1972 Įstatymo projektas Nacionalinių plėtros įstaigų įstatymo Nr. XIII-1257 papildymo 11(1) straipsniu įstatymo projektas Parengė: Lietuvos Respublikos finansų ministerija, Lietuvos Respublikos Vyriausybė XIIIP-4803 2020-05-07 Senas variantas (kai užregistruotas kitas variantas)

Lithuania · XIIIP-4803 · 2020-05-07 · Senas · LT_SEIMO_KANCELIARIJOS_TEISES_DEPARTAMENTAS

Authoritative source — the official register ↗.

In our system

The bill's progress, sponsors and the act it amends →

Papers in this file

  1. Lyginamasis variantas · 2020-05-07
  2. Lyginamasis variantas · 2020-05-28
  3. Aiškinamasis raštas · 2020-05-07
  4. Teisės departamento išvada · 2020-05-07
  5. Teisės departamento išvada · 2020-05-07
  6. Teisės departamento išvada · 2020-05-28
  7. Komiteto išvada · 2020-05-07
  8. Komiteto išvada · 2020-05-28

Lyginamasis variantas

2020-05-07 · the official register ↗

Redagavo: Ramunė Lūžaitė (1997 Projekto lyginamasis variantas

LIETUVOS

RESPUBLIKOS

NACIONALINIŲ PLĖTROS ĮSTAIGŲ ĮSTATYMO NR. XIII-1257 PAPILDYMO

11¹ STRAIPSNIU

ĮSTATYMAS

2020 m. d. Nr. Vilnius

1 straipsnis. Įstatymo papildymas 11¹

straipsniu Papildyti Įstatymą 11¹straipsniu: „11¹ straipsnis. NPĮ dalyvavimas komanditinių ūkinių bendrijų veikloje

1. NPĮ gali veikti kaip komanditinės ūkinės bendrijos

tikroji narė. 2. Tais atvejais, kai Lietuvos bankas yra šio straipsnio 1 dalyje nurodytos komanditinės ūkinės bendrijos narys komanditorius arba Lietuvos bankui suteikiamos atitinkamos teisės veikti narių komanditorių pavedimu, šiame įstatyme nustatyti NPĮ įrašymo į NPĮ sąrašus ir priežiūros reikalavimai netaikomi, o NPĮ, veikiančios kaip komanditinės ūkinės bendrijos tikroji narė, veiklos kontrolė vykdoma įgyvendinant komanditinės ūkinės bendrijos veiklos ir dalyvių sutartyse nustatytas finansines priemones ir Lietuvos bankui suteikiant teisę inicijuoti narių komanditorių interesams atstovaujančio patariamojo komiteto sudarymą.“ Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas

Lyginamasis variantas

2020-05-28 · the official register ↗

Redagavo: Ramunė Lūžaitė (1997 Projekto

Nr. XIIIP-4803(2)

lyginamasis variantas

LIETUVOS

RESPUBLIKOS

NACIONALINIŲ PLĖTROS ĮSTAIGŲ ĮSTATYMO NR. XIII-1257 PAPILDYMO

11¹ STRAIPSNIU

ĮSTATYMAS

2020 m. d. Nr. Vilnius

1 straipsnis. Įstatymo papildymas 11¹

straipsniu Papildyti Įstatymą 11¹straipsniu: „11¹ straipsnis. NPĮ dalyvavimas komanditinių ūkinių bendrijų veikloje

1. NPĮ gali veikti kaip komanditinės ūkinės bendrijos

tikroji narė. 2. Tais atvejais, kai Lietuvos bankas yra šio straipsnio 1 dalyje nurodytos komanditinės ūkinės bendrijos narys komanditorius arba Lietuvos bankui suteikiamos atitinkamos teisės veikti narių komanditorių pavedimu, šiame įstatyme nustatyti NPĮ įrašymo į NPĮ sąrašus ir priežiūros reikalavimai netaikomi, o NPĮ, veikiančios kaip komanditinės ūkinės bendrijos tikroji narė, veiklos kontrolė vykdoma įgyvendinant komanditinės ūkinės bendrijos veiklos ir dalyvių sutartyse nustatytas finansines priemones ir Lietuvos bankui suteikiant teisę inicijuoti narių komanditorių interesams atstovaujančio patariamojo komiteto sudarymą, kurio pagrindinės funkcijos yra vertinti kaip užtikrinama komanditinės ūkinės bendrijos tikrojo nario veiklos vidaus kontrolė, nustatyti komanditinės ūkinės bendrijos tikrojo nario organų narių interesų valdymo principus, teikti siūlymus dėl komanditinės ūkinės bendrijos tikrojo nario valdybos narių ir vadovo skyrimo ir atšaukimo.“ Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas

Aiškinamasis raštas

2020-05-07 · the official register ↗

LIETUVOS RESPUBLIKOS

LIETUVOS RESPUBLIKOS

NACIONALINIŲ PLĖTROS ĮSTAIGŲ ĮSTATYMO NR. XIII-1257 PAPILDYMO 11¹ STRAIPSNIU ĮSTATYMO PROJEKTO

AIŠKINAMASIS RAŠTAS

1. Įstatymo projekto rengimą paskatinusios priežastys, parengto projekto

tikslai ir uždaviniai Lietuvoje dėl naujojo koronaviruso (COVID-19) pandemijos patiriamą poveikį ekonomikai lemia sunkiai prognozuojami veiksniai – pandemijos eiga, izoliavimosi priemonių intensyvumas ir veiksmingumas, tarptautinių prekių tiekimo sutrikimų mastas ir padariniai. Siekiant mažinti šios krizės poveikį ekonomikai, buvo patvirtintas Ekonomikos skatinimo ir koronaviruso (COVID-19) plitimo sukeltų pasekmių mažinimo priemonių planas, kuriam pritarta Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020 m. kovo 16 d. pasitarime (pasitarimo protokolas Nr. 14) (toliau – Planas). Siekdama spartinti Plane nustatyto 3 tikslo „Padėti verslui išsaugoti likvidumą“ įgyvendinimą Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2020 m. balandžio 1 d. pasitarime (pasitarimo protokolas Nr. 17) priėmė sprendimą steigti Pagalbos verslui fondą (toliau – Fondas), kuris padės užtikrinti vidutinių ir didelių įmonių likvidumą, galimybes gauti finansavimą ir leis verslui greičiau atsigauti po krizės. Fondo veiklų įgyvendinimo poreikis numatytas 2020 m. balandžio 7 d. Nacionalinių plėtros įstaigų skatinamojo finansavimo poreikio vertinimo atlikimo ir peržiūros darbo grupės[1] patvirtintame Nacionalinių plėtros įstaigų skatinamojo finansavimo poreikio vertinime, kuris paskelbtas Finansų ministerijos interneto svetainėje http://finmin.lrv.lt/lt/es-ir-kitos-investicijos/skatinamojo-finansavimo-poreikio-vertinimai. Fondas investuos į Lietuvoje veikiančių įmonių, kurios dėl nepalankios epideminės naujojo koronaviruso (COVID-19) situacijos patyrė finansinių sunkumų, keliančių riziką jų komercinės veiklos tęstinumui, nuosavybės vertybinius popierius, skolos vertybinius popierius.

Taip pat kartu su jau taikomomis kitomis finansavimo priemonėmis smulkiajam ir vidutiniam verslui Fondo lėšomis įmonėms būtų teikiamos paskolos. Fondo lėšas numatoma naudoti tik tais atvejais, kai nebėra galimybių įmonėms pritraukti reikiamų lėšų iš rinkos kitokiais būdais. Fondo struktūra ir valdysena:

Fondo valdymo struktūra sukurta siekiant užtikrinti lygiavertį tinkamą atstovavimą investuotojų interesams, veiklos atskyrimą nuo politinių sprendimų įtakos taip, kad būtų užtikrinta nepriklausoma ir tvari Fondo veikla ilguoju laikotarpiu bei nepriklausomas jo valdymo ir investicinius sprendimus priimančių organų sprendimų priėmimas. Fondo valdysena atitiks gerąją valdymo praktiką, siekiant, kad būtų įgyvendinti teisėti investuotojų lūkesčiai bei interesai ir būtų užtikrinta skaidri ir nepriklausoma veikla. Fondas nebus steigiamas kaip pinigų fondas, o Vyriausybės nutarimu bus steigiamos dvi įmonės, t. y. uždaroji akcinė bendrovė „Valstybinis investicinis kapitalas“ (Ekonomikos ir inovacijų ministerijos valdoma) (toliau

  • Bendrovė) ir uždaroji akcinė bendrovė Valstybinių investicijų valdymo agentūra (Finansų ministerijos valdoma) (toliau – Agentūra), į kurias bus investuojamos valstybės lėšos, atitinkamai 100 mln. eurų ir 1 mln. eurų. Šios dvi valstybės kontroliuojamos bendrovės pagal Europos Komisijos patvirtintą valstybės pagalbos schemą įsteigs Fondą per steigiamą komanditinę ūkinę bendriją (toliau – KŪB). Valstybės turtiniai (piniginiai) įnašai į Ekonomikos ir inovacijų ministerijos valdomą bendrovę – 100 mln. eurų bus skirti įnašui į

Fondą ir ši Bendrovė veiks kaip KŪB komanditorė.

Numatoma, kad ši Bendrovė galės leisti obligacijas (ne nuosavybės vertybinius popierius) už kuriuos garantuos valstybė, tokiu būdu bus sudarytos sąlygos papildomai į Fondą nukreipti Bendrovės skolintas lėšas – 400 mln. eurų. Finansų ministerijos įsteigta Agentūra veiks kaip KŪB tikrasis narys, kurio pagrindinė funkcija yra Fondo investicijų valdymo sistemos sukūrimas ir tinkamas administravimas. Taip pat bus siekiama į Fondą konkrečioms investicijoms į įmones pritraukti privatų kapitalą – privataus kapitalo partneriai turės tapti KŪB komanditoriais, KŪB veiklą reglamentuojančių teisės aktų nustatyta tvarka (KŪB fondo veiklos, fondo dalyvių sutartys ir kt. dokumentai). Taigi Fondo veikla ir fondo finansavimas bus vykdomas per valstybės kontroliuojamas uždarąsias akcines bendroves, iš kurių viena – Agentūra bus finansų įstaiga ir sieks būti pripažinta Nacionaline plėtros įstaiga. Siūloma Fondo schema yra pritaikyta galimybei į fondą pritraukti valstybės kontroliuojamos Bendrovės skolintas lėšas, o per KŪB veiklos sutartis ir kitų privačių investuotojų lėšas. Šiuo metu esamos nacionalinės plėtros įstaigos (toliau – NPĮ) negalėtų pritraukti reikšmingų skolintų lėšų, o investavus į jas reikšmingas (sudarius galimybes joms skolintis) sumas, kiltų rizika dėl kitų NPĮ funkcijų tinkamo įgyvendinimo. Todėl kuriama Fondo valdymo struktūra siekiama maksimalaus Fondo valdymo efektyvumo ir profesionalumo, Fondą administruojančių ir investuojančių įmonių rizikos valdymo bei nepriklausomumo. 1 pav. Fondo struktūra Šalyje Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020 m. vasario 26 d. nutarimu Nr.

152 „Dėl

valstybės lygio ekstremaliosios situacijos paskelbimo“ paskelbus valstybės lygio ekstremaliąją situaciją ir siekiant nedelsiant įsteigti Fondą, teikiamas Lietuvos Respublikos nacionalinių plėtros įstaigų įstatymo Nr. XIII-1257 papildymo 11¹ straipsniu įstatymo projektas (toliau – Įstatymo projektas), kuriame įtraukiama su Fondo steigimu susijusi papildoma nuostata dėl NPĮ dalyvavimo komanditinių ūkinių bendrijų veikloje. Įstatymo projekto tikslai:

  • 1) Atsižvelgiant į naujojo koronaviruso

(COVID-19) plitimo keliamą riziką Lietuvos ekonomikai ir poreikį imtis skubių veiksmų suteikiant pagalbą Lietuvos verslo subjektams, užtikrinti operatyvų Fondo įgyvendinimą;

  • 2) sukurti efektyvią finansinės priemonės įgyvendinimo

sistemą, išlaikant aukštus priežiūros ir rizikų valdymo standartus bei profesionalų investicijų valdymą. Galiojančioje Lietuvos Respublikos nacionalinių plėtros įstaigų įstatymo (toliau – NPĮ įstatymas) redakcijoje numatyta, kad NPĮ gali pradėti vykdyti NPĮ veiklą tik tada, kai priežiūros institucija įrašo ją į NPĮ sąrašą. NPĮ priežiūrą vykdo Lietuvos bankas. Atsižvelgiant į tai, kad dėl naujojo koronaviruso (COVID-19) keliamos rizikos Lietuvos ekonomikai atsiranda didelis poreikis suteikti skubią pagalbą Lietuvos verslo subjektams, teikiamas Įstatymo projektas, kuriame numatomi pakeitimai dėl tokios NPĮ veiklos pradžios greitesne ir supaprastinta tvarka.

Įstatymo projekte numatoma, kad siekiant gauti veiklos leidimą NPĮ įstatyme nustatyta pareiga Lietuvos bankui vykdyti NPĮ priežiūrą nebūtų taikoma tais atvejais, kai NPĮ dalyvautų komanditinės ūkinės bendrijos veikloje, o Lietuvos bankas taip pat veiktų kaip tokios komanditinės ūkinės bendrijos narys komanditorius arba kai Lietuvos bankui suteikiamos atitinkamos teisės veikti kitų komanditorių pavedimu, t. y. kai Lietuvos bankas dalyvautų įgyvendinant finansinę priemonę kaip investuotojas arba kai Lietuvos bankui būtų suteikiama teisė veikti kitų investuotojų pavedimu. Tokiu atveju investuotojai įgytų teises užtikrinti investicijų įgyvendinimo tvarką, prižiūrėti jų įgyvendinimo procesus, eigą, priimamus sprendimus bei valdyti iš to kylančias rizikas. Taigi, Lietuvos bankui veikiant kaip vienam iš investuotojų arba investuotojui (-ams) suteikus tokias teises Lietuvos bankui, būtų užtikrinama Lietuvos banko vykdoma NPĮ priežiūra nevykdant šiuo metu galiojančioje NPĮ įstatymo redakcijoje nustatyto reikalavimo NPĮ gauti veiklos leidimą bei būti prižiūrimai Lietuvos banko. 2. Įstatymo projekto iniciatoriai ir rengėjai Įstatymo projekto iniciatorė – Lietuvos Respublikos finansų ministerija. Įstatymo projektą parengė Finansų ministerijos Investicijų departamento (direktorė Rūta Dapkutė-Stankevičienė, tel. 2194 436 el. p. [email protected]) Finansinių priemonių skyriaus (skyriaus vedėja Agnė Kazlauskaitė, tel. 219 4495, el. p. [email protected]) patarėja Laurita Kazickienė, tel. 219 4406, el. p. [email protected]. 3.

3. Kaip šiuo metu yra reguliuojami Įstatymo projekte aptarti teisiniai

santykiai Vadovaudamasis NPĮ įstatymo 2 straipsnio 3 ir 4 dalimis,

8 ir 16 straipsniais, Lietuvos bankas

NPĮ įrašo į NPĮ sąrašą ir vykdo tokių NPĮ priežiūrą. 4. Siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama Priėmus siūlomą Įstatymo projektą bus nustatyta, kad, kai Lietuvos bankas yra komanditinės ūkinės bendrijos narys komanditorius arba Lietuvos bankui suteikiamos atitinkamos teisės veikti kitų komanditorių pavedimu, NPĮ įstatyme nustatyti NPĮ įrašymo į NPĮ sąrašus ir priežiūros reikalavimai netaikomi. Tokiais atvejais NPĮ veiklos kontrolė vykdoma įgyvendinant komanditinės bendrovės veiklos ir dalyvių sutartyse nustatytas finansines priemones ir suteikiant Lietuvos bankui teises sudaryti narių komanditorių interesams atstovaujantį patariamąjį komitetą bei komanditinės ūkinės bendrijos, steigiamos NPĮ funkcijoms įgyvendinti, veiklą reglamentuojančių teisės aktų nustatyta tvarka. Kadangi Lietuvos bankas, veikdamas kaip narys komanditorius arba, suteikus teises, veikdamas kitų komanditorių pavedimu, dalyvaus NPĮ vykdant investicinę veiklą, NPĮ priežiūra ir kontrolė bus užtikrinama nevykdant NPĮ įstatyme nustatyto įrašymo į NPĮ sąrašą proceso. Priėmus šiuos pakeitimus, svarbią ekonominės pagalbos priemonę bus galima įgyvendinti operatyviai, nereikalaujant specialaus veiklos leidimo ir neatliekant su šiuo procesu susijusio Lietuvos banko vertinimo, tačiau užtikrinant atitinkamą priežiūrą, kontrolę ir rizikų valdymą. 5. Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai, galimos neigiamos priimto įstatymo pasekmės ir kokių priemonių reikia imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta Priėmus Įstatymo projektą, neigiamų pasekmių nenumatoma. 6. Galima priimto įstatymo įtaka kriminogeninei situacijai, korupcijai Įstatymo projekto priėmimas įtakos kriminogeninei situacijai, korupcijai neturės. 7.

7. Galima priimto įstatymo įtaka

verslo sąlygoms ir plėtrai Tikimasi, kad priimtas Įstatymo projektas turės teigiamą įtaką verslo sąlygoms ir jo plėtrai. Dėl naujojo koronaviruso (COVID-19) keliamos grėsmės viena iš problemų, su kuria susiduria įmonės, yra lėšų trūkumas apyvartiniam ir investiciniam kapitalui. Kad verslo subjektams būtų nedelsiant sudarytos galimybės plačiau naudotis finansavimo šaltiniais, steigiamas Fondas padės užtikrinti vidutinių ir didelių įmonių likvidumą, galimybes gauti finansavimą ir leis verslui greičiau atsigauti po krizės. 8. Įstatymo inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti ir kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios Teisės aktų pakeisti ar pripažinti netekusiais galios nereikės. 9. Įstatymo projekto atitiktis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimams ir įstatymo projekto sąvokų ir jas įvardijančių terminų įvertinimas Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka Įstatymo projektas atitinka Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimus. Naujų sąvokų ir jas įvardijančių terminų Įstatymo projekte neapibrėžiama. 10. Įstatymo projekto atitiktis Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatoms ir Europos Sąjungos teisei Įstatymo projektas atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos teisės normas. 11. Įstatymui įgyvendinti reikalingi įgyvendinamieji teisės aktai, šių aktų rengėjai ir terminai Priėmus Įstatymo projektą, turės būti peržiūrėti Lietuvos banko teisės aktai, kuriais įgyvendinamos šiuo metu galiojančios NPĮ įstatymo nuostatos, reglamentuojančios NPĮ priežiūros reikalavimus. Šių teisės aktų pakeitimus turės priimti Lietuvos banko valdyba. 12.

12. Kiek valstybės, savivaldybių biudžetų

ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymui įgyvendinti ar bus galima sutaupyti Priėmus Įstatymo projektą, papildomų lėšų poreikio nenumatoma. 13. Įstatymo projekto rengimo metu gauti specialistų vertinimai, rekomendacijos ir išvados Rengiant Įstatymo projektą specialistų vertinimų ir išvadų negauta. 14. Reikšminiai žodžiai, kurių reikia Įstatymo projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno Eurovoc terminus, temas bei sritis

„Skatinamosios finansinės priemonės“. 15. Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai

Nėra. [1] Darbo grupė sudaryta Lietuvos Respublikos finansų ministro 2019 m. balandžio 10 d. įsakymu Nr. 1K-112 „Dėl darbo grupės sudarymo“.

Teisės departamento išvada

2020-05-07 · the official register ↗

LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO KANCELIARIJOS

TEISĖS

DEPARTAMENTAS

IŠVADA

DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS NACIONALINIŲ PLĖTROS ĮSTAIGŲ

ĮSTATYMO NR. XIII-1257 PAPILDYMO 11¹ STRAIPSNIU ĮSTATYMO PROJEKTO

2020-05-11 Nr. XIIIP-4803

Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Lietuvos Respublikos Konstitucijai, galiojantiems įstatymams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:

1. Projekto 1 straipsniu Nacionalinių plėtros įstaigų įstatymo

(toliau – keičiamas įstatymas) 11¹ straipsnio 1 dalyje siūloma nustatyti, kad Nacionalinė plėtros įstaiga (NPĮ) gali veikti kaip komanditinės ūkinės bendrijos tikroji narė. Iš projekto aiškinamojo rašto nuostatų darytina išvada, kad komanditinė ūkinė bendrija valdys Pagalbos verslui fondą ir investuos fondo lėšas. Atkreipiame dėmesį, kad fondo lėšas sudarytų ne tik valstybės lėšos, bet didesnę jų dalį - skolintos lėšos, taip pat pagal komanditinės ūkinės bendrijos veiklos sutartis pasitelktos privačių investuotojų lėšos. Pagal Ūkinių bendrijų įstatymo 2 straipsnio 5 dalyje ir 8 straipsnio 1 dalyje nustatytą teisinį reguliavimą ūkinė bendrija yra neribotos civilinės atsakomybės privatusis juridinis asmuo, o jos tikrieji nariai (šiuo atveju ir NPĮ) už tokio juridinio asmens prievoles solidariai atsako visu savo turtu. Keičiamo įstatymo 3 straipsnyje nustatyta, kad NPĮ yra bendrovė, kurios visos akcijos priklauso valstybei. Vadinasi tuo atveju, jeigu komanditinė ūkinė bendrija nepajėgs vykdyti savo prievolių, tai ne tik pati komanditinė ūkinė bendrija atsakytų visu savo turtu, bet valstybės valdoma bendrovė (NPĮ), kaip komanditinės ūkinės bendrijos tikrasis narys, kartu su kitais komanditinės ūkinės bendrijos tikraisiais nariais solidariai turės atsakyti savo turtu. Atsižvelgus į tai, kas aukščiau išdėstyta, manytina, turėtų būti įvertinta rizika, kurią prisiimtų NPĮ tapdama komanditinės ūkinės bendrijos tikrąja nare. 2.

2. Pagal projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 11¹

straipsnio 2 dalyje siūlomą nustatyti teisinį reguliavimą Lietuvos bankui būtų suteikta teisė inicijuoti komanditinės ūkinės bendrijos narių komanditorių interesams atstovaujančio patariamojo komiteto sudarymą. Pažymėtina, kad nei iš projekto aiškinamojo rašto, nei iš projekto nuostatų nėra aiški tokio komiteto sudarymo tvarka, funkcijos ir kompetencija. Atsižvelgiant į tai, kad komanditinė ūkinė bendrija turėtų įgaliojimus investuoti dideles lėšas, manytina, kad tokio komiteto sudarymas, vykdomos funkcijos ir įgaliojimai turėtų būti nustatyti keičiamame įstatyme. Departamento direktorius Andrius Kabišaitis M. Masteikienė, tel. (8 5) 239 6843, el. p. [email protected] S. Švedas, tel. (8 5) 239 6165, el. p. [email protected]

Teisės departamento išvada

2020-05-07 · the official register ↗

LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO KANCELIARIJOS

TEISĖS

DEPARTAMENTAS

IŠVADA

DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS NACIONALINIŲ PLĖTROS ĮSTAIGŲ

ĮSTATYMO NR. XIII-1257 PAPILDYMO 11¹ STRAIPSNIU ĮSTATYMO PROJEKTO

2020-05-11 Nr. XIIIP-4803

Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Lietuvos Respublikos Konstitucijai, galiojantiems įstatymams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:

1. Projekto 1 straipsniu Nacionalinių plėtros įstaigų įstatymo

(toliau – keičiamas įstatymas) 11¹ straipsnio 1 dalyje siūloma nustatyti, kad Nacionalinė plėtros įstaiga (NPĮ) gali veikti kaip komanditinės ūkinės bendrijos tikroji narė. Iš projekto aiškinamojo rašto nuostatų darytina išvada, kad komanditinė ūkinė bendrija valdys Pagalbos verslui fondą ir investuos fondo lėšas. Atkreipiame dėmesį, kad fondo lėšas sudarytų ne tik valstybės lėšos, bet didesnę jų dalį - skolintos lėšos, taip pat pagal komanditinės ūkinės bendrijos veiklos sutartis pasitelktos privačių investuotojų lėšos. Pagal Ūkinių bendrijų įstatymo 2 straipsnio 5 dalyje ir 8 straipsnio 1 dalyje nustatytą teisinį reguliavimą ūkinė bendrija yra neribotos civilinės atsakomybės privatusis juridinis asmuo, o jos tikrieji nariai (šiuo atveju ir NPĮ) už tokio juridinio asmens prievoles solidariai atsako visu savo turtu. Keičiamo įstatymo 3 straipsnyje nustatyta, kad NPĮ yra bendrovė, kurios visos akcijos priklauso valstybei. Vadinasi tuo atveju, jeigu komanditinė ūkinė bendrija nepajėgs vykdyti savo prievolių, tai ne tik pati komanditinė ūkinė bendrija atsakytų visu savo turtu, bet valstybės valdoma bendrovė (NPĮ), kaip komanditinės ūkinės bendrijos tikrasis narys, kartu su kitais komanditinės ūkinės bendrijos tikraisiais nariais solidariai turės atsakyti savo turtu. Atsižvelgus į tai, kas aukščiau išdėstyta, manytina, turėtų būti įvertinta rizika, kurią prisiimtų NPĮ tapdama komanditinės ūkinės bendrijos tikrąja nare. 2.

2. Pagal projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 11¹

straipsnio 2 dalyje siūlomą nustatyti teisinį reguliavimą Lietuvos bankui būtų suteikta teisė inicijuoti komanditinės ūkinės bendrijos narių komanditorių interesams atstovaujančio patariamojo komiteto sudarymą. Pažymėtina, kad nei iš projekto aiškinamojo rašto, nei iš projekto nuostatų nėra aiški tokio komiteto sudarymo tvarka, funkcijos ir kompetencija. Atsižvelgiant į tai, kad komanditinė ūkinė bendrija turėtų įgaliojimus investuoti dideles lėšas, manytina, kad tokio komiteto sudarymas, vykdomos funkcijos ir įgaliojimai turėtų būti nustatyti keičiamame įstatyme. Departamento direktorius Andrius Kabišaitis M. Masteikienė, tel. (8 5) 239 6843, el. p. [email protected] S. Švedas, tel. (8 5) 239 6165, el. p. [email protected]

Teisės departamento išvada

2020-05-28 · the official register ↗

LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO KANCELIARIJOS

TEISĖS

DEPARTAMENTAS

IŠVADA

DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS NACIONALINIŲ PLĖTROS ĮSTAIGŲ

ĮSTATYMO NR. XIII-1257 PAPILDYMO 11¹ STRAIPSNIU ĮSTATYMO PROJEKTO

2020-06-03 Nr. XIIIP-4803(2)

Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Lietuvos Respublikos Konstitucijai, galiojantiems įstatymams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šią pastabą: Projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 11¹ straipsnio 2 dalyje siūloma nustatyti, kad Lietuvos bankui suteikiama teisė inicijuoti komanditinės ūkinės bendrijos narių komanditorių interesams atstovaujančio patariamojo komiteto sudarymą. Komanditinių ūkinių bendrijų organų sudarymą nustato Ūkinių bendrijų įstatymas. Pastarajame įstatyme tokio komanditinės ūkinės bendrijos organo kaip komanditinės ūkinės bendrijos patariamojo komiteto sudarymas nėra reglamentuojamas. Teikiamame projekte komiteto sudarymo tvarkos taip pat nesiūloma nustatyti. Atsižvelgiant į tai, kad patariamasis komitetas vykdytų svarbias funkcijas, susijusias su Nacionalinė plėtros įstaiga (NPĮ) veiklos priežiūra, manytina, kad tokio komiteto sudarymo tvarka turėtų būti nustatyta keičiamame įstatyme. Įstatyme reikėtų nustatyti subjektus, kurie turėtų teisę skirti ir atšaukti patariamojo komiteto narius, kiek narių sudarytų komitetą, kuriam terminui komitetas būtų sudaromas, komiteto vadovo rinkimą (skyrimą), komiteto darbo reglamento tvirtinimą ir panašiai. Departamento direktorius Andrius Kabišaitis M. Masteikienė, tel. (8 5) 239 6843, el. p. [email protected] S. Švedas, tel. (8 5) 239 6165, el. p. [email protected]

Komiteto išvada

2020-05-07 · the official register ↗

LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO

Socialinių reikalų ir darbo komitetas

PAPILDOMO KOMITETO IŠVADA

DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS NACIONALINIŲ PLĖTROS

ĮSTAIGŲ ĮSTATYMO NR. XIII-1257 PAPILDYMO 11¹ STRAIPSNIU ĮSTATYMO

PROJEKTO (NR. XIIIP-4803)

2020-05-20

Nr. 103-P-24

Vilnius

1. Komiteto posėdyje

dalyvavo: R. Šalaševičiūtė – Komiteto pirmininkė, R. Baškienė, R. J. Dagys, A. Dumbrava, J. Džiugelis, P. Kuzmickienė, M. Navickienė, V. Rastenis, J. Rimkus, A. Sysas, T. Tomilinas, J. Varkalys; Komiteto biuro darbuotojai: E. Bulotaitė – biuro vedėja, patarėjos: D. Aleksejūnienė, A. Dolmantienė, D. Jonėnienė, I. Kuodienė, padėjėjos: R. Liekienė, I. Žukauskaitė, kviestieji asmenys: J. Andriuškevičiūtė – Seimo kanceliarijos Teisės departamento vyr. patarėja, J. Raškauskaitė – Seimo kanceliarijos Teisės departamento Privatinės teisės skyriaus patarėja, M. Jurgilas – Lietuvos banko valdybos narys, E. Radišauskienė – socialinės apsaugos ir darbo viceministrė, V. Mačerauskienė – Finansų ministerijos Finansų rinkų politikos departamento direktorė, J. Varanauskienė – Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos direktorė, M. Kalesinskas – Pensijų fondų dalyvių asociacijos valdybos pirmininkas, T. Gudaitis – Lietuvos investicinių ir pensijų fondų asociacijos valdybos narys. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):

Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę

  • str. str.
  • d. p. 1. Seimo kanceliarijos

Teisės departamentas 2020-05-111 Įvertinę projekto atitiktį Lietuvos Respublikos Konstitucijai, galiojantiems įstatymams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:

1. Projekto 1 straipsniu Nacionalinių plėtros įstaigų įstatymo (toliau –

keičiamas įstatymas) 11¹ straipsnio 1 dalyje siūloma nustatyti, kad Nacionalinė plėtros įstaiga (NPĮ) gali veikti kaip komanditinės ūkinės bendrijos tikroji narė.

Iš projekto aiškinamojo rašto nuostatų darytina išvada, kad komanditinė ūkinė bendrija valdys Pagalbos verslui fondą ir investuos fondo lėšas. Atkreipiame dėmesį, kad fondo lėšas sudarytų ne tik valstybės lėšos, bet didesnę jų dalį - skolintos lėšos, taip pat pagal komanditinės ūkinės bendrijos veiklos sutartis pasitelktos privačių investuotojų lėšos. Pagal Ūkinių bendrijų įstatymo

2 straipsnio 5 dalyje ir 8 straipsnio 1 dalyje nustatytą teisinį

reguliavimą ūkinė bendrija yra neribotos civilinės atsakomybės privatusis juridinis asmuo, o jos tikrieji nariai (šiuo atveju ir NPĮ) už tokio juridinio asmens prievoles solidariai atsako visu savo turtu. Keičiamo įstatymo 3 straipsnyje nustatyta, kad NPĮ yra bendrovė, kurios visos akcijos priklauso valstybei. Vadinasi tuo atveju, jeigu komanditinė ūkinė bendrija nepajėgs vykdyti savo prievolių, tai ne tik pati komanditinė ūkinė bendrija atsakytų visu savo turtu, bet valstybės valdoma bendrovė (NPĮ), kaip komanditinės ūkinės bendrijos tikrasis narys, kartu su kitais komanditinės ūkinės bendrijos tikraisiais nariais solidariai turės atsakyti savo turtu. Atsižvelgus į tai, kas aukščiau išdėstyta, manytina, turėtų būti įvertinta rizika, kurią prisiimtų NPĮ tapdama komanditinės ūkinės bendrijos tikrąja nare. Pritarti. 2. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas

2020-05-111

2. Pagal projekto 1

straipsniu keičiamo įstatymo 11¹ straipsnio 2 dalyje siūlomą nustatyti teisinį reguliavimą Lietuvos bankui būtų suteikta teisė inicijuoti komanditinės ūkinės bendrijos narių komanditorių interesams atstovaujančio patariamojo komiteto sudarymą. Pažymėtina, kad nei iš projekto aiškinamojo rašto, nei iš projekto nuostatų nėra aiški tokio komiteto sudarymo tvarka, funkcijos ir kompetencija.

Atsižvelgiant į tai, kad komanditinė ūkinė bendrija turėtų įgaliojimus investuoti dideles lėšas, manytina, kad tokio komiteto sudarymas, vykdomos funkcijos ir įgaliojimai turėtų būti nustatyti keičiamame įstatyme. Pritarti. 3. Piliečių, asociacijų, politinių partijų, lobistų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: negauta. 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai:

Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę

  • str. str.
  • d. p. 1. Lietuvos

Respublikos Specialiųjų tyrimų tarnyba 2020-05-201 IV. Dėl projekto Nr. XIIIP-4803 Atliekant antikorupcinį vertinimą nustatyta, kad projekte Nr. XIIIP-4803 numatoma įtraukti su Fondo steigimu susijusią papildomą nuostatą dėl nacionalinės plėtros įstaigos (toliau – NPĮ) dalyvavimo komanditinių ūkinių bendrijų veikloje, kurių Lietuvos banko priežiūra nebūtų vykdoma tais atvejais, kai Lietuvos bankas taip pat veiktų kaip tokios komanditinės ūkinės bendrijos narys komanditorius arba kai Lietuvos bankui suteikiamos atitinkamos teisės veikti kitų komanditorių pavedimu. Taip pat numatomu teisiniu reguliavimu siekiama nustatyti, kad NPĮ, veikiančios kaip komanditinės ūkinės bendrijos tikroji narė, veiklos kontrolė vykdoma įgyvendinant komanditinės ūkinės bendrijos veiklos ir dalyvių sutartyse nustatytas finansines priemones ir Lietuvos bankui suteikiant teisę inicijuoti narių komanditorių interesams atstovaujančio patariamojo komiteto sudarymą.

Atlikus antikorupcinį vertinimą, pritariame Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos Teisės departamento 2020-05-11 išvadoje pateiktai 2 punkte pastabai dėl patariamojo komiteto sudarymo ir veiklos funkcijų įtvirtinimo įstatymu, bei manome, kad tai padidintų teisinio reguliavimo aiškumą ir skaidrumą, sudarant komanditinės ūkinės bendrijos narių komanditorių interesams atstovaujančio patariamąjį komitetą, ir sumažintų galimybę žemesnio lygmens teisės aktu pakeisti patariamojo komiteto sudėtį ir funkcijas. Pritarti. 5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai: negauta. 6. Komiteto sprendimas ir pasiūlymas: pritarti Įstatymo projektui ir siūlyti pagrindiniam Komitetui jį tobulinti pagal Seimo kanceliarijos Teisės departamento bei Lietuvos Respublikos Specialiųjų tyrimų tarnybos pastabas, kurioms Komitetas pritarė. 7. Balsavimo rezultatai: pritarta bendru sutarimu. 8. Komiteto paskirti pranešėjas: Tomas Tomilinas. Komiteto pirmininkė Rimantė Šalaševičiūtė SRDK biuro patarėja Ieva Kuodienė

Komiteto išvada

2020-05-28 · the official register ↗

LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO

Biudžeto ir finansų komitetas

PAGRINDINIO KOMITETO IŠVADA

DĖL LIETUVOS

RESPUBLIKOS NACIONALINIŲ PLĖTROS ĮSTAIGŲ ĮSTATYMO NR. XIII-1257 PAPILDYMO 11¹

STRAIPSNIU ĮSTATYMO PROJEKTO NR. XIIIP-4803

2020-05-27

Nr. 109-P-19

Vilnius

1. Komiteto

posėdyje dalyvavo: Valius Ąžuolas, Kęstutis Glaveckas, Algirdas Butkevičius, Andrius Palionis (nuotoliniu), Gintarė Skaistė (nuotoliniu), Rasa Budbergytė (nuotoliniu), Viktoras Rinkevičius (nuotoliniu), Vida Ačienė, Mykolas Majauskas, Rita Tamašunienė (nuotoliniu), Juozas Varžgalys. Biudžeto ir finansų komiteto biuras: biuro vedėja Alina Brazdilienė, patarėjai: Dalia Mudėnienė, Jolanta Žaltkauskienė, Jolanta Dzikaitė, vyr. specialistė Agnė Gedraitytė, padėjėja Jolanta Matiliauskienė. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):

Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę

  • str. str. d.

p. 1. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2020 m. gegužės 11 d. 1 Įvertinę projekto atitiktį Lietuvos Respublikos Konstitucijai, galiojantiems įstatymams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:

1. Projekto 1 straipsniu

Nacionalinių plėtros įstaigų įstatymo (toliau – keičiamas įstatymas) 11¹ straipsnio 1 dalyje siūloma nustatyti, kad Nacionalinė plėtros įstaiga (NPĮ) gali veikti kaip komanditinės ūkinės bendrijos tikroji narė. Iš projekto aiškinamojo rašto nuostatų darytina išvada, kad komanditinė ūkinė bendrija valdys Pagalbos verslui fondą ir investuos fondo lėšas. Atkreipiame dėmesį, kad fondo lėšas sudarytų ne tik valstybės lėšos, bet didesnę jų dalį - skolintos lėšos, taip pat pagal komanditinės ūkinės bendrijos veiklos sutartis pasitelktos privačių investuotojų lėšos.

Pagal Ūkinių bendrijų įstatymo

2 straipsnio 5 dalyje ir 8 straipsnio 1 dalyje nustatytą teisinį

reguliavimą ūkinė bendrija yra neribotos civilinės atsakomybės privatusis juridinis asmuo, o jos tikrieji nariai (šiuo atveju ir NPĮ) už tokio juridinio asmens prievoles solidariai atsako visu savo turtu. Keičiamo įstatymo 3 straipsnyje nustatyta, kad NPĮ yra bendrovė, kurios visos akcijos priklauso valstybei. Vadinasi tuo atveju, jeigu komanditinė ūkinė bendrija nepajėgs vykdyti savo prievolių, tai ne tik pati komanditinė ūkinė bendrija atsakytų visu savo turtu, bet valstybės valdoma bendrovė (NPĮ), kaip komanditinės ūkinės bendrijos tikrasis narys, kartu su kitais komanditinės ūkinės bendrijos tikraisiais nariais solidariai turės atsakyti savo turtu. Atsižvelgus į tai, kas aukščiau išdėstyta, manytina, turėtų būti įvertinta rizika, kurią prisiimtų NPĮ tapdama komanditinės ūkinės bendrijos tikrąja nare. Atsižvelgti. Rizikas įvertinome. Rizikos valdymo tikslais yra steigiamos dvi atskiros įmonės – tikrasis narys ir komanditorius. Tikrasis narys atsako savo turtu (numatomas tikrojo nario įstatinis kapitalas 1 mln. eur), o 100 mln. eurų pradinė investicija į fondą, lėšos iš ne nuosavybės vertybinių popierių yra numatomos investuoti į fondą per komanditorių. 2. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2020 m. gegužės 11 d. 1

2. Pagal projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 11¹ straipsnio 2

dalyje siūlomą nustatyti teisinį reguliavimą Lietuvos bankui būtų suteikta teisė inicijuoti komanditinės ūkinės bendrijos narių komanditorių interesams atstovaujančio patariamojo komiteto sudarymą. Pažymėtina, kad nei iš projekto aiškinamojo rašto, nei iš projekto nuostatų nėra aiški tokio komiteto sudarymo tvarka, funkcijos ir kompetencija.

Atsižvelgiant į tai, kad komanditinė ūkinė bendrija turėtų įgaliojimus investuoti dideles lėšas, manytina, kad tokio komiteto sudarymas, vykdomos funkcijos ir įgaliojimai turėtų būti nustatyti keičiamame įstatyme. Pritarti. 3. Piliečių, asociacijų, politinių partijų, lobistų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: Negauta. 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai:

Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę

  • str. str. d.

p. 1. Lietuvos Respublikos Specialiųjų tyrimų tarnyba,

2020 m. gegužės 20 d. IV. Dėl projekto Nr. XIIIP-4803

Atliekant antikorupcinį vertinimą nustatyta, kad projekte Nr. XIIIP-4803 numatoma įtraukti su Fondo steigimu susijusią papildomą nuostatą dėl nacionalinės plėtros įstaigos (toliau – NPĮ) dalyvavimo komanditinių ūkinių bendrijų veikloje, kurių Lietuvos banko priežiūra nebūtų vykdoma tais atvejais, kai Lietuvos bankas taip pat veiktų kaip tokios komanditinės ūkinės bendrijos narys komanditorius arba kai Lietuvos bankui suteikiamos atitinkamos teisės veikti kitų komanditorių pavedimu. Taip pat numatomu teisiniu reguliavimu siekiama nustatyti, kad NPĮ, veikiančios kaip komanditinės ūkinės bendrijos tikroji narė, veiklos kontrolė vykdoma įgyvendinant komanditinės ūkinės bendrijos veiklos ir dalyvių sutartyse nustatytas finansines priemones ir Lietuvos bankui suteikiant teisę inicijuoti narių komanditorių interesams atstovaujančio patariamojo komiteto sudarymą.

Atlikus antikorupcinį vertinimą, pritariame Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos Teisės departamento 2020-05-11 išvadoje[1] pateiktai 2 punkte pastabai dėl patariamojo komiteto sudarymo ir veiklos funkcijų įtvirtinimo įstatymu, bei manome, kad tai padidintų teisinio reguliavimo aiškumą ir skaidrumą, sudarant komanditinės ūkinės bendrijos narių komanditorių interesams atstovaujančio patariamąjį komitetą, ir sumažintų galimybę žemesnio lygmens teisės aktu pakeisti patariamojo komiteto sudėtį ir funkcijas. Pritarti. 5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai: Negauta. 6. Seimo paskirtų papildomų komitetų /komisijų pasiūlymai:

Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pastabos Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę

  • str. str. d.

p. 1. Socialinių reikalų ir darbo komitetas, 2020 m. gegužės 20 d. Nr. 103-P-24 Pritarti Įstatymo projektui ir siūlyti pagrindiniam Komitetui jį tobulinti pagal Seimo kanceliarijos Teisės departamento bei Lietuvos Respublikos Specialiųjų tyrimų tarnybos pastabas, kurioms Komitetas pritarė. Pritarti. 7. Komiteto sprendimas ir pasiūlymai:. 7.1. Sprendimas (pagal Lietuvos Respublikos Seimo statuto 150 straipsnį. Jeigu siūlomas sprendimas numatytas Seimo statuto

150 straipsnio 1 dalies 3–6 punktuose, pateikiami šio sprendimo

argumentai): Pritarti iniciatorių pateiktam ir komiteto patobulintam įstatymo projektui ir komiteto išvadoms. 7.2. Pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pastabos Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę

  • str. str. d.

p. 1.

1. Biudžeto ir finansų komitetas, 2020 m. gegužės

27 d. 1

Atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos Teisės departamento ir Lietuvos Respublikos Specialiųjų tyrimų tarnybos pastabą siūlome tikslinti įstatymo projekto 1 straipsnį ir išdėstyti jį taip:

1 straipsnis. Įstatymo papildymas 11¹

straipsniu Papildyti Įstatymą 11¹straipsniu:

„11¹ straipsnis. NPĮ dalyvavimas komanditinių ūkinių bendrijų veikloje

1. NPĮ gali veikti kaip

komanditinės ūkinės bendrijos tikroji narė. 2. Tais atvejais, kai Lietuvos bankas yra šio straipsnio

1 dalyje nurodytos komanditinės ūkinės bendrijos narys komanditorius arba

Lietuvos bankui suteikiamos atitinkamos teisės veikti narių komanditorių pavedimu, šiame įstatyme nustatyti NPĮ įrašymo į NPĮ sąrašus ir priežiūros reikalavimai netaikomi, o NPĮ, veikiančios kaip komanditinės ūkinės bendrijos tikroji narė, veiklos kontrolė vykdoma įgyvendinant komanditinės ūkinės bendrijos veiklos ir dalyvių sutartyse nustatytas finansines priemones ir Lietuvos bankui suteikiant teisę inicijuoti narių komanditorių interesams atstovaujančio patariamojo komiteto sudarymą, kurio pagrindinės funkcijos yra vertinti kaip užtikrinama komanditinės ūkinės bendrijos tikrojo nario veiklos vidaus kontrolė, nustatyti komanditinės ūkinės bendrijos tikrojo nario organų narių interesų valdymo principus, teikti siūlymus dėl komanditinės ūkinės bendrijos tikrojo nario valdybos narių ir vadovo skyrimo ir atšaukimo.“ Pritarti. 8. Balsavimo rezultatai: pritarta bendru sutarimu. 9. Komiteto paskirti pranešėjai: Valius Ąžuolas, Kęstutis Glaveckas. 10. Komiteto narių atskiroji nuomonė: Negauta. PRIDEDAMA. Komiteto siūlomas įstatymo projektas Nr. XIIIP-4803(2), jo lyginamasis variantas. Komiteto pirmininkas Valius Ąžuolas Biudžeto ir finansų komiteto biuro vyriausioji specialiste Agnė Gedraitytė [1] Prieiga internete: https://e-seimas.lrs.lt/portal/legalAct/lt/TAK/104cfc20935711eaa51db668f0092944?jfwid=-y3rq86e9e.