Redagavo: Ramunė Lūžaitė (1997 Projekto lyginamasis variantas LIETUVOS RESPUBLIKOS 2020 METŲ VALSTYBĖS BIUDŽETO IR SAVIVALDYBIŲ BIUDŽETŲ FINANSINIŲ RODIKLIŲ PATVIRTINIMO ĮSTATYMO NR. XIII-2695
d. Nr. Vilnius 1 straipsnis. 9 straipsnio pakeitimas Pakeisti 9 straipsnio 4 punktą ir jį išdėstyti taip:
„4) dėl paskolų ir ne nuosavybės vertybinių popierių, naudojamų ekstremaliųjų situacijų paveiktos ekonomikos skatinimo tikslams įgyvendinti ir verslo finansiniam likvidumui didinti. Bendra tokių įsipareigojimų, prisiimtų 2020 metais, suma vienu metu negali viršyti 500 000 tūkst. eurų.“
Pakeisti 13 straipsnio 3 dalies 1 punktą ir jį išdėstyti taip:
„1) skolintis valstybės vardu, kai yra poreikis ir kai dėl to nėra
pažeidžiamos šio įstatymo 10 ir 19 straipsnių nuostatos: su valstybės skola susijusioms išlaidoms apmokėti; priemonėms, finansuojamoms iš Europos Sąjungos ir kitos tarptautinės finansinės paramos ir bendrojo finansavimo lėšų, bendrai finansuoti ir su šių priemonių įgyvendinimu susijusioms išlaidoms apmokėti; Europos Sąjungos teisės aktais numatytai nacionalinei paramai žemės ūkio subjektams teikti; nenumatytoms įmokoms į Europos Sąjungos biudžetą mokėti; nenumatytoms išlaidoms dėl einamaisiais biudžetiniais metais vykdomo referendumo ir (arba) rinkimų apmokėti; Lietuvos Respublikos įsipareigojimams, susijusiems su naryste NATO, vykdyti (užtikrinti ne mažiau kaip 2,02 procento BVP, bet ne daugiau kaip 2,05 procento BVP skyrimą), kai atsiranda papildomų lėšų poreikis Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijai (EBPO) paskelbus BVP prognozę Lietuvos Respublikai; Lietuvos Respublikos įsipareigojimams, susijusiems su Europos Sąjungos politikos įgyvendinimu, vykdyti, įskaitant rezervinių lėšų sukaupimą ir (arba) paskolinimą, kaip tai numatyta Europos Sąjungos teisės aktuose, Europos Sąjungos institucijų ar organizacijų sprendimuose ir (arba) su tuo susijusiose sutartyse ar susitarimuose; išlaidoms, susijusioms su ekstremaliųjų situacijų likvidavimu, jų padarinių šalinimu ir padarytų nuostolių padengimu iš dalies, kai nepakanka valstybės rezervo ir Vyriausybės rezervo lėšų, apmokėti; išlaidoms, susijusioms su atstovavimu Lietuvos Respublikai (Vyriausybei) užsienio ginčų sprendimo institucijose, įskaitant teisinių išvadų dėl jų sprendimų apskundimo parengimą, teisinių išvadų dėl sprendimų apskundimo gavimą ir atstovavimą Lietuvos Respublikai (Vyriausybei) atliekant kitus veiksmus, susijusius su Lietuvos Respublikos (Vyriausybės) interesų gynimu (bet tuo neapsiribojant), apmokėti; arbitražų ar teismų sprendimams, kuriais priteistos sumos iš Lietuvos valstybės kurių pagrindu Lietuvos valstybei kyla pareiga mokėti sumas, vykdyti; nepalankių klimato reiškinių nulemtiems nuostoliams žemės ūkio sektoriuje kompensuoti;“.
Pakeisti 13 straipsnio 3 dalies 1 punktą ir jį išdėstyti taip:
„1) skolintis valstybės vardu, kai yra poreikis ir kai dėl to nėra
pažeidžiamos šio įstatymo 10 ir 19 straipsnių nuostatos: su valstybės skola susijusioms išlaidoms apmokėti; priemonėms, finansuojamoms iš Europos Sąjungos ir kitos tarptautinės finansinės paramos ir bendrojo finansavimo lėšų, bendrai finansuoti ir su šių priemonių įgyvendinimu susijusioms išlaidoms apmokėti; Europos Sąjungos teisės aktais numatytai nacionalinei paramai žemės ūkio subjektams teikti; nenumatytoms įmokoms į Europos Sąjungos biudžetą mokėti; nenumatytoms išlaidoms dėl einamaisiais biudžetiniais metais vykdomo referendumo ir (arba) rinkimų apmokėti; Lietuvos Respublikos įsipareigojimams, susijusiems su naryste NATO, vykdyti (užtikrinti ne mažiau kaip 2,02 procento BVP, bet ne daugiau kaip 2,05 procento BVP skyrimą), kai atsiranda papildomų lėšų poreikis Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijai (EBPO) paskelbus BVP prognozę Lietuvos Respublikai; Lietuvos Respublikos įsipareigojimams, susijusiems su Europos Sąjungos politikos įgyvendinimu, vykdyti, įskaitant rezervinių lėšų sukaupimą ir (arba) paskolinimą, kaip tai numatyta Europos Sąjungos teisės aktuose, Europos Sąjungos institucijų ar organizacijų sprendimuose ir (arba) su tuo susijusiose sutartyse ar susitarimuose; išlaidoms, susijusioms su ekstremaliųjų situacijų likvidavimu, jų padarinių šalinimu ir padarytų nuostolių padengimu iš dalies, kai nepakanka valstybės rezervo ir Vyriausybės rezervo lėšų, apmokėti; išlaidoms, susijusioms su atstovavimu Lietuvos Respublikai (Vyriausybei) užsienio ginčų sprendimo institucijose, įskaitant teisinių išvadų dėl jų sprendimų apskundimo parengimą, teisinių išvadų dėl sprendimų apskundimo gavimą ir atstovavimą Lietuvos Respublikai (Vyriausybei) atliekant kitus veiksmus, susijusius su Lietuvos Respublikos (Vyriausybės) interesų gynimu (bet tuo neapsiribojant), apmokėti; arbitražų ar teismų sprendimams, kuriais priteistos sumos iš Lietuvos valstybės kurių pagrindu Lietuvos valstybei kyla pareiga mokėti sumas, vykdyti; nepalankių klimato reiškinių nulemtiems nuostoliams žemės ūkio sektoriuje kompensuoti;“. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą.
Respublikos Prezidentas
Redagavo: Ramunė Lūžaitė (1997 Projekto Nr. XIIIP-4802(2) lyginamasis variantas LIETUVOS RESPUBLIKOS 2020 METŲ VALSTYBĖS BIUDŽETO IR SAVIVALDYBIŲ BIUDŽETŲ FINANSINIŲ RODIKLIŲ PATVIRTINIMO ĮSTATYMO NR. XIII-2695
d. Nr. Vilnius 1 straipsnis. 9 straipsnio pakeitimas Pakeisti 9 straipsnio 4 punktą ir jį išdėstyti taip:
„4) dėl paskolų ir ne nuosavybės vertybinių popierių, naudojamų ekstremaliųjų situacijų paveiktos ekonomikos skatinimo tikslams įgyvendinti ir verslo finansiniam likvidumui didinti. Bendra tokių įsipareigojimų, prisiimtų 2020 metais, suma vienu metu negali viršyti 500 000 tūkst. eurų.“
Pakeisti 13 straipsnio 3 dalies 1 punktą ir jį išdėstyti taip:
„1) skolintis valstybės vardu, kai yra poreikis ir kai dėl to nėra
pažeidžiamos šio įstatymo 10 ir 19 straipsnių nuostatos: su valstybės skola susijusioms išlaidoms apmokėti; priemonėms, finansuojamoms iš Europos Sąjungos ir kitos tarptautinės finansinės paramos ir bendrojo finansavimo lėšų, bendrai finansuoti ir su šių priemonių įgyvendinimu susijusioms išlaidoms apmokėti; Europos Sąjungos teisės aktais numatytai nacionalinei paramai žemės ūkio subjektams teikti; nenumatytoms įmokoms į Europos Sąjungos biudžetą mokėti; nenumatytoms išlaidoms dėl einamaisiais biudžetiniais metais vykdomo referendumo ir (arba) rinkimų apmokėti; Lietuvos Respublikos įsipareigojimams, susijusiems su naryste NATO, vykdyti (užtikrinti ne mažiau kaip 2,02 procento BVP, bet ne daugiau kaip 2,05 procento BVP skyrimą), kai atsiranda papildomų lėšų poreikis Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijai (EBPO) paskelbus BVP prognozę Lietuvos Respublikai; Lietuvos Respublikos įsipareigojimams, susijusiems su Europos Sąjungos politikos įgyvendinimu, vykdyti, įskaitant rezervinių lėšų sukaupimą ir (arba) paskolinimą, kaip tai numatyta Europos Sąjungos teisės aktuose, Europos Sąjungos institucijų ar organizacijų sprendimuose ir (arba) su tuo susijusiose sutartyse ar susitarimuose; išlaidoms, susijusioms su ekstremaliųjų situacijų likvidavimu, jų padarinių šalinimu ir padarytų nuostolių padengimu iš dalies, kai nepakanka valstybės rezervo ir Vyriausybės rezervo lėšų, apmokėti; išlaidoms, susijusioms su atstovavimu Lietuvos Respublikai (Vyriausybei) užsienio ginčų sprendimo institucijose, įskaitant teisinių išvadų dėl jų sprendimų apskundimo parengimą, teisinių išvadų dėl sprendimų apskundimo gavimą ir atstovavimą Lietuvos Respublikai (Vyriausybei) atliekant kitus veiksmus, susijusius su Lietuvos Respublikos (Vyriausybės) interesų gynimu (bet tuo neapsiribojant), apmokėti; arbitražų ar teismų sprendimams, kuriais priteistos sumos iš Lietuvos valstybės kurių pagrindu Lietuvos valstybei kyla pareiga mokėti sumas, vykdyti; nepalankių klimato reiškinių nulemtiems nuostoliams žemės ūkio sektoriuje kompensuoti;“.
Pakeisti 13 straipsnio 3 dalies 1 punktą ir jį išdėstyti taip:
„1) skolintis valstybės vardu, kai yra poreikis ir kai dėl to nėra
pažeidžiamos šio įstatymo 10 ir 19 straipsnių nuostatos: su valstybės skola susijusioms išlaidoms apmokėti; priemonėms, finansuojamoms iš Europos Sąjungos ir kitos tarptautinės finansinės paramos ir bendrojo finansavimo lėšų, bendrai finansuoti ir su šių priemonių įgyvendinimu susijusioms išlaidoms apmokėti; Europos Sąjungos teisės aktais numatytai nacionalinei paramai žemės ūkio subjektams teikti; nenumatytoms įmokoms į Europos Sąjungos biudžetą mokėti; nenumatytoms išlaidoms dėl einamaisiais biudžetiniais metais vykdomo referendumo ir (arba) rinkimų apmokėti; Lietuvos Respublikos įsipareigojimams, susijusiems su naryste NATO, vykdyti (užtikrinti ne mažiau kaip 2,02 procento BVP, bet ne daugiau kaip 2,05 procento BVP skyrimą), kai atsiranda papildomų lėšų poreikis Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijai (EBPO) paskelbus BVP prognozę Lietuvos Respublikai; Lietuvos Respublikos įsipareigojimams, susijusiems su Europos Sąjungos politikos įgyvendinimu, vykdyti, įskaitant rezervinių lėšų sukaupimą ir (arba) paskolinimą, kaip tai numatyta Europos Sąjungos teisės aktuose, Europos Sąjungos institucijų ar organizacijų sprendimuose ir (arba) su tuo susijusiose sutartyse ar susitarimuose; išlaidoms, susijusioms su ekstremaliųjų situacijų likvidavimu, jų padarinių šalinimu ir padarytų nuostolių padengimu iš dalies, kai nepakanka valstybės rezervo ir Vyriausybės rezervo lėšų, apmokėti; išlaidoms, susijusioms su atstovavimu Lietuvos Respublikai (Vyriausybei) užsienio ginčų sprendimo institucijose, įskaitant teisinių išvadų dėl jų sprendimų apskundimo parengimą, teisinių išvadų dėl sprendimų apskundimo gavimą ir atstovavimą Lietuvos Respublikai (Vyriausybei) atliekant kitus veiksmus, susijusius su Lietuvos Respublikos (Vyriausybės) interesų gynimu (bet tuo neapsiribojant), apmokėti; arbitražų ar teismų sprendimams, kuriais priteistos sumos iš Lietuvos valstybės kurių pagrindu Lietuvos valstybei kyla pareiga mokėti sumas, vykdyti; nepalankių klimato reiškinių nulemtiems nuostoliams žemės ūkio sektoriuje kompensuoti;“. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą.
Respublikos Prezidentas
SKOLOS ĮSTATYMO NR. I-1508 PAKEITIMO ĮSTATYMO IR LIETUVOS RESPUBLIKOS 2020 METŲ VALSTYBĖS BIUDŽETO IR SAVIVALDYBIŲ
tikslai ir uždaviniai Lietuvos Respublikos valstybės skolos įstatymo Nr. I-1508 pakeitimo įstatymo projekto (toliau – Įstatymo projektas) tikslai:
finansiniam likvidumui didinti;
Vyriausybei teikti valstybės garantijas dėl ne nuosavybės vertybinių popierių, naudojamų ekstremaliųjų situacijų paveiktos ekonomikos skatinimo tikslams įgyvendinti ir verslo finansiniam likvidumui didinti.
Bendra tokių įsipareigojimų, prisiimtų 2020 metais, suma vienu metu negali viršyti 500 000 tūkst. eurų;
Vyriausybei skolintis valstybės vardu perskolinamoms paskoloms, naudojamoms ekstremaliųjų situacijų paveiktos ekonomikos skatinimo tikslams įgyvendinti ir verslo finansiniam likvidumui didinti, teikti;
skolos įstatymo (toliau – Įstatymas) nuostatų trūkumus, susijusius su metinių finansinių ataskaitų rinkinio audito nustatymu, kai kuriais valstybės garantuojamų garantijų institucijų garantijų teikimo atvejais;
teikti garantijas dėl: · draudimo įmonės pagal laidavimo draudimo sutartį arba finansų įstaigos pagal suteiktą finansinę garantiją sumokėtos draudimo arba garantijos išmokos už Lietuvos Respublikoje įsteigto kelionių organizatoriaus prievolių nevykdymą dalies padengimo; · draudimo įmonės pagal laidavimo draudimo sutartį arba finansų įstaigos pagal finansinę garantiją sumokėtos draudimo arba garantijos išmokos dalies padengimo, kai laidavimo draudimas arba finansinė garantija buvo suteikta dėl prekių gamintojo, prekių tiekėjo, paslaugų teikėjo ar darbų rangovo pateikto pasiūlymo galiojimo, jo sudarytos sutarties įvykdymo, garantinio laikotarpio įsipareigojimų vykdymo, avanso grąžinimo arba apmokėjimo už prekes, suteiktas paslaugas ar atliktus darbus gavimo; · dalies atidėto mokėjimo pagal sudarytą prekių pirkimo–pardavimo sutartį ar sudarytą paslaugų teikimo sutartį sumokėjimo mokėjimo atidėjimą suteikusiam prekių gamintojui ar paslaugų teikėjui ar jį pagal faktoringo sutartį finansuojančiam finansuotojui ar draudimo įmonės prekinio kredito draudėjui sumokėtos draudimo išmokos dalies padengimo.
Bendra tokių įsipareigojimų, prisiimtų 2020 metais, suma vienu metu negali viršyti 500 000 tūkst. eurų;
Vyriausybei skolintis valstybės vardu perskolinamoms paskoloms, naudojamoms ekstremaliųjų situacijų paveiktos ekonomikos skatinimo tikslams įgyvendinti ir verslo finansiniam likvidumui didinti, teikti;
skolos įstatymo (toliau – Įstatymas) nuostatų trūkumus, susijusius su metinių finansinių ataskaitų rinkinio audito nustatymu, kai kuriais valstybės garantuojamų garantijų institucijų garantijų teikimo atvejais;
teikti garantijas dėl: · draudimo įmonės pagal laidavimo draudimo sutartį arba finansų įstaigos pagal suteiktą finansinę garantiją sumokėtos draudimo arba garantijos išmokos už Lietuvos Respublikoje įsteigto kelionių organizatoriaus prievolių nevykdymą dalies padengimo; · draudimo įmonės pagal laidavimo draudimo sutartį arba finansų įstaigos pagal finansinę garantiją sumokėtos draudimo arba garantijos išmokos dalies padengimo, kai laidavimo draudimas arba finansinė garantija buvo suteikta dėl prekių gamintojo, prekių tiekėjo, paslaugų teikėjo ar darbų rangovo pateikto pasiūlymo galiojimo, jo sudarytos sutarties įvykdymo, garantinio laikotarpio įsipareigojimų vykdymo, avanso grąžinimo arba apmokėjimo už prekes, suteiktas paslaugas ar atliktus darbus gavimo; · dalies atidėto mokėjimo pagal sudarytą prekių pirkimo–pardavimo sutartį ar sudarytą paslaugų teikimo sutartį sumokėjimo mokėjimo atidėjimą suteikusiam prekių gamintojui ar paslaugų teikėjui ar jį pagal faktoringo sutartį finansuojančiam finansuotojui ar draudimo įmonės prekinio kredito draudėjui sumokėtos draudimo išmokos dalies padengimo. Įstatymo projektu siūlomais pakeitimais, susijusiais su galimybe Vyriausybei teikti valstybės garantijas dėl ne nuosavybės vertybinių popierių, naudojamų ekstremaliųjų situacijų paveiktos ekonomikos skatinimo tikslams įgyvendinti ir verslo finansiniam likvidumui didinti, bus sudarytos prielaidos įsteigti Pagalbos verslui fondą (toliau – Fondas) ir pritraukti į Fondą reikiamų lėšų.
Fondas steigiamas atsižvelgiant į Europos Komisijos komunikate
„Laikinoji valstybės pagalbos priemonių, skirtų ekonomikai remti reaguojant į
dabartinį naujojo koronaviruso (COVID-19) protrūkį, sistema“ nustatytas sąlygas. Fondo tikslai:
veiklos nutraukimas gali sukelti grandininę reakciją ir paveikti susijusius subjektus ir (arba) turėti reikšmingų socialinių ir ekonominių pasekmių, suteikimas;
geriau pasirengę ekonomikos atsigavimo laikotarpiui, išsaugojimas;
kapitalo rinkos priemonėms;
(tvariosios, ekologiškos investicijos ar kiti) tam tikruose ekonomikos sektoriuose įgyvendinimas. Fondas investuos į Lietuvos Respublikoje veikiančias įmones. Įmonė laikoma veikiančia Lietuvos Respublikoje tuo atveju, jei ji kuria darbo vietas Lietuvos Respublikoje ir (arba) iš savo vykdomos veiklos moka mokesčius arba socialinio draudimo įmokas į Lietuvos Respublikos biudžetą.
Dėl Įstatymo projektu siūlomo pakeitimo, siekiant įtvirtinti garantijų institucijoms galimybę teikti garantijas dėl:
1) draudimo įmonės pagal laidavimo draudimo sutartį arba finansų įstaigos pagal suteiktą finansinę garantiją sumokėtos draudimo arba garantijos išmokos už Lietuvos Respublikoje įsteigto kelionių organizatoriaus prievolių nevykdymą dalies padengimo: Lietuvos Respublikos Seimas 2020 m. balandžio 21 d. priėmė Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.751 straipsnio pakeitimo įstatymą ir Lietuvos Respublikos turizmo įstatymo Nr. VIII-667 2, 15 straipsnių pakeitimo ir įstatymo papildymo 17¹ straipsniu įstatymą ir įteisino galimybę kelionių organizatoriams ir turistui susitarti dėl kupono už neįvykusią kelionę išdavimo. Turizmo įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatyta, kad kelionių organizatorius garantuoja, kad jo turimas prievolių įvykdymo užtikrinimas apima kupono turistui išdavimą Turizmo įstatymo 17¹ straipsnio nustatytomis sąlygomis ir tvarka. Tačiau susidarius ekstremaliajai situacijai draudimo bendrovės ir bankai kur kas atsargiau vertina kelionių organizatorių finansinę riziką, ateities perspektyvas ir nemokumą ir dėl to pradėjo reikalauti iš kelionių organizatorių didesnio užstato (iki 100 proc.), o tai kelia grėsmę, kad kelionių organizatoriai nebus pajėgūs gauti finansinių garantijų. Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos duomenimis, šiandien kelionių organizatorių prievolių užtikrinimas (nuo jų nemokumo ar bankroto) sudaro 30 mln. eurų. 38 proc. sudaro draudikų draudimo polisai, 62 proc. – bankų finansinės garantijos. Bendras kelionių organizatorių skaičius yra 252, iš jų 116 užsiima išvykstamuoju turizmu, 40 – vietiniu turizmu, 96 – tik atvykstamuoju turizmu.
Kol kas nėra bankrotą paskelbusių kelionių organizatorių. 2) draudimo įmonės pagal laidavimo draudimo sutartį arba finansų įstaigos pagal finansinę garantiją sumokėtos draudimo arba garantijos išmokos dalies padengimo, kai laidavimo draudimas arba finansinė garantija buvo suteikta dėl prekių gamintojo, prekių tiekėjo, paslaugų teikėjo ar darbų rangovo pateikto pasiūlymo galiojimo, jo sudarytos sutarties įvykdymo, garantinio laikotarpio įsipareigojimų vykdymo, avanso grąžinimo arba apmokėjimo už prekes, suteiktas paslaugas ar atliktus darbus gavimo:
Atitinkamos garantijos būtų teikiamos finansų įstaigoms, teikiančioms pasiūlymo galiojimo, sutarties įvykdymo, garantinio laikotarpio įsipareigojimų vykdymo, avanso grąžinimo bei apmokėjimo už prekes, suteiktas paslaugas ar atliktus darbus, garantijas arba draudimo įmonėms teikiančioms atitinkamų įsipareigojimų vykdymo laidavimo draudimą. Minėtos garantijos skatintų atitinkamų garantijų ar draudimo teikimą prekių gamintojams, prekių ir paslaugų teikėjams ar rangovams, nes prisiimtų dalį nuostolio rizikos. Šių garantijų teikimui reikalingų valstybės biudžeto lėšų poreikis priklausys nuo valstybės įsteigtos garantijų institucijos ir finansų įstaigų bei draudimo įmonių suderintų sąlygų, bei reikalavimų, kurie bus įtvirtinti Ekonomikos ir inovacijų ministro įsakymu tvirtinamuose atitinkamų garantijų teikimo nuostatuose. Planuojama, kad atitinkamų garantijų teikimui reikalingų valstybės biudžeto lėšų poreikis per metus neviršys 40 - 50 mln. Eur. Pirmaisiais atitinkamų garantijų teikimo metais biudžeto lėšų poreikis bus ženkliai mažesnis.
3) dalies atidėto mokėjimo pagal sudarytą prekių pirkimo–pardavimo sutartį ar sudarytą paslaugų teikimo sutartį sumokėjimo mokėjimo atidėjimą suteikusiam prekių gamintojui ar paslaugų teikėjui ar jį pagal faktoringo sutartį finansuojančiam finansuotojui ar draudimo įmonės prekinio kredito draudėjui sumokėtos draudimo išmokos dalies padengimo:
Garantijos už prekinius kreditus leistų padengti sumažėjusias prekinių kreditų, kuriuos sutinka apdrausti Lietuvoje veikiančios atitinkamos draudimo įmonės, apimtis. Tai yra aktualu šiuo laikotarpiu, kai Lietuvoje veikiančios draudimo įmonės sumažino priimamos kredito rizikos lygį bei ženkliai padidino prekinio kredito draudimo kainas reaguodamos į išaugusią kredito riziką. Planuojama, kad atitinkamų garantijų teikimui reikalingų valstybės biudžeto lėšų poreikis per metus sieks apie XXX mln. Eur. Priėmus atitinkamus pakeitimus, didesnis skaičius įmonių turės platesnes galimybes naudotis garantijų institucijų teikiamomis garantijomis, vykdant veiklą, ir
(ar) plėtrą, bei ieškant joms reikalingo finansavimo, kuris sumažėjo dėl koronaviruso pandemijos sukeltų neigiamų pasekmių Lietuvos ekonomikai ir įmonių veiklai. Įstatymo projektu taip pat siekiama Įstatymo nuostatas suderinti su Lietuvos Respublikos viešojo sektoriaus atskaitomybės įstatymo Nr. X-1212 pakeitimo įstatymo projektu, kuriam Vyriausybė pritarė 2020 m. vasario 26 d. nutarimu Nr. 156. Lietuvos Respublikos 2020 metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo Nr.
XIII-2694 9 ir 13 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto (toliau – Biudžeto įstatymo projektas) tikslas:
biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo 9 straipsnio 4 punkte nustatytas valstybės garantijų limitas būtų taikomas ne tik dėl paskolų, bet ir dėl ne nuosavybės vertybinių popierių, naudojamų ekstremaliųjų situacijų paveiktos ekonomikos skatinimo tikslams įgyvendinti ir verslo finansiniam likvidumui didinti. Bendra tokių įsipareigojimų, prisiimtų 2020 metais, suma vienu metu negali viršyti 500 000 tūkst. eurų. Atitinkamu tikslu papildomos ir Įstatymo nuostatos. 2) patikslinti Finansų ministerijai suteiktą teisę skolintis arbitražų ar teismų sprendimams, kuriais priteistos sumos iš Lietuvos valstybės, vykdyti, nes ne visuose teismų ar arbitražų sprendimuose tiesiogiai priteisiamos sumos iš Lietuvos valstybės. Kartais sprendime nurodomos aplinkybės, kurių pagrindu Lietuvos valstybei kyla pareiga mokėti sumas, siekiant tinkamai įvykdyti teismo ar arbitražo sprendimą. 2. Įstatymų projektų iniciatoriai ir rengėjai Įstatymo projekto ir Biudžeto įstatymo projekto (toliau kartu – Įstatymų projektai) iniciatorė – Lietuvos Respublikos finansų ministerija. Įstatymų projektus parengė Finansų ministerijos Valstybės iždo departamento (direktorius Audrius Želionis, tel. 239 0021) Skolinimosi ir pinigų valdymo skyriaus vedėjas Edmundas Kiškis (tel. 239 0176, el. p. [email protected]). 3. Kaip šiuo metu yra reguliuojami Įstatymų projektuose aptarti teisiniai santykiai Šiuo metu galiojančiame Įstatyme nustatyti: 3.1.
Šie skolinimosi valstybės vardu tikslai:
subalansuoti;
finansuoti ir Lietuvos Respublikos indėlių ir įsipareigojimų investuotojams draudimo įstatyme numatytų indėlių ir (ar) įsipareigojimų investuotojams draudimo išmokų mokėjimui finansuoti, teikti;
valstybės skolai dengti, sukaupti;
fondų pinigų srautams subalansuoti;
garantijas vykdyti;
politikos įgyvendinimu, vykdyti, įskaitant rezervinių lėšų sukaupimą ir (arba) paskolinimą, kaip tai numatyta Europos Sąjungos teisės aktuose, Europos Sąjungos institucijų ar organizacijų sprendimuose ir (arba) su tuo susijusiose sutartyse ar susitarimuose;
biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatyme nustatytiems tikslams ir kitiems tikslams, kai dėl to yra priimtas atskiras įstatymas. 3.2. Šie valstybės garantijų teikimo tikslai, t. y. Vyriausybė valstybės vardu gali teikti valstybės garantiją dėl:
nustatytiems tikslams įgyvendinti;
paskolų.
Asmenims, gavusiems šiame punkte nurodytas paskolas, Įstatymo 9 straipsnio nuostatos netaikomos;
ekonominės erdvės valstybės narės įmonės filialo imamų paskolų, kai tokios paskolos imamos refinansuoti perskolinamą paskolą arba valstybės garantuojamą paskolą;
svarbių objektų apsaugos įstatyme nurodytų nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių įmonių apyvartinėms lėšoms papildyti, kai šios lėšos naudojamos strateginiams Lietuvos Respublikos tikslams pasiekti;
tikslams įgyvendinti ir verslo finansiniam likvidumui didinti. Šiuo metu galiojančiame Lietuvos Respublikos 2020 metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatyme nustatyti šie valstybės garantijų limitai:
pagal garantijas. Bendra tokių įsipareigojimų, prisiimtų 2020 ir ankstesniais metais, suma vienu metu negali viršyti 768 000 tūkst. eurų.
Į garantijų institucijų prisiimtų įsipareigojimų pagal garantijas limitą neįtraukiama garantijų institucijų įsipareigojimų pagal garantijas dalis, kuri yra pergarantuota finansų institucijų, turinčių aukščiausią kredito reitingą (AAA), suteiktą bent dviejų iš tarptautinių reitingų agentūrų Moody’s, Standard & Poor’s ir Fitch Ratings;
2) dėl paskolų, teikiamų valstybės investicijų projektams finansuoti ir (arba) naudojamų Lietuvos Respublikos nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių objektų apsaugos įstatyme nurodytų nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių įmonių apyvartinėms lėšoms papildyti. Bendra tokių įsipareigojimų, prisiimtų 2020 ir ankstesniais metais, suma vienu metu negali viršyti 370 500 tūkst. eurų;
3) dėl Mokslo ir studijų įstatyme nurodytų valstybės remiamų paskolų. Bendra tokių įsipareigojimų, prisiimtų 2020 ir ankstesniais metais, suma vienu metu negali viršyti 95 000 tūkst. eurų, iš jų per 2020 metus prisiimtų naujų įsipareigojimų suma negali viršyti 16 000 tūkst. eurų;
4) dėl paskolų, naudojamų ekstremaliųjų situacijų paveiktos ekonomikos skatinimo tikslams įgyvendinti ir verslo finansiniam likvidumui didinti. Bendra tokių įsipareigojimų, prisiimtų 2020 metais, suma vienu metu negali viršyti 500 000 tūkst. eurų. Šiuo metu galiojančiame Lietuvos Respublikos 2020 metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatyme Finansų ministerijai suteikta teisė, be kita ko, skolintis arbitražų ar teismų sprendimams, kuriais priteistos sumos iš Lietuvos valstybės, vykdyti. 4.
nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama Priėmus Įstatymų projektus bus:
Vyriausybei teikti valstybės garantijas dėl paskolos arba ne nuosavybės vertybinių popierių, naudojamų ekstremaliųjų situacijų paveiktos ekonomikos skatinimo tikslams įgyvendinti ir verslo finansiniam likvidumui didinti; Pažymėtina, kad valstybės garantiją, neatsižvelgdama į paskolos arba ne nuosavybės vertybinių popierių emisijos dydį, suteiktų Lietuvos Respublikos Vyriausybė, siekdama sudaryti galimybę ekstremaliųjų situacijų metu operatyviai įgyvendinti ekonomikos skatinimo tikslus ir didinti verslo finansinį likvidumą;
Vyriausybei skolintis valstybės vardu perskolinamoms paskoloms, naudojamoms ekstremaliųjų situacijų paveiktos ekonomikos skatinimo tikslams įgyvendinti ir verslo finansiniam likvidumui didinti, teikti;
bet ir dėl ne nuosavybės vertybinių popierių, naudojamų ekstremaliųjų situacijų paveiktos ekonomikos skatinimo tikslams įgyvendinti ir verslo finansiniam likvidumui didinti.
Siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama Priėmus Įstatymų projektus bus:
Vyriausybei teikti valstybės garantijas dėl paskolos arba ne nuosavybės vertybinių popierių, naudojamų ekstremaliųjų situacijų paveiktos ekonomikos skatinimo tikslams įgyvendinti ir verslo finansiniam likvidumui didinti; Pažymėtina, kad valstybės garantiją, neatsižvelgdama į paskolos arba ne nuosavybės vertybinių popierių emisijos dydį, suteiktų Lietuvos Respublikos Vyriausybė, siekdama sudaryti galimybę ekstremaliųjų situacijų metu operatyviai įgyvendinti ekonomikos skatinimo tikslus ir didinti verslo finansinį likvidumą;
Vyriausybei skolintis valstybės vardu perskolinamoms paskoloms, naudojamoms ekstremaliųjų situacijų paveiktos ekonomikos skatinimo tikslams įgyvendinti ir verslo finansiniam likvidumui didinti, teikti;
bet ir dėl ne nuosavybės vertybinių popierių, naudojamų ekstremaliųjų situacijų paveiktos ekonomikos skatinimo tikslams įgyvendinti ir verslo finansiniam likvidumui didinti. Bendra tokių įsipareigojimų, prisiimtų 2020 metais, suma vienu metu negali viršyti 500 000 tūkst. eurų;
susiję su metinių finansinių ataskaitų rinkinio audito nustatymu, kai kuriais valstybės garantuojamų garantijų institucijų garantijų teikimo atvejais;
teikti garantijas dėl: · draudimo įmonės pagal laidavimo draudimo sutartį arba finansų įstaigos pagal suteiktą finansinę garantiją sumokėtos draudimo arba garantijos išmokos už Lietuvos Respublikoje įsteigto kelionių organizatoriaus prievolių nevykdymą dalies padengimo; · draudimo įmonės pagal laidavimo draudimo sutartį arba finansų įstaigos pagal finansinę garantiją sumokėtos draudimo arba garantijos išmokos dalies padengimo, kai laidavimo draudimas arba finansinė garantija buvo suteikta dėl prekių gamintojo, prekių tiekėjo, paslaugų teikėjo ar darbų rangovo pateikto pasiūlymo galiojimo, jo sudarytos sutarties įvykdymo, garantinio laikotarpio įsipareigojimų vykdymo, avanso grąžinimo arba apmokėjimo už prekes, suteiktas paslaugas ar atliktus darbus gavimo; · dalies atidėto mokėjimo pagal sudarytą prekių pirkimo–pardavimo sutartį ar sudarytą paslaugų teikimo sutartį sumokėjimo mokėjimo atidėjimą suteikusiam prekių gamintojui ar paslaugų teikėjui ar jį pagal faktoringo sutartį finansuojančiam finansuotojui ar draudimo įmonės prekinio kredito draudėjui sumokėtos draudimo išmokos dalies padengimo;
6) patikslinta Finansų ministerijai suteikta teisė skolintis arbitražų ar teismų sprendimams, kurių pagrindu Lietuvos valstybei kyla pareiga mokėti sumas, vykdyti.
Bendra tokių įsipareigojimų, prisiimtų 2020 metais, suma vienu metu negali viršyti 500 000 tūkst. eurų;
susiję su metinių finansinių ataskaitų rinkinio audito nustatymu, kai kuriais valstybės garantuojamų garantijų institucijų garantijų teikimo atvejais;
teikti garantijas dėl: · draudimo įmonės pagal laidavimo draudimo sutartį arba finansų įstaigos pagal suteiktą finansinę garantiją sumokėtos draudimo arba garantijos išmokos už Lietuvos Respublikoje įsteigto kelionių organizatoriaus prievolių nevykdymą dalies padengimo; · draudimo įmonės pagal laidavimo draudimo sutartį arba finansų įstaigos pagal finansinę garantiją sumokėtos draudimo arba garantijos išmokos dalies padengimo, kai laidavimo draudimas arba finansinė garantija buvo suteikta dėl prekių gamintojo, prekių tiekėjo, paslaugų teikėjo ar darbų rangovo pateikto pasiūlymo galiojimo, jo sudarytos sutarties įvykdymo, garantinio laikotarpio įsipareigojimų vykdymo, avanso grąžinimo arba apmokėjimo už prekes, suteiktas paslaugas ar atliktus darbus gavimo; · dalies atidėto mokėjimo pagal sudarytą prekių pirkimo–pardavimo sutartį ar sudarytą paslaugų teikimo sutartį sumokėjimo mokėjimo atidėjimą suteikusiam prekių gamintojui ar paslaugų teikėjui ar jį pagal faktoringo sutartį finansuojančiam finansuotojui ar draudimo įmonės prekinio kredito draudėjui sumokėtos draudimo išmokos dalies padengimo;
6) patikslinta Finansų ministerijai suteikta teisė skolintis arbitražų ar teismų sprendimams, kurių pagrindu Lietuvos valstybei kyla pareiga mokėti sumas, vykdyti. 5. Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai, galimos neigiamos priimtų įstatymų pasekmės ir kokių priemonių reikia imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta Priėmus Įstatymų projektus, neigiamų pasekmių nenumatoma. 6.
kriminogeninei situacijai, korupcijai Įstatymų projektų priėmimas įtakos kriminogeninei situacijai, korupcijai neturės. 7. Galima priimtų įstatymų įtaka verslo sąlygoms ir plėtrai Priimti Įstatymų projektai turės teigiamą įtaką verslo sąlygoms ir jo plėtrai. Dėl naujojo koronaviruso (COVID-19) keliamos grėsmės viena iš problemų, su kuria susiduria įmonės, yra lėšų trūkumas apyvartiniam ir investiciniam kapitalui, todėl verslo subjektams siekiama sudaryti galimybes plačiau naudotis finansavimo šaltiniais. Šios priemonės gerintų verslo finansavimo gavimo sąlygas ir padėtų išlaikyti likvidumą. 8. Įstatymų inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti ir kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios Teisės aktų pakeisti ar pripažinti netekusiais galios nereikės. 9. Įstatymų projektų atitiktis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimams ir įstatymų projektų sąvokų ir jas įvardijančių terminų įvertinimas Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka Įstatymų projektai atitinka Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimus. Įstatymo projekto sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka. 10. Įstatymų projektų atitiktis Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatoms ir Europos Sąjungos teisei Įstatymų projektai atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos teisės normas. 11. Įstatymams įgyvendinti reikalingi įgyvendinamieji teisės aktai, šių aktų rengėjai ir terminai Įstatymo projektui įgyvendinti Finansų ministerija turės parengti:
Valstybės perskolinamų paskolų ir valstybės garantijų teikimo, suteiktų perskolinamų paskolų grąžinimo ir valstybės garantijų administravimo taisyklių patvirtinimo“ pakeitimo projektą;
„Dėl Valstybės perskolinamų paskolų ir valstybės garantuojamų paskolų grupavimo taisyklių patvirtinimo“ pakeitimo projektą., Įstatymo projektui įgyvendinti Lietuvos Respublikos ekonomikos ir inovacijų ministerija turės parengti Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. liepos 11 d. nutarimo Nr. 887 „Dėl uždarosios akcinės bendrovės „Investicijų ir verslo garantijos“ veiklos“ pakeitimo projektą. 12. Kiek valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymams įgyvendinti ar bus galima sutaupyti Pavyzdžiui, jei kelionių organizatorių prievolių užtikrinimas (nuo jų nemokumo ar bankroto) sudarytų 30 mln. eurų, tai, garantuojant 50 proc. bankų ir (arba) draudimo įmonių kelionių organizatoriams išduotų prievolių užtikrinimo garantijų, didžiausių nuostolių atveju prireiktų iki 15 mln. eurų valstybės lėšų. Planuojama, kad atitinkamų garantijų už finansų įstaigų teikiamas finansines garantijas bei draudimo įmonių teikiamą laidavimo draudimą teikimui reikalingų valstybės biudžeto lėšų poreikis per metus neviršys 40–50 mln. Eur. Pirmaisiais atitinkamų garantijų teikimo metais biudžeto lėšų poreikis bus ženkliai mažesnis.
Planuojama, kad atitinkamų garantijų už suteiktus prekių ar paslaugų atidėtus apmokėjimus (prekinius kreditus), garantijos išmoką mokant prekių gamintojui, paslaugos teikėjui, jo finansuotojui pagal faktoringo sandorį ar jį prekinio kredito draudimu apdraudusiai draudimo įmonei teikimui reikalingų valstybės biudžeto lėšų poreikis per metus sieks apie 50 mln. Eur. 13. Įstatymų projektų rengimo metu gauti specialistų vertinimai, rekomendacijos ir išvados Rengiant Įstatymų projektus specialistų vertinimų ir išvadų negauta. 14. Reikšminiai žodžiai, kurių reikia Įstatymų projektams įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno Eurovoc terminus, temas bei sritis „Valstybės garantija“, „valstybės perskolinama paskola“, „valstybės garantuojami ne nuosavybės vertybiniai popieriai“, „kelionių organizatoriai“. 15. Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai Nėra.
LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO KANCELIARIJOS TEISĖS DEPARTAMENTAS IŠVADA DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS 2020 METŲ VALSTYBĖS BIUDŽETO IR SAVIVALDYBIŲ BIUDŽETŲ FINANSINIŲ RODIKLIŲ PATVIRTINIMO ĮSTATYMO NR. XIII-2695 9 IR 13 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO ĮSTATYMO PROJEKTO 2020-05-08 Nr. XIIIP – 4802 Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, galiojantiems įstatymams ir teisės technikos taisyklėms, pastabų neturime. Departamento direktorius Andrius Kabišaitis R. Dirgėlienė, tel. (8 5) 239 6350, el. p. [email protected] A. Dulevičiūtė – Akimovienė, tel. (8 5) 239 6164, el. p. [email protected]
LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO KANCELIARIJOS TEISĖS DEPARTAMENTAS IŠVADA DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS 2020 METŲ VALSTYBĖS BIUDŽETO IR SAVIVALDYBIŲ BIUDŽETŲ FINANSINIŲ RODIKLIŲ PATVIRTINIMO ĮSTATYMO NR. XIII-2695 9 IR 13 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO ĮSTATYMO PROJEKTO 2020-06-03 Nr. XIIIP – 4802(2) Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, galiojantiems įstatymams ir teisės technikos taisyklėms, pastabų neturime. Departamento direktorius Andrius Kabišaitis R. Dirgėlienė, tel. (8 5) 239 6350, el. p. [email protected] A. Dulevičiūtė – Akimovienė, tel. (8 5) 239 6164, el. p. [email protected]
Socialinių reikalų ir darbo komitetas Papildomo komiteto IŠVADA
2020-05-20
dalyvavo: R. Šalaševičiūtė – Komiteto pirmininkė, R. Baškienė, R. J. Dagys, A. Dumbrava, J. Džiugelis, P. Kuzmickienė, M. Navickienė, V. Rastenis, J. Rimkus, A. Sysas, T. Tomilinas, J. Varkalys; Komiteto biuro darbuotojai: E. Bulotaitė – biuro vedėja, patarėjos: D. Aleksejūnienė, A. Dolmantienė, D. Jonėnienė, I. Kuodienė, padėjėjos: R. Liekienė, I. Žukauskaitė, kviestieji asmenys: J. Andriuškevičiūtė – Seimo kanceliarijos Teisės departamento vyr. patarėja, J. Raškauskaitė – Seimo kanceliarijos Teisės departamento Privatinės teisės skyriaus patarėja, M. Jurgilas – Lietuvos banko valdybos narys, E. Radišauskienė – socialinės apsaugos ir darbo viceministrė, V. Mačerauskienė – Finansų ministerijos Finansų rinkų politikos departamento direktorė, J. Varanauskienė – Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos direktorė, M. Kalesinskas – Pensijų fondų dalyvių asociacijos valdybos pirmininkas, T. Gudaitis – Lietuvos investicinių ir pensijų fondų asociacijos valdybos narys. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. LR Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2020-05-08 Išvada dėl <...> įstatymo projekto Nr. XIIIP-4802: Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, galiojantiems įstatymams ir teisės technikos taisyklėms, pastabų neturime. Pritarti. 3. Piliečių, asociacijų, politinių partijų, lobistų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: negauta. 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai: negauta. Eil. Nr.
Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. LR Specialiųjų tyrimų tarnyba, 2020-05-20 LR Seimo Biudžeto ir finansų komitetui Antikorupcinio vertinimo išvada dėl įstatymų projektų Nr. XIIIP-4799-4803: <...> Atlikus antikorupcinį vertinimą nustatyta, kad Įstatymų projektų nuostatos atitinka parengtų projektų aiškinamuosiuose raštuose nustatytus tikslus, tačiau visiškai objektyviai įvertinti šių projektų įtaką visuomeniniams santykiams antikorupciniu požiūriu nėra galimybės, kadangi dalis projektuose siūlomų nuostatų bus detalizuojama įstatymo įgyvendinamuosiuose teisės aktuose (pagal Įstatymų projektų aiškinamuosius raštus įstatymų įgyvendinamieji teisės aktai bus keičiami priėmus Įstatymų projektus). <...> II. Dėl projekto Nr. XIIIP-4801 ir projekto Nr. XIIIP-4802 Atliekant antikorupcinį vertinimą nustatyta, kad projektais Nr. XIIIP-4801 ir Nr. XIIIP-4802 sudaroma galimybė LR Vyriausybei teikti valstybės garantijas ne tik dėl paskolos, bet ir dėl ne nuosavybės vertybinių popierių ir skolintis valstybės vardu perskolinamoms paskoloms, naudojamų ekstremaliųjų situacijų paveiktos ekonomikos skatinimo tikslams įgyvendinti ir verslo finansiniam likvidumui didinti. Taip pat numatoma nustatyti valstybės garantijų limitą, kuris būtų taikomas ne tik dėl paskolų, bet ir dėl ne nuosavybės vertybinių popierių, naudojamų ekstremaliųjų situacijų paveiktos ekonomikos skatinimo tikslams įgyvendinti ir verslo finansiniam likvidumui didinti. Taip bus sudarytos prielaidos įsteigti Pagalbos verslui fondą (toliau – Fondas) ir pritraukti į Fondą reikiamų lėšų. Vienas iš Fondo tikslų yra investicijų vidutinėms ir didelėms įmonėms, kurių veiklos nutraukimas gali sukelti grandininę reakciją ir paveikti susijusius subjektus ir (arba) turėti reikšmingų socialinių ir ekonominių pasekmių, suteikimas.
Taip pat siūloma įtvirtinti garantijų institucijoms galimybę teikti garantijas dėl: 1) draudimo įmonės pagal laidavimo draudimo sutartį arba finansų įstaigos pagal suteiktą finansinę garantiją sumokėtos draudimo arba garantijos išmokos už Lietuvos Respublikoje įsteigto kelionių organizatoriaus prievolių nevykdymą dalies padengimo; 2) draudimo įmonės pagal laidavimo draudimo sutartį arba finansų įstaigos pagal finansinę garantiją sumokėtos draudimo arba garantijos išmokos dalies padengimo, kai laidavimo draudimas arba finansinė garantija buvo suteikta dėl prekių gamintojo, prekių tiekėjo, paslaugų teikėjo ar darbų rangovo pateikto pasiūlymo galiojimo, jo sudarytos sutarties įvykdymo, garantinio laikotarpio įsipareigojimų vykdymo, avanso grąžinimo arba apmokėjimo už prekes, suteiktas paslaugas ar atliktus darbus gavimo; 3) dalies atidėto mokėjimo pagal sudarytą prekių pirkimo–pardavimo sutartį ar sudarytą paslaugų teikimo sutartį sumokėjimo mokėjimo atidėjimą suteikusiam prekių gamintojui ar paslaugų teikėjui ar jį pagal faktoringo sutartį finansuojančiam finansuotojui ar draudimo įmonės prekinio kredito draudėjui sumokėtos draudimo išmokos dalies padengimo. Atlikus antikorupcinį vertinimą, projektų Nr. XIIIP-4801 ir Nr. XIIIP-4802 nuostatoms pastabų ir pasiūlymų neturime. <...> Pritarti. 5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai:
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pastabos Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1.
Ingrida Šimonytė, 2020-05-122 Argumentai: 2020 m. biudžeto įstatyme nustatyta galimybė finansuoti tam tikras išlaidas iš skolintų lėšų virš Seimo patvirtintų maksimalių asignavimų, nepažeidžiant tuo pačiu įstatymu patvirtinto skolinimosi limito bei valdžios sektoriaus deficito/pertekliaus rodiklio. Tokia nuostata gali būti pateisinama tais atvejais, kai susidaro padėtis, kai reaguoti ir išlaidas pasitelkti reikia itin skubiai arba dėl kokių nors kitų priežasčių patikslinti skubiai biudžeto įstatymą nėra galimybių. Visgi, gera biudžeto valdysena reikalauja, kad mokesčių mokėtojų pinigai būtų paskirstomi remiantis demokratinės atskaitomybės principais. Pagal šalies Konstituciją esminius turtinius įsipareigojimus tvirtina Seimas, Seimui taipogi pavesta biudžeto tvirtinimo ir vykdymo priežiūros prievolė. Seimas taipogi tvirtina fiskalinio deficito lygį ir kitus esminius biudžeto politikos parametrus. Atsižvelgiant į COVID-19 pandemiją Vyriausybė yra priėmusi sprendimų dėl atskirų išlaidų finansavimo iš skolintų lėšų, o Seimas po biudžeto priėmimo patvirtino šimtus milijonų siekiančias papildomas išlaidas makroekonominėms pandemijos pasekmėms sumažinti, kurioms šiuo metu įstatyme patvirtintų atitinkamoms institucijoms asignavimų nepakaks. Tuo tarpu šių metu valstybės biudžeto patvirtinimo įstatymas nėra pakeistas. Šis biudžeto keitimas yra jau antras 2020 m. ir aiškėjant pandemijos poveikiui ekonomikai yra visos galimybės patikslinti Seimo patvirtintus maksimalius asignavimų limitus lėšomis, reikalingomis tiek pandemijos sukeltoms papildomoms išlaidoms finansuoti, tiek ir makroekonominėms priemonėms ekonominėms pasekmėms švelninti, juoba, kad dėl dalies jų Seimas jau yra apsisprendęs ir jų mastas yra patvirtintas. Be to, akivaizdu, kad biudžeto įstatymo 19 straipsnyje patvirtintas valdžios sektoriaus perteklius net nebus pasiektas, tad bet koks didesnių nei patvirtinti asignavimai išlaidų finansavimas iš skolintų lėšų pažeidžia minimą straipsnį.
Siekiant aiškiai apibrėžti, kada privalo būti pateiktas biudžeto įstatymo patikslinimas, siūloma tikslinti galiojančio įstatymo formuluotę ir numatyti, kad jeigu visų pagal minimą punktą virš maksimalių asignavimų finansuojamų išlaidų suma viršija 0,3 procento praėjusių metų BVP to meto kainomis, biudžeto įstatymas privalo būti atitinkamai tikslinamas. Minima riba siūloma pagal analogiją su tokio paties dydžio reikšmingumo riba Fiskalinės sutarties įgyvendinimo konstituciniame įstatyme, kuria nustatoma galimai reikšminga rizika valdžios sektoriaus rodikliui dėl savivaldybės biudžeto konsolidavimo.
Pasiūlymas: Pakeisti Įstatymo projekto 2 straipsnį išdėstyti taip:
„1) skolintis valstybės vardu, kai yra poreikis ir kai
dėl to nėra pažeidžiamos šio įstatymo 10 ir 19 straipsnių nuostatos: su valstybės skola susijusioms išlaidoms apmokėti; priemonėms, finansuojamoms iš Europos Sąjungos ir kitos tarptautinės finansinės paramos ir bendrojo finansavimo lėšų, bendrai finansuoti ir su šių priemonių įgyvendinimu susijusioms išlaidoms apmokėti;
Europos Sąjungos teisės aktais numatytai nacionalinei paramai žemės ūkio subjektams teikti; nenumatytoms įmokoms į Europos Sąjungos biudžetą mokėti; nenumatytoms išlaidoms dėl einamaisiais biudžetiniais metais vykdomo referendumo ir (arba) rinkimų apmokėti; Lietuvos Respublikos įsipareigojimams, susijusiems su naryste NATO, vykdyti (užtikrinti ne mažiau kaip 2,02 procento BVP, bet ne daugiau kaip 2,05 procento BVP skyrimą), kai atsiranda papildomų lėšų poreikis Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijai (EBPO) paskelbus BVP prognozę Lietuvos Respublikai; Lietuvos Respublikos įsipareigojimams, susijusiems su Europos Sąjungos politikos įgyvendinimu, vykdyti, įskaitant rezervinių lėšų sukaupimą ir (arba) paskolinimą, kaip tai numatyta Europos Sąjungos teisės aktuose, Europos Sąjungos institucijų ar organizacijų sprendimuose ir (arba) su tuo susijusiose sutartyse ar susitarimuose; išlaidoms, susijusioms su ekstremaliųjų situacijų likvidavimu, jų padarinių šalinimu ir padarytų nuostolių padengimu iš dalies, kai nepakanka valstybės rezervo ir Vyriausybės rezervo lėšų, apmokėti; išlaidoms, susijusioms su atstovavimu Lietuvos Respublikai (Vyriausybei) užsienio ginčų sprendimo institucijose, įskaitant teisinių išvadų dėl jų sprendimų apskundimo parengimą, teisinių išvadų dėl sprendimų apskundimo gavimą ir atstovavimą Lietuvos Respublikai (Vyriausybei) atliekant kitus veiksmus, susijusius su Lietuvos Respublikos (Vyriausybės) interesų gynimu (bet tuo neapsiribojant), apmokėti; arbitražų ar teismų sprendimams, kuriais priteistos sumos iš Lietuvos valstybės kurių pagrindu Lietuvos valstybei kyla pareiga mokėti sumas, vykdyti; nepalankių klimato reiškinių nulemtiems nuostoliams žemės ūkio sektoriuje kompensuoti.
Pasiūlymas: Pakeisti Įstatymo projekto 2 straipsnį išdėstyti taip:
„1) skolintis valstybės vardu, kai yra poreikis ir kai
dėl to nėra pažeidžiamos šio įstatymo 10 ir 19 straipsnių nuostatos: su valstybės skola susijusioms išlaidoms apmokėti; priemonėms, finansuojamoms iš Europos Sąjungos ir kitos tarptautinės finansinės paramos ir bendrojo finansavimo lėšų, bendrai finansuoti ir su šių priemonių įgyvendinimu susijusioms išlaidoms apmokėti;
Europos Sąjungos teisės aktais numatytai nacionalinei paramai žemės ūkio subjektams teikti; nenumatytoms įmokoms į Europos Sąjungos biudžetą mokėti; nenumatytoms išlaidoms dėl einamaisiais biudžetiniais metais vykdomo referendumo ir (arba) rinkimų apmokėti; Lietuvos Respublikos įsipareigojimams, susijusiems su naryste NATO, vykdyti (užtikrinti ne mažiau kaip 2,02 procento BVP, bet ne daugiau kaip 2,05 procento BVP skyrimą), kai atsiranda papildomų lėšų poreikis Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijai (EBPO) paskelbus BVP prognozę Lietuvos Respublikai; Lietuvos Respublikos įsipareigojimams, susijusiems su Europos Sąjungos politikos įgyvendinimu, vykdyti, įskaitant rezervinių lėšų sukaupimą ir (arba) paskolinimą, kaip tai numatyta Europos Sąjungos teisės aktuose, Europos Sąjungos institucijų ar organizacijų sprendimuose ir (arba) su tuo susijusiose sutartyse ar susitarimuose; išlaidoms, susijusioms su ekstremaliųjų situacijų likvidavimu, jų padarinių šalinimu ir padarytų nuostolių padengimu iš dalies, kai nepakanka valstybės rezervo ir Vyriausybės rezervo lėšų, apmokėti; išlaidoms, susijusioms su atstovavimu Lietuvos Respublikai (Vyriausybei) užsienio ginčų sprendimo institucijose, įskaitant teisinių išvadų dėl jų sprendimų apskundimo parengimą, teisinių išvadų dėl sprendimų apskundimo gavimą ir atstovavimą Lietuvos Respublikai (Vyriausybei) atliekant kitus veiksmus, susijusius su Lietuvos Respublikos (Vyriausybės) interesų gynimu (bet tuo neapsiribojant), apmokėti; arbitražų ar teismų sprendimams, kuriais priteistos sumos iš Lietuvos valstybės kurių pagrindu Lietuvos valstybei kyla pareiga mokėti sumas, vykdyti; nepalankių klimato reiškinių nulemtiems nuostoliams žemės ūkio sektoriuje kompensuoti. Jeigu šiame punkte nurodytų išlaidų suma viršija 0,3 procento praėjusių metų BVP to meto kainomis, privalo būti atitinkamai tikslinamos šiuo įstatymu patvirtintos asignavimų sumos; “.
Spręsti pagrindiniam komitetui. 6. Komiteto sprendimas ir pasiūlymai: pritarti iniciatorių pateiktam įstatymo projektui ir siūlyti pagrindiniam – Biudžeto ir finansų – komitetui įvertinti Seimo narės Ingridos Šimonytės pasiūlymą. 7. Balsavimo rezultatai: už – 8, prieš – 0, susilaikė – 4. 8. Komiteto paskirtas pranešėjas: Tomas Tomilinas. 9. Komiteto narių atskiroji nuomonė: nepareikšta. Komiteto pirmininkė Rimantė Šalaševičiūtė Komiteto biuro patarėja Dalia Aleksejūnienė
LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO Biudžeto ir finansų komitetas PAGRINDINIO KOMITETO IŠVADA DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS 2020 METŲ VALSTYBĖS BIUDŽETO IR SAVIVALDYBIŲ BIUDŽETŲ FINANSINIŲ RODIKLIŲ PATVIRTINIMO ĮSTATYMO NR. XIII-2695 9 IR 13 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO ĮSTATYMO PROJEKTO
1Komiteto posėdyje dalyvavo: Valius Ąžuolas, Kęstutis Glaveckas, Gintarė Skaistė (nuotoliniu), Algirdas Butkevičius, Andrius Palionis (nuotoliniu), Rasa Budbergytė (nuotoliniu), Viktoras Rinkevičius (nuotoliniu), Vida Ačienė, Mykolas Majauskas, Rita Tamašunienė (nuotoliniu), Juozas Varžgalys. Biudžeto ir finansų komiteto biuras: biuro vedėja Alina Brazdilienė, patarėjai:
Dalia Mudėnienė, Jolanta Žaltkauskienė, Jolanta Dzikaitė, vyr. specialistė Agnė Gedraitytė, padėjėja Jolanta Matiliauskienė. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai): Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę str. str. d. p. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2020-05-08 Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, galiojantiems įstatymams ir teisės technikos taisyklėms, pastabų neturime. Pritarti. 3. Piliečių, asociacijų, politinių partijų, lobistų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: negauta. 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai:
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę str. str. d. p. 1. LR Specialiųjų tyrimų tarnyba, 2020-05-20 LR Seimo Biudžeto ir finansų komitetui Antikorupcinio vertinimo išvada dėl įstatymų projektų Nr.
<...> Atlikus antikorupcinį vertinimą nustatyta, kad Įstatymų projektų nuostatos atitinka parengtų projektų aiškinamuosiuose raštuose nustatytus tikslus, tačiau visiškai objektyviai įvertinti šių projektų įtaką visuomeniniams santykiams antikorupciniu požiūriu nėra galimybės, kadangi dalis projektuose siūlomų nuostatų bus detalizuojama įstatymo įgyvendinamuosiuose teisės aktuose (pagal Įstatymų projektų aiškinamuosius raštus įstatymų įgyvendinamieji teisės aktai bus keičiami priėmus Įstatymų projektus). <...> II. Dėl projekto Nr. XIIIP-4801 ir projekto
Atliekant antikorupcinį vertinimą nustatyta, kad projektais Nr. XIIIP-4801 ir Nr. XIIIP-4802 sudaroma galimybė LR Vyriausybei teikti valstybės garantijas ne tik dėl paskolos, bet ir dėl ne nuosavybės vertybinių popierių ir skolintis valstybės vardu perskolinamoms paskoloms, naudojamų ekstremaliųjų situacijų paveiktos ekonomikos skatinimo tikslams įgyvendinti ir verslo finansiniam likvidumui didinti. Taip pat numatoma nustatyti valstybės garantijų limitą, kuris būtų taikomas ne tik dėl paskolų, bet ir dėl ne nuosavybės vertybinių popierių, naudojamų ekstremaliųjų situacijų paveiktos ekonomikos skatinimo tikslams įgyvendinti ir verslo finansiniam likvidumui didinti. Taip bus sudarytos prielaidos įsteigti Pagalbos verslui fondą (toliau – Fondas) ir pritraukti į Fondą reikiamų lėšų. Vienas iš Fondo tikslų yra investicijų vidutinėms ir didelėms įmonėms, kurių veiklos nutraukimas gali sukelti grandininę reakciją ir paveikti susijusius subjektus ir (arba) turėti reikšmingų socialinių ir ekonominių pasekmių, suteikimas.
Taip pat siūloma įtvirtinti garantijų institucijoms galimybę teikti garantijas dėl: 1) draudimo įmonės pagal laidavimo draudimo sutartį arba finansų įstaigos pagal suteiktą finansinę garantiją sumokėtos draudimo arba garantijos išmokos už Lietuvos Respublikoje įsteigto kelionių organizatoriaus prievolių nevykdymą dalies padengimo; 2) draudimo įmonės pagal laidavimo draudimo sutartį arba finansų įstaigos pagal finansinę garantiją sumokėtos draudimo arba garantijos išmokos dalies padengimo, kai laidavimo draudimas arba finansinė garantija buvo suteikta dėl prekių gamintojo, prekių tiekėjo, paslaugų teikėjo ar darbų rangovo pateikto pasiūlymo galiojimo, jo sudarytos sutarties įvykdymo, garantinio laikotarpio įsipareigojimų vykdymo, avanso grąžinimo arba apmokėjimo už prekes, suteiktas paslaugas ar atliktus darbus gavimo; 3) dalies atidėto mokėjimo pagal sudarytą prekių pirkimo–pardavimo sutartį ar sudarytą paslaugų teikimo sutartį sumokėjimo mokėjimo atidėjimą suteikusiam prekių gamintojui ar paslaugų teikėjui ar jį pagal faktoringo sutartį finansuojančiam finansuotojui ar draudimo įmonės prekinio kredito draudėjui sumokėtos draudimo išmokos dalies padengimo. Atlikus antikorupcinį vertinimą, projektų Nr. XIIIP-4801 ir Nr. XIIIP-4802 nuostatoms pastabų ir pasiūlymų neturime.
<...>
Pritarti. 5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pastabos Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p.
Seimo narė Ingrida Šimonytė, 2020-05-122
įstatyme nustatyta galimybė finansuoti tam tikras išlaidas iš skolintų lėšų virš Seimo patvirtintų maksimalių asignavimų, nepažeidžiant tuo pačiu įstatymu patvirtinto skolinimosi limito bei valdžios sektoriaus deficito/pertekliaus rodiklio. Tokia nuostata gali būti pateisinama tais atvejais, kai susidaro padėtis, kai reaguoti ir išlaidas pasitelkti reikia itin skubiai arba dėl kokių nors kitų priežasčių patikslinti skubiai biudžeto įstatymą nėra galimybių. Visgi, gera biudžeto valdysena reikalauja, kad mokesčių mokėtojų pinigai būtų paskirstomi remiantis demokratinės atskaitomybės principais. Pagal šalies Konstituciją esminius turtinius įsipareigojimus tvirtina Seimas, Seimui taipogi pavesta biudžeto tvirtinimo ir vykdymo priežiūros prievolė. Seimas taipogi tvirtina fiskalinio deficito lygį ir kitus esminius biudžeto politikos parametrus. Atsižvelgiant į COVID-19 pandemiją Vyriausybė yra priėmusi sprendimų dėl atskirų išlaidų finansavimo iš skolintų lėšų, o Seimas po biudžeto priėmimo patvirtino šimtus milijonų siekiančias papildomas išlaidas makroekonominėms pandemijos pasekmėms sumažinti, kurioms šiuo metu įstatyme patvirtintų atitinkamoms institucijoms asignavimų nepakaks. Tuo tarpu šių metu valstybės biudžeto patvirtinimo įstatymas nėra pakeistas. Šis biudžeto keitimas yra jau antras 2020 m. ir aiškėjant pandemijos poveikiui ekonomikai yra visos galimybės patikslinti Seimo patvirtintus maksimalius asignavimų limitus lėšomis, reikalingomis tiek pandemijos sukeltoms papildomoms išlaidoms finansuoti, tiek ir makroekonominėms priemonėms ekonominėms pasekmėms švelninti, juoba, kad dėl dalies jų Seimas jau yra apsisprendęs ir jų mastas yra patvirtintas.
Be to, akivaizdu, kad biudžeto įstatymo 19 straipsnyje patvirtintas valdžios sektoriaus perteklius net nebus pasiektas, tad bet koks didesnių nei patvirtinti asignavimai išlaidų finansavimas iš skolintų lėšų pažeidžia minimą straipsnį. Siekiant aiškiai apibrėžti, kada privalo būti pateiktas biudžeto įstatymo patikslinimas, siūloma tikslinti galiojančio įstatymo formuluotę ir numatyti, kad jeigu visų pagal minimą punktą virš maksimalių asignavimų finansuojamų išlaidų suma viršija 0,3 procento praėjusių metų BVP to meto kainomis, biudžeto įstatymas privalo būti atitinkamai tikslinamas. Minima riba siūloma pagal analogiją su tokio paties dydžio reikšmingumo riba Fiskalinės sutarties įgyvendinimo konstituciniame įstatyme, kuria nustatoma galimai reikšminga rizika valdžios sektoriaus rodikliui dėl savivaldybės biudžeto konsolidavimo.
Pasiūlymas: Pakeisti Įstatymo projekto 2 straipsnį išdėstyti taip:
„1) skolintis valstybės vardu, kai yra poreikis ir kai
dėl to nėra pažeidžiamos šio įstatymo 10 ir 19 straipsnių nuostatos: su valstybės skola susijusioms išlaidoms apmokėti; priemonėms, finansuojamoms iš Europos Sąjungos ir kitos tarptautinės finansinės paramos ir bendrojo finansavimo lėšų, bendrai finansuoti ir su šių priemonių įgyvendinimu susijusioms išlaidoms apmokėti;
Europos Sąjungos teisės aktais numatytai nacionalinei paramai žemės ūkio subjektams teikti; nenumatytoms įmokoms į Europos Sąjungos biudžetą mokėti; nenumatytoms išlaidoms dėl einamaisiais biudžetiniais metais vykdomo referendumo ir (arba) rinkimų apmokėti; Lietuvos Respublikos įsipareigojimams, susijusiems su naryste NATO, vykdyti (užtikrinti ne mažiau kaip 2,02 procento BVP, bet ne daugiau kaip 2,05 procento BVP skyrimą), kai atsiranda papildomų lėšų poreikis Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijai (EBPO) paskelbus BVP prognozę Lietuvos Respublikai; Lietuvos Respublikos įsipareigojimams, susijusiems su Europos Sąjungos politikos įgyvendinimu, vykdyti, įskaitant rezervinių lėšų sukaupimą ir (arba) paskolinimą, kaip tai numatyta Europos Sąjungos teisės aktuose, Europos Sąjungos institucijų ar organizacijų sprendimuose ir (arba) su tuo susijusiose sutartyse ar susitarimuose; išlaidoms, susijusioms su ekstremaliųjų situacijų likvidavimu, jų padarinių šalinimu ir padarytų nuostolių padengimu iš dalies, kai nepakanka valstybės rezervo ir Vyriausybės rezervo lėšų, apmokėti; išlaidoms, susijusioms su atstovavimu Lietuvos Respublikai (Vyriausybei) užsienio ginčų sprendimo institucijose, įskaitant teisinių išvadų dėl jų sprendimų apskundimo parengimą, teisinių išvadų dėl sprendimų apskundimo gavimą ir atstovavimą Lietuvos Respublikai (Vyriausybei) atliekant kitus veiksmus, susijusius su Lietuvos Respublikos (Vyriausybės) interesų gynimu (bet tuo neapsiribojant), apmokėti; arbitražų ar teismų sprendimams, kuriais priteistos sumos iš Lietuvos valstybės kurių pagrindu Lietuvos valstybei kyla pareiga mokėti sumas, vykdyti; nepalankių klimato reiškinių nulemtiems nuostoliams žemės ūkio sektoriuje kompensuoti.
Pasiūlymas: Pakeisti Įstatymo projekto 2 straipsnį išdėstyti taip:
„1) skolintis valstybės vardu, kai yra poreikis ir kai
dėl to nėra pažeidžiamos šio įstatymo 10 ir 19 straipsnių nuostatos: su valstybės skola susijusioms išlaidoms apmokėti; priemonėms, finansuojamoms iš Europos Sąjungos ir kitos tarptautinės finansinės paramos ir bendrojo finansavimo lėšų, bendrai finansuoti ir su šių priemonių įgyvendinimu susijusioms išlaidoms apmokėti;
Europos Sąjungos teisės aktais numatytai nacionalinei paramai žemės ūkio subjektams teikti; nenumatytoms įmokoms į Europos Sąjungos biudžetą mokėti; nenumatytoms išlaidoms dėl einamaisiais biudžetiniais metais vykdomo referendumo ir (arba) rinkimų apmokėti; Lietuvos Respublikos įsipareigojimams, susijusiems su naryste NATO, vykdyti (užtikrinti ne mažiau kaip 2,02 procento BVP, bet ne daugiau kaip 2,05 procento BVP skyrimą), kai atsiranda papildomų lėšų poreikis Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijai (EBPO) paskelbus BVP prognozę Lietuvos Respublikai; Lietuvos Respublikos įsipareigojimams, susijusiems su Europos Sąjungos politikos įgyvendinimu, vykdyti, įskaitant rezervinių lėšų sukaupimą ir (arba) paskolinimą, kaip tai numatyta Europos Sąjungos teisės aktuose, Europos Sąjungos institucijų ar organizacijų sprendimuose ir (arba) su tuo susijusiose sutartyse ar susitarimuose; išlaidoms, susijusioms su ekstremaliųjų situacijų likvidavimu, jų padarinių šalinimu ir padarytų nuostolių padengimu iš dalies, kai nepakanka valstybės rezervo ir Vyriausybės rezervo lėšų, apmokėti; išlaidoms, susijusioms su atstovavimu Lietuvos Respublikai (Vyriausybei) užsienio ginčų sprendimo institucijose, įskaitant teisinių išvadų dėl jų sprendimų apskundimo parengimą, teisinių išvadų dėl sprendimų apskundimo gavimą ir atstovavimą Lietuvos Respublikai (Vyriausybei) atliekant kitus veiksmus, susijusius su Lietuvos Respublikos (Vyriausybės) interesų gynimu (bet tuo neapsiribojant), apmokėti; arbitražų ar teismų sprendimams, kuriais priteistos sumos iš Lietuvos valstybės kurių pagrindu Lietuvos valstybei kyla pareiga mokėti sumas, vykdyti; nepalankių klimato reiškinių nulemtiems nuostoliams žemės ūkio sektoriuje kompensuoti. Jeigu šiame punkte nurodytų išlaidų suma viršija 0,3 procento praėjusių metų BVP to meto kainomis, privalo būti atitinkamai tikslinamos šiuo įstatymu patvirtintos asignavimų sumos; “.
Nepritarti. 2020 m. kovo 17 d. Seimui priėmus Lietuvos Respublikos 2020 m. valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo pakeitimo įstatymą, padidintas Vyriausybės grynojo skolinių įsipareigojimų pokyčio limitas nuo 904 602 tūkst. eurų iki 5 401 437 tūkst. eurų. Vyriausybei suteikta teisė daugiau skolintis, siekiant užtikrinti:
1) savalaikį biudžeto išlaidų finansavimą, valstybės skolos refinansavimą ir valstybės piniginių išteklių srautų subalansavimą;
2) išlaidų, susijusių su ekstremaliųjų situacijų likvidavimu ir jų padarinių šalinimu, padengimą. Lietuvos Respublikos 2020 metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo (toliau – Įstatymas) 13 straipsnio
institucijai paskirstyti asignavimų valdytojams Finansų ministerijos šio straipsnio 3 dalies 1 punkte nustatytiems tikslams pasiskolintas lėšas. Todėl tuo atveju, kai lėšų paskirtis atitinka 13 str. 3 dalies 1 punkte nustatytus tikslus ir sąlygas, Įstatymo keitimas nebūtinas. Atsižvelgiant į tai, kad situacija labai dinamiška, atsiranda naujų pagalbos verslui priemonių, nebuvo ir nėra galimybių iš anksto suplanuoti reikiamas lėšas konkrečioms institucijoms. Atkreiptinas dėmesys, kad skolintos lėšos yra įtraukiamos į įstaigų sąmatas ir naudojamos kaip valstybės biudžeto lėšos, t.y. taikomos tos pačios taisyklės, kaip ir biudžete numatytiems asignavimams. Už jų panaudojimą Seimui bus atsiskaitoma kaip ir už Seimo patvirtintus asignavimus. Atkreiptinas dėmesys, kad Vyriausybė yra apribota minėto skolinimosi limito.
Atsiradus poreikiui viršyti nustatytą limitą, tai galėtų būti daroma tik laikinai, kartu (paraleliai) keičiant 2020 metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymą. 6. Seimo paskirtų papildomų komitetų / komisijų pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pastabos Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. Socialinių reikalų ir darbo komitetas, 2020-05-20 Pritarti iniciatorių pateiktam įstatymo projektui ir siūlyti pagrindiniam – Biudžeto ir finansų – komitetui įvertinti Seimo narės Ingridos Šimonytės pasiūlymą. Pritarti. 7. Komiteto sprendimas ir pasiūlymai:
pateiktam įstatymo projektui Nr. XIIIP-4802 ir komiteto išvadoms. 7.2.Pasiūlymai: Pasiūlyti Lietuvos Respublikos Vyriausybei Lietuvos Respublikos Seimo IX
(rudens) sesijoje pateikti informaciją apie valstybės vardu pasiskolintų lėšų panaudojimą. 8. Balsavimo rezultatai: už – 8, prieš – 1, susilaikė
PRIDEDAMA. Komiteto siūlomas įstatymo projektas, jo lyginamasis variantas. Komiteto pirmininkas Valius Ąžuolas Komiteto biuro vedėja Alina Brazdilienė