitant turimų ir (ar) įgyjamų akcijų skaičių, kontrolės įgijimo būdą, vykdomas ūkines veiklas. 2. Konkurencijos taryba išnagrinėja pagal Konkurencijos tarybos nustatytus reikalavimus pateiktus pranešimus apie koncentraciją ir priima šio įstatymo 12 straipsnio 1 dalyje nurodytus nutarimus ne vėliau kaip per keturis mėnesius, išskyrus atvejus, kai šis terminas sustabdomas pagal šio straipsnio 6 dalį ar pratęsiamas pagal šio straipsnio 7 dalį. Šis laikotarpis prasideda kitą dieną po Konkurencijos tarybos nustatytus reikalavimus atitinkančio pranešimo apie koncentraciją gavimo. Jeigu pranešimas apie koncentraciją neatitinka Konkurencijos tarybos nustatytų reikalavimų, Konkurencijos taryba nedelsdama apie tai raštu informuoja pranešimą pateikusius asmenis.
Konkurencijos taryba pradeda pranešimo apie koncentraciją nagrinėjimo procedūrą tik gavusi nustatytus reikalavimus atitinkantį pranešimą apie koncentraciją. 3. Per vieną mėnesį nuo Konkurencijos tarybos nustatytus reikalavimus atitinkančio pranešimo apie koncentraciją gavimo Konkurencijos taryba turi priimti nutarimą pagal šio įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 1 ar 2 punktą arba priimti nutarimą toliau nagrinėti pranešimą apie koncentraciją. 4. Konkurencijos taryba, ketindama priimti nutarimą pagal šio įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 2 punktą, pranešimą apie koncentraciją pateikusio ūkio subjekto motyvuotu prašymu šio straipsnio 2 dalyje nurodytą pranešimo apie koncentraciją nagrinėjimo terminą gali pratęsti vienam mėnesiui. 5. Konkurencijos taryba, nagrinėdama pranešimus apie koncentraciją, turi teisę gauti iš ūkio subjektų, kontroliuojančių asmenų ir viešojo administravimo subjektų informaciją, žodinius ir rašytinius paaiškinimus, reikalingus nutarimui dėl koncentracijos priimti. 6. Konkurencijos taryba, nagrinėdama pranešimą apie koncentraciją, gali sustabdyti šio straipsnio 2 dalyje nurodytą terminą, jeigu bent vienas iš koncentracijoje dalyvaujančių ar su jais susijusių ūkio subjektų per Konkurencijos tarybos nustatytą ne trumpesnį nei 1 darbo dienos terminą nepateikia pagal šio straipsnio 5 dalį pranešimui apie koncentraciją nagrinėti reikalingos papildomos informacijos arba pateikia ją ne visą. Konkurencijos taryba ne vėliau kaip per 7 darbo dienas nuo termino pateikti informaciją pasibaigimo priima motyvuotą sprendimą sustabdyti šio straipsnio 2 dalyje nurodytą terminą ir apie tai raštu informuoja koncentracijoje dalyvaujančius ūkio subjektus.
Termino sustabdymas skaičiuojamas nuo kitos darbo dienos, kai pasibaigia nustatytas terminas pateikti informaciją, iki tos darbo dienos, kai Konkurencijos taryba gauna visą informaciją. Konkurencijos taryba ne vėliau kaip per 7 darbo dienas nuo visos informacijos gavimo priima sprendimą dėl termino sustabdymo pasibaigimo ir apie tai raštu informuoja koncentracijoje dalyvaujančius ūkio subjektus. Jeigu bendra pranešimo apie koncentraciją nagrinėjimo termino sustabdymo šios dalies pagrindu trukmė yra ilgesnė kaip trys mėnesiai, pranešimo apie koncentraciją nagrinėjimo procedūra yra nutraukiama, koncentracijoje dalyvaujantys ūkio subjektai informuojami raštu apie koncentracijos nagrinėjimo procedūros nutraukimą bei laikoma, kad pranešimas apie koncentraciją nebuvo pateiktas. 7. Konkurencijos taryba gali priimti sprendimą pratęsti šio straipsnio 2 dalyje nurodytą terminą, jeigu yra gautas pranešimą apie koncentraciją pateikusių ūkio subjektų sutikimas dėl šio termino pratęsimo arba jeigu likus mažiau nei 20 kalendorinių dienų iki šio termino pabaigos ūkio subjektai, kontroliuojantys asmenys ar viešojo administravimo subjektai pateikia papildomą informaciją, reikalingą šio įstatymo 12 straipsnio 1 dalyje nurodytiems nutarimams priimti, ir jeigu dėl objektyvių priežasčių per šio straipsnio 2 dalyje nurodytą terminą nėra galimybės išnagrinėti pranešimo apie koncentraciją. Koncentracijoje dalyvaujantiems ūkio subjektams apie priimtą sprendimą per 2 darbo dienas nuo sprendimo priėmimo dienos pranešama raštu ir nurodomos termino pratęsimo priežastys. Bendra termino pratęsimo trukmė pagal šią dalį negali viršyti vieno mėnesio. 8.
koncentraciją pateikę asmenys privalo nedelsdami raštu informuoti Konkurencijos tarybą apie nagrinėjant pranešimą apie koncentraciją atsiradusius pranešime apie koncentraciją nurodytų faktų pasikeitimus arba bet kokią šio įstatymo 9 straipsnio
koncentraciją. Jei nagrinėjant pranešimą apie koncentraciją paaiškėja naujos koncentracijos poveikio vertinimui reikšmingos pagal šio įstatymo 9 straipsnio
asmenys žino arba turėtų žinoti, Konkurencijos taryba turi teisę pranešimą apie koncentraciją laikyti gautu Konkurencijos taryboje tą dieną, kai Konkurencijos taryba gauna atitinkamą informaciją. Konkurencijos taryba nedelsdama apie tai raštu informuoja pranešimą pateikusius asmenis.“
Pripažinti netekusia galios 16 straipsnio 4 dalį:
„4. Konkurencijos taryba tiria nesąžiningos konkurencijos veiksmus tik
tais atvejais, jeigu šie veiksmai pažeidžia daugelio ūkio subjektų ar vartotojų interesus. Konkurencijos taryba už šiuos veiksmus taiko šio įstatymo 36 straipsnio 2 dalyje nustatytas sankcijas.“
straipsnio pakeitimas Pakeisti 17 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„17 straipsnis. Lietuvos Respublikos konkurencijos
taryba
taryba yra savarankiška valstybės įstaiga, atskaitinga Seimui, vykdanti valstybinę konkurencijos politiką ir prižiūrinti, kaip laikomasi šio įstatymo. Konkurencijos taryba, atlikdama jai nustatytas funkcijas, sprendimus priima savarankiškai ir nepriklausomai nuo politinės ir kitos išorinės įtakos, nesiekdama ir nepriimdama nurodymų iš valstybės institucijų ar bet kokio kito viešojo ar privataus subjekto, susilaikydama nuo bet kokių veiksmų, kurie yra nesuderinami su Konkurencijos tarybos funkcijų atlikimu ir įgaliojimų vykdymu.
Atsakingų institucijų veiksmai formuojant konkurencijos politiką nelaikomi Konkurencijos tarybos savarankiškumo ar nepriklausomumo ribojimu. Šioje dalyje įtvirtinti Konkurencijos tarybos savarankiškumo ir nepriklausomumo reikalavimai nepašalina įsiteisėjusių teismų sprendimų, nutarčių, įsakymų ar nutarimų privalomumo Konkurencijos tarybai. 2. Konkurencijos taryba yra juridinis asmuo, turintis sąskaitų bankuose ir antspaudą su Lietuvos valstybės herbu ir savo pavadinimu. 3. Konkurencijos taryba yra biudžetinė įstaiga, finansuojama iš Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto, įskaitant šio straipsnio 5 6 dalyje nurodytas Konkurencijos tarybos pajamas. Taip pat Konkurencijos taryba finansuojama iš kitų teisėtai gautų lėšų. 4. Konkurencijos taryba savo funkcijoms atlikti ir įgaliojimams vykdyti disponuoja pakankamu skaičiumi kvalifikuotų darbuotojų ir funkcijoms bei įgaliojimams adekvačiais finansiniais, techniniais ir technologiniais ištekliais. 5.4. Šio įstatymo 9 straipsnio 6 dalyje ir šio įstatymo 10 straipsnio 3 dalyje nurodyti užmokesčiai mokami į Konkurencijos tarybos sąskaitą. Konkurencijos taryba kiekvienais metais, bet ne vėliau kaip iki kovo
Konkurencijos tarybos sąnaudomis. Užmokesčių dydžiai skelbiami Konkurencijos tarybos interneto svetainėje. 6.5. Konkurencijos tarybos veiklai taikomas Lietuvos Respublikos biudžetinių įstaigų įstatymas, jeigu šiame įstatyme nenustatyta kitaip.“6 straipsnis. 18 straipsnio pakeitimas 1.
18 straipsnio 1 dalį nauju 12 punktu:
„12) vykdo švietimą konkurencijos srityje;“. 2. Buvusį 18
straipsnio 1 dalies 12 punktą laikyti 13 punktu. 3. Pakeisti 18 straipsnio 2 dalies 1 punktą ir jį išdėstyti taip: „1) duoti privalomus nurodymus ūkio subjektams, tarp jų komerciniams bankams, kitoms kredito įstaigoms ir viešojo administravimo subjektams, pateikti finansinius ir kitus dokumentus, taip pat ir turinčius komercinių ar profesinių paslapčių, bei kitą informaciją, reikalingą Konkurencijos tarybos funkcijoms atlikti;“. 4. Papildyti 18 straipsnio 2 dalį nauju 2 punktu:
„2) stebėti, kad ūkio subjektai ar viešojo administravimo subjektai veiksmingai
vykdytų jiems pagal šio įstatymo 35 straipsnio 1–2 dalies nuostatas privalomus įpareigojimus ar pagal šio įstatymo 28 straipsnio 4 dalies nuostatas prisiimtus įsipareigojimus;“. 5. Buvusius 18 straipsnio 2 dalies 2–8 punktus laikyti atitinkamai 3–9 punktais. 7 straipsnis. 19 straipsnio pakeitimas Papildyti 19 straipsnį 11 dalimi:
„11. Konkurencijos tarybos pirmininkas ir nariai,
Konkurencijos tarybos administracijos darbuotojai, nustoję eiti pareigas Konkurencijos taryboje, 7 metus po tarnybos Konkurencijos taryboje pabaigos turi pareigą nusišalinti nuo atstovavimo kitam asmeniui ar veikimo kito asmens vardu ar interesais dėl tų pažeidimų tyrimo ar koncentracijų priežiūros procedūrų, kurias asmuo nagrinėjo Konkurencijos taryboje, dalyvavo priimant dėl jų sprendimus ar kitaip prisidėjo prie jų vertinimo.“
Pakeisti 21 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„21 straipsnis. Komercinių paslapčių, tarnybinio naudojimo ir kitų dokumentų apsauga
taryba ir jos administracijos darbuotojai privalo saugoti atliekant šio įstatymo laikymosi priežiūrą sužinotas ūkio subjektų komercines ar profesines paslaptis ir be ūkio subjekto sutikimo gali naudoti jas tik tiems tikslams, dėl kurių jos buvo pateiktos.
Konkurencijos taryba neturi teisės susipažinti su informacija, sudarančia advokato profesinę paslaptį. 2. Konkurencijos taryba turi teisę atskleisti ir naudoti ūkio subjektų komercines ar profesines paslaptis, jeigu to reikia pažeidimams, už kuriuos numatyta galimybė skirti baudas pagal šio įstatymo 36 straipsnį, įrodyti. Prieš Konkurencijos tarybai priimant sprendimą atskleisti ūkio subjektų komercines ar profesines paslaptis, ūkio subjektui, kurio komercines ar profesines paslaptis norima atskleisti, pasiūloma per Konkurencijos tarybos nustatytą terminą, ne trumpesnį nei 3 darbo dienos, pateikti savo paaiškinimus. Įvertinusi ūkio subjekto paaiškinimus, Konkurencijos taryba priima sprendimą atskleisti komercines ar profesines paslaptis, jeigu ūkio subjektas nepagrindžia, kad komercinių ar profesinių paslapčių atskleidimas nereikalingas pažeidimams įrodyti, arba sprendimą neatskleisti komercinių ar profesinių paslapčių, jeigu ūkio subjektas pagrindžia, kad komercinių ar profesinių paslapčių atskleidimas nereikalingas pažeidimams įrodyti. Jeigu Konkurencijos taryba negauna ūkio subjekto paaiškinimų, ji priima sprendimą atskleisti komercines ar profesines paslaptis. 23. Ūkio subjektai, teikdami dokumentus ar kitą informaciją Konkurencijos tarybai arba nedelsdami, kai tik patys arba iš Konkurencijos tarybos sužino, kad Konkurencijos taryba turi dokumentų ar kitos informacijos, sudarančios jų komercinę ar profesinę paslaptį, turi pateikti Konkurencijos tarybai prašymą dėl jų komercinių ar profesinių paslapčių apsaugos. Prašyme turi būti aiškiai nurodyta, kurią informaciją Konkurencijos taryba turėtų laikyti ūkio subjekto komercine ar profesine paslaptimi.
Konkurencijos taryba ar jos įgaliotas pareigūnas priima sprendimą dėl prašymo ir apie tai praneša ūkio subjektui. 34. Jeigu ūkio subjektas pateikia prašymą dėl komercinių ar profesinių paslapčių apsaugos, bet nenurodo, kurią konkrečią informaciją Konkurencijos taryba turi laikyti ūkio subjekto komercine ar profesine paslaptimi, prašymą pateikęs ūkio subjektas gali būti įpareigotas per nustatytą terminą, ne trumpesnį nei 1 darbo dienos, šią informaciją nurodyti. Jeigu per nustatytą terminą ūkio subjektas nenurodo, kurią konkrečią informaciją Konkurencijos taryba turi laikyti komercine ar profesine paslaptimi, laikoma, kad Konkurencijos tarybos apie ūkio subjektą turima informacija nėra komercinę ar profesinę paslaptį sudaranti informacija. 45. Jeigu ūkio subjektas nepateikia šio straipsnio 13 dalyje nurodyto prašymo dėl komercinių ar profesinių paslapčių apsaugos, laikoma, kad Konkurencijos tarybos apie ūkio subjektą turima informacija nėra komercinę ar profesinę paslaptį sudaranti informacija. 56. Ūkio subjektas, kurio komercinę ar profesinę paslaptį sudarančią informaciją turi Konkurencijos taryba, gali būti įpareigotas per nustatytą terminą, ne trumpesnį nei 3 darbo dienos, pateikti dokumento ar kitos informacijos išrašą be komercinę ar profesinę paslaptį sudarančios informacijos ir siekiamos apsaugoti informacijos aprašymą. Jeigu per nustatytą terminą ūkio subjektas nepateikia išrašo ir aprašymo, laikoma, kad ūkio subjekto prašoma apsaugoti informacija nėra komercinę ar profesinę paslaptį sudaranti informacija. 67. Konkurencijos tarybos sprendimas dėl prašymų dėl komercinių paslapčių apsaugos priimamas ne vėliau, negu priimamas galutinis Konkurencijos tarybos nutarimas ar kitoks galutinis sprendimas dėl nagrinėjamo klausimo.
Po priimto galutinio Konkurencijos tarybos nutarimo ar kitokio galutinio sprendimo dėl nagrinėjamo klausimo ūkio subjektų pateikti prašymai dėl komercinių ar profesinių paslapčių apsaugos nėra tenkinami nenagrinėjami. 78. Konkurencijos tarybai atliekant jai pavestas funkcijas Konkurencijos tarybos parengti dokumentai, kuriuose yra pareikštos Konkurencijos tarybos vidaus darbo reikmėms skirtos nuomonės, Konkurencijos tarybos parengti dokumentai, susiję su klausimais, dėl kurių nėra priimtas galutinis Konkurencijos tarybos nutarimas ar kitoks sprendimas, ir tik Konkurencijos tarybos vidaus darbo tvarkos organizavimui skirti dokumentai yra tarnybinio naudojimo dokumentai, kurie neteikiami susipažinti tretiesiems asmenims ir nesegami į tyrimų bylas, su kuriomis turi teisę susipažinti tretieji asmenys. Tokie Konkurencijos tarybos tarnybinio naudojimo dokumentai gali būti teikiami tik teisėsaugos institucijoms įstatymų, reglamentuojančių teisėsaugos institucijų veiklą, joms priskirtoms funkcijoms atlikti. 9. Konkurencijos taryba neatskleidžia Europos Komisijos, kitų Europos Sąjungos valstybių narių konkurencijos institucijų vidaus dokumentų, tarpusavio komunikacijos dokumentų. Konkurencijos taryba turi teisę atskleisti ir naudoti šią informaciją, jeigu to reikia šio įstatymo 5 ar 7 straipsniuose nurodytiems pažeidimams įrodyti. 810. Konkurencijos taryba neatskleidžia jai pateiktų prašymų atleisti nuo baudos ar baudą sumažinti šio įstatymo 38 straipsnio 1 ar 2 dalies pagrindu už šio įstatymo 44 straipsnio 3 dalyje nurodytą slaptą konkurentų susitarimą ir šio įstatymo 37 straipsnio 2 dalyje dalies 6 punkte nurodytų tyrimo metu pateiktų rašytinių pripažinimo pareiškimų dėl šio įstatymo 43 straipsnyje nurodyto pažeidimo, įskaitant šių prašymų ir pareiškimų citatas.
Šiuos prašymus ir pareiškimus Konkurencijos taryba atskleidžia tik:
dalyvavusiais tame pačiame pažeidime, kaip ir prašymą atleisti nuo baudos ar baudą sumažinti ar pripažinimo pareiškimą pateikęs ūkio subjektas, šio įstatymo 29 straipsnio 2 dalyje numatytos teisės į gynybą įgyvendinimo tvarka ir tikslais ir teismui, kai Konkurencijos tarybos nutarimas apskundžiamas šio įstatymo 33 straipsnio 1 dalies pagrindu;
2) teismui, kai jam būtina įsitikinti, kad prašymai atleisti nuo baudos ar baudą sumažinti yra pateikti šio įstatymo 38 straipsnio 1 ar 2 dalies pagrindu, o pripažinimo pareiškimai pateikti šio įstatymo 37 straipsnio 2 dalies 6 punkto pagrindu. Teismas jokiais atvejais nesudaro galimybės kitiems asmenims susipažinti su šiais prašymais ir pareiškimais. 911. Konkurencijos taryba neatskleidžia jai pateiktų prašymų atleisti nuo baudos ar baudą sumažinti šio įstatymo 38 straipsnio 1 ar 2 dalies pagrindu ir šio įstatymo
pateiktų rašytinių pripažinimo pareiškimų dėl kitų, negu šio straipsnio 8 10 dalyje nurodytų, pažeidimų.
Šiuos prašymus ir pareiškimus Konkurencijos taryba atskleidžia tik:
1) ūkio subjektams, įtariamiems ar Konkurencijos tarybos nutarimu pripažintiems dalyvavusiais tame pačiame pažeidime kaip ir prašymą atleisti nuo baudos ar baudą sumažinti ar pripažinimo pareiškimą pateikęs ūkio subjektas, šio įstatymo 29 straipsnio 2 dalyje numatytos teisės į gynybą įgyvendinimo tvarka ir tikslais, ir teismui, kai Konkurencijos tarybos nutarimas apskundžiamas šio įstatymo 33 straipsnio 1 dalies pagrindu;
aplinkybes, nusprendžia išreikalauti šiuos dokumentus žalos atlyginimo bylose. 1012. Šio straipsnio 8 10 ir 9
pagrindu pateiktiems prašymams atleisti nuo baudos ar baudą sumažinti ir šio įstatymo 37 straipsnio 2 dalyje dalies 6 punkte nurodytiems tyrimo metu pateiktiems rašytiniams pripažinimo pareiškimams, bet ne kartu su šiais dokumentais teikiamiems įrodymams. 1113. Konkurencijos taryba nedaro šio įstatymo 38 straipsnio 1 ar 2 dalies pagrindu pateiktų prašymų atleisti nuo baudos ar baudą sumažinti ir šio įstatymo 37 straipsnio 2 dalyje dalies 6 punkte nurodytų tyrimo metu pateiktų rašytinių pripažinimo pareiškimų kopijų, išskyrus kopijų darymą teismui šio straipsnio 8 10 ir 9 11 dalyse numatytais atvejais. 1214. Asmenys teisę susipažinti su Konkurencijos tarybos turimais dokumentais ir kita informacija įgyja ne anksčiau, negu priimamas galutinis Konkurencijos tarybos nutarimas ar kitoks sprendimas dėl nagrinėjamo klausimo.
Ši teisė neapima dokumentų ir kitos informacijos, su kuria asmenys neturi teisės susipažinti remiantis šiuo ir kitais įstatymais ar kitais teisės aktais, reglamentuojančiais atskirų rūšių dokumentų ir kitos informacijos apsaugą. Prašymai pateikti visus su galutiniu Konkurencijos tarybos nutarimu ar kitokiu sprendimu dėl nagrinėjamo klausimo susijusius dokumentus ir kitą informaciją, tiksliai neįvardijus prašomų dokumentų ir kitos informacijos, nėra tenkinami. 15. Konkurencijos taryba turi teisę visiškai ar iš dalies apriboti šias 2016 m. balandžio 27 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (ES) 2016/679 dėl fizinių asmenų apsaugos tvarkant asmens duomenis ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo ir kuriuo panaikinama Direktyva 95/46/EB (Bendrasis duomenų apsaugos reglamentas) (toliau – BDAR) įtvirtintas su šio įstatymo ir kitų įstatymų, kurių priežiūrą vykdo Konkurencijos taryba, pažeidimų tyrimų ar koncentracijos priežiūros procedūra susijusių duomenų subjektų teises:
1) teisę būti informuotiems apie savo duomenų tvarkymą;
2) teisę susipažinti su duomenimis;
3) teisę reikalauti ištaisyti duomenis;
4) teisę reikalauti ištrinti duomenis;
5) teisę apriboti duomenų tvarkymą. 16.
15 dalyje nurodyti teisių apribojimai gali būti taikomi Konkurencijos tarybai atliekant šio įstatymo ir kitų įstatymų, kurių priežiūrą vykdo Konkurencijos taryba, pavestas funkcijas tiek laiko ir tokia apimtimi, kiek tai yra būtina ir proporcinga šiais atvejais:
1) jeigu įgyvendinus duomenų subjekto teises būtų padarytas neigiamas poveikis šio įstatymo ir kitų įstatymų, kurių priežiūrą vykdo Konkurencijos taryba, pažeidimų tyrimo ar koncentracijos priežiūros procedūros eigai, strategijai ar tikslams;
2) jeigu įgyvendinus duomenų subjekto teises būtų pažeistos kitų asmenų teisės ir laisvės, kurias privalo užtikrinti Konkurencijos taryba šio įstatymo ir kitų įstatymų, kurių priežiūrą vykdo Konkurencijos taryba, pažeidimo ar koncentracijos priežiūros procedūros metu. Duomenų subjekto teisių apribojimas gali būti taikomas tik toms duomenų subjekto asmens duomenų kategorijoms, dėl kurių šios teisės negali būti visiškai arba iš dalies įgyvendintos. Šių teisių apribojimų įgyvendinimo tvarką nustato Konkurencijos taryba.“
Pripažinti netekusiu galios 22 straipsnio 1 dalies 5 punktą: „5) nesąžiningą konkurenciją šio įstatymo 16 straipsnio 4 dalyje numatytais atvejais;“. 10 straipsnis. 25 straipsnio pakeitimas Pakeisti 25 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„25 straipsnis. Konkurencijos tarybos ir Konkurencijos tarybos įgaliotų pareigūnų teisės ir pareigos atliekant
tyrimą 1.
Konkurencijos tarybos įgalioti pareigūnai, atlikdami tyrimą, turi teisę:
1) įeiti ir atlikti patikrinimą ūkio subjekto naudojamose patalpose, teritorijoje ir transporto priemonėse, užantspauduoti ūkio subjekto naudojamas patalpas tokiam laikotarpiui ir tokiu mastu, koks būtinas patikrinimui;
2) įeiti ir atlikti patikrinimą kitose patalpose, teritorijose ir transporto priemonėse, įskaitant ūkio subjekto vadovų ir darbuotojų gyvenamąsias ir kitokias patalpas, jeigu kyla pagrįstas įtarimas, kad tokiose patalpose, teritorijose ar transporto priemonėse yra laikomi dokumentai ar bet kokie kiti įrodymai kokia kita informacija, reikalingi tyrimui ir galintys galinti turėti reikšmės įrodant sunkų šio įstatymo 5 ar 7 straipsnio arba Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 101 ar 102 straipsnio pažeidimą;
3) peržiūrėti tyrimui reikalingus dokumentus (neatsižvelgiant į tai, kokioje laikmenoje jie saugomi), gauti jų kopijas ir išrašus, susipažinti su ūkio subjekto darbuotojų užrašais, susijusiais su darbo veikla, taip pat juos bei kompiuteriuose ir bet kokiose laikmenose, saugyklose ir duomenų bazėse esančią informaciją, kuri yra prieinama tikrinamam subjektui, kopijuoti.
Kai yra tikslinga, tęsti šiame punkte nurodytų dokumentų, darbuotojų užrašų ir informacijos peržiūrą Konkurencijos tarybos ar kitose patalpose;
4) užantspauduoti ūkio subjekto naudojamas patalpas, kuriose laikomi dokumentai (neatsižvelgiant į tai, kokioje laikmenoje jie saugomi) dokumentus, darbuotojų užrašus ir informacijos laikmenas, tokiam laikotarpiui ir tokiu mastu, koks būtinas patikrinimui, atliekamam gavus teismo leidimą, atlikti, tačiau ne ilgiau negu trims kalendorinėms dienoms;
5) gauti žodinius ir rašytinius paaiškinimus iš asmenų, galinčių turėti tyrimui reikšmingos informacijos, įskaitant atsakymus į klausimus dėl faktų ir dokumentų iš asmenų, susijusių su tiriamųjų ūkio subjektų veikla, reikalauti, kad jie atvyktų duoti paaiškinimų į tyrimą atliekančio įgalioto pareigūno tarnybines patalpas;
6) gauti iš ūkio subjektų, kitų fizinių ir juridinių asmenų bei viešojo administravimo subjektų dokumentus, duomenis ir kitą šiems asmenims prieinamą informaciją, reikalingus tyrimui atlikti.
Šią informaciją ir paaiškinimus šie subjektai ir asmenys turi teisę pateikti Konkurencijos tarybos įgaliotiems pareigūnams ir savo iniciatyva;
7) patikrinti ūkio subjekto ūkinę veiklą (atlikti reviziją) ir pagal tikrinimo medžiagą iš ekspertizės įstaigų gauti išvadas;
8) paimti dokumentus ir daiktus, kurie tiriant bylą gali turi turėti įrodomosios reikšmės;
9) gauti informaciją apie elektroninių ryšių paslaugų abonentus ar registruotus elektroninių ryšių paslaugų naudotojus, su jais susijusius srauto duomenis ir elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos turinį iš elektroninių ryšių tinklo ir (arba) paslaugų teikėjų;
10) tyrimui atlikti pasitelkti specialistų ir ekspertų.
Konkurencijos tarybos pasitelktiems specialistams ir ekspertams taikomi šio įstatymo 21 straipsnio 1 dalyje nustatyti apribojimai dėl komercinių ar profesinių paslapčių apsaugos;
11) tyrimo metu naudoti technines priemones;
12) užfiksuoti faktines aplinkybes;
13) tyrimui naudoti Konkurencijos tarybos turimą informaciją, gautą kitų tyrimų ar nagrinėjimų metu. 2. Konkurencijos tarybos įgalioti pareigūnai, atlikdami šio straipsnio
Konstitucijos, Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos ir (ar) jos papildomų protokolų, Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos ir bendrųjų Europos Sąjungos teisės principų garantuojamas teises ir laisves. 23. Tyrimo veiksmai, nurodyti šio straipsnio 1 dalies 1, 2 ir 9 punktuose, gali būti atliekami tik turint teismo leidimą. 34. Tyrimą atliekantys Konkurencijos tarybos įgalioti pareigūnai Tam, kad Konkurencijos tarybos tyrimą atliekantiems Konkurencijos tarybos įgaliotiems pareigūnams būtų sudarytos sąlygos tinkamai atlikti patikrinimą, Konkurencijos tarybos įgalioti pareigūnai tvarkai palaikyti gali pasitelkti policijos pareigūnų pareigūnus.
Konkurencijos tarybos pasitelktiems policijos pareigūnams, dalyvaujantiems atliekant patikrinimą, taikomi šio įstatymo 21 straipsnio 1 dalyje nustatyti apribojimai dėl komercinių ar profesinių paslapčių apsaugos. 45. Konkurencijos tarybos įgalioti pareigūnai, prieš atlikdami šiame straipsnyje nurodytus veiksmus, turi pateikti Konkurencijos tarybos išduotą dokumentą, patvirtinantį jų įgaliojimus, tyrimo tikslus ir terminus. 56. Konkurencijos tarybos įgalioti pareigūnai, įgyvendindami jiems šio įstatymo ir Konkurencijos tarybos suteiktas teises, tyrimo veiksmus įformina raštu – surašo dokumentus (aktus, protokolus, reikalavimus ir pan.). Šių dokumentų formą ir pildymo tvarką nustato Konkurencijos taryba. 67. Konkurencijos tarybos įgaliotų pareigūnų reikalavimai atliekant šio straipsnio 1 dalyje nurodytus veiksmus yra privalomi. Už šių reikalavimų nevykdymą taikomos šiame įstatyme ir Administracinių nusižengimų kodekse nustatytos sankcijos. 78. Tyrimą atliekantys Konkurencijos tarybos įgalioti pareigūnai raštu įspėja paaiškinimus duodančius asmenis apie atsakomybę už melagingos informacijos suteikimą arba už atsisakymą suteikti informaciją Konkurencijos tarybai. 9. Konkurencijos tarybos įgalioti pareigūnai turi teisę kitos Europos Sąjungos valstybės narės konkurencijos institucijos vardu atlikti šio straipsnio 1 dalyje nurodytus tyrimo veiksmus, kad būtų nustatyta, ar ūkio subjektas nepažeidė kitos Europos Sąjungos valstybės narės konkurencijos institucijos reikalavimų tyrimo metu ir sprendimų, įtvirtintų kitos Europos Sąjungos valstybės narės nacionaliniuose teisės aktuose, kuriais perkeliamos Direktyvos (ES) 2019/1 6, 8–12 straipsnių nuostatos.
Surinktą informaciją Konkurencijos taryba turi teisę perduoti kitos Europos Sąjungos valstybės narės konkurencijos institucijai. 10. Kai šio straipsnio 1 dalyje nurodytus tyrimo veiksmus Konkurencijos tarybos įgalioti pareigūnai atlieka kitos Europos Sąjungos valstybės narės konkurencijos institucijos vardu pagal Reglamento (EB) Nr. 1/2003 22 straipsnį, kitos Europos Sąjungos valstybės narės konkurencijos institucijos įgalioti ar kiti lydintys asmenys turi teisę prisidėti prie tyrimo veiksmų atlikimo. 11. Konkurencijos taryba turi teisę kitos Europos Sąjungos valstybės narės konkurencijos institucijos prašyti atlikti kitos Europos Sąjungos valstybės narės nacionaliniuose teisės aktuose, kuriais yra perkeliamos Direktyvos (ES) 2019/1 6–9 straipsnių nuostatos, numatytus tyrimo veiksmus, kad būtų nustatyta, ar ūkio subjektas nepažeidė šio straipsnio 1 dalyje įtvirtintų Konkurencijos tarybos įgaliotų pareigūnų teisių, Konkurencijos tarybos pagal šio įstatymo 26 straipsnio, 28 straipsnio 4 dalį, 35 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktus nustatytų reikalavimų. Konkurencijos taryba turi teisę kaip įrodymą naudoti kitos Europos Sąjungos valstybės narės konkurencijos institucijos surinktą ir Konkurencijos tarybai perduotą informaciją tik taikant jai Reglamento (EB) Nr. 1/2003 12 straipsnyje nustatytus apribojimus ir apsaugos priemones. Kai tyrimo veiksmus Konkurencijos tarybos vardu atlieka kitos Europos Sąjungos valstybės narės konkurencijos institucija pagal Reglamento (EB) Nr.
1/2003 22 straipsnį, Konkurencijos tarybos įgalioti pareigūnai turi teisę prisidėti prie tyrimo veiksmų atlikimo tiek, kiek tai leidžiama pagal tos Europos Sąjungos valstybės narės teisę.“
straipsnio pakeitimas Pakeisti 26 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „26 straipsnis. Laikinosios priemonės
apie šio įstatymo pažeidimą, siekdama išvengti esminės žalos ar nepataisomų pasekmių ūkio subjektų ar visuomenės interesams, ir laikydamasi proporcingumo principo, Konkurencijos taryba turi teisę priimti nutarimą taikyti laikinąsias priemones, būtinas Konkurencijos tarybos galutiniam sprendimui įvykdyti. Kai įvykdomos Konkurencijos tarybos nutarimu, priimtu išnagrinėjus bylą, paskirtos sankcijos, laikinosios priemonės nebetaikomos. 2. Šio straipsnio 1 dalyje nurodytais atvejais ūkio subjektui ar viešojo administravimo subjektui, įtariamam padarius šio įstatymo pažeidimą, Konkurencijos taryba turi teisę taikyti šias laikinąsias priemones:
1) įpareigoti ūkio subjektus ar viešojo administravimo subjektus nutraukti neteisėtą veiklą;
2) gavusi Vilniaus apygardos administracinio teismo leidimą, įpareigoti ūkio subjektus ar viešojo administravimo subjektus atlikti tam tikrus veiksmus, jeigu jų neatlikimas padarytų kitiems ūkio subjektams ar visuomenės interesams esminės žalos ar atsirastų nepataisomų pasekmių. 3. Prieš priimdama nutarimą taikyti laikinąsias priemones, Konkurencijos taryba ūkio subjektui ar viešojo administravimo subjektui, įtariamam pažeidus šį įstatymą, turi suteikti galimybę per nustatytą ne trumpesnį nei 7 darbo dienų terminą duoti paaiškinimus. 4. Konkurencijos taryba nutarimu laikinąsias priemones gali taikyti iki 1 metų laikotarpiui, kuris gali būti pratęstas Konkurencijos tarybos nutarimu.
Jeigu yra būtina, laikinosios priemonės taikomos iki galutinio Konkurencijos tarybos nutarimo priėmimo. 45. Konkurencijos tarybos nutarimas taikyti laikinąsias priemones gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos administraciniam teismui per vieną mėnesį 10 kalendorinių dienų nuo jo priėmimo įteikimo dienos. Skundo padavimas laikinųjų priemonių taikymo nesustabdo. Toks skundas turi būti išnagrinėtas ir sprendimas dėl jo priimtas per 45 kalendorines dienas nuo tokio skundo gavimo. Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimas gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per 7 kalendorines dienas nuo sprendimo paskelbimo Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimo turi išnagrinėti ir sprendimą dėl jo priimti per 45 kalendorines dienas nuo bylos gavimo teisme dienos.“
straipsnio pakeitimas Pakeisti 27 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „27 straipsnis. Teismo leidimų dėl tyrimo veiksmų atlikimo, laikinųjų priemonių ir ūkinės veiklos apribojimų taikymo išdavimo tvarka
tarybai priėmus nutarimą dėl tyrimo veiksmų, numatytų šio įstatymo
taikymo pagal šio įstatymo 26 straipsnio 2 dalies 2 punktą, arba dėl ūkinės veiklos apribojimų pagal šio įstatymo 35 straipsnio 2 dalį, Konkurencijos tarybos įgaliotas pareigūnas pateikia Vilniaus apygardos administraciniam teismui prašymą dėl teismo leidimo atlikti šiuos veiksmus, taikyti laikinąsias priemones ar ūkinės veiklos apribojimus išdavimo. 2.
nurodytas ūkio subjekto ar viešojo administravimo subjekto pavadinimas, įtariamų pažeidimų pobūdis ir numatomi tyrimo veiksmai, taikytinos taikytini laikinosios priemonės arba ūkinės veiklos apribojimai. 3. Prašymą dėl teismo leidimo atlikti tyrimo veiksmus, taikyti laikinąsias priemones arba ūkinės veiklos apribojimus išdavimo išnagrinėja Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjas ir priima motyvuotą nutartį prašymą patenkinti arba atmesti. 4. Prašymas dėl teismo leidimo atlikti tyrimo veiksmus, taikyti laikinąsias priemones arba ūkinės veiklos apribojimus išdavimo turi būti išnagrinėtas ir priimta nutartis ne vėliau kaip per 72 valandas nuo prašymo pateikimo momento. 5. Jeigu Konkurencijos taryba nesutinka su Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjo nutartimi atmesti prašymą, ji turi teisę per 7 dienas apskųsti teisėjo nutartį Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui. 6. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas turi išnagrinėti skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjo nutarties ne vėliau kaip per 7 dienas. Konkurencijos tarybos atstovas turi teisę dalyvauti nagrinėjant skundą. 7. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo priimta nutartis yra galutinė ir neskundžiama. 8. Teismai, nagrinėdami prašymus ir skundus dėl teismo leidimo atlikti tyrimo veiksmus, taikyti laikinąsias priemones arba ūkinės veiklos apribojimus išdavimo, privalo užtikrinti pateiktos informacijos ir planuojamų veiksmų slaptumą.“
Pakeisti 29 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „29 straipsnis. Pranešimas apie tyrimo išvadas ir procedūros dalyvių išklausymas 1.
Baigus tyrimą, pareiškėjui, pažeidimu įtariamam subjektui (toliau – procedūros dalyviai), Konkurencijos tarybos sprendimu ir kitiems suinteresuotiems ūkio subjektams ar viešojo administravimo subjektams (toliau – kiti suinteresuoti asmenys) raštu pateikiamos tyrimo išvados ir pasiūloma per Konkurencijos tarybos nustatytą protingą terminą raštu pateikti savo paaiškinimus dėl jų. 2. Baigus tyrimą, procedūros dalyviams taip pat sudaroma galimybė susipažinti su tyrimo bylos medžiaga, išskyrus dokumentus, kuriuose yra valstybės ar tarnybos paslapčių arba kito ūkio subjekto komercinių ar profesinių paslapčių. Norint susipažinti su dokumentais, kuriuose yra kito ūkio subjekto komercinių ar profesinių paslapčių, būtina gauti ūkio subjekto, su kurio komercines ar profesines paslaptis sudarančiais dokumentais norima susipažinti, sutikimą. Susipažinimui su informacija, kurią Konkurencijos tarybai pateikė ūkio subjektas šio įstatymo 38 straipsnio 1 ar 2 dalies pagrindu ar šio įstatymo 37 straipsnio 2 dalyje dalies 6 punkte nurodytu tyrimo metu pateiktu rašytiniu pripažinimo pareiškimu, taikomi šio įstatymo
apribojimai. Susipažinimui su informacija apie fizinį asmenį, pateikusį įrodymus, kuriais remdamasi Konkurencijos taryba nustato konkurentų susitarimą, nurodytą šio įstatymo 5 straipsnio 2 dalyje, arba ne konkurentų susitarimą dėl tiesioginio ar netiesioginio kainų nustatymo (fiksavimo), nurodytą šio įstatymo 5 straipsnio 1 dalies 1 punkte, taikomi šio įstatymo 38¹ straipsnio 6 dalyje numatyti apribojimai.“ 3.
Kol Konkurencijos taryba nepriėmė vieno iš šio įstatymo 28 straipsnio 3 ir 4 dalyse arba 30 straipsnio 1 dalies 1, 2 ir 3 punktuose nurodytų nutarimų visų įtariamų ūkio subjektų atžvilgiu, procedūros dalyviai teisminiuose procesuose negali naudoti toliau nurodytos informacijos, kurią jie gavo Konkurencijos tarybos procedūros dėl šio įstatymo pažeidimo tyrimo metu:
1) informacijos, kurią parengė kiti fiziniai ar juridiniai asmenys Konkurencijos tarybos procedūros dėl šio įstatymo pažeidimo tyrimo tikslais;
2) informacijos, kurią parengė ir procedūros dalyviams pateikė Konkurencijos taryba procedūros dėl šio įstatymo pažeidimo tyrimo metu;
3) rašytinių pripažinimo pareiškimų pagal šio įstatymo 37 straipsnio 2 dalies 6 punktą, kurie buvo atsiimti.“
Konkurencijos tarybai priimant nutarimą dėl šio įstatymo pažeidimo, procedūros dalyviai ir kiti suinteresuoti asmenys turi teisę duoti paaiškinimus ir būti išklausyti per Konkurencijos tarybos posėdį. Apie posėdžio vietą ir laiką jiems turi būti iš anksto pranešta Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – Civilinio proceso kodeksas) nustatyta tvarka. Apie numatomą posėdį Konkurencijos taryba turi teisę pranešti per visuomenės informavimo priemones ar savo interneto svetainėje. 5.4. Konkurencijos tarybos posėdžiai, kurių metu išklausomi procedūros dalyviai ir kiti suinteresuoti asmenys, yra vieši.
Konkurencijos taryba savo iniciatyva, procedūros dalyvių arba kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali paskelbti posėdį uždarą, jeigu tai būtina siekiant apsaugoti valstybės ar tarnybos paslaptis arba ūkio subjektų komercines ar profesines paslaptis. 6. 5.Laikoma, kad procedūros dalyviai ir kiti suinteresuoti asmenys buvo išklausyti, kai yra duomenų, kad jiems buvo tinkamai pranešta apie Konkurencijos tarybos posėdžio vietą ir laiką, buvo suteikta galimybė duoti paaiškinimus, susipažinti su tyrimo išvadomis ir procedūros dalyviams suteikta galimybė susipažinti su tyrimo medžiaga.“
straipsnio pakeitimas Pakeisti 32 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„32 straipsnis. Konkurencijos tarybos įgaliotų
pareigūnų ir kitų darbuotojų veiksmų ir priimtų sprendimų apskundimas
ir kitų darbuotojų procedūros dėl šio įstatymo pažeidimo tyrimo metu atliktus veiksmus ir priimtus sprendimus turi ūkio subjektai ar kiti asmenys, manantys, kad buvo pažeistos jų teisės. Skundas pateikiamas ne vėliau kaip per dešimt dienų nuo sužinojimo apie skundžiamus veiksmus ar sprendimus dienos. Konkurencijos tarybos sprendimas dėl tokio skundo turi būti priimtas per dešimt dienų nuo skundo gavimo dienos. 2. Šio straipsnio 1 dalyje nustatytas skundo padavimo terminas gali būti atnaujintas, jeigu kartu su skundu pateikiamas motyvuotas prašymas terminą atnaujinti. Tokiu atveju Konkurencijos taryba skundą priima, jeigu nustato, kad jo padavimo terminas buvo praleistas dėl svarbių objektyvių priežasčių. Konkurencijos tarybos sprendimas atsisakyti atnaujinti skundo padavimo terminą gali būti skundžiamas šio straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka. 3.
tarybos sprendimu arba jeigu Konkurencijos taryba nepriėmė nutarimo per dešimt dienų, jie turi teisę paduoti skundą Vilniaus apygardos administraciniam teismui. Skundo padavimas procedūros dėl šio įstatymo pažeidimo tyrimo nesustabdo. 4. Šiame straipsnyje nustatyta apskundimo tvarka mutatis mutandis taikoma Konkurencijos tarybos darbuotojų priimtiems sprendimams ir atliktiems veiksmams šio įstatymo II skyriaus trečiajame skirsnyje nurodytos koncentracijos priežiūros procedūros metu ir kitais atvejais, kai tokie veiksmai ir sprendimai yra susiję su Konkurencijos tarybai šiuo įstatymu, Mažmeninės prekybos įmonių nesąžiningų veiksmų draudimo įstatymu ir kitais įstatymais, kurių laikymosi priežiūrą vykdo Konkurencijos taryba, priskirtų funkcijų atlikimu.“
straipsnio pakeitimas Pakeisti 33 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:
„2. Skundas paduodamas raštu ne vėliau kaip per dvidešimt dienų vieną
mėnesį nuo Konkurencijos tarybos nutarimo įteikimo dienos arba, jeigu nutarimas turi būti paskelbtas Konkurencijos tarybos interneto svetainėje, – nuo nutarimo paskelbimo dienos priklausomai nuo to, kuris įvyksta pirmiau.“
straipsnio pakeitimas Pakeisti 35 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„35 straipsnis. Ūkio subjektams ir viešojo administravimo subjektams
taikomos sankcijos 1.
Konkurencijos taryba, nustačiusi, kad ūkio subjektai ar viešojo administravimo subjektai atliko šio įstatymo draudžiamus veiksmus ar padarė kitus šio įstatymo pažeidimus, vadovaudamasi objektyvumo ir proporcingumo principais, turi teisę:
1) įpareigoti ūkio subjektus nutraukti neteisėtą veiklą, atlikti veiksmus, atkuriančius ankstesnę padėtį ar pašalinančius pažeidimo pasekmes, įskaitant įpareigojimą nutraukti, pakeisti ar sudaryti sutartis, taip pat nustatyti šių įpareigojimų įvykdymo terminus ir sąlygas;
2) įpareigoti ūkio subjektus nutraukti draudžiamą susitarimą ar piktnaudžiavimą dominuojančia padėtimi ūkio subjektų struktūrą keičiančiomis priemonėmis, įskaitant įpareigojimus parduoti įmonę ar jos dalį, ūkio subjekto turtą ar jo dalį, akcijas ar jų dalį, reorganizuoti įmonę, taip pat nustatyti šių įpareigojimų įvykdymo terminus ir sąlygas;
3) įpareigoti ūkio subjektus ar kontroliuojančius asmenis, įvykdžiusius koncentraciją, dėl kurios buvo sukurta ar sustiprinta dominuojanti padėtis arba itin apribota konkurencija atitinkamoje rinkoje, nepranešus Konkurencijos tarybai ar negavus Konkurencijos tarybos leidimo, taip pat šio įstatymo 14 straipsnio 2 dalyje numatytais atvejais atlikti veiksmus, atkuriančius ankstesnę padėtį arba pašalinančius koncentracijos pasekmes, įskaitant įpareigojimus parduoti įmonę ar jos dalį, ūkio subjekto turtą ar jo dalį, akcijas ar jų dalį, reorganizuoti įmonę, nutraukti ar pakeisti sutartis, taip pat nustatyti šių įpareigojimų įvykdymo terminus ir sąlygas;
4) viešojo administravimo subjektui nurodyti per nustatytą terminą pakeisti ar panaikinti teisės aktus, kitus šio įstatymo 4 straipsnyje nurodytiems reikalavimams prieštaraujančius sprendimus, ar atlikti kitus šio įstatymo 4 straipsnio pažeidimą šalinančius veiksmus;
5) skirti ūkio subjektams ir viešojo administravimo subjektams šio įstatymo 36 straipsnyje numatytas šiame įstatyme nustatytas veiksmingas ir atgrasomas pinigines baudas, apskaičiuotas pagal šio įstatymo 37 straipsnio nuostatas.
Konkurencijos taryba, nustačiusi, kad ūkio subjektai ar viešojo administravimo subjektai atliko šio įstatymo draudžiamus veiksmus ar padarė kitus šio įstatymo pažeidimus, vadovaudamasi objektyvumo ir proporcingumo principais, turi teisę:
1) įpareigoti ūkio subjektus nutraukti neteisėtą veiklą, atlikti veiksmus, atkuriančius ankstesnę padėtį ar pašalinančius pažeidimo pasekmes, įskaitant įpareigojimą nutraukti, pakeisti ar sudaryti sutartis, taip pat nustatyti šių įpareigojimų įvykdymo terminus ir sąlygas;
2) įpareigoti ūkio subjektus nutraukti draudžiamą susitarimą ar piktnaudžiavimą dominuojančia padėtimi ūkio subjektų struktūrą keičiančiomis priemonėmis, įskaitant įpareigojimus parduoti įmonę ar jos dalį, ūkio subjekto turtą ar jo dalį, akcijas ar jų dalį, reorganizuoti įmonę, taip pat nustatyti šių įpareigojimų įvykdymo terminus ir sąlygas;
3) įpareigoti ūkio subjektus ar kontroliuojančius asmenis, įvykdžiusius koncentraciją, dėl kurios buvo sukurta ar sustiprinta dominuojanti padėtis arba itin apribota konkurencija atitinkamoje rinkoje, nepranešus Konkurencijos tarybai ar negavus Konkurencijos tarybos leidimo, taip pat šio įstatymo 14 straipsnio 2 dalyje numatytais atvejais atlikti veiksmus, atkuriančius ankstesnę padėtį arba pašalinančius koncentracijos pasekmes, įskaitant įpareigojimus parduoti įmonę ar jos dalį, ūkio subjekto turtą ar jo dalį, akcijas ar jų dalį, reorganizuoti įmonę, nutraukti ar pakeisti sutartis, taip pat nustatyti šių įpareigojimų įvykdymo terminus ir sąlygas;
4) viešojo administravimo subjektui nurodyti per nustatytą terminą pakeisti ar panaikinti teisės aktus, kitus šio įstatymo 4 straipsnyje nurodytiems reikalavimams prieštaraujančius sprendimus, ar atlikti kitus šio įstatymo 4 straipsnio pažeidimą šalinančius veiksmus;
5) skirti ūkio subjektams ir viešojo administravimo subjektams šio įstatymo 36 straipsnyje numatytas šiame įstatyme nustatytas veiksmingas ir atgrasomas pinigines baudas, apskaičiuotas pagal šio įstatymo 37 straipsnio nuostatas. 2.
apygardos administracinio teismo leidimą, Konkurencijos taryba nutarimu ūkio subjektams, nevykdantiems paskirtų sankcijų, nurodytų šio straipsnio 1 dalyje, gali nustatyti ūkinės veiklos apribojimus: laikinai sustabdyti eksporto ir importo operacijas, bankines operacijas, leidimo (licencijos) verstis atitinkama veikla galiojimą. Konkurencijos tarybos nutarimai yra privalomi institucijoms, galinčioms taikyti tokius apribojimus, ir turi būti vykdomi nedelsiant. Apribojimai panaikinami Konkurencijos tarybos sprendimu, kai Konkurencijos taryba nustato, kad paskirtos sankcijos yra įvykdytos. 3. Sankcijos ūkio subjektams už šio įstatymo pažeidimus gali būti taikomos ne vėliau kaip per penkerius metus nuo pažeidimo padarymo dienos, o kai yra tęstinis ar trunkamasis pažeidimas, – nuo paskutinių veiksmų atlikimo ar nutraukimo dienos. 4. Šio straipsnio 3 dalyje nurodytas sankcijų taikymo terminas yra sustabdomas, kai:
1) Konkurencijos taryba atlieka tyrimą šio įstatymo V skyriaus pirmajame ir antrajame skirsnyje nurodytą šio įstatymo pažeidimų tyrimo procedūrą. Sankcijų taikymo terminas šiuo atveju sustabdomas nuo Konkurencijos tarybos nutarimo tirti šio įstatymo pažeidimus priėmimo bent vieno ūkio subjekto ar viešojo administravimo subjekto, dėl kurių Konkurencijos taryba yra pradėjusi pažeidimo tyrimo procedūrą, informavimo apie jų atžvilgiu pradėtą šio įstatymo pažeidimų tyrimo procedūrą dienos iki Konkurencijos tarybos nutarimo tyrimą nutraukti ar nutarimo, nurodyto šio įstatymo 30 straipsnio 1 dalies 1-3 punktuose, priėmimo dienos. Toks termino sustabdymas taikomas visiems ūkio subjektams ar viešojo administravimo subjektams, dalyvavusiems darant pažeidimą, dėl kurio Konkurencijos taryba yra pradėjusi pažeidimo tyrimo procedūrą;
2) teismo sprendimu sustabdomas Konkurencijos tarybos atliekamas tyrimas.
Sankcijų skyrimo terminas šiuo atveju sustabdomas tol, kol yra sustabdytas Konkurencijos tarybos tyrimas;
3) teisme nagrinėjamas ginčas dėl Konkurencijos tarybos nutarimo taikyti sankcijas. Sankcijų skyrimo terminas šiuo atveju sustabdomas nuo skundo padavimo teismui dienos iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos.;
4) kitų Europos Sąjungos valstybių narių konkurencijos institucijos ar Europos Komisija atlieka pažeidimo tyrimo procedūrą dėl to paties įtariamo Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 101 ar 102 straipsnių pažeidimo. Konkurencijos tarybos sankcijų taikymo terminas šiuo atveju sustabdomas nuo tada, kai kitos Europos Sąjungos valstybės narės konkurencijos institucija ar Europos Komisija informavo bent vieną ūkio subjektą, dėl kurio yra pradėta pažeidimo tyrimo procedūra, apie jo atžvilgiu pradėtą procedūrą, iki tos dienos, kai atitinkama institucija priima sprendimą konstatuoti Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 101 ar 102 straipsnių pažeidimą ar sprendimą, kad jai nėra pagrindo imtis veiksmų, kai toks sprendimas nebuvo apskųstas per jo apskundimo terminą, ar įsiteisėjus teismo sprendimui dėl atitinkamo institucijos sprendimo. Toks termino sustabdymas taikomas visiems ūkio subjektams, dalyvavusiems darant pažeidimą, dėl kurio yra pradėta pažeidimo tyrimo procedūra. 5. Konkurencijos taryba turi teisę taikyti vieną ar kelis įpareigojimus, nurodytus šio straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose. Konkurencijos taryba taiko tą šio straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytą įpareigojimą, kuris yra veiksmingesnis siekiant išspręsti konkurencijos problemą.
Jeigu konkrečiu atveju keli įpareigojimai, nurodyti šio straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose, yra vienodai veiksmingi siekiant išspręsti konkurencijos problemą, Konkurencijos taryba, vadovaudamasi proporcingumo principu, taiko tą įpareigojimą, kuris ūkio subjektą mažiausiai apsunkina. 6. Už šio įstatymo pažeidimus solidariai atsako patronuojančioji įmonė už patronuojamųjų įmonių veiksmus, taip pat solidariai atsako kiti ūkio subjektą sudarantys asmenys. Tokios atsakomybės sąlygos nustatomos vadovaujantis Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 101 ir 102 straipsniuose nustatytais reikalavimais. Sumokėti baudą gali būti reikalaujama tiek iš visų Konkurencijos tarybos nutarime nurodytų asmenų bendrai, tiek iš bet kurio iš jų skyrium. Jeigu baudos visa apimtimi nesumoka vienas iš Konkurencijos tarybos nutarime nurodytų asmenų, tai reikalaujama, kad likusią baudos dalį sumokėtų kitas Konkurencijos tarybos nutarime nurodytas asmuo ar asmenys. 7. Už šio įstatymo pažeidimus atsakomybė taikoma pažeidimą padariusio ūkio subjekto teisių bei ūkinės veiklos perėmėjams ta apimtimi, kuria Konkurencijos tarybos paskirta sankcija nėra įvykdyta.“
straipsnio pakeitimas Pakeisti 36 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „36 straipsnis. Baudos 1.
1Už draudžiamus susitarimus, piktnaudžiavimą dominuojančia padėtimi,
koncentracijos, apie kurią buvo privaloma pranešti, įgyvendinimą be Konkurencijos tarybos leidimo, koncentracijos tęsimą jos sustabdymo laikotarpiu, Konkurencijos tarybos nustatytų koncentracijos vykdymo sąlygų ar privalomų įpareigojimų pažeidimą, už šio įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 1, 2 ir 3 punktuose nurodytų įpareigojimų nevykdymą, už laikinųjų priemonių, ūkinės veiklos apribojimų ar už šio įstatymo 28 straipsnyje 4 dalyje prisiimtų įsipareigojimų nesilaikymą ūkio subjektams skiriama piniginė bauda iki 10 procentų bendrųjų metinių pasaulinių pajamų praėjusiais ūkiniais metais. 2. Už atliktus nesąžiningos konkurencijos veiksmus, kuriuos tiria Konkurencijos taryba, ūkio subjektams gali būti skiriama piniginė bauda iki 3 procentų bendrųjų metinių pajamų praėjusiais ūkiniais metais. Kai ūkio subjektų junginio padarytas šio įstatymo 5 ar 7 straipsnyje nurodytas pažeidimas yra susijęs su tokiam ūkio subjektų junginiui priklausančių ūkio subjektų veikla, Konkurencijos taryba procedūros dėl šio įstatymo pažeidimo tyrimo efektyvumo tikslais turi teisę skirti piniginę baudą ūkio subjektų junginiui iki 10 procentų nuo sumos, kuri gaunama sudėjus kiekvieno ūkio subjektų junginiui priklausančio ūkio subjekto, vykdančio veiklą rinkoje, kuriai ūkio subjektų junginio padarytas pažeidimas daro poveikį, bendrąsias metines pasaulines pajamas praėjusiais ūkiniais metais. Tokiu atveju kiekvieno ūkio subjektų junginiui priklausančio ūkio subjekto finansinė atsakomybė, susijusi su ūkio subjektų junginiui paskirtos baudos sumokėjimu, neviršija 10 procentų ūkio subjektų junginiui priklausančio ūkio subjekto bendrųjų metinių pasaulinių pajamų praėjusiais ūkiniais metais. 3.
nagrinėti, nepateikimą ar pateikimą ne laiku, taip pat neteisingos, klaidinančios ar ne visos informacijos pagal šio įstatymo 11 straipsnio 5 dalį ir 25 straipsnio 1 dalies 6 punktą pateikimą, nurodymų pateikti atsakymus į klausimus, užduotus asmenims, susijusiesiems su tiriamųjų ūkio subjektų veikla dėl faktų ir dokumentų pagal šio įstatymo 25 straipsnio 1 dalies 5 punktą, nevykdymą arba pateikimą neteisingų, klaidinančių ar neišsamių atsakymų į klausimus, už reikalavimų, pareikštų įgyvendinant šio įstatymo 25 straipsnio 1 dalyje nurodytas teises, nevykdymą, kliudymą atlikti šio įstatymo 25 straipsnio 1 dalyje nurodytus veiksmus, pažeistą ar nuplėštą antspaudą, uždėtą pagal šio įstatymo 25 straipsnio 1 dalies 1 ar 4 punktus, ūkio subjektams gali būti skiriama piniginė bauda iki 1 procento bendrųjų metinių pasaulinių pajamų praėjusiais ūkiniais metais. 4. Už Konkurencijos tarybos įpareigojimų nutraukti neteisėtą veiklą, atlikti veiksmus, atkuriančius ankstesnę padėtį ar pašalinančius pažeidimo pasekmes, nevykdymą už įpareigojimų nutraukti draudžiamą susitarimą ar piktnaudžiavimą dominuojančia padėtimi ūkio subjektų struktūrą keičiančiomis priemonėmis nevykdymą, už laikinųjų priemonių nesilaikymą, už reikalavimų, pareikštų įgyvendinant šio įstatymo 25 straipsnio 1 dalyje nurodytas teises, nevykdymą, už kliudymą atlikti šio įstatymo 25 straipsnio 1 dalyje nurodytus veiksmus, už prisiimtų įsipareigojimų nesilaikymą pagal šio įstatymo 28 straipsnio 4 dalį ūkio subjektams gali būti skiriama piniginė bauda už kiekvieną pažeidimo vykdymo (tęsimo) dieną iki 5 procentų vidutinių dienos bendrųjų pasaulinių pajamų praėjusiais ūkiniais metais. 5. Už informacijos, reikalingos tyrimui atlikti, nepateikimą, taip pat ne visos ar neteisingos informacijos pateikimą viešojo administravimo subjektams gali būti skiriama piniginė bauda iki šešių tūkstančių eurų. 6.
straipsnio 5 dalies pagrindu pratęstą terminą šio įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 4 punkte nurodytų įpareigojimų neįvykdymą viešojo administravimo subjektams gali būti skiriama piniginė bauda iki šešių šimtų eurų už kiekvieną pažeidimo vykdymo dieną po termino įvykdyti įpareigojimus pašalinti pažeidimą pabaigos. 7. Už šio įstatymo 4 straipsnio pažeidimus viešojo administravimo subjektams gali būti skiriama piniginė bauda iki 0,5 procento viešojo administravimo subjekto metinio biudžeto einamaisiais metais ir kitų praėjusiais metais gautų bendrųjų metinių pajamų, bet ne daugiau kaip šešiasdešimt tūkstančių eurų. 8. Šio straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse nurodytos baudos skiriamos už laikotarpį, kuris baigiasi ne vėliau kaip Konkurencijos tarybos nutarimo skirti baudą priėmimo dieną. 9. Šio straipsnio 4 dalyje nurodytos baudos skiriamos už laikotarpį, kuris prasideda nuo Konkurencijos tarybos nutarimo skirti baudą priėmimo dienos ir baigiasi tą dieną, kai baigiasi atitinkamo pažeidimo vykdymas (tęsimas).“
Pakeisti 37 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„37 straipsnis. Baudų skyrimas ir jų dydžio nustatymas
subjektams ir viešojo administravimo subjektams baudos diferencijuojamos atsižvelgiant į:
1) pažeidimo pavojingumą;
2) pažeidimo trukmę;
3) ūkio subjekto ir viešojo administravimo subjekto atsakomybę lengvinančias ar sunkinančias aplinkybes;
4) kiekvieno ūkio subjekto įtaką pažeidimo padarymui, kai pažeidimą padaro keli ūkio subjektai;
5) ūkio subjekto ar ūkio subjektų, jei bauda skiriama remiantis šio įstatymo 36 straipsnio 2 dalimi, prekių, tiesiogiai ir netiesiogiai susijusių su pažeidimu, pardavimų vertę. 2.
lengvinančiomis aplinkybėmis laikoma tai, kad:
1) ūkio subjektai ar viešojo administravimo subjektai, padarę pažeidimą, savo noru užkirto kelią žalingoms pažeidimo pasekmėms;
2) ūkio subjektai ar viešojo administravimo subjektai padėjo Konkurencijos tarybai tyrimo metu;
3) ūkio subjektai ar viešojo administravimo subjektai atlygino nuostolius; pašalino padarytą žalą;
4) ūkio subjektai ar viešojo administravimo subjektai savo valia nutraukė pažeidimą;
5) ūkio subjektai ar viešojo administravimo subjektai neatliko konkurenciją ribojančių veiksmų;
6) ūkio subjektai ar viešojo administravimo subjektai Konkurencijos tarybai tyrimo metu pateikdami rašytinį pripažinimo pareiškimą pripažino pažeidimą ir numatytą baudą, taip sudarydami sąlygas efektyviau atlikti tyrimą;
7) ūkio subjektai ar viešojo administravimo subjektai pripažino Konkurencijos tarybos baigto tyrimo metu nustatytas esmines aplinkybes; taip pat tai, kad
8) ūkio subjekto ar viešojo administravimo subjekto pažeidimą sudarantį elgesį nulėmė valdžios institucijų veiksmai;
9) ūkio subjekto finansinė padėtis yra labai sunki. 3.
sunkinančiomis aplinkybėmis laikoma tai, kad:
1) ūkio subjektai ar viešojo administravimo subjektai kliudė atlikti tyrimą, ;
2) ūkio subjektai ar viešojo administravimo subjektai slėpė padarytą pažeidimą, ;
3) ūkio subjektai ar viešojo administravimo subjektai tęsė pažeidimą nepaisydami Konkurencijos tarybos įpareigojimo nutraukti neteisėtus veiksmus arba,;
4) ūkio subjektai ar viešojo administravimo subjektai pakartotinai per septynerius metus padarė šio įstatymo pažeidimą, už kurį ūkio subjektams ar viešojo administravimo subjektams jau buvo paskirtos šiame įstatyme numatytos sankcijos.;
5) ūkio subjektai tęsė Europos Komisijos ar kitos Europos Sąjungos valstybės narės konkurencijos institucijos nustatytą Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 101 ar 102 straipsnių pažeidimą;
6) ūkio subjektai per septynerius metus padarė pažeidimą, panašų į Europos Komisijos ar kitos Europos Sąjungos valstybės narės konkurencijos institucijos nustatytą Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 101 ar 102 straipsnių pažeidimą. 4. Vyriausybė patvirtina baudų dydžio nustatymo tvarkos aprašą.“
straipsnio pakeitimas Pakeisti 38 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„38 straipsnis. Atleidimas nuo baudos baudų ir jų sumažinimas
1.
Ūkio subjektas, kuris yra draudžiamo konkurentų susitarimo, nurodyto šio įstatymo 5 straipsnio
konkurenciją ir kuriuo pažeidžiamos šio įstatymo 5 straipsnio 1 dalies ar Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 101 straipsnio 1 dalies nuostatos, dalyvis arba yra draudžiamo ne konkurentų susitarimo dėl tiesioginio ar netiesioginio kainų nustatymo (fiksavimo), nurodyto šio įstatymo 5 straipsnio 1 dalies 1 punkte, dalyvis, prašyme atleisti nuo baudos pateikęs Konkurencijos tarybai visą informaciją apie tokį susitarimą, atleidžiamas nuo baudos, numatytos už šį pažeidimą, jeigu yra visos šios sąlygos:
atskleidė savo dalyvavimą draudžiamame susitarime pateikė informaciją iki šio susitarimo tyrimo pradžios;
atleisti nuo baudos pateikęs tokią informaciją Konkurencijos tarybos vertinimu, pateikęs pakankamus įrodymus, leidžiančius atlikti patikrinimą, numatytą šio įstatymo 25 straipsnio
pažeidimą, tačiau tik tuo atveju, jei iki ūkio subjekto prašymo atleisti nuo baudos pateikimo momento Konkurencijos taryba neturėjo pakankamų įrodymų tiksliniam patikrinimui atlikti (arba jo dar nebuvo atlikusi) arba pažeidimui konstatuoti;
draudžiamame susitarime tikslinga siekiant išsaugoti tyrimo vientisumą prašyme atleisti nuo baudos pateikia visą jam žinomą informaciją apie draudžiamą susitarimą ir kartu su prašymu atleisti nuo baudos pateikia šiame prašyme nurodytas aplinkybes patvirtinančius įrodymus;
ūkio subjektų dalyvauti tokiame susitarime nenaikino, neklastojo ir nenuslėpė draudžiamo susitarimo įrodymų arba neatskleidė ketinimo kreiptis į Konkurencijos tarybą dėl atleidimo nuo baudos ar tokio prašymo turinio, išskyrus Europos Komisiją ir kitas Europos Sąjungos valstybių narių konkurencijos institucijas ar trečiųjų valstybių konkurencijos institucijas.;
panaudodamas spaudimą, prisijungti prie draudžiamo susitarimo arba tęsti dalyvavimą jame.
Ūkio subjektas, kuris yra draudžiamo konkurentų susitarimo, nurodyto šio įstatymo 5 straipsnio
konkurenciją ir kuriuo pažeidžiamos šio įstatymo 5 straipsnio 1 dalies ar Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 101 straipsnio 1 dalies nuostatos, dalyvis arba yra draudžiamo ne konkurentų susitarimo dėl tiesioginio ar netiesioginio kainų nustatymo (fiksavimo), nurodyto šio įstatymo 5 straipsnio 1 dalies 1 punkte, dalyvis, prašyme atleisti nuo baudos pateikęs Konkurencijos tarybai visą informaciją apie tokį susitarimą, atleidžiamas nuo baudos, numatytos už šį pažeidimą, jeigu yra visos šios sąlygos:
atskleidė savo dalyvavimą draudžiamame susitarime pateikė informaciją iki šio susitarimo tyrimo pradžios;
atleisti nuo baudos pateikęs tokią informaciją Konkurencijos tarybos vertinimu, pateikęs pakankamus įrodymus, leidžiančius atlikti patikrinimą, numatytą šio įstatymo 25 straipsnio
pažeidimą, tačiau tik tuo atveju, jei iki ūkio subjekto prašymo atleisti nuo baudos pateikimo momento Konkurencijos taryba neturėjo pakankamų įrodymų tiksliniam patikrinimui atlikti (arba jo dar nebuvo atlikusi) arba pažeidimui konstatuoti;
draudžiamame susitarime tikslinga siekiant išsaugoti tyrimo vientisumą prašyme atleisti nuo baudos pateikia visą jam žinomą informaciją apie draudžiamą susitarimą ir kartu su prašymu atleisti nuo baudos pateikia šiame prašyme nurodytas aplinkybes patvirtinančius įrodymus;
ūkio subjektų dalyvauti tokiame susitarime nenaikino, neklastojo ir nenuslėpė draudžiamo susitarimo įrodymų arba neatskleidė ketinimo kreiptis į Konkurencijos tarybą dėl atleidimo nuo baudos ar tokio prašymo turinio, išskyrus Europos Komisiją ir kitas Europos Sąjungos valstybių narių konkurencijos institucijas ar trečiųjų valstybių konkurencijos institucijas.;
panaudodamas spaudimą, prisijungti prie draudžiamo susitarimo arba tęsti dalyvavimą jame. 2.
2Draudžiamo konkurentų susitarimo, nurodyto šio įstatymo 5 straipsnio 1 dalies 1–4 punktuose, arba
kito konkurentų susitarimo, kuriuo siekiama riboti konkurenciją ir kuriuo pažeidžiamos šio įstatymo 5 straipsnio 1 dalies ar Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 101 straipsnio 1 dalies nuostatos, dalyviui arba draudžiamo ne konkurentų susitarimo dėl tiesioginio ar netiesioginio kainų nustatymo (fiksavimo), nurodyto šio įstatymo 5 straipsnio 1 dalies 1 punkte, dalyviui, kuris negali būti atleistas nuo baudos pagal šio straipsnio 1 dalį, bauda gali būti sumažinama Vyriausybės tvarka nustatytais dydžiais jeigu yra visos šios sąlygos:
susitarime;
kurie, palyginti su įrodymais, kuriuos Konkurencijos taryba jau turi, duoda didelę pridėtinę vertę siekiant įrodyti pažeidimą;
draudžiamame susitarime tikslinga siekiant išsaugoti tyrimo vientisumą;
draudžiamo susitarimo įrodymų arba neatskleidė ketinimo kreiptis į Konkurencijos tarybą dėl baudos sumažinimo ar tokio kreipimosi turinio, išskyrus Europos Komisiją ir kitas valstybių narių konkurencijos institucijas ar trečiųjų valstybių konkurencijos institucijas. 3. Ūkio subjektas, siekiantis būti atleistas nuo baudos pagal šio straipsnio 1 dalį ar kad jam skiriama bauda būtų sumažinta pagal šio straipsnio 2 dalį, turi pateikti Konkurencijos tarybai prašymą atleisti nuo baudos arba baudą sumažinti. Reikalavimus, taikomus prašymams, supaprastintiems prašymams atleisti nuo baudos arba baudą sumažinti esant šio straipsnio 1 ar 2 dalyje nurodytoms sąlygoms, jų pateikimo ir nagrinėjimo tvarką nustato Konkurencijos taryba. 4.
supaprastintą prašymą atleisti nuo baudos ar baudą sumažinti, jeigu tas prašymas apima daugiau nei tris Europos Sąjungos valstybes nares kaip teritorijas, kurioms daromas poveikis įtariamu draudžiamu susitarimu, ir jeigu ūkio subjektas jau yra kreipęsis į Europos Komisiją su išsamiu prašymu atleisti nuo baudos arba baudą sumažinti arba yra pateikęs Europos Komisijai prašymą suteikti vietą eilėje dėl atleidimo nuo baudos ar baudos sumažinimo iki tol, kol oficialiai pateiks prašymą atleisti nuo baudos arba baudą sumažinti dėl to paties įtariamo draudžiamo susitarimo. 25. Konkurencijos taryba, baigusi tyrimą ir priimdama galutinį šio įstatymo 30 straipsnio 1 dalies 1 ar 2 punktuose nurodytą nutarimą dėl šio įstatymo pažeidimo, sprendžia, ar buvo laikomasi šiame šio straipsnyje straipsnio 1 ar 2 dalyje nurodytų sąlygų, kad būtų galima atleisti ūkio subjektą nuo baudos arba baudą sumažinti. Reikalavimus, taikomus prašymams atleisti nuo baudos šiame straipsnyje nurodytais pagrindais, jų pateikimo ir nagrinėjimo tvarką nustato Konkurencijos taryba. 6. Šio straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatytų įrodymų pateikimas Konkurencijos tarybai nelaikomas komercinės ar profesinės paslapties ir kitos konfidencialios informacijos atskleidimu ir ūkio subjektui dėl tokių įrodymų pateikimo Konkurencijos tarybai neatsiranda sutartinė ar deliktinė atsakomybė. 7. Šio straipsnio 3 ir 4 dalyje nurodytus prašymus atleisti nuo baudos arba baudą sumažinti Konkurencijos taryba turi teisę perduoti kitos Europos Sąjungos valstybės narės konkurencijos institucijai, vadovaudamasi Reglamento (EB) Nr.
1/2003 12 straipsniu, tik turėdama prašymą pateikusio ūkio subjekto sutikimą arba kai kitos Europos Sąjungos valstybės narės konkurencijos institucija iš to paties ūkio subjekto jau yra gavusi su tuo pačiu Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 101 straipsnio pažeidimu susijusį prašymą atleisti nuo baudos arba baudą sumažinti ir tokį prašymą pateikęs ūkio subjektas negali atšaukti kitos Europos Sąjungos valstybės narės konkurencijos institucijai pateiktos informacijos.“
Pakeisti 38¹ straipsnio 3 dalies 3 punktą ir jį išdėstyti taip: „3) fizinis asmuo nėra ūkio subjekto, pagal šio įstatymo 38 straipsnį pateikusio prašymą dėl atleidimo nuo baudos arba baudos sumažinimo už tą patį pažeidimą, apie kurį įrodymus pagal šį straipsnį pateikė fizinis asmuo, vadovas, valdymo ar priežiūros organų narys, akcininkas ar darbuotojas;“. 21 straipsnis. Įstatymo papildymas 39¹ straipsniu Papildyti Įstatymą 39¹ straipsniu:
„39¹ straipsnis. Ūkio subjektų junginiams paskirtų baudų
sumokėjimo ypatumai
subjektų junginys, kuriam Konkurencijos taryba baudą skyrė pagal šio įstatymo
privalo pareikalauti iš ūkio subjektų junginiui priklausančių ūkio subjektų įnašų baudos dydžiui padengti. Įnašus ūkio subjektų junginiui priklausantys ūkio subjektai sumoka per Konkurencijos tarybos nustatytą terminą. 2.
Konkurencijos tarybos nustatytą terminą nesumoka įnašų baudos dydžiui padengti pagal šio straipsnio 1 dalį, Konkurencijos taryba turi teisę reikalauti, kad ūkio subjektų junginiui paskirtą baudą sumokėtų bet kuris iš ūkio subjektų junginiui priklausančių ūkio subjektų, kurio atstovai buvo ūkio subjektų junginio sprendimus priimančių organų nariai. 3. Jeigu yra būtina užtikrinti visos baudos sumokėjimą, Konkurencijos taryba, pareikalavusi sumokėti baudą pagal šio straipsnio 2 dalį, taip pat turi teisę reikalauti, kad paskirtą baudą sumokėtų bet kuris iš ūkio subjektų junginiui priklausančių ūkio subjektų, vykdžiusių veiklą rinkoje, kurioje buvo padarytas pažeidimas, išskyrus ūkio subjektų junginiui priklausančius ūkio subjektus, kurie įrodo, kad nevykdė šio įstatymo reikalavimus pažeidžiančio ūkio subjektų junginio sprendimo ir arba apie jį nežinojo, arba aktyviai nuo jo atsiribojo iki Konkurencijos tarybos nutarimo pradėti tyrimą priėmimo dienos.“
straipsnio pakeitimas
3 dalį iš ją išdėstyti taip: „3.
Šio straipsnio 1 dalyje nurodytos sankcijos negali būti skiriamos:
1) ūkio subjekto, atleisto nuo baudos šio įstatymo 38 straipsnyje nustatyta tvarka kuris yra pateikęs Konkurencijos tarybai prašymą atleisti nuo baudos pagal šio įstatymo
ūkio subjekto pateiktas prašymas atleisti nuo baudos atitinka šio įstatymo 38 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktų reikalavimus ir ūkio subjekto vadovas bendradarbiauja su Konkurencijos taryba;
2) ūkio subjekto, kuris yra pateikęs Konkurencijos tarybai prašymą sumažinti baudą pagal šio įstatymo 38 straipsnio
atitinka šio įstatymo 38 straipsnio 2 dalies 1 ir 2 punktų reikalavimus ir ūkio subjekto vadovas bendradarbiauja su Konkurencijos taryba;
23) ūkio subjekto vadovui, kuris Konkurencijos tarybai pateikė šio įstatymo 38 straipsnio 1 ir 2 dalyje nustatytas sąlygas mutatis mutandis atitinkančią informaciją apie ūkio subjekto, su kuriuo darbo santykiai yra pasibaigę informacijos pateikimo Konkurencijos tarybai metu, padarytus pažeidimus.“
straipsnio 5 dalį ir ją išdėstyti taip: „5. Darbo santykių tarp ūkio subjekto vadovo ir ūkio subjekto, padariusio pažeidimą, ar tokio ūkio subjekto vadovo įgaliojimų pasibaigimas iki Konkurencijos tarybos nutarimo dėl šio įstatymo pažeidimo priėmimo nepanaikina ūkio subjekto vadovo atsakomybės pagal šį straipsnį, išskyrus šio straipsnio 3 dalies 2 3 punktą.“
Pakeisti 45 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip: „3. Kai šio įstatymo 43 straipsnyje nurodytą pažeidimą padaro maža arba vidutinė įmonė, kaip ji apibrėžta 2003 m. gegužės 6 d. Europos Komisijos rekomendacijoje Nr. 2003/361/EB dėl labai mažų, mažų ir vidutinių įmonių apibrėžimo (OL 2003 L 124, p. 36), ji atsako tik savo tiesioginiams ir netiesioginiams pirkėjams arba tiekėjams, jeigu atitinka abu šiuos požymius:“. 24 straipsnis.
straipsnio pakeitimas
straipsnio 5 dalį ir ją išdėstyti taip: „5. Šio įstatymo
arba baudą sumažinti ir pripažinimo pareiškimai negali būti įrodymai civilinėje byloje. Ieškovas gali pateikti pagrįstą prašymą, kad bylą nagrinėjantis teismas susipažintų su šio įstatymo 21 straipsnio 8 10 dalyje nurodytais Konkurencijos tarybos turimais dokumentais, siekdamas įsitikinti, kad jie Konkurencijos tarybai yra pateikti šio įstatymo 38 straipsnio 1 ar 2 dalies 1 dalies ar 37 straipsnio 2 dalies 6 punkto pagrindu. Atlikdamas tokį vertinimą, teismas gali tik Konkurencijos tarybos prašyti pateikti šio įstatymo 21 straipsnio 8 10 dalyje nurodytų prašymų atleisti nuo baudos arba baudą sumažinti ir pripažinimo pareiškimų kopijas ir išvadą dėl tokio vertinimo. Teismas taip pat turi teisę išklausyti asmenis, Konkurencijos tarybai pateikusius atitinkamus prašymus atleisti nuo baudos arba baudą sumažinti ar pripažinimo pareiškimus. Teismas jokiais atvejais nesudaro galimybės kitiems asmenims, išskyrus atitinkamus prašymus atleisti nuo baudos arba baudą sumažinti ar pripažinimo pareiškimus Konkurencijos tarybai pateikusius asmenis, susipažinti su šiais dokumentais. Šios dalies nuostatos netaikomos kartu su prašymais atleisti nuo baudos arba baudą sumažinti ar pripažinimo pareiškimais pateikiamiems įrodymams.“
straipsnio 9 dalį ir ją išdėstyti taip: „9. Šio straipsnio nuostatos dėl įrodymų išreikalavimo mutatis mutandis taikomos ir teismui išreikalaujant įrodymus, esančius Europos Komisijos ar kitos Europos Sąjungos valstybės narės konkurencijos institucijos byloje.
Europos Komisijos ar kitos Europos Sąjungos valstybės narės konkurencijos institucijos byloje esantys dokumentai, atitinkantys šio įstatymo 21 straipsnio 8 10 dalyje nurodytus prašymus atleisti nuo baudos arba baudą sumažinti dėl Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 101 straipsnio pažeidimų ir pripažinimo pareiškimus dėl Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 101 ar 102 straipsnių pažeidimų, negali būti įrodymai civilinėje byloje. Šios dalies nuostatos netaikomos kartu su šiais prašymais atleisti nuo baudos arba baudą sumažinti ar pripažinimo pareiškimais pateikiamiems įrodymams. Šio straipsnio 4 dalies nuostatos mutatis mutandis taikomos ir Europos Komisijai ar kitai Europos Sąjungos valstybės narės konkurencijos institucijai pateiktiems ir vėliau atsiimtiems pripažinimo pareiškimams dėl Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 101 ar 102 straipsnių pažeidimų, kai šių pripažinimo pareiškimų atsiėmimo galimybę numato Europos Sąjungos ar kitų Europos Sąjungos valstybių narių teisės aktai.“
straipsnio pakeitimas Pakeisti 57 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
„1. Teismas, gavęs ieškinį, susijusį su Sutarties dėl Europos Sąjungos
veikimo 101 ar 102 straipsnio taikymu, apie tai informuoja Europos Komisiją ir Konkurencijos tarybą. Tokiu atveju Europos Komisija ir Konkurencijos taryba turi Civilinio proceso kodekso 50 straipsnio 2 dalyje numatytas teises.“
Papildyti Įstatymą VIII skyriumi:
1.
Kitos Europos Sąjungos valstybės narės konkurencijos institucija turi teisę prašyti Konkurencijos tarybos kitos Europos Sąjungos valstybės narės konkurencijos institucijos vardu informuoti atitinkamus asmenis apie tyrimo išvadas, sprendimus, procedūrinius sprendimus, apie kuriuos asmenys turi būti informuojami, ar apie bet kokius kitus su Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 101 ar 102 straipsnių taikymu susijusius dokumentus, įskaitant ir tuos, kuriais turi būti užtikrintas priverstinis baudos ir palūkanų išieškojimas. 2. Jeigu kitos Europos Sąjungos valstybės narės konkurencijos institucija savo valstybės teritorijoje įsitikino, kad ūkio subjektas neturi pakankamai turto, iš kurio būtų galima išieškoti baudą, kuri paskirta už Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 101 ir 102 straipsnių nuostatų pažeidimą, arba pažeidimą, už kurį numatytos baudos pagal nacionalinius teisės aktus, perkeliančius Direktyvos (ES) 2019/1 13 ir 16 straipsnių nuostatas, kitos Europos Sąjungos valstybės narės konkurencijos institucija turi teisę pateikti Konkurencijos tarybai prašymą dėl priverstinio baudos ir palūkanų išieškojimo Lietuvos Respublikoje, prie kurio pridedamas kitos Europos Sąjungos valstybės narės konkurencijos institucijos sprendimas, kuriuo paskirta bauda už Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 101 ir 102 straipsnių nuostatų pažeidimą, arba pažeidimą, už kurį numatytos baudos pagal nacionalinius teisės aktus, perkeliančius Direktyvos (ES) 2019/1 13 ir 16 straipsnių nuostatas, kuris nebuvo apskųstas per jo apskundimo terminą, ar įsiteisėjus teismo sprendimui dėl atitinkamos institucijos sprendimo, kuriuo paskirta bauda (toliau – sprendimas, kuriuo paskirta bauda). Gavusi šio straipsnio 11 dalyje Konkurencijos tarybos nustatytus reikalavimus atitinkantį prašymą, Konkurencijos taryba pateikia atitinkamą institucijos sprendimą, kuriuo paskirta bauda, vykdyti antstoliui. 3.
Europos Sąjungos valstybės narės konkurencijos institucijos gauti prašymai pagal šio straipsnio 1 ir 2 dalį Konkurencijos tarybai yra privalomi. 4. Konkurencijos taryba turi teisę antstoliui pateikti vykdyti iš kitos Europos Sąjungos valstybės narės konkurencijos institucijos gautą sprendimą, kuriuo paskirta bauda kitais nei šio straipsnio 2 dalyje nurodytais atvejais, įskaitant atvejus, kai ūkio subjektas, kurio atžvilgiu bauda ir palūkanos turi būti priverstinai išieškota, nėra įsisteigęs prašymą Konkurencijos tarybai pateikusios kitos Europos Sąjungos valstybės narės konkurencijos institucijos teritorijoje. 5. Konkurencijos taryba ar antstolis pagal šio straipsnio 1 ir 2 dalį gautus prašymus gali netenkinti ar sprendimus, kuriais paskirtos baudos, gali nevykdyti tik tokiais atvejais, jeigu:
1) prašymai neatitinka šio straipsnio 11 dalyje nurodytų Konkurencijos tarybos jiems keliamų reikalavimų;
2) prašymų ar sprendimų įgyvendinimas ar vykdymas akivaizdžiai prieštarautų Lietuvos Respublikos viešajai tvarkai. 6. Kitos Europos Sąjungos valstybės narės konkurencijos institucijos sprendimas, kuriuo paskirta bauda, kuris turi būti vykdomas pagal šio straipsnio 2 ar 4 dalį, yra vykdomasis dokumentas. Konkurencijos taryba šiame vykdymo procese turi Civilinio proceso kodekse numatytas išieškotojo teises ir pareigas, išskyrus teisę atsisakyti išieškojimo ir teisę sudaryti taikos sutartį. 7. Baudos ir palūkanų priverstinio išieškojimo senaties terminus, per kuriuos paskirta bauda gali būti priverstinai išieškota pagal Konkurencijos tarybos gautą prašymą dėl priverstinio baudos ir palūkanų išieškojimo, taip pat terminus, per kuriuos turi būti kreipiamasi į antstolį dėl priverstinio baudos ir palūkanų išieškojimo, nustato tos Europos Sąjungos valstybės narės teisė, kurios konkurencijos institucija pateikė prašymą Konkurencijos tarybai. 8.
konkurencijos ar kitos kompetentingos institucijos prašyti Konkurencijos tarybos vardu informuoti atitinkamus asmenis apie tyrimo išvadas, Konkurencijos tarybos nutarimus, procedūrinius sprendimus, apie kuriuos asmenys turi būti informuojami, ar apie bet kokius kitus su Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 101 ar 102 straipsnių taikymu susijusius dokumentus, įskaitant ir tuos, kuriais turi būti užtikrintas priverstinis baudos ir palūkanų išieškojimas, ar prašyti priverstinai išieškoti Konkurencijos tarybos paskirtą baudą ir šio įstatymo 39 straipsnio 2 dalyje nurodytas palūkanas už Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 101 ir 102 straipsnių, šio įstatymo 25 straipsnio 1 dalyje, 26 straipsnyje, 28 straipsnio 4 dalyje, 35 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose įtvirtintų Konkurencijos tarybos reikalavimų tyrimo metu ir priimtų sprendimų pažeidimą. 9. Konkurencijos taryba turi teisę kreiptis su prašymu atlyginti Konkurencijos tarybos išlaidas, patirtas atliekant šio straipsnio 1, 2 ir 4 dalyse, šio įstatymo 25 straipsnio
konkurencijos instituciją. Vykdymo išlaidų, patiriamų priverstinai išieškant kitos Europos Sąjungos valstybės narės konkurencijos institucijos paskirtą baudą ir palūkanas, apskaičiavimo ir apmokėjimo tvarką reglamentuoja Civilinio proceso kodeksas ir kiti antstolių veiklą reglamentuojantys norminiai teisės aktai. 10. Kitos Europos Sąjungos valstybės narės konkurencijos ar kitos kompetentingos institucijos prašymu Konkurencijos taryba atlygina kitos Europos Sąjungos valstybės narės konkurencijos ar kitos kompetentingos institucijos išlaidas, patirtas šioms institucijoms atliekant veiksmus pagal šio straipsnio 8 dalį ir pagal šio įstatymo 25 straipsnio 11 dalį. 11.
šio straipsnio numatytiems prašymams, jų įgyvendinimo, su bendradarbiavimu susijusių Konkurencijos tarybos ir kitų Europos Sąjungos valstybių narių konkurencijos ar kitų kompetentingų institucijų patirtų išlaidų, įskaitant išlaidas, patirtas atliekant šio įstatymo 25 straipsnio 9–11 dalyse nurodytus veiksmus, atlyginimo tvarką nustato Konkurencijos taryba. 59 straipsnis. Ginčų sprendimas
apygardos administracinis teismas kaip pirmoji instancija nagrinėja ginčus dėl informavimo tarp Konkurencijos tarybos, įgyvendinančios kitos Europos Sąjungos valstybės narės konkurencijos institucijos Konkurencijos tarybai pateiktą prašymą pagal šio įstatymo 58 straipsnio 1 dalį, ir informuojamo asmens. Ginčai sprendžiami Administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka. 2. Ginčus dėl priverstinio baudos ir palūkanų išieškojimo, antstoliui vykdant iš kitos Europos Sąjungos valstybės narės konkurencijos institucijos gautą sprendimą, kuriuo paskirta bauda, nagrinėja bendros kompetencijos teismai. 3. Vilniaus apygardos administracinis teismas kaip pirmoji instancija nagrinėja ginčus dėl Konkurencijos tarybos pagal šio įstatymo 58 straipsnio 8 dalį pateikto prašymo ar kartu su šiuo prašymu pateiktų dokumentų, susijusių su Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 101 ar 102 straipsnių taikymu, apie kuriuos atitinkami asmenys turi būti informuojami, arba dokumentų, susijusių su Konkurencijos tarybos paskirtų baudų ir palūkanų išieškojimu, teisėtumo. 27 straipsnis. Įstatymo priedo pakeitimas Pakeisti Įstatymo priedą ir jį išdėstyti taip:
„1. 2002 m. gruodžio 16 d. Tarybos reglamentas (EB)
Nr. 1/2003 dėl konkurencijos taisyklių, nustatytų Sutarties 81 ir 82 straipsniuose, įgyvendinimo (OL 2004 m. specialusis leidimas, 8 skyrius, 2 tomas, p. 205). 2. 2014 m. lapkričio 26 d.
Tarybos direktyva 2014/104/ES dėl tam tikrų taisyklių, kuriomis reglamentuojami pagal nacionalinę teisę nagrinėjami ieškiniai dėl žalos, patirtos dėl valstybių narių ir Europos Sąjungos konkurencijos teisės nuostatų pažeidimo, atlyginimo (OL 2014 L 349, p. 1). 3. 2018 m. gruodžio 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES) 2019/1, kuria siekiama įgalinti valstybių narių konkurencijos institucijas, kad jos būtų veiksmingesnės vykdymo užtikrintojo, ir kuria užtikrinamas tinkamas vidaus rinkos veikimas.“
1Šis įstatymas,
išskyrus šio straipsnio 2 dalį, įsigalioja 2020 m. lapkričio 1 d. 2. Lietuvos Respublikos konkurencijos taryba iki 2020 m. liepos 30 d. priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus. 3. Iki šio įstatymo įsigaliojimo Konkurencijos taryboje pradėtos pažeidimų tyrimo procedūros dėl šio įstatymo pažeidimo ir koncentracijų priežiūros procedūros baigiamos vadovaujantis pagal iki šio įstatymo įsigaliojimo galiojusius teisės aktus. 4. Iki šio įstatymo įsigaliojimo padarytiems Konkurencijos įstatymo pažeidimams taikomos iki šio įstatymo įsigaliojimo galiojusios nuostatos, reglamentavusios ūkio subjektų ir viešojo administravimo subjektų atsakomybę. 5. Konkurencijos įstatymo pažeidimams, pradėtiems daryti iki šio įstatymo įsigaliojimo ir besitęsiantiems (trunkantiems) jau galiojant šiam įstatymui, taikomos šio įstatymo nuostatos, reglamentuojančios ūkio subjektų ir viešojo administravimo subjektų atsakomybę. 6. Šiuo įstatymu keičiamo Lietuvos Respublikos konkurencijos įstatymo 19 straipsnio 11 dalis taikoma asmenims, nustojusiems eiti pareigas Konkurencijos taryboje po šio įstatymo įsigaliojimo. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas
Projekto lyginamasis variantas
2020 m. d. Nr. Vilnius1 straipsnis. 1 straipsnio pakeitimas Pakeisti 1 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:
„2. Šis įstatymas reglamentuoja konkurenciją ribojančią ar galinčią
riboti viešojo administravimo subjektų bei ūkio subjektų veiklą ir nesąžiningos konkurencijos veiksmus, nustato šių subjektų teises, pareigas ir atsakomybę, konkurencijos ribojimo ir nesąžiningos konkurencijos priežiūros Lietuvos Respublikoje teisinius pagrindus bei padarytos žalos, atsiradusios dėl konkurencijos teisės pažeidimų, atlyginimo ypatumus.“
straipsnio pakeitimas
straipsnį 1¹ dalimi: „1¹. Atleidimas nuo baudų – baudų, kurios įprastai būtų skiriamos draudžiamo konkurentų susitarimo, nurodyto šio įstatymo 5 straipsnio 1 dalies 1–4 punktuose, arba kito konkurentų susitarimo, kuriuo siekiama riboti konkurenciją ir kuriuo pažeidžiamos šio įstatymo 5 straipsnio 1 dalies ar Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 101 straipsnio 1 dalies nuostatos, dalyviui arba draudžiamo ne konkurentų susitarimo dėl tiesioginio ar netiesioginio kainų nustatymo (fiksavimo), nurodyto šio įstatymo 5 straipsnio 1 dalies 1 punkte, dalyviui, netaikymas siekiant jiems atlyginti už bendradarbiavimą su Konkurencijos taryba pagal šio įstatymo 38 straipsnio 1 dalį.“
2Papildyti 3 straipsnį 1² dalimi:
„1².
Baudų sumažinimas – baudų, kurios įprastai būtų skiriamos draudžiamo konkurentų susitarimo, nurodyto šio įstatymo 5 straipsnio 1 dalies 1–4 punktuose, arba kito konkurentų susitarimo, kuriuo siekiama riboti konkurenciją ir kuriuo pažeidžiamos šio įstatymo 5 straipsnio 1 dalies ar Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 101 straipsnio 1 dalies nuostatos, dalyviui arba draudžiamo ne konkurentų susitarimo dėl tiesioginio ar netiesioginio kainų nustatymo (fiksavimo), nurodyto šio įstatymo 5 straipsnio 1 dalies 1 punkte, dalyviui, dydžio sumažinimas siekiant jiems atlyginti už bendradarbiavimą su Konkurencijos taryba pagal šio įstatymo 38 straipsnio 2 dalį.“
straipsnį 2¹ dalimi:
„2¹. Galutinis Konkurencijos tarybos nutarimas –
Konkurencijos tarybos nutarimas, nurodytas šio įstatymo 12 straipsnio 1 dalyje,
1, 2 ir 3 punktuose.“
straipsnį nauja 13¹ dalimi:
„13¹. Patronuojamoji įmonė – įmonė, kuriai kita įmonė daro lemiamą įtaką.“
straipsnį 13² dalimi:
„13². Patronuojančioji įmonė - įmonė, kuri daro lemiamą įtaką kitai įmonei.“
straipsnio 18 dalies 2 punktą ir jį išdėstyti taip:
„2) ūkio subjektai, kuriuose nagrinėjamas ūkio subjektas tiesiogiai arba
netiesiogiai (per kitus ūkio subjektus) turi daugiau kaip pusę akcijų, kitokių vertybinių popierių ar turto arba turi teises į daugiau kaip pusę balsų, arba turi teisę skirti daugiau kaip pusę priežiūros ar valdymo organų narių, arba turi ūkio subjekto valdymo teisę, kaip ji suprantama pagal 2004 m. sausio
įmonių kontrolės (OL 2004 m. specialusis leidimas, 8 skyrius, 3 tomas, p. 40);“
straipsnio 19 dalį ir ją išdėstyti taip: „19.
Susitarimas – bet kuria forma (raštu ar žodžiu) dviejų ar daugiau ūkio subjektų sudarytos sutartys arba ūkio subjektų suderinti veiksmai, įskaitant bet kurio ūkio subjektų junginio (asociacijos, susivienijimo, konsorciumo ir pan. panašiai) (toliau – ūkio subjektų junginys) arba šio ūkio subjektų junginio atstovų priimtą sprendimą.“
straipsnio pakeitimas Pakeisti 11 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „11 straipsnis. Pranešimų apie koncentraciją nagrinėjimas Konkurencijos taryboje
Konkurencijos tarybos interneto svetainėje, ir nurodydama nurodo koncentracijos pobūdį ir koncentracijoje dalyvaujančias šalis. Koncentracijų priežiūros ar visuomenės informavimo tikslais dvejus metus nuo pranešimo apie koncentraciją priėmimo Konkurencijos tarybos interneto svetainėje skelbiami kontroliuojančių ir kontrolę įgyjančių asmenų vardas ir pavardė, informacija apie jų tiesiogiai ir netiesiogiai kontroliuojamus ūkio subjektus, ūkio subjektus, kurių kontrolė įgyjama, kontrolę sąlygojančias teises, įskaitant turimų ir (ar) įgyjamų akcijų skaičių, kontrolės įgijimo būdą, vykdomas ūkines veiklas. 2. Konkurencijos taryba išnagrinėja pagal Konkurencijos tarybos nustatytus reikalavimus pateiktus pranešimus apie koncentraciją ir priima šio įstatymo 12 straipsnio 1 dalyje nurodytus nutarimus ne vėliau kaip per keturis mėnesius, išskyrus atvejus, kai šis terminas sustabdomas pagal šio straipsnio 6 dalį ar pratęsiamas pagal šio straipsnio 7 dalį. Šis laikotarpis prasideda kitą dieną po Konkurencijos tarybos nustatytus reikalavimus atitinkančio pranešimo apie koncentraciją gavimo. Jeigu pranešimas apie koncentraciją neatitinka Konkurencijos tarybos nustatytų reikalavimų, Konkurencijos taryba nedelsdama apie tai raštu informuoja pranešimą pateikusius asmenis.
Konkurencijos taryba pradeda pranešimo apie koncentraciją nagrinėjimo procedūrą tik gavusi nustatytus reikalavimus atitinkantį pranešimą apie koncentraciją. 3. Per vieną mėnesį nuo Konkurencijos tarybos nustatytus reikalavimus atitinkančio pranešimo apie koncentraciją gavimo Konkurencijos taryba turi priimti nutarimą pagal šio įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 1 ar 2 punktą arba priimti nutarimą toliau nagrinėti pranešimą apie koncentraciją. 4. Konkurencijos taryba, ketindama priimti nutarimą pagal šio įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 2 punktą, pranešimą apie koncentraciją pateikusio ūkio subjekto motyvuotu prašymu šio straipsnio 2 dalyje nurodytą pranešimo apie koncentraciją nagrinėjimo terminą gali pratęsti vienam mėnesiui. 5. Konkurencijos taryba, nagrinėdama pranešimus apie koncentraciją, turi teisę gauti iš ūkio subjektų, kontroliuojančių asmenų ir viešojo administravimo subjektų informaciją, žodinius ir rašytinius paaiškinimus, reikalingus nutarimui dėl koncentracijos priimti. 6. Konkurencijos taryba, nagrinėdama pranešimą apie koncentraciją, gali sustabdyti šio straipsnio 2 dalyje nurodytą terminą, jeigu bent vienas iš koncentracijoje dalyvaujančių ar su jais susijusių ūkio subjektų per Konkurencijos tarybos nustatytą ne trumpesnį negu vienos darbo dienos terminą nepateikia pagal šio straipsnio 5 dalį pranešimui apie koncentraciją nagrinėti reikalingos papildomos informacijos arba pateikia ją ne visą. Konkurencijos taryba ne vėliau kaip per 7 darbo dienas nuo termino pateikti informaciją pasibaigimo priima motyvuotą sprendimą sustabdyti šio straipsnio 2 dalyje nurodytą terminą ir apie tai raštu informuoja koncentracijoje dalyvaujančius ūkio subjektus.
Termino sustabdymas skaičiuojamas nuo kitos darbo dienos, kai pasibaigia nustatytas terminas pateikti informaciją, iki tos darbo dienos, kai Konkurencijos taryba gauna visą informaciją. Konkurencijos taryba ne vėliau kaip per 7 darbo dienas nuo visos informacijos gavimo priima sprendimą dėl termino sustabdymo pasibaigimo ir apie tai raštu informuoja koncentracijoje dalyvaujančius ūkio subjektus. Jeigu bendra pranešimo apie koncentraciją nagrinėjimo termino sustabdymo šios dalies pagrindu trukmė yra ilgesnė kaip trys mėnesiai, pranešimo apie koncentraciją nagrinėjimo procedūra yra nutraukiama, koncentracijoje dalyvaujantys ūkio subjektai informuojami raštu apie koncentracijos nagrinėjimo procedūros nutraukimą bei laikoma, kad pranešimas apie koncentraciją nebuvo pateiktas. 7. Konkurencijos taryba gali priimti sprendimą pratęsti šio straipsnio 2 dalyje nurodytą terminą, jeigu yra gautas pranešimą apie koncentraciją pateikusių ūkio subjektų sutikimas dėl šio termino pratęsimo arba jeigu likus mažiau negu 20 dienų iki šio termino pabaigos ūkio subjektai, kontroliuojantys asmenys ar viešojo administravimo subjektai pateikia papildomą informaciją, reikalingą šio įstatymo 12 straipsnio 1 dalyje nurodytiems nutarimams priimti, ir jeigu dėl objektyvių priežasčių per šio straipsnio 2 dalyje nurodytą terminą nėra galimybės išnagrinėti pranešimo apie koncentraciją. Koncentracijoje dalyvaujantiems ūkio subjektams apie priimtą sprendimą per 2 darbo dienas nuo sprendimo priėmimo dienos pranešama raštu ir nurodomos termino pratęsimo priežastys. Bendra termino pratęsimo trukmė pagal šią dalį negali būti ilgesnė negu vienas mėnuo. 8.
koncentraciją pateikę asmenys privalo nedelsdami raštu informuoti Konkurencijos tarybą apie nagrinėjant pranešimą apie koncentraciją atsiradusius tame pranešime nurodytų faktų pasikeitimus arba pateikti bet kokią šio įstatymo 9 straipsnio 3 dalyje nurodytą informaciją, kuri nebuvo pateikta pranešime apie koncentraciją. Jeigu nagrinėjant pranešimą apie koncentraciją paaiškėja naujos koncentracijos poveikio vertinimui reikšmingos pagal šio įstatymo
pranešimą pateikę asmenys žino arba turėtų žinoti, Konkurencijos taryba turi teisę pranešimą apie koncentraciją laikyti gautu Konkurencijos taryboje tą dieną, kurią Konkurencijos taryba gauna atitinkamą informaciją. Konkurencijos taryba nedelsdama apie tai raštu informuoja pranešimą pateikusius asmenis.“
Pripažinti netekusia galios 16 straipsnio 4 dalį:
„4. Konkurencijos taryba tiria nesąžiningos konkurencijos veiksmus tik
tais atvejais, jeigu šie veiksmai pažeidžia daugelio ūkio subjektų ar vartotojų interesus. Konkurencijos taryba už šiuos veiksmus taiko šio įstatymo 36 straipsnio 2 dalyje nustatytas sankcijas.“
straipsnio pakeitimas Pakeisti 17 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„17 straipsnis. Lietuvos Respublikos konkurencijos
taryba
taryba yra savarankiška valstybės įstaiga, atskaitinga Lietuvos Respublikos Seimui, vykdanti valstybinę konkurencijos politiką ir prižiūrinti, kaip laikomasi šio įstatymo. Konkurencijos taryba, atlikdama jai nustatytas funkcijas, sprendimus priima savarankiškai ir nepriklausomai nuo politinės ir kitos išorinės įtakos, nesiekdama ir nepriimdama nurodymų iš valstybės institucijų ar bet kokio kito viešojo ar privataus subjekto, susilaikydama nuo bet kokių veiksmų, kurie yra nesuderinami su Konkurencijos tarybos funkcijų atlikimu ir įgaliojimų vykdymu.
Atsakingų institucijų veiksmai formuojant konkurencijos politiką nelaikomi Konkurencijos tarybos savarankiškumo ar nepriklausomumo ribojimu. Šioje dalyje įtvirtinti Konkurencijos tarybos savarankiškumo ir nepriklausomumo reikalavimai nepašalina įsiteisėjusių teismų sprendimų, nutarčių, įsakymų ar nutarimų privalomumo Konkurencijos tarybai. 2. Konkurencijos taryba yra juridinis asmuo, turintis sąskaitų bankuose ir antspaudą su Lietuvos valstybės herbu ir savo pavadinimu. 3. Konkurencijos taryba yra biudžetinė įstaiga, finansuojama iš Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto, įskaitant šio straipsnio 5 6 dalyje nurodytas Konkurencijos tarybos pajamas. Taip pat Konkurencijos taryba finansuojama iš kitų teisėtai gautų lėšų. 4. Konkurencijos taryba savo funkcijoms atlikti ir įgaliojimams vykdyti disponuoja pakankamu skaičiumi kvalifikuotų darbuotojų ir jos funkcijoms bei įgaliojimams adekvačiais finansiniais, techniniais ir technologiniais ištekliais. 5.4. Šio įstatymo 9 straipsnio 6 dalyje ir šio įstatymo 10 straipsnio 3 dalyje nurodyti užmokesčiai mokami į Konkurencijos tarybos sąskaitą. Konkurencijos taryba kiekvienais metais ne vėliau kaip iki kovo 1 dienos, nustato ir patvirtina šių užmokesčių dydžius, pagrįsdama praeitų metų Konkurencijos tarybos sąnaudomis. Užmokesčių dydžiai skelbiami Konkurencijos tarybos interneto svetainėje. 6.5. Konkurencijos tarybos veiklai taikomas Lietuvos Respublikos biudžetinių įstaigų įstatymas, jeigu šiame įstatyme nenustatyta kitaip.“6 straipsnis. 18 straipsnio pakeitimas 1.
18 straipsnio 1 dalį nauju 12 punktu:
„12) vykdo švietimą konkurencijos srityje;“. 2. Buvusį 18
straipsnio 1 dalies 12 punktą laikyti 13 punktu. 3. Pakeisti 18 straipsnio 2 dalies 1 punktą ir jį išdėstyti taip: „1) duoti privalomus nurodymus ūkio subjektams, tarp jų komerciniams bankams, kitoms kredito įstaigoms ir viešojo administravimo subjektams, pateikti finansinius ir kitus dokumentus, taip pat ir turinčius komercinių ar profesinių paslapčių, bei kitą informaciją, reikalingą Konkurencijos tarybos funkcijoms atlikti;“. 4. Papildyti 18 straipsnio 2 dalį nauju 2 punktu: „2) stebėti, kad ūkio subjektai ar viešojo administravimo subjektai veiksmingai vykdytų jiems pagal šio įstatymo 35 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas privalomus įpareigojimus ar pagal šio įstatymo 28 straipsnio 4 dalies nuostatas prisiimtus įsipareigojimus;“. 5. Buvusius 18 straipsnio 2 dalies 2–8 punktus laikyti atitinkamai 3–9 punktais. 7 straipsnis. 19 straipsnio pakeitimas Papildyti 19 straipsnį 11 dalimi:
„11. Konkurencijos tarybos pirmininkas ir nariai,
Konkurencijos tarybos administracijos darbuotojai, nustoję eiti pareigas Konkurencijos taryboje, sptynerius metus po tarnybos Konkurencijos taryboje pabaigos turi pareigą nusišalinti nuo atstovavimo kitam asmeniui ar veikimo kito asmens vardu ar interesais dėl tų pažeidimų tyrimo ar koncentracijų priežiūros procedūrų, kurias asmuo nagrinėjo Konkurencijos taryboje, dalyvavo priimant dėl jų sprendimus ar kitaip prisidėjo prie jų vertinimo.“
Pakeisti 21 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„21 straipsnis. Komercinių paslapčių, tarnybinio naudojimo ir kitų dokumentų apsauga
taryba ir jos administracijos darbuotojai privalo saugoti atliekant šio įstatymo laikymosi priežiūrą sužinotas ūkio subjektų komercines ar profesines paslaptis ir be ūkio subjekto sutikimo gali naudoti jas tik tiems tikslams, dėl kurių jos buvo pateiktos.
Konkurencijos taryba neturi teisės susipažinti su informacija, sudarančia advokato profesinę paslaptį. 2. Konkurencijos taryba turi teisę atskleisti pažeidimu įtariamiems subjektams teisės į gynybą tikslais ir naudoti ūkio subjektų komercines ar profesines paslaptis, jeigu to reikia pažeidimams, už kuriuos numatyta galimybė skirti baudas pagal šio įstatymo 36 straipsnį, įrodyti. Prieš Konkurencijos tarybai priimant sprendimą atskleisti ūkio subjektų komercines ar profesines paslaptis, ūkio subjektui, kurio komercines ar profesines paslaptis norima atskleisti, pasiūloma per Konkurencijos tarybos nustatytą ne trumpesnį negu 3 darbo dienų terminą pateikti savo paaiškinimus. Įvertinusi ūkio subjekto paaiškinimus, Konkurencijos taryba priima sprendimą atskleisti komercines ar profesines paslaptis, jeigu ūkio subjektas nepagrindžia, kad komercinių ar profesinių paslapčių atskleidimas nereikalingas pažeidimams įrodyti, arba sprendimą neatskleisti komercinių ar profesinių paslapčių, jeigu ūkio subjektas pagrindžia, kad komercinių ar profesinių paslapčių atskleidimas nereikalingas pažeidimams įrodyti. Jeigu Konkurencijos taryba negauna ūkio subjekto paaiškinimų, ji priima sprendimą atskleisti komercines ar profesines paslaptis. 23. Ūkio subjektai, teikdami dokumentus ar kitą informaciją Konkurencijos tarybai arba nedelsdami, kai tik patys arba iš Konkurencijos tarybos sužino, kad Konkurencijos taryba turi dokumentų ar kitos informacijos, sudarančios jų komercinę ar profesinę paslaptį, turi pateikti Konkurencijos tarybai prašymą dėl jų komercinių ar profesinių paslapčių apsaugos.
Prašyme turi būti aiškiai nurodyta, kurią informaciją Konkurencijos taryba turėtų laikyti ūkio subjekto komercine ar profesine paslaptimi. Konkurencijos taryba ar jos įgaliotas pareigūnas priima sprendimą dėl prašymo ir apie tai praneša ūkio subjektui. 34. Jeigu ūkio subjektas pateikia prašymą dėl komercinių ar profesinių paslapčių apsaugos, bet nenurodo, kurią konkrečią informaciją Konkurencijos taryba turi laikyti ūkio subjekto komercine ar profesine paslaptimi, prašymą pateikęs ūkio subjektas gali būti įpareigotas per Konkurencijos tarybos nustatytą terminą, ne trumpesnį negu vienos dienos, šią informaciją nurodyti. Jeigu per nustatytą terminą ūkio subjektas nenurodo, kurią konkrečią informaciją Konkurencijos taryba turi laikyti komercine ar profesine paslaptimi, laikoma, kad Konkurencijos tarybos apie ūkio subjektą turima informacija nėra komercinę ar profesinę paslaptį sudaranti informacija. 45. Jeigu ūkio subjektas nepateikia šio straipsnio 13 dalyje nurodyto prašymo dėl komercinių ar profesinių paslapčių apsaugos, laikoma, kad Konkurencijos tarybos apie ūkio subjektą turima informacija nėra komercinę ar profesinę paslaptį sudaranti informacija. 56. Ūkio subjektas, kurio komercinę ar profesinę paslaptį sudarančią informaciją turi Konkurencijos taryba, gali būti įpareigotas per Konkurencijos tarybos nustatytą terminą, ne trumpesnį negu 3 dienų terminą, pateikti dokumento ar kitos informacijos išrašą be komercinę ar profesinę paslaptį sudarančios informacijos ir siekiamos apsaugoti informacijos aprašymą.
Jeigu per nustatytą terminą ūkio subjektas nepateikia šiame punkte nurodytų išrašo ir aprašymo, laikoma, kad ūkio subjekto prašoma apsaugoti informacija nėra komercinę ar profesinę paslaptį sudaranti informacija. 67. Konkurencijos tarybos sprendimas dėl prašymų dėl komercinių paslapčių apsaugos priimamas ne vėliau, negu priimamas galutinis Konkurencijos tarybos nutarimas ar kitoks galutinis sprendimas dėl nagrinėjamo klausimo. Po priimto galutinio Konkurencijos tarybos nutarimo ar kitokio galutinio sprendimo dėl nagrinėjamo klausimo ūkio subjektų pateikti prašymai dėl komercinių ar profesinių paslapčių apsaugos nėra tenkinami nenagrinėjami. 78. Konkurencijos tarybos atliekant jai pavestas funkcijas Konkurencijos tarybos parengti dokumentai, kuriuose yra pareikštos Konkurencijos tarybos vidaus darbo reikmėms skirtos nuomonės, taip pat Konkurencijos tarybos parengti dokumentai, susiję su klausimais, dėl kurių nėra priimtas galutinis Konkurencijos tarybos nutarimas ar kitoks sprendimas, ir tik Konkurencijos tarybos vidaus darbo tvarkos organizavimui skirti dokumentai yra tarnybinio naudojimo dokumentai, kurie jie neteikiami susipažinti tretiesiems asmenims ir nesegami į tyrimų bylas, su kuriomis turi teisę susipažinti tretieji asmenys. Tokie Konkurencijos tarybos tarnybinio naudojimo dokumentai gali būti teikiami tik teisėsaugos institucijoms įstatymų, reglamentuojančių teisėsaugos institucijų veiklą, joms priskirtoms funkcijoms atlikti. 9. Konkurencijos taryba neatskleidžia Europos Komisijos, kitų Europos Sąjungos valstybių narių konkurencijos institucijų vidaus dokumentų, tarpusavio komunikacijos dokumentų.
Konkurencijos taryba turi teisę atskleisti ir naudoti šią informaciją, jeigu to reikia šio įstatymo 5 ar 7 straipsnyje nurodytiems pažeidimams įrodyti. 810. Konkurencijos taryba neatskleidžia jai pateiktų prašymų atleisti nuo baudos ar baudą sumažinti šio įstatymo 38 straipsnio 1 ar 2 dalies pagrindu už šio įstatymo 44 straipsnio 3 dalyje nurodytą slaptą konkurentų susitarimą ir šio įstatymo 37 straipsnio 2 dalyje dalies 6 punkte nurodytų tyrimo metu pateiktų rašytinių pripažinimo pareiškimų dėl šio įstatymo 43 straipsnyje nurodyto pažeidimo, įskaitant šių prašymų ir pareiškimų citatas. Šiuos prašymus ir pareiškimus Konkurencijos taryba atskleidžia tik:
dalyvavusiais tame pačiame pažeidime, kaip ir prašymą atleisti nuo baudos ar baudą sumažinti ar pripažinimo pareiškimą pateikęs ūkio subjektas, šio įstatymo 29 straipsnio 2 dalyje numatytos teisės į gynybą įgyvendinimo tvarka ir tikslais ir taip pat teismui, kai Konkurencijos tarybos nutarimas apskundžiamas šio įstatymo 33 straipsnio 1 dalies pagrindu;
2) teismui, kai jam būtina įsitikinti, kad prašymai atleisti nuo baudos ar baudą sumažinti yra pateikti šio įstatymo 38 straipsnio 1 ar 2 dalies pagrindu, o pripažinimo pareiškimai pateikti šio įstatymo 37 straipsnio 2 dalies 6 punkto pagrindu. Teismas jokiais atvejais nesudaro galimybės kitiems asmenims susipažinti su šiais prašymais ir pareiškimais. 911. Konkurencijos taryba neatskleidžia jai pateiktų prašymų atleisti nuo baudos ar baudą sumažinti šio įstatymo 38 straipsnio 1 ar 2 dalies pagrindu ir šio įstatymo
pateiktų rašytinių pripažinimo pareiškimų dėl kitų, negu šio straipsnio 8 10 dalyje nurodyti, pažeidimų.
Šiuos prašymus ir pareiškimus Konkurencijos taryba atskleidžia tik:
1) ūkio subjektams, įtariamiems ar Konkurencijos tarybos nutarimu pripažintiems dalyvavusiais tame pačiame pažeidime kaip ir prašymą atleisti nuo baudos ar baudą sumažinti ar pripažinimo pareiškimą pateikęs ūkio subjektas, šio įstatymo 29 straipsnio 2 dalyje numatytos teisės į gynybą įgyvendinimo tvarka ir tikslais, ir taip pat teismui, kai Konkurencijos tarybos nutarimas apskundžiamas šio įstatymo 33 straipsnio 1 dalies pagrindu;
aplinkybes, nusprendžia išreikalauti šiuos dokumentus žalos atlyginimo bylose. 1012. Šio straipsnio 8 10 ir 9
pagrindu pateiktiems prašymams atleisti nuo baudos ar baudą sumažinti ir šio įstatymo 37 straipsnio 2 dalyje dalies 6 punkte nurodytiems tyrimo metu pateiktiems rašytiniams pripažinimo pareiškimams, bet ne kartu su šiais dokumentais teikiamiems įrodymams. 1113. Konkurencijos taryba nedaro šio įstatymo 38 straipsnio 1 ar 2 dalies pagrindu pateiktų prašymų atleisti nuo baudos ar baudą sumažinti ir šio įstatymo 37 straipsnio 2 dalyje dalies
pripažinimo pareiškimų kopijų, išskyrus kopijų darymą teismui šio straipsnio 8 10 ir 9 11 dalyse numatytais atvejais. 1214. Asmenys teisę susipažinti su Konkurencijos tarybos turimais dokumentais ir kita informacija įgyja ne anksčiau, negu priimamas galutinis Konkurencijos tarybos nutarimas ar kitoks sprendimas dėl nagrinėjamo klausimo.
Ši teisė neapima dokumentų ir kitos informacijos, su kuria asmenys neturi teisės susipažinti remiantis šiuo ir kitais įstatymais ar kitais teisės aktais, reglamentuojančiais atskirų rūšių dokumentų ir kitos informacijos apsaugą. Prašymai pateikti visus su galutiniu Konkurencijos tarybos nutarimu ar kitokiu sprendimu dėl nagrinėjamo klausimo susijusius dokumentus ir kitą informaciją, tiksliai neįvardijus prašomų dokumentų ir kitos informacijos, nėra tenkinami. 15. Konkurencijos taryba turi teisę visiškai ar iš dalies apriboti šias 2016 m. balandžio 27 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (ES) 2016/679 dėl fizinių asmenų apsaugos tvarkant asmens duomenis ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo ir kuriuo panaikinama Direktyva 95/46/EB (Bendrasis duomenų apsaugos reglamentas) įtvirtintas su šio įstatymo ir kitų įstatymų, kurių priežiūrą vykdo Konkurencijos taryba, pažeidimų tyrimų ar koncentracijos priežiūros procedūra susijusių duomenų subjektų teises:
1) teisę būti informuotiems apie savo duomenų tvarkymą;
2) teisę susipažinti su duomenimis;
3) teisę reikalauti ištaisyti duomenis;
4) teisę reikalauti ištrinti duomenis;
5) teisę apriboti duomenų tvarkymą. 16.
15 dalyje nurodyti teisių apribojimai gali būti taikomi Konkurencijos tarybai atliekant šio įstatymo ir kitų įstatymų, kurių priežiūrą vykdo Konkurencijos taryba, pavestas funkcijas tiek laiko ir tokia apimtimi, kiek tai yra būtina ir proporcinga šiais atvejais:
1) jeigu įgyvendinus duomenų subjekto teises būtų padarytas neigiamas poveikis šio įstatymo ir kitų įstatymų, kurių priežiūrą vykdo Konkurencijos taryba, pažeidimų tyrimo ar koncentracijos priežiūros procedūros eigai, strategijai ar tikslams;
2) jeigu įgyvendinus duomenų subjekto teises būtų pažeistos kitų asmenų teisės ir laisvės, kurias privalo užtikrinti Konkurencijos taryba šio įstatymo ir kitų įstatymų, kurių priežiūrą vykdo Konkurencijos taryba, pažeidimo ar koncentracijos priežiūros procedūros metu. 17. Duomenų subjekto teisių apribojimas gali būti taikomas tik toms duomenų subjekto asmens duomenų kategorijoms, dėl kurių šios teisės negali būti visiškai arba iš dalies įgyvendintos. Šių teisių apribojimų įgyvendinimo tvarką nustato Konkurencijos taryba.“
Pripažinti netekusiu galios 22 straipsnio 1 dalies 5 punktą: „5) nesąžiningą konkurenciją šio įstatymo 16 straipsnio 4 dalyje numatytais atvejais;“. 10 straipsnis. 25 straipsnio pakeitimas Pakeisti 25 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„25 straipsnis. Konkurencijos tarybos ir Konkurencijos tarybos įgaliotų pareigūnų teisės ir pareigos atliekant
tyrimą 1.
Konkurencijos tarybos įgalioti pareigūnai, atlikdami tyrimą, turi teisę:
1) įeiti ir atlikti patikrinimą ūkio subjekto naudojamose patalpose, teritorijoje ir transporto priemonėse, užantspauduoti ūkio subjekto naudojamas patalpas tokiam laikotarpiui ir tokiu mastu, koks būtinas patikrinimui;
2) įeiti ir atlikti patikrinimą kitose patalpose, teritorijose ir transporto priemonėse, įskaitant ūkio subjekto vadovų ir darbuotojų gyvenamąsias ir kitokias patalpas, jeigu kyla pagrįstas įtarimas, kad tokiose patalpose, teritorijose ar transporto priemonėse yra laikomi dokumentai ar bet kokie kiti įrodymai kokia kita informacija, reikalingi tyrimui ir galintys galinti turėti reikšmės įrodant sunkų šio įstatymo 5 ar 7 straipsnio arba Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 101 ar 102 straipsnio pažeidimą;
3) peržiūrėti tyrimui reikalingus dokumentus (neatsižvelgiant į tai, kokioje laikmenoje jie saugomi), gauti jų kopijas ir išrašus, susipažinti su ūkio subjekto darbuotojų užrašais, susijusiais su darbo veikla, taip pat juos bei kompiuteriuose ir bet kokiose laikmenose, saugyklose ir duomenų bazėse esančią informaciją, kuri yra prieinama tikrinamam subjektui, kopijuoti.
Kai yra tikslinga, tęsti šiame punkte nurodytų dokumentų, darbuotojų užrašų ir informacijos peržiūrą Konkurencijos tarybos ar kitose patalpose;
4) užantspauduoti ūkio subjekto naudojamas patalpas, kuriose laikomi dokumentai (neatsižvelgiant į tai, kokioje laikmenoje jie saugomi) dokumentus, darbuotojų užrašus ir informacijos laikmenas, tokiam laikotarpiui ir tokiu mastu, koks būtinas patikrinimui, atliekamam gavus teismo leidimą, atlikti, tačiau ne ilgiau negu trims kalendorinėms dienoms;
5) gauti žodinius ir rašytinius paaiškinimus iš asmenų, galinčių turėti tyrimui reikšmingos informacijos, įskaitant atsakymus į klausimus dėl faktų ir dokumentų iš asmenų, susijusių su tiriamųjų ūkio subjektų veikla, reikalauti, kad jie atvyktų duoti paaiškinimų į tyrimą atliekančio įgalioto pareigūno tarnybines patalpas;
6) gauti iš ūkio subjektų, kitų fizinių ir juridinių asmenų bei viešojo administravimo subjektų dokumentus, duomenis ir kitą šiems asmenims prieinamą informaciją, reikalingus tyrimui atlikti.
Šią informaciją ir paaiškinimus šie subjektai ir asmenys turi teisę pateikti Konkurencijos tarybos įgaliotiems pareigūnams ir savo iniciatyva;
7) patikrinti ūkio subjekto ūkinę veiklą (atlikti reviziją) ir pagal tikrinimo medžiagą iš ekspertizės įstaigų gauti išvadas;
8) paimti dokumentus ir daiktus, kurie tiriant bylą gali turi turėti įrodomosios reikšmės;
9) gauti informaciją apie elektroninių ryšių paslaugų abonentus ar registruotus elektroninių ryšių paslaugų naudotojus, su jais susijusius srauto duomenis ir elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos turinį iš elektroninių ryšių tinklo ir (arba) paslaugų teikėjų;
10) tyrimui atlikti pasitelkti specialistų ir ekspertų.
Konkurencijos tarybos pasitelktiems specialistams ir ekspertams taikomi šio įstatymo 21 straipsnio 1 dalyje nustatyti apribojimai dėl komercinių ar profesinių paslapčių apsaugos;
11) tyrimo metu naudoti technines priemones;
12) užfiksuoti faktines aplinkybes;
13) tyrimui naudoti Konkurencijos tarybos turimą informaciją, gautą kitų tyrimų ar nagrinėjimų metu. 2. Konkurencijos tarybos įgalioti pareigūnai, atlikdami šio straipsnio
Konstitucijos, Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos ir (ar) jos papildomų protokolų, Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos ir bendrųjų Europos Sąjungos teisės principų garantuojamas teises ir laisves. 23. Tyrimo veiksmai, nurodyti šio straipsnio 1 dalies 1, 2 ir 9 punktuose, gali būti atliekami tik turint teismo leidimą. 34. Tyrimą atliekantys Konkurencijos tarybos įgalioti pareigūnai Tam, kad Konkurencijos tarybos tyrimą atliekantiems Konkurencijos tarybos įgaliotiems pareigūnams būtų sudarytos sąlygos tinkamai atlikti patikrinimą, Konkurencijos tarybos įgalioti pareigūnai tvarkai palaikyti gali pasitelkti policijos pareigūnų pareigūnus.
Konkurencijos tarybos pasitelktiems policijos pareigūnams, dalyvaujantiems atliekant patikrinimą, taikomi šio įstatymo 21 straipsnio 1 dalyje nustatyti apribojimai dėl komercinių ar profesinių paslapčių apsaugos. 45. Konkurencijos tarybos įgalioti pareigūnai, prieš atlikdami šiame straipsnyje nurodytus veiksmus, turi pateikti Konkurencijos tarybos išduotą dokumentą, patvirtinantį jų įgaliojimus, tyrimo tikslus ir terminus. 56. Konkurencijos tarybos įgalioti pareigūnai, įgyvendindami jiems šio įstatymo ir Konkurencijos tarybos suteiktas teises, tyrimo veiksmus įformina raštu – surašo dokumentus (aktus, protokolus, reikalavimus ir pan.). Šių dokumentų formą ir pildymo tvarką nustato Konkurencijos taryba. 67. Konkurencijos tarybos įgaliotų pareigūnų reikalavimai atliekant šio straipsnio 1 dalyje nurodytus veiksmus yra privalomi. Už šių reikalavimų nevykdymą taikomos šiame įstatyme ir Lietuvos Respublikos Aadministracinių nusižengimų kodekse nustatytos sankcijos. 78. Tyrimą atliekantys Konkurencijos tarybos įgalioti pareigūnai raštu įspėja paaiškinimus duodančius asmenis apie atsakomybę už melagingos informacijos suteikimą arba už atsisakymą suteikti informaciją Konkurencijos tarybai. 9.
įgalioti pareigūnai turi teisę kitos Europos Sąjungos valstybės narės konkurencijos institucijos vardu atlikti šio straipsnio 1 dalyje nurodytus tyrimo veiksmus, kad būtų nustatyta, ar ūkio subjektas nepažeidė kitos Europos Sąjungos valstybės narės konkurencijos institucijos reikalavimų tyrimo metu ir sprendimų, įtvirtintų kitos Europos Sąjungos valstybės narės nacionaliniuose teisės aktuose, kuriais perkeliamos Direktyvos (ES) 2019/1 6, 8–12 straipsnių nuostatos. Surinktą informaciją Konkurencijos taryba turi teisę perduoti kitos Europos Sąjungos valstybės narės konkurencijos institucijai. 10. Kai šio straipsnio 1 dalyje nurodytus tyrimo veiksmus Konkurencijos tarybos įgalioti pareigūnai atlieka kitos Europos Sąjungos valstybės narės konkurencijos institucijos vardu pagal Reglamento (EB) Nr. 1/2003 22 straipsnį, kitos Europos Sąjungos valstybės narės konkurencijos institucijos įgalioti ar kiti juos lydintys asmenys turi teisę prisidėti prie tyrimo veiksmų atlikimo. 11. Konkurencijos taryba turi teisę kitos Europos Sąjungos valstybės narės konkurencijos institucijos prašyti atlikti kitos Europos Sąjungos valstybės narės nacionaliniuose teisės aktuose, kuriais yra perkeliamos Direktyvos (ES) 2019/1 6–9 straipsnių nuostatos, numatytus tyrimo veiksmus, kad būtų nustatyta, ar ūkio subjektas nepažeidė šio straipsnio 1 dalyje įtvirtintų Konkurencijos tarybos įgaliotų pareigūnų teisių, Konkurencijos tarybos pagal šio įstatymo 26 straipsnio, 28 straipsnio 4 dalį, 35 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktus nustatytų reikalavimų. Konkurencijos taryba turi teisę kaip įrodymą naudoti kitos Europos Sąjungos valstybės narės konkurencijos institucijos surinktą ir Konkurencijos tarybai perduotą informaciją tik taikydama jai Reglamento (EB) Nr. 1/2003 12 straipsnyje nustatytus apribojimus ir apsaugos priemones. Kai tyrimo veiksmus Konkurencijos tarybos vardu atlieka kitos Europos Sąjungos valstybės narės konkurencijos institucija pagal Reglamento (EB) Nr.
1/2003
prie tyrimo veiksmų atlikimo tiek, kiek tai leidžiama pagal tos Europos Sąjungos valstybės narės teisę.“
straipsnio pakeitimas Pakeisti 26 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „26 straipsnis. Laikinosios priemonės
apie šio įstatymo pažeidimą, siekdama išvengti esminės žalos ar nepataisomų pasekmių ūkio subjektų ar visuomenės interesams, ir laikydamasi proporcingumo principo, Konkurencijos taryba turi teisę priimti nutarimą taikyti laikinąsias priemones, būtinas Konkurencijos tarybos galutiniam sprendimui įvykdyti. Kai įvykdomos Konkurencijos tarybos nutarimu, priimtu išnagrinėjus bylą, paskirtos sankcijos, laikinosios priemonės nebetaikomos. 2. Šio straipsnio 1 dalyje nurodytais atvejais ūkio subjektui ar viešojo administravimo subjektui, įtariamam padarius šio įstatymo pažeidimą, Konkurencijos taryba turi teisę taikyti šias laikinąsias priemones:
1) įpareigoti ūkio subjektus ar viešojo administravimo subjektus nutraukti neteisėtą veiklą;
2) gavusi Vilniaus apygardos administracinio teismo leidimą, įpareigoti ūkio subjektus ar viešojo administravimo subjektus atlikti tam tikrus veiksmus, jeigu jų neatlikimas padarytų kitiems ūkio subjektams ar visuomenės interesams esminės žalos ar atsirastų nepataisomų pasekmių. 3. Prieš priimdama nutarimą taikyti laikinąsias priemones, Konkurencijos taryba ūkio subjektui ar viešojo administravimo subjektui, įtariamam pažeidus šį įstatymą, turi suteikti galimybę per Konkurencijos tarybos nustatytą ne trumpesnį negu 7 dienų terminą duoti paaiškinimus. 4.
metų laikotarpiui, kuris gali būti pratęstas Konkurencijos tarybos nutarimu, arba, jeigu yra būtina, laikinosios priemonės taikomos iki galutinio Konkurencijos tarybos nutarimo priėmimo. 45. Konkurencijos tarybos nutarimas taikyti laikinąsias priemones gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos administraciniam teismui per vieną mėnesį 10 dienų nuo jo priėmimo įteikimo dienos. Skundo padavimas laikinųjų priemonių taikymo nesustabdo, jeigu teismas nenusprendžia kitaip. Toks skundas turi būti išnagrinėtas ir sprendimas dėl jo priimtas per 45 dienas nuo tokio skundo gavimo. Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimas gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per 7 dienas nuo sprendimo paskelbimo Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimo turi išnagrinėti ir sprendimą dėl jo priimti per 45 dienas nuo bylos gavimo teisme dienos.“
straipsnio pakeitimas Pakeisti 27 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „27 straipsnis. Teismo leidimų dėl tyrimo veiksmų atlikimo, laikinųjų priemonių ir ūkinės veiklos apribojimų taikymo išdavimo tvarka
tarybai priėmus nutarimą dėl tyrimo veiksmų, numatytų šio įstatymo
taikymo pagal šio įstatymo 26 straipsnio 2 dalies 2 punktą, arba dėl ūkinės veiklos apribojimų pagal šio įstatymo 35 straipsnio 2 dalį, Konkurencijos tarybos įgaliotas pareigūnas pateikia Vilniaus apygardos administraciniam teismui prašymą dėl teismo leidimo atlikti šiuos veiksmus, taikyti laikinąsias priemones ar ūkinės veiklos apribojimus išdavimo. 2.
nurodytas ūkio subjekto ar viešojo administravimo subjekto pavadinimas, įtariamų pažeidimų pobūdis ir numatomi tyrimo veiksmai, taikytinos taikytini laikinosios priemonės arba ūkinės veiklos apribojimai. 3. Prašymą dėl teismo leidimo atlikti tyrimo veiksmus, taikyti laikinąsias priemones arba ūkinės veiklos apribojimus išdavimo išnagrinėja Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjas ir priima motyvuotą nutartį prašymą patenkinti arba atmesti. 4. Prašymas dėl teismo leidimo atlikti tyrimo veiksmus, taikyti laikinąsias priemones arba ūkinės veiklos apribojimus išdavimo turi būti išnagrinėtas ir priimta nutartis ne vėliau kaip per 72 valandas nuo prašymo pateikimo momento. 5. Jeigu Konkurencijos taryba nesutinka su Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjo nutartimi atmesti prašymą, ji turi teisę per 7 dienas apskųsti teisėjo nutartį Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui. 6. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas turi išnagrinėti skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjo nutarties ne vėliau kaip per 7 dienas. Konkurencijos tarybos atstovas turi teisę dalyvauti nagrinėjant skundą. 7. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo priimta nutartis yra galutinė ir neskundžiama. 8. Teismai, nagrinėdami prašymus ir skundus dėl teismo leidimo atlikti tyrimo veiksmus, taikyti laikinąsias priemones arba ūkinės veiklos apribojimus išdavimo, privalo užtikrinti pateiktos informacijos ir planuojamų veiksmų slaptumą.“
Pakeisti 29 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „29 straipsnis. Pranešimas apie tyrimo išvadas ir procedūros dalyvių išklausymas 1.
Baigus tyrimą, pareiškėjui, pažeidimu įtariamam subjektui (toliau – procedūros dalyviai), Konkurencijos tarybos sprendimu ir kitiems suinteresuotiems ūkio subjektams ar viešojo administravimo subjektams (toliau – kiti suinteresuoti asmenys) raštu pateikiamos tyrimo išvados ir pasiūloma per Konkurencijos tarybos nustatytą protingą terminą raštu pateikti savo paaiškinimus dėl jų. 2. Baigus tyrimą, procedūros dalyviams taip pat sudaroma galimybė susipažinti su tyrimo bylos medžiaga, išskyrus dokumentus, kuriuose yra valstybės ar tarnybos paslapčių arba kito ūkio subjekto komercinių ar profesinių paslapčių. Norint susipažinti su dokumentais, kuriuose yra kito ūkio subjekto komercinių ar profesinių paslapčių, būtina gauti ūkio subjekto, su kurio komercines ar profesines paslaptis sudarančiais dokumentais norima susipažinti, sutikimą. Susipažinimui su informacija, kurią Konkurencijos tarybai pateikė ūkio subjektas šio įstatymo 38 straipsnio 1 ar 2 dalies pagrindu ar šio įstatymo 37 straipsnio 2 dalyje dalies 6 punkte nurodytu tyrimo metu pateiktu rašytiniu pripažinimo pareiškimu, taikomi šio įstatymo
apribojimai. Susipažinimui su informacija apie fizinį asmenį, pateikusį įrodymus, kuriais remdamasi Konkurencijos taryba nustato konkurentų susitarimą, nurodytą šio įstatymo 5 straipsnio 2 dalyje, arba ne konkurentų susitarimą dėl tiesioginio ar netiesioginio kainų nustatymo (fiksavimo), nurodytą šio įstatymo 5 straipsnio 1 dalies 1 punkte, taikomi šio įstatymo 38¹ straipsnio 6 dalyje numatyti apribojimai.“ 3.
Kol Konkurencijos taryba nepriėmė vieno iš šio įstatymo 28 straipsnio 3 ir 4 dalyse arba 30 straipsnio 1 dalies 1, 2 ir 3 punktuose nurodytų nutarimų dėl visų įtariamų ūkio subjektų atžvilgiu, procedūros dalyviai teisminiuose procesuose negali naudoti toliau nurodytos informacijos, kurią jie gavo Konkurencijos tarybos procedūros dėl šio įstatymo pažeidimo tyrimo metu:
1) informacijos, kurią parengė kiti fiziniai ar juridiniai asmenys Konkurencijos tarybos procedūros dėl šio įstatymo pažeidimo tyrimo tikslais;
2) informacijos, kurią parengė ir procedūros dalyviams pateikė Konkurencijos taryba procedūros dėl šio įstatymo pažeidimo tyrimo metu;
3) pagal šio įstatymo 37 straipsnio 2 dalies 6 punktą pateiktų rašytinių pripažinimo pareiškimų, kurie buvo atsiimti. 4. 3 Prieš Konkurencijos tarybai priimant nutarimą dėl šio įstatymo pažeidimo, procedūros dalyviai ir kiti suinteresuoti asmenys turi teisę duoti paaiškinimus ir būti išklausyti per Konkurencijos tarybos posėdį. Apie posėdžio vietą ir laiką jiems turi būti iš anksto pranešta Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – Civilinio proceso kodeksas) nustatyta tvarka. Apie numatomą posėdį Konkurencijos taryba turi teisę pranešti per visuomenės informavimo priemones ar savo interneto svetainėje. 5.4. Konkurencijos tarybos posėdžiai, kurių metu išklausomi procedūros dalyviai ir kiti suinteresuoti asmenys, yra vieši.
Konkurencijos taryba savo iniciatyva, procedūros dalyvių arba kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali paskelbti posėdį uždarą, jeigu tai būtina siekiant apsaugoti valstybės ar tarnybos paslaptis arba ūkio subjektų komercines ar profesines paslaptis. 6. 5.Laikoma, kad procedūros dalyviai ir kiti suinteresuoti asmenys buvo išklausyti, kai yra duomenų, kad jiems buvo tinkamai pranešta apie Konkurencijos tarybos posėdžio vietą ir laiką, buvo suteikta galimybė duoti paaiškinimus, susipažinti su tyrimo išvadomis ir procedūros dalyviams suteikta galimybė susipažinti su tyrimo medžiaga.“
straipsnio pakeitimas Pakeisti 32 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„32 straipsnis. Konkurencijos tarybos įgaliotų
pareigūnų ir kitų darbuotojų veiksmų ir priimtų sprendimų apskundimas
ir kitų darbuotojų procedūros dėl šio įstatymo pažeidimo tyrimo metu atliktus veiksmus ir priimtus sprendimus turi ūkio subjektai ar kiti asmenys, manantys, kad buvo pažeistos jų teisės. Skundas pateikiamas ne vėliau kaip per dešimt dienų nuo sužinojimo apie skundžiamus veiksmus ar sprendimus dienos. Konkurencijos tarybos sprendimas dėl tokio skundo turi būti priimtas per dešimt dienų nuo skundo gavimo dienos. 2. Šio straipsnio 1 dalyje nustatytas skundo padavimo terminas gali būti atnaujintas, jeigu kartu su skundu pateikiamas motyvuotas prašymas terminą atnaujinti. Tokiu atveju Konkurencijos taryba skundą priima, jeigu nustato, kad jo padavimo terminas buvo praleistas dėl svarbių objektyvių priežasčių. Konkurencijos tarybos sprendimas atsisakyti atnaujinti skundo padavimo terminą gali būti skundžiamas šio straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka. 3.
tarybos sprendimu arba jeigu Konkurencijos taryba nepriėmė nutarimo per dešimt dienų, jie turi teisę paduoti skundą Vilniaus apygardos administraciniam teismui. Skundo padavimas procedūros dėl šio įstatymo pažeidimo tyrimo nesustabdo. 4. Šiame straipsnyje nustatyta apskundimo tvarka mutatis mutandis taikoma Konkurencijos tarybos darbuotojų priimtiems sprendimams ir atliktiems veiksmams šio įstatymo II skyriaus trečiajame skirsnyje nurodytos koncentracijos priežiūros procedūros metu ir kitais atvejais, kai tokie veiksmai ir sprendimai yra susiję su Konkurencijos tarybai šiuo įstatymu, Mažmeninės prekybos įmonių nesąžiningų veiksmų draudimo įstatymu ir kitais įstatymais, kurių laikymosi priežiūrą vykdo Konkurencijos taryba, priskirtų funkcijų atlikimu.“
straipsnio pakeitimas Pakeisti 33 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:
„2. Skundas paduodamas raštu ne vėliau kaip per dvidešimt dienų vieną
mėnesį nuo Konkurencijos tarybos nutarimo įteikimo dienos arba, jeigu nutarimas turi būti paskelbtas Konkurencijos tarybos interneto svetainėje, – nuo nutarimo paskelbimo dienos , atsižvelgiant į tai, kas vyksta pirmiau.“
straipsnio pakeitimas Pakeisti 35 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„35 straipsnis. Ūkio subjektams ir viešojo administravimo subjektams
taikomos sankcijos 1.
Konkurencijos taryba, nustačiusi, kad ūkio subjektai ar viešojo administravimo subjektai atliko šio įstatymo draudžiamus veiksmus ar padarė kitus šio įstatymo pažeidimus, vadovaudamasi objektyvumo ir proporcingumo principais, turi teisę:
1) įpareigoti ūkio subjektus nutraukti neteisėtą veiklą, atlikti veiksmus, atkuriančius ankstesnę padėtį ar pašalinančius pažeidimo pasekmes, įskaitant įpareigojimą nutraukti, pakeisti ar sudaryti sutartis, taip pat nustatyti šių įpareigojimų įvykdymo terminus ir sąlygas;
2) įpareigoti ūkio subjektus nutraukti draudžiamą susitarimą ar piktnaudžiavimą dominuojančia padėtimi ūkio subjektų struktūrą keičiančiomis priemonėmis, įskaitant įpareigojimus parduoti įmonę ar jos dalį, ūkio subjekto turtą ar jo dalį, akcijas ar jų dalį, reorganizuoti įmonę, taip pat nustatyti šių įpareigojimų įvykdymo terminus ir sąlygas;
3) įpareigoti ūkio subjektus ar kontroliuojančius asmenis, įvykdžiusius koncentraciją, dėl kurios buvo sukurta ar sustiprinta dominuojanti padėtis arba itin apribota konkurencija atitinkamoje rinkoje, nepranešus Konkurencijos tarybai ar negavus Konkurencijos tarybos leidimo, taip pat šio įstatymo 14 straipsnio 2 dalyje numatytais atvejais atlikti veiksmus, atkuriančius ankstesnę padėtį arba pašalinančius koncentracijos pasekmes, įskaitant įpareigojimus parduoti įmonę ar jos dalį, ūkio subjekto turtą ar jo dalį, akcijas ar jų dalį, reorganizuoti įmonę, nutraukti ar pakeisti sutartis, taip pat nustatyti šių įpareigojimų įvykdymo terminus ir sąlygas;
4) viešojo administravimo subjektui nurodyti per nustatytą terminą pakeisti ar panaikinti teisės aktus, kitus šio įstatymo 4 straipsnyje nurodytiems reikalavimams prieštaraujančius sprendimus, ar atlikti kitus šio įstatymo 4 straipsnio nuostatų pažeidimą šalinančius veiksmus;
5) skirti ūkio subjektams ir viešojo administravimo subjektams šio įstatymo 36 straipsnyje numatytas šiame įstatyme nustatytas veiksmingas ir atgrasomas pinigines baudas, apskaičiuotas pagal šio įstatymo 37 straipsnio nuostatas.
Konkurencijos taryba, nustačiusi, kad ūkio subjektai ar viešojo administravimo subjektai atliko šio įstatymo draudžiamus veiksmus ar padarė kitus šio įstatymo pažeidimus, vadovaudamasi objektyvumo ir proporcingumo principais, turi teisę:
1) įpareigoti ūkio subjektus nutraukti neteisėtą veiklą, atlikti veiksmus, atkuriančius ankstesnę padėtį ar pašalinančius pažeidimo pasekmes, įskaitant įpareigojimą nutraukti, pakeisti ar sudaryti sutartis, taip pat nustatyti šių įpareigojimų įvykdymo terminus ir sąlygas;
2) įpareigoti ūkio subjektus nutraukti draudžiamą susitarimą ar piktnaudžiavimą dominuojančia padėtimi ūkio subjektų struktūrą keičiančiomis priemonėmis, įskaitant įpareigojimus parduoti įmonę ar jos dalį, ūkio subjekto turtą ar jo dalį, akcijas ar jų dalį, reorganizuoti įmonę, taip pat nustatyti šių įpareigojimų įvykdymo terminus ir sąlygas;
3) įpareigoti ūkio subjektus ar kontroliuojančius asmenis, įvykdžiusius koncentraciją, dėl kurios buvo sukurta ar sustiprinta dominuojanti padėtis arba itin apribota konkurencija atitinkamoje rinkoje, nepranešus Konkurencijos tarybai ar negavus Konkurencijos tarybos leidimo, taip pat šio įstatymo 14 straipsnio 2 dalyje numatytais atvejais atlikti veiksmus, atkuriančius ankstesnę padėtį arba pašalinančius koncentracijos pasekmes, įskaitant įpareigojimus parduoti įmonę ar jos dalį, ūkio subjekto turtą ar jo dalį, akcijas ar jų dalį, reorganizuoti įmonę, nutraukti ar pakeisti sutartis, taip pat nustatyti šių įpareigojimų įvykdymo terminus ir sąlygas;
4) viešojo administravimo subjektui nurodyti per nustatytą terminą pakeisti ar panaikinti teisės aktus, kitus šio įstatymo 4 straipsnyje nurodytiems reikalavimams prieštaraujančius sprendimus, ar atlikti kitus šio įstatymo 4 straipsnio nuostatų pažeidimą šalinančius veiksmus;
5) skirti ūkio subjektams ir viešojo administravimo subjektams šio įstatymo 36 straipsnyje numatytas šiame įstatyme nustatytas veiksmingas ir atgrasomas pinigines baudas, apskaičiuotas pagal šio įstatymo 37 straipsnio nuostatas. 2.
apygardos administracinio teismo leidimą, Konkurencijos taryba nutarimu ūkio subjektams, nevykdantiems paskirtų sankcijų, nurodytų šio straipsnio 1 dalyje, gali nustatyti ūkinės veiklos apribojimus: laikinai sustabdyti eksporto ir importo operacijas, bankines operacijas, leidimo (licencijos) verstis atitinkama veikla galiojimą. Konkurencijos tarybos nutarimai yra privalomi institucijoms, galinčioms taikyti tokius apribojimus, ir turi būti vykdomi nedelsiant. Apribojimai panaikinami Konkurencijos tarybos sprendimu, kai Konkurencijos taryba nustato, kad paskirtos sankcijos yra įvykdytos. 3. Sankcijos ūkio subjektams už šio įstatymo pažeidimus gali būti taikomos ne vėliau kaip per penkerius metus nuo pažeidimo padarymo dienos, o kai yra tęstinis ar trunkamasis pažeidimas, – nuo paskutinių veiksmų atlikimo ar nutraukimo dienos. 4. Šio straipsnio 3 dalyje nurodytas sankcijų taikymo terminas yra sustabdomas, kai:
1) Konkurencijos taryba atlieka tyrimą šio įstatymo V skyriaus pirmajame ir antrajame skirsniuose nurodytą šio įstatymo pažeidimų tyrimo procedūrą. Sankcijų taikymo terminas šiuo atveju sustabdomas nuo Konkurencijos tarybos nutarimo tirti šio įstatymo pažeidimus priėmimo bent vieno ūkio subjekto ar viešojo administravimo subjekto, dėl kurių Konkurencijos taryba yra pradėjusi pažeidimo tyrimo procedūrą, informavimo apie jiems pradėtą šio įstatymo pažeidimų tyrimo procedūrą dienos iki Konkurencijos tarybos nutarimo tyrimą nutraukti ar nutarimo, nurodyto šio įstatymo 30 straipsnio 1 dalies 1, 2 ir 3 punktuose nurodyto nutarimo, priėmimo dienos. Toks termino sustabdymas taikomas visiems ūkio subjektams ar viešojo administravimo subjektams, dalyvavusiems darant pažeidimą, dėl kurio Konkurencijos taryba yra pradėjusi pažeidimo tyrimo procedūrą;
2) teismo sprendimu sustabdomas Konkurencijos tarybos atliekamas tyrimas.
Sankcijų skyrimo terminas šiuo atveju sustabdomas tol, kol yra sustabdytas Konkurencijos tarybos tyrimas;
3) teisme nagrinėjamas ginčas dėl Konkurencijos tarybos nutarimo taikyti sankcijas. Sankcijų skyrimo terminas šiuo atveju sustabdomas nuo skundo padavimo teismui dienos iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos.;
4) kitų Europos Sąjungos valstybių narių konkurencijos institucijos ar Europos Komisija atlieka pažeidimo tyrimo procedūrą dėl to paties įtariamo Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 101 ar 102 straipsnio pažeidimo. Konkurencijos tarybos sankcijų taikymo terminas šiuo atveju sustabdomas nuo tos dienos, kurią kitos Europos Sąjungos valstybės narės konkurencijos institucija ar Europos Komisija informavo bent vieną ūkio subjektą, dėl kurio yra pradėta pažeidimo tyrimo procedūra, apie dėl jo pradėtą procedūrą, iki tos dienos, kurią atitinkama institucija priima sprendimą konstatuoti Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 101 ar 102 straipsnio pažeidimą ar sprendimą, kad jai nėra pagrindo imtis veiksmų, kai toks sprendimas nebuvo apskųstas per jo apskundimo terminą, ar įsiteisėjus teismo sprendimui dėl atitinkamo institucijos sprendimo. Toks termino sustabdymas taikomas visiems ūkio subjektams, dalyvavusiems darant pažeidimą, dėl kurio yra pradėta pažeidimo tyrimo procedūra. 5. Konkurencijos taryba turi teisę taikyti vieną ar kelis įpareigojimus, nurodytus šio straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose. Konkurencijos taryba taiko tą šio straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytą įpareigojimą, kuris yra veiksmingesnis siekiant išspręsti konkurencijos problemą.
Jeigu konkrečiu atveju keli įpareigojimai, nurodyti šio straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose, yra vienodai veiksmingi siekiant išspręsti konkurencijos problemą, Konkurencijos taryba, vadovaudamasi proporcingumo principu, taiko tą įpareigojimą, kuris ūkio subjektą mažiausiai apsunkina. 6. Tais atvejais, kai du ar daugiau fizinių ar juridinių asmenų, vykdančių ūkinę veiklą, veikia kaip vienas ūkio subjektas, už šio įstatymo pažeidimus solidariai atsako patronuojančioji ir patronuojamoji įmonė, taip pat solidariai atsako kiti ūkio subjektą sudarantys ūkinę veiklą vykdantys asmenys. Tokios atsakomybės sąlygos nustatomos vadovaujantis Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 101 ir
reikalaujama tiek iš visų Konkurencijos tarybos nutarime nurodytų asmenų bendrai, tiek iš bet kurio iš jų skyrium. Jeigu baudos visa apimtimi nesumoka vienas iš Konkurencijos tarybos nutarime nurodytų asmenų, tai reikalaujama, kad likusią baudos dalį sumokėtų kitas Konkurencijos tarybos nutarime nurodytas asmuo ar asmenys. 7. Už šio įstatymo pažeidimus atsakomybė taikoma pažeidimą padariusio ūkio subjekto teisių ir ūkinės veiklos perėmėjams ta apimtimi, kuria Konkurencijos tarybos paskirta sankcija nėra įvykdyta.“
straipsnio pakeitimas Pakeisti 36 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „36 straipsnis. Baudos 1.
1Už draudžiamus susitarimus, piktnaudžiavimą dominuojančia padėtimi,
koncentracijos, apie kurią buvo privaloma pranešti, įgyvendinimą be Konkurencijos tarybos leidimo, koncentracijos tęsimą jos sustabdymo laikotarpiu, Konkurencijos tarybos nustatytų koncentracijos vykdymo sąlygų ar privalomų įpareigojimų pažeidimą, už šio įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 1, 2 ir 3 punktuose nurodytų įpareigojimų nevykdymą, už laikinųjų priemonių, ūkinės veiklos apribojimų ar už šio įstatymo 28 straipsnyje 4 dalyje prisiimtų įsipareigojimų nesilaikymą ūkio subjektams skiriama piniginė bauda iki 10 procentų bendrųjų metinių pasaulinių pajamų praėjusiais ūkiniais metais. Bendrosios pasaulinės pajamos – visos ūkio subjekto gautos pajamos visose pasaulio valstybėse. 2. Už atliktus nesąžiningos konkurencijos veiksmus, kuriuos tiria Konkurencijos taryba, ūkio subjektams gali būti skiriama piniginė bauda iki 3 procentų bendrųjų metinių pajamų praėjusiais ūkiniais metais. Kai ūkio subjektų junginio padarytas šio įstatymo 5 ar 7 straipsnyje nurodytas pažeidimas yra susijęs su tokiam ūkio subjektų junginiui priklausančių ūkio subjektų veikla, Konkurencijos taryba turi teisę pasirinkti skirti baudą pagal šio straipsnio 1 dalį, arba, procedūros dėl šio įstatymo pažeidimo tyrimo efektyvumo tikslais, skirti baudą pagal šią dalį. Konkurencijos taryba už šio įstatymo 5 ar 7 straipsnio pažeidimą turi teisę skirti piniginę baudą ūkio subjektų junginiui iki 10 procentų sumos, kuri gaunama sudėjus kiekvieno ūkio subjektų junginiui priklausančio ūkio subjekto, vykdančio veiklą rinkoje, kuriai ūkio subjektų junginio padarytas pažeidimas daro poveikį, bendrąsias metines pasaulines pajamas praėjusiais ūkiniais metais.
Tokiu atveju kiekvieno ūkio subjektų junginiui priklausančio ūkio subjekto finansinė atsakomybė, susijusi su ūkio subjektų junginiui paskirtos baudos sumokėjimu, neturi viršyti 10 procentų ūkio subjektų junginiui priklausančio ūkio subjekto bendrųjų metinių pasaulinių pajamų praėjusiais ūkiniais metais. 3. Už informacijos, reikalingos tyrimui atlikti ar koncentracijai nagrinėti, nepateikimą ar pateikimą ne laiku, taip pat neteisingos, klaidinančios ar ne visos informacijos pagal šio įstatymo 11 straipsnio 5 dalį ir 25 straipsnio 1 dalies 6 punktą pateikimą, nurodymų pateikti atsakymus į klausimus, užduotus asmenims, susijusiesiems su tiriamųjų ūkio subjektų veikla dėl faktų ir dokumentų pagal šio įstatymo 25 straipsnio 1 dalies 5 punktą, nevykdymą arba pateikimą neteisingų, klaidinančių ar neišsamių atsakymų į klausimus, už reikalavimų, pareikštų įgyvendinant šio įstatymo 25 straipsnio 1 dalyje nurodytas teises, nevykdymą, kliudymą atlikti šio įstatymo 25 straipsnio 1 dalyje nurodytus veiksmus, pažeistą ar nuplėštą antspaudą, uždėtą pagal šio įstatymo 25 straipsnio 1 dalies 1 ar 4 punktą, ūkio subjektams gali būti skiriama piniginė bauda iki 1 procento bendrųjų metinių pasaulinių pajamų praėjusiais ūkiniais metais. 4.
Konkurencijos tarybos įpareigojimų nutraukti neteisėtą veiklą, atlikti veiksmus, atkuriančius ankstesnę padėtį ar pašalinančius pažeidimo pasekmes, nevykdymą už įpareigojimų nutraukti draudžiamą susitarimą ar piktnaudžiavimą dominuojančia padėtimi ūkio subjektų struktūrą keičiančiomis priemonėmis nevykdymą, už laikinųjų priemonių nesilaikymą, už reikalavimų, pareikštų įgyvendinant šio įstatymo 25 straipsnio 1 dalyje nurodytas teises, nevykdymą, už kliudymą atlikti šio įstatymo 25 straipsnio 1 dalyje nurodytus veiksmus, už prisiimtų įsipareigojimų nesilaikymą pagal šio įstatymo 28 straipsnio 4 dalį ūkio subjektams gali būti skiriama piniginė bauda už kiekvieną pažeidimo vykdymo (tęsimo) dieną iki 5 procentų vidutinių dienos bendrųjų pasaulinių pajamų praėjusiais ūkiniais metais. 5. Už informacijos, reikalingos tyrimui atlikti, nepateikimą, taip pat ne visos ar neteisingos informacijos pateikimą viešojo administravimo subjektams gali būti skiriama piniginė bauda iki šešių tūkstančių eurų. 6. Už per Konkurencijos tarybos nustatytą arba šio įstatymo 39 straipsnio 5 dalies pagrindu pratęstą terminą šio įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 4 punkte nurodytų įpareigojimų neįvykdymą viešojo administravimo subjektams gali būti skiriama piniginė bauda iki šešių šimtų eurų už kiekvieną pažeidimo vykdymo dieną po termino įvykdyti įpareigojimus pašalinti pažeidimą pabaigos. 7. Už šio įstatymo 4 straipsnio pažeidimus viešojo administravimo subjektams gali būti skiriama piniginė bauda iki 0,5 procento viešojo administravimo subjekto metinio biudžeto einamaisiais metais ir kitų praėjusiais metais gautų bendrųjų metinių pajamų, bet ne daugiau kaip šešiasdešimt tūkstančių eurų. 8. Šio straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse nurodytos baudos skiriamos už laikotarpį, kuris baigiasi ne vėliau kaip Konkurencijos tarybos nutarimo skirti baudą priėmimo dieną. 9.
prasideda nuo Konkurencijos tarybos nutarimo skirti baudą priėmimo dienos ir baigiasi tą dieną, kai baigiasi atitinkamo pažeidimo vykdymas (tęsimas).“
Pakeisti 37 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„37 straipsnis. Baudų skyrimas ir jų dydžio nustatymas
subjektams ir viešojo administravimo subjektams baudos diferencijuojamos Ūkio subjektams ir viešojo administravimo subjektams skiriamos baudos diferencijuojamos atsižvelgiant į:
1) pažeidimo pavojingumą;
2) pažeidimo trukmę;
3) ūkio subjekto ir viešojo administravimo subjekto atsakomybę lengvinančias ar sunkinančias aplinkybes;
4) kiekvieno ūkio subjekto įtaką pažeidimo padarymui, kai pažeidimą padaro keli ūkio subjektai;
5) ūkio subjekto ar ūkio subjektų, jeigu bauda skiriama remiantis šio įstatymo 36 straipsnio 2 dalimi, prekių, tiesiogiai ir netiesiogiai susijusių su pažeidimu, pardavimų vertę. 2.
lengvinančiomis aplinkybėmis laikoma tai, kad:
1) ūkio subjektai ar viešojo administravimo subjektai, padarę pažeidimą, savo noru užkirto kelią žalingoms pažeidimo pasekmėms;
2) ūkio subjektai ar viešojo administravimo subjektai padėjo Konkurencijos tarybai tyrimo metu;
3) ūkio subjektai ar viešojo administravimo subjektai atlygino nuostolius; pašalino padarytą žalą;
4) ūkio subjektai ar viešojo administravimo subjektai savo valia nutraukė pažeidimą;
5) ūkio subjektai ar viešojo administravimo subjektai neatliko konkurenciją ribojančių veiksmų;
6) ūkio subjektai ar viešojo administravimo subjektai Konkurencijos tarybai tyrimo metu pateikdami rašytinį pripažinimo pareiškimą pripažino pažeidimą ir numatytą baudą, taip sudarydami sąlygas efektyviau atlikti tyrimą;
7) ūkio subjektai ar viešojo administravimo subjektai pripažino Konkurencijos tarybos baigto tyrimo metu nustatytas esmines aplinkybes; taip pat tai, kad
8) ūkio subjekto ar viešojo administravimo subjekto pažeidimą sudarantį elgesį nulėmė valdžios institucijų veiksmai;
9) ūkio subjekto finansinė padėtis yra labai sunki. 3.
aplinkybėmis laikoma tai, kad:
1) ūkio subjektai ar viešojo administravimo subjektai kliudė atlikti tyrimą, ;
2) ūkio subjektai ar viešojo administravimo subjektai slėpė padarytą pažeidimą, ;
3) ūkio subjektai ar viešojo administravimo subjektai tęsė pažeidimą nepaisydami Konkurencijos tarybos įpareigojimo nutraukti neteisėtus veiksmus arba,;
4) ūkio subjektai ar viešojo administravimo subjektai pakartotinai per septynerius metus padarė šio įstatymo pažeidimą, už kurį ūkio subjektams ar viešojo administravimo subjektams jau buvo paskirtos šiame įstatyme numatytos sankcijos.;
5) ūkio subjektai tęsė Europos Komisijos ar kitos Europos Sąjungos valstybės narės konkurencijos institucijos nustatytą Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 101 ar 102 straipsnio pažeidimą;
6) ūkio subjektai per septynerius metus padarė pažeidimą, panašų į Europos Komisijos ar kitos Europos Sąjungos valstybės narės konkurencijos institucijos nustatytą Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 101 ar 102 straipsnių pažeidimą. 4. Vyriausybė patvirtina baudų dydžio nustatymo tvarkos aprašą.“
straipsnio pakeitimas Pakeisti 38 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„38 straipsnis. Atleidimas nuo baudos baudų ir jų sumažinimas
1.
Ūkio subjektas, kuris yra draudžiamo konkurentų susitarimo, nurodyto šio įstatymo 5 straipsnio
konkurenciją ir kuriuo pažeidžiamos šio įstatymo 5 straipsnio 1 dalies ar Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 101 straipsnio 1 dalies nuostatos, dalyvis arba yra draudžiamo ne konkurentų susitarimo dėl tiesioginio ar netiesioginio kainų nustatymo (fiksavimo), nurodyto šio įstatymo 5 straipsnio 1 dalies 1 punkte, dalyvis, prašyme atleisti nuo baudos pateikęs Konkurencijos tarybai visą informaciją apie tokį susitarimą, atleidžiamas nuo baudos, numatytos už šį pažeidimą, jeigu yra visos šios sąlygos:
atskleidė savo dalyvavimą draudžiamame susitarime pateikė informaciją iki šio susitarimo tyrimo pradžios;
atleisti nuo baudos pateikęs tokią informaciją Konkurencijos tarybos vertinimu, pateikęs pakankamus įrodymus, leidžiančius atlikti patikrinimą, numatytą šio įstatymo 25 straipsnio
pažeidimą, tačiau tik tuo atveju, jeigu iki ūkio subjekto prašymo atleisti nuo baudos pateikimo momento Konkurencijos taryba neturėjo pakankamų įrodymų tiksliniam patikrinimui atlikti (arba jo dar nebuvo atlikusi) arba pažeidimui konstatuoti;
draudžiamame susitarime tikslinga siekiant išsaugoti tyrimo vientisumą prašyme atleisti nuo baudos pateikia visą jam žinomą informaciją apie draudžiamą susitarimą ir kartu su prašymu atleisti nuo baudos pateikia šiame prašyme nurodytas aplinkybes patvirtinančius įrodymus;
ūkio subjektų dalyvauti tokiame susitarime nenaikino, neklastojo ir nenuslėpė draudžiamo susitarimo įrodymų arba neatskleidė ketinimo kreiptis į Konkurencijos tarybą dėl atleidimo nuo baudos ar tokio prašymo turinio, išskyrus Europos Komisiją ir kitas Europos Sąjungos valstybių narių konkurencijos institucijas ar trečiųjų valstybių konkurencijos institucijas.;
panaudodamas spaudimą, prisijungti prie draudžiamo susitarimo arba tęsti dalyvavimą jame.
Ūkio subjektas, kuris yra draudžiamo konkurentų susitarimo, nurodyto šio įstatymo 5 straipsnio
konkurenciją ir kuriuo pažeidžiamos šio įstatymo 5 straipsnio 1 dalies ar Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 101 straipsnio 1 dalies nuostatos, dalyvis arba yra draudžiamo ne konkurentų susitarimo dėl tiesioginio ar netiesioginio kainų nustatymo (fiksavimo), nurodyto šio įstatymo 5 straipsnio 1 dalies 1 punkte, dalyvis, prašyme atleisti nuo baudos pateikęs Konkurencijos tarybai visą informaciją apie tokį susitarimą, atleidžiamas nuo baudos, numatytos už šį pažeidimą, jeigu yra visos šios sąlygos:
atskleidė savo dalyvavimą draudžiamame susitarime pateikė informaciją iki šio susitarimo tyrimo pradžios;
atleisti nuo baudos pateikęs tokią informaciją Konkurencijos tarybos vertinimu, pateikęs pakankamus įrodymus, leidžiančius atlikti patikrinimą, numatytą šio įstatymo 25 straipsnio
pažeidimą, tačiau tik tuo atveju, jeigu iki ūkio subjekto prašymo atleisti nuo baudos pateikimo momento Konkurencijos taryba neturėjo pakankamų įrodymų tiksliniam patikrinimui atlikti (arba jo dar nebuvo atlikusi) arba pažeidimui konstatuoti;
draudžiamame susitarime tikslinga siekiant išsaugoti tyrimo vientisumą prašyme atleisti nuo baudos pateikia visą jam žinomą informaciją apie draudžiamą susitarimą ir kartu su prašymu atleisti nuo baudos pateikia šiame prašyme nurodytas aplinkybes patvirtinančius įrodymus;
ūkio subjektų dalyvauti tokiame susitarime nenaikino, neklastojo ir nenuslėpė draudžiamo susitarimo įrodymų arba neatskleidė ketinimo kreiptis į Konkurencijos tarybą dėl atleidimo nuo baudos ar tokio prašymo turinio, išskyrus Europos Komisiją ir kitas Europos Sąjungos valstybių narių konkurencijos institucijas ar trečiųjų valstybių konkurencijos institucijas.;
panaudodamas spaudimą, prisijungti prie draudžiamo susitarimo arba tęsti dalyvavimą jame. 2.
įstatymo 5 straipsnio 1 dalies 1–4 punktuose, arba kito konkurentų susitarimo, kuriuo siekiama riboti konkurenciją ir kuriuo pažeidžiamos šio įstatymo 5 straipsnio 1 dalies ar Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo
draudžiamo ne konkurentų susitarimo dėl tiesioginio ar netiesioginio kainų nustatymo (fiksavimo), nurodyto šio įstatymo 5 straipsnio 1 dalies 1 punkte, dalyviui, kuris negali būti atleistas nuo baudos pagal šio straipsnio 1 dalį, bauda gali būti sumažinama pagal Vyriausybės patvirtintą baudų dydžio nustatymo tvarkos aprašą, jeigu yra visos šios sąlygos:
kurie, palyginti su įrodymais, kuriuos Konkurencijos taryba jau turi, duoda didelę pridėtinę vertę siekiant įrodyti pažeidimą;
draudžiamame susitarime tikslinga siekiant išsaugoti tyrimo vientisumą;
draudžiamo susitarimo įrodymų arba neatskleidė ketinimo kreiptis į Konkurencijos tarybą dėl baudos sumažinimo ar tokio kreipimosi turinio, išskyrus Europos Komisiją ir kitas valstybių narių konkurencijos institucijas ar trečiųjų valstybių konkurencijos institucijas. 3. Ūkio subjektas, siekiantis būti atleistas nuo baudos pagal šio straipsnio 1 dalį ar kad jam skiriama bauda būtų sumažinta pagal šio straipsnio 2 dalį, turi pateikti Konkurencijos tarybai prašymą atleisti nuo baudos arba baudą sumažinti.
Reikalavimus, taikomus prašymams, supaprastintiems prašymams atleisti nuo baudos arba baudą sumažinti, kai yra šio straipsnio 1 ar
Konkurencijos taryba. 4. Ūkio subjektas turi teisę pateikti Konkurencijos tarybai supaprastintą prašymą atleisti nuo baudos ar baudą sumažinti, jeigu tas prašymas apima daugiau negu tris Europos Sąjungos valstybes nares kaip teritorijas, kurioms daromas poveikis įtariamu draudžiamu susitarimu, ir jeigu ūkio subjektas jau yra kreipęsis į Europos Komisiją su išsamiu prašymu atleisti nuo baudos arba baudą sumažinti arba yra pateikęs Europos Komisijai prašymą suteikti vietą eilėje dėl atleidimo nuo baudos ar baudos sumažinimo iki tol, kol oficialiai pateiks prašymą atleisti nuo baudos arba baudą sumažinti dėl to paties įtariamo draudžiamo susitarimo. 25. Konkurencijos taryba, baigusi tyrimą ir priimdama galutinį šio įstatymo 30 straipsnio 1 dalies 1 ar 2 punktuose nurodytą nutarimą dėl šio įstatymo pažeidimo, sprendžia, ar buvo laikomasi šiame šio straipsnyje straipsnio 1 ar 2 dalyje nurodytų sąlygų, kad būtų galima atleisti ūkio subjektą nuo baudos arba baudą sumažinti. Reikalavimus, taikomus prašymams atleisti nuo baudos šiame straipsnyje nurodytais pagrindais, jų pateikimo ir nagrinėjimo tvarką nustato Konkurencijos taryba. 6. Šio straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatytų įrodymų pateikimas Konkurencijos tarybai nelaikomas komercinės ar profesinės paslapties ir kitos konfidencialios informacijos atskleidimu ir ūkio subjektui dėl tokių įrodymų pateikimo Konkurencijos tarybai neatsiranda sutartinė ar deliktinė atsakomybė. 7.
sumažinti Konkurencijos taryba turi teisę perduoti kitos Europos Sąjungos valstybės narės konkurencijos institucijai, vadovaudamasi Reglamento (EB) Nr. 1/2003 12 straipsniu, tik turėdama prašymą pateikusio ūkio subjekto sutikimą arba kai kitos Europos Sąjungos valstybės narės konkurencijos institucija iš to paties ūkio subjekto jau yra gavusi su tuo pačiu Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 101 straipsnio pažeidimu susijusį prašymą atleisti nuo baudos arba baudą sumažinti ir tokį prašymą pateikęs ūkio subjektas negali atšaukti kitos Europos Sąjungos valstybės narės konkurencijos institucijai pateiktos informacijos.“
Pakeisti 38¹ straipsnio 3 dalies 3 punktą ir jį išdėstyti taip: „3) fizinis asmuo nėra ūkio subjekto, pagal šio įstatymo 38 straipsnį pateikusio prašymą dėl atleidimo nuo baudos arba baudos sumažinimo už tą patį pažeidimą, apie kurį įrodymus pagal šį straipsnį pateikė fizinis asmuo, vadovas, valdymo ar priežiūros organų narys, akcininkas ar darbuotojas;“. 21 straipsnis. Įstatymo papildymas 39¹ straipsniu Papildyti Įstatymą 39¹ straipsniu:
„39¹ straipsnis. Ūkio subjektų junginiams paskirtų baudų
sumokėjimo ypatumai
subjektų junginys, kuriam Konkurencijos taryba baudą skyrė pagal šio įstatymo
privalo pareikalauti iš ūkio subjektų junginiui priklausančių ūkio subjektų įnašų baudos dydžiui padengti. Įnašus ūkio subjektų junginiui priklausantys ūkio subjektai sumoka per Konkurencijos tarybos nustatytą terminą. 2.
Konkurencijos tarybos nustatytą terminą nesumoka įnašų baudos dydžiui padengti pagal šio straipsnio 1 dalį, Konkurencijos taryba turi teisę reikalauti, kad ūkio subjektų junginiui paskirtą baudą sumokėtų bet kuris iš ūkio subjektų junginiui priklausančių ūkio subjektų, kurio atstovai buvo ūkio subjektų junginio sprendimus priimančių organų nariai. 3. Jeigu yra būtina užtikrinti visos baudos sumokėjimą, Konkurencijos taryba, pareikalavusi sumokėti baudą pagal šio straipsnio 2 dalį, taip pat turi teisę reikalauti, kad paskirtą baudą sumokėtų bet kuris iš ūkio subjektų junginiui priklausančių ūkio subjektų, vykdžiusių veiklą rinkoje, kurioje buvo padarytas pažeidimas, išskyrus ūkio subjektų junginiui priklausančius ūkio subjektus, kurie įrodo, kad nevykdė šio įstatymo reikalavimus pažeidžiančio ūkio subjektų junginio sprendimo ir, arba apie jį nežinojo, arba aktyviai nuo jo atsiribojo iki Konkurencijos tarybos nutarimo pradėti tyrimą priėmimo dienos.“
straipsnio pakeitimas
straipsnio 3 dalį iš ją išdėstyti taip: „3.
Šio straipsnio 1 dalyje nurodytos sankcijos negali būti skiriamos:
1) ūkio subjekto, atleisto nuo baudos šio įstatymo 38 straipsnyje nustatyta tvarka kuris yra pateikęs Konkurencijos tarybai prašymą atleisti nuo baudos pagal šio įstatymo
ūkio subjekto pateiktas prašymas atleisti nuo baudos atitinka šio įstatymo 38 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nustatytus reikalavimus ir ūkio subjekto vadovas bendradarbiauja su Konkurencijos taryba;
2) ūkio subjekto, kuris yra pateikęs Konkurencijos tarybai prašymą sumažinti baudą pagal šio įstatymo 38 straipsnio
atitinka šio įstatymo 38 straipsnio 2 dalies 1 ir 2 punktuose nustatytus reikalavimus ir ūkio subjekto vadovas bendradarbiauja su Konkurencijos taryba;
23) ūkio subjekto vadovui, kuris Konkurencijos tarybai pateikė šio įstatymo 38 straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatytas sąlygas mutatis mutandis atitinkančią informaciją apie ūkio subjekto, su kuriuo darbo santykiai yra pasibaigę informacijos pateikimo Konkurencijos tarybai metu, padarytus pažeidimus.“
straipsnio 5 dalį ir ją išdėstyti taip: „5. Darbo santykių tarp ūkio subjekto vadovo ir ūkio subjekto, padariusio pažeidimą, ar tokio ūkio subjekto vadovo įgaliojimų pasibaigimas iki Konkurencijos tarybos nutarimo dėl šio įstatymo pažeidimo priėmimo nepanaikina ūkio subjekto vadovo atsakomybės pagal šį straipsnį, išskyrus šio straipsnio 3 dalies 2 3 punktą.“
Pakeisti 45 straipsnio 3 dalies pirmąją pastraipą ir ją išdėstyti taip: „3. Kai šio įstatymo 43 straipsnyje nurodytą pažeidimą padaro maža arba vidutinė įmonė, kaip ji apibrėžta 2003 m. gegužės 6 d. Europos Komisijos rekomendacijoje Nr. 2003/361/EB dėl labai mažų, mažų ir vidutinių įmonių apibrėžimo (OL 2003 L 124, p.
36), ji atsako tik savo tiesioginiams ir netiesioginiams pirkėjams arba tiekėjams, jeigu atitinka abu šiuos požymius:“. 24 straipsnis. 53 straipsnio pakeitimas
straipsnio 5 dalį ir ją išdėstyti taip: „5. Šio įstatymo
arba baudą sumažinti ir pripažinimo pareiškimai negali būti įrodymai civilinėje byloje. Ieškovas gali pateikti pagrįstą prašymą, kad bylą nagrinėjantis teismas susipažintų su šio įstatymo 21 straipsnio 8 10 dalyje nurodytais Konkurencijos tarybos turimais dokumentais, siekdamas įsitikinti, kad jie Konkurencijos tarybai yra pateikti šio įstatymo 38 straipsnio 1 ar 2 dalies 1 dalies arba 37 straipsnio 2 dalies 6 punkto pagrindu. Atlikdamas tokį vertinimą, teismas gali tik Konkurencijos tarybos prašyti pateikti šio įstatymo 21 straipsnio 8 10 dalyje nurodytų prašymų atleisti nuo baudos arba baudą sumažinti ir pripažinimo pareiškimų kopijas ir išvadą dėl tokio vertinimo. Teismas taip pat turi teisę išklausyti asmenis, Konkurencijos tarybai pateikusius atitinkamus prašymus atleisti nuo baudos arba baudą sumažinti ar pripažinimo pareiškimus. Teismas jokiais atvejais nesudaro galimybės kitiems asmenims, išskyrus atitinkamus prašymus atleisti nuo baudos arba baudą sumažinti ar pripažinimo pareiškimus Konkurencijos tarybai pateikusius asmenis, susipažinti su šiais dokumentais. Šios dalies nuostatos netaikomos kartu su prašymais atleisti nuo baudos arba baudą sumažinti ar pripažinimo pareiškimais pateikiamiems įrodymams.“
straipsnio 9 dalį ir ją išdėstyti taip: „9. Šio straipsnio nuostatos dėl įrodymų išreikalavimo mutatis mutandis taikomos ir teismui išreikalaujant įrodymus, esančius Europos Komisijos ar kitos Europos Sąjungos valstybės narės konkurencijos institucijos byloje.
Europos Komisijos ar kitos Europos Sąjungos valstybės narės konkurencijos institucijos byloje esantys dokumentai, atitinkantys šio įstatymo 21 straipsnio 8 10 dalyje nurodytus prašymus atleisti nuo baudos arba baudą sumažinti dėl Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 101 straipsnio pažeidimų ir pripažinimo pareiškimus dėl Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 101 ar 102 straipsnio pažeidimų, negali būti įrodymai civilinėje byloje. Šios dalies nuostatos netaikomos kartu su šiais prašymais atleisti nuo baudos arba baudą sumažinti ar pripažinimo pareiškimais pateikiamiems įrodymams. Šio straipsnio 4 dalies nuostatos mutatis mutandis taikomos ir Europos Komisijai ar kitos Europos Sąjungos valstybės narės konkurencijos institucijai pateiktiems ir vėliau atsiimtiems pripažinimo pareiškimams dėl Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 101 ar 102 straipsnio pažeidimų, kai šių pripažinimo pareiškimų atsiėmimo galimybę numato Europos Sąjungos ar kitų Europos Sąjungos valstybių narių teisės aktai.“25 straipsnis. 55 straipsnio pakeitimas Pakeisti 55 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „55 straipsnis. Valstybės pagalba
nereikšmingos (de minimis) pagalbos (toliau kartu – pagalba), kuriomsai taikomos Europos Sąjungos valstybės pagalbos ar de minimis pagalbos taisyklės, klausimais. 2. Konkurencijos taryba Vyriausybės nustatyta tvarka atlieka valstybės pagalbos, nurodytos šio straipsnio 1 dalyje, projektų ekspertizę, teikia valstybės pagalbos teikėjams išvadas ir rekomendacijas, kaupia informaciją apie Lietuvos Respublikos valstybės pagalbos teikėjų suteiktą valstybės pagalbą ūkio subjektams ir teikia ją Europos Komisijai, kitoms suinteresuotoms institucijoms ir asmenims. 3.
valstybės pagalbos ir nereikšmingos (de minimis) pagalbos, nurodytos šio straipsnio 1 dalyje, įskaitant nereikšmingą pagalbą, registro valdytoja yra Konkurencijos taryba. Pagalbos teikimo skaidrumo ir visuomenės informavimo tikslais registre sukaupta dešimties metų informacija, skaičiuojant nuo konkrečios pagalbos suteikimo datos, skelbiama registro viešai prieinamoje dalyje. Informacija apie konkretiems pagalbos gavėjams suteiktą pagalbą bei registre rezervuotą nereikšmingą (de minimis) pagalbą, įskaitant ūkinę veiklą vykdančių fizinių asmenų vardus ir pavardes bei jiems registro suformuotus unikalius kodus, viešai skelbiama Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka.“
straipsnio pakeitimas Pakeisti 57 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
„1. Teismas, gavęs ieškinį, susijusį su Sutarties dėl Europos Sąjungos
veikimo 101 ar 102 straipsnio taikymu, apie tai informuoja Europos Komisiją ir Konkurencijos tarybą. Tokiu atveju Europos Komisija ir Konkurencijos taryba turi Civilinio proceso kodekso 50 straipsnio 2 dalyje numatytas teises.“
Papildyti Įstatymą VIII skyriumi:
konkurencijos institucijos prašymu, šios institucijos vardu informuoja atitinkamus asmenis apie jos tyrimo išvadas, sprendimus, procedūrinius sprendimus, apie kuriuos asmenys turi būti informuojami, ar apie bet kokius kitus su Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 101 ar 102 straipsnių taikymu susijusius dokumentus, įskaitant ir tuos, kuriais turi būti užtikrintas priverstinis baudos ir palūkanų išieškojimas. 2.
dalyje Konkurencijos tarybos nustatytus reikalavimus atitinkantį kitos Europos Sąjungos valstybės narės konkurencijos institucijos prašymą dėl priverstinio baudos ir palūkanų išieškojimo Lietuvos Respublikoje, prie kurio pridedamas kitos Europos Sąjungos valstybės narės konkurencijos institucijos sprendimas, kuriuo paskirta bauda už Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 101 ir 102 straipsnių nuostatų pažeidimą, arba pažeidimą, už kurį numatytos baudos pagal nacionalinius teisės aktus, perkeliančius Direktyvos (ES) 2019/1 13 ir 16 straipsnių nuostatas, kuris nebuvo apskųstas per jo apskundimo terminą, ar įsiteisėjus teismo sprendimui dėl atitinkamos institucijos sprendimo, kuriuo paskirta bauda (toliau
Europos Sąjungos valstybės narės konkurencijos institucijos gauti prašymai pagal šio straipsnio 1 ir 2 dalį Konkurencijos tarybai yra privalomi. 4. Konkurencijos taryba turi teisę antstoliui pateikti vykdyti iš kitos Europos Sąjungos valstybės narės konkurencijos institucijos gautą sprendimą, kuriuo paskirta bauda kitais, negu nurodyti šio straipsnio 2 dalyje, atvejais, įskaitant atvejus, kai ūkio subjektas, iš kurio bauda ir palūkanos turi būti priverstinai išieškotos, nėra įsisteigęs prašymą Konkurencijos tarybai pateikusios kitos Europos Sąjungos valstybės narės konkurencijos institucijos valstybės teritorijoje. 5. Konkurencijos taryba ar antstolis pagal šio straipsnio 1 ir 2 dalį gautų prašymų gali netenkinti ar sprendimų, kuriais paskirtos baudos, gali nevykdyti tik tokiais atvejais, jeigu:
1) prašymai neatitinka šio straipsnio 11 dalyje nurodytų Konkurencijos tarybos jiems keliamų reikalavimų;
2) prašymų ar sprendimų įgyvendinimas ar vykdymas akivaizdžiai prieštarautų Lietuvos Respublikos viešajai tvarkai. 6.
Sąjungos valstybės narės konkurencijos institucijos sprendimas, kuriuo paskirta bauda ir kuris turi būti vykdomas pagal šio straipsnio 2 ar 4 dalį, yra vykdomasis dokumentas. Konkurencijos taryba šiame vykdymo procese turi Civilinio proceso kodekse numatytas išieškotojo teises ir pareigas, išskyrus teisę atsisakyti išieškojimo ir teisę sudaryti taikos sutartį. 7. Baudos ir palūkanų priverstinio išieškojimo senaties terminus, per kuriuos paskirta bauda gali būti priverstinai išieškota pagal Konkurencijos tarybos gautą prašymą dėl priverstinio baudos ir palūkanų išieškojimo, taip pat terminus, per kuriuos turi būti kreipiamasi į antstolį dėl priverstinio baudos ir palūkanų išieškojimo, nustato tos Europos Sąjungos valstybės narės teisė, kurios konkurencijos institucija pateikė prašymą Konkurencijos tarybai. 8. Konkurencijos taryba turi teisę kitos Europos Sąjungos valstybės narės konkurencijos ar kitos kompetentingos institucijos prašyti Konkurencijos tarybos vardu informuoti atitinkamus asmenis apie tyrimo išvadas, Konkurencijos tarybos nutarimus, procedūrinius sprendimus, apie kuriuos asmenys turi būti informuojami, ar apie bet kokius kitus su Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 101 ar 102 straipsnio taikymu susijusius dokumentus, įskaitant ir tuos, kuriais turi būti užtikrintas priverstinis baudos ir palūkanų išieškojimas, ar prašyti priverstinai išieškoti tyrimo metu Konkurencijos tarybos paskirtą baudą ir šio įstatymo 39 straipsnio 2 dalyje nurodytas palūkanas už Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 101 ir 102 straipsniuose, šio įstatymo
straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose įtvirtintų Konkurencijos tarybos reikalavimų ir priimtų sprendimų pažeidimą. 9.
narės konkurencijos instituciją su prašymu atlyginti Konkurencijos tarybos išlaidas, patirtas atliekant šio straipsnio 1, 2 ir 4 dalyse, šio įstatymo 25 straipsnio 9 ir 10 dalyse nurodytus veiksmus. Vykdymo išlaidų, patiriamų priverstinai išieškant kitos Europos Sąjungos valstybės narės konkurencijos institucijos paskirtą baudą ir palūkanas, apskaičiavimo ir apmokėjimo tvarką reglamentuoja Civilinio proceso kodeksas ir kiti antstolių veiklą reglamentuojantys norminiai teisės aktai. 10. Kitos Europos Sąjungos valstybės narės konkurencijos ar kitos kompetentingos institucijos prašymu Konkurencijos taryba atlygina kitos Europos Sąjungos valstybės narės konkurencijos ar kitos kompetentingos institucijos išlaidas, patirtas šioms institucijoms atliekant veiksmus pagal šio straipsnio 8 dalį ir pagal šio įstatymo 25 straipsnio 11 dalį. 11. Reikalavimus, keliamus šiame straipsnyje numatytiems prašymams, jų įgyvendinimo, su bendradarbiavimu susijusių Konkurencijos tarybos ir kitų Europos Sąjungos valstybių narių konkurencijos ar kitų kompetentingų institucijų patirtų išlaidų, įskaitant išlaidas, patirtas atliekant šio įstatymo 25 straipsnio 9, 10 ir 11 dalyse nurodytus veiksmus, atlyginimo tvarką nustato Konkurencijos taryba. 59 straipsnis. Ginčų sprendimas
apygardos administracinis teismas kaip pirmoji instancija nagrinėja ginčus dėl informavimo tarp Konkurencijos tarybos, įgyvendinančios kitos Europos Sąjungos valstybės narės konkurencijos institucijos Konkurencijos tarybai pateiktą prašymą pagal šio įstatymo 58 straipsnio 1 dalį, ir informuojamo asmens. Ginčai sprendžiami Administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka. 2. Ginčus dėl priverstinio baudos ir palūkanų išieškojimo, antstoliui vykdant iš kitos Europos Sąjungos valstybės narės konkurencijos institucijos gautą sprendimą, kuriuo paskirta bauda, nagrinėja bendrosios kompetencijos teismai. 3.
nagrinėja ginčus dėl Konkurencijos tarybos pagal šio įstatymo 58 straipsnio 8 dalį pateikto prašymo ar kartu su šiuo prašymu pateiktų dokumentų, susijusių su Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 101 ar 102 straipsnio taikymu, apie kuriuos atitinkami asmenys turi būti informuojami, arba dokumentų, susijusių su Konkurencijos tarybos paskirtų baudų ir palūkanų išieškojimu, teisėtumo. 28 straipsnis. Įstatymo priedo pakeitimas Pakeisti Įstatymo priedą ir jį išdėstyti taip: „Lietuvos Respublikos konkurencijos įstatymo priedas
„1. 2002 m. gruodžio 16 d. Tarybos reglamentas (EB)
Nr. 1/2003 dėl konkurencijos taisyklių, nustatytų Sutarties 81 ir 82 straipsniuose, įgyvendinimo (OL 2004 m. specialusis leidimas, 8 skyrius, 2 tomas, p. 205). 2. 2014 m. lapkričio 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2014/104/ES dėl tam tikrų taisyklių, kuriomis reglamentuojami pagal nacionalinę teisę nagrinėjami ieškiniai dėl žalos, patirtos dėl valstybių narių ir Europos Sąjungos konkurencijos teisės nuostatų pažeidimo, atlyginimo (OL 2014 L 349, p. 1). 3. 2018 m. gruodžio 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES) 2019/1, kuria siekiama įgalinti valstybių narių konkurencijos institucijas, kad jos būtų veiksmingesnės vykdymo užtikrintojos, ir kuria užtikrinamas tinkamas vidaus rinkos veikimas.“
1Šis įstatymas,
išskyrus šio straipsnio 2 dalį, įsigalioja 2020 m. lapkričio 1 d. 2. Lietuvos Respublikos konkurencijos taryba iki 2020 m. liepos 30 d. priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus. 3. Iki šio įstatymo įsigaliojimo Konkurencijos taryboje pradėtos pažeidimų tyrimo procedūros dėl Lietuvos Respublikos konkurencijos įstatymo pažeidimo ir koncentracijų priežiūros procedūros baigiamos pagal iki šio įstatymo įsigaliojimo galiojusius teisės aktus. 4.
Konkurencijos įstatymo pažeidimams taikomos iki šio įstatymo įsigaliojimo galiojusios nuostatos, reglamentavusios ūkio subjektų ir viešojo administravimo subjektų atsakomybę. 5. Konkurencijos įstatymo pažeidimams, pradėtiems daryti iki šio įstatymo įsigaliojimo ir besitęsiantiems (trunkantiems) jau galiojant šiam įstatymui, taikomos šio įstatymo nuostatos, reglamentuojančios ūkio subjektų ir viešojo administravimo subjektų atsakomybę. 6. Šio įstatymo 1 straipsnyje išdėstyto Lietuvos Respublikos konkurencijos įstatymo 19 straipsnio
taryboje po šio įstatymo įsigaliojimo. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas
Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
straipsnio 7 dalyje ir projekto 11 straipsnyje dėstomo keičiamo įstatymo 26 straipsnio 5 dalyje vietoje skaičių ir žodžių „20 kalendorinių dienų“, „10 kalendorinių dienų“,
„45 kalendorines dienas“, „7 kalendorines dienas“ įrašytini skaičiai ir žodžiai
„20 dienų“, „10 dienų“, „45 dienas“, „7 dienas“. 2. Projekto 8 straipsnyje dėstomo keičiamo įstatymo 21
straipsnio 2 dalyje siūloma nustatyti: „Konkurencijos taryba turi teisę atskleisti ir naudoti ūkio subjektų komercines ar profesines paslaptis, jeigu to reikia pažeidimams, už kuriuos numatyta galimybė skirti baudas pagal šio įstatymo 36 straipsnį, įrodyti.“ Atkreiptinas dėmesys, jog nuostatos turinys stokoja teisinio aiškumo. Pažymėtina, kad skirdama baudas Konkurencijos taryba priima nutarimą, įvertinusi visumą jai žinomų aplinkybių ir įrodymų, tačiau įrodinėjimo procesas, kaip jis yra suprantamas bendrąja prasme, nevyksta, nes Konkurencijos taryba priima sprendimą, o ne bando trečiajam asmeniui įrodyti savo poziciją. Todėl šiame kontekste nuostatos turinys nėra suprantamas. Be to, atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad informacijos atskleidimas gali būti įvairaus masto ir įvairiems subjektams. Teigtina, kad, pavyzdžiui, komercinės paslapties atskleidimas viešai ją išplatinant neturėtų nieko bendro su Konkurencijos tarybos atliekamų tyrimų pobūdžiu ir neabejotinai pažeistų asmenų, kurių veiksmai tiriami, teises.
Siūlytina normos turinį konkretizuoti, kad jos taikymas ir prasmė būtų aiškūs. Analogiška pastaba išsakytina ir dėl Projekto
dalies nuostatų. 3. Projekto 8 straipsnyje dėstomo keičiamo įstatymo 21 straipsnio paskutinei pastraipai reikia suteikti eilės numerį. 4. Projekto 11 straipsnyje dėstomo keičiamo įstatymo
taryba nutarimu laikinąsias priemones gali taikyti iki 1 metų laikotarpiui, kuris gali būti pratęstas Konkurencijos tarybos nutarimu. Jeigu yra būtina, laikinosios priemonės taikomos iki galutinio Konkurencijos tarybos nutarimo priėmimo.“ Atkreiptinas dėmesys, kad pirmasis šios nuostatos sakinys yra perteklinis ir neturi jokio teisinio krūvio, nes pratęsimų skaičius neribojamas nei skaičiumi, nei terminais, o galutinis taikymo terminas nustatomas paskutiniajame nuostatos sakinyje. 5. Projekto 11 straipsnyje dėstomo keičiamo įstatymo
Konkurencijos tarybos nutarimo taikyti laikinąsias priemones padavimas teismui laikinųjų priemonių taikymo nesustabdo. Atsižvelgiant į tai, jog iki siūlomo įstatymo pakeitimo kai kurios laikinosios priemonės galėjo būti taikomos tik su teismo leidimu, svarstytina, ar siekiant užtikrinti asmenų teises, projekte neturėtų būti nustatyta, kad skundo padavimas laikinųjų priemonių taikymo nesustabdo jeigu teismas nusprendžia kitaip. 6. Projekto 16 straipsnyje dėstomo keičiamo įstatymo
asmenys“. Neaišku, ar turimi omenyje ūkio subjekto dalyviai ar kas kita. Projektas tobulintinas, pašalinant šį neaiškumą. 7.
36 straipsnio 2 dalyje siūloma nustatyti: „Kai ūkio subjektų junginio padarytas šio įstatymo 5 ar 7 straipsnyje nurodytas pažeidimas yra susijęs su tokiam ūkio subjektų junginiui priklausančių ūkio subjektų veikla, Konkurencijos taryba procedūros dėl šio įstatymo pažeidimo tyrimo efektyvumo tikslais turi teisę skirti piniginę baudą ūkio subjektų junginiui iki 10 procentų nuo sumos <...>.“ Pasiūlymo turinys kelia abejonių atsižvelgiant į tai, jog analizuojamas teisinis reguliavimas yra tiesiogiai susijęs ne tik su asmenų teisių ir pareigų apimties reguliavimu, tačiau ir su galimybe asmenims skirti sankcijas, tačiau įstatymo projekte nesiūloma nustatyti jokių sankcijų taikymo atvejų ir kriterijų. Todėl įstatyminės sankcijos taikymas priklausys išimtinai nuo tam tikros institucijos nuomonės apie tai, kas laikytina „tyrimo efektyvumo tikslais“ ir tai, kas tokiems tyrimo efektyvumo tikslams trukdo. Manytina, jog atsižvelgiant į teisinės valstybės principo reikalavimus, projekte turėtų būti aiškiai nurodyta tai, kaip suprantami „tyrimo efektyvumo tikslai“ ir už kokius veiksmus ir/ar neveikimą asmenims galėtų būti taikomos įstatyme nustatytos baudos. Be to, pažymėtina ir tai, kad toks teisinis reguliavimas negali būti įtvirtintas poįstatyminiuose teisės aktuose. 8. Projekto 17 straipsnyje dėstomo keičiamo įstatymo
siūlytina jį apibrėžti. 9. Projekto 19 straipsnyje dėstomo keičiamo įstatymo
reikalavimu, žodžiai „Vyriausybės tvarka nustatytais dydžiais“, atsižvelgiant į keičiamo įstatymo 37 straipsnio 4 dalies terminologiją, keistini į žodžius „pagal Vyriausybės patvirtiną baudų dydžio sumažinimo tvarkos aprašą“. 10. Projekto 21 straipsnyje dėstomo keičiamo įstatymo 39¹ straipsnio 3 dalyje reikia atskirti jungtukas „ir arba“. 11.
Lietuvos Respublikos įstatyme negali būti nustatomos kitų Europos Sąjungos valstybių narių konkurencijos institucijų teisės ir pareigos. 12. Projekte dėstomo keičiamo įstatymo priedo 3 punkte vietoj žodžio „užtikrintojo“ įrašytinas žodis „užtikrintojos“. Departamento direktorius Andrius Kabišaitis D. Petrauskaitė, tel. (8 5) 239 6376, el. p. [email protected] D. Zebleckis, tel. (8 5) 239 6906, el. p. [email protected]
17, 18, 19, 21, 22, 25, 26, 27, 29, 32, 33, 35, 36, 37, 38, 38¹, 40,
Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
dalyje vietoje žodžių „šiame punkte“ įrašytini žodžiai „šioje dalyje“. 2. Projekto 29 straipsnio 6 dalyje vietoje skaičiaus ir žodžių „1 straipsnyje išdėstyto“ įrašytini skaičius ir žodžiai „7 straipsnyje išdėstyta“. Departamento direktorius Andrius Kabišaitis D. Petrauskaitė, tel. (8 5) 239 6376, el. p. [email protected] D. Zebleckis, tel. (8 5) 239 6906, el. p. [email protected]
DĖL
11Komiteto posėdyje (nuotoliniu būdu) dalyvavo: komiteto pirmininkas R. Sinkevičius, pirmininko pavaduotojas D. Kreivys; nariai: A. Baura, E. Gentvilas, Z.Jedinskij, A. Kupčinskas, B. Matelis, R.Miliūtė, V.Poderys, J. Razma. Komiteto biuro: vedėja R. Petkūnienė;
patarėjai: D. Šaltmeris, R. Duburaitė, L. Jasiukėnienė, I. Jurkšuvienė, Ž. Klimka; padėjėja Z. Jodkonienė. Kviestieji asmenys: Konkurencijos tarybos narė D.Lurjė ir Konkurencijos tarybos atstovas P.Jacunskij, Lietuvos advokatūros atstovas H.Celencevičius. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
kanceliarijos Teisės departamentas 2020-05-123 Projekto 3 straipsnyje dėstomo keičiamo įstatymo 11 straipsnio 7 dalyje ir projekto 11 straipsnyje dėstomo keičiamo įstatymo 26 straipsnio 5 dalyje vietoje skaičių ir žodžių „20 kalendorinių dienų“, „10 kalendorinių dienų“, „45 kalendorines dienas“, „7 kalendorines dienas“ įrašytini skaičiai ir žodžiai „20 dienų“, „10 dienų“,
„45 dienas“, „7 dienas“. Pritarti. Projekto 3 straipsnyje dėstomo keičiamo įstatymo 11
straipsnio 7 dalyje ir projekto 11 straipsnyje dėstomo keičiamo įstatymo 26 straipsnio 5 dalyje nuorodos į skaičius ir kalendorines dienas (laiko terminus) ištaisytos - įrašyti skaičiai ir atitinkamo linksnio žodis „dienos“. 2. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2020-05-128 2.
Projekto 8 straipsnyje dėstomo keičiamo įstatymo 21 straipsnio 2 dalyje siūloma nustatyti: „Konkurencijos taryba turi teisę atskleisti ir naudoti ūkio subjektų komercines ar profesines paslaptis, jeigu to reikia pažeidimams, už kuriuos numatyta galimybė skirti baudas pagal šio įstatymo 36 straipsnį, įrodyti.“ Atkreiptinas dėmesys, jog nuostatos turinys stokoja teisinio aiškumo. Pažymėtina, kad skirdama baudas Konkurencijos taryba priima nutarimą, įvertinusi visumą jai žinomų aplinkybių ir įrodymų, tačiau įrodinėjimo procesas, kaip jis yra suprantamas bendrąja prasme, nevyksta, nes Konkurencijos taryba priima sprendimą, o ne bando trečiajam asmeniui įrodyti savo poziciją. Todėl šiame kontekste nuostatos turinys nėra suprantamas. Be to, atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad informacijos atskleidimas gali būti įvairaus masto ir įvairiems subjektams. Teigtina, kad, pavyzdžiui, komercinės paslapties atskleidimas viešai ją išplatinant neturėtų nieko bendro su Konkurencijos tarybos atliekamų tyrimų pobūdžiu ir neabejotinai pažeistų asmenų, kurių veiksmai tiriami, teises. Siūlytina normos turinį konkretizuoti, kad jos taikymas ir prasmė būtų aiškūs. Analogiška pastaba išsakytina ir dėl Projekto 8 straipsnyje dėstomo keičiamo įstatymo 21 straipsnio 9 dalies nuostatų. Pritarti iš dalies. Pažymėtina, kad nurodyta Projekto nuostata nesuponuoja viešo komercinės paslapties atskleidimo ar išplatinimo tretiesiems asmenims. 2002 m. gruodžio 16 d. Tarybos reglamento (EB) Nr. 1/2003 dėl konkurencijos taisyklių, nustatytų Sutarties 81 ir 82 straipsniuose, įgyvendinimo (toliau – Reglamentas) 27 straipsnio 2 dalis numato, kad Europos Komisija[1] gali atskleisti ir naudoti informaciją, reikalingą pažeidimui įrodyti.
Ši Reglamento nuostata detaliau paaiškinta Komisijos pranešime dėl teisės susipažinti su Komisijos dokumentais bylose pagal EB sutarties 81 ir 82 straipsnius, EEE sutarties 53, 54 ir 57 straipsnius bei Tarybos reglamentą (EB) Nr. 139/2004 taisyklių (toliau – Pranešimas). Pranešimo 24 punktas numato, kad „bylose pagal Sutarties 81 ir 82 straipsnius, informacijai suteikta konfidencialumo privilegija nepanaikina galimybės tokią informaciją atskleisti, jeigu tokia informacija yra būtina numanomam pažeidimui įrodyti („kaltinamasis dokumentas“) arba gali būti reikalinga šaliai išteisinti („išteisinamasis dokumentas“). Tokiu atveju būtinybė užtikrinti šalių teisę į gynybą, suteikiant joms kuo platesnę galimybę susipažinti su Komisijos byla, gali būti svarbesnė nei būtinybė apsaugoti kitų šalių konfidencialią informaciją“. Taigi, kaip ir Europos Komisija, Konkurencijos taryba pagal Projektą atskleis informaciją dėl to, kad pagrindžiant pažeidimą, kai kuriais atvejais būtina naudoti komercines paslaptis sudarančią informaciją. Tačiau Konkurencijos taryba sprendimuose negali naudoti kaltinimą pagrindžiančios informacijos, su kuria įtariamieji ūkio subjektai negalėjo susipažinti ir dėl kurios negalėjo pasisakyti. Jeigu tokia informacija nebūtų atskleidžiama, būtų pažeidžiama teisė į gynybą. Pavyzdžiui, jeigu Konkurencijos taryba karteliui įrodyti naudoja vieno iš kartelio dalyvių komercinę paslaptį sudarančią informaciją, tokia informacija turi būti atskleista ir kitiems kartelio dalyviams, siekiant užtikrinti teisę į gynybą. Svarbu akcentuoti tai, kad prieš atskleidžiant atitinkamą informaciją ir ją naudojant yra skiriamas laikas pateikti paaiškinimus.
Konkurencijos įstatymo pažeidimų įrodinėjimas yra Konkurencijos tarybos prerogatyva, nurodyta ne tik aptariamoje Projekto nuostatoje, bet ir kitose galiojančio Konkurencijos įstatymo nuostatose. Pavyzdžiui, Konkurencijos įstatymo 25 straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodoma, kad Konkurencijos tarybos įgalioti pareigūnai atlikdami tyrimą turi teisę „įeiti ir atlikti patikrinimą kitose patalpose, teritorijose ir transporto priemonėse, įskaitant ūkio subjekto vadovų ir darbuotojų gyvenamąsias ir kitokias patalpas, jeigu kyla pagrįstas įtarimas, kad tokiose patalpose, teritorijose ar transporto priemonėse yra laikomi dokumentai ar bet kokie kiti įrodymai, reikalingi tyrimui ir galintys turėti reikšmės įrodant sunkų šio įstatymo 5 ar 7 straipsnio arba Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 101 ar 102 straipsnio pažeidimą“. Be to, tos pačios straipsnio dalies 8 punkte nurodoma Konkurencijos tarybos įgaliotų pareigūnų teisė „paimti dokumentus ir daiktus, kurie tiriant bylą turi įrodomosios reikšmės“. Kalbant apie analogišką pastabą, išsakytą ir dėl Projekto 8 straipsnyje dėstomo keičiamo įstatymo 21 straipsnio 9 dalies nuostatų, reikia paminėti, kad projekte nustatyta taisyklė, kad Konkurencijos taryba neatskleidžia Europos Komisijos, kitų Europos Sąjungos valstybių narių konkurencijos institucijų vidaus dokumentų, tarpusavio komunikacijos dokumentų, kuriuose taip pat gali būti ir ūkio subjektų komercinių ar profesinių paslapčių. Tačiau paminėtina, kad Europos Sąjungos konkurencijos institucijų vidaus dokumentus, tarpusavio komunikacijos dokumentus Europos Komisija gali atskleisti pagal Reglamento 27 straipsnio 2 dalį.
Todėl ir šiuo Projektu tokią informacijos (kurioje gali būti ūkio subjektų komercinių ar profesinių paslapčių) atskleidimo teisę siūloma suteikti ir Konkurencijos tarybai, kad ji galėtų naudoti šią informaciją, jeigu to reikia įstatymo 5 ar 7 straipsniuose nurodytiems pažeidimams įrodyti. Atsižvelgiant į pastabą, keičiamo įstatymo 21 straipsnio 2 dalis pildoma taip: „Konkurencijos taryba turi teisę atskleisti pažeidimu įtariamiems subjektams teisės į gynybą tikslais ir naudoti ūkio subjektų komercines ar profesines paslaptis, jeigu to reikia pažeidimams, už kuriuos numatyta galimybė skirti baudas pagal šio įstatymo 36 straipsnį, įrodyti.“
kanceliarijos Teisės departamentas
keičiamo įstatymo 21 straipsnio paskutinei pastraipai reikia suteikti eilės numerį. Pritarti. Redakcinė klaida projekto 8 straipsnyje dėstomo keičiamo įstatymo 21 straipsnio paskutinėje pastraipoje ištaisyta;
„17. Duomenų subjekto teisių apribojimas gali būti taikomas tik toms duomenų
subjekto asmens duomenų kategorijoms, dėl kurių šios teisės negali būti visiškai arba iš dalies įgyvendintos. Šių teisių apribojimų įgyvendinimo tvarką nustato Konkurencijos taryba.“
kanceliarijos Teisės departamentas
keičiamo įstatymo 26 straipsnio 4 dalyje siūloma nustatyti, kad:
„Konkurencijos taryba nutarimu laikinąsias priemones gali taikyti iki 1 metų
laikotarpiui, kuris gali būti pratęstas Konkurencijos tarybos nutarimu.
Jeigu yra būtina, laikinosios priemonės taikomos iki galutinio Konkurencijos tarybos nutarimo priėmimo.“ Atkreiptinas dėmesys, kad pirmasis šios nuostatos sakinys yra perteklinis ir neturi jokio teisinio krūvio, nes pratęsimų skaičius neribojamas nei skaičiumi, nei terminais, o galutinis taikymo terminas nustatomas paskutiniajame nuostatos sakinyje. Pritarti. Projekto 11 straipsnyje dėstomo keičiamo įstatymo 26 straipsnio 4 dalies siūlome nekeisti, nes tikslinga išlaikyti nuorodą, kad laikinąsias priemones Konkurencijos taryba gali taikyti iki 1 metų laikotarpiui. Manytina, kad tokia nuostata padėtų apibrėžti galimą laikinųjų priemonių taikymo laikotarpį ir atitiktų Teisėkūros pagrindų įstatyme įtvirtintą teisėkūros aiškumo principą. Paminėtina, kad atitinkamos nuostatos apie konkurencijos institucijos sprendimo galiojimo apibrėžtą laikotarpį bei galimybės šį terminą atnaujinti esant būtinybei reikalauja ir Direktyvos 2019/1. Direktyvos 11 straipsnyje nustatyta valstybių narių pareiga užtikrinti, kad konkurencijos institucijos sprendimas dėl laikinųjų priemonių būtų proporcingas ir taikomas arba apibrėžtą laikotarpį, kuris gali būti atnaujintas, jeigu tai yra būtina ir tinkama, arba tol, kol bus priimtas galutinis sprendimas. Šioje vietoje akcentuotina tai, kad siekiant pratęsti laikinųjų priemonių galiojimo laiką, reikia kiekvieną kartą priimti naują nutarimą, todėl privaloma kiekvieną kartą motyvuoti pratęsimus. Konkurencijos taryba dalyvavo direktyvos priėmimo procese ir diskutuojant dėl direktyvos turinio buvo kalbama apie tai, kad konkurencijos institucijos turi turėti galimybę pasinaudoti abiem alternatyvomis.
Tai yra, perkeliant direktyva turi būti ne pasirenkama kažkokia viena alternatyva, o įtvirtinamos abi alternatyvos. Praktikoje kai kuriais atvejais gali būti iškart akivaizdu, kad laikinųjų priemonių tikrai reikės iki pat galutinio sprendimo priėmimo. Tada iš tiesų nėra prasmės kaskart pratęsinėti nustatytas laikinąsias priemones. Kitais atvejais taikymo laikotarpis gali būti iš pradžių neaiškus – tada taikoma, pavyzdžiui, 3 mėnesiams su galimybe pratęsti. Jeigu po trijų mėnesių būtinybės nėra, priemonės nepratęsiamos, o jei priemonės lieka reikalingos, tada sprendžiama pratęsti. Atsižvelgiant į pastabą, siūloma keičiamo įstatymo 26 straipsnio 4 dalį keisti taip: „Konkurencijos taryba nutarimu laikinąsias priemones gali taikyti iki 1 metų laikotarpiui, kuris gali būti pratęstas Konkurencijos tarybos nutarimu, arba, Jjeigu yra būtina, laikinosios priemonės taikomos iki galutinio Konkurencijos tarybos nutarimo priėmimo.“
kanceliarijos Teisės departamentas
keičiamo įstatymo 26 straipsnio 5 dalyje siūloma nustatyti, kad skundo dėl Konkurencijos tarybos nutarimo taikyti laikinąsias priemones padavimas teismui laikinųjų priemonių taikymo nesustabdo. Atsižvelgiant į tai, jog iki siūlomo įstatymo pakeitimo kai kurios laikinosios priemonės galėjo būti taikomos tik su teismo leidimu, svarstytina, ar siekiant užtikrinti asmenų teises, projekte neturėtų būti nustatyta, kad skundo padavimas laikinųjų priemonių taikymo nesustabdo jeigu teismas nusprendžia kitaip. Pritarti.
Pritarti. Iš siūlomos Projekto 11 straipsnyje dėstomos keičiamo įstatymo 26 straipsnio 5 dalies nuostatos ir taip yra aišku, kad teismas laikinąsias priemones gali sustabdyti, panaikinti ar patvirtinti priimdamas atitinkamą sprendimą, nes būtent dėl šių laikinųjų priemonių taikymo skundo nagrinėjimui teisme yra nustatyti sutrumpinti terminai ir tai numatyta toje pačioje keičiamo įstatymo 26 straipsnio 5 dalyje. Tačiau sutinkame, kad tuo laiku, kol vyksta ginčo nagrinėjimas, teismas turi turėti galimybę taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones. Tai atitinkamai numato keičiamo įstatymo 26 straipsnio 1 dalies nuostata. Atsižvelgdami į Jūsų pastabą papildėme Projekto
antrąjį sakinį taip: „Skundo padavimas laikinųjų priemonių taikymo nesustabdo, jeigu teismas nenusprendžia kitaip.“ Paminėtina, kad ir pagal Direktyvos 2019/1 11 straipsnio nuostatas (kurios nuostatas šiais pakeitimais ir perkeliame į keičiamą įstatymą) valstybės narės turi užtikrinti, kad konkurencijos institucijos būtų įgaliotos priimti sprendimus skirti laikinąsias priemones tais atvejais, kai, remiantis prima face nustatytu SESV 101 ar 102 straipsnio pažeidimu, kyla didelės ir neatitaisomos žalos konkurencijai rizika. Valstybės narės taip pat turi užtikrinti, kad sprendimo dėl laikinųjų priemonių teisėtumas, galėtų būti peržiūrėtas taikant pagreitintas apeliacines procedūras. 6. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
keičiamo įstatymo 35 straipsnio 6 dalyje tikslintina formuluotė „ūkio subjektą sudarantys asmenys“. Neaišku, ar turimi omenyje ūkio subjekto dalyviai ar kas kita. Projektas tobulintinas, pašalinant šį neaiškumą. Pritarti. Projekto 16 straipsnyje dėstomo keičiamo įstatymo 35 straipsnio 6 dalyje naudojama formuluotė „ūkio subjektą sudarantys asmenys“ neturi būti aiškinama išimant ją iš šio straipsnio nuostatos konteksto.
Tai nėra atskiras apibrėžimas, tačiau šalutinis sakinys, papildantis pagrindinį sakinį nuostatoje, todėl ši nuostata turėtų būti vertinama kompleksiškai, kitų teisės normų ir teismų praktikos kontekste. Direktyvos 13 straipsnio 5 dalyje nurodyta, kad nacionalinės konkurencijos institucijos turi užtikrinti, kad skirdamos sankcijas jos atsižvelgs į ESTT praktikoje išplėtotą „ūkio subjekto“ sąvoką (Direktyvos preambulės 46 punktas). Pagal ESTT praktiką už konkurencijos teisės pažeidimus atsako ūkio subjektas, t. y. ne tik pažeidimą faktiškai padaręs asmuo, fizinis ar juridinis, bet ir kiti asmenys, kurie su pažeidimą padariusiu asmeniu sudaro vieną ūkio subjektą ir tenkina ESTT praktikoje įtvirtintas atsakomybės sąlygas (vadinamoji „vieno ekonominio vieneto teorija“).[²] Asmenys, sudarantys ūkio subjektą – vieną ekonominį vienetą, pagal ESTT praktiką už konkurencijos teisės pažeidimus atsako solidariai,[³] o skaičiuojant baudą už konkurencijos teisės pažeidimą gali būti atsižvelgiama į tokio ūkio subjekto – vieno ekonominio vieneto pajamas praėjusiais ūkiniais metais.[⁴] Lietuvos teismai savo praktikoje taip pat yra suformavę tokią ūkio subjekto sąvoką – vieną ekonominį vienetą sudarančių asmenų atsakomybę už konkurencijos teisės pažeidimus.[⁵] Siekiant tinkamai įgyvendinti minėtą Direktyvos 13 straipsnio
įstatymo pažeidimus solidariai atsako patronuojančioji įmonė už patronuojamųjų įmonių veiksmus, taip pat solidariai atsako kiti ūkio subjektą sudarantys asmenys. Tokios atsakomybės sąlygos nustatomos atsižvelgiant į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 101 ir 102 straipsniuose nustatytus reikalavimus.
Projekte nėra tikslinga įtvirtinti, kokios yra solidarios atsakomybės taikymo sąlygos ir kokie asmenys sudaro ūkio subjektą – vieną ekonominį vienetą ir gali būti laikomi solidariai atsakingi vienas už kito veiksmus – šis klausimas turėtų būti sprendžiamas kiekvienu konkrečiu atveju, vadovaujantis tiek ESTT, tiek Lietuvos teismų praktika. Paminėtina, kad ES teisės aktuose taip pat nėra apibrėžta, kokios yra solidarios atsakomybės taikymo sąlygos ir kokie asmenys gali sudaryti ūkio subjektą – vieną ekonominį vienetą konkurencijos teisės prasme ir būti solidariai atsakingi, šis klausimas taip pat yra paliktas įvertinti ESTT. Atsižvelgiant į pastabą, keičiamo įstatymo 35 straipsnio 6 dalį patikslinti taip: „6. Tais atvejais, kai du ar daugiau fizinių ar juridinių asmenų, vykdančių ūkinę veiklą, veikia kaip vienas ūkio subjektas, už šio įstatymo pažeidimus solidariai atsako patronuojančioji ir patronuojamoji įmonė, taip pat solidariai atsako kiti ūkio subjektą sudarantys ūkinę veiklą vykdantys asmenys. Tokios atsakomybės sąlygos nustatomos vadovaujantis Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 101 ir 102 straipsniuose nustatytais reikalavimais. Sumokėti baudą gali būti reikalaujama tiek iš visų Konkurencijos tarybos nutarime nurodytų asmenų bendrai, tiek iš bet kurio iš jų skyrium. Jeigu baudos visa apimtimi nesumoka vienas iš Konkurencijos tarybos nutarime nurodytų asmenų, tai reikalaujama, kad likusią baudos dalį sumokėtų kitas Konkurencijos tarybos nutarime nurodytas asmuo ar asmenys.“
Teisės departamentas 2020-05-1217 7.
Projekto 17 straipsnyje dėstomo keičiamo įstatymo 36 straipsnio 2 dalyje siūloma nustatyti: „Kai ūkio subjektų junginio padarytas šio įstatymo 5 ar 7 straipsnyje nurodytas pažeidimas yra susijęs su tokiam ūkio subjektų junginiui priklausančių ūkio subjektų veikla, Konkurencijos taryba procedūros dėl šio įstatymo pažeidimo tyrimo efektyvumo tikslais turi teisę skirti piniginę baudą ūkio subjektų junginiui iki 10 procentų nuo sumos <...>.“ Pasiūlymo turinys kelia abejonių atsižvelgiant į tai, jog analizuojamas teisinis reguliavimas yra tiesiogiai susijęs ne tik su asmenų teisių ir pareigų apimties reguliavimu, tačiau ir su galimybe asmenims skirti sankcijas, tačiau įstatymo projekte nesiūloma nustatyti jokių sankcijų taikymo atvejų ir kriterijų. Todėl įstatyminės sankcijos taikymas priklausys išimtinai nuo tam tikros institucijos nuomonės apie tai, kas laikytina
„tyrimo efektyvumo tikslais“ ir tai, kas tokiems tyrimo efektyvumo tikslams
trukdo. Manytina, jog atsižvelgiant į teisinės valstybės principo reikalavimus, projekte turėtų būti aiškiai nurodyta tai, kaip suprantami
„tyrimo efektyvumo tikslai“ ir už kokius veiksmus ir/ar neveikimą asmenims
galėtų būti taikomos įstatyme nustatytos baudos. Be to, pažymėtina ir tai, kad toks teisinis reguliavimas negali būti įtvirtintas poįstatyminiuose teisės aktuose. Pritarti. Direktyvos 15 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad nacionalinės konkurencijos institucijos turi turėti galimybę baudą ūkio subjektų junginiui už konkurencijos teisės pažeidimą, susijusį su ūkio subjektų junginiui priklausančių ūkio subjektų veikla, skaičiuoti atsižvelgiant į ūkio subjektų junginiui priklausančių ūkio subjektų, vykdančių veiklą rinkoje, kuriai ūkio subjekto junginio padarytas pažeidimas daro poveikį, bendrąsias metines pasaulines pajamas praėjusiais ūkiniais metais.
Atsižvelgiant į tai, Projekto 17 straipsniu keičiama Įstatymo 36 straipsnio redakcija, jis papildomas naujos redakcijos 2 dalimi – joje siūloma įtvirtinti Konkurencijos tarybos teisę procedūros dėl šio įstatymo pažeidimo tyrimo efektyvumo tikslais baudą ūkio subjektų junginiui skaičiuoti pagal šią Direktyvoje nurodytą taisyklę. Įstatyme įtvirtinus tokią baudų skyrimo taisyklę, Konkurencijos taryba turėtų įgaliojimus baudą už tokį ūkio subjektų junginio padarytą pažeidimą skirti taip, kaip ji skirdavo iki Direktyvos įgyvendinimo, t.y. vadovaudamasi Įstatymo 36 straipsnio 1 dalimi, skirti atskiras baudas tiek ūkio subjektų junginiui, tiek tam tikriems ūkio subjektų junginiui priklausantiems ūkio subjektams, atsižvelgiant į kiekvieno iš jų bendrąsias metines pasaulines pajamas praėjusiais ūkiniais metais[⁶]. Kitaip tariant, Konkurencijos taryba pagal Projektu keičiamo 36 straipsnio 2 dalį neturės diskrecijos spręsti, ar apskritai skirti baudą byloje asociacijai. Konkurencijos taryba galės tik pasirinkti baudos skyrimo metodą. Pirmas metodas – skirti baudą pagal Projektu keičiamo 36 straipsnio 2 dalį tik asociacijai, bet atsižvelgiant į jos narių pajamas ir užtikrinant baudos išieškojimą iš narių. Antras metodas – skirti baudą pagal Konkurencijos įstatymo 36 straipsnio 1 dalį tiek asociacijai, tiek nariams, asociacijai baudą skaičiuojant tik pagal jos pačios pajamas (neįtraukiant narių pajamų). Atsižvelgiant į pastabą keičiamo įstatymo 36 straipsnio 2 dalį siūloma patikslinti taip: „2.
Kai ūkio subjektų junginio padarytas šio įstatymo 5 ar 7 straipsnyje nurodytas pažeidimas yra susijęs su tokiam ūkio subjektų junginiui priklausančių ūkio subjektų veikla, Konkurencijos taryba turi teisę pasirinkti skirti baudą pagal šio straipsnio 1 dalį, arba, procedūros dėl šio įstatymo pažeidimo tyrimo efektyvumo tikslais, skirti baudą pagal šią dalį. Konkurencijos taryba už šio įstatymo 5 ar 7 straipsnio pažeidimą procedūros dėl šio įstatymo pažeidimo tyrimo efektyvumo tikslais turi teisę skirti piniginę baudą ūkio subjektų junginiui iki 10 procentų sumos, kuri gaunama sudėjus kiekvieno ūkio subjektų junginiui priklausančio ūkio subjekto, vykdančio veiklą rinkoje, kuriai ūkio subjektų junginio padarytas pažeidimas daro poveikį, bendrąsias metines pasaulines pajamas praėjusiais ūkiniais metais. Tokiu atveju kiekvieno ūkio subjektų junginiui priklausančio ūkio subjekto finansinė atsakomybė, susijusi su ūkio subjektų junginiui paskirtos baudos sumokėjimu, neturi viršyti 10 procentų ūkio subjektų junginiui priklausančio ūkio subjekto bendrųjų metinių pasaulinių pajamų praėjusiais ūkiniais metais.“
kanceliarijos Teisės departamentas
keičiamo įstatymo 36 straipsnyje vartojamas terminas „pasaulinės pajamos“ savaime nėra aiškus, todėl siūlytina jį apibrėžti. Pritarti. Siūloma tokia apibrėžtis: „Bendrosios pasaulinės pajamos – visos ūkio subjekto gautos pajamos visose pasaulio valstybėse.“ Atskirai tokios sąvokos apibrėžti nėra tikslinga, nes ji niekuo nesiskiria nuo finansų srityje vartojamų bendrųjų metinių pajamų sampratos ir neturi jokio specifinio traktavimo. Jei ūkio subjektas veikia ne tik vienoje rinkoje, bet veikia ir kitose – imamos visame pasaulyje tokio ūkio subjekto gautos metinės pajamos, kad galima būtų nustatyti ir apskaičiuoti skirtinos baudos dydį už tam tikrą konkurencijos pažeidimą.
Direktyvos 15 ir 16 straipsniai, įtvirtinantys didžiausią baudos dydį ir periodines baudas, nustato, kad baudos ūkio subjektams turi būti skaičiuojamos nuo pasaulinių bendrųjų metinių pajamų praėjusiais ūkiniais metais. Atsižvelgiant į tai, Projekto 17 straipsniu siekiama tikslinti Įstatymo 36 straipsnio 1-4 dalis ir jose nustatyti, kad bauda ūkio subjektui skaičiuojama nuo bendrųjų metinių pasaulinių pajamų praėjusiais ūkiniais metais. 9. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
keičiamo įstatymo 38 straipsnio 2 dalies esmėje, vadovaujantis teisės aktų sistemiškumo reikalavimu, žodžiai „Vyriausybės tvarka nustatytais dydžiais“, atsižvelgiant į keičiamo įstatymo 37 straipsnio 4 dalies terminologiją, keistini į žodžius „pagal Vyriausybės patvirtiną baudų dydžio sumažinimo tvarkos aprašą“. Pritarti. Projekto 19 straipsnyje dėstomo keičiamo įstatymo 38 straipsnio 2 dalis patikslinta pagal pateiktą pastabą:
„2. Draudžiamo konkurentų susitarimo, nurodyto
šio įstatymo 5 straipsnio 1 dalies 1–4 punktuose, arba kito konkurentų susitarimo, kuriuo siekiama riboti konkurenciją ir kuriuo pažeidžiamos šio įstatymo 5 straipsnio 1 dalies ar Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 101 straipsnio 1 dalies nuostatos, dalyviui arba draudžiamo ne konkurentų susitarimo dėl tiesioginio ar netiesioginio kainų nustatymo (fiksavimo), nurodyto šio įstatymo 5 straipsnio 1 dalies 1 punkte, dalyviui, kuris negali būti atleistas nuo baudos pagal šio straipsnio 1 dalį, bauda gali būti sumažinama pagal Vyriausybės patvirtintą baudų dydžio nustatymo tvarkos aprašą, jeigu yra visos šios sąlygos: <...>“. 10. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2020-05-1221 10.
Projekto 21 straipsnyje dėstomo keičiamo įstatymo 39¹ straipsnio 3 dalyje reikia atskirti jungtukas „ir arba“. Pritarti. Redakcinė klaida projekto
dėstomo keičiamo įstatymo 39¹ straipsnio 3 dalyje ištaisyta:
„3. Jeigu yra būtina užtikrinti visos baudos
sumokėjimą, Konkurencijos taryba, pareikalavusi sumokėti baudą pagal šio straipsnio 2 dalį, taip pat turi teisę reikalauti, kad paskirtą baudą sumokėtų bet kuris iš ūkio subjektų junginiui priklausančių ūkio subjektų, vykdžiusių veiklą rinkoje, kurioje buvo padarytas pažeidimas, išskyrus ūkio subjektų junginiui priklausančius ūkio subjektus, kurie įrodo, kad nevykdė šio įstatymo reikalavimus pažeidžiančio ūkio subjektų junginio sprendimo ir, arba apie jį nežinojo, arba aktyviai nuo jo atsiribojo iki Konkurencijos tarybos nutarimo pradėti tyrimą priėmimo dienos.“
kanceliarijos Teisės departamentas
įstatyme negali būti nustatomos kitų Europos Sąjungos valstybių narių konkurencijos institucijų teisės ir pareigos. Pritarti. Projekto 26 straipsnyje dėstomo keičiamo įstatymo 58 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatose yra numatyta tik galimybė Europos Sąjungos valstybių narių konkurencijos institucijoms kreiptis su atitinkamais prašymais į Lietuvos Respublikos konkurencijos tarybą dėl tam tikrų nuostatoje nustatytų dalykų. Atitinkamai minėtus prašymus gavusi Konkurencijos taryba atlieka veiksmus kitų ES valstybių narių konkurencijos institucijų vardu.
Paminėtina, kad ir Direktyvos 24 straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodyta, kad nacionalinės konkurencijos institucijos turi turėti teisę atlikti tyrimo veiksmus kitos ES valstybės narės konkurencijos institucijos vardu, o kitos ES valstybės narės konkurencijos institucijos įgalioti asmenys turi teisę aktyviai dalyvauti tokiuose tyrimo veiksmuose ir padėti tyrimo veiksmus atliekantiems kitos institucijos pareigūnams. Nesant atitinkamų nuostatų Konkurencijos įstatyme, Konkurencijos taryba neturėtų teisinio pagrindo imtis veiksmų pagal kitos ES valstybės narės konkurencijos institucijos kreipimąsi. Šiuo atveju reglamentuojami kitų ES valstybių narių kreipimaisi, kurie sukelia teisines pasekmes Lietuvoje esantiems asmenims, todėl pagrįsta suteikti tokiems veiksmams teisinį pagrindą Lietuvoje. Atsižvelgiant į tai, siekiant išvengti nuomonės, kad šiose Projekto nuostatoje yra nustatomos kitų ES valstybių narių konkurencijos institucijų teisės ir pareigos, tikslingiau būtų keisti žodžius „turi teisę“ į žodį
„gali“ ir Projekto 26 straipsnyje dėstomo keičiamo įstatymo 58 straipsnio 1
ir 2 dalis tikslinti taip: „1. Konkurencijos taryba, kitos Europos Sąjungos valstybės narės konkurencijos institucijos prašymu, šios institucijos vardu informuoja atitinkamus asmenis apie jos tyrimo išvadas, sprendimus, procedūrinius sprendimus, apie kuriuos asmenys turi būti informuojami, ar apie bet kokius kitus su Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 101 ar 102 straipsnių taikymu susijusius dokumentus, įskaitant ir tuos, kuriais turi būti užtikrintas priverstinis baudos ir palūkanų išieškojimas. 2.
taryba, gavusi šio straipsnio 11 dalyje Konkurencijos tarybos nustatytus reikalavimus atitinkantį kitos Europos Sąjungos valstybės narės konkurencijos institucijos prašymą dėl priverstinio baudos ir palūkanų išieškojimo Lietuvos Respublikoje, prie kurio pridedamas kitos Europos Sąjungos valstybės narės konkurencijos institucijos sprendimas, kuriuo paskirta bauda už Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 101 ir 102 straipsnių nuostatų pažeidimą, arba pažeidimą, už kurį numatytos baudos pagal nacionalinius teisės aktus, perkeliančius Direktyvos (ES) 2019/1 13 ir 16 straipsnių nuostatas, kuris nebuvo apskųstas per jo apskundimo terminą, ar įsiteisėjus teismo sprendimui dėl atitinkamos institucijos sprendimo, kuriuo paskirta bauda (toliau – sprendimas, kuriuo paskirta bauda), pateikia atitinkamą kitos Europos Sąjungos valstybės narės institucijos sprendimą, kuriuo paskirta bauda, vykdyti antstoliui šios institucijos vardu.“
kanceliarijos Teisės departamentas
„užtikrintojo“ įrašytinas žodis „užtikrintojos“. Pritarti. Redakcinė klaida
projekte dėstomo keičiamo įstatymo priedo 3 punkte ištaisyta:
„3. 2018 m. gruodžio 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos
direktyva (ES) 2019/1, kuria siekiama įgalinti valstybių narių konkurencijos institucijas, kad jos būtų veiksmingesnės vykdymo užtikrintojos, ir kuria užtikrinamas tinkamas vidaus rinkos veikimas.“
kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pastabos Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
advokatūra, 2020-05-2616 35 str. 6 d. visiškai nauja redakcija suformuluota tokiu būdu: „6. Už šio įstatymo pažeidimus solidariai atsako patronuojančioji įmonė – už Patronuojamųjų įmonių veiksmus, taip pat solidariai atsako kiti ūkio subjektą sudarantys asmenys.
Tokios atsakomybės sąlygos nustatomos vadovaujantis Sutarties dėl Europos Sąjungos veikim o 101 ir 102 straipsniuose nustatytais reikalavimais. Sumokėti baudą gali būti reikalaujama tiek iš visų. Konkurencijos tarybos nutarime nurodytų asmenų bendrai, tiek iš bet kurio iš jų skyrium. Jeigu baudos visa apimtimi nesumoka vienas iš Konkurencijos tarybos nutarime nurodytų asmenų, tai reikalaujama, kad likusią baudos dalį sumokėtų kitas Konkurencijos tarybos nutarime nurodytas asmuo ar asmenys.“ Ši nuostata į Lietuvos Respublikos konkurencijos teisę įvestų iki šiol įstatymo nenumatytą solidarią atsakomybę ir išplėstų tokią atsakomybę praktiškai už visus „šio įstatymo pažeidimus" neapibrėžtiems „kitiems ūkio subjektą sudarantiems asmenims". Visa tai prieštarauja visuotinai pripažintai Europos Sąjungos teisės aiškinimo ir taikymo praktikai ir įstatymo projekte perkeliamos į Lietuvos Respublikos teisę Direktyvos (ES) 2019/1 nuostatoms, pagal kurias solidari atsakomybė gali būti taikoma tik patronuojančiosioms ir patronuojamosioms įmonėms. Nepritarti Šiuo atveju keičiamu įstatymu siūloma įtvirtinti jau dabar galiojančią atsakomybės rūšį. Nors solidari atsakomybė Konkurencijos įstatyme iki siūlomų pakeitimų ir nebuvo numatyta, ji buvo pripažįstama Lietuvos teismų praktikoje[7]. Europos Sąjungos Teisingumo Teismo praktikoje numatyta galimybė taikyti solidarią atsakomybę ne tik patronuojančiajai ir patronuojamajai bendrovėms. Europos Sąjungos Teisingumo Teismas yra išaiškinęs, kad solidari atsakomybė gali būti taikoma ir kitiems vienam ekonominiam vienetui priklausantiems asmenims, ypač tais atvejais, kai vieno ekonominio vieneto struktūra yra tokia, kad joks juridinis asmuo nevadovauja ūkio subjektui ir tarp vienetą sudarančių įmonių yra tik horizontalūs ryšiai (seserinės bendrovės).
Teismas paaiškino, kad solidari atsakomybė šiais atvejais būtina, nes reikia užtikrinti, kad formalus ūkio subjekto skaidymas neužkirstų kelio taikyti atsakomybės ūkio subjektą sudarančioms įmonėms (2002 m. kovo 20 d. Bendrojo Teismo sprendimas byloje Nr. T-9/99, HFB and Others v Europos Komisija, 66 p. ir jame nurodyta teismų praktika). Konkurencijos taryba praktikoje jau yra susidūrusi su aplinkybėmis, kada buvo taikytina solidari atsakomybė seserinėms bendrovėms, siekiant užtikrinti atgrasančias sankcijas. 2. Lietuvos advokatūra, 2020-05-2617 36 str. 2 d. visiškai nauja redakcija suformuluota tokiu būdu: „2. Už atliktus nesąžiningos konkurencijos veiksmus, kuriuos tiria Konkurencijos taryba ūkio subjektams gali būti skiriama piniginė bauda iki-3 procentų bendrųjų-metinių pajamų praėjusiais ūkiniais metais. Kai ūkio subjektų junginio padarytas šio įstatymo 5 ar 7 straipsnyje nurodytas pažeidimas yra susijęs su tokiam ūkio subjektų junginiui priklausančių ūkio subjektų veikla, Konkurencijos taryba procedūros dėl šio įstatymo pažeidimo tyrimo efektyvumo tikslais turi teisę skirti piniginę baudą ūkio subjektų junginiui iki 10 procentų sumos, kuri gaunama sudėjus kiekvieno ūkio subjektų junginiui priklausančio ūkio subjekto, vykdančio veiklą rinkoje, kuriai ūkio subjektų junginio padarytas pažeidimas daro poveikį, bendrąsias metines pasaulines pajamas praėjusiais ūkiniais metais.
Tokiu atveju kiekvieno ūkio subjektų junginiui priklausančio ūkio subjekto finansinė atsakomybė, susijusi su ūkio subjektų junginiui paskirtos baudos sumokėjimu, neviršija 10 procentų ūkio subjektų junginiui priklausančio ūkio subjekto bendrųjų metinių pasaulinių pajamų praėjusiais ūkiniais metais." Siūlomu reguliavimu siekiama įgalinti Konkurencijos tarybą skirti
„neapibrėžtam ūkio subjektų junginiui" solidarią baudą iki 10
procentų sumos, kuri būtų gaunama sudėjus kiekvieno ūkio subjektų junginiui priklausančio ūkio subjekto bendrąsias metines pasaulines pajamas. Tačiau nepateiktas joks pagrindimas nei dėl subjektų rato išplėtimo (apskaičiavimo bazės), nei dėl baudos dydžio. Įprastai, Konkurencijos teisėje galimi tik du atvejai (situacijos), kai kelios įmonės solidariai atsako už konkurencijos teisės pažeidimus. Pirma, patronuojančioji įmonė atsako už patronuojamosios (dukterinės) įmonės dalyvavimą kartelyje, kai patronuojančiajai įmonei priklauso visas arba beveik visas patronuojamosios įmonės kapitalas. Toks kapitalo turėjimas ir valdymas leidžia patronuojančiajai įmonei daryti lemiamą įtaką kontroliuojamai įmonei.
Tuo tarpu esant paprastam kitos įmonės kapitalo daugumos paketui, jį valdanti įmonė gali neturėti reikalingos balsų daugumos, kai skiriami dukterinės bendrovės valdybos ar stebėtojų tarybos nariai, generalinis direktorius, priimami kiti svarbiausi šio bendrovės veiklai sprendimai, taip pat ir neteisėti. Nėra atsakomybės be kaltės. Tokiu atveju lemiamos įtakos įmonei pažeidėjai nėra, nes pažeidėja gali veikti nepriklausomai nuo patronuojančiosios bendrovės valios. Nėra ir vieningo ekonominio vieneto. Europos Sąjungos Teisingumo Teismas (toliau - ESTT) 2017 m. balandžio 27 d. sprendime byloje Nr. C-516/15 P, Akzo Nobel NV, Akzo Nobel Chemicals GmbH, Akzo Nobel Chemicals BVprieš Europos Komisiją šiuo klausimu nurodė,
„<...> kad tuo konkrečiu atveju, kai patronuojančiajai bendrovei
priklauso visas arba beveik visas dukterinės bendrovės, pažeidusios Sąjungos konkurencijos taisykles, kapitalas, egzistuoja nuginčijama prezumpcija, kad ši patronuojančioji bendrovė iš tikrųjų daro lemiamą įtaką savo dukterinei bendrovei (šiuo klausimu žr. 2013 m. lapkričio 26 d. Sprendimo Groupe Gascogne / Komisija, C 58/12 P, EU:C:2013:770, 38 punktą)." Antra situacija susidaro, kai dvi įmonės valdo bendrą įmonę. Tokiu atveju dvi nepriklausomos viena nuo kitos įmonės, tai yra kitos įmonės bendrasavininkės, kontroliuoja visą pastarosios įmonės kapitalą ir dėl to gali turėti lemiamą įtaką bendros įmonės sprendimams per bendros įmonės organus ar vadovus. Jos abi, kartu su jų bendra įmone, solidariai atsakytų už pastarosios dalyvavimą kartelyje.
ESTT 2017 m. sausio 18 d. sprendime byloje C-623/15 P, Toshiba prieš Komisiją pažymėjo: „Galų gale Teismas anksčiau yra nusprendęs, kad kai bendrą kontrolę vykdo dvi nepriklausomos viena nuo kitos patronuojančiosios įmonės jų dukterinei įmonei, tai vis dėlto nedraudžia Komisijai nustatyti, kad susidarė vieningas ekonominis vienetas, kurį sudaro viena šių patronuojančiųjų įmonių ir atitinkama dukterinė įmonė (judgment of 24 June 2015, Fresh Del Monte Produce v Commission and Commission v Fresh Del Monte Produce, C 293/13 P and C 294/13 P, EU:C:2015:416 paragraph 78 and the case-law cited). Teismas taip pat yra nusprendęs, kad kai dvi patronuojančiosios įmonės, kurių kiekviena turi bendroje įmonėje po 50% akcijų, jos abi gali būti laikomos vykdančiomis lemiamą įtaką bendrai įmonei, su sąlyga, kad Komisija pagrindžia šią įtaką konkrečiais įrodymais (see, to that effect, judgments of
Pont de Nemours v Commission, C 172/12 P, not published, EU:C:2013:601, paragraph 47, and of 26 September 2013, The Dow Chemical Company v Commission, C 179/12 P, not published, EU:C:2013:605, paragraph 58). Pavyzdžiui, Toshiba byloje buvo nustatyta, kad viena MTPD bendrosios įmonės, dalyvavusios kartelyje, steigėjų, įmonė MEI visiškai kontroliavo šią bendrą įmonę, nes turėjo kontrolinį 64,5 % akcijų paketą, skirdavo daugumą valdybos narių ir taip kontroliavo visus valdymo organų priimamus sprendimus, kuriems priimti reikėjo paprastos daugumos, rinko jos vadovą ir vadovavo kasdienei veiklai. Įmonei Toshiba priklausė tik nekontrolinis 35,5 % akcijų paketas, tačiau pagal MTPD steigiamuosius aktus ir jos įstatus turėjo tiesioginę įtaką bendros įmonės sprendimams, todėl ji taip pat neša solidarią atsakomybę už MTPD padarytą pažeidimą.
Visa tai rodo, kad Lietuvos Respublikos konkurencijos įstatymas negali nustatyti, kad už jo pažeidimus (jie taip pat nesukonkretinti) solidariai atsako neapibrėžti „kiti ūkio subjektą sudarantys asmenys." Taip pat, atkreiptinas dėmesys į Projekto 35 str. 6 d. suformuotą normą - „Tokios atsakomybės sąlygos nustatomos vadovaujantis Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 101 ir 102 straipsniuose nustatytais reikalavimais." Sutartyje dėl Europos Sąjungos veikimo minimų reikalavimų nėra, jie suformuoti tik ESTT praktikoje. Perkeliamos į Lietuvos Respublikos teisę pagal šį įstatymo projektą Direktyvos (ES) 2019/1 preambulė ryšium su tuo skelbia:
„(46) siekiant užtikrinti veiksmingą ir vienodą SESV 101 ir 102
straipsnių taikymą, sąvoka „įmonė", kaip vartojama SESV 101 ir 102 straipsniuose, kuri turėtų būti taikoma laikantis Europos Sąjungos Teisingumo Teismo praktikos, apima ekonominį vienetą, net jeigu jį sudaro keli fiziniai ar juridiniai asmenys. Atitinkamai NKI turėtų galėti taikyti įmonės sąvoką, kad nustatytų, kad patronuojančioji įmonė yra atsakinga už vienos iš jos patronuojamųjų įmonių elgesį, kai patronuojančioji įmonė ir jos patronuojamoji įmonė sudaro vieną ekonominį vienetą, ir skirti jai baudas. Siekiant užkirsti kelią įmonėms išvengti atsakomybės už baudų už SESV 101 ir
struktūrą, NKI turėtų galėti nustatyti, kad už SESV 101 ir 102 straipsnių pažeidimus yra atsakingi teisinių ar ekonominių teisių perėmėjai ir skirti jiems baudas, vadovaujantis Europos Sąjungos Teisingumo Teismo praktika." Be to, Direktyvos (ES) 2019/1 13 str.
narės užtikrina, kad skiriant baudas patronuojančiosioms įmonėms ir įmonių teisių bei ekonominės veiklos perėmėjams būtų taikoma įmonės sąvoka." Taigi, vadovaujantis ESTT praktikoje suformuotomis teisės aiškinimo ir taikymo taisyklėmis, siūlome:
Priešingu atveju Konkurencijos tarybai tektų atlikti sudėtingus rinkos tyrimus, nes tokios
„patronuojanti" ir „dukterinė" įmonės dažnai veikia keliose
skirtingose rinkose. Be to, piktnaudžiavimo dominavimu situacijose netaikomos pažeidimo prezumpcijos, nes Konkurencijos tarybai reikėtų įrodinėti, kad kolektyvinis piktnaudžiavimas dominuojančia padėtimi galėjo iškreipti konkurenciją konkrečioje rinkoje, ar tokią konkurenciją jau iškreipė. Tačiau būtų visiškai nepriimtina išplėsti solidarią atsakomybę kitiems pažeidimams, t. y. įmonių koncentracijai, nes iki koncentracijos nėra jokios lemiamos kontrolės ar įtakos tarp koncentracijoje dalyvaujančių įmonių. Už nepraneštą, bet jau vykdomą koncentraciją, baudžiamos įmonės, kurios turėjo apie planuojamą koncentraciją (susijungimą) pranešti Konkurencijos tarybai ar Europos Komisijai. Siūlomas „ūkio subjektų junginio" termino įvedimas į Lietuvos teisę galėtų būti paaiškintas solidarios atsakomybės painiojimu su asociacijų atsakomybe. Tokia išvada seka iš Aiškinamojo rašto teiginių apie taikymo ar aiškinimo lankstumą. Tačiau negalima painioti solidarios atsakomybės už kartelius, ar solidarios atsakomybės galimybės už piktnaudžiavim ą dominuojančia padėtimi, su įmonių asociacijų atsakomybe. Asociacijų atsakomybei taikomos specialios, o ne solidarios atsakomybės taisyklės. Šios specialios asociacijoms skirtos normos numatytos Direktyvos (ES) 2019/1 14 str. 3 ir 4 dalių privalomose nuostatose:
„3. Valstybės narės užtikrina, kad, kai bauda už SESV 101 ar 102
straipsnio pažeidimą yra skiriama įmonių asociacijai atsižvelgiant į jos narių apyvartą ir asociacija yra nemoki, asociacija privalo pareikalauti iš savo narių įnašų baudos dydžiui padengti. 4.
institucijų apibrėžtą laikotarpį įmonių asociacijai nesumokami visi 3 dalyje nurodyti įnašai, nacionalinės konkurencijos institucijos galėtų reikalauti, kad baudą sumokėtų tiesiogiai bet kuri iš įmonių, kurios atstovai buvo tos asociacijos sprendimus priimančių organų nariai. Kai būtina užtikrinti visos baudos sumos sumokėjimą, nacionalinės konkurencijos institucijos, pareikalavusios, kad tokios įmonės sumokėtų, taip pat gali reikalauti, kad nesumokėtą baudos sumą sumokėtų bet kuris iš asociacijos narių, vykdžiusių veiklą rinkoje, kurioje buvo padarytas pažeidimas. Tačiau pagal šią dalį sumokėti nereikalaujama iš įmonių, kurios įrodo, kad jos nevykdė reikalavimus pažeidžiančio asociacijos sprendimo ir arba apie jį nežinojo, arba aktyviai nuo jo atsiribojo, prieš pradedant vykdyti tyrimą." Manytina, kad būtų tikslinga šias nuostatas atskirai perkelti į įstatymą. Be to, diskutuotinos Projekto nuostatos, kad visais solidarios atsakomybės atvejais Konkurencijos taryba turi skirti baudą, skaičiuojamą būtinai nuo Konkurencijos įstatymo 35 straipsnio 6 dalyje nurodytų įmonių (patronuojamosios ir patronuojančiosios), padariusių šio įstatymo 5 ar 7 straipsnių pažeidimus, bendrųjų metinių pasaulinių pajamų praėjusiais ūkiniais metais. Pagal Direktyvą (ES) 2019/1 tai taikoma tik SESV 101 ar 102 straipsnyje nurodytiems pažeidimams. Bet kokiu atveju, bendrosios metinės įmonės pajamos praėjusiais ūkiniais metais apima taip pat ir jos pasaulines pajamas, jei tokios buvo. Tačiau šio įstatymo 5 ar 7 straipsnių pažeidimų atveju, į galimas pasaulines pajamas turi būti neatsižvelgiama, kai patronuojančioji įmonė jas gauna už veiklą, kurios patronuojamoji įmonė nevykdo, t. y. pastaroji padaro pažeidimą rinkoje, kurioje patronuojančioji pati neveikia. Tai gali būti, pavyzdžiui, tada, kai patronuojančioji įmonė yra holdingas ir 1.1.
„Ūkio subjektų junginiu" pagal Projektą nepagrįstai gali būti
pripažintos bet kokios įmonės, bendrai atliekančios tam tikrus veiksmus. Kaip nurodyta aukščiau, solidari atsakomybė gali būti taikoma tik už Konkurencijos įstatymo 36 straipsnio 6 dalyje nurodytų įmonių (patronuojamosios ir patronuojančiosios) šio įstatymo 5 ar 7 straipsnyje ar SESV 101 ar 102 straipsnyje nurodytus pažeidimus. Todėl siekiant teisinio aiškumo, „ūkio subjektų junginio" terminas turėtų būti pakeistas ten, kur tai tinkama, terminais „ūkio subjektas" ar „įmonė". Nepritarti Keičiamo įstatymo
esmės tai asociacija Europos Sąjungos teisės (ir Direktyvos) prasme. Tačiau Lietuvos teisėje asociacijos sąvoka turi siauresnę prasmę ir be asociacijų gali būti įvairių kitų ūkio subjektų junginių (pavyzdžiui, susivienijimų, konsorciumų). Todėl Projekte pasirinkta vartoti sąvoką „ūkio subjektų junginys“, kuri yra atskirai paaiškinta:
„19. Susitarimas – bet kuria forma (raštu ar
žodžiu) dviejų ar daugiau ūkio subjektų sudarytos sutartys arba ūkio subjektų suderinti veiksmai, įskaitant bet kurio ūkio subjektų junginio (asociacijos, susivienijimo, konsorciumo ir pan. panašiai) (toliau – ūkio subjektų junginys) arba šio ūkio subjektų junginio atstovų priimtą sprendimą.“ Asociacijos (Direktyvos prasme) arba ūkio subjektų junginio (Projekto prasme) atsakomybę numato Direktyvos 14 straipsnis, kuris perkeltas keičiamo įstatymo 36 straipsniu. Projektas šiuo požiūriu tiesiog atkartoja Direktyvos nuostatas ir jame kalbama ne apie vieną ūkio subjektą sudarančių patronuojančiosios ir patronuojamosios įmonių solidarią atsakomybę, bet apie galimybę skirti baudą asociacijai (ūkio subjektų junginiui), kai pažeidimas susijęs su jos narių veikla.
Asociacijos (ūkio subjektų junginio) ir ūkio subjekto sudarančių asmenų atsakomybė Įstatymo projekte šiuo atveju nėra painiojama, o yra aiškiai atskirta. Asociacijos (ūkio subjektų junginio) atsakomybę reglamentuoja keičiamo įstatymo 36 straipsnio 2 dalis ir 39¹straipsnis, o ūkio subjektą sudarančių asmenų atsakomybę reglamentuoja keičiamo įstatymo 35 straipsnio 6 dalis. Asmenys, priklausantys vienam ūkio subjektui, kurie už pažeidimą gali būti traukiami atsakomybėn solidariai, ir šių asmenų atsakomybės sąlygos nustatomos vadovaujantis SESV 101 ir 102 straipsniais. Tai numatyta keičiamo įstatymo 35 straipsnio 6 dalyje, tad detalesnės solidarios atsakomybės taisyklės numatytos ES teisėje, kuri vis dar yra vystoma ES Teisingumo Teismo. Pirminiame Konkurencijos įstatymo pakeitimo projekte nuostata dėl solidarios atsakomybės buvo formuluojama darant nuorodą į SESV 101, 102 straipsnius ir ją aiškinančią Europos Sąjungos Teisingumo Teismo praktiką. Tačiau derinant nuostata su Vyriausybės kanceliarija buvo nuspręsta, kad netinkama įstatymo nuostatoje daryti nuorodą į besikeičiančią ir dar vis formuojamą Europos Sąjungos Teisingumo Teismo praktiką, aiškinančią SESV 101 ir 102 straipsnių nuostatose nustatytus reikalavimus, nes, iš esmės, ESTT praktika yra antrinės ES teisės dalis, kuri išplaukia iš pirminės ES teisės, tai yra būtent iš konkrečių SESV įtvirtintų nuostatų, kurias aiškinti ESTT suteikta teisė. Direktyvos preambulėje nurodyta, kad turi būti numatyta ūkio subjektą sudarančių asmenų solidari atsakomybė už SEV 101 straipsnį (konkurenciją ribojantys susitarimai) ir SESV 102 straipsnį (piktnaudžiavimas dominuojančia padėtimi).
Projekte numatyta solidarią atsakomybę taikyti ne tik šių, bet ir kitų Konkurencijos įstatymo pažeidimų atvejais. Perkeliama nuostata yra minimalaus harmonizavimo nuostata, tad platesnis nuostatos taikymas yra galimas ir mūsų nuomone šioje vietoje, būtinas. Toks pasirinkimas siūlomas dėl to, kad problema, dėl kurios reikia taikyti solidarią atsakomybę už Direktyvoje nurodytus pažeidimus, aktuali ir kitų pažeidimų atvejais. Pavyzdžiui, jeigu juridinio asmens atstovai kliudo Konkurencijos tarybos pareigūnams atlikti tyrimų veiksmus, gali būti reikalinga atsakomybę taikyti ne tik tyrimui kliudžiusiam juridinam asmeniui, bet ir jį patronuojančiajai bendrovei. Juk tyrimui kliudęs juridinis asmuo dėl ūkio subjekto pasirinktos vidinės organizacijos gali, pavyzdžiui, neturėti pajamų. Tuomet, taikant atsakomybę tik šiam asmeniui, Konkurencijos tarybos sankcija nepasiektų atgrasymo tikslų, nes ji skaičiuojama atsižvelgiant į ūkio subjekto pajamas, ir nesant pajamų nebus ir baudos. O šiuo atveju bauda būtų skiriama už bandymą išvengti baudos už tuos pačius įstatymo 5 ir 7 straipsnio (ir atitinkamų ES teisės normų) pažeidimus, kuriems ši solidari atsakomybė turi būti skiriama ir pagal Direktyvą. Ta pati logika taikoma ir koncentracijų priežiūrai. Pareiga pranešti apie planuojamą koncentraciją taikoma ūkio subjektui, siekiant išvengti galimo neigiamo poveikio konkurencijai, todėl įvykdžius koncentraciją be išankstinio Konkurencijos tarybos leidimo, turėtų būti galima taikyti solidarią atsakomybę ūkio subjektą sudarantiems asmenims, kad baudos nebūtų galima išvengti dėl vidinės organizacijos ypatumų.
Priešingai nei rašoma nuomonėje, solidari atsakomybė tokiu atveju būtų taikoma ne dviem susijungiantiems ūkio subjektams dar iki susijungimo, bet kiekvienam iš jų (tiksliau, juos sudarantiems juridiniams asmenims) atskirai, jeigu apie koncentraciją turėjo pranešti abu ūkio subjektai, arba vienam iš jų (tiksliau, jį sudarantiems juridiniams asmenims), jeigu apie koncentraciją turėjo pranešti tik vienas ūkio subjektas. Nėra pagrindo taikyti skirtingą baudų skaičiavimo tvarką priklausomai nuo to, ar taikoma vien nacionalinė teisė (Konkurencijos įstatymo 5 arba 7 straipsnis) ar kartu su nacionaline teise taikoma ir ES teisė (SESV 101 ar 102 straipsnis), kadangi pažeidimai savo esme yra tapatūs, bet to, dažniausiai praktikoje pažeidimas konstatuojamas tiek dėl Konkurencijos įstatymo 5 ar 7, tiek ir dėl SESV 101 ar atitinkamai 102 straipsnių pažeidimų, tad bet koks skirtingas baudos skyrimas būtų dirbtinis. Pateiktoje nuomonėje yra painiojami du atvejai, kai yra reikšmingos ūkio subjekto pajamos. Pirmiausia tai pati apskaičiuota baudos suma. Jos dydis priklauso visų pirma nuo pajamų, tiesiogiai ar netiesiogiai susijusių su pažeidimu. Tuo atveju, kai su pažeidimu susijusios tik pajamos, gautos Lietuvoje, baudos dydis apskaičiuojamos pagal Lietuvos pajamas, o tais atvejais, kai su pažeidimu susijusios pajamos gautos ne tik Lietuvoje, bet ir kitose valstybėse, baudos dydis apskaičiuojamas pagal keliose valstybėse gautas pajamas. Taigi jei įtariamas batų kartelis, tai holdinginės motininės įmonės pajamos baudos dydžio apskaičiavimui (kaip nesusijusios su batų prekyba) įtakos neturės.
Tačiau kitame baudos skaičiavimo etape, kai atliekamas vertinimas, ar apskaičiuota bauda neviršija maksimalaus, ūkio subjekto mokumą atspindinčio dydžio (10 proc. metinių pajamų), visais atvejais turėtų būti imamos pasaulinės solidariai atsakingų ūkio subjektą sudarančių asmenų pajamos. 10 proc. maksimalios pajamų ribos vertinimas pagal pasaulines pajamas svarbus tam, kad Konkurencijos tarybos bauda būtų atgrasanti ir stambioms tarptautinėms kompanijoms, kurių pasaulinės pajamos gali būti labai didelės. 3. Lietuvos advokatūra, 2020-05-2621 Dėl siūlomo Projekto naujo 39¹ straipsnio Pažymėtina, kad neapibrėžus kas yra „ūkio subjektų junginys" bus visiškai neaišku, koks juridinis asmuo privalės „pareikalauti iš ūkio subjektų junginiui priklausančių ūkio subjektų įnašų baudos dydžiui padengti" (žr. 39¹straipsnio 1 dalį). Siūlomo naujo straipsnio
subjektus" ginčyti išvestinį Konkurencijos tarybos sprendimą atleisti nuo baudos kitus šio neaiškaus junginio subjektus, „kurie įrodo, kad nevykdė šio įstatymo reikalavimus pažeidžiančio ūkio subjektų junginio sprendimo ir arba apie jį nežinojo, arba aktyviai nuo jo atsiribojo iki Konkurencijos tarybos nutarimo pradėti tyrimą priėmimo dienos." Tikėtina, kad toks teisinis reguliavimas nulemtų teisminių ginčų gausą po to, kai Konkurencijos tarybos nutarimu būtų paskirta bauda ir nepanaikinta bauda. Taigi tai, gali būti tik lengvinanti aplinkybė, neturinti nieko bendro su pirminio ir galutinio Konkurencijos tarybos nutarimo vykdymu. Negalima painioti galutinio akto, kuriuo skiriama bauda, nuo vėlesnio akto, kuris būtų reikalingas, jei patys pažeidėjai nesumokėtų visos baudos.
Pažymėtina, kad pagal galiojantį Konkurencijos įstatymo 39 straipsnį, jei per nustatytą terminą nei patronuojančioji, nei patronuojamoji įmonė neįvykdo Konkurencijos tarybos paskirtos baudos, visa baudos suma ar jos dalis gali būti išieškota Konkurencijos tarybos nuožiūra iš bet kurios iš šių įmonių. Nepritarti Dėl sąvokos „ūkio subjektų junginys“ žr. argumentus prie antro pasiūlymo. Įstatymo 39¹straipsnis perkelia Direktyvos 14 straipsnio 3 ir 4 dalis. Nuostata, dėl kurios nuomonėje keliama klausimų, nustatyta pačioje Direktyvoje (13 straipsnio 4 dalis, paskutinis sakinys): „Tačiau pagal šią dalį sumokėti nereikalaujama iš įmonių, kurios įrodo, kad jos nevykdė reikalavimus pažeidžiančio asociacijos sprendimo ir arba apie jį nežinojo, arba aktyviai nuo jo atsiribojo, prieš pradedant vykdyti tyrimą.“
advokatūra, 2020-05-2616 Dėl siūlomų Projekto 35 straipsnio 1 d. 5 p. pakeitimų Konkurencijos įstatymo 35 str. 1 d. 5 p. projektu siūloma nurodyti, kad Konkurencijos taryba turi teisę skirti ūkio subjektams ir viešojo administravimo subjektams veiksmingas ir atgrasomas pinigines baudas. Šioje ir kitose Projekto nuostatose kartojamas veiksmingų ir atgrasomų baudų reikalavimas, tačiau nekalbama apie bausmės proporcingumą pažeidimo sunkumui. Todėl į Konkurencijos įstatymą turėtų būti perkelta Direktyvos (ES) 2019/1 13 straipsnio 1 dalies principinė nuostata: „Valstybės narės užtikrina, kad nacionalinės administracinės konkurencijos institucijos galėtų arba jų pačių vykdomose vykdymo užtikrinimo procedūrose sprendimu skirti veiksmingas, proporcingas ir atgrasomas baudas, <...>".
Nepritarti Tai, kad Konkurencijos tarybos baudos turi būti taikomos vadovaujantis proporcingumo principu, numato šiuo metu galiojanti ir nekeičiama Konkurencijos įstatymo 35 straipsnio 1 dalies nuostata: „Konkurencijos taryba, nustačiusi, kad ūkio subjektai ar viešojo administravimo subjektai atliko šio įstatymo draudžiamus veiksmus ar padarė kitus šio įstatymo pažeidimus, vadovaudamasi objektyvumo ir proporcingumo principais, turi teisę:
5) skirti ūkio subjektams ir viešojo administravimo subjektams šiame įstatyme nustatytas pinigines baudas.“
5Lietuvos advokatūra,
2020-05-262 Dėl siūlomo Projekto 3 straipsnio papildymo nauja 2¹ dalimi Siūlomas reguliavimas - „Galutinis Konkurencijos tarybos nutarimas - Konkurencijos tarybos nutarimas, nurodytas šio įstatymo 12 straipsnio 1 dalyje, 24 straipsnio 4 dalyje, 28 straipsnio 3 ar 4 dalyje arba
Pažymėtina, jog tik teismas gali nustatyti, ar priimtinas nagrinėti jam pateiktas administracinis skundas, šiuo atveju - ar skundžiamas viešo administravimo aktas yra galutinis, t. y. pastaruoju aktu, o ne paskesnių ar kitokiu aktu keičiamos asmens pareigos, teisės ar teisėti interesai. Negali būti paneigta asmens, manančio, kad jo teisės ir laisvės pažeistos, teisė ginti savo teises ar laisvės teisme (Konstitucinio Teismo 2002 m. liepos 2 d., 2003 m. kovo 4 d., 2004 m. rugpjūčio 17 d., 2004 m. gruodžio 269 d., 2005m. vasario 7 d. nutarimai). Taigi siūlome, aptariamą teisės normą papildyti tiesiogine nuoroda į Konkurencijos įstatymo 21 straipsnio naują 15 dalį, kurioje būtų numatomi reikšmingi asmens duomenų apsaugos apribojimai. Nepritarti.
Nepritarti. Galutinio Konkurencijos tarybos nutarimo sąvoka apibrėžta praktiniais tikslais, kad būtų galima kitose nuostatose kalbėti apie nutarimus, kuriais baigiama Konkurencijos tarybos procedūra. Tai niekaip neriboja asmenų teisės skųsti teismui Konkurencijos tarybos nutarimus vadovaujantis Konkurencijos įstatymo
advokatūra, 2020-05-2611 Dėl siūlomos Projekto 26 straipsnio naujosios 5 dalies Siūlomas reguliavimas: „Konkurencijos tarybos nutarimas taikyti laikinąsias priemones gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos administraciniam teismui per vieną mėnesį 10 kalendoriniu dienų nuo jo priėmimo įteikimo dienos. Skundo padavimas laikinųjų priemonių taikymo nesustabdo. Toks skundas turi būti išnagrinėtas ir sprendimas dėl jo priimtas per
administracinio teismo sprendimas gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per 7 kalendorines dienas nuo sprendimo paskelbimo Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimo turi išnagrinėti ir sprendimą dėl jo priimti per 45 kalendorines dienas nuo bylos gavimo teisme dienos." Trumpi apskundimo teismui 10 ir 7 kalendorinių dienų terminai apribos Europos v žmogaus teisių konvencijos (EZTK) 6 str. 1 d. ir ES Pagrindinių teisių chartijos 47 str. garantuojamą teisę į teisingą bylos nagrinėjimą. Laikinųjų priemonių apskundimas turi užtikrinti įmonei galimybę pateikti teismui ekonominio pobūdžio įrodymus ir duomenis, būtinus teisingam bylos nagrinėjimui teisme. Be to, Projekto 26 straipsnyje turi būti užtikrinta galimybė tiesiogiai suinteresuotai įmonei, atitinkamos rinkos dalyvei, apskųsti Konkurencijos tarybos sprendimą neskirti privalomų laikinųjų priemonių konkurentui, kuris kaltinamas karteliu ar piktnaudžiavimu dominuojančia padėtimi.
Būtina pabrėžti, kad Lietuvoje susiformavo ydinga praktika, pagal kurią iš viso neleidžiama apskųsti teismui tokių sprendimų, kas tai taip pat prieštarauja EŽTK ir ES Pagrindinių teisių chartijai. Direktyvos (ES) 2019/1 11 str. 2 d. reikalauja, kad ES valstybės narės užtikrintų, kad „laikinųjų priemonių teisėtumas, įskaitant proporcingumą, galėtų būti peržiūrėtas, taikant pagreitintas apeliacines procedūras." Negali būti ribojama Direktyvoje (ES) 2019/1 nurodoma suinteresuotos įmonės teisė į tai, kad laikinųjų priemonių teisėtumas ir proporcingumas būtų peržiūrėtas teisme naudojant pagreitintą procedūrą nustatant itin trumpus apskundimo teismui terminus. Tokie siūlomi trumpi apskundimo teismui 10 ir 7 d. kalendorinių dienų terminai apribos Europos žmogaus teisių konvencijos (EŽTK) 6 str. 1 d. ir ES Pagrindinių teisių chartijos 47 str. garantuojamą teisę į teisingą bylos nagrinėjimą. Laikinųjų priemonių apskundimas turi užtikrinti įmonei galimybę pateikti teismui ekonominio pobūdžio įrodymus ir duomenis, būtinus teisingam bylos nagrinėjimui teisme. Europos Sąjungos teismams numatyti visiškai kiti, nesutrumpinti ir pakankami ieškininiai ir apeliaciniai terminai, kurie taikomi taip pat ir laikinųjų priemonių byloms konkurencijos teisėje. Analogiškiems ieškiniams pareikšti ES Bendrajame Teisme prieš Europos Komisijos sprendimus taikomas 2 mėnesių terminas (Žr. SESV 267 str.), o šio N/Teismo sprendimus taip pat per
56 str.).
Konkurencijos įstatymo 26 straipsnyje turi būti užtikrinta galimybė tiesiogiai suinteresuotai įmonei, atitinkamos rinkos dalyvei, apskųsti Konkurencijos tarybos sprendimą neskirti (dabar - tik „taikyti laikinąsias priemones") privalomų laikinųjų priemonių konkurentui, kuris kaltinamas karteliui ar piktnaudžiavimu dominuojančia padėtimi. Dėl termino „taikyti" klaidingo aiškinimo Lietuvoje susiformavo ydinga praktika, pagal kurią iš viso neleidžiama apskųsti teismui tokių sprendimų, kas tai taip pat prieštarauja EŽTK ir ES Pagrindinių teisių chartijai. Negali būti paneigta asmens, manančio, kad jo teisės ir laisvės pažeistos, teisė ginti savo teises ar laisvės teisme (Konstitucinio Teismo 2002 m. liepos 2 d., 2003 m. kovo 4 d., 2004 m. rugpjūčio 17 d., 2004 m. gruodžio 29 d., 2005 m. vasario 7 d. nutarimai). Remiantis tuo, siūlytina nekeisti dabar galiojančių apskundimo terminų. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta Lietuvos advokatūra prašo svarstant Projektą atsižvelgti į šiame rašte ir 2019 m. rugpjūčio 14 d. rašte Nr. 672 pateiktas pastabas bei pasiūlymus ir Projektą koreguoti pagal Lietuvos advokatūros pateiktas pataisas ir pastabas. Nepritarti. Manome, kad atsižvelgiant į Lietuvos teisinę sistemą, projektu siūlomi nustatyti apskundimo terminai yra tinkami, kadangi pagal Civilinio proceso kodekso 151 straipsnį pirmosios instancijos teismo nutartis dėl laikinųjų apsaugos priemonių dalyvaujantys byloje asmenys gali skųsti atskiruoju skundu, o atskirieji skundai pagal to paties kodekso 335 straipsnį turi būti paduodami per septynias dienas nuo nutarties priėmimo dienos. 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai:
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
taryba, 2020-05-25 Argumentai: Siekiant užtikrinti paramos skaidrumą ir sąžiningą konkurenciją būtina visuomenę informuoti apie tai, kaip panaudojami valstybės ištekliai, todėl būtina viešinti ir duomenis apie pagalbos gavėjus, kurie gali būti tiek juridiniai asmenys, tiek ir fiziniai asmenys. Atsižvelgiant į tai, kad ūkinę veiklą daugiausiai vykdo juridiniai asmenys, daugiausiai Suteiktos valstybės pagalbos ir nereikšmingos (de minimis) pagalbos registre (toliau – Registras) kaupiami ir būtų viešinami būtent juridinių asmenų duomenys. Tačiau atsižvelgiant į tai, kad yra ir fizinių asmenų, kurie vykdo arba ruošiasi vykdyti ūkinę veiklą, Registre taip pat kaupiami ir būtų viešinami ir šių subjektų duomenys, susiję su gaunama valstybės pagalba arba de minimis pagalba. Pasiūlymu pildomas Įstatymo 55 straipsnis, kad būtų galimybė ne tik įgyvendinti su valstybės pagalba ar de minimis pagalba susijusiuose reglamentuose nustatytą reikalavimą kaupti dešimties metų informaciją apie valstybės pagalbos ir de minimis pagalbos gavėjus, bet ir užtikrinti valstybės pagalbos skaidrumą, viešumą. Siekiant užtikrinti, kad kaupiami ir viešinami asmens duomenys apie fizinius asmenis, vykdančius ūkinę veiklą (kurie konkurencijos teisės prasme priskirtini prie ūkio subjektų) nepažeistų duomenų subjektų teisių ir duomenų valdytojų ir tvarkytojų pareigų balanso, įtvirtinto BDAR, nuostatos dėl atitinkamų asmens duomenų viešinimo turi būti reglamentuotas įstatymo lygmenyje. Tokiu būdu būtų užtikrintas valstybės pagalbos skaidrumo ir asmens duomenų apsaugos principo balansas. Pasiūlymas:
Papildyti įstatymo projektą nauju 25 straipsniu, buvusius 25 – 28 straipsnius laikyti 26 – 29 straipsniais ir naują 25 straipsnį išdėstyti taip: „25 straipsnis. 55 straipsnio pakeitimas Pakeisti 55 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „55 straipsnis. Valstybės pagalba 1.
valstybės pagalbos ir nereikšmingos (de minimis) pagalbos (toliau kartu – pagalba), kuriomsai taikomos Europos Sąjungos valstybės pagalbos ar de minimis pagalbos taisyklės, klausimais. 2. Konkurencijos taryba Vyriausybės nustatyta tvarka atlieka valstybės pagalbos, nurodytos šio straipsnio 1 dalyje, projektų ekspertizę, teikia valstybės pagalbos teikėjams išvadas ir rekomendacijas, kaupia informaciją apie Lietuvos Respublikos valstybės pagalbos teikėjų suteiktą valstybės pagalbą ūkio subjektams ir teikia ją Europos Komisijai, kitoms suinteresuotoms institucijoms ir asmenims. 3. Suteiktos valstybės pagalbos ir nereikšmingos (de minimis) pagalbos, nurodytos šio straipsnio 1 dalyje, įskaitant nereikšmingą pagalbą, registro valdytoja yra Konkurencijos taryba. Pagalbos teikimo skaidrumo ir visuomenės informavimo tikslais registre sukaupta dešimties metų informacija, skaičiuojant nuo konkrečios pagalbos suteikimo datos, skelbiama registro viešai prieinamoje dalyje. Informacija apie konkretiems pagalbos gavėjams suteiktą pagalbą bei registre rezervuotą nereikšmingą (de minimis) pagalbą, įskaitant ūkinę veiklą vykdančių fizinių asmenų vardus ir pavardes bei jiems registro suformuotus unikalius kodus, viešai skelbiama Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka.“ Pritarti. 5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai: negauta. 6. Seimo paskirtų papildomų komitetų /komisijų pasiūlymai: nepaskirti. 7. Komiteto sprendimas ir pasiūlymai:
patobulintam įstatymo projektui ir komiteto išvadoms. 7.2. Pasiūlymai: nėra. 8. Balsavimo rezultatai: bendru sutarimu. 9. Komiteto paskirti pranešėjai: R.Miliūtė. 10. Komiteto narių atskiroji nuomonė: nėra. PRIDEDAMA. Komiteto patobulintas įstatymo projektas ir jo lyginamasis variantas.
Komiteto pirmininkas Rimantas Sinkevičius Komiteto biuro patarėjas Darius Šaltmeris [1] Europos Komisija, kaip ir Konkurencijos taryba, taiko ES konkurencijos taisykles
prieš Europos Komisiją. [3] Ten
AG Österreich ir kiti prieš Europos Komisiją.
ir kiti prieš Konkurencijos tarybą. [6] Konkurencijos tarybos 2011 m. gruodžio 8 d. nutarimas Nr. 2S-25 „Dėl laivų agentavimo ir kitas su laivyba susijusias paslaugas teikiančių ūkio subjektų ir jų asociacijos veiksmų atitikties Lietuvos Respublikos konkurencijos įstatymo 5 straipsnio ir Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 101 straipsnio reikalavimams“, kuris buvo patvirtintas LVAT 2014 m. balandžio 7 d. nutartimi adm. byloje Nr. A552-54/2014, UAB „Amber Bay“ ir kiti prieš Konkurencijos tarybą. [7] LVAT 2014 m. balandžio 7 d. nutartis adm. byloje Nr. A552-54/2014, UAB
„Amber Bay“ ir kt. prieš Konkurencijos tarybą.