Projekto lyginamasis variantas
1 straipsnis. 32¹ straipsnio pakeitimas Pakeisti 32¹ straipsnį ir jį išdėstyti taip:
išmokamos vienkartinės arba kasmetinės kompensacijos. Kompensacijos už šiose teritorijose dėl specialiųjų žemės naudojimo sąlygų taikymo nustatytus veiklos apribojimus apskaičiuojamos ir išmokamos Lietuvos Respublikos specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo nustatyta tvarka. 2. Vienkartinės kompensacijos išmokamos:
1) privataus miško savininkams, kurių miško valdose po nuosavybės teisių įgijimo įsteigiama nauja saugoma teritorija, pakeičiamos esamų saugomų teritorijų ribos arba nustatomi nauji veiklos apribojimai, dėl kurių uždraudžiamas brandžių medynų kirtimas arba reikalaujama dalį kirstinų medžių palikti neiškirstų, kompensuojamos pajamos, kurios galėjo būti gautos pardavus medieną rinkoje, atimant iš jų vidutines medienos ruošos sąnaudas. Kompensacija apskaičiuojama taikant vidutines medienos rinkos kainas ir vidutines medienos ruošos sąnaudas tais metais, kai privataus miško savininkas pateikia prašymą apskaičiuoti ir išmokėti kompensaciją. Prašymą privataus miško savininkas gali pateikti ne anksčiau kaip tais metais, kai miškas pasiekia pagrindinių kirtimų amžių, taikytą iki veiklos apribojimų nustatymo.
Jeigu nuosavybės teisės į miško žemę buvo įgytos vėliau, negu saugoma teritorija buvo įsteigta ar veiklos apribojimai buvo nustatyti, kompensacija išmokama tik tuo atveju, jeigu privataus miško savininkui miško plotas pagal Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymą buvo grąžintas natūra;
2) privačios žemės savininkams ir valstybinės žemės nuomininkams, kurie iki saugomos teritorijos įsteigimo, esamos saugomos teritorijos ribų pakeitimo ar veiklos esamoje saugomoje teritorijoje reglamentavimo pakeitimo buvo pradėję rengti ar turėjo parengę teritorijų planavimo dokumentus ar ūkinės veiklos projektus, kurie nebegalės būti patvirtinti, arba anksčiau patvirtinti dokumentai ar ūkinės veiklos projektai negalės būti toliau įgyvendinami, arba turės būti keičiami dėl nustatytų naujų veiklos saugomoje teritorijoje apribojimų. Šiuo atveju kompensuojamos teritorijų planavimo dokumentų rengimo, jų keitimo išlaidos, taip pat likviduojamų objektų atkuriamoji turto vertė, atimant tolesniam naudojimui tinkamo turto vertę (vertes apskaičiuojant Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo nustatyta tvarka). 3.
3Kasmetinės kompensacijos išmokamos:
1) privataus miško savininkams, kurių miško valdose po nuosavybės teisių įgijimo įsteigiama nauja saugoma teritorija, pakeičiamos esamų saugomų teritorijų ribos arba nustatomi nauji veiklos apribojimai, dėl kurių atidedamas vėlesniam laikui brandžių medynų kirtimas arba reikalaujama dalį kirstinų medžių palikti neiškirstų kirtimų atidėjimo laikotarpiui, kompensuojami pajamų netekimo nuostoliai, kurie apskaičiuojami kaip vidutinės metinės palūkanos, mokamos einamaisiais metais Lietuvos komerciniuose bankuose už ilgalaikius (nuo
namų ūkių (jeigu nurodytos rūšies indėlių palūkanų norma einamaisiais metais Lietuvos komerciniuose bankuose yra neigiama, kompensacija nemokama). Palūkanos apskaičiuojamos nuo negautų pajamų, kurios galėjo būti gautos iškirtus kirstinus medžius ir pardavus medieną rinkoje, atimant iš jų vidutines medienos ruošos sąnaudas. Negautos pajamos apskaičiuojamos taikant vidutines medienos rinkos kainas ir vidutines medienos ruošos sąnaudas tais metais, kai privataus miško savininkas pateikia prašymą apskaičiuoti ir išmokėti kompensaciją, kurį jis gali pateikti ne anksčiau kaip tais metais, kai miškas pasiekia pagrindinių kirtimų amžių, taikytą iki veiklos apribojimų nustatymo.
Jeigu nuosavybės teisės į miško žemę buvo įgytos vėliau, negu saugoma teritorija buvo įsteigta, pakeistos esamos saugomos teritorijos ribos ar veiklos apribojimai buvo nustatyti, kasmetinės kompensacijos išmokamos tik tuo atveju, jeigu privataus miško savininkui miško plotas pagal Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymą buvo grąžintas natūra;
2) žemės ūkio veiklos subjektams, kurių valdose po nuosavybės ar žemės naudojimo teisių įgijimo įsteigiama nauja saugoma teritorija, pakeičiamos esamos saugomos teritorijos ribos arba nustatomi nauji žemės ūkio veiklos apribojimai, dėl kurių jie iš sklypų, patenkančių į tokias saugomas teritorijas, gauna mažesnes pajamas. Šiuo atveju kompensuojama kasmet prarandamų pajamų dalis. Kasmetinė kompensacija už žemės plotą, kuriame buvo nustatyti žemės ūkio veiklos apribojimai, mokama 10 metų. Jeigu nuosavybės teisės į žemę buvo įgytos vėliau, negu saugoma teritorija buvo įsteigta, pakeistos esamos saugomos teritorijos ribos ar veiklos apribojimai buvo nustatyti, kasmetinės kompensacijos išmokamos tik tuo atveju, jeigu žemės savininkui žemės plotas pagal Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymą buvo grąžintas natūra. 4.
4Kompensacijos nemokamos:
1) žemės įsigijimo saugomoje teritorijoje po jos įsteigimo atveju ar nuosavybės teisių į kitoje vietovėje turėtą nekilnojamąjį turtą atkūrimo ir perdavimo neatlygintinai nuosavybėn lygiaverčio turėtajam žemės sklypo saugomoje teritorijoje atveju, išskyrus kompensacijas už tuos naujus apribojimus, kurie buvo nustatyti po žemės įsigijimo arba nuosavybės teisių atkūrimo;
2) už veiklos apribojimus, nustatytus bendrosios ekologinės apsaugos zonose, išskyrus atvejus, kai, įsteigus konservacinės apsaugos prioriteto, atkuriamosios apsaugos prioriteto arba kompleksinę saugomą teritoriją, žemės sklypuose, patenkančiuose į bendrosios ekologinės apsaugos zoną, nustatomi papildomi veiklos apribojimai (viršijantys reikalavimus, keliamus tokiomis pačiomis sąlygomis bendrosios ekologinės apsaugos zonose kitose vietovėse), kasmetinė kompensacija mokama už šiuos papildomus veiklos apribojimus. 5. Kompensacijų lėšų šaltiniai:
1) kompensacija mokama iš valstybės biudžeto lėšų, kai saugomą teritoriją įsteigia, esamos saugomos teritorijos statusą pakeičia, veiklos apribojimus nustato arba pakeičia valstybės institucija;
2) kompensacija mokama iš savivaldybės biudžeto lėšų, kai saugomą teritoriją įsteigia, esamos saugomos teritorijos statusą pakeičia, veiklos apribojimus nustato arba pakeičia savivaldybės taryba;
3) kompensacijos teisės aktų nustatyta tvarka gali būti mokamos iš Europos Sąjungos fondų arba kitų finansavimo šaltinių lėšų, kai kompensuojama už tinklo „Natura 2000“ teritorijose nustatytus veiklos apribojimus. 6. Kompensacijos gali būti išmokamos iš skirtingų finansavimo šaltinių lėšų, tačiau tuo pačiu metu kompensacijos konkrečiame žemės sklype už tuos pačius veiklos apribojimus ir jų sukeltus praradimus negali būti paskirtos iš kelių finansavimo šaltinių lėšų. 7. Kompensacijų už saugomose teritorijose nustatytus veiklos apribojimus apskaičiavimo ir išmokėjimo tvarką nustato Vyriausybė.
Kompensacijos išmokamos per vienerius metus nuo sprendimo skirti kompensaciją patvirtinimo, kuris priimamas išnagrinėjus prašymą gauti kompensaciją Vyriausybės nustatyta tvarka. Tais atvejais, kai kasmetinei kompensacijai gauti nereikia kasmet pateikti prašymo gauti kompensaciją, kasmetinės kompensacijos už einamuosius metus išmokėjimo terminas – iki kitų metų vasario 1 dienos. 2. 8. Šiame straipsnyje nustatytas teisinis reglamentavimas taip pat taikomas kompensuojant už apribojimus, kurie šio Įstatymo nustatytais atvejais nustatomi su žemės savininku ar valdytoju sudarant apsaugos sutartis dėl veiklos apribojimų, konkrečių žemės, miško ir vandens telkinio naudojimo sąlygų. 2 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas ir įgyvendinimas
įstatymas, išskyrus šio straipsnio 2 dalį, įsigalioja 2021 m. sausio 1 d. 2. Lietuvos Respublikos Vyriausybė ar jos įgaliota institucija iki 2020 m. gruodžio 30 d. priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas Teikia Seimo nariai: Viktoras Rinkevičius Andriejus Stančikas Kazys Starkevičius Juozas Baublys
projekto rengimą paskatinusios priežastys, parengto projekto tikslai ir uždaviniai Įstatymo projektas parengtas siekiant išspręsti esamą prieštaravimą tarp Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų įstatymo ir nuo 2020 m. sausio 1 d. įsigaliojusio Lietuvos Respublikos specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo nuostatų, reglamentuojančių kompensacijas už saugomose teritorijose nustatytus veiklos apribojimus. Pagal Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo 4 straipsnio 1 dalį specialiąsias žemės naudojimo sąlygas nustato šis įstatymas. Kituose įstatymuose nustatyti kiti ūkinės ir (ar) kitokios veiklos apribojimai nelaikytini specialiosiomis žemės naudojimo sąlygomis. Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo 13 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad kompensacijos dėl specialiųjų žemės naudojimo sąlygų taikymo šiame įstatyme nurodytose teritorijose, nustatytose tenkinant viešąjį interesą, kai žemės savininko, valstybinės ar savivaldybės žemės patikėtinio sutikimas neprivalomas (toliau – kompensacijos), apskaičiuojamos ir išmokamos Vyriausybės nustatyta tvarka vadovaujantis šio straipsnio 4 dalimi. Minėto straipsnio 4 dalyje numatyta, kad Kompensacijos dydis apskaičiuojamas Vyriausybės nustatyta tvarka įvertinus žemės sklype ar teritorijoje, kurioje nesuformuoti žemės sklypai, patenkančiuose į nustatytas šiame įstatyme nurodytas teritorijas, taikomų specialiųjų žemės naudojimo sąlygų visumą: nuostolius, patiriamus dėl vykdomos veiklos, suplanuotos veiklos (kai buvo pradėtos vykdyti procedūros, reikalingos šiai veiklai) ir (ar) galimybės valdyti, naudoti ir (ar) disponuoti Nekilnojamojo turto registre įregistruotu nekilnojamuoju daiktu sumažėjimo, galimybės naudoti žemės sklypą pagal pagrindinę žemės naudojimo paskirtį, žemės sklypo naudojimo būdą (būdus) praradimo, kitus nuostolius.
Lietuvos Respublikos Vyriausybė, įgyvendindama Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo nuostatas, 2019 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1248 „Dėl Lietuvos Respublikos specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo įgyvendinimo“ yra patvirtinusi Kompensacijos dėl specialiųjų žemės naudojimo sąlygų taikymo Lietuvos Respublikos specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatyme nurodytose teritorijose, nustatytose tenkinant viešąjį interesą, apskaičiavimo ir išmokėjimo metodiką (toliau – Metodika), tačiau į šią Metodiką neįtraukta kompensacijų apskaičiavimo ir išmokėjimo už saugomose teritorijose nustatytų specialiųjų žemės naudojimo sąlygų taikymą, nes teigiama, jog už saugomose teritorijose nustatytus apribojimus kompensacijos turi būti apskaičiuojamos ir išmokamos pagal Saugomų teritorijų įstatymo 32¹ straipsnį.
Pažymėtina, kad rengiant Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymą, į jį buvo perkelta didžioji dalis Saugomų teritorijų įstatyme nustatytų apribojimų saugomose teritorijose, tačiau atitinkami patikslinimai Saugomų teritorijų įstatyme nebuvo padaryti ir kompensacijų išmokėjimo tvarka nebuvo pakeista, todėl šiuo metu susidariusi situacija, jog už saugomose teritorijose nustatytų specialiųjų žemės naudojimo sąlygų taikymą kompensacijos apskaičiuojamos ir išmokamos pagal visai kitą tvarką nei kitų specialiųjų žemės naudojimo sąlygų taikymo atveju. Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymas ir patvirtinta Metodika (remiantis ir įgyvendinant Europos Žmogaus Teisių Teismo bei Lietuvos Aukščiausiojo Teismo ir Konstitucinio Teismo praktiką), numato daug aiškesnį ir platesnį kompensacijų apskaičiavimo mechanizmą nei nustatyta Saugomų teritorijų įstatymo 32¹ straipsnyje, todėl asmenys, kuriems kompensacijos apskaičiuojamos pagal Saugomų teritorijų įstatymą, yra blogesnėje padėtyje nei asmenys, kuriems kompensacijos apskaičiuojamos pagal Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymą ir Metodiką.
Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, šiuo Įstatymo projektu siūloma pakeisti Saugomų teritorijų įstatymo 32¹ straipsnį ir aiškiai nustatyti, kad kompensacijos už saugomose teritorijose dėl specialiųjų žemės naudojimo sąlygų taikymo nustatytus veiklos apribojimus apskaičiuojamos ir išmokamos Lietuvos Respublikos specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo nustatyta tvarka. 2. Įstatymo projekto iniciatoriai (institucija, asmenys ar piliečių įgalioti atstovai) ir rengėjai Seimo narių grupė. 2. Kaip šiuo metu yra reguliuojami įstatymo projekte aptarti teisiniai santykiai Šiuo metu kompensacijos už saugomose teritorijose nustatytas specialiąsias žemės naudojimo sąlygas yra apskaičiuojamos ir išmokamos Saugomų teritorijų įstatymo 32¹ straipsnyje bei Kompensacijų privataus miško savininkams už saugomose teritorijose nustatytus veiklos apribojimus apskaičiavimo ir išmokėjimo tvarkos apraše, patvirtintame Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. gruodžio 4 d. nutarimu Nr. 1578 „Dėl Kompensacijų privataus miško savininkams už saugomose teritorijose nustatytus veiklos apribojimus apskaičiavimo ir išmokėjimo tvarkos aprašo patvirtinimo“, nustatyta tvarka. 3.
nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama Įstatymo projektu siūloma nustatyti, kad kompensacijos už saugomose teritorijose dėl specialiųjų žemės naudojimo sąlygų taikymo nustatytus veiklos apribojimus apskaičiuojamos ir išmokamos Lietuvos Respublikos specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo nustatyta tvarka. 4. Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai (jeigu rengiant įstatymą toks vertinimas turi būti atliktas ir jo rezultatai nepateikiami atskiru dokumentu), galimos neigiamos priimto įstatymo pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta Priėmus Įstatymo projektu siūlomą Saugomų teritorijų įstatymo 32¹ straipsnio pakeitimą, bus įgyvendinama Europos Žmogaus Teisių Teismo bei Lietuvos Aukščiausiojo Teismo ir Konstitucinio Teismo praktika, užtikrinamas teisinio reguliavimo aiškumas bei asmenų lygiateisiškumo principas, nes už specialiųjų žemės naudojimo sąlygų taikymą, nepriklausomai nuo to ar jos yra nustatytos saugomose teritorijose ar ne, būtų taikoma bendra kompensacijų apskaičiavimo ir išmokėjimo tvarka. 5. Kokią įtaką priimtas įstatymas turės kriminogeninei situacijai, korupcijai Siūlomas teisinis reguliavimas kriminogeninei situacijai, korupcijai įtakos neturės. 6. Kaip įstatymo įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai Įstatymo įgyvendinimas verslo sąlygoms ir jo plėtrai turės teigiamą įtaką, nes bus užtikrinamas teisinis aiškumas fiziniams ir juridiniams asmenims: kai jų nekilnojamasis turtas patenka į teritorijas, kuriose taikomos specialiosios žemės naudojimo sąlygos, jie gali kreiptis dėl teisingos kompensacijos išmokėjimo už jų patiriamus nuostolius dėl nuosavybės teisės apribojimo. Atsižvelgus į tai, verslo subjektai galės atitinkamai planuotis savo veiklą. 7.
7Įstatymo inkorporavimas į teisinę sistemą,
kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios Siekiant inkorporuoti Įstatymo projektą į teisinę sistemą, priimti naujų įstatymų, galiojančių įstatymų keisti ar pripažinti netekusiais galios nereikės. 8. Ar įstatymo projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, įstatymo projekto sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka Įstatymo projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų ir atitinka bendrinės lietuvių kalbos normas. 9. Ar įstatymo projektas atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus Įstatymo projekto nuostatos neprieštarauja Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatoms, Europos Sąjungos dokumentams. 10. Jeigu įstatymui įgyvendinti reikia įgyvendinamųjų teisės aktų, – kas ir kada juos turėtų priimti Priėmus Įstatymo projektą, reikės:
1Pakeisti Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2019 m. gruodžio 11 d. nutarimą Nr. 1248 „Dėl Lietuvos Respublikos specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo įgyvendinimo“;
2Pripažinti netekusiu galios Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. gruodžio 3 d. nutarimą Nr. 1578 „Dėl Kompensacijų privataus miško savininkams už saugomose teritorijose nustatytus veiklos apribojimus apskaičiavimo ir išmokėjimo tvarkos aprašo patvirtinimo“. 11.
įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymui įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti (pateikiami prognozuojami rodikliai einamaisiais ir artimiausiais 3 biudžetiniais metais) Projekto įgyvendinimui reikės papildomų valstybės biudžeto lėšų, kurių konkretus poreikis priklausys nuo apribojimų masto teritorijose, kuriose taikomos specialiosios žemės naudojimo sąlygos ir Vyriausybės nustatytos kompensacijų apskaičiavimo ir išmokėjimo metodikos. 12. Įstatymo projekto rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados Specialistų vertinimų ir išvadų negauta. 14. Reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiam projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno ,,Eurovoc“ terminus, temas bei sritis ,,Kompensacijos‘‘, ,,specialiosios žemės naudojimo sąlygos‘‘. 15. Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai Nėra. Teikia Seimo nariai: Viktoras Rinkevičius Andriejus Stančikas Kazys Starkevičius Juozas Baublys
Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
teritorijų įstatymo (toliau – keičiamas įstatymas) 32¹ straipsnio 1 dalyje siūloma nustatyti, kad ,,Už saugomose teritorijose nustatytus veiklos apribojimus išmokamos vienkartinės arba kasmetinės kompensacijos. Kompensacijos už šiose teritorijose dėl specialiųjų žemės naudojimo sąlygų taikymo nustatytus veiklos apribojimus apskaičiuojamos ir išmokamos Lietuvos Respublikos specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo nustatyta tvarka“ (pabraukta mūsų). Teikiamu įstatymo projektu siūloma atsisakyti galiojančio keičiamo įstatymo 32¹ straipsnio 2-7 dalyse nustatyto detalaus kompensacijų už saugomose teritorijose nustatytus veiklos apribojimus dydžio nustatymo, mokėjimo terminų, atvejų, kai kompensacijos nemokamos, teisinio reguliavimo, taip pat atsisakoma nuostatų dėl kompensacijų mokėjimo šaltinių nustatymo. Taigi, priėmus įstatymą, kompensacijų už saugomose teritorijose nustatytus veiklos apribojimus mokėjimas būtų nustatytas tik Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatyme. Atkreipiame dėmesį, kad galiojančio keičiamo įstatymo 32¹ straipsnio 2-7 dalyse yra įtvirtintas detalus, nustatytas atsižvelgiant į saugomų teritorijų specifiką, kompensacijų už saugomose teritorijose nustatytus veiklos ribojimus teisinis reguliavimas. Svarbu paminėti, kad kompensacijų už veiklos apribojimus įstatyme nustatytose teritorijose mokėjimo pagrindai, išmokėjimo terminai, dydžio apskaičiavimas reglamentuojamas ne vien Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatyme.
Kaip antai, Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo 13 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kompensacijos dėl specialiųjų žemės naudojimo sąlygų taikymo šiame įstatyme nurodytose teritorijose, nustatytose tenkinant viešąjį interesą, kai žemės savininko, valstybinės ar savivaldybės žemės patikėtinio sutikimas neprivalomas, išmokamos vieną kartą arba mokamos kiekvienais metais ne ilgiau kaip 3 metus, išskyrus atvejus, kai kituose įstatymuose nustatyta kitaip. To paties įstatymo 7 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad tuo atveju, kai nuostoliai, patiriami dėl specialiųjų žemės naudojimo sąlygų taikymo nustatytose šiame įstatyme nurodytose teritorijose, mokėtini iš valstybės valdomų juridinių asmenų lėšų, šių nuostolių dydis apskaičiuojamas pagal kituose (pagal atitinkamas reguliavimo sritis) įstatymuose nurodytas Vyriausybės patvirtintas kompensacijų nuostoliams atlyginti apskaičiavimo metodikas. Atsižvelgus į tai, kas aukščiau išdėstyta, svarstytina, ar projekte nurodyti tikslai negalėtų būti pasiekti neatsisakant galiojančio keičiamo įstatymo 32¹straipsnyje nustatyto teisinio reguliavimo, bet jį tobulinant, taip pat tobulinant kompensacijų už saugomose teritorijose nustatytus veiklos apribojimus apskaičiavimo ir išmokėjimo tvarką, kurią nustato Vyriausybė. Kitu atveju, svarstytina, ar iš keičiamo įstatymo 32¹ straipsnio pašalinus aukščiau nurodytą teisinį reguliavimą, Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatyme esamas teisinis reguliavimas dėl kompensacijų už saugomose teritorijose nustatytus veiklos apribojimus mokėjimo būtų pakankamas. Kartu atkreiptinas dėmesys, kad Seime yra registruotas Vyriausybės teiktas Lietuvos Respublikos miškų įstatymo Nr.
I-671 1, 2, 3, 4, 7, 11, 15, 18 straipsnių pakeitimo, įstatymo papildymo 10² ir 15¹ straipsniais ir įstatymo papildymo priedu įstatymo projektas (reg. Nr. XIIIP-4399), kurio 6 straipsniu Miškų įstatymo straipsnyje 10² taip pat siūloma nustatyti teisinį reguliavimą, susijusį su kompensacijomis privačių miškų savininkams už nustatytus veiklos apribojimus. Pažymėtina, kad minėto įstatymo projekto nuostatos yra susijusios su Saugomų teritorijų įstatymo 32¹straipsnio nuostatomis, todėl, manytina, kad, svarstant šiuos projektus, nuostatos dėl kompensacijų už veiklos apribojimus turėtų būti derinamos tarpusavyje. 2. Projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 32¹ straipsnio 1 dalyje nurodyto įstatymo pavadinime brauktini žodžiai „Lietuvos Respublikos“. 3. Projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 32¹straipsnio 2 dalyje siūloma nustatyti, kad „Šiame straipsnyje nustatytas teisinis reglamentavimas taip pat taikomas kompensuojant už apribojimus, kurie šio Įstatymo nustatytais atvejais nustatomi su žemės savininku ar valdytoju sudarant apsaugos sutartis dėl veiklos apribojimų, konkrečių žemės, miško ir vandens telkinio naudojimo sąlygų“. Šios projekto nuostatos nėra aiškios ir yra svarstytinos šiais aspektais:
Pirma, nėra aiškus formuluotės „šiame straipsnyje nustatytas teisinis reglamentavimas“ turinys, nes, kaip jau buvo minėta, projektu siūloma atsisakyti galiojančio keičiamo įstatymo 32¹ straipsnio 2-7 dalyse nustatyto detalaus kompensacijų už saugomose teritorijose nustatytus veiklos apribojimus teisinio reguliavimo. Jei turima omeny, kad už veiklos apribojimus pagal sudaromas apsaugos sutartis turėtų būti kompensuojama pagal Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymą, tai projekto nuostatos turėtų būti atitinkamai tikslinamos.
Antra, nėra aiškus šių projekto nuostatų santykis su Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo nuostatomis, kadangi pagal minėto įstatymo 2 straipsnio 41 dalies nuostatas Specialiosios žemės naudojimo sąlygos
(ar) kitokios veiklos apribojimai <...>“, pagal 4 straipsnio 1 dalies nuostatas „Specialiąsias žemės naudojimo sąlygas nustato šis įstatymas. Kituose įstatymuose nustatyti kiti ūkinės ir (ar) kitokios veiklos apribojimai nelaikytini specialiosiomis žemės naudojimo sąlygomis“, pagal 13 straipsnį kompensacijos yra mokamos dėl specialiųjų žemės naudojimo sąlygų taikymo. Tuo tarpu pagal keičiamo įstatymo 5 straipsnio 1 dalies 5 punktą apsaugos sutartys, kurias Vyriausybės įgaliotos institucijos sudaro su žemės savininkais ir valdytojais, sudaromos, kai su žemės savininkais ir valdytojais individualiai susitariama dėl kraštovaizdžio, gamtos vertybių papildomų apsaugos ir naudojimo priemonių nustatymo arba tvarkymo priemonių įgyvendinimo jų valdomoje žemėje. Atsižvelgiant į tai, manytina, kad projekto nuostatos nedera su Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo nuostatomis, todėl, abejotina, kad už veiklos apribojimus, nustatytus Saugomų teritorijų įstatymo nustatytais atvejais, galėtų būti kompensuojama pagal Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo nuostatas. 4. Kaip jau buvo minėta, teikiamu įstatymo projektu siūloma iš keičiamo įstatymo išbraukti nuostatas dėl kompensacijų už veiklos saugomose teritorijose dydžio, jų išmokėjimo terminų bei apskaičiavimo ir išmokėjimo tvarkos nustatymo.
Atkreipiame dėmesį, kad galiojančio keičiamo įstatymo 32¹ straipsnio 7 dalyje nustatyta, kad ,,<…> Kompensacijos išmokamos per vienerius metus nuo sprendimo skirti kompensaciją patvirtinimo, kuris priimamas išnagrinėjus prašymą gauti kompensaciją Vyriausybės nustatyta tvarka. Tais atvejais, kai kasmetinei kompensacijai gauti nereikia kasmet pateikti prašymo gauti kompensaciją, kasmetinės kompensacijos už einamuosius metus išmokėjimo terminas
įstatymui, taptų neaišku, kokia tvarka ir terminais būtų mokamos kompensacijos, paskirtos vadovaujantis keičiamo įstatymo 32¹ straipsnio 2-7 dalių nuostatomis, tačiau iki įstatymo įsigaliojimo dar nepradėtos ar nebaigtos mokėti. Svarstytina, ar įstatymo projektą nereikėtų papildyti nuostatomis, reglamentuojančiomis įstatymo taikymą, kurios pašalintų šį neaiškumą. 5. Tobulinant projekto teisinę techniką, projekto 1 straipsnyje dėstant keičiamo įstatymo 32¹ straipsnio turinį, reikėtų nurodyti ir dėstomo straipsnio numerį bei pavadinimą, taip pat keičiamo straipsnio nauja redakcija turėtų būti dėstoma kabutėse. 6. Projekto aiškinamajame rašte nurodoma, kad Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymas ir įgyvendinant minėto įstatymo nuostatas Vyriausybės 2019 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr.
Respublikos specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo įgyvendinimo“ patvirtinta Kompensacijos dėl specialiųjų žemės naudojimo sąlygų taikymo Lietuvos Respublikos specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatyme nurodytose teritorijose, nustatytose tenkinant viešąjį interesą, apskaičiavimo ir išmokėjimo metodika numato daug aiškesnį ir platesnį kompensacijų apskaičiavimo mechanizmą nei nustatyta Saugomų teritorijų įstatymo 32¹ straipsnyje, todėl asmenys, kuriems kompensacijos apskaičiuojamos pagal Saugomų teritorijų įstatymą, yra blogesnėje padėtyje nei asmenys, kuriems kompensacijos apskaičiuojamos pagal Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymą ir pastarojo įstatymo pagrindu patvirtintą kompensacijų apskaičiavimo metodiką. Taigi, priėmus įstatymą, galimai padidėtų kompensacijoms išmokėti reikalingų lėšų dydis. Vienas iš kompensacijų mokėjimo lėšų šaltinių yra valstybės biudžeto lėšos. Atsižvelgus į tai, kad Vyriausybė pagal įstatymus yra atsakinga už valstybės biudžeto pajamų ir išlaidų planavimą, dėl teikiamo įstatymo projekto reikėtų gauti Vyriausybės išvadą. 7. Teikiamu įstatymo projektu siūloma reglamentuoti kompensacijų už veiklos apribojimus saugomose teritorijose mokėjimą. Vieni iš išmokamų kompensacijų lėšų šaltinių yra valstybės biudžeto, taip pat savivaldybių biudžetų lėšos. Korupcijos prevencijos įstatymo 8 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatyta, kad teisės akto projekto rengėjas atlieka teisės akto projekto antikorupcinį vertinimą, jeigu rengiamame teisės akte numatoma reguliuoti visuomeninius santykius, susijusius su kompensacijų ir kitų išmokų mokėjimu iš valstybės ar savivaldybių biudžetų. Pažymėtina, kad iš projekto aiškinamojo rašto nėra aišku, ar toks vertinimas buvo atliktas. Departamento direktorius Andrius Kabišaitis N.
Azguridienė, tel. (8 5) 239 6546, el. p. [email protected] S. Švedas, tel. (8 5) 239 6165, el. p. [email protected]