Projekto lyginamasis variantas Projekto lyginamasis variantas
1 straipsnis. 12 straipsnio pakeitimas Pakeisti 12 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip: „4. Valstybė, siekdama skatinti investicijas smulkiojo ir vidutinio verslo ir ūkio subjektų veiklos pradžios, vykdymo ir plėtros, urbanizuotų ar urbanizuojamų teritorijų plėtros, būsto ir viešosios arba viešąjį interesą tenkinančios infrastruktūros objektų atnaujinimo ir plėtros, energijos vartojimo efektyvumo, žemės ūkio produktų gamybos ir perdirbimo srityse, gali skirti lėšų finansinėms priemonėms įgyvendinti ir (arba) fondų fondams valdyti.“ Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas
Projekto lyginamasis variantas Projekto lyginamasis variantas
1 straipsnis. 12 straipsnio pakeitimas Pakeisti 12 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip: „4. Valstybė, siekdama skatinti investicijas smulkiojo ir vidutinio verslo ir ūkio subjektų veiklos pradžios, vykdymo ir plėtros, urbanizuotų ar urbanizuojamų teritorijų plėtros, būsto ir viešosios arba viešajam interesui tenkinti skirtos infrastruktūros objektų atnaujinimo ir plėtros, energijos vartojimo efektyvumo, žemės ūkio produktų gamybos ir perdirbimo srityse, gali skirti lėšų finansinėms priemonėms įgyvendinti ir (arba) fondų fondams valdyti.“ Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas
paskatinusios priežastys, parengto projekto tikslai ir uždaviniai Lietuvos Respublikos investicijų įstatymo 12 straipsnio 4 dalies pakeitimo įstatymo projektas (toliau – įstatymo projektas) parengtas siekiant praplėsti sritis, kuriose valstybė, siekdama skatinti investicijas, gali skirti lėšų finansinėms priemonėms įgyvendinti ir (arba) fondų fondams valdyti, tokiu būdu būtų sudarytos galimybės plėsti viešosiomis lėšomis finansuojamų finansinių priemonių, skirtų investicijoms skatinti, įgyvendinimą. Vienas pagrindinių finansinių priemonių privalumų – tęstinumas, nes paskolintos ar investuotos lėšos sugrįžta ir yra naudojamos kitiems projektams finansuoti. Taip sukuriami ilgalaikiai finansavimo mechanizmai. Taip pat svarbu pažymėti, kad įgyvendinant finansines priemones siekiama pritraukti privačių lėšų, tokiu būdu padidinamos investuojamos viešosios lėšos. Europos šalių praktika rodo, kad investicijų didinimas sukurtuose fonduose gali siekti 3–6 kartus. Valstybei finansinės priemonės suteikia galimybę įgyvendinti svarbius projektus turint ribotus viešuosius finansinius išteklius ir patenkinti didelį investicijų poreikį. Tai itin aktualu rengiantis laikotarpiui po 2020 m., kai Lietuvai skiriamos Europos Sąjungos lėšos gali mažėti, o investuotos lėšos per finansines priemones sugrįš ir bus toliau naudojamos siekiant tų pačių tikslų. 2007–2013 m. finansinėms priemonėms buvo skirta apie 7 proc. veiksmų programų lėšų ir jos buvo įgyvendinamos tik energijos vartojimo efektyvumo ir verslo finansavimo srityse.
Atsižvelgiant į Europos Komisijos siūlymą 2014–2020 m. finansiniu laikotarpiu didinti finansinėms priemonėms įgyvendinti skiriamas lėšas bei plėsti sritis, kuriose šios priemonės būtų įgyvendinamos, taip pat atsižvelgiant į pasiektus gerus rezultatus įgyvendinant finansines priemones Lietuvoje verslo finansavimo ir daugiabučių namų modernizavimo srityse, numatoma finansinių priemonių taikymą plėsti į kitas sritis, tokias kaip geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų surinkimo tinklų, transporto, energetikos, kultūros ir pan. Siekiant nustatyti sritis, kurios gali būti finansuojamos finansinių priemonių forma, yra atliekamas išankstinis vertinimas, kuriuo nustatomi rinkos trūkumai arba beveik optimalios investavimo situacijos ir pateikiami skaičiavimai dėl viešųjų investicijų poreikio masto ir apimčių. Lietuva pagal 2014–2020 m. Europos Sąjungos fondų investicijų veiksmų programą (toliau – veiksmų programa) įsipareigojo įgyvendinti įvairias finansines priemones, kuriomis būtų teikiamos lengvatinės paskolos, garantijos, investuojama į rizikos kapitalą ar įgyvendinamos kitos finansinės priemonės, finansuojant jas Europos Sąjungos struktūrinių ir investicinių fondų ir Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšomis. 2014–2020 m. Lietuvoje energijos efektyvumo srityje jau įkurti 4 fondai, kuriems įgyvendinti skirta iki 400 mln. Eur, ir verslo finansavimo srityje – 2 fondai, kuriems skirta 206 mln. Eur, ir tai sudaro apie 10 proc. visų veiksmų programai skirtų lėšų. Siekiant plėsti finansinių priemonių įgyvendinimą kitose srityse, parengta viešosios infrastruktūros finansinių instrumentų ex ante vertinimo I etapo ataskaita buvo pristatyta ir aptarta 2015 m. lapkričio 5 d.
Viešosios infrastruktūros ir energinio efektyvumo projektų vertinimo priežiūros komiteto (toliau – priežiūros komitetas), kurio personalinė sudėtis patvirtinta Lietuvos Respublikos finansų ministro 2014 m. birželio 27 d. įsakymu Nr. 1K-200 ,,Dėl Viešosios infrastruktūros ir energinio efektyvumo projektų vertinimų ir priežiūros komiteto sudarymo“, posėdyje (protokolo Nr. 8(24.41-03)). Šioje ataskaitoje įvertintos galimybės finansinių priemonių forma investuoti į energetikos, vandentvarkos, atliekų, kultūros, švietimo ir mokslo, socialinės apsaugos, sveikatos apsaugos, susisiekimo, regioninės plėtros ir informacinės visuomenės plėtros sektorius. Kultūros priemonių, Kelių infrastruktūros sektoriaus finansinių priemonių ir Vandentvarkos sektoriaus finansinių priemonių ex-ante vertinimo II etapo ataskaitos buvo patvirtintos 2016 m. birželio 21 d. priežiūros komiteto posėdyje (protokolo Nr. 10(24.41-03)). Šie vertinimai parodė, kad įgyvendinant finansines priemones kultūros, transporto ir vandentvarkos srityse būtų efektyviai naudojamos Europos Sąjungos fondų ir kitos lėšos. Kultūros srityje numatoma skatinti investicijas į kultūros paveldo objektus (viešuosius ir privačius objektus, kurie tenkina viešąjį interesą, pavyzdžiui, yra naudojami visuomenės reikmėms, turi visuomeninę reikšmę ir pan.), siekiant išsaugoti bei atskleisti vertingąsias kultūros paveldo objektų savybes, pritaikyti juos įvairioms reikmėms, padidinti Lietuvos gyventojų susidomėjimą kultūros paveldu, taip pat pagerinti Lietuvos, kaip patrauklios turizmui šalies, įvaizdį Lietuvos ir užsienio šalių rinkose.
Investicijos kultūros srityje būtų telkiamos viešajai arba viešąjį interesą tenkinančiai infrastruktūrai atnaujinti, t. y. kultūros paveldo objektams aktualizuoti, pritaikyti visuomenės poreikiams (įvairioms ekonominėms, socialinėms, kultūrinėms ir kitoms veikloms). Pritaikius kultūros paveldo objektus visuomenės poreikiams, bus sudarytos prielaidos didinti lankytojų srautus, kurti naujas ir plėtoti esamas veiklas, įtraukti vietos, kūrybines bendruomenes, padidinti Lietuvos gyventojų susidomėjimą kultūros paveldu, taip pat pagerinti Lietuvos, kaip patrauklios turizmui šalies, įvaizdį Lietuvos ir užsienio šalių rinkose. Privačių ir viešų iniciatyvų skatinimas sudaro papildomas galimybes pritaikyti įvairioms veikloms kultūros paveldo objektus ir, kas labai svarbu, didina visuomenės įsitraukimą į šią veiklą, skatina domėtis savo krašto istorija, ugdo pilietiškumą ir t. t. Vandentvarkos srityje planuojama investuoti į vandens tiekimo ir nuotekų surinkimo tinklų atnaujinimą. Išankstinis vertinimas parodė, kad dauguma vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įmonių nėra pajėgios gauti finansavimą rinkoje, todėl siekiama skatinti laipsnišką perėjimą nuo finansavimo subsidijų forma prie finansinių priemonių ir vėliau – rinkos finansavimo. Siekiant sukurti sumanią ekonomiką, svarbi infrastruktūros plėtros ir darnaus vystymosi dermė, užtikrinanti, kad ekonomikos plėtra ir modernizavimas neturėtų neigiamo poveikio aplinkai ir žmonių sveikatai.
Atsižvelgiant į viešosios infrastruktūros finansinių instrumentų ex ante vertinimo I etapo ataskaitos išvadas, siekiant racionaliai naudoti gamtos išteklius, taip pat numatoma tobulinti vandentvarkos, atliekų ir oro kokybės valdymo sistemas. Taip pat analizuojamos galimybės finansinių priemonių forma investuoti į informacinių technologijų paslaugų plėtrą, urbanizuotų ir urbanizuojamų teritorijų plėtrą (pavyzdžiui, žaliųjų teritorijų, įvažiavimų į kiemus, vaikų žaidimo aikštelių ir kitų viešųjų erdvių įrengimą ar atnaujinimą vykdant kvartalų renovaciją), transporto sistemos vystymą, keleivinio kombinuotojo transporto paslaugų teikimą, ekologinio transporto plėtrą ir kitas atlikus išankstinius vertinimus nustatytas sritis, kuriose tikėtinas finansiškai gyvybingų projektų įgyvendinimas. Septynioliktosios Lietuvos Respublikos Vyriausybės programoje, patvirtintoje Lietuvos Respublikos Seimo 2016 m. gruodžio 13 d. nutarimu Nr.
XIII-82 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės programos patvirtinimo“, nurodyti tikslai: įgyvendinti kompleksines energinį efektyvumą didinančias priemones atnaujinant daugiabučius, įskaitant jų šildymo sistemas, viešuosius ir kitos paskirties pastatus bei inžinerinę infrastruktūrą, vykdyti visuomeninės paskirties pastatų renovaciją, diegti taupesnį gatvių apšvietimą bei remti efektyvesnį energijos naudojimą pramonės įmonėse; mažinti finansinę priklausomybę nuo Europos Sąjungos paramos plečiant įvairių finansinių priemonių, kurios kuria finansinę grąžą, naudojimą tose srityse, kuriose anksčiau jos nebuvo naudojamos, – vandentvarka, kultūra, transportas, kita viešoji infrastruktūra ir pan., bei tęsti sukurtų finansinių priemonių naudojimą verslo ir energetinio efektyvumo srityse (pavyzdžiui, paskolų, garantijų, rizikos kapitalo investicijų), todėl finansavimo sričių praplėtimas prisidės prie efektyvaus šių tikslų įgyvendinimo. Kultūros priemonių, kelių infrastruktūros sektoriaus finansinių priemonių ir vandentvarkos sektoriaus finansinių priemonių išankstiniai (ex-ante) vertinimai parodė, kad tikslinga steigti fondų fondus arba įgyvendinti finansines priemones ne tik šiuo metu Investicijų įstatymo 12 straipsnyje nurodytose srityse, bet ir kitose, t. y. urbanizuotų ar urbanizuojamų teritorijų plėtros, viešąjį interesą tenkinančios infrastruktūros plėtros srityse. Kadangi lėšos naudojamos įgyvendinant finansines priemones, yra grįžtamojo pobūdžio (jos naudojamos pakartotinai), taip pat papildomai pritraukiamos privačios lėšos, tai leidžia taupyti valstybės biudžeto lėšas, pasiekti daugiau rezultatų mažesniais viešaisiais finansiniais ištekliais bei keisti požiūrį į finansavimą (pereinama nuo subsidijų prie paskolų ar garantijų priemonių).
Įstatymo projektas teikiamas svarstyti Lietuvos Respublikos Seimui skubos tvarka, nes priėmus jį būtų sudarytos sąlygos greičiau pradėti įgyvendinti finansines priemones, finansuojamas 2014–2020 m. Europos Sąjungos struktūrinių ir investicijų fondų ir kitomis lėšomis, taip užtikrinant investicijų skatinimą ne tik smulkiojo ir vidutinio verslo ir kitų ūkio subjektų steigimo, veiklos vykdymo ir vystymo, būsto ir viešosios infrastruktūros objektų atnaujinimo, energijos efektyvumo, žemės ūkio produktų gamybos ir perdirbimo srityse, bet ir urbanizuotų ar urbanizuojamų teritorijų plėtros, būsto ir viešosios arba viešąjį interesą tenkinančios infrastruktūros objektų atnaujinimo ir plėtros srityse. 2. Įstatymo projekto iniciatoriai (institucija, asmenys ar piliečių įgalioti atstovai) ir rengėjai Įstatymo projektą parengė Finansų ministerijos specialistai, rengimą koordinavo Finansų ministerijos Europos Sąjungos investicijų departamentas (direktoriaus pavaduotojas, laikinai atliekantis departamento direktoriaus funkcijas, Ramūnas Dilba, tel. (8 5) 219 4437), atsakingas asmuo – Finansinių priemonių skyriaus (vedėjo pavaduotoja Agnė Kazlauskaitė, tel. (8 5) 219 4495) vyr. specialistė Laurita Kazickienė, tel. (8 5) 205 3537. 3.
projekte aptarti teisiniai santykiai Šiuo metu įstatymuose nėra reglamentuota, kad valstybė, siekdama skatinti investicijas, gali skirti lėšų finansinėms priemonėms įgyvendinti ir (arba) fondų fondams valdyti tokiose srityse, kaip urbanizuotų ar urbanizuojamų teritorijų plėtra, viešosios arba viešąjį interesą tenkinančios infrastruktūros objektų atnaujinimas ir plėtra, kuriose planuojama steigti fondų fondus arba įgyvendinti finansines priemones iš Europos Sąjungos fondų lėšų. Priėmus įstatymo projektą būtų praplėstos sritys, kuriose įgyvendinamoms finansinėms priemonėms valstybė gali skirti finansavimą. 4. Kokios siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama Pagal siūlymą pakeitus Lietuvos Respublikos investicijų įstatymą būtų įtvirtintos papildomos sritys, t. y. urbanizuotų ar urbanizuojamų teritorijų plėtros ir viešosios arba viešąjį interesą tenkinančios infrastruktūros objektų atnaujinimo ir plėtros, kuriose valstybė, siekdama skatinti investicijas, galės skirti lėšų. Finansinės priemonės būtų įgyvendinamos esant rinkos finansavimo nepakankamumui: ši finansavimo forma yra efektyvi tik tose srityse, kuriose egzistuoja grąžintino finansavimo paklausa, kuri dėl įvairių priežasčių nėra patenkinama privačių finansinių įstaigų lėšomis (pavyzdžiui, bankai atsisako teikti paslaugas viešiesiems subjektams dėl jų turimų per didelių įsipareigojimų ar per ilgo projektų atsipirkimo laikotarpio, arba vengiama investuoti į mažai žinomas sritis ar sektorius, kuriuose mažai duomenų apie projektų finansinį gyvybingumą ir atsiperkamumą, todėl investavimo rizika vertinama kaip ypač aukšta), todėl viešosiomis lėšomis finansuojamos finansinės priemonės nekonkuruoja su bankų ir rizikos kapitalo valdymo bendrovių veikla.
Investuojant valstybės lėšas į tas sritis, kuriose yra nustatytas rinkos finansavimo nepakankamumas, įvairiomis priemonėmis (pavyzdžiui, sumažinant privačių investuotojų riziką) siekiama pritraukti privačių lėšų. Siekiant įgyvendinti finansines priemones atliekamas išankstinis (ex-ante) vertinimas, kuris parodo, kokie yra rinkos finansavimo trūkumai ir kiek bei kokių finansinių priemonių reikia įgyvendinti viešosiomis lėšomis, kad šie trūkumai būtų padengti. Išankstiniam vertinimui nebeatitinkant realių rinkos sąlygų, jis turi būti atnaujinamas. Tokiu būdu gali būti nustatytas poreikis įgyvendinti finansines priemones naujose srityse ar keisti jau įgyvendinamas finansines priemones. Teisė finansinių priemonių administravimo ir (ar) įgyvendinimo funkcijas pavesti vykdyti nacionalinėms finansų institucijoms yra suteikta Vyriausybei.
Priėmus šį įstatymo projektą, paspartėtų Europos Sąjungos struktūrinių ir investicijų fondų, nacionalinėmis ir (ar) kitomis lėšomis įgyvendinamų finansinių priemonių įgyvendinimas, taip pat būtų įtvirtintas efektyvus viešųjų tikslų siekiantis investicijų skatinimo priemonių įgyvendinimas ir valdymas, įtvirtinti papildomi investicijų skatinimo būdai, suteikiantys galimybes viešiesiems, smulkiojo ir vidutinio verslo ir kitiems ūkio subjektams pasinaudoti reikalingais finansavimo šaltiniais jų projektams įgyvendinti, padedantys užtikrinti verslumo lygio šalyje augimą, spartinantys viešosios arba viešąjį interesą tenkinančios infrastruktūros objektų atnaujinimą ir plėtrą ir urbanizuotų ar urbanizuojamų teritorijų plėtrą. 5. Galimos neigiamos priimto įstatymo pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta Priėmus įstatymo projektą neigiamų pasekmių nenumatoma. 6. Kokią įtaką įstatymas turės kriminogeninei situacijai, korupcijai Priimtas įstatymo projektas neigiamos įtakos kriminogeninei situacijai ir korupcijai neturės. 7. Kaip įstatymo įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai Finansavimo šaltinių prieinamumą verslui Lietuvoje padidino finansinių priemonių pasiūla ir įvairovė, galimybė derinti skirtingas, viena kitą papildančias priemones. Grįžusias finansinių priemonių lėšas galima panaudoti kelis kartus, iš jų gali būti kuriamos naujos priemonės verslo ar viešajame sektoriuose, neskiriant papildomų nacionalinio biudžeto lėšų.
Tokios finansinės priemonės, kaip lengvatinės paskolos, garantijos, investicijos į įmonių kapitalą, neiškreipia konkurencijos tarp įmonių bei suteikia galimybę didesniam viešojo sektoriaus ir smulkiojo ir vidutinio verslo subjektų skaičiui gauti reikalingą finansavimą, sumažinti investicijų kainą ir pritraukia daugiau privačių investicijų, skatina naujų darbo vietų kūrimą ir jų išlaikymą, taip pat bendrojo vidaus produkto augimą. Priimtas įstatymo projektas turės teigiamą įtaką verslumo lygio šalyje augimui, spartins urbanizuotų ar urbanizuojamų teritorijų plėtrą, viešosios arba viešąjį interesą tenkinančios infrastruktūros objektų atnaujinimą ir plėtrą, didins energijos vartojimo efektyvumą. Šioms sritims finansuoti naudojant finansines priemones, o ne negrąžintiną paramą, kuriami fondai užtikrins atsinaujinantį finansavimą ir platesnį rinkos poreikių tenkinimą tose srityse, kuriose susiduriama su privataus finansavimo pasiūlos trūkumu. 8. Įstatymo inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios Priėmus įstatymo projektą, kitų teisės aktų priimti, pakeisti ar pripažinti netekusiais galios nereikės. 9. Ar įstatymo projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, o įstatymo projekto sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka Įstatymo projektas parengtas laikantis Valstybinės kalbos, Įstatymų ir kitų teisės norminių aktų rengimo tvarkos įstatymų reikalavimų ir atitinka bendrinės lietuvių kalbos normas. 10.
įstatymo projektas atitinka Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas bei Europos Sąjungos dokumentus Įstatymo projektas neprieštarauja Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatoms, yra suderintas su Europos Sąjungos teisės aktais. 11. Jeigu įstatymui įgyvendinti reikia įgyvendinamųjų teisės aktų, – kas ir kada juos turėtų priimti Įgyvendinamasis teisės akto projektas, t. y. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2015 m. rugpjūčio 5 d. nutarimo Nr. 814 „Dėl Lietuvos Respublikos investicijų įstatymo 12 straipsnio įgyvendinimo“ pakeitimo projektas bus parengtas ir pateiktas Lietuvos Respublikos Vyriausybei per mėnesį po įstatymo projekto įsigaliojimo. 12. Kiek biudžeto lėšų pareikalaus ar leis sutaupyti įstatymo įgyvendinimas Įstatymo projektui įgyvendinti papildomų biudžeto lėšų nereikės. Priėmus įstatymo projektą būtų veiksmingai įgyvendinamos finansinės priemonės naujose, t. y. urbanizuotų ar urbanizuojamų teritorijų plėtros, viešosios arba viešąjį interesą tenkinančios infrastruktūros objektų atnaujinimo ir plėtros, srityse. 13. Įstatymo projekto rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados Rengiant įstatymo projektą vertinimų, rekomendacijų ir išvadų nebuvo gauta. 14. Reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiam projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant reikšminius žodžius pagal Europos žodyną Eurovoc: „finansinė priemonė“, „fondų fondas“. 15. Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai. Nėra.
Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
keičiamo įstatymo 12 straipsnio 4 dalyje vartojamą sąvoką „viešąjį interesą tenkinančios infrastruktūros objektai“ apibrėžti. 2. Pažymėtina, kad įstatymo nuostatos įsigaliotų nuo jų oficialaus paskelbimo Teisės aktų registre. Atkreiptinas dėmesys, kad projekto aiškinamajame rašte nurodyta, jog turės būti keičiami įgyvendinamieji teisės aktai. Atsižvelgus į tai, kad įgyvendinamieji teisės aktai turi būti rengiami ir priimami taip, kad įsigaliotų kartu su tuo teisės aktu ar atskiromis jo nuostatomis, kurias šie teisės aktai įgyvendina, projektas turėtų būti papildytas straipsniu „Įstatymo įsigaliojimas ir įgyvendinimas“, kuriame reikėtų nustatyti įstatymo įsigaliojimo datą ir pasiūlymą Lietuvos Respublikos Vyriausybei priimti šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus. Departamento direktorius Andrius Kabišaitis N. Azguridienė, tel. (8 5) 239 6546, el. p. [email protected] J. Bakutis, tel. (8 5) 239 6891, el. p. [email protected]
Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šią pastabą: Projekto aiškinamajame rašte nurodoma, kad įgyvendinamasis teisės akto projektas, t. y. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2015 m. rugpjūčio 5 d. nutarimo Nr. 814 „Dėl Lietuvos Respublikos investicijų įstatymo 12 straipsnio įgyvendinimo“ pakeitimo projektas bus parengtas ir pateiktas Lietuvos Respublikos Vyriausybei per mėnesį po įstatymo projekto įsigaliojimo. Atkreiptinas dėmesys, į Teisėkūros pagrindų įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 7 punkte nustatytą teisėkūros sistemiškumo principą, kuris reiškia, kad įstatymo įgyvendinamieji teisės aktai turi būti rengiami ir priimami taip, kad įsigaliotų kartu su įstatymu ar atskiromis jo nuostatomis, kurias šie teisės aktai įgyvendina. Pažymėtina, kad iki projektu teikiamo įstatymo nuostatų įsigaliojimo nepriėmus įstatymo įgyvendinamųjų teisės aktų ir jiems neįsigaliojus, t. y. Vyriausybei nepavedus finansų įstaigai valdyti fondų fondus arba įgyvendinti finansines priemones, kai fondų fondas nesteigiamas, urbanizuotų ar urbanizuojamų teritorijų plėtros ir viešosios arba viešąjį interesą tenkinančios infrastruktūros objektų atnaujinimo ir plėtros srityse, lemtų situaciją, kuomet priimtas ir įsigaliojęs įstatymas nebūtų tinkamai taikomas dėl jam reikalingų teisės aktų nebuvimo ir tai prieštarautų teisėkūros sistemiškumo principui. Atsižvelgus į tai, projektas turėtų būti papildytas straipsniu „Įstatymo įsigaliojimas ir įgyvendinimas“, kuriame reikėtų nustatyti įstatymo įsigaliojimo datą ir pasiūlymą Lietuvos Respublikos Vyriausybei priimti šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus. Departamento direktorius Andrius Kabišaitis N. Azguridienė, tel. (8 5) 239 6546, el. p. [email protected] J.
Bakutis, tel. (8 5) 239 6891, el. p. [email protected]
Biudžeto ir finansų komitetas
DĖL
2017-04-05
1Komiteto posėdyje dalyvavo: Biudžeto ir finansų komiteto nariai: Stasys Jakeliūnas, Andrius
Palionis, Kęstutis Glaveckas, Algirdas Butkevičius, Vida Ačienė, Kęstutis Bartkevičius, Aušra Maldeikienė, Mykolas Majauskas, Viktoras Rinkevičius, Rita Tamašunienė, Juozas Varžgalys. Biudžeto ir finansų komiteto biuras: biuro vedėja Alina Brazdilienė, patarėjai: Janina Alasevičienė, Dalia Mudėnienė, Jolanta Dzikaitė, Jolanta Žaltkauskienė, padėjėjos Danguolė Zabulėnienė ir Jolanta Matiliauskienė. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2017-03-231 Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
teisinio aiškumo, siūlytina projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 12 straipsnio 4 dalyje vartojamą sąvoką „viešąjį interesą tenkinančios infrastruktūros objektai“ apibrėžti. Nepritarti. Įstatymo projektu siūloma praplėsti sritis, kuriose valstybė, siekdama skatinti investicijas, galėtų skirti lėšų finansinėms priemonėms įgyvendinti ir (arba) fondų fondams valdyti. Viešojo intereso sąvoka teisės aktuose nėra apibrėžta, labai plati, todėl įstatyme netikslinga apibrėžti „viešąjį interesą tenkinančios infrastruktūros objektai“ sąvoką, kadangi bet koks sąvokos susiaurinimas, ribotų verslo subjektų interesą privačiomis lėšomis dalyvauti investicinių projektų įgyvendinime. 2. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
oficialaus paskelbimo Teisės aktų registre.
Atkreiptinas dėmesys, kad projekto aiškinamajame rašte nurodyta, jog turės būti keičiami įgyvendinamieji teisės aktai. Atsižvelgus į tai, kad įgyvendinamieji teisės aktai turi būti rengiami ir priimami taip, kad įsigaliotų kartu su tuo teisės aktu ar atskiromis jo nuostatomis, kurias šie teisės aktai įgyvendina, projektas turėtų būti papildytas straipsniu „Įstatymo įsigaliojimas ir įgyvendinimas“, kuriame reikėtų nustatyti įstatymo įsigaliojimo datą ir pasiūlymą Lietuvos Respublikos Vyriausybei priimti šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus. Nepritarti. Svarbu, kad įstatymas įsigaliotų kuo anksčiau, nes priėmus jį būtų sudarytos sąlygos greičiau pradėti įgyvendinti naujas finansines priemones, finansuojamas 2014–2020 m. Europos Sąjungos struktūrinių ir investicijų fondų lėšomis. Investicijų įstatymo įgyvendinamojo teisės akto projektas, t. y. Lietuvos Respublikos Vyriausybės
suinteresuotomis institucijomis ir bus priimtas iš karto įsigaliojus įstatymui. 3. Piliečių, asociacijų, politinių partijų, lobistų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: negauta. 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai: negauta. 5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai: negauta. 6. Komiteto sprendimas ir pasiūlymai: 6.1. Sprendimas:
Pritarti iniciatorių pateiktam įstatymo projektui ir komiteto išvadoms. 7. Balsavimo rezultatai: pritarta bendru sutarimu. 8. Komiteto paskirti pranešėjai: Vida Ačienė, Kęstutis Glaveckas. Komiteto pirmininkas Stasys Jakeliūnas Komiteto biuro vedėja Alina Brazdilienė