Redagavo: Ramunė Lūžaitė (1997 Projekto lyginamasis variantas
2020 m. d. Nr. Vilnius
valstybės skolos įstatymo nauja redakcija Pakeisti Lietuvos Respublikos valstybės skolos įstatymą ir jį išdėstyti taip:
1 straipsnis. Įstatymo paskirtis Šis įstatymas nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybės (toliau – Vyriausybė) skolinimąsi valstybės vardu, skolinantis valstybės vardu prisiimtų įsipareigojimų valdymą, valstybės garantijų teikimą, taip pat santykius, susijusius su valstybės reikalavimo teise į valstybės skolininkus ir valstybės garantuojamus skolininkus. 2 straipsnis. Pagrindinės šio įstatymo sąvokos
įstatymas) nustatyta tvarka draudimo veiklos licenciją gavusi Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka įsteigta draudimo įmonė, steigimosi teisę ir (arba) teisę teikti paslaugas įgyvendinanti kitos Europos ekonominės erdvės valstybės narės draudimo įmonė arba Draudimo įstatymo nustatyta tvarka draudimo veiklos leidimą gavęs Lietuvos Respublikoje įsteigtas užsienio valstybės draudimo įmonės filialas. 2. Eksporto kredito draudėjas – kredituojantis eksportuotojas, su draudimo įmone sudaręs draudimo sutartį dėl nuostolių, patirtų negavus komerciniu kreditu atidėtų mokėjimų už eksportuotas prekes, turinčias Lietuvos prekybos, pramonės ir amatų rūmų išduotą prekių kilmės sertifikatą, liudijantį, kad prekės pagamintos Lietuvos Respublikoje, ar suteiktas paslaugas, padengimo. 3. 2. Finansinė priemonė – kaip tai apibrėžta Lietuvos Respublikos finansinių priemonių rinkų įstatyme (toliau – Finansinių priemonių rinkų įstatymas). 4. 3. Grynasis skolinių įsipareigojimų pokyčio limitas – didžiausias galimas grynasis skolinių įsipareigojimų pokytis per biudžetinius metus. 5. 4.
pokytis – per tam tikrą laikotarpį Vyriausybės valstybės vardu skolinantis prisiimtų ir įvykdytų įsipareigojimų sumų skirtumas. 6. 5. Išvestinės finansinės priemonės – Finansinių priemonių rinkų įstatymo 3 straipsnio 15 dalies 4–10 punktuose nurodytos finansinės priemonės. 7. 6. Kiti įsipareigojamieji skolos dokumentai – dokumentai, kuriais patvirtinamas skolinantis prisiimtas įsipareigojimas (neapimantis įsipareigojimų, prisiimamų išplatinant Vyriausybės vertybinius popierius, pasirašant paskolų sutartis, finansinės nuomos (lizingo) sutartis, suteikiant valstybės garantijas) grąžinti dokumentuose nurodytą pinigų sumą šiuose dokumentuose sutartomis (nustatytomis) sąlygomis (komerciniai popieriai, paprastieji ir įsakomieji vekseliai, depozitų sertifikatai, Vyriausybės depozitinių įsipareigojimų sutartys ir pan.). 8. 7. Kredituojantis eksportuotojas – Lietuvos Respublikoje veikiantis, ūkinę komercinę veiklą vykdantis juridinis asmuo arba juridinio asmens statuso neturintis Europos ekonominės erdvės valstybės narės įmonės filialas, kuris eksportuoja į kitas šalis prekes, turinčias Lietuvos prekybos, pramonės ir amatų rūmų išduotą prekių kilmės sertifikatą, liudijantį, kad prekės pagamintos Lietuvos Respublikoje, arba kuris eksportuoja paslaugas ir taiko šių prekių ar paslaugų pirkėjui apmokėjimo už parduotas prekes ar suteiktas paslaugas atidėjimą (tai yra suteikia pirkėjui komercinį kreditą). 8. Ne nuosavybės vertybiniai popieriai – kaip tai apibrėžta Lietuvos Respublikos vertybinių popierių įstatyme. 9. Paskola – lėšų skolinimosi arba skolinimo priemonė, kai paskolos sutartimi viena šalis (paskolos davėjas) perduoda kitos šalies (paskolos gavėjo) nuosavybėn pinigus, o paskolos gavėjas įsipareigoja paskolos davėjui grąžinti tokią pat pinigų sumą ir mokėti palūkanas, jeigu paskolos sutartyje nenustatyta kitaip. Tokia paskolos sutartis neapima vertybinių popierių išleidimo arba kitų įsipareigojamųjų skolos dokumentų pasirašymo. 10.
Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – Finansų ministerija) ir valstybės skolininko arba valstybės garantuojamo skolininko sudaryta sutartis dėl skolos valstybei, atsiradusios dėl šių skolininkų neįvykdytų arba netinkamai įvykdytų įsipareigojimų pagal valstybės perskolinamos paskolos arba, valstybės garantuojamos paskolos sutartis arba valstybės garantuojamų ne nuosavybės vertybinių popierių išleidimo dokumentus, grąžinimo. 11. Tarptautinė finansų institucija – Lietuvos Respublikos tarptautine sutartimi, šios sutarties pagrindu pasirašytu susitarimu arba Europos Sąjungos teisės aktais įsteigtas subjektas, turintis juridinio asmens statusą ir vykdantis tokioje sutartyje, susitarime arba Europos Sąjungos teisės akte nustatytą finansinę ir (arba) investicinę veiklą, arba tokio subjekto valdomas fondas. 12. Užsienio kreditoriai – juridiniai ar fiziniai asmenys, kurių pagrindiniai asmeniniai ir ekonominiai interesai yra kitose šalyse (ne Lietuvos Respublikoje) ir kurie nuolat veikia ar gyvena kitose šalyse arba veikia ar gyvena Lietuvos Respublikoje trumpiau negu vienus metus ir yra įsigiję Vyriausybės vertybinių popierių arba ne nuosavybės vertybinių popierių, suteikę paskolų pagal paskolų sutartis arba kitus įsipareigojamuosius skolos dokumentus. 13. Valdžios sektorius – sektorius, apimantis centrinės valdžios (Vyriausybės ir kitų prie šio sektoriaus priskiriamų subjektų), vietos valdžios (savivaldybių ir kitų prie šio sektoriaus priskiriamų subjektų) ir valstybės socialinės apsaugos fondų (Valstybinio socialinio draudimo fondo, Privalomojo sveikatos draudimo fondo ir kitų prie šio sektoriaus priskiriamų subjektų) sektorius. Subjektų priskyrimą prie sektorių ir klasifikavimą pagal sektorius nustato Vyriausybė arba jos įgaliota institucija. 14.
grąžinti visą skolą arba jos dalį ir sumokėti už grąžinamą skolą ar jos dalį palūkanas vidaus arba užsienio kreditoriui už valstybės garantuojamą skolininką, jeigu šis neįvykdo paskolos sutartyje arba kituose įsipareigojamuosiuose skolos dokumentuose nustatytų įsipareigojimų arba įvykdo ne visus tokius įsipareigojimus. 15. Valstybės garantija tarptautinei finansų institucijai – valstybės turtinis įsipareigojimas Lietuvos Respublikos tarptautinėje sutartyje, šios sutarties pagrindu pasirašytame susitarime arba Europos Sąjungos teisės aktuose nustatytomis sąlygomis įvykdyti turtinius įsipareigojimus pagal tarptautinės finansų institucijos pasirašytas arba garantuotas paskolų, vertybinių popierių emisijos platinimo arba kitas skolinimo (skolinimosi) sutartis, jeigu tarptautinė finansų institucija arba trečiųjų šalių subjektai neįvykdo šiose sutartyse nustatytų įsipareigojimų arba įvykdo ne visus tokius įsipareigojimus. 16. Valstybės garantija už garantijų instituciją – valstybės turtinis įsipareigojimas įvykdyti savo garantuojamos garantijų institucijos įsipareigojimus garantijų institucijos garantijos gavėjams, jeigu garantijų institucija neįvykdo garantijoje nustatytų įsipareigojimų arba įvykdo ne visus tokius įsipareigojimus. 17. Valstybės garantuojama garantijų institucija (toliau – garantijų institucija) – Vyriausybės įsteigtas juridinis asmuo, kuris pagal savo išduotą garantiją tos garantijos gavėjui užtikrina įsipareigojimų vykdymą toje garantijoje nustatyta suma ir sąlygomis. 18.
18Valstybės garantuojama paskola – Lietuvos Respublikos juridinio asmens,
Lietuvos Respublikoje įsteigto Europos ekonominės erdvės valstybės narės įmonės filialo ar Lietuvos Respublikos mokslo ir studijų įstatyme (toliau – Mokslo ir studijų įstatymas) nurodytos valstybės remiamos paskolos gavėjo gauta paskola pagal sutartį, sudarytą su vidaus arba užsienio kreditoriumi, arba pagal kitus įsipareigojamuosius skolos dokumentus, kuriais užtikrinamų įsipareigojimų grąžinti visą skolą ar jos dalį ir už grąžinamą skolą ar jos dalį sumokėti palūkanas įvykdymą garantuoja valstybė. 19. Valstybės garantuojamas skolininkas – Lietuvos Respublikos juridinis asmuo, Lietuvos Respublikoje įsteigtas Europos ekonominės erdvės valstybės narės įmonės filialas ar Mokslo ir studijų įstatyme nurodytos valstybės remiamos paskolos gavėjas, gavę valstybės garantuojamą paskolą pagal sutartį, kurios įsipareigojimų grąžinti visą skolą ar jos dalį ir už grąžinamą skolą ar jos dalį sumokėti palūkanas įvykdymą garantuoja valstybė, taip pat Lietuvos Respublikos juridinis asmuo ar Lietuvos Respublikoje įsteigtas Europos ekonominės erdvės valstybės narės įmonės filialas, išleidęs valstybės garantuojamus ne nuosavybės vertybinius popierius. 20. Valstybės garantuojami ne nuosavybės vertybiniai popieriai – Lietuvos Respublikos juridinio asmens ar Lietuvos Respublikoje įsteigto Europos ekonominės erdvės valstybės narės įmonės filialo leidžiami ne nuosavybės vertybiniai popieriai, kurių išleidimo dokumentuose nustatytų įsipareigojimų išpirkti visus juos ar jų dalį, už išperkamus šiuos vertybinius popierius ar jų dalį sumokėti susikaupusias palūkanas ir kitas pagal šių vertybinių popierių išleidimo dokumentus mokėtinas sumas įvykdymą garantuoja valstybė. 17¹. 21.
individuali garantija (toliau – individuali garantija) – garantijų institucijos įsipareigojimas šios institucijos garantijos gavėjui garantijoje nurodyta suma ir sąlygomis užtikrinti savo garantuojamų įsipareigojimų vykdymą. 17². 22. Valstybės garantuojamos garantijų institucijos portfelinė garantija (toliau – portfelinė garantija) – garantijų institucijos įsipareigojimas šios institucijos garantijos gavėjui garantijoje nurodyta suma ir sąlygomis užtikrinti savo garantuojamų įsipareigojimų, įtrauktų į garantuojamą portfelį, vykdymą. 20. 23. Valstybės perskolinama paskola (toliau – perskolinama paskola) – Vyriausybės nustatyta tvarka iš valstybės vardu pasiskolintų lėšų Lietuvos Respublikos juridiniam asmeniui (išskyrus kitas, nei Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, Lietuvos Respublikos biudžetines įstaigas), Lietuvos Respublikoje įsteigtam Europos ekonominės erdvės valstybės narės įmonės filialui suteikiama paskola. 21. 24. Valstybės skola – prie valdžios sektoriaus priskiriamų subjektų, turinčių teisę skolintis, prisiimtų, bet dar neįvykdytų įsipareigojimų grąžinti kreditoriams lėšas, pasiskolintas išplatinant Vyriausybės vertybinius popierius, pasirašant paskolų sutartis, finansinės nuomos (lizingo) sutartis ir kitus įsipareigojamuosius skolos dokumentus, konsoliduota suma. 22. 25. Valstybės skolininkas – Lietuvos Respublikos juridinis asmuo, Lietuvos Respublikoje įsteigtas Europos ekonominės erdvės valstybės narės įmonės filialas, pagal sutartį, sudarytą su valstybe, arba pagal kitus įsipareigojamuosius skolos dokumentus gavę perskolinamą paskolą, įsipareigoję valstybei ją tinkamai naudoti ir grąžinti ir (arba) prisiėmę įsipareigojimus pagal skolos grąžinimo sutartis. 23. 26.
vardu pasiskolintos lėšos – Vyriausybei atstovaujančios Finansų ministerijos Vyriausybės nustatyta tvarka pasiskolintos lėšos, gautos išplatinant Vyriausybės vertybinius popierius, pasirašant paskolų sutartis ir kitus įsipareigojamuosius skolos dokumentus. 24. 27. Vidaus kreditoriai – juridiniai ar fiziniai asmenys, kurių pagrindiniai asmeniniai ir ekonominiai interesai yra Lietuvos Respublikoje, kurie nuolat veikia ar gyvena Lietuvos Respublikoje arba veikia ar gyvena kitose šalyse trumpiau negu vienus metus ir yra įsigiję Vyriausybės vertybinių popierių arba ne nuosavybės vertybinių popierių, suteikę paskolų pagal paskolų sutartis arba kitus įsipareigojamuosius skolos dokumentus. 24¹. 28. Vyriausybės depozitinio įsipareigojimo sutartis – sutartis, kuria patvirtinamas Vyriausybės valstybės vardu prisiimtas įsipareigojimas grąžinti iš užsienio šalies vyriausybės arba užsienio šalies skolos valdymo įstaigos, kuri įpareigota valdyti arba dalyvauja valdant valstybės skolą, gautą pinigų sumą šioje sutartyje nustatytomis sąlygomis ir tvarka. 25. 29. Vyriausybės vertybiniai popieriai – vidaus ar užsienio rinkose Vyriausybės valstybės vardu išleidžiami vertybiniai popieriai, kuriais patvirtinama jų turėtojų teisė nustatytais terminais gauti jų nominaliąją vertę atitinkančią sumą, palūkanas ar kitą ekvivalentą. 26. 30. Kitos šiame įstatyme vartojamos sąvokos suprantamos taip, kaip jos apibrėžtos kituose Lietuvos Respublikos įstatymuose Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse, Lietuvos Respublikos draudimo įstatyme, Lietuvos Respublikos turizmo įstatyme, Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatyme, Lietuvos Respublikos viešojo sektoriaus atskaitomybės įstatyme. 3 straipsnis. Vyriausybės skolinimosi valstybės vardu ir valstybės garantijų teikimo pagrindinės nuostatos 1.
Sprendimą dėl grynojo skolinių įsipareigojimų pokyčio limito Vyriausybės siūlymu priima Lietuvos Respublikos Seimas (toliau – Seimas), tvirtindamas atitinkamų metų valstybės biudžetą, priimdamas Lietuvos Respublikos atitinkamų metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymą. 2. Vyriausybės vertybinius popierius leidžia, paskolas valstybės vardu ima, valstybės garantijas teikia ir įsipareigojimus pagal kitus įsipareigojamuosius skolos dokumentus prisiima Vyriausybė, laikydamasi įstatymuose nustatytų limitų, šio įstatymo 5 ir 6 straipsniuose nustatyta tvarka. 3. Skolinantis valstybės vardu, Vyriausybei atstovauja Finansų ministerija. Finansų ministerija Vyriausybės nustatyta tvarka:
išleisdama Vyriausybės vertybinius popierius ir kitus įsipareigojamuosius skolos dokumentus;
charakteristikas, išleidimo į apyvartą sąlygas ir vidaus ar užsienio kreditorių, įsigijusių Vyriausybės vertybinių popierių, kolektyvinių veiksmų, susijusių su Vyriausybės vertybinių popierių emisijos (emisijų) sąlygų keitimu, nuostatas ir jų taikymo atvejus ir tvarką, įsipareigojimų pagal kitus įsipareigojamuosius skolos dokumentus sąlygas;
rinkose. 4. Valdant perskolinamas paskolas, valstybės garantijas ir kitus turtinius įsipareigojimus, Vyriausybei atstovauja Finansų ministerija. Finansų ministerija Vyriausybės sprendimu ir jos nustatyta tvarka:
dėl Finansų ministerijos perduodamų administruoti perskolinamų paskolų, valstybės garantijų ir kitų turtinių įsipareigojimų.
Perskolinamas paskolas, valstybės garantijas ir kitus turtinius įsipareigojimus, perduodamus centralizuotai valdomo valstybės turto valdytojui, ir jų administravimo tvarką nustato Vyriausybė;
pripažintas perskolinamas paskolas arba skolas;
ir įvykdyti su jomis susijusius kitus turtinius įsipareigojimus, jeigu ekonominiu požiūriu taikyti tokią priemonę yra tikslinga ir tokios priemonės taikymas atitinka valstybės turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo principus;
įstatinį kapitalą papildomais įnašais, gali įsigyti šių skolininkų akcijų už emisijos kainą, įskaitydama jų įsiskolinimus valstybei, jeigu ekonominiu požiūriu taikyti tokią priemonę yra tikslinga ir tokios priemonės taikymas atitinka valstybės turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo principus;
perskolinamų paskolų, skolos grąžinimo sutartis ir pagal kitus įsipareigojamuosius skolos dokumentus. 5. Valdant ir administruojant Vyriausybės valstybės vardu skolinantis prisiimtus įsipareigojimus, administruojant perskolinamas paskolas, valstybės garantijas ir kitus turtinius įsipareigojimus, Vyriausybei atstovauja Finansų ministerija.
Finansų ministerija:
išplatinus Vyriausybės vertybinius popierius, pasirašius paskolų sutartis ir kitus įsipareigojamuosius skolos dokumentus, apskaitą ir rengia finansinių ir biudžeto vykdymo ataskaitų rinkinius;
2) sistemina, kaupia, saugo ir tvarko duomenis apie išleistus Vyriausybės vertybinius popierius, valstybės vardu gautas paskolas, valstybės garantuojamas paskolas, valstybės garantuojamus ne nuosavybės vertybinius popierius, perskolinamas paskolas ir kitus įsipareigojimus pagal kitus įsipareigojamuosius skolos dokumentus;
valstybės garantijų, su Vyriausybės vertybinių popierių platinimu susijusių ir kitų įsipareigojamųjų skolos dokumentų, skolos grąžinimo sutarčių ir kitų su Vyriausybės skolinimusi valstybės vardu ir su valstybės vardu skolinantis prisiimtų įsipareigojimų valdymu susijusių dokumentų originalus;
pasiskolintų lėšų likučius;
vardu skolinantis prisiimtiems įsipareigojimams valdyti;
garantuojamus skolininkus, laikydamasi 2016 m. balandžio 27 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (ES) 2016/679 dėl fizinių asmenų apsaugos tvarkant asmens duomenis ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo ir kuriuo panaikinama Direktyva 95/46/EB (Bendrasis duomenų apsaugos reglamentas) (OL 2016 L 119, p. 1). 6.
šis valdytojas administruoja Finansų ministerijos perduotas perskolinamas paskolas, valstybės garantijas ir kitus turtinius įsipareigojimus:
jų paskirstymą, grąžinimą, naudojimą ir kitų finansinių įsipareigojimų, susijusių su perskolinamomis paskolomis, vykdymą;
garantuojamų skolininkų finansinę būklę;
3) grupuoja finansų ministro nustatyta tvarka perskolinamas paskolas, įsipareigojimus pagal skolos grąžinimo sutartis ir valstybės garantuojamų skolininkų valstybės garantuojamas paskolas, valstybės garantuojamus ne nuosavybės vertybinius popierius pagal finansų ministro patvirtintas perskolinamų paskolų ir valstybės garantuojamų paskolų grupavimo taisykles;
4) turi teisę Vyriausybės nustatytomis sąlygomis ir tvarka peržiūrėti perskolinamos paskolos arba skolos grąžinimo sąlygas ir pasirašyti su valstybės skolininku arba valstybės garantuojamu skolininku perskolinamos paskolos sąlygų pakeitimo sutartį arba skolos grąžinimo sutartį, jeigu ekonominiu požiūriu inicijuoti bankroto bylos iškėlimą procesą arba skolos išieškojimą Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – Civilinio proceso kodeksas) nustatyta tvarka yra netikslinga. 7. Visiems iš šio įstatymo reglamentuojamų santykių atsirandantiems Vyriausybės prisiimtiems turtiniams įsipareigojimams vykdyti naudojami visi galimi valstybės finansiniai ištekliai, tarp jų ir nauji valstybės turtiniai įsipareigojimai. 8. Esamas ir būsimas valstybės turtas negali būti įkeistas kaip valstybės turtinių įsipareigojimų įvykdymo užtikrinimo priemonė, išskyrus atvejus, kai Vyriausybės vertybiniai popieriai įkeičiami sudarant atpirkimo sandorius ir kai suteikiamas finansinis užstatas naudojant išvestines finansines priemones Vyriausybės valstybės vardu skolinantis prisiimtiems įsipareigojimams valdyti. 9.
valstybės turtinių įsipareigojimų įvykdymo užtikrinimo priemonė. 10. Vyriausybė valstybės vardu pasiskolintas lėšas gali naudoti tik šiame įstatyme nurodytiems tikslams. 11. Vyriausybė turi teisę teikti perskolinamas paskolas, išskyrus atvejus, kai lėšos yra gautos gaunamos pagal paskolų sutartis, kuriose numatyta nustatyta kitaip. Perskolinamų paskolų sutartis su valstybės skolininkais pasirašo finansų ministras arba jo įgaliotas asmuo. 12. Perskolinamų paskolų ir valstybės garantijų teikimo, suteiktų perskolinamų paskolų grąžinimo ir valstybės garantijų administravimo tvarką nustato Vyriausybė. 13. Valstybės skolininkai arba valstybės garantuojami skolininkai, išskyrus Lietuvos Respublikos ir užsienio valstybių kredito įstaigas, Mokslo ir studijų įstatyme nurodytos valstybės remiamos paskolos gavėjus ir savivaldybes, iki nėra visiškai įvykdyti turtiniai įsipareigojimai, be Finansų ministerijos arba centralizuotai valdomo valstybės turto valdytojo, kai šis valdytojas administruoja Finansų ministerijos perduotas perskolinamas paskolas, valstybės garantijas ir kitus turtinius įsipareigojimus, rašytinio leidimo ir nesuderinę sąlygų šiems veiksmams atlikti neturi teisės:
įmonės veikloje nenaudojamą turtą;
pasirašant paskolų sutartis (išskyrus atvejus, kai imama valstybės perskolinama paskola), finansinės nuomos (lizingo) sutartis ar kitus įsipareigojamuosius skolos dokumentus (išskyrus atvejus, kai suteikiama valstybės garantija). 14.
Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo nustatyti apribojimai, susiję su draudimu bendrovėms skolinantis iš akcininkų įkeisti akcininkams savo turtą ir su metinių palūkanų normos ribojimu. 4 straipsnis. Vyriausybės skolinimosi valstybės vardu ir valstybės garantijų suteikimo tikslai
1Vyriausybė valstybės vardu gali skolintis šiems tikslams:
subalansuoti;
finansuoti, ekstremaliųjų situacijų paveiktos ekonomikos skatinimo tikslams įgyvendinti ir verslo finansiniam likvidumui didinti ir bei Lietuvos Respublikos indėlių ir įsipareigojimų investuotojams draudimo įstatyme numatytų indėlių ir (ar) įsipareigojimų investuotojams draudimo išmokų mokėjimui finansuoti, teikti;
valstybės skolai dengti, sukaupti;
fondų pinigų srautams subalansuoti;
garantijas vykdyti;
įgyvendinimu, vykdyti, įskaitant rezervinių lėšų sukaupimą ir (arba) paskolinimą, kaip tai numatyta Europos Sąjungos teisės aktuose, Europos Sąjungos institucijų ar organizacijų sprendimuose ir (arba) su tuo susijusiose sutartyse ar susitarimuose;
biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatyme nustatytiems tikslams ir kitiems tikslams, kai dėl to yra priimtas atskiras įstatymas. 2.
2Vyriausybė valstybės vardu gali teikti valstybės garantiją dėl:
nustatytiems tikslams įgyvendinti;
gavusiems šiame punkte nurodytas paskolas, šio įstatymo 9 8 straipsnio nuostatos netaikomos;
ekonominės erdvės valstybės narės įmonės filialo imamų paskolų, kai tokios paskolos imamos refinansuoti perskolinamą paskolą perskolinamai paskolai arba valstybės garantuojamą paskolą garantuojamai paskolai refinansuoti;
svarbių objektų apsaugos įstatyme nurodytų nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių įmonių apyvartinėms lėšoms papildyti, kai šios lėšos naudojamos strateginiams Lietuvos Respublikos tikslams pasiekti;
6) paskolų ir ne nuosavybės vertybinių popierių, naudojamų ekstremaliųjų situacijų paveiktos ekonomikos skatinimo tikslams įgyvendinti ir verslo finansiniam likvidumui didinti. 3. Vyriausybė valstybės vardu gali teikti valstybės garantiją tarptautinei finansų institucijai pagal Europos Sąjungos teisės aktus, Europos Sąjungos institucijų ar organizacijų sprendimus ir (arba) su tuo susijusias sutartis ar susitarimus, Lietuvos Respublikos tarptautines sutartis ar šių sutarčių pagrindu su tarptautine finansų institucija pasirašytus susitarimus. 4.
4Garantijų institucija gali teikti garantijas dėl:
ataskaitų rinkinys buvo audituotas, imamų paskolų, naudojamų investicijoms finansuoti;
ataskaitų rinkinys buvo audituotas, imamų paskolų, naudojamų apyvartinėms lėšoms papildyti;
3) gamybinės įrangos ir
(arba) įrenginių kainos ar jos dalies sumokėjimo pagal gamybinės įrangos ir
(arba) įrenginių finansinės nuomos (lizingo) sutartis, sudarytas su finansinės nuomos (lizingo) bendrovėmis finansų įstaigomis, kurių paskutinių finansinių metų metinių finansinių ataskaitų rinkinys buvo audituotas;
finansinių metų metinių finansinių ataskaitų rinkinys buvo audituotas, pagal faktoringo sutartis, skirtas kliento apyvartinėms lėšoms papildyti;
5) dalies atidėto mokėjimo pagal kredituojančio eksportuotojo sudarytą prekių, turinčių Lietuvos prekybos, pramonės ir amatų rūmų išduotą prekių kilmės sertifikatą, liudijantį, kad prekės pagamintos Lietuvos Respublikoje, pirkimo–pardavimo sutartį ir (ar) kredituojančio eksportuotojo sudarytą paslaugų teikimo sutartį sumokėjimo kredituojančiam eksportuotojui ar jį pagal faktoringo sutartį finansuojančiam finansuotojui ar draudimo įmonės eksporto kredito draudėjui sumokėtos draudimo išmokos dalies padengimo;
emitento, kurio paskutinių finansinių metų metinių finansinių ataskaitų rinkinys buvo audituotas, obligacijas, dėl finansavimo, skirto skirtas investicijoms finansuoti ir (ar) apyvartinėms lėšoms papildyti įsigyjant obligacijų;
7) draudimo įmonės pagal laidavimo draudimo sutartį arba finansų įstaigos pagal suteiktą finansinę garantiją sumokėtos draudimo arba garantijos išmokos už Lietuvos Respublikoje įsteigto kelionių organizatoriaus prievolių nevykdymą dalies padengimo;
8) draudimo įmonės pagal laidavimo draudimo sutartį arba finansų įstaigos pagal finansinę garantiją sumokėtos draudimo arba garantijos išmokos dalies padengimo, kai laidavimo draudimas arba finansinė garantija buvo suteikta dėl prekių gamintojo, prekių tiekėjo, paslaugų teikėjo ar darbų rangovo pateikto pasiūlymo galiojimo, jo sudarytos sutarties įvykdymo, garantinio laikotarpio įsipareigojimų vykdymo, avanso grąžinimo arba apmokėjimo už prekes, suteiktas paslaugas ar atliktus darbus gavimo;
9) dalies atidėto mokėjimo pagal sudarytą prekių pirkimo–pardavimo sutartį ar sudarytą paslaugų teikimo sutartį sumokėjimo mokėjimo atidėjimą suteikusiam prekių gamintojui ar paslaugų teikėjui ar jį pagal faktoringo sutartį finansuojančiam finansuotojui ar draudimo įmonės prekinio kredito draudėjui sumokėtos draudimo išmokos dalies padengimo.
Garantijų institucija gali teikti garantijas dėl:
ataskaitų rinkinys buvo audituotas, imamų paskolų, naudojamų investicijoms finansuoti;
ataskaitų rinkinys buvo audituotas, imamų paskolų, naudojamų apyvartinėms lėšoms papildyti;
3) gamybinės įrangos ir
(arba) įrenginių kainos ar jos dalies sumokėjimo pagal gamybinės įrangos ir
(arba) įrenginių finansinės nuomos (lizingo) sutartis, sudarytas su finansinės nuomos (lizingo) bendrovėmis finansų įstaigomis, kurių paskutinių finansinių metų metinių finansinių ataskaitų rinkinys buvo audituotas;
finansinių metų metinių finansinių ataskaitų rinkinys buvo audituotas, pagal faktoringo sutartis, skirtas kliento apyvartinėms lėšoms papildyti;
5) dalies atidėto mokėjimo pagal kredituojančio eksportuotojo sudarytą prekių, turinčių Lietuvos prekybos, pramonės ir amatų rūmų išduotą prekių kilmės sertifikatą, liudijantį, kad prekės pagamintos Lietuvos Respublikoje, pirkimo–pardavimo sutartį ir (ar) kredituojančio eksportuotojo sudarytą paslaugų teikimo sutartį sumokėjimo kredituojančiam eksportuotojui ar jį pagal faktoringo sutartį finansuojančiam finansuotojui ar draudimo įmonės eksporto kredito draudėjui sumokėtos draudimo išmokos dalies padengimo;
emitento, kurio paskutinių finansinių metų metinių finansinių ataskaitų rinkinys buvo audituotas, obligacijas, dėl finansavimo, skirto skirtas investicijoms finansuoti ir (ar) apyvartinėms lėšoms papildyti įsigyjant obligacijų;
7) draudimo įmonės pagal laidavimo draudimo sutartį arba finansų įstaigos pagal suteiktą finansinę garantiją sumokėtos draudimo arba garantijos išmokos už Lietuvos Respublikoje įsteigto kelionių organizatoriaus prievolių nevykdymą dalies padengimo;
8) draudimo įmonės pagal laidavimo draudimo sutartį arba finansų įstaigos pagal finansinę garantiją sumokėtos draudimo arba garantijos išmokos dalies padengimo, kai laidavimo draudimas arba finansinė garantija buvo suteikta dėl prekių gamintojo, prekių tiekėjo, paslaugų teikėjo ar darbų rangovo pateikto pasiūlymo galiojimo, jo sudarytos sutarties įvykdymo, garantinio laikotarpio įsipareigojimų vykdymo, avanso grąžinimo arba apmokėjimo už prekes, suteiktas paslaugas ar atliktus darbus gavimo;
9) dalies atidėto mokėjimo pagal sudarytą prekių pirkimo–pardavimo sutartį ar sudarytą paslaugų teikimo sutartį sumokėjimo mokėjimo atidėjimą suteikusiam prekių gamintojui ar paslaugų teikėjui ar jį pagal faktoringo sutartį finansuojančiam finansuotojui ar draudimo įmonės prekinio kredito draudėjui sumokėtos draudimo išmokos dalies padengimo. 5.
pagalbą reglamentuojančiais Europos Sąjungos teisės aktais. 5 straipsnis. Skolinimasis valstybės vardu
atitinkamų metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymu nustatyto grynojo skolinių įsipareigojimų pokyčio limito, priima Vyriausybei atstovaujanti Finansų ministerija šio įstatymo 4 straipsnio 1 dalyje nustatytiems tikslams. 2. Vyriausybei atstovaujanti Finansų ministerija, skolindamasi valstybės vardu ir valdydama skolinantis valstybės vardu prisiimtus įsipareigojimus, turi užtikrinti Lietuvos Respublikos įstatymuose nustatytą valstybės išlaidų finansavimą ir prisiimtų skolinių įsipareigojimų vykdymą skolintomis lėšomis kuo mažesnėmis sąnaudomis ir priimtina rizika vidutiniu laikotarpiu. 3. Valstybės vardu gaunamų paskolų sutartys, su Vyriausybės vertybinių popierių platinimu susiję dokumentai, išvestinių finansinių priemonių sandoriai ir kiti įsipareigojamieji skolos dokumentai yra komerciniai susitarimai, kuriuos pasirašo finansų ministras arba jo įgaliotas (įgalioti) finansų viceministras (viceministrai). 4. Kreditoriaus pageidavimu teikiamą teisinę išvadą dėl valstybės vardu gaunamos paskolos arba kitų įsipareigojamųjų skolos dokumentų, taip pat dėl kitų teisinių dokumentų, susijusių su valstybės skolinimusi, ir Vyriausybės vertybinių popierių platintojo pageidavimu teikiamą teisinę išvadą dėl dokumentų, susijusių su Vyriausybės vertybinių popierių platinimu, pasirašo teisingumo ministras arba jo įgaliotas asmuo. 5. Valstybės vardu pasiskolintos lėšos gaunamos ir grąžinamos per valstybės fiskalinį agentą – Lietuvos banką arba per kitą banką. 6. Finansų ministerija teisės aktų nustatyta tvarka turi teisę pasirinkti fiskalinį agentą operacijoms su Vyriausybės vertybiniais popieriais atlikti.
Jeigu Finansų ministerija sutinka, fiskalinis agentas gali nustatyti šių operacijų vykdymo tvarką. 6 straipsnis. Valstybės garantijos
1Sprendimą suteikti valstybės garantiją dėl didesnės kaip 12 mln.
eurų arba ekvivalentu kita valiuta paskolos, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus atvejus, Vyriausybės siūlymu priima Seimas. 2. Sprendimą suteikti valstybės garantiją dėl ne didesnės kaip 12 mln. eurų arba ekvivalentu kita valiuta paskolos, sprendimą suteikti valstybės garantiją dėl paskolos arba ne nuosavybės vertybinių popierių (valstybės garantuojamų ne nuosavybės vertybinių popierių), naudojamų ekstremaliųjų situacijų paveiktos ekonomikos skatinimo tikslams įgyvendinti ir verslo finansiniam likvidumui didinti, ir sprendimą suteikti valstybės garantiją tarptautinei finansų institucijai priima Vyriausybė, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos atitinkamų metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymu, Lietuvos Respublikos tarptautinėmis sutartimis ar šių sutarčių pagrindu pasirašytais susitarimais arba kitais įstatymais. 3. Valstybės garantiją, valstybės garantiją tarptautinei finansų institucijai ir Lietuvos Respublikos tarptautinės sutarties pagrindu parengtą susitarimą pasirašo finansų ministras, o kreditoriaus pageidavimu teikiamą teisinę išvadą dėl suteiktos garantijos pasirašo teisingumo ministras arba jo įgaliotas asmuo. 4. Už suteiktą valstybės garantiją iš valstybės garantuojamo skolininko, išskyrus savivaldybes, valstybės socialinės apsaugos fondus ir Mokslo ir studijų įstatyme nurodytos valstybės remiamos paskolos gavėjus, imama garantinė įmoka. Garantinės įmokos dydį ir jos mokėjimo taisykles nustato Vyriausybė.
Garantinės įmokos dydis nustatomas atsižvelgiant į valstybės garantuojamo skolininko strateginę reikšmę valstybės atžvilgiu, įgyvendinamo valstybės investicijų projekto arba valstybės garantuojama paskola ar valstybės garantuojamais ne nuosavybės vertybiniais popieriais finansuojamo tikslo svarbą, imamos valstybės garantuojamos paskolos dydį ir kitus Vyriausybės nustatytus kriterijus, jeigu Lietuvos Respublikos įstatymuose nenustatyta kitaip. 5. Valstybės turtiniai įsipareigojimai pagal valstybės garantijas tampa valstybės skola, kai valstybės garantuojamam skolininkui iškelta bankroto arba restruktūrizavimo byla, pradėtas bankroto procesas ne teismo tvarka, jis yra likviduojamas arba likviduotas, kai su šiuo skolininku yra sudaroma Lietuvos Respublikos įmonių bankroto juridinių asmenų nemokumo įstatyme (toliau – Įmonių bankroto įstatymas) nurodyta taikos sutartis, taip pat ir kitais atvejais, kai valstybė už valstybės garantuojamą skolininką sistemingai vykdo savo įsipareigojimus pagal garantiją. 8 7 straipsnis. Garantijų institucijų steigimas ir valstybės garantija už garantijų instituciją 1.
Vyriausybė turi teisę steigti garantijų institucijas, kurios teiktų šio įstatymo 4 straipsnio 4 dalyje nustatytas garantijas užtikrintų finansų įstaigoms, kurių paskutinių finansinių metų metinių finansinių ataskaitų rinkinys buvo audituotas, finansinės nuomos (lizingo) bendrovėms, draudimo įmonėms, finansuotojams, kurių paskutinių finansinių metų metinių finansinių ataskaitų rinkinys buvo audituotas, pagal faktoringo ar obligacijų įsigijimo sutartis, kredituojantiems eksportuotojams pagal garantijas Lietuvos Respublikos juridiniams asmenims, Lietuvos Respublikoje įsteigtiems Europos ekonominės erdvės valstybių narių įmonių filialams ar Lietuvos Respublikos piliečiams arba kitiems asmenims, kuriems, vadovaujantis Europos Sąjungos teise, yra suteiktos analogiškos teisės kaip ir Lietuvos Respublikos piliečiams, teikiamų paskolų grąžinimą, gamybinės įrangos ir (arba) įrenginių finansinės nuomos (lizingo) sutartyse nustatytos kainos ar jos dalies sumokėjimą, piniginio reikalavimo dalinį apmokėjimą pagal faktoringo ar obligacijų įsigijimo sutartis, dalies atidėto mokėjimo pagal kredituojančio eksportuotojo sudarytą pirkimo–pardavimo ar paslaugų teikimo sutartį sumokėjimą ar draudimo įmonės eksporto kredito draudėjui sumokėtos draudimo išmokos dalies padengimą, jeigu tam tikroms programoms įgyvendinti yra numatyta lėšų tų metų valstybės biudžete ar valstybės fonduose. Šio įstatymo 4 straipsnio 4 dalyje nustatytos garantijos gali būti teikiamos kaip individualios garantijos ir (arba) portfelinės garantijos. 2.
įsipareigojimų pagal šio įstatymo 4 straipsnio 4 dalyje nustatytas garantijas finansų įstaigoms, kurių paskutinių finansinių metų metinių finansinių ataskaitų rinkinys buvo audituotas, finansinės nuomos (lizingo) bendrovėms, draudimo įmonėms, finansuotojams, kurių paskutinių finansinių metų metinių finansinių ataskaitų rinkinys buvo audituotas, pagal faktoringo ar obligacijų įsigijimo sutartis, kredituojantiems eksportuotojams pagal garantijas įvykdymą garantuoja valstybė. Vyriausybė kiekvienais metais kiekvienai garantijų institucijai nustato įsipareigojimų pagal garantijas limitus. Šie limitai negali viršyti Lietuvos Respublikos atitinkamų metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatyme nustatyto limito. 3. Garantijų institucijos garantijas Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka pasirašo garantijų institucijos vadovas ar jo įgaliotas asmuo. Vyriausybės įsteigtų garantijų institucijų suteiktos šio įstatymo 4 straipsnio 4 dalyje nustatytos garantijos įsipareigojimai finansų įstaigoms, kurių paskutinių finansinių metų metinių finansinių ataskaitų rinkinys buvo audituotas, finansinės nuomos (lizingo) bendrovėms, draudimo įmonėms, finansuotojams, kurių paskutinių finansinių metų metinių finansinių ataskaitų rinkinys buvo audituotas, pagal faktoringo ar obligacijų įsigijimo sutartis, kredituojantiems eksportuotojams pagal garantijas prilyginami prilyginamos valstybės garantijai. 4.
4Garantijų institucija,
įgyvendindama valstybės vykdomas programas, Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka nagrinėja Lietuvos Respublikos juridinių asmenų, Lietuvos Respublikoje įsteigtų Europos ekonominės erdvės valstybių narių įmonių filialų ar Lietuvos Respublikos piliečių arba kitų asmenų, kuriems, vadovaujantis Europos Sąjungos teise, yra suteiktos analogiškos teisės kaip ir Lietuvos Respublikos piliečiams, prašymus suteikti šio įstatymo 4 straipsnio
paskutinių finansinių metų metinių finansinių ataskaitų rinkinys buvo audituotas ir kurios teikia jiems paskolas (investicijoms finansuoti ir apyvartinėms lėšoms papildyti), paskolų grąžinimą, gamybinės įrangos ir (arba) įrenginių finansinės nuomos (lizingo) sutartyse nustatytos kainos ar jos dalies sumokėjimą, piniginio reikalavimo dalinį apmokėjimą pagal faktoringo ar obligacijų įsigijimo sutartis, dalies atidėto mokėjimo pagal kredituojančio eksportuotojo sudarytą pirkimo–pardavimo ar paslaugų teikimo sutartį sumokėjimą ar draudimo įmonės eksporto kredito draudėjui sumokėtos draudimo išmokos dalies padengimą, tvarko įsipareigojimų pagal suteiktas garantijas apskaitą, kontroliuoja, kaip yra vykdomos garantijos sąlygos, ir taiko poveikio priemones garantijų sąlygų nevykdantiems garantijų institucijos skolininkams ir (arba) garantijų gavėjams, finansų įstaigoms, kurių paskutinių finansinių metų metinių finansinių ataskaitų rinkinys buvo audituotas, finansinės nuomos (lizingo) bendrovėms, draudimo įmonėms, piniginio reikalavimo dalinio apmokėjimo finansuotojams, kurių paskutinių finansinių metų metinių finansinių ataskaitų rinkinys buvo audituotas, pagal faktoringo ar obligacijų įsigijimo sutartis ir kredituojantiems eksportuotojams. 5. Garantijų institucijos veiklos priežiūrą atlieka ir šios institucijos atskaitomybę nustato Vyriausybės įgaliota institucija. 6.
vėliau kaip per 4 mėnesius nuo finansinių metų pabaigos privalo pateikti Vyriausybei įmonės metinių finansinių ataskaitų rinkinį kartu su auditoriaus išvada. 7. Jeigu garantijų institucijos nuostoliai pasiekia ketvirtį įstatinio kapitalo dydžio, Vyriausybė turi sustabdyti naujų garantijų teikimą. 9 8 straipsnis. Valstybės skolininkų ir valstybės garantuojamų skolininkų finansinės veiklos kontrolė
garantiją, dėl gaunamos paskolos arba išleidžiamų ne nuosavybės vertybinių popierių Finansų ministerijai privalo pateikti Vyriausybės nustatytus dokumentus. 2. Valstybės skolininkai ir valstybės garantuojami skolininkai privalo teikti Finansų ministerijai arba centralizuotai valdomo valstybės turto valdytojui, kai šis valdytojas administruoja Finansų ministerijos perduotas perskolinamas paskolas, valstybės garantijas ir kitus turtinius įsipareigojimus, metinės ūkinės ir finansinės veiklos ataskaitas, metinės veiklos, kai buvo disponuojama perskolinama arba, valstybės garantuojama paskola arba lėšomis, gautomis už išleistus valstybės garantuojamus ne nuosavybės vertybinius popierius, auditoriaus išvadą, kito laikotarpio auditoriaus išvadą Finansų ministerijos arba centralizuotai valdomo valstybės turto valdytojo reikalavimu, taip pat informaciją apie esamas ir atidaromas naujas sąskaitas Lietuvos Respublikos ir užsienio valstybių kredito įstaigose, Lietuvos Respublikos ir užsienio valstybių kredito įstaigų sąskaitų ir kitų rekvizitų, nurodytų sutartyse, pasikeitimus. 3. Už audito paslaugas sumokama iš valstybės skolininko arba valstybės garantuojamo skolininko lėšų. 4.
institucijos ir įstaigos (toliau – kontrolės institucijos ir įstaigos) tikrina valstybės skolininkų ir valstybės garantuojamų skolininkų ūkinę ir finansinę būklę, taip pat perskolinamų paskolų ir valstybės garantijų teikimą, perskolinamų paskolų ir lėšų, gautų už išleistus valstybės garantuojamus ne nuosavybės vertybinius popierius, naudojimą pagal tikslinę paskirtį ir grąžinimą. 5. Valstybės skolininkas arba valstybės garantuojamas skolininkas privalo pateikti Finansų ministerijai arba centralizuotai valdomo valstybės turto valdytojui, kai šis valdytojas administruoja Finansų ministerijos perduotas perskolinamas paskolas, valstybės garantijas ir kitus turtinius įsipareigojimus, audito įmonėms, kontrolės institucijoms ir įstaigoms jų reikalaujamus dokumentus jų nustatytais terminais, išskyrus dokumentus, kurių pateikimo tvarką nustato
įsipareigojimų vykdymą šiose sutartyse nustatomi delspinigiai už kiekvieną pradelstą dieną. Delspinigių dydis apskaičiuojamas taikant praėjusio kalendorinio ketvirčio aukciono būdu išleistų Vyriausybės iždo vekselių metinės palūkanų normos svertinį vidurkį, padidintą 10 procentinių punktų, padalytą iš 360. Jeigu praėjusį kalendorinį ketvirtį aukciono būdu nebuvo išleisti Vyriausybės iždo vekseliai, taikomas paskutinis prieš tai buvęs delspinigių dydis.
Vyriausybė arba, kai teikiamos Mokslo ir studijų įstatyme nurodytos valstybės remiamos paskolos, jos įgaliota institucija ar įstaiga turi teisę atleisti valstybės skolininką nuo apskaičiuotų, bet nesumokėtų delspinigių už laiku negrąžintas perskolinamas paskolas arba skolas ir nesumokėtas palūkanas mokėjimo arba sustabdyti delspinigių skaičiavimą valstybės skolininkui arba valstybės garantuojamam skolininkui, taip pat atleisti šiuos skolininkus nuo nesumokėto valiutų kursų skirtumo mokėjimo, kai šis skirtumas apskaičiuotas skolininkams praleidus prievolės įvykdymo terminą, ir nuo nesumokėto valiutų kursų skirtumo mokėjimo, kai po prievolės įvykdymo termino pabaigos valiuta, kuria turi būti mokama, nuvertėjo dėl valiutų kursų pasikeitimo. Atleidimo nuo delspinigių mokėjimo, nuo valiutų kursų skirtumo mokėjimo, taip pat delspinigių skaičiavimo sustabdymo sąlygos:
sumokėti visos skolos, įskaitant delspinigius ir (arba) valiutų kursų skirtumą, tačiau, atsižvelgiant į skolos išieškojimo galimybes, išlaidas ir galimas neigiamas priverstinio skolos išieškojimo pasekmes valstybės ar atskiro regiono mastu, atleidus valstybės skolininką arba valstybės garantuojamą skolininką nuo apskaičiuotų, bet nesumokėtų delspinigių ar jų dalies ir (arba) nuo nesumokėto valiutų kursų skirtumo mokėjimo, jis įsipareigoja padengti likusią skolos dalį ir esant galimybei pateikia skolos grąžinimą užtikrinančias priemones;
taip pat ūkininko, individualios įmonės savininko arba ūkinės bendrijos nario – ekonominė (socialinė) padėtis yra sunki.
Kriterijus, kuriais vadovaujantis pripažįstama, kad valstybės skolininko arba valstybės garantuojamo skolininko – fizinio asmens, taip pat ūkininko, individualios įmonės savininko arba ūkinės bendrijos nario – ekonominė (socialinė) padėtis yra sunki, nustato Vyriausybė arba jos įgaliota institucija. 2. Finansų ministerija arba, kai teikiamos Mokslo ir studijų įstatyme nurodytų nurodytos valstybės remiamų paskolų remiamos paskolos, atveju
Jeigu valstybės garantuojamas skolininkas nevykdo sutartinių įsipareigojimų ir dėl to valstybei, kaip garantui, tenka juos įvykdyti, Finansų ministerija arba, kai teikiamos Mokslo ir studijų įstatyme nurodytos valstybės remiamų paskolų remiamos paskolos, atveju – Vyriausybės įgaliota institucija ar įstaiga įgyja atgręžtinio reikalavimo teisę valstybės garantuojamam skolininkui. Jeigu valstybės skolininkas arba valstybės garantuojamas skolininkas praleido praleidžia prievolės įvykdymo terminą, o po šio termino pabaigos dėl valiutų kursų pasikeitimo valiuta, kuria turi būti mokama, nuvertėjo nuvertėja, šie skolininkai privalo sumokėti Finansų ministerijai arba, kai teikiamos Mokslo ir studijų įstatyme nurodytų nurodytos valstybės remiamų paskolų remiamos paskolos, atveju – Vyriausybės įgaliotai institucijai ar įstaigai valiutos kurso, buvusio prievolės įvykdymo termino suėjimo metu, ir mokėjimo metu esančio kurso skirtumą. Finansų ministerijos sprendimai dėl skolos išieškojimo iš valstybės skolininko arba valstybės garantuojamo skolininko perduodami antstoliams vykdyti Civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka. 3.
Finansų ministerijos perduotas perskolinamas paskolas, valstybės garantijas ir kitus turtinius įsipareigojimus, jis turi teisę perimti valstybės nuosavybėn valstybės skolininko arba valstybės garantuojamo skolininko, arba trečiųjų asmenų turtą, jeigu nepavyko nepavyksta jo realizuoti Civilinio proceso kodekso ir (ar) Įmonių bankroto Juridinių asmenų nemokumo įstatymo nustatyta tvarka, jį administruoti ir realizuoti Vyriausybės arba jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka, kad būtų įvykdyti visi skolininkų turtiniai įsipareigojimai, taip pat atlygintos valstybės ir centralizuotai valdomo valstybės turto valdytojo išlaidos, susijusios su reikalavimo įvykdyti prievolę pareiškimu. 4. Jeigu valstybės skolininkas arba valstybės garantuojamas skolininkas laiku nevykdo turtinių įsipareigojimų pagal sutartis arba jeigu prievolės įvykdymo užtikrinimo priemonė yra nepakankama, Finansų ministerija arba centralizuotai valdomo valstybės turto valdytojas, kai šis valdytojas administruoja Finansų ministerijos perduotas perskolinamas paskolas, valstybės garantijas ir kitus turtinius įsipareigojimus, gali pareikalauti iš šių skolininkų pateikti papildomą prievolės įvykdymo užtikrinimo priemonę. 5. Jeigu valstybės skolininkas arba valstybės garantuojamas skolininkas laiku nevykdo turtinių įsipareigojimų ir ekonominiu požiūriu netikslinga šiam skolininkui keisti perskolinamos paskolos ir (arba) skolos grąžinimo sąlygas arba priimti ir pateikti vykdyti Finansų ministerijos sprendimą išieškoti skolą, Finansų ministerija arba centralizuotai valdomo valstybės turto valdytojas, kai šis valdytojas administruoja Finansų ministerijos perduotas perskolinamas paskolas, valstybės garantijas ir kitus turtinius įsipareigojimus, turi teisę teisės aktų nustatyta tvarka kreiptis į teismą su pareiškimu dėl bankroto bylos iškėlimo inicijuoti bankroto procesą valstybės skolininkui arba valstybės garantuojamam skolininkui.
1.
Beviltiška perskolinama paskola arba skola gali būti pripažinta ta valstybės skolininko arba valstybės garantuojamo skolininko negrąžinta perskolinama paskola arba skola, jos dalis, taip pat nesumokėtos palūkanos, delspinigiai ir kiti turtiniai įsipareigojimai, kurių neįmanoma arba netikslinga išieškoti dėl šių priežasčių:
įpėdinių, galinčių atsakyti už valstybės skolininko arba valstybės garantuojamo skolininko turtinius įsipareigojimus valstybei (kai teikiamos Mokslo ir studijų įstatyme nurodytų nurodytos valstybės remiamų paskolų remiamos paskolos, atveju – mirus valstybės remiamos paskolos gavėjui); valstybės skolininkas arba valstybės garantuojamas skolininkas yra likviduotas;
2) su valstybės skolininku arba valstybės garantuojamu skolininku sudaroma Įmonių bankroto Juridinių asmenų nemokumo įstatyme nurodyta taikos sutartis arba Lietuvos Respublikos įmonių restruktūrizavimo įstatymo nustatyta tvarka yra baigta šių skolininkų restruktūrizavimo byla;
skolas ir įvykdyti su jomis susijusius kitus turtinius įsipareigojimus, gauta suma yra mažesnė už perskolinamą paskolą arba skolą, beviltiška pripažįstama likusi negauta perskolinamos paskolos arba skolos dalis;
išieškojimo veiksmai, nerasta valstybės skolininko arba valstybės garantuojamo skolininko turto arba rastas turtas yra nelikvidus (neįmanoma jo realizuoti),. arba jeigu Jeigu rasto turto pakanka tik skolos daliai padengti, beviltiška pripažįstama likusi skolos dalis;
taip pat ūkininko, individualios įmonės savininko arba ūkinės bendrijos nario – yra sunki ekonominė (socialinė) padėtis.
Beviltiška perskolinama paskola arba skola gali būti pripažinta ta valstybės skolininko arba valstybės garantuojamo skolininko negrąžinta perskolinama paskola arba skola, jos dalis, taip pat nesumokėtos palūkanos, delspinigiai ir kiti turtiniai įsipareigojimai, kurių neįmanoma arba netikslinga išieškoti dėl šių priežasčių:
įpėdinių, galinčių atsakyti už valstybės skolininko arba valstybės garantuojamo skolininko turtinius įsipareigojimus valstybei (kai teikiamos Mokslo ir studijų įstatyme nurodytų nurodytos valstybės remiamų paskolų remiamos paskolos, atveju – mirus valstybės remiamos paskolos gavėjui); valstybės skolininkas arba valstybės garantuojamas skolininkas yra likviduotas;
2) su valstybės skolininku arba valstybės garantuojamu skolininku sudaroma Įmonių bankroto Juridinių asmenų nemokumo įstatyme nurodyta taikos sutartis arba Lietuvos Respublikos įmonių restruktūrizavimo įstatymo nustatyta tvarka yra baigta šių skolininkų restruktūrizavimo byla;
skolas ir įvykdyti su jomis susijusius kitus turtinius įsipareigojimus, gauta suma yra mažesnė už perskolinamą paskolą arba skolą, beviltiška pripažįstama likusi negauta perskolinamos paskolos arba skolos dalis;
išieškojimo veiksmai, nerasta valstybės skolininko arba valstybės garantuojamo skolininko turto arba rastas turtas yra nelikvidus (neįmanoma jo realizuoti),. arba jeigu Jeigu rasto turto pakanka tik skolos daliai padengti, beviltiška pripažįstama likusi skolos dalis;
taip pat ūkininko, individualios įmonės savininko arba ūkinės bendrijos nario – yra sunki ekonominė (socialinė) padėtis. Sunkią ekonominę (socialinę) padėtį įrodančios aplinkybės turi būti patvirtintos kompetentingų institucijų išduotais dokumentais.
ministerijos siūlymu priima Vyriausybė, kai teikiamos Mokslo ir studijų įstatyme nurodytos valstybės remiamų paskolų remiamos paskolos, atveju – Vyriausybės įgaliota institucija ar įstaiga. 3. Perskolinama paskola arba skola, pripažinta beviltiška šio straipsnio 1 dalies 1, 2 ir 3 punktuose nurodytais pagrindais, pasibaigia ir yra nurašoma iš atitinkamų apskaitos dokumentų. 4. Perskolinama paskola arba skola, pripažinta beviltiška šio straipsnio 1 dalies
institucijos nustatyta tvarka yra revizuojama, tai yra svarstomos išieškojimo galimybės, analizuojama skolininkų finansinė būklė, atliekama turto paieška. Nustačius perskolinamos paskolos arba skolos (ar jos dalies) išieškojimo galimybes, išieškoma Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka. 5. Perskolinamų paskolų arba skolų, pripažintų beviltiškomis, nurašymo, apskaitos, taip pat revizavimo tvarką nustato Vyriausybė arba jos įgaliota institucija. 12 11 straipsnis. Atskaitomybė Vyriausybė, pasibaigus biudžetiniams metams teikdama Seimui nacionalinį finansinių ataskaitų rinkinį, kartu pateikia Finansų ministerijos nustatyta tvarka parengtą informaciją apie valstybės skolą. Informacija apie valstybės skolą teikiama metiniame nacionaliniame finansinių ataskaitų rinkinyje Viešojo sektoriaus atskaitomybės įstatymo nustatyta tvarka.“
valstybės skolos įstatymo 11 straipsnis įsigalioja 2022 m. sausio 1 d. 2. Šio įstatymo 1 straipsnyje išdėstyto Valstybės skolos įstatymo 11 straipsnio nuostatos taikomos rengiant 2022 metų ir vėliau prasidedančių ataskaitinių laikotarpių metinių nacionalinių finansinių ataskaitų rinkinius.
Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas
Redagavo: Ramunė Lūžaitė (1997 Projekto Nr. XIIIP-4801(2) lyginamasis variantas
2020 m. d. Nr. Vilnius
valstybės skolos įstatymo nauja redakcija Pakeisti Lietuvos Respublikos valstybės skolos įstatymą ir jį išdėstyti taip:
1 straipsnis. Įstatymo paskirtis Šis įstatymas nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybės (toliau – Vyriausybė) skolinimąsi valstybės vardu, skolinantis valstybės vardu prisiimtų įsipareigojimų valdymą, valstybės garantijų teikimą, taip pat santykius, susijusius su valstybės reikalavimo teise į valstybės skolininkus ir valstybės garantuojamus skolininkus. 2 straipsnis. Pagrindinės šio įstatymo sąvokos
įstatymas) nustatyta tvarka draudimo veiklos licenciją gavusi Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka įsteigta draudimo įmonė, steigimosi teisę ir (arba) teisę teikti paslaugas įgyvendinanti kitos Europos ekonominės erdvės valstybės narės draudimo įmonė arba Draudimo įstatymo nustatyta tvarka draudimo veiklos leidimą gavęs Lietuvos Respublikoje įsteigtas užsienio valstybės draudimo įmonės filialas. 2. Eksporto kredito draudėjas – kredituojantis eksportuotojas, su draudimo įmone sudaręs draudimo sutartį dėl nuostolių, patirtų negavus komerciniu kreditu atidėtų mokėjimų už eksportuotas prekes, turinčias Lietuvos prekybos, pramonės ir amatų rūmų išduotą prekių kilmės sertifikatą, liudijantį, kad prekės pagamintos Lietuvos Respublikoje, ar suteiktas paslaugas, padengimo. 3. 2. Finansinė priemonė – kaip tai apibrėžta Lietuvos Respublikos finansinių priemonių rinkų įstatyme (toliau – Finansinių priemonių rinkų įstatymas). 4. 3. Grynasis skolinių įsipareigojimų pokyčio limitas – didžiausias galimas grynasis skolinių įsipareigojimų pokytis per biudžetinius metus. 5. 4.
pokytis – per tam tikrą laikotarpį Vyriausybės valstybės vardu skolinantis prisiimtų ir įvykdytų įsipareigojimų sumų skirtumas. 6. 5. Išvestinės finansinės priemonės – Finansinių priemonių rinkų įstatymo 3 straipsnio 15 dalies 4–10 punktuose nurodytos finansinės priemonės. 7. 6. Kiti įsipareigojamieji skolos dokumentai – dokumentai, kuriais patvirtinamas skolinantis prisiimtas įsipareigojimas (neapimantis įsipareigojimų, prisiimamų išplatinant Vyriausybės vertybinius popierius, pasirašant paskolų sutartis, finansinės nuomos (lizingo) sutartis, suteikiant valstybės garantijas) grąžinti dokumentuose nurodytą pinigų sumą šiuose dokumentuose sutartomis (nustatytomis) sąlygomis (komerciniai popieriai, paprastieji ir įsakomieji vekseliai, depozitų sertifikatai, Vyriausybės depozitinių įsipareigojimų sutartys ir pan.). 8. 7. Kredituojantis eksportuotojas – Lietuvos Respublikoje veikiantis, ūkinę komercinę veiklą vykdantis juridinis asmuo arba juridinio asmens statuso neturintis Europos ekonominės erdvės valstybės narės įmonės filialas, kuris eksportuoja į kitas šalis prekes, turinčias Lietuvos prekybos, pramonės ir amatų rūmų išduotą prekių kilmės sertifikatą, liudijantį, kad prekės pagamintos Lietuvos Respublikoje, arba kuris eksportuoja paslaugas ir taiko šių prekių ar paslaugų pirkėjui apmokėjimo už parduotas prekes ar suteiktas paslaugas atidėjimą (tai yra suteikia pirkėjui komercinį kreditą). 8. Ne nuosavybės vertybiniai popieriai – kaip tai apibrėžta Lietuvos Respublikos vertybinių popierių įstatyme. 9. Paskola – lėšų skolinimosi arba skolinimo priemonė, kai paskolos sutartimi viena šalis (paskolos davėjas) perduoda kitos šalies (paskolos gavėjo) nuosavybėn pinigus, o paskolos gavėjas įsipareigoja paskolos davėjui grąžinti tokią pat pinigų sumą ir mokėti palūkanas, jeigu paskolos sutartyje nenustatyta kitaip. Tokia paskolos sutartis neapima vertybinių popierių išleidimo arba kitų įsipareigojamųjų skolos dokumentų pasirašymo. 10.
Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – Finansų ministerija) ir valstybės skolininko arba valstybės garantuojamo skolininko sudaryta sutartis dėl skolos valstybei, atsiradusios dėl šių skolininkų neįvykdytų arba netinkamai įvykdytų įsipareigojimų pagal valstybės perskolinamos paskolos arba, valstybės garantuojamos paskolos sutartis arba valstybės garantuojamų ne nuosavybės vertybinių popierių išleidimo dokumentus, grąžinimo. 11. Tarptautinė finansų institucija – Lietuvos Respublikos tarptautine sutartimi, šios sutarties pagrindu pasirašytu susitarimu arba Europos Sąjungos teisės aktais įsteigtas subjektas, turintis juridinio asmens statusą ir vykdantis tokioje sutartyje, susitarime arba Europos Sąjungos teisės akte nustatytą finansinę ir (arba) investicinę veiklą, arba tokio subjekto valdomas fondas. 12. Užsienio kreditoriai – juridiniai ar fiziniai asmenys, kurių pagrindiniai asmeniniai ir ekonominiai interesai yra kitose šalyse (ne Lietuvos Respublikoje) ir kurie nuolat veikia ar gyvena kitose šalyse arba veikia ar gyvena Lietuvos Respublikoje trumpiau negu vienus metus ir yra įsigiję Vyriausybės vertybinių popierių arba ne nuosavybės vertybinių popierių, suteikę paskolų pagal paskolų sutartis arba kitus įsipareigojamuosius skolos dokumentus. 13. Valdžios sektorius – sektorius, apimantis centrinės valdžios (Vyriausybės ir kitų prie šio sektoriaus priskiriamų subjektų), vietos valdžios (savivaldybių ir kitų prie šio sektoriaus priskiriamų subjektų) ir valstybės socialinės apsaugos fondų (Valstybinio socialinio draudimo fondo, Privalomojo sveikatos draudimo fondo ir kitų prie šio sektoriaus priskiriamų subjektų) sektorius. Subjektų priskyrimą prie sektorių ir klasifikavimą pagal sektorius nustato Vyriausybė arba jos įgaliota institucija. 14.
grąžinti visą skolą arba jos dalį ir sumokėti už grąžinamą skolą ar jos dalį palūkanas vidaus arba užsienio kreditoriui už valstybės garantuojamą skolininką, jeigu šis neįvykdo paskolos sutartyje arba kituose įsipareigojamuosiuose skolos dokumentuose nustatytų įsipareigojimų arba įvykdo ne visus tokius įsipareigojimus. 15. Valstybės garantija tarptautinei finansų institucijai – valstybės turtinis įsipareigojimas Lietuvos Respublikos tarptautinėje sutartyje, šios sutarties pagrindu pasirašytame susitarime arba Europos Sąjungos teisės aktuose nustatytomis sąlygomis įvykdyti turtinius įsipareigojimus pagal tarptautinės finansų institucijos pasirašytas arba garantuotas paskolų, vertybinių popierių emisijos platinimo arba kitas skolinimo (skolinimosi) sutartis, jeigu tarptautinė finansų institucija arba trečiųjų šalių subjektai neįvykdo šiose sutartyse nustatytų įsipareigojimų arba įvykdo ne visus tokius įsipareigojimus. 16. Valstybės garantija už garantijų instituciją – valstybės turtinis įsipareigojimas įvykdyti savo garantuojamos garantijų institucijos įsipareigojimus garantijų institucijos garantijos gavėjams, jeigu garantijų institucija neįvykdo garantijoje nustatytų įsipareigojimų arba įvykdo ne visus tokius įsipareigojimus. 17. Valstybės garantuojama garantijų institucija (toliau – garantijų institucija) – Vyriausybės įsteigtas juridinis asmuo, kuris pagal savo išduotą garantiją tos garantijos gavėjui užtikrina įsipareigojimų vykdymą toje garantijoje nustatyta suma ir sąlygomis. 18.
18Valstybės garantuojama paskola – Lietuvos Respublikos juridinio asmens,
Lietuvos Respublikoje įsteigto Europos ekonominės erdvės valstybės narės įmonės filialo ar Lietuvos Respublikos mokslo ir studijų įstatyme (toliau – Mokslo ir studijų įstatymas) nurodytos valstybės remiamos paskolos gavėjo gauta paskola pagal sutartį, sudarytą su vidaus arba užsienio kreditoriumi, arba pagal kitus įsipareigojamuosius skolos dokumentus, kuriais užtikrinamų įsipareigojimų grąžinti visą skolą ar jos dalį ir už grąžinamą skolą ar jos dalį sumokėti palūkanas įvykdymą garantuoja valstybė. 19. Valstybės garantuojamas skolininkas – Lietuvos Respublikos juridinis asmuo, Lietuvos Respublikoje įsteigtas Europos ekonominės erdvės valstybės narės įmonės filialas ar Mokslo ir studijų įstatyme nurodytos valstybės remiamos paskolos gavėjas, gavę valstybės garantuojamą paskolą pagal sutartį, kurios įsipareigojimų grąžinti visą skolą ar jos dalį ir už grąžinamą skolą ar jos dalį sumokėti palūkanas įvykdymą garantuoja valstybė, taip pat Lietuvos Respublikos juridinis asmuo ar Lietuvos Respublikoje įsteigtas Europos ekonominės erdvės valstybės narės įmonės filialas, išleidęs valstybės garantuojamus ne nuosavybės vertybinius popierius. 20. Valstybės garantuojami ne nuosavybės vertybiniai popieriai – Lietuvos Respublikos juridinio asmens ar Lietuvos Respublikoje įsteigto Europos ekonominės erdvės valstybės narės įmonės filialo leidžiami ne nuosavybės vertybiniai popieriai, kurių išleidimo dokumentuose nustatytų įsipareigojimų išpirkti visus juos ar jų dalį, už išperkamus šiuos vertybinius popierius ar jų dalį sumokėti susikaupusias palūkanas ir kitas pagal šių vertybinių popierių išleidimo dokumentus mokėtinas sumas įvykdymą garantuoja valstybė. 17¹. 21.
individuali garantija (toliau – individuali garantija) – garantijų institucijos įsipareigojimas šios institucijos garantijos gavėjui garantijoje nurodyta suma ir sąlygomis užtikrinti savo garantuojamų įsipareigojimų vykdymą. 17². 22. Valstybės garantuojamos garantijų institucijos portfelinė garantija (toliau – portfelinė garantija) – garantijų institucijos įsipareigojimas šios institucijos garantijos gavėjui garantijoje nurodyta suma ir sąlygomis užtikrinti savo garantuojamų įsipareigojimų, įtrauktų į garantuojamą portfelį, vykdymą. 20. 23. Valstybės perskolinama paskola (toliau – perskolinama paskola) – Vyriausybės nustatyta tvarka iš valstybės vardu pasiskolintų lėšų Lietuvos Respublikos juridiniam asmeniui (išskyrus kitas, nei Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, Lietuvos Respublikos biudžetines įstaigas), Lietuvos Respublikoje įsteigtam Europos ekonominės erdvės valstybės narės įmonės filialui suteikiama paskola. 21. 24. Valstybės skola – prie valdžios sektoriaus priskiriamų subjektų, turinčių teisę skolintis, prisiimtų, bet dar neįvykdytų įsipareigojimų grąžinti kreditoriams lėšas, pasiskolintas išplatinant Vyriausybės vertybinius popierius, pasirašant paskolų sutartis, finansinės nuomos (lizingo) sutartis ir kitus įsipareigojamuosius skolos dokumentus, konsoliduota suma. 22. 25. Valstybės skolininkas – Lietuvos Respublikos juridinis asmuo, Lietuvos Respublikoje įsteigtas Europos ekonominės erdvės valstybės narės įmonės filialas, pagal sutartį, sudarytą su valstybe, arba pagal kitus įsipareigojamuosius skolos dokumentus gavę perskolinamą paskolą, įsipareigoję valstybei ją tinkamai naudoti ir grąžinti ir (arba) prisiėmę įsipareigojimus pagal skolos grąžinimo sutartis. 23. 26.
vardu pasiskolintos lėšos – Vyriausybei atstovaujančios Finansų ministerijos Vyriausybės nustatyta tvarka pasiskolintos lėšos, gautos išplatinant Vyriausybės vertybinius popierius, pasirašant paskolų sutartis ir kitus įsipareigojamuosius skolos dokumentus. 24. 27. Vidaus kreditoriai – juridiniai ar fiziniai asmenys, kurių pagrindiniai asmeniniai ir ekonominiai interesai yra Lietuvos Respublikoje, kurie nuolat veikia ar gyvena Lietuvos Respublikoje arba veikia ar gyvena kitose šalyse trumpiau negu vienus metus ir yra įsigiję Vyriausybės vertybinių popierių arba ne nuosavybės vertybinių popierių, suteikę paskolų pagal paskolų sutartis arba kitus įsipareigojamuosius skolos dokumentus. 24¹. 28. Vyriausybės depozitinio įsipareigojimo sutartis – sutartis, kuria patvirtinamas Vyriausybės valstybės vardu prisiimtas įsipareigojimas grąžinti iš užsienio šalies vyriausybės arba užsienio šalies skolos valdymo įstaigos, kuri įpareigota valdyti arba dalyvauja valdant valstybės skolą, gautą pinigų sumą šioje sutartyje nustatytomis sąlygomis ir tvarka. 25. 29. Vyriausybės vertybiniai popieriai – vidaus ar užsienio rinkose Vyriausybės valstybės vardu išleidžiami vertybiniai popieriai, kuriais patvirtinama jų turėtojų teisė nustatytais terminais gauti jų nominaliąją vertę atitinkančią sumą, palūkanas ar kitą ekvivalentą. 26. 30. Kitos šiame įstatyme vartojamos sąvokos suprantamos taip, kaip jos apibrėžtos kituose Lietuvos Respublikos įstatymuose Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse, Lietuvos Respublikos draudimo įstatyme, Lietuvos Respublikos turizmo įstatyme, Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatyme, Lietuvos Respublikos viešojo sektoriaus atskaitomybės įstatyme, Lietuvos Respublikos nepaprastosios padėties įstatyme, Lietuvos Respublikos civilinės saugos įstatyme. 3 straipsnis. Vyriausybės skolinimosi valstybės vardu ir valstybės garantijų teikimo pagrindinės nuostatos 1.
Sprendimą dėl grynojo skolinių įsipareigojimų pokyčio limito Vyriausybės siūlymu priima Lietuvos Respublikos Seimas (toliau – Seimas), tvirtindamas atitinkamų metų valstybės biudžetą, priimdamas Lietuvos Respublikos atitinkamų metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymą. 2. Vyriausybės vertybinius popierius leidžia, paskolas valstybės vardu ima, valstybės garantijas teikia ir įsipareigojimus pagal kitus įsipareigojamuosius skolos dokumentus prisiima Vyriausybė, laikydamasi įstatymuose nustatytų limitų, šio įstatymo 5 ir 6 straipsniuose nustatyta tvarka. 3. Skolinantis valstybės vardu, Vyriausybei atstovauja Finansų ministerija. Finansų ministerija Vyriausybės nustatyta tvarka:
išleisdama Vyriausybės vertybinius popierius ir kitus įsipareigojamuosius skolos dokumentus;
charakteristikas, išleidimo į apyvartą sąlygas ir vidaus ar užsienio kreditorių, įsigijusių Vyriausybės vertybinių popierių, kolektyvinių veiksmų, susijusių su Vyriausybės vertybinių popierių emisijos (emisijų) sąlygų keitimu, nuostatas ir jų taikymo atvejus ir tvarką, įsipareigojimų pagal kitus įsipareigojamuosius skolos dokumentus sąlygas;
rinkose. 4. Valdant perskolinamas paskolas, valstybės garantijas ir kitus turtinius įsipareigojimus, Vyriausybei atstovauja Finansų ministerija. Finansų ministerija Vyriausybės sprendimu ir jos nustatyta tvarka:
dėl Finansų ministerijos perduodamų administruoti perskolinamų paskolų, valstybės garantijų ir kitų turtinių įsipareigojimų.
Perskolinamas paskolas, valstybės garantijas ir kitus turtinius įsipareigojimus, perduodamus centralizuotai valdomo valstybės turto valdytojui, ir jų administravimo tvarką nustato Vyriausybė;
pripažintas perskolinamas paskolas arba skolas;
ir įvykdyti su jomis susijusius kitus turtinius įsipareigojimus, jeigu ekonominiu požiūriu taikyti tokią priemonę yra tikslinga ir tokios priemonės taikymas atitinka valstybės turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo principus;
įstatinį kapitalą papildomais įnašais, gali įsigyti šių skolininkų akcijų už emisijos kainą, įskaitydama jų įsiskolinimus valstybei, jeigu ekonominiu požiūriu taikyti tokią priemonę yra tikslinga ir tokios priemonės taikymas atitinka valstybės turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo principus;
perskolinamų paskolų, skolos grąžinimo sutartis ir pagal kitus įsipareigojamuosius skolos dokumentus. 5. Valdant ir administruojant Vyriausybės valstybės vardu skolinantis prisiimtus įsipareigojimus, administruojant perskolinamas paskolas, valstybės garantijas ir kitus turtinius įsipareigojimus, Vyriausybei atstovauja Finansų ministerija.
Finansų ministerija:
išplatinus Vyriausybės vertybinius popierius, pasirašius paskolų sutartis ir kitus įsipareigojamuosius skolos dokumentus, apskaitą ir rengia finansinių ir biudžeto vykdymo ataskaitų rinkinius;
2) sistemina, kaupia, saugo ir tvarko duomenis apie išleistus Vyriausybės vertybinius popierius, valstybės vardu gautas paskolas, valstybės garantuojamas paskolas, valstybės garantuojamus ne nuosavybės vertybinius popierius, perskolinamas paskolas ir kitus įsipareigojimus pagal kitus įsipareigojamuosius skolos dokumentus;
valstybės garantijų, su Vyriausybės vertybinių popierių platinimu susijusių ir kitų įsipareigojamųjų skolos dokumentų, skolos grąžinimo sutarčių ir kitų su Vyriausybės skolinimusi valstybės vardu ir su valstybės vardu skolinantis prisiimtų įsipareigojimų valdymu susijusių dokumentų originalus;
pasiskolintų lėšų likučius;
vardu skolinantis prisiimtiems įsipareigojimams valdyti;
garantuojamus skolininkus, laikydamasi 2016 m. balandžio 27 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (ES) 2016/679 dėl fizinių asmenų apsaugos tvarkant asmens duomenis ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo ir kuriuo panaikinama Direktyva 95/46/EB (Bendrasis duomenų apsaugos reglamentas) (OL 2016 L 119, p. 1). 6.
šis valdytojas administruoja Finansų ministerijos perduotas perskolinamas paskolas, valstybės garantijas ir kitus turtinius įsipareigojimus:
jų paskirstymą, grąžinimą, naudojimą ir kitų finansinių įsipareigojimų, susijusių su perskolinamomis paskolomis, vykdymą;
garantuojamų skolininkų finansinę būklę;
3) grupuoja finansų ministro nustatyta tvarka perskolinamas paskolas, įsipareigojimus pagal skolos grąžinimo sutartis ir valstybės garantuojamų skolininkų valstybės garantuojamas paskolas, valstybės garantuojamus ne nuosavybės vertybinius popierius pagal finansų ministro patvirtintas perskolinamų paskolų ir valstybės garantuojamų paskolų grupavimo taisykles;
4) turi teisę Vyriausybės nustatytomis sąlygomis ir tvarka peržiūrėti perskolinamos paskolos arba skolos grąžinimo sąlygas ir pasirašyti su valstybės skolininku arba valstybės garantuojamu skolininku perskolinamos paskolos sąlygų pakeitimo sutartį arba skolos grąžinimo sutartį, jeigu ekonominiu požiūriu inicijuoti bankroto bylos iškėlimą procesą arba skolos išieškojimą Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – Civilinio proceso kodeksas) nustatyta tvarka yra netikslinga. 7. Visiems iš šio įstatymo reglamentuojamų santykių atsirandantiems Vyriausybės prisiimtiems turtiniams įsipareigojimams vykdyti naudojami visi galimi valstybės finansiniai ištekliai, tarp jų ir nauji valstybės turtiniai įsipareigojimai. 8. Esamas ir būsimas valstybės turtas negali būti įkeistas kaip valstybės turtinių įsipareigojimų įvykdymo užtikrinimo priemonė, išskyrus atvejus, kai Vyriausybės vertybiniai popieriai įkeičiami sudarant atpirkimo sandorius ir kai suteikiamas finansinis užstatas naudojant išvestines finansines priemones Vyriausybės valstybės vardu skolinantis prisiimtiems įsipareigojimams valdyti. 9.
valstybės turtinių įsipareigojimų įvykdymo užtikrinimo priemonė. 10. Vyriausybė valstybės vardu pasiskolintas lėšas gali naudoti tik šiame įstatyme nurodytiems tikslams. 11. Vyriausybė turi teisę teikti perskolinamas paskolas, išskyrus atvejus, kai lėšos yra gautos gaunamos pagal paskolų sutartis, kuriose numatyta nustatyta kitaip. Perskolinamų paskolų sutartis su valstybės skolininkais pasirašo finansų ministras arba jo įgaliotas asmuo. 12. Perskolinamų paskolų ir valstybės garantijų teikimo, suteiktų perskolinamų paskolų grąžinimo ir valstybės garantijų administravimo tvarką nustato Vyriausybė. 13. Valstybės skolininkai arba valstybės garantuojami skolininkai, išskyrus Lietuvos Respublikos ir užsienio valstybių kredito įstaigas, Mokslo ir studijų įstatyme nurodytos valstybės remiamos paskolos gavėjus ir savivaldybes, iki nėra visiškai įvykdyti turtiniai įsipareigojimai, be Finansų ministerijos arba centralizuotai valdomo valstybės turto valdytojo, kai šis valdytojas administruoja Finansų ministerijos perduotas perskolinamas paskolas, valstybės garantijas ir kitus turtinius įsipareigojimus, rašytinio leidimo ir nesuderinę sąlygų šiems veiksmams atlikti neturi teisės:
įmonės veikloje nenaudojamą turtą;
pasirašant paskolų sutartis (išskyrus atvejus, kai imama valstybės perskolinama paskola), finansinės nuomos (lizingo) sutartis ar kitus įsipareigojamuosius skolos dokumentus (išskyrus atvejus, kai suteikiama valstybės garantija). 14.
Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo nustatyti apribojimai, susiję su draudimu bendrovėms skolinantis iš akcininkų įkeisti akcininkams savo turtą ir su metinių palūkanų normos ribojimu. 4 straipsnis. Vyriausybės skolinimosi valstybės vardu ir valstybės garantijų suteikimo tikslai
1Vyriausybė valstybės vardu gali skolintis šiems tikslams:
subalansuoti;
finansuoti, ekstremaliųjų situacijų paveiktos ekonomikos skatinimo tikslams įgyvendinti ir verslo finansiniam likvidumui didinti ir bei Lietuvos Respublikos indėlių ir įsipareigojimų investuotojams draudimo įstatyme numatytų indėlių ir (ar) įsipareigojimų investuotojams draudimo išmokų mokėjimui finansuoti, teikti;
valstybės skolai dengti, sukaupti;
fondų pinigų srautams subalansuoti;
garantijas vykdyti;
įgyvendinimu, vykdyti, įskaitant rezervinių lėšų sukaupimą ir (arba) paskolinimą, kaip tai numatyta Europos Sąjungos teisės aktuose, Europos Sąjungos institucijų ar organizacijų sprendimuose ir (arba) su tuo susijusiose sutartyse ar susitarimuose;
biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatyme nustatytiems tikslams ir kitiems tikslams, kai dėl to yra priimtas atskiras įstatymas. 2.
2Vyriausybė valstybės vardu gali teikti valstybės garantiją dėl:
nustatytiems tikslams įgyvendinti;
gavusiems šiame punkte nurodytas paskolas, šio įstatymo 9 8 straipsnio nuostatos netaikomos;
ekonominės erdvės valstybės narės įmonės filialo imamų paskolų, kai tokios paskolos imamos refinansuoti perskolinamą paskolą perskolinamai paskolai arba valstybės garantuojamą paskolą garantuojamai paskolai refinansuoti;
svarbių objektų apsaugos įstatyme nurodytų nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių įmonių apyvartinėms lėšoms papildyti, kai šios lėšos naudojamos strateginiams Lietuvos Respublikos tikslams pasiekti;
6) paskolų ir ne nuosavybės vertybinių popierių, naudojamų ekstremaliųjų situacijų paveiktos ekonomikos skatinimo tikslams įgyvendinti ir verslo finansiniam likvidumui didinti. 3. Vyriausybė valstybės vardu gali teikti valstybės garantiją tarptautinei finansų institucijai pagal Europos Sąjungos teisės aktus, Europos Sąjungos institucijų ar organizacijų sprendimus ir (arba) su tuo susijusias sutartis ar susitarimus, Lietuvos Respublikos tarptautines sutartis ar šių sutarčių pagrindu su tarptautine finansų institucija pasirašytus susitarimus. 4.
4Garantijų institucija gali teikti garantijas dėl:
ataskaitų rinkinys buvo audituotas, imamų paskolų, naudojamų investicijoms finansuoti;
ataskaitų rinkinys buvo audituotas, imamų paskolų, naudojamų apyvartinėms lėšoms papildyti;
3) gamybinės įrangos ir
(arba) įrenginių kainos ar jos dalies sumokėjimo pagal gamybinės įrangos ir
(arba) įrenginių finansinės nuomos (lizingo) sutartis, sudarytas su finansinės nuomos (lizingo) bendrovėmis finansų įstaigomis, kurių paskutinių finansinių metų metinių finansinių ataskaitų rinkinys buvo audituotas;
finansinių metų metinių finansinių ataskaitų rinkinys buvo audituotas, pagal faktoringo sutartis, skirtas kliento apyvartinėms lėšoms papildyti;
5) dalies atidėto mokėjimo pagal kredituojančio eksportuotojo sudarytą prekių, turinčių Lietuvos prekybos, pramonės ir amatų rūmų išduotą prekių kilmės sertifikatą, liudijantį, kad prekės pagamintos Lietuvos Respublikoje, pirkimo–pardavimo sutartį ir (ar) kredituojančio eksportuotojo sudarytą paslaugų teikimo sutartį sumokėjimo kredituojančiam eksportuotojui ar jį pagal faktoringo sutartį finansuojančiam finansuotojui ar draudimo įmonės eksporto kredito draudėjui sumokėtos draudimo išmokos dalies padengimo;
emitento, kurio paskutinių finansinių metų metinių finansinių ataskaitų rinkinys buvo audituotas, obligacijas, dėl finansavimo, skirto skirtas investicijoms finansuoti ir (ar) apyvartinėms lėšoms papildyti įsigyjant obligacijų;
7) draudimo įmonės pagal laidavimo draudimo sutartį arba finansų įstaigos pagal suteiktą finansinę garantiją sumokėtos draudimo arba garantijos išmokos už Lietuvos Respublikoje įsteigto kelionių organizatoriaus prievolių nevykdymą dalies padengimo;
8) draudimo įmonės pagal laidavimo draudimo sutartį arba finansų įstaigos pagal finansinę garantiją sumokėtos draudimo arba garantijos išmokos dalies padengimo, kai laidavimo draudimas arba finansinė garantija buvo suteikta dėl prekių gamintojo, prekių tiekėjo, paslaugų teikėjo ar darbų rangovo pateikto pasiūlymo galiojimo, jo sudarytos sutarties įvykdymo, garantinio laikotarpio įsipareigojimų vykdymo, avanso grąžinimo arba apmokėjimo už prekes, suteiktas paslaugas ar atliktus darbus gavimo;
9) dalies atidėto mokėjimo pagal sudarytą prekių pirkimo–pardavimo sutartį ar sudarytą paslaugų teikimo sutartį sumokėjimo mokėjimo atidėjimą suteikusiam prekių gamintojui ar paslaugų teikėjui ar jį pagal faktoringo sutartį finansuojančiam finansuotojui ar draudimo įmonės prekinio kredito draudėjui sumokėtos draudimo išmokos dalies padengimo.
Garantijų institucija gali teikti garantijas dėl:
ataskaitų rinkinys buvo audituotas, imamų paskolų, naudojamų investicijoms finansuoti;
ataskaitų rinkinys buvo audituotas, imamų paskolų, naudojamų apyvartinėms lėšoms papildyti;
3) gamybinės įrangos ir
(arba) įrenginių kainos ar jos dalies sumokėjimo pagal gamybinės įrangos ir
(arba) įrenginių finansinės nuomos (lizingo) sutartis, sudarytas su finansinės nuomos (lizingo) bendrovėmis finansų įstaigomis, kurių paskutinių finansinių metų metinių finansinių ataskaitų rinkinys buvo audituotas;
finansinių metų metinių finansinių ataskaitų rinkinys buvo audituotas, pagal faktoringo sutartis, skirtas kliento apyvartinėms lėšoms papildyti;
5) dalies atidėto mokėjimo pagal kredituojančio eksportuotojo sudarytą prekių, turinčių Lietuvos prekybos, pramonės ir amatų rūmų išduotą prekių kilmės sertifikatą, liudijantį, kad prekės pagamintos Lietuvos Respublikoje, pirkimo–pardavimo sutartį ir (ar) kredituojančio eksportuotojo sudarytą paslaugų teikimo sutartį sumokėjimo kredituojančiam eksportuotojui ar jį pagal faktoringo sutartį finansuojančiam finansuotojui ar draudimo įmonės eksporto kredito draudėjui sumokėtos draudimo išmokos dalies padengimo;
emitento, kurio paskutinių finansinių metų metinių finansinių ataskaitų rinkinys buvo audituotas, obligacijas, dėl finansavimo, skirto skirtas investicijoms finansuoti ir (ar) apyvartinėms lėšoms papildyti įsigyjant obligacijų;
7) draudimo įmonės pagal laidavimo draudimo sutartį arba finansų įstaigos pagal suteiktą finansinę garantiją sumokėtos draudimo arba garantijos išmokos už Lietuvos Respublikoje įsteigto kelionių organizatoriaus prievolių nevykdymą dalies padengimo;
8) draudimo įmonės pagal laidavimo draudimo sutartį arba finansų įstaigos pagal finansinę garantiją sumokėtos draudimo arba garantijos išmokos dalies padengimo, kai laidavimo draudimas arba finansinė garantija buvo suteikta dėl prekių gamintojo, prekių tiekėjo, paslaugų teikėjo ar darbų rangovo pateikto pasiūlymo galiojimo, jo sudarytos sutarties įvykdymo, garantinio laikotarpio įsipareigojimų vykdymo, avanso grąžinimo arba apmokėjimo už prekes, suteiktas paslaugas ar atliktus darbus gavimo;
9) dalies atidėto mokėjimo pagal sudarytą prekių pirkimo–pardavimo sutartį ar sudarytą paslaugų teikimo sutartį sumokėjimo mokėjimo atidėjimą suteikusiam prekių gamintojui ar paslaugų teikėjui ar jį pagal faktoringo sutartį finansuojančiam finansuotojui ar draudimo įmonės prekinio kredito draudėjui sumokėtos draudimo išmokos dalies padengimo. 5.
pagalbą reglamentuojančiais Europos Sąjungos teisės aktais. 5 straipsnis. Skolinimasis valstybės vardu
atitinkamų metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymu nustatyto grynojo skolinių įsipareigojimų pokyčio limito, priima Vyriausybei atstovaujanti Finansų ministerija šio įstatymo 4 straipsnio 1 dalyje nustatytiems tikslams. 2. Vyriausybei atstovaujanti Finansų ministerija, skolindamasi valstybės vardu ir valdydama skolinantis valstybės vardu prisiimtus įsipareigojimus, turi užtikrinti Lietuvos Respublikos įstatymuose nustatytą valstybės išlaidų finansavimą ir prisiimtų skolinių įsipareigojimų vykdymą skolintomis lėšomis kuo mažesnėmis sąnaudomis ir priimtina rizika vidutiniu laikotarpiu. 3. Valstybės vardu gaunamų paskolų sutartys, su Vyriausybės vertybinių popierių platinimu susiję dokumentai, išvestinių finansinių priemonių sandoriai ir kiti įsipareigojamieji skolos dokumentai yra komerciniai susitarimai, kuriuos pasirašo finansų ministras arba jo įgaliotas (įgalioti) finansų viceministras (viceministrai). 4. Kreditoriaus pageidavimu teikiamą teisinę išvadą dėl valstybės vardu gaunamos paskolos arba kitų įsipareigojamųjų skolos dokumentų, taip pat dėl kitų teisinių dokumentų, susijusių su valstybės skolinimusi, ir Vyriausybės vertybinių popierių platintojo pageidavimu teikiamą teisinę išvadą dėl dokumentų, susijusių su Vyriausybės vertybinių popierių platinimu, pasirašo teisingumo ministras arba jo įgaliotas asmuo. 5. Valstybės vardu pasiskolintos lėšos gaunamos ir grąžinamos per valstybės fiskalinį agentą – Lietuvos banką arba per kitą banką. 6. Finansų ministerija teisės aktų nustatyta tvarka turi teisę pasirinkti fiskalinį agentą operacijoms su Vyriausybės vertybiniais popieriais atlikti.
Jeigu Finansų ministerija sutinka, fiskalinis agentas gali nustatyti šių operacijų vykdymo tvarką. 6 straipsnis. Valstybės garantijos
1Sprendimą suteikti valstybės garantiją dėl didesnės kaip 12 mln.
eurų arba ekvivalentu kita valiuta paskolos, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus atvejus, Vyriausybės siūlymu priima Seimas. 2. Sprendimą suteikti valstybės garantiją dėl ne didesnės kaip 12 mln. eurų arba ekvivalentu kita valiuta paskolos, sprendimą suteikti valstybės garantiją dėl paskolos arba ne nuosavybės vertybinių popierių (valstybės garantuojamų ne nuosavybės vertybinių popierių), naudojamų ekstremaliųjų situacijų paveiktos ekonomikos skatinimo tikslams įgyvendinti ir verslo finansiniam likvidumui didinti, ir sprendimą suteikti valstybės garantiją tarptautinei finansų institucijai priima Vyriausybė, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos atitinkamų metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymu, Lietuvos Respublikos tarptautinėmis sutartimis ar šių sutarčių pagrindu pasirašytais susitarimais arba kitais įstatymais. 3. Valstybės garantiją, valstybės garantiją tarptautinei finansų institucijai ir Lietuvos Respublikos tarptautinės sutarties pagrindu parengtą susitarimą pasirašo finansų ministras, o kreditoriaus pageidavimu teikiamą teisinę išvadą dėl suteiktos garantijos pasirašo teisingumo ministras arba jo įgaliotas asmuo. 4. Už suteiktą valstybės garantiją iš valstybės garantuojamo skolininko, išskyrus savivaldybes, valstybės socialinės apsaugos fondus ir Mokslo ir studijų įstatyme nurodytos valstybės remiamos paskolos gavėjus, imama garantinė įmoka. Garantinės įmokos dydį ir jos mokėjimo taisykles nustato Vyriausybė.
Garantinės įmokos dydis nustatomas atsižvelgiant į valstybės garantuojamo skolininko strateginę reikšmę valstybės atžvilgiu, įgyvendinamo valstybės investicijų projekto arba valstybės garantuojama paskola ar valstybės garantuojamais ne nuosavybės vertybiniais popieriais finansuojamo tikslo svarbą, imamos valstybės garantuojamos paskolos dydį ir kitus Vyriausybės nustatytus kriterijus, jeigu Lietuvos Respublikos įstatymuose nenustatyta kitaip. 5. Valstybės turtiniai įsipareigojimai pagal valstybės garantijas tampa valstybės skola, kai valstybės garantuojamam skolininkui iškelta bankroto arba restruktūrizavimo byla, pradėtas bankroto procesas ne teismo tvarka, jis yra likviduojamas arba likviduotas, kai su šiuo skolininku yra sudaroma Lietuvos Respublikos įmonių bankroto Juridinių asmenų nemokumo įstatyme (toliau – Įmonių bankroto įstatymas) nurodyta taikos sutartis, taip pat ir kitais atvejais, kai valstybė už valstybės garantuojamą skolininką sistemingai vykdo savo įsipareigojimus pagal garantiją. 8 7 straipsnis. Garantijų institucijų steigimas ir valstybės garantija už garantijų instituciją 1.
Vyriausybė turi teisę steigti garantijų institucijas, kurios teiktų šio įstatymo 4 straipsnio 4 dalyje nustatytas garantijas užtikrintų finansų įstaigoms, kurių paskutinių finansinių metų metinių finansinių ataskaitų rinkinys buvo audituotas, finansinės nuomos (lizingo) bendrovėms, draudimo įmonėms, finansuotojams, kurių paskutinių finansinių metų metinių finansinių ataskaitų rinkinys buvo audituotas, pagal faktoringo ar obligacijų įsigijimo sutartis, kredituojantiems eksportuotojams pagal garantijas Lietuvos Respublikos juridiniams asmenims, Lietuvos Respublikoje įsteigtiems Europos ekonominės erdvės valstybių narių įmonių filialams ar Lietuvos Respublikos piliečiams arba kitiems asmenims, kuriems, vadovaujantis Europos Sąjungos teise, yra suteiktos analogiškos teisės kaip ir Lietuvos Respublikos piliečiams, teikiamų paskolų grąžinimą, gamybinės įrangos ir (arba) įrenginių finansinės nuomos (lizingo) sutartyse nustatytos kainos ar jos dalies sumokėjimą, piniginio reikalavimo dalinį apmokėjimą pagal faktoringo ar obligacijų įsigijimo sutartis, dalies atidėto mokėjimo pagal kredituojančio eksportuotojo sudarytą pirkimo–pardavimo ar paslaugų teikimo sutartį sumokėjimą ar draudimo įmonės eksporto kredito draudėjui sumokėtos draudimo išmokos dalies padengimą, jeigu tam tikroms programoms įgyvendinti yra numatyta lėšų tų metų valstybės biudžete ar valstybės fonduose. Šio įstatymo
individualios garantijos ir (arba) portfelinės garantijos. 2.
įsipareigojimų pagal šio įstatymo 4 straipsnio 4 dalyje nustatytas garantijas finansų įstaigoms, kurių paskutinių finansinių metų metinių finansinių ataskaitų rinkinys buvo audituotas, finansinės nuomos (lizingo) bendrovėms, draudimo įmonėms, finansuotojams, kurių paskutinių finansinių metų metinių finansinių ataskaitų rinkinys buvo audituotas, pagal faktoringo ar obligacijų įsigijimo sutartis, kredituojantiems eksportuotojams pagal garantijas įvykdymą garantuoja valstybė. Vyriausybė kiekvienais metais kiekvienai garantijų institucijai nustato įsipareigojimų pagal garantijas limitus. Šie limitai negali viršyti Lietuvos Respublikos atitinkamų metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatyme nustatyto limito. 3. Garantijų institucijos garantijas Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka pasirašo garantijų institucijos vadovas ar jo įgaliotas asmuo. Vyriausybės įsteigtų garantijų institucijų suteiktos šio įstatymo 4 straipsnio 4 dalyje nustatytos garantijos įsipareigojimai finansų įstaigoms, kurių paskutinių finansinių metų metinių finansinių ataskaitų rinkinys buvo audituotas, finansinės nuomos (lizingo) bendrovėms, draudimo įmonėms, finansuotojams, kurių paskutinių finansinių metų metinių finansinių ataskaitų rinkinys buvo audituotas, pagal faktoringo ar obligacijų įsigijimo sutartis, kredituojantiems eksportuotojams pagal garantijas prilyginami prilyginamos valstybės garantijai. 4.
4Garantijų institucija,
įgyvendindama valstybės vykdomas programas, Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka nagrinėja Lietuvos Respublikos juridinių asmenų, Lietuvos Respublikoje įsteigtų Europos ekonominės erdvės valstybių narių įmonių filialų ar Lietuvos Respublikos piliečių arba kitų asmenų, kuriems, vadovaujantis Europos Sąjungos teise, yra suteiktos analogiškos teisės kaip ir Lietuvos Respublikos piliečiams, prašymus suteikti šio įstatymo 4 straipsnio
paskutinių finansinių metų metinių finansinių ataskaitų rinkinys buvo audituotas ir kurios teikia jiems paskolas (investicijoms finansuoti ir apyvartinėms lėšoms papildyti), paskolų grąžinimą, gamybinės įrangos ir (arba) įrenginių finansinės nuomos (lizingo) sutartyse nustatytos kainos ar jos dalies sumokėjimą, piniginio reikalavimo dalinį apmokėjimą pagal faktoringo ar obligacijų įsigijimo sutartis, dalies atidėto mokėjimo pagal kredituojančio eksportuotojo sudarytą pirkimo–pardavimo ar paslaugų teikimo sutartį sumokėjimą ar draudimo įmonės eksporto kredito draudėjui sumokėtos draudimo išmokos dalies padengimą, tvarko įsipareigojimų pagal suteiktas garantijas apskaitą, kontroliuoja, kaip yra vykdomos garantijos sąlygos, ir taiko poveikio priemones garantijų sąlygų nevykdantiems garantijų institucijos skolininkams ir (arba) garantijų gavėjams, finansų įstaigoms, kurių paskutinių finansinių metų metinių finansinių ataskaitų rinkinys buvo audituotas, finansinės nuomos (lizingo) bendrovėms, draudimo įmonėms, piniginio reikalavimo dalinio apmokėjimo finansuotojams, kurių paskutinių finansinių metų metinių finansinių ataskaitų rinkinys buvo audituotas, pagal faktoringo ar obligacijų įsigijimo sutartis ir kredituojantiems eksportuotojams. 5. Garantijų institucijos veiklos priežiūrą atlieka ir šios institucijos atskaitomybę nustato Vyriausybės įgaliota institucija. 6.
vėliau kaip per 4 mėnesius nuo finansinių metų pabaigos privalo pateikti Vyriausybei įmonės metinių finansinių ataskaitų rinkinį kartu su auditoriaus išvada. 7. Jeigu garantijų institucijos nuostoliai pasiekia ketvirtį įstatinio kapitalo dydžio, Vyriausybė turi sustabdyti naujų garantijų teikimą. 9 8 straipsnis. Valstybės skolininkų ir valstybės garantuojamų skolininkų finansinės veiklos kontrolė
garantiją, dėl gaunamos paskolos arba išleidžiamų ne nuosavybės vertybinių popierių Finansų ministerijai privalo pateikti Vyriausybės nustatytus dokumentus. 2. Valstybės skolininkai ir valstybės garantuojami skolininkai privalo teikti Finansų ministerijai arba centralizuotai valdomo valstybės turto valdytojui, kai šis valdytojas administruoja Finansų ministerijos perduotas perskolinamas paskolas, valstybės garantijas ir kitus turtinius įsipareigojimus, metinės ūkinės ir finansinės veiklos ataskaitas, metinės veiklos, kai buvo disponuojama perskolinama arba, valstybės garantuojama paskola arba lėšomis, gautomis už išleistus valstybės garantuojamus ne nuosavybės vertybinius popierius, auditoriaus išvadą, kito laikotarpio auditoriaus išvadą Finansų ministerijos arba centralizuotai valdomo valstybės turto valdytojo reikalavimu, taip pat informaciją apie esamas ir atidaromas naujas sąskaitas Lietuvos Respublikos ir užsienio valstybių kredito įstaigose, Lietuvos Respublikos ir užsienio valstybių kredito įstaigų sąskaitų ir kitų rekvizitų, nurodytų sutartyse, pasikeitimus. 3. Už audito paslaugas sumokama iš valstybės skolininko arba valstybės garantuojamo skolininko lėšų. 4.
institucijos ir įstaigos (toliau – kontrolės institucijos ir įstaigos) tikrina valstybės skolininkų ir valstybės garantuojamų skolininkų ūkinę ir finansinę būklę, taip pat perskolinamų paskolų ir valstybės garantijų teikimą, perskolinamų paskolų ir lėšų, gautų už išleistus valstybės garantuojamus ne nuosavybės vertybinius popierius, naudojimą pagal tikslinę paskirtį ir grąžinimą. 5. Valstybės skolininkas arba valstybės garantuojamas skolininkas privalo pateikti Finansų ministerijai arba centralizuotai valdomo valstybės turto valdytojui, kai šis valdytojas administruoja Finansų ministerijos perduotas perskolinamas paskolas, valstybės garantijas ir kitus turtinius įsipareigojimus, audito įmonėms, kontrolės institucijoms ir įstaigoms jų reikalaujamus dokumentus jų nustatytais terminais, išskyrus dokumentus, kurių pateikimo tvarką nustato
įsipareigojimų vykdymą šiose sutartyse nustatomi delspinigiai už kiekvieną pradelstą dieną. Delspinigių dydis apskaičiuojamas taikant praėjusio kalendorinio ketvirčio aukciono būdu išleistų Vyriausybės iždo vekselių metinės palūkanų normos svertinį vidurkį, padidintą 10 procentinių punktų, padalytą iš 360. Jeigu praėjusį kalendorinį ketvirtį aukciono būdu nebuvo išleisti Vyriausybės iždo vekseliai, taikomas paskutinis prieš tai buvęs delspinigių dydis.
Vyriausybė arba, kai teikiamos Mokslo ir studijų įstatyme nurodytos valstybės remiamos paskolos, jos įgaliota institucija ar įstaiga turi teisę atleisti valstybės skolininką nuo apskaičiuotų, bet nesumokėtų delspinigių už laiku negrąžintas perskolinamas paskolas arba skolas ir nesumokėtas palūkanas mokėjimo arba sustabdyti delspinigių skaičiavimą valstybės skolininkui arba valstybės garantuojamam skolininkui, taip pat atleisti šiuos skolininkus nuo nesumokėto valiutų kursų skirtumo mokėjimo, kai šis skirtumas apskaičiuotas skolininkams praleidus prievolės įvykdymo terminą, ir nuo nesumokėto valiutų kursų skirtumo mokėjimo, kai po prievolės įvykdymo termino pabaigos valiuta, kuria turi būti mokama, nuvertėjo dėl valiutų kursų pasikeitimo. Atleidimo nuo delspinigių mokėjimo, nuo valiutų kursų skirtumo mokėjimo, taip pat delspinigių skaičiavimo sustabdymo sąlygos:
sumokėti visos skolos, įskaitant delspinigius ir (arba) valiutų kursų skirtumą, tačiau, atsižvelgiant į skolos išieškojimo galimybes, išlaidas ir galimas neigiamas priverstinio skolos išieškojimo pasekmes valstybės ar atskiro regiono mastu, atleidus valstybės skolininką arba valstybės garantuojamą skolininką nuo apskaičiuotų, bet nesumokėtų delspinigių ar jų dalies ir (arba) nuo nesumokėto valiutų kursų skirtumo mokėjimo, jis įsipareigoja padengti likusią skolos dalį ir esant galimybei pateikia skolos grąžinimą užtikrinančias priemones;
taip pat ūkininko, individualios įmonės savininko arba ūkinės bendrijos nario – ekonominė (socialinė) padėtis yra sunki.
Kriterijus, kuriais vadovaujantis pripažįstama, kad valstybės skolininko arba valstybės garantuojamo skolininko – fizinio asmens, taip pat ūkininko, individualios įmonės savininko arba ūkinės bendrijos nario – ekonominė (socialinė) padėtis yra sunki, nustato Vyriausybė arba jos įgaliota institucija. 2. Finansų ministerija arba, kai teikiamos Mokslo ir studijų įstatyme nurodytų nurodytos valstybės remiamų paskolų remiamos paskolos, atveju
Jeigu valstybės garantuojamas skolininkas nevykdo sutartinių įsipareigojimų ir dėl to valstybei, kaip garantui, tenka juos įvykdyti, Finansų ministerija arba, kai teikiamos Mokslo ir studijų įstatyme nurodytos valstybės remiamų paskolų remiamos paskolos, atveju – Vyriausybės įgaliota institucija ar įstaiga įgyja atgręžtinio reikalavimo teisę valstybės garantuojamam skolininkui. Jeigu valstybės skolininkas arba valstybės garantuojamas skolininkas praleido praleidžia prievolės įvykdymo terminą, o po šio termino pabaigos dėl valiutų kursų pasikeitimo valiuta, kuria turi būti mokama, nuvertėjo nuvertėja, šie skolininkai privalo sumokėti Finansų ministerijai arba, kai teikiamos Mokslo ir studijų įstatyme nurodytų nurodytos valstybės remiamų paskolų remiamos paskolos, atveju – Vyriausybės įgaliotai institucijai ar įstaigai valiutos kurso, buvusio prievolės įvykdymo termino suėjimo metu, ir mokėjimo metu esančio kurso skirtumą. Finansų ministerijos sprendimai dėl skolos išieškojimo iš valstybės skolininko arba valstybės garantuojamo skolininko perduodami antstoliams vykdyti Civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka. 3.
Finansų ministerijos perduotas perskolinamas paskolas, valstybės garantijas ir kitus turtinius įsipareigojimus, jis turi teisę perimti valstybės nuosavybėn valstybės skolininko arba valstybės garantuojamo skolininko, arba trečiųjų asmenų turtą, jeigu nepavyko nepavyksta jo realizuoti Civilinio proceso kodekso ir (ar) Įmonių bankroto Juridinių asmenų nemokumo įstatymo nustatyta tvarka, jį administruoti ir realizuoti Vyriausybės arba jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka, kad būtų įvykdyti visi skolininkų turtiniai įsipareigojimai, taip pat atlygintos valstybės ir centralizuotai valdomo valstybės turto valdytojo išlaidos, susijusios su reikalavimo įvykdyti prievolę pareiškimu. 4. Jeigu valstybės skolininkas arba valstybės garantuojamas skolininkas laiku nevykdo turtinių įsipareigojimų pagal sutartis arba jeigu prievolės įvykdymo užtikrinimo priemonė yra nepakankama, Finansų ministerija arba centralizuotai valdomo valstybės turto valdytojas, kai šis valdytojas administruoja Finansų ministerijos perduotas perskolinamas paskolas, valstybės garantijas ir kitus turtinius įsipareigojimus, gali pareikalauti iš šių skolininkų pateikti papildomą prievolės įvykdymo užtikrinimo priemonę. 5. Jeigu valstybės skolininkas arba valstybės garantuojamas skolininkas laiku nevykdo turtinių įsipareigojimų ir ekonominiu požiūriu netikslinga šiam skolininkui keisti perskolinamos paskolos ir (arba) skolos grąžinimo sąlygas arba priimti ir pateikti vykdyti Finansų ministerijos sprendimą išieškoti skolą, Finansų ministerija arba centralizuotai valdomo valstybės turto valdytojas, kai šis valdytojas administruoja Finansų ministerijos perduotas perskolinamas paskolas, valstybės garantijas ir kitus turtinius įsipareigojimus, turi teisę teisės aktų nustatyta tvarka kreiptis į teismą su pareiškimu dėl bankroto bylos iškėlimo inicijuoti bankroto procesą valstybės skolininkui arba valstybės garantuojamam skolininkui.
1.
Beviltiška perskolinama paskola arba skola gali būti pripažinta ta valstybės skolininko arba valstybės garantuojamo skolininko negrąžinta perskolinama paskola arba skola, jos dalis, taip pat nesumokėtos palūkanos, delspinigiai ir kiti turtiniai įsipareigojimai, kurių neįmanoma arba netikslinga išieškoti dėl šių priežasčių:
įpėdinių, galinčių atsakyti už valstybės skolininko arba valstybės garantuojamo skolininko turtinius įsipareigojimus valstybei (kai teikiamos Mokslo ir studijų įstatyme nurodytų nurodytos valstybės remiamų paskolų remiamos paskolos, atveju – mirus valstybės remiamos paskolos gavėjui); valstybės skolininkas arba valstybės garantuojamas skolininkas yra likviduotas;
2) su valstybės skolininku arba valstybės garantuojamu skolininku sudaroma Įmonių bankroto Juridinių asmenų nemokumo įstatyme nurodyta taikos sutartis arba Lietuvos Respublikos įmonių restruktūrizavimo įstatymo nustatyta tvarka yra baigta šių skolininkų restruktūrizavimo byla;
skolas ir įvykdyti su jomis susijusius kitus turtinius įsipareigojimus, gauta suma yra mažesnė už perskolinamą paskolą arba skolą, beviltiška pripažįstama likusi negauta perskolinamos paskolos arba skolos dalis;
išieškojimo veiksmai, nerasta valstybės skolininko arba valstybės garantuojamo skolininko turto arba rastas turtas yra nelikvidus (neįmanoma jo realizuoti),. arba jeigu Jeigu rasto turto pakanka tik skolos daliai padengti, beviltiška pripažįstama likusi skolos dalis;
taip pat ūkininko, individualios įmonės savininko arba ūkinės bendrijos nario – yra sunki ekonominė (socialinė) padėtis.
Beviltiška perskolinama paskola arba skola gali būti pripažinta ta valstybės skolininko arba valstybės garantuojamo skolininko negrąžinta perskolinama paskola arba skola, jos dalis, taip pat nesumokėtos palūkanos, delspinigiai ir kiti turtiniai įsipareigojimai, kurių neįmanoma arba netikslinga išieškoti dėl šių priežasčių:
įpėdinių, galinčių atsakyti už valstybės skolininko arba valstybės garantuojamo skolininko turtinius įsipareigojimus valstybei (kai teikiamos Mokslo ir studijų įstatyme nurodytų nurodytos valstybės remiamų paskolų remiamos paskolos, atveju – mirus valstybės remiamos paskolos gavėjui); valstybės skolininkas arba valstybės garantuojamas skolininkas yra likviduotas;
2) su valstybės skolininku arba valstybės garantuojamu skolininku sudaroma Įmonių bankroto Juridinių asmenų nemokumo įstatyme nurodyta taikos sutartis arba Lietuvos Respublikos įmonių restruktūrizavimo įstatymo nustatyta tvarka yra baigta šių skolininkų restruktūrizavimo byla;
skolas ir įvykdyti su jomis susijusius kitus turtinius įsipareigojimus, gauta suma yra mažesnė už perskolinamą paskolą arba skolą, beviltiška pripažįstama likusi negauta perskolinamos paskolos arba skolos dalis;
išieškojimo veiksmai, nerasta valstybės skolininko arba valstybės garantuojamo skolininko turto arba rastas turtas yra nelikvidus (neįmanoma jo realizuoti),. arba jeigu Jeigu rasto turto pakanka tik skolos daliai padengti, beviltiška pripažįstama likusi skolos dalis;
taip pat ūkininko, individualios įmonės savininko arba ūkinės bendrijos nario – yra sunki ekonominė (socialinė) padėtis. Sunkią ekonominę (socialinę) padėtį įrodančios aplinkybės turi būti patvirtintos kompetentingų institucijų išduotais dokumentais.
ministerijos siūlymu priima Vyriausybė, kai teikiamos Mokslo ir studijų įstatyme nurodytos valstybės remiamų paskolų remiamos paskolos, atveju – Vyriausybės įgaliota institucija ar įstaiga. 3. Perskolinama paskola arba skola, pripažinta beviltiška šio straipsnio 1 dalies 1, 2 ir 3 punktuose nurodytais pagrindais, pasibaigia ir yra nurašoma iš atitinkamų apskaitos dokumentų. 4. Perskolinama paskola arba skola, pripažinta beviltiška šio straipsnio 1 dalies
institucijos nustatyta tvarka yra revizuojama, tai yra svarstomos išieškojimo galimybės, analizuojama skolininkų finansinė būklė, atliekama turto paieška. Nustačius perskolinamos paskolos arba skolos (ar jos dalies) išieškojimo galimybes, ji išieškoma Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka. 5. Perskolinamų paskolų arba skolų, pripažintų beviltiškomis, nurašymo, apskaitos, taip pat revizavimo tvarką nustato Vyriausybė arba jos įgaliota institucija. 11 straipsnis. Atskaitomybė
finansinių ataskaitų rinkinį, kartu pateikia Finansų ministerijos nustatyta tvarka parengtą informaciją apie valstybės skolą. 2. Informacija apie valstybės skolą teikiama metiniame nacionaliniame finansinių ataskaitų rinkinyje Viešojo sektoriaus atskaitomybės įstatymo nustatyta tvarka.“
Respublikos valstybės skolos įstatymo 11 straipsnio 2 dalis įsigalioja 2022 m. sausio 1 d. 2.
įstatymo 11 straipsnio 2 dalies nuostatos taikomos rengiant 2022 metų ir vėliau prasidedančių ataskaitinių laikotarpių metinių nacionalinių finansinių ataskaitų rinkinius. 3. Ataskaitų rinkiniams, rengiamiems už iki 2022 metų prasidedančius ataskaitinius laikotarpius, taikomos šio įstatymo 1 straipsnyje išdėstyto Valstybės skolos įstatymo 11 straipsnio 1 dalies nuostatos. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas
SKOLOS ĮSTATYMO NR. I-1508 PAKEITIMO ĮSTATYMO IR LIETUVOS RESPUBLIKOS 2020 METŲ VALSTYBĖS BIUDŽETO IR SAVIVALDYBIŲ
tikslai ir uždaviniai Lietuvos Respublikos valstybės skolos įstatymo Nr. I-1508 pakeitimo įstatymo projekto (toliau – Įstatymo projektas) tikslai:
finansiniam likvidumui didinti;
Vyriausybei teikti valstybės garantijas dėl ne nuosavybės vertybinių popierių, naudojamų ekstremaliųjų situacijų paveiktos ekonomikos skatinimo tikslams įgyvendinti ir verslo finansiniam likvidumui didinti.
Bendra tokių įsipareigojimų, prisiimtų 2020 metais, suma vienu metu negali viršyti 500 000 tūkst. eurų;
Vyriausybei skolintis valstybės vardu perskolinamoms paskoloms, naudojamoms ekstremaliųjų situacijų paveiktos ekonomikos skatinimo tikslams įgyvendinti ir verslo finansiniam likvidumui didinti, teikti;
skolos įstatymo (toliau – Įstatymas) nuostatų trūkumus, susijusius su metinių finansinių ataskaitų rinkinio audito nustatymu, kai kuriais valstybės garantuojamų garantijų institucijų garantijų teikimo atvejais;
teikti garantijas dėl: · draudimo įmonės pagal laidavimo draudimo sutartį arba finansų įstaigos pagal suteiktą finansinę garantiją sumokėtos draudimo arba garantijos išmokos už Lietuvos Respublikoje įsteigto kelionių organizatoriaus prievolių nevykdymą dalies padengimo; · draudimo įmonės pagal laidavimo draudimo sutartį arba finansų įstaigos pagal finansinę garantiją sumokėtos draudimo arba garantijos išmokos dalies padengimo, kai laidavimo draudimas arba finansinė garantija buvo suteikta dėl prekių gamintojo, prekių tiekėjo, paslaugų teikėjo ar darbų rangovo pateikto pasiūlymo galiojimo, jo sudarytos sutarties įvykdymo, garantinio laikotarpio įsipareigojimų vykdymo, avanso grąžinimo arba apmokėjimo už prekes, suteiktas paslaugas ar atliktus darbus gavimo; · dalies atidėto mokėjimo pagal sudarytą prekių pirkimo–pardavimo sutartį ar sudarytą paslaugų teikimo sutartį sumokėjimo mokėjimo atidėjimą suteikusiam prekių gamintojui ar paslaugų teikėjui ar jį pagal faktoringo sutartį finansuojančiam finansuotojui ar draudimo įmonės prekinio kredito draudėjui sumokėtos draudimo išmokos dalies padengimo.
Bendra tokių įsipareigojimų, prisiimtų 2020 metais, suma vienu metu negali viršyti 500 000 tūkst. eurų;
Vyriausybei skolintis valstybės vardu perskolinamoms paskoloms, naudojamoms ekstremaliųjų situacijų paveiktos ekonomikos skatinimo tikslams įgyvendinti ir verslo finansiniam likvidumui didinti, teikti;
skolos įstatymo (toliau – Įstatymas) nuostatų trūkumus, susijusius su metinių finansinių ataskaitų rinkinio audito nustatymu, kai kuriais valstybės garantuojamų garantijų institucijų garantijų teikimo atvejais;
teikti garantijas dėl: · draudimo įmonės pagal laidavimo draudimo sutartį arba finansų įstaigos pagal suteiktą finansinę garantiją sumokėtos draudimo arba garantijos išmokos už Lietuvos Respublikoje įsteigto kelionių organizatoriaus prievolių nevykdymą dalies padengimo; · draudimo įmonės pagal laidavimo draudimo sutartį arba finansų įstaigos pagal finansinę garantiją sumokėtos draudimo arba garantijos išmokos dalies padengimo, kai laidavimo draudimas arba finansinė garantija buvo suteikta dėl prekių gamintojo, prekių tiekėjo, paslaugų teikėjo ar darbų rangovo pateikto pasiūlymo galiojimo, jo sudarytos sutarties įvykdymo, garantinio laikotarpio įsipareigojimų vykdymo, avanso grąžinimo arba apmokėjimo už prekes, suteiktas paslaugas ar atliktus darbus gavimo; · dalies atidėto mokėjimo pagal sudarytą prekių pirkimo–pardavimo sutartį ar sudarytą paslaugų teikimo sutartį sumokėjimo mokėjimo atidėjimą suteikusiam prekių gamintojui ar paslaugų teikėjui ar jį pagal faktoringo sutartį finansuojančiam finansuotojui ar draudimo įmonės prekinio kredito draudėjui sumokėtos draudimo išmokos dalies padengimo. Įstatymo projektu siūlomais pakeitimais, susijusiais su galimybe Vyriausybei teikti valstybės garantijas dėl ne nuosavybės vertybinių popierių, naudojamų ekstremaliųjų situacijų paveiktos ekonomikos skatinimo tikslams įgyvendinti ir verslo finansiniam likvidumui didinti, bus sudarytos prielaidos įsteigti Pagalbos verslui fondą (toliau – Fondas) ir pritraukti į Fondą reikiamų lėšų.
Fondas steigiamas atsižvelgiant į Europos Komisijos komunikate
„Laikinoji valstybės pagalbos priemonių, skirtų ekonomikai remti reaguojant į
dabartinį naujojo koronaviruso (COVID-19) protrūkį, sistema“ nustatytas sąlygas. Fondo tikslai:
veiklos nutraukimas gali sukelti grandininę reakciją ir paveikti susijusius subjektus ir (arba) turėti reikšmingų socialinių ir ekonominių pasekmių, suteikimas;
geriau pasirengę ekonomikos atsigavimo laikotarpiui, išsaugojimas;
kapitalo rinkos priemonėms;
(tvariosios, ekologiškos investicijos ar kiti) tam tikruose ekonomikos sektoriuose įgyvendinimas. Fondas investuos į Lietuvos Respublikoje veikiančias įmones. Įmonė laikoma veikiančia Lietuvos Respublikoje tuo atveju, jei ji kuria darbo vietas Lietuvos Respublikoje ir (arba) iš savo vykdomos veiklos moka mokesčius arba socialinio draudimo įmokas į Lietuvos Respublikos biudžetą.
Dėl Įstatymo projektu siūlomo pakeitimo, siekiant įtvirtinti garantijų institucijoms galimybę teikti garantijas dėl:
1) draudimo įmonės pagal laidavimo draudimo sutartį arba finansų įstaigos pagal suteiktą finansinę garantiją sumokėtos draudimo arba garantijos išmokos už Lietuvos Respublikoje įsteigto kelionių organizatoriaus prievolių nevykdymą dalies padengimo: Lietuvos Respublikos Seimas 2020 m. balandžio 21 d. priėmė Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.751 straipsnio pakeitimo įstatymą ir Lietuvos Respublikos turizmo įstatymo Nr. VIII-667 2, 15 straipsnių pakeitimo ir įstatymo papildymo 17¹ straipsniu įstatymą ir įteisino galimybę kelionių organizatoriams ir turistui susitarti dėl kupono už neįvykusią kelionę išdavimo. Turizmo įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatyta, kad kelionių organizatorius garantuoja, kad jo turimas prievolių įvykdymo užtikrinimas apima kupono turistui išdavimą Turizmo įstatymo 17¹ straipsnio nustatytomis sąlygomis ir tvarka. Tačiau susidarius ekstremaliajai situacijai draudimo bendrovės ir bankai kur kas atsargiau vertina kelionių organizatorių finansinę riziką, ateities perspektyvas ir nemokumą ir dėl to pradėjo reikalauti iš kelionių organizatorių didesnio užstato (iki 100 proc.), o tai kelia grėsmę, kad kelionių organizatoriai nebus pajėgūs gauti finansinių garantijų. Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos duomenimis, šiandien kelionių organizatorių prievolių užtikrinimas (nuo jų nemokumo ar bankroto) sudaro 30 mln. eurų. 38 proc. sudaro draudikų draudimo polisai, 62 proc. – bankų finansinės garantijos. Bendras kelionių organizatorių skaičius yra 252, iš jų 116 užsiima išvykstamuoju turizmu, 40 – vietiniu turizmu, 96 – tik atvykstamuoju turizmu.
Kol kas nėra bankrotą paskelbusių kelionių organizatorių. 2) draudimo įmonės pagal laidavimo draudimo sutartį arba finansų įstaigos pagal finansinę garantiją sumokėtos draudimo arba garantijos išmokos dalies padengimo, kai laidavimo draudimas arba finansinė garantija buvo suteikta dėl prekių gamintojo, prekių tiekėjo, paslaugų teikėjo ar darbų rangovo pateikto pasiūlymo galiojimo, jo sudarytos sutarties įvykdymo, garantinio laikotarpio įsipareigojimų vykdymo, avanso grąžinimo arba apmokėjimo už prekes, suteiktas paslaugas ar atliktus darbus gavimo:
Atitinkamos garantijos būtų teikiamos finansų įstaigoms, teikiančioms pasiūlymo galiojimo, sutarties įvykdymo, garantinio laikotarpio įsipareigojimų vykdymo, avanso grąžinimo bei apmokėjimo už prekes, suteiktas paslaugas ar atliktus darbus, garantijas arba draudimo įmonėms teikiančioms atitinkamų įsipareigojimų vykdymo laidavimo draudimą. Minėtos garantijos skatintų atitinkamų garantijų ar draudimo teikimą prekių gamintojams, prekių ir paslaugų teikėjams ar rangovams, nes prisiimtų dalį nuostolio rizikos. Šių garantijų teikimui reikalingų valstybės biudžeto lėšų poreikis priklausys nuo valstybės įsteigtos garantijų institucijos ir finansų įstaigų bei draudimo įmonių suderintų sąlygų, bei reikalavimų, kurie bus įtvirtinti Ekonomikos ir inovacijų ministro įsakymu tvirtinamuose atitinkamų garantijų teikimo nuostatuose. Planuojama, kad atitinkamų garantijų teikimui reikalingų valstybės biudžeto lėšų poreikis per metus neviršys 40 - 50 mln. Eur. Pirmaisiais atitinkamų garantijų teikimo metais biudžeto lėšų poreikis bus ženkliai mažesnis.
3) dalies atidėto mokėjimo pagal sudarytą prekių pirkimo–pardavimo sutartį ar sudarytą paslaugų teikimo sutartį sumokėjimo mokėjimo atidėjimą suteikusiam prekių gamintojui ar paslaugų teikėjui ar jį pagal faktoringo sutartį finansuojančiam finansuotojui ar draudimo įmonės prekinio kredito draudėjui sumokėtos draudimo išmokos dalies padengimo:
Garantijos už prekinius kreditus leistų padengti sumažėjusias prekinių kreditų, kuriuos sutinka apdrausti Lietuvoje veikiančios atitinkamos draudimo įmonės, apimtis. Tai yra aktualu šiuo laikotarpiu, kai Lietuvoje veikiančios draudimo įmonės sumažino priimamos kredito rizikos lygį bei ženkliai padidino prekinio kredito draudimo kainas reaguodamos į išaugusią kredito riziką. Planuojama, kad atitinkamų garantijų teikimui reikalingų valstybės biudžeto lėšų poreikis per metus sieks apie XXX mln. Eur. Priėmus atitinkamus pakeitimus, didesnis skaičius įmonių turės platesnes galimybes naudotis garantijų institucijų teikiamomis garantijomis, vykdant veiklą, ir
(ar) plėtrą, bei ieškant joms reikalingo finansavimo, kuris sumažėjo dėl koronaviruso pandemijos sukeltų neigiamų pasekmių Lietuvos ekonomikai ir įmonių veiklai. Įstatymo projektu taip pat siekiama Įstatymo nuostatas suderinti su Lietuvos Respublikos viešojo sektoriaus atskaitomybės įstatymo Nr. X-1212 pakeitimo įstatymo projektu, kuriam Vyriausybė pritarė 2020 m. vasario 26 d. nutarimu Nr. 156. Lietuvos Respublikos 2020 metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo Nr.
XIII-2694 9 ir 13 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto (toliau – Biudžeto įstatymo projektas) tikslas:
biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo 9 straipsnio 4 punkte nustatytas valstybės garantijų limitas būtų taikomas ne tik dėl paskolų, bet ir dėl ne nuosavybės vertybinių popierių, naudojamų ekstremaliųjų situacijų paveiktos ekonomikos skatinimo tikslams įgyvendinti ir verslo finansiniam likvidumui didinti. Bendra tokių įsipareigojimų, prisiimtų 2020 metais, suma vienu metu negali viršyti 500 000 tūkst. eurų. Atitinkamu tikslu papildomos ir Įstatymo nuostatos. 2) patikslinti Finansų ministerijai suteiktą teisę skolintis arbitražų ar teismų sprendimams, kuriais priteistos sumos iš Lietuvos valstybės, vykdyti, nes ne visuose teismų ar arbitražų sprendimuose tiesiogiai priteisiamos sumos iš Lietuvos valstybės. Kartais sprendime nurodomos aplinkybės, kurių pagrindu Lietuvos valstybei kyla pareiga mokėti sumas, siekiant tinkamai įvykdyti teismo ar arbitražo sprendimą. 2. Įstatymų projektų iniciatoriai ir rengėjai Įstatymo projekto ir Biudžeto įstatymo projekto (toliau kartu – Įstatymų projektai) iniciatorė – Lietuvos Respublikos finansų ministerija. Įstatymų projektus parengė Finansų ministerijos Valstybės iždo departamento (direktorius Audrius Želionis, tel. 239 0021) Skolinimosi ir pinigų valdymo skyriaus vedėjas Edmundas Kiškis (tel. 239 0176, el. p. [email protected]). 3. Kaip šiuo metu yra reguliuojami Įstatymų projektuose aptarti teisiniai santykiai Šiuo metu galiojančiame Įstatyme nustatyti: 3.1.
Šie skolinimosi valstybės vardu tikslai:
subalansuoti;
finansuoti ir Lietuvos Respublikos indėlių ir įsipareigojimų investuotojams draudimo įstatyme numatytų indėlių ir (ar) įsipareigojimų investuotojams draudimo išmokų mokėjimui finansuoti, teikti;
valstybės skolai dengti, sukaupti;
fondų pinigų srautams subalansuoti;
garantijas vykdyti;
politikos įgyvendinimu, vykdyti, įskaitant rezervinių lėšų sukaupimą ir (arba) paskolinimą, kaip tai numatyta Europos Sąjungos teisės aktuose, Europos Sąjungos institucijų ar organizacijų sprendimuose ir (arba) su tuo susijusiose sutartyse ar susitarimuose;
biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatyme nustatytiems tikslams ir kitiems tikslams, kai dėl to yra priimtas atskiras įstatymas. 3.2. Šie valstybės garantijų teikimo tikslai, t. y. Vyriausybė valstybės vardu gali teikti valstybės garantiją dėl:
nustatytiems tikslams įgyvendinti;
paskolų.
Asmenims, gavusiems šiame punkte nurodytas paskolas, Įstatymo 9 straipsnio nuostatos netaikomos;
ekonominės erdvės valstybės narės įmonės filialo imamų paskolų, kai tokios paskolos imamos refinansuoti perskolinamą paskolą arba valstybės garantuojamą paskolą;
svarbių objektų apsaugos įstatyme nurodytų nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių įmonių apyvartinėms lėšoms papildyti, kai šios lėšos naudojamos strateginiams Lietuvos Respublikos tikslams pasiekti;
tikslams įgyvendinti ir verslo finansiniam likvidumui didinti. Šiuo metu galiojančiame Lietuvos Respublikos 2020 metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatyme nustatyti šie valstybės garantijų limitai:
pagal garantijas. Bendra tokių įsipareigojimų, prisiimtų 2020 ir ankstesniais metais, suma vienu metu negali viršyti 768 000 tūkst. eurų.
Į garantijų institucijų prisiimtų įsipareigojimų pagal garantijas limitą neįtraukiama garantijų institucijų įsipareigojimų pagal garantijas dalis, kuri yra pergarantuota finansų institucijų, turinčių aukščiausią kredito reitingą (AAA), suteiktą bent dviejų iš tarptautinių reitingų agentūrų Moody’s, Standard & Poor’s ir Fitch Ratings;
2) dėl paskolų, teikiamų valstybės investicijų projektams finansuoti ir (arba) naudojamų Lietuvos Respublikos nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių objektų apsaugos įstatyme nurodytų nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių įmonių apyvartinėms lėšoms papildyti. Bendra tokių įsipareigojimų, prisiimtų 2020 ir ankstesniais metais, suma vienu metu negali viršyti 370 500 tūkst. eurų;
3) dėl Mokslo ir studijų įstatyme nurodytų valstybės remiamų paskolų. Bendra tokių įsipareigojimų, prisiimtų 2020 ir ankstesniais metais, suma vienu metu negali viršyti 95 000 tūkst. eurų, iš jų per 2020 metus prisiimtų naujų įsipareigojimų suma negali viršyti 16 000 tūkst. eurų;
4) dėl paskolų, naudojamų ekstremaliųjų situacijų paveiktos ekonomikos skatinimo tikslams įgyvendinti ir verslo finansiniam likvidumui didinti. Bendra tokių įsipareigojimų, prisiimtų 2020 metais, suma vienu metu negali viršyti 500 000 tūkst. eurų. Šiuo metu galiojančiame Lietuvos Respublikos 2020 metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatyme Finansų ministerijai suteikta teisė, be kita ko, skolintis arbitražų ar teismų sprendimams, kuriais priteistos sumos iš Lietuvos valstybės, vykdyti. 4.
nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama Priėmus Įstatymų projektus bus:
Vyriausybei teikti valstybės garantijas dėl paskolos arba ne nuosavybės vertybinių popierių, naudojamų ekstremaliųjų situacijų paveiktos ekonomikos skatinimo tikslams įgyvendinti ir verslo finansiniam likvidumui didinti; Pažymėtina, kad valstybės garantiją, neatsižvelgdama į paskolos arba ne nuosavybės vertybinių popierių emisijos dydį, suteiktų Lietuvos Respublikos Vyriausybė, siekdama sudaryti galimybę ekstremaliųjų situacijų metu operatyviai įgyvendinti ekonomikos skatinimo tikslus ir didinti verslo finansinį likvidumą;
Vyriausybei skolintis valstybės vardu perskolinamoms paskoloms, naudojamoms ekstremaliųjų situacijų paveiktos ekonomikos skatinimo tikslams įgyvendinti ir verslo finansiniam likvidumui didinti, teikti;
bet ir dėl ne nuosavybės vertybinių popierių, naudojamų ekstremaliųjų situacijų paveiktos ekonomikos skatinimo tikslams įgyvendinti ir verslo finansiniam likvidumui didinti.
Siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama Priėmus Įstatymų projektus bus:
Vyriausybei teikti valstybės garantijas dėl paskolos arba ne nuosavybės vertybinių popierių, naudojamų ekstremaliųjų situacijų paveiktos ekonomikos skatinimo tikslams įgyvendinti ir verslo finansiniam likvidumui didinti; Pažymėtina, kad valstybės garantiją, neatsižvelgdama į paskolos arba ne nuosavybės vertybinių popierių emisijos dydį, suteiktų Lietuvos Respublikos Vyriausybė, siekdama sudaryti galimybę ekstremaliųjų situacijų metu operatyviai įgyvendinti ekonomikos skatinimo tikslus ir didinti verslo finansinį likvidumą;
Vyriausybei skolintis valstybės vardu perskolinamoms paskoloms, naudojamoms ekstremaliųjų situacijų paveiktos ekonomikos skatinimo tikslams įgyvendinti ir verslo finansiniam likvidumui didinti, teikti;
bet ir dėl ne nuosavybės vertybinių popierių, naudojamų ekstremaliųjų situacijų paveiktos ekonomikos skatinimo tikslams įgyvendinti ir verslo finansiniam likvidumui didinti. Bendra tokių įsipareigojimų, prisiimtų 2020 metais, suma vienu metu negali viršyti 500 000 tūkst. eurų;
susiję su metinių finansinių ataskaitų rinkinio audito nustatymu, kai kuriais valstybės garantuojamų garantijų institucijų garantijų teikimo atvejais;
teikti garantijas dėl: · draudimo įmonės pagal laidavimo draudimo sutartį arba finansų įstaigos pagal suteiktą finansinę garantiją sumokėtos draudimo arba garantijos išmokos už Lietuvos Respublikoje įsteigto kelionių organizatoriaus prievolių nevykdymą dalies padengimo; · draudimo įmonės pagal laidavimo draudimo sutartį arba finansų įstaigos pagal finansinę garantiją sumokėtos draudimo arba garantijos išmokos dalies padengimo, kai laidavimo draudimas arba finansinė garantija buvo suteikta dėl prekių gamintojo, prekių tiekėjo, paslaugų teikėjo ar darbų rangovo pateikto pasiūlymo galiojimo, jo sudarytos sutarties įvykdymo, garantinio laikotarpio įsipareigojimų vykdymo, avanso grąžinimo arba apmokėjimo už prekes, suteiktas paslaugas ar atliktus darbus gavimo; · dalies atidėto mokėjimo pagal sudarytą prekių pirkimo–pardavimo sutartį ar sudarytą paslaugų teikimo sutartį sumokėjimo mokėjimo atidėjimą suteikusiam prekių gamintojui ar paslaugų teikėjui ar jį pagal faktoringo sutartį finansuojančiam finansuotojui ar draudimo įmonės prekinio kredito draudėjui sumokėtos draudimo išmokos dalies padengimo;
6) patikslinta Finansų ministerijai suteikta teisė skolintis arbitražų ar teismų sprendimams, kurių pagrindu Lietuvos valstybei kyla pareiga mokėti sumas, vykdyti.
Bendra tokių įsipareigojimų, prisiimtų 2020 metais, suma vienu metu negali viršyti 500 000 tūkst. eurų;
susiję su metinių finansinių ataskaitų rinkinio audito nustatymu, kai kuriais valstybės garantuojamų garantijų institucijų garantijų teikimo atvejais;
teikti garantijas dėl: · draudimo įmonės pagal laidavimo draudimo sutartį arba finansų įstaigos pagal suteiktą finansinę garantiją sumokėtos draudimo arba garantijos išmokos už Lietuvos Respublikoje įsteigto kelionių organizatoriaus prievolių nevykdymą dalies padengimo; · draudimo įmonės pagal laidavimo draudimo sutartį arba finansų įstaigos pagal finansinę garantiją sumokėtos draudimo arba garantijos išmokos dalies padengimo, kai laidavimo draudimas arba finansinė garantija buvo suteikta dėl prekių gamintojo, prekių tiekėjo, paslaugų teikėjo ar darbų rangovo pateikto pasiūlymo galiojimo, jo sudarytos sutarties įvykdymo, garantinio laikotarpio įsipareigojimų vykdymo, avanso grąžinimo arba apmokėjimo už prekes, suteiktas paslaugas ar atliktus darbus gavimo; · dalies atidėto mokėjimo pagal sudarytą prekių pirkimo–pardavimo sutartį ar sudarytą paslaugų teikimo sutartį sumokėjimo mokėjimo atidėjimą suteikusiam prekių gamintojui ar paslaugų teikėjui ar jį pagal faktoringo sutartį finansuojančiam finansuotojui ar draudimo įmonės prekinio kredito draudėjui sumokėtos draudimo išmokos dalies padengimo;
6) patikslinta Finansų ministerijai suteikta teisė skolintis arbitražų ar teismų sprendimams, kurių pagrindu Lietuvos valstybei kyla pareiga mokėti sumas, vykdyti. 5. Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai, galimos neigiamos priimtų įstatymų pasekmės ir kokių priemonių reikia imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta Priėmus Įstatymų projektus, neigiamų pasekmių nenumatoma. 6.
kriminogeninei situacijai, korupcijai Įstatymų projektų priėmimas įtakos kriminogeninei situacijai, korupcijai neturės. 7. Galima priimtų įstatymų įtaka verslo sąlygoms ir plėtrai Priimti Įstatymų projektai turės teigiamą įtaką verslo sąlygoms ir jo plėtrai. Dėl naujojo koronaviruso (COVID-19) keliamos grėsmės viena iš problemų, su kuria susiduria įmonės, yra lėšų trūkumas apyvartiniam ir investiciniam kapitalui, todėl verslo subjektams siekiama sudaryti galimybes plačiau naudotis finansavimo šaltiniais. Šios priemonės gerintų verslo finansavimo gavimo sąlygas ir padėtų išlaikyti likvidumą. 8. Įstatymų inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti ir kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios Teisės aktų pakeisti ar pripažinti netekusiais galios nereikės. 9. Įstatymų projektų atitiktis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimams ir įstatymų projektų sąvokų ir jas įvardijančių terminų įvertinimas Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka Įstatymų projektai atitinka Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimus. Įstatymo projekto sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka. 10. Įstatymų projektų atitiktis Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatoms ir Europos Sąjungos teisei Įstatymų projektai atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos teisės normas. 11. Įstatymams įgyvendinti reikalingi įgyvendinamieji teisės aktai, šių aktų rengėjai ir terminai Įstatymo projektui įgyvendinti Finansų ministerija turės parengti:
Valstybės perskolinamų paskolų ir valstybės garantijų teikimo, suteiktų perskolinamų paskolų grąžinimo ir valstybės garantijų administravimo taisyklių patvirtinimo“ pakeitimo projektą;
„Dėl Valstybės perskolinamų paskolų ir valstybės garantuojamų paskolų grupavimo taisyklių patvirtinimo“ pakeitimo projektą., Įstatymo projektui įgyvendinti Lietuvos Respublikos ekonomikos ir inovacijų ministerija turės parengti Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. liepos 11 d. nutarimo Nr. 887 „Dėl uždarosios akcinės bendrovės „Investicijų ir verslo garantijos“ veiklos“ pakeitimo projektą. 12. Kiek valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymams įgyvendinti ar bus galima sutaupyti Pavyzdžiui, jei kelionių organizatorių prievolių užtikrinimas (nuo jų nemokumo ar bankroto) sudarytų 30 mln. eurų, tai, garantuojant 50 proc. bankų ir (arba) draudimo įmonių kelionių organizatoriams išduotų prievolių užtikrinimo garantijų, didžiausių nuostolių atveju prireiktų iki 15 mln. eurų valstybės lėšų. Planuojama, kad atitinkamų garantijų už finansų įstaigų teikiamas finansines garantijas bei draudimo įmonių teikiamą laidavimo draudimą teikimui reikalingų valstybės biudžeto lėšų poreikis per metus neviršys 40–50 mln. Eur. Pirmaisiais atitinkamų garantijų teikimo metais biudžeto lėšų poreikis bus ženkliai mažesnis.
Planuojama, kad atitinkamų garantijų už suteiktus prekių ar paslaugų atidėtus apmokėjimus (prekinius kreditus), garantijos išmoką mokant prekių gamintojui, paslaugos teikėjui, jo finansuotojui pagal faktoringo sandorį ar jį prekinio kredito draudimu apdraudusiai draudimo įmonei teikimui reikalingų valstybės biudžeto lėšų poreikis per metus sieks apie 50 mln. Eur. 13. Įstatymų projektų rengimo metu gauti specialistų vertinimai, rekomendacijos ir išvados Rengiant Įstatymų projektus specialistų vertinimų ir išvadų negauta. 14. Reikšminiai žodžiai, kurių reikia Įstatymų projektams įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno Eurovoc terminus, temas bei sritis „Valstybės garantija“, „valstybės perskolinama paskola“, „valstybės garantuojami ne nuosavybės vertybiniai popieriai“, „kelionių organizatoriai“. 15. Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai Nėra.
Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
Lietuvos Respublikos valstybės skolos įstatymo 4 straipsnio 1 dalies 3 punkte, 2 dalies 6 punkte bei 6 straipsnio 2 dalyje vartojama formuluotė „ekstremaliųjų situacijų paveikta ekonomika“. Pastebėtina, kad teikiamame įstatymo projekte nėra apibrėžiama ekstremaliosios situacijos sąvoka. Siekiant teisinio aiškumo, siūlytina projekto 1 straipsnyje dėstomo įstatymo 2 straipsnio 30 dalyje pateikti nuorodas į Lietuvos Respublikos nepaprastosios padėties įstatymą ir (ar) Lietuvos Respublikos civilinės saugos įstatymą, kuriuose yra apibrėžta ekstremaliosios situacijos sąvoka. 2. Projekto 2 straipsnyje siūloma nustatyti: „Šio įstatymo 1 straipsnyje išdėstyto Lietuvos Respublikos valstybės skolos įstatymo 11 straipsnis įsigalioja 2022 m. sausio 1 d.“ Pastebėtina, kad straipsnyje, kurio įsigaliojimas atidedamas, yra nustatyta atskaitomybė - informacijos apie valstybės skolą teikimo tvarka. Atsižvelgiant į tai, kad teikiamu projektu keičiami ne atskiri Valstybės skolos įstatymo straipsniai, o visas įstatymas dėstomas nauja redakcija, jam įsigaliojus, neteks galios šiuo metu galiojantis keičiamo įstatymo 12 straipsnis dėl atskaitomybės. Todėl neaišku, kokia tvarka turės būti teikiama informacija Seimui apie valstybės skolą iki 2022 m. sausio
Andrius Kabišaitis R. Dirgėlienė, tel. (8 5) 239 6350, el. p. [email protected] A. Dulevičiūtė – Akimovienė, tel. (8 5) 239 6164, el. p. [email protected] D. Petrauskaitė, tel. (8 5) 239 6376, el. p. [email protected]
Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, atkreipiame dėmesį, kad projekto 2 straipsnio 1 dalyje brauktinas perteklinis numeris „1“, be to, šis straipsnis pildytinas nuostatomis apie keičiamo įstatymo 11 straipsnio 1 dalies galiojimo terminą. Departamento direktorius Andrius Kabišaitis R. Dirgėlienė, tel. (8 5) 239 6350, el. p. [email protected] A. Dulevičiūtė – Akimovienė, tel. (8 5) 239 6164, el. p. [email protected] D. Petrauskaitė, tel. (8 5) 239 6376, el. p. [email protected]
Socialinių reikalų ir darbo komitetas Papildomo komiteto IŠVADA
2020-05-20
dalyvavo: R. Šalaševičiūtė – Komiteto pirmininkė, R. Baškienė, R. J. Dagys, A. Dumbrava, J. Džiugelis, P. Kuzmickienė, M. Navickienė, V. Rastenis, J. Rimkus, A. Sysas, T. Tomilinas, J. Varkalys; Komiteto biuro darbuotojai: E. Bulotaitė – biuro vedėja, patarėjos: D. Aleksejūnienė, A. Dolmantienė, D. Jonėnienė, I. Kuodienė, padėjėjos: R. Liekienė, I. Žukauskaitė, kviestieji asmenys: J. Andriuškevičiūtė – Seimo kanceliarijos Teisės departamento vyr. patarėja, J. Raškauskaitė – Seimo kanceliarijos Teisės departamento Privatinės teisės skyriaus patarėja, M. Jurgilas – Lietuvos banko valdybos narys, E. Radišauskienė – socialinės apsaugos ir darbo viceministrė, V. Mačerauskienė – Finansų ministerijos Finansų rinkų politikos departamento direktorė, J. Varanauskienė – Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos direktorė, M. Kalesinskas – Pensijų fondų dalyvių asociacijos valdybos pirmininkas, T. Gudaitis – Lietuvos investicinių ir pensijų fondų asociacijos valdybos narys. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. LR Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2020-05-081 Išvada dėl <...> įstatymo projekto Nr. XIIIP-4801: Įvertinę įstatymo projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
dėstomo Lietuvos Respublikos valstybės skolos įstatymo 4 straipsnio 1 dalies 3 punkte, 2 dalies 6 punkte bei 6 straipsnio 2 dalyje vartojama formuluotė „ekstremaliųjų situacijų paveikta ekonomika“.
Pastebėtina, kad teikiamame įstatymo projekte nėra apibrėžiama ekstremaliosios situacijos sąvoka. Siekiant teisinio aiškumo, siūlytina projekto 1 straipsnyje dėstomo įstatymo 2 straipsnio 30 dalyje pateikti nuorodas į Lietuvos Respublikos nepaprastosios padėties įstatymą ir (ar) Lietuvos Respublikos civilinės saugos įstatymą, kuriuose yra apibrėžta ekstremaliosios situacijos sąvoka. Pritarti. 2. LR Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2020-05-042
straipsnyje išdėstyto Lietuvos Respublikos valstybės skolos įstatymo 11 straipsnis įsigalioja 2022 m. sausio 1 d.“ Pastebėtina, kad straipsnyje, kurio įsigaliojimas atidedamas, yra nustatyta atskaitomybė - informacijos apie valstybės skolą teikimo tvarka. Atsižvelgiant į tai, kad teikiamu projektu keičiami ne atskiri Valstybės skolos įstatymo straipsniai, o visas įstatymas dėstomas nauja redakcija, jam įsigaliojus, neteks galios šiuo metu galiojantis keičiamo įstatymo 12 straipsnis dėl atskaitomybės. Todėl neaišku, kokia tvarka turės būti teikiama informacija Seimui apie valstybės skolą iki 2022 m. sausio 1 d. Projektas tobulintinas, pašalinant šį neaiškumą. Pritarti. 3. Piliečių, asociacijų, politinių partijų, lobistų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: negauta. 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai:
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. LR Specialiųjų tyrimų tarnyba, 2020-05-20 LR Seimo Biudžeto ir finansų komitetui Antikorupcinio vertinimo išvada dėl įstatymų projektų Nr.
<...> Atlikus antikorupcinį vertinimą nustatyta, kad Įstatymų projektų nuostatos atitinka parengtų projektų aiškinamuosiuose raštuose nustatytus tikslus, tačiau visiškai objektyviai įvertinti šių projektų įtaką visuomeniniams santykiams antikorupciniu požiūriu nėra galimybės, kadangi dalis projektuose siūlomų nuostatų bus detalizuojama įstatymo įgyvendinamuosiuose teisės aktuose (pagal Įstatymų projektų aiškinamuosius raštus įstatymų įgyvendinamieji teisės aktai bus keičiami priėmus Įstatymų projektus). <...> II. Dėl projekto Nr. XIIIP-4801 ir projekto Nr. XIIIP-4802 Atliekant antikorupcinį vertinimą nustatyta, kad projektais Nr. XIIIP-4801 ir Nr. XIIIP-4802 sudaroma galimybė LR Vyriausybei teikti valstybės garantijas ne tik dėl paskolos, bet ir dėl ne nuosavybės vertybinių popierių ir skolintis valstybės vardu perskolinamoms paskoloms, naudojamų ekstremaliųjų situacijų paveiktos ekonomikos skatinimo tikslams įgyvendinti ir verslo finansiniam likvidumui didinti. Taip pat numatoma nustatyti valstybės garantijų limitą, kuris būtų taikomas ne tik dėl paskolų, bet ir dėl ne nuosavybės vertybinių popierių, naudojamų ekstremaliųjų situacijų paveiktos ekonomikos skatinimo tikslams įgyvendinti ir verslo finansiniam likvidumui didinti. Taip bus sudarytos prielaidos įsteigti Pagalbos verslui fondą (toliau – Fondas) ir pritraukti į Fondą reikiamų lėšų. Vienas iš Fondo tikslų yra investicijų vidutinėms ir didelėms įmonėms, kurių veiklos nutraukimas gali sukelti grandininę reakciją ir paveikti susijusius subjektus ir (arba) turėti reikšmingų socialinių ir ekonominių pasekmių, suteikimas.
Taip pat siūloma įtvirtinti garantijų institucijoms galimybę teikti garantijas dėl: 1) draudimo įmonės pagal laidavimo draudimo sutartį arba finansų įstaigos pagal suteiktą finansinę garantiją sumokėtos draudimo arba garantijos išmokos už Lietuvos Respublikoje įsteigto kelionių organizatoriaus prievolių nevykdymą dalies padengimo; 2) draudimo įmonės pagal laidavimo draudimo sutartį arba finansų įstaigos pagal finansinę garantiją sumokėtos draudimo arba garantijos išmokos dalies padengimo, kai laidavimo draudimas arba finansinė garantija buvo suteikta dėl prekių gamintojo, prekių tiekėjo, paslaugų teikėjo ar darbų rangovo pateikto pasiūlymo galiojimo, jo sudarytos sutarties įvykdymo, garantinio laikotarpio įsipareigojimų vykdymo, avanso grąžinimo arba apmokėjimo už prekes, suteiktas paslaugas ar atliktus darbus gavimo; 3) dalies atidėto mokėjimo pagal sudarytą prekių pirkimo–pardavimo sutartį ar sudarytą paslaugų teikimo sutartį sumokėjimo mokėjimo atidėjimą suteikusiam prekių gamintojui ar paslaugų teikėjui ar jį pagal faktoringo sutartį finansuojančiam finansuotojui ar draudimo įmonės prekinio kredito draudėjui sumokėtos draudimo išmokos dalies padengimo. Atlikus antikorupcinį vertinimą, projektų Nr. XIIIP-4801 ir Nr. XIIIP-4802 nuostatoms pastabų ir pasiūlymų neturime. <...> Pritarti. 5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai: negauta. 6. Komiteto sprendimas ir pasiūlymai: pritarti iniciatorių pateiktam įstatymo projektui ir siūlyti pagrindiniam – Biudžeto ir finansų – komitetui tobulinti įstatymo projektą atsižvelgus į LR Seimo kanceliarijos Teisės departamento išvadą. 7. Balsavimo rezultatai: už
pirmininkė Rimantė Šalaševičiūtė Komiteto biuro patarėja Dalia Aleksejūnienė
Biudžeto ir finansų komitetas
2020-05-27
posėdyje dalyvavo: Valius Ąžuolas, Kęstutis Glaveckas, Gintarė Skaistė (nuotoliniu), Algirdas Butkevičius, Andrius Palionis (nuotoliniu), Rasa Budbergytė (nuotoliniu), Viktoras Rinkevičius (nuotoliniu), Vida Ačienė, Mykolas Majauskas, Rita Tamašunienė (nuotoliniu), Juozas Varžgalys. Biudžeto ir finansų komiteto biuras: biuro vedėja Alina Brazdilienė, patarėjai: Dalia Mudėnienė, Jolanta Žaltkauskienė, Jolanta Dzikaitė, vyr. specialistė Agnė Gedraitytė, padėjėja Jolanta Matiliauskienė. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2020-05-081
Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
Respublikos valstybės skolos įstatymo 4 straipsnio 1 dalies 3 punkte, 2 dalies 6 punkte bei 6 straipsnio 2 dalyje vartojama formuluotė „ekstremaliųjų situacijų paveikta ekonomika“. Pastebėtina, kad teikiamame įstatymo projekte nėra apibrėžiama ekstremaliosios situacijos sąvoka. Siekiant teisinio aiškumo, siūlytina projekto 1 straipsnyje dėstomo įstatymo 2 straipsnio 30 dalyje pateikti nuorodas į Lietuvos Respublikos nepaprastosios padėties įstatymą ir (ar) Lietuvos Respublikos civilinės saugos įstatymą, kuriuose yra apibrėžta ekstremaliosios situacijos sąvoka. Pritarti. Įstatymo projekto 1 straipsnyje nauja redakcija dėstomo Lietuvos Respublikos valstybės skolos įstatymo 2 straipsnio 30 dalį išdėstyti taip: „30.
Kitos šiame įstatyme vartojamos sąvokos suprantamos taip, kaip jos apibrėžtos Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse, Lietuvos Respublikos draudimo įstatyme, Lietuvos Respublikos turizmo įstatyme, Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatyme, Lietuvos Respublikos viešojo sektoriaus atskaitomybės įstatyme, Lietuvos Respublikos nepaprastosios padėties įstatyme, Lietuvos Respublikos civilinės saugos įstatyme.“
2Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
2020-05-082
skolos įstatymo 11 straipsnis įsigalioja 2022 m. sausio 1 d.“ Pastebėtina, kad straipsnyje, kurio įsigaliojimas atidedamas, yra nustatyta atskaitomybė - informacijos apie valstybės skolą teikimo tvarka. Atsižvelgiant į tai, kad teikiamu projektu keičiami ne atskiri Valstybės skolos įstatymo straipsniai, o visas įstatymas dėstomas nauja redakcija, jam įsigaliojus, neteks galios šiuo metu galiojantis keičiamo įstatymo 12 straipsnis dėl atskaitomybės. Todėl neaišku, kokia tvarka turės būti teikiama informacija Seimui apie valstybės skolą iki 2022 m. sausio 1 d. Projektas tobulintinas, pašalinant šį neaiškumą. Pritarti. Žr. komiteto pasiūlymus. 3. Piliečių, asociacijų, politinių partijų, lobistų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: negauta. 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai:
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. LR Specialiųjų tyrimų tarnyba, 2020-05-20 LR Seimo Biudžeto ir finansų komitetui Antikorupcinio vertinimo išvada dėl įstatymų projektų Nr.
<...> Atlikus antikorupcinį vertinimą nustatyta, kad Įstatymų projektų nuostatos atitinka parengtų projektų aiškinamuosiuose raštuose nustatytus tikslus, tačiau visiškai objektyviai įvertinti šių projektų įtaką visuomeniniams santykiams antikorupciniu požiūriu nėra galimybės, kadangi dalis projektuose siūlomų nuostatų bus detalizuojama įstatymo įgyvendinamuosiuose teisės aktuose (pagal Įstatymų projektų aiškinamuosius raštus įstatymų įgyvendinamieji teisės aktai bus keičiami priėmus Įstatymų projektus). <...> II. Dėl projekto Nr. XIIIP-4801 ir projekto Nr. XIIIP-4802 Atliekant antikorupcinį vertinimą nustatyta, kad projektais Nr. XIIIP-4801 ir Nr. XIIIP-4802 sudaroma galimybė LR Vyriausybei teikti valstybės garantijas ne tik dėl paskolos, bet ir dėl ne nuosavybės vertybinių popierių ir skolintis valstybės vardu perskolinamoms paskoloms, naudojamų ekstremaliųjų situacijų paveiktos ekonomikos skatinimo tikslams įgyvendinti ir verslo finansiniam likvidumui didinti. Taip pat numatoma nustatyti valstybės garantijų limitą, kuris būtų taikomas ne tik dėl paskolų, bet ir dėl ne nuosavybės vertybinių popierių, naudojamų ekstremaliųjų situacijų paveiktos ekonomikos skatinimo tikslams įgyvendinti ir verslo finansiniam likvidumui didinti. Taip bus sudarytos prielaidos įsteigti Pagalbos verslui fondą (toliau – Fondas) ir pritraukti į Fondą reikiamų lėšų. Vienas iš Fondo tikslų yra investicijų vidutinėms ir didelėms įmonėms, kurių veiklos nutraukimas gali sukelti grandininę reakciją ir paveikti susijusius subjektus ir (arba) turėti reikšmingų socialinių ir ekonominių pasekmių, suteikimas.
Taip pat siūloma įtvirtinti garantijų institucijoms galimybę teikti garantijas dėl: 1) draudimo įmonės pagal laidavimo draudimo sutartį arba finansų įstaigos pagal suteiktą finansinę garantiją sumokėtos draudimo arba garantijos išmokos už Lietuvos Respublikoje įsteigto kelionių organizatoriaus prievolių nevykdymą dalies padengimo; 2) draudimo įmonės pagal laidavimo draudimo sutartį arba finansų įstaigos pagal finansinę garantiją sumokėtos draudimo arba garantijos išmokos dalies padengimo, kai laidavimo draudimas arba finansinė garantija buvo suteikta dėl prekių gamintojo, prekių tiekėjo, paslaugų teikėjo ar darbų rangovo pateikto pasiūlymo galiojimo, jo sudarytos sutarties įvykdymo, garantinio laikotarpio įsipareigojimų vykdymo, avanso grąžinimo arba apmokėjimo už prekes, suteiktas paslaugas ar atliktus darbus gavimo; 3) dalies atidėto mokėjimo pagal sudarytą prekių pirkimo–pardavimo sutartį ar sudarytą paslaugų teikimo sutartį sumokėjimo mokėjimo atidėjimą suteikusiam prekių gamintojui ar paslaugų teikėjui ar jį pagal faktoringo sutartį finansuojančiam finansuotojui ar draudimo įmonės prekinio kredito draudėjui sumokėtos draudimo išmokos dalies padengimo. Atlikus antikorupcinį vertinimą, projektų Nr. XIIIP-4801 ir Nr. XIIIP-4802 nuostatoms pastabų ir pasiūlymų neturime. <...> Pritarti. 5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai: negauta. 6. Seimo paskirtų papildomų komitetų /komisijų pasiūlymai:
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pastabos Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p.
Socialinių reikalų ir darbo komitetas, 2020-05-20 Pritarti iniciatorių pateiktam įstatymo projektui ir siūlyti pagrindiniam – Biudžeto ir finansų – komitetui tobulinti įstatymo projektą atsižvelgus į LR Seimo kanceliarijos Teisės departamento išvadą. Pritarti. 7. Komiteto sprendimas ir pasiūlymai:
patobulintam įstatymo projektui ir komiteto išvadoms. 7.2. Pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pastabos Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Biudžeto ir finansų komitetas, 2020-05-131
Atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos Teisės departamento 2 pastabą, Įstatymo projekto 1 straipsnyje nauja redakcija dėstomo Lietuvos Respublikos valstybės skolos įstatymo 11 straipsnį išdėstyti taip: Pasiūlymas: „11 straipsnis. Atskaitomybė
finansinių ataskaitų rinkinį, kartu pateikia Finansų ministerijos nustatyta tvarka parengtą informaciją apie valstybės skolą. 2. Informacija apie valstybės skolą teikiama metiniame nacionaliniame finansinių ataskaitų rinkinyje Viešojo sektoriaus atskaitomybės įstatymo nustatyta tvarka.“ Pritarti. 2. Biudžeto ir finansų komitetas, 2020-05-132 Pasiūlymas:
Įstatymo projekto 2 straipsnį išdėstyti taip:
įstatymo 11 straipsniso 2 dalis įsigalioja 2022 m. sausio 1 d. 2. Šio įstatymo 1 straipsnyje Valstybės skolos įstatymo 11 straipsnio 2 dalies nuostatos taikomos rengiant 2022 metų ir vėliau prasidedančių ataskaitinių laikotarpių metinių nacionalinių finansinių ataskaitų rinkinius. 3.
laikotarpius, taikomos šio įstatymo 1 straipsnyje išdėstyto Valstybės skolos įstatymo 11 straipsnio 1 dalies nuostatos.“ Pritarti. 8. Balsavimo rezultatai: už – 10, prieš –0, susilaikė –1. 9. Komiteto paskirti pranešėjai: Valius Ąžuolas, Kęstutis Glaveckas. 10. Komiteto narių atskiroji nuomonė: PRIDEDAMA. Komiteto siūlomas įstatymo projektas, jo lyginamasis variantas. Komiteto pirmininkas Valius Ąžuolas Komiteto biuro vedėja Alina Brazdilienė